—

susitikusi Suvoje (Fidžyje) 2015 m. birželio 15–17 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge bei 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu persvarstytą Kotonu susitarimą,

—

atsižvelgdama į 2003 m. balandžio 3 d. Brazavilyje AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusių netolerancijos formų,

—

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 9 d. Prahoje AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl demokratinio etninės, kultūrinės ir religinės įvairovės suderinimo AKR ir ES šalyse iššūkių,

—

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių,

—

atsižvelgdama į 1981 m. birželio 27 d. Afrikos vienybės organizacijos asamblėjos priimtą Afrikos (Bandžulio) žmogaus ir tautų teisių chartiją,

—

atsižvelgdama į 1945 m. birželio 26 d. pasirašytą Jungtinių Tautų Chartiją,

—

atsižvelgdama į 1965 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

—

atsižvelgdama į 1966 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdama į 1989 m. lapkričio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Vaiko teisių konvenciją ir jos fakultatyvinius protokolus,

—

atsižvelgdama į 1966 m. gruodžio 16 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

—

atsižvelgdama į 1954 m. Hagoje priimtą UNESCO konvenciją dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu, jos pirmąjį 1954 m. protokolą ir antrąjį 1999 m. protokolą,

—

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 13 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

—

atsižvelgdama į 1970 m. lapkričio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją,

—

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto fakultatyvų protokolą,

—

atsižvelgdama į 1948 m. gruodžio 10 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 1979 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

—

atsižvelgdama į 1992 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą JT tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 2007 m. rugsėjo 13 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

—

atsižvelgdama į 1993 m. birželio 23 d. JT Pasaulinėje žmogaus teisių konferencijoje priimtą Vienos deklaraciją ir veiksmų programą,

—

atsižvelgdama į 2011 m. rugsėjo 22 d. Pasaulinėje konferencijoje prieš rasizmą, rasinę diskriminaciją, ksenofobiją ir susijusią netoleranciją priimtą Durbano deklaraciją ir veiksmų programą,

—

atsižvelgdama į 1966 m. lapkričio 4 d. UNESCO generalinėje konferencijoje priimtą Deklaraciją dėl tarptautinio bendradarbiavimo kultūros srityje principų,

—

atsižvelgdama į 2005 m. spalio 20 d. UNESCO generalinėje konferencijoje priimtą Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

—

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 2 d. UNESCO generalinėje konferencijoje priimtą Visuotinę deklaraciją dėl kultūrų įvairovės,

—

atsižvelgdama į 1969 m. lapkričio 22 d. Amerikos valstybių specializuotoje konferencijoje žmogaus teisių klausimais priimtą Amerikos žmogaus teisių konvenciją,

A.

kadangi beveik 200 pasaulio šalių gyvena apie 5  000 tautinių grupių ir kadangi dviejuose trečdaliuose šalių yra bent viena didelė etninė arba religinė mažuma;

B.

kadangi visos šalys turi laikytis politikos ir formuoti politiką, kuri aiškiai apima žmogaus teisių ir kultūrų, etninių, religinių ir kalbinių skirtumų skatinimą ir apsaugą, kartu skatinant vystymąsi;

C.

kadangi teisinė sistema, pagal kurią pripažįstamos lygios etninių, religinių ir kalbinių grupių teisės, yra itin svarbi demokratinio valdymo skatinimui, daugiakultūrės politikos rengimui ir vystymosi stiprinimui;

D.

kadangi kultūrinė įvairovė buvo būdinga daugumai AKR ir ES šalių, bet pastaraisiais dešimtmečiais globalizacijos jėgos sukėlė didelį pavojų taikiam sambūviui daugiakultūrėje aplinkoje;

E.

kadangi įvairių kultūrų, religijų ir kalbų suderinimas yra naujas iššūkis daugeliui visuomenių, įskaitant Europos ir AKR šalis; kadangi migracijos srautai taip pat pasižymi kultūrine ir socialine dimensija, į kurią turėtų atsižvelgti priimančiosios šalys;

F.

kadangi mechanizmais, kuriais užtikrinamos visuotinės žmogaus teisės, turi būti atsižvelgiama į gyventojų kultūrinius papročius, su sąlyga, kad jais nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės;

G.

kadangi globalizuotame pasaulyje pagarba įvairovei tampa dar svarbesne, tiek valstybėms, tiek tarptautinei bendruomenei, siekiant užkirsti kelią kultūriniam nuskurdinimui ir tam tikrų kultūrų išnykimui, taip pat socialiniams, etninių ir religinių grupių konfliktams;

H.

kadangi ir toliau daromi pažeidimai ir dabartiniai bei galimi karai dažniausiai kyla dėl tų kultūrinių teisių pažeidimų ir kadangi daug vystymosi strategijų pasirodė netinkamos dėl tų teisių negerbimo;

1.

atsižvelgdama į bendras su teise į žodžio laisvę, įskaitant meninę raišką, teise į nuomonės ir informacijos laisvę ir teise į pagarbą kultūrinei įvairovei susijusias aplinkybes pabrėžia, kad kiekvienas asmuo, pavieniui arba su kitais, turi teisę į laisvą, pliuralistinę informaciją, kuria prisidedama prie visapusiško jo kultūrinės tapatybės vystymo;

2.

pabrėžia, kad tikra pagarba žmogaus teisėms, su kuria susijusi pagarba kultūrinei įvairovei, gali būti laikoma sudėtine institucijų veiksmų patikimumo dalimi; primena, kad piliečių pasitikėjimas visų lygių institucijomis yra tiesiogiai susijęs su konkrečiais šioje srityje pasiektais tikslais;

3.

primena, kad pagal Kotonu susitarimą ES valstybių narių ir AKR šalių pareiga stiprinti savo įsipareigojimą užtikrinti sąžiningą ir bendrą programų ir strategijų, kurios paremtos demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių universalumo ir nedalomumo principais ir pagrindinėmis teisėmis, taip pat pagarba žmogaus orumui ir lygybės bei solidarumo principais, įgyvendinimą, visapusiškai laikantis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir tarptautinės teisės nuostatų;

4.

yra tvirtai įsitikinusi, kad įtraukūs ir į bendruomenę orientuoti politiniai sprendimai, kuriais siekiama nutraukti karus ir ginkluotus konfliktus, atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant ilgalaikę pagarbą žmogaus teisėms ir kultūrinei įvairovei;

5.

yra įsitikinusi, kad bet kokia strategija ar programa, parengta vykdant ES ir AKR vystomojo bendradarbiavimo politiką, turi būti užtikrintas veiksmingas visų formų žmonių išnaudojimo ir korupcijos, skurdo ir socialinės nelygybės panaikinimas, visiems suteikta švietimo galimybė ir sudarytos sąlygos abipusiam supratimui, atsižvelgiant į tai, kad žmogaus teisių pažeidimai ir didelės problemos išsaugant atitinkamų visuomenių kultūrų, tautų ir konfesijų įvairovės pobūdį kyla dėl išliekančių nežmoniškų ir žeminančių sąlygų;

6.

pabrėžia, kad žmogaus teises turi visi žmonės, nepriklausomai nuo jų pilietybės, religijos, tikėjimo, gyvenamosios vietos, lyties, tautinės ar etninės kilmės, rasės ar kalbos, ir kad visi žmonės turi vienodai galėti pasinaudoti tomis pačiomis žmogaus teisėmis, jų nediskriminuojant;

7.

pabrėžia, kad žmogaus teisės yra visuotinės, neatimamos, nedalomos ir priklauso viena nuo kitos ir kad žmogaus teisių skatinimas, gynimas ir naudojimasis jomis negali būti interpretuojamas skirtingai, priklausomai nuo kultūrinių, etninių ir religinių tradicijų arba ekonominių ir (arba) geostrateginių interesų;

8.

todėl pabrėžia, kad kultūrinė įvairovė negali būti naudojama kaip jokių tarptautinėje teisėje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimo pagrindimas;

9.

pabrėžia, kad kultūrinės įvairovės, ypač religinės įvairovės, rėmimas ir jos skatinimas gali padėti sustabdyti naujausią greitą smurtinės radikalios mąstysenos plitimą, ypač tarp jaunų žmonių, ir taip padėti sumažinti galimybių verbuoti būsimus teroristus;

10.

pabrėžia, kad pagal tarptautines konvencijas žmogaus orumo pripažinimas ir apsauga yra svarbios pagrindinės vertybės;

11.

mano, kad kai dėl įvairovės kilo arba gresia kilti smurtiniai konfliktai, turėtų būti sukurti nuolatiniai tarpininkavimo mechanizmai, kuriuos panaudojant būtų galima spręsti konfliktus prieš jiems paaštrėjant;

12.

ragina ES ir AKR šalių Vyriausybes į politinį ir įvairių kultūrų ir religijų dialogą įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas;

13.

pabrėžia, kad demokratinis atstovavimas mažumų grupėms ir jų gebėjimas dalyvauti politinėse, socialinėse ir kultūrinėse diskusijose yra itin svarbūs siekiant užtikrinti demokratinių ir gero valdymo principų įgyvendinimą;

14.

pabrėžia, kad gyvybinga, dinamiška ir įtrauki viešoji sfera su aktyvia ir nuomonę reiškiančia pilietine visuomene ir viešais svarstymais kultūriniais, socialiniais ir politiniais klausimais yra svarbus gero valdymo ir žmogaus teisių įgyvendinimo elementas;

15.

ragina tarptautines organizacijas, vadovaujantis savo specialiomis galiomis ir atsakomybe, vykdant visą savo veiklą užtikrinti, kad būtų sistemingai atsižvelgiama į kultūrines teises ir į kultūrinę įvairovę kitų žmogaus teisių srityje, ir prisidėti prie skaidrių ir veiksmingų bendro vertinimo ir stebėsenos mechanizmų kūrimo;

16.

ragina tarptautinę bendruomenę švietimą paversti kovos su kultūriniais ir tradiciniais papročiais žaloti moters lyties organus, kuris tam tikrose bendruomenėse vykdomas kaip priėmimo į suaugusiųjų būrį procedūros dalis ir kuriuo apibrėžiama, ar mergaitė priklauso bendruomenei, ar ne, priemone;

17.

pripažįsta svarbų švietimo vaidmenį suteikiant galių marginalizuotoms ir nepakankamai atstovaujamoms žmonių grupėms visuomenėje, ypač suteikiant daugiau galių mergaitėms ir moterims; pripažįsta, kad galimybė gauti išsilavinimą ne tik pati savaime yra žmogaus teisė, bet ja pasinaudojant taip pat galima naudotis kitomis pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis;

18.

pripažįsta, kad kultūrų įvairovė neatskiriama nuo pagarbos visuotinėms žmogaus teisėms ir naudinga tautų vystymuisi;

19.

ragina AKR ir ES šalis, vadovaujantis savo specialiomis galiomis ir atsakomybe, į savo nacionalinius teisės aktus ir praktiką įtraukti 1948 m. Visuotinėje deklaracijoje pripažintas žmogaus teises ir užtikrinti, kad visi asmenys, kurie tvirtina, kad jų kultūrinės teisės buvo pažeistos, turėtų galimybę pasinaudoti veiksmingomis taisomosiomis priemonėmis, įskaitant apskundimą teismine tvarka;

20.

atsižvelgdama į tai pripažįsta, jog, nors kiekvienas žmogus turi teisę į kultūrinę raišką, įskaitant teisę gyventi kultūrinį gyvenimą ir jį plėtoti, taip pat teisę į kultūrinę tapatybę, kultūrinėmis teisėmis gali būti naudojamasi tik nepažeidžiant kitų žmogaus teisių; pabrėžia, kad vadovaujantis tarptautine teise jokia teise negalima naudotis kitos teisės ar konkretaus galiojančio nacionalinės teisės akto sąskaita arba juos pažeidžiant;

21.

pabrėžia, kad kultūrinė įvairovė turėtų būti saugoma ir skatinama įgyvendinant saviraiškos, informacijos ir komunikacijų laisvę ir diskriminacijos uždraudimą;

22.

yra susirūpinusi dėl to, kad sistemingai daugėja religinių ir kultūrinių konfliktų, dėl kurių dažnai kyla kruvini karai, per kuriuos pažeidžiamos žmogaus teisės ir žūva daug žmonių;

23.

pripažįsta, kad žmogaus teisės, pvz., tikėjimo, religijos, minties, sąžinės ir saviraiškos laisvė ir ypač spaudos laisvė, kartu su susirinkimų ir asociacijų laisve atlieka tiesioginį vaidmenį skatinant ir saugant kultūrų įvairovę ir kad pliuralistinė visuomenė skatina naudojimąsi žmogaus teisėmis;

24.

pabrėžia, kad kiekvienas asmuo turi laisvę rinktis, ar susitapatinti su viena ar daugiau kultūrinių bendruomenių, ar ne, nepaisant valstybių sienų, ir pakeisti šį sprendimą; be to, pabrėžia, kad niekas negali būti prieš savo valią priverstas susitapatinti su kultūrine bendruomene arba būti su ja sulygintas;

25.

pripažįsta, kad esama įvairių politikos priemonių ir konstitucinių sprendimų, kaip suderinti kultūrų įvairovę;

26.

ypač pabrėžia, kad turi būti griežtai užtikrintos vienodos moterų ir vyrų teisės ir kad žalinga praktika, pvz., moterų lyties organų žalojimas, ankstyvos ir priverstinės santuokos, žudymas dėl lyties, įskaitant mergaičių žudymą dėl lyties, priverstiniai abortai arba moteriškos lyties embrionų abortai, nusikaltimai dėl garbės, užkirtimas kelio moterims gauti tinkamą išsilavinimą, moterų komercinis seksualinis išnaudojimas ir smurtas šeimoje, niekada negali būti pateisinama jokiomis politinėmis, socialinėmis, religinėmis ar kultūrinėmis priežastimis arba remiantis kokia nors populiaria tradicija, todėl tokia praktika turėtų būti uždrausta, o už tokių draudimų pažeidimus turėtų būti griežtai baudžiama pagal teisės nuostatas ir vykdant tinkamą teisinį procesą; atsižvelgdama į tai pažymi, kad moterų emancipacija ir didesnė lyčių lygybė gali būti neabejotinai naudingos vystymosi požiūriu; taip pat pabrėžia vaikų teisių svarbą ir būtinybę ir tai, kad visos AKR šalys ir ES valstybės narės privalo griežtai laikytis Vaiko teisių deklaracijos nuostatų;

27.

ragina ES ir AKR šalis, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) ir kitomis susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis, laikytis geriau koordinuojamo požiūrio į kovą su sąmoningu kultūros paveldo naikinimu, neteisėta prekyba kultūrinėmis prekėmis ir kultūrinių prekių kontrabanda;

28.

ypač pabrėžia, kad turi būti griežtai saugomos vaikų teisės apskritai ir ypač su tokiais klausimais kaip vaikai konfliktų vietovėse arba vaikų darbas susijusios vaikų teisės;

29.

pabrėžia itin svarbų parlamentų narių vaidmenį skatinant ir apsaugant žmogaus teises; taip pat pabrėžia, kad tarpparlamentiniai susitikimai, pvz., AKR ir ES jungtinė parlamentinė asamblėja, padeda stiprinti toleranciją ir skatinti kultūrų įvairovę;

30.

mano, kad naujų religijų dialogo struktūrų tarp ES ir AKR šalių sukūrimas siekiant keistis nuomonėmis ir geriausia patirtimi būtų veiksmingas tarpusavio pagarbos skatinimo mechanizmas, kuriuo būtų prisidedama prie konfliktų regionuose, kuriuose pasireiškia religinė netolerancija ir ekstremizmas, valdymo;

31.

ragina AKR ir ES šalis skirti daugiau išteklių tarptautiniam bendradarbiavimui ir ypač stiprinti savo bendradarbiavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose;

32.

primena, kad visuotinio neapibrėžtumo, ypač didelio skurdo ir socialinio ir ekonominio neteisingumo AKR ir ES šalyse sąlygomis, kurios labai nepalankios taikiam sambūviui ir abipusiam tautų ir kultūrų supratimui, palaiko daugiašalius sprendimus;

33.

pripažįsta kultūrų dialogo ir kultūrinių mainų, pvz., mainų folkloro, meno ir paveldo srityse, vaidmenį skatinant sambūvį ir kuriant taiką valstybių viduje ir tarp valstybių;

34.

paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos institucijoms, AKR tarybai, AKR grupės regioninėms integracijos organizacijoms ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

—

susitikusi Suvoje (Fidžyje) 2015 m. birželio 15–17 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės narių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Kotonu susitarimas) (3), ypač į jo 21 straipsnį, ir į 2005 m. ir 2010 m. pervarstytą Kotonu susitarimą, (4),

—

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Pokyčių darbotvarkė: ES vystymosi politikos ateitis“ (5),

—

atsižvelgdama į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė (COM(2011) 0637 – SEC(2011)1172 – SEC(2011)1173) (6),

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ (COM(2014) 0263),

—

atsižvelgdama į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES dotacijų ir paskolų derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platformos veikla nuo jos įsteigimo iki 2014 m. liepos mėn. pabaigos“ (COM(2014) 0733),

—

atsižvelgdama į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2014 „Regioninių investicinių priemonių dotacijų derinimo su finansinių institucijų paskolomis, siekiant remti ES išorės politiką, veiksmingumas“,

—

atsižvelgdama į Europos investicijų fondo investicinę priemonę ir Europos investicijų banko AKR šalims teikiamą paramą,

—

atsižvelgdama į ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondą ir investicines priemones, skirtas Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims,

—

atsižvelgdama į ES dotacijų ir paskolų derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platformą, kuriai vadovauja Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų bei Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generaliniai direktoratai,

—

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, susirinkusių Taryboje, išvadas dėl skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi finansavimo po 2015 m.,

—

atsižvelgdama į Tarpvyriausybinio darnaus vystymosi finansavimo ekspertų komiteto ataskaitą,

—

atsižvelgdama į 2014 m. birželio 12 d. AKR ir ES bendrą deklaraciją dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės (ACP/84/025/14 Rev.5),

—

atsižvelgdama į JT Generalinio sekretoriaus apibendrinamąją ataskaitą dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės „Siekiant oraus gyvenimo iki 2030 m.: skurdo panaikinimas, visų gyvenimo pakeitimas ir planetos apsaugojimas“ (7),

—

atsižvelgdama į 2015 m. sausio 21 d. neoficialų JT ekonomikos ir socialinių reikalų departamento dokumentą „Pasirengimo trečiajai vystymosi finansavimo konferencijai procesas“ (8),

—

atsižvelgdama į tai, kad JT Generalinės Asamblėja 2013 m. sausio 22 d. sprendimu 67/555 (A/67/L.48/rev.1) įsteigė Atvirą darbo grupę,

—

atsižvelgdama į Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę, patvirtintą per EBPO aukšto lygio forumą pagalbos veiksmingumo klausimais, kuris vyko 2011 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 1 d. Pusane, Korėjos Respublikoje,

A.

kadangi privatus sektorius yra ne tik svarbiausias ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, prekybos bei inovacijų veiksnys, jis taip pat svarbus išorės finansavimo šaltinis ir padeda sutelkti vidaus išteklius, kurių reikia norint patenkinti besivystančių šalių finansinius poreikius;

B.

kadangi, kaip nurodyta Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) pasiūlyme dėl investavimo į darnaus vystymosi tikslus veiksmų plano, tiesioginės užsienio investicijos (TUI), jei jos tinkamai reguliuojamos ir susietos su konkrečiais šalių partnerių ekonomikos pagerinimais, be kita ko, technologijų perdavimu ir galimybių vietos darbo jėgai, įskaitant moteris ir jaunimą, mokytis sudarymu, gali padėti siekti darnaus vystymosi tikslų;

C.

kadangi derinant finansavimą, kaip jis vykdomas naudojant ES priemones, rinkos (arba lengvatinės) paskolos atsižvelgiant į poreikius derinamos su tam tikrais subsidijos (arba subsidijos ekvivalento) komponentais, pvz., tiesioginėmis investicinėmis subsidijomis, technine pagalba, palūkanų subsidijomis ir kitomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant AKR ir ES vystomojo bendradarbiavimo srities garantijų mechanizmus;

D.

kadangi Europos Komisija savo 2011 m. parengtoje Pokyčių darbotvarkėje numatė, kad didesnė ES pagalbos dalis bus teikiama per novatoriškas finansines priemones, įskaitant dotacijų ir paskolų derinimo priemones, ir kad ES, remdamasi sėkminga priemonių, pvz., Europos investicijų priemonių (skirtų Europos kaimynystės, Vakarų Balkanų, Lotynų Amerikos ir Vidurinės Azijos šalims) ir ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondo taikymo patirtimi, toliau plėtos derinimo mechanizmus, siekdama, kad vystymuisi būtų skiriama daugiau finansinių išteklių;

E.

kadangi iki šiol regioninė investicinė priemonė iš esmės veikia sėkmingai, tačiau reikia atlikti kai kuriuos jos rengimo ir veiklos patobulinimus, pavyzdžiui, parengti gaires ir dalyvauti ES dotacijų ir paskolų derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platformoje;

F.

kadangi ES dotacijų ir paskolų derinimo išorės bendradarbiavimo srityje platforma, kurioje dalyvauja Europos Komisija, valstybės narės, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos finansinės institucijos, veikia kaip svarbus forumas, per kurį teikiamos rekomendacijos dėl to, kaip naudoti derinimą, siekiant toliau didinti derinimo mechanizmo efektyvumą ir veiksmingumą;

G.

kadangi ES ypač pabrėžė derinimo teikiamas galimybes, t. y. galimybę derinti pagalbos dotacijas su ne dotacijų formos ištekliais, pvz., paskolomis, rizikos kapitalu ar nuosavu kapitalu;

H.

kadangi derinimo mechanizmas yra svarbi priemonė siekiant pritraukti papildomų išteklių vystymuisi ir padidinti ES paramos poveikį;

I.

kadangi Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 16/2014 dėl finansavimo derinimo daroma išvada, kad beveik pusės tikrintų projektų atveju buvo nepakankamai įrodymų, kad paskolos buvo pagrįstos, o daugeliu šių atveju būta įrodymų, kad investicijos būtų buvusios atliktos ir be Sąjungos įnašo;

J.

kadangi derinimo mechanizmas turėtų padėti skatinti AKR šalių vietos gyventojų dalyvavimą visapusiškai laikantis atsakomybės principo;

K.

kadangi Komisija taip pat ieško galimybių išplėsti derinimo taikymo sritį į tokias naujas sritis kaip tvarus žemės ūkis, socialinis sektorius ir atsinaujinantys energijos ištekliai, ir sudaryti palankias sąlygas įgyvendinti daugiau projektų, turinčių didelį poveikį vietos privačiojo sektoriaus plėtrai, pavyzdžiui, gerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, regioninėse derinimo priemonėse kuriant specialias privačiajam sektoriui skirtas skiltis;

L.

kadangi Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės susitarime rekomenduojama plėtoti naujoviškus finansinius mechanizmus, kad siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus būtų telkiama daugiau privataus finansavimo lėšų;

M.

kadangi AKR šalys turi ribotus viešuosius išteklius, o jų investicijų finansavimo poreikiai labai dideli;

N.

kadangi AKR šalims sunku finansuoti savo pačių vystymąsi ir gauti vietos ir tarptautinio privataus kapitalo lėšų;

O.

kadangi dabartinė ekonomikos krizė labai paveikė besiformuojančios rinkos ekonomikos ir besivystančias šalis, nes ji padarė tiesioginį poveikį jų biudžeto politikai ir jų galimybėms gauti institucinių ir privačių lėšų, kurių reikia norint vykdyti projektus, kuriems įgyvendinti reikia didelio kapitalo, ir teikti pagrindines paslaugas;

P.

kadangi šiuo metu vystymosi politika daugiausia finansuojama privačiomis lėšomis; kadangi privatus finansavimas gali papildyti viešą finansavimą, bet negali jo pakeisti;

Q.

kadangi privataus ir viešojo sektoriaus dalyvavimas gali padėti gerinti viešųjų paslaugų kainą, veiksmingumą, efektyvumą ir kokybę ir išvengti nesąžiningos privatizacijos procesų;

R.

kadangi vystymosi finansavimas turi būti pritaikytas prie kintančios pasaulinės aplinkos, taigi turėtų būti parengtos ir įgyvendintos atitinkamos naujos novatoriškos finansavimo priemonės, pvz., finansinių sandorių mokesčiai ir anglies dioksido mokesčiai, taikytini tarptautinei aviacijai ir jūrų transportui;

S.

kadangi privatus finansavimas teikia ypatingai daug galimybių ir yra pagrindinis išorės finansavimo šaltinis besivystančiose šalyse ir kadangi šios šalys turėtų imtis visų tinkamų veiksmų, kad išnaudotų jo teikiamą santykinį pranašumą; kadangi vis dėlto išsivysčiusių ir besivystančių šalių fiskalinio manevravimo galimybė faktiškai apribota pasaulio investuotojų ir finansų rinkų reikalavimais;

T.

kadangi privačios investicijos neturėtų pakeisti oficialios paramos vystymuisi ir kadangi viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kuri finansuojama naudojant derinimo mechanizmą, bet kokiomis aplinkybėmis turėtų būti suderinta su gaunančiosios šalies nacionaliniu vystymosi planu, o lėšos telkiamos mažinant ir pasidalijant riziką;

U.

kadangi geopolitinės ir plėtros strategijos požiūriu AKR šalių rizikos profilis skiriasi ir jos neturi bendros pozicijos, o taikant ilgalaikį paskolų ir dotacijų derinimą užtikrinama, kad projektai, kurie galėtų būti perspektyvūs, tačiau nėra pakankamai pelningi arba sukelia labai didelę riziką, galėtų pritraukti privačias investicijas;

1.

pripažįsta, kad privačiojo sektoriaus investicijos ir finansavimas besivystančiose šalyse, jei jie tinkamai reglamentuojami, gali padėti remti vietos įmones ir vietos ekonomiką ir užtikrinti deramo darbo vietas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad derinimo mechanizmą reikėtų naudoti remiantis aiškiomis gairėmis ir kad viešoji parama turėtų būti skiriama tik toms privačiojo sektoriaus investicijoms, kuriomis pasiekiama teigiamų vystymosi srities rezultatų ir kurios atliekamos laikantis atsakingo finansavimo principų;

2.

visų pirma ragina Europos Komisiją, kuri nurodė, kad ateityje norėtų daug dažniau naudoti finansavimo derinimą AKR ir ES bendradarbiavimo srityje, įgyvendinti Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl finansavimo derinimo pateiktas rekomendacijas ir įvertinti paskolų ir dotacijų derinimo mechanizmą, ypač atsižvelgiant į vystymąsi ir finansinį papildomumą, skaidrumą ir atskaitomybę;

3.

palankiai vertina vykdomą darbą, kuriuo siekiama gerinti ES dotacijų ir paskolų derinimo priemonių, kurios padės maksimaliai padidinti finansuojamų projektų sverto funkciją ir papildomumą, valdymą; pabrėžia, kad Europos Komisija turėtų toliau gerinti stebėseną, kaip įgyvendinamos ES dotacijos;

4.

mano, kad derinimas yra pažangi ir logiška priemonė atsižvelgiant į pinigų ir paskolų bei dotacijų santykį ir pažymi, kad pagal tokią tvarką užtikrinama, kad šalys galėtų gauti finansavimą, tačiau per daug neįsiskolinti;

5.

atkreipia dėmesį į tai, kad iš patirties matyti, jog VPSP sutartys, dėl kurių blogai susiderėta, gali padidinti valstybės skolą, nes finansinė rizika dažnai neproporcingai tenka viešajam sektoriui, o pelnas daugiausia atitenka privačiajam sektoriui; ragina teikti didesnę techninę pagalbą šalių partnerių Vyriausybėms, kai jos siekia nustatyti tinkamą atsakingo finansavimo reglamentavimo sistemą, kuri apima sąnaudų padengimą ir naudos paskirstymą;

6.

pažymi, kad paskolų ir dotacijų derinimas daugiausia naudojamas energijos, transporto, vandens ir IRT sektoriuose ir turėtų būti dar labiau išplėstas ir apimamos tokios sritys, kaip antai infrastruktūra, labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės (MMVĮ), žemės ūkis ir socialinis sektorius;

7.

nurodo, kad naudojant derinimo mechanizmą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama projektams, kurie gali turėti didžiausią poveikį siekiant integracinio ir tvaraus augimo;

8.

pažymi, kad šiuo metu naudojamas derinimo mechanizmas apima viešųjų dotacijų ir finansų įstaigų paskolų ir kitų rizikos pasidalijimo mechanizmų derinimą, kad projektai galėtų būti finansuojami nepaisant biudžeto apribojimų finansų krizės metu; pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė neturėtų tapti šiaurės šalyse įsisteigusių tarptautinių bendrovių, kurios gali naudotis alternatyviais finansavimo šaltiniais, subsidijavimu;

9.

mano, kad bet koks sprendimas skatinti besivystančiose šalyse naudoti viešojo ir privataus sektorių partnerystę taikant derinimą turėtų būti priimamas remiantis išsamiu atitinkamų mechanizmų vertinimu ir praeityje įgyta patirtimi; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad iš atliktų tyrimų matome, jog dauguma viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių nėra pagrįstos patikima poveikio analize ir esama mažai įrodymų apie jų poveikį vystymuisi;

10.

pabrėžia, kad vystymosi agentūros turi užtikrinti, jog valstybės vystymuisi skirtas finansavimas būtų naudojamas besivystančių šalių vietos ekonomikos tinklams remti; ypač pabrėžia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis turėtų būti siekiama stiprinti nacionalinių MVĮ gebėjimus;

11.

pabrėžia, kad siekiant optimizuoti dotacijų ir paskolų derinimo galimybes reikia nustatyti skaidrias derinimo mechanizmo naudojimo procedūras, kad būtų užtikrintas veiksmingas valdymas ir paramą gaunančių šalių ir kitų suinteresuotųjų subjektas atsakomybė; mano, kad skaidri praktika turėtų būti griežtos atskaitomybės pagrindas;

12.

pabrėžia, kad dotacijų ir paskolų derinimas neišsprendžia visų finansavimo problemų ir savaime neužtikrina ilgalaikio poveikio, atitinkančio pagalbą gaunančios šalies tikslus, visų pirma atsižvelgiant į socialinių sektorių poreikius; todėl perspėja, kad investuojant į socialinius sektorius, pvz., į sveikatos ir švietimo sektorius, nereikėtų naudoti lengvatinių paskolų, nes tai gali kliudyti teikti visuotinės svarbos paslaugas, visų pirma pažeidžiamiems gyventojams; pabrėžia, kad paramą gaunančiose šalyse ribotais viešosios pagalbos ištekliais turėtų būti remiamos viešosios investicijos, kuriomis nebūtinai siekiama gauti finansinę grąžą trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu;

13.

pabrėžia, kad dotacijų ir paskolų derinimo mechanizmai, nors jie ir teikia finansinę ir nefinansinę naudą, taip pat gali kelti didelę riziką, susijusią su atsakomybe, įsiskolinimu ir alternatyviosiomis sąnaudomis, taip pat gali iškilti klausimų dėl jų veiksmingumo, poveikio, išteklių papildomumo ir rinkos iškraipymo;

14.

pažymi, kad svarbi išankstinė dotacijų ir paskolų derinimo mechanizmų veikimo sąlyga besivystančiose šalyse yra galimybė naudotis finansavimo ir rizikos pasidalijimo priemonėmis; todėl ragina bendradarbiaujant su Europos vystymosi finansavimo institucijomis ir su nacionalinėmis bei regioninėmis agentūromis sukurti rizikos pasidalijimo mechanizmą siekiant padidinti valstybines ir privačias investicijas, ypač tokiose srityse kaip atsinaujinančioji energija, statyba, transportas ir viešosios paslaugos, kurioms būdingos didelės pradinės investicijos, didelė rizika ir dažnai nesąžininga tarptautinė konkurencija;

15.

pabrėžia, kad svarbu plėtoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kuri būtų paskolų ir dotacijų derinimo proceso dalis, ir sukurti Europos Sąjungos ir AKR šalių politinio dialogo ir projektų koordinavimo forumą, kaip žingsnį siekiant vystymosi ir pagalbos veiksmingumo tikslų, kartu užtikrinant aiškią, stabilią ir saugią aplinką, gerą valdymą ir veiksmingą ginčų sprendimo mechanizmą;

16.

ragina AKR šalis gerinti teisės aktų sistemą, kurios reikia siekiant sustiprinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę finansavimo derinimo mechanizme;

17.

paveda savo pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Europos Vadovų Tarybai, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, regioniniams ir nacionaliniams parlamentams, su AKR šalimis susijusioms regioninėms organizacijoms ir Europos Investicijų Bankui.

—

susitikusi Suvoje (Fidžyje) 2015 m. birželio 15–17 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (10) (toliau – Kotonu susitarimas), pirmą kartą iš dalies pakeistą Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d. (11) ir antrą kartą iš dalies pakeistą Uagadugu 2010 m. birželio 22 d. (12), ypač į jo 25 straipsnio 1 dalies a punktą dėl švietimo ir mokymo gerinimo visais lygmenimis,

—

atsižvelgdama į Tūkstantmečio vystymosi tikslus, visų pirmą 2A tikslą užtikrinti visuotinį pradinį išsilavinimą ir 3A tikslą panaikinti lyčių skirtumus pradinėje ir vidurinėje mokyklose, pageidautina, iki 2005 m., o visuose švietimo sistemos lygiuose – ne vėliau kaip iki 2015 m.,

—

atsižvelgdama į UNESCO konvenciją dėl kovos su diskriminacija švietimo srityje,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl ES 2011 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos (13),

—

atsižvelgdamas į judėjimo „Švietimas visiems“ (angl. EFA) įsteigimą Džomtjene (Tailandas) ir 1990 m. kovo 9 d. pasirašytą deklaraciją dėl švietimo visiems,

—

atsižvelgdamas į judėjimo „Švietimas visiems“ tikslus, priimtus 2000 m. balandžio 28 d. Pasaulio švietimo forume Dakare (Senegalas),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“) 2012 m. birželio 22 d. išvadas „Ateitis, kurios norime“ (angl. „The Future We Want“), priimtas Rio de Žaneire,

—

atsižvelgdamas į penkerių metų trukmės pasaulinę iniciatyvą „Pirmiausia – išsilavinimas“ (angl. „Global Education First Initiative“, GEFI), kurios vykdymo pradžią paskelbė Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius 2012 m. rugsėjo mėn.,

—

atsižvelgdamas į visuotinių teminių konsultacijų švietimo laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkėje tema ataskaitą, kurią UNESCO ir UNICEF paskelbė 2013 m. rugsėjo mėn.,

—

atsižvelgdamas į Maskato susitarimą, priimtą 2014 m. gegužės 14 d. pasaulinio judėjimo „Švietimas visiems“ susitikime Maskate (Omanas),

—

atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo Kishorės Singho 2014 m. rugsėjo 24 d. pranešimą dėl teisės į mokslą,

—

atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos 2007 m. gegužės 31 d. dokumentą dėl techninio ir profesinio švietimo ir mokymo (angl. TVET) atgaivinimo strategijos,

—

atsižvelgdama į Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto pranešimą (ACP-ES/101.717/14/fin.),

A.

kadangi Kotonu susitarime raginama skirti ypatingą dėmesį tam, kad būtų užtikrintos tinkamo lygio išlaidos socialiniams sektoriams, be kita ko, švietimui ir mokymui gerinti visais lygmenimis, dirbama siekiant aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo, sukurtos švietimo kokybės užtikrinimo sistemos, įskaitant švietimą ir mokymą internetu arba kitais netradiciniais būdais, bei formuojami techniniai pajėgumai ir įgūdžiai;

B.

kadangi pasaulinio masto judėjimas „Švietimas visiems“, pradėtas 1990 m. Džomtjene ir dar kartą patvirtintas 2000 m. Dakare, yra svarbiausias įsipareigojimas dėl švietimo per pastaruosius dešimtmečius ir padeda pasiekti ženklios pažangos švietimo srityje;

C.

kadangi pasaulinės iniciatyvos „Pirmiausia – išsilavinimas“ tikslas – paspartinti pažangą siekiant judėjimo „Švietimas visiems“ tikslų ir su švietimu susijusių TVT, visų pirma sutelkti kartu daug įvairių subjektų siekiant pasistūmėti link tikslo 2015 m., įtraukti kokybišką, tinkamą ir pakeičiantį švietimą tarp svarbiausių socialinių, politinių ir vystymosi darbotvarkių punktų ir skatinti teikti būtiną finansavimą švietimui nuolatinėmis pasaulio masto palaikymo pastangomis;

D.

kadangi nesitikima, kad iniciatyvos „Švietimas visiems“ darbotvarkės ir su TVT susiję švietimo tikslai būtų pasiekti iki 2015 m., ir kadangi reikia pripažinti nuolatinę „Švietimo visiems“ darbotvarkės svarbą, visų pirma susijusią su šešiais tikslais, apimančiais visus pagrindinio ugdymo aspektus nuo ankstyvo mokymo ir suaugusiųjų raštingumo iki švietimo kokybės;

E.

kadangi esama ryšio tarp ekonominio, socialinio, kultūrinio ir politinio vystymosi ir pažangos, kurią šalis gali padaryti siekdama TVT ir „Švietimo visiems“ tikslų; kadangi galimybių gauti išsilavinimą ir švietimo paslaugų lygiai visam jaunimui, ypač mergaitėms ir neįgaliam jaunimui, savaime gali padėti pasiekti šiuos ir kitus vystymosi tikslus;

F.

kadangi daugiau kaip 57 mln. vaikų ir 69 mln. paauglių vis dar negali gauti pagrindinio išsilavinimo; kadangi 2011 m. apytikriai 774 mln. suaugusiųjų, iš kurių beveik du trečdaliai – moterys, buvo neraštingi ir bent 250 mln. vaikų nemoka skaityti, rašyti ar atlikti pagrindinių aritmetinių veiksmų net ir pasimokę mokykloje bent ketverius metus;

G.

kadangi nebaigtas formalusis mokyklinis lavinimas, nepakankamo lygio įgyti pagrindiniai gebėjimai ir prasta švietimo kokybė arba prastas jo tinkamumas yra rimtos problemos ir kadangi esama nuolatinės prieinamumo, dalyvavimo ir mokymosi rezultatų nelygybės visais švietimo lygmenimis, visų pirma labiausiai pažeidžiamoms grupėms ir mažumoms;

H.

kadangi JT specialiojo pranešėjo 2014 m. pranešime dėl teisės į mokslą teigiama, jog ten, kur švietimas vis labiau privatizuojamas, tai gali padidinti marginalizaciją ir atskirtį, ir kad tai skatina nelygybę galimybės gauti išsilavinimą srityje grupėms, kurios jau yra pažeidžiamos, pavyzdžiui, mergaitėms, neįgaliems vaikams ir tautinėms mažumoms, taip palaikant didesnio masto nelygybę visuomenėje;

I.

kadangi tinkamos infrastruktūros nebuvimas švietimo ir mokymo institucijose trukdo įtraukti neįgaliuosius, kad šie naudotųsi savo pagrindine teise į mokslą;

J.

kadangi lyčių nelygybė švietimo srityje kelia itin didelį susirūpinimą, nes iki 2011 m. tik 60 % šalių pasiekė lyčių lygybės pradinio išsilavinimo lygmeniu ir 38 % – vidurinio išsilavinimo lygmeniu;

K.

kadangi labai trūksta finansinių išteklių švietimui ir profesiniam mokymui daugelyje AKR šalių tiek sektoriaus nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis, o tai labai pakenkė pažangai siekiant sudaryti galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą visiems;

L.

kadangi įtraukus ir prieinamas aukštos kokybės formalusis ir neformalusis švietimas visiems yra itin svarbus siekiant mažinti socialinę nelygybę ir suteikti daugiau galių marginalizuotoms bendruomenėms ir nepakankamai atstovaujamiems asmenims, ypač moterims ir mergaitėms, taip prisidedant prie aktyvaus pilietiškumo, atviros ir dinamiškos viešosios erdvės ir geresnio demokratinio valdymo;

M.

kadangi moterų bei mergaičių įgalinimas pasinaudojant švietimu yra būtinas kovojant su lyčių nelygybe visuomenėje ir turėtų būti pagrindinis švietimo politikos AKR šalyse elementas; kadangi, kita vertus, nepakankama galimybė moterims ir mergaitėms gauti išsilavinimą prisideda prie nepakankamo atstovavimo joms viešojoje, socialinėje ir politikos srityse;

N.

kadangi daugėja smurto ir išpuolių prieš vaikus ir švietimo įstaigų darbuotojus, dirbančius kai kuriose AKR šalyse, visų pirma Nigerijoje, Kenijoje ir kaimyninėse šalyse;

O.

kadangi pastebėta didelių socialinių, ekonominių ir demografinių pokyčių, įvykusių priėmus judėjimo „Švietimas visiems“ tikslus ir TVT, ir žiniomis grindžiamose ekonomikose reikalavimai dėl žinių, įgūdžių ir kompetencijos tipo ir lygio keičiasi;

P.

kadangi jaunimas yra itin svarbus naujos kartos darnaus vystymosi tikslams (DVT), ypač tiems, kuriais siekiama užtikrinti integracinį ir tvarų ekonomikos augimą, visišką ir našų užimtumą bei tinkamą darbą visiems;

Q.

kadangi protų nutekėjimo klausimas AKR šalyse yra didelis iššūkis ekonomikai, kurio jos negali išspręsti savo ribotais ištekliais;

R.

kadangi švietimas gali atlikti lemiamą vaidmenį ne tik aplinkos tvarumo, sveikatos ir ekonomikos augimo srityse bei siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų apskritai, bet taip pat ir kuriant taiką; kadangi švietimas, galbūt, labiau nei bet kuris kitas sektorius gali užtikrinti labai aiškią išankstinę naudą taikai, nuo kurios gali priklausyti taikos susitarimų išlikimas; kadangi, jei švietimo sistemos yra įtraukios, jos gali sukurti tvarų ir teisingą ekonominį vystymąsi ir, jei jos yra nukreiptos puoselėti požiūrius, skatinančius tarpusavio supratimą, toleranciją ir pagarbą, dėl jų visuomenės gali tapti mažiau linkusios į smurtinius konfliktus;

S.

kadangi reikia lanksčios švietimo sistemos (mokyklų, mokytojų universitetų ir administratorių), kuriai būdingas pasitikėjimas ir metodai, kad galėtų spręsti įprastus ir neeilinius uždavinius, ir kuri susijusi su stabilia šeimos aplinka; kadangi šeimos vaidmuo yra itin svarbus mokymuisi visą gyvenimą, visų pirma vystymuisi vaikystėje, vertybėms ir asmeniniams gebėjimams;

T.

kadangi būtina užtikrinti, kad švietimo sistemose būtų atsižvelgiama į AKR šalių kultūrą ir tradicijas, siekiant užtikrinti veiksmingą inovacijų ir tradicijų derinį bei užtikrinti, kad mokymas AKR šalyse jo gavėjams suteiktų reikiamų gebėjimų mokyti ir išsaugoti būdingas susijusioms šalims savybes;

U.

kadangi suskaidytos ir nepajėgios valdymo struktūros, nepakankami ryšiai su darbo rinka, menkai kvalifikuoti mokytojai ir prasta infrastruktūra nesudaro galimybių, kad profesinis mokymas įgalintų žmones atskleisti visus savo gebėjimus ir pasinaudoti socialinėmis ir užimtumo galimybėmis;

V.

kadangi, pagal 10-ąjį EPF, EDULINK bei AKR ir ES mokslo ir technologijų aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų programos, kurias finansuoja ES ir įgyvendina AKR sekretoriatas, yra puikus pagrindas bendradarbiauti švietimo ir techninio mokymo srityse;

W.

kadangi siekiant geresnio švietimo tikslų reikalingi mokytojai ir dėstytojai, turintys būtiną kvalifikaciją; kadangi visos šalys turėtų būti raginamos skatinti struktūras, kurių reikia norint teikti visą amžių trunkantį mokymą pedagogams, nes tai yra pagrindinė sąlyga siekiant pagerinti švietimo lygį;

X.

kadangi tvarus švietimo organizavimas, finansavimas ir valdymas gali padėti šalims pasiekti jų ekonominius ir socialinius tikslus;

Y.

kadangi privatusis sektorius gali labai prisidėti prie švietimo ne tik finansuodamas aukštojo mokslo institucijas, bet ir skatindamas inovacijas bei propaguodamas verslumą AKR šalyse;

Z.

kadangi švietimas yra būtinai susijęs su socialine įtrauktimi ir aktyviu pilietiškumu;

AA.

kadangi privačiojo sektoriaus poreikių ir jaunimo mokymo suliejimas gali padėti pasiekti du svarbius tikslus: suteikti galimybių įsidarbinti jauniems žmonėms ir paskatinti ekonomikos augimą AKR šalyse;

1.

pripažįsta, kad būtina sukurti naują, į ateitį orientuotą švietimo ir mokymo darbotvarkę AKR šalims, pagal kurią būtų siekiama ryžtingesnių nei dabar tikslų pagal apimtį ir išsamumą, taip pat būtų teikiama žmonėms supratimo, kompetencijos ir vertybių, kokių jiems reikia siekiant spręsti daugybę uždavinių, kurie iškyla mūsų visuomenei ir ekonomikai;

2.

pabrėžia įvairiapusę investavimo į kokybišką gamybinę praktiką naudą, pvz., geresnius profesinius įgūdžius, profesinės tapatybės vystymąsi ir didesnes užimtumo galimybes;

3.

pripažįsta, kad už švietimą yra kartu atsakingos ir šeimos, ir mokyklos, ir ragina patvirtinti priemones, reikalingas šeimoms ir jų kaip ugdytojų vaidmeniui remti;

4.

ragina AKR šalis panaikinti vaikų darbą ir tobulinti švietimą plečiant galimybes mokytis, gerinant mokslo kokybę ir mažinant mokymosi kainą;

5.

ragina AKR valstybes sukurti antros galimybės švietimo programas, skirtas padėti tiems, kuriems to reikia, įgyti raštingumo ir mokėjimo skaičiuoti įgūdžių, taip pat esminių gyvenimo įgūdžių;

6.

primena, kad švietimas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant vienodas gyvenimo galimybes vaikams, gyvenantiems skirtingomis šeimos, socialinėmis bei ekonominėmis sąlygomis; ragina visapusiškai įgyvendinti šešis judėjimo „Švietimas visiems“ tikslus, ypatingą dėmesį skiriant pradiniam ugdymui, siekiant plėsti ir gerinti visapusišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, ypač labiausiai pažeidžiamų ir nepalankioje padėtyje esančių vaikų, ir užtikrinti, kad visi vaikai, ypač mergaitės, gyvenantys sunkiomis sąlygomis ir etninių mažumų vaikai, galėtų gauti nemokamą ir privalomą kokybišką pradinį išsilavinimą bei iki gali jį baigti;

7.

ragina patenkinti visų jaunų žmonių ir suaugusiųjų mokymosi poreikius, suteikiant sąžiningas galimybes dalyvauti tinkamose mokymosi ir gyvenimo įgūdžių programose, siekiant 50 % padidinti suaugusiųjų raštingumo lygį, ypač moterų, specialiųjų ugdymo poreikių asmenų, klajoklių grupių, perkeltųjų asmenų, pabėgėlių ir kitų pažeidžiamų grupių asmenų, ir sudarant sąžiningas sąlygas įgyti pagrindinį išsilavinimą ir gauti tęstinio švietimo paslaugas visiems suaugusiems;

8.

ragina panaikinti lyčių skirtumus švietimo srityje visais lygmenimis, daugiausia dėmesio skiriant užtikrinimui, kad mergaitės visiškai ir vienodomis sąlygomis galėtų gauti ir iki galo baigti kokybišką išsilavinimą; ragina AKR valstybes spręsti tokius klausimus kaip netinkami sanitarijos standartai ir sanitarinė apsauga, kurie gali daryti poveikį visų pirma mokyklos nebaigusių mergaičių, artėjančių prie lytinės brandos, rodikliams;

9.

ragina visais požiūriais gerinti kokybišką švietimą ir užtikrinti tobulą mokėjimą, kad visi pasiektų pripažintus ir išmatuojamus mokymosi rezultatus, ypač raštingumo, mokėjimo skaičiuoti ir gyvenimo įgūdžių srityse, nes šie įgūdžiai yra itin svarbūs siekiant strateginių TDO deramo darbo visiems darbotvarkės tikslų; ragina taikyti socialinius rodiklius, kad būtų galima išmatuoti pasiektus rezultatus;

10.

ragina AKR šalis siekti tvarios, sąžiningos ir nepriklausomos ekonomikos plėtros, siekiant patenkinti poreikį, susijusį su visiems piliečiams prieinamu ir kokybišku švietimu, suaugusiųjų raštingumu, visą gyvenimą trunkančiu mokymusi ir įgūdžių įgijimu; taip pat pabrėžia būtinybę pritaikyti vidurinio išsilavinimo turinį, kad jis labiau atitiktų darbo rinkos poreikius; ypač ragina, kad techninis bei profesinis švietimas ir mokymas (TVET) būtų pritaikyti konkretiems neformaliojo sektoriaus poreikiams atsižvelgiant į sunkumus Užsachario Afrikoje, kad būtų teikiama nauda visai ekonomikai, o ne apsiribojama mokymu, reikalingu šiuolaikinės pramonės sektoriui;

11.

pabrėžia, kad investavimas į švietimą ir mokymą yra itin svarbus siekiant geresnės ateities, pagrindinių gebėjimų ir naujų įgūdžių, suteikiančių žmonėms naujų galimybių, taip pat siekiant padėti pamatus ekonomikos vystymuisi ir socialinei plėtrai ilguoju laikotarpiu; pabrėžia, kad sukūrus naują kalbų mokymosi strategiją siekiant pagerinti bendras žinias specifinių įgūdžių srityse bus palengvintas studentų judumas;

12.

ragina užtikrinti, kad švietimas būtų atskiras tikslas platesnėje vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje ir kad lygiavertis ir įtraukus kokybiškas švietimas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis visiems iki 2030 m. būtų svarbiausias tikslas; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad profesinis rengimas ir mokymas atliks svarbų vaidmenį užtikrinant, kad jaunimas ir suaugusieji turėtų įgūdžių, būtinų siekiant užtikrinti deramą darbą ir gyvenimą;

13.

ragina AKR valstybes įgyvendinti Inčono deklaraciją „Švietimas 2030 m.: siekiant įtraukaus ir lygiaverčio švietimo ir mokymosi visą gyvenimą“ ir rengiamą veiksmų planą, kuris bus priimtas kaip 4-tas DVT per specialųjį JT aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris įvyks Niujorke 2015 m. rugsėjo mėn.;

14.

ragina AKR valstybes parengti novatoriškas strategijas siekiant bendrai pagerinti mokytojų rengimo programas ir ypač mokytojų gyvenimo sąlygas, siekiant išlaikyti mokytojus mokyklose;

15.

ragina AKR valstybes siekiant remti profesinį rengimą ir mokymą skirti tinkamą dėmesį ir atlikti reikiamus patobulinimus rengiant tokių dalykų kaip informacinės technologijos, pilietiškumo ugdymas, vaizduojamasis menas ir fizinis lavinimas mokymo programas;

16.

ragina AKR valstybes skatinti privačiojo sektoriaus atstovus atlikti savo vaidmenį plėtojant švietimą ir profesinį rengimą bei mokymą;

17.

ragina AKR valstybes spręsti problemą, susijusią su sąžiningomis galimybėmis iki galo baigti mokslus ir kokybišką profesinį rengimą ir mokymą kaimo vietovių, nepalankioje padėtyje esančių, sunkiai pasiekiamose vietovėse gyvenančių ir marginalizuotų visuomenės grupių asmenims, taikant įvairaus pobūdžio paskatų sistemas ir kitas tinkamas strategijas;

18.

ragina AKR valstybes gerbti kultūrines, moralines ir religines bei kitas vertybes, pavyzdžiui, savarankiškumą ir nepriklausomą mąstymą rengiant pradinio ir vidurinio mokslo programas, ir kovoti su visų formų radikalizmo, už kurį atsakingas mokymo personalas arba kurį lemia išorės asmenys, skatinimu;

19.

ragina AKR valstybių švietimo programose spręsti bendras švietimo problemas vykdant regioninę integraciją ir bendradarbiavimą, visų pirma aukštojo mokslo, techninio mokymo bei profesinio mokymo srityse;

20.

ragina taikyti toliaregį socialinį ir aplinkos požiūrį į švietimo ir mokymo programas AKR valstybėse, atsižvelgiant į švietimo darnaus vystymosi klausimais, taip pat IRT ir naujųjų technologijų srityje poreikius; ragina AKR valstybes parengti verslumo ugdymo strategijas ir į jas investuoti, visų pirma socialinio verslumo ir užklasinio ugdymo bei neformaliojo švietimo srityse;

21.

ragina visas šalis skatinti struktūras, būtinas siekiant užtikrinti visą gyvenimą trunkantį mokymą pedagogams, nes tai yra pagrindinė sąlyga siekiant pagerinti švietimo lygį;

22.

pripažįsta, kad reikia, jog mokymo programose būtų atsižvelgta į tokias nepageidaujamas situacijas kaip pandemijos, gaivalinės nelaimės ir konfliktų ar pokonfliktinė aplinka ir parengti piliečius apskritai ir ypač vaikus bei jaunimą atkūrimui ar taikos stiprinimui ir susitaikymui;

23.

ragina Vyriausybes remti valstybės politikos priemones, kuriomis siekiama suderinti mokymo programas su vietos ūkio ekonominiais ir pramonės poreikiais, įskaitant meno ir humanitarinių mokslų mokymo programas;

24.

pabrėžia, kad pritaikius mokymo programas ekonomikai ir darbo rinkos poreikiams būtų daugiau galimybių gauti darbą ir asmeniniam tobulėjimui, taip pat ekonomikos augimui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia pagrindinį profesinio rengimo ir mokymo vaidmenį nacionalinio vystymosi procese ir parengiant asmenis darbo rinkai, suteikiant jiems įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų ekonomikos konkurencingumui;

25.

ragina apsaugoti ir pripažinti pedagogų vaidmenį ir jų darbo vertę;

26.

ragina sukurti tvarią techninio ir profesinio mokymo infrastruktūrą, kad būtų pasiektas tikslas užtikrinti sklandų aukštos kvalifikacijos piliečių perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, ir ragina įtraukti mokytojų rengimo programas į nacionalines gebėjimų strategijas, taip pat įtraukiant su pramone susijusias naujas technologijas, siekiant užtikrinti, kad į šias programas būtų integruotas verslumas; mano, kad kuriant tarptautinę konkurencingą darbo rinką būtina gerbti žmogaus orumą; pripažįsta didėjančią viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių svarbą siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti visuotinio švietimo tikslai;

27.

ragina imtis priemonių, kad būtų palengvintas perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, skatinti verslumą, atsižvelgiant į konkrečias ekonomines AKR šalių struktūras, skiriant daug dėmesio mažosioms įmonėms ir šeimos verslams ir randant pažangių būdų sudaryti joms sąlygas išlaikyti vietos tradicijas ir ypatumus;

28.

ragina ES ir AKR šalių Vyriausybes apsvarstyti sistemas, pagal kurias didinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, regionų mastu ir drauge su ES valstybėmis narėmis skatinti mokytojų mainų programas siekiant keistis geriausia praktiką ir padėti išlaikyti įgūdžius šalyje ir taip spręsti protų nutekėjimo klausimą;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad švietimas ir profesinis mokymas gali suteikti marginalizuotiems žmonėms galimybę grįžti į švietimo sistemą; pabrėžia, kad mokymas ne mokyklose, orientuotas į darbo sektorių, glaudžiai susietas su vietos darbo rinka ir kuriuo integruojamas formalusis ir neformalusis švietimas gali tapti patikima alternatyva besimokantiems, kurie yra mažiau orientuoti į akademinį sektorių;

30.

ragina į nacionalines švietimo ir mokymo strategijas įtraukti priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias protų nutekėjimui, įskaitant tinkamas paskatas, turint mintyje atlyginimus, būstą ir kitas teises, siekiant skatinti kvalifikuotus dėstytojus ir mokomus asmenis, besinaudojančius profesinio mokymo programomis, likti savo kilmės šalyje arba į ją grįžti, taip prisidedant prie jų pačių visuomenės ir ekonomikos, o ne leistis į užsienį dirbti išsivysčiusiose šalyse, ir ragina, kad AKR ir ES partnerystė būtų priemonė, padedanti įveikti šią problemą AKR šalyse;

31.

pripažįsta, kad reikia mobilizuoti papildomas lėšas siekiant plėtoti valstybinį švietimą AKR šalyse, ypač Užsachario Afrikoje, kur būtina išplėtoti vidurinį mokymą, parengti antros galimybės programas tiems, kurie nepabaigė pradinio ugdymo, toliau spręsti spartaus gyventojų skaičiaus augimo problemą ir spręsti švietimo kokybės ir tinkamumo klausimus; pripažįsta, kad valstybės pajamų didinimas mokesčių būdu yra sudėtingas, kai šalies ūkis iš esmės pagrįstas kaimo ekonomika, kuriai būdinga ribota mokesčių bazė; todėl ragina ES aktyviau bendradarbiauti su AKR šalimis mokesčių klausimais, siekiant sudaryti joms sąlygas padidinti viešųjų išteklių mobilizavimą; šiuo tikslu taip pat ragina ES, be kita ko, vadovauti kovai su mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo praktikomis, užtikrinti teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą kartu derantis dėl mokesčių ir investicijų sutarčių, taip pat leisti AKR šalims taikyti žaliavų eksporto mokesčius ir t. t., kad jos turėtų daugiau fiskalinio manevravimo galimybių, siekiant padidinti bendro viešojo biudžeto dalį, skiriamą švietimui;

32.

ragina AKR valstybes paskirti dalį savo nacionalinių biudžetų pradinio ir vidurinio ugdymo sektoriams;

33.

smerkia bet kokius veiksmus, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią vaikams lankyti mokyklą, ypač teroristų grupuotės „Boko Haram“ veiksmus, kuriais iš esmės siekiama uždrausti vakarietišką švietimą, nes šios grupuotės pagrindinis tikslas – sunaikinti vaikų, ypač mergaičių švietimą šiaurės Nigerijoje ir kaimyninėse regiono šalyse, kur grupuotė plečia savo veiklą; apgailestauja dėl žuvusiųjų per teroristų išpuolį Garisos universitete Kenijoje ir ragina imtis suderintų tarptautinių veiksmų kovojant su šia problema ir visų formų terorizmu, siekiant apginti teisę į mokslą;

34.

pažymi, kad tokios aplinkybės, kai trūksta mokyklų, mokytojų kvalifikacija menka ir mokymo programos bei įranga morališkai pasenusios, jau lėmė tai, kad suprastėjo mokymo kokybė ir tinkamumas Užsachario Afrikos vidurinio mokymo įstaigose ir kad dėl paklausos apribojimų, pvz., negalėjimo sumokėti mokesčio už mokslą, ypač aukštesnysis vidurinis išsilavinimas tapo nepasiekiamas didelėms gyventojų grupėms; pripažįsta, kad tokiomis aplinkybėmis, kai viešojo švietimo finansavimas yra ribotas, švietimas ir mokymas, kurį teikia privačiai finansuojamos įstaigos, galėtų sumažinti susijusias išlaidas; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad kyla nelygybės didėjimo rizika, kai menkai finansuojamose valstybinėse mokyklose daugiausia dėmesio skiriama kaimo vietovėms ir šeimoms, kurių pajamos nedidelės, o privačios mokyklos tarnauja daugiau finansinių galimybių turinčioms šeimoms miestuose; taigi perspėja AKR šalis dėl dvejopo švietimo sistemos plėtojimo, nes dėl to gali padidėti privačiomis lėšomis pagrįsta nelygybė, ir ragina valstybes nares teikti prioritetą valstybiniam švietimo finansavimui; taip pat ragina ES padidinti paramą, teikiamą valstybiniam viduriniam išsilavinimui, apimančiam akademinį bei techninės ir profesinės veiklos įgūdžių lavinimą;

35.

palankiai vertina ES ir AKR šalių valdžios institucijų darbą įgyvendinant EDULINK ir AKR mokslo ir technologijų programas ir ragina, kad patirtis, įgyta įgyvendinant šias iniciatyvas, būtų plėtojama kitose švietimo ir profesinio ir techninio rengimo srityse pagal 11-ąjį EPF;

36.

ragina AKR šalių Vyriausybes teikti pirmenybę švietimui kaip pagrindiniam sektoriui programuojant 11-ojo EPF dokumentus nacionaliniams, regioniniams ir AKR vidaus asignavimams, ir ragina, kad pagrindinis ugdymas būtų integruotas į visas vystomojo bendradarbiavimo sritis;

37.

ragina aukštojo mokslo institucijas iš AKR šalių aktyviai dalyvauti ES „Erasmus+“ programose, ypač susijusiose su gebėjimų ugdymo projektais, kuriais siekiama tobulinti ir reformuoti aukštojo mokslo įstaigas ir sistemas gerinant jų kokybę ir didinant tinkamumą, taip pat skatinant regioninį bendradarbiavimą bei didinant konvergenciją;

38.

palankiai vertina Europos Komisijos iniciatyvą reformuoti profesinio rengimo ir mokymo programas besivystančioms šalims ir kitus su profesiniu rengimu ir mokymu susijusius projektus, siekiant nustatyti naują strategiją, grindžiamą darbo rinkos informacija, viešojo ir privačiojo sektorių partneryste ir geresniu valdymu, užtikrinant tvarią plėtrą ir padedant mažoms įmonėms visų pirma išsaugoti specifines AKR šalių ypatybes ir vertybes, kartu saugant aplinką ir užtikrinant kokybiškas darbo vietas, kuriomis skatinamos, o ne naikinamos įdarbinimo rinkos galimybės abiem lytims;

39.

ragina plėtoti darbo vietų kūrimo projektus palaikant nuolatinį ryšį tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos;

40.

paveda Pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, UNESCO ir JT vaikų fondui.

—

susitikusi Suvoje (Fidžyje) 2015 m. birželio 15–17 d.,

—

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą ir 2005 m. birželio 25 d. bei 2010 m. birželio 22 d. persvarstytą AKR ir ES partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), ypač į jo 32 straipsnį,

—

atsižvelgdama į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 ir 214 straipsnius,

—

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo,

—

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Europos konsensusą dėl vystymosi,

—

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 18 d. Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir jos Kioto protokolą,

—

atsižvelgdama į 2000 m. rugsėjo 8 d. JT tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo naikinimo kriterijai,

—

atsižvelgdama į Hiogo 2005–2015 m. veiksmų programą „Tautų ir bendruomenių atsparumo nelaimėms stiprinimas“, priimtą pasaulinėje nelaimių rizikos mažinimo konferencijoje, kuri vyko 2005 m. sausio mėn. Hiogo prefektūros Kobo mieste (Japonija),

—

atsižvelgdama į Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą 2015–2030 m. laikotarpiui, priimtą JT pasaulinėje nelaimių rizikos mažinimo konferencijoje, vykusioje 2015 m. kovo 14–18 d. Sendajuje (Japonija),

—

atsižvelgdama į Niujė deklaraciją dėl klimato kaitos, priimtą Ramiojo vandenyno salų forumo aukščiausiojo lygio susitikime, surengtame 2008 m. rugpjūčio 19 d. Alofyje (Niujė); į 2008 m. lapkričio 7 d. Ramiojo vandenyno salų forumo valstybių ir Europos Sąjungos deklaraciją dėl klimato kaitos ir į Ramiojo vandenyno regionalizmo programą, kurią 2014 m. gegužės mėn. Palau priėmė Ramiojo vandenyno salų forumo vadovai,

—

atsižvelgdama į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl tarptautinės nelaimių mažinimo strategijos, ir į savo 2014 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl mažų besivystančių salų valstybių pagreitintos veiksmų tvarkos (Samoa gairės),

—

atsižvelgdama į 2006 m. gegužės 29 d. Komisijos komunikatą „ES santykiai su Ramiojo vandenyno šalimis. Glaudesnės partnerystės strategija (COM(2006) 248) ir į Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Atnaujinama ES ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymosi partnerystė“ (JOIN (2012) 006),

—

atsižvelgdama į 2007 m. rugsėjo 18 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimas“ (COM(2007) 540),

—

atsižvelgdama į AKR ir ES gaivalinių nelaimių rizikos mažinimo programos darbą,

—

atsižvelgdama į poreikių po nelaimės vertinimą, atliktą 2015 m. balandžio mėn. vadovaujant Vanuatu Vyriausybei, ir į Vanuatu skirtą reagavimo į nelaimes planą, kurį, bendradarbiaudamas su humanitariniais partneriais, parengė Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (toliau – JT OCHA),

—

atsižvelgdama į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2015 m. kovo 14 d. pareiškimą dėl padėties Vanuatu,

—

atsižvelgdama į Europos Parlamento 2008 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir skurdžių labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų besivystančių šalių (15) Pasaulinio klimato kaitos aljanso (PKKA) sukūrimo, 2009 m. vasario 4 d. rezoliuciją „2050 m.: ateitis prasideda šiandien – rekomendacijos dėl būsimos integruotos ES kovos su klimato kaita politikos“ (16), 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano (17), 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio į atsparumą ir nelaimių rizikos mažinimą besivystančiose šalyse: per aprūpinimo maistu krizes (18) įgyta patirtis, 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (19) ir 2014 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl 2014 m. JT klimato kaitos konferencijos (20),

—

atsižvelgdama į savo 1999 m. balandžio 1 d. rezoliuciją dėl klimato kaitos ir mažų besivystančių salų valstybių atsižvelgiant į AKR ir ES bendradarbiavimo programą, 2005 m. lapkričio 19 d. rezoliuciją dėl stichinių nelaimių priežasčių ir padarinių, 2007 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl stichinių nelaimių AKR valstybėse: pasirengimui (Europos plėtros fondo lėšos) ir padarinių šalinimui (Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD lėšos) skirto ES finansavimo, taip pat į 2009 m. balandžio 9 d. rezoliuciją dėl socialinių ir ekologinių klimato kaitos padarinių AKR šalyse,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 2 dalį,

A.

kadangi 2015 m. kovo 14 ir 13 d. Vanuatu nukentėjo nuo ciklono „Pam“ – stipriausio atogrąžų ciklono, kada nors nusiaubusio šią šalį;

B.

kadangi per cikloną žuvo daug žmonių ir dėl turto ir infrastruktūros, įskaitant elektros ir ryšių tinklus, sunaikinimo arba žalos jiems ir pagrindinių socialinių paslaugų, pavyzdžiui, sveikatos ir švietimo srityse, sutrikdymo nukentėjo beveik trys ketvirtadaliai šios šalies gyventojų;

C.

kadangi ciklonas taip pat padarė didelės žalos pasėliams, gyvuliams bei žuvininkystės infrastruktūrai, kuri, remiantis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija, kelia pavojų Vanuatu apsirūpinimo maistu būklei; kadangi tūkstančiai žmonių buvo palikti be galimybės gauti saugaus geriamojo vandens šalyje, kuri kenčia nuo didelio vandens trūkumo problemų;

D.

kadangi ciklonas „Pam“ taip pat nuniokojo Tuvalu, Saliamono Salų ir Kiribačio salų valstybių socialinę ir ekonominę infrastruktūrą ir padarė atitinkamą neigiamą poveikį šių šalių gyventojų sveikatai ir pragyvenimui;

E.

kadangi dėl Vanuatu, kuri apima daugiau kaip 80 mažų salų, geografijos pagalbos operacijos ir žalos vertinimas yra sudėtingas uždavinys;

F.

kadangi labiausiai tikėtina, kad gaivalinių nelaimių metu nukentės pažeidžiamos grupės, pvz., moterys, vaikai ir neįgalieji;

G.

kadangi tarptautinė bendruomenė turi moralinę pareigą nuo ciklono „Pam“ nukentėjusioms šalims teikti humanitarinę ir finansinę paramą, įskaitant logistinę ir operatyvinę paramą;

H.

kadangi 2015 m. balandžio 30 d. JT OCHA finansinio atsekamumo tarnyba pasiekė savo tikslus užregistruodama 33,4 mln. JAV dolerių finansinių įnašų, įskaitant ES bei jos valstybių narių ir kitų vystymosi partnerių bei tarptautinių finansų įstaigų, taip pat privačių aukų lėšas;

I.

kadangi 2014–2020 m. laikotarpiu ES Vanuatu numatė skirti apie 31 mln. EUR pagal 11-ąjį Europos plėtros fondą, daugiausia dėmesio teikdama kaimo plėtrai pagal nacionalinę orientacinę programą;

J.

kadangi tokios gaivalinės nelaimės kaip ciklonas „Pam“ parodo mažų besivystančių salų valstybių ekonomikos trapumą ir itin didelį pažeidžiamumą ir pabrėžia, kad daugiau dėmesio reikia skirti jų poreikiams atsparumo didinimo požiūriu;

K.

kadangi besivystančios šalys, ypač mažos besivystančios salų valstybės, mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, tačiau patiria sunkiausias jos socialines pasekmes ir padarinius aplinkai;

L.

kadangi milijonai žmonių visame pasaulyje dėl gaivalinių nelaimių, įskaitant klimato katastrofas, yra priversti migruoti, todėl eskaluojamos humanitarinės krizės, sparti urbanizacija ir su tuo susijęs lūšnynų plitimas bei sulėtėjęs vystymasis AKR šalyse; kadangi šie migrantai neturi oficialaus prieglobsčio statuso;

M.

kadangi kyla jūros lygis ir temperatūra ir vis labiau ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai dėl klimato kaitos turės didelį poveikį Ramiojo vandenyno regiono pakrančių ir jūrų ekosistemoms, biologinei įvairovei, vandens ir dirvožemio ištekliams, aprūpinimui maistu ir žmonių pragyvenimui, tokiu būdu darydami neigiamą įtaką BVP augimui Ramiojo vandenyno šalyse;

N.

kadangi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos klausimai buvo įtraukti į 2014 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 20) programą; kadangi tikimasi, kad COP 20 išvados bus Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP 21), kuri vyks 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje, pagrindas;

O.

kadangi klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas yra kliūtis įgyvendinant „Rio+“ darnaus vystymosi tikslus;

1.

reiškia gilią užuojautą šalims, nukentėjusioms nuo ciklono „Pam“, ir žuvusiųjų šeimoms bei solidarumą su tais, kurie buvo sužeisti ar dėl padarytos žalos liko be pastogės; nuoširdžiai dėkoja visiems humanitarinės pagalbos darbuotojams už jų veiksmus ir pastangas įvykus ciklonui;

2.

sveikina Vanuatu Vyriausybę ir gyventojus už jų didžiules pastangas įveikti pražūtingus ciklono padarinius; palankiai vertina tai, kad užbaigtas poreikių po nelaimės vertinimas, kuris sudaro galimybę toliau koordinuotai ir laiku įgyvendinti atkūrimo programą; palankiai vertina pagalbą, kurią iki šiol suteikė tarptautiniai paramos teikėjai, įskaitant Europos Sąjungos, AKR valstybių grupės, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, taip pat kitų išsivysčiusių šalių ir tarptautinių finansų įstaigų neatidėliotinus įnašus;

3.

primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę ir toliau teikti bei sustiprinti sutelkimą išteklių, kurių reikia ciklono „Pam“ sugadintai infrastruktūrai Vanuatu, Tuvalu, Saliamono Salose ir Kiribatyje atstatyti ir tai daryti koordinuotai ir veiksmingai;

4.

primena, kad teikiant pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju Vanuatu atstatymui daugiausia dėmesio reikėtų skirti skubioms ir itin svarbioms sritims, pavyzdžiui, geriamojo vandens tiekimui, sanitarijos infrastruktūrai, aprūpinimo maistu saugumui, švietimui, būstui ir ryšių sistemoms ir infrastruktūrai;

5.

pabrėžia, kad dabar labai svarbu, jog tarptautiniai paramos teikėjai veiksmingai koordinuotų humanitarinę veiklą, nes dėmesys nukreipiamas į ilgalaikį atkūrimą ir vystymąsi, ekonomikos augimą, žemės ūkio plėtrą, ypač kaimo vietovėse, ir pagalbą atkuriant turizmo sektorių;

6.

pabrėžia, kad pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimas turėtų būti pagrindinė sudedamoji ES šalies nacionalinės orientacinės programos dalis, ypač daug dėmesio skiriant atsparumui siekiant padėti įveikti veiklos ir finansavimo trūkumus tarp pagalbos ir vystymosi etapų; ragina Komisiją užtikrinti, kad jos parama būtų suderinta su Ramiojo vandenyno regionų ir nacionaliniais prioritetais ir remia esamas regionines ir nacionalines įgyvendinimo priemones;

7.

taip pat ragina Vanuatu Vyriausybę ir mažų salų valstybių Vyriausybes peržiūrėti savo nacionalinius vystymosi planus, skurdo mažinimo strategijas ir sektorių politiką ir strategiją, siekiant įtraukti priemones tokiose srityse, kaip prisitaikymas prie klimato kaitos ir statybų planavimas, kurios gali padėti užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms ir sumažinti jų padarinius;

8.

pabrėžia, kad reikia parengti suderintus regionų metodus ir keistis gerąja patirtimi, kartu pasinaudojant vietos ir tradicinėmis žiniomis, nes tai yra svarbiausia priemonė, padedanti valdyti nelaimių riziką, užtikrinti spartų ir veiksmingą reagavimą į nelaimes ir kovoti su klimato kaita, be kita ko, atsižvelgiant į Ramiojo vandenyno salų veiksmų planą dėl klimato kaitos;

9.

ragina tarptautinę bendruomenę nustatyti ir šalinti egzistuojančias teisės spragas ekologinių migrantų apsaugos srityje; siūlo, atsižvelgiant į itin pažeidžiamą salų valstybių, kurios rizikuoja būti apsemtos, padėtį svarstyti prieglobsčio teisės aktus arba regionines ar tarptautines sutartis; taip pat pažymi, kad turėtų būti parengtos ir įdiegtos priemonės, skirtos ekologinių migrantų tapatybei, kultūrai ir tradicijoms apsaugoti; atkreipia dėmesį į Nanseno iniciatyvą, kurios tikslas – pasiekti bendrą sutarimą dėl atsižvelgiant į gaivalines nelaimes ir klimato kaitą perkeltų asmenų apsaugos darbotvarkės ir ragina ES dalyvauti šiame procese;

10.

pritaria 2015–2030 m. laikotarpio Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programai, nes tai yra labai svarbus žingsnis siekiant spręsti didėjančio nelaimių poveikio ir jų sudėtingumo problemą; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti tikslus, priimtus Sendajaus konferencijoje, visų pirma tai, kad reikia viešojo finansavimo ir investicijų į infrastruktūrą, siekiant gamtinių pavojų rizikos prevencijos, tačiau taip pat ir transporto, sveikatos apsaugos, aprūpinimo geriamuoju vandeniu ir švietimo srityse, siekiant užkirsti kelią naujai humanitarinei katastrofai šiame regione;

11.

ragina vietos augintojus naudotis tokia žemės ūkio įranga ir kultivuoti tokias genetiškai nemodifikuotas sėklas ir augalų veisles, kurios tinka prie klimato ir maisto gamybos sąlygų Vanuatu, kad šalis galėtų kuo greičiau atnaujinti žemės ūkio gamybą ir užtikrinti savo apsirūpinimo maistu saugumą;

12.

primena, kad klimato kaita nėra vienintelė aplinkosaugos problema, yra ir plėtros darbotvarkė, kuriai ir ES, ir Ramiojo vandenyno valstybės turėtų teikti didžiausią pirmenybę; pabrėžia, kad, nors besivystančios šalys, ypač mažos besivystančios salų valstybės, mažiausiai prisidėjo prie klimato kaitos, jos patiria sunkiausias jos socialines pasekmes ir padarinius aplinkai; atkreipia dėmesį į tai, kad klimato kaita kelia didelę grėsmę skurdo mažinimui Ramiojo vandenyno regione ir daro neigiamą poveikį žemės ūkiui, žuvininkystei ir koraliniams rifams, turizmui ir sveikatai;

13.

šiuo požiūriu ragina AKR šalis ir ES valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkę būtų atsižvelgiama į AKR mažų besivystančių salų valstybių poreikius, visų pirma kalbant apie klimato kaitos poveikį ir atsparumo gaivalinėms nelaimėms didinimą;

14.

pabrėžia, kad šalys, kuriose šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama daugiausiai pasaulyje, privalo imtis skubių veiksmų, kad nustatytų tikslus ir prisiimtų įsipareigojimus siekdamos gerokai sumažinti savo išmetamų teršalų kiekį, ir padėtų pažeidžiamiausioms šalims prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio ir jį mažinti;

15.

pabrėžia, kad COP 21 – tai unikali galimybė išspręsti klimato kaitos problemas ir susieti ją su JT veikla įgyvendinant laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkę; todėl ragina AKR valstybių grupę, ES valstybes nares ir Komisiją COP 21, kuri vyks Paryžiuje, metu ryžtingai daugiausia dėmesio skirti pasirengimui klimato kaitai ir nelaimėms ir jų mažinimui;

16.

ragina vystymosi partnerius ir privatųjį sektorių didinti techninę ir finansinę paramą (taip pat panaudojant novatoriškus finansavimo mechanizmus) Ramiojo vandenyno salų šalių pastangoms pereiti prie alternatyvių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių, energijos vartojimo efektyvumo, tvaraus transporto, ekosistemų išsaugojimo ir technologijų plėtros bei perdavimo siekiant klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, visų pirma žemės ir vandens valdymo srityse;

17.

ragina AKR šalis, ypač AKR mažas besivystančias salų valstybes, sukurti mechanizmus, kuriuos taikant į pasirengimą nelaimėms ir jų padarinių švelninimą, humanitarinės pagalbos teikimą ir reagavimo intervenciją bei į atstatymą po nelaimės būtų galima įtraukti viešąjį ir privatųjį sektorius, taip pat nevyriausybines organizacijas;

18.

paveda savo pirmininkams perduoti šią rezoliuciją JT Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES ministrų tarybai, Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, ES valstybių narių ir AKR valstybių nacionalinėms Vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams, Vanuatu Prezidentui ir Vanuatu parlamento pirmininkui, Ramiojo vandenyno bendrijos sekretoriato generaliniam direktoriui ir Ramiojo vandenyno regiono aplinkos apsaugos programos sekretoriato generaliniam direktoriui.

—

susitikusi Suvoje (Fidžyje) 2015 m. birželio 15–17 d.,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į persvarstytą Kotonu susitarimą,

—

atsižvelgdama į 2013 m. sausio 11 d. Librevilio susitarimą dėl politinės ir karinės krizės Centrinės Afrikos Respublikoje užbaigimo, pasirašytą vadovaujant Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (CAVEB) valstybių ir Vyriausybių vadovams, kuriame nustatomos krizės Centrinės Afrikos Respublikoje užbaigimo sąlygos,

—

atsižvelgdama į JT Saugumo Tarybos 2013 m. sausio 24 d. Rezoliuciją Nr. 2088 (2013), 2013 m. spalio 10 d. Rezoliuciją Nr. 2121 (2013), 2013 m. gruodžio 5 d. Rezoliuciją Nr. 2127 (2013), 2014 m. sausio 28 d. Rezoliuciją Nr. 2134 (2014), 2014 m. balandžio 10 d. Rezoliuciją Nr. 2149 (2014), 2014 m. spalio 21 d. Rezoliuciją Nr. 2181 (2014), 2015 m. sausio 22 d. Rezoliuciją Nr. 2196 (2015), 2015 m. kovo 26 d. Rezoliuciją Nr. 2212 (2015) ir 2015 m. balandžio 28 d. Rezoliuciją Nr. 2217 (2015),

—

atsižvelgdama į JT Saugumo Tarybos Pirmininko 2014 m. gruodžio 18 d. Pareiškimą Nr. S/PRST/2014/28,

—

atsižvelgdama į 2015 m. sausio 29 d. JT Generalinio Sekretoriaus laišką JT Saugumo Tarybos Pirmininkui,

—

atsižvelgdama į 2014 m. gruodžio 9 d. įvykusį JT Saugumo Tarybos 7  329 posėdį,

—

atsižvelgdama į Tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Centrinės Afrikos Respublikoje tirti 2014 m. gruodžio 19 d. galutinę ataskaitą,

—

atsižvelgdama į tai, kad 2013 m. gegužės mėn. buvo įsteigta Tarptautinė kontaktinė grupė Centrinės Afrikos Respublikos klausimais, kurios užduotis – koordinuoti regionines, žemynines ir tarptautines priemones, taikomas siekiant rasti ilgalaikį šalyje besikartojančių problemų sprendimą;

—

atsižvelgdama į 2015 m. kovo 16 d. Brazavilyje (Kongo Respublikoje) vykusio septintojo Tarptautinės kontaktinės grupės susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdama į Europos Komisijos 2015 m. vasario 16 d. pranešimą spaudai „ES 2015 m. padidina humanitarinę pagalbą iki 156 mln. EUR, kad patenkintų didėjančius Sahelio regiono poreikius“,

—

atsižvelgdama į 2015 m. birželio 8 d. Jungtinių Tautų vystymo programos pranešimą spaudai „Rinkimams Centrinės Afrikos Respublikoje skubiai reikalingi 21 mln. JAV dolerių“,

—

atsižvelgdama į 2015 m. gegužės 26 d. Briuselyje vykusią tarptautinę konferenciją Centrinės Afrikos Respublikos klausimais „Nuo humanitarinės pagalbos iki atsparumo“ ir į ryšium su šia konferencija paskelbtą Europos Komisijos pranešimą spaudai „ES didina savo paramą atsigavimui ir vystymuisi Centrinėje Afrikos Respublikoje“,

—

atsižvelgdama į 2012 m. gruodžio 21 d., taip pat 2013 m. balandžio 3 ir 18 d. Ndžamenoje (Čade) vykusius Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (CAVEB) valstybių ir Vyriausybių vadovų neeilinius aukščiausiojo lygio susitikimus ir į sprendimą, priimtą per šiuos susitikimus, įsteigti Nacionalinę pereinamojo laikotarpio tarybą, kad ji vykdytų teisėkūros ir konstitucinius įgaliojimus ir priimtų perėjimo Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) gaires,

—

atsižvelgdama į 1998 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, kurį CAR ratifikavo 2001 m.,

—

atsižvelgdama į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, į 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, į 1981 m. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir į 1989 m. Vaiko teisių konvenciją, pagal kurią draudžiama vaikus įtraukti į ginkluotus konfliktus, – visas šias konvencijas CAR ratifikavo,

—

atsižvelgdama į 2005 m. spalio 24 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Rezoliuciją Nr. 60/1 dėl 2005 m. pasaulio aukščiausio lygio susitikimo rezultatų, ypač į jos 138–140 dalis dėl atsakomybės saugoti gyventojus,

—

atsižvelgdama į Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, kurį CAR pasirašė,

—

atsižvelgdama į tai, kad Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo taryba 2013 m. spalio 10 d. priėmė persvarstytą Operacijų koncepciją;

—

atsižvelgdama į 2015 m. vasario 9 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas dėl Centrinės Afrikos Respublikos,

—

atsižvelgdama į 2013 m. sausio 17 d., 2013 m. rugsėjo 12 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucijas dėl padėties CAR,

—

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 19 d. ir 2014 m. kovo 19 d. savo rezoliucijas dėl CAR,

A.

kadangi Centrinės Afrikos Respublikoje – šalyje, turinčioje daug gamtinių išteklių, kelis dešimtmečius vyrauja politinis nestabilumas ir kadangi 70 % jos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos;

B.

kadangi dėl dvejus metus trukusio pilietinio karo po organizacijos „Seleka“ valdžios perėmimo kilo pražūtinga politinė ir humanitarinė krizė;

C.

kadangi 2014 m. sausio 20 d. Nacionalinė pereinamojo laikotarpio taryba išrinko naują laikiną valstybės vadovę Catherine Samba-Panza;

D.

kadangi už žmogaus teisių pažeidimus ir karo nusikaltimus atsakingi asmenys nėra teisiami, nes CAR turi netinkamą nacionalinę teisinę sistemą, kuri sudaro nebaudžiamumo atmosferą;

E.

kadangi, nors saugumo padėtis pagerėjo, banditizmo, plėšikavimo veiksmai ir įtampa tarp bendruomenių tęsiasi ir veikia gyvulių augintojus;

F.

kadangi JT taikdariai pagerino civilių apsaugą sostinėje, tačiau susiduria su sunkumais vykdydami savo įgaliojimus kitose šalies dalyse, į kurias negali patekti dėl ten esančių ginkluotų grupuočių; kadangi daug išpuolių įvykdyta prieš JT taikdarius ir humanitarinės pagalbos darbuotojus;

G.

kadangi dėl nestabilumo CAR 70 % vaikų nelanko mokyklos ir daugiau kaip 6  000 vaikų yra paimti į ginkluotąsias pajėgas ir ginkluotąsias grupuotes; kadangi 2015 m. gegužės 5 d. CAR sudarė susitarimą paleisti vaikus karius;

H.

kadangi Jungtinių Tautų ataskaitoje, parengtoje 2014 m., tačiau leidinyje The Guardian paskelbtoje tik 2015 m. balandžio 29 d., teigiama, kad tam tikras skaičius Prancūzijos karių, dislokuotų, kad palaikytų taiką CAR, įtariami seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu;

I.

kadangi JT Saugumo Taryba leido padidinti Jungtinių Tautų daugialypės integruotos stabilizavimo misijos Centrinės Afrikos Respublikoje (MINUSCA) darbuotojų skaičių ir nusprendė jos įgaliojimus pratęsti iki 2016 m. balandžio 30 d. ir nustatyti tokį jos leidžiamą dydį: 10  750 karių, įskaitant 480 karinių stebėtojų ir pareigūnų, ir 2  080 policijos darbuotojų, įskaitant 400 policijos pareigūnų ir 40 kalėjimo pareigūnų;

J.

kadangi ketinant atkurti valstybės saugumą ir valdžią finansinė pagalba yra esminė; kadangi ši pagalba negali būti teikiama tik su sąlyga, kad bus užtikrintas nulinis rizikos lygis ar visiškas saugumas;

K.

kadangi ketinant rengti rinkimus ir organizuoti porinkiminį perėjimą būtinas minimalus administracinis valstybės pertvarkymas; kadangi kuo skubiausiai reikalinga papildoma 21,2 mln. JAV dolerių suma, kad būtų galima finansuoti rinkimus, kuriuos CAR ketinama surengti iki 2015 m. pabaigos;

L.

kadangi Europos Sąjunga – svarbiausia CAR humanitarinės pagalbos ir vystymosi sričių partnerė; kadangi 2014 m. liepos 15 d. ES įsteigė savo pirmąjį CAR skirtą patikos fondą; kadangi 2013 ir 2014 m. ES suteikė 377 mln. EUR siekiančią humanitarinę pagalbą ir 2015 m. jau mobilizavo papildomą 47 mln. EUR sumą; kadangi 2015 m. gegužės 26 d. Briuselyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje Komisija visą savo pagalbos CAR sumą padidino 72 mln. EUR;

M.

kadangi 2015 m. gegužės 27 d. buvo prieinama tik 21 % finansavimo, reikalingo Humanitarinės pagalbos teikimo CAR planui;

N.

kadangi priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti žmogaus teises, yra pagrindinis Kotonu susitarimo elementas; kadangi Nacionalinė pereinamojo laikotarpio taryba priėmė įstatymą, pagal kurį CAR įsteigiamas specialus baudžiamasis teismas patiems rimčiausiems nusikaltimams tirti ir karo nusikaltimų bei nusikaltimų žmogiškumui vykdytojams persekioti, ir šį įstatymą glaudžiai bendradarbiaudama su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu paskelbė valstybės vadovė;

O.

kadangi 2015 m. sausio 20 d. paskelbtoje Tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Centrinės Afrikos Respublikoje tirti galutinėje ataskaitoje daroma išvada, kad visos Vyriausybės pajėgos, pavaldžios buvusiam prezidentui Fr. Bozizė, ir grupuotės „Seleka“ ir „anti-Balaka“ įvykdė rimtus tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių nusikaltimus;

P.

kadangi Bangyje vykęs nacionalinis forumas rekomendavo rinkimus surengti iki 2015 m. pabaigos ir kadangi šią rekomendaciją patvirtino CAVEB;

Q.

kadangi geografinė CAR pozicija yra strateginė stengiantis kovoti su terorizmo plitimu Centrinėje Afrikoje;

1.

džiaugiasi Centrinės Afrikos Respublikoje pagal naujausius susitarimus padaryta pažanga, tačiau lieka susirūpinusi dėl saugumo, humanitarinės ir ekonominės padėties;

2.

patvirtina savo paramą CAR nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui; primena nesikišimo ir regioninio bendradarbiavimo principų svarbą;

3.

dar kartą patvirtina, kad remia Laikinosios Prezidentės Catherine Samba-Panza ir Tarptautinės kontaktinės grupės Centrinės Afrikos Respublikos klausimais pastangas užbaigti perėjimo procesą siekiant užtikrinti stabilumą, saugumą ir įvairių konflikto šalių susitaikymą;

4.

dar kartą išreiškia savo paramą 2013 m. sausio 11 d. Librevilio susitarimui ir 2013 m. balandžio 18 d. Ndžameno gairėms, kaip priemonėms, kurios yra esminės siekiant atkurti konstitucinę tvarką;

5.

palankiai vertina tai, kad įvyko Bangio susitaikymo forumas ir kad pasirašytas 2015 m. gegužės 10 d. Nusiginklavimo, demobilizacijos, reintegracijos ir repatriacijos susitarimas, taip pat ragina visas šalis jį greitai ir veiksmingai įgyvendinti ir tarptautinę bendruomenę suteikti šiam tikslui reikalingą finansavimą;

6.

palaiko ginkluotųjų ir saugumo pajėgų reformą ir tai, kad Centrinės Afrikos Respublikoje tęsiama Jungtinių Tautų daugialypė integruota stabilizavimo misija;

7.

palankiai vertina veiksmingą MISCA, Europos Sąjungos karinės operacijos Centrinės Afrikos Respublikoje (EUFOR CAR) ir „Sangaris“ (Prancūzijos pajėgų) misijos darbą; palankiai vertina tai, kad dislokuota Europos Sąjungos karinė patariamoji misija Centrinės Afrikos Respublikoje, tačiau apgailestauja, kad daugelis valstybių narių prisideda nepakankamai; ragina tarptautinę bendruomenę padidinti savo karinius pajėgumus šalyje ir suteikti visą reikiamą paramą tarptautinėms saugumo pajėgoms, kurios daugiausia yra afrikietiškos, sustiprinti;

8.

ragina pereinamąsias valdžios institucijas tęsti savo pastangas atkurti pasitikėjimą tarp visų CAR gyventojų ir įvykdyti daugelį turimų uždavinių, kaip kad pabėgėlių repatriacija, šalies viduje perkeltų asmenų grąžinimas, vietos valdžios institucijų atkūrimas, teismų sistemos ir veiksmingos administracinės infrastruktūros įsteigimas, kova su korupcija ir pagrindinių paslaugų, ypač sveikatos ir švietimo srityje, atkūrimas;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu iki 2015 m. pabaigos surengti laisvus, sąžiningus ir skaidrius rinkimus, atvirus visiems, įskaitant į šalį grįžtančius asmenis ir tuos, kurie buvo perkelti jos viduje;

10.

ragina tarptautinę bendruomenę suteikti visus reikalingus išteklius, kad būtų galima surengti šiuos rinkimus, ypač naudojant pagalbos rengiant rinkimus programą;

11.

išreiškia savo susirūpinimą dėl humanitarinės padėties ir rimto maisto trūkumo Centrinės Afrikos Respublikoje; ragina tarptautinę bendruomenę sutelkti visus reikalingus išteklius ir pagerinti įvairių pagalbos teikėjų koordinavimą;

12.

džiaugiasi, kad Europos Sąjunga reaguodama į humanitarinę krizę padidino paramą; išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad ribojamos galimybės teikti humanitarinę pagalbą, ir smerkia agresijos prieš humanitarinę pagalbą teikiančius darbuotojus atvejus; palankiai vertina Europos Sąjungos sprendimą siųsti lėšas į Čadą ir Kamerūną siekiant finansuoti jų humanitarinės pagalbos teikimo CAR gyventojams pastangas;

13.

ragina tarptautinę bendruomenę padėti kaimyninėms CAR šalims, jaučiančioms šio konflikto poveikį, ypač padėti joms priimti pabėgėlius;

14.

ragina CAR valdžios institucijas imtis praktinių priemonių, gaunant paramą iš MINUSCA, kad apsaugotų civilius gyventojus ir užtikrintų savo teritorijos saugumą ir vientisumą tuo pačiu visapusiškai laikydamosi savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę ir pabėgėlių teisę;

15.

itin smerkia tebesitęsiantį smurtą, nuo kurio nukentėjo tiek daug žmonių ir dėl kurio bėgti buvo priversti daugiau kaip 8 50  000 asmenų, taip pat smerkia tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant neteisminius ir neatidėliotinus mirties bausmės vykdymus, priverstinius dingimus, savavališkus areštus ir kalinimą, kankinimą ir seksualinį smurtą, taip pat ragina labiau padėti aukoms, ypač teikiant seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas;

16.

ragina CAR Vyriausybę remti Tarptautinio baudžiamojo teismo vykdomą karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui tyrimą ir ragina CAR valdžios institucijas nustatyti, persekioti ir nubausti už šiuos nusikaltimus atsakingus asmenis;

17.

ragina nedelsiant įgyvendinti 2015 m. gegužės 5 d. susitarimą paleisti vaikus karius;

18.

ragina Jungtines Tautas skaidriai bendradarbiauti su Prancūzijos valdžios institucijomis tiriant kaltinimus, kad Prancūzijos kariai prievartavo vaikus;

19.

džiaugiasi JT Saugumo Tarybos sprendimu dėl ginklų embargo taikymo Centrinės Afrikos Respublikai;

20.

ragina CAR valdžios institucijas parengti nacionalinę strategiją kovai su nelegaliu gamtinių išteklių naudojimu ir jų kontrabandos tinklais ir rekomenduoja priimti gaires su aiškiais rodikliais ir išorės stebėjimo sistema, kuri sudarytų sąlygas CAR vėl prisijungti prie Kimberley proceso ir Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos;

21.

ragina skubiai pradėti taikyti privalomus Europos teisės aktus siekiant neleisti veiklos vykdytojams, įskaitant ir veiklos vykdytojus už Europos ribų, Europos rinkose pardavinėti mineralų, kuriais finansuojami konfliktai;

22.

siūlo, kad Jungtinės Tautos, prižiūrint MINUSCA, įsteigtų kovos su deimantų, aukso ir dramblio kaulo kontrabanda ir kariniu brakonieriavimu skyrių;

23.

palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga įsteigė Bekou patikos fondą ir kad Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Italija ir Šveicarija jam suteikė lėšų, ir ragina kitas ES valstybes nares bei pagalbos teikėjus prie jo prisidėti;

24.

primena, kad moterų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas ir atstovavimas perėjimo procese yra esminiai, jei norima, kad šis procesas būtų sėkmingas;

25.

remia religinių institucijų pastangas užkirsti kelią religinio pobūdžio konfliktui ir išsaugoti tradicinį taikų sambūvį;

26.

ragina savo pirmininkus šią rezoliuciją perduoti AKR ir ES tarybai, Europos Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, CAR pereinamosioms valdžios institucijoms, Afrikos Sąjungos institucijoms, Centrinės Afrikos valstybių ekonominei bendrijai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.