1.   Šiame Susitarime nustatomos bendradarbiavimo taisyklės ir procedūros, siekiant:

2.   Šis Susitarimas neturi įtakos Sąjungos valstybių narių administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir pagalbos vykdant reikalavimus PVM srityje taisyklių taikymui.

3.   Šis Susitarimas neturi įtakos savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklių taikymui.

1.   Kiekviena valstybė paskiria kompetentingą instituciją, atsakingą už šio Susitarimo taikymą.

2.   Kiekviena valstybė paskiria:

3.   Kiekviena kompetentinga institucija gali tiesiogiai paskirti arba įgalioti:

4.   Kiekviena kompetentinga institucija gali tiesiogiai paskirti arba įgalioti kompetentingus pareigūnus, kurie gali tiesiogiai keistis informacija pagal šio Susitarimo II antraštinę dalį.

5.   Centrinės ryšių palaikymo tarnybos nuolat atnaujina ryšių palaikymo skyrių ir kompetentingų pareigūnų sąrašą ir jį pateikia kitoms centrinėms ryšių palaikymo tarnyboms.

6.   Ryšių palaikymo skyrius arba kompetentingas pareigūnas, siųsdamas arba gavęs pagalbos prašymą pagal šį Susitarimą, apie tai informuoja centrinę ryšių palaikymo tarnybą.

7.   Centrinė ryšių palaikymo tarnyba, ryšių palaikymo skyrius ar kompetentingas pareigūnas, gavęs savitarpio pagalbos prašymą, kuriam patenkinti reikia imtis jo kompetencijai nepriklausančių veiksmų, šį prašymą nedelsdamas perduoda kompetentingai centrinei ryšių palaikymo tarnybai ar ryšių palaikymo skyriui ir apie tai informuoja besikreipiančiąją arba prašančiąją instituciją. Tokiu atveju 8 straipsnyje nustatytas laikotarpis prasideda kitą dieną po pagalbos prašymo perdavimo kompetentingai centrinei ryšių palaikymo tarnybai arba kompetentingam ryšių palaikymo skyriui.

8.   Per vieną mėnesį nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos kiekviena valstybė praneša Europos Komisijai apie šio Susitarimo tikslais paskirtą kompetentingą instituciją ir nedelsdama – apie visus su ja susijusius pasikeitimus. Europos Komisija kompetentingų institucijų sąrašą nuolat atnaujina ir pateikia Jungtiniam komitetui.

1.   Bet kokia pagal šį Susitarimą valstybės gauta informacija laikoma konfidencialia ir saugoma taip, kaip pagal tos valstybės teisę gauta informacija, ir tiek, kiek to reikia asmens duomenims apsaugoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB ir apsaugos priemones, kurias informaciją teikianti valstybė gali nurodyti kaip reikalaujamas pagal jos teisę.

2.   Tokia informacija gali būti atskleista su PVM įstatymų taikymu susijusiems asmenims ar institucijoms (įskaitant teismus ir administracinius ar priežiūros įstaigas), siekiant užtikrinti tinkamą PVM apskaičiavimą ir vykdymo užtikrinimo priemonių, įskaitant PVM reikalavimų vykdymo ar atsargumo priemones, taikymą.

3.   1 dalyje nurodyta informacija taip pat gali būti naudojama atliekant apskaičiavimą ir užtikrinant vykdymą, įskaitant kitų mokesčių ir privalomų socialinio draudimo įmokų išieškojimą. Jei apsikeitus informacija paaiškėja arba ji padeda įrodyti, kad buvo pažeista mokesčių teisė, ta informacija taip pat galima pasinaudoti taikant administracines ar baudžiamąsias sankcijas. Informaciją gali naudoti tik 2 dalyje minėti asmenys arba institucijos ir tik šioje dalyje ankstesniuose sakiniuose nurodytais tikslais. Jie gali ją atskleisti viešuosiuose teismo posėdžiuose arba teismui priimant sprendimus.

4.   Nepaisydama 1 ir 2 dalių, informaciją teikianti valstybė, remdamasi pagrįstu prašymu, leidžia informaciją gaunančiai valstybei naudoti ją kitais, nei 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti, tikslais, jeigu panašiais tikslais ją galima naudoti pagal informaciją teikiančios valstybės teisės aktus. Institucija, į kurią kreipiamasi, tokį prašymą per vieną mėnesį priima arba atmeta.

5.   Pagal šį Susitarimą teikiant pagalbą valstybės gautos ataskaitos, pranešimai ir visi kiti dokumentai arba patvirtintos tikros jų kopijos ar išrašai iš jų toje valstybėje gali būti naudojami kaip įrodymai tokiu pačiu pagrindu kaip panašūs dokumentai, kuriuos pateikė kita tos valstybės institucija.

6.   Viena valstybė, gavusi kitos valstybės informaciją, ją gali perduoti kitai valstybei, jei gauna išankstinį pirmą kartą informaciją pateikusios kompetentingos institucijos leidimą. Pirmą kartą informaciją pateikusi valstybė per dešimt darbo dienų nuo valstybės pranešimo apie jos ketinimą pasidalyti informacija gavimo dienos gali tokiam dalijimuisi informacija paprieštarauti.

7.   Pagal šį Susitarimą gautą informaciją valstybės gali perduoti trečiosioms šalims, jei laikosi šių sąlygų:

8.   Valstybė, gavusi informaciją iš trečiosios šalies, gali ja keistis su valstybėmis, jei tai leidžiama su ta konkrečia trečiąja šalimi sudarytais pagalbos susitarimais.

9.   Kiekviena valstybė nedelsdama praneša kitoms susijusioms valstybėms apie konfidencialumo pažeidimo ir asmens duomenų apsaugos priemonių netaikymo atvejus, taip pat dėl to pritaikytas sankcijas ir taisomąsias priemones.

10.   Europos Komisijos Saugumo akreditacijos tarnybos tinkamai akredituoti asmenys gali susipažinti su šia informacija tik tiek, kiek to reikia CCN/CSI tinklo priežiūros, tvarkymo ir plėtojimo tikslais.

1.   Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją, susijusią su konkrečiu atveju ar atvejais.

2.   Siekdama perduoti 1 dalyje nurodytą informaciją, institucija, į kurią kreipiamasi, pasirūpina, kad būtų atlikti visi administraciniai tyrimai, reikalingi tokiai informacijai gauti.

3.   1 dalyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas pagrįstas prašymas atlikti administracinį tyrimą. Jei institucija, į kurią kreipiamasi, laikosi nuomonės, kad administracinis tyrimas nėra būtinas, ji apie priežastis nedelsdama praneša besikreipiančiajai institucijai.

4.   Jei institucija, į kurią kreipiamasi, atsisako atlikti apmokestinamojo asmens deklaruotų sumų, susijusių su valstybėje, kurioje ji yra, įsisteigusio apmokestinamojo asmens tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis, nurodytomis priede ir apmokestinamomis valstybėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija, administracinį tyrimą, institucija, į kurią kreipiamasi, besikreipiančiajai institucijai bent pateikia dvejų ankstesnių metų datas, kuriomis apmokestinamasis asmuo valstybėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija, atitinkamai tiekė prekes ir teikė paslaugas, ir tų prekių bei paslaugų vertę.

5.   Siekdama gauti prašomą informaciją arba atlikti prašomą administracinį tyrimą, institucija, į kurią kreipiamasi, arba administracinė institucija, į kurią ji kreipiasi, imasi veiksmų taip, lyg veiktų savo pačios iniciatyva arba kitos savo valstybės institucijos prašymu.

6.   Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, jai perduoda bet kokią jos gautą ar turimą susijusią informaciją ir administracinių tyrimų rezultatus, pateikdama ataskaitas, pranešimus ir bet kokius kitus dokumentus arba patvirtintas tikras jų kopijas ar išrašus iš jų.

7.   Originalūs dokumentai pateikiami tik jei tai neprieštarauja valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančioms nuostatoms.

1.   Institucija, į kurią kreipiamasi, 7 straipsnyje nurodytą informaciją pateikia kuo greičiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Tačiau jei institucija, į kurią kreipiamasi, tą informaciją jau turi, terminas sutrumpinamas iki ne daugiau kaip vieno mėnesio.

2.   Kai kuriais ypatingais atvejais institucija, į kurią kreipiamasi, ir besikreipiančioji institucija gali susitarti dėl kitų, nei 1 dalyje numatyti, terminų.

3.   Jei institucija, į kurią kreipiamasi, iki 1 ir 2 dalyse nurodytų terminų patenkinti prašymo negali, ji nedelsdama raštu praneša besikreipiančiajai institucijai priežastis ir nurodo laiką, kada ji mano galėsianti jį patenkinti.

1.   Informacijos, kuria keičiamasi automatiškai, kategorijas pagal 41 straipsnį nustato Jungtinis komitetas.

2.   Valstybė gali nevykdyti automatinių 1 dalyje nurodytos vienos ar kelių kategorijų informacijos mainų, jeigu norint surinkti tokiems mainams reikalingą informaciją reikėtų nustatyti naujų pareigų PVM mokantiems asmenims arba tai valstybei tektų neproporcinga administracinė našta.

3.   Apie savo sprendimą, priimtą pagal ankstesnę dalį, kiekviena valstybė raštu praneša Jungtiniam komitetui.

1.   Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, vadovaudamasi pranešimų apie panašius dokumentus pateikimo taisyklėmis, taikomomis valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, praneša adresatui apie visus besikreipiančiųjų institucijų parengtus dokumentus ir sprendimus, susijusius su PVM teisės aktų taikymu valstybėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija.

2.   Prašymuose pateikti pranešimą nurodomas dokumento ar sprendimo, apie kuriuos turi būti pranešta, objektas ir adresato vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas ir bet kokia kita adresatui identifikuoti reikalinga svarbi informacija.

3.   Institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama informuoja besikreipiančiąją instituciją apie prašymo pateikti pranešimą vykdymą ir visų pirma nurodo pranešimo apie sprendimą ar dokumentą pateikimo adresatui datą.

1.   Besikreipiančiajai institucijai ir institucijai, į kurią kreipiamasi, sutarus ir laikantis institucijos, į kurią kreipiamasi, nustatytos tvarkos, ši institucija gali leisti besikreipiančiosios institucijos įgaliotiems pareigūnams būti jos patalpose ar bet kurioje kitoje vietoje, kurioje tos institucijos atlieka savo pareigas, siekdama keistis 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija. Jei prašoma informacija yra dokumentuose, kuriais gali naudotis institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, besikreipiančiosios institucijos pareigūnams duodamos tų dokumentų kopijos.

2.   Besikreipiančiajai institucijai ir institucijai, į kurią kreipiamasi, sutarus ir laikantis institucijos, į kurią kreipiamasi, nustatytos tvarkos, ši institucija gali leisti besikreipiančiosios institucijos įgaliotiems pareigūnams dalyvauti valstybės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, atliekamuose administraciniuose tyrimuose, siekdama keistis 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija. Tokius administracinius tyrimus atlieka tik institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai. Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai nesinaudoja institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais. Tačiau jie, institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams tarpininkaujant, gali patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais, kaip ir tarpininkaujantys pareigūnai, bet siekdami vienintelio tikslo – atlikti administracinį tyrimą.

3.   Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai, esantys kitoje valstybėje pagal 1 ir 2 dalis, privalo būti bet kuriuo metu pasirengę pateikti raštišką įgaliojimą, kuriame būtų nurodyta jų tapatybė ir oficialios pareigos.

1.   Valstybės gali sutarti atlikti vienalaikius patikrinimus, jei jos mano, kad tokie patikrinimai yra veiksmingesni už tik vienos valstybės atliekamus patikrinimus.

2.   Valstybė savarankiškai nustato apmokestinamuosius asmenis, kurių vienalaikį patikrinimą ji ketina pasiūlyti atlikti. Tos valstybės kompetentinga institucija praneša kitos susijusios valstybes kompetentingai institucijai apie atvejus, kuriais siūloma atlikti vienalaikį patikrinimą. Ji, jei įmanoma, nurodo savo pasirinkimo motyvus, pateikdama informaciją, kuria remdamasi priėmė tokį sprendimą. Ji nurodo laikotarpį, per kurį toks patikrinimas turėtų būti atliktas.

3.   Kompetentinga institucija, gavusi pasiūlymą atlikti vienalaikį patikrinimą, iš esmės per dvi savaites, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo institucijai partnerei pateikia savo sutikimą arba praneša apie savo motyvuotą atsisakymą.

4.   Kiekviena susijusi kompetentinga institucija paskiria atstovą, atsakingą už patikrinimo veiksmų priežiūrą ir koordinavimą.

1.   Siekiant skatinti daugiašalį bendradarbiavimą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas kovojant su sukčiavimu PVM, Norvegija kviečiama šiame skyriuje nustatytomis sąlygomis dalyvauti tinklo „Eurofisc“, nustatyto Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 (4) dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje X skyriuje, veikloje.

2.   Norvegijai dalyvaujant tinklo „Eurofisc“ veikloje, vienos valstybės kompetentingos institucijos paskirtiems tinklo „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams nesuteikiama teisė naudotis kitos valstybės duomenų bazėmis.

1.   Norvegijos kompetentinga institucija paskiria bent vieną tinklo „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūną, atsakingą už informacijos mainus tinklo „Eurofisc“ veiklos srityse, kuriose dalyvauja Norvegija.

2.   Tinklo „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai yra kompetentingi pareigūnai, nurodyti 4 straipsnio 4 dalyje. Jie lieka atskaitingi tik savo nacionalinėms administracijoms.

3.   Tinklo „Eurofisc“ Norvegijos ryšių palaikymo pareigūnai neskiriami veiklos sričių koordinatoriais ar tinklo „Eurofisc“ pirmininku ir nedalyvauja jokioje tinklo „Eurofisc“ darbo tvarkos taisyklėse nustatytoje balsavimo procedūroje.

1.   Institucija, į kurią kreipiamasi, besikreipiančiajai institucijai pateikia 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją arba 12 straipsnyje nurodytą administracinį pranešimą, jei:

2.   Šiuo Susitarimu neįpareigojama atlikti tyrimų ar suteikti informacijos apie tam tikrą atvejį, jei pagal valstybės, kuri turėtų suteikti informaciją, įstatymus ar administracinę praktiką tai valstybei neleidžiama atlikti tokių tyrimų arba rinkti tokios informacijos ar ja naudotis savo tikslais.

3.   Institucija, į kurią kreipiamasi, gali atsisakyti suteikti informaciją, jei besikreipiančioji institucija panašios informacijos negali suteikti dėl teisinių priežasčių. Institucija, į kurią kreipiamasi, apie atsisakymo motyvus praneša Jungtiniam komitetui.

4.   Pateikti informaciją gali būti atsisakyta tuo atveju, jei dėl to būtų atskleista komercinė, pramoninė ar profesinė paslaptis, komercinis procesas arba informacija, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai.

5.   2, 3 ir 4 dalys jokiu būdu negali būti aiškinamos taip, kad institucijai, į kurią kreipiamasi, leidžiama atsisakyti pateikti informaciją tik todėl, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas ar patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su juridinio asmens nuosavybės dalies turėjimu.

6.   Institucija, į kurią kreipiamasi, besikreipiančiąją instituciją informuoja apie atsisakymo patenkinti pagalbos prašymą motyvus.

1.   Visa informacija pagal 7, 10, 11, 12 ir 18 straipsnius ir statistiniai duomenys pagal 20 straipsnį teikiami naudojant 41 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą standartinę formą.

2.   Jei įmanoma, standartinės formos perduodamos elektroninėmis priemonėmis.

3.   Jei prašymas pateikiamas naudojant ne tik elektronines sistemas, institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo jo gavimą patvirtina elektroninėmis priemonėmis.

4.   Jei institucija gauna prašymą ar informaciją, kurie yra skirti ne jai, ji nedelsdama ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo ar informacijos gavimo elektroninėmis priemonėmis nusiunčia pranešimą siuntėjui.

1.   Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia visą informaciją, kuri, kaip numatoma, yra svarbi prašančiajai institucijai vykdant 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus reikalavimus.

Siekdama suteikti tą informaciją, institucija, į kurią kreipiamasi, pasirūpina, kad būtų atlikti visi tai informacijai gauti reikalingi administraciniai tyrimai.

2.   Institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo pateikti informacijos:

3.   Jokiu būdu nelaikoma, kad 2 dalimi leidžiama institucijai, į kurią kreipiamasi, atsisakyti suteikti informaciją tik todėl, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas ar patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su asmens nuosavybės dalies turėjimu.

4.   Institucija, į kurią kreipiamasi, prašančiąją instituciją informuoja apie atsisakymo patenkinti prašymą suteikti informaciją motyvus.

1.   Siekiant skatinti šioje antraštinėje dalyje numatytą savitarpio pagalbą, prašančiajai institucijai ir institucijai, į kurią kreipiamasi, sutarus ir laikantis institucijos, į kurią kreipiamasi, nustatytos tvarkos, prašančiosios institucijos įgalioti pareigūnai gali:

2.   Jeigu tai leidžiama pagal valstybėje, į kurią kreipiamasi, taikytinus teisės aktus, 1 dalies b punkte nurodytame susitarime gali būti numatyta, kad prašančiosios institucijos pareigūnai gali apklausti asmenis ir nagrinėti įrašus.

3.   Prašančiosios institucijos įgalioti pareigūnai, kurie naudojasi 1 ir 2 dalyse numatyta galimybe, privalo būti bet kuriuo metu pasirengę pateikti raštišką įgaliojimą, kuriame būtų nurodyta jų tapatybė ir oficialios pareigos.

1.   Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, praneša adresatui apie visus (be kita ko, teisminio pobūdžio) dokumentus, kuriuos parengė valstybė, kurioje yra prašančioji institucija, ir kurie yra susiję su reikalavimu, nurodytu 2 straipsnio 1 dalies b punkte, arba jo vykdymu.

Prašymas pateikti pranešimą pateikiamas kartu su standartine forma, kurioje nurodoma bent ši informacija:

2.   Prašančioji institucija paprašo pateikti pranešimą pagal šį straipsnį tik jei ji negali pateikti pranešimo pagal pranešimo apie susijusį dokumentą pateikimo savo valstybėje taisykles arba kai dėl tokio pranešimo kiltų neproporcingai didelių sunkumų.

3.   Institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama praneša prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių imtasi jos prašymui pateikti pranešimą patenkinti, ir visų pirma nurodo pranešimo apie dokumentą pateikimo adresatui datą.

1.   Institucija, į kurią kreipiamasi, užtikrina, kad pranešimas valstybėje, į kurią kreipiamasi, būtų pateikiamas pagal taikytinus nacionalinius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką.

2.   1 dalis neturi poveikio jokios kitos formos pranešimui, kurį prašančiosios valstybės kompetentinga institucija pateikia pagal toje valstybėje galiojančias taisykles.

Prašančiojoje valstybėje įsteigta kompetentinga institucija gali kitoje valstybėje, kurios teritorijoje taikomas šis Susitarimas, esančiam asmeniui apie bet kokį dokumentą pranešti tiesiogiai registruotu arba elektroniniu paštu.

1.   Prašančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, vykdo reikalavimus turėdama dokumentą, kuriuo leidžiama užtikrinti jų vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija.

2.   Gavusi bet kokios svarbios informacijos apie dalyką, dėl kurio buvo pateiktas prašymas vykdyti reikalavimą, prašančioji institucija ją nedelsdama perduoda institucijai, į kurią kreipiamasi.

1.   Prašančioji institucija negali teikti prašymo vykdyti reikalavimą, jeigu reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą yra užginčijami valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, išskyrus atvejus, kai taikoma 31 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa, ir tol, kol jis yra užginčytas.

2.   Prieš prašančiajai institucijai pateikiant prašymą vykdyti reikalavimą, yra taikomos toje valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, galiojančios atitinkamos reikalavimų vykdymo procedūros, išskyrus šiuos atvejus:

1.   Prie visų prašymų vykdyti reikalavimą pridedamas suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi.

Šiame suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, perteikiamas esminis pirminio dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, turinys, ir jis yra vienintelis vykdymo ir prevencinių priemonių, kurių imamasi valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, pagrindas. Toje valstybėje nereikalaujama jo pripažinti, papildyti arba pakeisti.

Suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą, pateikiama bent ši informacija:

2.   Prie prašymo vykdyti reikalavimą gali būti pridėti kiti valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, išduoti su reikalavimu susiję dokumentai.

1.   Jei šiame Susitarime nenumatyta kitaip, reikalavimų vykdymo valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, tikslais bet koks reikalavimas, dėl kurio pateiktas prašymas jį vykdyti, tvarkomas taip, lyg jis būtų tos valstybės reikalavimas. Jeigu šiame Susitarime nenumatyta kitaip, institucija, į kurią kreipiamasi, naudojasi įgaliojimais ir procedūromis, nustatytais pagal tos valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie taikomi tokiems pat reikalavimams.

Valstybė, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo reikalavimams, kuriuos prašoma vykdyti, suteikti tokios pirmenybės, kokia panašiems reikalavimams suteikiama valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, išskyrus atvejus, kai kitaip susitariama arba nustatyta tos valstybės teisėje. Jei valstybė, vykdydama šį Susitarimą, suteikia pirmenybę kitos valstybės reikalavimams, ji negali atsisakyti tokios pat pirmenybės tokiomis pat sąlygomis suteikti tokiems ar panašiems kitų Sąjungos valstybių narių reikalavimams.

Valstybė, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, įvykdo reikalavimą savo valiuta.

2.   Institucija, į kurią kreipiamasi, deramai praneša prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių ji ėmėsi jos prašymui vykdyti reikalavimą patenkinti.

3.   Institucija, į kurią kreipiamasi, nuo prašymo vykdyti reikalavimą gavimo dienos skaičiuoja delspinigius pagal jos pačios reikalavimams taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus.

4.   Jeigu tai leidžiama galiojančiais įstatymais ar kitais teisės aktais, institucija, į kurią kreipiamasi, gali suteikti skolininkui laiko sumokėti skolą arba leisti sumokėti skolą dalimis ir gali už tai skaičiuoti delspinigius. Apie bet kokį tokį sprendimą ji informuoja prašančiąją instituciją.

5.   Nedarydama poveikio 37 straipsnio 1 daliai, institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda prašančiajai institucijai išieškotas sumas, susijusias su šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytu reikalavimu ir delspinigiais.

1.   Ginčai dėl reikalavimo, pirminio dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, arba suvienodinto dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, ir ginčai dėl prašančiosios institucijos pateikto pranešimo galiojimo priklauso valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, kompetentingų įstaigų kompetencijai. Jeigu vykstant reikalavimo vykdymo procedūrai suinteresuotoji šalis užginčija reikalavimą, pirminį dokumentą, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, arba suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, ši institucija tai šaliai praneša, kad tokį ieškinį ji turi pareikšti valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, kompetentingai įstaigai pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus.

2.   Ginčai dėl vykdymo užtikrinimo priemonių, kurių imamasi valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, arba dėl valstybės, į kurią kreipiamasi, institucijos pateikto pranešimo galiojimo pateikiami nagrinėti tos valstybės kompetentingai įstaigai pagal tos valstybės įstatymus ir kitus teisės aktus.

3.   Jeigu pareiškiamas 1 dalyje nurodytas ieškinys, prašančioji institucija apie tai praneša institucijai, į kurią kreipiamasi, ir nurodo, kokia apimtimi reikalavimas yra neginčijamas.

4.   Gavusi 3 dalyje nurodytą informaciją (ją gali pateikti tiek prašančioji institucija, tiek suinteresuotoji šalis), institucija, į kurią kreipiamasi, iš karto sustabdo vykdymo užtikrinimo procedūrą, susijusią su ginčijama reikalavimo dalimi, kol šiuo klausimu kompetentinga įstaiga priims sprendimą, nebent prašančioji institucija pagal šios dalies trečią pastraipą prašytų kitaip.

Prašančiosios institucijos prašymu arba kitais atvejais, jei institucija, į kurią kreipiamasi, mano, kad tai būtina, institucija, į kurią kreipiamasi, nepažeisdama 33 straipsnio, gali imtis prevencinių priemonių reikalavimo vykdymui garantuoti, jeigu tai leidžiama taikomais įstatymais arba kitais teisės aktais.

Prašančioji institucija, laikydamasi savo valstybėje galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinės praktikos, gali prašyti institucijos, į kurią kreipiamasi, įvykdyti užginčytą reikalavimą arba užginčytą reikalavimo dalį, jeigu tai leidžiama pagal valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką. Kiekvienas toks prašymas turi būti pagrįstas. Jeigu užginčijimo rezultatas vėliau yra palankus skolininkui, prašančioji institucija atlygina visas susigrąžintas sumas ir sumoka visą mokėtiną kompensaciją pagal valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančius įstatymus.

Jeigu valstybės, kuriose yra prašančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, pradėjo bendro susitarimo procedūrą ir tos procedūros rezultatai gali turėti įtakos reikalavimui, dėl kurio prašoma suteikti pagalbą, reikalavimo vykdymo priemonės sustabdomos arba nutraukiamos, kol bus baigta ta procedūra, nebent tai yra ypatingos skubos atvejis, susijęs su sukčiavimu ar nemokumu. Jei reikalavimo vykdymo priemonės sustabdomos arba nutraukiamos, taikoma antra pastraipa.

1.   Prašančioji institucija nedelsdama praneša institucijai, į kurią kreipiamasi, apie bet kokį vėlesnį jos prašymo vykdyti reikalavimą pakeitimą arba atsiėmimą ir nurodo pakeitimo ar atsiėmimo priežastis.

2.   Jeigu prašymas keičiamas dėl 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos kompetentingos įstaigos sprendimo, prašančioji institucija perduoda šį sprendimą kartu su pataisytu suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi. Tuomet institucija, į kurią kreipiamasi, tolesnes reikalavimo vykdymo priemones taiko remdamasi pataisytu dokumentu.

Reikalavimo vykdymo ar prevencinės priemonės, kurių jau imtasi remiantis pirminiu suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, gali būti toliau taikomos remiantis pataisytu dokumentu, išskyrus atvejus, kai prašymas keičiamas dėl to, kad pirminis dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, arba pirminis suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, negalioja.

Pataisytam dokumentui taikomi 29 ir 31 straipsniai.

1.   Prašančiosios institucijos prašymu ir jei tai leidžiama pagal institucijos, į kurią kreipiamasi, nacionalinę teisę ir administracinę praktiką, institucija, į kurią kreipiamasi, imasi prevencinių priemonių reikalavimo vykdymui užtikrinti tais atvejais, kai prašymo pateikimo metu reikalavimas arba dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, yra užginčytas arba kai dėl reikalavimo dar neišduotas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, jeigu panašiu atveju prevencinių priemonių galima imtis ir pagal valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, teisę ir administracinę praktiką.

Prie prašymo imtis prevencinių priemonių valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, pridedamas dokumentas (jei toks yra), parengtas siekiant leisti imtis prevencinių priemonių valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, ir susijęs su reikalavimu, dėl kurio prašoma savitarpio pagalbos. Valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, šis dokumentas neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas.

2.   Prie prašymo imtis prevencinių priemonių gali būti pridėti kiti su reikalavimu susiję dokumentai.

1.   Institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo teikti 27–33 straipsniuose numatytos pagalbos, jeigu dėl skolininko padėties reikalavimo vykdymas sukeltų didelių ekonominių ar socialinių sunkumų valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, ir jeigu pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką tokią išimtį leidžiama taikyti nacionaliniams reikalavimams.

2.   Institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo teikti 22 ir 24–33 straipsniuose numatytos pagalbos, jeigu pirminis pagalbos prašymas, pateiktas pagal 22, 24, 25, 27 arba 33 straipsnį, yra susijęs su daugiau kaip penkerių metų senumo reikalavimais, šį laikotarpį skaičiuojant nuo vykdytino reikalavimo dienos valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, iki pirminio pagalbos prašymo dienos.

Tačiau jeigu reikalavimas arba pirminis dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, yra užginčytas, penkerių metų laikotarpio pradžia laikomas momentas, kai valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, nustatoma, kad reikalavimas arba dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti jo vykdymą, jau nebegali būti ginčijami.

Be to, jeigu valstybė, kurioje yra prašančioji institucija, sutiko mokėjimą arba mokėjimo dalimis planą atidėti, penkerių metų laikotarpio pradžia laikomas momentas, kai pasibaigia visas mokėjimo laikotarpis.

Tačiau tais atvejais institucija, į kurią kreipiamasi, neprivalo suteikti pagalbos dėl reikalavimų, kurie yra senesni kaip dešimties metų, šį laikotarpį skaičiuojant nuo vykdytino reikalavimo dienos valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija.

3.   Valstybė neprivalo teikti pagalbos, jei bendra reikalavimų, kuriems taikomas šis Susitarimas ir dėl kurių prašoma pagalbos, suma yra mažesnė nei 1 500 EUR.

4.   Institucija, į kurią kreipiamasi, prašančiąją instituciją informuoja apie pagalbos prašymo atmetimo motyvus.

1.   Klausimai dėl senaties terminų reglamentuojami tik valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, galiojančiais įstatymais.

2.   Kiek tai susiję su senaties terminų sustabdymu, nutraukimu ar pratęsimu, visi veiksmai, kurių gavusi pagalbos prašymą ir vykdydama reikalavimus imasi institucija, į kurią kreipiamasi, arba kurių imamasi jos vardu ir dėl kurių būtų sustabdytas, nutrauktas ar pratęstas senaties terminas pagal valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančius įstatymus, turi tokias pat pasekmes valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, su sąlyga, kad atitinkamos pasekmės yra numatytos valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, teisėje.

Jeigu pagal valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančius įstatymus senaties termino sustabdyti, nutraukti ar pratęsti neįmanoma, visi veiksmai, kurių gavusi pagalbos prašymą ir vykdydama reikalavimus imasi institucija, į kurią kreipiamasi, arba kurių imamasi jos vardu ir dėl kurių, jeigu jų savo valstybėje imtųsi prašančioji institucija arba jų būtų imamasi jos vardu, būtų sustabdytas, nutrauktas ar pratęstas senaties terminas pagal tos valstybės įstatymus, laikomi atliktais toje valstybėje tiek, kiek tie veiksmai susiję su tokiomis pasekmėmis.

Pirma ir antra pastraipos nepažeidžia valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, teisės imtis priemonių senaties terminui pagal toje valstybėje galiojančius įstatymus sustabdyti, nutraukti ar pratęsti.

3.   Prašančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, praneša viena kitai apie visus veiksmus, dėl kurių nutraukiamas, sustabdomas ar pratęsiamas reikalavimo, kurį prašoma vykdyti ar dėl kurio prašoma taikyti prevencines priemones, senaties terminas arba kurie gali turėti tokias pasekmes.

1.   Institucija, į kurią kreipiamasi, siekia iš atitinkamo asmens ne tik išieškoti 30 straipsnio 5 dalyje nurodytas sumas, bet ir, laikydamasi savo valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų, išreikalauti padengti bei pasilikti jos patirtas su reikalavimo vykdymu susijusias išlaidas.

2.   Valstybės atsisako viena iš kitos reikalauti padengti išlaidas, kurias jos patiria pagal šį Susitarimą teikdamos savitarpio pagalbą.

Tačiau jeigu dėl reikalavimo vykdymo kyla konkreti problema, jį vykdant patiriama labai didelių išlaidų arba vykdymas yra susijęs su organizuotu nusikalstamumu, prašančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, gali sutarti dėl tais atvejais taikomos specialios išlaidų atlyginimo tvarkos.

3.   Neatsižvelgiant į 2 dalį, valstybė, kurioje yra prašančioji institucija, atlygina valstybei, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, visas išlaidas ir visus nuostolius, patirtus dėl nepagrįstais pripažintų veiksmų, jei tai susiję su reikalavimo turiniu arba prašančiosios institucijos išduoto dokumento, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą ir (arba) imtis prevencinių priemonių, galiojimu.

1.   Visi pagalbos prašymai, standartinės pranešimo formos ir suvienodinti dokumentai, kuriais leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, siunčiami valstybės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba ar viena iš jos valstybinių kalbų arba prie jų pridedamas vertimas į tokią (-ias) kalbą (-as). Tai, kad tam tikros jų dalys parašytos kalba, kuri nėra tos valstybės valstybinė kalba ar viena iš jos valstybinių kalbų, neturi įtakos tų dalių arba procedūros galiojimui, jeigu atitinkamos valstybės dėl tos kitos kalbos yra sutarusios.

2.   Dokumentai, apie kuriuos prašoma pranešti pagal 25 straipsnį, institucijai, į kurią kreipiamasi, gali būti siunčiami valstybės, kurioje yra prašančioji institucija, valstybine kalba.

3.   Jeigu prie prašymo pridedami dokumentai, nenurodyti 1 ir 2 dalyse, institucija, į kurią kreipiamasi, prireikus gali iš prašančiosios institucijos pareikalauti tokių dokumentų vertimo į valstybės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, valstybinę kalbą ar vieną iš jos valstybinių kalbų arba į bet kurią kitą kalbą, dėl kurios atitinkamos valstybės yra sutarusios.

1.   Prašymai suteikti informacijos pagal 22 straipsnio 1 dalį, prašymai pateikti pranešimą pagal 25 straipsnio 1 dalį, prašymai vykdyti reikalavimą pagal 27 straipsnio 1 dalį arba prašymai imtis prevencinių priemonių pagal 33 straipsnio 1 dalį ir statistiniai duomenys pagal 39 straipsnį siunčiami elektroninėmis priemonėmis, naudojant standartinę formą, nebent tai būtų neįmanoma dėl techninių priežasčių. Jeigu įmanoma, šios formos taip pat naudojamos perduodant visą kitą su prašymu susijusią informaciją.

Suvienodintas dokumentas, kuriuo leidžiama užtikrinti reikalavimo vykdymą valstybėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, dokumentas, kuriuo leidžiama imtis prevencinių priemonių valstybėje, kurioje yra prašančioji institucija, ir kiti 29 bei 33 straipsniuose nurodyti dokumentai taip pat siunčiami elektroninėmis priemonėmis, nebent tai būtų neįmanoma dėl techninių priežasčių.

Tam tikrais atvejais prie standartinių formų gali būti pridedamos ataskaitos, pareiškimai ir bet kokie kiti dokumentai arba patvirtintos tikros jų kopijos ar išrašai iš jų; jie taip pat siunčiami elektroninėmis priemonėmis, nebent tai būtų neįmanoma dėl techninių priežasčių.

Standartinės formos ir elektroninės ryšių priemonės taip pat gali būti naudojamos keičiantis informacija pagal 23 straipsnį.

2.   1 dalis netaikoma informacijai ir dokumentams, kurie buvo gauti pagal 24 straipsnį pareigūnams esant kitos valstybės administracinėse patalpose arba dalyvaujant kitoje valstybėje atliekamuose administraciniuose tyrimuose.

3.   Jeigu informacija perduodama neelektroninėmis priemonėmis ar nenaudojant standartinių formų, tai neturi poveikio gautos informacijos arba priemonių, kurių imtasi pagalbos prašymui patenkinti, galiojimui.

4.   Šio Susitarimo įgyvendinimo tikslais patvirtintas elektroninių ryšių tinklas ir standartinės formos taip pat gali būti naudojami teikiant pagalbą, kai vykdomi kiti, nei 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytieji, reikalavimai, jei tokią pagalbą vykdant reikalavimus galima teikti pagal kitus dvišalius arba daugiašalius teisiškai privalomus administracinio valstybių bendradarbiavimo dokumentus.

5.   Tol, kol ir jei Jungtinis komitetas nepriima jokių išsamių šios antraštinės dalies įgyvendinimo taisyklių, kompetentingos institucijos naudojasi šiuo metu Tarybos direktyvai 2010/24/ES (5) (joje terminas „valstybė narė“ turi būti suprantamas kaip apimantis Norvegiją) įgyvendinti priimtomis taisyklėmis, įskaitant standartines formas.

Nepaisant ankstesnės pastraipos ir jei atitinkamos valstybės nėra sutarusios kitaip, valstybė, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, išieškotas sumas valstybei, kurioje yra prašančioji institucija, perveda eurais. Valstybės, kurių oficiali valiuta nėra euras, sutaria su Norvegija dėl to, kokia valiuta bus pervedamos išieškotos sumos ir apie tai praneša Jungtiniam komitetui.

1.   Susitariančiosios Šalys įsteigia Jungtinį komitetą, kurį sudaro jų atstovai. Jungtinis komitetas užtikrina tinkamą šio Susitarimo veikimą ir įgyvendinimą.

2.   Jungtinis komitetas teikia rekomendacijas siekdamas remti šio Susitarimo tikslus ir priima sprendimus, kuriais:

3.   Jungtinis komitetas veikia vieningai. Jungtinio komiteto sprendimai Susitariančiosioms Šalims yra privalomi. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

4.   Jungtinis komitetas susitinka bent kartą per dvejus metus. Prašymą sušaukti posėdį gali pateikti bet kuri Susitariančioji Šalis. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekviena Susitariančioji Šalis. Posėdžio datą, vietą ir darbotvarkę Susitariančiosios Šalys nustato bendru sutarimu.

5.   Susitariančioji Šalis, norinti, kad šis Susitarimas būtų persvarstytas, pateikia pasiūlymą Jungtiniam komitetui, o šis pateikia rekomendacijas, visų pirma dėl derybų pradžios pagal Susitariančiųjų Šalių taisykles dėl tarptautinių derybų.

1.   Susitariančiosios Šalys patvirtina šį Susitarimą pagal savo vidaus teisines procedūras.

2.   Šis Susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai Susitariančiosios Šalys viena kitai praneša, kad 1 dalyje nurodytos vidaus teisinės procedūros yra baigtos.

3.   Šis Susitarimas galioja neribotą laiką. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali raštu pranešti kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo ketinimą šį Susitarimą nutraukti. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo dienos.

4.   Pranešimai pagal šį straipsnį Sąjungos atveju siunčiami Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriatui, o Norvegijos atveju – Užsienio reikalų ministerijai.