Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 65/82

1982 m. sausio 13 d.

nustatantis išsamias cukraus perkėlimo į kitus prekybos metus taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1981 m. birželio 30 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1785/81 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo [1], ypač į jo 27 straipsnio 3 dalį, 32 straipsnio 3 dalį ir 48 straipsnį,

kadangi Reglamento (EEB) Nr. 1785/81 27 straipsnyje numatyta, jog kiekviena įmonė gali pati nuspręsti perkelti visą A kvotą viršijančią cukraus produkciją arba jos dalį į kitus prekybos metus ir laikyti šią produkciją tų prekybos metų produkcijos dalimi; kadangi atsižvelgiant į tai, kad cukrų gaminanti įmonė gali nuspręsti perkelti visą A kvotą viršijančios produkcijos dalį, suinteresuotieji cukrinių runkelių augintojai turėtų aktyviau dalyvauti priimant tokį sprendimą sudarydami tarpusavio prekybos susitarimą, kuriame būtų aptartas šis klausimas, kaip apibrėžta 1968 m. vasario 20 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 206/68, nustatančiame kontraktų ir tarpusavio prekybos susitarimų dėl cukrinių runkelių pirkimo bendrąsias nuostatas [2], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Graikijos stojimo aktu; kadangi cukranendrių cukraus gamintojų ir cukranendrių augintojų santykius Prancūzijos užjūrio departamentuose turi nagrinėti konkretaus fabriko jungtinis komitetas; kadangi dėl to būtina gauti išankstinį minėto komiteto sutikimą perkelti cukranendrių cukrų;

kadangi perkelti galima tik faktiškai pagamintą cukrų; kadangi dėl to reikėtų numatyti, kad įmonė galėtų nuspręsti perkelti tik tą A kvotą viršijančios cukraus produkcijos dalį, kurios patikrą atliko suinteresuota valstybė narė, bei nustatyti tokios patikros taisykles ir ypač informacijos, kurią turi pateikti įmonė šiai patikrai atlikti, pateikimo tvarką;

kadangi Reglamento (EEB) Nr. 1785/81 27 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta, jog visas perkeliamas cukrus, kuris buvo realizuotas per 12 vienas po kito einančių privalomojo sandėliavimo mėnesių, yra apmokestinamas; kadangi kaip ir visais kitais cukraus realizavimo atvejais, tokio cukraus realizavimas per minėtąjį laikotarpį pateisina cukraus apmokestinimą papildomu mokesčiu, atitinkančiu Reglamento (EEB) Nr. 1785/91 8 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos a punkte paminėtą sandėliavimo išlyginamąjį mokestį;

kadangi šis reglamentas pakeis 1969 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 103/69, nustatantį išsamias vienerių metų dalies cukraus produkcijos perkėlimo į kitus prekybos metus taisykles [3], su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 144/69 [4];

kadangi Graikijos cukrinių runkelių augintojai dar neįkūrė atitinkamų jų interesams atstovaujančių profesinių organizacijų; kadangi dėl to reikėtų numatyti cukraus perkėlimo iš 1981–1982 prekybos metų pereinamojo laikotarpio priemones;

kadangi per pirmininko nustatytą laikotarpį Cukraus vadybos komitetas nepateikė jokios nuomonės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Įmonė gali perkelti tam tikrą iš cukrinių runkelių pagaminto cukraus kiekį į kitus prekybos metus laikydamasi Reglamento (EEB) Nr. 1785/81 27 straipsnio tik tada, jei tai buvo numatyta tarpusavio prekybos susitarime pagal Reglamento (EEB) Nr. 206/68 1 straipsnį.

Norint iš cukrinių runkelių pagamintą cukrų perkelti į kitus prekybos metus, pirmoje pastraipoje paminėtame susitarime turi būti priimtos nuostatos dėl tam tikro cukrinių runkelių kiekio, atitinkančio cukraus, kuris bus perkeltas, kiekį, ir dėl tokio cukrinių runkelių kiekio pasiskirstymo tarp suinteresuotų cukrinių runkelių augintojų.

2. Įmonė gali perkelti tam tikrą cukranendrių cukraus kiekį į kitus prekybos metus laikydamasi Reglamento (EEB) Nr. 1785/81 27 straipsnio tik tada, jei tai patvirtina konkretaus fabriko jungtinis komitetas.

2 straipsnis

1. Įmonė gali nuspręsti perkelti cukrų tik tada, jei suinteresuotoji valstybė narė atlieka patikrą ir nustato, jog tai yra A kvotą viršijanti cukraus produkcija.

2. Norėdama atlikti 1 dalyje paminėtą patikrą, valstybė narė:

a) iš praėjusių prekybos metų jau perkeltą cukraus kiekį prideda prie cukraus, pagaminto per esamus prekybos metus iki atitinkamo sprendimo perkelti cukrų priėmimo dienos, kiekio ir

b) iš a punkte nurodyto bendro kiekio atima C cukraus kiekį, kuris galėjo būti eksportuotas iki paskutinio sprendimo perkelti cukrų priėmimo dienos, ir cukraus kiekį, kurio perkėlimas buvo svarstomas tais prekybos metais.

Cukraus, kurį minėta įmonė gali perkelti, kiekis negali viršyti pirmoje pastraipoje nurodyto skaičiavimų rezultato ir tai įmonei nustatytos A kvotos skirtumo.

3. Į tam tikrus prekybos metus perkelto cukraus kiekis laikomas pirmuoju cukrumi, kuris bus pagamintas tais prekybos metais.

3 straipsnis

1. Jei įmonė priima sprendimą dėl perkėlimo, tačiau už cukrinius runkelius, perdirbtus į cukrų, kuris bus perkeliamas, nesumoka išankstinio mokesčio, atitinkančio minimalią A runkelių kainą, galiojančią tais prekybos metais, kuriais jie buvo išauginti, ši įmonė įpareigojama su cukrinių runkelių augintoju pasidalyti sandėliavimo kompensaciją už Reglamento (EEB) Nr. 1785/81 27 straipsnyje nurodytą laikotarpį. Pasiskirstant kompensaciją reikia atsižvelgti į:

a) finansavimo išlaidas, į kurias buvo atsižvelgta nustatant Reglamento (EEB) Nr. 1785/81 8 straipsnyje paminėtos atitinkamos sandėliavimo kompensacijos dydį;

b) minėto reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą procentą;

c) minėto reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą išeigą.

2. Taikant Reglamento (EEB) Nr. 1785/81 30 straipsnio 3 dalį laikantis tarpusavio prekybos susitarimų gali būti taikoma nuo minėto reglamento 32 straipsnio 2 dalies antros įtraukos nukrypti leidžianti nuostata.

Nė vieno cukrinių runkelių augintojo bendrosios įplaukos, gautos taikant šią dalį, negali būti mažesnės už gautąsias pagal minėto reglamento 6 ir 32 straipsnius.

4 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 1785/81 27 straipsnio 2 dalyje minėtame pranešime:

a) nurodomas perkeltino cukraus kiekis, išreikštas baltuoju cukrumi;

b) pateikiama informacija, būtina šio reglamento 2 straipsnyje paminėtai patikrai atlikti.

Tačiau valstybės narės gali reikalauti papildomos informacijos.

5 straipsnis

1. Išskyrus suinteresuotos valstybės narės pripažintus force majeure atvejus ir nepažeidžiant 2 straipsnio 3 dalies taikymo, valstybės narės nustato 20,00 ekiu mokestį už kiekvieną 100 kg perkeliamo cukraus, kurio atžvilgiu įmonė neįvykdė Reglamento (EEB) Nr. 1785/81 27 straipsnio 2 dalyje minėto sandėliavimo įsipareigojimo. Pirmoje pastraipoje nurodytą cukraus kiekį valstybės narės taip pat apmokestina mokesčiu, atitinkančiu Reglamento (EEB) Nr. 1785/81 8 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos a punkte paminėtą sandėliavimo išlyginamąjį mokestį, galiojantį cukraus pardavimo metu.

2. Valstybės narės imasi veiksmų, būtinų šiam straipsniui taikyti, ypač tais atvejais, kai suinteresuotoji įmonė tvirtina esant force majeure.

6 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 103/69 panaikinamas.

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiame leidinyje.

1 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos Graikijoje cukrui, kuris yra perkeliamas iš 1981–1982 prekybos metų į 1982–1983 prekybos metus.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1982 m. sausio 13 d.

Komisijos vardu

Poul Dalsager

Komisijos narys

[1] OL L 177, 1981 7 1, p. 4.

[2] OL L 47, 1968 2 23, p. 1.

[3] OL L 14, 1969 1 21, p. 9.

[4] OL L 20, 1969 1 27, p. 6.

--------------------------------------------------