2017 10 27   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 278/3

Transporto bendrijos steigimo

SUTARTIS

Šalys:

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga arba Europos Sąjunga)

ir

SUSITARIANČIOSIOS PIETRYČIŲ EUROPOS ŠALYS: Albanijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublikos Makedonija, Kosovas (*1) (toliau – Kosovas), Juodkalnija ir Serbijos Respublika,

(visos pirmiau išvardytos šalys toliau – Susitariančiosios Šalys),

REMDAMOSI patirtimi, įgyta įgyvendinant 2004 m. birželio 11 d. Liuksemburge pasirašytą Susitarimo memorandumą dėl Pietryčių Europos pagrindinio regioninio transporto tinklo vystymo, ir ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad šis Susitarimo memorandumas nebebus aktualus;

PRIPAŽINDAMOS integruotą tarptautinio transporto pobūdį ir SIEKDAMOS įkurti Europos Sąjungos ir Susitariančiųjų Pietryčių Europos Šalių Transporto bendriją, grindžiamą laipsniška Susitariančiųjų Šalių transporto rinkos integracija remiantis atitinkamu acquis;

MANYDAMOS, kad su Transporto bendrija susijusios taisyklės Transporto bendrijoje turi būti taikomos daugiašaliu pagrindu, todėl tuo atžvilgiu būtina nustatyti konkrečias taisykles;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į Laikinąjį susitarimą ir susijusį Memorandumą dėl praktinių priemonių, kurį Graikijos Respublika ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija pasirašė 1995 m.;

PRITARDAMOS, kad Transporto bendrijos taisykles tikslinga grįsti Sutarties I priede nurodytais Europos Sąjungoje galiojančiais atitinkamais teisės aktais, laikantis Europos Sąjungos sutarties bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų ir ATSIŽVELGDAMOS į jose esančius pakeitimus, be kita ko, į tai, kad „Europos bendrija“ pakeista „Europos Sąjunga“;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad transporto rinkų integracija negali būti užbaigta vienu etapu, taigi turėtų būti taikomas pereinamasis laikotarpis, kurio taikymą palengvintų ribotos trukmės konkrečios priemonės;

PABRĖŽDAMOS, kad vežėjams turėtų būti sudarytos nediskriminacinės sąlygos naudotis transporto infrastruktūra;

ATSIŽVELGDAMOS į kiekvienos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies siekį savo transporto srities teisės aktus ir susijusius klausimus suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais, be kita ko, atsižvelgiant į būsimus Sąjungos acquis pokyčius;

PRIPAŽINDAMOS techninės pagalbos svarbą šioje srityje;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad būtina saugoti aplinką ir kovoti su klimato kaita ir kad transporto sektoriaus plėtra turi būti darni;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad būtina skirti dėmesio Transporto bendrijos socialiniam aspektui ir Susitariančiosiose Pietryčių Europos Šalyse sukurti socialinio dialogo struktūras;

ATSIŽVELGDAMOS į Susitariančiųjų Pietryčių Europos Šalių europinę perspektyvą, patvirtintą keliuose pastarojo meto Europos Vadovų Tarybos susitikimuose;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Serbijos Respublika ir Albanijos Respublika yra šalys kandidatės tapti Europos Sąjungos narėmis, o Bosnija ir Hercegovina taip pat pateikė narystės paraišką;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad priimant Kosovo institucijų pagal šią Sutartį išduotus dokumentus gali būti taikomos Europos Sąjungos valstybių narių vidaus procedūros;

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių pasiryžimą artėti prie Europos Sąjungos ir įgyvendinti jos acquis, ypač transporto srityje,

NUSPRENDĖ ĮKURTI TRANSPORTO BENDRIJĄ:

1 straipsnis

Tikslai ir principai

1.   Sutarties tikslas – įkurti kelių, geležinkelių, vidaus vandenų kelių ir jūrų transporto sritį apimančią Transporto bendriją (toliau – Transporto bendrija) ir plėtoti Europos Sąjungos ir Susitariančiųjų Pietryčių Europos Šalių transporto tinklą. Transporto bendrija grindžiama laipsniška Susitariančiųjų Pietryčių Europos Šalių transporto rinkų integracija į Europos Sąjungos transporto rinką, remiantis visų rūšių transportui, išskyrus oro transportą, taikomu atitinkamu acquis, apimančiu techninių standartų, sąveikumo, saugos, saugumo, eismo valdymo, socialinės politikos, viešųjų pirkimų ir aplinkos sritis. Tuo tikslu Sutartyje nustatomos taisyklės, kurias Susitariančiosios Šalys taikys toliau nustatytomis sąlygomis. Šiose taisyklėse išdėstytos I priede nurodytais teisės aktais nustatytos nuostatos.

2.   Sutarties nuostatos taikomos tiek, kiek jos susijusios su kelių, geležinkelių, vidaus vandenų kelių, jūrų transporto ir transporto tinklais, įskaitant oro uostų infrastruktūrą, arba su I priede nurodytais susijusiais klausimais.

3.   Sutartį sudaro straipsniai, kuriais nustatomas bendras Transporto bendrijos veikimas (toliau – pagrindinė sutartis), priedai, kurių I priede pateikiami Europos Sąjungos teisės aktai, Susitariančiųjų Šalių taikytini pagal pagrindinę sutartį, ir protokolai, iš kurių bent viename kiekvienai Susitariančiajai Pietryčių Europos Šaliai nustatomos jai taikytinos pereinamojo laikotarpio priemonės.

2 straipsnis

1.   Sutartyje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

Sutartis – pagrindinė sutartis, jos priedai, I priede nurodyti teisės aktai ir jos protokolai;

b)

Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys – Albanijos Respublika, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Kosovas, Juodkalnija ir Serbijos Respublika;

c)

nė vienas iš šioje Sutartyje, įskaitant jos priedus ir protokolus, vartojamų terminų, formuluočių arba apibrėžčių nereiškia, kad Europos Sąjunga pripažįsta Kosovą kaip nepriklausomą valstybę arba kad atskiros valstybės narės pripažįsta tokį Kosovo statusą, jei anksčiau nėra to padariusios;

d)

konvencija – bet kuri pasirašyti teikiama tarptautinė konvencija ar susitarimas dėl tarptautinio transporto, išskyrus šią Sutartį;

e)

ES valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė;

f)

acquis – teisės aktų, kuriuos Europos Sąjunga priėmė savo tikslams pasiekti, rinkinys.

2.   Terminai „šalis“, „pilietis“, „piliečiai“, „teritorija“ arba „vėliava“ vartojami nedarant poveikio nė vienos Susitariančiosios Šalies statusui pagal tarptautinę teisę.

3 straipsnis

1.   Susitariančiosioms Šalims yra privalomos I priede nurodytų ar pateiktų teisės aktų taikytinos nuostatos, pritaikytos pagal II priedą, arba Regioninio valdymo komiteto sprendimuose nurodytų ar pateiktų teisės aktų taikytinos nuostatos.

2.   Tokios nuostatos yra Susitariančiųjų Pietryčių Europos Šalių vidaus teisinės sistemos dalis arba jos įtraukiamos į ją tokiu būdu:

a)

Europos Sąjungos reglamentą atitinkantis teisės aktas turi tapti atitinkamos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies vidaus teisinės sistemos dalimi per laikotarpį, kurį Susitariančiosioms Pietryčių Europos Šalims turi nustatyti Regioninis valdymo komitetas;

b)

Europos Sąjungos direktyvą atitinkančiame teisės akte atitinkamos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies kompetentingoms institucijoms numatoma galimybė pasirinkti įgyvendinimo formą ir būdą;

c)

Europos Sąjungos sprendimą atitinkantis teisės aktas turi tapti atitinkamos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies vidaus teisinės sistemos dalimi per tokį laikotarpį ir tokiu būdu, kuriuos Susitariančiosioms Pietryčių Europos Šalims turi nustatyti Regioninis valdymo komitetas.

3.   Jei dėl 1 dalyje nurodytų teisės aktų taikytinų nuostatų ES valstybėms narėms atsiranda prievolių, tos prievolės ES valstybėms narėms taikomos po to, kai pagal Europos Sąjungoje taikomas taisykles ir remiantis I priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų visapusiško įgyvendinimo Susitariančiosiose Pietryčių Europos Šalyse vertinimu, kurį atlieka Europos Komisija, bus priimtas sprendimas.

4 straipsnis

Siekdamos užtikrinti dėl Sutarties atsirandančių prievolių vykdymą, Susitariančiosios Šalys imasi visų reikiamų bendro pobūdžio ar specialiųjų priemonių ir netaiko priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti Sutarties tikslų.

5 straipsnis

Socialiniai klausimai

Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys įgyvendina transporto sektoriui taikytiną atitinkamą socialinį acquis, kuris nurodytas I priede. Transporto bendrija stiprina ir puoselėja socialinį dialogą ir socialinį aspektą: remiamasi socialinės srities acquis, užtikrinamos pagrindinės darbuotojų teisės, taip pat atitinkamu lygmeniu įtraukiamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir transporto sektoriuje veikiantys nacionaliniai bei Europos socialiniai partneriai.

6 straipsnis

Aplinka

Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys įgyvendina transporto sektoriui taikytiną atitinkamą aplinkos acquis, visų pirma strateginį aplinkos vertinimą, poveikio aplinkai vertinimą ir I.6 priede nurodytas su gamta, vandeniu bei oro kokybe susijusias direktyvas.

7 straipsnis

Viešieji pirkimai

Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys įgyvendina transporto sektoriui taikytiną atitinkamą viešųjų pirkimų acquis, kuris nurodytas I.7 priede.

8 straipsnis

Infrastruktūra

1.   Sutarties I.1 priede pateikti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) visuotinio ir pagrindinio tinklų orientacinės plėtros į Vakarų Balkanus žemėlapiai. Regioninis valdymo komitetas Ministrų tarybai kasmet teikia Sutartyje aprašyto TEN-T diegimo ataskaitas. Rengti ataskaitą Regioniniam valdymo komitetui padeda techniniai komitetai.

2.   Transporto bendrija padeda vystyti TEN-T visuotinio ir pagrindinio tinklų orientacinę plėtrą į Vakarų Balkanus pagal I.1 priede nurodytą Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/758 (1). Ji atsižvelgia į Susitariančiųjų Šalių sudarytus susijusius dvišalius ir daugiašalius susitarimus, be kita ko, į pagrindinių susisiekimo linijų ir jungčių, kurių reikia siekiant pašalinti kliūtis ir skatinti nacionalinių tinklų tarpusavio jungtis ir jungtis su ES TEN-T tinklais, vystymą.

9 straipsnis

1.   Transporto bendrija kas dvejus metus rengia penkerių metų tęstinį darbo planą, pagal kurį vystoma TEN-T visuotinio ir pagrindinio tinklų orientacinė plėtra į Vakarų Balkanus ir kuriame, remiantis geriausia Sąjungos praktika, nustatomi prioritetiniai regioninės svarbos projektai; šis planas turi prisidėti prie subalansuoto ir darnaus vystymosi ekonomikos, teritorinės integracijos, poveikio aplinkai, socialinio poveikio ir socialinės sanglaudos srityse.

2.   Be visa ko, penkerių metų tęstiniame darbo plane:

a)

laikomasi I priede nurodytų atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų, visų pirma tais atvejais, kai numatomas Europos Sąjungos finansavimas;

b)

remiantis paramos teikėjų finansavimo taisyklėmis ir geriausiais tarptautiniais standartais ir praktika, taikomas ekonominio naudingumo principas ir apibūdinamas platesnio masto socialinis ir ekonominis poveikis;

c)

projekto rengimo ir analizės etapu ypatingas dėmesys teikiamas pasaulinio klimato kaitai ir aplinkos tvarumui;

d)

numatomos galimybės gauti finansavimą iš paramos teikėjų ir tarptautinių finansų įstaigų, visų pirma pagal Vakarų Balkanų investicijų programą.

3.   Transporto bendrija skatina reikiamus tyrimus ir analizę, visų pirma susijusius su ekonominiu gyvybingumu, techninėmis specifikacijomis, poveikiu aplinkai, socialiniais padariniais ir finansavimo mechanizmais.

4.   Nuolatinis sekretoriatas parengia informacinę sistemą, kuria sprendimus priimantys subjektai turi naudotis stebėdami ir peržiūrėdami TEN-T visuotinio ir pagrindinio tinklų orientacinės plėtros į Vakarų Balkanus padėtį ir įgyvendinimą.

10 straipsnis

Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys vysto veiksmingas eismo valdymo sistemas, įskaitant įvairiarūšio transporto sistemas ir intelektines transporto sistemas.

11 straipsnis

Geležinkelių transportas

1.   Atsižvelgiant į Sutarties taikymo sritį ir jos sąlygas ir į I priede nurodytuose atitinkamuose teisės aktuose nustatytą taikymo sritį ir sąlygas, geležinkelio įmonėms, licencijuotoms ES valstybėje narėje arba Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies, suteikiama teisė teikiant tarptautinio keleivių arba krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas naudotis infrastruktūra visose ES valstybėse narėse ir Susitariančiosiose Pietryčių Europos Šalyse.

2.   Atsižvelgiant į Sutarties taikymo sritį ir jos sąlygas ir į I priede nurodytuose atitinkamuose teisės aktuose nustatytą taikymo sritį ir sąlygas, neturi būti ribojamas ES, valstybės narės kompetentingos institucijos ar Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies išduotų geležinkelio įmonių licencijų, jų saugos sertifikatų, traukinio mašinistų sertifikavimo dokumentų ir geležinkelių transporto priemonių leidimų galiojimas.

12 straipsnis

Kelių transportas

Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys skatina vykdyti veiksmingą, saugią ir patikimą kelių transporto veiklą. Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimu siekiama konvergencijos su Europos Sąjungos kelių transporto srityje taikomais veiklos standartais ir politika, visų pirma įgyvendinant I priede nurodytą kelių transporto acquis.

13 straipsnis

Vidaus vandens kelių transportas

Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys skatina vykdyti veiksmingą, saugią ir patikimą vidaus vandens kelių transporto veiklą. Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimu siekiama konvergencijos su Europos Sąjungos vidaus vandens kelių transporto srityje taikomais veiklos standartais ir politika, visų pirma Susitariančiosiose Pietryčių Europos Šalyse įgyvendinant I priede nurodytus teisės aktus.

14 straipsnis

Jūrų transportas

Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys skatina vykdyti veiksmingą, saugią ir patikimą jūrų transporto veiklą. Susitariančiųjų Šalių bendradarbiavimu siekiama konvergencijos su Europos Sąjungos jūrų transporto srityje taikomais veiklos standartais ir politika, visų pirma Susitariančiosiose Pietryčių Europos Šalyse įgyvendinant I priede nurodytus teisės aktus.

15 straipsnis

Administracinių formalumų supaprastinimas

1.   Susitariančiosios Šalys supaprastina administracines procedūras (formalumus), taikomas vykstant iš vienos muitų teritorijos į kitą, remdamosi Europos Sąjungai ir kiekvienai Susitariančiajai Pietryčių Europos Šaliai taikomų susitarimų nuostatomis dėl muitinių bendradarbiavimo.

2.   Tais pačiais tikslais Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys supaprastina administracines procedūras, taikomas vykstant iš vienos muitų teritorijos į kitą, remdamosi joms taikomų susitarimų nuostatomis dėl muitinių bendradarbiavimo.

16 straipsnis

Nediskriminavimas

Atsižvelgiant į Sutarties taikymo sritį ir nepažeidžiant jos specialiųjų nuostatų, bet kokia diskriminacija dėl pilietybės yra draudžiama.

17 straipsnis

Konkurencija

1.   Atsižvelgiant į Sutarties taikymo sritį, taikomos III priedo nuostatos. Jeigu į kitus dviejų arba daugiau Susitariančiųjų Šalių sudaromus susitarimus, pvz., asociacijos susitarimus, įtraukiamos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklės, tos taisyklės taikomos toms Šalims.

2.   18, 19 ir 20 straipsniai netaikomi III priedo nuostatoms dėl konkurencijos. Jie taikomi valstybės pagalbai.

18 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

1.   Kiekviena Susitariančioji Šalis, nepažeisdama 2 dalies, užtikrina, kad iš Sutarties, ypač iš I priede nurodytų teisės aktų, kylančiomis teisėmis būtų galima remtis nacionaliniuose teismuose.

2.   Visi klausimai dėl Europos Sąjungos priimtų ir I priede nurodytų teisės aktų teisėtumo priklauso išimtinei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) kompetencijai.

19 straipsnis

Aiškinimas

1.   Tiek, kiek Sutarties ir I priede nurodytų teisės aktų nuostatos iš esmės sutampa su atitinkamomis Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taisyklėmis ir pagal tas sutartis priimtais teisės aktais, tos nuostatos, jas įgyvendinant ir taikant, aiškinamos pagal atitinkamus Teisingumo Teismo nutarimus ir Europos Komisijos sprendimus, kurie buvo priimti iki Sutarties pasirašymo dienos. Po Sutarties pasirašymo dienos priimti nutarimai ir sprendimai pranešami kitoms Susitariančiosioms Šalims. Siekiant užtikrinti tinkamą Sutarties veikimą, vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu tokių vėliau priimtų nutarimų ir sprendimų poveikį nustato Regioninis valdymo komitetas, padedamas techninių komitetų. Apie esamą aiškinimą Susitariančiosioms Pietryčių Europos Šalims pranešama iki Sutarties pasirašymo dienos. Sprendimai, kuriuos Regioninis valdymo komitetas priima vadovaudamasis šia tvarka, turi atitikti Teisingumo Teismo praktiką.

2.   Jeigu Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies teisme nagrinėjant bylą reikia išaiškinti Sutartį, I priede nurodytų teisės aktų nuostatas arba tomis nuostatomis remiantis priimtų teisės aktų nuostatas, iš esmės sutampančias su atitinkamomis Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taisyklėmis ir pagal tas sutartis priimtais teisės aktais, tas teismas pagal IV priedą prašo Teisingumo Teismo priimti sprendimą dėl nagrinėjamo klausimo, jeigu teismo nuomone, tai yra būtina tam, kad jis galėtų priimti sprendimą. Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis, remdamasi sprendimu ir laikydamasi IV priedo, gali nustatyti, kokiu mastu ir kokiu būdu jos teismai turi taikyti minėtą nuostatą. Apie tokį sprendimą pranešama depozitarui ir Teisingumo Teismui. Depozitaras informuoja kitas Susitariančiąsias Šalis. Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas yra privalomas Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies teismams, nagrinėjantiems bylą, dėl kurios buvo kilęs klausimas.

20 straipsnis

Nauji teisės aktai

1.   Sutartis nedaro poveikio nė vienos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies teisei laikantis nediskriminavimo principo ir šio straipsnio nuostatų vienašališkai priimti naujus transporto srities teisės aktus arba iš dalies keisti galiojančius tos srities teisės aktus arba I priede paminėtos susijusios srities teisės aktus. Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys tokių teisės aktų nepriima, jeigu jie neatitinka Sutarties.

2.   Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis, priėmusi naujus teisės aktus arba iš dalies pakeitusi savo teisės aktus, informuoja apie tai kitas Susitariančiąsias Šalis per Regioninį valdymo komitetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų priėmimo. Susitariančiosios Šalies prašymu Regioninis valdymo komitetas per du mėnesius sušaukia posėdį, kurio metu pasikeičiama nuomonėmis apie tokių naujų teisės aktų arba pakeitimų poveikį tinkamam Sutarties veikimui.

3.   Regioninis valdymo komitetas dėl naujų teisiškai privalomų Europos Sąjungos teisės aktų:

a)

priima sprendimą patikslinti I priedą, kad į jį būtų galima įtraukti, jeigu reikia remiantis abipusiškumo principu, atitinkamą naują teisės aktą arba

b)

priima sprendimą, kad atitinkamas naujas teisės aktas turi būti laikomas atitinkančiu Sutartį, arba

c)

nusprendžia imtis kitų priemonių, reikalingų tinkamam Sutarties veikimui užtikrinti.

4.   Naujų teisiškai privalomų Europos Sąjungos teisės aktų, kurie buvo priimti nuo Sutarties pasirašymo iki jos įsigaliojimo ir apie kuriuos buvo informuotos kitos Susitariančiosios Šalys, perdavimo diena laikoma informacijos gavimo diena. Regioninis valdymo komitetas sprendimo negali priimti anksčiau nei šešiasdešimt dienų nuo Sutarties įsigaliojimo.

21 straipsnis

Ministrų taryba

Įsteigiama Ministrų taryba. Ji užtikrina, kad būtų pasiekti Sutartyje nustatyti tikslai, ir:

a)

nustato bendras politikos gaires;

b)

peržiūri Sutarties įgyvendinimo pažangą, be kita ko, imasi tolesnių veiksmų, susijusių su socialiniame forume pateiktais pasiūlymais;

c)

teikia nuomones dėl nuolatinio sekretoriato direktoriaus skyrimo;

d)

bendru sutarimu priima sprendimą dėl nuolatinio sekretoriato būstinės.

22 straipsnis

Ministrų tarybą sudaro vienas kiekvienos Susitariančiosios Šalies atstovas. Stebėtojo teisėmis gali dalyvauti visos ES valstybės narės.

23 straipsnis

Ministrų taryba renkasi kasmet.

24 straipsnis

Regioninis valdymo komitetas

1.   Įsteigiamas Regioninis valdymo komitetas. Jis atsakingas už Sutarties administravimą ir tinkamo jos įgyvendinimo užtikrinimą, nepažeidžiant 19 straipsnio. Šiuo tikslu komitetas teikia rekomendacijas ir priima sprendimus Sutartyje numatytais atvejais. Susitariančiosios Šalys Regioninio valdymo komiteto sprendimus įgyvendina vadovaudamosi savo taisyklėmis.

2.   Regioninį valdymo komitetą sudaro po vieną Susitariančiųjų Šalių atstovą ir vieną pakaitinį atstovą. Stebėtojo teisėmis gali dalyvauti visos ES valstybės narės.

3.   Regioninis valdymo komitetas sprendimus priima vieningai.

4.   Siekdamos užtikrinti tinkamą Sutarties vykdymą, Susitariančiosios Šalys, inter alia, keičiasi informacija apie naujus teisės aktus arba sprendimus, kurie yra svarbūs Sutarčiai, ir bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu konsultuojasi su Regioniniu valdymo komitetu, be kita ko, socialiniais klausimais.

5.   Regioninis valdymo komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

6.   Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys paeiliui pirmininkauja Regioniniam valdymo komitetui laikydamosi tvarkos, kuri turi būti nustatyta jo darbo tvarkos taisyklėse.

7.   Regioninio valdymo komiteto pirmininkas bent du kartus per metus šaukia komiteto posėdžius, per kuriuos svarstomas bendras Sutarties veikimas; posėdžiai taip pat šaukiami Susitariančiosios Šalies prašymu, kai to reikia atsižvelgiant į aplinkybes. Regioninis valdymo komitetas nuolat peržiūri Teisingumo Teismo praktikos pokyčius. Šiuo tikslu Europos Sąjunga Susitariančiosioms Pietryčių Europos Šalims perduoda visus su Sutarties veikimu susijusius Teisingumo Teismo sprendimus. Kad būtų užtikrintas vienodas Sutarties aiškinimas, Regioninis valdymo komitetas veiksmų imasi per tris mėnesius.

8.   Regioninis valdymo komitetas rengia Ministrų tarybos darbą.

25 straipsnis

1.   Regioninio valdymo komiteto sprendimas Susitariančiosioms Šalims yra privalomas. Jeigu Regioninio valdymo komiteto priimtame sprendime Susitariančiajai Šaliai nustatomas reikalavimas imtis veiksmų, minėta Šalis imasi reikiamų priemonių ir apie tai praneša Regioniniam valdymo komitetui.

2.   Regioninio valdymo komiteto sprendimai skelbiami Europos Sąjungos ir Susitariančiųjų Pietryčių Europos Šalių oficialiuosiuose leidiniuose. Kiekviename sprendime nurodoma jo įgyvendinimo Susitariančiosiose Šalyse data ir kita informacija, kuri gali būti svarbi ekonominės veiklos vykdytojams.

26 straipsnis

Techniniai komitetai

1.   Regioninis valdymo komitetas priima sprendimą sudaryti techninius komitetus – ad hoc darbo grupes. Kiekvienas techninis komitetas gali teikti į savo kompetencijos sritį patenkančius pasiūlymus, dėl kurių sprendimus priima Regioninis valdymo komitetas. Techninius komitetus sudaro Susitariančiųjų Šalių atstovai. Stebėtojo teisėmis gali dalyvauti visos ES valstybės narės.

Ad hoc pagrindu dalyvauti stebėtojų teisėmis kviečiamos atitinkamos pilietinės visuomenės organizacijos, visų pirma aplinkos organizacijos.

2.   Techniniai komitetai priima savo darbo tvarkos taisykles.

3.   Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys paeiliui pirmininkauja techniniams komitetams laikydamosi tvarkos, kuri turi būti nustatyta jų darbo tvarkos taisyklėse.

27 straipsnis

Socialinis forumas

1.   Susitariančiosios Šalys deramai atsižvelgia į socialinį aspektą ir pripažįsta būtinybę visais atitinkamais lygmenimis įtraukti socialinius partnerius skatinant socialinį dialogą dėl Sutarties įgyvendinimo ir jos poveikio stebėsenos.

2.   Jos atsižvelgia į tai, kad svarbu sutelkti dėmesį į šias pagrindines sritis:

a)

darbuotojų pagrindines teises pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos socialinę chartiją, Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

b)

darbo teisę – siekiant kurti geresnes darbo sąlygas ir kelti gyvenimo lygį;

c)

darbuotojų sveikatą ir saugą – siekiant gerinti darbo aplinką, susijusią su transporto sektoriaus darbuotojų sveikata ir sauga;

d)

lygias galimybes – prireikus daugiausia dėmesio skiriant principo, kuriuo remiantis vyrams ir moterims už vienodą darbą turėtų būti mokamas vienodas užmokestis, diegimui.

3.   Siekdamos spręsti šiuos socialinius klausimus, Susitariančiosios Šalys susitaria įkurti socialinį forumą. Kiekviena Susitariančioji Šalis, laikydamasi savo vidaus procedūrų, paskiria savo atstovus, kurie gali dalyvauti atitinkamuose socialinio forumo susitikimuose. Atstovus skiria vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių organizacijos, taip pat kitos susijusios įstaigos, kurios, atsižvelgiant į aptariamas temas, laikomos tinkamomis. Į susitikimus atvyksta ir juose dalyvauja su transporto sektoriumi susijusių Europos socialinio dialogo komitetų, taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovai. Socialinis forumas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

28 straipsnis

Nuolatinis sekretoriatas

Įsteigiamas nuolatinis sekretoriatas. Jis:

a)

teikia administracinę pagalbą Ministrų tarybai, Regioniniam valdymo komitetui, techniniams komitetams ir socialiniam forumui;

b)

veikia kaip transporto observatorija – stebi, kaip vykdoma TEN-T visuotinio ir pagrindinio tinklų orientacinė plėtra į Vakarų Balkanus;

c)

padeda įgyvendinti Vakarų Balkanų šešeto (VB6) parengtą sujungimo darbotvarkę, kuria siekiama pagerinti susisiekimo linijas Vakarų Balkanuose ir tarp šio regiono bei Europos Sąjungos.

29 straipsnis

Nuolatinį sekretoriatą sudaro direktorius ir kiti darbuotojai, kurių gali prireikti Transporto bendrijai. Nuolatiniame sekretoriate taip pat gali būti vienas ar daugiau direktoriaus pavaduotojų. Darbo kalba yra anglų kalba.

30 straipsnis

Nuolatinio sekretoriato direktorių skiria Regioninis valdymo komitetas, pasikonsultavęs su Ministrų taryba. Direktoriaus kadencija turi būti ne ilgesnė nei treji metai. Kadencija gali būti pratęsta. Regioninis valdymo komitetas nustato nuolatiniam sekretoriatui taikomas taisykles, visų pirma sekretoriato darbuotojų priėmimo į darbą taisykles, darbo sąlygas ir geografinę pusiausvyrą. Regioninis valdymo komitetas taip pat gali skirti vieną ar daugiau direktoriaus pavaduotojų. Direktorius, pasikonsultavęs su Regioniniu valdymo komitetu, atrenka ir skiria darbuotojus.

31 straipsnis

Nuolatinio sekretoriato direktorius ir darbuotojai vykdydami savo pareigas turi veikti nešališkai, neturi kreiptis į Susitariančiąsias Šalis dėl nurodymų ir neturi jų gauti. Jie remia Transporto bendrijos interesus.

32 straipsnis

Nuolatinio sekretoriato direktorius arba paskirtas pakaitinis padeda Ministrų tarybos, Regioninio valdymo komiteto, techninių komitetų ir socialinio forumo posėdžiuose.

33 straipsnis

Nuolatinio sekretoriato būstinė įsteigiama remiantis 21 straipsnio d punktu.

34 straipsnis

Biudžetas

Kiekviena Susitariančioji Šalis į Transporto bendrijos biudžetą įneša V priede nustatytą įnašą. Įnašų dydžiai gali būti persvarstomi kas trejus metus, bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu, Regioninio valdymo komiteto sprendimu.

35 straipsnis

Transporto bendrijos biudžetą kasmet tvirtina Regioninis valdymo komitetas. Į biudžetą įtraukiamos Transporto bendrijos veiklos išlaidos, būtinos jos įstaigų veikimui. Kiekvienos įstaigos išlaidos nustatomos atskirose biudžeto dalyse. Regioninis valdymo komitetas priima sprendimą, kuriuo nustatoma biudžeto įgyvendinimo, sąskaitų pateikimo bei audito ir patikrinimo tvarka.

36 straipsnis

Biudžetą įgyvendina ir Regioniniam valdymo komitetui kasmetines biudžeto vykdymo ataskaitas teikia nuolatinio sekretoriato direktorius. Regioninis valdymo komitetas prireikus gali nuspręsti įgalioti nepriklausomus auditorius patikrinti, ar biudžetas vykdomas tinkamai.

37 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Bet kuri Susitariančioji Šalis ginčijamą klausimą, kuris yra susijęs su Sutarties taikymu ar aiškinimu, gali pateikti Regioniniam valdymo komitetui, išskyrus atvejus, kai Sutartyje yra nustatytos specialios procedūros.

2.   Jeigu ginčijamas klausimas pagal 1 dalį pateikiamas Regioniniam valdymo komitetui, ginčo šalys nedelsdamos surengia konsultacijas. Tais atvejais, kai Europos Sąjunga nėra ginčo šalis, viena iš ginčo šalių Europos Sąjungos atstovą gali pakviesti dalyvauti konsultacijose. Ginčo šalys gali parengti siūlomo sprendimo projektą ir nedelsdamos turi jį pateikti Regioniniam valdymo komitetui. Sprendimai, kuriuos Regioninis valdymo komitetas priima laikydamasis šios tvarkos, turi atitikti Teisingumo Teismo praktiką.

3.   Jeigu Regioninis valdymo komitetas po keturių mėnesių nuo klausimo pateikimo komitetui dienos nepriima sprendimo, kuriuo išsprendžiamas ginčas, ginčo šalys klausimą gali perduoti Teisingumo Teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir privalomas. Klausimo perdavimo Teisingumo Teismui būdai nustatyti IV priede.

38 straipsnis

Informacijos atskleidimas

1.   Visos pagal Sutartį ar Sutartimi įsteigtos įstaigos užtikrina kuo didesnį savo veiklos skaidrumą. Šiuo tikslu bet kuris Susitariančiųjų Šalių pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis Susitariančiojoje Šalyje arba turintis joje registruotą buveinę, turi teisę laikydamiesi pagal 2 dalį nustatytinų principų ir sąlygų susipažinti su įstaigų, įsteigtų pagal Sutartį ar Sutartimi, dokumentais.

2.   Bendruosius principus ir viešuoju arba privačiuoju interesu grindžiamus apribojimus, reglamentuojančius šią teisę susipažinti su dokumentais, nustato Regioninis valdymo komitetas, taikydamas taisykles, grindžiamas Europos Parlamento ir tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (2) nurodytomis Europos Sąjungos taisyklėmis dėl galimybės susipažinti su dokumentais. Tomis taisyklėmis, kurias turi priimti Regioninis valdymo komitetas, nustatoma administracinė procedūra, pagal kurią atsisakymas leisti susipažinti su dokumentu gali būti persvarstytas arba peržiūrėtas.

3.   Jeigu Sutartimi arba pagal Sutartį įsteigtos įstaigos turi dokumentų, kuriuose esama informacijos apie aplinką, kuri apibrėžta Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais 2 straipsnio 3 punkte, teisė susipažinti su šia informacija užtikrinama pagal tos konvencijos 4 straipsnį.

Regioninis valdymo komitetas priima šios dalies įgyvendinimui užtikrinti būtinas taisykles. Tomis įgyvendinimo taisyklėmis nustatoma administracinė procedūra, pagal kurią atsisakymas leisti susipažinti su informacija apie aplinką gali būti persvarstytas arba peržiūrėtas.

4.   Susitariančiųjų Šalių atstovai, deleguotieji atstovai ir ekspertai, taip pat pareigūnai ir kiti tarnautojai, veikiantys pagal Sutartį, net ir nustoję eiti savo pareigas, neturi teisės atskleisti informacijos, kuriai taikomas profesinio konfidencialumo reikalavimas, visų pirma informacijos apie įmones, jų verslo ryšius arba jų išlaidų sudedamąsias dalis.

39 straipsnis

Trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos

1.   Susitariančiosios Šalies prašymu Susitariančiosios Šalys Regioniniame valdymo komitete konsultuojasi viena su kita:

a)

dėl transporto klausimų, kurie sprendžiami tarptautinėse organizacijose ir įgyvendinant regionines iniciatyvas;

b)

dėl Susitariančiųjų Šalių ir trečiųjų valstybių santykių transporto srityje galimo vystymosi įvairių aspektų ir dėl šioje srityje sudarytų dvišalių ar daugiašalių susitarimų reikšmingų elementų įgyvendinimo.

2.   Skubiais atvejais 1 dalyje numatytos konsultacijos surengiamos kuo greičiau ir bet kuriuo atveju – per tris mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

40 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   I–VI protokoluose nustatomos Europos Sąjungai ir atitinkamai Susitariančiajai Pietryčių Europos Šaliai taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės ir atitinkami laikotarpiai.

2.   Kiekvienos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies laipsniškas perėjimas prie visapusiško Transporto bendrijos reikalavimų taikymo yra vertinamas. Vertinimus atlieka Europos Komisija, bendradarbiaudama su atitinkama Susitariančiąja Pietryčių Europos Šalimi. Europos Komisija gali pradėti vertinimą savo arba atitinkamos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies iniciatyva.

3.   Jeigu Europos Sąjunga nustato, kad sąlygos yra įvykdytos, ji informuoja apie tai Regioninį valdymo komitetą ir po to sprendžia, ar atitinkama Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis yra tinkama pereiti į kitą Transporto bendrijos etapą.

4.   Jeigu Europos Sąjunga nustato, kad sąlygos neįvykdytos, Europos Komisija praneša apie tai Regioniniam valdymo komitetui. Europos Sąjunga atitinkamai Susitariančiajai Pietryčių Europos Šaliai rekomenduoja konkrečius patobulinimus.

ĮSIGALIOJIMAS, PERŽIŪRA, NUTRAUKIMAS IR KITOS NUOSTATOS

41 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Sutartį pasirašiusios Šalys ją ratifikuoja arba patvirtina savo nustatyta tvarka. Ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate, o jis apie tai praneša visoms kitoms Sutartį pasirašiusioms Šalims ir atlieka visas kitas depozitaro funkcijas.

2.   Sutartis įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po to, kai Europos Sąjunga ir bent keturios Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys deponavo ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentus. Kiekvienai Sutartį pasirašiusiai Šaliai, kuri ją ratifikuoja arba patvirtina po tos dienos, ji įsigalioja pirmąją mėnesio dieną, praėjus vienam mėnesiui po to, kai ta Šalis deponavo savo ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentą.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, Europos Sąjunga ir bent trys Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys gali nuspręsti Sutartį tarpusavyje taikyti laikinai nuo jos pasirašymo dienos pagal taikomą vidaus teisę, jeigu jos praneša apie tai depozitarui, o šis apie tai praneša kitoms Susitariančiosioms Šalims.

42 straipsnis

Peržiūra

Sutartis peržiūrima bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu ir bet kokiu atveju – po penkerių metų nuo jos įsigaliojimo.

43 straipsnis

Nutraukimas

1.   Kiekviena Susitariančioji Šalis gali denonsuoti Sutartį apie denonsavimą pranešdama depozitarui, o šis apie tai praneša kitoms Susitariančiosioms Šalims. Jeigu Sutartį denonsuoja Europos Sąjunga, Sutartis nustoja galioti praėjus vieniems metams nuo tokio pranešimo apie denonsavimą dienos. Jeigu Sutartį denonsuoja bet kuri Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis, ji nustoja galioti tik tai Susitariančiajai Šaliai, praėjus vieniems metams nuo tokio pranešimo apie denonsavimą dienos.

2.   Susitariančiajai Pietryčių Europos Šaliai įstojus į Europos Sąjungą, ta Susitariančioji Šalis automatiškai praranda Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies pagal Sutartį statusą ir tampa ES valstybe nare.

44 straipsnis

Kalbos

Sutartis sudaryta vienu originaliu egzemplioriumi Europos Sąjungos institucijų ir Susitariančiųjų Pietryčių Europos Šalių oficialiomis kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

Съставено в Брюксел на девети октомври през две хиляди и седемнадесета година.

Hecho en Bruselas, el nueve de octubre de dos mil diecisiete.

V Bruselu dne devátého října dva tisíce sedmnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den niende oktober to tusind og sytten.

Geschehen zu Brüssel am neunten Oktober zweitausendsiebzehn.

Kahe tuhande seitsmeteistkümnenda aasta oktoobrikuu üheksandal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις εννέα Οκτωβρίου δύο χιλιάδες δεκαεπτά.

Done at Brussels on the ninth day of October in the year two thousand and seventeen.

Fait à Bruxelles, le neuf octobre deux mille dix-sept.

Sastavljeno u Bruxellesu devetog listopada godine dvije tisuće sedamnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì nove ottobre duemiladiciassette.

Briselē, divi tūkstoši septiņpadsmitā gada devītajā oktobrī.

Priimta du tūkstančiai septynioliktų metų spalio devintą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenhetedik év október havának kilencedik napján.

Magħmul fi Brussell, fid-disa’ jum ta’ Ottubru fis-sena elfejn u sbatax.

Gedaan te Brussel, negen oktober tweeduizend zeventien.

Sporządzono w Brukseli dnia dziewiątego października roku dwa tysiące siedemnastego.

Feito em Bruxelas, em nove de outubro de dois mil e dezassete.

Întocmit la Bruxelles la nouă octombrie două mii șaptesprezece.

V Bruseli deviateho októbra dvetisícsedemnásť.

V Bruslju, dne devetega oktobra leta dva tisoč sedemnajst.

Tehty Brysselissä yhdeksäntenä päivänä lokakuuta vuonna kaksituhattaseitsemäntoista.

Som skedde i Bryssel den nionde oktober år tjugohundrasjutton.

Sačinjeno u Briselu devetog dana oktobra u godini dvijehiljadesedamnaestoj.

Составен во Брисел на деветиот ден од месецот октомври во две илјади и седумнаесеттата година.

Sačinjeno u Briselu devetog dana oktobra dvije hiljade sedamnaeste godine.

BËRË në Bruksel, më nëntë tetor, dy mijë e shtatëmbëdhjetë.

Сачињено у Бриселу деветог дана октобра у години двијехиљадеседамнаестој.

За Европейския съюз

Por la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image 1

Image 2

Për Republikën e Shqipërisë

Image 3

Za Bosnu i Hercegovinu

Za Bosnu i Hercegovinu

3a Боснy и Xерueroвннy

Image 4

Za Bivšu Jugoslovensku Republiku Makedoniju

Për Kosovën (*2)

Za Kosovo (*3)

Image 5

Za Crnu Goru

Image 6

Za Republiku Srbiju

Image 7

(*1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(1)   2016 m. vasario 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/758, kuriuo dėl III priedo pritaikymo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 (ES OL L 126, 2016 5 14, p. 3)

(2)   2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (ES OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(*2)  Ky përcaktim nuk paragjykon qëndrimin ndaj statusit dhe është në përputhje me Rezolutën 1244/1999 dhe Opinionin e Gjykatës Ndërkombëtare të Drejtësisë mbi shpalljen e pavarësisë së Kosovës.

(*3)  Ovaj naziv ne prejudicira stavove о statusu i u skladu je sa RSBUN 1244/1999 i mišljenjem Međunarodnog Suda Pravde о deklaraciji о nezavisnosti Kosova.

I PRIEDAS

TRANSPORTO SEKTORIUI TAIKOMOS TAISYKLĖS IR SUSIJĘ KLAUSIMAI

I.1 PRIEDAS

TAISYKLĖS, TAIKOMOS PIETRYČIŲ EUROPOS PAGRINDINĮ TINKLĄ SUDARANČIAI TRANSPORTO INFRASTRUKTŪRAI

Jei šiame priede arba I–VI protokoluose nenurodyta kitaip, toliau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikytinos nuostatos yra taikomos laikantis pagrindinės sutarties ir II priedo dėl horizontaliojo pritaikymo. Prireikus toliau nurodoma, kaip konkrečiai pritaikomas kiekvienas teisės aktas.

Toliau daroma nuoroda į paskutinę Europos Sąjungos teisės aktų versiją su paskutiniais pakeitimais.

Reguliuojama sritis

Teisės aktai

TEN-T plėtra

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 661/2010/ES (ES OL L 348, 2013 12 20, p. 1).

2016 m. vasario 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/758, kuriuo dėl III priedo pritaikymo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 (ES OL L 126, 2016 5 14, p. 3.)

TEN-T ORIENTACINĖS PLĖTROS Į VAKARŲ BALKANUS ŽEMĖLAPIAI (PAGRINDINIS ir VISUOTINIS TINKLAI)

Image 8
Image 9
Image 10
Image 11

I.2 PRIEDAS

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTUI TAIKOMOS TAISYKLĖS

Jei šiame priede arba I–VI protokoluose nenurodyta kitaip, toliau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikytinos nuostatos yra taikomos laikantis pagrindinės sutarties ir II priedo dėl horizontaliojo pritaikymo. Prireikus toliau nurodoma, kaip konkrečiai pritaikomas kiekvienas teisės aktas.

Toliau daroma nuoroda į paskutinę Europos Sąjungos teisės aktų versiją su paskutiniais pakeitimais.

Reguliuojama sritis

Teisės aktai

Patekimas į rinką

Reglamentas Nr. 11 dėl diskriminacijos panaikinimo transporto įkainių ir sąlygų atžvilgiu įgyvendinant 1960 m. rugpjūčio 16 d. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 79 straipsnio 3 dalį (EB OL 52, 1960 8 16, p. 1121).

2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (ES OL L 343, 2012 12 14, p. 32).

2014 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 869/2014 dėl naujų keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų (ES OL L 239, 2014 8 12, p. 1).

2015 m. sausio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/10 dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų prašantiems pareiškėjams taikomų kriterijų, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 870/2014 (ES OL L 3, 2015 1 7, p. 34).

2015 m. vasario 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/171 dėl tam tikrų geležinkelio įmonių licencijavimo procedūros aspektų (ES OL L 29, 2015 2 5, p. 3).

2015 m. birželio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/909 dėl išlaidų, kurios tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarkos (ES OL L 148, 2015 6 13, p. 17).

2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas (OL L 181, 2015 7 9, p. 1).

2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo (ES OL L 94, 2016 4 8, p. 1).

2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo (ES OL L 276, 2010 10 20, p. 22).

Traukinio mašinisto pažymėjimų išdavimas

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (ES OL L 315, 2007 12 3, p. 51).

2009 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 36/2010 dėl traukinio mašinisto pažymėjimų, papildomų sertifikatų, patvirtintų papildomų sertifikatų nuorašų ir prašymo išduoti traukinio mašinisto pažymėjimą formų Bendrijos modelių pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/59/EB (ES OL L 13, 2010 1 19, p. 1).

2009 m. spalio 29 d. Komisijos sprendimas 2010/17/EB patvirtinti pagrindinius traukinio mašinisto pažymėjimų ir papildomų sertifikatų, numatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/59/EB, registrų parametrus (ES OL L 8, 2010 1 13, p. 17).

2011 m. lapkričio 22 d. Komisijos sprendimas 2011/765/ES dėl kriterijų, kuriais remiantis pripažįstami traukinių mašinistų mokymo centrai bei traukinių mašinistų egzaminuotojai ir organizuojami egzaminai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/59/EB (ES OL L 314, 2011 11 29, p. 36).

Sąveikumas

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje (ES OL L 138, 2016 5 26, p. 44).

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje (ES OL L 191, 2008 7 18, p. 1).

(Tačiau žr. Direktyvos (ES) 2016/797 58 straipsnį).

2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimas 2009/965/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje 27 straipsnio 4 dalyje nurodyto informacinio dokumento (ES OL L 341, 2009 12 22, p. 1).

2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1299/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos infrastruktūros posistemio techninės sąveikos specifikacijos (ES OL L 356, 2014 12 12, p. 1).

2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (ES OL L 356, 2014 12 12, p. 110).

2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1301/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos energijos posistemio techninės sąveikos specifikacijos (ES OL L 356, 2014 12 12, p. 179).

2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1302/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Lokomotyvai ir keleiviniai riedmenys“ techninės sąveikos specifikacijos (ES OL L 356, 2014 12 12, p. 228).

2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1303/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos geležinkelių tunelių saugos techninės sąveikos specifikacijos (OL L 356, 2014 12 12, p. 394).

2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1304/2014 dėl posistemio „Geležinkelių riedmenys. Triukšmas“ techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/232/EB ir panaikinamas Sprendimas 2011/229/ES (ES OL L 356, 2014 12 12, p. 421).

2014 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1305/2014 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos telematikos priemonių, skirtų krovinių vežimo paslaugoms teikti, posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 62/2006 (ES OL L 356, 2014 12 12, p. 438).

2011 m. spalio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/665/ES dėl Europos patvirtintų geležinkelio transporto priemonių tipų registro (ES OL L 64, 2011 10 8, p. 32).

2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/880/ES dėl geležinkelio infrastruktūros registro bendrųjų specifikacijų, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/633/ES (ES OL L 356, 2014 12 12, p. 489).

2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos sprendimas 2012/757/ES dėl Europos Sąjungos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/756/EB (ES OL L 345, 2012 12 15, p. 1).

2011 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimas 2011/229/ES dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemio „Geležinkelių riedmenys. Triukšmas“ techninių sąveikos specifikacijų (ES OL L 99, 2011 4 13, p. 1).

2011 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimas 2011/291/ES dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos posistemio „Lokomotyvai ir keleiviniai riedmenys“ techninės sąveikos specifikacijos (ES OL L 139, 2011 5 26, p. 1).

2011 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos (ES OL L 123, 2011 5 12, p. 11).

2011 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimas 2011/314/ES dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos (ES OL L 144, 2011 5 31, p. 1).

2011 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 201/2011 dėl atitikties patvirtintam geležinkelių transporto priemonės tipui deklaracijos pavyzdžio (OL L 57, 2011 3 2, p. 8).

2016 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/919 dėl geležinkelių sistemos Europos Sąjungoje kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninės sąveikos specifikacijos (ES OL L 158, 2016 6 15, p. 18).

2013 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 321/2013 dėl Europos Sąjungos geležinkelių sistemos posistemio „Riedmenys. Prekiniai vagonai“ techninės sąveikos specifikacijos, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2006/861/EB (ES OL L 104, 2013 4 12, p. 1).

2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas 2010/713/ES dėl atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimo ir EB patikros procedūrų modulių, skirtų naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB priimtose techninėse sąveikos specifikacijose (ES OL L 319, 2010 12 4, p. 1).

Europos Sąjungos geležinkelių agentūra

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/796 dėl Europos Sąjungos geležinkelių agentūros ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 881/2004 (ES OL L 138, 2016 5 26, p. 1).

Geležinkelių sauga

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (ES OL L 138, 2016 5 26, p. 102).

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (ES OL L 164, 2004 4 30, p. 44).

(Tačiau žr. Direktyvos (ES) 2016/798 34 straipsnį)

2007 m. birželio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 653/2007 dėl Europos bendros saugos sertifikatų ir paraiškų dokumentų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnį formos naudojimo ir dėl saugos sertifikatų, išduodamų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/14/EB, galiojimo (ES OL L 153, 2007 6 14, p. 9).

2011 m. gegužės 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 445/2011 dėl subjektų, atsakingų už prekinių vagonų priežiūrą, sertifikavimo sistemos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 653/2007 (ES OL L 122, 2011 5 11, p. 22).

2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1158/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų geležinkelių saugos sertifikatui gauti (ES OL L 326, 2010 12 10, p. 11).

2010 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1169/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų įgaliojimams geležinkelių saugos srityje gauti (ES OL L 327, 2010 12 11, p. 13).

2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1078/2012 dėl bendrojo stebėsenos saugos būdo, kurį, gavę saugos sertifikatą arba saugos įgaliojimus, taiko geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, taip pat už techninę priežiūrą atsakingi subjektai (ES OL L 320, 2012 11 17, p. 8).

2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012 dėl priežiūros, kurią, išdavusios saugos sertifikatą arba saugos įgaliojimus, vykdo nacionalinės saugos institucijos, bendrojo saugos būdo (ES OL L 320, 2012 11 17, p. 3).

2009 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimas 2009/460/EB dėl bendrojo saugos būdo, kaip įvertinti pasiektus saugos tikslus, priėmimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnį (ES OL L 150, 2009 6 13, p. 11).

Pavojingųjų krovinių vežimas vidaus keliais

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (ES OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

Gabenamieji slėginiai įrenginiai

2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir panaikinanti Tarybos direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB, 84/527/EEB ir 1999/36/EB (ES OL L 165, 2010 6 30, p. 1).

Socialinė sritis. Darbo laikas ir (arba) valandos

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (ES OL L 299, 2003 11 18, p. 9).

2005 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 2005/47/EB, dėl Europos Geležinkelių Bendrijos (CER) ir Europos Transporto Darbuotojų Federacijos (ETF) susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų (ES OL L 195, 2005 7 27, p. 15) – Europos Transporto Darbuotojų Federacijos (ETF) ir Europos Geležinkelių Bendrijos (CER) sudarytas susitarimas dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas, darbo sąlygų tam tikrų aspektų.

Keleivių teisės

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (ES OL L 315, 2007 12 3, p. 14).

I.3 PRIEDAS

KELIŲ TRANSPORTUI TAIKOMOS TAISYKLĖS

Jei šiame priede arba I–VI protokoluose nenurodyta kitaip, toliau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikytinos nuostatos yra taikomos laikantis pagrindinės sutarties ir II priedo dėl horizontaliojo pritaikymo. Prireikus toliau nurodoma, kaip konkrečiai pritaikomas kiekvienas teisės aktas.

Toliau daroma nuoroda į paskutinę Europos Sąjungos teisės aktų versiją su paskutiniais pakeitimais.

Reguliuojama sritis

Teisės aktai

Kelių apmokestinimo infrastruktūra. Metiniai transporto priemonių mokesčiai

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (ES OL L 187, 1999 7 20, p. 42).

Leidimas verstis profesine vežimo kelių transportu veikla

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (ES OL L 300, 2009 11 14, p. 51).

Socialinės nuostatos. Vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpiai

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (ES OL L 102, 2006 4 11, p. 1).

2010 m. liepos 1 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 581/2010 dėl ilgiausių leistinų laikotarpių, per kuriuos turi būti perkelti susiję duomenys iš transporto priemonių ir vairuotojų kortelių (ES OL L 168, 2010 7 2, p. 16).

Tachografai

2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (ES OL L 60, 2014 2 28, p. 1).

2016 m. sausio 21 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/68 dėl elektroniniams vairuotojų kortelių registrams sujungti reikalingų bendrų procedūrų ir specifikacijų (ES OL L 15, 2016 1 22, p. 51).

2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai (ES OL L 139, 2016 5 26, p. 1).

Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (ES OL L 370, 1985 12 31, p. 8).

(Tačiau žr. Reglamento (ES) Nr. 165/2014 /46 straipsnį)

Socialinės teisės aktų vykdymo užtikrinimas

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Tarybos direktyvą 88/599/EEB (ES OL L 102, 2006 4 11, p. 35).

Veiklos patvirtinimo blankas

2007 m. balandžio 12 d. Komisijos sprendimas 2007/230/EB dėl blanko, naudojamo įgyvendinant socialinius teisės aktus, susijusius su kelių transporto veikla (ES OL L 99, 2007 4 14, p. 14).

Darbo laikas

2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (EB OL L 80, 2002 3 23, p. 35).

Gabenamieji slėginiai įrenginiai

2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir panaikinanti Tarybos direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB, 84/527/EEB ir 1999/36/EB (ES OL L 165, 2010 6 30, p. 1).

Techninė apžiūra

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (ES OL L 127, 2014 4 29, p. 51).

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (ES OL L 141, 2009 6 6, p. 12).

(Tačiau žr. Direktyvos 2014/45/ES 24 straipsnį)

Patikrinimas kelyje

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 134).

2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje (OL L 203, 2000 8 10, p. 1).

(Tačiau žr. Direktyvos 2014/47/ES 27 straipsnį)

Greičio ribotuvai

1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje (ES OL L 57, 1992 3 2, p. 27).

Saugos diržai

1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/671/EEB dėl saugos diržų ir vaikų tvirtinimo sistemų transporto priemonėse privalomojo naudojimo (EB OL L 373, 1991 12 31, p. 26).

Veidrodėliai

2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/38/EB dėl Bendrijoje įregistruotose sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse įrengtų veidrodėlių modifikavimo (EB OL L 184, 2007 7 14, p. 25).

Registracijos dokumentai

1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (EB OL L 138, 1999 6 1, p. 57).

2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/103/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo adaptuojanti tam tikras direktyvas transporto politikos srityje (ES OL L 363, 2006 12 20, p. 344)

Vairuotojų mokymas

2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB (ES OL L 226, 2003 9 10, p. 4).

Vairuotojo pažymėjimas

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (ES OL L 403, 2006 12 30, p. 18)

2012 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 383/2012, kuriuo nustatomi lustinių vairuotojo pažymėjimų techniniai reikalavimai (ES OL L 120, 2012 5 5, p. 1).

Keitimasis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu

2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/413, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (ES OL L 68, 2015 3 13, p. 9).

Pavojingųjų krovinių vežimas vidaus keliais

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (ES OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

Pavojingųjų krovinių vežimo tikrinimas

1995 m. spalio 6 d. Tarybos direktyva 95/50/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų (ES OL L 249, 1995 10 17, p. 35).

Tuneliai

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų (ES OL L 167, 2004 4 30, p. 39).

Kelių infrastruktūros saugumo valdymas

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (ES OL L 319, 2008 11 29, p. 59).

Transporto priemonių matmenys ir masė

1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (ES OL L 235, 1996 9 17, p. 59).

Keleivių teisės

2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (ES OL L 55, 2011 2 28, p. 1).

Netaršios transporto priemonės ir (arba) alternatyviųjų degalų infrastruktūra

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (ES OL L 120, 2009 5 15, p. 5).

2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (ES OL L 307, 2014 10 28, p. 1).

Intelektinės transporto sistemos

2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos (ES OL L 207, 2010 8 6, p. 1).

2011 m. liepos 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/453/ES, kuriuo patvirtinamos valstybių narių ataskaitų rengimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/40/ES gairės (ES OL L 193, 2011 7 23, p. 48).

2016 m. vasario 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/209 dėl standartizacijos prašymo Europos standartizacijos organizacijoms dėl miestų teritorijų intelektinių transporto sistemų (ITS), siekiant užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES dėl kelių transporto ir jo sąsajų su kitų rūšių transportu srities intelektinių transporto sistemų diegimo sistemos įgyvendinimą (ES OL L 39, 2016 2 16, p. 48).

2012 m. lapkričio 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 305/2013, kuriuo dėl sąveikios europinės pagalbos iškvietos paslaugos suderinto teikimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES (ES OL L 91, 2013 4 3, p. 1).

2013 m. gegužės 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 885/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos ITS direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl informavimo apie saugias sunkvežimių ir komercinių transporto priemonių stovėjimo vietas paslaugų teikimo (ES OL L 247, 2013 9 18, p. 1).

2013 m. gegužės 15 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 886/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/40/ES papildoma nuostatomis dėl duomenų, kurių reikia, kad vartotojams, kai įmanoma, nemokamai galima būtų teikti su eismo sauga susijusią būtinąją universalią eismo informaciją, ir tos informacijos teikimo procedūrų (ES OL L 247, 2013 9 18, p. 6).

2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2015/962, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES nuostatos, susijusios su visoje Europos Sąjungoje teikiamomis tikralaikės eismo informacijos paslaugomis (ES OL L 157, 2015 6 23, p. 21).

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 585/2014/ES dėl sąveikios visos ES pagalbos iškvietos paslaugos „eCall“ diegimo (ES OL L 164, 2014 6 3, p. 6).

Kelių rinkliavos sistemos

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje (ES OL L 166, 2004 4 30, p. 124).

2009 m. spalio 6 d. Komisijos sprendimas 2009/750/EB dėl Europos elektroninės rinkliavos paslaugos apibrėžimo ir techninių elementų (ES OL L 268, 2009 10 13, p. 11).

Tipo patvirtinimas

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (ES OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

I.4 PRIEDAS

JŪRŲ TRANSPORTUI TAIKOMOS TAISYKLĖS

Jei šiame priede arba I–VI protokoluose nenurodyta kitaip, toliau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikytinos nuostatos yra taikomos laikantis pagrindinės sutarties ir II priedo dėl horizontaliojo pritaikymo. Prireikus toliau nurodoma, kaip konkrečiai pritaikomas kiekvienas teisės aktas.

Toliau daroma nuoroda į paskutinę Europos Sąjungos teisės aktų versiją su paskutiniais pakeitimais.

Reguliuojama sritis

Teisės aktai

Jūrų politika

2011 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011, kuriuo sukuriama integruotos jūrų politikos tolesnio vystymo paramos programa (ES OL L 132, 2011 12 5, p. 1).

Patekimas į rinką

1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (EB OL L 364, 1992 12 12, p. 7).

1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4055/86 dėl laisvės teikti paslaugas principo taikymo jūrų transporto paslaugoms tarp valstybių narių bei valstybių narių ir trečiųjų šalių (ES OL L 378, 1986 12 31, p. 1).

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 789/2004 dėl krovininių ir keleivinių laivų perkėlimo Bendrijoje iš vieno registro į kitą, panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 613/91 (ES OL L 138, 2004 4 30, p. 19).

1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4058/86 dėl koordinuotų veiksmų siekiant užtikrinti laisvą prieigą prie krovinių okeaniniuose reisuose (EB OL L 378, 1986 12 31, p. 21).

Tarptautiniai santykiai

1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4057/86 dėl nesąžiningos kainų nustatymo veiklos jūrų transporte (ES OL L 378, 1986 12 31, p. 14).

Tarptautiniai susitarimai

2011 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimas 2012/22/ES dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo, išskyrus jo 10 ir 11 straipsnius (ES OL L 8, 2012 1 12, p. 1).

2011 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimas 2012/23/ES dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo, kiek tai susiję su jo 10 ir 11 straipsniais (ES OL L 8, 2012 1 12, p. 13).

Laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijos. Pripažintos organizacijos

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (ES OL L 131, 2009 5 28, p. 47).

2009 m. birželio 16 d. Komisijos sprendimas 2009/491/EB dėl kriterijų, kurių turėtų būti laikomasi sprendžiant, ar gali būti laikoma, kad vėliavos valstybės vardu veikiančios organizacijos veikla kelia nepriimtiną grėsmę saugai ar aplinkai (ES OL L 162, 2009 6 25, p. 6).

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (ES OL L 131, 2009 5 28, p. 11).

2014 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 788/2014, kuriuo nustatomos išsamios vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo ir laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų pripažinimo panaikinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnius taisyklės (ES OL L 214, 2014 7 19, p. 12).

Vėliavos valstybė

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/21/EB dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi (ES OL L 131, 2009 5 28, p. 132).

Uosto valstybės kontrolė

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (ES OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

Laivų eismo stebėsena

2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB, įdiegianti Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinanti Tarybos direktyvą 93/75/EEB (EB OL L 208, 2002 8 5, p. 10).

Tarptautinis saugaus valdymo kodeksas

2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo kodekso įgyvendinimo Bendrijoje ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3051/95 (ES OL L 64, 2006 3 4, p. 1).

Pranešimo formalumai

2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams, kuria panaikinama Direktyva 2002/6/EB (ES OL L 283, 2010 10 29, p. 1).

Laivų įrenginiai

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/90/ES dėl laivų įrenginių, kuria panaikinama Tarybos direktyva 96/98/EB (ES OL L 257, 2014 8 28, p. 146).

Keleiviniai laivai

2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/25/EB dėl specialių ro-ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų (ES OL L 123, 2003 5 17, p. 22).

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (ES OL L 131, 2009 5 28, p. 24).

1998 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos (EB OL L 188, 1998 7 2, p. 35).

2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (ES OL L 163, 2009 6 25, p. 1).

1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 1999/35/EB dėl privalomų patikrinimų sistemos, užtikrinančios saugų ro-ro keltų ir greitaeigių keleivinių laivų, kuriais teikiamos reguliarios paslaugos, plaukiojimą (EB OL L 138, 1999 6 1, p. 1).

Žvejybos laivų sauga

1997 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyva 97/70/EB, nustatanti suderintus saugumo reikalavimus 24 metrų ilgio ir ilgesniems žvejybos laivams (EB OL L 34, 1998 2 9, p. 1).

Naftos tanklaiviai

2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 530/2012 dėl dvigubo korpuso arba lygiaverčių dizaino reikalavimų greitesnio įvedimo viengubo korpuso naftos tanklaiviams (EB OL L 172, 2012 6 30, p. 3).

Balkeriai

2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/96/EB, nustatanti sausakrūvių laivų saugaus pakrovimo ir iškrovimo suderintus reikalavimus ir tvarką (EB OL L 13, 2002 1 16, p. 9).

Avarijų tyrimas

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/18/EB, nustatanti pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (ES OL L 131, 2009 5 28, p. 114).

2011 m. liepos 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 651/2011, kuriuo patvirtinamos valstybių narių, bendradarbiaujant su Komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB 10 straipsnį, sukurtos nuolatinio bendradarbiavimo sistemos darbo tvarkos taisyklės (ES OL L 177, 2011 7 6, p. 18).

2011 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1286/2011, kuriuo priimama bendroji jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo metodika, parengta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB 5 straipsnio 4 dalį (ES OL L 328, 2011 12 10, p. 36).

Draudimas

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/20/EB dėl laivų savininkų atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus draudimo (ES OL L 131, 2009 5 28, p. 128).

Tarša iš laivų

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už taršos pažeidimus, įskaitant baudžiamąsias, įvedimo (ES OL L 255, 2005 9 30, p. 11).

Laivuose susidarančios atliekos

2000 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/59/EB dėl uosto priėmimo įrenginių, skirtų laivuose susidarančioms atliekoms ir krovinių likučiams (EB OL L 332, 2000 12 28, p. 81).

Organiniai alavo junginiai

2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 782/2003 dėl draudimo naudoti laivuose organoalavo junginius (ES OL L 115, 2003 5 9, p. 1).

Jūrų saugumas

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (ES OL L 129, 2004 4 29, p. 6).

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/65/EB dėl uostų apsaugos stiprinimo (ES OL L 310, 2005 11 25, p. 28).

2008 m. balandžio 9 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 324/2008, nustatantis iš dalies pakeistą Komisijos patikrinimų laivybos apsaugos srityje tvarką (ES OL L 98, 2008 4 10, p. 5).

Jūrininkų mokymas

2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (ES OL L 323, 2008 12 3, p. 33).

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/45/EB dėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų abipusio pripažinimo (ES OL L 255, 2005 9 30, p. 160).

Socialiniai aspektai

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/54/ES dėl tam tikrų vėliavos valstybės įsipareigojimų užtikrinti, kad būtų laikomasi 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir kad ji būtų vykdoma (ES OL L 329, 2013 12 10, p. 1).

1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (EB OL L 167, 1999 7 2, p. 33).

1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/95/EB dėl jūrininkų darbo valandoms į Bendrijos uostus įplaukusiuose laivuose taikomų nuostatų įgyvendinimo (EB OL L 14, 2000 1 20, p. 29).

2009 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2009/13/EB, įgyvendinanti Europos bendrijos laivų savininkų asociacijų (ECSA) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) sudarytą susitarimą dėl 2006 m. Konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/63/EB (ES OL L 124, 2009 5 20, p. 30).

1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva 92/29/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, skirtų gerinti medicininį gydymą laivuose (EB OL L 113, 1992 4 30, p. 19).

Jūrų ir vidaus vandenų keliai

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (ES OL L 334, 2010 12 17, p. 1).

Gabenamieji slėginiai įrenginiai

2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir panaikinanti Tarybos direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB, 84/527/EEB ir 1999/36/EB (ES OL L 165, 2010 6 30, p. 1).

Europos jūrų saugumo agentūra

2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (EB OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas

2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ir iš dalies keičiantis saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus (EB OL L 324, 2002 11 29, p. 1).

I.5 PRIEDAS

VEŽIMUI VIDAUS VANDENS KELIAIS TAIKOMOS TAISYKLĖS

Jei šiame priede arba I–VI protokoluose nenurodyta kitaip, toliau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikytinos nuostatos yra taikomos laikantis pagrindinės sutarties ir II priedo dėl horizontaliojo pritaikymo. Prireikus toliau nurodoma, kaip konkrečiai pritaikomas kiekvienas teisės aktas.

Toliau daroma nuoroda į paskutinę Europos Sąjungos teisės aktų versiją su paskutiniais pakeitimais.

Reguliuojama sritis

Teisės aktai

Patekimas į rinką

1996 m. liepos 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1356/96 dėl bendrųjų taisyklių, taikytinų prekių ar keleivių vežimui vidaus vandenų keliais tarp valstybių narių, siekiant užtikrinti laisvę teikti tokias transporto paslaugas (EB OL L 175, 1996 7 13, p. 7).

1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3921/91, nustatantis sąlygas, pagal kurias vežėjai nerezidentai gali vežti krovinius arba keleivius valstybės narės vidaus vandens keliais (EB OL L 373, 1991 12 31, p. 1).

1999 m. kovo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 718/99 dėl Bendrijos laivyno pajėgumo politikos skatinti vidaus vandenų transportą (EB OL L 90, 1999 4 2, p. 1).

1996 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 96/75/EB dėl frachtavimo ir kainodaros nacionaliniame ir tarptautiniame Bendrijos vidaus vandens kelių transporte (EB OL L 304, 1996 11 27, p. 12).

1985 m. spalio 17 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2919/85, nustatantis peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reinu, taikomos Reinu plaukiojantiems laivams, minimų priemonių prieinamumą (EB OL L 280, 1985 10 22, p. 4).

Vertimasis profesine veikla

1987 m. lapkričio 9 d. Tarybos direktyva Nr. 87/540/EEB dėl leidimo verstis krovinių vežėjo vandens keliais vidaus ir tarptautiniais maršrutais veikla bei abipusio diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją verstis šia veikla patvirtinančių dokumentų pripažinimo (EB OL L 322, 1987 11 12, p. 20).

Laivavedžių pažymėjimai

1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (EB OL L 373, 1991 12 31, p. 29).

1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/50/EB dėl nacionalinių laivų kapitonų pažymėjimų, leidžiančių vežti krovinius ir keleivius Bendrijos vidaus vandenų keliais, įgijimo sąlygų suderinimo (EB OL L 235, 1996 9 17, p. 31).

Saugos / techniniai reikalavimai

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/100/EB dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo (ES OL L 259, 2009 10 2, p. 8).

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (ES OL L 252, 2016 9 16, p. 118).

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (ES OL L 389, 2006 12 30, p. 1).

(Tačiau žr. Direktyvos (ES) 2016/1629 38 straipsnį).

Pavojingųjų krovinių vežimas vidaus keliais

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

Upių informacijos paslaugos

2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose (ES OL L 255, 2005 9 30, p. 152).

2013 m. rugsėjo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 909/2013 dėl vidaus vandenų navigacijos elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistemos (vidaus vandenų ECDIS) techninių specifikacijų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/44/EB (ES OL L 258, 2013 9 28, p. 1).

2010 m. sausio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 164/2010 dėl laivų vidaus vandenų navigacijos elektroninių pranešimų techninių specifikacijų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose 5 straipsnyje (ES OL L 57, 2010 3 6, p. 1).

2007 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 416/2007 dėl pranešimų kapitonams techninių specifikacijų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose 5 straipsnyje (ES OL L 105, 2007 4 23, p. 88).

2007 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 415/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose 5 straipsnyje minimos laivų buvimo vietos nustatymo ir sekimo sistemos techninių specifikacijų (ES OL L 105, 2007 4 23, p. 35).

2007 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 414/2007 dėl techninių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose 5 straipsnyje nurodytų upių informacijos paslaugų (UIP) planavimo, įgyvendinimo ir naudojimo gairių (ES OL L 105, 2007 4 23, p. 1).

Aplinka

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/30/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 98/70/EB nuostatas dėl benzino, dyzelinių degalų (dyzelino) ir gazolių kokybės rodiklių, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir mažinimo mechanizmą, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 1999/32/EB nuostatas dėl vidaus vandens kelių laivų kuro kokybės rodiklių ir panaikinanti Direktyvą 93/12/EEB (ES OL L 140, 2009 6 5, p. 88).

2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1628 dėl reikalavimų, susijusių su ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių dujinių ir kietųjų dalelių išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis ir tipo patvirtinimu, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1024/2012 ir (ES) Nr. 167/2013 ir iš dalies keičiama bei panaikinama Direktyva 97/68/EB (ES OL L 252, 2016 9 16, p. 53).

 

1997 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo (EB OL L 59, 1998 2 27, p. 1).

(Tačiau žr. Reglamento (ES) 2016/1628 64 straipsnį)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/26/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo (ES OL L 146, 2004 4 30, p. 1).

Jūrų ir vidaus vandenų keliai

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (ES OL L 334, 2010 12 17, p. 1).

I.6 PRIEDAS

TRANSPORTO SEKTORIUI TAIKOMOS APLINKOSAUGOS TAISYKLĖS

Jei šiame priede arba I–VI protokoluose nenurodyta kitaip, toliau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikytinos nuostatos yra taikomos laikantis pagrindinės sutarties ir II priedo dėl horizontaliojo pritaikymo. Prireikus toliau nurodoma, kaip konkrečiai pritaikomas kiekvienas teisės aktas.

Toliau daroma nuoroda į paskutinę Europos Sąjungos teisės aktų versiją su paskutiniais pakeitimais.

Reguliuojama sritis

Teisės aktai

Poveikio vertinimas

2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (ES OL L 26, 2012 1 28, p. 1)

ir 1991 m. Konvencija dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo konvencija).

Laikantis Europos Sąjungos standartų atliekamas visų projektų, kurie patenka į šios Sutarties taikymo sritį, poveikio aplinkai vertinimas. Be to, tarpvalstybiniai aspektai turėtų būti nagrinėjami laikantis Espo konvencijos reikalavimų.

2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (ES OL L 197, 2001 7 21, p. 30).

ir Espo konvencijos Strateginis aplinkos vertinimo protokolas (SAV protokolas).

Kai taikoma, atliekamas visų transporto srities planų ir programų poveikio aplinkai vertinimas, panašus į Direktyvoje 2001/42/EB numatytą vertinimą. Be to, tarpvalstybiniai aspektai turėtų būti nagrinėjami laikantis Espo konvencijos SAV protokolo reikalavimų.

Apsauga

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (ES OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

Jei tikėtina, kad projektas darys poveikį gamtos apsaugai reikšmingoms vietovėms, atliekamas tinkamas gamtos apsaugos vertinimas, atitinkantis Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje numatytą vertinimą.

Degalai

1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (EB OL L 350, 1998 12 28, p. 58).

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/802 dėl sieros kiekio sumažinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse (OL L 132, 2016 5 21, p. 58).

Vandens politika

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (EB OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

Visi su navigacija susiję transporto projektai, patenkantys į Sutarties taikymo sritį, turėtų būti rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 7 dalimi.

Visi su navigacija susiję transporto projektai, patenkantys į Sutarties taikymo sritį, kai taikoma, turėtų būti vykdomi vadovaujantis Bendru pranešimu dėl vidaus vandenų laivybos ir aplinkos tvarumo Dunojaus baseine, kuriam pritarė Tarptautinė Dunojaus apsaugos komisija (TDAK), Dunojaus komisija ir Savos komisija.

I.7 PRIEDAS

TRANSPORTO SEKTORIUI TAIKOMOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TAISYKLĖS

Jei šiame priede arba I–VI protokoluose nenurodyta kitaip, toliau nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikytinos nuostatos yra taikomos laikantis pagrindinės sutarties ir II priedo dėl horizontaliojo pritaikymo. Prireikus toliau nurodoma, kaip konkrečiai pritaikomas kiekvienas teisės aktas.

Toliau daroma nuoroda į paskutinę Europos Sąjungos teisės aktų versiją su paskutiniais pakeitimais.

Reguliuojama sritis

Teisės aktai

Peržiūros procedūros

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos Direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (EB OL L 395, 1989 12 30, p. 33).

1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (EB OL L 76 1992 3 23, p. 14).

Viešųjų pirkimų procedūros

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (ES OL L 94, 2014 3 28, p. 1).

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (ES OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (ES OL L 94, 2014 3 28, p. 243).

2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES EB) Nr. 842/2011 (OL L 296, 2015 11 12, p. 1).

Viešosios paslaugos

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (ES OL L 315, 2007 12 3, p. 1).

II PRIEDAS

HORIZONTALUSIS PRITAIKYMAS IR TAM TIKROS PROCEDŪRINĖS TAISYKLĖS

Jei I priede nenustatyta kitaip, tame priede nurodytų teisės aktų nuostatos yra taikomos laikantis pagrindinės sutarties ir šio priedo 1–3 dalių. Kaip konkrečiai turi būti pritaikyti atskiri aktai, nurodyta I priede.

Sutartis taikoma laikantis šio priedo 4 ir 6 punktuose nustatytų procedūrinių taisyklių.

1.   ĮVADINĖS TEISĖS AKTŲ DALYS

Nurodytų teisės aktų preambulės Sutarties tikslais nėra pritaikomos. Jos yra aktualios tiek, kiek yra reikalingos, įgyvendinant Sutartį, tokių teisės aktų nuostatoms tinkamai aiškinti ir taikyti.

2.   SPECIALI TEISĖS AKTŲ TERMINIJA

Toliau pateikiami terminai, vartojami I priede nurodytuose teisės aktuose, suprantami taip:

a)

„Europos bendrija“, „Bendrija“, „Europos Sąjunga“ ir „Sąjunga“ yra „Transporto bendrijos teritorija“;

b)

„Bendrijos teisė“, „Bendrijos teisės aktai“, „Bendrijos dokumentai“, „Sąjungos teisė“, „Sąjungos teisės aktai“, „Sąjungos dokumentai“ ir „Sutartis“ (kai daroma nuoroda į Europos Sąjungos sutartį arba Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo) yra „Transporto bendrijos sutartis“;

c)

„geležinkelių infrastruktūra“ yra „geležinkelių infrastruktūra Transporto bendrijos teritorijoje“;

d)

„kelių infrastruktūra“ yra „kelių infrastruktūra Transporto bendrijos teritorijoje“;

e)

„oro uostų infrastruktūra“ yra „oro uostų infrastruktūra Transporto bendrijos teritorijoje“;

f)

„vidaus vandenų kelių infrastruktūra“ yra „vidaus vandenų kelių infrastruktūra Transporto bendrijos teritorijoje“;

g)

„Europos Bendrijų oficialusis leidinys“ arba „Europos Sąjungos oficialusis leidinys“ yra „Susitariančiųjų Šalių oficialieji leidiniai“.

3.   NUORODOS Į VALSTYBES NARES

Nepažeidžiant šio priedo 4 dalies, jeigu I priede nurodytuose teisės aktuose pateikiamos nuorodos į „valstybę (-es) narę (-es)“, suprantama, kad tos nuorodos taikomos ne tik ES valstybėms narėms, bet ir Susitariančiosioms Pietryčių Europos Šalims.

4.   NUOSTATOS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS KOMITETŲ IR KONSULTACIJŲ SU SUSITARIANČIOSIOMIS PIETRYČIŲ EUROPOS ŠALIMIS

Europos Komisija konsultuojasi su Susitariančiųjų Pietryčių Europos Šalių ekspertais ir jiems suteikia galimybę pateikti rekomendacijas kiekvieną kartą, kai I priede nurodytuose teisės aktuose nustatyta, kad Europos Komisija turi konsultuotis su Europos Sąjungos komitetais ir kad šie turi galimybę pateikti rekomendacijų ar nuomonę.

Kiekviena konsultacija – Europos Komisijos kvietimu surengtas Regioninio valdymo komiteto posėdis, kuriam pirmininkauja Europos Komisija ir kuris vyksta prieš konsultuojantis su atitinkamu Europos Sąjungos komitetu. Europos Komisija kiekvienai Susitariančiajai Pietryčių Europos Šaliai bent prieš dvi savaites iki posėdžio perduoda visą reikalingą informaciją, jeigu dėl specialių aplinkybių jos nereikia pateikti anksčiau.

Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys raginamos pateikti savo nuomonę Europos Komisijai. Europos Komisija deramai atsižvelgia į Susitariančiųjų Pietryčių Europos Šalių pateiktas rekomendacijas.

Minėtos nuostatos negalioja taikant Sutartyje nustatytas konkurencijos taisykles; šios taisyklės reglamentuojamos III priede nustatytomis specialiomis konsultacijų procedūromis.

5.   BENDRADARBIAVIMAS IR KEITIMASIS INFORMACIJA

Kad Susitariančiųjų Šalių kompetentingoms institucijoms būtų lengviau naudotis atitinkamais įgaliojimais, šios institucijos, gavusios prašymą, keičiasi visa tinkamam Sutarties veikimui reikalinga informacija.

6.   NUORODA Į KALBAS

Pagal Sutartį vykdomų procedūrų metu Susitariančiosios Šalys, nepažeisdamos IV priedo, turi teisę vartoti bet kurią oficialią Europos Sąjungos arba kitos Susitariančiosios Šalies kalbą. Tačiau Susitariančiosios Šalys supranta, kad vartojant anglų kalbą minėtos procedūros vyktų sklandžiau. Jeigu oficialus dokumentas yra parengtas ne oficialia Europos Sąjungos institucijų kalba, kartu su juo pateikiamas vertimas į oficialią Europos Sąjungos institucijų kalbą, atsižvelgiant į pirmesnio sakinio nuostatą. Jei Susitariančioji Šalis per žodinę procedūrą ketina vartoti ne oficialią Europos Sąjungos institucijų kalbą, ta Susitariančioji Šalis užtikrina sinchroninį vertimą į anglų kalbą.

III PRIEDAS

PAGRINDINĖS SUTARTIES 17 STRAIPSNYJE NURODYTOS KONKURENCIJOS IR VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Valstybės monopolija

Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis visas komercinio pobūdžio valstybės monopolijas palaipsniui pertvarko taip, kad iki antrojo laikotarpio, nurodyto Sutarties protokole, kuriame nustatomos susijusiai Susitariančiajai Pietryčių Europos Šaliai taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, pabaigos Susitariančiųjų Šalių piliečiai nebūtų diskriminuojami prekių tiekimo ir pardavimo sąlygų atžvilgiu. Regioniniam valdymo komitetui pranešama apie priemones, priimtas šiam tikslui pasiekti.

2 straipsnis

Valstybės pagalbos ir konkurencijos teisės aktų suderinimas

1.   Susitariančiosios Šalys pripažįsta Susitariančiųjų Pietryčių Europos Šalių galiojančių valstybės pagalbos ir konkurencijos teisės aktų suderinimo su tokiais Europos Sąjungos teisės aktais svarbą. Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys stengiasi užtikrinti, kad jų galiojantys ir būsimi valstybės pagalbos ir konkurencijos įstatymai palaipsniui būtų suderinti su acquis.

2.   Šis derinimas pradedamas įsigaliojus Sutarčiai ir iki antrojo laikotarpio, nurodyto Sutarties protokole, kuriame nustatomos kiekvienai susijusiai Susitariančiajai Pietryčių Europos Šaliai taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, pabaigos palaipsniui apima visus Europos Sąjungos valstybės pagalbos ir konkurencijos teisės aktų nuostatų, nurodytų šiame priede, elementus. Susijusi Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis, Europos Komisijai pritarus, taip pat nustato teisės aktų derinimo stebėsenos ir teisėsaugos veiksmų įgyvendinimo būdus.

3 straipsnis

Konkurencijos taisyklės ir kitos ekonominės nuostatos

1.   Toliau išvardyta veikla nesuderinama su tinkamu Sutarties veikimu tiek, kiek ji gali turėti įtakos prekybai tarp dviejų ar daugiau Susitariančiųjų Šalių:

a)

visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir suderinti įmonių veiksmai, kurių tikslas ar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas;

b)

vienos arba daugiau įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi Susitariančiųjų Šalių teritorijose (visoje teritorijoje arba didesnėje jos dalyje);

c)

bet kokia valstybės pagalba, kuri iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją, nes ja sudaromos palankesnės sąlygos tam tikroms įmonėms arba tam tikriems produktams.

2.   Bet kokia šio straipsnio nuostatų neatitinkanti veikla vertinama pagal kriterijus, nustatytus taikant Europos Sąjungoje galiojančias konkurencijos taisykles, visų pirma nustatytus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 93, 101, 102, 106, 107 ir 108 straipsniuose ir išaiškinimo priemonėse, kurias yra priėmusios Europos Sąjungos institucijos.

3.   Kiekviena Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis užtikrina, kad savarankiškai veikiančiai valstybinei įstaigai būtų suteikti reikiami įgaliojimai visa apimtimi taikyti 1 dalies a ir b punktus privačioms ir valstybinėms įmonėms, taip pat toms įmonėms, kurioms buvo suteiktos specialios teisės.

4.   Kiekviena Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis paskiria arba įsteigia savarankiškai veikiančią instituciją ir jai suteikia reikiamus įgaliojimus visa apimtimi taikyti 1 dalies c punktą. Ši institucija, inter alia, turi įgaliojimus suteikti leidimą įgyvendinti valstybės pagalbos schemas ir skirti individualios pagalbos subsidijas pagal 2 dalį, taip pat įgaliojimus pareikalauti grąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą.

5.   Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina valstybės pagalbos skaidrumą, inter alia, pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos apžvalgos teikimo taisykles ir metodiką kitoms Susitariančiosioms Šalims reguliariai teikdama metinę ataskaitą arba lygiavertį dokumentą. Vienos Susitariančiosios Šalies prašymu kita Susitariančioji Šalis pateikia informaciją apie tam tikrus atskirus viešosios pagalbos atvejus.

6.   Kiekviena Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis parengia išsamų pagalbos schemų, kurios buvo nustatytos prieš įsteigiant 4 dalyje nurodytą instituciją, sąrašą ir tas pagalbos schemas pritaiko, atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytus kriterijus.

7.

a)

Taikydamos 1 dalies c punkto nuostatas, Susitariančiosios Šalys pripažįsta, kad per laikotarpius, nurodytus Sutarties protokole, kuriame nustatomos Susitariančiajai Pietryčių Europos Šaliai taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, bet kokia viešoji pagalba, kurią teikia ši Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis, vertinama atsižvelgiant į tai, kad susijusi Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis turi būti laikoma teritorija, tapačia toms Europos Sąjungos teritorijoms, kuriose yra neįprastai žemas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies a punkte.

b)

Pasibaigus pirmajam laikotarpiui, nurodytam Sutarties protokole, kuriame nustatomos Susitariančiajai Pietryčių Europos Šaliai taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, ta Susitariančioji Šalis Europos Komisijai pateikia Teritorinių vienetų statistinės nomenklatūros (toliau – NUTS) II lygiu suderintus vienam gyventojui tenkančios BVP dalies duomenis. Tuomet 4 dalyje nurodyta institucija ir Europos Komisija kartu įvertina, ar susijusios Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies regionai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus ir didžiausią jiems skiriamos pagalbos intensyvumą, siekdamos pagal atitinkamas Europos Sąjungos gaires sudaryti regioninės pagalbos žemėlapį.

8.   Jeigu viena iš Susitariančiųjų Šalių mano, kad konkretūs veiksmai yra nesuderinami su 1 dalies nuostatomis, ji gali imtis atitinkamų priemonių po konsultacijų Regioniniame valdymo komitete arba po 30 darbo dienų nuo tokių konsultacijų prašymo pateikimo dienos.

9.   Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija, atsižvelgdamos į apribojimus, nustatytus profesinio ir verslo konfidencialumo reikalavimuose.

IV PRIEDAS

KLAUSIMŲ PERDAVIMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISINGUMO TEISMUI

1.   Su pagrindinės sutarties 19 straipsniu susiję bendrieji principai

1.

 Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies teismo pagal pagrindinės sutarties 19 straipsnį pateiktiems prašymams priimti prejudicinį sprendimą kiek tinkama taikomos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) statuto ir procedūros reglamento nuostatos, susijusios su prašymais priimti prejudicinius sprendimus.

2.

 Tais atvejais Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys, taikydamos Sutartį, turi tokias pačias teises teikti pastabas Teisingumo Teismui kaip ES valstybės narės.

2.   Pagrindinės sutarties 19 straipsnyje nustatytos procedūros taikymo mastas ir būdai

1.

 Jeigu Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis pagal pagrindinės sutarties 19 straipsnio 2 dalį priima sprendimą dėl klausimų perdavimo Teisingumo Teismui masto ir būdų, tame sprendime nurodoma, kad:

a)

Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies teismas, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti apskundžiamas teismine tvarka, Teisingumo Teismo gali prašyti priimti prejudicinį sprendimą jo nagrinėjamoje byloje iškilusiu ir su pagrindinės sutarties arba 19 straipsnyje nurodytos nuostatos teisėtumu ar išaiškinimu susijusiu klausimu, jeigu, to teismo nuomone, tai yra būtina tam, kad jis galėtų priimti sprendimą, arba

b)

tos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies teismas gali Teisingumo Teismo prašyti priimti prejudicinį sprendimą jam iškilusiu ir su pagrindinės sutarties arba 19 straipsnyje nurodytos nuostatos teisėtumu ar išaiškinimu susijusiu klausimu, jeigu, to teismo nuomone, tai yra būtina tam, kad jis galėtų priimti sprendimą.

2.

 19 straipsnio taikymo būdai grindžiami principais, apibrėžtais Teisingumo Teismo veiklą reglamentuojančiose teisės nuostatose, įskaitant atitinkamas Europos Sąjungos sutarties ir pagrindinės sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, Teisingumo Teismo statutą ir procedūros reglamentą, ir Teisingumo Teismo praktikoje. Jei Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis priima sprendimą dėl šios nuostatos taikymo būdų, ji taip pat atsižvelgia į Teisingumo Teismo nacionaliniams teismams pateiktas rekomendacijas, susijusias su prejudicinio sprendimo priėmimo procedūros inicijavimu.

3.   Teisingumo Teismui pagal pagrindinės sutarties 37 straipsnio 3 dalį pateikti nagrinėti ginčai

Pagal Sutarties 37 straipsnio 3 dalį Teisingumo Teismui pateiktiems nagrinėti ginčams, kiek tinkama, taikomos jo statuto ir procedūros reglamento nuostatos, susijusios su Teisingumo Teismui pagal pagrindinės sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 273 straipsnį pateiktais nagrinėti ginčais.

4.   Klausimų perdavimas Teisingumo Teismui ir kalbos

Pagal šią sutartį Teisingumo Teisme vykdomų procedūrų metu Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalys turi teisę vartoti bet kurią oficialią Europos Sąjungos arba Pietryčių Europos Susitariančiosios Šalies institucijų kalbą. Jei oficialiame dokumente vartojama ne oficiali Europos Sąjungos institucijų kalba, kartu su juo pateikiamas vertimas į prancūzų kalbą. Jei Susitariančioji Pietryčių Europos Šalis per žodinę procedūrą ketina vartoti ne oficialią Europos Sąjungos institucijų kalbą, ta Susitariančioji Šalis užtikrina sinchroninį vertimą į prancūzų kalbą.

V PRIEDAS

ĮNAŠAS Į TRANSPORTO BENDRIJOS BIUDŽETĄ

Susitariančiosios Šalys

Įnašo procentinė dalis

Europos Sąjunga

80,00

Albanijos Respublika

3,20

Bosnija ir Hercegovina

3,55

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

2,88

Kosovas (*1)

2,57

Juodkalnija

2,38

Serbijos Respublika

5,42

Įnašas padalijamas į dvi dalis: 80 proc. įnašo turėtų skirti Europos Sąjunga, o 20 proc. – šešios Susitariančiosios Pietryčių Europos šalys.

Be to, 20 proc. įnašo dalis, tenkanti Susitariančiosioms Pietryčių Europos šalims, bus padalyta taip: kiekviena Susitariančioji šalis įneš į biudžetą 2 proc. dalį, o likusi 8 proc. dalis bus paskirstyta šešioms Susitariančiosioms Pietryčių Europos šalims atsižvelgiant į jų BVP dalį, tenkančią bendrai Susitariančiųjų Pietryčių Europos Šalių BVP sumai.

(*1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

I PROTOKOLAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR ALBANIJOS RESPUBLIKOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

I.   Geležinkelių transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Albanijos Respublika (toliau – Albanija) įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Albanija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

3.

 Pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigoje Albanija gali Europos Komisijos paprašyti įvertinti pažangą pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnį, siekdama pagal pagrindinės sutarties 11 straipsnį iš karto pereiti į rinkos integracijos etapą.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos Albanija:

a)

turi įgyvendinti visus I priede nurodytus geležinkelių teisės aktus;

b)

turi padaryti pakankamą pagrindinės sutarties 17 straipsnyje nurodytame susitarime arba III priede (atsižvelgiant į tai, kas taikoma) nustatytų valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių įgyvendinimo pažangą.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos Albanija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus 1 dalyje nurodytus geležinkelių teisės aktus ir valstybės pagalbos ir konkurencijos taisykles.

3 STRAIPSNIS

1.

 Nepaisant pagrindinės sutarties 1 straipsnio 1 dalies:

a)

pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms Albanijoje išduotas licencijas, turi būti suteikta galimybė naudotis šios šalies geležinkelių infrastruktūra;

b)

antruoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms Albanijoje išduotas licencijas, turi būti leista naudotis I priede nurodytuose geležinkelių teisės aktuose numatytomis eismo teisėmis, naudojantis bet kurios kitos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies geležinkelių infrastruktūra.

II.   Jūrų transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Albanija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Albanija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Albanija turi įgyvendinti visus I priede nurodytus jūrų teisės aktus, išskyrus Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92;

b)

Albanijos piliečiams ir Albanijoje įsteigtoms laivybos įmonėms turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos valstybės narės uosto į bet kurį kitos valstybės narės arba šalies, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už Albanijos ribų įsikūrusiems šios šalies piliečiams ir įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo Albanijos piliečiai, jei jų laivai yra registruoti Albanijoje pagal šios šalies teisės aktus.

Pagal abipusiškumo principą Sąjungos laivų savininkams turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos ES valstybės narės ir Albanijos uosto ar jūros įrenginio į bet kurį šalies, kuri nėra ES valstybė narė, ir Albanijos uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už Europos Sąjungos ribų įsikūrusiems ES valstybių narių piliečiams arba įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo ES valstybės narės piliečiai, jei jų laivai yra registruoti toje valstybėje narėje pagal jos teisės aktus.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Albanija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

Sąjungos laivų savininkams, naudojantiems ES valstybėje narėje arba Albanijoje registruotus ir su tos valstybės narės arba Albanijos vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, Albanijoje teikti jūrų transporto paslaugas.

Pagal abipusiškumo principą Albanijos laivų savininkams, naudojantiems ES valstybėje narėje arba Albanijoje registruotus ir su tos valstybės narės arba Albanijos vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, jūrų transporto paslaugas teikti bet kurioje ES valstybėje narėje.

III.   Vežimui vidaus vandens keliais taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Albanija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Albanija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

Albanijai turi būti suteikta teisė vežti vidaus vandens keliais keleivius arba prekes iš bet kurio vienos valstybės narės uosto į bet kurį kitos valstybės narės uostą ar jūros įrenginį ir atgal.

II PROTOKOLAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR BOSNIJOS IR HERCEGOVINOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

I.   Geležinkelių transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Bosnija ir Hercegovina įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Bosnija ir Hercegovina įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

3.

 Pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigoje Bosnija ir Hercegovina gali Europos Komisijos paprašyti įvertinti pažangą pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnį, siekdama pagal pagrindinės sutarties 11 straipsnį iš karto pereiti į rinkos integracijos etapą.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos Bosnija ir Hercegovina:

a)

turi įgyvendinti visus I priede nurodytus geležinkelių teisės aktus;

b)

turi padaryti pakankamą pagrindinės sutarties 17 straipsnyje nurodytame susitarime arba III priede (atsižvelgiant į tai, kas taikoma) nustatytų valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių įgyvendinimo pažangą.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos Bosnija ir Hercegovina turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus 1 dalyje nurodytus geležinkelių teisės aktus ir valstybės pagalbos ir konkurencijos taisykles.

3 STRAIPSNIS

1.

 Nepaisant pagrindinės sutarties 1 straipsnio 1 dalies:

a)

pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms Bosnijoje ir Hercegovinoje išduotas licencijas, turi būti suteikta galimybė naudotis šios šalies geležinkelių infrastruktūra;

b)

antruoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms Bosnijoje ir Hercegovinoje išduotas licencijas, turi būti leista naudotis I priede nurodytuose geležinkelių teisės aktuose numatytomis eismo teisėmis, naudojantis bet kurios kitos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies geležinkelių infrastruktūra.

II.   Jūrų transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Bosnija ir Hercegovina įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Bosnija ir Hercegovina įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Bosnija ir Hercegovina turi įgyvendinti visus I priede nurodytus jūrų teisės aktus, išskyrus Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92;

b)

Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams ir Bosnijoje ir Hercegovinoje įsteigtoms laivybos įmonėms turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos valstybės narės uosto į bet kurį kitos valstybės narės arba šalies, kuri nėra ES valstybė narė, uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už Bosnijos ir Hercegovinos ribų įsikūrusiems šios šalies piliečiams ir įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai, jei jų laivai yra registruoti Bosnijoje ir Hercegovinoje pagal šios šalies teisės aktus.

Pagal abipusiškumo principą Sąjungos laivų savininkams turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos valstybės narės ir Bosnijos ir Hercegovinos uosto ar jūros įrenginio į bet kurį šalies, kuri nėra ES valstybė narė, ar Bosnijos ir Hercegovinos uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už Europos Sąjungos ribų įsikūrusiems ES valstybių narių piliečiams arba įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo ES valstybės narės piliečiai, jei jų laivai yra registruoti toje valstybėje narėje pagal jos teisės aktus.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Bosnija ir Hercegovina turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

Sąjungos laivų savininkams, naudojantiems ES valstybėje narėje arba Bosnijoje ir Hercegovinoje registruotus ir su tos valstybės narės arba Bosnijos ir Hercegovinos vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, Bosnijoje ir Hercegovinoje teikti jūrų transporto paslaugas.

Pagal abipusiškumo principą Bosnijos ir Hercegovinos laivų savininkams, naudojantiems ES valstybėje narėje arba Bosnijoje ir Hercegovinoje registruotus ir su tos valstybės narės arba Bosnijos ir Hercegovinos vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, jūrų transporto paslaugas teikti bet kurioje valstybėje narėje.

III.   Vežimui vidaus vandens keliais taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Bosnija ir Hercegovina įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Bosnija ir Hercegovina turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

Bosnijai ir Hercegovinai turi būti suteikta teisė vežti vidaus vandens keliais keleivius arba prekes iš bet kurio vienos ES valstybės narės uosto į bet kurį kitos valstybės narės uostą ar jūros įrenginį ir atgal.

III PROTOKOLAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR BUVUSIOSIOS JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKOS MAKEDONIJOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

I.   Geležinkelių transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

3.

 Pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigoje buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija gali Europos Komisijos paprašyti įvertinti pažangą pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnį, siekdama pagal pagrindinės sutarties 11 straipsnį iš karto pereiti į rinkos integracijos etapą.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija:

a)

turi įgyvendinti visus I priede nurodytus geležinkelių teisės aktus;

b)

turi padaryti pakankamą pagrindinės sutarties 17 straipsnyje nurodytame susitarime arba III priede (atsižvelgiant į tai, kas taikoma) nustatytų valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių įgyvendinimo pažangą.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus 1 dalyje nurodytus geležinkelių teisės aktus ir valstybės pagalbos ir konkurencijos taisykles.

3 STRAIPSNIS

1.

 Nepaisant pagrindinės sutarties 1 straipsnio 1 dalies:

a)

pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje išduotas licencijas, turi būti suteikta galimybė naudotis šios šalies geležinkelių infrastruktūra;

b)

antruoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje išduotas licencijas, turi būti leista naudotis I priede nurodytuose geležinkelių teisės aktuose numatytomis eismo teisėmis, naudojantis bet kurios kitos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies geležinkelių infrastruktūra.

II.   Jūrų transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija turi įgyvendinti visus I priede nurodytus jūrų teisės aktus, išskyrus Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92;

b)

buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečiams ir buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje įsteigtoms laivybos įmonėms turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos ES valstybės narės uosto į bet kurį kitos ES valstybės narės arba šalies, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ribų įsikūrusiems šios šalies piliečiams arba įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečiai, jei jų laivai yra registruoti buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje pagal šios šalies teisės aktus.

Pagal abipusiškumo principą Sąjungos laivų savininkams turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos ES valstybės narės ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos uosto ar jūros įrenginio į bet kurį šalies, kuri nėra ES valstybė narė, ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už Europos Sąjungos ribų įsikūrusiems ES valstybių narių piliečiams arba įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo ES valstybės narės piliečiai, jei jų laivai yra registruoti toje valstybėje narėje pagal jos teisės aktus.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

Europos Sąjungos laivų savininkams, naudojantiems ES valstybėje narėje arba buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje registruotus ir su tos valstybės narės arba buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje teikti jūrų transporto paslaugas.

Pagal abipusiškumo principą buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos laivų savininkams, naudojantiems ES valstybėje narėje arba buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje registruotus ir su tos ES valstybės narės arba buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, jūrų transporto paslaugas teikti bet kurioje valstybėje narėje.

III.   Vežimui vidaus vandens keliais taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai turi būti suteikta teisė vežti vidaus vandens keliais keleivius arba prekes iš bet kurio vienos ES valstybės narės uosto į bet kurį kitos valstybės narės uostą ar jūros įrenginį ir atgal.

IV PROTOKOLAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR KOSOVO (*1) PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

I.   Geležinkelių transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Kosovas įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Kosovas įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

3.

 Pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigoje Kosovas gali Europos Komisijos paprašyti įvertinti pažangą pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnį, siekdamas pagal pagrindinės sutarties 11 straipsnį iš karto pereiti į rinkos integracijos etapą.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos Kosovas:

a)

turi įgyvendinti visus I priede nurodytus geležinkelių teisės aktus;

b)

turi padaryti pakankamą pagrindinės sutarties 17 straipsnyje nurodytame susitarime arba III priede (atsižvelgiant į tai, kas taikoma) nustatytų valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių įgyvendinimo pažangą.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos Kosovas turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus 1 dalyje nurodytus geležinkelių teisės aktus ir valstybės pagalbos ir konkurencijos taisykles.

3 STRAIPSNIS

1.

 Nepaisant pagrindinės sutarties 1 straipsnio 1 dalies:

a)

pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms Kosove išduotas licencijas, turi būti suteikta galimybė naudotis šios šalies geležinkelių infrastruktūra;

b)

antruoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms Kosove išduotas licencijas, turi būti leista naudotis I priede nurodytuose geležinkelių teisės aktuose numatytomis eismo teisėmis, naudojantis bet kurios kitos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies geležinkelių infrastruktūra.

II.   Su kelių transportu susijusios sąlygos

Europos Sąjunga ir Kosovas susitaria, kad, nepaisant Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Kosovo (*1) stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (1) 61 straipsnio 1 dalies, to susitarimo III skyrius dėl vežimo tranzitu toliau taikomas ir įsigaliojus Transporto bendrijos steigimo sutarčiai.

III.   Jūrų transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Kosovas įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Kosovas įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Kosovas turi įgyvendinti visus I priede nurodytus jūrų teisės aktus, išskyrus Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92;

b)

Kosovo piliečiams ir Kosove įsteigtoms laivybos įmonėms turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos ES valstybės narės uosto į bet kurį kitos ES valstybės narės arba šalies, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už Kosovo ribų įsikūrusiems šios šalies piliečiams ir įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo Kosovo piliečiai, jei jų laivai yra registruoti Kosove pagal šios šalies teisės aktus.

Pagal abipusiškumo principą Sąjungos laivų savininkams turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos ES valstybės narės ir Kosovo uosto ar jūros įrenginio į bet kurį šalies, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir Kosovo uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už Europos Sąjungos ribų įsikūrusiems ES valstybių narių piliečiams arba įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo ES valstybės narės piliečiai, jei jų laivai yra registruoti toje valstybėje narėje pagal jos teisės aktus.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Kosovas turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

Sąjungos laivų savininkams, naudojantiems ES valstybėje narėje arba Kosove registruotus ir su tos valstybės narės arba Kosovo vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, Kosove teikti jūrų transporto paslaugas.

Pagal abipusiškumo principą Kosovo laivų savininkams, naudojantiems ES valstybėje narėje arba Kosove registruotus ir su tos valstybės narės arba Kosovo vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, jūrų transporto paslaugas teikti bet kurioje ES valstybėje narėje.

IV.   Vežimui vidaus vandens keliais taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Kosovas įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Kosovas turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

Kosovui turi būti suteikta teisė vežti vidaus vandens keliais keleivius arba prekes iš bet kurio vienos valstybės narės uosto į bet kurį kitos valstybės narės uostą ar jūros įrenginį ir atgal.

(*1)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/1999 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(1)   ES OL L 71, 2016 3 16, p. 3.

V PROTOKOLAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR JUODKALNIJOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

I.   Geležinkelių transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Juodkalnija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Juodkalnija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

3.

 Pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigoje Juodkalnija gali Europos Komisijos paprašyti įvertinti pažangą pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnį, siekdama pagal pagrindinės sutarties 11 straipsnį iš karto pereiti į rinkos integracijos etapą.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos Juodkalnija:

a)

turi įgyvendinti visus I priede nurodytus geležinkelių teisės aktus;

b)

turi padaryti pakankamą pagrindinės sutarties 17 straipsnyje nurodytame susitarime arba III priede (atsižvelgiant į tai, kas taikoma) nustatytų valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių įgyvendinimo pažangą.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos Juodkalnija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus 1 dalyje nurodytus geležinkelių teisės aktus ir valstybės pagalbos ir konkurencijos taisykles.

3 STRAIPSNIS

1.

 Nepaisant pagrindinės sutarties 1 straipsnio 1 dalies:

a)

pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms Juodkalnijoje išduotas licencijas, turi būti suteikta galimybė naudotis šios šalies geležinkelių infrastruktūra;

b)

antruoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms Juodkalnijoje išduotas licencijas, turi būti leista naudotis I priede nurodytuose geležinkelių teisės aktuose numatytomis eismo teisėmis, naudojantis bet kurios kitos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies geležinkelių infrastruktūra.

II.   Jūrų transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Juodkalnija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Juodkalnija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Juodkalnija turi įgyvendinti visus I priede nurodytus jūrų teisės aktus, išskyrus Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92;

b)

Juodkalnijos piliečiams ir Juodkalnijoje įsteigtoms laivybos įmonėms turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos ES valstybės narės uosto į bet kurį kitos ES valstybės narės arba šalies, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už Juodkalnijos ribų įsikūrusiems šios šalies piliečiams ir įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo Juodkalnijos piliečiai, jei jų laivai yra registruoti Juodkalnijoje pagal šios šalies teisės aktus.

Pagal abipusiškumo principą Sąjungos laivų savininkams turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos ES valstybės narės ir Juodkalnijos uosto ar jūros įrenginio į bet kurį šalies, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir Juodkalnijos uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už Europos Sąjungos ribų įsikūrusiems ES valstybių narių piliečiams arba įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo ES valstybės narės piliečiai, jei jų laivai yra registruoti toje valstybėje narėje pagal jos teisės aktus.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Juodkalnija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

Sąjungos laivų savininkams, naudojantiems ES valstybėje narėje arba Juodkalnijoje registruotus ir su tos valstybės narės arba Juodkalnijos vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, Juodkalnijoje teikti jūrų transporto paslaugas.

Pagal abipusiškumo principą Juodkalnijos laivų savininkams, naudojantiems ES valstybėje narėje arba Juodkalnijoje registruotus ir su tos valstybės narės arba Juodkalnijos vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, jūrų transporto paslaugas teikti bet kurioje ES valstybėje narėje.

III.   Vežimui vidaus vandens keliais taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Juodkalnija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Juodkalnija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

Juodkalnijai turi būti suteikta teisė vežti vidaus vandens keliais keleivius arba prekes iš bet kurio vienos valstybės narės uosto į bet kurį kitos valstybės narės uostą ar jūros įrenginį ir atgal.

VI PROTOKOLAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR SERBIJOS RESPUBLIKOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO PRIEMONĖS

I.   Geležinkelių transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Serbijos Respublika (toliau – Serbija) įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Serbija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

3.

 Pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigoje Serbija gali Europos Komisijos paprašyti įvertinti pažangą pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnį, siekdama pagal pagrindinės sutarties 11 straipsnį iš karto pereiti į rinkos integracijos etapą.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos Serbija:

a)

turi įgyvendinti visus I priede nurodytus geležinkelių teisės aktus;

b)

turi padaryti pakankamą pagrindinės sutarties 17 straipsnyje nurodytame susitarime arba III priede (atsižvelgiant į tai, kas taikoma) nustatytų valstybės pagalbos ir konkurencijos taisyklių įgyvendinimo pažangą.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos Serbija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus 1 dalyje nurodytus geležinkelių teisės aktus ir valstybės pagalbos ir konkurencijos taisykles.

3 STRAIPSNIS

1.

 Nepaisant pagrindinės sutarties 1 straipsnio 1 dalies:

a)

pirmuoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms Serbijoje išduotas licencijas, turi būti suteikta galimybė naudotis šios šalies geležinkelių infrastruktūra;

b)

antruoju pereinamuoju laikotarpiu geležinkelio įmonėms, turinčioms Serbijoje išduotas licencijas, turi būti leista naudotis I priede nurodytuose geležinkelių teisės aktuose numatytomis eismo teisėmis, naudojantis bet kurios kitos Susitariančiosios Pietryčių Europos Šalies geležinkelių infrastruktūra.

II.   Jūrų transportui taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pirmasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Serbija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.

2.

 Antrasis pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Serbija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

1.

 Iki pirmojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Serbija turi įgyvendinti visus I priede nurodytus jūrų teisės aktus, išskyrus Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92;

b)

Serbijos piliečiams ir Serbijoje įsteigtoms laivybos įmonėms turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos ES valstybės narės uosto į bet kurį kitos ES valstybės narės arba šalies, kuri nėra ES valstybė narė, uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už Serbijos ribų įsikūrusiems šios šalies piliečiams ir įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo Serbijos piliečiai, jei jų laivai yra registruoti Serbijoje pagal šios šalies teisės aktus.

Pagal abipusiškumo principą Sąjungos laivų savininkams turi būti suteikta teisė vežti jūra keleivius arba prekes iš bet kurio vienos ES valstybės narės ir Serbijos uosto ar jūros įrenginio į bet kurį šalies, kuri nėra ES valstybė narė, ir Serbijos uostą ar jūros įrenginį ir atgal. Ta pati nuostata taikoma už Europos Sąjungos ribų įsikūrusiems ES valstybių narių piliečiams arba įsisteigusioms laivybos įmonėms, kurias valdo valstybės narės piliečiai, jei jų laivai yra registruoti toje valstybėje narėje pagal jos teisės aktus.

2.

 Iki antrojo pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Serbija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

Sąjungos laivų savininkams, naudojantiems valstybėje narėje arba Serbijoje registruotus ir su tos valstybės narės arba Serbijos vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, Serbijoje teikti jūrų transporto paslaugas.

Pagal abipusiškumo principą Serbijos laivų savininkams, naudojantiems ES valstybėje narėje arba Serbijoje registruotus ir su tos valstybės narės arba Serbijos vėliava plaukiojančius laivus, turi būti suteikta laisvė, laikantis Reglamente (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų sąlygų, jūrų transporto paslaugas teikti bet kurioje valstybėje narėje.

III.   Vežimui vidaus vandens keliais taikomos pereinamojo laikotarpio sąlygos

1 STRAIPSNIS

1.

 Pereinamasis laikotarpis – laikotarpis nuo Sutarties įsigaliojimo dienos iki tol, kol Europos Komisija, pagal pagrindinės sutarties 40 straipsnyje nustatytą procedūrą atlikusi vertinimą, nustatys, kad Serbija įvykdė visas šio skirsnio 2 straipsnyje nustatytas sąlygas.

2 STRAIPSNIS

Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos:

a)

Serbija turi pradėti taikyti Sutartį, įskaitant visus I priede nurodytus teisės aktus;

b)

Serbijai turi būti suteikta teisė vežti vidaus vandens keliais keleivius arba prekes iš bet kurio vienos valstybės narės uosto į bet kurį kitos valstybės narės uostą ar jūros įrenginį ir atgal.