Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 4055/86

1986 m. gruodžio 22 d.

dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 84 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pateiktą reglamento projektą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi kliūčių laisvam paslaugų judėjimui tarp valstybių narių panaikinimas Sutarties 3 straipsniu yra nustatytas kaip viena iš Bendrijos veiklos rūšių;

kadangi pagal sutarties 61 straipsnį laisvė teikti jūrų transporto paslaugas turi būti reglamentuojama antraštinės dalies, susijusios su transportu, nuostatomis;

kadangi šio principo taikymas Bendrijoje taip pat yra būtina sąlyga trečiųjų šalių atžvilgiu vykdant politiką, kuria siekiama užtikrinti nuolatinį komercinių principų taikymą laivyboje;

kadangi Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 954/79 [3], inter alia, konferencijose užtikrina galimybę esant konkurencijos sąlygoms vežti tą linijinių krovinių dalį, kuri nėra priskirta trečiųjų šalių nacionalinėms laivybos linijoms pagal Jungtinių Tautų linijinių laivų konferencijų elgesio kodeksą, kai jį ratifikuoja valstybės narės;

kadangi dėl to, kad visos valstybės narės kol kas nėra ratifikavusios to elgesio kodekso ir kad kai kurios trečiosios šalys tikriausiai neketina jo ratifikuoti, kodeksas kol kas nėra taikomas visose Bendrijos prekybos srityse ir veikiausiai ateityje jis nebus taikomas kai kuriose prekybos srityse;

kadangi elgesio kodeksas taikomas tik linijinių laivų konferencijoms ir jų narių vežamiems kroviniams, o ne nepriklausomoms laivybos linijoms ar laivybos kompanijoms, vežančioms biriuosius (piltinius) ir trampinius krovinius, kur Bendrija siekia išsaugoti sąžiningą ir laisvą konkurenciją;

kadangi Bendrija visiškai pritaria Jungtinių tautų organizacijos įgaliotojų atstovų konferencijoje priimtai rezoliucijai Nr. 2 dėl linijinių laivų konferencijų elgesio kodekso, kurioje pareikšta, kad siekiant patikimai plėtoti linijinės laivybos paslaugas, linijinių laivų konferencijoms nepriklausantiems linijiniams laivams turėtų būti netrukdoma teikti paslaugas, jeigu jie laikosi komerciniais reikalavimais pagrįstos sąžiningos konkurencijos principo;

kadangi valstybės narės patvirtina, kad laikosi laisvos konkurencijos, kaip pagrindinės sausų birių ir skystų piltinių krovinių vežimo ypatybės, ir kad jos yra įsitikinusios, jog šioje veikloje įdiegus krovinių pasidalinimą būtų labai paveikti visų šalių prekybos interesai, nes gerokai padidėtų vežimo išlaidos;

kadangi Bendrijos laivų savininkai vis dažniau susiduria su naujais apribojimais, kuriais trečiosios šalys riboja laisvę teikti jūrų transporto paslaugas krovinio siuntėjams, įsisteigusiems savo šalyje, kitose valstybėse narėse arba atitinkamose trečiose šalyse ir kurie Bendrijos prekybai apskritai gali turėti žalingų padarinių;

kadangi kai kurie pirmiau minėti apribojimai yra įtraukti į dvišales trečiųjų šalių sutartis su tam tikromis valstybėmis narėmis, o kiti apribojimai nustatyti panašiomis kai kurių valstybių narių teisės aktų arba administracinėmis nuostatomis;

kadangi laisvės teikti paslaugas principas turėtų būti taikomas jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių dėl to, kad laipsniškai būtų panaikinti galiojantys apribojimai ir kad būtų užkirstas kelias nustatyti naujus apribojimus;

kadangi, pagal Bendrijos laivybos pramonės struktūrą, šio reglamento nuostatos turi būti taikomos už Bendrijos ribų įsisteigusiems valstybių narių nacionaliniams subjektams ir laivybos įmonėms, kurias valdo valstybės narės nacionaliniai subjektai, jeigu jų laivai toje valstybėje narėje yra įregistruoti pagal jos teisės aktus;

kadangi turėtų būti numatyta galimybė nustatyti pagrįstus pereinamuosius laikotarpius atsižvelgiant į atitinkamos transporto rūšies pobūdį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Laisvės teikti jūrų transporto paslaugas tarp valstybių narių ir valstybių narių bei trečiųjų šalių principas taikomas valstybių narių nacionaliniams subjektams, įsisteigusiems kitoje, o ne toje valstybėje narėje, kuriai yra skirtos paslaugos.

2. Šio reglamento nuostatos taip pat taikomos už Bendrijos ribų įsisteigusiems valstybių narių nacionaliniams subjektams ir už Bendrijos ribų įsisteigusioms laivybos kompanijoms, kurias valdo valstybės narės nacionaliniai subjektai, jeigu jų laivai toje valstybėje narėje įregistruoti pagal jos teisės aktus.

3. Sutarties 55–58 ir 62 straipsnių nuostatos taikomos klausimams, kuriuos reglamentuoja šis reglamentas.

4. Šiame reglamente "jūrų transporto paslaugomis tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių", jeigu paslaugos paprastai teikiamos už atlygį, yra laikoma:

a) jūrų transporto paslaugos Bendrijoje:

keleivių arba krovinių vežimas jūra iš bet kurio vienos valstybės narės uosto į kitos valstybės narės uostą ar jūrinį įrenginį;

b) susisiekimas su trečiosiomis šalimis:

keleivių arba krovinių vežimas jūra iš valstybių narių uostų į trečiosios šalies uostus ar jūrinius įrenginius.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo 1 straipsnio nuostatų, iki 1986 m. liepos 1 d. galioję vienašališki nacionaliniai apribojimai, kuriais teisė vežti tam tikrus krovinius yra visiškai ar iš dalies suteikta tik su valstybine vėliava plaukiojantiems laivams, laipsniškai panaikinami ne vėliau kaip nustatyta šiame grafike:

—krovinių vežimas tarp valstybių narių su valstybės narės vėliava plaukiojančiais laivais: | 1989 m. gruodžio 31 d. |

—krovinių vežimas tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių su valstybės narės vėliava plaukiojančiais laivais: | 1991 m. gruodžio 31 d. |

—krovinių vežimas iš vienų valstybių narių į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis kitais laivais: | 1993 m. sausio 1 d. |

3 straipsnis

Krovinių pasidalinimo susitarimai, numatyti galiojančiose dvišalėse sutartyse, kurias valstybės narės yra sudariusios su trečiosiomis šalimis, laipsniškai panaikinami arba patikslinami pagal 4 straipsnio nuostatas.

4 straipsnis

1. Galiojantys krovinių pasidalinimo susitarimai, laipsniškai nepanaikinti pagal 3 straipsnį, patikslinami pagal Bendrijos teisės aktus, visų pirma:

a) jeigu prekybai taikomas Jungtinių Tautų linijinių laivų konferencijų elgesio kodeksas, laikomasi šio kodekso reikalavimų ir valstybių narių įsipareigojimų pagal Reglamentą (EEB) Nr. 954/79;

b) jeigu prekybai netaikomas Jungtinių Tautų linijinių laivų konferencijų elgesio kodeksas, susitarimas patikslinamas kiek galima greičiau ir bet kokiu atveju iki 1993 m. sausio 1 d., kad visi Bendrijos nacionaliniai subjektai, apibrėžti 1 straipsnyje, turėtų galimybę sąžiningai, laisvai ir nediskriminuojami dalyvauti dalijantis atitinkamai valstybei narei tenkančią krovinių dalį.

2. Apie nacionalinius veiksmus, kurių imamasi vykdant šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, nedelsiant pranešama valstybėms narėms ir Komisijai. Taikoma Tarybos sprendimu 77/587/EEB nustatyta konsultavimosi tvarka.

3. Kas pusmetį, o vėliau kartą per metus, valstybės narės praneša Komisijai apie daromus šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus patikslinimus.

4. Kai iškyla sunkumų patikslinant sutartis, kad jos atitiktų šio straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus, atitinkama valstybė narė apie tai praneša Tarybai ir Komisijai. Tai atvejais, kai sutartys nesuderinamos su šio straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimais, ir jeigu to prašo atitinkama valstybė narė, Komisijos pasiūlymu Taryba imasi atitinkamų veiksmų.

5 straipsnis

1. Krovinių pasidalinimo priemones draudžiama numatyti bet kokiose būsimose sutartyse su trečiosiomis šalimis, išskyrus tomis išskirtinėmis aplinkybėmis, jeigu Bendrijos linijinės laivininkystės kompanijos neturėtų kitokios veiksmingos galimybės kursuoti tarp jos ir atitinkamos trečiosios šalies. Šiomis aplinkybėmis tokias priemones galima taikyti pagal 6 straipsnio nuostatas.

2. Tais atvejais, jeigu trečioji šalis prašo valstybėms narėms taikyti krovinio pasidalinimo priemones, kai vežami sausi birūs arba skysti piltiniai laivo kroviniai, Taryba imasi atitinkamų veiksmų pagal Reglamentą (EEB) Nr. 4058/86 dėl koordinuotų veiksmų siekiant užtikrinti galimybę vežti krovinius jūrų keliais [4].

6 straipsnis

1. Jeigu valstybės narės nacionaliniai subjektai arba laivybos įmonės, apibrėžti 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse, patenka arba gali patekti į padėtį, kuriai susiklosčius jie neturi veiksmingos galimybės kursuoti tarp jos ir konkrečios trečiosios šalies, atitinkama valstybė narė kiek galima greičiau apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

2. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą dėl būtinų veiksmų. 5 straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis šie veiksmai gali apimti derybas ir krovinių pasidalinimo susitarimų sudarymą.

3. Jeigu Taryba per šešis mėnesius nepriima sprendimo imtis būtinų veiksmų dėl valstybės narės, pateikusios informaciją pagal šio straipsnio 1 dalį, atitinkama valstybė narė gali imtis tokių veiksmų, kurie kurį laiką gali būti būtini siekiant išsaugoti veiks mingą galimybę kursuoti pagal 5 straipsnio 1 dalį.

4. Visi veiksmai, kurių imamasi pagal 3 dalį, turi atitikti Bendrijos teisę ir turi suteikti 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtiems Bendrijos nacionaliniams subjektams galimybę gauti atitinkamą krovinių dalį remiantis sąžiningumo, laisvės ir nediskriminavimo principais.

5. Apie nacionalinius veiksmus, kurių imamasi pagal 3 dalį, nedelsiant pranešama valstybėms narėms ir Komisijai. Taikoma Tarybos sprendimu 77/587/EEB nustatyta konsultavimosi tvarka.

7 straipsnis

Taryba, laikydamasi sutartyje nustatytų reikalavimų, šio reglamento nuostatų taikymą gali išplėsti trečiosios šalies nacionaliniams subjektams, kurie teikia jūrų transporto paslaugas ir yra įsisteigę Bendrijoje.

8 straipsnis

Nepažeidžiant įsisteigimo teisę reglamentuojančių sutarties nuostatų, jūrų transporto paslaugas teikiantis asmuo tose valstybėse narėse, kuriose jis teikia paslaugas, gali laikinai verstis tomis pačiomis sąlygomis, kurias ta valstybė narė taiko savo nacionaliniams subjektams.

9 straipsnis

Tol, kol laisvės teikti paslaugas apribojimai nėra panaikinti, kiekviena valstybė narė taiko šiuos apribojimus visiems paslaugas teikiantiems asmenims, kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse, neatsižvelgdama į jų pilietybę arba gyvenamąją vietą.

10 straipsnis

Valstybės narės, prieš priimdamos šio reglamento įgyvendinimui būtinus įstatymus ir kitus teisės aktus, tariasi su Komisija bei informuoja ją apie visas priimtas priemones.

11 straipsnis

Laikydamasi Sutartyje nustatytų nuostatų Taryba peržiūri šį reglamentą iki 1995 m. sausio 1 d.

12 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1986 m. gruodžio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. Shaw

[1] OL C 255, 1986 10 13, p. 169.

[2] OL C 172, 1984 7 2, p. 178.

[3] OL L 121, 1979 5 17, p. 1.

[4] OL L 378, 1986 12 31, p. 21.

--------------------------------------------------