15.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 99/24

—

atsižvelgdama į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime (2013 m. lapkričio 28–29 d., Vilnius) priimtą bendrą deklaraciją „Rytų partnerystė. Kelias tolyn“,

—

atsižvelgdama į bendrąją deklaraciją, paskelbtą per 2011 m. rugsėjo 29–30 d. Varšuvoje vykusį Rytų partnerystės valstybių aukščiausiojo lygio susitikimą,

—

atsižvelgdama į 2016 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl moterų teisių Rytų partnerystės valstybėse (1),

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos kaimynystės politika: siekis stiprinti partnerystę. Europos Parlamento pozicija dėl 2012 m. pažangos ataskaitų“ (2),

—

atsižvelgdama į 2011 m. gegužės 3 d. EURONEST parlamentinės asamblėjos steigiamąjį aktą,

A.

kadangi, anot Prahos pareiškimo, partnerystė grindžiama įsipareigojimais laikytis tarptautinės teisės principų ir pagrindinių vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; kadangi Rygos pareiškime lyčių lygybė nurodoma kaip „daug žadanti nauja bendradarbiavimo sritis“;

B.

kadangi didesnis šalių partnerių diferencijavimas ir jų atsakomybė už rezultatus – pagrindiniai persvarstytos Europos kaimynystės politikos principai, pagal kuriuos atsižvelgiama į konkrečią kiekvienos šalies padėtį;

C.

kadangi turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į uždavinį užtikrinti lyčių lygybę ir įgalėti visas moteris ir mergaites, įtvirtintą penktajame iš darnaus vystymosi tikslų, patvirtintų 2016–2030 m. laikotarpiui JT aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais, vykusiame 2015 m. rugsėjo 25–27 d. JT būstinėje Niujorke;

D.

kadangi vyrų ir moterų lygybė yra įtvirtinta visų Rytų Europos partnerių konstitucijose ir teisės sistemose ir visos šios šalys yra be išlygų ratifikavusios daugumą šios srities svarbiausių tarptautinių konvencijų;

E.

kadangi visos Rytų Europos partnerės yra parengusios strategijas, programas ar veiksmų planus moterų padėčiai gerinti;

F.

kadangi vertikalioji ir horizontalioji moterų užimtumo segregacija Rytų Europos partnerių darbo rinkose ir toliau giliai įsišaknijusi jų kultūrinėse ir socialinėse normose; kadangi moterims taip pat tenka vadinamosios „antrosios pamainos“ neapmokamo namų ruošos darbo našta;

G.

kadangi stereotipai gali turėti neigiamo poveikio tam, kokį vaidmenį moterys gali atlikti, ir jie gali atsispindėti švietimo bei mokymo pasirinkimuose ir išlikti darbo rinkoje;

H.

kadangi, nors esama didelių skirtumų tarp Rytų Europos partnerių smurto prieš moteris paplitimo srityje, rodiklis yra palyginti aukštas; kadangi etninėms mažumoms, pvz., romų bendruomenei, priklausančios moterys patiria daug didesnę smurto riziką; kadangi romų mergaitės ir moterys patiria dvejopą diskriminaciją dėl savo lyties ir etninės kilmės, kurią parodo žemesnis jų išsilavinimo lygis, daug didesnis nedarbo lygis ir prastesnė sveikata, palyginti su likusiais gyventojais;

I.

kadangi nuo konflikto pradžios Ukrainoje daugiau kaip 1,5 mln. žmonių, iš kurių du trečdaliai yra moterys ir vaikai, buvo perkelti šalies viduje ir jiems sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugų, būstą ir darbą; kadangi Moldovoje gyvenančios romų mergaitės dėl vaikų ir ankstyvų santuokų, neplanuotų nėštumų ir įsipareigojimų prižiūrėti vaikus mokykloje praleidžia vidutiniškai mažiau nei ketverius metus, palyginti su ne romų mergaitėmis, kurios mokykloje praleidžia 11 metų;

J.

kadangi ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios siekti, kad moterų ir mergaičių žmogaus teisės būtų apsaugotos, įgyvendinamos ir būtų sudarytos galimybės šiomis teisėmis naudotis; kadangi lyčių lygybė ir toliau yra horizontalusis prioritetas pagal Europos kaimynystės politiką ir Europos kaimynystės priemonę ir kadangi persvarstyta Europos kaimynystės politika turėtų apimti tvirtesnę paramą pilietinei visuomenei ir pagal šią priemonę vėl turėtų būti skiriamas dėmesys lyčių lygybės svarbai; kadangi pilietinė visuomenė atlieka labai reikšmingą vaidmenį siekiant lyčių lygybės Rytų partnerystės šalyse;

1.

pabrėžia, kad visos valstybės narės ir visos Rytų Europos partnerės pasirašė ir ratifikavo JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW);

2.

primena, kad nors III dalyje (10–14 straipsniuose) apibrėžiamos ekonominės ir socialinės moterų teisės, tačiau Konvencijos 11 straipsnis yra konkrečiai skirtas užimtumui: teisei į vienodas užimtumo galimybes, laisvą profesijos pasirinkimą, paaukštinimą tarnyboje, darbo vietos garantiją ir visą tarnybos teikiamą naudą ir su ja susijusias sąlygas, profesinį mokymą, vienodą atlygį, socialinę apsaugą, ir motinystės atostogas, bei draudimui atleisti iš darbo dėl nėštumo;

3.

toliau pabrėžia, kad Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama lyčių lygybė kaip vienas pagrindinių principų, kuriais pagrįsta ES; primena, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje reikalaujama, kad moterų ir vyrų lygybė būtų užtikrinta visose srityse, įskaitant priėmimą į darbą, darbą ir atlyginimą;

4.

primena, kad Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje pabrėžiama, kad Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą;

5.

pabrėžia, kad ES parengtas lyčių lygybės acquis yra svarbus ir susijęs veiksnys šioje srityje; pabrėžia, kad tai apima tiek teisės aktus, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką lyčių lygybės klausimais;

6.

kartu yra tvirtai įsitikinęs, kad tiek ES, tiek Rytų Europos partnerėse dar galima kai ką pagerinti lyčių lygybės klausimais ir, kad keitimasis gerosios praktikos pavyzdžiais galėtų būti naudingas visiems;

7.

supranta, kad moterų padėtis Rytų Europos partnerių darbo rinkose skiriasi nacionaliniu arba vietos lygiu; vis dėlto mano, kad galima nustatyti kai kurias bendras tendencijas, pavyzdžiui, palyginti nedidelis vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas, aukštas moterų išsilavinimo lygis arba moterų koncentracija konkrečiuose ekonomikos sektoriuose;

8.

primena, kad Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitos dėl lyčių nelygybės pasaulyje ir jo parengto Dalyvavimo ekonominėje veikloje ir galimybių subindekso, kuriuo matuojamas kelių veiksnių vidurkis, įskaitant dalyvavimą darbo rinkoje arba lygybę darbo užmokesčio srityje, duomenimis Rytų Europos partnerių įvertis yra nuo 66 (Armėnija) iki 74 balų (Moldova) – taigi labiau homogeniška grupė nei ES šalys, kurių įvertis nuo 67 (Vengrija) iki 85 (Suomija) balų;

9.

todėl palankiai vertina gana aukštą moterų integracijos į darbo rinką lygį Rytų partnerystės šalyse, kuris, tikėtina, yra susijęs su jų bendra istorine patirtimi; tačiau apgailestauja, kad per pastaruosius dešimtmečius moterų dalyvavimas darbo rinkoje, atrodo, sumažėjo šalyse partnerėse vykstant sugrįžimo prie ankstesnių tradicijų procesui;

10.

pabrėžia, kad nors Rytų Europos partnerėse išlieka tam tikrų skirtumų, tačiau standartizuotos oficialios statistikos trūkumas gali prisidėti prie to, kad išlieka paslėptų skirtumų, pavyzdžiui, de facto neaktyvumas (atskyrimas nuo darbo rinkos) ir ilgose motinystės atostogose esančių moterų ir į ankstyvąją pensiją išėjusių skurdas; nurodo, kad, panašiai, gali egzistuoti ir kitų skirtumų, susijusių su darbo vietos garantijų skirtumais, arba darbo teisių laikymusi ir atlyginimais, visų pirma tarp oficialaus ir neoficialaus bei privataus ir viešojo sektorių;

11.

apgailestauja, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir toliau yra didelis ir gali siekti net 50 %, nepaisant to, kad kai kuriose Rytų partnerystės šalyse daugiau moterų nei vyrų įgyja universitetinį išsilavinimą, tačiau moterys patiria nemažai kultūrinių ir sociologinių kliūčių siekdamos vadovaujamų pareigų, kaip dažnai nutinka ir ES;

12.

pabrėžia, kad moterų verslumui gali papildomai kliudyti stereotipai, ribotos galimybės gauti kapitalo ir ribota prieiga prie tinklų, korupcija ir kartais didelė reguliavimo našta; mano, kad, kaip ir ES, moterims taip pat tenka vadinamosios „antrosios pamainos“ neapmokamo namų ruošos darbo našta, kurią, kai kuriais atvejais pagilino socialinės apsaugos sistemų panaikinimas pereinant prie rinkos ekonomikos;

13.

toliau pabrėžia, kad dėl nedarbo, nepakankamo užimtumo, mažų garantijų ir nepakankamai apmokamų darbo vietų moterims gali kilti ilgalaikio skurdo pavojus; baiminasi, kad tai gali paskatinti neteisėtą migraciją ir moterų tapimą neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis aukomis; ypač pabrėžia, kad pažeidžiamų gyventojų grupėms, pavyzdžiui, romų tautybės moterims kyla didesnis pavojus ir, kad tik nedaug prekybos žmonėmis aukomis tapusių romų moterų ir vaikų praneša apie prekiautojus žmonėmis valdžios institucijoms ir pasinaudoja prekybos žmonėmis prevencijos ir aukų apsaugos paslaugomis;

14.

pabrėžia, kad įvairių kategorijų migrantėms iš Rytų Europos partnerių, kurios dirba mažai apmokamus darbus ir kurios, kitaip nei profesionalūs darbuotojai migrantai darbo vietos valstybėje, niekada neįgis teisės į nuolatinę gyvenamąją vietą arba pilietybę, gali grėsti didelis išnaudojimo ir diskriminacijos pavojus; baiminasi, kad dėl to gali kilti rimtų problemų, susijusių su galimybėmis pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, nes jos neturi teisės į draudimą ar nacionalines sveikatos sistemas, arba joms gali tekti mokėti pernelyg dideles įmokas;

15.

palankiai vertina tai, kad tarp Europos kaimynystės politikos 2014–2020 m. strateginių prioritetų lyčių lygybė buvo pabrėžiama kaip su visomis sritimis susijęs klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vykdant visą svarbią veiklą ir į šią veiklą integruotas;

16.

taip pat palankiai vertina tai, kad visoms Rytų partnerystės šalims (išskyrus Baltarusiją) skirtuose EKP veiksmų planuose sprendžiami lyčių lygybės klausimai siekiant laipsniškai pereiti prie ES standartų;

17.

daug tikisi iš to, kad į visus asociacijos susitarimus su Ukraina, Moldova ir Gruzija įtraukti straipsniai dėl lyčių lygybės ir išvardijamos ES direktyvos, su kuriomis šalys turėtų suderinti savo teisės aktus per artimiausius keletą metų; pabrėžia tokiu būdu bendrame Europos žemyno aquis įtvirtintų konkrečių teisių – dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje, dėl vaikų priežiūros atostogų, dėl skatinimo gerinti nėščių darbuotojų sveikatą ir saugą darbe bei dėl socialinės apsaugos klausimų – vertę;

18.

tačiau pabrėžia, kad tokių elementų pasigendama partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimuose, dėl kurių praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje Komisija vedė derybas su Armėnija ir Azerbaidžanu; palankiai vertina parafuotą ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimą, kuris bus pasirašytas 2017 m. lapkričio mėn. Briuselyje, ir vykstančias derybas dėl ES ir Azerbaidžano visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimo, ir tikisi, kad į naujus susitarimus bus integruotas lyčių aspektas;

19.

primena, kad šiuo metu Rytų partnerystės erdvėje pasitelkiant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir Europos kaimynystės priemonę finansuojami konkretūs moterų įgalėjimo ir lyčių lygybės skatinimo projektai ir, kad ES regioninės pagalbos paskirtis – skatinti moterų verslumą rengiant nacionalinę politiką, remiančią moterų verslininkių ir moterų vadovaujamų MVĮ asociacijas, bei teikiant konsultavimo ir kuravimo pagalbą;

20.

ragina ES ir Rytų Europos partneres aiškiai pripažinti lyčių lygybę pagrindine bendra vertybe, o jos užtikrinimą laikyti savo bendradarbiavimo tikslu; pabrėžia, kad nors daugelis uždavinių savo pobūdžiu yra panašūs ir ES, ir jos partnerėse, politinis postūmis gali prisidėti prie to, kad tarp Rytų partnerystės politinių prioritetų moterų teisėms ir lyčių lygybei būtų suteikta didesnė svarba;

21.

pabrėžia, kad pagrindinės vertybės, tokios kaip vienodas ekonominis savarankiškumas, vienodas užmokestis už tą patį darbą arba už vienodos vertės darbą ir lygybė priimant sprendimus turėtų būti pripažinti pagrindiniais principais ir bendrais prioritetais; ragina Rytų Europos partneres apsvarstyti galimybę taikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimo priemones siekiant pašalinti kliūtis moterų užimtumui ir sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą; taip pat pabrėžia, kad turėtų būti persvarstytos pasenusios teisės nuostatos, pagal kurias draudžiama įdarbinti moteris dirbti tam tikrą darbą, nes jomis nepagrįstai apribojamos moterų galimybės užsiimti tam tikrų profesijų veikla bei dirbti tam tikrą darbą;

22.

tvirtai ragina imtis visų rūšių veiksmų, kuriais siekiama didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, pavyzdžiui, veiksmingo esamos teisinės sistemos įgyvendinimo, moterų ir vyrų lygybės skatinimo, priemonių moterų verslumui skatinti, informuotumo apie jų padėtį didinimo kampanijų, geresnio duomenų rinkimo, jų vertinimo ir stebėsenos siekiant pasiūlyti konkrečiai parengtas priemones, ir paramos moterų tinklams ir vietos lygmens organizacijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad naujas moterų galimybes gali sutvirtinti skaitmeninimo ir bendro vartojimo ekonomikos vystymasis Rytų partnerystės šalyse;

23.

pabrėžia būtinybę formuluoti lyčių aspekto paisančią, teisėmis grindžiamą politiką, paremtą lygybės ir nediskriminavimo principais, siekiant reguliuoti ir administruoti visus migracijos aspektus ir etapus, ir sudaryti dirbančioms migrantėms sąlygas patekti į užsienio darbo rinką, tokiu būdu skatinant saugią migraciją ir užtikrinant dirbančių migrančių teisių apsaugą; ragina Rytų Europos partneres kurti išsamias socialines ir ekonomines, psichologines ir teisines paslaugas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas į savo kilmės šalis sugrįžusių moterų reintegracijai, arba prižiūrėti šių paslaugų teikimą;

24.

mano, kad stiprinant tėvo vaidmenį auklėjant vaikus galima sudaryti sąlygas lengviau pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą tiek vyrams, tiek ir moterims, ir ją pagerinti; nurodo, kad reikėtų skatinti, kad atostogas vienodai imtų visų kategorijų darbuotojai vyrai ir moterys, siekiant pagerinti moterų galimybes patekti į darbo rinką ir įsitvirtinti joje; pabrėžia, kad paramos vaikų išlaikymui sistemų, įskaitant šeimos išmokas ir išmokas vaikui, turėtų pakakti moterims išlaikyti atskirus namų ūkius;

25.

pabrėžia, kad visų susijusių šalių parlamentarai galėtų daugiau dėmesio skirti su lyties aspektu susijusių klausimų kontrolei; būtų galima daugiau dėmesio skirti ES aquis įgyvendinimui, pavyzdžiui, užtikrinant tinkamą susijusių direktyvų įgyvendinimą trijose šalyse, pasirašiusiose asociacijų susitarimus su ES (Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje), kartu užtikrinant ir tai, kad valstybės narės glaudžiai stebėtų vykstančias derybas, kuriomis siekiama pakeisti pasenusius partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus, kad būtų užtikrintas panašių nuostatų integravimas į „naujos kartos“ tekstus;

26.

pabrėžia, kad, nors lyčių lygybė yra horizontalusis Europos kaimynystės politikos ir Europos kaimynystės priemonės principas, reikėtų siekti tikslesnių ir išmatuojamų tikslų, taip pat atsižvelgiant į naują 2016–2020 m. vystymosi programos Lyčių lygybės veiksmų planą;

27.

ragina pagal persvarstytą Europos kaimynystės politiką konkrečioms šalims skirtose ataskaitose didžiausią dėmesį skirti su šalimis partnerėmis sutartiems prioritetams, įskaitant dėmesį lyčių lygybei; siūlo, siekiant šių tikslų, rinkti suderintus duomenis apie moterų padėtį Rytų Europos partnerėse įgyvendinant Europos kaimynystės priemonę ir, visų pirma, taikant lyčių lygybės indeksą, kurį parengė Europos lyčių lygybės institutas;

28.

pabrėžia, kad ES turėtų dėti daugiau pastangų padėti partnerėms, atsižvelgiant į jų strategijas, programas ar veiksmų planus moterų padėčiai gerinti, ir teikti savo praktines žinias, susijusias su darbo teisės aktų dėl lyčių lygybės koregavimu ir su moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir sprendimų priėmime didinimu; taip pat pabrėžia, kad į nacionalinius veiksmų planus, rengiamus pagal Europos kaimynystės politiką, būtina skubiai integruoti lyčių aspektą, kaip strategiją siekiant įgyvendinti lyčių lygybę ir imtis pozityvių veiksmų;

29.

mano, kad įmanoma padidinti moterų skaičių sprendimų priėmimo procese, visų pirma, politiniu lygmeniu, keičiant politinę kultūrą Rytų Europos partnerėse ir taikant geriausią Europos praktiką partijų steigimo srityje;

30.

pabrėžia, kad reikia veiksmingai įgyvendinti šias strategijas, programas ar veiksmų planus ir kasmet Rytų Europos partnerių nacionaliniams parlamentams ir EURONEST parlamentinei asamblėjai pateikti stebėsenos ataskaitas; ragina lyčių aspektui skirtus papildomus renginius organizuoti kartu su Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimais siekiant užtikrinti politinį matomumą;

31.

ragina moterų teisių ir lyčių lygybės klausimus sistemingai įtraukti į visus reguliariai organizuojamus politinius dialogus ir dialogus žmogaus teisių klausimais ir pasiūlyti, kokių veiksmų imtis;

32.

ragina valstybes nares užmegzti tvirtesnius dvišalius ir daugiašalius ryšius su Rytų Europos partnerėmis ir aktyviai teikti pereinamojo laikotarpio pagalbą, techninę paramą bei dalytis patirtimi; mano, kad netoli Rytų Europos partnerių esančios valstybės narės galėtų atlikti svarbų vaidmenį padėdamos stiprinti ryšius ir įtraukdamos kitas valstybes nares į partnerystes; pabrėžia moterų profesinio rengimo ir mokymo svarbą; ragina didinti investicijas, kuriomis remiamas moterų įdarbinimas kokybiškose darbo vietose, ypač tuose sektoriuose ir pareigose, kuriuose moterų yra per mažai;

33.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Europos Parlamento Pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių ir Rytų Europos partnerių Vyriausybėms ir parlamentams.