SUSITARIMO DĖL BENDRADARBIAVIMO SPRENDŽIANT ŠIAURĖS JŪROS TARŠOS NAFTA IR KITOMIS KENKSMINGOMIS MEDŽIAGOMIS KLAUSIMUS SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ SPRENDIMAS

dėl Susitarimo taikymo srities išplėtimo siekiant bendradarbiauti prižiūrint, kaip laikomasi MARPOL konvencijos VI priedo reikalavimų

Susitarimo dėl bendradarbiavimo sprendžiant Šiaurės jūros taršos nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis klausimus (toliau – Susitarimas) Susitariančiosios Šalys,

primindamos Susitarimo 16 straipsnį, kuriame numatyta, kad viena arba kelios Susitariančiosios Šalys gali pasiūlyti iš dalies pakeisti Susitarimą ir kad šie pakeitimai gali būti vienbalsiai priimti Susitariančiųjų Šalių susirinkime,

siekdamos užtikrinti, kad Vyriausybė depozitarė kuo skubiau gautų patvirtinimo pranešimus iš visų Susitariančiųjų Šalių, kad tokie pakeitimai kuo greičiau įsigaliotų, kaip nustatyta Susitarimo 16 straipsnio 2 dalyje,

siekdamos gerinti Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimą ir koordinavimą kovojant su neteisėta laivybos sukeliama oro tarša, kad būtų sumažinti jūroje deginamo didelį sieros ar azoto kiekį turinčio kuro neigiami padariniai žmonių sveikatai, biologinei įvairovei ir visai jūros aplinkai,

vienbalsiai priima šį sprendimą:

1 dalis

Susitarimo pavadinimo pakeitimas

Susitarimo pavadinimas iš dalies keičiamas taip:

„Susitarimas dėl bendradarbiavimo sprendžiant Šiaurės jūros taršos nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, įskaitant laivybos sukeliamą oro taršą, klausimus“.

2 dalis

Susitarimo preambulės pakeitimas

Susitarimo preambulė iš dalies keičiama taip:

prieš žodžius „Nyderlandų Karalystės“ įterpiamas žodis „Airijos“.

Preambulės 2–6 dalys iš dalies keičiamos taip:

„pripažindamos, kad jūros teršimas nafta ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, taip pat laivybos sukeliama oro tarša Šiaurės jūros regione gali kelti pavojų jūros aplinkai, biologinei įvairovei, žmonių sveikatai ir atitinkamiems pakrantės valstybių interesams,

pažymėdamos, kad yra daug tokių rūšių taršos šaltinių ir kad avarijos ir kiti įvykiai jūroje kelia didelį susirūpinimą,

įsitikinusios, kad siekiant apsaugoti valstybių pakrantes ir su jomis susijusius interesus, reikalingas gebėjimas kovoti su šių rūšių tarša ir aktyvus valstybių bendradarbiavimas bei savitarpio pagalba,

sveikindamos pažangą, jau padarytą remiantis Susitarimu dėl bendradarbiavimo sprendžiant Šiaurės jūros taršos nafta klausimus, pasirašytu 1969 m. birželio 9 d. Bonoje,

norėdamos plėtoti tolesnę savitarpio pagalbą ir bendradarbiavimą vykdant įvairių rūšių taršos stebėseną ir su ja kovojant,“.

3 dalis

1 straipsnio pakeitimas

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„1 straipsnis

Šis Susitarimas taikomas Šiaurės jūros regione, kaip apibrėžta 2 straipsnyje:

1.	visais atvejais, kai naftos arba kitų kenksmingų medžiagų, teršiančių arba galinčių teršti jūrą, buvimas arba numatomas buvimas kelia rimtą ir neišvengiamą pavojų vienos ar kelių Susitariančiųjų Šalių pakrantei arba su ja susijusiems interesams, arba

2.	visais atvejais, kai laivų išmetamų teršalų, kaip nustatyta MARPOL konvencijos VI priede, teršiančių arba galinčių teršti jūros aplinką, buvimas arba numatomas buvimas prisideda prie jūros eutrofikacijos ir kelia pavojų pakrantėje gyvenančių žmonių sveikatai arba gyvoms būtybėms jūroje, ir

3.	vykdant priežiūrą kaip pagalbą, skirtą taršai aptikti ir kovoti su ja, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 punktuose, bei užkirsti kelią kovos su tarša taisyklių pažeidimams.“

4 dalis

5 straipsnio pakeitimas

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„5 straipsnis

1. Susitariančioji Šalis, sužinojusi apie avariją arba naftos ar kitų kenksmingų medžiagų, įskaitant laivų išmetamus teršalus, galinčių kelti rimtą pavojų kitos Susitariančiosios Šalies pakrantei ar su ja susijusiems interesams, buvimą Šiaurės jūros regione, nedelsdama praneša apie tai šiai Šaliai per jos kompetentingą instituciją.

2. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja reikalauti visų su jų vėliavomis plaukiojančių laivų savininkų ir jų šalyse registruotų lėktuvų pilotų nedelsiant pagal aplinkybes pačiais tinkamiausiais būdais pranešti apie:

a)	visas avarijas, lėmusias arba galinčias lemti jūros aplinkos teršimą;

b)	naftos arba kitų kenksmingų medžiagų, galinčių sukelti rimtą pavojų vienos ar kelių Susitariančiųjų Šalių pakrantei arba su ja susijusiems interesams, buvimą, pobūdį ir kiekį.

3. Susitariančiosios Šalys naudoja tipinę pranešimo apie taršą, kaip privaloma pagal šio straipsnio 1 dalį, formą.“

5 dalis

6 straipsnio pakeitimas

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„6 straipsnis

1. Tik šio Susitarimo tikslais Šiaurės jūros regionas padalijamas į zonas, aprašytas šio Susitarimo priede.

2. Susitariančioji Šalis, kurios zonoje susidarė šio Susitarimo 1 straipsnio 1 punkte aprašyta padėtis, atlieka reikiamus bet kokios avarijos pobūdžio ir masto įvertinimus arba tam tikrais atvejais nustato naftos ar kitų kenksmingų medžiagų rūšį ir apytikslį kiekį bei jų judėjimo kryptį ir greitį.

3. Suinteresuotoji Susitariančioji Šalis per kitų Susitariančiųjų Šalių kompetentingas institucijas nedelsdama praneša joms apie savo įvertinimus ir visus veiksmus, kurių ji ėmėsi naftos ar kitų kenksmingų medžiagų atžvilgiu, ir stebi šias medžiagas tol, kol jos yra toje zonoje.

4. Susitariančiųjų Šalių įsipareigojimai remiantis šio straipsnio nuostatomis dėl bendros atsakomybės zonų aptariami specialiuose tarp suinteresuotųjų Susitariančiųjų Šalių sudaromuose techniniuose susitarimuose. Apie šiuos susitarimus pranešama kitoms Susitariančiosioms Šalims.“

6 dalis

15 straipsnio pakeitimas

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„15 straipsnis

1. Susitariančiosios Šalys priima nuostatas dėl su šiuo Susitarimu susijusių sekretoriato pareigų atlikimo, atsižvelgdamos į kitas priemones, taikomas pagal kitus tarptautinius susitarimus dėl jūros aplinkos ir oro teršimo prevencijos, galiojančius tam pačiam regionui kaip ir šis Susitarimas.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis padengia 2,5 proc. metinių Susitarimo įgyvendinimo išlaidų. Susitarimo išlaidų likutis Susitariančiosioms Šalims, išskyrus Europos ekonominę bendriją, paskirstomas proporcingai pagal jų bendrąjį nacionalinį produktą remiantis Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos reguliariai patvirtinama vertinimo skale. Susitariančiosios Šalies įnašas į šį likutį negali viršyti jo 20 proc.“

7 dalis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja antro mėnesio po tos dienos, kai Vyriausybė depozitarė gauna patvirtinimo pranešimus iš visų Susitariančiųjų Šalių, pirmą dieną.