PRIEDAS

SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS ŽALIOJO KYŠULIO ŽVEJYBOS ZONOJE SĄLYGOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Kompetentingos institucijos skyrimas

Jei nėra nurodyta kitaip, bet kokia nuoroda į Sąjungos arba į Žaliojo Kyšulio kompetentingą instituciją šiame priede reiškia:

—	Sąjungos atveju – Europos Komisiją, esant reikalui, tarpininkaujant Sąjungos delegacijai Žaliajame Kyšulyje,

—	Žaliojo Kyšulio atveju – už žuvininkystę atsakingą ministeriją.

2.   Žvejybos zona

Žaliojo Kyšulio IEZ koordinatės nurodytos 1 priedėlyje. Sąjungos laivai žvejybos veiklą galės vykdyti už kiekvienai kategorijai 2 priedėlyje nustatytų ribų.

Išduodamas žvejybos leidimus, Žaliasis Kyšulys laivų savininkams nurodo zonų, kuriose laivyba ir žvejyba draudžiama, ribas. Ši informacija perduodama ir Sąjungai.

3.   Vietinio agento paskyrimas

Žaliojo Kyšulio uostuose norinčiam iškrauti ar perkrauti sužvejotą kiekį Sąjungos laivui turi atstovauti Žaliajame Kyšulyje reziduojantis agentas.

4.   Banko sąskaita

Prieš įsigaliojant šiam protokolui Žaliasis Kyšulys Sąjungai praneša banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turės būti pervedamos Sąjungos laivų pagal susitarimą mokamos sumos, rekvizitus. Banko pavedimų išlaidas sumoka laivų savininkai.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMAI

1.   Būtina sąlyga žvejybos leidimui gauti. Reikalavimus atitinkantys laivai

Susitarimo 6 straipsnyje numatyti žvejybos leidimai išduodami su sąlyga, kad laivas įtrauktas į Sąjungos žvejybos laivų registrą ir kad įvykdytos visos ankstesnės laivo savininko, kapitono ar su pačiu laivu susijusios prievolės, atsiradusios dėl susitarimu remiantis vykdytos žvejybos veiklos Žaliajame Kyšulyje.

2.   Žvejybos leidimo paraiška

Sąjunga Žaliajam Kyšuliui pateikia paraiškas dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip likus 15 dienų iki prašomos leidimo galiojimo pradžios dienos, naudojama 3 priedėlyje nustatytą formą. Paraiška turi būti išspausdinta arba įskaitomai parašyta ranka didžiosiomis raidėmis.

Teikiant žvejybos leidimo paraišką pagal galiojantį protokolą pirmą kartą arba atitinkamame laive atlikus techninio pobūdžio pakeitimus kartu su paraiška pateikiama:

i)	dokumentas, patvirtinantis už prašomo leidimo galiojimo laikotarpį sumokėtą nustatyto dydžio mokestį ir nustatyto dydžio mokestį už stebėtojus, nurodytą X skyriuje;

ii)	vietinio laivo agento, jei toks yra, vardas, pavardė ir adresas;

iii)	neseniai daryta spalvota laivo nuotrauka, iš šono, ne mažesnė kaip 15 cm × 10 cm;

iv)	bet koks kitas dokumentas, kurio reikalaujama pagal susitarimą.

Pagal galiojantį protokolą pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą laivui, kurio techninės savybės nebuvo pakeistos, kartu su paraiška turi būti pateikti tik įrodymai apie sumokėtą mokestį ir nustatyto dydžio mokestį už stebėtojus.

3.   Mokesčiai ir avansai

a)

Laivų savininkų mokami mokesčiai apskaičiuojami pagal toliau nurodytą vienos sužvejotų žuvų tonos kainą: — dvejais pirmaisiais protokolo taikymo metais – 55 EUR už Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotų žuvų toną; — dvejais paskutiniais protokolo taikymo metais – 65 EUR už Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotų žuvų toną.

b)

Žvejybos leidimai išduodami, kai kompetentingoms Žaliojo Kyšulio institucijoms pervedami tokie išankstiniai fiksuoto dydžio mokesčiai: Už tunų žvejybos seinerius: — 4 950 EUR kasmet dvejais pirmaisiais protokolo taikymo metais, t. y. 55 EUR už toną 90 tonų; — 5 525 EUR kasmet dvejais paskutiniais protokolo taikymo metais, t. y. 65 EUR už toną 85 tonoms; Už kartinėmis ūdomis žvejojančius laivus: — 495 EUR kasmet dvejais pirmaisiais protokolo taikymo metais, t. y. 55 EUR už toną 9 tonoms; — 585 EUR kasmet dvejais paskutiniais protokolo taikymo metais, t. y. 65 EUR už toną 9 tonoms; Už dreifinėmis ūdomis žvejojančius laivus: — 3 190 EUR kasmet dvejais pirmaisiais protokolo taikymo metais, t. y. 55 EUR už toną 58 tonoms; — 3 250 EUR kasmet dvejais paskutiniais protokolo taikymo metais, t. y. 65 EUR už toną 50 tonų.

c)

Fiksuoto dydžio mokestis apima visus nacionalinius ir vietinius mokesčius, išskyrus uosto ir perkrovimo mokesčius ir paslaugų teikimo išlaidas. Pirmais ir paskutiniais metais išankstinis fiksuoto dydžio mokestis ir jo atitikmuo tonomis vienam laivui apskaičiuojami prorata temporis, atsižvelgiant į mėnesių, kuriais galioja žvejybos leidimas, skaičių.

4.   Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, laikinas sąrašas

Gavęs žvejybos leidimų paraiškas Žaliasis Kyšulys per tris kalendorines dienas sudaro laikiną leidimų prašančių kiekvienos kategorijos laivų sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas nacionalinei už žvejybos kontrolę atsakingai institucijai ir Sąjungai.

Sąjunga laikiną sąrašą perduoda laivo savininkui arba jo agentui. Jei Sąjungos tarnybos nedirba, Žaliasis Kyšulys laikiną sąrašą gali perduoti tiesiai laivo savininkui arba jo agentui, o kopiją nusiųsti Sąjungai.

5.   Žvejybos leidimo išdavimas

Gavęs visus reikalingus paraiškos dokumentus, Žaliasis Kyšulys Sąjungai per 15 darbo dienų išduoda tunų ir kitų susijusių rūšių („atum e afins“) žvejybos leidimą.

Pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą šio protokolo galiojimo laikotarpiu, naujajame žvejybos leidime turi būti aiškiai nurodytas pirminis žvejybos leidimas.

Sąjunga žvejybos leidimą perduoda laivo savininkui arba jo agentui. Jei Sąjungos tarnybos nedirba, Žaliasis Kyšulys žvejybos leidimą gali išduoti tiesiogiai laivo savininkui arba jo agentui, o kopiją nusiųsti Sąjungai.

6.   Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašas

Išdavęs žvejybos leidimus Žaliasis Kyšulys nedelsdamas sudaro galutinį kiekvienos kategorijos laivų, kuriems leista žvejoti Žaliojo Kyšulio vandenyse, sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas nacionalinei už žvejybos kontrolę atsakingai institucijai ir Sąjungai; juo pakeičiamas 4 punkte minėtas laikinas sąrašas.

7.   Žvejybos leidimo galiojimo laikotarpis

Žvejybos leidimai galioja vienerius metus ir gali būti pratęsiami.

Nustatant galiojimo pradžią, metiniu laikotarpiu laikomas:

i)	pirmaisiais protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo jo įsigaliojimo iki tų pačių metų gruodžio 31 d.;

ii)	vėliau – kiekvieni kalendoriniai metai;

iii)	paskutiniaisiais protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo sausio 1 d. iki šio protokolo galiojimo pabaigos.

8.   Žvejybos leidimo laikymas laive

Žvejybos leidimas nuolat turi būti laive.

Tačiau laivams leidžiama žvejoti nuo to momento, kai jie įtraukiami į 4 punkte minėtą laikiną sąrašą. Tokiuose laivuose iki žvejybos leidimų išdavimo nuolat turi būti laikinas sąrašas.

9.   Žvejybos leidimo perleidimas

Leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiamas.

Tačiau įrodytu force majeure atveju, pavyzdžiui, kai dėl didelio techninio gedimo laivas prarandamas ar jo negalima ilgai naudoti, Sąjungai paprašius vieno laivo žvejybos leidimas pakeičiamas nauju kitam tos pačios kategorijos laivui išduotu žvejybos leidimu, nereikalaujant naujo mokesčio.

Perleidimas atliekamas, savininkui arba jo agentui keistiną žvejybos leidimą atidavus Žaliajam Kyšuliui, o Žaliajam Kyšuliui kaip įmanoma greičiau parengiant pakeistą žvejybos leidimą. Pakeistas žvejybos leidimas kaip įmanoma greičiau išduodamas laivo savininkui arba jo agentui, kai tik grąžinamas keistinas žvejybos leidimas. Pakeistas žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kai grąžinamas keistinas žvejybos leidimas.

Žaliasis Kyšulys kaip įmanoma greičiau atnaujina laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą. Naujasis sąrašas nedelsiant pateikiamas nacionalinei už žvejybos kontrolę atsakingai institucijai ir Sąjungai.

10.   Pagalbiniai laivai

Žaliasis Kyšulys leidžia, kad žvejybos laivams padėtų pagalbiniai laivai, jei Žaliasis Kyšulys priima šių laivų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

III SKYRIUS

TECHNINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Žvejybos leidimus turintiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su zona, žvejybos įranga ir priegauda, kiekvienai laivų kategorijai yra nustatytos 2 priedėlyje esančiose techninių duomenų lentelėse.

Laivai laikosi visų ICCAT priimtų rekomendacijų.

Remdamosi ICCAT rekomendacijomis šalys deda pastangas, kad sumažintų vėžlių, jūrų paukščių ir kitų nežvejotinų rūšių priegaudą. Sąjungos laivai šią priegaudą išleidžia į jūrą, taip padidindami šių rūšių gyvūnų išgyvenimo galimybes.

IV SKYRIUS

SUŽVEJOTO KIEKIO DEKLARAVIMO TVARKA

1.   Žvejybos žurnalas

Pagal šį susitarimą žvejojančio Sąjungos laivo kapitonas pildo žvejybos žurnalą, kurio modelis kiekvienai žvejybos kategorijai yra pateikiamas 4 priedėlyje.

Kapitonas žvejybos žurnalą pildo kiekvieną dieną, kurią laivas praleidžia Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje.

Kapitonas kasdien į žvejybos žurnalą įrašo gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi išreikštą kiekvienos sužvejotos ir laive laikomos rūšies žuvų kiekį, žymimą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) alfa 3 kodu. Kapitonas taip pat nurodo, jei pagrindinių rūšių žuvų nesužvejota.

Be to, kapitonas kasdien žvejybos žurnale įrašo atgal į jūrą išmestą kiekvienos rūšies kiekį (kai yra), išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, jei reikia, žuvų skaičiumi.

Žvejybos žurnalas pildomas įskaitomai, didžiosiomis raidėmis; jį pasirašo kapitonas.

Už duomenų, įrašytų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

2.   Sužvejoto kiekio deklaravimas

Kapitonas deklaruoja laivo sužvejotą kiekį Žaliajam Kyšuliui pateikdamas laikotarpio, kurį laivas praleido Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, žvejybos žurnalus.

Žvejybos žurnalai pateikiami laikantis šių taisyklių:

i)	jei atplaukiama į kurį nors Žaliojo Kyšulio uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas perduodamas Žaliojo Kyšulio vietos atstovui, kuris raštu šį faktą patvirtina;

ii)

jei iš Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos išplaukiama neužsukant į kurį nors Žaliojo Kyšulio uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas išsiunčiamas per 14 dienų nuo atvykimo į bet kurį kitą uostą; bet kokiu atveju, jis išsiunčiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išplaukimo iš Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos: a) paštu į Žaliąjį Kyšulį; b) faksu, kurio numerį nurodo Žaliasis Kyšulys; arba c) elektroniniu paštu.

Kai tik Žaliasis Kyšulys gali priimti sužvejoto kiekio deklaracijas elektroniniu paštu, kapitonas žvejybos žurnalus Žaliajam Kyšuliui perduoda Žaliojo Kyšulio nurodytu elektroninio pašto adresu. Žaliasis Kyšulys elektroniniu paštu patvirtina gavimą.

Tunų žvejybos seinerių ir dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų kapitonai vieną visų žvejybos žurnalų kopiją nusiunčia vienam iš nurodytų mokslo institutų:

i)	Institut de recherche pour le développement (IRD);

ii)	Instituto Español de Oceanografia (IEO);

iii)	Instituto Português do Mar e da Atmosfèra (IPMA), arba

iv)	Instituto Nacional de Desenvolvimento das Pescas (INDP).

Jei laivas sugrįžta į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną nepasibaigus žvejybos leidimo galiojimui, vėl reikia pildyti sužvejoto kiekio deklaraciją.

Jei su sužvejoto kiekio deklaravimu susijusių nuostatų nesilaikoma, Žaliasis Kyšulys gali sustabdyti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus pateiktos trūkstamos sužvejoto kiekio deklaracijos, ir nubausti laivo savininką remdamasis galiojančių nacionalinės teisės aktų tos srities nuostatomis. Pažeidimui pasikartojus, Žaliasis Kyšulys gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimą. Žaliasis Kyšulys nedelsdamas Sąjungos praneša apie bet kokias taip pritaikytas sankcijas.

3.   Perėjimas prie elektroninės sistemos

Abi šalys, remdamosi 6 priedėlyje pateiktomis gairėmis, susitaria sukurti elektroninį žvejybos žurnalą ir visų su sužvejotu kiekiu susijusių duomenų elektroninę deklaravimo sistemą (ERS). Šalys kartu nustatys šios sistemos veikimo taisykles; tikslas – kad sistema veiktų nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.

4.   Tunų žvejybos seinerių ir dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų mokesčių ataskaita

Kol neįdiegta 3 punkte nurodyta elektroninė sistema, valstybės narės Europos Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 dieną pateikia duomenis apie praėjusiais metais sužvejotų žuvų kiekį tonomis, patvirtintus 2 punkte nurodytų mokslo institutų. Sąjunga sudaro kiekvieno tunų žvejybos seinerio ir dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusių kalendorinių metų veiklą ataskaitą, remdamasi tų laivų parengtomis sužvejoto kiekio deklaracijomis. Sąjunga Žaliajam Kyšuliui ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą per valstybes nares perduoda iki einamųjų metų liepos 31 d.

Nuo 3 punkte numatytos el. sistemos įgyvendinimo dienos Sąjunga, remdamasi laivo žurnalais, archyvuotais valstybės narės Žvejybos stebėjimo centre (ŽSC), sudaro kiekvieno kartinėmis ūdomis tunus žvejojančio laivo, tunų žvejybos seinerio ir paviršinėmis ūdomis žvejojančio laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusius kalendorinius metus ataskaitą. Sąjunga Žaliajam Kyšuliui ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą pateikia iki einamųjų metų kovo 31 d.

Abiem atvejais per 30 dienų nuo galutinės ataskaitos perdavimo dienos Žaliasis Kyšulys gali ją užginčyti remdamasis pagrindžiančiais dokumentais. Esant nesutarimams šalys tariasi jungtiniame komitete. Jei Žaliasis Kyšulys per 30 dienų prieštaravimų nepareiškia, galutinė ataskaita laikoma patvirtinta.

Jei galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra didesnė už žvejybos leidimui gauti sumokėtą nustatyto dydžio išankstinį mokestį, trūkstamą sumą laivo savininkas Žaliajam Kyšuliui perveda iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio išankstinį mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

V SKYRIUS

IŠKROVIMAS IR PERKROVIMAS

1.   Pranešimas

Žaliojo Kyšulio uostuose iškrauti ar perkrauti Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotą kiekį norinčio Sąjungos laivo kapitonas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki iškrovimo ar perkrovimo Žaliajam Kyšuliui turi nurodyti:

a)	iškrovime arba perkrovime dalyvaujančio žvejybos laivo pavadinimą;

b)	iškrovimo arba perkrovimo uostą;

c)	numatomą iškrovimo arba perkrovimo datą ir laiką;

d)	iškraunamų arba perkraunamų kiekvienos rūšies žuvų kiekį (žymimą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi);

e)	jei perkraunama – laivo, į kurį perkraunama, pavadinimą;

f)	apie laivo, į kurį perkraunama, higieninių sąlygų pažymėjimą.

Perkraunama turi būti tai operacijai atlikti leidimą turinčio Žaliojo Kyšulio uosto vandenyse. Perkrauti jūroje draudžiama.

Šių nuostatų nesilaikymas užtraukia Žaliojo Kyšulio teisės aktuose numatytų sankcijų taikymą.

2.   Skatinimas iškrauti

Siekdamos prisidėti prie Žaliojo Kyšulio žvejybos sektoriaus plėtros ir sustiprinti ekonominį bei socialinį susitarimo poveikį, visų pirma žvejybos produktų perdirbimo ir jų vertės didinimo srityse, abi šalys tariasi ir nustato strategiją, kurios tikslas – didinti Sąjungos laivų iškrovimus.

Laivų, kuriais žvejojami tunai, savininkai deda pastangas, kad dalis Žaliojo Kyšulio vandenyse sužvejotos žuvies būtų iškraunama šalyje. Iškrautos žuvys galės būti parduodamos vietos įmonėms už operatorių derybose nustatytą kainą.

Jungtinis komitetas, konsultuodamasis su suinteresuotosiomis šalimis, nuolat kontroliuos, kaip įgyvendinama iškrovimų skatinimo strategija ir kaip faktiškai veikia uostų bei perdirbimo infrastruktūra.

Sąjungos laivams, kurie turi pagal šį protokolą išduotus žvejybos leidimus ir kurie sužvejotus tunus iškrauna Žaliojo Kyšulio uoste, bus taikoma 10 EUR mokesčių nuolaida už kiekvieną iškrautą toną žuvies. Jei žvejybos produktai parduodami Žaliojo Kyšulio perdirbimo įmonei, mokestis sumažinamas dar 10 EUR už toną. Tokia priemonė taikoma neviršijant 50 % galutinėje sužvejotų žuvų kiekio ataskaitoje nurodyto sužvejotų žuvų kiekio.

Dokumentais, kuriais patvirtinamas iškrovimas ir (arba) žuvų pardavimas, perduodami Žuvininkystės generaliniam direktoratui. Dokumentus patvirtinus, Sąjunga praneša atitinkamiems laivų savininkams apie sumas, kurios jiems bus grąžintos. Šios sumos bus išskaičiuotos iš mokesčių, mokėtinų už vėliau prašomas žvejybos licencijas.

VI SKYRIUS

KONTROLĖ

1.   Įplaukimas į zoną ir išplaukimas iš jos

Apie Sąjungos laivo, turinčio žvejybos leidimą, įplaukimą į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną arba išplaukimą iš jos Žaliajam Kyšuliui turi būti pranešta per 6 valandas iki įplaukimo ar išplaukimo.

Pranešant apie laivo įplaukimą arba išplaukimą, laivo administracija visų pirma nurodo:

i)	numatytą įplaukimo (išplaukimo) datą, valandą ir vietą;

ii)	laive esančių kiekvienos rūšies žuvų kiekį, žymimą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi;

iii)	produktų pateikimą.

Pranešama elektroniniu paštu (pageidautina) arba, jei tai neįmanoma, faksu ar radijo ryšiu, naudojant Žaliojo Kyšulio nurodytą elektroninio pašto adresą, fakso numerį arba radijo dažnį. Žaliasis Kyšulys atitinkamiems laivams ir Sąjungai nedelsdamas praneša apie bet kokius elektroninio adreso, fakso numerio ar radijo dažnio pasikeitimus.

Bet kuris Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje aptiktas žvejybos veiklą vykdantis ir apie tai iš anksto Žaliajam Kyšuliui nepranešęs laivas laikomas be leidimo žvejojančiu laivu.

2.   Tikrinimas jūroje

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje esančių ir žvejybos leidimus turinčių Sąjungos laivų tikrinimą jūroje atliks Žaliojo Kyšulio laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, Žaliojo Kyšulio inspektoriai perspėja Sąjungos laivą apie ketinimus atlikti tikrinimą. Tikrinimą atliks ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš atlikdami tikrinimą jie privalės įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą.

Žaliojo Kyšulio inspektoriai Sąjungos laive nebus ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti. Tikrinimą jie atliks taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Žaliasis Kyšulys, atlikdamas tikrinimą jūroje, gali leisti Sąjungai dalyvauti stebėtojo teisėmis.

Sąjungos laivo kapitonas Žaliojo Kyšulio inspektoriams padeda patekti į laivą ir stengiasi palengvinti jų darbą.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Žaliojo Kyšulio inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. Sąjungos laivo kapitonas turi teisę į tikrinimo ataskaitą įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Sąjungos laivo kapitonas.

Prieš palikdami laivą, Žaliojo Kyšulio inspektoriai vieną ataskaitos kopiją atiduoda Sąjungos laivo kapitonui. Per 8 dienas po atlikto tikrinimo inspektoriai perduoda vieną tikrinimo ataskaitos kopiją Sąjungai.

3.   Tikrinimas uoste

Sąjungos laivų, kurie iškrauna arba perkrauna Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotas žuvis Žaliojo Kyšulio uosto vandenyse, tikrinimą atliks Žaliojo Kyšulio inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Tikrinimą atliks ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš atlikdami tikrinimą jie privalės įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą. Žaliojo Kyšulio inspektoriai Sąjungos laive nebus ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti ir tikrinimą atliks taip, kad jo poveikis laivui, iškrovimo ar perkrovimo operacijai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Žaliasis Kyšulys, atlikdamas tikrinimą uoste, gali leisti Sąjungai dalyvauti stebėtojo teisėmis.

Sąjungos laivo kapitonas stengiasi palengvinti Žaliojo Kyšulio inspektorių darbą.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Žaliojo Kyšulio inspektorius parengia tikrinimo ataskaitą. Sąjungos laivo kapitonas turi teisę į tikrinimo ataskaitą įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Sąjungos laivo kapitonas.

Tikrinimui pasibaigus, Žaliojo Kyšulio inspektorius vieną ataskaitos kopiją atiduoda Sąjungos laivo kapitonui. Per 8 dienas po atlikto tikrinimo inspektoriai perduoda vieną tikrinimo ataskaitos kopiją Sąjungai.

VII SKYRIUS

PALYDOVINĖ LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMA (VMS)

1.   Laivų buvimo vietos pranešimai. VMS sistema

Būdami Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje žvejybos leidimus turintys Sąjungos laivai turi būti aprūpinti palydovine laivų stebėjimo sistema (Vessel Monitoring System, VMS), kuri užtikrina automatinį ir nuolatinį duomenų apie laivų buvimo vietą perdavimą kas valandą jų vėliavos valstybės ŽSC.

Kiekviename buvimo vietos pranešime turi būti nurodyta:

a)	laivo identifikavimo duomenys;

b)	paskutinė geografinė laivo buvimo vieta (ilguma, platuma), nurodoma ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu;

c)	buvimo vietos nustatymo data ir laikas;

d)	laivo greitis ir kursas;

e)	pranešimas turi būti sukonfigūruotas 5 priedėlyje nurodytu formatu.

Pirmoji buvimo vieta, užregistruota įplaukus į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną žymima kodu „ENT“. Visos vėlesnės buvimo vietos žymimos kodu „POS“, išskyrus pirmąją buvimo vietą, užregistruotą išplaukus iš Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos – ji žymima kodu „EXT“.

Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą, ir, reikalui esant, elektroninį buvimo vietos pranešimų perdavimą. Buvimo vietos pranešimai registruojami saugiu būdu ir saugomi trejus metus.

2.   Laivo pranešimai sugedus VMS sistemai

Kapitonas nuolat turi būti tikras, kad jo laivo VMS sistema veikia ir kad vėliavos valstybės ŽSC tinkamai perduodami buvimo vietos pranešimai.

Sugedusi laivo VMS sistema turi būti pataisyta ar pakeista per vieną mėnesį. Šiam laikotarpiui pasibaigus, Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje laivui žvejoti nebebus leidžiama.

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje žvejojantys laivai, kurių VMS sistema neveikia, buvimo vietos pranešimus vėliavos valstybės ŽSC ne rečiau kaip kas keturias valandas perduoda elektroniniu paštu, radijo ryšiu ar faksu ir pateikia visą reikiamą informaciją.

3.   Saugus buvimo vietos pranešimų perdavimas Žaliajam Kyšuliui

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai perduoda atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Žaliojo Kyšulio ŽSC. Vėliavos valstybės ir Žaliojo Kyšulio ŽSC pasikeičia elektroniniais adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie tokių adresų pasikeitimus.

Buvimo vietos pranešimais tarp vėliavos valstybės ir Žaliojo Kyšulio ŽSC keičiamasi elektroniniu būdu, naudojama saugi perdavimo sistema.

Žaliojo Kyšulio ŽSC nedelsdamas praneša vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungai apie bet kokį pertrūkį gaunant vienas paskui kitą einančius kurio nors laivo, turinčio leidimą žvejoti ir nepranešusio apie išplaukimą iš žvejybos zonos, pranešimus.

4.   Pranešimų sistemos sutrikimai

Žaliasis Kyšulys įsitikina, kad jo elektroninė įranga suderinama su vėliavos valstybės ŽSC turima įranga ir nedelsdamas praneša Sąjungai apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilus galimiems ginčams, kreipiamasi į jungtinį komitetą.

Esant patvirtintiems įrodymams, kad su laivo VMS sistema buvo atliekamos manipuliacijos, kuriomis siekta sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti buvimo vietos pranešimus, atsakingu už tai bus laikomas laivo kapitonas. Už bet kokį pažeidimą bus taikomos galiojančiuose Žaliojo Kyšulio teisės aktuose numatytos sankcijos.

5.   Buvimo vietos pranešimų siuntimo dažnumo persvarstymas

Remdamasis pagrįsta medžiaga, leidžiančia įtarti pažeidimą, Žaliasis Kyšulys vėliavos valstybės ŽSC gali paprašyti (prašymo kopiją nusiųsdamas ir Sąjungai) nustatytam tyrimo laikotarpiui sumažinti kurio nors laivo buvimo vietos pranešimų siuntimo intervalą iki 30 minučių intervalo. Tokią medžiagą Žaliojo Kyšulio ŽSC turi pateikti vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungai. Vėliavos valstybės ŽSC Žaliajam Kyšuliui nedelsdamas siunčia buvimo vietos pranešimus nauju intervalu.

Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui Žaliasis Kyšulys vėliavos valstybės ŽSC ir Europos praneša apie bet kokius tolesnius reikalingus veiksmus.

VIII SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

1.   Pažeidimų nagrinėjimas

Bet koks Sąjungos laivo, turinčio žvejybos leidimą, padarytas pažeidimas pagal šį priedą turi būti paminėtas tikrinimo ataskaitoje.

Faktas, kad kapitonas pasirašo tikrinimo ataskaitą, nepažeidžia laivo savininko teisių į gynybą nustatyto pažeidimo atveju.

2.   Laivo sulaikymas. Informacinis susirinkimas

Jei esant nustatytam pažeidimui galiojančiuose Žaliojo Kyšulio teisės aktuose tai numatyta, bet kuris Sąjungos laivas-pažeidėjas gali būti priverstas nutraukti žvejybos veiklą ir, jei jis tuo metu jūroje, grįžti į kurį nors Žaliojo Kyšulio uostą.

Ne vėliau kaip per vieną darbo dieną Žaliasis Kyšulys Sąjungai praneša apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo sulaikymą. Prie šio pranešimo pridedama informacija apie sulaikymo priežastis.

Prieš imdamasis bet kokių priemonių prieš laivą, kapitoną, įgulą ar krovinį – išskyrus įrodymams išsaugoti reikalingas priemones – Žaliasis Kyšulys, Sąjungai prašant, per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susirinkimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, patikslinti ir galimiems tolesnių veiksmų variantams pateikti. Šiame informaciniame susirinkime gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas.

3.   Sankcijos už pažeidimą. Kompromiso procedūra

Sankciją už nustatytą pažeidimą Žaliasis Kyšulys skiria remdamasis galiojančiais nacionaliniais teisės aktais.

Kai pažeidimui sureguliuoti reikalinga teisminė procedūra, prieš ją pradedant ir jei pažeidimas nesusijęs su nusikalstama veika, Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga pradeda kompromiso procedūrą, kad būtų nustatytos sankcijos sąlygos ir dydis. Šioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip praėjus 3 dienoms po pranešimo apie laivo sulaikymą.

4.   Teisminė procedūra. Banko užstatas

Jei kompromiso procedūra rezultatų neduoda ir pažeidimo byla atsiduria kompetentingame teisme, laivo-pažeidėjo savininkas Žaliojo Kyšulio nurodytam bankui pateikia banko užstatą, o užstato suma, kurią nustato Žaliasis Kyšulys, turi padengti su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galimomis kompensacinėmis sumomis susijusias išlaidas. Banko užstatas užšaldomas iki teisminės procedūros pabaigos.

Paskelbus teismo sprendimą, banko užstato užšaldymas panaikinamas ir užstatas laivo savininkui grąžinamas nedelsiant:

a)	visas, jei nepritaikoma jokia sankcija;

b)	grąžinamas užstato likutis, jei sankcijos suma mažesnė už banko užstato dydį.

Žaliasis Kyšulys Sąjunga praneša apie teisminės procedūros rezultatus per 8 dienas po teismo sprendimo paskelbimo.

5.   Laivo ir įgulos suvaržymo panaikinimas

Laivui ir jo įgulai leidžiama palikti uostą tada, kai sumokama kompromiso procedūros metu paskirta sankcija arba kai pateikiamas banko užstatas.

IX SKYRIUS

JŪREIVIŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

1.   Priimamų jūreivių skaičius

Sąjungos laivai žvejybos sezono Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje metu į laivą dirbti priima Žaliojo Kyšulio jūreivius, nustatant tokias ribas:

a)	tunų žvejybos seineriai priima ne mažiau kaip 6 jūreivius;

b)	tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai priima ne mažiau kaip 2 jūreivius;

c)	dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai priima ne mažiau kaip 5 jūreivius.

Sąjungos laivų savininkai stengiasi priimti daugiau nei nurodyta Žaliojo Kyšulio šalių jūreivių.

2.   Laisvas jūreivių pasirinkimas

Žaliasis Kyšulys yra sudaręs kvalifikuotų Žaliojo Kyšulio jūreivių, kurie gali būti įdarbinami Sąjungos laivuose, sąrašą.

Laivo savininkas arba jo agentas iš šio sąrašo laisva valia pasirenka Žaliojo Kyšulio jūreivius, kuriuos priims į laivą, ir Žaliajam Kyšuliui praneša apie jų įtraukimą į įgulos sudėtį.

3.   Jūreivių sutartys

Su Žaliojo Kyšulio jūreiviais, kuriems gali atstovauti jų profsąjunga, laivo savininkas arba jo agentas sudaro darbo sutartis. Darbo sutartį vizuoja Žaliojo Kyšulio jūreivystės institucija. Joje taip pat nurodoma įlaipinimo į laivą data ir uostas.

Sutartyje užtikrinama, kad jūreivis gali naudotis Žaliajame Kyšulyje taikomu socialiniu draudimu. Draudimas galioja mirties, ligos ir nelaimingo atsitikimo atvejais.

Sutarties kopija duodama ją pasirašiusiems asmenims.

Žaliojo Kyšulio jūreiviams taikomos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracijoje išvardytos pagrindinės darbo teisės. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4.   Jūreivių atlyginimas

Atlyginimą Žaliojo Kyšulio jūreiviams moka laivų savininkai. Susitarimą dėl atlyginimų, prieš išduodant žvejybos leidimus, kartu priima laivų savininkai arba jų agentai ir Žaliasis Kyšulys.

Atlyginimas negali būti mažesnis nei už nacionalinių laivų įgulų atlyginimus, nei už TDO standartus.

5.   Jūreivių įsipareigojimai

Jūreivis jam paskirto laivo kapitonui turi prisistatyti sutartyje nurodytos įlaipinimo dienos išvakarėse. Kapitonas jūreiviui praneša įlaipinimo datą ir valandą. Jei jūreivis atsisako arba neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą datą ir valandą, tokio jūreivio darbo sutartis laikoma nebegaliojančia, o laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą. Tokiu atveju, laivo savininkui netaikoma jokia finansinė nuobauda ar nereikalaujama kompensacinio mokėjimo.

6.   Žaliojo Kyšulio jūreivių nepriėmimas į laivą

Laivų savininkai, į laivus nepriėmę Žaliojo Kyšulio jūreivių, anksčiau nei einamųjų metų rugsėjo 30 d. už kiekvieną pagal privalomą priimti jūreivių skaičių, nurodytą šio skyriaus pradžioje, nepriimtą jūreivį sumoka 20 EUR už kiekvieną dieną, kurią jų laivai praleidžia Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje.

X SKYRIUS

ŽALIOJO KYŠULIO STEBĖTOJAI

1.   Žvejybos veiklos stebėjimas

Turintiems žvejybos leidimus laivams taikomas jų žvejybos veiklos pagal susitarimą stebėjimo režimas.

Šis stebėjimo režimas atitinka ICCAT priimtų rekomendacijų nuostatas.

2.   Paskirti laivai ir stebėtojai

Žaliasis Kyšulys nurodo, kurie Sąjungos laivai turi įlaipinti stebėtojus ir laivui paskirto stebėtojo pavardę ne vėliau nei likus 15 dienų iki numatytos stebėtojo įlaipinimo datos.

Išduodamas žvejybos leidimą, Žaliasis Kyšulys praneša Sąjungai ir laivo savininkui ar jo agentui, į kuriuos laivus stebėtojai paskirti ir stebėtojų pavardes, taip pat laiką, kurį stebėtojas bus kiekviename laive. Žaliasis Kyšulys Sąjungai, laivo savininkui ar jo agentui nedelsdamas praneša apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su paskirtais laivais ir stebėtojais.

Žaliasis Kyšulys stengsis neskirti stebėtojų į laivus, kuriuose jau yra stebėtojas arba kurie oficialiai privalo įlaipinti stebėtoją to žvejybos sezono metu vykdydami veiklą ne Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje.

Stebėtojo buvimas laive neturi viršyti laiko, reikalingo jo pareigoms atlikti.

3.   Nustatyto dydžio finansinis įnašas

Mokėdamas mokestį už žvejybos leidimą, laivo savininkas taip pat sumoka nustatyto dydžio mokestį už kiekvieną laivą – 200 EUR per metus.

4.   Stebėtojo atlyginimas

Stebėtojo atlyginimą ir socialines įmokas moka Žaliasis Kyšulys.

5.   Įlaipinimo sąlygos

Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas, ypač jo buvimo laive trukmę, bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo agentas ir Žaliasis Kyšulys.

Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Tačiau stebėtojo apgyvendinimas laive priklauso nuo techninių laivo savybių.

Apgyvendinimo ir maitinimo laive išlaidas apmoka laivo savininkas.

Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Stebėtojas gali naudotis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, susijusiais su laivo žvejybos veikla, visų pirma, laivo žurnalu ir navigacijos knyga, ir patekti į laivo dalis, būtinas jo pareigoms vykdyti.

6.   Stebėtojo įsipareigojimai

Būdami laive stebėtojai:

a)	imasi visų reikiamų priemonių, kad žvejybos operacijos nebūtų nutrauktos ar kad joms nebūtų trukdoma;

b)	tausoja laive esančias priemones ir įrangą;

c)	laikosi konfidencialumo bet kokių laive esančių dokumentų atžvilgiu.

7.   Stebėtojo įlaipinimas ir išlaipinimas

Stebėtojas įlaipinamas laivo savininko pasirinktame uoste.

Laivo savininkas arba jo atstovas Žaliajam Kyšuliui praneša stebėtojo įlaipinimo datą, valandą ir uostą likus 10 dienų iki įlaipinimo. Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, jo kelionės išlaidas į įlaipinimo uostą padengia laivo savininkas.

Jei stebėtojas neatvyksta per 12 valandų nuo numatytos priėmimo į laivą datos ir valandos, laivo savininkas atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą stebėtoją į laivą. Jis gali palikti uostą ir pradėti žvejybos operacijas.

Jei stebėtojas išlaipinamas ne Žaliojo Kyšulio uoste, laivo savininkas užtikrina kuo greitesnį stebėtojo grįžimą į Žaliąjį Kyšulį ir padengia jo kelionės išlaidas.

8.   Stebėtojo užduotys

Stebėtojas atlieka tokias užduotis:

a)	stebi laivo žvejybos veiklą;

b)	tikrina žvejybos operacijas vykdančio laivo buvimo vietą;

c)	atlieka biologinių bandinių ėmimo operacijas pagal mokslo programą;

d)	registruoja naudojamą žvejybos įrangą;

e)	tikrina laivo žurnale įregistruotus duomenis apie žuvis, sužvejotas Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje;

f)	tikrina procentinę priegaudos dalį ir nustato į jūrą išmestą kiekį;

g)	laivui vykdant veiklą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, ne rečiau kaip kartą per savaitę radijo ryšiu, faksu arba elektroniniu paštu pateikia savo pastabas ir praneša apie laive esantį sužvejotą kiekį ir priegaudą.

9.   Stebėtojo ataskaita

Prieš palikdamas laivą, stebėtojas laivo kapitoną supažindina su stebėjimų ataskaita. Laivo kapitonas turi teisę į stebėtojo ataskaitą įrašyti savo pastabas. Ataskaitą pasirašo stebėtojas ir kapitonas. Stebėtojas vieną ataskaitos kopiją palieka kapitonui.

Stebėtojas perduoda ataskaitą Žaliajam Kyšuliui, kuris vieną ataskaitos kopiją perduoda Sąjungai per 8 dienas stebėtojui palikus laivą.

XI SKYRIUS

LAIVO OPERATORIAUS ATSAKOMYBĖ

1.   Operatorius užtikrina, kad jo laivas būtų tinkamas plaukioti ir jame būtų tinkamos gelbėjimosi priemonės ir gelbėjimo įtaisai kiekvienam keleiviui ir įgulos nariui.

2.   Laivo operatorius tinkamai ir visapusiškai apdraudžia laivą tarptautiniu mastu pripažintoje draudimo bendrovėje.

3.   Jei Sąjungos laivas patenka į avariją arba incidentą Žaliojo Kyšulio vandenyse, dėl kurio (-ios) užteršiama aplinka arba aplinkai padaroma bet kokio pobūdžio žala, laivo administracija ir operatorius nedelsdami apie tai praneša Žaliojo Kyšulio institucijoms. Jei nustatyta žala padaryta dėl laivo operatoriaus kaltės, jis prisiima atsakomybę pagal taikomas nacionalines ir tarptautines nuostatas bei procedūras.