—

susitikusi Sent Džulianse (Maltoje) 2017 m. birželio 19–21 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, ypač į jos 7 straipsnio 3 dalį,

—

atsižvelgdama į JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdama į 2003 m. liepos 11 d. Maputo mieste priimtos Afrikos Sąjungos konvencijos dėl korupcijos prevencijos ir kovos su ja 10 straipsnį,

—

atsižvelgdama į 124-osios Tarpparlamentinės sąjungos asamblėjos 2011 m. balandžio 20 d. Panamoje priimtą rezoliuciją dėl skaidrumo ir atskaitomybės finansuojant politines partijas ir rinkimų kampanijas,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių, taikymo (2),

—

atsižvelgdama į Port of Speino įsipareigojimų deklaraciją penktajame Amerikos žemyno aukščiausiojo lygio susitikime Trinidade ir Tobage 2009 m. balandžio 19 d.,

—

atsižvelgdama į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. balandžio 8 d priimtą rekomendaciją Rec(2003)4 valstybėms narėms dėl bendrųjų taisyklių kovojant su korupcija finansuojant politines partijas ir rinkimų kampanijas,

—

atsižvelgdama į Politinių reikalų komiteto pranešimą (AKR-ES/102.286/fin.),

A.

kadangi tam, kad galėtų atlikti savo vaidmenį atstovauti piliečiams ir užtikrinti jų dalyvavimą, šiandien politinėms partijoms reikia daug lėšų norint varžytis politinėse kovose;

B.

kadangi politinių partijų finansavimas gaunamas ir iš viešųjų, ir iš privačiųjų šaltinių, tačiau pagrindinis šaltinis yra savarankiškas finansavimas iš narystės mokesčių ir partijos lėšų rinkimo renginių;

C.

kadangi viešasis finansavimas pasidarė vis dažniau naudojamas būdas užtikrinti nuolatinę, vienodą ir sąžiningą paramą politinėms partijoms;

D.

kadangi siekiant visuomenės ir demokratijos gerovės politinės partijos turi būti tinkamai finansuojamos vieninteliu tikslu, t. y. kad jos atliktų savo darbą laikydamosi sutartos atskaitomybės sistemos ir skaidrumo mechanizmų; kadangi bet koks piktnaudžiavimas viešosiomis lėšomis turi būti baudžiamas taikant veiksmingas taisykles;

E.

kadangi finansavimo suma (tiek viešojo, tiek privačiojo) dažnai priklauso nuo politinės partijos dydžio ir ekonominės valstybės padėties;

F.

kadangi kai kurios AKR valstybės neturi pajėgumų finansuoti politinių partijų, nes nepakankamas ekonominis išsivystymas ir riboti ištekliai varžo viešąjį finansavimą ir privačius įnašus;

G.

kadangi privalomas partijų finansavimo atskleidimas yra būtinas teisinei valstybei bei didesniam skaidrumui ir atsakomybei, suteikiant visuomenei galimybę suprasti politinių partijų vaidmenį ir veiksmus;

H.

kadangi politinio finansavimo kilmės skaidrumas yra būtinas siekiant užkirsti kelią bet kokioms kišimosi formoms, susijusioms su pinigais iš abejotinų ar neteisėtų šaltinių; kadangi neteisėto finansavimo politiniuose procesuose padidėjimas kelia didelį pavojų demokratijai;

I.

kadangi politinė korupcija tebėra didelė problema, o reformos, kuriomis siekiama pažaboti korumpuotą elgesį, dažnai pradedamos po politinių finansavimo skandalų ir kilus visuomenės pasipiktinimui; kadangi politinio finansavimo korupcija gali būti įvairių formų – nuo dovanų naudojimo asmeniniam praturtėjimui iki piktnaudžiavimo valstybės lėšomis; kadangi balsų pirkimo praktika vis dar paplitusi kai kuriose šalyse;

J.

kadangi lėšų rinkimo proceso metu gali kilti interesų konfliktų ir kadangi privatūs paramos teikėjai gali siekti pasinaudoti politiniu finansavimu kaip priemone daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui, taip pažeisdami demokratinės lygybės principą;

K.

kadangi dėl sparčios socialinių tinklų plėtros keičiasi tradiciniais politikos finansavimo metodai, ypač pasitelkiant mikrofinansavimą ir įtraukiant savanorius;

L.

kadangi privatus finansavimas gali lemti nevienodus politinių partijų pajėgumus; kadangi siekiant užtikrinti demokratinį sąžiningumą, reikia atsižvelgti į papildomas finansavimo galimybes;

M.

kadangi neteisėtas viešųjų lėšų naudojimas smarkiai sumažina visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis ir pačia demokratija;

N.

kadangi nepriklausoma politinių partijų finansavimo stebėsena tebėra didžiulis iššūkis; kadangi daugelyje AKR šalių vis dar trūksta tikros politinio finansavimo reglamentavimo sistemos ir tik nedaugelis šalių turi administracinius gebėjimus surinkti ir patikrinti finansines ataskaitas;

O.

kadangi teisės aktai dėl politinio finansavimo turėtų apimti nuostatas, susijusias su privačiuoju ir viešuoju finansavimu, išlaidomis, atskaitomybe, lėšų kilmės atskleidimu, priežiūra ir sankcijomis;

P.

kadangi politinio finansavimo ir lėšų panaudojimo reglamentavimas yra labai svarbus siekiant išsaugoti demokratiją ir padidinti konkurenciją tarp įvairių politinių partijų, taip pat užkirsti kelią korupcijai ir neteisėtų lėšų panaudojimui;

Q.

kadangi dėl prasto taisyklių vykdymo užtikrinimo sudaromos palankios sąlygos nekontroliuojamai leisti lėšas per rinkimus ir taikyti neteisėtą praktiką; kadangi daugumoje AKR šalių sankcijų skyrimas politinio finansavimo taisyklių pažeidėjams tebėra iššūkis;

R.

kadangi dauguma ES šalių turi griežtas taisykles dėl išorinio arba užsienio finansavimo, kurios užkerta kelią tam, kad dėl užsienio interesų būtų daroma įtaka politiniams procesams;

S.

kadangi dalyvavimo ir prieigos galimybės politikoje moterims faktiškai yra suvaržytos dėl sunkumų gaunant lėšų; kadangi politinės partijos vaidina svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti deramą lyčių pusiausvyrą politikoje;

1.

mano, kad politinių partijų finansavimu turi būti siekiama suteikti žmonėms balsą demokratiniame politiniame procese skatinant įvairias nuomones ir politines perspektyvas, taip pat prasmingą visų veikėjų dalyvavimą politiniuose procesuose, puoselėjant demokratiją ir užtikrinant renkamų pareigų perėmimo galimybę;

2.

primena, kad politinėms partijoms reikalingas tinkamas finansavimas, kad jos galėtų ne tik įgyvendinti savo pagrindines funkcijas vykdant rinkimų agitacijos kampanijas, bet ir vykdant veiklą, susijusią su įgalėjimu, politikos programų formavimu, politiniu švietimu ir mokymu, ir institucijų plėtra;

3.

tiki, kad viešasis finansavimas, nors ir papildantis privatųjį finansavimą, išlieka svarbus gerinant skaidrumą, atskaitomybę ir politinio finansavimo nešališkumą; primygtinai ragina visas vyriausybes garantuoti laisvą politinę areną tikrai, prasmingai konkurencijai tarp politinių partijų, kad jos galėtų įsitvirtinti ir plėtoti gebėjimus rinkti lėšas nesibaiminant valdančiosios partijos;

4.

yra įsitikinusi, kad korupcija kelia didelę grėsmę teisinei valstybei, demokratijai, žmogaus teisėms, teisingumui ir socialiniam teisingumui; todėl primygtinai ragina visas šalis priimti arba sustiprinti kovos su korupcija teisės aktus, susijusius su politinių partijų finansavimu ir rinkimų agitacijos kampanijomis, ir visiškai užtikrinti jų įgyvendinimą ir vykdymą;

5.

primena, kad valstybės neutralumo principo turi būti laikomasi bet kokiomis aplinkybėmis ir kad politinių grupių ar partijų laisvė organizuoti savo veiklą ir savarankiškumas neturi priklausyti nuo jokių viešųjų lėšų skyrimo;

6.

primygtinai ragina vyriausybes atskirti institucinius išteklius nuo valdančiosios partijos išteklių, siekiant užtikrinti institucijų neutralumą ir skatinti tikrą konkurenciją tarp politinių partijų, kad būtų galima užtikrinti vienodas rinkimines sąlygas; mano, kad piktnaudžiavimas valstybės lėšomis yra didelis pavojus geram valdymui ir įtraukios demokratinės sistemos įsteigimui;

7.

primygtinai ragina visas vyriausybes nustatyti ir visiškai įgyvendinti politinių partijų finansavimo taisykles, įskaitant savarankiškus veiksmingus kontrolės mechanizmus, baudžiamąsias sankcijas ir objektyvias taisykles dėl pagarbos demokratijai ir žmogaus teisėms;

8.

ragina numatyti privalomą politinių partijų finansavimo iš visų šaltinių (viešųjų, privačiųjų, užsienio ir iš partijos) atskleidimą, kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas ir atskaitomybė;

9.

laikosi nuomonės, kad bankų sistemos stiprinimas AKR šalyse galėtų gerokai apriboti neteisėto finansavimo poveikį politiniam gyvenimui ir palengvinti kovą su korupcija;

10.

primygtinai ragina parlamentus stiprinti teisės aktus, susijusius su politinių partijų skaidrumu ir atskaitomybe, priimti tinkamus teisės aktus siekiant užtikrinti demokratinės lygybės principo taikymą ir reguliuoti politikos kainą nulemiančius veiksnius, įskaitant rinkimų agitacijos kampanijų išlaidų ribų nustatymą;

11.

siūlo įsteigti nepriklausomas reguliavimo institucijas, atsakingas už politinių partijų finansinių sąskaitų valdymo stebėjimą ir turinčias įgaliojimus užtikrinti taisyklių laikymąsi, nagrinėti partijų finansines ataskaitas, stebėti išrinktų atstovų finansinę padėtį ir, be kita ko, nustatyti baudžiamąsias ar finansines sankcijas už pažeidimus; ragina ES aktyviai remti AKR šalių administracinių gebėjimų stiprinimą siekiant padidinti finansinio stebėjimo sistemos veiksmingumą, teikiant techninę pagalbą ir vykdant dalijimosi žiniomis programas;

12.

primena, kad reguliavimo institucijoms reikia atitinkamų išteklių ir aiškaus įgaliojimo tam, kad galėtų tirti politinio finansavimo taisyklių pažeidimus ir taikyti tinkamas sankcijas;

13.

primygtinai ragina visas vyriausybes nustatyti ir sustiprinti patikimas prevencines priemones, skirtas kovoti su korupcija, ir įsteigti nepriklausomas drausmines institucijas, kurios tirtų korupcijos atvejus ir taikytų sankcijas už korupciją politinėse partijose ar netinkamą finansinių išteklių panaudojimą;

14.

primygtinai ragina visas vyriausybes imtis visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų politinių veikėjų sąžiningumą, užkertant kelią sukčiavimui ar bet kokiai neteisėtai veiklai;

15.

mano, kad kišimasis į politiką pasitelkiant neteisėtas lėšas kelia didelę grėsmę demokratijai ir jos institucijoms visuose žemynuose;

16.

ragina stiprinti viešąją atskaitomybę sprendžiant nereglamentuoto viešųjų lėšų naudojimo problemą, dėl kurios sudaromos sąlygos piktnaudžiauti valstybės lėšomis ir viešosios lėšos nukreipiamos nuo bendrų viešųjų interesų tenkinimo; be to, siūlo nustatyti privačiojo politinių partijų finansavimo ribas ir tam tikrais atvejais užtikrinti skaidrumą ir taikyti priežiūrą, pasitelkiant atitinkamą viešąją įstaigą;

17.

primygtinai ragina nustatyti apribojimus siekiant užkirsti kelią bendrovėms, kurios gauna ar turi galimybę sudaryti viešojo pirkimo sutartis, dovanoti lėšų politinėms partijoms;

18.

ragina visas vyriausybes pradėti taikyti draudimus ar apribojimus iš užsienio dovanojamoms lėšoms, skirtoms politinėms partijoms, siekiant užkirsti kelią tam, kad užsienio interesai darytų įtaką politiniams procesams, ir reikalauti atskleisti informaciją apie bet kokias dovanotas lėšas iš užsienio;

19.

patvirtina, kad veiksmingas taisyklių dėl politinių partijų finansavimo kartu su atskaitomybės ir skaidrumo mechanizmais įgyvendinimas yra svarbus veiksnys stiprinant visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir rinkimų procesais;

20.

yra įsitikinusi, kad aiški ir subalansuota politinių partijų finansavimo kontrolė taip pat sukurtų pasitikėjimą tarp valdžios institucijų ir politinių partijų;

21.

primygtinai ragina visas vyriausybes įgyvendinti lyčių lygybės reikalavimus politinių partijų viešojo finansavimo sistemose, kad būtų prieiga prie tvarių finansinių išteklių būtų suteikta moterims, taip padidinant moterų politinį įgalėjimą;

22.

skatina pilietines visuomenės organizacijas ir žiniasklaidą nuolat ir nepriklausomai stebėti politinių partijų finansavimą, pranešti apie bet kokią neteisėtą veiklą ir informuoti piliečius apie naudojimąsi įgaliojimais; be to, ragina priimti teisės aktus, apsaugančias informatorius;

23.

mano, kad pilietinės visuomenės organizacijos, bendradarbiaudamos su finansų reguliavimo institucijomis, gali atlikti svarbų vaidmenį didinant piliečių, politinių partijų ir visų suinteresuotų šalių informuotumą apie politinio finansavimo reguliavimo svarbą;

24.

skatina ES ir AKR šalis apibrėžti bendras gaires dėl politinių partijų finansavimo, siekiant užtikrinti gerą valdymų jų šalyse;

25.

ragina taisyklių dėl politinių partijų finansavimo neapriboti tik politinėmis partijomis, bet taip pat jas taikyti rinkimų agitacijos kampanijoms ir kitoms politinio dalyvavimo formoms, pvz. referendumams;

26.

primygtinai ragina šalis, kurios to dar nepadarė, ratifikuoti JT Konvenciją prieš korupciją ir JT Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

27.

paveda Pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungai, regioninėms AKR valstybių organizacijoms ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

—

susitikusi Sent Džulianse (Maltoje) 2017 m. birželio 19–21 d.,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas) (4), taip pat į Kotonu susitarimo 2005 m. ir 2010 m. (5) atliktus persvarstymus,

—

atsižvelgdama į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos deklaraciją dėl ketvirtojo aukšto lygio forumo paramos veiksmingumo klausimais Pusane, priimtą 2011 m. gegužės mėn. Budapešte;

—

atsižvelgdama į 2008 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl tolesnių 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo įgyvendinimo priemonių (6);

—

atsižvelgdama į 2011 m. liepos 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl būsimos ES paramos besivystančių šalių biudžetams (7),

—

atsižvelgdama į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ketvirtojo aukšto lygio forumo paramos veiksmingumo klausimais (8),

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES paramos vystymuisi teikėjų koordinavimo (9),

—

atsižvelgdama į 2015 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo (10),

—

atsižvelgdama į 2016 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi (11),

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros (12),

—

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos (13),

—

atsižvelgdama į 2016 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo (14),

—

atsižvelgdama į savo 2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros (15),

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, ypač į ten nurodytą darnaus vystymosi tikslą (DVT) Nr. 17, kuriuo JT valstybės narės įpareigojamos sustiprinti darbotvarkės įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę partnerystę siekiant darnaus vystymosi (16),

—

atsižvelgdama į Adis Abebos veiksmų darbotvarkę – trečiosios tarptautinės konferencijos vystymosi finansavimo klausimais priimtą išvadų dokumentą (Adis Abeba, Etiopija, 2015 m. liepos 13–16 d.), kurį savo 2015 m. liepos 27 d. rezoliucijoje Nr. 69/313 (17) patvirtino JT Generalinė Asamblėja,

—

atsižvelgdama į 2002 m. Monterėjaus konsensusą dėl vystymosi finansavimo ir Tarptautinę vystymosi finansavimo apžvalgos konferenciją, skirtą su Monterėjaus konsensuso įgyvendinimu susijusiems veiksmams apžvelgti,

—

atsižvelgdama į Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo, priimtą 2005 m. per antrąjį aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais, Akros veiksmų darbotvarkę, priimtą per trečiąjį aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais, surengtą 2008 m. Akroje (Gana) (18), ir ketvirtojo aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais, surengto 2011 m. gruodžio mėn. Pusane (Korėjos Respublika), rezultatą, kai buvo pradėta pasaulinė veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystė (PVVBP) (19),

—

atsižvelgdama į 2010 m. balandžio 10 d. Dilio deklaraciją, susijusią su taikos stiprinimu ir valstybės kūrimu (20), ir į 2011 m. lapkričio 30 d. ketvirtajame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais (21) sudarytą naują susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis,

—

atsižvelgdama į antrąjį PVVBP aukšto lygio susitikimą, kuris vyko nuo 2016 m. lapkričio 28 d.–gruodžio 1 d. Nairobyje (22),

—

atsižvelgdama į EBPO / JT vystymo programos 2014 m. pažangos ataskaitą „Siekiant veiksmingesnio vystomojo bendradarbiavimo“ (23),

—

atsižvelgdama į AKR valstybių grupės poziciją, pateiktą per trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją (24),

—

atsižvelgdama į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį, kuriame apibrėžiama, kad ES vystymosi politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti ir panaikinti skurdą, ir reikalaujama, kad Sąjunga ir jos valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų, kuriems jos pritarė Jungtinėse Tautose ir kitose kompetentingose organizacijose, ir atsižvelgtų į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

—

atsižvelgdama į 2005 m. Europos konsensusą dėl vystymosi (25) ir pasiūlymą dėl naujo Europos konsensuso dėl vystymosi (26),

—

atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 15 d. Europos Sąjungos elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką (27),

—

atsižvelgdama į paramos veiksmingumo veiklos programą (28), kuri grindžiama 2009 m. lapkričio 17 d. Tarybos išvadomis dėl paramos veiksmingumo veiklos programos, 2010 m. birželio 14 d. Tarybos išvadomis dėl tarpvalstybinio darbo pasidalijimo ir 2010 m. gruodžio 9 d. Tarybos išvadomis dėl skaidrumo ir tarpusavio atskaitomybės,

—

atsižvelgdama į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl naujos visuotinės skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystės (29),

—

atsižvelgdama į 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl bendro programavimo intensyvinimo (30),

—

atsižvelgdama į 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl 2016 m. metinės ataskaitos Europos Vadovų Tarybai dėl ES paramos vystymuisi tikslų (31),

—

atsižvelgdama į 2015 m. birželio 23 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2015 m. ES atskaitomybės už vystymosi finansavimą ataskaita. ES ir jos valstybių narių pažangos apžvalga“ (SWD(2015) 128),

—

atsižvelgdama į Visuotinę Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją („Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“), kurią 2016 m. birželio mėn. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (32),

—

atsižvelgdama į Ekonominės plėtros, finansų ir prekybos komiteto ataskaitą (ACP-EU/xxxxxx),

A.

kadangi pagalbos veiksmingumas padeda gerinti gyvenimo kokybę, sumažinti skurdą ir įgyvendinti tvaraus vystymosi tikslus;

B.

kadangi skurdo mažinimas, demokratijos įtvirtinimas, teisinė valstybė, geras valdymas ir pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra pagrindiniai Kotonu partnerystės susitarimo tikslai ir kadangi Europos plėtros fondas (EPF) yra pagrindinė ES finansinės pagalbos priemonė vystymo ir humanitarinėms intervencijoms;

C.

kadangi teikiant paramą vystymuisi reikėtų atsižvelgti į saugumo klausimą, nes jis tapo pagrindiniu egzistencinės svarbos aspektu tautoms keliuose besivystančiuose arba krizės apimtuose regionuose;

D.

kadangi dauguma AKR šalių tebėra mažas pajamas gaunančios šalys nepaisant daugiau nei 50 metų bendradarbiavimo vystymosi labui;

E.

kadangi dabartiniai iššūkiai, susiję su pagalbos veiksmingumu, turi būti sprendžiami laikantis holistinio požiūrio, atsižvelgiant į 21-ojo amžiaus tikrovę, įskaitant saugumą, mitybą, vandens tiekimą ir veiksmingą dirvožemio bei kitų gamtinių išteklių naudojimą;

F.

kadangi valstybės, teikiančios paramą pagal Oficialią paramą vystymuisi (OPV), skyrė tik 0,46 proc. BNPj vystymuisi, todėl daugiau kaip 2 trilijonai JAV dolerių nebuvo prieinami besivystančioms šalims;

G.

kadangi OPV gali atlikti itin svarbų vaidmenį įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma mažas pajamas gaunančiose šalyse ir kovojant su ypač dideliu skurdu ir nelygybe, jei ją teikiant laikomasi veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo principų, būtent šalies atsakomybės, skaidrumo ir atskaitomybės, didesnio dėmesio rezultatams ir įtraukties principų;

H.

kadangi 2016 m. PVVBP ataskaitoje pažymima, kad pažanga įgyvendinant šalių atsakomybės įsipareigojimus pastaraisiais metais nusistovėjo;

I.

kadangi tik pusė vystomojo bendradarbiavimo vykdoma pasitelkiant pačių pagalbą gaunančių šalių finansų valdymo ir viešųjų pirkimų sistemas;

J.

kadangi paramos vystymuisi lėšomis finansuojami projektai ir programos turėtų būti parengti atsižvelgiant į pagalbą gaunančių šalių tikslus ir prioritetus;

K.

kadangi parama vystymuisi skiriama vykdant daug nekoordinuotų projektų ir programų, todėl silpninamas šalių pajėgumas formuoti nuoseklią politiką;

L.

kadangi, nors pažanga mažinant skolos naštą besivystančioms šalims buvo akivaizdi tūkstantmečio pradžioje, dabartinis skolos lygis didėja;

M.

kadangi ilgalaikis vystymosi partnerių dalyvavimas, parama programomis, sistemingas bendradarbiavimas ir dialogas su nacionaline vyriausybe palengvina abipusį pasitikėjimą ir supratimą;

N.

kadangi siekiant veiksmingai panaikinti skurdą ir skatinti įgyvendinti DVT reikia ne tik paramos vystymuisi ir bendradarbiavimo, bet ir kitų vystymosi politikos priemonių;

O.

kadangi vystymosi veiksmingumas, suprantamas kaip veiksmingas visų į vystymąsi orientuotų priemonių ir išteklių panaudojimas, priklauso ne tik nuo paramos teikėjų, bet ir nuo to, ar sukurtos veiksmingos ir reaguoti gebančios institucijos, tvirtos politikos priemonės, teisinė valstybė, įtraukus demokratinis valdymas ir apsaugos priemonės nuo korupcijos besivystančiose šalyse ir nuo neteisėto kapitalo judėjimo tarptautiniu lygmeniu;

1.

apgailestauja dėl to, kad daug Sąjungos valstybių narių nepasiekė tikslo šiai paramai skirti 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj) ir kad kai kurios valstybės sumažino paramai vystymuisi skiriamų lėšų dalį; džiaugiasi, kad penkios ES valstybės narės pasiekė šį tikslą, ir pabrėžia, kad tik Europos šalims pavyko pasiekti šį tikslą arba jos įdėjo daug pastangų jam pasiekti; ragina ES valstybes nares laikytis įsipareigojimo teikti 0,7 proc. BNPj skirti OPV ir priimti aiškias gaires, kaip ir kada jos pasieks šį tikslą;

2.

ragina paramos teikėjus skirti reikiamus finansinius, techninius ir politinius išteklius, kad pasiektų DVT iki 2030 m.;

3.

ragina šalis paramos teikėjas imtis skubių priemonių siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus deklaraciją ir Pusano partnerystę; pabrėžia, kad pagrindinis šio bendradarbiavimo tikslas turi būti nepriklausomumas ir savarankiškumas šalims, gaunančioms paramą vystymuisi;

4.

įspėja, kad bandoma sušvelninti OPV kriterijus siekiant padengti kitas, su tvariu vystymusi besivystančiose šalyse tiesiogiai nesusijusias išlaidas;

5.

ragina Europos Sąjungą teikti pirmenybę diferencijuotam požiūriui, atsižvelgiant į išsivystymo lygį, ekonominius ir socialinius poreikius, geografinę ir klimato padėtį ir galimybes ir prioritetus kiekvienoje iš paramą gaunančių šalių;

6.

primena, kad pagrindinis prioritetas yra skurdo mažinimas, o ilgainiui – ir jo panaikinimas;

7.

primena, kad reikia užtikrinti AKR šalių teisę į apsirūpinimo maistu saugumą, kuris apima ūkininkų teisę gaminti maisto produktus šalies gyventojams, nutraukus žemių grobimo praktiką ir užtikrinus ūkininkų prieigą prie žemės, sėklų ir vandens;

8.

ragina šalių gavėjų parlamentus patvirtinti nacionalines paramos vystymuisi politikos priemones, kad būtų pagerinta paramos teikėjų ir paramos gavėjų vyriausybių atskaitomybė, sustiprintas viešųjų finansų valdymas ir lėšų panaudojimo pajėgumas, patobulintos sąlygos siekiant gauti paramą biudžetui ir ilguoju laikotarpiu sumažinta priklausomybė nuo pagalbos;

9.

ragina paramos teikėjus išsamiau išnagrinėti vietos poreikius ir padėtį, siekiant kuo labiau padidinti pagalbos veiksmingumą; ragina gavėjus laiku teikti tikslią informaciją šiuo atžvilgiu;

10.

ragina paramos teikėjus ir gavėjus bendradarbiauti siekiant geresnės pagalbos programų koordinacijos, taip pat sukuriant tikslius pagalbos veiksmingumo stebėsenos mechanizmus;

11.

primena, kad paramą gaunančios šalys turėtų pačios nustatyti vystymosi modelį ir prioritetus, kuriuos jos nori įgyvendinti, vadovaujantis šalies atsakomybės principu;

12.

ragina AKR valstybes stiprinti savo regioninės integracijos pastangas siekiant spręsti bendrus iššūkius, pvz. regioninio saugumo, aplinkos apsaugos, gamtos išteklių valdymo, ekonominių srautų organizavimo ir prekybos santykių;

13.

pabrėžia, kad parama vystymuisi turi būti teikiama dotacijų, o ne paskolų forma, kad būtų išvengta skolų naštos didinimo;

14.

yra įsitikinusi, kad ilgalaikis padėties sprendimas keliose AKR šalyse bus įmanomas tik jei bus imtasi veiksmų siekiant užtikrinti, kad gyventojai pagaliau galėtų naudotis savo šalies gamtos ištekliais;

15.

pabrėžia, kad kai kuriose AKR šalyse valdžios sektoriaus skolos lygis ir skolos tvarkymas yra akivaizdžiai netvarus ir dėl to labai ribojamos investicijos, augimas ir valstybės gebėjimas tinkamai finansuoti savo socialines funkcijas, tokias kaip sveikatos priežiūra, švietimas ir socialinė apsauga; ragina sukurti naują bendradarbiavimo sistemą, tikrai gebančią skatinti suverenų AKR šalių vystymąsį; ragina ES valstybes nares inicijuoti ir remti skolos naštos mažinimo procesą laikantis anksčiau minėtos JT iniciatyvos labiausiai įsiskolinusiose šalyse, taip skatinant ekonominį ir socialinį vystymąsi;

16.

ragina ES ir jos valstybes nares padidinti finansinę paramą ir humanitarinę pagalbą;

17.

apgailestauja dėl to, kad ES valstybės narės skiria mažiau lėšų pagalbos maistu programoms; prašo ES ir jos valstybių narių teikiamą pagalbą AKR visų pirma naudoti problemoms, susijusioms su itin didele nelygybe, skurdu, nuolatine netinkama mityba, galimybėmis gauti sveikatos priežiūros ir viešąsias paslaugas, ypač reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, spręsti ir DVT pasiekti;

18.

prašo padidinti pagalbą maistu ir ją visų pirma panaudoti vietos ūkininkų maisto produktams pirkti;

19.

ragina valstybes nares paskelbti Pusano partnerystės įgyvendinimo planus ir pranešti apie savo pastangas;

20.

pabrėžia būtinybę tvirtai įtraukti PVVBP į 2030 m. darbotvarkės ir Adis Abebos veiksmų darbotvarkės įgyvendinimo kontekstą; pabrėžia, kad PVVBP turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant faktiniais duomenimis pagrįstą veiksmingumo principų stebėseną ir atskaitomybę; pabrėžia, jog reikia, kad PVVBP padėtų užtikrinti aiškiai apibrėžtus konkrečių vystymosi subjektų, kurie nėra EBPO paramos teikėjai, bendradarbiavimo kanalus;

21.

palankiai vertina tas EBPO iniciatyvas, kurios galėtų padėti sumažinti neteisėtus finansinius srautus, ir ragina tarptautinę bendruomenę gerinti bendradarbiavimą siekiant padidinti mokesčių sistemų skaidrumą; pabrėžia, kad svarbus vaidmuo ir atsakomybė šiuo klausimu tenka daugianacionalinėms bendrovėms ir finansų institucijoms;

22.

ragina paramos teikėjus ir jos gavėjus remiant JT parengti bendrą ir privalomą normų sistemą ir taikyti apsaugos priemones ir garantijas, kurios užtikrintų, kad viešos ir privačios įmonės laikytųsi JT konvencijų dėl darbo principų ir socialinių, aplinkos apsaugos ir kovos su korupcija standartų;

23.

pabrėžia poreikį supaprastinti prieigą prie pagalbos projektų, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas piliečiams, pilietinėms visuomeninėms organizacijoms ir valstybėms dalyvauti;

24.

pabrėžia, kad pagalba yra vystymosi skatinamasis veiksnys, o ne jo pagrindinis šaltinis; šiuo atžvilgiu pripažįsta, kad pagrindinis pagalbos tikslas – pasiekti tokią padėtį, kurioje pagalba tampa nebereikalinga;

25.

primygtinai ragina neapsiriboti paramos teikėjo ir gavėjo modeliu ir ragina glaudžiau bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje;

26.

paveda Pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, AKR valstybių ir ES valstybių narių regioniniams ir nacionaliniams parlamentams ir AKR valstybių regioninėms organizacijoms.

—

susitikusi Sent Džulianse (Maltoje) 2017 m. birželio 19–21 d.,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), taip pat į 2005 m. ir 2010 m. atliktus jo persvarstymus (34),

—

atsižvelgdama į 2003 m. birželio 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl moterų ir sporto (35),

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl pagrindinių darbo standartų laikymosi gaminant sporto prekes olimpinėms žaidynėms (36),

—

atsižvelgdama į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl sporto vaidmens švietime (37),

—

atsižvelgdama į 2008 m. gegužės 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl sporto (38),

—

atsižvelgdama į 2009 m. vasario 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos (39),

—

atsižvelgdama į 2017 m. vasario 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Integruotas požiūris į sporto politiką: Geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas“ (40),

—

atsižvelgdama į 2010 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento pareiškimą dėl didesnės Europos Sąjungos paramos mėgėjų sportui (41),

—

atsižvelgdama į 2007 m. liepos 11 d. Komisijos Baltąją knygą dėl sporto (COM(2007) 391),

—

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 22 d. Komisijos komunikatą „ES veikla švietimo per sportą srityje: tęsiant programos EYES 2004 pasiekimus“ (COM(2005) 680),

—

atsižvelgdama į 2006 m. Europos Komisijos ir FIFA pasirašytą susitarimo memorandumą, kuriuo siekiama, kad futbolas taptų varomąja Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių vystymosi jėga,

—

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl sporto vaidmens kuriant ir plėtojant aktyvią socialinę įtrauktį (42),

—

atsižvelgdama į 1999 m. gruodžio mėn. Punta del Estės deklaraciją ir UNESCO apskritojo stalo susitikimą dėl tradicinių sporto šakų ir žaidimų, kuriame spręstas klausimas dėl tradicinių sporto šakų ir žaidimų pripažinimo nematerialu paveldu ir kultūrinės įvairovės simboliu,

—

atsižvelgdama į 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtus JT darnaus vystymosi tikslus,

—

atsižvelgdama į dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: JT Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, priimtą 2015 m. rugsėjį;

—

atsižvelgdama į 2016 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją „Sportas kaip priemonė skatinti švietimą, ugdyti sveikatą bei remti vystymąsi ir taiką“,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto pranešimą (ACP-EU/xxx.xxx vxx-xx),

A.

kadangi teisė į sportą ir fizinį lavinimą buvo pripažinta kaip pagrindinė teisė visiems ir palaipsniui įtraukta į pagrindines žmogaus teisių deklaracijas;

B.

kadangi Jungtinių Tautų 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės 37 straipsnyje teigiama, kad sportas yra svarbus darnaus vystymosi veiksnys;

C.

kadangi sportas yra rentabili ir lanksti priemonė siekiant skatinti siekti taikos ir vystymosi tikslų;

D.

kadangi sportas yra galinga socialinė priemonė, galinti suburti įvairių etninių, kultūrinių, religinių, kalbinių ir socialinių ir ekonominių sluoksnių žmones;

E.

kadangi išlaidos, susijusios su sporto veikla, skiriasi priklausomai nuo sporto šakos;

F.

kadangi sportas ir žaidimai vaikystėje gali būti veiksniai, užkertantys kelią tam, kad jaunimas ir vaikai būtų įtraukti į smurto aplinką, ir gali taip pat sumažinti jų pasitraukimo iš mokyklos riziką;

G.

kadangi sportas gali būti šaltinis ir paskata socialinei įtraukčiai ir lyčių lygybei užtikrinti;

H.

kadangi fizinė veikla yra labai svarbi žmogaus formavimuisi ir sveikatai visais jo gyvenimo etapais, ši veikla prisideda prie asmens socialinės, fizinės, protinės gerovės;

I.

kadangi vaikų teisė žaisti ir mėgautis sportine veikla yra itin svarbi jų sveikatai ir jų fiziniam, socialiniam ir asmeniniam vystymuisi;

J.

kadangi sportas taip pat gali būti naudojamas kaip veiksminga atgrasymo nuo narkotikų vartojimo tarp jaunų žmonių priemonė, nes tuomet savo laiką ir energiją jie skiria sportui, taip pat kaip priemonė siekiant spręsti socialines problemas;

K.

kadangi sportas gali būti veiksmingas atsakas į smurtą;

L.

kadangi sportas gali prisidėti prie taikos kūrimo ir konfliktų sprendimo, kaip matyti iš futbolo taikos iniciatyvos;

M.

kadangi sportinė veikla gali skatinti jaunų žmonių vadovavimo įgūdžius ir žinias apie teigiamas socialines normas ir padėti jiems atgauti savigarbą;

N.

kadangi sąžiningo žaidimo principas, kurio laikomasi varžantis sporte, padeda skatinti jaunų žmonių moralės jausmą ir taip kurti fiziškai ir morališkai sveiką visuomenę;

O.

kadangi fizinis lavinimas ir sportas yra svarbi įgalėjimo priemonė mergaitėms ir moterims, kuri joms leidžia pasinaudoti jos teigiamu poveikiu gerinant sveikatos būklės ir psichologines sąlygas;

P.

kadangi mergaitės ir moterys diskriminuojamos siekiant užsiimti tam tikrų rūšių sportu, kuris tradiciškai laikomomis vyrišku;

Q.

kadangi sportas atlieka svarbų vaidmenį didinant informuotumą apie savo kūną ir sveikatą ir skatinant pagarbą savo kūnui;

R.

kadangi svarbu skatinti galimybes sportuoti visiems vaikams ir jaunimui, pašalinant visų formų diskriminacijos riziką;

S.

kadangi sportas taip pat gali būti naudojamas siekiant skatinti besimokančio jaunimo kūrybiškumą ir išradingumą;

T.

kadangi pajamos, gautos iš sporto veiklos ir renginių, jei teisingai paskirstytos visoje vertės kūrimo grandinėje, gali padėti sukurti su sportu susijusių darbo vietų ir būti panaudotos rengiant mokymo ir informavimo kampanijas;

U.

kadangi teikiant paramą srityse, susijusiose su sporto renginių organizavimu, pavyzdžiui, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų, galėtų būti sudarytos palankios sąlygos įvairinti pajamas teikiančią veiklą; kadangi labai svarbu atidžiai įvertinti ir nuolat stebėti šių lėšų panaudojimą, kad būtų užtikrintas veiksmingumas ir skaidrumas;

V.

kadangi socialinių mokslų srities tyrimai parodė, kad sportas padeda didinti informuotumą ir padeda sumažinti ŽIV/AIDS plitimą;

W.

kadangi sportas gali būti naudojamas kaip priemonė teikti humanitarinę pagalbą, ypač jį įtraukiant į konfliktų prevencijos, taikos ir susitaikymo programas, ir kaip priemonė gydyti psichologines traumas;

X.

kadangi sportas yra labai reikšminga priemonė siekiant pagerinti ir sustiprinti dalyvių psichinę gerovę;

Y.

kadangi sportas gali prisidėti perteikiant teigiamą besivystančiųjų šalių įvaizdį, o sporto renginiai gali sukurti didžiules galimybes plačiau informuoti apie AKR valstybių potencialą;

Z.

kadangi sportas gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija, taip pat padėti užtikrinti žmonių integraciją, peržengti rasines, religines ir etnines ribas;

AA.

kadangi sportas, kaip bendravimo priemonė, gali tapti veiksminga lėšų rinkimo priemone;

AB.

kadangi aktyvus besivystančiųjų šalių dalyvavimas olimpinėse žaidynėse ir kituose tarptautiniuose sporto renginiuose yra itin svarbus siekiant sukurti įtraukią ir teisingesnę visuomenę;

AC.

kadangi sportas yra pagrindinė socialinės įtraukties ir tokių žmogiškųjų vertybių, kaip tarpusavio pagarba, komandinis darbas, sąžiningumas, empatija, bendravimas, bendradarbiavimas, socialinis teisingumas, lygybė, skaidrumas, nešališkumas ir draugystė, skatinimo priemonė;

AD.

kadangi sporto ugdomos vertybės padeda plėsti žinias, didinti motyvaciją, lavinti įgūdžius, įskaitant komandinį darbą, skatinti sąžiningumą, bendradarbiavimą, drausmę, toleranciją ir ryžtą dėti asmenines pastangas; kadangi šie įgūdžiai yra itin svarbūs ateityje dalyvaujant grupinėje veikloje ir profesiniame gyvenime, jie taip pat gali skatinti socialinę bendruomenių ir visuomenių sanglaudą;

AE.

kadangi sportinė veikla gali padėti plėtoti tvarų turizmą vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu bei kurti darbo vietas;

AF.

kadangi sportas gali palikti didžiulį aplinkosauginį pėdsaką;

1.

ragina Europos Sąjungą siekti, kad vystymosi politikoje būtų propaguojamas sportas, ir skatinti pastangas remti integracinę nacionalinę politiką, pagal kurią būtų atsižvelgiama ypač į abiejų lyčių jaunimo poreikius ir siekius, taip pat skirti daugiau dėmesio sportinei ir fizinei veiklai susijusiose sektorinėse strategijose;

2.

pažymi, kad Europos Sąjunga laikosi ilgalaikio, holistinio ir didelį poveikį turinčio požiūrio, kuriuo siekiama remti paramos gavėjus švietimo, mokymo ir užimtumo srityse, siekiant užtikrinti tvarų pragyvenimą; pabrėžia, kad šioje srityje reikia išplėsti konkrečių veiksmų, kuriais sportas, kaip mokymo priemonė, skirta žmonėms bei jų dvasiniam ir fiziniam vystymuisi skatinti, remiamas pačiu teisingiausiu ir tvariausiu būdu, taikymo sritį;

3.

primena, kad geras valdymas turi būti sporto organizacijų autonomijos sąlyga ir atitikti skaidrumo, atskaitomybės, lygių galimybių, socialinės įtraukties ir demokratijos principus, įskaitant atitinkamą suinteresuotųjų subjektų įtraukimą;

4.

rekomenduoja kruopščiai išnagrinėti, kaip naudojamas sporto finansavimas, siekiant užtikrinti, kad jis veiksmingai atitiktų numatytąją paskirtį;

5.

ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares padėti nustatyti etikos standartus ir reformas siekiant užtikrinti, kad sportas visapusiškai prisidėtų prie tvaraus vystymosi ir taikos; ypač pabrėžia, kad būtina vykdyti visiško korupcijos ir kitų rūšių nusikaltimų netoleravimo sporto srityje politiką; pabrėžia, kad gero valdymo principų taikymas sporto srityje, kartu su stebėsena, priežiūra ir tinkamomis teisinėmis priemonėmis, yra pagrindinis veiksnys siekiant panaikinti korupciją ir kitą netinkamą praktiką;

6.

pabrėžia, kad būtina vykdyti rasistinio skandavimo, smurto skatinimo ir neapykantos visiško netoleravimo politiką;

7.

ragina imtis visų reikalingų priemonių siekiant apsaugoti moteris, kad jos netaptų smurto, ypač seksualinio ar seksistinio pobūdžio, aukomis sporto srityje;

8.

pabrėžia, kad fizinė ir sportinė veikla yra labai svarbios žmogaus formavimuisi ir sveikatai visais jo gyvenimo etapais; ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares įtraukti sporto ir fizinio lavinimo veiklą į mokymo programas ir remti šią veiklą naudojant tinkamą infrastruktūrą ir metodiką; todėl mano, kad fizinė edukacija, fizinė ir sportinė veikla turi būti iš esmės siūlomos kaip visuomeninė paslaugos siekiant visiems ir visoms vienodai suteikti galimybę sportuoti pradedant nuo kuo jaunesnio amžiaus;

9.

ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares didinti sporto vaidmenį įtraukiant jį į strateginę nacionalinę politiką ir vystymosi planus;

10.

ragina Komisiją visų pirma geriau integruoti sportą į esminius paramos vystymuisi sektorius ir remti AKR šalis, kad būtų galima aktyviai spręsti su sportu susijusias socialines ir aplinkosaugos problemas, plėtojant geriausią praktiką ir teikiant sprendimus;

11.

primena, kad sportas gali būti nebrangus ir kad galima naudoti vietinius išteklius; todėl ragina AKR valstybes remti vietos sporto organizacijų steigimą; ragina vietos valdžios institucijas užtikrinti prieigą prie fizinės veiklos ir plėtoti prieinamą sporto infrastruktūrą; skatina bendrovių sektorių prisidėti prie šių tikslų;

12.

pabrėžia sporto vaidmenį integruojant nepalankiose sąlygose esančias grupes; pabrėžia švietimo per sportą svarbą; pripažįsta mėgėjiško sporto svarbą siekiant socialinės integracijos ir skatina su šiuo klausimu susijusias iniciatyvas;

13.

pabrėžia, kad sportas atlieka svarbų vaidmenį skatinant savanorišką veiklą, kuri kuria ir puoselėja bendruomenių sanglaudą, saviraišką, abipusiškumo jausmą, taip pat padeda užtikrinti prieinamą, nebrangią sporto veiklą ir renginius, ypač visuomenės lygmeniu, ir yra svarbi neformaliojo švietimo priemonė, prisidedanti prie jaunimo užimtumo didinimo;

14.

ragina visas šalis stiprinti ir plėsti viešąsias popamokines sporto ir fizinės veiklos programas; pabrėžia, kad AKR valstybės ir ES valstybės narės turėtų daugiau investuoti į sporto infrastruktūros plėtrą ir veiklą; mano, jog būtina įgyvendinti strateginius planus užtikrinant, kad bendruomenėje būtų sukurtos vienodos sąlygos mergaitėms ir berniukams, leidžiančios naudotis tais pačiais ištekliais, ir, kad būtų atidžiai suderintos nacionalinės infrastruktūra skiriant pakankamą viešąjį finansavimą mėgėjiškam ir aukšto lygio sportui remti, užtikrinant, kad šios sporto bazės nebūtų skirtos tik turtingiausiems ir kad visi galėtų jomis naudotis;

15.

ragina visas šalis parengti nebrangias ir prieinamas programas, skirtas mokytojams ir sporto treneriams rengti;

16.

pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra skatinti moteris ir mergaites dalyvauti visose sporto šakose, ir ragina visas šalis teikti vienodas ir sąžiningas galimybes moterims ir mergaitėms sportuoti siekiant pagerinti jų fizinę ir psichinę sveikatą, kelti išsilavinimo lygį, išvengti stereotipų, susijusių su lytimi, ir kurti visuomenę, kurioje būtų daugiau lygybės;

17.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti neįgalių žmonių teises remiant sporto veiklą, viešąsias kampanijas ir sporto turnyrus; ragina ES valstybes nares ir AKR valstybes įgyvendinti neįgaliems žmonėms prieinamas sporto programas, pradedant sporto programomis mokykloje; pabrėžia, kad neįgaliems žmonėms turėtų būti suteiktos vienodos galimybės naudotis visomis sporto bazėmis, transporto ir kitomis paslaugomis bei kreiptis į pagalbinius darbuotojus;

18.

atkreipia dėmesį į didžiulį sporto, kaip socialinės įtraukties variklio, potencialą; todėl primygtinai ragina organizuoti ad hoc sporto renginius, kurių tikslas – pagerinti socialinę moterų ir vaikų, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų ir etninių ar kultūrinių mažumų atstovų įtrauktį; rekomenduoja, kad šios vertybės būtų įsisąmonintos kasdien, o ne tik per sporto renginius ir parodas;

19.

prašo ES valstybių narių ir AKR valstybių skatinti dinamišką politiką, skirtą užtikrinti, kad moterys turėtų galimybę naudotis visomis sporto sritimis, ir vertinti moterų sporto rezultatus taip pat, kaip ir vyrų; ragina viešąją žiniasklaidą užtikrinti, kad būtų skiriamas vienodas dėmesys visoms sporto rūšims; skatina privačiąją žiniasklaidą užtikrinti, kad sporto laikraščiuose būtų skiriamas dėmesys moterų sporto veiklai;

20.

ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares atnaujinti ir skatinti tradicines sporto šakas, kuriant ir įtvirtinant programas šioje srityje;

21.

ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares imtis priemonių, kurios padėtų jaunimui ugdyti talentą ir sugebėjimus net ir daug lėšų reikalaujančiose sporto šakose;

22.

pabrėžia individualių, tikslo varžytis neturinčių sporto šakų ir gatvės žaidimų vertę;

23.

ragina Komisiją ir ES valstybes nares, atsižvelgiant į įsipareigojimą, kuriam daug dėmesio buvo skiriama diskusijose dėl Darbotvarkės iki 2030 m., nė vieno nepalikti nuošalyje, įtraukti sportą į vystymosi programas ir skatinti dialogą su šalimis partnerėmis šia tema;

24.

atkreipia dėmesį į teigiamą psichologinį sporto, naudojamo teikiant humanitarinę pagalbą ir paramą, rezultatą; todėl primygtinai ragina visus atitinkamus AKR ir ES veikėjus įtraukti sporto aspektą į savo humanitarinės pagalbos strategijas;

25.

atkreipia dėmesį į tai, kad didelį pelną teikianti sporto pramonė galėtų aktyviau dalyvauti remiant socialinio vystymosi veiklą, pavyzdžiui, struktūrizuotai derinant sportą su švietimu, gyvenimo įgūdžiais ir sveikatos priežiūros programomis; todėl ragina ES valstybes nares ir AKR valstybes vesti derybas su sporto pramone dėl programų, sekant 2006 m. Komisijos ir FIFA pasirašyto susitarimo memorandumo pavyzdžiu; rekomenduoja skatinti sportą vietos lygmeniu, kad būtų taip pat išplėstas neribotas dalyvavimas kaimo ir periferinėse vietovėse;

26.

ragina visas šalis plėtoti judumo programas tarp ES ir AKR valstybių ir tinkamas priemones jauniems sportininkams mėgėjams ir treneriams, kad jie galėtų išmokti naujų mokymo metodų; ragina svarstyti vizų režimo supaprastinimo susitarimus įgyvendinant tokias judumo programas;

27.

ragina vietos valdžios institucijas dirbti kartu ir su kitais sektoriais siekiant plėtoti tarpvalstybines ir regionines sporto iniciatyvas;

28.

atkreipia dėmesį į tai, kad AKR valstybėse trūksta mėgėjų sporto infrastruktūros ir kvalifikuotų fizinio lavinimo specialistų; todėl ragina Komisiją teikti ekspertines žinias ir skatinti judumo programas tarp AKR valstybių ir ES valstybių narių, siekiant parengti kvalifikuotus sporto mokytojus;

29.

apgailestauja, kad trūksta moterų, einančių trenerių, teisėjų, gydytojų, technikų ir vadovų, pareigas; ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares skatinti specialias programas, skirtas užtikrinti moterų dalyvavimą šiose srityse;

30.

pabrėžia, kad svarbu skatinti susitarimus dėl vadinamosios dvikryptės karjeros, nes jie padeda atletams derinti sportinę karjerą su mokslu ar darbu ir baigus sportinę karjerą pradėti naują darbą;

31.

pabrėžia, kad būtina skatinti sportinę veiklą kaip svarbią asmeninio ir kolektyvinio tobulėjimo priemonę, o ne tik kaip karjerą, kad jaunimas nesusikurtų klaidingų iliuzijų;

32.

ragina Komisiją remti duomenų rinkimą ir mokslinius tyrimus, siekiant įvertinti teigiamą sporto poveikį vystymuisi ir socialinei įtraukčiai;

33.

ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares, kuriose ta pati sporto šaka yra labai svarbi, sudaryti dvišalius susitarimus dėl techninės pagalbos ir dėl keitimosi ekspertinėmis žiniomis ir atletais; be to, pripažįsta, kad profesionalūs klubai ir NVO gali atlikti svarbų vaidmenį teikiant ekspertines konsultuojamojo ugdymo žinias;

34.

ragina ES ir AKR valstybes nares finansuoti sporto veiklą, skirtą paaugliams ir jaunimui, kuriems kyla piktnaudžiavimo narkotikais ir kitų socialinių problemų rizika;

35.

apgailestauja, kad moterų sportas sulaukia labai mažai paramos; ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares siekti, kad sportas būtų skatinamas vienodai;

36.

ragina AKR šalių vyriausybes ir ES valstybes nares skatinti ir pripažinti kūrybingumą ir inovacijas, be to, prašo ES valstybes nares padėti AKR valstybėms finansuoti sporto infrastruktūrą, kad darbo neturintis jaunimas galėtų ja naudotis ir ugdytis, o ne emigruoti į ES ar kitur;

37.

pakartoja, kad fizinis lavinimas mokykloje – labai svarbus atspirties taškas vaikams, ugdantis gyvenimo įgūdžius, vertybes, žinias ir supratimą, padedantį suformuoti visą gyvenimą trunkančio fizinio aktyvumo įpročius, sveiko gyvenimo būdo elgseną ir užtikrinti gerovę;

38.

atkreipia dėmesį į teigiamą sporto poveikį pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir perkeltiesiems asmenims suteikiant jiems suvokimą to, kas yra normalu, ir struktūrą destabilizuojančioje aplinkoje ir ragina sukurti programas, skatinančias tokių asmenų dalyvavimą sporto veikloje;

39.

pabrėžia sporto svarbą reintegruojant į visuomenę dirbančius vaikus ir vaikus-karius ir kaip priemonę kovai su vaikų darbu ir vaikų pavertimu kariais;

40.

pabrėžia, kad sportas atlieka svarbų vaidmenį apsaugant jaunimą nuo prekybos žmonėmis ir gali būti naudojamas kaip priemonė kovai su šiuo nusikaltimu;

41.

pabrėžia, kad sportas gali padėti sušvelninti ŽIV/AIDS plitimą ir poveikį įtraukiant prevencijos programas į sporto veiklas;

42.

pabrėžia, jog būtina, kad sporto organizacijos būtų atsakingos aplinkos atžvilgiu, taip pat sumažinti sporto poveikį aplinkai ir užtikrinti švarią ir saugią aplinką dalyviams užsiimti sportu;

43.

paveda Pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, AKR valstybių ir ES valstybių narių regioniniams ir nacionaliniams parlamentams ir AKR valstybių regioninėms organizacijoms.

—

susitikusi Sent Džulianse (Maltoje) 2017 m. birželio 19–21 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į Parnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos Sąjungos, kuris 2000 m. birželio 23 d. buvo pasirašytas Kotonu ir pataisytas Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d. ir Uagadugu 2010 m. birželio 22 d.,

—

atsižvelgdama į 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

—

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 7 d. bendrą Afrikos Sąjungos, Jungtinių Tautų, Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos ir Europos Sąjungos deklaraciją dėl Taikos ir susitaikymo Malyje susitarimo, priimto Alžyro proceso metu, įgyvendinimo,

—

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 29 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2295(2016) dėl įgaliojimų pratęsimo Jungtinių Tautų daugialypei integruotai stabilizavimo misijai Malyje (MINUSMA),

—

atsižvelgdama į 2017 m. sausio 19 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2337(2017) dėl taikos kūrimo Vakarų Afrikoje,

—

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 31 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2349(2017) dėl taikos ir saugumo Afrikoje,

—

atsižvelgdama į 2013 m. balandžio 25 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2100(2013), kuria įsteigiama Jungtinių Tautų daugialypė integruota stabilizavimo misija Malyje (MINUSMA), ir į 2013 m. birželio mėn. JT Saugumo Tarybos sprendimą Nr. S/2013/354 dėl JT integruotos strategijos Sahelio regione priėmimo,

—

atsižvelgdama į 2013 m. balandžio 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą JT Saugumo Tarybai dėl Vakarų Sacharos ypač į joje minimą glaudų Vakarų Sacharos ir padėties Sahelyje ryšį,

—

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 17 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą JT Saugumo Tarybai dėl tarptautinio organizuoto nusikalstamumo ir neteisėtos prekybos narkotikais Vakarų Sacharoje ir Sahelio regione,

—

atsižvelgdama į 2014 m. vasario 19 d. JT Saugumo Tarybos galutinę ekspertų grupės ataskaitą, parengtą pagal rezoliuciją Nr. 1973(2011) dėl Libijos,

—

atsižvelgdama į 2016 m. vasario 10 d. JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Sahelyje pareiškimą Saugumo Tarybai,

—

atsižvelgdama į 1981 m. birželio 27 d. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, priimtą Nairobyje (Kenija),

—

atsižvelgdama į 2007 m. sausio 30 d. Afrikos demokratijos, rinkimų ir valdymo chartiją, priimtą Adis Abeboje (Etiopija),

—

atsižvelgdama į Sahelio G-5 šalių grupės konvenciją, pasirašytą 2014 m. gruodžio 19 d. Nuakšote (Mauritanija) tarp Burkino Faso, Čado, Malio, Mauritanijos ir Nigerijos,

—

atsižvelgdama į Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) politinę deklaraciją dėl piktnaudžiavimo narkotikais, neteisėtos prekybos narkotikais bei organizuoto nusikalstamumo Vakarų Afrikoje prevencijos ir 2008–2011 m. Prajos veiksmų planą, priimtą 2008 m., ir 2016–2020 m. naują veiksmų planą, priimtą 2016 m. rugsėjo mėn. Abudžoje,

—

atsižvelgdama į Ekonominės partnerystės susitarimą (EPS) tarp ES ir 16 Vakarų Afrikos valstybių, Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) ir Vakarų Afrikos ekonominės ir pinigų sąjungos (VAEPS),

—

atsižvelgdama į Afrikos ir ES bendrą strategiją, priimtą 2007 m., ir į ES ir Afrikos bendradarbiavimo veiksmų planą (2014–2017 m.), 2014 m. balandžio mėn. priimtą ketvirtajame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime,

—

atsižvelgdama į 2017 m. gegužės 4 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos bendrą komunikatą dėl naujo postūmio Afrikos ir ES partnerystės srityje,

—

atsižvelgdama į Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, kurią 2016 m. birželio 28 d. pristatė Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja,

—

atsižvelgdama į ES strategiją dėl saugumo ir vystymosi Sahelio regione, priimtą 2011 m. kovo mėn., ir į ES 2015–2020 m. Sahelio regioninį veiksmų planą, priimtą 2015 m. balandžio 20 d. ir atnaujintą 2016 m. birželio mėn.,

—

atsižvelgdama į ES pagalbos Afrikai patikos fondą,

—

atsižvelgdama į Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planus, paskelbtus 2003 m. ir persvarstytus 2015 m. lapkričio mėn., ir į asociacijos susitarimus dėl Alžyro ir Maroko,

—

atsižvelgdama į Europos Komisijos Humanitarinės pagalbos įgyvendinimo planą dėl Sahelio, priimtą 2014 m. (PPE), ir į 2012 m. pradėtą Sahelio ir Vakarų Afrikos atsparumo didinimo partnerystę (AGIR),

—

atsižvelgdama į 2012 m. liepos mėn. pradėtą ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BGSP) pajėgumų stiprinimo misiją (EUCAP Sahel Niger),

—

atsižvelgdama į 2013 m. vasario mėn. pradėtą ES BSGP mokymo misiją (EUTM) Malyje,

—

atsižvelgdama į 2013 m. įsteigtą ES integruoto sienų valdymo pagalbos misiją Libijoje (EUBAM Libya), numatytą vykdyti iki 2017 m. rugpjūčio mėn.,

—

atsižvelgdama į 2017 m. birželio 19 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Malio ir Sahelio regiono,

A.

kadangi Sacharos ir Sahelio regionas – vienas iš labiausiai nepakankamai išsivysčiusių Afrikos žemyno ir vienas iš skurdžiausių pasaulio regionų, kuris kenčia dėl nevienodo pajamų paskirstymo; kadangi regionui pakenkė įvairios problemos, be kita ko, politiniai sukrėtimai ir nestabilumas, sisteminis skurdas ir nelygybė, ginkluoti konfliktai, gaivalinės nelaimės ir staigus demografinis augimas, nuolatinė vyriausybės ir valstybės institucijų pajėgumo stoka;

B.

kadangi dėl problemų, su kuriomis susiduriama šiame regione, palengvėjo tokių teroristinių grupuočių, kaip antai, „Islamiškojo Magribo Al Kaida“ (AQIM), „Boko Haram“, „Da'esh“, „Al Mourabitoun“, „Ansar Dine“ ir „Al-Shabaab“ plėtimasis; kadangi dėl jų egzistavimo ir toliau kyla grėsmė saugumui ir ekonomikai, didėja skurdo lygis, o tame regione esančios šalys virto ekstremistų aprūpinimo zona ir jaunimui kyla užverbavimo imtis teroristine veikla grėsmė; kadangi moterys yra ypač pažeidžiamos dėl nesaugumo ir nusikalstamos veiklos šiame regione;

C.

kadangi regionas labai nukentėjo nuo klimato kaitos padarinių ir yra labai pažeidžiamas dėl sausrų, itin sudėtingų oro sąlygų, potvynių, dirvožemio blogėjimo ir maisto stygiaus; kadangi klimato kaitos keliami pavojai daro poveikį visų pirma labiausiai pažeidžiamiems gyventojams ir jų pragyvenimo šaltiniams, dėl jų taip pat kyla konfliktai ir jie turi didelį ekonominį poveikį;

D.

kadangi problemos Sahelio ir Čado ežero regione yra tarpvalstybinio pobūdžio ir glaudžiai susijusios, todėl jos gali būti išspręstos tik taikant visapusišką regioninę strategiją;

E.

kadangi dėl pablogėjusių saugumo sąlygų kyla problemos vystomojo bendradarbiavimo srityje ir teikiama humanitarinė pagalba tampa ribota, o tai dar labiau didina regiono pažeidžiamumą;

F.

kadangi nestabili padėtis dar labiau pablogėjo dėl pastarojo meto konfliktų regione, ypač Malyje, Nigerijoje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Libijoje; kadangi ypač Libijos konfliktas turėjo stiprų poveikį regiono saugumui; kadangi grįžusių kovotojų ir neteisėtų ginklų srautas iš Libijos neigiamai paveikė saugumo padėtį tokiose šalyse, kaip antai Malyje, Čade ir Nigeryje, ir gerokai pagilino jau esamas problemas šiame regione;

G.

kadangi nesant saugumo negalima užtikrinti jokio darnaus vystymosi; kadangi šie konfliktai turi tiesioginių ir rimtų padarinių kaimyninių regionų, įskaitant ir ES, piliečių saugumui ir gerovei, nes jie vis labiau sklinda terorizmo ir didžiulių pabėgėlių srautų forma;

H.

kadangi silpnas valdymas ir įsišaknijusi korupcija trukdo kurti veiksmingą saugumo sektorių ir kovoti su teroristų ir nusikaltėlių tinklais; kadangi regionas tapo vis svarbesniu narkotikų ir prekybos ginklais tinklų tranzito centru;

I.

kadangi 2011 m. ES priėmė Saugumo ir vystymosi Sahelio regione strategiją, po kurios buvo priimtas 2015–2020 m. Sahelio regiono veiksmų planas, kuriais remiantis užtikrinamas visapusiškesnis ES bendradarbiavimas su šio regiono šalimis;

J.

kadangi buvo įdėta pastangų siekiant stiprinti įvairių politikos krypčių ir priemonių pasauliniu, nacionaliniu ir regioniniu lygiu koordinavimą, tačiau ilgalaikių, tvarių rezultatų dar nėra; kadangi dėl padėties Sahelio ir Čado ežero regione reikia sutelkti išteklius ir siekti tarptautinės bendruomenės bei vietos valdžios institucijų glaudesnių politinių įsipareigojimų;

K.

kadangi kelios Sahelio regiono valstybės sukūrė Sahelio G-5 šalių grupę, siekdamos sukurti naudingą forumą dialogui ir koordinavimui užtikrinti; kadangi 2017 m. vasario 6 d. įvykusiame G-5 aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta įsteigti jungtines karines pajėgas Sahelio regione; kadangi ES įsipareigojo skirti 50 mln. EUR šiam tikslui;

L.

kadangi šiuo metu 42 mln. žmonių patiria itin didelį ar vidutinį maisto trūkumą, įskaitant 9,3 mln. žmonių, kuriems reikia skubios pagalbos maistu; kadangi tikėtina, kad šie skaičiai didės dėl besitęsiančių konfliktų ir nesaugumo, o iki 2017 m. rugpjūčio mėn. žmonių, kuriems trūksta maisto, skaičius gali pasiekti 53 mln.;

M.

kadangi ES yra viena iš didžiausių humanitarinės pagalbos Sahelio regionui teikėjų, 2016 m. skyrusi 299 mln. EUR siekiant padėti žmonėms, nukentėjusiems nuo didelio maisto stygiaus ir mitybos nesaugumo problemų;

N.

kadangi Prancūzijos „Serval“ pajėgos ir AFISMA (Afrikos vadovaujama tarptautinė paramos misija Malyje), kurias sustiprino Čado karinės pajėgos, operacija „Barkhane“ ir MINUSMA, taip pat prisidedant bendroms tarptautinėms pajėgoms, padėjo išvaryti džihadistų grupes iš kai kurių Malio regionų ir susilpninti grupuotės „Boko Haram“ veiklą Čado ežero regione, tačiau dar nesužlugdė nei vienos grupuotės;

O.

kadangi nesaugumas regione sukėlė precedento neturinčias priverstinio gyventojų persikėlimo bangas, ypač į kaimynines šalis; kadangi daugumai migrantų, norinčių patekti į Europą, Sahelio regionas buvo tiek išvykimo, tiek migracijos kelių taškas;

1.

mano, kad svarbiausia yra užtikrinti ryšį tarp saugumo, gynybos, humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo politikos sričių sprendžiant padėtį Sahelio ir Čado ežero baseino regione; tiki, kad politinio stabilumo, saugumo, gero valdymo, socialinės sanglaudos, ekonomikos ir švietimo galimybių stiprinimas Sahelio ir Čado ežero baseino šalyse yra itin svarbus skatinant tvarų vystymąsi ir sunaikinant teroristų ir nusikaltėlių tinklus Sahelyje;

2.

griežtai smerkia visus teroristinius išpuolius ir žmogaus teisių pažeidimus Sahelio ir Čado ežero regionuose, įskaitant smurtą prieš civilius gyventojus, ypač moteris ir vaikus, grobimus, žudymus, įkaitų paėmimus, plėšimus ir civilių gyventojų turto naikinimą, taip pat teroristinius išpuolius prieš saugumo pajėgas;

3.

primena, kad tarp vystymosi ir saugumo yra glaudus ryšys, nes skurdas dažnai yra pirminė konfliktų priežastis ir jų pasekmė; pažymi, kad tol, kol Libijoje vyrauja nestabilumas, visas regionas išliks pažeidžiamas; pabrėžia, kad terorizmo grėsmės gali būti išnaikintos tik vykdant bendrus, suderintus ir koordinuotus veiksmus; ragina ES ir jos valstybes nares aktyviai remti ir skatinti koordinavimą su Afrikos Sąjunga ir Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija bendradarbiaujant su kitais pagrindiniais veikėjais, pvz., su Arabų Valstybių Lyga, JT, JAV ir Magribo šalimis;

4.

ragina visus partnerius dirbti kartu ir sukurti nuoseklią, išsamią Sahelio ir Čado ežero baseino regiono strategiją, kuria būtų siekiama pagerinti valdymą ir valstybinių ir regioninių institucijų atskaitomybę ir teisėtumą, padidinti saugumą ir spręsti radikalizacijos problemą, kovoti su prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais; atsižvelgdama į tai, ragina peržiūrėti MINUSMA įgaliojimus;

5.

primena, kad pagrindinės regiono vyriausybės uždaviniai yra stabilizuoti politinę, ekonominę ir saugumo padėtį jų šalyse;

6.

ragina Sahelio ir Čado ežero baseino regiono valstybių vyriausybes parengti išsamią pagrindinių terorizmo priežasčių naikinimo strategiją; atsižvelgdama į tai pakartoja, kad vien tik karinių metodų nepakaks neramumams numalšinti ir kovoti su terorizmu;

7.

atkreipia ypatingą dėmesį į problemas, kylančias siekiant gero valdymo, kuriant valstybę, kovojant su nebaudžiamumu ir užtikrinant žmogaus teises šiame regione; pabrėžia, kad vystant partnerystę su šiomis šalimis ir joms bendradarbiaujant daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama teisinės valstybės ir nešališkų institucijų įkūrimui laikantis visų partnerių įsipareigojimo pagal 16-ąjį darnaus vystymosi tikslą siekti taikos ir teisingumo;

8.

mano, kad būtina reaguoti į pagrindines nestabilumo ir priverstinės bei neteisėtos migracijos priežastis, t. y. skurdą, ekonominių galimybių trūkumą, ginkluotus konfliktus, blogą valdymą, klimato kaitą, žmogaus teisių pažeidimus, nelygybės ir prekybos politiką, kuri nepadeda spręsti šių iššūkių;

9.

yra tvirtai įsitikinusi, kad privatus sektorius taip pat turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti regiono vystymąsi ir veikti pagal privalomą teisinę sistemą, kuria nustatoma verslo sektoriaus atsakomybė dėl pagarbos žmogaus, socialinėms ir aplinkosaugos teisėms, be kita ko, užtikrinant skaidrų įmonių elgesį siekiant užtikrinti, kad ginkluotos grupuotės nebūtų privačiai finansuojamos;

10.

tvirtina, kad svarbu užtikrinti regioninį ir tarpregioninį bendradarbiavimą sprendžiant saugumo krizę Sahelyje ir Čado ežero regione, o ypač įgyvendinant susitarimą dėl taikos ir susitaikymo Malyje, dėl kurio, deja, pažanga yra lėta; mano, kad Afrikos Sąjungos, Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos ir Magribo šalių įsitraukimas yra būtinas siekiant atkurti stabilumą regione;

11.

palankiai vertina Sahelio G 5 šalių grupės politinį vadovavimą; ragina ES palaikyti nuolatinį dialogą aukščiausiu lygmeniu su regiono šalimis ir organizacijomis ir toliau stiprinti ES ir Sahelio G 5 šalių grupės partnerystę; palankiai vertina Sahelio ir Sacharos valstybių bendrijos sukūrimą (angl. CEN-SAD);

12.

palankiai vertina ES priimtą Sahelio saugumo ir vystymosi strategiją, įsteigtas Afrikos greitojo reagavimo pajėgas ir 2015–2020 m. Sahelio regiono veiksmų planą kaip konkrečius veiksmus siekiant veiksmingai įgyvendinti visapusišką ES požiūrį veiksmingai derinant saugumo, vystymosi ir valdymo atsakus, įskaitant itin didelio skurdo panaikinimą;

13.

mano, kad pasaulinę paramą vystymuisi regione turėtų papildyti gebėjimų stiprinimo veiksmai; pakartoja savo raginimą ES sukurti naują priemonę, susijusią su vystymusi ir saugumu, siekiant sumažinti ES išorės veiksmų neatitikimus ir didinti veiksmingumą;

14.

dar kartą patvirtina, kad derybos dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) tarp ES ir Vakarų Afrikos galėtų suteikti Europos Komisijai unikalią galimybę užtikrinti integracinį tvarų augimą ir didinti vietos pridėtinę vertę, o tai galėtų užtikrinti darbo vietas vietos lygiu ir padėti kovoti su socialine atskirtimi;

15.

pabrėžia, kad BSGP misijų indėlis buvo vertingas siekiant stabilumo regione, ypač Malyje (EUTM, EUCAP), Nigeryje (EUCAP) ir Somalyje (EUTM) ir ragina šios regionus ragionalizuoti;

16.

ragina ES, AS ir jų valstybes nares remti Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijas ir bendradarbiauti su JT stiprinant regioninių organizacijų taikos palaikymo pajėgumus; reiškia savo visapusišką paramą JT specialiosios pasiuntinės Sahelyje Hiroute Guebre Sellassie atliekamam darbui, kuriuo siekiama išvengti tolesnio nestabilumo regione įgyvendinant JT integruotą Sahelio regiono strategiją;

17.

primena, kad tarp migracijos, saugumo ir vystymosi tikslų yra glaudus ryšys; atsižvelgdama į tai, palankiai vertina ES pagalbos Afrikai patikos fondo ir jo specialaus langelio Sahelio ir Čado ežero regionui sukūrimą, ir atkreipia dėmesį, kad buvo sukurti nauji partnerystės modeliai siekiant užtikrinti lankstesnį, išsamesnį atsaką į pažeidžiamumą ir nestabilumą šiose šalyse; ragina skubiai įgyvendinti šiuos modelius visapusiškai laikantis vystymosi efektyvumo principų ir ragina visus paramos teikėjus vykdyti savo finansinius įsipareigojimus;

18.

reiškia savo gilų susirūpinimą dėl nerimą keliančios humanitarinės padėties šiame regione; ragina vietos vyriausybes kartu su ES ir tarptautinių partnerių parama imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai, ir šalinti pagrindines maisto stygiaus ir nepakankamos mitybos problemas; smerkia visas kliūtis teikti humanitarinę pagalbą ir pagalbą maisto produktais ir ragina visus veikėjus užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės bet kokiomis aplinkybėmis;

19.

mano, kad ES vystymosi politikoje daug dėmesio visų pirma turėtų būti skiriama kaimo plėtrai ir žemės ūkiui siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ir taip prisidėti prie tvaraus socialinio ir ekonominio Užsachario Afrikos vystymosi; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl klimato kaitos, kuri turi itin didelį poveikį Saheliui ir Čado ežero regionui, reikia naudoti gerai pritaikytą žemės ūkio praktiką, kuri yra atspari ekstremaliems klimato reiškiniams;

20.

pabrėžia, kad reikia didinti atitinkamų valstybių atsparumą daugiausia dėmesio skiriant labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams ir bendruomenėms, įskaitant moteris ir vaikus; pabrėžia, kad labai svarbu gerinti vietos gyventojų galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis (įskaitant sveikatos priežiūros, švietimo ir socialines paslaugas), ir kad tai ir toliau turėtų išlikti pagrindiniu ES biudžeto paramos rodikliu;

21.

išreiškia savo paramą pasaulinėms ir regioninėms iniciatyvoms, kurių imtasi kovojant su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, įskaitant nusikaltėlių tinklus, užsiimančius neteisėtu migrantų įvežimu ir prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais;

22.

paveda Pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Generalinės Asamblėjos pirmininkui, Afrikos Sąjungai, AKR ir ES Tarybai, Sahelio ir Čado ežero baseino valstybių prezidentams, ministrams pirmininkams ir parlamentams bei Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai (ECOWAS).