PRIEDAS

ES LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLOS VYKDYMO PAGAL PROTOKOLĄ, KURIUO NUSTATOMOS EUROPOS BENDRIJOS IR DANIJOS VYRIAUSYBĖS BEI GRENLANDIJOS VIETINĖS VYRIAUSYBĖS ŽVEJYBOS PARTNERYSTĖS SUSITARIME NUMATYTOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR FINANSINIS ĮNAŠAS, SĄLYGOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Kompetentingos institucijos skyrimas

Šio priedo tikslais ir jei nenurodyta kitaip, kompetentinga institucija yra:

—	Sąjungoje – Europos Komisija,

—	Grenlandijoje – Žemės ūkio, medžioklės ir žuvininkystės ministerija.

2.   Žvejybos leidimas – ES laivui išduotas leidimas, suteikiantis jam teisę konkrečiu laikotarpiu vykdyti konkrečią žvejybos veiklą 3 punkte nustatytose Grenlandijos žvejybos zonose.

3.   Žvejybos zona

3.1.   Žvejyba yra vykdoma žvejybos zonoje, kaip numatyta 2004 m. spalio 20 d. Reglamente Nr. 1020 pagal 2004 m. spalio 15 d. Karališkąjį dekretą Nr. 1005 dėl Akto dėl Grenlandijos išskirtinės ekonominės zonos įsigaliojimo, kuriuo 1996 m. gegužės 22 d. Aktas Nr. 411 dėl išskirtinių ekonominių zonų paskelbiamas galiojančiu.

3.2.   Žvejyba vykdoma mažiausiai 12 jūrmylių nuo bazinės linijos pagal 1996 m. spalio 31 d. Grenlandijos Landstingo išleisto Akto Nr. 18 dėl žvejybos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 3 d. Inatsisartuto aktu Nr. 12, 7 skirsnio 2 dalį, jei specialiai nenurodyta kitaip.

3.3.   Bazinė linija yra apibrėžta pagal 2004 m. spalio 15 d. Karališkąjį dekretą Nr. 1004 dėl Karališkojo dekreto dėl Grenlandijos teritorinių vandenų ribų nustatymo dalinio pakeitimo.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMŲ (LICENCIJŲ) PARAIŠKŲ TEIKIMAS IR IŠDAVIMAS

1.   Sąlygos žvejybos leidimui gauti

1.1.   Susitarimo 6 straipsnyje nurodytas žvejybos leidimas gali būti suteikiamas laivams, tik jei jie įtraukti į ES žvejybos laivų registrą, o laivams, norintiems žvejoti pagal pelaginių paprastųjų jūrinių ešerių žvejybos lankstumo schemą – tik jei apie juos buvo pranešta Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijai (NEAFC) pagal jos nustatytas taisykles. Be to, jie negali būti įtraukti į jokį regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

1.2.   Laivas atitinka reikalavimus, jei laivo savininkui, jo kapitonui arba pačiam laivui nėra uždrausta žvejoti Grenlandijos žvejybos zonoje. Jie turi būti įvykdę ankstesnes prievoles pagal susitarimą.

2.   Žvejybos leidimo paraiška

2.1.   Kol abi šalys bendrai įgyvendins elektroninę licencijų sistemą, paraiškos ir žvejybos leidimai pateikiami toliau nurodytu būdu.

2.2.   ES kompetentinga institucija Grenlandijos kompetentingai institucijai elektroninėmis priemonėmis pateikia pagal susitarimą norinčio (-ių) žvejoti laivo (-ų) (bendrą) žvejybos leidimo (-ų) paraišką. Paraiška parengiama naudojant tuo tikslu Grenlandijos kompetentingos institucijos nustatytą formą, kuri pateikta 1 priedėlyje. Tam pačiam savininkui priklausantys arba to paties agento atstovaujami ES laivai gali pateikti bendrą žvejybos leidimo paraišką su sąlyga, kad jie plaukioja su tos pačios valstybės narės vėliava.

2.3.   Kiekviena žvejybos leidimo paraiška pateikiama kartu su įrodymu, kad mokestis už rūšis ir kiekius sumokėtas, kaip reikalaujama pagal šio skyriaus 7 dalies nuostatas.

2.4.   Teikiant kiekvieną pirminę paraišką pagal galiojantį protokolą arba atlikus techninius atitinkamo laivo pakeitimus, pridedama tinkamos rezoliucijos (ne mažesnė kaip 15 cm × 10 cm dydžio) neseniai daryta (ne daugiau prieš kaip 12 mėnesių) skaitmeninė spalvota laivo nuotrauka, kurioje laivas turi aiškiai matytis iš šono, o ant laivo korpuso turi matytis laivo pavadinimas ir identifikavimo numeris.

2.5.   Jei Grenlandijos kompetentinga institucija mano, kad paraiška neišsami arba kitaip neatitinka 1, 2.2, 2.3 ir 2.4 punktų sąlygų, priežastys pranešamos ES kompetentingai institucijai kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 7 darbo dienas nuo tada, kai Grenlandija gavo paraišką.

3.   Žvejybos leidimo išdavimas

3.1.   Per 10 darbo dienų nuo paraiškos pateikimo Grenlandijos kompetentinga institucija elektroninėmis priemonėmis perduoda žvejybos leidimą ES kompetentingai institucijai. Taikant protokolą ir jo priedą, šis elektroniniu būdu perduotas žvejybos leidimas turi tokią pačią vertę kaip ir originalas.

3.2.   Kiekviename žvejybos leidime nurodomas sužvejoti leidžiamas žuvų kiekis. Pagal bendrą paraišką išduotame žvejybos leidime nurodomas bendras žuvų rūšių kiekis, už kurį buvo sumokėtas žvejybos leidimo mokestis, ir nurodomas „leidžiamas kiekis, paskirstytinas laivams (kiekvieno bendroje paraiškoje nurodyto laivo pavadinimas)“.

3.3.   Žvejybos leidimas arba jo kopija visada turi būti laikomi laive ir pateikiami, kai tik to pareikalauja Grenlandijos kompetentinga institucija.

4.   Žvejybos leidimo pakeitimas

4.1.   Norint pakeisti žvejybos leidime (-uose) nurodytus leidžiamus kiekius, teikiama nauja paraiška.

4.2.   Nepažeidžiant 4.3 punkto, jeigu į žvejybos leidimą įtrauktas pakeitimas susijęs su sužvejotų žuvų kiekiais, kurie viršija leidžiamą kiekį, laivas už kiekį, kuriuo viršytas leidžiamas kiekis, sumoka mokestį, atitinkantį 7.1 punkte nustatytą sumą, padaugintą iš trijų. Kol nesumokamas mokestis už nustatytų kiekių viršijimą, naujas žvejybos leidimas neišduodamas.

4.3.   Išimtiniais atvejais, kai atitinkamos rūšies žuvų ES žvejybos galimybės nebuvo išnaudotos, ir tik tam, kad būtų išvengta ES laivo, žvejojančio Grenlandijos žvejybos zonoje pagal protokole nurodytą žvejybos leidimą, žvejybos veiklos pertrūkių, jei tikėtina, kad tas laivas gali viršyti leidžiamą žuvų kiekį, laivo vėliavos valstybė nedelsdama praneša Grenlandijos kompetentingai institucijai (pranešimo kopiją nusiųsdama ES kompetentingai institucijai) apie ketinimą pateikti oficialią paraišką dėl naujo žvejybos leidimo papildomam tos pačios rūšies žuvų kiekiui. Laivui leidžiama tęsti žvejybą su sąlyga, kad laivo savininkas Grenlandijos kompetentingai institucijai per 24 valandas nuo vėliavos valstybės pranešimo pateikia atitinkamų mokesčių sumokėjimo įrodymą, ir su sąlyga, kad atitinkama naujo žvejybos leidimo paraiška Grenlandijos kompetentingai institucijai persiunčiama per 5 darbo dienas nuo vėliavos valstybės pranešimo vadovaujantis 2 dalyje aprašyta tvarka. Neįvykdžius šių nuostatų, laivui taikoma 4.2 punkte nustatyta tvarka.

5.   Žvejybos leidimo perleidimas

5.1.   Žvejybos leidimai išduodami konkretiems laivams ir negali būti perleidžiami.

5.2.   Tačiau retais atvejais ES kompetentingos institucijos prašymu vieno laivo žvejybos leidimas gali būti pakeistas nauju žvejybos leidimu kitam ES laivui. Leidimas pakeičiamas kitu remiantis paraiška, pateikta per ES kompetentingą instituciją. Naujajame žvejybos leidime nurodomas sužvejoti leidžiamas kiekis, atitinkantis rūšies žuvų kiekį, už kurį žvejybos leidimo mokesčiai jau sumokėti, atėmus žuvų kiekį, sužvejotą pirmojo laivo.

5.3.   Kitu pakeistas žvejybos leidimas nebegalioja nuo tos dienos, kai Grenlandijos kompetentinga institucija išdavė naująjį leidimą.

6.   Žvejybos leidimo galiojimo laikotarpis

6.1.   Žvejybos leidimai galioja nuo išdavimo dienos iki kalendorinių metų, kuriais jie buvo išduoti, pabaigos.

6.2.   Stintenių žvejybos leidimai išduodami birželio 20 d. – gruodžio 31 d. ir kitų metų sausio 1 d. – balandžio 30 d. laikotarpiui.

6.3.   Jei iki žvejybos metų pradžios ES teisės aktai, kuriais nustatomos atitinkamų metų ES laivų žvejybos galimybės vandenyse, kuriuose reikalaujama laikytis sužvejojamų žuvų kiekio apribojimų, nėra priimami, ES žvejybos laivai, kuriems leista žvejoti ankstesnių žvejybos metų gruodžio 31 d., gali tęsti veiklą pagal tą patį žvejybos leidimą ir tais metais, kurių žvejybos galimybių teisės aktai nepriimti, su sąlyga, kad tai leidžiama pagal mokslines rekomendacijas. Bus leidžiama laikinai išnaudoti vieną dvyliktąją ankstesnių metų žvejybos leidime nurodytos kvotos dalį per mėnesį, jei už tą kvotą sumokėtas taikomas žvejybos leidimo mokestis. Laikinoji kvota gali būti koreguojama atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir konkrečių išteklių būklę.

6.4.   Atitinkamų metų gruodžio 31 d. neišnaudota ne didesnė kaip 5 % žvejybos leidime nurodyto šiaurinių paprastųjų krevečių kiekio dalis ES kompetentingos institucijos prašymu gali būti perkelta į kitus metus, jei tai leidžiama pagal mokslines rekomendacijas. Perkeltas kiekis išnaudojamas iki kitų metų balandžio 30 d.

7.   Žvejybos leidimo mokestis, jo sumokėjimas ir grąžinimas

7.1.   ES laivų mokėtini žvejybos leidimo mokesčiai:

Species	EUR už toną 2016–2017	EUR už toną 2018–2020
Atlantinės menkės	132,63	142,11
Pelaginiai paprastieji jūriniai ešeriai	78,11	83,68
Dugniniai paprastieji jūriniai ešeriai	78,11	83,68
Juodieji paltusai	190,11	203,68
Šiaurinės paprastosios krevetės – rytinė dalis	73,68	78,95
Šiaurinės paprastosios krevetės – vakarinė dalis	117,89	126,32
Stintenės	7,00	7,50

7.2.   Prieš pradedant taikyti protokolą, Grenlandijos kompetentinga institucija praneša ES savo Vyriausybės banko sąskaitos (-ų), į kurią (-as) laivų savininkai turi atlikti visus mokėjimus protokolo galiojimo laikotarpiu, duomenis. Grenlandijos kompetentinga institucija praneša ES kompetentingai institucijai apie visus pokyčius ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

7.3.   Į mokamą mokestį įtraukiami visi su teise vykdyti žvejybos veiklą susiję nacionaliniai ir vietos mokesčiai, taip pat už pinigų pervedimą nustatyti banko mokesčiai. Jei laivas nesumoka banko pervedimo mokesčio, šią sumą bus pareikalauta sumokėti teikiant kitą šio laivo žvejybos leidimo paraišką – tai būtina naujo žvejybos leidimo išdavimo sąlyga.

7.4.   Jei leidžiamas žuvų kiekis nesužvejojamas, šį kiekį atitinkanti mokesčio dalis laivo savininkui negrąžinama.

7.5.   Tačiau tais atvejais, kai imami taikyti protokolo 9 arba 11 straipsniai ir dėl to laivas neturi galimybės sužvejoti jokios kalendoriniais metais leidžiamo sužvejoti kiekio dalies, arba kai žvejybos leidimo paraiška netenkinama, Grenlandijos kompetentinga institucija laivo savininkui kompensuoja visą leidimo mokestį per 60 kalendorinių dienų nuo kompensacijos prašymo pateikimo.

7.6.   Už priegaudą žvejybos leidimo mokestis nemokamas.

8.   Referencinės kainos pagal rūšis

Rūšis	Gyvojo svorio tonos kaina EUR
Atlantinės menkės	1 800
Pelaginiai paprastieji jūriniai ešeriai	1 700
Dugniniai paprastieji jūriniai ešeriai	1 700
Juodieji paltusai	4 375
Šiaurinės paprastosios krevetės	3 240
Stintenės	190
Grenadieriai	975
Priegauda	1 990

III SKYRIUS

TECHNINĖS IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS

1.   Prieš laikino protokolo taikymo pradžią Grenlandijos kompetentinga institucija ES kompetentingai institucijai anglų kalba pateikia atitinkamus Grenlandijos teisės aktus, susijusius su stebėsena, kontrole bei priežiūra ir techninėmis išteklių išsaugojimo priemonėmis.

IV SKYRIUS

STEBĖSENA, KONTROLĖ IR PRIEŽIŪRA

1 skirsnis

Sužvejotų žuvų kiekio registravimas ir ataskaitų teikimas

1.   Kol abi šalys bendrai įdiegs elektroninio duomenų perdavimo sistemą (angl. santrumpa ERS), nepažeidžiant vėliavos valstybės Žvejybos stebėjimo centro (ŽSC) taikomų ataskaitų teikimo reikalavimų, ES laivai, turintys leidimą žvejoti pagal susitarimą, sužvejotų žuvų kiekį Grenlandijos kompetentingai institucijai praneša toliau nurodytu būdu. Pradėta naudoti ERS sistema pakeis 1, 2 ir 3 skirsniuose išdėstytas elektroninio duomenų perdavimo nuostatas.

2.   Pagal susitarimą žvejojančių ES žvejybos laivų kapitonai žvejybos žurnale registruoja kiekvieno reiso Grenlandijos žvejybos zonoje operacijas, nurodydami visus sužvejotų ir laive laikomų arba į jūrą išmestų (atsižvelgiant į protokolo 3 straipsnio 4 dalį) kiekvienos rūšies žuvų kiekius, viršijančius 50 kg gyvojo svorio. Grenlandijos kompetentinga institucija paprašyta pateikia atitinkamus žvejybos žurnalus pagal tikslines rūšis ir žvejybos įrankius – ji juos išsiunčia laivo atstovui (agentui), nurodytam žvejybos leidimo paraiškos formoje, kuri pateikta 1 priedėlyje. Kiekvieno tipo žurnalo pavyzdys taip pat pateikiamas ES kompetentingai institucijai ir atitinkamos vėliavos valstybės ŽSC. Jei žurnalo forma pakeičiama, ES kompetentinga institucija ir atitinkamos vėliavos valstybės ŽSC nedelsiant informuojami apie pakeitimus ir jiems pateikiamos naujos žurnalų redakcijos.

3.   Kapitonas žvejybos žurnalą pildo kiekvieną ES žvejybos laivo veiklos, vykdomos pagal Grenlandijos žvejybos leidimą, dieną, nurodydamas visus kiekvienu tos dienos valksmu sužvejotų arba į jūrą išmestų žuvų kiekius.

4.   Žvejybos žurnalas pildomas įskaitomai, didžiosiomis raidėmis; jį pasirašo kapitonas.

5.   Kapitonas atsako už užregistruotų ir perduotų žvejybos žurnalo duomenų tikslumą.

6.   Pasibaigus kiekvienam žvejybos reisui, žvejybos žurnalo kopija paštu, e. paštu arba faksu išsiunčiama Grenlandijos kompetentingai institucijai per 10 dienų nuo atvykimo į uostą. Žvejybos žurnalo kopiją kapitonas taip pat išsiunčia vėliavos valstybei.

7.   Gavęs Grenlandijos kompetentingos institucijos prašymą, kapitonas (kiek tai įmanoma) taip pat perduoda papildomus iškrovimo duomenis.

8.   ES laivui neįvykdžius sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų teikimo nuostatų, Grenlandijos kompetentinga institucija turi teisę sustabdyti esamo žvejybos leidimo galiojimą tol, kol bus įvykdytos sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų teikimo nuostatos. Pažeidimui pasikartojus, Grenlandijos kompetentinga institucija gali atsisakyti pratęsti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą. ES kompetentinga institucija ir vėliavos valstybė tinkamai apie tai informuojama.

9.   Bendrai sutarusios dėl elektroninio duomenų perdavimo sistemos, susijusios su ES laivų žvejybos Grenlandijos žvejybos zonoje veikla, valdymo ir įgyvendinimo gairių, abi šalys stengiasi kuo greičiau ją įdiegti. Ši elektroninio duomenų perdavimo sistema sudarys sąlygas keistis duomenimis, susijusiais su (sąrašas nėra baigtinis) laivo buvimo vieta, sužvejotų žuvų kiekiu, žvejybos veikla ir žvejybos leidimais.

10.   Grenlandijos kompetentinga institucija kasmet ir (arba) ES kompetentingai institucijai paprašius informuoja ES kompetentingą instituciją apie žuvų kiekius, kuriuos Grenlandijos žvejybos zonoje sužvejojo trečiųjų šalių laivai, žvejojantys pagal protokole numatytas žvejybos galimybes.

2 skirsnis

Įplaukimas į zoną ir išplaukimas iš jos

1.   ES laivo kapitonas, žvejojantis Grenlandijos žvejybos zonoje arba žvejybos tikslais ketinantis įplaukti į Grenlandijos žvejybos zoną, elektroninėmis priemonėmis, e. paštu arba faksu perduoda Grenlandijos kompetentingai institucijai toliau nurodytas ataskaitas ir pranešimus pagal atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose (1) išdėstytas nuostatas:

a)	pranešimą apie atvykimą – Grenlandijos kompetentingai institucijai ne vėliau kaip 5 dienos iki atvykimo. Apie bet kokius paskesnius su pranešimu apie atvykimą susijusius pokyčius turi būti nedelsiant pranešama Grenlandijos kompetentingai institucijai;

b)	pranešimą apie veiksmą – ne anksčiau kaip 24 valandos ir ne vėliau kaip 12 valandų iki atvykimo;

c)	pranešimą apie veiksmą – prieš išplaukdamas žvejoti iš Grenlandijos žvejybos zonoje esančio uosto arba prieš išplaukdamas tęsti žvejybos iš toje teritorijoje esančios iškrovimo vietos, žvejybos laivas apie tai praneša (pranešimas apie veiksmą);

d)

savaitinę ataskaitą – kol žvejybos laivas vykdo veiksmą, t. y. nuo tada, kai jis pateikė pranešimą apie veiksmą, iki tada, kai jis pateikė pranešimą apie veiksmo pabaigą, kiekvieną pirmadienį iki 10.00 val. (UTC) teikiamos ataskaitos (savaitinės ataskaitos). Pirmoji savaitinė ataskaita apima laikotarpį nuo atvykimo į Grenlandijos žvejybos zoną arba išvykimo iš Grenlandijos žvejybos zonoje esančio uosto iki kito sekmadienio 24.00 val. (UTC). Kitos savaitinės ataskaitos apima laikotarpį nuo pirmadienio 00.00 val. (UTC) iki sekmadienio 24.00 val. (UTC). Kai laivui suteiktos žvejybos galimybės arba Grenlandijos vykdomajame potvarkyje dėl kvotų nustatytas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis yra beveik išnaudotas, Grenlandijos žvejybos licencijų kontrolės institucija (GFLK) turi teisę reikalauti, kad atitinkami laivai kasdien siųstų ataskaitas, kuriose pateikiama tokia pati informacija kaip savaitinėje ataskaitoje. Tokiais atvejais savaitinės ataskaitos ir laivo buvimo vietos ataskaitos neteikiamos;

e)	pranešimą apie išvykimą – žvejybos laivai, planuojantys išplaukti iš Grenlandijos žvejybos zonos, apie tai praneša (pranešimas apie išvykimą) ne vėliau kaip prieš 48 valandas;

f)	pranešimą apie veiksmo pabaigą – prieš išplaukdamas iš Grenlandijos žvejybos zonos, žvejybos laivas apie tai praneša (pranešimas apie veiksmo pabaigą);

g)	pranešimą apie veiksmo pabaigą – prieš atvykdamas į uostą ar iškrovimo vietą Grenlandijos žvejybos zonoje, žvejybos laivas apie tai praneša (pranešimas apie veiksmo pabaigą).

3 skirsnis

Iškrovimas ir perkrovimas

1.   ES laivo kapitonas arba atstovas (agentas), pageidaujantis Grenlandijos uoste iškrauti arba perkrauti Grenlandijos žvejybos zonoje sužvejotas žuvis, praneša apie tai Grenlandijos kompetentingai institucijai pagal atitinkamuose žvejybos teisės aktuose išdėstytas nuostatas.

2.   Ne vėliau kaip prieš 72 valandas iki iškrovimo arba perkrovimo būtina pranešti šiuos duomenis:

a)	laivo, iš kurio iškraunama arba perkraunama, identifikavimo duomenis;

b)	perkrovimo arba iškrovimo uostą, nurodytą pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. santrumpa FAO) uostų kodų sąrašą;

c)	numatomą iškrovimo arba perkrovimo datą ir laiką;

d)	iškraunamų arba perkraunamų kiekvienos rūšies žuvų kiekį (nurodytą FAO triraidžiu kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba prireikus žuvų skaičiumi);

e)	sužvejotų žuvų paskirtį po žuvų iškrovimo arba perkrovimo (jei žinoma) – t. y. rinkai, privačiam vartojimui, kita;

f)	perkrovimo atveju – laivo identifikavimo duomenis ir laivo, į kurį perkraunama, tipą.

3.   Perkrovimo operacija vykdoma gavus išankstinį leidimą, kurį Grenlandija, gavusi pirmiau minėtą pranešimą, per 24 valandas pateikia laivo kapitonui arba savininkui.

4.   Kapitonas ir (arba) jo atstovas atsako už užregistruotų ir perduotų iškrovimo ir perkrovimo deklaracijų duomenų tikslumą.

4 skirsnis

Palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema (LSS)

1.   Laivų buvimo vietos pranešimai. LSS sistema

1.1.   ES laivuose, turinčiuose žvejybos leidimus pagal susitarimą ir vykdančiuose veiklą Grenlandijos žvejybos zonoje arba žvejojančiuose pagal Grenlandijos kvotą NEAFC vandenyse (kaip nurodyta 4 priedėlyje), turi būti tinkamai veikianti palydovinio sekimo (laivų stebėjimo sistemos – LSS) įranga, galinti nuolat ir ne rečiau kaip kas valandą automatiškai perduoti laivo buvimo vietos duomenis sausumoje esančiam vėliavos valstybės žvejybos stebėsenos centrui (ŽSC).

1.2.   Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai siunčia atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Grenlandijos ŽSC.

1.3.   Jeigu nustatoma, kad laivas Grenlandijos žvejybos zonoje veiklą vykdo neturėdamas tinkamai veikiančios LSS įrangos ir nesilaikoma šio skirsnio 3 punkto nuostatų, Grenlandijos institucija turi teisę nedelsdama sustabdyti to žvejybos laivo žvejybos leidimo galiojimą. Grenlandijos kompetentinga institucija atitinkamos vėliavos valstybės ŽSC nedelsdama pateikia pranešimą. ES kompetentingai institucijai ir vėliavos valstybei nedelsiant pranešama apie bet kokį žvejybos leidimo galiojimo sustabdymą.

1.4.   Kiekvienas buvimo vietos pranešimas įforminamas pagal 3 priedėlį ir jame pateikiami:

a)	laivo identifikavimo duomenys;

b)	paskutinė geografinė laivo buvimo vieta (ilguma, platuma), nurodoma su ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu;

c)	buvimo vietos užregistravimo data ir laikas;

d)	laivo greitis ir kursas.

1.5.   Pirmoji buvimo vieta, užregistruota įplaukus į Grenlandijos žvejybos zoną, žymima kodu „ENT“. Visos vėlesnės buvimo vietos žymimos kodu „POS“, išskyrus pirmąją buvimo vietą, užregistruotą išplaukus iš Grenlandijos žvejybos zonos – ji žymima kodu „EXT“.

1.6.   Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį buvimo vietos pranešimų perdavimą, o prireikus – jų perdavimą rankiniu būdu. Buvimo vietos pranešimai perduodami, registruojami ir saugomi saugiu būdu ir laikomi trejus metus.

2.   LSS integralumas

2.1.   LSS techninės ir programinės įrangos komponentai apsaugomi nuo klastojimo, t. y. negalima įvesti arba siųsti klaidingų buvimo vietos duomenų ir jų neturi būti galima reguliuoti rankiniu būdu. Sistema yra visiškai automatinė ir veikia bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. Draudžiama palydovinio sekimo įrenginį ardyti, gadinti, padaryti neveikiantį ar kaip nors kitaip trikdyti jo veikimą. Laivų kapitonai visų pirma visuomet užtikrina, kad:

a)	jų laivo LSS sistema tinkamai veiktų ir buvimo vietos pranešimai būtų tinkamai perduodami vėliavos valstybės ŽSC;

b)	duomenys nebūtų niekaip pakeisti;

c)	prie palydovinio sekimo įrenginio prijungta (-os) antena (-os) nebūtų niekaip užstojama (-os);

d)	jokiais būdais nebūtų pertrauktas elektros tiekimas palydovinio sekimo įrenginiui ir

e)	palydovinio sekimo įrenginys nebūtų pašalintas iš laivo.

2.2.   Žvejybos leidimą turinčio žvejybos laivo kapitonas laikomas atsakingu už bet kokią įrodymais pagrįstą laivo LSS manipuliaciją, kuria siekiama sutrikdyti jos veikimą arba suklastoti laivo buvimo vietos pranešimus. Už bet kokį pažeidimą taikomos galiojančiuose šalies, kurios vandenyse buvo padarytas pažeidimas, teisės aktuose numatytos nuobaudos.

3.   Laivo pranešimai sugedus LSS

3.1.   Grenlandijos zonoje esančio laivo sugedusi LSS pataisoma arba pakeičiama nauja per 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią gedimas praneštas vėliavos valstybei. ES institucijai šis faktas pranešamas kuo greičiau.

3.2.   Minėtuoju laikotarpiu laivas apie savo buvimo vietą pagal šio skirsnio 1.4. punktą rankiniu būdu privalo pradėti informuoti vėliavos valstybės ŽSC kitomis esamomis ryšių priemonėmis, visų pirma, e. paštu, radijo ryšiu arba faksu. Buvimo vietos pranešimai rankiniu būdu perduodami ne rečiau kaip kas 4 valandas.

3.3.   Pasibaigus trisdešimties dienų laikotarpiui, laivui vykdyti žvejybos veiklos Grenlandijos žvejybos zonoje nebeleidžiama.

4.   Saugus ŽSC keitimasis buvimo vietos pranešimais

4.1.   Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai siunčia atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Grenlandijos ŽSC.

4.2.   Abiejų šalių ŽSC apsikeičia kontaktiniais duomenimis, pvz., e. pašto adresais, fakso, telekso ir telefono numeriais, ir nedelsdami vieni kitus informuoja apie šių kontaktinių duomenų pasikeitimus.

4.3.   Nedarant poveikio ateityje įgyvendinsimiems pokyčiams, atitinkami ŽSC ir vėliavos valstybės buvimo vietos pranešimus vieni kitiems perduoda elektroniniu būdu naudodami HTTPS protokolą. Grenlandijos institucijos ir atitinkamos vėliavos valstybės ŽSC keičiasi sertifikatais.

4.4.   Pagal susitarimą Grenlandijai perduotų laivo buvimo vietos duomenų institucijoms, kurios nėra Grenlandijos žvejybos kontrolės arba stebėsenos institucijos, jokiomis aplinkybėmis negalima atskleisti taip, kad pagal juos būtų galima nustatyti konkretaus laivo tapatybę.

4.5.   Nepažeidžiant ankstesnės dalies, LSS duomenys gali būti naudojami mokslo arba tyrimų tikslais su sąlyga, kad naudotojai jų neskelbs taip, kad būtų galima nustatyti konkretaus laivo tapatybę.

5.   Pranešimų siuntimo sistemos veikimo sutrikimai

5.1.   Grenlandijos kompetentinga institucija ir ES vėliavos valstybių ŽSC užtikrina savo elektroninės įrangos suderinamumą ir nedelsdami praneša vieni kitiems apie bet kokį sutrikimą siunčiant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas.

5.2.   ŽSC ryšio pertrūkiai neturi poveikio laivų veiklai.

5.3.   Visi sutrikimo metu neperduoti pranešimai kuo skubiau išsiunčiami atnaujinus atitinkamų ŽSC ryšį.

6.   ŽSC eksploatacinės priežiūros darbai

6.1.   Apie planinius ŽSC eksploatacinės priežiūros darbus, dėl kurių gali būti paveiktas keitimasis LSS duomenimis, vienas ŽSC kitam ŽSC praneša ne vėliau kaip prieš septyniasdešimt dvi (72) valandas ir, jei įmanoma, nurodo eksploatacinės priežiūros darbų datą ir trukmę. Apie neplanuotus eksploatacinės priežiūros darbus kitam ŽSC pranešama kuo greičiau.

6.2.   Atliekant eksploatacinės priežiūros darbus, LSS duomenų teikimas gali užtrukti, kol sistema vėl ims veikti. Atitinkami LSS duomenys išsiunčiami iškart po to, kai buvo užbaigti eksploatacinės priežiūros darbai.

6.3.   Jei eksploatacinės priežiūros darbai trunka ilgiau negu dvidešimt keturias (24) valandas, LSS duomenys kitam ŽSC perduodami tarpusavyje sutartomis alternatyviomis elektroninio ryšio priemonėmis.

6.4.   Vykstant kurio nors ŽSC eksploatacinės priežiūros darbams, Grenlandija informuoja savo kompetentingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros institucijas, kad Grenlandijos ŽPC nemanytų, jog ES laivai pažeidžia prievolę perduoti LSS duomenis.

5 skirsnis

Patikrinimai jūroje ir uoste

1.   Žvejybos leidimus turinčių ES laivų patikrinimus Grenlandijos žvejybos zonoje arba uostuose vykdo Grenlandijos laivai ir inspektoriai, aiškiai pripažinti pagal tarptautinę konvenciją.

2.   Prieš įlipdamas į laivą, įgaliotasis inspektorius praneša ES laivui apie sprendimą atlikti patikrinimą. Prieš atlikdami patikrinimą, žvejybos inspektoriai privalo pateikti savo tapatybės ir pareigų įrodymą.

3.   Inspektoriai ES laive būna ne ilgiau nei reikalinga su patikrinimu susijusioms užduotims atlikti. Patikrinimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų kuo mažesnis.

4.   Patikrinimai uostuose atliekami remiantis FAO priemonėmis ir atitinkamos RŽVO nustatytomis uosto valstybės priemonėmis.

5.   Grenlandijos kompetentinga institucija gali įgalioti ES stebėti, kaip atliekamas patikrinimas.

6.   ES laivo kapitonas inspektoriams padeda patekti į laivą ir stengiasi palengvinti jų darbą.

7.   Inspektoriai nesikiša į ES laivo kapitono, vėliavos valstybės ir (arba) laivo savininko santykius. Kapitonų neprašoma atskleisti neskelbtinos komercinės informacijos atvirais radijo kanalais.

8.   Kiekvieno patikrinimo pabaigoje inspektoriai parengia patikrinimo ataskaitą. ES laivo kapitonas į patikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Patikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir ES laivo kapitonas. Jei kapitonas atsisako pasirašyti dokumentą, jis raštu pateikia atsisakymo priežastis, o inspektorius dokumente įrašo „pasirašyti atsisakyta“.

9.   Prieš palikdami laivą inspektoriai ES laivo kapitonui įteikia patikrinimo ataskaitos kopiją. Nepažeisdama 7 skirsnio 1 punkte nurodytų nuostatų, Grenlandijos kompetentinga institucija išsiunčia elektroninę patikrinimo ataskaitos kopiją ES kompetentingai institucijai ir vėliavos valstybei narei per aštuonias kalendorines dienas nuo patikrinimo. Jei reikia, ši informacija išsiunčiama atitinkamoms regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms (RŽVO).

6 skirsnis

Stebėtojų programa

1.   Žvejybos operacijoms Grenlandijos žvejybos zonoje taikoma Grenlandijos teisėje numatyta stebėtojų programa. ES žvejybos laivų, turinčių žvejybos leidimą žvejoti Grenlandijos žvejybos zonoje, kapitonai priimdami į laivą stebėtojus bendradarbiauja su Grenlandijos kompetentingomis institucijomis.

2.   Stebėtojo atlyginimą ir socialines įmokas moka Grenlandijos kompetentingos institucijos.

3.   Stebėtojas į laivą įlaipinamas uoste, dėl kurio bendrai susitarė Grenlandijos kompetentinga institucija ir laivo savininkas. Jei stebėtojas neatvyksta per 3 valandas nuo nustatytos įlaipinimo į laivą datos ir valandos, laivo savininkas automatiškai atleidžiamas nuo pareigos įlaipinti stebėtoją į laivą. Laivas gali palikti uostą ir pradėti žvejybos operacijas.

4.   Būdami laive stebėtojai:

a)	imasi visų reikiamų priemonių, kad nenutrūktų žvejybos operacijos ar kad joms nebūtų trukdoma;

b)	tausoja laive esantį turtą ir įrangą ir

c)	užtikrina visų laive esančių dokumentų konfidencialumą.

5.   Būdami laive stebėtojai atlieka tik tokias užduotis:

a)	tikrina laivo žurnalo įrašus, įskaitant sužvejotų žuvų kiekį pagal rūšis, kiekius, gyvąjį ir perdirbtą svorį, taip pat valksmo ir LSS ataskaitas;

b)	registruoja išsamius kasdienės laivo veiklos duomenis, nepriklausomai nuo to, laivas žvejoja ar ne;

c)

po kiekvieno valksmo registruoja žvejybos įrankio tipą, tinklo akių dydį, priedus, duomenis apie sužvejotų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas, koordinates, gylį, žvejybos įrankio sąlyčio su dugnu laiką, sužvejotų žuvų kiekį pagal rūšis, į jūrą išmetamų žuvų kiekį ir laive paliekamą verslinio dydžio reikalavimų neatitinkančių žuvų kiekį ir

d)	stebi palydovinio sekimo sistemos veikimą ir praneša apie bet kokius pertrūkius ar jos veikimo trikdymą.

6.   Kiekviename laive stebėtojui teikiamas maitinimas ir apgyvendinimas, kuris yra ne blogesnis negu laivo pareigūnams teikiamas maitinimas ir apgyvendinimas.

7.   Kapitonas bendradarbiauja ir teikia pagalbą tiek, kiek būtina, kad stebėtojas galėtų atlikti savo pareigas. Taip bendradarbiaujant, be kita ko, stebėtojui sudaromos sąlygos prireikus prieiti prie laive laikomų sužvejotų žuvų, įskaitant sužvejotas žuvis, kurias ketinama išmesti į jūrą.

8.   Žvejybos stebėtojai jūroje turi būti perkeliami patyrusios įgulos dienos šviesoje, saugiomis sąlygomis ir su sąlyga, kad žvejybos stebėtojai visiškai su tuo sutinka, taip pat apskritai užtikrinant geriausias saugos sąlygas.

9.   Perkėlimo jūroje atveju laivo kapitonas visapusiškai bendradarbiauja siekdamas užtikrinti stebėtojo saugumą.

10.   Stebėtojo ataskaita

10.1.   Prieš palikdamas laivą, stebėtojas laivo kapitonui įteikia savo stebėjimo ataskaitą. Laivo kapitonas turi teisę į stebėtojo ataskaitą įrašyti savo pastabas. Ataskaitą pasirašo stebėtojas ir kapitonas. Stebėtojas ataskaitos kopiją palieka kapitonui.

10.2.   Gavusi ES kompetentingos institucijos arba vėliavos valstybės narės prašymą, Grenlandijos kompetentinga institucija per 8 darbo dienas perduoda joms stebėtojo ataskaitos kopiją.

7 skirsnis

Pažeidimai

1.   Pažeidimų nagrinėjimas

1.1.   Bet koks ES žvejybos laivo, turinčio pagal šio priedo nuostatas išduotą žvejybos leidimą, Grenlandijos žvejybos zonoje padarytas pažeidimas turi būti paminėtas patikrinimo ataskaitoje.

1.2.   Tai, kad kapitonas pasirašo patikrinimo ataskaitą, nepažeidžia kapitono ir (arba) laivo savininko teisių į gynybą nustatyto pažeidimo atveju.

1.3.   Kiekvieno pažeidimo, padaryto Grenlandijos žvejybos zonoje ES laivo, turinčio pagal susitarimą išduotą žvejybos leidimą, atveju pranešimas apie nustatytą pažeidimą bei kapitonui ar žvejybos įmonei pritaikytas papildomas sankcijas siunčiamas tiesiai laivų savininkams, vadovaujantis galiojančiuose Grenlandijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

1.4.   Grenlandijos kompetentinga institucija ES kompetentingai institucijai ir vėliavos valstybei narei e. paštu kuo greičiau išsiunčia patikrinimo ataskaitos ir pažeidimo pranešimo kopiją.

1.5.   Kai pažeidimui sureguliuoti reikalinga teisminė procedūra, prieš ją pradedant ir jei pažeidimas nesusijęs su kriminaliniu nusikaltimu, dėl įtariamo pažeidimo bandoma susitarti draugiškai per 4 dienas nuo pažeidimo pranešimo. Jei problemos draugišku susitarimu išspręsti negalima, pradedama teisminė procedūra.

2.   Laivo sulaikymas

2.1.   Grenlandija nedelsdama praneša ES kompetentingai institucijai ir vėliavos valstybei apie bet kokį ES žvejybos laivo, turinčio pagal susitarimą išduotą žvejybos leidimą, sulaikymą. Šiame pranešime pateikiamos sulaikymo priežastys, prie jo pridedami pažeidimą patvirtinantys dokumentai.

2.2.   Prieš imdamasi bet kokių kitų priemonių prieš sulaikytąjį ES laivą, jo kapitoną, įgulą arba krovinį – išskyrus įrodymams apsaugoti skirtas priemones – Grenlandija paskiria už tyrimą atsakingą pareigūną ir, ES institucijai prašant, per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susitikimą. Šiame susitikime gali dalyvauti vėliavos valstybės atstovas ir laivo savininkas.

3.   Nuobaudos už pažeidimus

3.1.   Nuobaudą už pažeidimą Grenlandija skiria remdamasi galiojančių nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

3.2.   Jei draugiškai susitarti pavyksta, bet kokia mokėtina nuobauda nustatoma atsižvelgiant į Grenlandijos nacionalinius teisės aktus.

4.   Teisminė procedūra. Banko užstatas

4.1.   Jei draugiškai susitarti nepavyksta ir pažeidimo byla atsiduria kompetentingame teisme, pažeidimą padariusio ES žvejybos laivo savininkas Grenlandijos kompetentingos institucijos nurodytam bankui pateikia banko užstatą, o jo suma, kurią nustato Grenlandijos kompetentinga institucija, yra padengiamos su ES žvejybos laivo sulaikymu susijusios išlaidos, numatoma bauda ir galima kompensacija. Banko užstatas užšaldomas iki teisminės procedūros pabaigos. Tačiau, kai teisminė procedūra trunka daugiau kaip 4 metus, Grenlandijos kompetentinga institucija reguliariai informuoja ES kompetentingą instituciją ir atitinkamą vėliavos valstybę apie veiksmus, kurių imamasi siekiant užbaigti teisminę procedūrą.

4.2.   Paskelbus nuosprendį, banko užstato užšaldymas panaikinamas ir laivo savininkui nedelsiant grąžinamas:

a)	visas užstatas, jei nepritaikoma jokia nuobauda;

b)	grąžinamas užstato likutis, jei nuobaudos suma mažesnė už banko užstato dydį.

4.3.   Teisminė procedūra pradedama, kai tik tai galima pagal nacionalinę teisę.

4.4.   Apie teisminės procedūros rezultatus Grenlandija praneša ES per 14 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo.

5.   Laivo ir įgulos suvaržymo panaikinimas

5.1.   Pateikus bankui užstatą, sumokėjus nuobaudą arba įvykdžius pagal draugišką susitarimą nustatytas prievoles, ES žvejybos laivui leidžiama išplaukti iš uosto ir tęsti žvejybos veiklą.

V SKYRIUS

LAIKINOS BENDROSIOS ĮMONĖS

1 skirsnis

Laikinų bendrųjų įmonių ir bendrųjų įmonių projektų vertinimo metodas ir kriterijai

1.   Atsiradus galimybei steigti laikinas bendrąsias įmones arba bendrąsias įmones kartu su Grenlandijos įmonėmis, Grenlandija nedelsdama informuoja apie tai ES kompetentingą instituciją. ES kompetentinga institucija atitinkamai informuoja visas ES valstybes nares. Bendrųjų įmonių projektai pateikiami ir vertinami pagal šio skyriaus nuostatas.

2.   Taikant susitarimo 10 straipsnio f punktą, ES kuo greičiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki jungtinio komiteto posėdžio pateikia Grenlandijai su ES veiklos vykdytojais susijusių laikinų bendrųjų įmonių ir bendrųjų įmonių projekto (-ų) techninę dokumentaciją. Projektai pateikiami ES kompetentingai institucijai per atitinkamos (-ų) ES valstybės (-ių) narės (-ių) institucijas.

3.   Jungtinis komitetas visų pirma skatina ES laivus iki galo išnaudoti protokolo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių orientacines kvotas. Jeigu jungtinis komitetas, nesiremdamas mokslinėmis rekomendacijomis, nusprendė kokios nors rūšies atžvilgiu sumažinti protokolo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas žvejybos galimybes, laikinų bendrųjų įmonių arba bendrųjų įmonių projektai, susiję su ta pačia rūšimi ir tais pačiais kalendoriniais metais, nebus svarstomi.

4.   Jungtinis komitetas vertina projektus pagal tokius kriterijus:

a)	tikslinę (-es) rūšį (-is) ir žvejybos zoną (-as);

b)	išteklių būklę atsižvelgiant į geriausias turimas mokslines rekomendacijas ir atsargumo principą;

c)	laivo (-ų) duomenis ir siūlomoms žvejybos operacijoms tinkančią technologiją;

d)	laikinų bendrųjų įmonių atveju – bendrą veiklos trukmę ir žvejybos operacijų trukmę ir

e)	ankstesnę ES laivo savininko ir bet kurio Grenlandijos partnerio patirtį žuvininkystės sektoriuje.

5.   Atlikęs 3 dalyje nurodytą įvertinimą, jungtinis komitetas pateikia nuomonę apie projektus.

6.   Protokolo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių atveju laikinų bendrųjų įmonių arba bendrųjų įmonių ES laivų sužvejoti žuvų kiekiai neturi pažeisti galiojančių ES valstybių narių pasidalijimo susitarimų.

2 skirsnis

Sąlygos, susijusios su galimybe naudotis laikinų bendrųjų įmonių ištekliais

1.   Žvejybos leidimai

1.1.   Jei jungtinis komitetas laikinų bendrųjų įmonių projektui pritaria, atitinkamas (-i) ES laivas (-ai) pagal II skyriaus nuostatas pateikia žvejybos leidimo paraišką. Šioje paraiškoje aiškiai nurodoma, kad ji susijusi su laikina bendrąja įmone.

1.2.   Žvejybos leidimas išduodamas laikinos bendrosios įmonės gyvavimo laikotarpiui, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgesniam negu kalendorinių metų laikotarpiui.

1.3.   Žvejybos leidime aiškiai nurodoma, kad sužvejotų žuvų kiekiai atitiks Grenlandijos institucijų skirtas žvejybos galimybes laikantis atitinkamo Grenlandijos BLSK, bet neatsižvelgiant į žvejybos galimybes pagal protokolo 3 straipsnio 1 dalį.

2.   Laivų keitimas

2.1.   Laikinos bendrosios įmonės naudojamą ES laivą pakeisti kitu panašaus pajėgumo ir techninių specifikacijų ES laivu galima tik remiantis tinkamai pagrįstomis priežastimis ir abiejų šalių susitarimu.

VI SKYRIUS

EKSPERIMENTINĖ ŽVEJYBA

1.   Taikant susitarimo 9 straipsnį ir 10 straipsnio g punktą, jei ES kompetentinga institucija pranešė Grenlandijai apie tai, kad yra suinteresuota dalyvauti protokolo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių ir išteklių eksperimentinėje žvejyboje, taikomos toliau nurodytos nuostatos.

1.1.   ES kompetentinga institucija ne vėliau kaip 15 dienų iki jungtinio komiteto posėdžio pateikia Grenlandijai techninę dokumentaciją, kurioje nurodoma:

a)	tikslinė (-s) rūšis (-ys);

b)	siūlomi kampanijos techniniai parametrai (per operaciją naudotina technologija, trukmė, žvejybos zonos, kt.) ir

c)	numatoma nauda moksliniams tyrimams ir žuvininkystės sektoriaus plėtrai dėl ES dalyvavimo eksperimentinėje kampanijoje.

1.2.   Grenlandija jungtiniam komitetui praneša:

a)	vietos ir trečiųjų šalių laivų vykdomų atitinkamų eksperimentinės žvejybos kampanijų duomenis ir sąlygas;

b)	su ta pačia rūšimi susijusių ankstesnių eksperimentinių kampanijų rezultatus ir

c)	esamą mokslinę ir kitą informaciją.

2.   Jungtinis komitetas įvertina techninę dokumentaciją, tinkamai atsižvelgdamas į turimas geriausias mokslines rekomendacijas ir atsargumo principą.

3.   Jeigu jungtinis komitetas pritaria ES dalyvavimui, jo apimčiai ir techniniams eksperimentinės žvejybos kampanijos parametrams, ES laivai, vadovaudamiesi II skyriaus nuostatomis, pateikia žvejybos leidimų paraiškas. Žvejybos leidimai neturi galioti ilgiau negu iki kalendorinių metų pabaigos.

4.   Eksperimentinėje žvejyboje dalyvaujantiems ES laivams taikomos visos IV skyriaus nuostatos.

5.   Nepažeisdami 4 dalies, per eksperimentinę kampaniją atitinkami ES laivai:

a)	praneša Grenlandijos kompetentingai institucijai apie kampanijos pradžią ir prieš pradėdami eksperimentinę žvejybą pateikia laive jau esančių sužvejotų žuvų kiekio deklaraciją;

b)

Grenlandijos gamtos išteklių institutui, Grenlandijos kompetentingai institucijai ir Europos Komisijai kas savaitę teikia ataskaitas apie per dieną ir per vieną valksmą sužvejotų žuvų kiekius, įskaitant kampanijos techninių parametrų aprašymą (buvimo vietą, gylį, datą ir valandą, sužvejotų žuvų kiekius ir kitas pastabas ar komentarus);

c)

užtikrina, kad laive būtų vienas Grenlandijos stebėtojas arba Grenlandijos kompetentingos institucijos išrinktas stebėtojas. Stebėtojo užduotis – rinkti mokslinę informaciją apie sužvejotų žuvų kiekius ir imti jų mėginius. Su stebėtoju elgiamasi kaip su laivo pareigūnu, o laivo savininkas padengia stebėtojo buvimo laive išlaidas. Sprendimą dėl stebėtojo buvimo laive laiko, trukmės ir įlaipinimo bei išlaipinimo uosto priima Grenlandijos kompetentinga institucija; ir

d)	praneša Grenlandijos kompetentingai institucijai apie eksperimentinės kampanijos pabaigą ir prieš išplaukdami iš Grenlandijos žvejybos zonos pristato laivus patikrinti, jei to reikalauja Grenlandijos kompetentinga institucija.

6.   Eksperimentinės kampanijos tikslus atitinkantys ir per ją sužvejotų žuvų kiekiai lieka laivo savininko nuosavybė.

7.   Grenlandijos kompetentinga institucija skiria asmenį ryšiams, atsakingą už bet kokių nenumatytų problemų, galinčių sutrukdyti eksperimentinės žvejybos eigą, sprendimą.

8.   Remdamasi atitinkamų mokslinių patariamųjų įstaigų rekomendacijomis, Grenlandija gali reikalauti, kad būtų įgyvendinamos su eksperimentine žvejyba susijusios išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės, įskaitant draudimus žvejoti tam tikru laiku ir tam tikrame rajone.

---

(1)  Grenlandijos Vietinės Vyriausybės 2010 m. gruodžio 9 d. vykdomasis potvarkis Nr. 18 dėl žvejybos atviroje jūroje priežiūros.