—

susirinkusi 2014 m. kovo 17–19 d. Strasbūre (Prancūzija),

—

atsižvelgdama į AKR ir EB Kotonu partnerystės susitarimą, ypač jo 11A straipsnį,

—

atsižvelgdama į 1999 m. Afrikos vienybės organizacijos (AVO) Konvenciją dėl terorizmo prevencijos ir kovos su juo ir 2002 m. Afrikos Sąjungos aukšto lygio tarpvyriausybiniame susitikime priimtą Kovos su terorizmu ir jo prevencijos Afrikoje veiksmų planą,

—

atsižvelgdama į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Ministrų Tarybos sprendimus Nr. 3/04 ir Nr. 7/06 dėl kovos su interneto naudojimu terorizmo tikslais,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas 1373 (2001), 1566 (2004) ir 1624 (2005), kuriose įtvirtinti esminiai tarptautinės teisinės kovos su terorizmu sistemos elementai,

—

atsižvelgdama į 2006 m. rugsėjo 8 d. priimtą Jungtinių Tautų pasaulinę kovos su terorizmu strategiją,

—

atsižvelgdama į Politinių reikalų komiteto pranešimą (ACP-EU/101.544/14/A/fin.),

A.

kadangi terorizmo grėsmė tebėra aktuali visame pasaulyje, ypač AKR šalyse ir ES valstybėse narėse;

B.

kadangi kovos su terorizmu politikos kryptys ir priemonės gali būti veiksmingos tik tada, kai vykdomos laikantis tarptautinės teisės, pirmiausia tarptautinės žmogaus teisių teisės;

C.

kadangi terorizmas intensyviau plinta naudojantis internetu ir socialine žiniasklaida – dėl šių veiksnių terorizmo tinklų struktūra, veiklos metodai ir finansavimo būdai tapo sudėtingesni ir juos sunkiau aptikti;

D

kadangi internetas ir socialinė žiniasklaida yra priemonės, kurias galima naudoti ir terorizmo tikslais, ir siekiant kovoti su terorizmo plitimu; kadangi internetas pats savaime neturėtų būti laikomas grėsme;

E.

kadangi esama naujos terorizmo formos – terorizmo prieš IT tarnybas, ypač priklausančias viešojo sektoriaus institucijoms, žinomo kaip „kibernetinis terorizmas“;

F.

kadangi internetą ir socialinius tinklus, pvz., Facebook, Linkedin, Viadeo, Twitter ir Youtube, vis dažniau naudoja teroristų organizacijos, siekdamos verbuoti, finansuoti, mokyti interneto naudotojus ir juos kurstyti skleisti terorizmą ir vykdyti teroro aktus;

G.

kadangi internetas yra momentinio tarptautinio ryšio tinklas ir neribota bendravimo erdvė, kuri negali būti cenzūruojama; kadangi internetas taip pat yra galinga šantažo ir spaudimo tarptautinei nuomonei priemonė, kuria skleidžiami įkaitų nužudymų ar netinkamo elgesio su jais vaizdai;

H.

kadangi kibernetinis terorizmas sudaro sąlygas teroristų grupėms užmegzti ir palaikyti ryšius be fizinių kliūčių, kurias sudaro valstybių sienos, – taip mažėja poreikis turėti bazes ar prieglaudos vietas konkrečiose šalyse; kadangi dėl minėto tarpvalstybinio pobūdžio valstybėms tenka koordinuotai reaguoti į šią blogybę;

I.

kadangi teroristai vis dažniau naudojasi naujomis informacinėmis technologijomis siekdami skleisti savo garso ir vaizdo įrašus, kuriais reiškia savo ideologiją, skleidžia baimę visuomenėje, išsirenka, verbuoja galimus narius formuodami radikalias jų pažiūras, kad ateityje juos būtų galima paversti kovotojais, renka ir perveda lėšas ir organizuoja teroro aktus arba kursto žmones juos vykdyti;

J.

kadangi teroristų organizacijos taip pat dažnai naudojasi internetu ir socialine žiniasklaida siekdamos palaikyti ryšius tarpusavyje ir tarp savo veiklos infrastruktūros dalių, kurios dažnai būna toli viena nuo kitos, perkelti bombų ir raketų gamybos praktinę patirtį ir rinkti aukas;

K.

kadangi internetą ir socialinę žiniasklaidą naudoti terorizmo tikslais skatina tai, kad demokratinės valstybės apskritai delsia imtis veiksmų, nes rūpinasi saviraiškos laisvės apsauga, ir nenoriai imasi veiksmingų priemonių prieš interneto svetaines, kuriose propaguojama radikali ideologija ir mokoma netolerancijos, neapykantos ir smurto;

L.

kadangi įvairūs socialiniai ir ekonominiai bei politiniai veiksniai, pvz., skurdas, jaunimo nedarbas, izoliacija ir pasitraukimas iš visuomenės, netolerancija, išsilavinimo nebuvimas, socialinis neteisingumas, konfliktai ir blogas valdymas, gali būti puikios sąlygos formuotis radikalioms pažiūroms;

M

kadangi visų formų ir išraiškų terorizmas yra vienas iš didžiausių pavojų tarptautinei taikai ir saugumui, todėl su juo būtina kovoti visomis su Jungtinių Tautų Chartija, tarptautine žmogaus teisių teise ir tarptautine humanitarine teise suderinamomis priemonėmis;

N.

kadangi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1624 (2005) valstybės raginamos imtis visų būtinų, tinkamų ir pagal tarptautinę teisę jų prisiimtus įsipareigojimus atitinkančių priemonių siekdamos įstatymais uždrausti kurstymą vykdyti teroro aktus ir užkirsti kelią kurstymui juos vykdyti;

O.

kadangi reikia dar kartą patvirtinti pagal Jungtinių Tautų pasaulinę kovos su terorizmu strategiją valstybių prisiimtus įsipareigojimus, ypač įsipareigojimą „koordinuoti tarptautinio ir regioninio lygmens veiksmus siekiant kovoti su visų formų ir išraiškų terorizmu internete“ ir „naudotis internetu kaip priemone kovoti su terorizmo plitimu“,

1.

ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares laikytis savo pareigų pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1373, 1566 ir 1624;

2.

primygtinai ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti su Rezoliucija 1373 (2001) įsteigtu Kovos su terorizmu komitetu ir Rezoliucija 1540 (2004) įsteigtu komitetu, o taip pat ragina šiuos organus aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje;

3.

primygtinai ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares bendradarbiauti siekiant didinti budrumą teroristų organizacijų veiklos atžvilgiu; be to, ragina AKR valstybes ir ES parengti metodus, kaip bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią teroro aktams, taip skatinant veiksmingą kovą su terorizmu, pirmiausia numatant sąlygas keistis informacija tinkamais oficialiais ryšių kanalais;

4.

ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, savo vyriausybėse sukurti padalinius, kurie užkirstų kelią įvairiems terorizmo aspektams ir su jais kovotų, kad būtų gerinamas tarnybų tarpusavio bendradarbiavimas ir palaikomi ryšiai su pagrindiniais tarptautiniais, regioniniais ir subregioniniais centrais, kartu užtikrinant piliečių teisę naudotis žodžio laisve, sudaryti tvirtą demokratinę opoziciją ir dalyvauti diskusijose; ragina valstybes didinti tinklo stebėsenos pajėgumus, kartu artimai bendradarbiaujant su universitetais, kurie rengia tos srities specialistus;

5.

ragina Europos Komisiją ir tarptautines organizacijas, pvz., Kovos su terorizmu komitetą (angl. CTC), Interpolą, JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biurą (angl. UNODC) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) suteikti AKR valstybėms reikiamą pagalbą, kad būtų padidinti jų pajėgumai užkirsti kelią terorizmui ir su juo kovoti;

6.

ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares keistis informacija apie interneto naudojimą terorizmo tikslais ir bendradarbiauti ieškant veiksmingų kovos su šia grėsme priemonių;

7.

ragina stebėti interneto svetaines, kuriose kurstoma neapykanta ir skleidžiamos teroristų idėjos, ir rinkti informaciją bei žvalgybinius duomenis apie teroristų veiksmus ir veiklą, taip pat ragina užtikrinti šios stebėsenos skaidrumą ir renkamų duomenų apsaugą;

8.

nurodo, kad internetas yra itin vertinga priemonė, teikianti piliečiams galimybes reikšti ir propaguoti savo požiūrį, gauti informacijos ir ginti savo teises, ir kad tai yra puiki ryšių priemonė, kuria atveriamos durys į kitas kultūras ir turtinama asmenybė;

9.

ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares priimti teisės aktus, kuriais būtų sukurtos veiksmingos, skaidrios demokratinės procedūros, sudarančios sąlygas greitai uždaryti interneto svetaines, tarnaujančias teroristų interesams;

10.

pažymi, kad, siekiant kovoti su terorizmo plitimu internete ir socialinėje žiniasklaidoje, nepakanka priimti teisės aktus, nes internete sunku užtikrinti tų teisės aktų vykdymą; atitinkamai ragina AKR valstybes ir ES valstybes nares daugiausia dėmesio skirti prevencijos ir informavimo priemonėms, ypač taikyti jas jaunimui, kad jie taptų atsakingi ir informuoti naudotojai, taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai nacionalinio saugumo srityje dirbantiems asmenims, kurių asmens duomenys, pateikti internete, gali būti naudojami terorizmo tikslais;

11.

ragina AKR valstybes, ES valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti su pagrindinėmis interneto pramonės grupėmis siekiant rasti būdų kovoti su interneto naudojimu terorizmo tikslais, stebėti naudotojų verbavimą ir užkirsti jam kelią, kartu gerbiant asmenų teises į privatų gyvenimą ir saviraiškos laisvę; pažymi, kad valstybės ir tarptautinės organizacijos taip pat turi galimybę dažniau naudotis internetu ir socialine žiniasklaida atsakomosioms kalboms, kuriomis būtų siekiama kovoti su radikalėjimu, skelbti;

12.

ragina vyriausybes vykdyti griežtą stebėseną, kad aukos labdaros fondams ir socialinėms organizacijoms netaptų teroristų veiklos finansavimo šaltiniu;

13.

ragina visas valstybes, laikantis savo pareigų pagal tarptautinę teisę, be išlygų bendradarbiauti taikant kovos su terorizmu priemones;

14.

ragina kompetentingas tarptautines, regionines ir subregionines organizacijas stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su terorizmu ir aktyviau palaikyti ryšius su Jungtinėmis Tautomis, ypač Kovos su terorizmu komitetu, kad būtų lengviau visapusiškai ir greitai įgyvendinti Rezoliuciją 1373 (2001); ragina ES valstybes nares ir AKR valstybes palaikyti reguliarius ryšius su JT specialiuoju pranešėju kovos su terorizmu ir žmogaus teisių klausimais ir teikti jam kvietimus;

15.

pabrėžia, kad reikia aktyviau vykdyti kovos su skurdu ir žmonių nustūmimu į visuomenės užribį programas ir skatinti spręsti konfliktus, kad būtų sustabdytas tam tikrų visuomenės sluoksnių pažeidžiamumo didėjimo procesas, – iš nevilties šie visuomenės sluoksniai gali būti linkę labiau pasitikėti propaganda ar ekstremistų grupių mokymais;

16.

ragina visas viešąsias ir privačias garso ir vaizdo turinio organizacijas į savo produkciją įtraukti turinį, kuriuo visuomenė būtų informuojama apie pavojus, susijusius su radikalių grupių propaganda, ir kuriuo būtų kovojama su šią propagandą lydinčiomis destrukcinėmis ir ekstremistinėmis idėjomis;

17.

paveda Pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Afrikos Sąjungai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir regioninėms AKR valstybių organizacijoms.

—

susirinkusi 2014 m. kovo 17–19 d. Strasbūre (Prancūzija),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Kotonu susitarimas), ypač į jo 36 ir 37 straipsnius, ir į 2005 m. (3) ir 2010 m. (4) pervarstytą Kotonu susitarimą,

—

atsižvelgdama į 2000 m. rugsėjo 18 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje išdėstyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT) – tarptautinės bendruomenės bendrai nustatyti skurdo naikinimo kriterijai,

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatus „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011) 0637) ir „Požiūris į ES paramą trečiųjų šalių biudžetui ateityje“ (COM(2011) 0638),

—

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl 11-ojo Europos plėtros fondo įgyvendinimo (COM(2013) 0445),

—

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus (5),

—

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (6),

—

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1207/2001 dėl tvarkos, skirtos palengvinti judėjimo sertifikatų EUR.1 išdavimą, deklaracijų sąskaitose bei formų EUR.2 parengimą ir kai kurių patvirtintų eksportuotojų leidimų išdavimą, numatytos nuostatose, reguliuojančiose lengvatinę prekybą tarp Europos bendrijos ir kai kurių šalių ir Reglamento (EEB) Nr. 3351/83 panaikinimo (7),

—

atsižvelgdama į Bendrijos gaires dėl kilmės įrodymų galiojimo nuostatų taikymo Bendrijoje,

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą, kuriuo nustatomos ekonominės veiklos vykdytojų ir valstybių narių administracijų informavimo apie pagrįstas abejones dėl prekių kilmės sąlygos lengvatinių muitų tarifų susitarimų atveju (8),

—

atsižvelgdama į 2005 m. (variantas prancūzų kalba – 2007 m.) paskelbtą Pasaulio banko muitinių modernizavimo vadovą,

—

atsižvelgdama į Europos konsensusą dėl vystymosi (9),

—

atsižvelgdama į JT prekybos ir transportavimo vietų kodus (UN/LOCODE) ir kasmet atnaujinamus jų variantus,

—

atsižvelgdama į Sparčiosios muitinių priemonės HS kodus ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms (OAM) tikrinti,

—

atsižvelgdama į 2012 m. liepos mėn. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) dokumentą „Mokesčių administravimas: korupcijos nustatymas“, paskelbtą įgyvendinant iniciatyvą CleanBiz (10),

—

atsižvelgdama į 2013 m. rugsėjo 18–20 d. Sankt Peterburgo Nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto Tarptautinio verslo ir teisės institute vykusios 8-osios Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) muitinių akademinių tyrimų ir technologinės plėtros partnerystės (PICARD) konferencijos rezultatus (11),

—

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 450/2008, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas), kiek tai susiję su jo taikymo pradžios data (12),

—

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (13),

—

atsižvelgdama į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimą dėl VII straipsnio įgyvendinimo (Muitinės vertinimas) (14),

—

atsižvelgdama į PPO susitarimą dėl kilmės taisyklių (15),

—

atsižvelgdama į Pasaulio muitinių organizacijos dokumentą „Muitinė XXI amžiuje“ ir į 2009 m. birželio mėn. Muitinių bendradarbiavimo tarybos rezoliuciją dėl tęstinio PMO atsako į pasaulinį ekonomikos nuosmukį,

—

atsižvelgdama į PPO Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS sutartis), 51 straipsnio 14 išnašą dėl „prekių su suklastotais prekių ženklais“ ir „piratinių prekių, kurioms taikomos autorių teisės“ (16),

—

atsižvelgdama į 2013 m. rugsėjo 9–12 d. Nairobyje (Kenija) vykusios Amerikos mokesčių administracijų centro (angl. CIAT) konferencijos dėl muitinių ir mokesčių administravimo institucijų santykių stiprinimo siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu rezultatus (17),

—

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 3–6 d. Balyje vykusios PPO devintosios ministrų konferencijos ministrų deklaraciją ir sprendimus,

—

atsižvelgdama į Ekonominės plėtros, finansų ir prekybos komiteto pranešimą (ACP-EU/101.547/14/fin.),

A.

kadangi muitinės atlieka labai svarbų vaidmenį renkant muitus nuo prekybos prekėmis, o tai yra itin svarbus viešojo sektoriaus biudžeto pajamų šaltinis, ypač tokioms šalims kaip dauguma AKR valstybių, kurios sunkiai vaduojasi nuo didelio deficito ir valstybės skolos;

B.

kadangi vienas iš paramos biudžetui tikslų pagal 11-ojo EPF programą (2014–2020 m.) turėtų būti techninės pagalbos gerinimas ir intensyvinimas, taip pat keitimasis geriausia patirtimi muitinių srityje;

C.

kadangi siekiant AKR šalyse stiprinti regioninę integraciją, įskaitant muitų sąjungų sukūrimą ir išlaikymą, reikia apdairiai modernizuoti muitines, įtvirtinti gerą valdymą bei skaidrumą muitinių ir mokesčių klausimais ir veiksmingą teisėkūros sistemą, kad būtų galima rengti ir įgyvendinti prekybos apsaugos priemones;

D.

kadangi muitinės turi būti modernizuojamos skaidriai, įtraukiant parlamentus ir šalių vidaus suinteresuotuosius subjektus, ir kadangi modernizavimo procesas turėtų apimti muitinių ekspertų įdarbinimą ir mokymą, tinkamą techninę infrastruktūrą, įskaitant informacinių ir ryšių technologijų (IRT) jungtis, taip pat geresnius institucinius muitinių gebėjimus užtikrinti teisės nuostatų vykdymą;

E.

kadangi nacionalinio lygmens reformos ir regioninės integracijos iniciatyvos muitinių sektoriuje turi būti vykdomos užtikrinant sąveiką su pastangomis palengvinti prekybą daugiašalėje PPO sistemoje;

F.

kadangi greitai ir visapusiškai įgyvendinus Balyje vykusioje devintojoje PPO ministrų konferencijoje sudaryto prekybos lengvinimo susitarimo nuostatas bus lengviau modernizuoti muitinių darbo tvarką ir paspartinti prekybos procedūras bei pagerinti prekybinius mainus;

G.

kadangi modernizuotos muitinės turėtų dirbti taikydamos vartotojams patogius metodus, kad būtų lengviau kovoti su suklastotomis ir falsifikuotomis prekėmis – taip vartotojams būtų padedama priimti informacija pagrįstus sprendimus ir pagerėtų jų sauga;

H.

kadangi siekiant užtikrinti muitinių darbo našumą reikia mažinti biurokratiją, nereikalingą administracinę naštą ir su ja susijusias išlaidas, sukurti vienodas sąlygas su kitais prekybos partneriais, vėliau padėsiančias stiprinti regioninę integraciją ir skatinti gyvybingą ES ir AKR šalių prekybą;

I.

kadangi Komisija reikalauja su valstybėmis ir regionais sudaryti muitinių bendradarbiavimo susitarimus, kad įvairiais lygmenimis būtų lengviau taikyti kumuliaciją, ir kadangi bendrosios lengvatų sistemos (BLS) kilmės taisyklėse nenumatyta visiška kumuliacija suderintos sistemos kodų 1–24 punktams, nors tai yra produktai, kurių atžvilgiu daugelis AKR mažiausiai išsivysčiusių šalių turi konkurencinį ir lyginamąjį pranašumą eksporto srityje;

1.

teigiamai vertina vis didesnį muitinių vaidmenį ne tik užtikrinant priemonių vykdymą, bet ir aptinkant galimus nusikaltimus, ypač neteisėtos prekybos nusikaltimus, ir pažymi, kad reikia kovoti su nusikaltimais muito mokesčių srityje ir su netinkamu muitinės darbu, įskaitant papirkinėjimą;

2.

mano, kad AKR šalims būtų labai naudinga sustiprinti muitines siekiant lengviau įgyvendinti regioninės integracijos tikslus ir uždavinius;

3.

pažymi svarbų regioninių muitų sąjungų vaidmenį sudarant geresnes sąlygas regionų vidaus prekybai;

4.

pripažįsta, kad muitai AKR šalims yra svarbus viešojo sektoriaus biudžetų pajamų šaltinis, tačiau jie neturėtų būti vienintelis pajamų šaltinis; pabrėžia, kad panaikintus tarifus arba sumažintus muitus būtų galima kompensuoti pasiekiant didesnį prekybos mastą, įvairinant fiskalines pajamas ir didinant bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dalį;

5.

palankiai vertina EBPO šalis, pripažinusias pridėtinės vertės mokesčio (PVM) teikiamas galimybes skaidriai padidinti pajamas, ir ragina ES plačios bazės vartojimo mokestį įvedančioms AKR šalims partnerėms suteikti techninę pagalbą, kad būtų skatinama laikytis EBPO PVM ir (arba) prekių ir paslaugų mokesčio gairių; pabrėžia, kad liberalizuojant tarptautinę prekybą PVM įvedimas yra viena iš muitų mokesčių alternatyvų, kurioms teiktina pirmenybė;

6.

mano, kad keičiant preferencines kilmės taisykles pagal ekonominės partnerystės susitarimus turi būti atsižvelgiama į poveikį kiekvienos AKR šalies ekonomikai, nustatytą atlikus atitinkamų sąnaudų ir naudos analizę; mano, kad turi būti nuodugniai išnagrinėtos kilmės nustatymo pagal pridėtinę vertę skaičiavimo metodų sąnaudos ir nauda ES valstybėms narėms ir AKR šalims;

7.

todėl ragina ES – didžiausią oficialios paramos vystymuisi teikėją AKR šalims – ir šią paramą gaunančių šalių vyriausybes pirmiausia stengtis užtikrinti, kad biudžete būtų pakankamai išteklių; ragina pasiekti didesnį muitinių skaidrumą ir atskaitomybę siekiant didinti kasdienių operacijų veiksmingumą ir bendrą teigiamą jų poveikį tarpvalstybinės, dvišalės, keliašalės ir daugiašalės teisėtos prekybos srautų raidai;

8.

pabrėžia, kad, gavusi prašymą, ES turėtų remti muitinių reformas ir modernizavimą, keistis praktine patirtimi ir gerąja patirtimi muitinių bendradarbiavimo srityje ir optimizuoti lėšų bei priemonių naudojimą esamoje sistemoje;

9.

ragina Europos Sąjungą ir AKR šalis keistis gerąja patirtimi muitinių modernizavimo ir prekybos lengvinimo srityje;

10.

pažymi, kad muitinės prisideda prie veiksmingo ir našaus sienų valdymo, būtino siekiant palengvinti prekybą, sumažinti prekybos sąnaudas ir taip padidinti šalies konkurencingumą, ir kad XXI amžiuje didžiausias muitinių dėmesys perkeliamas nuo fizinės siuntų kontrolės importo metu prie kontrolės išleidus jas į rinką, taikant audito pobūdžio tikrinimus, kuriems labiau reikia gerai suprojektuotų IRT priemonių;

11.

yra įsitikinęs, kad gerai veikiančios muitinės yra pavyzdinis tvaraus vystymosi elementas, teikiantis galimybių, pavyzdžiui, dalyvauti privačiam sektoriui tikrojoje ekonomikoje, pasiekti regioninę sanglaudą ir rinkų integraciją pasitelkiant tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir vystyti su PPO taisyklėmis suderinamą atvirą ir sąžiningą prekybą;

12.

mano, kad praktiniai veiksmai, kuriais turėtų būti siekiama modernizuoti muitines, be kitų tikslų, pirmiausia turėtų būti šie:

13.

be to, mano, kad įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų duomenų bazė, apimanti informaciją apie muitinių tvarkos pažeidimus ir vykdomus tyrimus, kuri būtų nemokamai prieinama AKR šalių muitinėms, galėtų padėti keistis informacija bei geriausia patirtimi ir geriau užtikrinti muitinių taisyklių vykdymą;

14.

ragina Komisiją, bendradarbiaujant su ES valstybių narių muitinėmis ir naujuoju Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centru, parengti ES ir AKR šalių muitinių ekspertų ir kitų teisėsaugos pareigūnų mainų programą siekiant stiprinti dvišalį bendradarbiavimą kovojant su neteisėta lygiagrečia prekyba prekėmis, skatinti registruotų teisių turėtojų intelektinės nuosavybės apsaugą ir atidžiai stebėti prekybą ozono sluoksnį ardančiomis medžiagomis, spartinančiomis klimato kaitą;

15.

mano, kad moderni ir veiksminga muitinių sistema yra būtinas veiksmingų prekybos apsaugos priemonių pagrindas, ir laikosi nuomonės, kad valdžios institucijos, kurioms pavesta imtis prekybos apsaugos priemonių, atitinkamai turėtų visapusiškai atsižvelgti į muitinių patirtį ir specialiąsias žinias;

16.

ragina muitines didinti tarpžinybinį tarpusavio bendradarbiavimą su kitais pasienio ir tarpvalstybiniais organais, ypač su sveikatos ir saugos inspekcijomis, įskaitant bendradarbiavimą AKR ir ES lygmenimis;

17.

ragina Europos Sąjungą ir AKR šalis skatinti visas regioninės integracijos stiprinimo muitinių sektoriuje iniciatyvas, kartu užtikrinant, kad pagal šias iniciatyvas parengti standartai atitiktų tarptautinę daugiašalę sistemą ir padėtų kurti atvirą, sąžiningą rinką;

18.

paveda Pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, nacionaliniams ir regioniniams parlamentams ir AKR regioninėms organizacijoms.

—

susirinkusi 2014 m. kovo 17–19 d. Strasbūre,

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 1 dalį,

—

atsižvelgdama į AKR ir EB partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas), ypač į 32 straipsnį dėl aplinkos ir gamtos išteklių ir į 49 straipsnį dėl prekybos ir aplinkos,

—

atsižvelgdama į 2010 m. gruodžio 13–15 d. Briuselyje (Belgija) surengtame už naudingųjų iškasenų pramonę atsakingų AKR šalių ministrų 1-ajame susitikime priimtą Briuselio deklaraciją dėl AKR valstybių naudingųjų iškasenų pramonės tvaraus vystymo ir valdymo (ACP/89/008/10),

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų aplinkos programos (angl. UNEP) tarptautinės tausaus gamtos išteklių valdymo komisijos kompetencijos sritį ir veiklą,

—

atsižvelgdama į 2011 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos (19),

—

atsižvelgdama į Afrikos prekybos politikos centro atliktą naudingųjų iškasenų naudojimo, aplinkos tvarumo ir tvaraus vystymosi Rytų Afrikos bendrijos (RAB), Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) regionuose tyrimą (2009 m.),

—

atsižvelgdama į 1994 m. gegužės 30 d. Direktyvą 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų,

—

atsižvelgdama į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva),

—

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos,

—

atsižvelgdama į 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS) ir 1994 m. susitarimą dėl jos XI dalies įgyvendinimo,

—

atsižvelgdama į Barselonos konvencijos dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos, susidarančios dėl kontinentinio šelfo ir jūros dugno bei podugnio žvalgymo ir eksploatavimo, 2011 m. kovo 24 d. protokolą (Jūros protokolas),

—

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007) 0575),

—

atsižvelgdama į Komisijos komunikatą „Naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos atviroje jūroje saugos problemos“ (COM(2010) 560),

—

atsižvelgdama į 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ (COM(2012) 0494),

—

atsižvelgdama į Tarptautinės jūros dugno institucijos gavybos kodeksą,

—

atsižvelgdama į Kanados, Belgijos, Nyderlandų, Italijos ir Rusijos pasirašytą 1987 m. rugpjūčio 14 d. Tarptautinį aplinkosaugos susitarimą (angl. IEA) dėl giluminės jūros dugno gavybos teritorijų praktinių problemų sprendimo,

—

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 2 d. Nadyje (Fidžis) vykusio tarptautinio seminaro jūros dugno mineralinių išteklių žvalgymo ir eksploatacijos aplinkosaugos vadybos poreikių tema procedūras,

—

atsižvelgdama į 2012 m. rugsėjo 11 d. Komisijos ataskaitą „ES integruotos jūrų politikos pažanga“ (COM(2012) 0491),

—

atsižvelgdama į Socialinių reikalų ir aplinkos komiteto pranešimą (ACP-EU/101.546/14/fin.),

A.

kadangi gamtos ištekliai yra būtina ekonominės veiklos, užimtumo ir šalies gerovės sąlyga;

B.

kadangi trumpalaikiai ir ilgalaikiai kasybos operacijų padariniai, ypač jūros dugne, tebėra neaiškūs ir toliau nerimaujama dėl didesnio vandens toksiškumo, buveinių pokyčių, nuotėkių, išsiliejimų ir korozijos;

C.

kadangi, viena vertus, ištekliai yra riboti, o, kita vertus, inovacijoms ir vystymuisi reikia naujų išteklių;

D.

kadangi išteklių eksploatacija ir kasybos veikla turi poveikį ekosistemoms ir aplinkai;

E.

kadangi daugelis AKR šalių nuosavų teritorinių vandenų arba tarptautinių vandenų jūros dugne turi mineralinių išteklių, tiek pakrantėse, tiek gelmėse;

F.

kadangi gamybos pramonė šiuo metu dažnai priklauso nuo žaliavų ir naftos tiekimo savo pramoninei veiklai ir kadangi jų tiekimą dažnai kontroliuoja keletas tiekėjų;

G.

kadangi didžioji dalis išgautos naftos ir jūros dugne iškastų mineralų eksportuojami ir juos išgaunančioms AKR šalims daug pridėtinės vertės neteikia;

H.

kadangi Kotonu partnerystės susitarime numatyta bendradarbiauti aplinkosaugos, tausaus gamtos išteklių naudojimo ir valdymo srityje ir dar kartą patvirtinamas įsipareigojimas skatinti tarptautinę prekybą taip, kad būtų užtikrinta tvari ir patikima aplinkos apsaugos vadyba;

I.

kadangi AKR šalių, kurios yra Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos narės, vyriausybės naudojasi suverenumu ir savo jurisdikcijoje turi atitinkamas išskirtines ekonomines zonas (angl. EEZ), kaip numatyta tarptautinėje teisėje;

J.

kadangi, kai nėra stiprių vyriausybių, kurios reguliuotų ir kontroliuotų jūros dugno kasybos sektorių, jūros dugno kasybos bendrovių veikla gali padaryti nemažą ilgalaikę vietinę žalą aplinkai ir sveikatai;

K.

kadangi atvirojoje jūroje esantys mineraliniai ištekliai, nepriklausantys jokios valstybės jūrinei išskirtinės ekonominės zonos jurisdikcijai, yra bendras žmonijos paveldas – tai yra gerai įtvirtintas tarptautinės teisės principas;

L.

kadangi nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio iki 2008 m. pasaulinė 14 pagrindinių mineralų gavyba padidėjo nuo 1 mln. tonų iki maždaug 2,5 mln. tonų; kadangi tikimasi, kad pasaulinė paklausa gerokai padidės, nes gyventojų skaičius iki 2050 m. pasieks 9 mlrd.;

M.

kadangi Kasybos kodekse nustatytos išsamios taisyklės, reglamentavimo nuostatos ir procedūros, kurias skelbia Tarptautinė jūros dugno institucija, siekdama reguliuoti jūrų mineralinių išteklių žvalgymą, tiriamuosius darbus ir eksploataciją tarptautinėje jūros dugno teritorijoje;

1.

reiškia nerimą, jog, nepaisant to, kad besivystančios šalys turi daug mineralinių išteklių, taikant dabartinį prekybos modelį, pagal kurį besivystančios šalys eksportuoja žaliavas ir perka pramoninių šalių pagamintus produktus, nepavyko išspręsti nuolatinio skurdo problemų;

2.

pirmiausia ir svarbiausia – pabrėžia, kad vykdant bet kokią eksploataciją ir kasybos veiklą turėtų būti siekiama išlaikyti nepažeistas ekosistemas ir kuo labiau apriboti jas trikdančius veiksmus;

3.

ragina AKR ir ES šalių vyriausybes įveikti „išteklių prakeiksmą“ ir daugiausia dėmesio AKR šalių vystymosi strategijoje skirti gausiems jų mineraliniams ištekliams, kad jie duotų naudos visiems gyventojams, o ne vien padėtų turtėti investuotojams ir mažoms elito grupėms, nebūdami naudingi paprastiems piliečiams;

4.

primygtinai ragina AKR šalis derantis dėl mineralinių išteklių gavybos sutarčių su kasybos bendrovėmis naudotis kvalifikuotų ir patyrusių ekspertų paslaugomis; ragina AKR šalis taip pat investuoti į nuosavus teisės ir kasybos specialistus panaudojant švietimą ir mokymą ir taip siekiant užtikrinti, kad būtų nuolat tvariai kaupiamos žinios; ragina ES ir jos valstybes nares remti žinių perdavimo iniciatyvas;

5.

primena, kad pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės, taigi, pakeisti iškastinį kurą, turi būti ilgalaikis AKR ir ES šalių tikslas; primygtinai ragina šalis ir investuotojus geriau pasinaudoti milžiniškomis atsinaujinančiųjų išteklių energijos galimybėmis AKR šalyse;

6.

pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį turėtų atlikti nacionaliniai parlamentai, kontroliuodami kasybos susitarimus ir sutartis, kad įvykdytų savo pareigas piliečiams;

7.

pabrėžia, kad reikia skaidrios teisinės ir administracinės jūros dugno mineralinių išteklių pramonės reglamentavimo sistemos, kurios laikymąsi būtų galima veiksmingai užtikrinti; atsižvelgdamas į tai primena, kad reikia parengti teisės aktus, kuriais būtų kovojama su tarptautiniu mastu uždraustomis toksinėmis medžiagomis; ragina nacionalines vyriausybes ir parlamentus, konsultuojantis su pilietine visuomene, priimti politikos priemones ir reglamentuoti visuomenei svarbias užsienio investicijas taip, kad užsienio investicijos būtų naudingos vietos ekonomikai, kurtų pridėtinę vertę šalyje ir skatintų vystymąsi;

8.

pabrėžia, jog šalys turėtų užtikrinti, kad jūros dugno kasybos licencijos būtų išduodamos taikant skaidrią, konkurencingą ir ne savo nuožiūra taikomą procedūrą ir kad į licencijas būtų įtrauktos teisiškai privalomos nuostatos dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų; primygtinai ragina šalis stebėti kasybos veiklą ir kontroliuoti, kad šie socialiniai ir aplinkosaugos standartai būtų taikomi;

9.

ragina visas šalis ir jų vyriausybes nustatyti besivystančiose šalyse veikiantiems užsienio investuotojams įpareigojimus ir prievoles laikytis žmogaus teisių, aplinkosaugos ir TDO pagrindinių darbo standartų;

10.

primygtinai ragina vystymosi partnerius, įskaitant Europos Sąjungą, teikti techninę pagalbą jūros dugno kasybą vykdančioms šalims, padedant įvertinti ankstesnį ir dabartinį kasybos veiklos jūros dugne poveikį aplinkai ir socialinėms sritims, nustatyti finansinę atsakomybę už žalą aplinkai ir sveikatai visais lygmenimis, išmokėti kompensacijas nukentėjusiesiems ir atgaivinti ekosistemą pagal principą „teršėjas moka“;

11.

primygtinai ragina įmones naudotis geriausiomis turimomis technologijomis siekiant kuo labiau sumažinti trumpalaikį ir ilgalaikį kasybos poveikį aplinkai;

12.

teigiamai vertina iš 10-ojo Europos plėtros fondo (EPF) Europos Sąjungos finansuojamą ir Ramiojo vandenyno bendrijos sekretoriato įgyvendinamą projektą „Jūros gelmių mineralai Ramiojo vandenyno salų regione: teisinė ir fiskalinė tausaus išteklių valdymo sistema“ ir ragina atlikti jūros dugno kasybos veiklos galimybių ir rizikos, jos tiesioginio ir netiesioginio poveikio aplinkai ir jos išlaidų efektyvumo mokslinius tyrimus ir vertinimus;

13.

ragina AKR ir ES šalis sukurti arba stiprinti nacionalines mokslo, technologijų ir inovacijų agentūras kartu su stebėsenos gebėjimais siekiant skatinti jūros dugno žvalgymo ir kasybos technologijas ir praktinę patirtį, kad ten, kur vykdoma jūros dugno žvalgymo ir kasybos veikla, būtų gerinamas tvarumas ir sauga;

14.

teigiamai vertina Komisijos viešas konsultacijas dėl jūros dugno kasybos, 2014 metams planuojamas rengiant komunikatą, kurį ketinama paskelbti 2015 m., ir ragina Komisiją reguliariai pranešti AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai apie konsultavimosi procedūros eigą;

15.

primena, kad jau vien naftos ir dujų žvalgymas gali turėti nenumatytų socialinių padarinių ir poveikį aplinkai; pabrėžia, kad bendrovės, prieš vykdydamos žvalgymą ir eksploataciją, turėtų įvertinti socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

16.

paveda Pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES ministrų tarybai, Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, Afrikos Sąjungai, Panafrikos Parlamentui, Tarptautinei jūros dugno institucijai ir JT aplinkos programai.

—

susirinkusi 2014 m. kovo 17–19 d. Strasbūre (Prancūzija),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į persvarstytą Kotonu susitarimą, ypač į jo 13 straipsnį, kurio pagrindu vykdomas AKR ir ES šalių dialogas migracijos klausimais,

—

atsižvelgdama į 2010 m. birželio mėn. AKR ir ES tarybos bendrą deklaraciją migracijos ir vystymosi klausimais,

—

atsižvelgdama į 2012 m. birželio 14 d. Port Viloje surengto 37-ojo AKR ir ES ministrų tarybos susitikimo patvirtintą ataskaitą dėl 2011–2012 m. dialogo migracijos ir vystymosi klausimais,

—

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 3 d. JT aukšto lygio dialogą tarptautinės migracijos ir vystymosi klausimais ir ES, jos valstybių narių ir AKR šalių bendrą deklaraciją ta pačia tema,

—

atsižvelgdama į AKR migracijos stebėjimo tarnybos sukūrimą,

—

atsižvelgdama į bendrą ES ir Afrikos strategiją,

—

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 23 d. Sirte pasirašytą bendrą Afrikos ir ES deklaraciją migracijos ir vystymosi klausimais,

—

atsižvelgdama į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 ir 80 straipsnius,

—

atsižvelgdama į 2011 m. atnaujintą 2005 m. ES visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą,

—

atsižvelgdama į 2008 m. spalio mėn. Tarybos patvirtintą Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, Komisijos pirmąją metinę imigracijos ir prieglobsčio ataskaitą (2009 m., COM(2010) 0214) ir 2010 m. birželio 3 d. Tarybos išvadas dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Europos imigracijos ir prieglobsčio paktu,

—

atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (21),

—

atsižvelgdama į 2010–2014 m. Stokholmo programą, Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą ir 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę piliečiams – Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010) 0171),

—

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (22),

—

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (23), į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių ir į pasiūlymą dėl direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sezoninio darbo tikslais sąlygų (COM(2010) 0379),

—

atsižvelgdama į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės (COM(2013) 0197),

—

atsižvelgdama į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bendrą komunikatą „Europos kaimynystės politika: siekiama glaudesnės partnerystės“ (JOIN/2013/0004),,

—

atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 4 d. JT Saugumo Taryboje Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Catherine Ashton pasakytą kalbą, kurioje ji pabrėžė, kad reikalingas visapusiškas požiūris į krizių valdymą ir taikos stiprinimą, ir atkreipė dėmesį į tai, jog esama akivaizdaus ryšio tarp saugumo, vystymosi ir žmogaus teisių,

—

atsižvelgdama į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Migracijos srautai, kuriuos lemia nestabilumas: ES užsienio reikalų politikos aprėptis ir vaidmuo“ (24) ir į 2013 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl migracijos srautų Viduržemio jūros regione, ypatingą dėmesį skiriant tragiškiems įvykiams prie Lampedūzos krantų (25), taip pat į savo 2014 m. vasario 5 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sezoninio darbo tikslais sąlygų (26), kurioje reglamentuojamos jų žmogaus, socialinės ir ekonominės teisės,

—

atsižvelgdama į Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) ataskaitą „2012 m. ekologinės migracijos padėtis“,

—

atsižvelgdama į Specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais, kurio pareigybę 1999 m. sukūrė JT žmogaus teisių komisija, įgaliojimus,

—

atsižvelgdama į Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos veiklą, JT aukšto lygio dialogą tarptautinės migracijos ir vystymosi klausimais ir Pasaulinį forumą migracijos ir vystymosi klausimais,

—

atsižvelgdama į 1990 m. gruodžio 18 d. priimtą JT Tarptautinę konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos,

—

atsižvelgdama į 2000 m. lapkričio mėn. JT Generalinės Asamblėjos priimtą JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos protokolus,

—

atsižvelgdama į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

—

atsižvelgdama į 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. sausio 31 d. protokolą,

—

atsižvelgdama į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

—

atsižvelgdama į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdama į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

A.

kadangi politinis, socialinis ir ekonominis nestabilumas, ekonomikos nuosmukis, blogas valdymas, nepakankamas saugumas, žmogaus teisių pažeidimai, politinės represijos, humanitarinės krizės, stichinės nelaimės ir vis didesni gyvenimo sąlygų skirtumai yra didžiausios varomosios migracijos jėgos; kadangi nestabilios valstybės yra pažeidžiamiausios vidaus ir išorės sukrėtimų atžvilgiu;

B.

kadangi migracija yra ir galimybė, ir vystymosi problema, turinti svarbių ekonominių ir socialinių padarinių kilmės, tranzito ir paskirties šalims bei patiems migrantams;

C.

kadangi gerai valdoma migracija gali būti naudinga ir ES, ir AKR šalims, padėdama patenkinti esamus ir būsimus darbo jėgos poreikius ir prisidėdama prie visų atitinkamų šalių vystymosi;

D.

kadangi migracija iš pietų į pietus yra daug didesnė negu migracija iš pietų į šiaurę, nes ji sudaro 62,6 proc. bendros migracijos, o 84,7 proc. visų migrantų apsistoja už ES ribų (27);

E.

kadangi, remiantis apytiksliais Tarptautinės migracijos organizacijos vertinimais, pusė 214 mln. tarptautinių pasaulio migrantų yra darbuotojai migrantai, kurių vis didesnę dalį sudaro moterys; kadangi praėjusius keletą dešimtmečių daugėjo darbo tikslais migruojančių moterų;

F.

kadangi nuo 2000 m. tarptautinė migracija tapo viena iš svarbiausių pasaulinės valdymo darbotvarkės temų ir buvo sukurta įvairiausių dvišalių ir daugiašalių partnerystės darinių; kadangi formuojantis „migracijos kaip vystymosi sverto“ perspektyvai pradėjo rastis naujos tarpregioninio bendradarbiavimo ir dialogo formos;

G.

kadangi, siekiant sumažinti kilmės, tranzito ir priimančiųjų šalių santykių įtampą ir užtikrinti migrantų žmogaus, ekonomines ir socialines teises, reikalinga geriau suderinta, veiksminga migracijos politika;

H.

kadangi 2011 m. gegužės mėn. AKR ir ES taryba sutarė, kad turėtų būti toliau vykdomas dialogas dėl aukštos kvalifikacijos žmonių judumo, legalios migracijos, readmisijos, vizų, neteisėto migrantų įvežimo ir prekybos žmonėmis, migrantų teisių ir perlaidų, ir kadangi AKR ir ES šalys įsipareigojo gerbti migrantų žmogaus teises nepriklausomai nuo jų imigracijos statuso;

I.

kadangi Afrikos ir ES migracijos, judumo ir užimtumo partnerystė įpareigoja šalis vykdyti dialogą dėl išeivijos, perlaidų, protų nutekėjimo, migrantų teisių, socialinių migracijos padarinių, legalios, apykaitinės ir nelegalios migracijos, vizų klausimų, neteisėto migrantų įvežimo ir prekybos jais, readmisijos ir grąžinimo, pabėgėlių apsaugos ir studentų judumo;

J.

kadangi diskriminacija ir smurtas, ypač prieš migrantus, pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus, pastebimai didėjant ksenofobijai ir kylant migrantams priešiškiems jausmams, daugėjant neapykantą kurstančių kalbų ir nusikaltimų dėl neapykantos, tebėra didelį rūpestį ES ir AKR šalims kelianti sritis;

K.

kadangi neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis užsiimantys asmenys naudojasi nelegalia migracija, o aukos verčiamos, viliojamos į Europą vykti naudojantis nusikaltėlių tinklais arba taip elgiasi suklaidintos, ir kadangi šios problemos kelia didelę grėsmę ES saugumui ir didelę riziką migrantų gyvybei;

L.

kadangi migrantų teisių, įskaitant migrančių moterų ir vaikų teises, apsauga yra vienas iš pagrindinių tvarios migracijos politikos administravimo elementų;

M.

kadangi naujos persvarstytos bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) tikslas – nustatyti aiškesnes taisykles ir užtikrinti sąžiningą ir tinkamą pabėgėlių, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, apsaugą;

N.

kadangi ES teisės aktuose numatytos tam tikros priemonės, pvz., Vizų kodeksas ir Šengeno sienų kodeksas, dėl kurių tampa įmanoma krizių atvejais pabėgėliams išduoti humanitarines vizas;

O.

kadangi ES valstybės narės turėtų būti skatinamos naudotis finansiniais ištekliais, kurie bus suteikiami iš Prieglobsčio ir migracijos fondo, ir lėšomis, prieinamomis pagal „parengiamuosius veiksmus, siekiant užtikrinti pabėgėlių perkėlimą esant kritiškai padėčiai“;

P.

kadangi teisėta migracija yra geriausias būdas asmenims persikelti iš savo kilmės šalies ir geriausias atvejis priimančiajai šaliai;

Q.

kadangi migracija gali sustiprinti „protų nutekėjimą“, turintį ilgalaikį neigiamą poveikį besivystančios šalies darbo rinkai;

1.

ragina AKR šalis ir ES stiprinti savo įsipareigojimą aktyviau bendradarbiauti migracijos ir vystymosi klausimais ir skatinti gerai valdomą migraciją, sudarančią sąlygas tvariam ekonomikos, socialiniam ir ekologiniam vystymuisi; pabrėžia, kad geriau koordinuotu požiūriu į migracijos valdymą turėtų būti užtikrinama, kad būtų visapusiškai gerbiamos migrantų žmogaus, socialinės ir ekonominės teisės;

2.

pabrėžia, kad, siekiant geriau visapusiškai valdyti migraciją ir kartu įtvirtinti bendrą atsakomybę ir bendradarbiavimą, reikalinga tvirta kilmės, tranzito ir paskirties šalių partnerystė;

3.

pabrėžia, kad skurdas, silpna ekonomika, nepakankamas vystymasis, nepakankamas augimas, kuris būtų palankus neturtingiesiems, darbo vietų nebuvimas, žmogaus teisių pažeidimai ir ginkluoto konflikto atvejai yra svarbiausios tarptautinės migracijos priežastys; ragina ES toliau stengtis prisidėti prie kilmės šalių vystymosi, skatinti jose demokratiją ir teisinės valstybės principų laikymąsi; ragina AKR šalis vykdyti veiksmingas ir tikslingesnes skurdo mažinimo ir ekonomikos vystymo politikos priemones, kuriomis būtų siekiama kurti darbo vietas;

4.

reiškia susirūpinimą dėl didėjančio žmonių, kurie rizikuoja savo gyvybėmis ir pavojingomis sąlygomis plaukia laivais per Viduržemio jūrą į ES, skaičiaus; primena, kad ES solidarumas turėtų būti glaudžiai derinamas su atsakomybe; primena ES valstybėms narėms, kad jos turi teisinę pareigą padėti migrantams jūroje; atsižvelgdamas į tai ragina AKR šalis, ypač Eritrėją, iš kurios atvyksta dauguma nukentėjusiųjų, siekti tarptautinio bendradarbiavimo, kuriuo būtų kovojama su prekyba žmonėmis ir užtikrinamos pagrindinės visų piliečių žmogaus teisės;

5.

pabrėžia, kad galiojančiais ES teisės aktais (direktyvomis 2009/50/EB ir 2011/98/ES) užtikrinamas vienodas legalių imigrantų ir valstybės narės, kurioje jie gyvena, piliečių statusas, susijęs su i) darbo sąlygomis, ii) asociacijų laisve, iii) švietimu ir profesiniu mokymu, iv) diplomų, sertifikatų ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimu, v) socialinės apsaugos sritimis, vi) mokestinėmis lengvatomis, vii) galimybėmis įsigyti prekių ir paslaugų ir viii) užimtumo tarnybų konsultavimo paslaugomis, ir pažymi, kad ES valstybės narės gali riboti vienodą statusą tik įstatymais apibrėžtose srityse;

6.

ragina AKR ir ES šalis aktyviai kovoti su ksenofobija ir ksenofobiniu smurtu prieš migrantus, kartu didinant plačiosios visuomenės ir su migrantais dirbančių specialistų informuotumą apie būtinumą gerbti migrantų žmogaus teises;

7.

ragina ES valstybes nares laikytis negrąžinimo principo vadovaujantis galiojančiomis tarptautinės ir ES teisės nuostatomis; ragina ES valstybes nares nedelsiant nutraukti bet kokią netinkamą ilgesnio sulaikymo praktiką;

8.

ragina AKR ir ES valdžios institucijas patvirtinti politikos priemones, kuriomis būtų tenkinamos ypatingos moterų migrančių reikmės, nes jos susiduria su smurtu ir išnaudojimu, o tai tebėra pagrindinė grėsmė, ypač pabėgėlių stovyklose, ir užtikrinti, kad būtų laikomasi pagrindinio vaiko intereso principo;

9.

pabrėžia, kad, užtikrindama žmogaus teises visiems migrantams, ES daugiausia dėmesio turėtų skirti pabėgėliams, atvykstantiems pagal Ženevos konvenciją, kad jiems būtų suteikta kuo geresnė pagalba ir apsauga; ragina Komisiją stiprinti pažeidžiamų grupių ir asmenų, kurie dažnai tampa prekybos ir seksualinio bei darbinio išnaudojimo aukomis, apsaugos priemones;

10.

pabrėžia, kad migrantų teisių apsauga yra vienas iš pagrindinių readmisijos proceso elementų; ragina visas šalis užtikrinti, kad būtų praktiškai taikomos politikos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų gerbiamos tos teisės ir žmogaus orumas visais proceso etapais, kaip numatyta pagal taikytinus tarptautinius įsipareigojimus;

11.

ragina ES, agentūrą FRONTEX ir valstybes nares užtikrinti, kad pagalba nelaimės ištiktiems migrantams būtų vienas iš pagrindinių EUROSUR reglamento įgyvendinimo prioritetų;

12.

ragina tvirčiau bendradarbiauti kovojant su neteisėta migracija, įskaitant susitarimus dėl nelegalių migrantų grąžinimo ir readmisijos į jų kilmės šalį klausimų ir dvišalius bei daugiašalius susitarimus;

13.

palankiai vertina Komisijos naujausius pasiūlymus dėl teisėtos prieglobsčio neprašančių migrantų migracijos ir primygtinai ragina ją rengti tolesnes priemones siekiant sukurti bendrą imigracijos politiką, valdyti ekonominę migraciją, kad būtų galima skatinti ekonominę ir socialinę priimančiųjų, tranzito ir kilmės šalių pažangą, taip pat didinti socialinę sanglaudą gerinant migrantų integraciją;

14.

ragina ES valstybes nares bendradarbiaujant su AKR šalimis užtikrinti, kad informacija apie teisėtą migraciją būtų lengvai prieinama ir joje daug dėmesio būtų skiriama migrantų teisėms ir pareigoms, kaip tai daroma, pavyzdžiui, Europos Sąjungos internetiniame imigracijos portale;

15.

ragina įsteigti migracijos informacijos ir valdymo centrus už ES ribų, pvz., tokius, koks jau įsteigtas Malyje, siekiant padėti kilmės ir tranzito šalims apibrėžti migracijos politiką atsižvelgiant į galimų migrantų ir grįžtančių migrantų problemas, teikti informaciją apie teisėtą imigraciją ir apie darbo galimybes bei gyvenimo sąlygas paskirties šalyse, taip pat padėti rengti su darbu susijusius mokymus;

16.

teigiamai vertina būsimąjį ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą (2014 m. balandžio 2–3 d. Briuselyje) ir ragina vadovaujantis bendru plataus užmojo požiūriu ir konkrečiomis veiksmingomis strategijomis spręsti migracijos problemas pagal bendrą Afrikos ir ES strategiją;

17.

pabrėžia, kad protų nutekėjimas gali sukelti didelių problemų besivystančiose šalyse ir kad dėl šios priežasties turėtų būti stengiamasi skatinti apykaitinę migraciją;

18.

pabrėžia svarbų nuolatinio AKR ir ES dialogo migracijos ir vystymosi klausimais ir Pasaulinio migracijos ir vystymosi forumo vaidmenį – tai struktūrizuota aktyvesnio vyriausybinių ir nevyriausybinių veikėjų dialogo ir bendradarbiavimo skatinimo sistema;

19.

pabrėžia, kad migrantų perlaidos yra pagrindinis ir stabiliausias pinigų srauto šaltinis, jeigu migrantams suteikiami kanalai greičiau, pigiau ir saugiau pervesti lėšas; todėl ragina ES ir AKR šalis vystymosi labui palengvinti perlaidų pervedimą ir sumažinti finansinių operacijų išlaidas ir siuntimo, ir priėmimo šalyse;

20.

paveda Pirmininkams perduoti šią rezoliuciją AKR ir ES tarybai, Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Afrikos Sąjungai, AKR šalių ir ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir JT Generalinei Asamblėjai.

—

susirinkusi 2014 m. kovo 17–19 d. Strasbūre (Prancūzija),

—

atsižvelgdama į Darbo tvarkos taisyklių 18 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdama į persvarstytą Kotonu susitarimą,

—

atsižvelgdama į 2013 m. sausio 11 d. Librevilio susitarimą dėl politinės–karinės krizės sprendimo Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR), pasirašytą globojant Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (CAVEB) valstybių ir vyriausybių vadovams, kuriame išdėstomos krizės CAR nutraukimo sąlygos, ir atsižvelgdama į CAVEB valstybių ir vyriausybių vadovų pareiškimus 2013 m. balandžio 18 d. Ndžamenoje vykusiuose jų aukščiausiojo lygio susitikimuose, kuriuose išdėstytas perėjimo veiksmų planas,

—

atsižvelgdama į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijas 2088 (2013 m. sausio 24 d.), 2121 (2013 m. spalio 10 d.), 2127 (2013 m. gruodžio 5 d.) ir 2134 (2014 m. sausio 28 d.),

—

atsižvelgdama į 2014 m. sausio 27 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay pareiškimą spaudai,

—

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 3 d. JT Generalinio Sekretoriaus informacinį pranešimą Saugumo Tarybai dėl padėties CAR,

—

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 5 d. ir 2014 m. sausio 21 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimus dėl CAR,

—

atsižvelgdama į 2013 m. rugsėjo 10 d. ir gruodžio 30 d. už humanitarinę pagalbą ir civilinę saugą atsakingos ES Komisijos narės pareiškimus dėl blogėjančios krizinės padėties CAR,

—

atsižvelgdama į 2014 m. vasario 10 d. Europos Komisijos pranešimą spaudai dėl CAR; atsižvelgdama į 2014 m. kovo 13 d. Europos Komisijos pranešimą spaudai, paskelbtą už vystymąsi atsakingo Komisijos nario vizito į CAR kartu su Vokietijos ir Prancūzijos vystymosi srities ministrais proga,

—

atsižvelgdama į tai, kad 2013 m. gegužės mėn. buvo įsteigta Tarptautinė kontaktinė grupė Centrinės Afrikos Respublikos klausimais, kad būtų galima koordinuoti regioninius, viso žemyno ir tarptautinius veiksmus siekiant rasti ilgalaikį šalyje besikartojančių problemų sprendimą,

—

atsižvelgdama į 1998 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą, kurį Centrinės Afrikos Respublika ratifikavo 2001 m.,

—

atsižvelgdama į Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose, kurį pasirašė Centrinės Afrikos Respublika,

—

atsižvelgdama į 2014 m. sausio 9 d. Ndžamenoje (Čadas) surengtą neeilinį CAVEB valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą,

—

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 10 d. Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos patvirtintą naują operacijų koncepciją,

—

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 7 d. Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos paskelbtą komunikatą, kuriame teigiamai įvertinta gerokai pagerėjusi saugumo padėtis CAR, tačiau pripažįstama, kad kai kuriose vietose padėtis ir toliau kelia nerimą, tad veiksmai turi būti tęsiami,

—

atsižvelgdama į 2013 m. lapkričio 27 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų pareiškimą per susitikimą Adis Abeboje (Etiopija),

—

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 3 d. Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkės Nkosazanos Dlamini-Zumos pareiškimą dėl padėties CAR,

—

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. vasario 10 d. ES Tarybos išvadas dėl CAR,

—

atsižvelgdama į 2013 m. sausio 17 d., 2013 m. rugsėjo 12 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucijas dėl padėties CAR,

—

atsižvelgdama į savo ankstesnę 2013 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl Centrinės Afrikos Respublikos,

—

atsižvelgdama į 2014 m. sausio 20 d. Briuselyje surengtą aukšto lygio susitikimą humanitarinių veiksmų CAR klausimais,

—

atsižvelgdama į 2014 m. vasario 1 d. Adis Abeboje surengtą Tarptautinės paramos misijos Centrinės Afrikos Respublikoje (angl. MISCA) pagalbos teikėjų konferenciją,

A.

kadangi 2013 m. gruodžio mėn. pablogėjus krizinei padėčiai CAR 2014 m. sausio 10 d. atsistatydino laikinasis valstybės vadovas Michel Djotodia ir laikinasis Ministras Pirmininkas Nicolas Tiangaye;

B.

kadangi 2014 m. sausio 20 d. Laikinoji Nacionalinė Taryba (angl. NTC), remdamasi Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (CAVEB) sprendimu, išrinko naują laikinąją valstybės vadovę Catherine Samba-Panza; kadangi 2014 m. sausio 25 d. laikinoji prezidentė paskyrė André Nzapayéké Ministru Pirmininku ir kadangi buvo sudaryta nauja vyriausybė;

C.

kadangi blogėjanti padėtis CAR gali sukelti nestabilumą regione; kadangi vienas iš prioritetų yra atkurti saugumą, o tam reikia nuginkluoti visus Anti-balaka kovotojus ir toliau stengtis neutralizuoti buvusius Seleka maištininkus;

D.

kadangi Afrikos Sąjungos atsakomybei priklausanti Tarptautinės paramos misija Centrinės Afrikos Respublikoje (angl. MISCA) ir Prancūzijos pajėgos („Sangaris“) puikiai bendradarbiauja ir viena kitą papildo; kadangi dabar dislokuotų pajėgų nepakanka gyventojų saugumui užtikrinti; kadangi ES Taryba nusprendė surengti Europos Sąjungos karinę operaciją Centrinės Afrikos Respublikoje siekdama apsaugoti Bangio oro uostą ir netoli esančią 1 00  000 pabėgėlių stovyklą;

E.

kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijose numatyta teisinė Afrikos Sąjungos, Prancūzijos ir ES intervencijos sistema; kadangi nuo 2014 m. gruodžio 5 d. atitinkamomis operacijomis pirmiausia siekiama palaikyti tvarką, o ne karinių tikslų; kadangi neįmanoma pasiekti visiško saugumo; kadangi galiausiai CAR turės sukurti Centrinės Afrikos Respublikos armiją;

F.

kadangi laikinoji prezidentė teigiamai įvertino ES intervenciją; kadangi ji primygtinai paragino JT vykdyti taikos palaikymo operaciją CAR, kad būtų suvaldyta daugiaaspektė krizė; kadangi, kaip numatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 2027 (2013), MISCA galbūt bus performuota į JT taikos palaikymo operaciją, kad jai būtų užtikrinta nuolatinė finansinė parama, taip padedant įgyvendinti Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono rekomendaciją CAR dislokuoti 11  820 JT taikdarių – 10  000 karių ir 1  820 policininkų, kad ten būtų atkurta tvarka ir saugumas;

G.

kadangi tarptautinės bendruomenės teikiama finansinė parama labai svarbi siekiant atkurti saugumą, valstybės valdžią ir užtikrinti suverenios valstybės funkcijų ir uždavinių švietimo ir socialinėse srityse vykdymą; kadangi ši parama reikalinga skubiai ir jos teikimo negalima padaryti priklausomo nuo visiško rizikos nebuvimo ar visiško saugumo;

H.

kadangi nusiginklavimas, susitaikymas, žalos atitaisymas, politinis dialogas ir nebaudžiamumo panaikinimas yra būtini siekiant panaikinti šalies nestabilumo priežastis ir kadangi negalima kelti pavojaus šalies teritoriniam vientisumui; kadangi siekiant, kad 2015 m. vasario 15 d. numatyti rinkimai galėtų įvykti, būtinas minimalus administracinis valstybės pertvarkymas; kadangi šiuo tikslu tarptautinė bendruomenė, siekdama padėti vykdyti rinkimų procesą, turėtų remti pereinamojo laikotarpio pokyčius;

I.

kadangi 2014 m. kovo 14 d. Laikinoji Nacionalinė Taryba oficialiai pradėjo rengti naujos konstitucijos projektą; kadangi sukurta nacionalinė rinkimų institucija (angl. NEA); kadangi 2014 m. kovo 13 d. už vystymąsi atsakingas Europos Komisijos narys paskelbė naujos paramos skyrimą Centrinės Afrikos Respublikai – 81 mln. EUR – ir kadangi ši suma papildo 20 mln. EUR, kuriuos ES jau įsipareigojo skirti rinkimų procesui Centrinės Afrikos Respublikoje remti;

J.

kadangi daugelis žmogaus teisių pažeidėjų ir karo nusikaltimų vykdytojų nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn; kadangi 2014 m. sausio 20 d. Marie-Thérèse Aissata Keita-Bocoum buvo paskirta nepriklausoma eksperte žmogaus teisių padėties klausimais ir ją JT Saugumo Taryba paragino 2014 m. kovo mėn. pateikti ataskaitą; kadangi 2014 m. sausio 22 d. JT Generalinis Sekretorius paskelbė, kad tarptautinė komisija tirs visus žmogaus teisių pažeidimus, apie kuriuos bus pranešta; kadangi 2014 m. kovo 11 d. ta komisija pradėjo darbą;

K.

kadangi pagal 2014 m. sausio 28 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2134 (2014) leidžiama taikyti sankcijas tiems, kurie kelia grėsmę taikai, stabilumui ir saugumui; kadangi vasario 7 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra pradėjo nuo 2012 m. rugsėjo mėn. padarytų nusikaltimų preliminarų tyrimą;

L.

kadangi pranešta apie žiaurius išpuolius iš abiejų pusių ir kadangi 2014 m. kovo 3 d. JT Generalinis Sekretorius paskelbė ataskaitą, kurioje žmogaus teisių pažeidimai patvirtinami; kadangi krizė dar nevirto sektantišku pilietiniu karu, tačiau išlieka eskalacijos rizika;

M.

kadangi teisių pažeidimai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui privertė musulmonus bėgti iš šalies, grįžti į savo kilmės šalį arba ieškoti prieglobsčio CAR įkurtose stovyklose; kadangi šis savanoriškas ar priverstinis bėgimas į paregionio šalis kelia didelę krizę realiosios ekonomikos srityje; be to, kadangi nėra valstybės biudžeto, atlyginimai viešąjame sektoriuje vėluoja keletą mėnesių, o prefektūras reikia atgaivinti;

N.

kadangi viešosios tvarkos ir saugumo sutrikimai CAR kelia didelę humanitarinę krizę, dėl kurios turėjo persikelti beveik milijonas žmonių, ir kadangi šiai krizei būdingas maisto trūkumas, veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų nebuvimas ir vaistų trūkumas;

O.

kadangi jau dvejus metus nėra veikiančios švietimo sistemos; kadangi jaunimas neturi darbo; kadangi, Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, 6  000 vaikų užverbavo ginkluotosios pajėgos ir ginkluotos grupuotės;

P.

kadangi svarbu įveikti esmines krizės Centrinės Afrikos Respublikoje priežastis vadovaujantis plačiu, visa apimančiu požiūriu, kuriuo būtų atsižvelgiama į šalies valdymo, ekonomikos vystymosi ir saugumo tarpusavio ryšį siekiant pagerinti gyventojų gyvenimo sąlygas ir sukurti ilgalaikę taiką;

Q.

kadangi ES – svarbiausia CAR humanitarinės ir vystymosi sričių partnerė; kadangi 2013–2014 m. ES savo įsipareigojimus teikti humanitarinę pagalbą padidino iki daugiau nei 100 mln. EUR; kadangi 2014 m. sausio 20 d. tarptautiniai pagalbos teikėjai nusprendė pagalbai skirti dar 496 mln. JAV dolerių; kadangi Europos Komisija pradės į žmones orientuotą vystymosi programą, pagal kurią 101 mln. EUR bus skirta būtinosioms socialinėms paslaugoms ir pragyvenimo priemonėms atkurti, ypač švietimo, sveikatos, maisto ir mitybos saugumo srityse;

1.

teigiamai vertina tai, kad Laikinoji Nacionalinė Taryba išrinko Catherine Samba-Panzą naująja laikinąja CAR prezidente ir sudarė naują vyriausybę; patikina, kad jas visapusiškai rems, ir ragina visas politines jėgas padėti atkurti taiką ir atgaivinti šalį;

2.

reiškia didelį susirūpinimą dėl padėties CAR, kurioje smarkiai blogėja teisėtvarka; smerkia smurtą, dėl kurio neįmanoma tinkamai teikti būtiniausių paslaugų ir blogėja jau ir taip sunki humanitarinė ir ekonominė padėtis; pabrėžia, kad reikia skubiai atkurti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas ir iš naujo aprūpinti ir atidaryti mokyklas;

3.

ragina tarptautinius partnerius sutelkti visą įmanomą paramą bendroms pastangoms saugumo, humanitarinės pagalbos, teisinės valstybės kūrimo ir ekonomikos gaivinimo srityse;

4.

griežtai smerkia šiurkščius humanitarinės teisės pažeidimus ir plačiai paplitusius žmogaus teisių pažeidimus;

5.

pabrėžia, kad tiems, kurie padarė sunkius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, negali būti leista likti nenubaustiems; ragina juos pasmerkti, nustatyti jų tapatybę, vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą ir juos nubausti pagal nacionalinę ir tarptautinę baudžiamąją teisę; teigiamai vertina tai, kad paskirta iš trijų narių sudaryta tarptautinė komisija žmogaus teisių pažeidimams tirti ir kad Marie-Thérèse Aissata Keita-Bocoum paskirta nepriklausoma eksperte;

6.

teigiamai vertina veiksmingą MISCA ir Prancūzijos pajėgų („Sangaris“ misijos) darbą; pastebi, kad padėtis Bangyje pamažu gerėja;

7.

pritaria, kad būtų įgyvendinta JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2127 (2013), kuria leidžiama nesirenkant priverstinai nuginkluoti visas sukarintas grupuotes;

8.

ragina ES valstybes nares prisidėti prie Europos Sąjungos karinės operacijos Centrinės Afrikos Respublikoje, kad pajėgas būtų galima greitai dislokuoti; ragina JT Saugumo Tarybos nares prisijungti prie Generalinio Sekretoriaus ir CAR laikinųjų valdžios institucijų raginimų surengti JT taikos palaikymo misiją ir suteikti leidimą ją finansuoti; ragina sustiprinti MISCA ir sveikina prie jos prisidedančias Afrikos valstybes;

9.

primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę sutelkti visus reikiamus finansinius, žmogiškuosius ir kitus išteklius siekiant įtvirtinti tarptautinių saugumo pajėgų buvimą, kurios daugiausia būtų sudarytos iš afrikiečių;

10.

smerkia tikslinius išpuolius prieš musulmonus ir krikščionis; baiminasi, kad konfliktas gali virsti sektantišku pilietiniu karu; teigiamai vertina religinių institucijų pastangas užkirsti kelią religinio pobūdžio konfliktui ir išsaugoti tradicinį taikų sambūvį;

11.

mano, jog būtina sudaryti tiesos ir susitaikymo komisiją, kad būtų atitaisyta smurto išpuolių padaryta žala, ginamos nukentėjusiųjų teisės, užkertamas kelias nebaudžiamumui ir palengvinamas šalies tapimas demokratine valstybe, grindžiama pagarba žmogaus teisėms, teisinės valstybės principų laikymusi ir asmenine atskaitomybe – taip būtų siekiama, kad žmonės galėtų gyventi deramomis sąlygomis;

12.

ragina iš naujo sukurti CAR institucijas; pritaria, kad 2015 m. vasario mėn. būtų surengti parlamento ir prezidento rinkimai, ir ragina pilietinę visuomenę dalyvauti diskusijose dėl CAR ateities;

13.

ragina skubiai imtis priemonių konfliktų padariniams šalinti, pirmiausia reformuoti ginkluotąsias pajėgas ir saugumo pajėgas, repatrijuoti pabėgėlius, grąžinti šalies viduje perkeltus asmenis, atgaivinti vietos institucijas, sutelkti šalyje ir pilietinėje visuomenėje egzistuojantį žmogiškąjį potencialą ir įgyvendinti perspektyvias vystymosi programas; ragina tarptautinę bendruomenę padėti CAR ir kaimyninių šalių valdžios institucijoms, kurioms teko patirti šio konflikto poveikį, ypač maisto stygiaus grėsmę, ir jas remti;

14.

pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti integruotą subregioninę strategiją, apimančią daugiau nei vien saugumą, į ją įtraukiant ekonomikos ir socialinį vystymąsi, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms, kad regione būtų sukurtas tvaraus vystymosi pagrindas;

15.

teigiamai vertina subregiono šalių valdžios institucijų dedamas pastangas;

16.

teigiamai vertina didesnę ES paramą reaguojant į humanitarinę krizę, ragina ES ir jos valstybes nares toliau stengtis koordinuoti veiksmus su kitais pagalbos teikėjais ir ragina visas suinteresuotąsias šalis nedelsiant sudaryti sąlygas humanitarinės pagalbos agentūroms, kad jos galėtų nekliudomai pasiekti visus žmones, kuriems reikalinga parama; ragina tarptautinę bendruomenę laikytis įsipareigojimų suteikti lėšas;

17.

primena, kad finansinių išteklių teikimo sąlyga negali būti visiškas saugumas; pritaria skubiam laikinosios prezidentės raginimui teikti paramą biudžetui, kartu imantis bendro valdymo;

18.

paveda Pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Centrinės Afrikos Respublikos laikinosioms institucijoms, Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos institucijoms, AKR tarybai, Tarptautinei Frankofonijos organizacijai (angl. IOF), Centrinės Afrikos valstybių ekonominei bendrijai (CAVEB) ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.