Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 357/79

1979 m. vasario 5 d.

dėl vynuogynų statistinių tyrimų

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, o ypač į jos 43 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

kadangi Komisijai, kad būtų įgyvendinti jai Steigimo sutartyje numatyti įsipareigojimai ir Bendrijos nuostatos dėl bendro vyno rinkos organizavimo, reikalinga tiksli ir naujausia informacija apie Bendrijos vynuogininkystės gamybinį potencialą ir vidutinės trukmės gamybos ir tiekimo tendencijas;

kadangi Reglamento Nr. 24 dėl vyno rinkos bendrosios organizavimo sistemos laipsniško sukūrimo [3] 1 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės turėtų ne vėliau kaip iki 1964 m. gruodžio 31 d. parengti vynuogininkystei naudojamos žemės registrą, kuris turėtų būti nuolatos atnaujinamas;

kadangi 1964 m. vasario 28 d. Komisijos reglamente Nr. 26/64/EEB, nustatančiame papildomas vynuogininkystei naudojamos žemės registro rengimo, jo tvarkymo ir atnaujinimo nuostatas [4], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1456/76 [5], yra numatyta, kad Bendrijos vynuogininkystei naudojamos žemės registras, minimas 3 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti iš esmės peržiūrimas kas 10 metų, pradedant 1979 m.;

kadangi žemės registro tvarkymas iš tikrųjų reikalauja daug administracinio darbo sudarant, apdorojant ir nuolatos atnaujinant sąrašą arba registrą, kuriame būtų nurodyta informacija apie savininkus ir apie visus vynmedžiais apsodintus žemės sklypus pateikiant pakankamai duomenų jiems identifikuoti; kadangi tokie vynuogininkystei naudojamos žemės registrai buvo sudaryti tik kai kuriose valstybėse narėse, kurios, be to, galėdavo juos atnaujinti tik iš dalies ir darydavo tai nereguliariai; kadangi kai kurioms valstybėms narėms atliekant vynuogynų tyrimus buvo vadovaujamasi skirtingais ataskaitiniais metais; kadangi naudojantis tokiais nacionaliniais žemės registrais ir tyrimais negalima tiksliai, vienodai ir koordinuotai stebėti gamybos potencialo ir produkcijos tiekimo į Bendrijos vynuogininkystės rinkas;

kadangi, siekiant įvertinti padėtį Bendrijos vyno rinkoje ir joje įvykusius pokyčius, kas 10 metų vynmedžius auginančiose valdose turėtų būti atliekami pagrindiniai statistiniai tyrimai, kurie apimtų visus vynuogynus, o tarp pagrindinių tyrimų turėtų būti atliekami mažesni statistiniai tyrimai tik vyninių vynuogių veislėmis apsodintame plote;

kadangi dėl ekonominių ir techninių priežasčių bei dėl nedidelės jų svarbos Bendrijos vyno rinkai tyrimai neturėtų apimti vynmedžių, kurie kultivuojami atvirame lauke tose valstybėse narėse, kuriose visas vynuogynų plotas sudaro mažiau nei 500 hektarų, taip pat vynmedžių, kurie kultivuojami po stiklu, ir vynmedžių, auginamų labai mažuose plotuose ir skirtų tik augintojų vidaus vartojimui;

kadangi būtina surinkti išsamią informaciją apie vynuogynų naudojimą vyninių vynuogių, valgomųjų vynuogių ir vynmedžių vegetatyvinės dauginamosios medžiagos auginimui, taip pat apie vynmedžių veisles ir amžių; kadangi ypač stalo vyno produkcijos perteklius gali sukurti rimtų sunkumų kai kurių vyną gaminančių šalių vyno ūkyje; kadangi dėl to būtina atskirai fiksuoti informaciją apie vynuogynus, skirtus rūšinių vynų psr gamybai, ir vynuogynus, skirtus stalo vynų gamybai;

kadangi siekiant nuolatos stebėti vyno gamybos potencialo kitimą, kasmet turėtų būti atliekami tarpiniai pokyčių (vynmedžių naikinimas, naujas jų sodinimas arba atsodinimas), įvykusių vyninių vynuogių veislėmis apsodintame plote, tyrimai;

kadangi pagrindinių ir tarpinių tyrimų rezultatai turėtų būti nusiųsti Komisijai kaip galima greičiau;

kadangi būtina atsižvelgti į kitus statistinius duomenis, gautus taikant kitas Bendrijos nuostatas, kuriose yra numatytos priemonės Bendrijos vyno gamybai reorganizuoti;

kadangi taikant atrankinio tyrimo metodus tiriant didelius vynuogynus galima nedidelėmis išlaidomis gauti tikslius rezultatus, valstybėms narėms turėtų būti leista atlikti išsamius tyrimus arba atrankinius tyrimus su sąlyga, kad bus nustatyti statistinio patikimumo standartai;

kadangi vyno gamybą Bendrijoje galima įvertinti tik kasmet gaunant informacijos apie derlių iš vieno hektaro ir vidutinę natūralią alkoholio koncentraciją šviežiose vynuogėse, vynuogių misoje ir vyne; kadangi esama plotų, kurie duoda labai skirtingą derlių, vyninių vynuogių veislėmis apsodinti plotai turėtų būti padalyti į derliaus klases;

kadangi Komisija privalo teikti Tarybai ataskaitas, kad ši galėtų ištirti, kiek atlikti tyrimai ir suteikta informacija gali padėti siekiant šio reglamento tikslų; kadangi ji privalo pasiūlyti suderinti naudojamus metodus, jei to reikia;

kadangi valstybės narės ir Komisija turi kaip galima daugiau bendradarbiauti taikydamos šį reglamentą; kadangi po pasitarimo su Žemės ūkio statistikos nuolatiniu komitetu, kuris buvo įsteigtas Sprendimu 72/279/EEB [6], turi būti nustatytos reglamentą įgyvendinančios taisyklės;

kadangi turi būti nustatyta Žemės ūkio statistikos nuolatinio komiteto darbo tvarka;

kadangi statistiniai tyrimai leidžia koreguoti gamybos potencialą laiku pritaikant jį prie rinkos poreikių; kadangi tai gali labai sumažinti vis augančias vyno rinkos valdymo sąnaudas; kadangi Bendrija dėl to turėtų prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl išlaidų, kurias valstybės narės patirs organizuodamos pagal šį reglamentą pirmąjį pagrindinį tyrimą;

kadangi pagal šį reglamentą sudarius tyrimų sistemą reikės iš dalies pakeisti kai kurias Bendrijos taikomas nuostatas vyno sektoriuje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Valstybės narės, jei jų teritorijos visą plotą, kuriame atvirame lauke yra kultivuojami vynmedžiai, sudaro ne mažiau kaip 500 hektarų, atlieka:

- kas dešimt metų pagrindinius vynuogynų tyrimus; pirmojo pagrindinio tyrimo, kuris atliekamas 1979 m. arba vėliausiai iki 1980 m. balandžio 1 d., tikslas yra nustatyti, kokia 1978–1979 vyno gamybos metais susidarė padėtis po to, kai buvo išnaikinti vynmedžiai ir pasodinti nauji,

- kasmet, pradedant antraisiais metais po pagrindinių tyrimų, tarpinius tyrimus, kuriais reikia nustatyti, kokie pokyčiai vyksta vyninių vynuogių veislėmis apsodintuose plotuose; pirmasis tarpinis tyrimas atliekamas 1981 m. ir juo nustatoma, kokie pokyčiai įvyko per dvejus vyno gamybos metus: 1979–1980 ir 1980–1981 m.

2. Vyno gamybos metai nustatomi, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 337/79 5 straipsnio 4 dalimi.

2 straipsnis

1. Pagrindiniai tyrimai apima visas valdas, turinčias kultivuojamų vynuogynų, iš kurių gautas derlius paprastai naudojamas pardavimui skirtai produkcijai gaminti: vynuogės, vynuogių misa, vynas arba vynmedžių vegetatyvinė dauginamoji medžiaga.

2. Pagrindinių tyrimų metu užfiksuojama tokia informacija apie kiekvieną valdą, minėtą 1 dalyje:

A. naudojama žemės ūkio paskirties žemė;

B. kultivuojami vynuogynai.

Kultivuojami vynuogynai skirstomi pagal įprastinį produkcijos panaudojimo būdą:

a) plotas, apsodintas vyninių vynuogių veislėmis, toliau skirstomas į:

- rūšinius vynus psr,

- kitus vynus:

- įskaitant vyną, privalomai skirtą tam tikro geriamojo alkoholio gamybai, kuris gaunamas iš vyno, kuriam suteiktas registruotas kilmės pažymėjimas;

b) plotas, apsodintas valgomųjų vynuogių veislėmis;

c) plotas, apsodintas šakniastiebiais, kurie bus skiepijami;

d) plotas, kuriame auginama tik vynmedžių vegetatyvinė dauginamoji medžiaga, skirstomas į:

- medelynus,

- vynmedžių motinmedžius šakniastiebiams veisti.

Veislės, kurios patenka kartu į vyninių vynuogių veislių grupę ir valgomųjų vynuogių veislių grupę, fiksuojamos pagal tai, kam jos daugiausia naudojamos atitinkamuose geografiniuose vienetuose.

3. Pagrindinių tyrimų metu fiksuojama ši informacija apie plotus, apsodintus vyninių vynuogių veislėmis:

A. Vynmedžių veislės

Suinteresuotose valstybėse narėse atskirai fiksuojama kiekvieno geografinio vieneto, nurodyto 4 straipsnio 3 dalyje, informacija apie tas vynmedžių veisles, kuriomis bendrai apsodinta mažiausiai 70 % viso vyninių vynuogių veislėmis apsodinto ploto, ir visada fiksuojama informacija apie tas veisles, kurios sudaro 3 % ar daugiau to ploto. Likusios veislės gali būti grupuojamos pagal vynuogių spalvą.

B. Vynmedžių amžius

Vynmedžių amžius skaičiuojamas nuo vynmedžių pasodinimo arba paskiepijimo metų. Amžiaus grupės kiekvienai valstybei narei nustatomos pagal 8 straipsnyje nurodytą tvarką.

4. Šis reglamentas neturi įtakos valstybėse narėse galiojančioms nuostatoms, kuriose numatyti vynuogynų tyrimai. Jų metu renkama 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija bei papildoma informacija, kuri yra gaunama, pavyzdžiui, išplėtus tiriamąją sritį daugiau, nei numatyta 1 dalyje, arba detaliau nurodžius informaciją apie atitinkamus vynuogynus ir valdas. Tokie papildomi rezultatai taip pat privalo būti nusiųsti Komisijai.

3 straipsnis

1. Suinteresuotosios valstybės narės iki tų metų, prieš kuriuos bus atliekamas tyrimas, rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai išsamų metodų, kurie bus taikomi atliekant pagrindinius tyrimus, aprašymą ir, jei reikia, atrankos planą.

2. Suinteresuotosios valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad apribotų ir, jei reikia, įvertintų klaidas, kurios buvo padarytos stebint visą vynuogynų užimamą plotą, iš kurio gautas derlius naudojamas visais 2 straipsnio 2 dalies B punkte nurodytais būdais.

3. Pagrindiniai tyrimai gali būti išsamūs arba paremti atsitiktine atranka. Gavusios pagrindinių tyrimų, kurie buvo atlikti remiantis atsitiktine atranka, rezultatus valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kad atrankos paklaida tyrimo informacijai, nurodytai 2 straipsnio 2 dalies B punkte, atitinkamuose geografiniuose vienetuose, esant 68 % pasikliovimo rėžiui, būtų ne didesnė kaip maždaug 1 %. Į atrankas įeina visų dydžių valdos.

4 straipsnis

1. Valstybės narės kaip galima greičiau ir ne vėliau kaip praėjus 15 mėnesių po to, kai buvo baigti tyrimai, informuoja Komisiją apie pagrindinių tyrimų rezultatus.

2. Geografinis vienetas pateikia pagrindinių tyrimų rezultatus lentelių sąvado forma, kuris turi būti patvirtintas laikantis 8 straipsnyje nustatytos tvarkos.

3. 2 dalyje, 2 straipsnio 2 dalies B punkte ir 3 dalies A punkte ir 3 straipsnio 3 dalyje yra nurodyti tokie geografiniai vienetai:

- Vokietijos Federacinėje Respublikoje: vyninių vynuogių auginimo regionai, nustatyti vadovaujantis 1979 m. vasario 5 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 338/79 dėl specialiųjų nuostatų, susijusių su rūšiniais vynais, pagamintais konkrečiuose regionuose [7] 3 straipsniu,

- Prancūzijoje: departamentai arba departamentų grupės, išvardytos šio reglamento priede,

- Italijoje: provincijos,

- kitose suinteresuotose valstybėse narėse: visa šalies teritorija.

4. Valstybės narės, kurios apdoroja pagrindinių tyrimų duomenis elektroniniu būdu, pateikia šiuos rezultatus automatizuotai nuskaitoma forma, kuri nustatoma vadovaujantis 8 straipsnyje nurodyta tvarka.

5 straipsnis

1. Tarpiniai tyrimai apima vyninių vynuogių veislėmis apsodintą plotą tose valdose, kurios nurodytos 2 straipsnio 1 dalyje, ir jais turi būti nustatyta, kokie per praėjusius vyno gamybos metus tame plote įvyko pokyčiai; tačiau pirmasis tarpinis tyrimas, kuris bus atliekamas po pagrindinių tyrimų, skirtas nustatyti, kokie pokyčiai įvyko per praėjusius dvejus vyno gamybos metus.

2. Tarpinių tyrimų metu iš vynuogynų:

- kuriuose vynmedžiai buvo išnaikinti arba kurie daugiau nebėra kultivuojami,

- kurie buvo apsodinti arba atsodinti,

fiksuojami tie vynuogynai, kurie paprastai skirti gamybai:

- rūšinių vynų psr,

- kitų vynų:

- įskaitant vyną, privalomai skirtą tam tikro geriamojo alkoholio gamybai, kuris gaunamas iš vyno, kuriam suteiktas registruotas kilmės pažymėjimas,

pagal vynmedžių veislę ir bent jau pagal 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas derliaus klases. Atsižvelgiama į bet kokius duomenis, susijusius su vynmedžių naikinimu ir sodinimu, gautus įgyvendinant kitas Bendrijos nuostatas.

3. Tarpiniai tyrimai gali būti išsamūs arba paremti atsitiktine atranka. Gavusios tarpinių tyrimų, kurie buvo atlikti remiantis atsitiktine atranka, rezultatus valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kad visam kultivuojamam vynuogynui, kuris skirtas vyninėms vynuogėms auginti, atitinkamuose geografiniuose vienetuose atrankos paklaida, esant 68 % pasikliovimo rėžiui, būtų ne didesnė kaip maždaug 3 %.

4. Valstybės narės pateikia Komisijai iki 1980 m. birželio 30 d. išsamų metodų, naudojamų atliekant tarpinius tyrimus, aprašymą; apie visus metodų pakeitimus pranešama iš anksto.

5. Suinteresuotosios valstybės narės pateikia tarpinių tyrimų rezultatus Komisijai iki tų metų, kurie eina po atitinkamų vyno gamybos metų, gegužės 1 d. Tie rezultatai skirstomi pagal 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus geografinius vienetus lentelių sąvado forma, kuri patvirtinama laikantis 8 straipsnyje nustatytos tvarkos.

6. Valstybės narės, kurios apdoroja tarpinių tyrimų rezultatus, minėtus 5 dalyje, elektroniniu būdu, pateikia juos automatizuotai nuskaitoma forma, kuri nustatoma laikantis 8 straipsnyje nurodytos tvarkos.

6 straipsnis

1. Suinteresuotosios valstybės narės pateikia Komisijai kiekvienų vyno gamybos metų, pradedant 1979–1980 m., derliaus, gauto iš hektaro, vidurkį, išreikštą vynuogių misos ar vyno hektolitrais iš vieno hektaro, arba išreikštą užaugintų vynuogių decitonomis iš vieno hektaro, kuris buvo gautas iš vyninių vynuogių veislėmis apsodintų plotų, suskirstytų į derliaus klases, minimas 2 dalyje.

2. Suinteresuotosios valstybės narės padalija vynuogynus, kuriuose kultivuojamos vyninių vynuogių veislės, kaip užfiksuota pagrindiniuose tyrimuose, į derliaus klases, remdamosi derliaus iš hektaro vidurkiu, minėtu 1 dalyje ir nustatytu laikantis 8 straipsnyje nurodytos tvarkos.

3. Suinteresuotosios valstybės narės, atsižvelgdamos į agronominius ir ekonominius pokyčius, įvertina, kokio vidutinio derliaus iš hektaro galima tikėtis per ateinančius penkerius metus kiekvienoje derliaus klasėje, kaip minėta 2 dalyje.

4. 1, 2 ir 3 dalyse minima informacija suskirstoma pagal 4 straipsnio 3 dalyje minėtus geografinius vienetus, atskiriant plotus, apsodintus veislėmis, kurios skirtos gamybai:

- rūšinių vynų psr,

- kitų vynų:

- įskaitant vyną, privalomai skirtą tam tikro geriamojo alkoholio gamybai, kuris gaunamas iš vyno, kuriam suteiktas registruotas kilmės pažymėjimas.

5. Suinteresuotosios valstybės narės pateikia Komisijai įvertintus duomenis, surinktus kiekvienais vyno gamybos metais ir suskirstytus pagal geografinius vienetus, apie vidutinę tūrinę natūralią alkoholio koncentraciją, išreikštą tūrio procentais arba Oechsle laipsniais, esančią šviežiose vynuogėse, vynuogių misoje ar vynuose, pagamintuose pradedant 1979–1980 vyno gamybos metais vyninių vynuogių veislėmis apsodintuose plotuose, kurie skirti gamybai:

- rūšinių vynų psr,

- kitų vynų:

- įskaitant vyną, privalomai skirtą tam tikro geriamojo alkoholio gamybai, kuris gaunamas iš vyno, kuriam suteiktas registruotas kilmės pažymėjimas.

6. 1 ir 5 dalyse minėta kasmet renkama informacija pateikiama iki kiekvienų metų, einančių po vyno gamybos metų, balandžio 1 d. Informacija apie derliaus klases, minėtas 2 dalyje, pateikiama per laikotarpį, nurodytą 4 straipsnio 1 dalyje. Ateityje planuojamų vidutinių derlių iš hektaro vertinimai, minėti 3 dalyje, pateikiami:

- pirmąjį kartą – iki 1981 m. spalio 1 d.,

- vėlesni – kas penkerius metus iki balandžio 1 d.

7. Šiame straipsnyje nurodyta informacija siunčiama Komisijai lentelių sąvado forma, kuri patvirtinama, laikantis 8 straipsnyje nustatytos tvarkos.

7 straipsnis

1. Komisija, konsultuodamasi ir nuolatos bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nagrinėja:

a) pateiktus rezultatus;

b) technines problemas, kurios kyla atliekant tyrimus ir renkant teiktiną informaciją, ypač atsižvelgiant į Bendrijos sodinimų ar atsodinimų apibrėžimus ir vyno gamybos nutraukimo apibrėžimą;

c) tyrimų rezultatų ir suteiktos informacijos svarbą.

2. Per vienerius metus nuo tada, kai suinteresuotosios valstybės narės pateikė Komisijai rezultatus, ši tuos rezultatus perduoda Tarybai kartu su ataskaita apie tai, kas buvo sužinota pagrindinių tyrimų metu.

3. Komisija publikuoja tarpinių tyrimų rezultatus ir metinę informaciją, minėtą 6 straipsnyje, kurie yra dalis metinių ataskaitų, numatytų Tarybos reglamento (EEB) Nr. 337/79 31 straipsnio 4 dalyje.

8 straipsnis

1. Tais atvejais, kai reikia laikytis šiuo straipsniu nustatytos tvarkos, pirmininkas perduoda klausimą Žemės ūkio statistikos nuolatiniam komitetui (toliau – Komitetas) savo iniciatyva arba valstybės narės atstovo prašymu.

2. Komisijos atstovas pateikia Komitetui priemonių, kurių turi būti imtasi, projektą. Komitetas savo nuomonę dėl projekto pareiškia per tokį laiką, kurį nustato pirmininkas atsižvelgdamas į klausimo skubumą. Komitetas sprendimus priima 41 balso dauguma. Valstybių narių balsai skaičiuojami taip, kaip nustatyta Steigimo sutarties 148 straipsnio 2 dalyje. Pirmininkas nebalsuoja.

3. a) Komisija patvirtina siūlomas priemones, jei jos atitinka Komiteto nuomonę;

b) jei siūlomos priemonės neatitinka Komiteto nuomonės, arba nuomonė nepareiškiama, Komisija nedelsdama pateikia Tarybai pasiūlymą dėl priemonių, kurių turi būti imtasi. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma;

c) jei Taryba per tris mėnesius nuo tada, kai jai buvo pateiktas pasiūlymas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.

9 straipsnis

Išlaidos, reikalingos atlikti pagrindiniam tyrimui, kuriuo siekiama nustatyti, kokia po 1978–1979 vyno gamybos metų susidarė padėtis, dengiamos vienkartine išmoka, kuri turi būti nustatyta Europos Bendrijų biudžete.

10 straipsnis

1. 1978 m. gegužės 10 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 978/78 dėl vynuogynų statistinių tyrimų [8] yra panaikinamas.

2. Nuorodos į reglamentą, anuliuojamą 1 dalimi, suprantamos, kaip nuorodos į šį reglamentą.

11 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1979 m. balandžio 2 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1979 m. vasario 5 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. Mehaignerie

[1] OL C 276, 1978 11 20, p. 1.

[2] OL C 296, 1978 12 11, p. 58.

[3] OL Nr. 30, 1962 4 20, p. 989/62.

[4] OL Nr. 48, 1964 3 19, p. 753/64.

[5] OL L 163, 1976 6 24, p. 13.

[6] OL L 179, 1972 8 7, p. 1.

[7] OL L 54, 1979 3 5, p.48.

[8] OL L 128, 1978 5 17, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

4 straipsnio 3 dalyje minėtas departamentų ar jų grupių sąrašas

PRANCŪZIJA

1. Aude

2. Gard

3. Hérault

4. Lozère

5. Pyrénées-Orientales

6. Var

7. Vaucluse

8. Bouches-du-Rhône

9. Gironde

10. Gers

11. Charente

12. Charente-Maritime

13. Ardèche

14. Aisne

15. Seine-et-Marne

16. Ardennes, Aube, Marne, Haute-Marne

17. Cher, Eure-et-Loir, Indre, Indre-et-Loire, Loir-et-Cher, Loiret

18. Côte-d’Or, Nièvre, Saône-et-Loire, Yonne

19. Meurthe-et-Moselle, Meuse, Moselle, Vosges

20. Bas-Rhin, Haut-Rhin

21. Doubs, Jura, Haute-Saône, Territoire-de-Belfort

22. Loire-Atlantique, Maine-et-Loire, Sarthe, Vendée

23. Deux-Sèvres, Vienne

24. Dordogne, Landes, Lot-et-Garonne, Pyrénées-Atlantiques

25. Ariège, Aveyron, Haute-Garonne, Lot, Hautes- Pyrénées, Tarn, Tarn-et-Garonne

26. Corrèze, Haute-Vienne

27. Ain, Drôme, Isère, Loire, Rhône, Savoie, Haute-Savoie

28. Cantal, Allier, Haute-Loire, Puy-de-Dôme

29. Alpes-de-Haute-Provence, Hautes-Alpes, Alpes-Maritimes

30. Corse-du-Sud, Haute-Corse

--------------------------------------------------