1.   Šiame straipsnyje išdėstytoms teisėms taikomos šio susitarimo I priede pateiktos pereinamojo laikotarpio nuostatos.

Skrydžių teisės ir maršrutų planas

2.   Šalis kitai Šaliai suteikia toliau nurodytas teises, kuriomis, laikydamiesi nediskriminavimo principo, gali naudotis pastarosios Šalies oro vežėjai teikdami tarptautinio oro susisiekimo paslaugas:

3.   Šalių oro vežėjai gali savo nuožiūra kai kuriuos arba visus skrydžius 2 dalyje nurodytais maršrutais vykdyti taip:

Šioje dalyje numatytas veiklos sąlygų lankstumas gali būti įgyvendinamas be krypties ar geografinių apribojimų ir neprarandant teisės vykdyti skrydžius, kurie kitais atvejais yra leidžiami pagal šį susitarimą, su sąlyga, kad:

4.   Šalys oro vežėjams leidžia, atsižvelgiant į komercines rinkos sąlygas, spręsti dėl savo siūlomų tarptautinių oro susisiekimo paslaugų teikimo dažnumo ir keleivių vietų skaičiaus. Pripažindamos šią teisę, Šalys negali vienašališkai riboti keleivių skaičiaus ar krovinių kiekio, skrydžių dažnumo ar reguliarumo, maršrutų, keleivių ir krovinių kilmės arba paskirties vietų arba nustatyti, kokio tipo ar tipų orlaivius gali naudoti kitos Šalies oro vežėjai, nebent tai būtų daroma su muitine susijusiais tikslais, dėl techninių, eksploatacinių, oro eismo valdymo saugos, aplinkos ar sveikatos apsaugos priežasčių arba dėl to, kad šiame susitarime numatyta kitaip.

5.   Šalių oro vežėjai gali vykdyti skrydžius, įskaitant skrydžius pagal bendro kodo susitarimus, į bet kurį trečiojoje valstybėje esantį punktą, kuris nėra įtrauktas į nustatytuosius maršrutus, su sąlyga, kad jie nesinaudoja penktosios laisvės teisėmis.

6.   Jokia šio susitarimo nuostata:

7.   Pagal šį susitarimą naudodamosi savo teisėmis ir vykdydamos įsipareigojimus Šalys užtikrina, kad tarp kitos Šalies oro vežėjų nebūtų jokios formos diskriminacijos, ypač dėl nacionalinės priklausomybės.

8.   Nepaisant kitų šio susitarimo nuostatų, Šalys turi teisę atsisakyti vykdyti tarptautinį oro susisiekimą į trečiąją valstybę, su kuria nepalaiko diplomatinių santykių, iš jos arba per jos teritoriją.

1.   Gavusi kitos Šalies oro vežėjo paraišką dėl leidimo vykdyti oro susisiekimą Šalis kuo greičiau atlieka procedūras ir suteikia atitinkamus leidimus vykdyti oro susisiekimą ir techninius leidimus su sąlyga, kad:

2.   Suteikdama leidimus vykdyti oro susisiekimą ir techninius leidimus kiekviena Šalis visiems kitos Šalies oro vežėjams taiko nediskriminacines sąlygas.

3.   Šalis, gavusi kitos Šalies oro vežėjo paraišką dėl leidimo vykdyti oro susisiekimą, pripažįsta pastarosios Šalies suteiktą to oro vežėjo tinkamumo arba nacionalinės priklausomybės patvirtinimą kaip savo pačios kompetentingų institucijų suteiktą patvirtinimą ir išsamiau šių klausimų nenagrinėja, išskyrus antroje ir trečioje pastraipose numatytus atvejus.

Jeigu po to, kai buvo gauta oro vežėjo paraiška dėl leidimo vykdyti oro susisiekimą arba suteiktas toks leidimas, paraišką gavusios Šalies kompetentingos institucijos turi konkretų įtarimą, kad, nepaisant kitos Šalies suteikto patvirtinimo, kuris nors 1 dalyje nustatytas leidimų vykdyti oro susisiekimą arba techninių leidimų suteikimo reikalavimas yra netenkinamas, paraišką gavusi Šalis turi nedelsdama apie įtarimą informuoti kitą Šalį ir nurodyti pagrįstas jo priežastis. Tokiu atveju bet kuri Šalis gali prašyti konsultacijų, kuriose gali dalyvauti Šalių kompetentingų institucijų atstovai, arba su įtarimu susijusios papildomos informacijos, o prašymai dėl konsultacijų turi būti patenkinami kiek praktiškai įmanoma greičiau. Jei klausimo išspręsti nepavyksta, bet kuri Šalis gali klausimą perduoti 23 straipsnyje nurodytam Jungtiniam komitetui (toliau – Jungtinis komitetas).

Ši dalis neapima saugos sertifikatų ir licencijų, saugumo priemonių ir draudimo apsaugos patvirtinimo pripažinimo.

1.   Bet kuri Šalis gali atsisakyti išduoti ar atšaukti kitos Šalies oro vežėjui išduotą leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas ar apriboti jo naudojimą arba kitaip atsisakyti pripažinti, sustabdyti ar apriboti kitos Šalies oro vežėjo veiklą ar nustatyti jos vykdymo sąlygas, jei:

2.   Šiuo straipsniu nustatytomis teisėmis naudojamasi tik po konsultacijų su kita Šalimi, nebent nedelsiant būtina imtis priemonių siekiant užkirsti kelią kitiems 1 dalies c arba d punkto pažeidimams.

3.   Šiuo straipsniu neapribojama nė vienos Šalies teisė pagal 14 arba 15 straipsnį atsisakyti išduoti kitos Šalies oro vežėjui ar oro vežėjams leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą, jį atšaukti, sustabdyti jo galiojimą, nustatyti jo naudojimo sąlygas arba apriboti jo naudojimą.

1.   Nepaisant 4 ir 5 straipsnių, Jungtiniam komitetui pagal 23 straipsnio 8 dalį patvirtinus, kad pagal savo nacionalinę teisę kiekviena Šalis arba jos piliečiai gali įgyti kontrolinį kitos Šalies oro vežėjo akcijų paketą arba faktinę jo kontrolę, Šalys gali leisti ES valstybėms narėms arba jų piliečiams turėti Armėnijos oro vežėjų kontrolinius akcijų paketus arba faktinę kontrolę arba Armėnijai arba jos piliečiams turėti Europos Sąjungos oro vežėjų kontrolinius akcijų paketus arba faktinę kontrolę pagal šio straipsnio 2 dalį.

2.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Jungtinis komitetas pagal 23 straipsnio 2 dalį gali savo išankstiniu atskiru sprendimu leisti Šalių arba jų piliečių investicijas į oro vežėjus.

Tame sprendime nustatomos sąlygos, taikomos pagal šį susitarimą teikiamoms sutartoms susisiekimo paslaugoms ir susisiekimo tarp trečiųjų valstybių ir Šalių paslaugoms. 23 straipsnio 11 dalis šiam sprendimui netaikoma.

1.   Kai Šalies oro vežėjo orlaivis įskrenda į kitos Šalies teritoriją, joje būna ar iš jos išskrenda, tas oro vežėjas laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, kurie toje teritorijoje taikomi tarptautinį oro susisiekimą vykdančio orlaivio įskridimui į ją, jo naudojimui joje ar išskridimui iš jos.

2.   Kai Šalies oro vežėjo orlaivis įskrenda į kitos Šalies teritoriją, joje būna ar iš jos išskrenda, to oro vežėjo keleiviams, įgulai ar jų vardu veikiantiems asmenims, taip pat bagažui, kroviniams ir pašto siuntoms galioja įstatymai ir kiti teisės aktai, kurie toje teritorijoje taikomi keleivių ir įgulos atvykimui ir bagažo, krovinių arba pašto siuntų įvežimui orlaiviu į jos teritoriją, jų buvimui joje arba jų išvykimui ir išvežimui iš jos (įskaitant įvažiavimui, patikrinimui, imigracijai, pasams, muitinei ir karantinui taikomus teisės aktus, o kai vežamos pašto siuntos – pašto teisės aktus).

3.   Šalys savo teritorijoje leidžia kitos Šalies oro vežėjams imtis priemonių užtikrinti, kad būtų vežami tik tie asmenys, kurie turi kelionės dokumentus, suteikiančius teisę patekti į tos kitos Šalies teritoriją arba kirsti ją tranzitu.

1.   Šalys patvirtina, kad jų bendras tikslas yra oro susisiekimo paslaugas teikiančioms abiejų Šalių bendrovėms užtikrinti sąžiningą ir konkurencingą aplinką ir sąžiningas bei lygias galimybes konkuruoti konkrečiais maršrutais teikiant sutartas paslaugas. Todėl Šalys imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti visišką šio tikslo įgyvendinimą.

2.   Šalys patvirtina, kad laisva, sąžininga ir neiškreipta konkurencija yra svarbi siekiant įgyvendinti šio susitarimo tikslus, ir pažymi, kad norint veiksmingai teikti oro susisiekimo paslaugas reikalingi išsamūs konkurencijos įstatymai ir nepriklausoma konkurencijos institucija ir būtina patikimai ir veiksmingai užtikrinti Šalių atitinkamų konkurencijos įstatymų laikymąsi. Šalių jurisdikcijai priklausančių oro vežėjų veiklai taikomi su šiame straipsnyje aptariamais klausimais susiję atitinkamos Šalies konkurencijos įstatymai su reguliariais pakeitimais. Šalys siekia bendro tikslo – konkurencijos teisės suderinamumo ir konvergencijos ir veiksmingo jos taikymo. Jos ketina prireikus tinkamai bendradarbiauti veiksmingai taikant konkurencijos teisę, be kita ko, leisdamos atitinkamoms savo bendrovėms ar kitiems nacionaliniams subjektams laikantis nacionalinių taisyklių ir jurisprudencijos atskleisti informaciją, susijusią su konkurencijos teisės veiksmais, vykdomais kitos Šalies konkurencijos institucijų.

3.   Jokia šio susitarimo nuostata nėra niekaip veikiami, ribojami ar silpninami nei vienos Šalies konkurencijos institucijų arba teismų (ar Europos Komisijos) įtaka ar įgaliojimai, o visi klausimai, susiję su konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimu, ir toliau priklauso išimtinei tų institucijų ir teismų kompetencijai. Todėl jokie veiksmai, kurių Šalis imasi pagal šį straipsnį, nedaro poveikio jokiems galimiems tų institucijų ir teismų veiksmams.

4.   Už visus pagal šį straipsnį vykdomus veiksmus išimtinai atsako Šalys ir jie gali būti skirti tik kitai Šaliai arba bendrovėms, teikiančioms oro transporto į Šalis ir (arba) iš jų paslaugas. Tokiems veiksmams netaikoma 24 straipsnyje numatyta ginčų sprendimo procedūra.

5.   Šalys panaikina visų formų diskriminaciją ir nesąžiningą praktiką, kuri galėtų neigiamai paveikti sąžiningas ir lygias bendrovių, dalyvaujančių teikiant kitos Šalies oro susisiekimo paslaugas, galimybes konkuruoti teikiant tokias paslaugas.

6.   Šalys neskiria ir neleidžia skirti viešųjų subsidijų nei vienai bendrovei ir neremia nei vienos bendrovės, jei tos subsidijos ar parama gali smarkiai neigiamai paveikti sąžiningas ir lygias kitos Šalies bendrovių galimybes konkuruoti teikiant oro susisiekimo paslaugas. Tokios viešosios subsidijos arba parama gali, be kita ko, apimti kryžminį subsidijavimą, veiklos nuostolių kompensavimą, kapitalo atsargas, dotacijas, garantijas, paskolas arba draudimą lengvatinėmis sąlygomis, apsaugą nuo bankroto, mokėtinų sumų susigrąžinimo atsisakymą, įprasto investuotų viešųjų lėšų susigrąžinimo atsisakymą, mokesčių sumažinimą arba atleidimą nuo jų, valdžios institucijų nustatytų piniginių prievolių kompensaciją ir diskriminacinę arba nekomercinę prieigą prie oro navigacijos arba oro uostų įrenginių ir paslaugų, degalų, antžeminių paslaugų, saugumo paslaugų, kompiuterinių rezervavimo sistemų, laiko tarpsnių paskirstymo paslaugų ir kitų susijusių oro susisiekimo paslaugoms teikti būtinų įrenginių ir paslaugų.

7.   Jei Šalis teikia viešąsias subsidijas arba paramą bendrovei, ji užtikrina priemonės skaidrumą visais tinkamais būdais, tarp kurių gali būti reikalavimas, kad bendrovė subsidiją ar paramą aiškiai išskirtų savo apskaitoje.

8.   Šalis kitai Šaliai jos prašymu per pagrįstą laikotarpį pateikia su savo jurisdikcijai priklausančiais subjektais susijusias finansines ataskaitas ir visą kitą informaciją, kurios pagrįstai gali prašyti kita Šalis siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio straipsnio nuostatų. Tai gali apimti išsamią informaciją, susijusią su subsidijomis arba parama. Gali būti reikalaujama, kad tokios informacijos prašanti Šalis ją tvarkytų laikydamasi konfidencialumo.

9.   Nedarant poveikio jokiems veiksmams, kurių ėmėsi atitinkama konkurencijos institucija arba teismas 5 ir 6 dalyse nurodytų taisyklių laikymuisi užtikrinti:

10.   Laikydamasi 2 dalies kiekviena Šalis veiksmingai taiko antimonopolinius įstatymus ir draudžia bendrovėms:

11.   Šalys 10 dalyje nurodytų antimonopolinių taisyklių taikymą patiki išimtinai savo atitinkamai nepriklausomai konkurencijos institucijai arba teismui.

12.   Nedarant poveikio 10 dalyje nurodytų taisyklių laikymosi užtikrinimo veiksmams, kurių imasi atitinkama konkurencijos institucija arba teismas, jei Šalis nustato, kad bendrovė yra nukentėjusi nuo įtariamo 10 dalies pažeidimo, ir tai gali įrodyti, ji gali raštu kitai Šaliai pateikti atitinkamas pastabas. Informavusi kitą Šalį, Šalis taip pat gali kreiptis į kitos Šalies teritorijoje veikiančius atsakingus valdžios subjektus, įskaitant centro, regiono, provincijos ar vietos lygmens subjektus, kad aptartų su šiuo straipsniu susijusius klausimus. Be to, siekdama išspręsti problemą Šalis šiuo klausimu gali prašyti konsultacijų su kita Šalimi. Tokios konsultacijos surengiamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo tarpu Šalys keičiasi pakankama informacija, kad galėtų visapusiškai išnagrinėti vienos iš Šalių iškeltą klausimą.

13.   Jei Šalims nepavyksta išspręsti klausimo konsultacijų būdu per 30 dienų nuo jų pradžios arba jei konsultacijos nepradedamos per 30 dienų nuo prašymo, susijusio su įtariamu 10 dalies pažeidimu, gavimo, su sąlyga, kad atitinkama kompetentinga konkurencijos institucija arba teismas nustatė antimonopolinių taisyklių pažeidimą, konsultacijų prašiusi Šalis turi teisę sustabdyti šiame susitarime nustatytų teisių galiojimą atitinkamoms kitos Šalies bendrovėms atsisakydama išduoti ar atšaukdama leidimą vykdyti oro susisiekimą arba techninį leidimą ar sustabdydama jo galiojimą arba nustatyti tokias naudojimosi šiomis teisėmis sąlygas, kurias mano esant būtinas, įvesti mokesčius arba imtis kitų veiksmų. Visi veiksmai, kurių imamasi remiantis šia dalimi, turi būti tinkami, proporcingi ir jų mastas bei trukmė neturi viršyti to, kas yra griežtai būtina.

1.   Atsižvelgdamos į I priede išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo A dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Šalys sutaria, kad komercinės veiklos vykdytojams kylančios kliūtys vykdyti veiklą trukdytų gauti šiuo susitarimu siekiamos naudos. Todėl Šalys įsipareigoja abipusiai veiksmingai šalinti abiejų Šalių komercinės veiklos vykdytojams kylančias kliūtis vykdyti veiklą, jei tokios kliūtys gali trukdyti vykdyti komercinę veiklą, iškreipti konkurenciją arba daryti poveikį lygioms galimybėms konkuruoti.

3.   Nereikalaujama, kad Šalių oro vežėjai turėtų vietinį rėmėją.

4.   Jungtinis komitetas parengia bendradarbiavimo veiklos vykdymo ir komercinių galimybių klausimais tvarką, stebi, kaip veiksmingai šalinamos komercinės veiklos vykdytojams kylančios kliūtys vykdyti veiklą, ir reguliariai apžvelgia pokyčius, įskaitant tuos, dėl kurių reikėtų priimti teisės aktų ir reguliavimo pakeitimus. Siekdama aptarti su šio straipsnio taikymu susijusius klausimus, Šalis pagal 23 straipsnį gali prašyti surengti Jungtinio komiteto posėdį.

5.   Šalies oro vežėjai turi teisę kitos Šalies teritorijoje laisvai steigti biurus ir statyti įrenginius, jei tokie biurai ir įrenginiai reikalingi oro susisiekimo paslaugoms teikti ir toms paslaugoms bei susijusios veiklos paslaugoms reklamuoti ir parduoti, įskaitant teisę parduoti ir išduoti bilietus arba oro transporto važtaraščius – tiek savo, tiek kitų oro vežėjų.

6.   Kiekvienos Šalies oro vežėjai, laikydamiesi su įvažiavimu, gyvenamąja vieta ir įdarbinimu susijusių kitos Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų, turi teisę į kitos Šalies teritoriją įvežti ir joje išlaikyti darbuotojus, atsakingus už vadovavimą, pardavimą, techninius klausimus ir veiklą, taip pat kitus specialistus, kurių reikia, kad būtų užtikrintas oro susisiekimo paslaugų teikimas. Abi Šalys, vadovaudamosi atitinkamais galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, prireikus palengvina ir pagreitina darbo leidimų išdavimą pagal šią dalį biuruose įdarbinamiems darbuotojams, įskaitant tam tikras laikinas pareigas ne ilgiau kaip 90 dienų einančius darbuotojus.

7.   Nedarant poveikio antros pastraipos taikymui, kiekvienas oro vežėjas ryšium su antžeminėmis paslaugomis kitos Šalies teritorijoje turi teisę:

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatytos teisės yra ribojamos tik dėl specifinių turimos vietos arba talpos reikalavimų, kylančių dėl poreikio užtikrinti saugų oro uosto darbą. Jei tokie ribojimai varžo saviteiką, užkerta jai kelią arba jai trukdo ir jei nėra veiksmingos antžeminių paslaugų teikėjų konkurencijos, atitinkama Šalis užtikrina, kad visos tokios paslaugos visiems oro vežėjams būtų prieinamos vienodomis ir tinkamomis sąlygomis; tokių paslaugų teikimo kainos nustatomos remiantis atitinkamais objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais kriterijais.

8.   Antžeminių paslaugų teikėjai – tiek oro vežėjai, tiek kiti – turi teisę kitos Šalies teritorijoje antžemines paslaugas teikti tame pačiame oro uoste veiklą vykdantiems oro vežėjams, jei tai leidžiama ir atitinka galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.

9.   Šalys užtikrina, kad laiko tarpsnių paskirstymo jų teritorijoje esančiuose oro uostuose taisyklės, gairės ir procedūros būtų taikomos nešališkai, skaidriai, veiksmingai, nediskriminuojant ir laiku.

10.   Šalis gali prašyti informuoti apie oro susisiekimo paslaugų, teikiamų pagal šį susitarimą, veiklos planus, programas arba tvarkaraščius, tačiau tik informacijos tikslais, kad būtų galima patikrinti, ar užtikrinamos šiuo susitarimu suteiktos teisės. Prašydama pateikti tokią informaciją, Šalis užtikrina, kad kitos Šalies oro susisiekimo paslaugų tarpininkams ir oro vežėjams tenkanti su informacijos teikimo reikalavimais ir procedūromis susijusi administracinė našta būtų kuo mažesnė.

11.   Šalių oro vežėjai kitos Šalies teritorijoje oro susisiekimo ir susijusias paslaugas gali parduoti tiesiogiai arba savo nuožiūra naudodamiesi pardavimo atstovų ar kitų oro vežėjo paskirtų tarpininkų paslaugomis, internetu arba kitais galimais kanalais. Visi oro vežėjai turi teisę parduoti tokias susisiekimo ir susijusias paslaugas, o visi asmenys gali nevaržomi jas pirkti atsiskaitydami toje teritorijoje naudojama arba laisvai konvertuojama valiuta.

12.   Šalių oro vežėjams leidžiama kitos Šalies teritorijoje patiriamas išlaidas, įskaitant išlaidas už degalus ir oro uosto mokesčius, padengti vietos valiuta. Šalių oro vežėjai tokias kitos Šalies teritorijoje patirtas išlaidas gali savo nuožiūra padengti laisvai konvertuojama valiuta pagal rinkos valiutos kursą.

13.   Oro vežėjai turi teisę, pateikę prašymą, vietoje gautas pajamas konvertuoti į bet kurią laisvai konvertuojamą valiutą ir visada visais būdais pervesti iš kitos Šalies teritorijos į pasirinktą valstybę. Pajamų konvertavimas ir pervedimas leidžiamas nedelsiant, be apribojimų ar apmokestinimo, taikant valiutos kursą, kuris galioja einamosioms operacijoms ir perlaidoms tą dieną, kai vežėjas pateikia pirminę pinigų perlaidos paraišką, ir jam netaikomi jokie mokesčiai, išskyrus įprastinius už tokį konvertavimą ir pervedimą taikomus bankų mokesčius.

14.   Teikdami paslaugas arba užtikrindami paslaugų teikimą pagal šį susitarimą, Šalių oro vežėjai gali sudaryti bendradarbiavimo rinkodaros srityje susitarimus, pavyzdžiui, grupinės rezervacijos arba bendro kodo susitarimus su:

su sąlyga, kad i) skrydžius vykdantys oro vežėjai turi atitinkamas skrydžių teises, ii) bilietus parduodantys oro vežėjai turi atitinkamas teises teikti paslaugas atitinkamu maršrutu ir iii) susitarimai atitinka tokiems susitarimams įprastai keliamus saugos ir konkurencijos reikalavimus.

15.   Jeigu keleiviai skraidinami pagal bendradarbiavimo rinkodaros srityje susitarimus, pirkėjui pardavimo vietoje ar bet kokiu atveju registruojantis skrydžiui arba, jei skrydis jungiamasis ir registruotis nereikia, prieš jį įlaipinant pranešama, kuris vežėjas ir kurioje kelionės atkarpoje teiks susisiekimo paslaugas.

16.   Įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojamas oro susisiekimas, keleivius vežantiems antžeminio susisiekimo paslaugų teikėjams neturi būti taikomi tik dėl to, kad tokias antžeminio susisiekimo paslaugas savo vardu teikia oro vežėjas.

17.   Nepaisant kitų šio susitarimo nuostatų, Šalių oro vežėjams ir netiesioginiams krovinių vežimo paslaugų teikėjams leidžiama kartu su tarptautinio oro susisiekimo paslaugomis be apribojimų vežti krovinius bet kuriomis antžeminio transporto priemonėmis į bet kurį Šalių ar trečiųjų valstybių teritorijoje esantį punktą ir iš jo (įskaitant vežimą į visus tarptautiniu mastu pripažintus oro uostus, kuriuose yra muitinės, ir iš jų) ir, jei taikoma, jie turi teisę laikydamiesi taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų vežti krovinius, už kuriuos nesumokėtas muito mokestis. Užtikrinama, kad vežant tokius krovinius antžeminiu ar oro transportu juos būtų galima tikrinti oro uosto muitinėje ir naudotis muitinės paslaugomis. Oro vežėjai gali antžeminiu transportu krovinius vežti patys arba sudaryti susitarimus su kitais antžeminio susisiekimo paslaugų teikėjais, pagal kuriuos, be kita ko, krovinius antžeminiu transportu gali vežti kiti oro vežėjai ir netiesioginiai krovinių vežimo oro transportu paslaugų teikėjai. Tokios krovinių vežimo įvairiarūšiu transportu paslaugos gali būti teikiamos kartu, taikant bendrą kainą už vežimą oro ir antžeminiu transportu, su sąlyga, kad krovinių siuntėjai tinkamai informuojami apie vežimo procesą.

18.   Šalių oro vežėjai turi teisę sudaryti frančizės arba registruotojo pavadinimo naudojimo susitarimus su kitos Šalies arba trečiųjų valstybių bendrovėmis, įskaitant oro vežėjus, su sąlyga, kad oro vežėjai turi reikiamus įgaliojimus ir atitinka reikalavimus, nustatytus tokiems susitarimams įprastai taikomuose Šalių įstatymuose ir kituose teisės aktuose, visų pirma tuose, pagal kuriuos reikalaujama nurodyti paslaugą teikiančio oro vežėjo tapatybę.

19.   Šalių oro vežėjai gali sudaryti susitarimus dėl orlaivio (su įgula ar be jos) suteikimo tarptautinio oro susisiekimo paslaugoms teikti su:

su sąlyga, kad visos tokių susitarimų šalys turi atitinkamus įgaliojimus ir atitinka tokiems susitarimams taikomuose atitinkamuose Šalių įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Šalys nereikalauja, kad orlaivį suteikiantis oro vežėjas turėtų šiame susitarime nustatytas skrydžių teises maršrutams, kuriais bus naudojamas orlaivis. Šalys gali reikalauti, kad tuos susitarimus patvirtintų jų kompetentingos institucijos. Jei Šalis reikalauja tokio patvirtinimo, ji užtikrina, kad oro vežėjui tenkanti patvirtinimo procedūrų administracinė našta būtų kuo mažesnė.

1.   Kai Šalies oro vežėjų naudojamas orlaivis, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, atskrenda į kitos Šalies teritoriją, jo įprastinei įrangai, degalams, tepalams, vartoti skirtiems techniniams reikmenims, antžeminei įrangai, atsarginėms dalims (įskaitant variklius), orlaivio atsargoms (įskaitant maistą, nealkoholinius ir alkoholinius gėrimus, tabaką ir kitus keleiviams ribotais kiekiais parduoti arba naudoti skrydžio metu skirtus produktus) ir kitiems gaminiams, skirtiems naudoti ar naudojamiems tik orlaivio, kuriuo teikiamos tarptautinio oro susisiekimo paslaugos, eksploatavimo arba aptarnavimo tikslais, laikantis abipusiškumo principo ir su sąlyga, kad tokia įranga ir atsargos lieka orlaivyje, netaikomi jokie importo apribojimai, nuosavybės mokesčiai ar kapitalo rinkliavos, muitai, akcizai ar panašūs mokesčiai, kurie yra:

2.   Laikantis abipusiškumo principo, 1 dalyje nurodyti mokesčiai, rinkliavos ir muitai, išskyrus mokesčius, pagrįstus teikiamų paslaugų savikaina, netaikomi ir:

3.   Jokia šio susitarimo nuostata Šalims nedraudžiama nustatyti mokesčių, rinkliavų ar muitų jų teritorijoje tiekiamiems degalams, skirtiems naudoti oro vežėjo, kuris vykdo skrydžius tarp dviejų jų teritorijoje esančių punktų, orlaivyje, laikantis nediskriminavimo principo.

4.   Įprastinė skrydžių įranga, taip pat 1 ir 2 dalyse nurodytos medžiagos, atsargos, reikmenys ir atsarginės dalys, kurie paprastai laikomi Šalies oro vežėjo orlaivyje, kitos Šalies teritorijoje gali būti iškrauti tik gavus tos Šalies muitinės patvirtinimą ir gali būti reikalaujama, kad ta muitinė juos prižiūrėtų ir kontroliuotų tol, kol jie bus reeksportuoti ar kitaip tvarkomi pagal muitinės taisykles.

5.   Šiame straipsnyje numatytos išimtys taip pat taikomos, kai Šalies oro vežėjai su kitu oro vežėju, kuris naudojasi tokiomis pačiomis kitos Šalies suteiktomis išimtimis, sudaro sutartį dėl 1 ir 2 dalyse nurodytų gaminių panaudos arba pervežimo kitos Šalies teritorijoje.

6.   Jokia šio susitarimo nuostata Šalims nedraudžiama nustatyti mokesčių, rinkliavų ar muitų prekėms, parduodamoms keleiviams kitais nei vartojimo orlaivyje tikslais, kol skrendama tarp dviejų Šalies teritorijoje esančių punktų, kuriuose leidžiama įlaipinti ar išlaipinti keleivius.

7.   Tiesioginiu tranzitu per Šalies teritoriją vežamam bagažui ir kroviniams netaikomi mokesčiai, muitai ir kitos panašios rinkliavos, kurios nėra grindžiamos suteiktų paslaugų sąnaudomis.

8.   Gali būti reikalaujama, kad 1 ir 2 dalyse nurodyta įranga ir atsargos būtų prižiūrimos arba kontroliuojamos kompetentingų institucijų.

9.   Šio susitarimo nuostatos netaikomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sričiai.

10.   Šis susitarimas nedaro poveikio ES valstybių narių ir Armėnijos pasirašytų atitinkamų konvencijų nuostatoms, kuriomis siekiama išvengti dvigubo pajamų ir kapitalo apmokestinimo.

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo A dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Šalys užtikrina, kad naudotojo rinkliavos, kurias rinkliavas nustatančios jų kompetentingos institucijos ar įstaigos gali nustatyti kitos Šalies oro vežėjams už naudojimąsi oro navigacijos ir skrydžių valdymo paslaugomis, būtų susietos su išlaidomis ir taikomos laikantis nediskriminavimo principo. Bet kuriuo atveju tokios naudotojo rinkliavos kitos Šalies oro vežėjams taikomos tokiomis sąlygomis, kurios yra ne mažiau palankios už palankiausias kitam oro vežėjui taikomas sąlygas.

3.   Šalys užtikrina, kad naudotojo rinkliavos, kurias nustatančios jų kompetentingos institucijos ar įstaigos gali nustatyti kitos Šalies oro vežėjams už naudojimąsi oro uostais, aviacijos saugumo paslaugomis ir susijusiais įrenginiais ir paslaugomis, išskyrus rinkliavas už 9 straipsnio 7 dalyje aprašytas paslaugas, nėra be pagrindo diskriminuojančios, nėra diskriminuojančios dėl nacionalinės priklausomybės ir nėra teisingai paskirstytos pagal naudotojų kategorijas. Nedarant poveikio 16 straipsnio 1 daliai, nustatant tokias naudotojo rinkliavas atsižvelgiama į rinkliavas nustatančioms kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms susidariusią visą savikainą, susijusią su galimybės naudotis atitinkamais oro uosto ir aviacijos saugumo įrenginiais ir paslaugomis tuose oro uostuose, kuriuose taikoma bendra rinkliavų sistema, užtikrinimu, tačiau tokios naudotojo rinkliavos už tas sąnaudas negali būti didesnės. Tokios naudotojo rinkliavos gali būti susijusios ir su pagrįsta turto grąža po nusidėvėjimo. Galimybė naudotis įrenginiais ir paslaugomis, už kuriuos renkamos naudotojo rinkliavos, užtikrinama veiksmingai ir taupiai. Bet kuriuo atveju tokios naudotojo rinkliavos kitos Šalies oro vežėjams taikomos tokiomis sąlygomis, kurios yra ne mažiau palankios už palankiausias kitam oro vežėjui rinkliavos taikymo metu taikomas sąlygas.

4.   Šalys reikalauja iš rinkliavas jos teritorijoje nustatančių kompetentingų institucijų arba įstaigų ir paslaugomis ir įrenginiais besinaudojančių oro vežėjų rengti konsultacijas ir keistis tokia informacija, kurios gali prireikti siekiant nuodugniai įvertinti naudotojo rinkliavų pagrįstumą pagal 2 ir 3 dalyse išdėstytus principus. Šalys užtikrina, kad rinkliavas nustatančios kompetentingos institucijos arba įstaigos deramai praneštų naudotojams apie bet kokį siūlymą keisti naudotojo rinkliavas, kad prieš atliekant bet kokius pakeitimus naudotojai turėtų galimybę išreikšti savo nuomonę ir pateikti pastabas.

1.   Kiekviena Šalis leidžia Šalių oro vežėjams laisvai nustatyti oro susisiekimo paslaugų kainas ir tarifus laikantis laisvos ir sąžiningos konkurencijos principų.

2.   Kiekviena Šalis gali nediskriminuodama prašyti, kad abiejų Šalių oro vežėjai jos kompetentingoms institucijoms supaprastinta tvarka ir tik informacijos tikslais praneštų apie oro susisiekimo paslaugų kainas ir tarifus, taikomus už paslaugas, teikiamas iš jos teritorijos. Teikti tokius pranešimus oro vežėjų gali būti prašoma tik po to, kai pateikiamas pirminis oro susisiekimo paslaugos kainos arba tarifo pasiūlymas.

3.   Gali būti rengiamos kompetentingų institucijų diskusijos tokiais klausimais kaip oro susisiekimo paslaugų kainų ir tarifų pranešimo reikalavimai bei procedūros ir nesąžiningi, nepagrįsti, diskriminuojantys ar subsidijuojami tarifai ir kainos.

1.   Šalys viena kitai tiekia statistinius duomenis, susijusius su pagal šį susitarimą vykdomu oro susisiekimu, vadovaudamosi savo įstatymais ir kitais teisės aktais, laikydamosi nediskriminavimo principo ir atsižvelgdamos į pagrįstus viena kitos prašymus.

2.   Siekdamos palengvinti keitimąsi statistine informacija, skirta pagal šį susitarimą vykdomo oro susisiekimo plėtrai stebėti, Šalys bendradarbiauja tarpusavyje, be kita ko, Jungtiniame komitete.

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo B dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Siekiant užtikrinti, kad Šalys įgyvendintų šio straipsnio nuostatas ir laikytųsi 1 dalyje nurodytų reguliavimo reikalavimų ir standartų, nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos Armėnija kaip stebėtoja dalyvauja Europos aviacijos saugos agentūros veikloje.

Armėnijai pradedant laikytis II priedo B dalyje nurodytų su oro susisiekimu susijusių reguliavimo reikalavimų ir standartų šis procesas turi būti nuolat stebimas ir reguliariai vertinamas Europos Sąjungos, kuri tai darydama bendradarbiauja su Armėnija.

Kai Armėnija nusprendžia, kad jau tinkamai laikosi II priedo B dalyje nurodytų su oro susisiekimu susijusių reguliavimo reikalavimų ir standartų, ji informuoja Europos Sąjungą, kad galima atlikti įvertinimą.

Kai Armėnija įgyvendina visus II priedo B dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus, Jungtinis komitetas nustato konkretų Armėnijos dalyvavimo Europos aviacijos saugos agentūros veikloje statusą ir sąlygas bei jos kaip stebėtojos teises.

3.   Šalys užtikrina, kad, jų teritorijoje esančiame oro uoste, į kurį vykdomi tarptautiniai skrydžiai, nutūpus orlaiviams, registruotiems kitoje Šalyje, kuri, kaip įtariama, nesilaiko pagal Konvenciją nustatytų tarptautinių aviacijos saugos standartų, jų kompetentingos institucijos atlieka tų orlaivių vidaus ir išorės patikrinimus perone siekdamos patikrinti tiek tų orlaivių ir jų įgulos dokumentų galiojimą, tiek tikrąją orlaivių ir jų įrangos būklę.

4.   Šalies kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali prašyti surengti konsultacijas dėl kitos Šalies taikomų saugos standartų.

5.   Šalių kompetentingos institucijos nedelsdamos imasi visų reikiamų priemonių, jeigu nustato, kad:

6.   Jei Šalis imasi veiksmų pagal 5 dalį, apie tai ji nedelsdamos praneša kitai Šaliai ir nurodo tokių veiksmų priežastis.

7.   Bet kokie pagal 5 dalį vykdomi Šalies veiksmai nutraukiami, kai jų vykdyti nebelieka pagrindo.

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo C dalyje nurodytus su aviacijos saugumu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Pagal II priedo C dalyje nurodytus atitinkamus Europos Sąjungos aviacijos saugumo teisės aktus Europos Komisija gali Armėnijoje atlikti patikrinimus. Šalys nustato reikiamą tvarką, pagal kurią keičiamasi informacija apie tokių saugumo patikrinimų rezultatus.

3.   Kadangi civilinių orlaivių, jų keleivių ir įgulos saugos užtikrinimas yra esminė išankstinė tarptautinio oro susisiekimo paslaugų teikimo sąlyga, Šalys dar kartą patvirtina tarpusavio įsipareigojimus apsaugoti civilinę aviaciją nuo neteisėtų veiksmų, ypač įsipareigojimus pagal Konvenciją, 1963 m. rugsėjo 14 d. Tokijuje pasirašytą Konvenciją dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose, 1970 m. gruodžio 16 d. Hagoje pasirašytą Konvenciją dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu, 1971 m. rugsėjo 23 d. Monrealyje pasirašytą Konvenciją dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą, 1988 m. vasario 24 d. Monrealyje pasirašytą Protokolą dėl kovos su smurtu tarptautinę civilinę aviaciją aptarnaujančiuose oro uostuose ir 1991 m. kovo 1 d. Monrealyje pasirašytą Konvenciją dėl plastikinių sprogstamųjų medžiagų žymėjimo aptikimo tikslais, jeigu abi Šalys yra pasirašiusios šias konvencijas, taip pat įsipareigojimus pagal visas kitas abiejų Šalių pasirašytas konvencijas ir protokolus, susijusius su civilinės aviacijos saugumu.

4.   Šalys, gavusios prašymą, viena kitai teikia būtiną pagalbą siekdamos užkirsti kelią civilinio orlaivio užgrobimui ir kitiems neteisėtiems veiksmams, keliantiems pavojų orlaivio, jo keleivių ir įgulos, oro uostų ir oro navigacijos priemonių saugai, taip pat pašalinti bet kokią kitą grėsmę civilinės aviacijos saugumui.

5.   Jei II priedo C dalyje nurodytuose su aviacijos saugumu susijusiuose reguliavimo reikalavimuose ir standartuose atitinkamų nuostatų nėra, Šalys savo dvišalių santykių srityje laikosi ICAO nustatytų tarptautinių aviacijos saugumo standartų ir atitinkamos rekomenduojamos praktikos. Šalys reikalauja, kad tokių aviacijos saugumo nuostatų laikytųsi į jų registrus įtrauktų orlaivių naudotojai, orlaivių naudotojai, kurių pagrindinė veiklos vieta arba nuolatinė buveinė yra jų teritorijoje, ir jų teritorijoje esančių oro uostų naudotojai.

6.   Šalys užtikrina, kad jų teritorijose civilinei aviacijai apsaugoti nuo neteisėtų veiksmų būtų imamasi veiksmingų priemonių, kurios, be kita ko, apimtų keleivių, rankinio bagažo ir bagažo skyriuje vežamo bagažo atrankines patikras, asmenų, kurie nėra keleiviai, įskaitant įgulą, ir jų turimų daiktų atrankines patikras, krovinių ir pašto siuntų atrankines patikras ir saugumo patikras, orlaivių ir oro uostų atsargų saugumo patikras, taip pat patekimo į oro uosto kontroliuojamąją zoną ir riboto patekimo zoną kontrolę. Tos priemonės koreguojamos, atsižvelgiant į padidėjusį pavojų civilinės aviacijos saugumui. Šalys sutaria, kad kita Šalis jų oro vežėjų gali reikalauti laikytis 1 ir 5 dalyse nurodytų aviacijos saugumo nuostatų ir kitų saugumo nuostatų, taikomų įskrendant į kitos Šalies teritoriją, iš jos išskrendant ar joje būnant.

7.   Visapusiškai atsižvelgdama į kitos Šalies suverenumą ir jį gerbdama, Šalis gali priimti įskrendant į jos teritoriją taikomas saugumo priemones, taip pat neatidėliotinas priemones, skirtas konkrečiai saugumui kylančiai grėsmei pašalinti, apie kurias ji nedelsdama turėtų pranešti kitai Šaliai. Šalis atsiliepia į kitos Šalies prašymą imtis specialių saugumo priemonių ir atsižvelgia į jos jau taikomas saugumo priemones ir į jos pareikštą nuomonę. Tačiau Šalys pripažįsta, kad jokia šio straipsnio nuostata neapriboja Šalies teisės uždrausti orlaiviui įskristi į jos teritoriją, jei, jos manymu, toks skrydis ar skrydžiai kelia grėsmę jos saugumui. Šalis iš anksto praneša kitai Šaliai apie visas specialias saugumo priemones, kurių ji ketina imtis ir kurios gali turėti didelį finansinį ar su skrydžiais susijusį poveikį pagal šį susitarimą teikiamoms oro susisiekimo paslaugoms, nebent ekstremalioje situacijoje tai iš tikrųjų neįmanoma. Kaip numatyta 23 straipsnyje, Šalis gali prašyti surengti Jungtinio komiteto posėdį, kuriame būtų apsvarstytos tokios saugumo priemonės.

8.   Kai užgrobiamas civilinis orlaivis ar grasinama jį užgrobti arba vykdomi kiti neteisėti veiksmai, dėl kurių kyla pavojus orlaivių, jų keleivių ir įgulos, oro uostų ar oro navigacijos priemonių saugai, Šalys padeda viena kitai sudarydamos geresnes sąlygas palaikyti ryšius ir taikyti kitas reikiamas priemones, kuriomis siekiama tokį incidentą ar grasinimą greitai ir saugiai nutraukti.

9.   Šalys imasi visų įmanomų priemonių, kad jų teritorijoje ant žemės esantis užgrobtas orlaivis arba orlaivis, kuriame vykdomi kiti neteisėti veiksmai, nepakiltų, nebent tai būtų būtina siekiant svarbiausio tikslo – išsaugoti žmonių gyvybę. Jei įmanoma, tokių priemonių imamasi pasikonsultavus tarpusavyje.

10.   Jei Šalis turi pagrįstų priežasčių manyti, kad kita Šalis nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų aviacijos saugumo nuostatų, ji prašo nedelsiant surengti konsultacijas su ta kita Šalimi. Tokios konsultacijos pradedamos per 30 dienų nuo tokio prašymo gavimo.

11.   Nedarant poveikio 5 straipsnio taikymui, jeigu per 30 dienų arba ilgesnį sutartą laikotarpį nuo tokių konsultacijų pradžios priimtino susitarimo nepasiekiama, atsiranda pagrindas vienam ar keliems tos kitos Šalies oro vežėjams neišduoti leidimų vykdyti oro susisiekimą, juos atšaukti, apriboti jų naudojimą arba nustatyti tam tikras jų naudojimo sąlygas.

12.   Jei būtina kilus tiesioginei ir ypatingai grėsmei, Šalis gali nedelsdama imtis laikinų priemonių.

13.   Visų priemonių, kurių imtasi pagal 11 dalį, taikymas nutraukiamas, kai kita Šalis ima laikytis šio straipsnio nuostatų.

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo D dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus, o, jei ES reguliavimo sistemoje jų nenumatyta, – bent atitinkamų ICAO standartų ir rekomenduojamos praktikos, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.   Šalys bendradarbiauja oro eismo valdymo srityje siekdamos, kad Bendro Europos dangaus nuostatos būtų pradėtos taikyti ir Armėnijoje ir taip būtų sugriežtinti dabartiniai saugos standartai, Europoje padidėtų bendro oro eismo veiksmingumas, būtų optimizuotas oro eismo kontrolės pajėgumas, sumažėtų vėlavimų ir padidėtų aplinkosauginis veiksmingumas. Todėl nuo šio susitarimo įsigaliojimo dienos Armėnija stebėtojos teisėmis dalyvauja Bendro Europos dangaus komitete ir kitų Bendro Europos dangaus įstaigų veikloje. Jungtinis komitetas atsako už bendradarbiavimo oro eismo valdymo srityje stebėjimą ir gerinimą.

3.   Siekdamos palengvinti bendro Europos dangaus teisės aktų taikymą savo teritorijoje:

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo E dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Šalys pritaria, kad būtina saugoti aplinką skatinant tvarią aviacijos plėtrą. Šalys ketina bendradarbiauti siekdamos nustatyti su aviacijos poveikiu aplinkai susijusias problemas.

3.   Šalys pripažįsta bendradarbiavimo svarbą siekiant atsižvelgti į aviacijos poveikį aplinkai ir jį kuo labiau sumažinti, laikantis šio susitarimo tikslų.

4.   Šalys pripažįsta, kad svarbu kovoti su klimato kaita, taigi tiek vietos, tiek tarptautiniu mastu mažinti aviacijos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Jos susitaria stiprinti bendradarbiavimą šiose srityse, be kita ko, per atitinkamus daugiašalius susitarimus, visų pirma įgyvendinti pasaulinę rinka grindžiamą priemonę, dėl kurios sutarta 39-ojoje ICAO asamblėjoje, ir taikyti Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, 6 straipsnio 4 dalimi sukurtą mechanizmą plėtojant pasaulines rinka grindžiamas priemones, kad aviacijos sektoriuje būtų mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis, ir atsižvelgiama į visus kitus tame straipsnyje aptariamus aspektus, turinčius ypatingos reikšmės tarptautinės aviacijos išmetamų teršalų kiekiui.

5.   Šalys įsipareigoja keistis informacija ir palaikyti nuolatinį tiesioginį ekspertų ryšį ir dialogą, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas sprendžiant tokius su aviacijos poveikiu aplinkai susijusius klausimus kaip:

6.   Be to, laikydamosi savo daugiašaliais susitarimais nustatytų su aplinkosauga susijusių teisių ir įsipareigojimų, Šalys veiksmingai didina bendradarbiavimą, įskaitant finansų ir technologijų srityse, taikydamos priemones, kuriomis siekiama spręsti tarptautinės aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų klausimą.

7.   Šalys pripažįsta, kad reikia imtis tinkamų priemonių siekiant panaikinti oro susisiekimo poveikį aplinkai ar kitais būdais spręsti šį klausimą su sąlyga, kad tokios priemonės visiškai atitinka jų teises ir pareigas pagal tarptautinę teisę.

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad jų atitinkami teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo A dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Šalies teritorijoje veiklą vykdantys kompiuterinių rezervavimo sistemų (KRS) pardavėjai turi teisę savo KRS įdiegti bei prižiūrėti kitos Šalies teritorijoje ir leisti jomis laisvai naudotis toms kelionių agentūroms arba kelionių bendrovėms, kurių pagrindinė veikla yra su kelionėmis susijusių produktų platinimas kitos Šalies teritorijoje, su sąlyga, kad kiekviena KRS atitinka atitinkamus kitos Šalies reguliavimo reikalavimus.

3.   Kiekviena Šalis panaikina visus esamus reikalavimus, kurie galėtų riboti Šalių galimybes KRS laisvai pateikti kitos Šalies rinkai arba kitaip riboti konkurenciją. Šalys vengia priimti bet kokius tokius reikalavimus.

4.   Nė viena Šalis kitos Šalies KRS pardavėjams savo teritorijoje nenustato ir neleidžia nustatyti tokių su KRS pateiktimi susijusių reikalavimų, kurie skirtųsi nuo jos pačios KRS pardavėjams ar kitoms jos rinkoje esančioms KRS nustatytų reikalavimų. Nei viena Šalis nekliudo KRS pardavėjams, jų tiekėjams ir abonentams sudaryti su kelionės paslaugų informacijos mainais susijusių tarpusavio susitarimų, kurie padėtų skelbti išsamią ir nešališką informaciją vartotojams arba laikytis su neutraliu skelbimu susijusių reguliavimo reikalavimų.

5.   Šalys užtikrina, kad Šalies KRS savininkams ir operatoriams, atitinkantiems kitos Šalies atitinkamus reguliavimo reikalavimus, kitos Šalies teritorijoje būtų suteikiamos tokios pat KRS nuosavybės galimybės, kokias turi bet kurios kitos tos Šalies rinkoje esančios KRS savininkai ir operatoriai.

1.   Atsižvelgdamos į I priede nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Šalys užtikrina, kad atitinkami jų teisės aktai, taisyklės ir procedūros atitiktų II priedo G dalyje nurodytus su oro susisiekimu susijusius reguliavimo reikalavimus ir standartus.

2.   Šalys pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti į šio susitarimo poveikį darbo jėgai, užimtumui ir darbo sąlygoms. Šalys įsipareigoja pagal šį susitarimą bendradarbiauti darbo srities klausimais, inter alia, susijusiais su poveikiu užimtumui, pagrindinėmis teisėmis darbo vietoje, darbo sąlygomis, socialine apsauga ir socialiniu dialogu.

3.   Šalys savo įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika skatina aukšto lygio apsaugą civilinės aviacijos sektoriaus darbo ir socialinėje srityse.

4.   Šalys pripažįsta, kad derinant atvirų ir konkurencingų rinkų teikiamą didelį ekonominį pelną ir aukštus darbuotojų darbo standartus galima gauti didelės naudos. Šalys šį susitarimą įgyvendina taip, kad palaikytų aukštus darbo standartus, nepriklausomai nuo oro vežėjų nuosavybės formos ar pobūdžio, ir užtikrina, kad nebūtų pažeistos jų atitinkamuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos teisės bei principai ir būtų veiksmingai užtikrintas jų laikymasis.

5.   Šalys įsipareigoja savo įstatymais ir praktika remti ir veiksmingai įgyvendinti tarptautiniu mastu pripažintus pagrindinius darbo standartus, nustatytus pagrindinėse Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose, kurias yra ratifikavusios Armėnija ir ES valstybės narės.

6.   Šalys įsipareigoja remti ir kitus tarptautiniu mastu sutartus darbo ir socialinės srities standartus ir susitarimus, kurie yra aktualūs civilinės aviacijos sektoriui, ir užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą bei laikymąsi nacionalinės teisės aktais.

7.   Bet kuri Šalis gali prašyti surengti Jungtinio komiteto posėdį, per kurį būtų sprendžiami jai svarbūs darbo klausimai.

1.   Šalys imasi visų tinkamų bendro ar specifinio pobūdžio priemonių pagal šį susitarimą nustatytų įpareigojimų vykdymui užtikrinti ir nesiima jokių priemonių, kurios trukdytų siekti šio susitarimo tikslų.

2.   Šalys yra atsakingos už tinkamą šio susitarimo vykdymo užtikrinimą savo teritorijose.

3.   Kiekviena šalis kitai Šaliai pagal taikytinus savo įstatymus ir kitus teisės aktus teikia visą reikiamą informaciją ir pagalbą, jei ta kita Šalis pagal savo atitinkamą kompetenciją tiria galimą pažeidimą, kaip numatyta šiame susitarime.

4.   Kai Šalys pagal šiuo susitarimu joms suteiktus įgaliojimus sprendžia klausimus, kurie yra svarbūs kitai Šaliai ir susiję su jos kompetentingomis institucijomis arba įmonėmis, kitos Šalies kompetentingoms institucijoms suteikiama visa informacija ir galimybė pateikti pastabas prieš priimant galutinį sprendimą.

5.   Tiek, kiek šio susitarimo nuostatos ir II priede nurodytų teisės aktų nuostatos yra iš esmės tapačios atitinkamoms ES sutartyse nustatytoms taisyklėms ir pagal ES sutartis priimtiems teisės aktams, tos nuostatos jas įgyvendinant ir taikant aiškinamos pagal atitinkamus Teisingumo Teismo ir Europos Komisijos sprendimus.

1.   Įsteigiamas iš Šalių atstovų sudarytas Jungtinis komitetas. Jis yra atsakingas už šio susitarimo administravimo priežiūrą ir užtikrina tinkamą jo įgyvendinimą. Jis teikia rekomendacijas ir priima sprendimus šiame susitarime aiškiai nurodytais atvejais.

2.   Jungtinis komitetas veikia ir priima sprendimus bendru sutarimu. Jungtinio komiteto priimti sprendimai Šalims yra privalomi.

3.   Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Jungtinis komitetas susirenka, kai būtina ir bent vieną kartą per metus. Šalys gali prašyti surengti Jungtinio komiteto posėdį.

5.   Šalys gali prašyti surengti Jungtinio komiteto posėdį, siekdamos išspręsti bet kurį su šio susitarimo aiškinimu ar taikymu susijusį klausimą. Toks posėdis surengiamas kuo greičiau ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, nebent Šalys susitartų kitaip.

6.   Siekdamos tinkamai įgyvendinti šį susitarimą, Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Šalies prašymu konsultuojasi Jungtiniame komitete.

7.   Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytą teisių suteikimą, Jungtinis komitetas sprendimu tvirtina Europos Sąjungos atliktą įvertinimą, kuriame išdėstyta, kaip Armėnija įgyvendina ir taiko ES teisės aktų nuostatas, kaip nustatyta I priedo 1 dalyje.

8.   Pagal 6 straipsnį Jungtinis komitetas nagrinėja klausimus, susijusius su Šalių investicijomis į oro vežėjus ir su Šalių oro vežėjų faktinės kontrolės pokyčiais.

9.   Remiantis 14 straipsniu, Jungtinis komitetas stebi, kaip I priede nurodytu pereinamuoju laikotarpiu laipsniškai nutraukiamas Armėnijoje registruotų ir jos reguliuojamajai kontrolei pavaldžių veiklos vykdytojų naudojamų orlaivių, kurie neturi pagal II priedo B dalyje nurodytus atitinkamus ES teisės aktus išduoto tipo pažymėjimo, eksploatavimas, siekiant užtikrinti, kad tokių orlaivių skaičius būtų laipsniškai mažinamas, kaip nustatyta I priedo 7 dalyje.

10.   Be to, Jungtinis komitetas plėtoja bendradarbiavimą šiais veiksmais:

11.   Jei Jungtinis komitetas per šešis mėnesius nuo klausimo pateikimo jam dienos jo neapsvarsto, Šalys pagal 25 straipsnį gali imtis atitinkamų apsaugos priemonių.

12.   Šiuo susitarimu Šalių kompetentingoms institucijoms netrukdoma bendradarbiauti ir dalyvauti diskusijose, kurios vyksta ne Jungtiniame komitete, tokiose srityse kaip, pavyzdžiui, saugumas, sauga, aplinkosauga, oro eismo valdymas, aviacijos infrastruktūra, konkurencija ir vartotojų apsauga. Šalys informuoja Jungtinį komitetą apie tokio bendradarbiavimo ir diskusijų rezultatus, kurie gali turėti poveikį šio susitarimo įgyvendinimui.

1.   Bet koks su šio susitarimo taikymu arba aiškinimu susijęs ginčas, išskyrus dėl klausimų, susijusių su 8 straipsniu, kuris neišsprendžiamas Jungtinio komiteto posėdyje, gali bet kurios Šalies prašymu būti pateiktas arbitražui pagal šiame straipsnyje nustatytas procedūras.

2.   Prašymas dėl arbitražo raštu pateikiamas kitai Šaliai. Šalis ieškovė prašyme nurodo konkrečią ginčijamą priemonę ir aiškiai pateikia priežastis, kodėl, jos manymu, ta priemonė neatitinka šio susitarimo.

3.   Jei Šalys nesusitaria kitaip, arbitražą vykdo trijų arbitrų arbitražo teismas, kuris sudaromas taip:

4.   Arbitražo teismo įsteigimo diena yra diena, kurią paskutinysis iš trijų arbitrų priima savo paskyrimą pagal Jungtinio komiteto nustatytas procedūras.

5.   Šaliai paprašius, arbitražo teismas per 10 dienų nuo jo įsteigimo pateikia prejudicinį sprendimą, ar atvejis vertintinas kaip skubus.

6.   Šalies prašymu arbitražo teismas gali nurodyti kitai Šaliai įgyvendinti laikinas taisomąsias priemones, kol bus priimtas galutinis jo sprendimas.

7.   Ne vėliau kaip per 90 dienų nuo arbitražo teismo įsteigimo jis pateikia Šalims tarpinę ataskaitą, kurioje išdėstomi nustatyti faktai, atitinkamų nuostatų taikomumas, bendrai pagrindžiami nustatyti faktai ir pateikiamos rekomendacijos. Jei arbitražo teismas nusprendžia, kad termino nepavyks laikytis, jo pirmininkas raštu apie tai praneša Šalims, nurodydamas vėlavimo priežastis ir datą, kurią ketina pateikti savo tarpinę ataskaitą. Tarpinė ataskaita jokiu būdu negali būti pateikta vėliau kaip per 120 dienų nuo arbitražo teismo įsteigimo dienos.

8.   Šalis gali pateikti arbitražo teismui rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės atskaitos aspektus per 14 dienų nuo jos pateikimo.

9.   Skubos atvejais arbitražo teismas deda visas pastangas siekdamas savo tarpinę ataskaitą pateikti per 45 dienas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 60 dienų nuo jo įsteigimo. Šalis gali pateikti arbitražo teismui rašytinį prašymą peržiūrėti konkrečius tarpinės atskaitos aspektus per 7 dienas nuo jos pateikimo. Išnagrinėjęs rašytines Šalių pastabas dėl tarpinės ataskaitos arbitražo teismas gali pataisyti ataskaitą ir nagrinėti klausimą toliau, jei mano, kad to reikia. Galutinio arbitražo teismo sprendimo išvadose išsamiai aptariami tarpinės peržiūros etapu pateikti argumentai ir aiškiai atsakoma į Šalių pateiktus klausimus ir pastabas.

10.   Arbitražo teismas galutinį sprendimą Šalims pateikia per 120 nuo jo įsteigimo dienos. Jei jis mano, kad termino nepavyks laikytis, jo pirmininkas raštu apie tai praneša Šalims, nurodydamas vėlavimo priežastis ir datą, kurią ketina pateikti savo sprendimą. Sprendimas jokiu būdu negali būti pateiktas vėliau kaip per 150 dienų nuo arbitražo teismo įsteigimo dienos.

11.   Skubos atvejais arbitražo teismas deda visas pastangas siekdamas savo sprendimą pateikti per 60 dienų nuo jo įsteigimo. Jei jis mano, kad termino nepavyks laikytis, jo pirmininkas raštu apie tai praneša Šalims, nurodydamas vėlavimo priežastis ir datą, kurią ketina pateikti savo sprendimą. Sprendimas jokiu būdu negali būti pateiktas vėliau kaip per 75 dienas nuo arbitražo teismo įsteigimo dienos.

12.   Šalys gali pateikti prašymus dėl galutinio sprendimo išaiškinimo per 10 dienų nuo jo pateikimo, o toks išaiškinimas pateikiamas per 15 dienų nuo tokio prašymo gavimo.

13.   Jei arbitražo teismas nusprendžia, kad šis susitarimas pažeistas ir atsakinga Šalis nesilaiko galutinio arbitražo teismo sprendimo, arba jei jai nepavyksta su kita Šalimi susitarti dėl abiems priimtinos išeities per 40 dienų nuo galutinio arbitražo teismo sprendimo, kita Šalis gali sustabdyti atitinkamų privilegijų taikymą pagal šį susitarimą arba iš dalies ar visiškai sustabdyti šio susitarimo įgyvendinimą, kol atsakinga Šalis įvykdys galutinį arbitražo teismo sprendimą arba Šalys pasieks susitarimą dėl abiems priimtinos išeities.

1.   Jei Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo pagal šį susitarimą nustatyto įpareigojimo, ji gali imtis reikiamų apsaugos priemonių. Apsaugos priemonės taikomos tik tokiu mastu ir tiek laiko, kiek griežtai būtina padėčiai ištaisyti arba užtikrinti, kad nesutriktų šio susitarimo taikymas. Pirmenybė teikiama priemonėms, dėl kurių šio susitarimo taikymas sutrikdomas mažiausiai.

2.   Apsaugos priemonių ketinanti imtis Šalis Jungtiniame komitete apie tai praneša kitai Šaliai ir pateikia visą susijusią informaciją.

3.   Siekdamos surasti abiem pusėms priimtiną sprendimą, Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas Jungtiniame komitete.

4.   Nedarant poveikio 4 straipsnio 1 dalies c punkto ir 5 straipsnio 1 dalies c punkto taikymui, atitinkama Šalis apsaugos priemonių gali imtis tik praėjus vienam mėnesiui nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo dienos, nebent šio straipsnio 3 dalyje nurodyta konsultacijų procedūra būtų baigta iki to laikotarpio pabaigos.

5.   Atitinkama Šalis Jungtiniam komitetui nedelsdama praneša apie priemones, kurių ėmėsi, ir pateikia visą susijusią informaciją.

6.   Visų priemonių, kurių imtasi pagal šio straipsnio nuostatas, taikymas nutraukiamas, kai pažeidimą padariusi Šalis ima laikytis šio susitarimo nuostatų.

1.   Laikino taikymo pagal 30 straipsnį laikotarpiu, šio susitarimo pasirašymo metu galiojančių dvišalių Armėnijos Respublikos ir ES valstybių narių susitarimų ir priemonių galiojimas sustabdomas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2.   Nepaisant 1 ir 3 dalių ir su sąlyga, kad Europos Sąjungos oro vežėjai nediskriminuojami dėl jų nacionalinės priklausomybės:

3.   Šiam susitarimui įsigaliojus pagal 30 straipsnį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jis tampa viršesniu už atitinkamas šio susitarimo pasirašymo metu galiojančių dvišalių Armėnijos ir ES valstybių narių susitarimų ir priemonių nuostatas.

4.   Jei Šalys pasirašo daugiašalį susitarimą arba patvirtina ICAO ar kitos tarptautinės organizacijos priimtą sprendimą dėl klausimų, kuriems taikomas šis susitarimas, jos Jungtiniame komitete pagal 23 straipsnį tinkamu laiku surengia konsultacijas dėl to, ar siekiant atsižvelgti į tokius pokyčius reikėtų šį susitarimą persvarstyti.

1.   Dėl bet kokio šio susitarimo pakeitimo Šalys gali susitarti tarpusavio konsultacijose, rengiamose pagal 23 straipsnį. Pakeitimai įsigalioja pagal 30 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2.   Jei viena iš Šalių nori iš dalies pakeisti šio susitarimo nuostatas, ji apie tai praneša Jungtiniam komitetui.

3.   Remdamasis Šalies pateiktu pasiūlymu ir vadovaudamasis šiuo straipsniu, Jungtinis komitetas gali bendru sutarimu nuspręsti pakeisti šio susitarimo priedus.

4.   Šiuo susitarimu nedaromas poveikis Šalių teisei laikantis nediskriminavimo principo ir šio susitarimo nuostatų vienašališkai priimti naujus arba iš dalies keisti galiojančius oro susisiekimo srities ar II priede nurodytos susijusios srities nacionalinės teisės aktus.

5.   Jei Šalis svarsto naujus oro susisiekimo srities ar II priede nurodytos susijusios srities teisės aktus arba tokių galiojančių teisės aktų pakeitimus, ji atitinkamai ir, jei įmanoma, apie tai praneša kitai Šaliai. Bet kurios Šalies prašymu Jungtiniame komitete tuo klausimu gali būti pasikeičiama nuomonėmis.

6.   Šalis reguliariai ir kuo greičiau praneša kitai Šaliai apie priimtus naujus oro susisiekimo srities ar II priede nurodytos susijusios srities teisės aktus arba tokių galiojančių teisės aktų pakeitimus. Bet kurios Šalies prašymu Jungtiniame komitete per 60 dienų po tokio pranešimo pasikeičiama nuomonėmis dėl tokių naujų teisės aktų ar teisės aktų pakeitimų poveikio tinkamam šio susitarimo taikymui.

7.   Po 6 dalyje nurodyto pasikeitimo nuomonėmis Jungtinis komitetas:

1.   Šį susitarimą Šalys ratifikuoja arba patvirtina savo nustatyta tvarka. Ratifikavimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami depozitarui, kuris apie tai praneša kitai Šaliai.

2.   Šio susitarimo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius.

3.   Šis susitarimas įsigalioja antro mėnesio po depozitaro pranešimo Šalims, kuriuo patvirtinama, kad gautas paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas, pirmąją dieną.

4.   Nepaisant 3 dalies, Šalys susitaria šį susitarimą laikinai taikyti, kaip nustatyta 5 dalyje, laikydamosi taikytinų savo vidaus procedūrų ir nacionalinės teisės aktų.

5.   Laikinas taikymas pradedamas antro mėnesio po depozitaro pranešimo Šalims, kuriuo patvirtinama, kad gauti toliau nurodyti dokumentai, pirmąją dieną: