Tarybos direktyva

1971 m. liepos 26 d.

dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų stabdžių sistemas, suderinimo

(71/320/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi techniniai reikalavimai, kuriuos motorinės transporto priemonės privalo atitikti pagal nacionalines teisės normas, inter alia, siejasi su tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų stabdžių sistemomis;

kadangi šie reikalavimai pavienėse valstybėse narėse skiriasi; kadangi dėl to būtina, kad visos valstybės narės arba papildytų, arba vietoj galiojančių jose nuostatų priimtų vienodus reikalavimus, ypač siekdamos, kad EEB tipo patvirtinimo tvarka, kuri buvo svarstoma 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo [3] galėtų būti taikoma kiekvienam transporto priemonės tipui;

kadangi suderinti reikalavimai turi užtikrinti kelių eismo saugumą visoje Bendrijoje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Šioje direktyvoje "transporto priemonė" – tai bet kokia motorinė transporto priemonė, priskirta vienai iš toliau išvardytų tarptautinių kategorijų ir skirta naudoti kelyje, turinti kėbulą arba be jo ir bent 4 ratus, kurios maksimalus projektinis greitis viršija 25 km/h, išskyrus transporto priemones, važiuojančias bėgiais, žemės ūkio traktorius ir mechanizmus bei viešosios paskirties transporto priemones:

a) M kategorija

: bent 4 ratus arba 3 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, kurių didžiausia masė viršija toną ir kuriomis vežami keleiviai:

—M1 kategorija: | transporto priemonės keleiviams vežti, be vairuotojo sėdynės, turinčios ne daugiau kaip 8 sėdynes, |

—M2 kategorija: | transporto priemonės, kurių maksimali masė ne didesnė kaip 5 tonos, keleiviams vežti, be vairuotojo sėdynės, turinčios daugiau kaip 8 sėdynes, |

—M3 kategorija: | transporto priemonės, kurių maksimali masė didesnė kaip 5 tonos, keleiviams vežti, be vairuotojo sėdynės, turinčios daugiau kaip 8 sėdynes. |

b) N kategorija

: bent 4 ratus arba 3 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, kurių didžiausia masė viršija toną ir kuriomis vežami kroviniai:

—N1 kategorija: | transporto priemonės, kurių didžiausia masė neviršija 3,5 tonų, kroviniams vežti, |

—N2 kategorija: | transporto priemonės, kurių didžiausia masė viršija 3,5 tonas, tačiau ne didesnė kaip 12 tonų, kroviniams vežti; |

—N3 kategorija: | transporto priemonės, kurių didžiausia masė viršija 12 tonų, kroviniams vežti; |

c) O kategorija

: priekabos (įskaitant puspriekabes):

—O1 kategorija: | priekabos, kurių didžiausia masė neviršija 0,75 tonos, |

—O2 kategorija: | priekabos, kurių didžiausia masė viršija 0,75 tonos, tačiau nėra didesnė kaip 3,5 tonos, |

—O3 kategorija: | priekabos, kurių didžiausia masė viršija 3,5 tonos, tačiau nėra didesnė kaip 10 tonų, |

—O4 kategorija: | priekabos, kurių didžiausia masė viršija 10 tonų. |

2. M kategorijos sujungtosios transporto priemonės, kurias sudaro 2 neišskiriamos, tačiau sujungtos dalys, laikomos viena transporto priemone.

3. Jei tai yra M arba N kategorijos vilkikas, skirtas tam, kad jį būtų galima sukabinti su puspriekabe, tą vilkiką priskiriant kokiai nors kategorijai atsižvelgiama į didžiausią masę, kuri apskaičiuojama prie parengto eksploatuoti vilkiko masės pridedant puspriekabės vilkikui perduodamą didžiausią masę ir, tam tikrais atvejais, didžiausią vilkiko masę.

4. Jei tai yra N kategorijos transporto priemonės, tam tikrų specialiųjų transporto priemonių (pavyzdžiui, automobiliniai kranai, automobilinės dirbtuvės, reklaminės transporto priemonės), neskirtų keleiviams vežti, įranga ir priemonės prilyginamos kroviniams.

5. Didžiausia masė, į kurią turi būti atsižvelgiama O kategorijos puspriekabę priskiriant tam tikrai kategorijai, – tai masė, kuria puspriekabės ašis arba ašys spaudžia žemę, kai ji sukabinama su vilkiku ir į ją pakraunamas didžiausias krovinys.

2 straipsnis

Jokia valstybė narė negali atsisakyti suteikti EEB tipo arba nacionalinį tipo patvirtinimą transporto priemonei dėl priežasčių, susijusių su jos stabdžių įtaisais, jeigu toje transporto priemonėje įrengti I–VIII prieduose apibrėžti įtaisai ir jeigu tie įtaisai atitinka tuose prieduose nustatytus reikalavimus.

3 straipsnis

Tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jai būtų pranešta apie bet kokį I priedo 1.1 punkte paminėtos sudėtinės dalies arba techninės charakteristikos modifikavimą. Kompetentingos tos valstybės institucijos nusprendžia, ar su modifikuotu eksperimentiniu pavyzdžiu turėtų būti atlikti nauji bandymai ir ar tuoj po tų bandymų turėtų būti parengta nauja ataskaita. Jeigu tų bandymų metu nustatoma, kad šios direktyvos reikalavimų nesilaikoma, leidimas taikyti modifikavimą nesuteikiamas.

4 straipsnis

Laukiant, kol įsigalios atskiroji direktyva, kurioje būtų pateiktas "miesto autobuso" apibrėžimas, tos transporto priemonės turi tebebūti pateikiamos, kad su jomis būtų galima atlikti II tipo A bandymą, aprašytą II priede, jeigu tų transporto priemonių didžiausia masė viršija 10 tonų.

5 straipsnis

Būtini pakeitimai, kad priedų reikalavimai būtų sutvarkyti taip, jog būtų atsižvelgta į technikos pažangą, priimami pagal 1970 m. vasario 6 d. direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimu, suderinimo, 13 straipsnyje nustatytą tvarką.

6 straipsnis

1. Valstybės narės priima nuostatas, kurios, įsigaliojusios per 18 mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą dienos, įgyvendina šią direktyvą, ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Nuo 1974 m. spalio 1 d. I priedo 2.2.1.4 punkto nuostatos taip pat taikomos transporto priemonėms, išskyrus M3 arba N3 kategorijų transporto priemones.

3. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstai, kuriuos jos priima taikydamos šią direktyvą, būtų perduoti Komisijai.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1971 m. liepos 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Moro

[1] OL C 160, 1969 12 18, p. 7.

[2] OL C 100, 1969 8 1, p. 13.

[3] OL L 42, 1970 2 23, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

APIBRĖŽIMAI, REIKALAVIMAI, KONSTRUKCIJA IR ĮRENGIMAS

1. APIBRĖŽIMAI

1.1. "Transporto priemonės tipas atsižvelgiant į stabdžių sistemą"

"Transporto priemonės tipas atsižvelgiant į stabdžių sistemą" – tai transporto priemonės, kurios nesiskiria tokiais pagrindiniais aspektais:

1.1.1. Jei tai yra motorinės transporto priemonės

1.1.1.1. transporto priemonės kategorija, apibrėžta šios direktyvos 1 straipsnyje

1.1.1.2. didžiausia mase, apibrėžta 1.14 punkte

1.1.1.3. masės pasiskirstymu tarp ašių

1.1.1.4. didžiausiu projektiniu greičiu

1.1.1.5. skirtinga stabdžių sistema, ypač atsižvelgiant į tai, ar priekaba turi stabdymo įtaisą, ar yra be jo

1.1.1.6. ašių skaičiumi ir jų išdėstymu

1.1.1.7. variklio tipu

1.1.1.8. pavarų skaičiumi ir jų perdavimo skaičiumi

1.1.1.9. galinės (-ių) varančiosios (-iųjų) ašies (-ių) perdavimo skaičiumi (-iais)

1.1.1.10. padangų matmenimis

1.1.2. Jei tai yra priekabos

1.1.2.1. transporto priemonės kategorija, apibrėžta šios direktyvos 1 straipsnyje

1.1.2.2. didžiausia mase, apibrėžta 1.14 punkte

1.1.2.3. masės pasiskirstymu tarp ašių

1.1.2.4. skirtingu stabdymo įtaiso tipu

1.1.2.5. ašių skaičiumi ir jų išdėstymu

1.1.2.6. padangų matmenimis

1.2. "Stabdžių sistema"

"Stabdžių sistema" – tai sudėtinių dalių sistema, skirta važiuojančios transporto priemonės greičiui laipsniškai sumažinti arba jai sustabdyti ar užtikrinti, kad sustabdyta transporto priemonė nepradėtų važiuoti. Tos funkcijos apibrėžtos 2.1.2 punkte. Stabdžių sistema sudaryta iš valdiklio, pavaros ir paties stabdžio.

1.3. "Tolydusis stabdymas"

"Tolydusis stabdymas" – tai stabdymas, kurio metu, kai stabdžių sistemos veikimo charakteristikos atitinka įprastąsias, įjungiami arba išjungiami stabdžiai:

- vairuotojas, įjungdamas stabdžių valdiklį, stabdymo jėgą bet kuriuo metu gali padidinti arba sumažinti,

- stabdymo jėgos veikimo kryptis sutampa su jų valdiklio įjungimo jėgos veikimo kryptimi (monotoninė funkcija),

- lengvai galima pakankamai tiksliai sureguliuoti stabdymo jėgą.

1.4. "Valdiklis"

"Valdiklis" – tai ta stabdžių sistemos dalis, kurią tiesiogiai įjungia vairuotojas (arba, tam tikrais atvejais, jei tai yra priekaba, vairuotojo porininkas), kad pavarai būtų perduota stabdymui arba tai pavarai valdyti būtina energija. Ta energija gali būti vairuotojo raumenų arba kito energijos šaltinio, kurį valdo vairuotojas, ar, tam tikrais atvejais, kinetinė priekabos energija arba tų įvairių energijos rūšių derinys.

1.5. "Pavara"

"Pavara" – tai sudėtinių dalių junginys, įrengtas tarp valdiklio ir stabdžio bei užtikrinantis tų abiejų įtaisų tarpusavio sąveiką. Pavara gali būti mechaninė, hidraulinė, pneumatinė, elektrinė arba mišri. Jeigu stabdymo jėgą sukuria arba ją sukurti padeda nuo vairuotojo nepriklausantis, tačiau jo valdomas energijos šaltinis, stabdžių sistemoje esanti energijos atsarga taip pat laikoma sudedamąja pavaros dalimi.

1.6. "Stabdys"

"Stabdys" – tai sudėtinė dalis, kurioje sukuriamos važiuojančią transporto priemonę stabdančios jėgos. Tai gali būti frikcinis stabdys (jėgas sukuria dviejų sudėtinių transporto priemonės dalių, kurios juda atsižvelgiant viena į kitą, trintis); elektrinis stabdys (jėgas sukuria elektromagnetinis dviejų sudėtinių transporto priemonės dalių, kurios juda atsižvelgiant viena į kitą, tačiau viena su kita nesiliečia, poveikis); stabdys su hidrauline pavara (jėgas sukuria tarp dviejų sudėtinių transporto priemonės dalių, kurios juda atsižvelgiant viena į kitą, esančio skysčio poveikis); arba variklinis stabdys (jėgos sukuriamos pagal poreikį padidinant stabdomąjį variklio poveikį, kuris perduodamas transporto priemonės ratams).

1.7. "Skirtingi stabdžių sistemų tipai"

"Skirtingi stabdžių sistemų tipai" – tai įranga, kuri skiriasi tokiais pagrindiniais aspektais:

1.7.1. sudėtinėms dalims būdingos skirtingos techninės charakteristikos

1.7.2. sudėtinė dalis pagaminta iš skirtingų savybių medžiagos, arba tos dalies kitokia forma ar dydis

1.7.3. kitokia sudėtinių dalių sąranka.

1.8. "Sudėtinė stabdžių sistemos dalis"

"Sudėtinė stabdžių sistemos dalis" – tai viena atskiroji dalis, kuri sujungta su kitomis dalimis, sudaro stabdžių sistemą.

1.9. "Nuostovusis stabdymas"

"Nuostovusis stabdymas" – tai transporto priemonių junginių stabdymas įrenginiu, kuriam būdingos tokios savybės:

1.9.1. tas įrenginys turi 1 valdiklį, kurį vairuotojas, sėdėdamas transporto priemonės vairuotojui skirtoje sėdynėje, laipsniškai įjungia vienu judesiu

1.9.2. energija, taikoma transporto priemonėms, sudarančioms jų junginį, stabdyti, tiekiama iš to paties šaltinio (tas energijos šaltinis gali būti vairuotojo raumenų jėga)

1.9.3. stabdymo įrenginys užtikrina, kad visos transporto priemonės, sudarančios jų junginį, neatsižvelgiant į santykinę kiekvienos priemonės padėtį, būtų stabdomos vienu metu arba laipsniškai.

1.10. "Trūkusis stabdymas"

"Trūkusis stabdymas" – tai transporto priemonių junginių stabdymas įrenginiu, kuriam būdingos tokios savybės:

1.10.1. tas įrenginys turi 1 valdiklį, kurį vairuotojas, sėdėdamas transporto priemonės vairuotojui skirtoje sėdynėje, laipsniškai įjungia vienu judesiu

1.10.2. energija, taikoma transporto priemonėms, sudarančioms jų junginį, stabdyti, tiekiama iš 2 skirtingų šaltinių (1 energijos šaltinis gali būti vairuotojo raumenų jėga)

1.10.3. stabdymo įrenginys užtikrina, kad visos transporto priemonės, sudarančios jų junginį, neatsižvelgiant į santykinę kiekvienos priemonės padėtį, būtų stabdomos vienu metu arba laipsniškai.

1.11. "Automatinis stabdymas"

"Automatinis stabdymas" – tai priekabos arba priekabų stabdymas, kuris vyksta automatiškai, jeigu atsikabina viena iš transporto priemonių junginį sudarančių transporto priemonių, įskaitant tą atvejį, kai ta priemonė atsikabina dėl to, kad sulūžta sukabinimo įtaisas, ir dėl to stabdymo nesumažėja likusių transporto priemonių junginį sudarančių priemonių veiksmingumas.

1.12. "Inercinis arbamechaninis impulsinis"stabdymas""

"Inercinis stabdymas" – tai stabdymas, kuriam taikomos vilkiką stumiančios priekabos sukurtos jėgos.

1.13. "Pakrauta transporto priemonė"

"Pakrauta transporto priemonė" – tai transporto priemonė, pakrauta taip, kad jos masė atitinka "didžiausią transporto priemonės masę", jeigu nenurodyta kitaip.

1.14. "Didžiausia masė"

"Didžiausia masė" – tai didžiausia masė, kurią yra nurodęs transporto priemonės gamintojas ir kuri turi būti laikoma techniškai leistina transporto priemonės mase (ta masė gali būti didesnė už "maksimalią leistiną masę").

2. KONSTRUKCIJOS IR ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

2.1. Bendrieji dalykai

2.1.1. Stabdžių sistema

2.1.1.1. Stabdžių sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta taip, kad, neatsižvelgiant į vibraciją, kuri tą sistemą gali veikti, stabdžių sistema leistų normaliai eksploatuojamai transporto priemonei atitikti toliau išdėstytus reikalavimus.

2.1.1.2. Stabdžių sistema turi būti suprojektuota, pagaminta ir įrengta taip, kad ji ypač būtų atspari korozijos ir senėjimo poveikiui.

2.1.2. Stabdžių sistemos paskirtis

1.2. punkte apibrėžta stabdžių sistema turi atitikti tokias sąlygas:

2.1.2.1. Darbinis stabdys

Darbiniu stabdžiu turi būti užtikrinta, kad vairuotojas galėtų valdyti važiuojančią transporto priemonę ir saugiai, greitai bei veiksmingai ją sustabdyti, neatsižvelgiant į transporto priemonės greitį ar ja vežamą krovinį arba bet kokią įkalnę ar nuokalnę. Turi būti įmanoma, kad transporto priemonę darbiniu stabdžiu būtų galima sustabdyti laipsniškai. Taip pat turi būti įmanoma, kad pirmiau aprašytu būdu vairuotojas galėtų sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas transporto priemonės vairuotojui skirtoje sėdynėje ir neatitraukdamas rankų nuo vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies.

2.1.2.2. Atsarginis stabdys

Atsarginiu stabdžiu turi būti užtikrinta, kad, neviršijant nustatyto stabdymo kelio, transporto priemonę būtų galima sustabdyti tuo atveju, jeigu sugestų darbinis stabdys. Turi būti įmanoma, kad transporto priemonę atsarginiu stabdžiu būtų galima sustabdyti laipsniškai. Taip pat turi būti įmanoma, kad pirmiau aprašytu būdu vairuotojas galėtų sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas transporto priemonės vairuotojui skirtoje sėdynėje ir ant vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies laikydamas bent 1 ranką. Taikant tuos reikalavimus laikoma, kad vienu metu darbinis stabdys gali sugesti ne daugiau kaip vieną kartą.

2.1.2.3. Stovėjimo stabdys

Stovėjimo stabdžiu turi būti užtikrinta, kad nuokalnėje arba įkalnėje stovinti transporto priemonė nepradėtų važiuoti, kai joje nėra vairuotojo ir kai sudėtinės to stabdžio dalys užfiksuotos tik mechaniniu įtaisu. Turi būti įmanoma, kad pirmiau aprašytu būdu vairuotojas galėtų sustabdyti transporto priemonę sėdėdamas transporto priemonės vairuotojui skirtoje vietoje ir, jei tai yra priekaba, laikydamasis 2.2.2.10 punkto reikalavimų.

2.2. Techninės stabdžių sistemų charakteristikos

2.2.1. M ir N kategorijų transporto priemonės

2.2.1.1. Transporto priemonėje įrengtos stabdžių sistemos turi atitikti nustatytus darbinio, atsarginio, ir stovėjimo stabdžių reikalavimus.

2.2.1.2. Sistemos, užtikrinančios darbinį, atsarginį ir stovėjimo stabdymą, gali turėti bendrų sudėtinių dalių, jeigu tos dalys atitinka tokias sąlygas:

2.2.1.2.1. turi būti bent 2 vienas nuo kito nepriklausantys ir vairuotojui iš transporto priemonės vairuotojo sėdynės lengvai prieinami valdikliai; tas reikalavimas turi būti taikomas net vairuotojui, užsisegusiam saugos diržą;

2.2.1.2.2. darbinio stabdžio valdiklis neturi būti susijęs su stovėjimo stabdžio valdikliu;

2.2.1.2.3. jeigu darbinis ir atsarginis stabdžiai turi tą patį valdiklį, to valdiklio ir įvairių sudėtinių pavaros sistemų dalių sujungimo veiksmingumas turi nesumažėti po to, kai tie stabdžiai buvo tam tikrą laiką naudojami;

2.2.1.2.4. jeigu darbinis ir atsarginis stabdžiai turi tą patį valdiklį, stovėjimo stabdys turi būti suprojektuotas taip, kad jį būtų galima įjungti judant transporto priemonei;

2.2.1.2.5. jeigu sugenda bet kokia sudėtinė dalis, išskyrus stabdžius (apibrėžtus 1.6 punkte) arba 2.2.1.2.7. punkte nurodytas sudėtines dalis, arba kaip nors kitaip sugenda darbinis stabdys (sutrinka jo veikla, visiškai ar iš dalies išsenka energijos atsarga), atsarginiu stabdžiu arba ta darbinio stabdžio dalimi, kuri nėra sugedusi, transporto priemonę turi būti įmanoma sustabdyti pagal sąlygas, nustatytas atsarginiam stabdžiui;

2.2.1.2.6. ypač jeigu atsarginis ir darbinis stabdžiai turi bendrą valdiklį ir pavarą;

2.2.1.2.6.1. jeigu darbiniam stabdžiui įjungti reikia ne tik vairuotojo raumenų jėgos, bet ir vieno arba daugiau energijos šaltinių, atsarginis stabdys turi būti toks, kad sugedus tam vienam arba daugiau energijos šaltinių, to stabdžio valdikliui įjungti būtina vairuotojo raumenų jėga, jeigu kartu energija tiekiama ir iš energijos atsargų, kurioms gedimas įtakos nepadarė, jei yra tokių, neviršytų didžiausios nustatytos jėgos;

2.2.1.2.6.2. jeigu atsarginiam stabdžiui ir pavarai valdyti būtina jėga priklauso tik nuo energijos atsargos, kurią valdo vairuotojas, tada turi būti bent 2 visiškai savarankiškos energijos atsargos, iš kurių kiekvienai yra įrengta atskira pavara; kiekviena iš tų pavarų gali valdyti tik 2 arba daugiau ratų, kurie išrenkami taip, kad, nesukeldamos pavojaus stabdomos transporto priemonės stabilumui, tos pavaros galėtų užtikrinti atsarginį stabdymą pagal nustatytus reikalavimus; be to, kiekvienai iš tų energijos atsargų turi būti įrengtas įspėjamosios signalizacijos įtaisas, apibrėžtas 2.2.1.13 punkte;

2.2.1.2.7. kaip minėta 2.2.1.2.5 punkte, tam tikros sudėtinės dalys, pavyzdžiui, pedalas ir jo guolis, pagrindinis stabdžių cilindras ir jo stūmoklis arba stūmokliai (hidraulinės sistemos), skirstomasis vožtuvas (pneumatinės sistemos), pedalo ir pagrindinio stabdžių cilindro arba skirstomojo vožtuvo sujungimai, stabdžių cilindrai ir jų stūmokliai (hidraulinės ir (arba) pneumatinės sistemos), ir stabdžių svirties ir kumštelio sąrankos laikomos nelūžtančiomis, jeigu jos įrengtos visiškai atsižvelgiant į jų matmenis, prie jų galima lengvai prieiti atliekant techninę priežiūrą, ir jeigu toms dalims būdingos bent tokios saugos savybės, kurios nustatytos kitoms svarbioms sudėtinėms transporto priemonėms dalims (pavyzdžiui, vairo pavarai). Jeigu bet kuriai tai sudedamajai daliai sugedus transporto priemonės nebūtų galima sustabdyti bent pagal atsarginiam stabdžiui nustatytus reikalavimus, ta sudėtinė dalis turi būti pagaminta iš metalo arba medžiagos, kurios charakteristikos būtų lygiavertės metalo charakteristikoms, ir ta dalis bent kiek pastebimiau neturi deformuotis stabdžių sistemai veikiant įprastomis sąlygomis.

2.2.1.3. Kai pagrindinis ir atsarginis stabdžiai turi atskirus valdiklius, tuos du valdiklius įjungus vienu metu, pagrindinis ir atsarginis stabdžiai neturi sugesti, neatsižvelgiant į tai, ar abu stabdžiai buvo tinkami eksploatuoti ir į tai, jog vienas iš jų neveikė.

2.2.1.4. Jeigu sudėtinė pavaros arba darbinio stabdžio dalis sugenda, turi būti laikomasi tokių sąlygų:

2.2.1.4.1. įjungus darbinio stabdžio valdiklį turi būti stabdomas pakankamas ratų skaičius, neatsižvelgiant į transporto priemonės apkrovą;

2.2.1.4.2. tie ratai turi būti parinkti taip, kad liekamosios darbinio stabdžio stabdymo savybės ne mažesne kaip x/% dalimi būtų lygios darbinio stabdžio veikimo charakteristikoms, nustatytoms tai kategorijai, kuriai priklauso transporto priemonė, valdiklis įjungiamas ne didesne kaip 70 kg jėga:

transporto priemonės, kai jų masė lygi didžiausiai masei ( visų kategorijų) | x = 30 |

M1, M2, N1, N2

kategorijų parengtos eksploatuoti transporto priemonės: | x = 25 |

M3 ir N3 kategorijų parengtos eksploatuoti transporto priemonės: | x = 30 |

2.2.1.4.3. tačiau pirmiau minėti reikalavimai netaikomi puspriekabių vilkikams, jeigu puspriekabės darbinio stabdžio pavara yra nepriklausoma nuo vilkiko darbinio stabdžio pavaros.

2.2.1.5. Jeigu taikoma kita, o ne vairuotojo raumenų energija, įrengiamas ne daugiau kaip 1 tokios energijos šaltinis (hidraulinis siurblys, oro kompresorius ir t. t.), tačiau priemonės, kuriomis varomas prietaisas – tos energijos šaltinis, – turi būti visiškai patikimos. Kai sugenda bet kokia transporto priemonės stabdžių sistemos pavaros dalis, energijos tiekimas tai daliai, kurios nepaveikė gedimas, turi būti tebeužtikrinamas, jeigu tas energijos tiekimas yra būtinas tam, kad transporto priemonė būtų sustabdyta taip pat veiksmingai, kaip ir pagal atsarginiam stabdymui nustatytus reikalavimus. Šios sąlygos turi būti laikomasi įrengiant įtaisus, kuriuos galima lengvai įjungti, kai transporto priemonė stovi, arba automatinėmis priemonėmis.

2.2.1.6. 2.2.1.2, 2.2.1.4 ir 2.2.1.5 punktų reikalavimų turi būti laikomasi neįrengiant tokio tipo automatinio įtaiso, dėl kurio, jeigu jis sugestų, to gedimo nebūtų galima nustatyti, nes sudėtinės dalys, kurios paprastai yra "pradinėje" padėtyje, įjungiamos tik tuo atveju, kai sugenda stabdys.

2.2.1.7. Darbinis stabdys turi stabdyti visus transporto priemonės ratus.

2.2.1.8. Atsarginio stabdžio veikimas turi būti atitinkamai paskirstytas tarp transporto priemonės ašių.

2.2.1.9. Atsarginio stabdžio veikimas, atsižvelgiant į išilginę vidurinę transporto priemonės plokštumą, turi būti simetriškai paskirstytas tarp tos pačios ašies ratų.

2.2.1.10. Darbinis ir stovėjimo stabdžiai turi veikti stabdymo paviršius, kurie atitinkamo tvirtumo sudedamosiomis dalimis neišardomai sujungti su ratais. Stabdymo paviršių neturi būti įmanoma atjungti nuo ratų; tačiau, jei tai yra darbinis ir atsarginis stabdžiai, stabdymo paviršius nuo ratų atjungti leidžiama, jeigu tas atjungimas trunka tik akimirką, pavyzdžiui, perjungiant pavarą, ir jeigu darbinio bei atsarginio stabdžių veiksmingumas tebeatitinka nustatytus reikalavimus. Be to, jei tai yra stovėjimo stabdys, leidžiama, kad stabdymo paviršiai būtų atjungiami nuo ratų, jeigu tą stovėjimo stabdį, sėdėdamas transporto priemonės vairuotojui skirtoje sėdynėje ir taikydamas sistemą, kuri negali įsijungti dėl to, kad nutekėjo skystis [1], valdo tik vairuotojas.

2.2.1.11. Stabdžių sudilimą turi būti įmanoma lengvai pašalinti rankinės arba automatinės reguliavimo sistemos priemonėmis. Be to, valdiklis ir sudėtinės pavaros bei stabdžių dalys turi turėti tokią eigos atsargą, kad stabdžiams įkaitus arba iki tam tikros ribos susidėvėjus stabdžių antdėklams, valdiklis ir sudėtinės pavaros bei stabdžių dalys pagal nustatytus reikalavimus veiktų be neatidėliotino sureguliavimo.

2.2.1.12. Hidraulinėse stabdžių sistemose:

2.2.1.12.1. skysčio bakelių įpylimo angos turi būti lengvai prieinamos; be to, bakeliai, kuriuose laikomas atsarginis skystis, turi būti pagaminti taip, kad atsarginio skysčio lygį būtų galima patikrinti neatidarant skysčio bakelio. Jei pastarosios sąlygos nesilaikoma, įspėjamasis šviesos signalas turi signalizuoti vairuotojui apie tai, kad stabdymo skysčio atsargos lygis yra toks, jog gali sugesti stabdžių sistema. Vairuotojui turi būti įmanoma lengvai patikrinti, ar tinkamai veikia įspėjamasis signalas;

2.2.1.12.2. apie sudėtinės hidraulinės pavaros dalies gedimą vairuotojui turi signalizuoti įtaisas, turintis raudonos spalvos įspėjamąjį signalą, kuris įsižiebia tuojau pat įjungus valdiklį. Šviesa turi būti matoma net dieną ir vairuotojui turi būti įmanoma lengvai patikrinti, ar ta šviesa dega. Bet kokios sudėtinės pavaros dalies gedimas neturi sutrikdyti visos stabdžių sistemos veiklos.

2.2.1.13. Kiekvienoje transporto priemonėje, turinčioje stabdį, įjungiamą iš energijos rezervuaro tiekiama energija, jeigu, nenaudodamas sukauptos energijos tas stabdys negali veikti pagal nustatytus reikalavimus, be manometro, jeigu jis įrengtas, dar turi būti įrengtas regimąjį arba garsinį signalą duodantis įspėjamosios signalizacijos įtaisas, kai energijos kiekis bet kokioje prieš skirstomąjį vožtuvą esančioje įrenginio dalyje sumažėja iki 65 % tos energijos normalios vertės arba dar daugiau. Tas įtaisas turi būti nuolatos ir tiesiogiai sujungtas su grandine.

2.2.1.14. Nepažeidžiant 2.1.2.3 punkto reikalavimų, kai stabdžių sistemos suveikčiai užtikrinti būtina taikyti pagalbinį energijos šaltinį, energijos atsarga turi būti tokia, kad būtų užtikrinta, jeigu variklis išsijungtų, jog stabdžių sistema suveiktų taip, kad transporto priemonę būtų galima sustabdyti pagal nustatytus reikalavimus. Be to, kai vairuotojo raumenų energiją, kuria jis veikia stovėjimo stabdį, papildo tam tikras pagalbinis energijos šaltinis, turi būti užtikrinta, kad stovėjimo stabdį būtų galima įjungti ir sugedus tam pagalbiniam energijos šaltiniui, jeigu reikia, taikant energijos atsargą, kuri nepriklauso nuo paprastai tą energiją tiekiančio šaltinio. Galima naudoti energijos atsargą, skirtą darbiniam stabdžiui. Terminas "valdymas" taip pat taikomas kalbant apie išjungimą.

2.2.1.15. Jei tai yra motorinė transporto priemonė, prie kurios leidžiama prikabinti priekabą, turinčią stabdį, kurį valdo vilkiko vairuotojas, darbiniame vilkiko stabdyje turi būti įrengtas įtaisas, suprojektuotas taip, kad tuo atveju, jeigu sugestų priekabos stabdys arba nutrūktų vilkiką su priekaba jungiantis oro tiekimo vamzdis (ar kitokio tipo jungtis, kuri galėtų būti pritaikyta), vilkiką būtų įmanoma sustabdyti pagal atsarginiam stabdžiui nustatytus reikalavimus; ypač atitinkamai nustatoma, kad tas įtaisas būtų įrengtas vilkike [2].

2.2.1.16. Energija pagalbinei įrangai turi būti tiekiama tik taip, kad dėl tos įrangos veikimo, net ir tada, jeigu būtų pažeistas energijos šaltinis, stabdžių sistemos veikimą užtikrinančių energijos atsargų lygis nebūtų mažesnis už nurodytąjį 2.2.1.13 punkte.

2.2.1.17. Jei tai yra suslėgtu oru valdoma stabdžių sistema, pneumatinė jungtis su priekaba turi būti tokio tipo, kuriam taikomi 2 arba daugiau vamzdžių.

2.2.1.18. Jeigu priekaba yra O3 arba O4 kategorijos, darbinis stabdys turi būti nuostoviojo arba trūkiojo tipo.

2.2.1.19. Jei tai yra transporto priemonė, kuriai išduotas leidimas vilkti O3 arba O4 kategorijos priekabas, stabdžių sistema turi atitikti tokias sąlygas:

2.2.1.19.1. įjungus atsarginį vilkiko stabdį, priekaba turi būti pradėta tolydžiai stabdyti;

2.2.1.19.2. jeigu pagrindinis vilkiko stabdys sugestų ir jeigu tas įtaisas būtų sudarytas bent iš 2 atskirų skyrių, tuo skyriumi arba tais skyriais, kurių pirmiau minėtas gedimas nepaveikė, iš dalies arba visiškai turi būti įmanoma įjungti priekabos stabdžius. Taip pat turi būti įmanoma tą priekabą stabdyti tolydžiai.

2.2.1.19.3. jeigu sutrūktų arba prakiurtų vienas iš oro tiekimo vamzdžių (arba tokio tipo jungties, kokia galėtų būti pasirinkta, vamzdis), vis dėl to turi būti įmanoma, kad vairuotojas darbinio arba atsarginio stabdžio ar atskiru valdikliu iš dalies arba visiškai įjungtų priekabos stabdžius, jeigu vamzdžiui sutrūkus arba prakiurus priekaba būtų nepradėta stabdyti automatiškai.

2.2.1.20. Daugiau kaip 8 sėdynes, be vairuotojo sėdynės, turinčios transporto priemonės, išskyrus "miesto autobusus", keleiviams vežti, kurių didžiausia masė viršija 10 tonų, turi atitikti ne II priedo 1.4 punkte aprašyto II tipo, o to paties priedo 1.5 punkte aprašyto II A tipo reikalavimus.

2.2.2. O kategorijos transporto priemonės

2.2.2.1. O1 kategorijos priekabose įrengti darbinį stabdį nėra būtina; tačiau jeigu tos kategorijos priekabose darbinis stabdys yra įrengtas, jis turi atitikti tokius pačius reikalavimus, kuriuos atitinka darbinis stabdys, įrengtas O2 kategorijos priekabose.

2.2.2.2. Kiekvienoje O2 kategorijos priekaboje turi būti įrengtas nuostoviojo, trūkiojo arba inercinio (mechaninio impulsinio) stabdymo tipo stabdys. Pastarojo tipo stabdį leidžiama taikyti tik priekabose, išskyrus puspriekabes.

2.2.2.3. Kiekvienoje O3 arba O4 kategorijos priekaboje turi būti įrengtas nuostoviojo ar trūkiojo stabdymo tipo darbinis stabdys.

2.2.2.4. Darbinis stabdys turi stabdyti visus priekabos ratus.

2.2.2.5. Darbinio stabdžio veikimas turi būti tinkamai paskirstytas tarp ašių.

2.2.2.6. Kiekvieno darbinio stabdžio veikimas, atsižvelgiant į išilginę vidurinę transporto priemonės plokštumą, turi būti simetriškai paskirstytas tarp kiekvienos ašies ratų.

2.2.2.7. Stabdymo paviršiai, būtini, kad būtų užtikrintas nustatytas veiksmingumas, standžiomis arba tokiomis sudėtinėms dalimis, kurios negali sugesti, nuolatos turi būti sujungti su ratais.

2.2.2.8. Stabdžių sudilimą turi būti įmanoma lengvai pašalinti rankinės arba automatinės reguliavimo sistemos priemonėmis. Be to, valdiklis ir sudėtinės pavaros bei stabdžių dalys turi turėti tokią eigos atsargą, kad stabdžiams įkaitus arba iki tam tikros ribos susidėvėjus stabdžių antdėklams, valdiklis ir sudėtinės pavaros bei stabdžių dalys pagal nustatytus reikalavimus veiktų be neatidėliotino sureguliavimo.

2.2.2.9. Stabdžiai turi būti tokie, kad priekaba būtų stabdoma automatiškai, jeigu priekabai važiuojant sulūžtų jos sukabinimo įtaisas. Tačiau tas reikalavimas netaikomas vienaašėms priekaboms, kurių didžiausia masė neviršija 1,5 tonos, jeigu priekabose, be pagrindinio, yra įrengtas atsarginis sukabinimo įtaisas (grandinė, lynas ir t. t.), kuris, kai sulūžta pagrindinis sukabinimo įtaisas, galėtų užtikrinti, kad vilkties jungtis neprisiliestų prie žemės, ir kuris galėtų bent iš dalies vairuoti priekabą.

2.2.2.10. Kiekvienos priekabos, kurioje privaloma įrengti darbinį stabdį, stovėjimo stabdį turi būti įmanoma įjungti net ir tada, kai ta priekaba yra atkabinta nuo vilkiko. Tą stovėjimo stabdį turi būti įmanoma įjungti asmeniui, stovinčiam ant žemės; tačiau, jei tai yra priekaba keleiviams vežti, tą stovėjimo stabdį turi būti įmanoma valdyti iš priekabos. Terminas "valdyti" taikomas taip pat ir kalbant apie stabdžio išjungimą.

2.2.2.11. Jeigu priekaboje įrengtas įtaisas, kuriuo suslėgtuoju oru valdomą stabdį galima išjungti, pirmiau minėtas įtaisas turi būti suprojektuotas ir įrengtas taip, kad jis priverstinai būtų perjungiamas į pradinę padėtį ne vėliau kaip nuo to momento, kai priekabai pradedamas tiekti suslėgtasis oras.

[1] Šis punktas turi būti aiškinamas taip: Darbinis ir atsarginis stabdžiai pagal šioje direktyvoje nustatytus apribojimus turi veikti net ir tada, kai stabdymo paviršiai akimirkai atsijungia nuo ratų.

[2] Tas punktas turi būti aiškinamas taip: Visais atvejais svarbu, kad darbiniame stabdyje būtų įrengtas įtaisas (pavyzdžiui, ribojantysis vožtuvas), užtikrinantis, kad transporto priemonė būtų stabdoma darbiniu stabdžiu, tačiau to stabdymo charakteristikos atitiktų atsarginiam stabdymui taikomus reikalavimus.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

STABDŽIŲ PATIKRA IR STABDŽIŲ SISTEMOS VEIKLA

1. STABDŽIŲ PATIKRA

1.1. Bendrieji dalykai

1.1.1. Nustatant stabdžių sistemos veikimo charakteristikas, remiamasi stabdymo keliu. Atliekant stabdžių sistemos veikimo charakteristikų patikrą, matuojamas transporto priemonės stabdymo kelias, atsižvelgiant į pradinį jos greitį, arba stabdžių suveikimo trukmė bei, jei stabdžių sistema veikia normaliai, vidutinis transporto priemonės lėtėjimas, apibrėžtas III priede.

1.1.2. Stabdymo kelias – tai atstumas, kurį nuo to momento, kai vairuotojas įjungia stabdžių valdiklį, transporto priemonė nuvažiuoja, kol sustoja; pradinis greitis – tai tas transporto priemonės greitis, kuriuo ji važiuoja tuo momentu, kai vairuotojas įjungia stabdžių valdiklį. Toliau pateikta formulė pagal kurią nustatomos veikimo charakteristikos:

v = pradinis greitis (km/h),

s = stabdymo kelias (m).

1.1.3. Kiekvienai transporto priemonei suteikiant tipo patvirtinimą, jos stabdymo charakteristikos nustatomos pagal toliau išdėstytas sąlygas atliekant bandymus kelyje:

1.1.3.1. transporto priemonės būklė, atsižvelgiant į jos masę, turi būti tokia, kokia yra nustatyta kiekvieno tipo bandymui atlikti, ir ta masė tiksliai nurodoma bandymo ataskaitoje;

1.1.3.2. bandymas turi būti atliekamas kiekvieno tipo bandymui taikant nustatytą greitį. Jeigu transporto priemonė sukonstruota taip, kad didžiausias jos greitis yra mažesnis už nustatytąjį bandymui atlikti, su tokia transporto priemone atliekant bandymą taikomas didžiausias jos greitis;

1.1.3.3. atliekant bandymus, jėga, kuria veikiamas stabdžių valdiklis, kad būtų užtikrintas nustatytus reikalavimus atitinkantis stabdžių suveikimas, turi būti ne didesnė kaip nurodytoji transporto priemonės, su kuria atliekamas bandymas, kategorijai;

1.1.3.4. kelio paviršius turi būti toks, kad būtų užtikrintas geras ratų sukibimas su kelio paviršiumi;

1.1.3.5. bandymai turi būti atliekami tokiu metu, kai nepučia vėjas, galintis turėti įtaką bandymo rezultatams;

1.1.3.6. prieš pradedant bandymus, padangos neturi būti įšilusios, o jų slėgis turi atitikti nustatytą apkrovą, kuri veikia stovinčios transporto priemonės ratus;

1.1.3.7. stabdžiams veikiant pagal nustatytus reikalavimus neturi būti užblokuoti ratai, transporto priemonė nuo važiavimo krypties neturi nukrypti į šoną ir pernelyg vibruoti.

1.1.4. Transporto priemonės būklė stabdymo metu

1.1.4.1. Atliekant stabdžių patikrą, ypač jeigu jos metu taikomas didelis transporto priemonės važiavimo greitis, stabdymo metu turi būti patikrinta bendroji transporto priemonės būklė.

1.2. O tipo bandymas

(su neįšilusiais stabdžiais atliekamas paprastas bandymas eksploatavimo charakteristikoms nustatyti)

1.2.1. Bendrieji dalykai

1.2.1.1. Stabdžiai neturi būti įšilę. Stabdys laikomas neįšilusiu, jeigu išmatuota disko arba išorinės būgno dalies temperatūra nėra didesnė kaip 100 °C.

1.2.1.2. Bandymas turi būti atliktas pagal tokias sąlygas:

1.2.1.2.1. transporto priemonė turi būti pakrauta, masės pasiskirstymas tarp transporto priemonės ašių atitinka tą, kurį yra nurodęs gamintojas. Jeigu numatyta nuostata, kad apkrova tarp ašių gali būti paskirstyta keliais būdais, didžiausia masė tarp ašių turi būti paskirstyta taip, kad kiekvienos ašies apkrova būtų proporcinga didžiausiai leistinai kiekvienos ašies apkrovai;

1.2.1.2.2. jei tai yra motorinė transporto priemonė, kiekvienas bandymas turi būti pakartotas su eksploatuoti parengta transporto priemone, kuria važiuoja vairuotojas ir galbūt vienas asmuo – geriausiai sėdintis ant priekinės sėdynės, – registruojantis bandymo rezultatus;

1.2.1.2.3. atliekant bandymus su pakrauta transporto priemone ir parengta eksploatuoti transporto priemone, nustatyti minimalūs eksploatavimo rodikliai atitinka toliau nurodytuosius kiekvienos kategorijos transporto priemonei;

1.2.1.2.4. kelias turi būti lygus.

1.2.2. O tipo bandymas, atliekamas transporto priemonei važiuojant su išjungta pavara

1.2.2.1. Bandymas turi būti atliktas transporto priemonei važiuojant tokiu greičiu, koks nustatytas atitinkamos kategorijos transporto priemonei, to bandymo metu gautiems rezultatams taikomi tam tikri leistinieji nuokrypiai. Tie rezultatai turi atitikti kiekvienos kategorijos transporto priemonei nustatytas minimalias stabdymo charakteristikas.

1.2.3. O tipo bandymas, atliekamas transporto priemonei važiuojant su įjungta pavara

1.2.3.1. Išskyrus nurodytuosius 1.2.2 punkte, bandymai, kai transporto priemonė važiuoja su įjungta pavara, atliekami taikant įvairius greičius: mažiausias greitis sudaro 30 % didžiausio transporto priemonės greičio, o didžiausias – 80 % to pirmiau minėto didžiausio greičio. Nustatyti eksploatavimo rodikliai ir transporto priemonės būklė užregistruojami bandymo ataskaitoje.

1.3. I tipo bandymas

(bandymas įšilusių stabdžių antdėklų veiksmingumo pokyčiui nustatyti)

1.3.1. Pakartotinai stabdant

1.3.1.1. Išbandant M1, M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių darbinius stabdžius, tie stabdžiai pagal toliau pateiktoje lentelėje išdėstytas sąlygas keletą kartų iš eilės įjungiami ir išjungiami, transporto priemonė būna pakrauta:

SąlygosTransporto priemonės kategorija | | v1 km/h | v2 km/h | Δ t sek. | n |

M1 | 80 % vmax ≤ 120 | ½ v1 | 45 | 15 |

M2 | 80 % vmax ≤ 100 | ½ v1 | 55 | 15 |

M3 | 80 % vmax ≤ 60 | ½ v1 | 60 | 20 |

N1 | 80 % vmax ≤ 120 | ½ v1 | 55 | 15 |

N2 | 80 % vmax ≤ 60 | ½ v1 | 60 | 20 |

N3 | 80 % vmax ≤ 60 | ½ v1 | 60 | 20 |

Kur:

v1 = pradinis greitis stabdymo pradžioje,

v2 = greitis stabdymo pabaigoje,

vmax = didžiausias transporto priemonės greitis,

n = stabdžių paspaudimo skaičius,

Δt = stabdymo ciklo trukmė (laikas, praėjęs nuo to momento, kai stabdis buvo paspaustas iki to momento, kai stabdis paspaudžiamas kitą kartą).

1.3.1.2. Jeigu techninės transporto priemonės charakteristikos yra tokios, kad nustatytos Δt trukmės negalima taikyti, tą trukmę leidžiama pailginti; bet kuriuo atveju, be laiko, būtino, kad transporto priemonė būtų sustabdyta ir kad jai būtų suteiktas pagreitis, kiekvieno ciklo metu turi būti taikomas 10 sekundžių laiko tarpas transporto priemonės greičiui v1 nusistovėti.

1.3.1.3. Atliekant tuos bandymus, jėga, kuria veikiamas stabdžių valdiklis, turi būti sureguliuota taip, kad pirmą kartą paspaudus stabdžius vidutinis lėtėjimas būtų 3 m/sek2. Vėliau kiekvieną kartą paspaudžiant stabdžius ta jėga neturi keistis.

1.3.1.4. Paspaudžiant stabdžius visą laiką turi būti įjungtas didžiausias pavaros perdavimo skaičius (išskyrus greitinančiąją pavarą ir t.t.).

1.3.1.5. Kad transporto priemonė vėl pradėtų važiuoti iki stabdymo buvusiu greičiu, greičių dėžė turi būti naudojama taip, kad transporto priemonė kuo greičiau imtų važiuoti v1 greičiu (taikomas didžiausias pagreitis, kurį gali užtikrinti variklis ir greičių dėžė).

1.3.2. Nuostovusis stabdymas

1.3.2.1. O3 ir O4 kategorijų priekabų darbiniai stabdžiai, kai transporto priemonė yra pakrauta, išbandomi taip, kad stabdžiams valdyti sunaudotas energijos kiekis būtų toks pats, koks užregistruotas per tokį patį laikotarpį pakrautai transporto priemonei važiuojant 7 % nuokalne, kurios ilgis 1,7 km, vienodu 40 km/h greičiu.

1.3.2.2. Bandymą galima atlikti lygiame kelyje, vilkikui traukiant priekabą; bandymo metu jėga, kuria veikiamas stabdžių valdiklis, turi būti sureguliuota taip, kad priekabos pasipriešinimas būtų vienodas (7 % priekabos masės). Jeigu galia, kurią galima panaudoti priekabai vilkti, yra nepakankama, bandymą galima atlikti mažesniu greičiu, tačiau priekabą velkant didesniu atstumu kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje:

Greitis (km/h) | Atstumas (metrais) |

40 | 1700 |

30 | 1950 |

20 | 2500 |

15 | 3100 |

1.3.3. Liekamosios stabdymo savybės

1.3.3.1. I tipo bandymo pabaigoje (šio priedo 1.3.1 arba 1.3.2 punkte aprašytas bandymas) pagal tokias pačias sąlygas kaip ir atliekant O tipo bandymą, kai transporto priemonė važiuoja su išjungta pavara, išmatuojamos liekamosios darbinio stabdžio veikimo savybės (galima taikyti skirtingas temperatūros sąlygas); tos liekamosios darbinio stabdžio veikimo savybės neturi būti mažesnės kaip 80 % nustatytųjų atitinkamai kategorijai arba ne mažesnės kaip 60 % to skaičiaus, kuris užregistruotas atliekant O tipo bandymą, kai transporto priemonė važiuoja su išjungta pavara.

1.4. II tipo bandymas

(bandymas nuokalne važiuojančios transporto priemonės būklei patikrinti)

1.4.1. Pakrautos transporto priemonės išbandomos taip, kad joms stabdyti taikytas energijos kiekis būtų lygiavertis tam kiekiui, kuris per tokį patį laiko tarpą buvo užregistruotas atliekant bandymą su pakrauta transporto priemone (jei tai yra motorinė transporto priemonė) ir taikant lėtintuvą, jeigu transporto priemonėje toks yra įrengtas, 30 km/h greičiu 6 km atstumą važiuojančia 6 % nuokalne. Turi būti įjungta tokia pavara, kad variklio sūkių skaičius per minutę būtų ne didesnis už maksimalų sūkių skaičių, kurį yra nurodęs gamintojas.

1.4.2. Transporto priemonėms, kuriose energija absorbuojama taikant tik variklinį stabdį, vidutiniam greičiui leidžiama taikyti ± 5 km/h leistinąjį nuokrypį, ir įjungiama pavara, leidžianti nusistovėti greičiui, kuris būtų artimiausias 30 km/h greičiui, kai važiuojama 6 % nuokalne. Jeigu matuojant lėtėjimą nustatomas tik variklinio stabdžio veikimas, pakanka, kad vidutinis išmatuotas lėtėjimas būtų bent 0,5 m/sek².

1.4.3. Bandymo pabaigoje pagal tas pačias sąlygas kaip ir atliekant O tipo bandymą, kai transporto priemonė važiuoja išjungta pavara, nustatomos liekamosios darbinio stabdžio veikimo savybės (žinoma, taikant kitokias temperatūros sąlygas); tos liekamosios darbinio stabdžio veikimo savybės neturi būti mažesnės kaip 75 % nustatytųjų O tipo bandymui, kuris atliekamas kai transporto priemonė važiuoja su išjungta pavara.

1.5. II A tipo bandymas

(keleiviams vežti skirtų transporto priemonių, išskyrus "miesto autobusus", kurių didžiausia masė viršija 10 tonų ir kurios turi daugiau kaip 8 sėdynes, be vairuotojo sėdynės, bandymas)

1.5.1. Pakrautos transporto priemonės išbandomos taip, kad joms stabdyti naudotas energijos kiekis būtų toks pats kaip ir energijos kiekis, per vienodos trukmės laiko tarpą užregistruotas pakrautai transporto priemonei 7 % nuokalne vidutiniu 30 km/h greičiu važiuojant 6 km atstumą. Bandymo metu darbinis, atsarginis ir stovėjimo stabdžiai neturi būti įjungti. Turi būti įjungta tokia pavara, kad variklio sūkių skaičius per minutę būtų ne didesnis už maksimalų sūkių skaičių, kurį yra nurodęs gamintojas.

1.5.2. Transporto priemonėms, kuriose energija absorbuojama taikant tik variklinį stabdį, vidutiniam greičiui leidžiama taikyti ± 5 km/h leistinąjį nuokrypį, ir įjungiama pavara, leidžianti nusistovėti greičiui, kuris būtų artimiausias 30 km/h greičiui, kai važiuojama 7 % nuokalne. Jeigu matuojant lėtėjimą nustatomas tik variklinio stabdžio veikimas, pakanka, kad vidutinis išmatuotas lėtėjimas būtų bent 0,6 m/sek².

2. STABDŽIŲ SISTEMOS VEIKIMO CHARAKTERISTIKOS

2.1. M ir N kategorijų transporto priemonės

2.1.1. Darbiniai stabdžiai

2.1.1.1. Bandymų nuostatos

2.1.1.1.1. M1, M2, M3, N1, N2, ir N3 kategorijų transporto priemonių darbiniai stabdžiai išbandomi pagal toliau pateiktoje lentelėje nurodytas sąlygas:

| M1 | M2 | M3 | N1 | N2 | N3 |

Bandymo tipas | 0–I | 0–I | 0–I–II | 0–I | 0–I | 0–I–II |

v | 80 km/h | 60 km/h | 60 km/h | 70 km/h | 50 km/h | 40 km/h |

s ≤ | 0,1 v + v2150 | 0,15 v + v2130 | 0,15 v + v2115 |

dm ≥ | 5,8 m/s2 | 5 m/s2 | 4,4 m/s2 |

f ≤ | 50 kgf | 70 kgf | 70 kgf | 70 kgf | 70 kgf | 70 kgf |

kur:

v = bandymo greitis;

s = stabdymo kelias;

dm = vidutinis stabdomos transporto priemonės lėtėjimas, kai variklio sūkių skaičius atitinka įprastą;

f = jėga, kuria spaudžiamas kojinis valdiklis.

2.1.2. Atsarginiai stabdžiai

2.1.2.1. Atsarginis stabdys net ir tuomet, jeigu to stabdžio valdiklis taip pat taikomas kitoms stabdymo funkcijoms atlikti, turi užtikrinti tokį stabdymo kelią, kad jis nebūtų didesnis už dvinarės išraiškos, nusakančios atitinkamos kategorijos transporto priemonės stabdymo kelią, kai ji stabdoma darbiniu stabdžiu, pirmąjį dėmenį, prie kurio pridedamas 2 kartus padaugintas antrasis dėmuo.

2.1.2.2. Jeigu atsarginis stabdys valdomas rankiniu valdikliu, nustatytus reikalavimus atitinkantis stabdžių veikimas turi būti užtikrinamas valdiklį veikiant ne didesne kaip 40 kgf jėga, jei tai yra M1 kategorijos transporto priemonės, ir 60 kgf jėga, jei tai yra kitos transporto priemonės, bei tas valdiklis turi būti įrengtas taip, kad vairuotojas galėtų jį lengvai ir staigiai sugriebti.

2.1.2.3. Jeigu atsarginis stabdys valdomas kojiniu valdikliu, nustatytus reikalavimus atitinkantis stabdžių veikimas turi būti užtikrinamas valdiklį spaudžiant ne didesne kaip 50 kgf jėga, jei tai yra M1 kategorijos transporto priemonės, ir 70 kgf jėga, jei tai yra kitos transporto priemonės, bei tas valdiklis turi būti įrengtas taip, kad vairuotojas galėtų jį lengvai ir staigiai įjungti.

2.1.2.4. Atsarginio stabdžio veikimo charakteristikos patikrinamos taikant O tipo bandymą.

2.1.3. Stovėjimo stabdžiai

2.1.3.1. Stovėjimo stabdys net ir tuo atveju, kai jis sujungtas į vieną visumą su kokiu nors kitu stabdžiu, stovinčią pakrautą transporto priemonę turi išlaikyti 18 % įkalnėje arba nuokalnėje.

2.1.3.2. Transporto priemonių, prie kurių leidžiama prikabinti priekabą, vilkiko stovėjimo stabdys stovintį autotraukinį turi išlaikyti 12 % įkalnėje arba nuokalnėje.

2.1.3.3. Jeigu valdiklis valdomas ranka, jam valdyti taikoma jėga neturi būti didesnė kaip 40 kgf, jei tai yra M1 kategorijos transporto priemonės, ir 60 kgf, jei tai yra visos kitos transporto priemonės.

2.1.3.4. Jei tai yra kojinis valdiklis, jam valdyti taikoma jėga neturi būti didesnė kaip 50 kgf, jei tai yra M1 kategorijos transporto priemonės, ir 70 kgf, jei tai yra visos kitos transporto priemonės.

2.1.3.5. Leidžiama įrengti stovėjimo stabdį, kurį tam, kad jis veiktų pagal nustatytus reikalavimus, reikia įjungti keletą kartų.

2.2. O kategorijos transporto priemonės

2.2.1. Darbiniai stabdžiai

2.2.1.1. Su O1 kategorijos transporto priemonėmis atliekamų bandymų reikalavimai.

2.2.1.1.1. Jeigu darbinius stabdžius įrengti yra privaloma, jų veikimo charakteristikos turi atitikti O2 kategorijos transporto priemonėms taikomus reikalavimus.

2.2.1.2. Su O2 kategorijos transporto priemonėmis atliekamų bandymų reikalavimai.

2.2.1.2.1. Jeigu darbinis priekabos stabdys yra nuostoviojo arba trūkiojo stabdymo tipo, stabdomų ratų pakraščiuose veikiančių jėgų suma turi būti ne mažesnė kaip 45 % didžiausios masės, tenkančios ratams, kai transporto priemonė stovi. Jeigu priekaboje įrengti suslėgtojo oro stabdžiai, atliekant patikrinimą slėgis stabdžių cilindre neturi būti didesnis kaip 6,5 baro [1].

2.2.1.2.2. Jeigu stabdžiai yra inerciniai, jie turi atitikti VIII priede nustatytas sąlygas.

2.2.1.2.3. Be to, su tomis transporto priemonėmis turi būti atliktas I tipo bandymas.

2.2.1.2.4. Atliekant I tipo bandymą su puspriekabe, masė, tenkanti stabdomoms jos ašims, turi atitikti tą ašies arba ašių apkrovą, kuri tenka puspriekabės ašiai ar ašims, kai ja vežamas didžiausias krovinys.

2.2.1.3. Su O3 kategorijos transporto priemonėmis atliekamų bandymų reikalavimai.

Taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atliekant bandymus su O2 kategorijos transporto priemonėmis; be to, su tomis transporto priemonėmis turi būti atliktas I tipo bandymas.

2.2.1.4. Su O4 kategorijos transporto priemonėmis atliekamų bandymų reikalavimai.

2.2.1.4.1. Taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir atliekant bandymus su O2 kategorijos transporto priemonėmis; be to, su tomis transporto priemonėmis turi būti atlikti I ir II tipų bandymai.

2.2.1.4.2. Atliekant I ir II tipo bandymus su puspriekabe, masė, tenkanti stabdomoms jos ašims, turi atitikti tą ašies arba ašių apkrovą, kuri tenka puspriekabės ašiai ar ašims, kai ja vežamas didžiausias krovinys.

2.2.2. Stovėjimo stabdžiai

2.2.2.1. Priekaboje arba puspriekabėje įrengti stovėjimo stabdžiai turi išlaikyti priekabą arba puspriekabę, kai jos atkabintos nuo vilkiko, stovinčią 18 % nuokalnėje ar įkalnėje. Jėga, kuria veikiamas valdiklis, neturi būti didesnė kaip 60 kgf.

2.3. Suveikimo trukmė

Kai transporto priemonėje įrengti darbiniai stabdžiai, kurie iš dalies arba visiškai priklauso ne nuo vairuotojo raumenų jėgos, o nuo kito energijos šaltinio, turi būti laikomasi tokių reikalavimų:

2.3.1. atliekant atsarginį manevrą, laikas nuo to momento, kai pradedamas įjunginėti valdiklis, ir to momento, kai nepalankiausioje vietoje esančioje transporto priemonės ašyje stabdymo jėgos lygis atitiks nustatytąjį pagal stabdžių veikimo charakteristikas, neturi būti ilgesnis kaip 0,6 sekundės;

2.3.2. III priedo reikalavimai taikomi suslėgtojo oro įtaisams, turintiems du vamzdelius.

[1] Šiuo atveju ir kituose prieduose nurodyti slėgiai – tai santykiniai barais matuojami slėgiai.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

BŪDAS SUSLĖGTOJO ORO STABDŽIŲ, TURINČIŲ DU VAMZDELIUS IR ĮTAISYTŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE, SUVEIKIMO TRUKMEI IŠMATUOTI

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1. Stabdžių suveikimo trukmė nustatoma, kai transporto priemonė stovi, slėgis matuojamas prie stabdžių cilindro, kurio veiksmingumas mažiausias, angos.

1.2. Atliekant bandymus, atskirų ašių stabdžių cilindrų eiga turi būti tokia, kad atitiktų mažiausią tarpelį tarp būgno ir trinkelės.

1.3. Toliau aprašyti bandymai taikomi nustatytus reikalavimus atitinkantiems sukabinamiesiems autotraukiniams, kurių oro tiekimo vamzdeliuose didžiausias slėgis svyruoja nuo 6,5 iki 8,0 barų, o didžiausias slėgis valdymo vamzdeliuose – nuo 6,0 iki 7,5 barų.

1.4. Su sudedamosiomis jungiamųjų galvučių dalimis, suprojektuotomis taip, kad su jomis galima naudoti kitus didžiausio slėgio lygius, galima taikyti kitus, o ne 1.3 punkte nurodytus slėgius. Tokiais atvejais tai turi būti nurodyta bandymo ataskaitoje; prie transporto priemonės turi būti pritvirtinta plokštelė, kurioje aiškiai nurodomi didžiausias ir mažiausias darbinis slėgis.

2. MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS

2.1. Kiekvieno bandymo pradžioje slėgis rezervuaruose turi būti ne didesnis už mažiausią slėgį, kuriam esant reguliatorius įrenginiui vėl pradeda tiekti orą. Įrenginiuose, neturinčiuose reguliatoriaus (pvz., riboto slėgio kompresorius), slėgis kiekvieno bandymo pradžioje turi būti ne mažesnis kaip 90 % to slėgio, kurį yra nurodęs gamintojas, kaip apibrėžta IV priedo 1.2.2.1 punkte, ir kuris turi būti taikomas šiame priede nurodytiems bandymams atlikti.

2.2. Suveikimo trukmės, kai joms apibrėžti taikoma valdiklio įjungimo trukmė (tf), nustatomos kelis kartus iš eilės iki galo paspaudžiant valdiklį, pradedant nuo trumpiausio to valdiklio įjungimo laiko ir baigiant maždaug 0,4 sekundžių valdiklio įjungimo trukme. Išmatuotos vertės turi būti pateiktos diagramoje.

2.3. Suveikimo trukmė, atitinkanti 0,2 sekundžių valdiklio įjungimo trukmę – tai pagrindinis bandymo veiksnys. Taikant interpoliavimą tą suveikimo trukmę galima nustatyti iš diagramos.

2.4. Jeigu valdiklio įjungimo trukmė yra 0,2 sekundės, laikas nuo valdiklio paminos paspaudimo ir to momento, kai slėgis stabdžių cilindre būna lygus 75 % asimptotinės jo vertės, neturi būti ilgesnis kaip 0,6 sekundės.

Tą nustatytą vertę galima suapvalinti iki artimiausios dešimtosios sekundės dalies.

2.5. Jei tai yra motorinės transporto priemonės, turinčios priekabų stabdžio jungtį, patartina, išskyrus 1.1 punkto reikalavimus, suveikimo trukmę matuoti ne stabdžių cilindre, o maždaug 2,5 metrų ilgio ir 13 mm vidinio skersmens vamzdelyje, kuris sujungiamas su motorinės transporto priemonės stabdžių jungties galvute (jungiamąja galvute), pabaigoje.

2.6. Laikas nuo valdiklio paminos paspaudimo pradžios iki to momento, kai jungiamojoje valdymo vamzdelio galvutėje išmatuotas slėgis pasidaro lygus x/% asimptotinės to slėgio vertės, neturi būti didesnis už toliau pateiktoje lentelėje nurodytas vertes:

x (%) | t (sekundės) |

10 | 0,2 |

75 | 0,4 |

3. PRIEKABOS (įskaitant puspriekabes)

3.1. Priekabų stabdžių suveikimo trukmė matuojama be vilkikų. Vietoj vilkiko būtina taikyti modeliavimo įrenginį, prie kurio turi būti prijungtos priekabos stabdžių valdymo ir oro tiekimo vamzdelių jungiamosios galvutės.

3.2. Slėgis oro tiekimo vamzdelyje turi būti 6,5 baro. Slėgis priekabos rezervuare arba rezervuaruose turi atitikti 6,5 barų slėgį oro tiekimo vamzdelyje.

3.3. Modeliavimo įrenginiui turi būti būdingos tokios savybės:

3.3.1. jis turi turėti 30 litrų rezervuarą, kuriame slėgis yra 6,5 baro;

3.3.2. tas modeliavimo įrenginys turi būti sureguliuotas taip, kad prie jo prijungus 2,5 m ilgio vamzdelį, kurio vidinis skersmuo yra 13 mm, slėgis tame įrenginyje nuo 10 iki 75 %, t. y. nuo 0,65 iki 4,9 barų, padidėtų per 0,2 sekundės. Toks slėgio padidėjimas turi vykti beveik linijiniu būdu. Šio priedo priedėlyje pateiktas brėžinys, kuriame nurodyta, kaip teisingai naudotinas modeliavimo įrenginys.

3.4. Laikas nuo to momento, kai modeliavimo įrenginiu valdymo vamzdelyje sukuriamas slėgis, kuris lygus 10 % asimptotinio slėgio, ir iki to momento, kai slėgis priekabos stabdžio cilindre padidėja iki 75 % savo asimptotinės vertės, neturi būti ilgesnis kaip 0,4 sekundės.

--------------------------------------------------

IV PRIEDAS

SUSLĖGTOJO ORO STABDŽIŲ ENERGIJOS REZERVUARAI IR ENERGIJOS ŠALTINIAI

1. REZERVUARŲ TALPA

1.1. Bendrieji reikalavimai

1.1.1. Transporto priemonėse, kurių stabdžių sistemose taikomas suslėgtasis oras, turi būti įrengti rezervuarai, kurių talpa atitinka toliau nurodytų 1.2 ir 1.3 punktų reikalavimus.

1.1.2. Tačiau rezervuarų talpa nenustatoma, jeigu stabdžių sistema yra tokia, kad tuo atveju, jeigu nėra energijos rezervuaro, yra įmanoma užtikrinti, jog stabdžių sistemos veikimo charakteristikos atitiktų bent nustatytąsias atsarginiams stabdžiams.

1.1.3. Tikrinant, ar laikomasi 1.2 ir 1.3 punktų reikalavimų, stabdžiai turi būti sureguliuoti kuo tiksliau.

1.2. Motorinės transporto priemonės

1.2.1. Motorinių transporto priemonių stabdžių rezervuarai turi būti tokie, kad 8 kartus iki galo paspaudus darbinių stabdžių valdiklį, dar būtų įmanoma užtikrinti, kad stabdžių sistemos veikimo charakteristikos atitiktų nustatytąsias atsarginiams stabdžiams.

1.2.2. Bandymo metu turi būti laikomasi tokių reikalavimų:

1.2.2.1. pradinis rezervuaro slėgis turi atitikti tokį slėgį, kokį yra nurodęs gamintojas. Tas slėgis turi būti toks, kad būtų galima užtikrinti, jog darbiniai stabdžiai veiktų pagal nustatytus reikalavimus;

1.2.2.2. rezervuaras arba rezervuarai neturi būti papildomi; be to, pagalbinio įrenginio rezervuaras arba rezervuarai turi būti atjungti;

1.2.2.3. jei tai yra motorinės transporto priemonės, kurioms išduotas leidimas, kad prie jų būtų galima prikabinti priekabą arba puspriekabę, oro tiekimo vamzdynas turi būti atjungtas ir prie valdymo vamzdyno turi būti prijungtas 0,5 litro talpos rezervuaras. Slėgis tame rezervuare turi būti panaikinamas kiekvieną kartą prieš paspaudžiant stabdžius. Po 1.2.1 punkte nurodyto bandymo, slėgis valdymo vamzdyne turi būti ne mažesnis kaip pusė to slėgio, kuris buvo pirmą kartą paspaudus stabdžius.

1.3. Priekabos (įskaitant puspriekabes)

1.3.1. Priekabose įrengti rezervuarai turi būti tokie, kad darbinius vilkiko stabdžius iki galo paspaudus 8 kartus, slėgis, tiekiamas juo valdomoms sudėtinėms dalims, būtų ne mažesnis kaip pusė to slėgio, kuris buvo sukurtas darbinius stabdžius paspaudus pirmą kartą.

1.3.2. Atliekant bandymą turi būti laikomasi tokių reikalavimų:

1.3.2.1. bandymo pradžioje slėgis rezervuaruose turi atitikti didžiausią slėgį, kokį yra nurodęs gamintojas;

1.3.2.2. oro tiekimo vamzdynas turi būti atjungtas; be to, turi būti atjungti pagalbinio įrenginio rezervuarai;

1.3.2.3. atliekant bandymą į rezervuarą beveik neturi būti tiekiamas oras;

1.3.2.4. kiekvieną kartą paspaudus stabdžius, slėgis valdymo vamzdyne turi atitikti didžiausią slėgį, kokį yra nurodęs gamintojas.

2. ENERGIJOS ŠALTINIŲ TALPA

2.1. Bendrosios nuostatos

Kompresoriai turi atitikti toliau pateiktuose punktuose nustatytus reikalavimus:

2.2. Apibrėžimai

2.2.1. p1 – tai slėgis, atitinkantis 65 % 2.2.2 punkte apibrėžto p2 slėgio.

2.2.2. p2 – tai gamintojo apibrėžta ir 1.2.2.1 punkte nurodyta vertė.

2.2.3. T1 – tai laikas, būtinas tam, kad santykinis slėgis padidėtų nuo O iki p1 T2 – tai laikas, būtinas tam, kad santykinis slėgis padidėtų nuo O iki p2.

2.3. Matavimo sąlygos

2.3.1. Visais atvejais kompresoriaus sūkių per minutę skaičius yra toks, koks jis būna tuo metu, kai variklio sukimosi greitis yra toks, kad variklio galia būtų didžiausia, arba toks, kokiu greičiu kompresoriui leidžia suktis valdymo vožtuvas.

2.3.2. Bandymo metu pagalbinio įrenginio rezervuarai atjungiami, kad būtų galima nustatyti laikotarpius T1 ir T2.

2.3.3. Motorinėse transporto priemonėse, pagamintose vilkti priekabas, priekabą atstoja rezervuaras, kurio didžiausias santykinis slėgis p (išreikštas barais) yra toks, kad jį būtų galima tiekti vilkiko padavimo grandine ir kurio tūris (išreikštas litrais) nurodomas pagal formulę p · V = 20 R (R – tonomis išreikšta didžiausia leistina priekabos arba puspriekabės ašių apkrova).

2.4. Rezultatų aiškinimas

2.4.1. Rezervuaro, kurio veiksmingumas yra mažiausias, laikas T1 turi neviršyti:

- 3 minučių, jei tai yra transporto priemonės, prie kurių neleidžiama prikabinti priekabos arba puspriekabės,

- 6 minučių, jei tai yra transporto priemonės, prie kurių leidžiama prikabinti priekabą arba puspriekabę.

2.4.2. Rezervuaro, kurio veiksmingumas yra mažiausias, laikas T2 turi neviršyti:

- 6 minučių, jei tai yra transporto priemonės, prie kurių neleidžiama prikabinti priekabos arba puspriekabės,

- 9 minučių, jei tai yra transporto priemonės, prie kurių leidžiama prikabinti priekabą arba puspriekabę.

2.5. Papildomas bandymas

2.5.1. Kai transporto priemonėje yra įrengtas pagalbinio įrenginio rezervuaras arba rezervuarai, kurių bendra talpa už bendrą stabdžių rezervuarų talpą didesnė 20 %, turi būti atliktas papildomas bandymas, kurio metu turi nesutrikti pagalbinio įrenginio rezervuaro (-ų) pripildymą valdančių vožtuvų veikimas. Atliekant tą bandymą turi būti patikrinta, ar laiko tarpas T3, būtinas tam, kad stabdžių rezervuaruose slėgis padidėtų nuo O iki p2, yra trumpesnis kaip:

- 8 minutės, jei tai yra transporto priemonės, prie kurių neleidžiama prikabinti priekabos arba puspriekabės,

- 11 minučių, jei tai yra transporto priemonės, prie kurių leidžiama prikabinti priekabą arba puspriekabę.

--------------------------------------------------

V PRIEDAS

SPYRUOKLINIAI STABDŽIAI

1. APIBRĖŽIMAS

"Spyruokliniai stabdžiai" – tai stabdymo įtaisai, kuriems stabdymui būtiną energiją tiekia kaip energijos akumuliatorius veikianti viena arba daugiau spyruoklių.

2. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

2.1. Spyruoklinio stabdžio negalima taikyti kaip darbinio stabdžio.

2.2. Jeigu stabdžių suspaudimo kameros maitinimo grandinėje net ir mažai pasikeistų bet kokios slėgio ribos, o tos ribos gali pasikeisti, stabdymo jėga turi beveik nesikeisti.

2.3. Spyruoklės suspaudimo kameros maitinimo grandinė turi turėti energijos atsargą, kuri nėra tiekiama jokiam kitam įtaisui arba įrenginiui. Ta nuostata netaikoma, jeigu spyruokles galima išlaikyti suspaustas taikant vieną arba daugiau nepriklausomų savarankiškų sistemų.

2.4. Įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad paspausti ir atleisti stabdžius būtų įmanoma bent 3 kartus ir kad stabdžius paspaudžiant pirmą kartą pradinis slėgis spyruoklių suspaudimo kameroje būtų lygus didžiausiam projektiniam slėgiui. To reikalavimo bus laikomasi, jeigu stabdžiai sureguliuoti taip, kad tarpelis tarp trinkelių ir būgno būtų kuo mažesnis.

2.5. Slėgis suspaudimo kameroje, kuriam veikiant spyruoklės įjungia stabdžius, kai pastarieji būna sureguliuoti taip, kad tarpelis tarp trinkelių ir būgno būtų kuo mažesnis, turi būti ne didesnis kaip 80 % mažiausio slėgio, kurį paprastai galima taikyti, lygio (pm).

2.6. Kai slėgis suspaudimo kameroje sumažėja iki tokio lygio, kad stabdžių dalys pradeda judėti, turi įsijungti optinio arba garsinio signalizavimo įtaisas. Jeigu to reikalavimo laikomasi, optinio arba garsinio signalizavimo įtaisas gali būti nurodytasis I priedo 2.2.1.3 punkte.

2.7. Motorinėse transporto priemonėse, kuriose įrengti spyruokliniai stabdžiai ir kurioms išduotas leidimas vilkti priekabas, turinčias nuostoviojo ar trūkiojo veikimo stabdžius, automatiškai įsijungus spyruokliniams stabdžiams taip pat turi įsijungti priekabų stabdžiai.

3. STABDŽIŲ IŠJUNGIMO SISTEMA

3.1. Spyruokliniai stabdžiai turi būti suprojektuoti taip, kad jiems sugedus, tuos stabdžius būtų įmanoma išjungti netaikant įprastų jų valdiklių. To reikalavimo galima laikytis taikant pagalbinį įtaisą (pneumatinį, mechaninį ir t. t.).

3.2. Jeigu taikant 3.1 punkte nurodytą pagalbinį įtaisą reikia naudoti įrankį arba veržliaraktį, tas įrankis arba veržliaraktis turi būti laikomas transporto priemonėje.

--------------------------------------------------

VI PRIEDAS

STOVĖJIMO STABDYS MECHANIŠKAI UŽFIKSUOJANTIS STABDŽIŲ CILINDRUS

(fiksatoriaus pavaros)

1. APIBRĖŽIMAS

"Mechaninis stabdžių cilindrų fiksavimas" – tai įtaisas, užtikrinantis, kad stovinti transporto priemonė savaime neriedėtų, mechaniškai užblokavus stabdžių stūmoklio kotą.

Stabdžių stūmoklio kotas mechaniškai užblokuojamas iš fiksavimo kameros išleidus suslėgtąjį orą; mechaninis fiksatorius suprojektuojamas taip, kad jį būtų galima išjungti, kai į fiksavimo kamerą prileidžiama suslėgto oro.

2. SPECIALIOS NUOSTATOS

2.1. Kai slėgio lygis fiksavimo kameroje yra toks, kad jam esant turėtų suveikti mechaninis fiksatorius, turi įsijungti optinė arba garsinė signalizavimo sistema.

2.2. Jeigu tai yra stabdžių pavara, kurioje įrengtas mechaninis fiksatorius, stabdžių pavarą turi būti įmanoma įjungti kuria nors iš dviejų energijos atsargų.

2.3. Užfiksuotą stabdžių cilindrą galima išlaisvinti tik tada, jeigu nėra abejonių, kad išlaisvintą stabdį vėl bus galima įjungti.

2.4. Jeigu sugenda fiksavimo kamerai energiją tiekiantis energijos šaltinis, turi būti numatytas pagalbinis įtaisas (pavyzdžiui, mechaninis arba pneumatinis) užfiksuotam stabdžių cilindrui išlaisvinti.

--------------------------------------------------

VII PRIEDAS

ATVEJAI, KADA SU TRANSPORTO PRIEMONE, PATEIKTA TIPUI PATVIRTINTI, NETURI BŪTI ATLIEKAMI I IR (ARBA) II (ARBA II A) TIPO BANDYMAI

1. Su tipui patvirtinti pateikta transporto priemone I ir (arba) II (arba II A) tipo bandymai neturi būti atliekami tokiais 3 atvejais:

1.1. Jeigu pateikta transporto priemonė, – tai motorinė transporto priemonė, priekaba arba puspriekabė, kurios, atsižvelgiant į padangas, kiekvienos ašies absorbuojamą stabdymo energiją bei tų padangų sumontavimo ir stabdžių įrengimo būdus, yra tapačios motorinei transporto priemonei, priekabai arba puspriekabei:

1.1.1. kurios atitinka I ir (arba) II (arba II A) tipo reikalavimus;

1.1.2. kurioms buvo suteiktas tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į absorbuotą stabdymo energiją, dėl ašies apkrovos, kuri lygi tipui patvirtinti pateiktos transporto priemonės ašies apkrovai arba už tą apkrovą didesnė.

1.2. Jeigu atitinkama transporto priemonė, – tai motorinė transporto priemonė, priekaba arba puspriekabė, kurių ašis ar ašys, atsižvelgiant į padangas, kiekvienos ašies absorbuotą stabdymo energiją ir padangų sumontavimo bei stabdžių įrengimo būdus, kiek tai susiję su stabdymu, yra tapatus (-ūs) ašiai arba ašims, kuri arba kuri kiekviena atskirai atitiko I ir (arba) II tipo bandymus, atliktus su ašies apkrova, kuri buvo didesnė už tipui patvirtinti pateiktos transporto priemonės ašies apkrovą ar tai apkrovai lygi, jeigu kiekvienos ašies absorbuota stabdymo energija nėra didesnė už energiją, kurią ta ašis absorbavo etaloninio bandymo metu arba su ta ašimi atliekant atskirus bandymus.

1.3. Jeigu tipui patvirtinti pateiktoje transporto priemonėje yra įrengtas ne variklinis stabdys, o kitas lėtintuvas, tapatus tokiam lėtintuvui, su kuriuo jau buvo atliktas bandymas pagal tokias sąlygas:

1.3.1. bandymą atliekant bent 6 % (II tipo bandymas) arba bent 7 % (II A tipo bandymas) nuolydyje, tas lėtintuvas, be jokio kito įtaiso, transporto priemonės, kurios didžiausia masė bandymo metu bent buvo lygi tipui patvirtinti pateiktos transporto priemonės didžiausiai masei, greitį padaro pastovų;

1.3.2. pirmiau minėto bandymo metu turi būti patikrinta, ar besisukančių sudėtinių lėtintuvo dalių sukimosi greitis yra toks, kad tipui patvirtinti pateiktai transporto priemonei važiuojant 30 km/h greičiu, lėtinamasis lėtintuvo momentas yra bent lygus 1.3.1 punkte paminėto bandymo lėtinamajam momentui.

2. 1.1, 1.2 ir 1.3 punktuose taikomas terminas "tapatus" reiškia esąs tapatus atsižvelgiant į tuose punktuose paminėtų sudėtinių transporto priemonės dalių geometrines ir mechanines charakteristikas bei taip pat atsižvelgiant į medžiagų, iš kurių tos sudėtinės dalys pagamintos, savybes.

3. Jeigu taikomos pirmiau minėtos nuostatos, pranešime dėl tipo patvirtinimo, suteikto atsižvelgiant į stabdžių sistemą (IX priedas), turi būti nurodyta tokia informacija:

3.1. jeigu taikomas 1.1 punktas, transporto priemonės, su kuria buvo atliktas laikomas etaloniniu ir (arba) II (arba II A) tipo bandymas (IX priedo 14.7.1 punktas), patvirtinimo numerio tipas;

3.2. jeigu taikomas 1.2 punktas, turi būti užpildyta IV priede pateikto pranešimo pavyzdiniame punkte esančio punkto 14.7.2 lentelė;

3.3. jeigu taikomas 1.3 punktas, turi būti užpildyta IX priede pateikto pranešimo pavyzdžio 14.7.3 punkte esanti lentelė.

4. Kai valstybėje narėje paraišką patvirtinti tipą įteikęs asmuo remiasi kitoje valstybėje narėje suteiktu tipo patvirtinimu, tas asmuo turi pateikti to patvirtinimo dokumentus.

--------------------------------------------------

VIII PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIOSE ĮRENGTI INERCINIAI (MECHANINIAI IMPULSINIAI) STABDŽIAI, IŠBANDYMO TVARKĄ NUSTATANČIOS SĄLYGOS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.1. Priekabos inercinių (mechaninių impulsinių) stabdžių sistema yra sudaryta iš valdymo įtaiso, pavaros ir paties stabdžio (toliau vadinama "stabdžiais").

1.2. Valdymo įtaisas – tai sukabinimo galvutę sudarančių sudėtinių dalių sąranka.

1.3. Pavara – tai sudėtinių dalių, esančių tarp sukabinimo galvutės ir pirmosios stabdžio dalies, sąranka.

1.4. "Stabdys" – tai sudėtinė dalis, kurioje sukuriamos priešingos krypties, nei transporto priemonės važiavimo kryptis, jėgos. Pirmoji stabdžio dalis – tai arba stabdžio kumštelį įjungianti svirtis, arba panašios sudėtinės dalys (mechaninę pavarą turintis inercinis stabdys) ar stabdžio cilindras (hidraulinę pavarą turintis inercinis stabdys).

1.5. Stabdžių įtaisai, kuriuose sukauptą energiją (pavyzdžiui, elektros, pneumatinę arba hidraulinę) priekabai perduoda vilkikas ir kai tą energiją valdo tik jėga sukabinimo įtaise, pagal šioje direktyvoje pateiktą tokių stabdžių apibrėžimą inerciniais stabdžiais nelaikomi.

1.6. 2 ašys, kurių bazė yra mažesnė kaip 1 metras (sudvejinta ašis), šiame priede taip pat laikomos 1 ašimi.

1.7. Bandymai

1.7.1. Pagrindinių stabdžių charakteristikų nustatymas.

1.7.2. Pagrindinių valdymo įtaisų charakteristikų nustatymas ir patikrinimas, ar tas įtaisas atitinka pagrindines šios direktyvos nuostatas.

1.7.3. Su transporto priemone atliekami bandymai:

- valdymo įtaiso ir stabdžių suderinamumas,

- pavara.

2. SIMBOLIAI IR APIBRĖŽIMAI

2.1. Taikomi vienetai

2.1.1.Masės ir jėgos | : kg |

2.1.2.Sukimo momentai ir momentai | : m · kg |

2.1.3.Plotas | : cm² |

2.1.4.Slėgis | : kg/cm² |

2.1.5.Ilgis | : vienetai nurodomi kiekvienu atveju. |

2.2. Simboliai galioja visiems stabdžių tipams (žr. 1 priedėlio schemą p. 771)

2.2.1. | GA: | "bendra priekabos masė", kurią yra nurodęs gamintojas kaip techniškai leistinąją; |

2.2.2. | G′A: | "bendra priekabos masė", kurią pagal pateiktą gamintojo paraišką gali stabdyti valdymo įtaisas; |

2.2.3. | GB: | "bendra priekabos masė", kurią galima stabdyti visais priekabos stabdžiais, kai jie įjungiami vienu metu; GB = n · GB0 |

2.2.4. | GBo: | leistinos "bendros masės" dalis, kuriai stabdyti pagal gamintojo pareiškimą galima taikyti 1 stabdį; |

2.2.5. | B*: | privaloma stabdymo jėga; |

2.2.6. | B: | privaloma stabdymo jėga, kurią nustatant atsižvelgiama į pasipriešinimą riedėjimui; |

2.2.7. | D*: | leistina ašinė sukabinimo įtaiso apkrova; |

2.2.8. | D: | sukabinimo įtaiso apkrova; |

2.2.9. | P′: | valdymo įtaiso atiduodamoji jėga; |

2.2.10. | K: | papildomoji valdymo įtaiso jėga pagal susitarimą; ta jėga apibrėžiama kaip jėga D, kuri atitinka ekstrapoliuotos kreivės, D verte išreiškiančios P′, x ašių susikirtimo tašką, ir kuri valdymo sistema išmatuota viduriniame eigos taške (žr. 1 priedėlio grafiką p. 772); |

2.2.11. | KA: | ribinė valdymo įtaiso suveikimo jėga – tai didžiausia jėga, kuria trumpai galima veikti jungiamąją galvutę taip, kad valdymo įtaisui nebūtų perduota jokia jėga. Pagal susitarimą jėga KA apibrėžiama kaip jėga, išmatuota valdymo įtaiso pavarai esant atjungtai, kai jėga pradeda veikti jungiamąją galvutę 10–15 mm/s greičiu; |

2.2.12. | D1: | didžiausia jėga, kuri veikia jungiamąją galvutę, kai ta galvutė, esant atjungtai pavarai, s mm/s ± 10 % greičiu spaudžiama atgal; |

2.2.13. | D2: | didžiausia jėga, kuria jungiamoji galvutė, esant atjungtai pavarai, s mm/s ± 10 % greičiu iš galinės padėties spaudžiama į priekį; |

2.2.14. | ηHo: | inercijos valdymo įtaiso veiksmingumas; |

2.2.15. | ηH1: | pavaros sistemos veiksmingumas; |

2.2.16. | ηH: | bendras valdymo įtaiso ir pavaros veiksmingumas ηH = ηH0 · ηH1; |

2.2.17. | s: | valdymo įtaiso eiga (nurodyta milimetrais); |

2.2.18. | s': | efektinė valdymo įtaiso eiga (nurodyta milimetrais), nustatyta pagal 9.4.1 punkto reikalavimus; |

2.2.19. | s': | leistinoji pagrindinio stabdžių cilindro eiga, išmatuota milimetrais jungiamojoje galvutėje; |

2.2.20. | so: | jungiamosios galvutės eigos sumažėjimas, t. y. milimetrais išmatuotos eigos, kai ta galvutė veikiama taip, kad, kai pavara nejuda, iš 300 mm aukštyje virš horizontalios plokštumos esančio taško ji pasislenka į 300 mm žemiau tos plokštumos esantį tašką; |

2.2.21. | 2sB = | stabdžių trinkelės poslinkis į viršų (nurodytas milimetrais), išmatuotas su įjungimo mechanizmu lygiagrečiame skersmenyje ir bandymo metu nereguliuojant tarpelio tarp stabdžių trinkelės ir būgno; |

2.2.22. | 2sB*: | minimalus stabdžių trinkelės poslinkis (išreikštas milimetrais) 2sB* = 2,4 + 41000 · 2r; 2r – tai milimetrais nurodytas stabdžių būgno skersmuo (žr. 1 priedėlio schemą); |

2.2.23. | M: | stabdymo momentas; |

2.2.24. | R: | išbandomas transporto priemonės pneumatinių padangų, kurias veikia apkrova, nuo rato centro iki žemės paviršiaus išmatuotas spindulys (metrais) (suapvalintas iki artimiausio centimetro); |

2.2.24. | n: | stabdžių skaičius. |

2.3. Stabdžių, turinčių mechaninę pavarą, simboliai (žr. 1 priedėlio schemą)

2.3.1. | iH0: | perdavimo santykis tarp jungiamosios galvutės eigos ir valdymo įtaiso svirties eigos stabdžių įjungimo link; |

2.3.2. | iH1: | valdymo įtaiso svirties eigos stabdžio įjungimo link ir stabdžių svirties eigos perdavimo santykis (sumažinamas pavaros greitis d); |

2.3.3. | iH: | jungiamosios galvutės ir stabdžių svirties eigos perdavimo santykis iH = iH0 · iH1; |

2.3.4. | ig = | stabdžių svirties eigos ir stabdžių trinkelės centro poslinkio perdavimo santykis (žr. 1 priedėlio schemą); |

2.3.5. | P: | jėga, kuria veikiama stabdžių svirtis; |

2.3.6. | P0: | stabdžių atitraukimo jėga; t. y. ta jėga grafike yra M = f (P), jėgos P vertė tame taške, kuriame ekstrapoliuota funkcija kerta abscisę (žr. 1 priedėlio grafiką); |

2.3.7. | ρ: | stabdžių rodiklis, apibrėžtas: M = ρ P − Po |

2.4. Stabdžių, turinčių hidraulinę pavarą, simboliai (žr. 1 priedėlio schemą)

2.4.1. | Ih: | jungiamosios galvutės ir pagrindinio stabdžių cilindro stūmoklio eigos perdavimo santykis; |

2.4.2. | Ig′: | cilindrų įjungimo taško ir stabdžių trinkelės centro poslinkio į viršų eigos perdavimo santykis; |

2.4.3. | FRZ: | stabdžių cilindro stūmoklio paviršiaus plotas; |

2.4.4. | FHZ: | pagrindinio stabdžių cilindro stūmoklio paviršiaus plotas; |

2.4.5. | p: | hidraulinis slėgis stabdžių cilindre; |

2.4.6. | po: | atitraukiamasis slėgis stabdžių cilindre; t. y. grafike M = f (p), slėgio p vertė tos funkcijos tęsinio kirtimosi su abscise taške (žr. 1 priedėlio grafiką). |

2.4.7. | ρ′: | stabdžių charakteristika, apibrėžta: M = ρ′ p − po. |

3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

3.1. Stabdymo jėga priekabos stabdžiams iš jungiamosios galvutės turi būti perduodama strypų jungtimi arba dujomis, arba skysčiais. Tačiau stabdymo jėgai perduoti iš dalies galima taikyti šarvuotą lyną (Boudeno lyną). Ta dalis turi būti kuo trumpesnė.

3.2. Visi kaiščiai ir jungtys turi būti atitinkamai apsaugoti. Be to, tos jungtys turi būti arba savitepės, arba, norint tas jungtis sutepti, prie jų turi būti įmanoma lengvai prieiti.

3.3. Hidraulinę pavarą turintys inerciniai stabdžiai turi būti įrengti taip, kad net tuo atveju, jeigu jungiamoji galvutė būtų nustumta į kraštinę galinę padėtį, būtų įmanoma išvengti sugadinimo, kurį galėtų sukelti pavaroje ir stabdžiuose sukurtos pernelyg didelės jėgos. Bet koks pirmiau minėtam reikalavimui užtikrinti taikomas įtaisas (įtempių slopintuvas) stabdymo jėgą gali tik sumažinti taip, kad tebebūtų galima užtikrinti privalomą stabdymo jėgą.

3.3.1. 3.3 punktas taikomas su atitinkamais pakeitimais, jeigu mechaninę pavarą turinčiuose inerciniuose stabdžiuose yra įrengtas įtempių slopintuvas.

3.3.2. Mechaninę pavarą turintys inerciniai stabdžiai, tačiau be įtempių slopintuvo, turi būti įrengti taip, kad tuo atveju, jeigu jungiamoji galvutė būtų nustumta į kraštinę padėtį, jokia sudėtinė pavaros dalis neužsikirstų, nebūtų negrįžtamai deformuota arba nesugestų. Ar to reikalavimo laikomasi, turi būti patikrinta nuo stabdžio valdymo įtaiso svirčių atjungus pirmąją pavaros sudedamąją dalį.

4. VALDYMO ĮTAISŲ REIKALAVIMAI

4.1. Slankioji valdymo įtaiso dalis turi būti pakankamai ilga, kad stabdį būtų galima įjungti iki galo net tuo atveju, jeigu yra prikabinta priekaba.

4.2. Slankiosios sudėtinės dalys turi būti apsaugotos gofruotu vamzdeliu arba kitu lygiaverčiu įtaisu. Tos dalys turi būti arba sutepamos, arba pagamintos iš savitepių medžiagų. Trinties paviršiai sąlyčio vietoje turi būti pagaminti iš tokios medžiagos, kad nesusidarytų nei elektrocheminis sukimo momentas, nei mechaninis nesuderinamumas, dėl kurių paslankiosios sudėtinės dalys galėtų padidėti.

4.3. 3.3 punkte paminėta įtempių slopinimo įranga turi pradėti veikti tik tada, kai sukabinimo įtaisą veikianti jėga yra 0,12 G′A, jei tai vienaašės priekabos, ir 0,08 G′A, jei tai daugiaašės priekabos. Ta įranga turi neleisti, kad ratams būtų perduodama stabdymo jėga, didesnė kaip 0,18 GB jėga, veikianti sukabinimo įtaisą, jei tai vienaašės priekabos, ir didesnė kaip 0,12 GB, jei tai daugiaašės priekabos.

4.4. Ribinė valdymo įtaiso (KA) suveikimo jėga turi būti ne mažesnė kaip 0,02 G′A ir ne didesnė kaip 0,04 G′A.

4.5. Didžiausia spaudimo jėga D1 negali būti didesnė kaip 0,09 G′A, jei tai vienaašės priekabos, ir 0,06 G′A, jei tai daugiaašės priekabos.

4.6. Didžiausia vilkimo jėga D2 turi būti 0,1G′A–0,5G′A.

5. SU VALDYMO SISTEMA ATLIKTINI BANDYMAI IR MATAVIMAI

5.1. Ar laikomasi 3 ir 4 skirsniuose nurodytų reikalavimų, turi būti patikrinta su bandymus atliekančiam techninės priežiūros centrui įteiktu valdymo įtaisu.

5.2. Išmatuojamos tokios visų tipų stabdžių vertės:

5.2.1. eiga s ir efektinė eiga s′;

5.2.2. papildomoji jėga K;

5.2.3. ribinė suveikimo jėga KA;

5.2.4. slopinimo jėga D1;

5.2.5. vilkimo jėga D2.

5.3. Jei tai mechaninę pavarą turintys inerciniai stabdžiai, nustatomos tokios charakteristikos:

5.3.1. vidurinėje valdymo įtaiso eigos dalyje išmatuotas perdavimo santykis iHo;

5.3.2. valdymo įtaiso svirties pasislinkimo į stabdžius pusėje jėga P’ kaip vilkties sijos ašinės apkrovos D funkcija.

Papildomoji jėga K ir veiksmingumas išvedami pagal reprezentatyviąją kreivę, nubrėžtą pagal tuos matavimus

η

=

i

·

P′D − K

(žr. 1 priedėlį).

5.4. Jei tai hidraulinę pavarą turintys inerciniai stabdžiai, nustatomos tokios charakteristikos:

5.4.1. vidurinėje valdymo įtaiso eigos dalyje išmatuotas perdavimo santykis ih;

5.4.2. slėgis p pagrindinio stabdžių cilindro suveikimo kryptimi, kai įjungiami inerciniai stabdžiai, p kaip vilkties sijos ašinės apkrovos D funkcija ir kaip pagrindinio stabdžių cilindro stūmoklio paviršiaus ploto FHZ funkcija, kaip yra nurodęs gamintojas. Papildomoji jėga K ir veiksmingumas išvedami pagal reprezentatyviąją kreivę, nubrėžtą pagal tuos matavimus.

η

=

i

·

p · F

HZD − K

(žr. 1 priedėlį).

5.4.3. 2.2.19 punkte paminėta leistinoji pagrindinio stabdžių cilindro eiga s″.

5.5. Jei tai yra inerciniai stabdžiai, turintys 3.3 punkte paminėtą įtaisą (įtempių slopintuvą), būtina patikrinti, ar laikomasi 4.3 punkte nustatytų ribų.

5.6. Jei tai yra inerciniai daugiaašių priekabų stabdžiai, išmatuojamas 9.4.1 punkte paminėtas eigos sumažėjimas so.

6. STABDŽIŲ REIKALAVIMAI

6.1. Gamintojas už bandymus atsakingam techninės priežiūros centrui, be išbandytinų stabdžių, turi pateikti stabdžių brėžinius, kuriuose nurodytas pagrindinių sudėtinių dalių tipas, matmenys ir medžiagos, iš kurių tos dalys pagamintos, bei stabdžių antdėklų modelis ir tipas. Jei tai yra hidrauliniai stabdžiai, tuose brėžiniuose turi būti nurodytas stabdžių cilindrų paviršiaus plotas FRZ. Gamintojas taip pat turi nurodyti didžiausią leistiną stabdymo momentą Mmax ir 2.24 punkte paminėtą masę GBo.

6.2. Gamintojo nurodytas stabdymo momentas Mmax turi būti bent 2 kartus didesnis už jėgą P arba 2 kartus didesnis už slėgį p, būtiną, kad būtų užtikrinta 0,45 GBo stabdymo jėga.

6.3. 3.3 punkte paminėti įtaisai turi pradėti veikti tik tada, kai jėgos P arba slėgio p vertė pasidaro lygi 0,6 GBo stabdymo jėgos. Tie įtaisai turi užtikrinti, kad 6.2 punkte paminėta jėga P arba slėgis p nebūtų viršyti daugiau kaip 2 kartus.

7. SU STABDŽIAIS ATLIKTINI BANDYMAI IR TŲ STABDŽIŲ IŠMATAVIMAI

7.1. Stabdžiai ir įrangos įtaisai, pateikti už bandymus atsakingam techninės priežiūros centrui, turi būti patikrinti, siekiant nustatyti, ar jie atitinka 6 punkto reikalavimus.

7.2. Nustatomos tokios charakteristikos:

7.2.1. mažiausias trinkelės poslinkis į viršų 2sB*;

7.2.2. centrinis trinkelės poslinkis į viršų 2sB (kuris turi būti didesnis už 2sB*);

7.2.3. jei tai mechaninę pavarą turintys įtaisai, stabdymo momentas M, kuris yra valdymo įtaiso svirtį veikiančios jėgos P funkcija, ir jei tai hidraulinę pavarą turintys įtaisai, pirmiau minėtas stabdymo momentas, kuris šiuo atveju yra stabdžių cilindro slėgio p funkcija.

Greitis, kuriuo sukasi stabdymo paviršiai, turi atitikti pradinį 50 km/h transporto priemonės greitį. Iš kreivės, nubrėžtos pagal tuos matavimus, atimama:

7.2.3.1. atitraukimo jėga P ir charakteristika ρ, jei tai yra mechaninėmis priemonėmis įjungiami stabdžiai (žr. 1 priedėlio grafiką);

7.2.3.2. atitraukimo slėgis po ir charakteristika ρ, jei tai yra hidraulinėmis priemonėmis įjungiami stabdžiai (žr. 1 priedėlio grafiką).

8. BANDYMO ATASKAITOS

Jeigu įteikiamos paraiškos patvirtinti priekabų, kuriose įrengti inerciniai stabdžiai, tipą, su tomis paraiškomis turi būti įteiktos su valdymo sistema ir stabdžiais atliktų bandymų ataskaitos bei bandymo, kurio metu buvo nustatytas priekabos inercinio valdymo įtaiso, pavaros ir stabdžių suderinamumas, bandymo ataskaita; tose ataskaitose turi būti pateiktos bent 2, 3 ir 4 šio priedo priedėliuose parodytos detalės.

9. TRANSPORTO PRIEMONĖS VALDYMO ĮTAISO IR INERCINIŲ STABDŽIŲ SUDERINAMUMAS

9.1. Transporto priemonė turi būti patikrinta, atsižvelgiant į technines valdymo įtaiso (2 priedėlis), stabdžių (3 priedėlis) bei 4 priedėlio 4 punkte paminėtas priekabos charakteristikas, ar inerciniai priekabos stabdžiai atitinka toliau nustatytus reikalavimus.

9.2. Bendrieji su visų tipų stabdžiais atliekami bandymai

9.2.1. Tos sudėtinės pavaros dalys, kurios nebuvo išbandytos kartu su stabdžių valdymo įtaisu ar stabdžiais, turi būti išbandytos jas įrengus transporto priemonėje. Bandymo rezultatai turi būti surašyti 4 priedėlyje (pavyzdžiui, iH1 ir ηH1).

9.2.2. Masė

9.2.2.1. Bendra priekabos masė GA neturi būti didesnė kaip bendra masė G′A, su kuria taikyti valdymo įtaisą leidimas išduotas.

9.2.2.2. Bendra priekabos masė GA neturi būti didesnė kaip bendra masė GB, kurią galima stabdyti vienu metu įjungus visus priekabos stabdžius.

9.2.3. Jėgos

9.2.3.1. Ribinė suveikimo jėga KA neturi būti mažesnė kaip 0,02 GA ir ne didesnė kaip 0,04 GA.

9.2.3.2. Didžiausia slopinimo jėga D1 turi būti ne didesnė kaip 0,09 GA, jei tai yra vienaašės priekabos, ir ne didesnė kaip 0,06 GA, jei tai yra daugiaašės priekabos.

9.2.3.3. Didžiausia traukos jėga D2 turi būti 0,1 GA–0,5 GA.

9.2.4. 3.3 punkte paminėtas įtaisas (įtempių slopintuvas)

9.2.4.1. Turi būti patikrinta, ar įtempių slopintuvas įrengtas valdymo įtaise arba stabdžiuose.

9.2.4.2. Jeigu tas įtaisas yra sudėtinė valdymo įtaiso dalis, mažiausia GB vertė, valdymo įtaisui nustatyta 4.3 punkte, neturi būti mažesnė kaip bendra leistina masė GB, nustatyta tiems stabdžiams, kurie įrengti išbandomoje priekaboje.

9.3. Stabdymo veiksmingumo bandymas

9.3.1. Priekabos ratų pakraštį veikiančių jėgų suma turi būti bent B* = 0,45 GA, įskaitant 0,01 GA pasipriešinimą riedėjimui. Tai atitinka 0,44 GA stabdymo jėgą. Šiuo atveju didžiausia leistina ašinė sukabinimo įtaiso apkrova yra:

D* = 0,06 GA, jei tai yra daugiaašės priekabos,

D* = 0,09 GA, jei tai yra vienaašės priekabos.

Siekiant patikrinti, ar tų sąlygų yra laikomasi, turi būti taikomos tokios nelygybės:

9.3.1.1. ρ

· η

≤ i

;

9.3.1.2. · η

≤

i

F

;

9.4. Bandymas valdymo įtaiso eigai nustatyti

9.4.1. Jei tai yra daugiaašių priekabų, kurių stabdžių trauklių sistema priklauso nuo vilkiko padėties, valdymo įtaiso s eiga turi būti didesnė kaip galima valdymo įtaiso s' eiga; eigos ilgio skirtumas turi būti bent lygus eigos so sumažėjimui. Eiga so neturi būti didesnė kaip 40 mm.

9.4.2. Esama valdymo įtaiso s' eiga nustatoma taip:

9.4.2.1. s′ = s − s

;

9.4.2.2. ;

9.4.2.3. .

9.4.3. Siekiant patikrinti, ar valdymo įtaiso eiga atitinka reikalavimus, taikomos tokios nelygybės:

9.4.3.1. i

≤

s

* · i

;

9.4.3.2. i

F

≤

2s

* · n F

· i

′

.

9.5. Papildomi bandymai

9.5.1. Jei tai yra mechaninę pavarą turintys inerciniai stabdžiai, patikrinama, ar trauklių sistema, kuri perduoda valdymo įtaiso jėgas, įrengta pagal nustatytus reikalavimus.

9.5.2. Jei tai yra hidraulinę pavarą turintys inerciniai stabdžiai, patikrinama, ar pagrindinio stabdžių cilindro pavaros eiga atitinka minimalų s/ih lygį.

Tos pavaros eiga negali būti mažesnė už pirmiau nurodytąjį minimalų lygį.

9.5.3. Turi būti atliktas bandymas kelyje, siekiant nustatyti bendrą transporto priemonės elgseną stabdymo metu.

10. BENDROSIOS PASTABOS

Pirmiau pateiktos nuostatos taikomos naujausiems mechaninę arba hidraulinę pavarą turinčių inercinių stabdžių modeliams; jei tai yra tie naujausi stabdžių modeliai, visuose priekabos ratuose įrengiami tokio paties tipo stabdžiai ir sumontuojamos tokio paties tipo padangos.

Išbandant specialius modelius, pirmiau minėti reikalavimai turi būti modifikuoti.

--------------------------------------------------

IX PRIEDAS

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------