Tarybos direktyva

1971 m. kovo 1 d.

dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių galinio vaizdo veidrodžius, suderinimo

(71/127/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 100 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [1],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

kadangi techniniai reikalavimai, kuriuos motorinės transporto priemonės privalo atitikti pagal nacionalinės teisės normas, inter alia, siejasi su jų galinio vaizdo veidrodžiais;

kadangi šie reikalavimai pavienėse valstybėse narėse skiriasi; kadangi dėl to būtina, kad visos valstybės narės arba papildytų, arba vietoje galiojančių jose nuostatų priimtų vienodus reikalavimus ypač siekdamos, kad EEB tipo patvirtinimo tvarka, kuri buvo svarstoma 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvoje dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo [3], galėtų būti taikoma kiekvienam transporto priemonės tipui;

kadangi galinio vaizdo veidrodžių taisyklėse turėtų būti nustatyti ne tik tų veidrodžių pritvirtinimo prie transporto priemonių reikalavimai, bet ir tų įtaisų konstrukcijos reikalavimai;

kadangi galinio vaizdo veidrodžių tipo patvirtinimo suderinta tvarka leidžia kiekvienai valstybei narei patikrinti, ar laikomasi bendrųjų konstrukcijos ir patikros reikalavimų bei tas išvadas pranešti kitoms valstybėms narėms, joms nusiunčiant kiekvienam galinio vaizdo veidrodžio tipui užpildytą sudedamosios dalies tipo patvirtinimo liudijimo kopiją; kadangi visiems pagal patvirtinto tipo reikalavimus pagamintiems veidrodžiams uždėjus EEB sudedamosios dalies tipo patvirtinimo ženklą, tų veidrodžių nereikia techniškai patikrinti kitose valstybėse narėse,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Visos valstybės narės patvirtina kiekvieną galinio vaizdo veidrodžio, kuris atitinka I priedo 2 skirsnyje nustatytus konstrukcijos ir patikros reikalavimus, tipą.

2. Tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad būtų patikrinta, ar produkcijos pavyzdžiai atitinka patvirtinto tipo reikalavimus, jeigu tą būtina padaryti ir, jeigu reikia, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Tokios patikros atliekamos rengiant patikrinimus vietose.

2 straipsnis

Valstybės narės kiekvieno galinio vaizdo veidrodžio tipo, kurį jos patvirtina pagal 1 straipsnį, gamintojui arba jo įgaliotajam atstovui išduoda EEB tipo patvirtinimo ženklą, kurio pavyzdys nurodytas I priedo 2.6 punkte.

Valstybės narės imasi visų atitinkamų priemonių neleisti, kad būtų naudojami ženklai, dėl kurių pagal 1 straipsnį patvirtinto tipo galinio vaizdo veidrodį būtų galima supainioti su kitais veidrodžiais.

3 straipsnis

1. Jokia valstybė narė negali uždrausti pateikti į rinką galinio vaizdo veidrodžių dėl priežasčių, susijusių su jų konstrukcija arba taikymo būdu, jeigu tie veidrodžiai turi EEB tipo patvirtinimo ženklą.

2. Vis dėlto ta nuostata valstybei narei leidžia tokias priemones taikyti EEB tipo patvirtinimo ženklą turintiems galinio vaizdo veidrodžiams, kurie, atsižvelgiant į jų konstrukciją, neatitinka patvirtinto eksperimentinio pavyzdžio reikalavimų.

Ta valstybė nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie priemones, kurių ji ėmėsi, ir nurodo tokio sprendimo priežastis. Taip pat taikomos 5 straipsnio nuostatos.

Tariama, kad patvirtinto eksperimentinio pavyzdžio, pirmiau apibrėžto 1 dalyje, reikalavimų nesilaikoma, jeigu nesilaikoma I priedo 2.1, 2.2 arba 2.4 punktų reikalavimų.

4 straipsnis

Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos per mėnesį kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms nusiunčia tipo patvirtinimo liudijimų, užpildytų kiekvienam galinio vaizdo veidrodžio tipui, kurį jos patvirtina arba atsisako patvirtinti, kopiją.

5 straipsnis

1. Jeigu EEB tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė nustato, kad tam tikras galinio vaizdo veidrodžių, turinčių tokį patį EEB tipo patvirtinimo ženklą, skaičius neatitinka tipo, kurį ta valstybė narė yra patvirtinusi, reikalavimų, ji imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad produkcijos pavyzdžiai atitiktų patvirtinto tipo reikalavimus. Tos valstybės kompetentingos institucijos pataria kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kokių imtis priemonių, kurias, jeigu nustatytų reikalavimų nuosekliai nesilaikoma, galima griežtinti EEB tipo patvirtinimą paskelbiant netekusiu galios. Pirmiau minėtos institucijos imasi tokių pačių priemonių, jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos joms praneša apie tokį nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

2. Kompetentingos valstybių narių institucijos per mėnesį vienos kitoms praneša apie visus EEB tipo patvirtinimus, kurie paskelbti netekusiais galios, ir nurodo tokios priemonės taikymo priežastis.

3. Jeigu EEB tipo patvirtinimą suteikusi valstybė narė neatitikties pranešimą, kuris jai buvo įteiktas, užginčija, suinteresuotosios valstybės narės siekia išspręsti ginčą. Pranešama Komisijai, kuri, jeigu reikia, surengia atitinkamus pasitarimus, kad ginčas būtų išspręstas.

6 straipsnis

Pagal nuostatas, nustatytas įgyvendinant šią direktyvą, priimant bet kokį sprendimą atsisakyti galinio vaizdo veidrodžiui suteikti tipo patvirtinimą arba tokį patvirtinimą paskelbti netekusiu galios, ar uždrausti tą tipą naudoti, nurodomos išsamios tokio sprendimo priežastys. Apie tokį sprendimą pranešama suinteresuotai šaliai, kuri kartu informuojama apie savo teisių gynimo būdus pagal valstybėse narėse galiojančius įstatymus ir apie laikotarpius, per kuriuos leidžiama tais savo teisių gynimo būdais pasinaudoti.

7 straipsnis

Jokia valstybė narė negali atsisakyti suteikti transporto priemonės EEB tipo arba nacionalinį tipo patvirtinimą transporto priemonei dėl priežasčių, susijusių su galinio vaizdo veidrodžiais, jeigu jie turi EEB tipo patvirtinimo ženklą ir yra pritaisyti pagal I priedo 3 skirsnyje nustatytus reikalavimus.

8 straipsnis

Šioje direktyvoje "transporto priemonė" – tai bet kokia transporto priemonė, skirta naudoti kelyje, su kėbulu arba be jo, turinti bent keturis ratus, kurios maksimalus konstrukcinis greitis viršija 25 km/h, bei jos priekabos, išskyrus transporto priemones, važiuojančias bėgiais, žemės ūkio traktorius ir mechanizmus bei viešosios paskirties transporto priemones.

9 straipsnis

Būtini pakeitimai, kad I, II ir III priedų reikalavimai būtų sutvarkyti taip, jog būtų atsižvelgta į technikos pažangą, priimami pagal 1970 m. vasario 6 d. direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo, 13 straipsnyje nustatytą tvarką.

10 straipsnis

1. Valstybės narės priima nuostatas, kurios, įsigaliojusios per 18 mėnesių nuo paskelbimo apie šią direktyvą dienos, įgyvendina šią direktyvą ir apie tai nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad pagrindinių nacionalinių įstatymų nuostatų tekstai, kuriuos jos priima šios direktyvos taikymo srityje, būtų perduoti Komisijai.

11 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1971 m. kovo 1 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. Schumann

[1] OL C 160, 1969 12 18, p. 7.

[2] OL C 48, 1969 4 16, p. 16.

[3] OL L 42, 1970 2 23, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

1. APIBRĖŽIMAI

1.1. "Galinio vaizdo veidrodis" – tai bet koks įtaisas skirtas užtikrinti aiškų galinį regėjimo lauko, kuris geometriškai apibrėžtas toliau 3.5 punkte, vaizdą, kurio atitinkamai neužstoja sudedamosios transporto priemonės dalys arba transporto priemonės keleiviai.

1.2. "Vidinis galinio vaizdo veidrodis" – tai 1.1 punkte apibrėžtas įtaisas, įrengtas transporto priemonės keleiviui skirtoje vietoje.

1.3. "Išorinis galinio vaizdo veidrodis" – tai 1.1 punkte apibrėžtas įtaisas, pritvirtintas prie išorinio transporto priemonės paviršiaus.

1.4. "Galinio vaizdo veidrodžio klasė" – tai visi galinio vaizdo veidrodžiai, turintys vieną arba daugiau bendrų techninių charakteristikų arba atliekantys vienodas funkcijas. Vidiniai galinio vaizdo veidrodžiai priskiriami I klasei, o išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai – II ir III klasėms.

1.5. "A kategorijos transporto priemonės" – tai visos transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leistina masė viršija 3,5 tonos.

1.6. "B kategorijos transporto priemonės" – tai visos transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 3,5 tonų.

1.7. "Vairuotojo akių vieta" – tai 635 mm aukštyje virš III priede nustatyto vairuotojo sėdynės H taško esantys du taškai, tarp kurių yra 65 mm atstumas. Tuos taškus jungianti tiesi linija brėžiama statmenai vertikaliai išilginei vidurinei transporto priemonės linijai. Atkarpos, jungiančios vairuotojų akių vietas, centras yra vertikalioje išilginėje plokštumoje, kertančioje vairuotojo tiesiogiai valdomos vairo mechanizmo dalies vidurį. Jeigu ta plokštuma menamojo vairuotojo sėdynės centro nekerta, ji turi būti atitinkamai paslinkta į šoną.

1.8. "R" – tai milimetrais nurodytas kreivio, išmatuoto nuo veidrodžio centro, pagrindinio spindulio vidurkis.

2. GALINIO VAIZDO VEIDRODŽIŲ EEB TIPO PATVIRTINIMO NUOSTATOS

2.1. Bendrosios techninės sąlygos

2.1.1. Visus galinio vaizdo veidrodžius turi būti galima reguliuoti.

2.1.2. Atspindimojo paviršiaus kraštas turi būti įtvirtintas korpuse, kurio kraštas suapvalintas bent 3,5 mm spinduliu.

2.1.3. Jokia išorinio galinio vaizdo veidrodžio sudedamoji dalis negali turėti kyšančios detalės, kurios kreivio spindulys būtų mažesnis kaip 3,5 mm.

2.2. Matmenys

2.2.1. Vidiniai galinio vaizdo veidrodžiai (1 klasė)

15 cm ×

1 +

2.2.2. Išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai (II ir III klasės)

2.2.2.1. Atspindimojo paviršiaus matmenys turi būti tokie, kad tais matmenimis apribotame plote būtų galima nubrėžti:

- stačiakampį, kurio vertikaliosios kraštinės aukštis 4 cm, o centimetrais išmatuotas horizontaliosios kraštinės ilgis lygus vertei "a",

- su stačiakampio vertikaliąja kraštine lygiagrečią atkarpą, kurios ilgis, nurodytas centimetrais, lygus vertei "b".

2.2.2.2. Mažiausios "a" ir "b" vertės nurodytos toliau pateiktoje lentelėje:

Galinio vaizdo veidrodžių klasės | Transporto priemonių, kurioms yra skirti galinio vaizdo veidrodžiai, kategorijos | a | b |

II | A | 171 + 1000R | 20 |

III | B | 131 + 1000R | 7 |

2.3. Atspindimasis paviršius ir atspindžio koeficientas

2.3.1. Atspindimasis paviršius turi būti apribotas paprastąja iškiliosios formos kreive.

2.3.2. Esant normalioms naudojimo sąlygoms techninės atspindimojo paviršiaus charakteristikos, nustatytos 2.3.5 punkte, turi nesikeisti nepaisant nepalankių oro sąlygų.

2.3.3. Atspindimieji paviršiai turi būti sudaryti iš plokščio arba sferinio iškiliojo paviršiaus veidrodžių. Skirtumas tarp pagrindinio kreivio spindulių bet kokioje centrinėje veidrodžio dalyje turi nebūti didesnis kaip 0,25 R.

2.3.4. Kreivio, pirmiau apibūdinto 1.8 punkte, spindulių vidurkis R turi nebūti mažesnis kaip toliau nurodytos vertės:

- jei tai yra II klasės galinio vaizdo veidrodžiai – 1800 mm,

- jei tai yra I ir III klasės galinio vaizdo veidrodžiai – 1200 mm.

2.3.5. Įprastas atspindimojo paviršiaus atspindžio koeficientas turi nebūti mažesnis kaip 35 % Jeigu veidrodį galima nustatyti į dvi padėtis ("dienos" ir "nakties" padėtis), į "nakties" padėtį nustatyto veidrodžio įprastas atspindžio koeficientas turi nebūti mažesnis kaip 4 %. Galinio vaizdo veidrodis turi būti toks, kad jame atsispindėtų kelių eismui reguliuoti taikomų signalų spalvos.

2.4. Bandymai

2.4.1. Galinio vaizdo veidrodžių būklė, su jais atlikus smūginį bandymą arba lenkiant prie atramos ar koto pritvirtintą veidrodžio korpusą, nustatoma pagal 2.4.2 ir 2.4.3 punktuose pateiktą aprašymą.

2.4.2. Smūginis bandymas

2.4.2.1. Bandymo įtaiso aprašymas

2.4.2.1.1. Bandymo įtaisas – tai švytuoklė, sudaryta iš sijos, prie kurios galo pritvirtinta plaktuko galvutė. Prie švytuoklės rėmo yra standžiai pritvirtinta atrama, taikoma plaktuko bandiniams suspausti (1 paveikslas).

Pagrindiniai smūginiam bandymui atlikti taikomo įtaiso matmenys

+++++ TIFF +++++

2.4.2.1.2. Plaktuko smūginis paviršius turi būti rutuliškos taurės formos, kurios skersmuo yra 165 mm ± 5 mm. Ta forma yra standi ir padengta 5 mm storio gumos, kurios kietumas, pagal Šorą, išmatuotas taikant A skalę, yra 50, sluoksniu.

2.4.2.1.3. Švytuoklės smūgio centras sutampa su rutulio dalies plaktuko gale centru. Tas centras yra 1 m ± 10 mm atstumu nuo švytuoklės ašies sukimosi ašies. Bendra švytuoklės masė jos smūgio centre yra m0 = 6,8 kg ± 50 g (m0 ir bendros švytuoklės masės m santykis atstumu "1" tarp švytuoklės sunkio centro ir jo sukimosi ašies yra išreikštas kaip

m

= m

).

2.4.2.2. Bandymo aprašymas

2.4.2.2.1. Galinio vaizdo veidrodžiai prie atramos priveržiami taip, kad pastaroji paslankiosioms galinio vaizdo veidrodžio dalims netrukdytų judėti. Galinio vaizdo veidrodis prie atramos priveržiamas, o to veidrodžio kotas nustatomas taip, kaip yra rekomendavęs asmuo, pateikęs išbandyti galinio vaizdo veidrodžius.

2.4.2.2.2. Kai galinio vaizdo veidrodis turi įtaisą atstumui reguliuoti, atsižvelgiant į pagrindą, tas įtaisas turi būti nustatytas pagal mažiausią vertę.

2.4.2.2.3. Bandymo metu plaktukui leidžiama kristi iš aukščio, kuriame jis atsiduria švytuoklę pakreipus taip, kad su vertikale ji sudarytų 60° kampą ir kad plaktukas į galinio vaizdo veidrodį atsitrenktų tada, kai švytuoklė būna vertikalioje padėtyje, o plaktuko smūginės apkrovos taškas būtų linijoje, kuri horizontaliai kerta švytuoklės smūgio centrą.

2.4.2.2.4. Į galinio vaizdo veidrodžius plaktukas trenkiasi pagal tokias skirtingas sąlygas:

2.4.2.2.4.1. Vidiniai galinio vaizdo veidrodžiai

1 bandymas – statmenai veidrodžio paviršiui: smūginės apkrovos taškas yra tokioje veidrodžio paviršiaus dalyje, kad smūgis, kuriuo veikiamas veidrodis, kirstų tašką, kuriame veidrodžio korpusas yra sujungtas su veidrodžio kotu arba jo pritvirtinimo detale. Smūgis nukreiptas į atspindimąjį paviršių.

2 bandymas – į veidrodžio kraštą: taip, kad smogiamas smūgis su veidrodžio plokštuma sudarytų 45° kampą ir kad jis būtų horizontalioje plokštumoje, kertančioje tašką, kurioje veidrodžio korpusas yra sujungtas su veidrodžio kotu arba jo pritvirtinimo detale. Smūgis nukreiptas į atspindimąjį paviršių.

2.4.2.2.4.2. Išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai

1 bandymas – statmenai veidrodžio paviršiui: smūginės apkrovos taškas yra tokioje veidrodžio paviršiaus dalyje, kad smūgis, kuriuo veikiamas veidrodis, kirstų tašką, kuriame veidrodžio korpusas yra sujungtas su veidrodžio kotu arba jo pritvirtinimo detale.

1’ bandymas – į galinę veidrodžio dalį: į jo kotą arba veidrodžio pritvirtinimo detalę (plaktukas nuo plokštumos, kurioje priveržiamas veidrodis, yra tokiu pačiu atstumu kaip 1 bandyme, o veidrodis statmenas smūgio centro trajektorijai).

2 bandymas – į veidrodžio kraštą: taip, kad smogiamas smūgis su veidrodžio plokštuma sudarytų 45° kampą ir kad jis būtų horizontalioje plokštumoje, kertančioje tašką, kurioje veidrodžio korpusas yra sujungtas su veidrodžio kotu arba jo pritvirtinimo detale. Smūgis nukreiptas į atspindimąjį paviršių.

2.4.2.2.4.3. Bendrosios pastabos

2.4.2.2.4.3.1. Veidrodžio centras laikomas atskaitos tašku tuo atveju, kai išbandomieji įtaisai neturi jokios aiškiai apibūdintos pritvirtinimo detalės ar koto arba kai pritvirtinimo taškas yra veidrodžio pakraštyje.

2.4.2.2.4.3.2. Jeigu 2.4.2.2 punkte aprašyto bandymo atlikti nėra galimybės, smūginės apkrovos taškas švytuoklės simetrijos plokštumoje paslenkamas taip, kad apatinis plaktuko taškas nuo veidrodžio priveržimo plokštumos būtų per 40 mm.

2.4.3. Lenkimo bandymas su veidrodžio korpusu, pritvirtintu prie koto

2.4.3.1. Bandymo aprašymas

Veidrodžio korpusas į įtaisą horizontaliai įdedamas taip, kad veidrodžio kotą arba pritvirtinimo detalę būtų galima stipriai priveržti. Didžiausio veidrodžio korpuso matmens kryptimi, arčiausiai to korpuso pritvirtinimo prie koto vietos esantis korpuso galas užfiksuojamas 15 mm pločio standžiu ribotuvu, kuris apima visą korpuso ilgį.

Kitame veidrodžio korpuso gale pirmiau aprašytas standus ribotuvas padedamas taip, kad jį būtų galima veikti apibrėžta bandymo apkrova (2 paveikslas).

Įtaiso pavyzdys lenkimo bandymui su galinio veidrodžio korpusu atlikti

+++++ TIFF +++++

2.4.3.2. Bandymo apkrova yra 25 kg. Jos poveikis trunka minutę.

2.5. Rezultatų aiškinimas

2.5.1. Atliekant visus 2.4.2 punkte aprašytus bandymus, į veidrodį atsitrenkusi švytuoklė turi pasvirti iki taško, kuriame su vertikale ji sudarytų bent 20° kampą.

2.5.2. Jeigu atliekant 2.4.2 punkte aprašytus bandymus galinio vaizdo veidrodžio kotai arba pritvirtinimo detalė sulūžtų, likusioji dalis virš tvirtinimo pagrindo turi nekyšoti daugiau kaip per 1 cm. Jeigu veidrodžio kotas arba pritvirtinimo detalė nulūžta, prie veidrodžio korpuso likusi kyšanti dalis turi nekelti pavojaus.

2.5.3. Atliekant 2.4.2 ir 2.4.3 punktuose aprašytus bandymus, veidrodis turi nesulūžti. Tačiau leidžiama, kad veidrodis sulūžtų, jeigu laikomasi vienos iš toliau nurodytų sąlygų:

2.5.3.1. Stiklo šukės lieka prikibusios prie galinės veidrodžio dalies arba paviršiaus, kuris yra stipriai pritvirtintas prie veidrodžio korpuso, jeigu atsiklijuoja ne didesnė kaip 5 mm pločio šukė.

2.5.3.2. Veidrodis pagamintas iš nedūžtamojo stiklo.

2.6. Tipo patvirtinimo ženklas

2.6.1. Tipo patvirtinimo ženklas – tai stačiakampis su "e" raide, po kurios eina tipo patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris arba raidė (Vokietija – 1, Prancūzija – 2, Italija – 3, Nyderlandai – 4, Belgija – 6, Liuksemburgas – L). Kur nors greta to stačiakampio nurodomas tipo patvirtinimo numeris, atitinkantis užpildyto eksperimentinio pavyzdžio tipo patvirtinimo liudijimo numerį.

2.6.2. Tipo patvirtinimo ženklas (simbolis ir numeris) pagrindinėje galinio vaizdo veidrodžio dalyje pritvirtinamas taip, kad tas ženklas būtų nenutrinamas ir aiškiai matomas net tą veidrodį pritvirtinus prie transporto priemonės.

EEB tipo patvirtinimo ženklo pavyzdys [1]

+++++ TIFF +++++

Paaiškinimas

Veidrodis, turintis pirmiau nurodytą EEB tipo patvirtinimo ženklą – tai I klasės veidrodis (vidinis galinio vaizdo veidrodis), kuriam tipo patvirtinimą suteikė Vokietija (e 1), o to patvirtinimo numeris yra 1471.

3. VEIDRODŽIO PRITVIRTINIMO PRIE TRANSPORTO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI

3.1. Bendrieji dalykai

3.1.1. Galinio vaizdo veidrodžiai turi būti pritvirtinti taip, kad esant normalioms vairavimo sąlygoms jie būtų nepaslankūs.

3.1.2. Prie A kategorijos transporto priemonių turi būti pritvirtinami tik II klasės išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai, o prie B kategorijos transporto priemonių – III klasės veidrodžiai.

3.2. Skaičius

3.2.1. Visose transporto priemonėse įrengiamas ir vidinis, ir išorinis galinio vaizdo veidrodžiai, o pastarasis pritvirtinamas kairėje transporto priemonės pusėje.

3.2.2. Jeigu 3.5 punkte nustatytų sąlygų dėl vidinio galinio vaizdo veidrodžio užtikrinamo regėjimo lauko nesilaikoma, išorinis galinio vaizdo veidrodis turi būti pritvirtintas dešinėje transporto priemonės pusėje. Šiuo atveju išorinis galinio vaizdo veidrodis turi nebūti pritvirtintas, jeigu jis neužtikrintų jokio galinio vaizdo matomumo.

3.3. Vieta

3.3.1. Galinio vaizdo veidrodžiai turi būti išdėstyti taip, kad vairuotojas, sėdintis sėdynėje ir užimantis įprastą transporto priemonę vairuojančio vairuotojo padėtį, aiškiai matytų kelio, esančio už transporto priemonės galo, vaizdą.

3.3.2. Išoriniai galinio vaizdo veidrodžiai matomi pro šoninius langus arba pro tą priekinio stiklo dalį, kurią nuvalo priekinio stiklo valytuvai. Ta nuostata netaikoma išoriniams galinio vaizdo veidrodžiams, pritvirtintiems prie tarptautinių M2 ir M3 kategorijų, apibrėžtų Tarybos direktyvoje dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimu, suderinimo, transporto priemonių dešiniojo šono.

3.3.3. Jei tai yra transporto priemonės, pritaikytos kairiąja važiuojamosios dalies juosta vykstančiam transporto priemonių eismui, nurodytasis išorinis galinio vaizdo veidrodis prie kairiojo transporto priemonės šono turi būti pritvirtintas taip, kad kampas tarp vertikalios išilginės vidurinės transporto priemonės linijos ir vertikalios plokštumos, kertančios galinio vaizdo veidrodžio ir atkarpos, jungiančios vairuotojo akių vietas, centrus būtų ne didesnis kaip 55°.

3.3.4. Galinio vaizdo veidrodis už išorinio transporto priemonės kėbulo iš esmės turi kyšoti ne daugiau, kiek būtina tam, kad būtų užtikrinti 3.5 punkte nustatyti regėjimo laukai.

3.3.5. Jeigu transporto priemonės, kai ji pakrauta, apatinis išorinio galinio vaizdo veidrodžio kraštas nuo žemės yra mažiau kaip per 2 m, tas galinio vaizdo veidrodis už gabaritinio transporto priemonės pločio, kuris išmatuotas be galinio vaizdo veidrodžių, neturi kyšoti daugiau kaip 0,20 m.

3.3.6. Jeigu laikomasi 3.3.4 ir 3.3.5 punktų reikalavimų, galinio vaizdo veidrodžiai gali kyšoti už didžiausių leistinų gabaritinių transporto priemonių pločių.

3.4. Reguliavimas

3.4.1. Turi būti įmanoma, kad vidinį galinio vaizdo veidrodį vairuotojas galėtų sureguliuoti sėdėdamas transporto priemonės vairuotojo sėdynėje.

3.4.2. Išorinį galinio vaizdo veidrodį, pritvirtintą prie tos transporto priemonės pusės, kurioje sėdi vairuotojas, turi būti galima sureguliuoti iš transporto priemonės vidaus ir neatidarius jos durų. Tačiau veidrodį tam tikroje padėtyje galima užfiksuoti ir iš išorės [2].

3.4.3. 3.4.2 punkto reikalavimai netaikomi išoriniams galinio vaizdo veidrodžiams, kuriuos po to, kai jie buvo išjudinti iš pirmiau nustatytosios, į buvusiąją padėtį galima nustatyti be jokio reguliavimo.

3.5. Regėjimo laukas

3.5.1. Bendrieji dalykai

Toliau apibrėžti regėjimo laukai turi būti nustatyti taikant abiakį regėjimą, kai stebėtojo akys yra "vairuotojo akių vietose", pirmiau apibrėžtose 1.7 punkte. Regėjimo laukai nustatomi, kai transporto priemonė yra tuščia, išskyrus 1 stebėtoją, ir tie laukai nustatomi pro langus, kurių bendras šviesos pralaidumo koeficientas yra didesnis kaip 70 %.

3.5.2. Vidinis galinio vaizdo veidrodis

Regėjimo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 20 m pločio plokštumą ir horizontalią kelio dalį, kurios centre yra vertikali išilginė vidurinė transporto priemonės linija, ir ta minėta kelio dalis tęsiasi nuo horizonto iki 60 m už galinės transporto priemonės dalies (3 paveikslas).

3.5.3. Kairiajame transporto priemonės šone pritvirtintas išorinis galinio vaizdo veidrodis

Regėjimo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 2,50 m pločio plokštumą ir horizontalią kelio dalį, kai tą dalį dešinėje pusėje riboja plokštuma, kuri yra lygiagreti su vertikalia išilgine viduriniąja transporto priemonės linija, kertančia tolimiausią kairėje gabaritinio pločio pusėje esantį tašką, ir ta dalis tęsiasi nuo horizonto iki 10 m už galinės transporto priemonės dalies (4 paveikslas).

3.5.4. Dešiniajame transporto priemonės šone pritvirtintas išorinis galinio vaizdo veidrodis

Regėjimo laukas turi būti toks, kad vairuotojas galėtų matyti bent 3,50 m pločio plokštumą ir horizontalią kelio dalį, kai tą dalį kairėje pusėje riboja plokštuma, kuri yra lygiagreti su vertikalia išilgine viduriniąja transporto priemonės linija, kertančia tolimiausią dešinėje gabaritinio pločio pusėje esantį tašką, ir ta dalis tęsiasi nuo horizonto iki 30 m už vairuotojo akių vietos.

Be to, 4 m atstumu nuo vertikalios plokštumos, kertančios vairuotojo akių vietą (4 paveikslas), vairuotojui turi būti matoma 0,75 m pločio kelio juosta.

Vidinis galinio vaizdo veidrodis

+++++ TIFF +++++

Išorinis galinio vaizdo veidrodis

+++++ TIFF +++++

[1] Brėžinyje nurodyti skaičiai tėra orientaciniai.

[2] Būtų pageidautina ateityje nustatyti, kad išorinius galinio vaizdo veidrodžius, neturinčius fiksavimo įtaiso, vairuotojas galėtų sureguliuoti sėdėdamas transporto priemonės vairuotojo sėdynėje ir esant uždarytoms transporto priemonės durims.9 straipsnyje nustatyta tvarka bus taikoma siekiant, kad tas patobulinimas nedelsiant būtų įtrauktas į Direktyvą, kai tik bus sukurti paprasti, ekonominiai gamybos būdai ir tą patobulinimą dėl technikos pažangos bus galima pritaikyti transporto priemonėje.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMAS

+++++ TIFF +++++

--------------------------------------------------

III PRIEDAS [1]

BANDYMO TVARKA H TAŠKUI NUSTATYTI

1. Apibrėžimas

Keleiviui skirtoje vietoje sėdinčio keleivio padėtį nurodantis "H" taškas – tai teorinės žmogaus kūno, kurį atstoja manekenas, kojos ir liemens lankstymosi ašies linija, nubrėžta išilginėje vertikalioje plokštumoje.

2. H taškų nustatymas

2.1. Nustatomas vairuotojo sėdynės H taškas.

(2.1.1.) (2.1.2.) 2.2. Kiekvieną kartą nustatant H tašką, atitinkama sėdynė sureguliuojama taip, kad ji atitiktų įprastą transporto priemonę vairuojančio vairuotojo padėtį, kurią yra nurodęs gamintojas ir kad tos sėdynės atlošas, jeigu jį galima pakreipti, būtų nustatytas beveik vertikalioje padėtyje.

3. Manekeno aprašymas

3.1. Naudojamas trimatis manekenas, kurio masė ir forma atitinka vidutinio ūgio vyro masę ir formą. Toks manekenas pavaizduotas 1 ir 2 piešiniuose.

3.2. Tas manekenas sudarytas iš:

3.2.1. dviejų sudedamųjų dalių, viena imituoja nugarą, o kita – apatinę kūno dalį, kurios pritvirtintos prie ašies, atstojančios ašį, apie kurią lankstosi liemuo, ir šlaunis. Tos ašies linija, nubrėžta iki manekeno šono, yra jo H taškas;

3.2.2. dvi sudedamosios dalys, imituojančios kojas, kurios lankstais sujungtos su sudedamąja dalimi, imituojančia apatinę kūno dalį;

3.2.3. dvi sudedamosios dalys, imituojančios pėdas, kurios lankstais, atstojančiais kulkšnis, sujungtos su kojomis;

3.2.4. be to, sudedamoji dalis, imituojanti apatinę kūno dalį, turi gulsčiuką, kad būtų galima patikrinti skersinį tos dalies posvyrį.

3.3. Kad bendra manekeno masė būtų maždaug 75,8 kg (74,7 daN), tam tikrose vietose, sutampančiose su atitinkamais sunkio centrais, pakabinami tokie patys svarmenys kaip ir vienos iš sudedamųjų kūno dalių masė. Informacija apie skirtingus svarmenis pateikta 2 paveikslo lentelėje.

4. Manekeno parengimas

Trimatis manekenas parengiamas taip:

4.1. Transporto priemonė pastatoma lygioje vietoje ir sėdynė sureguliuojama pagal 2.2 punktą.

4.2. Išbandytina sėdynė užklojama audiniu, kad manekeną būtų galima lengviau nustatyti.

4.3. Manekenas pasodinamas ant sėdynės.

4.4. Manekeno pėdos nustatomos taip:

4.4.1. Dešinioji pėda uždedama ant akseleratoriaus pedalo, esančio pradinėje padėtyje, o kairioji pėda pastatoma taip, kad gulsčiukas, kuriuo patikrinamas skersinis apatinės manekeno dalies pokrypis, būtų horizontalus.

(4.4.2.) (4.4.3.) 4.5. Svarmenys pakabinami ant šlaunų, skersinis apatinės manekeno dalies gulsčiukas pastatomas horizontalioje padėtyje ir svarmenys užkabinami ant sudedamosios dalies, imituojančios apatinę manekeno dalį.

4.6. Manekenas už kelio strypo atitraukiamas nuo sėdynės atlošo ir manekeno nugara palenkiama į priekį. Manekenas vėl sodinamas ant transporto priemonės sėdynės apatinę jo dalį stumiant atgal tol, kol ji atsiremia į sėdynės atlošą, ir manekeno nugara prispaudžiama prie sėdynės atlošo.

4.7. Manekenas horizontaliai 2 kartus veikiamas maždaug 10,2 kgf (10 daN) apkrova. Apkrovos kryptis ir apkrovos veikimo vieta 2 paveiksle nurodytos juodos spalvos strėle.

4.8. Ant dešiniojo ir kairiojo manekeno šono, o paskui ant jo liemens, pakabinami svarmenys, skersinis manekeno gulsčiukas laikomas horizontalioje padėtyje.

4.9. Kai skersinis manekeno gulsčiukas yra nustatytas horizontalioje padėtyje, manekeno nugara lenkiama į priekį tol, kol liemens svarmenys atsiduria virš H taško, kad manekeno nugara nesitrintų į sėdynės atlošą.

4.10. Manekeno nugara atsargiai vėl stumiama atgal tam, kad nustatymas būtų užbaigtas. Skersinis manekeno gulsčiukas turėtų būti horizontalioje padėtyje. Jeigu gulsčiukas nėra toje padėtyje, pirmiau aprašyta nustatymo tvarka pakartojama.

5. Rezultatai

5.1. Kai manekenas nustatomas pagal 4 punktą, sėdynės H taškas – tai manekeno H taškas.

5.2. Kiekviena stačiakampė H taško koordinatė išmatuojama 1 mm tikslumu, taip pat išmatuojamos charakteristikos koordinatės ir tiksliai apibrėžti keleiviui skirtos vietos taškai. Paskui tų taškų projekcijos išilginėje vertikalioje plokštumoje nubrėžiamos diagramoje.

Sudedamosios trimačio manekeno dalys

+++++ TIFF +++++

Manekeno matmenys ir masė

+++++ TIFF +++++

Manekeno masė | kg |

Manekeno nugarą ir apatinę jo dalį imituojančios sudedamosios dalys | 16,6 |

Liemens svarmenys | 31,2 |

Apatinės manekeno dalies svarmenys | 7,8 |

Šlaunų svarmenys | 6,8 |

Kojų svarmenys | 13,2 |

Iš viso: | 75,6 |

[1] III priedo tekstas yra panašus į Reglamento Nr. 14 tekstą; ypač sutampa skirstymas skirsniais. Dėl šios priežasties, jeigu Reglamento Nr. 14 skirsnis neturi atitikmens šioje direktyvoje, simboliškas jo numeris III priede nurodytas skliausteliuose.

--------------------------------------------------