iš dalies keičiantis EEE susitarimo protokolą Nr. 10 dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir protokolą Nr. 37, kuriame pateiktas 101 straipsnyje nurodytas sąrašas

atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės susitarimą su pakeitimais, padarytais Protokolu, kuriuo patikslinamas Europos ekonominės erdvės susitarimas (toliau – Susitarimas), ypač į jo 98 ir 101 straipsnius,

Susitarimo protokolas Nr. 10 iš dalies keičiamas kaip nurodyta šio sprendimo priede.

1. Šis sprendimas įsigalioja 2009 m. liepos 1 d. arba kitą dieną po paskutinio pranešimo perdavimo EEE jungtiniam komitetui vadovaujantis Susitarimo 103 straipsnio 1 dalimi, priklausomai nuo to, kuri iš šių datų yra vėlesnė (3).

2. Kol bus perduoti 1 dalyje nurodyti pranešimai, Bendrija ir Norvegija laikinai taiko šį sprendimą nuo 2009 m. liepos 1 d. arba nuo vėlesnės Bendrijos ir Norvegijos tarpusavio susitarimu nustatytos datos, apie kurią pranešta kitoms ELPA valstybėms ir ELPA priežiūros institucijai.

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

PRIEDAS

Susitarimo protokolas Nr. 10 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„3. Protokolo IIa skyriuje ir I bei II prieduose nurodytos muitinės įgyvendinamos saugumo priemonės taikomos tik santykiuose tarp Bendrijos ir Norvegijos.

4. Šio protokolo IIa skyriuje ir I bei II prieduose nurodyta susitariančiųjų šalių muitų teritorija apima:

—	Bendrijos muitų teritoriją,

—	Norvegijos muitų teritoriją.“

Po II skyriaus (PROCEDŪROS) įterpiamas šis skyrius:

„IIa SKYRIUS

MUITINĖS ĮGYVENDINAMOS SAUGUMO PRIEMONĖS

9a straipsnis

Apibrėžtys

Šio skyriaus tikslais:

rizika – tikėtinumas, kad gali įvykti įvykis, susijęs su prekių, gabenamų tarp vienos iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijos ir trečiųjų šalių, įvežimu, išvežimu, tranzitu, perkėlimu ir galutiniu vartojimu bei prekių, nesančių laisvoje apyvartoje kurios nors iš susitariančiųjų šalių teritorijoje, laikymu, kuris kelia grėsmę susitariančiųjų šalių saugumui ir saugai, visuomenės sveikatai, aplinkai arba vartotojams;

rizikos valdymas – sistemingas rizikos identifikavimas ir visų priemonių, būtinų rizikos kilimui apriboti, įgyvendinimas. Rizikos valdymui priskirtina veikla apima duomenų ir informacijos rinkimą, rizikos analizę ir vertinimą, veiksmų parinkimą ir įgyvendinimą, taip pat reguliarią proceso ir jo rezultatų stebėseną bei peržiūrą, remiantis susitariančiųjų šalių arba tarptautiniais šaltiniais bei strategijomis.

9b straipsnis

Bendrosios nuostatos, susijusios su saugumu

1. Susitariančiosios šalys įsipareigoja parengti ir taikyti šiame skyriuje apibrėžtas muitinės įgyvendinamas saugumo priemones į jų muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms ir taip užtikrinti lygiavertį saugumo lygį prie jų išorinių sienų.

2. Susitariančiosios šalys įsipareigoja netaikyti šiame skyriuje apibrėžtų muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių prekių gabenimui tarp jų muitų teritorijų.

3. Susitariančiosios šalys konsultuojasi prieš sudarydamos bet kokį susitarimą su trečiąja šalimi dėl šio skyriaus taikymo sričiai priklausančių dalykų, siekdamos užtikrinti jo suderinamumą su šio skyriaus nuostatomis, ypač jei tame susitarime yra nuostatų, nukrypstančių nuo šiame skyriuje apibrėžtų muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių. Kiekviena susitariančioji šalis užtikrina, kad susitarimai su trečiosiomis šalimis nenustatytų teisių ir prievolių kitai susitariančiajai šaliai, išskyrus atvejus, kai EEE jungtinis komitetas nusprendžia kitaip.

9c straipsnis

Išankstinės įvežimo ir išvežimo deklaracijos

1. Į susitariančiųjų šalių muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežtos prekės, išskyrus prekes, gabenamas transporto priemonėmis, kurios tik vyksta per muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, turi būti nurodytos įvežimo deklaracijoje (toliau – įvežimo bendroji deklaracija).

2. Iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijos į trečiąsias šalis išvežamos prekės, išskyrus prekes, gabenamas transporto priemonėmis, kurios tik vyksta per muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, turi būti nurodytos išvežimo deklaracijoje (toliau – išvežimo bendroji deklaracija).

3. Įvežimo ir išvežimo bendrosios deklaracijos pateikiamos prieš įvežant prekes į susitariančiųjų šalių muitų teritoriją arba prieš išvežant prekes iš šios teritorijos.

4. 1 ir 2 dalyse nurodytas įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas pateikti neprivaloma iki 2010 m. gruodžio 31 d., kol Bendrijoje bus taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, atleidžiančios nuo prievolės teikti tokias deklaracijas.

Jeigu vadovaujantis pirmąja pastraipa įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija nepateikiama, muitinė atlieka 9e straipsnyje nurodytą jos valdomos saugumo rizikos analizę ne vėliau kaip įvežamų arba išvežamų prekių pateikimo metu, atitinkamais atvejais naudodamasi bet kokia deklaracija, pateikta deklaruojant atitinkamas prekes, arba bet kokia kita turima informacija.

5. Kiekviena susitariančioji šalis nustato asmenis, privalančius pateikti įvežimo arba išvežimo bendrąsias deklaracijas, ir institucijas, kurių kompetencijai priklauso jas priimti.

6. Šio protokolo I priede nustatyta:

—	įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų formos ir turinys,

—	išimtys, susijusios su įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimu,

—	įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo vieta,

—	laikotarpis, per kurį turi būti pateikta įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija,

—	kitos šiam straipsniui taikyti būtinos nuostatos.

7. Muitinės deklaracija gali būti naudojama kaip įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija, jeigu joje pateikti visi duomenys, kuriuos būtina nurodyti bendrojoje deklaracijoje.

9d straipsnis

Įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas

1. Kiekviena susitariančioji šalis suteikia „įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą“ bet kuriam jos muitų teritorijoje įsteigtam ekonominių operacijų vykdytojui, atitinkančiam šio protokolo II priede nustatytus kriterijus.

Tam tikromis sąlygomis ir tam tikroms įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų kategorijoms galima netaikyti reikalavimo būti įsteigtiems susitariančiosios šalies muitų teritorijoje, visų pirma atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalims. Be to, kiekviena susitariančioji šalis nusprendžia, ar šis statusas gali būti suteiktas ir, jeigu taip, – kokiomis sąlygomis jis suteikiamas oro linijų ar laivybos bendrovei, įsteigtai ne jos teritorijoje, bet joje turinčiai savo regioninį biurą.

Įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas naudojasi palankesnėmis su saugumu susijusio muitinio tikrinimo sąlygomis.

Vienos susitariančiosios šalies suteiktas įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas pripažįstamas kitoje susitariančiojoje šalyje, atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytas taisykles bei sąlygas ir nepažeidžiant muitinio tikrinimo reikalavimų, visų pirma tais atvejais, kai įgyvendinami susitarimai su trečiosiomis šalimis, kuriuose numatytos abipusio įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso pripažinimo priemonės.

2. Šio protokolo II priede nustatyta:

—	įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimo taisyklės ir, visų pirma, šio statuso suteikimo kriterijai ir sąlygos,

—	palankesnių sąlygų, kuriomis galės būti leidžiama naudotis, pobūdis,

—	įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso galiojimo sustabdymo ir atšaukimo taisyklės,

—	informacijos apie įgaliotuosius ekonominių operacijų vykdytojus mainų tarp susitariančiųjų šalių tvarka,

—	kitos šiam straipsniui taikyti būtinos nuostatos.

9e straipsnis

Su saugumu susijęs muitinis tikrinimas ir saugumo rizikos valdymas

1. Muitinis tikrinimas, išskyrus atsitiktinės atrankos būdu atliekamus tikrinimus, grindžiamas rizikos analize, atliekama naudojantis automatinio duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis.

2. Kiekviena susitariančioji šalis sukuria savo rizikos valdymo schemą ir nustato rizikos kriterijus bei prioritetines su saugumu susijusio tikrinimo sritis.

3. Susitariančiosios šalys pripažįsta viena kitos su saugumu susijusių rizikos valdymo sistemų lygiavertiškumą.

4. Susitariančiosios šalys bendradarbiauja siekdamos:

—	keistis informacija, kuri pagerintų ir sustiprintų jų rizikos analizę ir padidintų su saugumu susijusio tikrinimo veiksmingumą,

—	tinkamu laiku sukurti bendrą rizikos valdymo schemą, nustatyti bendrus rizikos kriterijus ir bendras prioritetines tikrinimo sritis bei įdiegti elektroninę bendro rizikos valdymo sistemą.

5. EEE jungtinis komitetas tvirtina šiam straipsniui taikyti būtinas priemones.

9f straipsnis

Muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių taikymo stebėsena

1. EEE jungtinis komitetas nustato taisykles, kurių laikydamosi susitariančiosios šalys vykdo šio skyriaus įgyvendinimo stebėseną ir tikrina, kaip laikomasi šio skyriaus ir šio protokolo I bei II priedų nuostatų.

2. Stebėsena, nurodyta 1 dalyje, vykdoma:

—	periodiškai vertinant šio skyriaus įgyvendinimą, visų pirma muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiškumą,

—	aiškinantis, kaip būtų galima geriau pasiekti šiame skyriuje nustatytus tikslus pagerinus jo nuostatų taikymą arba jas pakeitus;

—	organizuojant susitariančiųjų šalių specialistų posėdžius konkretiems klausimams svarstyti ir atliekant taikomų administracinių procedūrų peržiūrą, įskaitant lankymusis vietose.

3. Priemonės, kurių imamasi taikant šį straipsnį, neturi pažeisti atitinkamų ekonominių operacijų vykdytojų teisių.

9g straipsnis

Profesinės paslapties ir asmens duomenų apsauga

Informacija, kuria susitariančiosios šalys keičiasi taikydamos šio skyriaus nuostatas, saugoma vadovaujantis profesinės paslapties ir asmens duomenų apsaugos įstatymais, taikomais informaciją gaunančioje susitariančioje šalyje.

Ši informacija negali būti perduota kitiems asmenims, išskyrus atitinkamos susitariančiosios šalies kompetentingas institucijas, o šios institucijos negali jos naudoti šiame skyriuje nenurodytiems tikslams.

9h straipsnis

Teisės vystymas

1. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma visiems Bendrijos teisės aktų pakeitimams, susijusiems su šiame skyriuje ir šio protokolo I bei II prieduose nustatytomis susitariančiųjų šalių teisėmis ir prievolėmis.

2. Bendrija, parengusi naują teisės aktą, priskirtiną šio skyriaus reguliavimo sričiai, Susitarimo 99 straipsnyje nustatyta tvarka neformaliai prašo suinteresuotos ELPA valstybės specialistų pareikšti dėl jo savo nuomonę.

3. Sprendimai dėl šio skyriaus ir šio protokolo I bei II priedų pakeitimų, būtini siekiant atsižvelgti į Bendrijos teisės aktų vystymą, susijusį su šio skyriaus ir I bei II priedų reguliavimo sritims priskirtinais dalykais, priimami kuo anksčiau, kad juos, laikantis susitariančiųjų šalių vidaus procedūrų, būtų galima pradėti taikyti tuo pačiu metu kaip ir Bendrijos teisės aktų pakeitimus.

Jeigu neįmanoma priimti sprendimo, kurį būtų įmanoma pradėti taikyti tuo pačiu metu, sprendimo projekte numatyti pakeitimai, kai tai įmanoma, taikomi laikinai, laikantis susitariančiųjų šalių vidaus procedūrų.

4. Bendrija sudaro sąlygas suinteresuotų ELPA valstybių specialistams dalyvauti stebėtojų teisėmis nagrinėjant atitinkamoms ELPA valstybėms aktualius klausimus Muitinės kodekso komitete, įsteigtame 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 247a straipsniu.

9i straipsnis

Apsaugos priemonės ir šio skyriaus nuostatų taikymo sustabdymas

1. Susitariančioji šalis, pasikonsultavusi EEE jungtiniame komitete, gali iš dalies arba visai sustabdyti šio skyriaus nuostatų taikymą arba imtis kitų reikiamų priemonių, kurios pagal savo taikymo sritį ir trukmę tikrai būtinos padėčiai sureguliuoti, jeigu kita susitariančioji šalis nesilaiko šiame skyriuje nustatytų reikalavimų arba neužtikrinamas susitariančiųjų šalių muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiškumas. Susitarimo 112–114 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

2. Jeigu muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiškumas nebegali būti užtikrinamas dėl to, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl 9h straipsnio 3 dalyje nurodytų pakeitimų, šio skyriaus nuostatų taikymas sustabdomas nuo atitinkamų Bendrijos teisės aktų taikymo pradžios, išskyrus atvejus, kai EEE jungtinis komitetas, išnagrinėjęs tolesnio jų taikymo galimybes, nusprendžia kitaip.

9j straipsnis

Importo, eksporto arba tranzito draudimai arba apribojimai

Šios skyriaus nuostatos neturi kliudyti taikyti Susitariančiųjų šalių arba Bendrijos valstybių narių įvestų prekių importo, eksporto arba tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie pagrįsti visuomenės dorovės, viešosios teisės ir tvarkos ir visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės, aplinkos apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.

9k straipsnis

ELPA priežiūros institucijos kompetencija

Su šio skyriaus ir šio protokolo I bei II priedų taikymu susijusiais atvejais ELPA priežiūros institucija, prieš imdamasi veiksmų, surengia konsultacijas vadovaudamasi Susitarimo 109 straipsnio 2 dalimi.

9l straipsnis

Priedai

Šio protokolo priedai sudaro neatskiriamą jo dalį.“

Įterpiami šie priedai:

„

I PRIEDAS

ĮVEŽIMO IR IŠVEŽIMO BENDROSIOS DEKLARACIJOS

1 straipsnis

Įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų formos ir turinys

1. Įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija pateikiama naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis. Šiam tikslui gali būti naudojami verslo, uostų arba transporto dokumentai, jeigu juose nurodyti būtini duomenys.

2. Įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikiami tokių deklaracijų duomenys, nurodyti 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (1), 30A priede. Ji surašoma vadovaujantis tame priede pateiktais paaiškinimais. Bendrąją deklaraciją patvirtina ją surašęs asmuo.

3. Muitinė leidžia pateikti popieriuje surašytą įvežimo ar išvežimo bendrąją deklaraciją arba, muitinėms tarpusavyje susitarus, naudoti kitus jos pateikimo būdus tik kai susiklosto kurios nors iš šių aplinkybių:

a)	jei neveikia muitinės kompiuterizuota sistema;

b)	jei neveikia asmens, pateikiančio įvežimo ar išvežimo bendrąją deklaraciją, elektroninė taikomoji programinė įranga,

su sąlyga, kad muitinė tokiais atvejais taiko tokį patį rizikos valdymo lygmenį, koks taikomas įvežimo arba išvežimo bendrosioms deklaracijoms, pateiktoms naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis.

Popieriuje surašytą įvežimo ar išvežimo bendrąją deklaraciją pasirašo ją surašęs asmuo. Prireikus tokios popieriuje surašytos įvežimo ar išvežimo bendrosios deklaracijos pateikiamos kartu su krovinio aprašais arba kitais joms papildyti tinkamais sąrašais ir jose pateikiami 2 dalyje nurodyti duomenys.

4. Kiekviena susitariančioji šalis nustato sąlygas ir tvarką, kurių laikydamasis asmuo, pateikęs įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją, gali pakeisti vieną arba daugiau jau pateiktos muitinei deklaracijos duomenų elementų.

2 straipsnis

Įvežimo arba išvežimo bendrųjų deklaracijų teikimo išimtys

1. Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama šioms prekėms:

a)	elektros energijai;

b)	vamzdynais įvežamoms arba išvežamoms prekėms;

c)	laiškams, atvirukams ir spaudiniams, įskaitant įrašytus elektroninėse laikmenose;

d)	pagal Pasaulinės pašto sąjungos konvencijos taisykles vežamoms prekėms;

e)	prekėms, kurias pagal susitariančiųjų šalių teisės aktus leidžiama deklaruoti pateikiant žodinę muitinės deklaraciją arba tiesiog vykstant per sieną, išskyrus padėklus, konteinerius ir kelių, geležinkelių, oro, jūrų bei vidaus vandenų transporto priemones, gabenamas pagal vežimo sutartį;

f)	keleivių asmeniniame bagaže vežamoms prekėms;

g)	prekėms, vežamoms su ATA ir CPD knygelėmis;

prekėms, kurioms taikomi atleidimai nuo muitų, nustatyti 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių ar kitose konsulinėse konvencijose arba 1969 m. gruodžio 16 d. Niujorko konvencijoje dėl specialiųjų misijų;

i)	ginklams ir karinei įrangai, kuriuos į susitariančiosios šalies muitų teritoriją įveža arba iš jos išveža už susitariančiųjų šalių karinę gynybą atsakingos institucijos kariniu transportu arba tik kariuomenės institucijų naudojamu transportu;

toliau nurodytoms prekėms, įvežtoms į susitariančiosios šalies muitų teritoriją tiesiogiai iš gręžimo ar gavybos platformų ar tiesiogiai vežamoms į tokias platformas, kurias naudoja susitariančiųjų šalių muitų teritorijoje įsteigtas asmuo:

—	prekėms, kurios buvo sumontuotos minėtose platformose jų statybos, remonto, techninės priežiūros ar konversijos metu,

—	prekėms, naudotoms minėtoms platformoms įrengti; kitoms atsargoms, naudotoms ar naudotinoms, vartotoms ar vartotinoms minėtose platformose; nekenksmingoms atliekoms, susidariusioms minėtose platformose;

k)	prekėms, gabenamoms siuntomis, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR, su sąlyga, kad muitinė, susitarusi su ekonominių operacijų vykdytoju, sutinka atlikti rizikos analizę naudodamasi ekonominių operacijų vykdytojo naudojamoje sistemoje kaupiama arba šios sistemos teikiama informacija;

l)	prekėms, gabenamoms su 302-ąja forma, nustatyta vadovaujantis Šiaurės Atlanto sutarties šalių konvencija dėl šių šalių ginkluotųjų pajėgų statuso, pasirašyta 1951 m. birželio 19 d. Londone.

2. Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama susitariančiosios šalies ir trečiosios šalies tarptautiniame susitarime, sudarytame laikantis šio protokolo 9b straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, numatytais atvejais.

3. Bendrijoje įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 181c straipsnio j punkte, 592a straipsnio j punkte ir 842a straipsnio b punkte nurodytais atvejais.

3 straipsnis

Įvežimo arba išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo vieta

1. Įvežimo bendroji deklaracija pateikiama susitariančiosios šalies, į kurios muitų teritoriją prekės buvo įvežtos iš trečiosios šalies, kompetentingai muitinės įstaigai. Ta muitinės įstaiga atlieka rizikos analizę, remdamasi toje deklaracijoje pateiktais duomenimis, ir muitinį tikrinimą, kurį, jos nuomone, būtina atlikti saugumo tikslais, įskaitant atvejus, kai prekių paskirties vieta yra kitoje susitariančiojoje šalyje.

2. Išvežimo bendroji deklaracija pateikiama susitariančiosios šalies, kurios muitų teritorijoje atliekami prekių išvežimo į trečiąsias šalis formalumai, kompetentingai muitinės įstaigai. Tačiau eksporto muitinės deklaracija, naudojama kaip išvežimo bendroji deklaracija, pateikiama susitariančiosios šalies, kurios muitų teritorijoje atliekami eksporto į trečiąsias šalis formalumai, kompetentingai muitinės įstaigai. Ta kompetentinga įstaiga atlieka rizikos analizę, remdamasi toje deklaracijoje nurodytais duomenimis, ir muitinį tikrinimą, kurį, jos nuomone būtina atlikti saugumo tikslais.

3. Kai prekės iš susitariančiosios šalies muitų teritorijos vežamos į trečiąją šalį per kitos susitariančiosios šalies muitų teritoriją, pirmosios susitariančiosios šalies kompetentinga institucija perduoda 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis antrosios susitariančiosios šalies kompetentingai institucijai. Susitariančiosios šalys siekia sukurti sąsajas ir naudoti bendrą duomenų perdavimo sistemą, kurioje būtų saugoma visa informacija, būtina atitinkamų prekių išvežimui patvirtinti.

Tačiau EEE jungtinis komitetas gali nustatyti atvejus, kai perduoti šiuos duomenis nebūtina, jeigu tai nesukelia poveikio šio Protokolo užtikrinamam saugumo lygiui.

Jei susitariančiosios šalys nėra pasirengusios pirmoje pastraipoje nurodytam duomenų perdavimui nuo šio protokolo taikymo pradžios dienos, prekių, vežamų iš vienos susitariančiosios šalies į trečiąją šalį per kitos susitariančiosios šalies muitų teritoriją, išskyrus tiesioginį gabenimą oro transportu, išvežimo bendroji deklaracija pateikiama tik antrosios susitariančiosios šalies kompetentingai institucijai.

4 straipsnis

Įvežimo arba išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo terminai

1. Taikomi įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo terminai, nustatyti Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 184a ir 592b straipsniuose.

2. 1 dalyje nurodyti terminai netaikomi, jeigu laikantis šio protokolo 9b straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos tarp susitariančiosios šalies ir trečiųjų šalių sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose dėl saugumo nustatyta kitaip.

II PRIEDAS

ĮGALIOTASIS EKONOMINIŲ OPERACIJŲ VYKDYTOJAS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimas

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas suteikiamas remiantis šiais kriterijais:

a)	priimtini duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi;

b)	priimtina verslo ir, atitinkamais atvejais, transporto registrų tvarkymo sistema, sudaranti galimybes tinkamai atlikti muitinį tikrinimą;

c)	atitinkamais atvejais, mokumo įrodymas; ir

d)	jei taikytina, tinkami saugumo ir saugos standartai.

2. Kiekviena susitariančioji šalis nustato įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimo tvarką ir šio statuso įgijimo teisines pasekmes.

3. Susitariančiosios šalys turi užtikrinti, kad jų muitinės kontroliuotų, jog vykdomi reikalavimai ir kriterijai, kuriuos turi atitikti įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas, ir atliktų pakartotinį reikalavimų vykdymo ir kriterijų atitikimo įvertinimą iš esmės pasikeitus atitinkamiems teisės aktams arba susiklosčius naujoms aplinkybėms, kai valdžios institucijos gali pagrįstai įtarti, kad įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas nebeatitinka jam taikytinų reikalavimų ir kriterijų.

2 straipsnis

Duomenys apie reikalavimų laikymąsi

1. Duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi laikomi priimtinais, jeigu per paskutiniuosius trejus metus iki prašymo pateikimo šiurkščiai arba pakartotinai muitinės veiklos taisyklių nėra pažeidęs nė vienas iš toliau nurodytų asmenų:

a)	pareiškėjas;

b)	pareiškėjo bendrovei vadovaujantys ar jos valdymą kontroliuojantys asmenys;

c)	atitinkamais atvejais, pareiškėjo teisinis atstovas muitinės klausimais;

d)	asmuo, pareiškėjo bendrovėje atsakingas už muitinės klausimus.

2. Duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi gali būti laikomi priimtinais ir tada, jeigu, kompetentingos muitinės įstaigos nuomone, pažeidimai nėra reikšmingi atsižvelgiant į muitinės prižiūrimų operacijų skaičių ar apimtis ir nekelia abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo.

3. Jeigu pareiškėjo bendrovę kontroliuojantys asmenys yra įsteigti ar nuolat gyvena trečiojoje šalyje, jų atitiktį muitinės nustatytiems reikalavimams muitinė nustato remdamasi jai prieinamais registrais ir informacija.

4. Jeigu pareiškėjas yra įsteigtas trumpiau nei trejus metus, jo atitiktį muitinės nustatytiems reikalavimams muitinė nustato remdamasi jai prieinamais registrais ir informacija.

3 straipsnis

Priimtina verslo ir transporto registrų tvarkymo sistema

Kad muitinė galėtų pripažinti, jog pareiškėjas taiko priimtiną verslo ir, atitinkamais atvejais, transporto registrų tvarkymo sistemą, pareiškėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	naudoti apskaitos sistemą, atitinkančią toje vietoje, kur laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendrai pripažintus apskaitos principus ir palengvinančią audito metodais pagrįstą muitinį tikrinimą;

b)	suteikti muitinei fizinę ar elektroninę prieigą prie muitinės prižiūrimos veiklos ir, atitinkamais atvejais, transporto veiklos apskaitos registrų;

c)	turėti administracinę organizaciją, atitinkančią jo verslo pobūdį bei apimtis ir tinkamą prekių srautams valdyti, taip pat vykdyti vidaus kontrolę, gebančią išaiškinti neteisėtus ar reikalavimų neatitinkančius sandorius;

d)	atitinkamais atvejais, taikyti priimtinas naudojimosi importo ir (arba) eksporto licencijomis ir leidimais procedūras;

e)	taikyti priimtinas bendrovės apskaitos registrų ir informacijos saugojimo bei apsaugos nuo informacijos praradimo procedūras;

f)	užtikrinti, kad darbuotojai žinotų apie būtinybę informuoti muitinę apie visus atvejus, kai išaiškėja reikalavimų laikymosi sunkumai, ir užmegzti ryšius, tinkamus muitinei informuoti apie tokius atvejus;

g)	taikyti tinkamas informacijos technologijų apsaugos priemones, skirtas pareiškėjo kompiuterinei sistemai apsaugoti nuo neteisėto įsilaužimo ir saugiam pareiškėjo dokumentų laikymui.

4 straipsnis

Mokumas

1. Taikant šį straipsnį mokumu laikoma gera finansinė pareiškėjo padėtis, leidžianti jam įvykdyti savo įsipareigojimus, deramai atsižvelgus į vykdomos komercinės veiklos ypatumus.

2. Pareiškėjo mokumo reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu galima įrodyti jo mokumą per paskutiniuosius trejus metus.

3. Jeigu pareiškėjas yra įsteigtas trumpiau nei trejus metus, jo mokumas vertinamas remiantis prieinamais registrais ir informacija.

5 straipsnis

Saugumo ir saugos standartai

1. Pareiškėjo taikomi saugumo ir saugos standartai laikomi tinkamais, jeigu įvykdyti šie reikalavimai:

a)	pastatai, numatomi naudoti operacijoms, kurias vykdant norima naudotis sertifikatu, yra pastatyti iš medžiagų, kliudančių neteisėtai patekti į vidų ir apsaugančių nuo neteisėto įsilaužimo;

b)	yra įdiegtos tinkamos įėjimo ir įvažiavimo kontrolės priemonės, užkertančios kelią bandymams neteisėtai patekti į krovos vietas, krovimo dokus ir krovinių saugojimo vietas;

c)	tvarkant prekes taikomos priemonės, neleidžiančios papildomai pakrauti, pakeisti ar paimti kokių nors medžiagų arba atidaryti krovinio vienetų;

d)	atitinkamais atvejais, taikomos naudojimosi importo ir (arba) eksporto licencijomis, susijusiomis su draudimais ir apribojamais, procedūros, skiriančios kontroliuojamas prekes nuo kitų prekių;

e)	pareiškėjas yra įgyvendinęs priemones, leidžiančias tiksliai nustatyti jo verslo partnerių tapatybę ir taip užtikrinti tarptautinės tiekimo grandinės saugumą;

f)	kiek leidžia teisės aktai, pareiškėjas atlieka būsimų darbuotojų, kurie dirbs saugumo požiūriu svarbų darbą, su saugumu susijusį patikrinimą ir periodinius darbuotojų patikimumo patikrinimus;

g)	pareiškėjas užtikrina, kad atitinkami jo darbuotojai aktyviai dalyvautų informuotumo apie saugumą didinimo programose.

2. Jeigu susitariančiosiose šalyse įsteigtas pareiškėjas turi tarptautiniu mastu pripažįstamą saugumo ir (arba) saugos sertifikatą, išduotą vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis, Europos saugumo ir (arba) saugos sertifikatą, išduotą vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, Tarptautinės standartizacijos organizacijos tarptautinį standartą arba Europos standartų organizacijų Europos standartą, arba kokį nors kitą pripažįstamą sertifikatą, laikoma, kad jis atitinka 1 dalyje nustatytus kriterijus tokia apimtimi, kokia šių sertifikatų išdavimo kriterijai yra tokie patys, kaip šiame Priede nustatyti kriterijai, arba jiems lygiaverčiai.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Įgaliotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams suteikiami privalumai

6 straipsnis

Įgaliotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams suteikiami privalumai

Muitinė gali sudaryti galimybes įgaliotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams naudotis šiais privalumais:

—

kompetentinga muitinės įstaiga gali dar prieš prekių įvežimą į muitų teritoriją arba išvežimą iš jos pranešti įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui, kad atlikus saugumo ir saugos rizikos analizę, prekių siunta buvo atrinkta tolesniam fiziniam tikrinimui. Apie tai pranešama tik tuo atveju, jei tai nekenkia numatomam tikrinimui. Tačiau muitinė gali atlikti fizinį tikrinimą net ir tuo atveju, jeigu įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui nebuvo apie tai pranešta,

—

įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas gali pateikti įvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas, kurių duomenims taikomi mažesni reikalavimai, nustatyti Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 30A priede; tačiau, jei įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas yra vežėjas, krovinių ekspeditorius arba muitinės tarpininkas, jam mažesni reikalavimai taikomi tik tuomet, jei jis dalyvauja prekių importo arba eksporto operacijose veikdamas įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo vardu,

—

įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui taikomas ne toks griežtas fizinis ir dokumentų tikrinimas kaip kitiems ekonominių operacijų vykdytojams. Tačiau, atsižvelgdama į konkrečią grėsmę arba vykdydama ne muitų teisės aktų nustatytas tikrinimo prievoles, muitinė gali nuspręsti tokį tikrinimą sugriežtinti,

—

jeigu, atlikusi rizikos analizę, kompetentinga muitinės įstaiga nusprendžia išsamiau patikrinti prekių siuntą, deklaruotą įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui pateikus įvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją arba muitinės deklaraciją, būtiną tikrinimą ji atlieka pirmumo tvarka. Įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui paprašius ir atitinkamai muitinės įstaigai sutikus, toks tikrinimas gali būti atliekamas ne toje vietoje, kur veikia ši muitinės įstaiga.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso galiojimo sustabdymas ir atšaukimas

7 straipsnis

Statuso galiojimo sustabdymas

1. Muitinė, suteikusi įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą, sustabdo jo galiojimą šiais atvejais:

a)	kai išaiškinama, kad nesilaikoma naudojimosi įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusu reikalavimų arba kriterijų;

b)	kai muitinė turi pakankamai pagrindo manyti, kad įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas įvykdė veiksmą, susijusį su muitinės veiklos taisyklių pažeidimu, dėl kurio gali būti iškelta baudžiamoji byla;

c)	kai to prašo pats įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas, kurį laiką negalėdamas atitikti šio statuso suteikimo reikalavimų arba kriterijų.

2. 1 dalies b punkte nurodytu atveju muitinė gali priimti sprendimą nesustabdyti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso galiojimo, jeigu, jos nuomone, pažeidimas nėra reikšmingas atsižvelgiant į muitinės prižiūrimų operacijų skaičių ar apimtis ir nekelia abejonių dėl įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo sąžiningumo.

3. Jei tai būtina dėl grėsmės piliečių saugumui ir saugai, visuomenės sveikatai ar aplinkai pobūdžio arba lygmens, sprendimas dėl galiojimo sustabdymo įgyvendinamas nedelsiant.

4. Galiojimo sustabdymas neturi įtakos jokiai nebaigtai muitinės procedūrai, kuri buvo pradėta iki galiojimo sustabdymo dienos.

5. Kiekviena susitariančioji šalis nustato galiojimo sustabdymo trukmę, sudarydama galimybes įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui ištaisyti padėtį.

6. Kai suinteresuotas ekonominių operacijų vykdytojas muitinei priimtinu būdu įrodo, kad ėmėsi priemonių, reikalingų norint atitikti įgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui taikomus reikalavimus ir kriterijus, šį statusą suteikusi muitinė atšaukia sprendimą dėl galiojimo sustabdymo.

8 straipsnis

Statuso atšaukimas

1. Muitinė, suteikusi įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą, jį atšaukia šiais atvejais:

a)	jeigu įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas yra padaręs šiurkštų muitinės veiklos taisyklių pažeidimą ir nebeturi teisės apskųsti atitinkamo sprendimo;

b)	jeigu įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas per 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą galiojimo sustabdymo laikotarpį nesiima būtinų priemonių;

c)	įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo prašymu.

2. Tačiau 1 dalies a punkte nurodytu atveju muitinė gali priimti sprendimą neatšaukti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso, jeigu, jos nuomone, pažeidimas nėra reikšmingas atsižvelgiant į muitinės prižiūrimų operacijų skaičių ar apimtis ir nekelia abejonių dėl įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo sąžiningumo.

3. Atšaukimas įsigalioja kitą dieną po to, kai apie jį pranešama.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

Informacijos mainai

9 straipsnis

Informacijos mainai

Europos Komisija ir atitinkamos ELPA valstybės muitinė reguliariai informuoja viena kitą apie jų įgaliotuosius ekonominių operacijų vykdytojus, pateikdamos tokius duomenis:

a)	operacijų vykdytojo identifikavimo kodą (TIN kodą, kurio formatas suderinamas su EORI teisės aktais);

b)	įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą;

c)	dokumento, kuriuo buvo suteiktas įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas, numerį;

d)	esamą statusą (galiojantis, sustabdytas, atšauktas);

e)	statuso keitimosi laikotarpius;

f)	sertifikato įsigaliojimo datą;

g)	sertifikatą išdavusią instituciją.

“

(1) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.