Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės,

ATSIŽVELGDAMOS į tradicinius Indonezijos Respublikos ir Bendrijos draugystės ryšius ir glaudžius istorinius, politinius bei ekonominius jas vienijančius santykius,

KADANGI Šalys ypač daug dėmesio skiria savo tarpusavio santykių visapusiškam pobūdžiui,

PATVIRTINDAMOS, kad Šalys įsipareigoja gerbti Jungtinių Tautų chartijoje įtvirtintus principus,

PATVIRTINDAMOS Šalių įsipareigojimą gerbti, skatinti ir saugoti demokratinius principus ir pagrindines žmogaus teises, teisinę valstybę, taiką ir tarptautinį teisingumą, kaip nustatyta, inter alia, Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Romos statute ir kituose svarbiuose tarptautiniuose abiejų Šalių taikomuose žmogaus teisių dokumentuose,

PATVIRTINDAMOS pagarbą Indonezijos Respublikos suverenumui, teritoriniam vientisumui ir nacionalinei vienybei,

PATVIRTINDAMOS įsipareigojimą laikytis teisinės valstybės ir gero valdymo principų, taip pat norą skatinti ekonominę ir socialinę savo gyventojų pažangą, atsižvelgiant į tvaraus vystymosi principą bei aplinkos apsaugos reikalavimus,

PATVIRTINDAMOS, kad asmenys, atsakingi už tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturi likti nenubausti, tie, kurie jais kaltinami, turėtų stoti prieš teismą, o pripažinus juos kaltais – jie turėtų būti tinkamai nubausti ir kad jų veiksmingas teisinis persekiojimas turi būti užtikrintas imantis priemonių nacionaliniu lygiu ir stiprinant pasaulinį bendradarbiavimą,

IŠREIKŠDAMOS savo įsipareigojimą kovoti su visomis tarpvalstybinio organizuoto nusikalstamumo formomis ir terorizmu laikantis tarptautinės teisės, įskaitant žmogaus teisių apsaugos teisę, humanitarinius principus dėl migracijos ir pabėgėlių reikalų bei tarptautinės humanitarinės teisės ir pradėti veiksmingą tarptautinį bendradarbiavimą bei imtis priemonių nusikalstamumui šalinti,

KADANGI Šalys pripažįsta, kad atitinkamų tarptautinių konvencijų ir kitų atitinkamų JTST rezoliucijų priėmimas, įskaitant JTST Rezoliuciją 1540, yra būtina prielaida visos tarptautinės bendruomenės įsipareigojimui kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu vykdyti,

PRIPAŽINDAMOS būtinybę stiprinti nusiginklavimo procesą bei ginklų neplatinimo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę, inter alia, siekiant pašalinti masinio naikinimo ginklų keliamą pavojų,

PRIPAŽINDAMOS 1980 m. kovo 7 d. Europos ekonominės bendrijos ir Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro bei Tailando (Pietryčių Azijos tautų asociacijos (ASEAN) narių) bendradarbiavimo susitarimo ir vėlesnių prisijungimo protokolų svarbą,

PRIPAŽINDAMOS esamų Šalių santykių stiprinimo svarbą, siekdamos stiprinti bendradarbiavimą ir bendru noru įtvirtinti bei pagilinti jų santykius abi Šalis dominančiose srityse, taip pat padidinti jų įvairovę, laikantis lygybės, nediskriminacijos, natūralios gamtinės aplinkos saugojimo ir abipusės naudos principais,

PATVIRTINDAMOS savo norą stiprinti Bendrijos ir Indonezijos Respublikos bendradarbiavimą, pagrįstą bendromis vertybėmis ir abipuse nauda, atsižvelgiant į vykdomą regioninę veiklą,

1. Pagarba demokratijos principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms, kaip nustatyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, taikomuose abiems Šalims, kuriais grindžiama abiejų Šalių vidaus bei tarptautinė politika ir kuri yra esminė šio Susitarimo dalis.

2. Šalys puoselėja Jungtinių Tautų chartijoje išdėstytas bendras vertybes.

3. Šalys patvirtina įsipareigojimą skatinti tvarią plėtrą, bendradarbiauti sprendžiant klimato kaitos problemą bei prisidėti prie Tūkstantmečio plėtros tikslų siekimo.

4. Šalys dar kartą patvirtina įsipareigojimą laikytis 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo ir susitaria stiprinti bendradarbiavimą, siekdamos toliau tobulinti plėtros procesą.

5. Šalys dar kartą patvirtina, kad jos laikosi gero valdymo, teisinės valstybės, įskaitant teisminės institucijos nepriklausomybę, ir kovos su korupcija principų.

6. Šio partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimas grindžiamas lygybės ir abipusės naudos principais.

Siekdamos stiprinti dvišalę partnerystę, Šalys įsipareigoja plėtoti platų dialogą ir skatinti tolesnį bendradarbiavimą visuose bendro intereso sektoriuose. Jų pastangų tikslas visų pirma bus:

1. Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų bei jų pristatymo priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams dalyviams kelia vieną iš rimčiausių pavojų tarptautiniam stabilumui ir saugumui.

2. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų pristatymo priemonių platinimu visapusiškai laikydamosi savo prisiimtų įsipareigojimų pagal daugiašales nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo sutartis ir (arba) konvencijas bei kitus daugiašalius tarptautiniu lygiu priimtus susitarimus ir tarptautinius įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų chartiją ir įgyvendindamos juos nacionaliniu lygiu. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra svarbiausias šio Susitarimo elementas.

3. Šalys susitaria toliau bendradarbiauti ir imtis priemonių siekiant stiprinti tarptautinių nusiginklavimo ir kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu priemonių, taikomų abiejose Šalyse, įgyvendinimą, be kitų priemonių, keičiantis informacija, žiniomis ir patirtimi.

4. Šalys taip pat susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų pristatymo priemonių platinimu siekdamos atitinkamai pasirašyti, ratifikuoti ar prisijungti, ir visapusiškai įgyvendinti visas kitas atitinkamas tarptautines priemones.

5. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti siekiant įdiegti veiksmingą nacionalinio eksporto valdymą, padedantį užkirsti kelią masinio naikinimo ginklų platinimui, kontroliuoti su masinio naikinimo ginklais susijusių prekių eksportą ir tranzitą, įskaitant galutinės masinio naikinimo ginklų paskirties dvejopo panaudojimo technologijų kontrolę, ir užtikrinant veiksmingas sankcijas už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus.

6. Šalys susitaria pradėti nuolatinį politinį dialogą, kuris papildys ir įtvirtins šias nuostatas. Toks dialogas gali vykti regioniniu lygiu.

1. Šalys bendradarbiaus klausimais, susijusiais su jų teisinių sistemų, įstatymų ir teisminių institucijų vystymu, įskaitant jų veiksmingumą, visų pirma keičiantis nuomonėmis ir žiniomis bei ugdant gebėjimus. Neviršydamos savo įgaliojimų ir kompetencijos, Šalys siekia plėtoti savitarpio teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose ir ekstradiciją.

2. Šalys dar kartą patvirtina, kad asmenys, atsakingi už visai tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus, neturėtų likti nenubausti, o tie, kurie jais kaltinami, turėtų stoti prieš teismą ir įrodžius jų kaltę būti tinkamai nubausti.

3. Šalys susitaria bendradarbiauti vykdant Prezidento dekretą dėl nacionalinio veiksmų plano žmogaus teisių srityje 2004 – 2009 m., įskaitant pasirengimą ratifikuoti ir įgyvendinti tarptautinius žmogaus teisių dokumentus, pvz., Konvenciją dėl genocido nusikaltimų prevencijos ir bausmių už juos ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą.

1. Šalys, dar kartą patvirtindamos kovos su terorizmu svarbą ir laikydamosi taikytinų tarptautinių konvencijų, įskaitant žmogaus teisių dokumentus ir tarptautinę humanitarinę teisę, bei savo atitinkamų nacionalinių įstatymų ir teisės aktų bei atsižvelgdamos į 2006 m. rugsėjo 8 d. JTGA Rezoliucijoje Nr. 60/288 išdėstytą JT pasaulinės kovos su terorizmu strategiją ir 2003 m. sausio 28 d. Bendrąją ES-ASEAN deklaraciją dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, susitaria bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams ir neleisti jų įgyvendinti.

2. Remdamosi JT Saugumo Tarybos Rezoliucija 1373 ir kitomis atitinkamomis JT rezoliucijomis, tarptautinėmis konvencijomis ir dokumentais, taikomais abiems Šalims, Šalys bendradarbiauja kovoje su terorizmu, inter alia, šiais būdais:

Šalys įsipareigoja keistis nuomonėmis ir bendradarbiauti regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose, pvz., Jungtinėse Tautose, ASEAN – ES dialoge, ASEAN regioniniame forume (ARF), Azijos ir Europos susitikime (ASEM), Jungtinių Tautų konferencijoje dėl prekybos ir vystymosi (UNCTAD) ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).

1. Vykstant dialogui ir bendradarbiavimui pagal šį Susitarimą, skirdamos deramą dėmesį dvišalio bendradarbiavimo klausimams, abi Šalys susitaria, kad vykdys atitinkamą veiklą dvišaliu ar regioniniu lygiu arba derindamos abiejų šių lygių veiklą. Pasirinkdamos tinkamą lygį, Šalys stengsis kiek įmanoma didinti poveikį visoms suinteresuotosioms šalims ir stiprinti jų dalyvavimą, kartu kuo geriausiai išnaudodamos turimus išteklius, atsižvelgdamos į politines ir institucines įgyvendinimo galimybes ir tam tikrais atvejais užtikrindamos nuoseklumą su kita veikla, kurioje dalyvauja Bendrija ir ASEAN partneriai.

2. Bendrija ir Indonezija gali tam tikrais atvejais nuspręsti teikti finansinę paramą bendradarbiavimo veiklai srityse, kurioms taikomas Susitarimas, arba su juo susijusiose srityse, laikydamosi savo atitinkamų finansinių procedūrų ir atsižvelgdamos į išteklius. Šis bendradarbiavimas gali visų pirma apimti mokymo sistemų, praktinių pasitarimų ir seminarų organizavimą, ekspertų mainus, studijas ir kitą Šalių sutartą veiklą.

1. Šalys užmezga dialogą dvišalės ir daugiašalės prekybos ir su prekyba susijusiais klausimais, kad sustiprintų dvišalius prekybos santykius ir padėtų plėtoti daugiašalės prekybos sistemą.

2. Šalys įsipareigoja kuo labiau skatinti tarpusavio prekybinių mainų plėtojimą ir įvairovę jų abipusei naudai. Jos įsipareigoja pagerinti patekimo į rinką sąlygas, šalindamos kliūtis prekybai, visų pirma laikinai panaikindamos netarifines kliūtis ir imdamosi priemonių skaidrumui didinti, atsižvelgdamos į šioje srityje tarptautinių organizacijų atliktą darbą.

3. Pripažindamos, kad prekyba yra būtina vystymuisi ir kad, kaip rodo patirtis, prekybos preferencijų schemų pavidalu teikiama pagalba yra naudinga besivystančioms šalims, Šalys deda pastangas, kad sustiprintų savo konsultacijas dėl tokios pagalbos visiškai laikantis PPO teisės aktų.

4. Šalys praneša viena kitai apie prekybos politikos ir su prekyba susijusios politikos, pavyzdžiui, žemės ūkio, maisto saugos, gyvūnų sveikatos, vartotojų politikos, pavojingų cheminių medžiagų ir atliekų tvarkymo politikos, raidą.

5. Šalys skatina dialogą ir bendradarbiavimą siekiant plėtoti jų santykius prekybos ir investicijų srityse, įskaitant techninių pajėgumų stiprinimą, siekiant spręsti problemas 9 – 16 straipsniuose nurodytose srityse.

Šalys keičiasi informacija, susijusia su teisės aktais, sertifikavimu ir kontrolės bei priežiūros procedūromis pagal PPO sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SPS), Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją, vykdant Tarptautinio epizootijų biuro ir Maisto kodekso komisijos veiklą bei aptaria šią informaciją.

Šalys skatina naudojimąsi tarptautiniais standartais ir bendradarbiauja bei keičiasi informacija apie standartus, atitikties vertinimo procedūras ir techninius reglamentus, ypač pagal PPO susitarimą dėl techninių prekybos kliūčių (TBT).

Šalys bendradarbiauja tobulindamos ir stiprindamos intelektinės nuosavybės apsaugą ir naudojimąsi ja remdamosi geriausia patirtimi ir didindamos su tuo susijusių žinių sklaidą. Toks bendradarbiavimas gali apimti informacijos ir patirties mainus tokiais klausimais kaip, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisių praktika, skatinimas, sklaida, supaprastinimas, valdymas, derinimas, apsauga ir veiksmingas taikymas, tokių teisių pažeidimų prevencija, kova su klastojimu ir piratavimu.

Šalys dalijasi patirtimi ir nagrinėja galimybes supaprastinti importo, eksporto ir kitas muitinės procedūras, padidinti prekybos reglamentavimo skaidrumą ir plėtoti muitinių bendradarbiavimą, įskaitant tarpusavio administracinės pagalbos mechanizmus, taip pat siekti suderinti nuomones ir bendrus veiksmus įgyvendinant tarptautines iniciatyvas. Ypatingą dėmesį Šalys skirs tarptautinės prekybos, įskaitant transporto paslaugas, saugumui didinti ir užtikrinti darnų požiūrį į geresnių sąlygų prekybai sudarymą ir kovą su sukčiavimu bei pažeidimais.

Nedarydamos poveikio bendradarbiavimui kitais šiame Susitarime numatytais būdais, abi Šalys patvirtina, kad yra suinteresuotos apsvarstyti galimybę ateityje sudaryti protokolą dėl muitinių bendradarbiavimo, įskaitant tarpusavio pagalbą, laikantis šiame Susitarime nustatytos institucinės struktūros.

Šalys skatina didesnius investicijų srautus plėtodamos tarpusavio investicijoms palankią ir stabilią aplinką remdamosi nuolatiniu dialogu, kuriuo siekiama padidinti supratimą ir bendradarbiavimą investicijų klausimais, nagrinėti administracinius mechanizmus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos investicijų srautams, ir skatinti stabilias, skaidrias, atviras ir nediskriminuojančias investicijų taisykles.

Šalys skatina veiksmingą konkurencijos taisyklių įdiegimą ir taikymą bei informacijos sklaidą siekiant didesnio skaidrumo ir teisinio tikrumo įmonėms, veikiančioms viena kitos rinkose.

Šalys užmezga nuolatinį dialogą, kuriuo visų pirma būtų siekiama keistis informacija apie savo atitinkamus teisės aktus, skatinti patekimą į viena kitos rinkas, skatinti galimybę naudotis kapitalo ištekliais ir technologijomis, skatinti paslaugų teikimą tarp abiejų regionų ir trečiųjų šalių rinkose.

1. Remdamosi Pasaulio turizmo organizacijos Pasauliniu turizmo etikos kodeksu ir tvarumo principais, kurie yra vietinės programos „Darbotvarkė 21“ pagrindas, Šalys gali bendradarbiauti siekdamos gerinti keitimąsi informacija ir nustatyti geriausią praktiką, kad užtikrintų darnią ir tvarią turizmo plėtrą.

2. Šalys gali plėtoti bendradarbiavimą siekdamos užtikrinti ir kuo geriau išnaudoti gamtinio ir kultūrinio paveldo potencialą, mažinti neigiamą turizmo poveikį ir didinti teigiamą turizmo verslo indėlį į tvarų vietos bendruomenės vystymąsi, inter alia, plėtodamos ekologinį turizmą, puoselėdamos vietos bendruomenių vientisumą bei interesus ir tobulindamos mokymą turizmo pramonėje.

Šalys susitaria, atsižvelgdamos į savo poreikius ir pagal atitinkamas programas bei teisės aktus, skatinti bendradarbiavimą finansinių paslaugų srityje.

1. Šalys susitaria bendradarbiauti skatinant informacijos mainus ir dalinimąsi savo atitinkamų ekonominių tendencijų ir politikos patirtimi bei keitimąsi ekonominės politikos patirtimi, atsižvelgiant į regioninį ekonominį bendradarbiavimą ir integraciją.

2. Šalys stengsis sustiprinti savo institucijų dialogą ekonominiais klausimais, kurie Šalių susitarimu gali apimti tokias sritis kaip pinigų politika, fiskalinė politika (įskaitant mokesčius), viešieji finansai, makroekonominis stabilizavimas ir užsienio skola.

3. Šalys pripažįsta, kaip svarbu didinti skaidrumą ir tobulinti informacijos mainus, siekiant lengviau įgyvendinti mokesčių vengimo ar jų slėpimo prevencijos priemones laikantis atitinkamų teisinių sistemų. Jos susitaria gerinti bendradarbiavimą šioje srityje.

1. Atsižvelgdamos į savo atitinkamą ekonominę politiką ir tikslus, Šalys susitaria skatinti su pramonės politika susijusį bendradarbiavimą visose tam tinkamose srityse siekiant gerinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumą, inter alia, šiais būdais:

2. Šalys palengvins ir rems abiejų Šalių privačių sektorių nustatytus susijusius veiksmus.

Pripažindamos, kad informacijos ir ryšių technologijos yra pagrindinės modernaus gyvenimo sudedamosios dalys, gyvybiškai svarbios ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, Šalys stengiasi bendradarbiauti, inter alia, šiais būdais:

1. Šalys susitaria, atsižvelgdamos į atitinkamą savo politiką, bendradarbiauti abiem svarbiose mokslo ir technologijų srityse, pvz., energetikos, transporto, aplinkos, gamtinių išteklių ir sveikatos.

3. Bendradarbiavimas gali vykti pasitelkiant bendrus mokslinių tyrimų projektus ir mokslininkų mainus, susitikimus ir mokslininkų mokymą naudojantis tarptautinio judumo programomis, numatant didžiausią įmanomą mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą.

4. Šalys skatina atitinkamas aukštojo mokslo institucijas, mokslinių tyrimų centrus ir gamybinius sektorius, visų pirma MVĮ, dalyvauti plėtojant šį bendradarbiavimą.

Šalys siekia stiprinti bendradarbiavimą energetikos sektoriuje. Šiuo tikslu Šalys susitaria skatinti abipusiai naudingus ryšius, siekiant:

1. Šalys siekia bendradarbiauti atitinkamose transporto politikos srityse, kad pagerintų prekių ir keleivių judėjimą, skatintų saugą, laivybos ir aviacijos saugą bei saugumą, žmogiškųjų išteklių plėtrą, aplinkos apsaugą ir padidintų savo transporto sistemų efektyvumą.

1. Siekdamos didinti tarpusavio supratimą ir geriau supažindinti su savo kultūromis, Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityje, tinkamai atsižvelgdamos į jų įvairovę.

2. Šalys siekia imtis atitinkamų priemonių kultūriniams mainams skatinti ir vykdyti bendras iniciatyvas įvairiose kultūros srityse, įskaitant bendrą kultūros renginių organizavimą. Šiuo požiūriu Šalys taip pat susitaria toliau remti Azijos ir Europos fondo veiklą.

3. Šalys susitaria konsultuotis ir bendradarbiauti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, pvz., UNESCO, ir keistis nuomonėmis apie kultūrų įvairovę, įskaitant pasiekimus, tokius kaip UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ratifikavimą ir įgyvendinimą.

4. Be to, Šalys skirs ypatingą dėmesį priemonėms, kuriomis siekiama, kad atitinkamos jų specializuotos agentūros užmegztų ryšius, ir kurios skirtos skatinti informacijos, leidinių, žinių, studentų, ekspertų ir techninių išteklių mainus, skatinti IRT naudojimą švietime, naudojantis Bendrijos programų Pietryčių Azijoje siūlomomis priemonėmis švietimo ir kultūros srityje bei abiejų Šalių šioje srityje įgyta patirtimi. Abi Šalys susitaria skatinti Erasmus Mundus programos įgyvendinimą.

1. Šalys susitaria bendradarbiauti žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos srityje.

3. Šalys susitaria, kad šiuo klausimu būtų naudingas jų tarpusavio dialogas.

1. Šalys susitaria, kad reikia tvariu būdu saugoti bei valdyti gamtinius išteklius ir biologinę įvairovę, kurie yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas.

2. Vykdydamos bet kokią veiklą pagal šį Susitarimą, Šalys atsižvelgia į Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl tvaraus vystymosi rezultatus ir į abiejų Šalių taikomų atitinkamų daugiašalių aplinkosaugos susitarimų įgyvendinimą.

3. Šalys stengiasi tęsti bendradarbiavimą pagal regionines aplinkosaugos programas, pirmiausia:

4. Šalys skatina viena kitos dalyvavimą šios srities savo programose jose numatytomis konkrečiomis sąlygomis.

1. Šalys susitaria, kad siekiant dabartinės ir būsimų kartų gerovės reikia tvariu būdu saugoti bei valdyti miškų išteklius ir biologinę įvairovę.

2. Šalys siekia toliau bendradarbiauti tobulinant miško ir žemės plotų gaisrų valdymą, kovoti su nelegalia medienos ruoša ir su ja susijusia prekyba, gerinti miškų valdymą ir skatinti tvarią miškotvarką.

Šalys susitaria plėtoti bendradarbiavimą žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse. Bendradarbiavimo sritys, kurias galima plėsti, yra šios:

Šalys skatina dvišalį ir daugiašalį bendradarbiavimą jūrų aplinkos ir žuvininkystės srityje, pirmiausia skatindamos tvariai ir atsakingai plėtoti ir valdyti jūrų aplinką ir žuvininkystę. Toks bendradarbiavimas gali apimti:

1. Šalys susitaria bendradarbiauti bendro intereso sveikatos sektoriaus srityse, siekiant stiprinti veiklą mokslinių tyrimų, sveikatos priežiūros sistemos valdymo, mitybos, vaistų, profilaktinės medicinos, pagrindinių užkrečiamųjų ligų, pvz., paukščių gripo ir pandeminio gripo, ŽIV ir (arba) AIDS, SŪRS, ir neužkrečiamųjų ligų, pvz., vėžio ir širdies ligų, eismo įvykių traumų ir kitų pavojų sveikatai, įskaitant priklausomybę nuo narkotikų, srityse.

Remdamosi Bendrijos ir ASEAN esamo bendradarbiavimo veikla statistikos srityje, Šalys susitaria skatinti statistikos metodų ir praktikos derinimą, įskaitant statistinių duomenų rinkimą ir sklaidą, kad abiems priimtinu pagrindu galėtų naudotis prekybos prekėmis ir paslaugomis, taip pat bet kurių kitų šiame Susitarime numatytų sričių, kurių duomenis įmanoma statistiškai apdoroti, pvz., rinkti, analizuoti ir skleisti, statistiniais duomenimis.

1. Šalys susitaria imtis veiksmų šioje srityje ir siekti bendro tikslo tobulinti asmens duomenų apsaugą, atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką, išdėstytą, pvz., Jungtinių Tautų kompiuterinių asmens duomenų bylų tvarkymo gairėse (1990 m. gruodžio 14 d. JT Generalinės Asamblėjos Rezoliucija 45/95).

2. Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje, inter alia, gali apimti techninę pagalbą keičiantis informacija ir žiniomis, atsižvelgiant į Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus.

1. Šalys dar kartą patvirtina, kaip svarbu vienyti jėgas siekiant valdyti migracijos srautus tarp jų teritorijų, ir siekdamos stiprinti bendradarbiavimą pradeda platų dialogą visais su migracija susijusiais klausimais, įskaitant nelegalią migraciją, nelegalų žmonių vežimą ir prekybą žmonėmis, ir asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, apsaugos klausimą. Migracijos klausimus reikia įtraukti į abiejų Šalių ekonominio ir socialinio vystymosi nacionalines strategijas. Abi Šalys susitaria spręsti migracijos klausimus laikydamosi humanitarinių principų.

2. Šalių bendradarbiavimas turėtų būti pagrįstas specialių poreikių vertinimu, atliktu Šalims konsultuojantis tarpusavyje ir turėtų būti įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamais galiojančiais Šalių teisės aktais. Bendradarbiaujant didžiausias dėmesys, inter alia, skiriamas:

3. Siekdamos bendradarbiauti kovojant su nelegalia imigracija ir ją kontroliuoti bei nedarydamos poveikio poreikiui apsaugoti prekybos žmonėmis aukas, Šalys taip pat susitaria:

4. Šalys susitaria bet kurios iš Šalių prašymu derėtis dėl susitarimo, reglamentuojančio konkrečius Šalių įsipareigojimus dėl readmisijos, įskaitant įsipareigojimą dėl savo valstybės piliečių ir kitų valstybių piliečių readmisijos, sudarymo. Šis Susitarimas būtų taikomas ir asmenims be pilietybės.

Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie kovos su organizuotais, ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais bei korupcija, nuosekliai laikydamosi esamų abipusių tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje, įskaitant susijusius su veiksmingu bendradarbiavimu siekiant susigrąžinti iš korupcinės veiklos gautą turtą ar lėšas. Ši nuostata yra esminis šio Susitarimo elementas.

1. Savo atitinkamų teisės sistemų ribose Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti visapusį ir suderintą požiūrį, pagrįstą veiksmingu kompetentingų institucijų, įskaitant sveikatos, švietimo ir teisėsaugos (įskaitant muitinės paslaugas), socialinio, teisingumo ir vidaus reikalų sektoriuose veikiančias institucijas, veiksmų koordinavimu, taip pat legalios rinkos reguliavimą, siekdamos kuo labiau sumažinti narkotikų pasiūlą, nelegalią prekybą bei paklausą, jų poveikį narkotikų vartotojams bei visuomenei ir užtikrinti veiksmingesnę neteisėto cheminių prekursorių naudojimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją.

2. Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo priemonių šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai priimtais principais, suderintais su atitinkamomis tarptautinėmis konvencijomis, politine deklaracija ir Specialiąja deklaracija dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių, patvirtintų 1998 m. birželio mėn. Dvidešimtojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje dėl narkotikų.

3. Šalių bendradarbiavimas gali apimti keitimąsi nuomonėmis apie teisės aktų sistemas ir geriausia praktika, techninę ir administracinę pagalbą narkotikų prevencijos ir priklausomybės nuo narkotikų gydymo srityse, imantis įvairių priemonių, visų pirma mažinant su piktnaudžiavimu narkotikais susijusią žalą; informacijos ir stebėsenos centrų kūrimą; darbuotojų mokymą; mokslinius narkotikų tyrimus; teismų ir policijos bendradarbiavimą ir neteisėto cheminių prekursorių naudojimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai prevenciją. Šalys gali susitarti dėl kitų sričių įtraukimo.

4. Šalys gali bendradarbiauti, siekdamos plėtoti alternatyvias tvaraus vystymosi politikos kryptis, skirtas kuo labiau sumažinti neteisėtą narkotikų, ypač kanapių, auginimą.

1. Šalys susitaria dėl poreikio dirbti ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią naudoti jų finansų sistemas pinigams, gautiems iš visos nusikalstamos veiklos, pvz., iš nusikaltimų, susijusių su narkotikais ir korupcija, plauti.

2. Abi Šalys susitaria bendradarbiauti teikiant techninę ir administracinę pagalbą, skirtą rengti taisykles bei jas įgyvendinti ir diegti veiksmingus kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, įskaitant iš nusikalstamos veiklos gauto turto ar lėšų susigrąžinimą, mechanizmus.

3. Bendradarbiavimu siekiama sudaryti sąlygas keistis susijusia informacija vadovaujantis atitinkamais teisės aktais ir taikyti tinkamus kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu reikalavimus, lygiaverčius Bendrijos ir šioje srityje veikiančių susijusių tarptautinių organizacijų, pvz., Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), taikomiems reikalavimams.

1. Šalys pripažįsta, kad organizuota pilietinė visuomenė, visų pirma akademinė bendruomenė, vaidina svarbų vaidmenį ir gali prisidėti prie pagal šį Susitarimą vykdomo dialogo ir bendradarbiavimo proceso, ir susitaria skatinti veiksmingą dialogą su organizuota pilietine visuomene bei aktyvų jos dalyvavimą.

2. Pagal kiekvienos Šalies demokratinius principus, įstatymus ir kitus teisės aktus organizuota pilietinė visuomenė gali:

Bendradarbiavimas siekiant modernizuoti valstybės ir viešąjį administravimą

Šalys, remdamosi konkrečių poreikių vertinimu, atliktu Šalims konsultuojantis, susitaria bendradarbiauti siekiant modernizuoti jų viešąjį administravimą, inter alia,:

1. Siekdamos įgyvendinti šiame Susitarime nustatytus bendradarbiavimo tikslus ir atsižvelgdamos į savo turimus išteklius ir teisės aktus, Šalys susitaria skirti atitinkamus išteklius, įskaitant finansinius.

2. Šalys skatina Europos investicijų banką tęsti savo veiklą Indonezijoje laikantis savo procedūrų ir finansavimo kriterijų bei Indonezijos įstatymų ir kitų teisės aktų.

1. Pagal šį Susitarimą Šalys susitaria įsteigti Jungtinį komitetą, sudarytą iš abiejų pusių aukščiausio lygio atstovų, kurio užduotys yra:

2. Jungtinio komiteto posėdžiai paprastai vyksta ne rečiau kaip kas dveji metai pakaitomis Indonezijoje ir Briuselyje abipusiu sutarimu nustatytą dieną. Šalių susitarimu taip pat gali būti šaukiami neeiliniai Jungtinio komiteto posėdžiai. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekviena Šalis. Jungtinio komiteto posėdžių darbotvarkė nustatoma Šalių sutarimu.

3. Jungtinis komitetas gali steigti specializuotas darbo grupes, kurios padėtų jam vykdyti jo užduotis. Kiekviename Jungtinio komiteto posėdyje šios darbo grupės pateikia jam išsamias savo veiklos ataskaitas.

4. Šalys susitaria, kad Jungtinio komiteto užduotis taip pat yra užtikrinti tinkamą bet kokio Bendrijos ir Indonezijos sudaryto ar rengiamo sektorinio susitarimo ar protokolo taikymą.

5. Šiam Susitarimui taikyti Jungtinis komitetas patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

1. Siekdamos sustiprinti bendradarbiavimą Šalys abipusiu sutarimu gali iš dalies pakeisti, peržiūrėti ir išplėsti šį Susitarimą, įskaitant jo papildymą susitarimais ar protokolais dėl konkrečių sektorių ir veiklos.

2. Įgyvendindama šį Susitarimą bet kuri Šalis gali teikti pasiūlymus dėl bendradarbiavimo srities išplėtimo, atsižvelgdama į šio Susitarimo taikymo metu įgytą patirtį.

1. Nedarant poveikio atitinkamų Europos bendrijos steigimo sutarties nuostatų taikymui, nei šis Susitarimas, nei pagal jį vykdomi veiksmai neturi jokios įtakos Bendrijos valstybių narių įgaliojimams pradėti dvišalį bendradarbiavimą su Indonezija ar prireikus sudaryti su Indonezija naujus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.

2. Šis Susitarimas neturi įtakos atitinkamų Šalių prisiimtų įsipareigojimų dėl trečiųjų šalių taikymui ar įgyvendinimui.

1. Kiekviena Šalis gali kreiptis į Jungtinį komitetą, kad šis išspręstų ginčą dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo.

2. Jungtinis komitetas spręs ginčą pagal 41 straipsnio 1 dalies c ir d punktus.

3. Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo kurių nors šiuo Susitarimu numatytų savo įsipareigojimų, ji gali imtis atitinkamų veiksmų. Išskyrus ypatingos skubos atvejus, prieš imdamasi priemonių ji pateikia Jungtiniam komitetui visą atitinkamą informaciją, būtiną išsamiai padėties analizei, kad būtų rastas Šalims priimtinas sprendimas.

4. Šalys susitaria, kad šio Susitarimo teisingo aiškinimo ir praktinio taikymo tikslu 3 dalyje nurodyti „ypatingos skubos atvejai“ reiškia vienos iš Šalių esminį Susitarimo pažeidimą. Esminis Susitarimo pažeidimas – tai:

5. Pasirenkant priemones pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trukdo šio Susitarimo veikimui. Apie šias priemones nedelsiant pranešama kitai Šaliai ir dėl jų konsultuojamasi Jungtiniame komitete, jei kita Šalis to prašo.

Siekdamos palengvinti bendradarbiavimą pagal šį Susitarimą, abi Šalys susitaria sudaryti būtinas sąlygas bendradarbiavimo įgyvendinime dalyvaujantiems tinkamai įgaliotiems ekspertams ir pareigūnams, kad jie galėtų vykdyti savo funkcijas pagal atitinkamas abiejų Šalių vidaus taisykles ir teisės aktus.

Šis Susitarimas taikomas teritorijoje, kuriai taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir Indonezijos teritorijoje.

Šiame Susitarime „Šalys“ – Bendrija ar jos valstybės narės arba Bendrija ir jos valstybės narės, laikantis atitinkamų jų įgaliojimų, ir Indonezijos Respublika.

1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po tos datos, kai Šalys viena kitai praneša apie šiuo tikslu būtinų teisinių procedūrų užbaigimą.

2. Šis Susitarimas galioja penkerius metus. Jis automatiškai pratęsiamas kitiems vienerių metų laikotarpiams, jei Šalys ne vėliau nei likus šešiems mėnesiams iki kito vienerių metų laikotarpio pabaigos viena kitai raštu nepraneša apie savo ketinimą nepratęsti šio Susitarimo.

3. Šis Susitarimas iš dalies keičiamas Šalių susitarimu. Pakeitimai įsigalioja tik po to, kai Šalys viena kitai praneša, kad atlikti visi būtini formalumai.

4. Viena iš Šalių gali nutraukti šį Susitarimą pateikdama rašytinį denonsavimo pranešimą kitai Šaliai. Nutraukimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gauna pranešimą.

Pranešimas teikiamas, atitinkamai, Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam sekretoriui ir Indonezijos Respublikos užsienio reikalų ministrui.

Šis Susitarimas sudarytas anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir indoneziečių kalbomis, visi tekstai yra autentiški.

Съставено в два екземпляра в Джакарта на девети ноември две хиляди и девета година.

Hecho por duplicado en Yakarta el dia nueve de noviembre del año dos mil nueve.

V Jakartě dne devátého listopadu roku dva tisíce devět ve dvou vyhotoveních.

Udfærdiget i Jakarta, den niende november totusinde og ni.

Geschehen zu Jakarta am neunten November zweitausendneun in zwei Urschriften.

Sõlmitud kahes eksemplaris üheksandal novembril kahe tuhande üheksandal aastal Jakartas.

Υπεγράφη στη Τζακάρτα σε δύο αντίτυπα την ενάτη ημέρα του Νοεμβρίου του έτους δύο χιλιάδες εννέα.

Done in duplicate at Jakarta on this ninth day of November in the year two thousand and nine.

Fait en double exemplaire à Djakarta, le neuf novembre de l’année deux mille neuf.

Fatto in duplice copia a Giacarta il nono giorno di novembre dell’anno duemilanove.

Priimta dviem egzemplioriais Džakartoje, du tūkstančiai devintų metų lapkričio devintą dieną.

Készült két eredeti példányban Jakartában, kétezerkilenc november kilencedikén.

Magħmul f’żewġ oriġinali f’Ġakarta f’dan id-disa’ jum ta’ Novembru tas-sena elfejn u disgħa.

Gedaan in tweevoud te Jakarta op negen november tweeduizend negen.

Sporządzono w dwóch egzemplarzach w Dżakarcie dnia dziewiątego listopada roku dwa tysiące dziewiątego.

Feito em dois exemplares, em Jacarta, aos nove dias do mês de Novembro do ano de dois mil e nove.

Încheiat în două exemplare la Jakarta în data de astăzi, nouă noiembrie două mii nouă.

V Jakarte deviateho novembra dvetisícdeväť v dvoch pôvodných vyhotoveniach.

V Džakarti, dne devetega novembra leta dva tisoč devet, sestavljeno v dveh izvodih.

Tehty kahtena kappaleena Jakartassa yhdeksäntenä päivänä marraskuuta vuonna kaksituhattayhdeksän.

Utfärdat i två exemplar i Jakarta den nionde november år tjugohundranio.

Dibuat dalam rangkap ganda di Jakarta pada tanggal sembilan November tahun dua ribu sembilan.

Pour le Royaume de Belgique

Voor het Koninkrijk België

Für das Königreich Belgien

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

За Релублика България

Za Českou republiku

På Kongeriget Danmarks vegne

Für die Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi nimel

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Por el Reino de España

Pour la République française

Per la Repubblica italiana

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

Latvijas Republikas vārdā

Lietuvos Respublikos vardu

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

A Magyar Köztársaság részéről

Gћal Malta

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Für die Republik Österreich

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Pela República Portuguesa

Pentru România

Za Republiko Slovenijo

Za Slovenskú republiku

Suomen tasavallan puolesta

För Republiken Finland

För Konungariket Sverige

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

За Европейската общност

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Pentru Comunitatea Europeană

Za Európske spoločenstvo

za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

För Europeiska gemenskapen

Untuk Pemerintah Republik Indonesia

BAIGIAMASIS AKTAS

EUROPOS BENDRIJOS, toliau – Bendrija,

įgaliotieji atstovai

bei

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTOS,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės,

INDONEZIJOS RESPUBLIKA,

susitikusios Džakartoje 2009 m. lapkričio 9 d., kad pasirašytų Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, priėmė Pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo.

Valstybių narių įgaliotieji atstovai ir Indonezijos Respublikos įgaliotasis atstovas atsižvelgia į šią vienašalę Europos bendrijos deklaraciją:

„Susitarimo nuostatos, patenkančios į Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinės dalies III dalies taikymo sritį, yra privalomos Jungtinei Karalystei ir Airijai, kaip atskiroms Susitariančioms Šalims, o ne kaip Europos bendrijos daliai, tol, kol Jungtinė Karalystė arba Airija (pagal aplinkybes) praneša Indonezijos Respublikai, kad Susitarimo nuostatos joms yra privalomos kaip Europos bendrijos daliai pagal Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamą prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie tų sutarčių pridedamą Protokolą dėl Danijos pozicijos.“