Komisijos direktyva

1969 m. gruodžio 22 d.

pagrįsta 33 straipsnio 7 dalies nuostatomis dėl priemonių, turinčių kiekybiniams importo apribojimams lygiavertį poveikį, kurioms netaikomos kitos nuostatos, priimtos pagal Europos ekonominės bendrijos sutartį, panaikinimo

(70/50/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 33 straipsnio 7 dalį,

kadangi 30 straipsnyje et seq."priemonės" – tai įstatymai ir kiti teisės aktai ir visi kiti valdžios institucijos išleidžiami dokumentai, įskaitant rekomendacijas;

kadangi šioje direktyvoje "administracinė veikla" – tai bet kuri valdžios institucijai įprasta ir jos nuolatos vykdoma veikla; kadangi "rekomendacijos" – tai bet kurie valdžios institucijos išleidžiami dokumentai, įpareigojantys atitinkamai elgtis asmenis, kuriems jie yra skirti, nors teisiškai jų nesaisto;

kadangi importui taikomi formalumai paprastai neturi kiekybiniams apribojimams lygiaverčio poveikio ir todėl jiems netaikoma ši direktyva;

kadangi tam tikros valstybių narių patvirtintos priemonės, išskyrus vietos ir importuotiems gaminiams vienodai taikomas priemones, kurios galiojo Sutarties įsigaliojimo dieną ir kurioms netaikomos kitos pagal Sutartį priimtos nuostatos, trukdo importui, jį apsunkina arba padaro jo sąnaudas didesnes už vietos gaminių realizavimo sąnaudas;

kadangi turi būti laikomasi nuomonės, kad tokios priemonės apima tas, kurios yra susijusios su importuotų gaminių patekimu į vidaus rinką bet kuriame pardavimo etape, atsižvelgiant į sąlygas, kurios nenustatytos vietos gaminiams, arba į sąlygas, kurios skiriasi nuo vietos gaminiams nustatytųjų ir yra sunkiau įvykdomos, taigi visa našta tektų tik importuotiems gaminiams;

kadangi turi būti laikomasi nuomonės, kad tokios priemonės taip pat apima bet kuriame pardavimo etape vietos gaminiams preferenciją suteikiančias priemones, išskyrus pagalbą, kuriai sąlygos gali būti taikomos arba netaikomos, ir visai arba iš dalies importuotų gaminių realizuoti neleidžiančias priemones;

kadangi tokios priemonės trukdo importui, kuris kitu atveju būtų galimas, ir dėl to jų poveikis yra lygiavertis kiekybiniams importo apribojimams;

kadangi priemonių, kurios yra susijusios su gaminių pardavimu ir vienodai taikomos vietos ir importuotiems gaminiams, poveikis laisvam prekių judėjimui paprastai nėra lygiavertis kiekybinių apribojimų poveikiui, nes toks poveikis paprastai atsiranda dėl skirtumų valstybių narių šiuo atžvilgiu taikomose taisyklėse;

kadangi, nepaisant to, minėtos priemonės laisvą prekių judėjimą gali apriboti dar labiau negu tokios taisyklės;

kadangi taip yra tuo atveju, kai importui užkertamas kelias, importuoti yra sunkiau arba brangiau nei realizuoti vietos gaminius, ir jeigu toks poveikis nėra būtinas pasiekti tikslui neperžengiant Sutartyje valstybėms narėms suteiktų prekybos reguliavimo įgaliojimų; kadangi būtent taip yra tuo atveju, kai minėtą tikslą taip pat veiksmingai galima pasiekti kitomis priemonėmis, kurios mažiau trukdo prekybai; kadangi taip pat yra ir tuo atveju, jeigu šių nuostatų ribojamasis poveikis laisvam prekių judėjimui yra neproporcingai didelis palyginti su jų paskirtimi;

kadangi atitinkamai šių priemonių poveikis yra lygiavertis kiekybinių importo apribojimų poveikiui;

kadangi muitų sąjungos negalima sukurti nepanaikinus tokių priemonių, kurių poveikis yra lygiavertis kiekybinių importo apribojimų poveikiui;

kadangi valstybės ne vėliau kaip iki pereinamojo laikotarpio pabaigos privalo panaikinti visas lygiavertį poveikį turinčias priemones, net jeigu jokia Komisijos direktyva tiesiogiai iš jų to nereikalauja;

kadangi nuostatos, susijusios su kiekybinių apribojimų ir lygiavertį poveikį turinčių priemonių panaikinimu tarp valstybių narių, yra taikomos valstybių narių kilmės bei jų eksportuojamiems gaminiams ir trečiosiose šalyse gaminamiems bei kitose valstybėse narėse į laisvą apyvartą išleistiems gaminiams;

kadangi 33 straipsnio 7 dalis netaikoma nurodytos rūšies priemonėms, kurioms taikomos kitos Sutarties nuostatos, ypač toms, kurioms taikoma Sutarties 37 straipsnio 1 dalis ir 44 straipsnis, arba priemonėms, kurios yra neatskiriama nacionalinio žemės ūkio rinkos organizavimo dalis;

kadangi 33 straipsnio 7 dalis netaikoma mokesčiams ir apmokestinimui, nurodytiems 12 straipsnyje et seq., 95 straipsnyje et seq. arba 92 straipsnyje minimoms pagalbos rūšims;

kadangi 33 straipsnio 7 dalies nuostatos visai netrukdo taikyti 36 ir 223 straipsnių,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Šios direktyvos tikslas panaikinti 2 ir 3 straipsniuose nurodytas priemones, kurios buvo taikomos Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties įsigaliojimo metu.

2 straipsnis

1. Ši direktyva taikoma priemonėms, išskyrus vietos arba importuotiems gaminiams vienodai taikomas priemones, trukdančioms importui, kuris kitu atveju galėtų vykti, įskaitant priemones, dėl kurių importuoti yra sunkiau arba brangiau nei realizuoti vietos gaminius.

2. Visų pirma ši direktyva taikoma priemonėms, kuriomis importui arba importuotų gaminių pardavimui bet kuriame pardavimo etape numatoma sąlyga, išskyrus formalumą, kuri taikoma tik importuotiems gaminiams, arba tokia sąlyga, kuri skiriasi nuo vietos gaminiams taikomos ir yra sunkiau įvykdoma. Taip pat ši direktyva yra konkrečiai taikoma priemonėms, kurios yra palankesnės vietos gaminiams arba suteikia jiems preferenciją, išskyrus pagalbą, kuriai sąlygos gali būti taikomos arba netaikomos.

3. Turi būti laikomasi nuomonės, kad pirmiau nurodytos priemonės – tai tokios priemonės, kurios:

a) tik importuotiems gaminiams nustato mažiausias arba didžiausias kainas, kai už jas mažiau ar daugiau kainuojančių gaminių importas draudžiamas, ir kurios sumažinamos arba joms nustatomos sąlygos, galinčios trukdyti importui;

b) importuotiems gaminiams nustato mažiau palankias sąlygas negu vietos gaminiams;

c) pelno maržas ir visus kitus kainų komponentus nustato tik importuotiems gaminiams arba vietos ir importuotiems gaminiams juos nustato skirtingai pastarųjų nenaudai;

d) draudžia bet kokį importuoto gaminio kainos padidinimą, atitinkantį papildomas su importu susijusias išlaidas ir mokesčius;

e) nustato gaminių kainas tik pagal savikainą arba vietos gaminių kokybę taip, kad būtų trukdomas importas;

f) sumažina importuoto gaminio vertę, ypač sumažindamos jo tikrąją vertę, arba padidina jo savikainą;

g) leidžia importuotiems gaminiams patekti į vidaus rinką, jei importuojančios valstybės narės teritorijoje yra tarpininkas arba atstovas;

h) mokėjimo sąlygas nustato tik importuotiems gaminiams arba nustato jiems tokias sąlygas, kurios skiriasi nuo vietos gaminiams taikomų sąlygų ir yra sunkiau įvykdomos;

i) tik importui reikalauja pateikti garantijas arba reikalauja dalinių mokėjimų mažinant įsiskolinimą;

j) tik importuojamiems gaminiams taiko sąlygas, visų pirma, susijusias su forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, pateikimu, tapatumo nustatymu arba gaminio pristatymu, arba importuojamiems gaminiams taiko sąlygas, kurios skiriasi nuo vietos gaminiams taikomų sąlygų ir yra sunkiau įvykdomos;

k) trukdo privatiems asmenims pirkti tik importuotus gaminius arba skatina, reikalauja pirkti tik vietos gaminius arba preferenciją teikia tik jų pirkimui;

l) visai arba iš dalies neleidžia naudoti nacionalinių priemonių arba įrenginių tik importuotiems gaminiams arba minėtas priemones bei įrenginius visai ar iš dalies leidžia naudoti tik vietos gaminiams;

m) draudžia arba riboja tik importuotų gaminių reklamą arba visai ar iš dalies leidžia reklamuoti tik vietos gaminius;

n) draudžia, riboja tik importuotų gaminių laikymą sandėlyje arba reikalauja tik juos laikyti sandėlyje; visai arba iš dalies sandėliavimo patalpas leidžia naudoti tik vietos gaminiams, arba nustato tokias importuotų gaminių laikymo sandėliuose sąlygas, kurios skiriasi nuo vietos gaminiams taikomų sąlygų ir yra sunkiau įvykdomos;

o) nustato, kad importavimui viena arba daugiau valstybių narių turi taikyti abipusiškumo principą;

p) nustato, kad importuoti gaminiai turi visai arba iš dalies atitikti kitas nei importuojančios šalies taisykles;

q) importuotiems gaminiams nustato terminus, kurie yra per trumpi arba per ilgi, palyginti su normaliu įvairių sandorių, kuriems tokie terminai taikomi, vykdymu;

r) tikrina importuotus gaminius arba nustato jiems vietos gaminiams nebūdingą kontrolę, išskyrus tikrinimą atliekant muitinės procedūras, arba importuotus gaminius kontroliuoja griežčiau negu vietos, nors tai nėra būtina vienodai apsaugai užtikrinti;

s) kilmės arba šaltinio nenurodančius pavadinimus leidžia naudoti tik vietos gaminiams.

3 straipsnis

Ši direktyva taip pat taikoma gaminių pardavimą reglamentuojančioms priemonėms, kurios visų pirma siejasi su gaminio forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, pateikimu, tapatumo nustatymu arba gaminio pristatymu ir kurios yra vienodai taikomos vietos ir importuotiems gaminiams, jeigu tokių priemonių ribojamasis poveikis laisvam prekių judėjimui yra didesnis nei leidžia taisyklės.

Taip yra visų pirma tuo atveju, kai:

- ribojamasis poveikis laisvam prekių judėjimui yra neproporcingai didelis palyginti su jo paskirtimi,

- tą patį tikslą galima pasiekti kitomis prekybai mažiau trukdančiomis priemonėmis.

4 straipsnis

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių gaminių, kurie turi laisvai judėti pagal Sutarties 9 ir 10 straipsnius, atžvilgiu, kad būtų panaikintos kiekybiniams importo apribojimams lygiavertį poveikį turinčios priemonės, kurioms taikoma ši direktyva.

2. Valstybės narės praneša Komisijai apie priemones, priimtas pagal šią direktyvą.

5 straipsnis

1. Ši direktyva netaikoma priemonėms:

a) kurioms taikoma EEB sutarties 37 straipsnio 1 dalis;

b) kurios yra nurodytos EEB sutarties 44 straipsnyje arba yra neatskiriama nacionalinio žemės ūkio rinkos organizavimo, kuris dar nepakeistas bendru rinkos organizavimu, dalis.

2. Ši direktyva taikoma visų pirma nepažeidžiant EEB sutarties 36 ir 223 straipsnių.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1969 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Jean Rey

Pirmininkas

--------------------------------------------------