6.2.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 32/91


JUNGTINIS VETERINARIJOS KOMITETAS, ĮSTEIGTO EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMU DĖL PREKYBOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAIS, SPRENDIMAS NR. 1/2006

2006 m. gruodžio 1 d.

pakeičiantis Susitarimo 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 10 priedėlius

(2007/61/EB)

KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekybos žemės ūkio produktais (toliau – žemės ūkio susitarimas), ypač į jo 11 priedo 19 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Žemės ūkio susitarimas įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.

(2)

Pagal žemės ūkio susitarimo 11 priedo 19 straipsnio 1 dalį įsteigtas Jungtinis veterinarijos komitetas įpareigojamas nagrinėti visus su šiuo priedu ir jo įgyvendinimu susijusius klausimus bei vykdyti jame nustatytas užduotis. Pagal minėto straipsnio 3 dalį Jungtinis veterinarijos komitetas gali nuspręsti iš dalies keisti žemės ūkio susitarimo 11 priedo priedėlius, siekdamas juos pritaikyti ir atnaujinti.

(3)

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 11 priedėliai pirmą kartą buvo iš dalies pakeisti 2003 m. lapkričio 25 d. Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, sprendimu Nr. 2/2003 dėl susitarimo 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 11 priedėlių dalinio pakeitimo (1).

(4)

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 11 priedėliai antrą kartą buvo iš dalies pakeisti 2004 m. gruodžio 9 d. Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, sprendimu Nr. 2/2004, iš dalies keičiančiu susitarimo 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 11 priedėlius (2).

(5)

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 6 priedėlis buvo iš dalies pakeistas 2005 m. gruodžio 21 d. Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, sprendimu Nr. 1/2005 dėl susitarimo 11 priedo 6 priedėlio dalinio pakeitimo (3).

(6)

Šveicarijos Konfederacija įsipareigojo perkelti į savo nacionalinę teisę 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (EB) Nr. 2003/99 dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičiančios Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinančios Tarybos direktyvą 92/117 (4), 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (5) ir 2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1003/2005, įgyvendinančio Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo sumažinti tam tikrų salmonelių serotipų paplitimą veisliniuose Gallus gallus rūšies vištų pulkuose ir iš dalies keičiančio tą reglamentą (6), nuostatas.

(7)

Šveicarijos Konfederacija įsipareigojo perkelti į savo nacionalinę teisę 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 97/78/EB, nustatančios principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (7), nuostatas.

(8)

Šveicarijos Konfederacija įsipareigojo perkelti į savo nacionalinę teisę 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (8), 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2074/2005, nustatančio įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstančio nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (9) ir 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2075/2005, nustatančio specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (10), nuostatas.

(9)

Reikėtų iš dalies pakeisti žemės ūkio susitarimo 11 priedo 1 priedėlį siekiant atsižvelgti į Bendrijos ir Šveicarijos teisės aktus dėl zoonozių ir specialias taisykles, reglamentuojančias Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos prekybą.

(10)

Reikėtų iš dalies pakeisti žemės ūkio susitarimo 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5 ir 10 priedėlius siekiant atsižvelgti į Bendrijos ir Šveicarijos teisės aktų, galiojusių 2006 m. liepos 1 d., pakeitimus.

(11)

Šveicarijos teisės aktuose nustatytos sanitarijos priemonės, skirtos žmonėms skirtiems gyvūniniams produktams, prekybos tikslais yra pripažįstamos lygiavertėmis. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti žemės ūkio susitarimo 11 priedo 6 priedėlį.

(12)

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 5 ir 10 priedėliai bus persvarstyti Jungtiniame veterinarijos komitete ne vėliau kaip per metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais (žemės ūkio susitarimas) 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 10 priedėliai atitinkamai pakeičiami šio sprendimo priede pateiktais priedėliais.

2 straipsnis

Žemės ūkio susitarimo 11 priedo 5 priedėlio 3 skyriaus V punkto A dalis pakeičiama taip:

„A.

Dėl gyvų gyvūnų, įvežamų iš kitų nei šiame priede nurodytų šalių, patikrinimo Šveicarijos valdžios institucijos įsipareigoja rinkti bent jau Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VI skyriuje nurodytus su oficialiais patikrinimais susijusius mokesčius, kurių minimalūs tarifai yra nustatyti to reglamento V priede.“

3 straipsnis

Šį sprendimą, sudarytą dviem egzemplioriais, pasirašo abu pirmininkai arba kiti asmenys, turintys įgaliojimus veikti šalių vardu.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis sprendimas įsigalioja nuo tos dienos, kai jį pasirašo paskutinė susitarimo šalis.

Pasirašyta Berne 2006 m. gruodžio 1 d..

Šveicarijos Konfederacijos vardu

Delegacijos vadovas

Hans WYSS

Pasirašyta Briuselyje 2006 m. gruodžio 1 d..

Europos bendrijos vardu

Delegacijos vadovas

Paul VAN GELDORP


(1)  OL L 23, 2004 1 28, p. 27.

(2)  OL L 17, 2005 1 20, p. 1.

(3)  OL L 347, 2005 12 30, p. 93.

(4)  OL L 325, 2003 12 12, p. 31.

(5)  OL L 325, 2003 12 12, p. 1.

(6)  OL L 170, 2005 7 1, p. 12.

(7)  OL L 24, 1998 1 30, p. 9.

(8)  OL L 338, 2005 12 22, p. 1.

(9)  OL L 338, 2005 12 22, p. 27.

(10)  OL L 338, 2005 12 22, p. 60.


PRIEDAS

1 priedėlis

KOVOS PRIEMONĖS IR (ARBA) PRANEŠIMAS APIE LIGAS

I.   Snukio ir nagų liga

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1.

2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos direktyva 2003/85/EB dėl Bendrijos snukio ir nagų ligos kontrolės priemonių, naikinanti Direktyvą 85/511/EEB, Sprendimus 89/531/EEB bei 91/665/EEB ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/46/EEB (OL L 306, 2003 11 22, p. 1), su pakeitimais, padarytais 2005 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos sprendimu 2005/615/EB, iš dalies keičiančiu Tarybos direktyvos 2003/85/EB XI priedą dėl nacionalinių laboratorijų tam tikrose valstybėse narėse.

1.

1966 m. liepos 1 d. Įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 23 d. (RS 916.40), visų pirma jo 1, 1a ir 9a straipsniai (priemonės prieš labai užkrečiamas epizootines ligas, kovos tikslai) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas)

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 2 straipsnis (labai užkrečiamos epizootinės ligos), 49 straipsnis (gyvūnų patogeninių mikroorganizmų tvarkymas), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 77–98 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl labai užkrečiamų epizootinių ligų), 99–103 straipsniai (konkrečios kovos su snukio ir nagų liga priemonės)

3.

1999 m. birželio 14 d. potvarkis dėl Ekonomikos federalinio departamento organizacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 10 d. (RS 172.216.1), visų pirma jo 8 straipsnis (etaloninė laboratorija, registravimas, vakcinos prieš nagų ir snukio ligą tikrinimas ir naudojimas)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Komisija ir Federalinis veterinarijos biuras vieni kitiems praneša apie ketinimą atlikti neatidėliotiną skiepijimą. Ypatingos skubos atveju pranešama apie priimtą sprendimą ir apie jo įgyvendinimo taisykles. Bet kuriuo atveju turi kuo skubiau būti surengtos konsultacijos su Jungtiniu veterinarijos komitetu.

2.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi įspėjimo apie pavojų planą, skelbiamą Federalinio veterinarijos biuro interneto svetainėje.

3.

Bendra etaloninė laboratorija snukio ir nagų ligos virusui nustatyti yra: The Institute for Animal Health Pirbright Laboratory, England. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Direktyvos 2003/85/EB XVI priede.

II.   Klasikinis kiaulių maras

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyva 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių (OL L 316, 2001 12 1, p. 5) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų – II priedas: Stojimo akto 20 straipsnyje nurodytas sąrašas – 6. Žemės ūkis – B. Veterinarijos ir fitosanitarijos teisės aktai – I. Veterinarijos teisės aktai (OL L 236, 2003 9 23, p. 381).

1.

1966 m. liepos 1 d. Įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 23 d. (RS 916.40), visų pirma jo 1, 1a ir 9a straipsniai (priemonės prieš labai užkrečiamas epizootines ligas, kovos tikslai) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas)

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 2 straipsnis (labai užkrečiamos epizootinės ligos), 40–47 straipsniai (atliekų šalinimas ir panaudojimas), 49 straipsnis (gyvūnų patogeninių mikroorganizmų tvarkymas), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 77–98 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl labai užkrečiamų epizootinių ligų), 116–121 straipsniai (konkrečios kovos su klasikiniu kiaulių maru priemonės)

3.

1999 m. birželio 14 d. potvarkis dėl Ekonomikos federalinio departamento organizacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 10 d. (RS 172.216.1), visų pirma jo 8 straipsnis (etaloninė laboratorija)

4.

2004 m. birželio 23 d. potvarkis dėl šalutinių gyvūninių produktų šalinimo (OESPA) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 22 d. (RS 916.441.22)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Komisija ir Federalinis veterinarijos biuras vieni kitiems praneša apie ketinimą atlikti neatidėliotiną skiepijimą. Kuo skubiau turi būti surengtos konsultacijos su Jungtiniu veterinarijos komitetu.

2.

Prireikus ir pagal potvarkio dėl epizootinių ligų 117 straipsnio 5 dalį Federalinis veterinarijos biuras nustato techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatas dėl mėsos iš apsaugos ir priežiūros zonų ženklinimo ir perdirbimo.

3.

Pagal potvarkio dėl epizootinių ligų 121 straipsnį Šveicarija įsipareigoja parengti klasikinio kiaulių maro naikinimo tarp laukinių kiaulių planą, vadovaudamasi Direktyvos 2001/89/EB 15 ir 16 straipsniais. Turi kuo skubiau būti surengtos konsultacijos Jungtiniame veterinarijos komitete.

4.

Pagal potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi reagavimo į pavojų planą, skelbiamą Federalinio veterinarijos biuro interneto svetainėje.

5.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2001/89/EB 21 straipsnį ir įstatymą dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

6.

Prireikus ir pagal potvarkio dėl epizootinių ligų 89 straipsnio 2 dalį Federalinis veterinarijos biuras nustato techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatas dėl serologinio kiaulių tyrimo apsaugos ir priežiūros zonose, vadovaudamasis Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriumi (OL L 39, 2002 2 9, p. 71.).

7.

Bendra etaloninė klasikinio kiaulių maro tyrimo laboratorija yra: Institut für Virologie der Tierärztlichen Hochschule Hannover, 15 Bünteweg 17, D-30559, Hannover, Vokietija. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Direktyvos 2001/89/EB IV priede.

III.   Afrikinis kiaulių maras

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

2002 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 2002/60/EB, nustatanti konkrečias nuostatas dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir iš dalies pakeičianti Direktyvos 92/119/EEB nuostatas dėl Tešeno ligos ir afrikinio kiaulių maro (OL L 192, 2002 7 20, p. 27), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų – II priedas: Stojimo akto 20 straipsnyje nurodytas sąrašas – 6. Žemės ūkis – B. Veterinarijos ir fitosanitarijos teisės aktai – I. Veterinarijos teisės aktai (OL L 236, 2003 9 23, p. 381).

1.

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 23 d. (RS 916.40), visų pirma jo 1, 1a ir 9a straipsniai (priemonės prieš labai užkrečiamas epizootines ligas, kovos tikslai) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas)

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 2 straipsnis (labai užkrečiamos epizootinės ligos), 40–47 straipsniai (atliekų šalinimas ir panaudojimas), 49 straipsnis (gyvūnų patogeninių mikroorganizmų tvarkymas), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 77–98 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl labai užkrečiamų epizootinių ligų), 116–121 straipsniai (konkrečios kovos su klasikiniu kiaulių maru priemonės)

3.

1999 m. birželio 14 d. potvarkis dėl Ekonomikos federalinio departamento organizacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 10 d. (RS 172.216.1), visų pirma jo 8 straipsnis (etaloninė laboratorija)

4.

2004 m. birželio 23 d. potvarkis dėl šalutinių gyvūninių produktų šalinimo (OESPA) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 22 d. (RS 916.441.22)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Bendrijos etaloninė afrikinio kiaulių maro tyrimo laboratorija yra: Centro de Investigación en Sanidad Animal, 28130 Valdeolmos, Madrid, Ispanija. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Direktyvos 2002/60/EB V priede.

2.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi įspėjimo apie pavojų planą, skelbiamą Federalinio veterinarijos biuro interneto svetainėje.

3.

Prireikus ir pagal potvarkio dėl epizootinių ligų 89 straipsnio 2 dalį Federalinis veterinarijos biuras, vadovaudamasis Sprendimo 2003/422/EB (OL L 143, p. 2003 6 11, p. 35) nuostatomis, nustato techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatas dėl afrikinio kiaulių maro nustatymo tvarkos.

4.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 2002/60/EB 20 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

IV.   Afrikinė arklių liga

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1992 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva Nr. 92/35/EEB, nustatanti afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones (OL L 157, 1992 6 10, p. 19), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, 2003 5 16, p. 1)

1.

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 23 d. (RS 916.40), visų pirma jo 1, 1a ir 9a straipsniai (priemonės prieš labai užkrečiamas epizootines ligas, kovos tikslai) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas)

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 2 straipsnis (labai užkrečiamos epizootinės ligos), 49 straipsnis (gyvūnų patogeninių mikroorganizmų tvarkymas), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 77–98 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl labai užkrečiamų epizootinių ligų), 112–115 straipsniai (konkrečios kovos su afrikine arklių liga priemonės)

3.

1999 m. birželio 14 d. potvarkis dėl Ekonomikos federalinio departamento organizacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 10 d. (RS 172.216.1), visų pirma jo 8 straipsnis (etaloninė laboratorija)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Tais atvejais, kai Šveicarijoje išplinta itin sunki epizootinė liga, Jungtinis veterinarijos komitetas surengia posėdį susidariusiai padėčiai aptarti. Kompetentingos Šveicarijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į šio tyrimo rezultatus, įsipareigoja imtis reikiamų priemonių.

2.

Bendra etaloninė afrikinės arklių ligos tyrimo laboratorija yra: Laboratorio de Sanidad y Producción Animal, Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación, 28110 Algete, Madrid, Ispanija. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Direktyvos 92/35/EEB III priede.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 92/35/EEB 16 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

4.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi veiksmų planą, skelbiamą Federalinio veterinarijos biuro interneto svetainėje.

V.   Paukščių gripas

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1.

1992 m. gegužės 19 d. Tarybos direktyva Nr. 92/40/EEB, nustatanti Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemones (OL L 167, 1992 6 22, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, 2003 5 16, p. 1)

2.

2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16).

1.

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 23 d. (RS 916.40), visų pirma jo 1, 1a ir 9a straipsniai (priemonės prieš labai užkrečiamas epizootines ligas, kovos tikslai) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas)

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 2 straipsnis (labai užkrečiamos epizootinės ligos), 49 straipsnis (gyvūnų patogeninių mikroorganizmų tvarkymas), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 77–98 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl labai užkrečiamų epizootinių ligų), 122–125 straipsniai (konkrečios kovos su paukščių gripu priemonės)

3.

1999 m. birželio 14 d. potvarkis dėl Ekonomikos federalinio departamento organizacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 10 d. (RS 172.216.1), visų pirma jo 8 straipsnis (etaloninė laboratorija)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Bendra etaloninė paukščių gripo tyrimo laboratorija yra: Central Veterinary Laboratory, New Haw, Weybridge, Surrey KT15 3NB, Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Direktyvos 92/40/EB V priede ir Direktyvos 2005/94/EB VII priedo 2 punkte.

2.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą, skelbiamą Federalinio veterinarijos biuro interneto svetainėje.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 92/40/EEB 18 straipsnį, Direktyvos 2005/94/EB 60 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

VI.   Niukaslio liga

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1992 m. liepos 14 d. Tarybos direktyva Nr. 92/66/EEB, nustatanti Bendrijos Niukaslio ligos kontrolės priemones (OL L 260, 1992 9 5, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, 2003 5 16, p. 1)

1.

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 23 d. (RS 916.40), visų pirma jo 1, 1a ir 9a straipsniai (priemonės prieš labai užkrečiamas epizootines ligas, kovos tikslai) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas)

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 2 straipsnis (labai užkrečiamos epizootinės ligos), 49 straipsnis (gyvūnų patogeninių mikroorganizmų tvarkymas), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 77–98 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl labai užkrečiamų epizootinių ligų), 122–125 straipsniai (konkrečios kovos su Niukaslio liga priemonės)

3.

1999 m. birželio 14 d. potvarkis dėl Ekonomikos federalinio departamento organizacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 10 d. (RS 172.216.1), visų pirma jo 8 straipsnis (etaloninė laboratorija)

4.

1989 m. birželio 20 d. Federalinio veterinarijos biuro nurodymas (techninė direktyva) dėl kovos su balandžių paramikso virusu (Federalinio veterinarijos biuro biuletenis Nr. 90(13) p. 113 (skiepai ir kt.))

5.

2004 m. birželio 23 d. potvarkis dėl šalutinių gyvūninių produktų šalinimo (OESPA) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 22 d. (RS 916.441.22)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Bendra etaloninė Niukaslio ligos tyrimo laboratorija yra: Central Veterinary Laboratory, New Haw, Weybridge, Surrey KT15 3NB, Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Direktyvos 92/66/EEB V priede.

2.

Pagal potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą, skelbiamą Federalinio veterinarijos biuro interneto svetainėje.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už Direktyvos 92/66/EEB 17 ir 19 straipsniuose nurodytos informacijos pateikimą.

4.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 92/66/EEB 22 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

VII.   Žuvų ir moliuskų ligos

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1.

1993 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 93/53/EEB, nustatanti minimalias Bendrijos tam tikrų žuvų ligų kontrolės priemones (OL L 175, 1993 7 19, p. 23), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų – II priedas: Stojimo akto 20 straipsnyje nurodytas sąrašas – 6. Žemės ūkis – B. Veterinarijos ir fitosanitarijos teisės aktai – I. Veterinarijos teisės aktai (OL L 236, 2003 9 23, p. 381).

2.

1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva Nr. 95/70/EB, nustatanti būtiniausias Bendrijos tam tikrų dvigeldžių moliuskų ligų kontrolės priemones (OL L 332, 1995 12 30, p. 33), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, 2003 5 16, p. 1)

1.

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 23 d. (RS 916.40), visų pirma jo 1, 1a ir 10 straipsniai (priemonės prieš epizootines ligas) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas)

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 3 ir 4 straipsniai (nurodytos epizootinės ligos), 61 straipsnis (subjektų, teikiančių žvejybos teises, subjektų, kuriems suteiktos šios teisės, ir žvejybos priežiūros įstaigų prievolės), 62 ir 76 straipsniai (bendros kovos priemonės), 275–290 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl žuvų ligų, diagnostinė laboratorija)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Šiuo metu Šveicarijoje draudžiama auginti lašišas ir šios rūšies žuvų šioje šalyje nėra. Pagal potvarkį dėl epizootinių ligų šiuo metu infekcinė lašišų anemija Šveicarijoje yra priskiriama prie likviduotinų ligų.

2.

Šiuo metu plokščiosios austrės Šveicarijoje neauginamos. Bonamiozės ir marteiliozės atveju Federalinis veterinarijos biuras, vadovaudamasis įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsniu, įsipareigoja imtis reikiamų neatidėliotinų priemonių pagal Bendrijos taisykles.

3.

Direktyvos 93/53/EEB 7 straipsnyje nurodytais atvejais informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

4.

Bendra etaloninė žuvų ligų tyrimo laboratorija yra: Statens Veterinære Serumlaboratorium, Landbrugsministeriet, Hangövej 2, 8200 Århus, Danija. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Direktyvos 93/53/EEB C priede.

5.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi veiksmų planą, skelbiamą Federalinio veterinarijos biuro interneto svetainėje.

6.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 93/53/EEB 16 straipsnį, Direktyvos 95/70/EB 8 straipsnį ir Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

7.

Direktyvos 95/70/EEB 5 straipsnyje nurodytais atvejais informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

8.

Bendra etaloninė moliuskų ligų tyrimo laboratorija yra: Laboratoire IFREMER, BP 133, 17390 La Tremblade, Prancūzija. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Direktyvos 95/70/EEB B priede.

VIII.   Užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 688/2006, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III ir XI priedų nuostatas dėl galvijų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų ir nurodytos pavojingos medžiagos priežiūros Švedijoje (OL L 120, 2006 5 5, p. 10).

1.

1981 m. gegužės 27 d. potvarkis dėl gyvūnų apsaugos (OPAn) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 12 d. (RS 455.1), visų pirma jo 64f straipsnis (svaiginimas)

2.

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11)

3.

1992 m. spalio 9 d. įstatymas dėl maisto produktų ir vartojimo prekių (LDAl) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 16 d. (RS 817.0), visų pirma jo 24 (mėginių ėmimas ir tyrimas) ir 40 straipsniai (maisto produktų tikrinimas)

4.

2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (DFI) potvarkis dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817.022.108), visų pirma jo 4 ir 7 straipsniai (nevartotinos skerdenos dalys)

5.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 6 straipsnis (apibrėžtys ir santrumpos), 36 straipsnis (patentai), 61 straipsnis (pareiga skelbti), 130 straipsnis (Šveicarijos gyvūnų priežiūra), 175–181 straipsniai (užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos), 297 straipsnis (įgyvendinimas šalies viduje), 301 straipsnis (kantono veterinarijos gydytojo pareigos), 303 straipsnis (oficialiai paskirtų veterinarijos gydytojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas) ir 312 straipsnis (diagnostinės laboratorijos)

6.

1999 m. birželio 10 d. potvarkis dėl pašarų katalogo (OLAlA) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.307.1), visų pirma jo 28 straipsnis (produkciniams gyvūnams skirtų pašarų vežimas), 1 priedo 9 dalis (sausumos gyvūnų produktai), 10 dalis (žuvys ir kiti jūros gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai) ir 4 priedas (draudžiamų medžiagų sąrašas)

7.

2004 m. birželio 23 d. potvarkis dėl šalutinių gyvūninių produktų šalinimo (OESPA) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 22 d. (RS 916.441.22)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Bendrijos etaloninė užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) tyrimo laboratorija yra: The Veterinary Laboratories Agency, Woodham Lane New Haw, Addlestone, Surrey KT15 3NB Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Reglamento (EB) Nr. 999/2001/EB X priedo B skyriuje.

2.

Pagal Įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą kovos su USE priemonėms įgyvendinti.

3.

Pagal reglamento (EB) Nr. 999/2001 12 straipsnį Europos bendrijos valstybėse narėse kiekvieno gyvūno, įtariamo užsikrėtusio užkrečiamąja spongiformine encefalopatija, judėjimas oficialiai apribojamas, kol nebus žinomi kompetentingos institucijos atliekamo klinikinio ir epidemiologinio tyrimo rezultatai, arba gyvūnas nužudomas, kad oficialiai prižiūrint laboratorijoje būtų atlikta analizė.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 179b ir 180a straipsnius Šveicarijoje draudžiama skersti gyvūnus, įtariamus užsikrėtus užkrečiamąja spongiformine encefalopatija. Įtariami užsikrėtę gyvūnai turi būti nužudomi be kraujo nuleidimo ir sudeginti. Jų smegenys turi būti ištirti Šveicarijos etaloninėje USE laboratorijoje.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 10 straipsnį Šveicarijoje galvijai identifikuojami naudojant nuolatinę identifikacijos sistemą, kuri padeda surasti jų motinines pateles ir kilmės bandą, bei nustatyti, kad jie nėra įtariamų užsikrėtus ar užsikrėtusių galvijų spongiformine encefalopatija patelių palikuonys.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 179c straipsnį Šveicarija paskerdžia GSE užsikrėtusius galvijus ir galvijų spongiformine encefalopatija užsikrėtusių galvijų palikuonis, atsivestus per 2 metus iki ligos nustatymo. Nuo 1999 m. liepos 1 d. gyvūnai skerdžiami būriais (gyvūnai bandomis buvo skerdžiami nuo 1996 m. gruodžio 14 d. iki 1999 m. birželio 30 d.).

4.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 180b straipsnį Šveicarija paskerdžia skrepi liga užsikrėtusias avis ir ožkas, jų motinines pateles, užsikrėtusių motininių patelių tiesioginius palikuonis ir visas kitas bandos avis ir ožkas, išskyrus:

avis, turinčias bent vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelių; ir

vyresnius nei 2 mėn. tik skersti skirtus gyvūnus. Šių gyvūnų galva ir pilvo ertmės organai pašalinami pagal potvarkio dėl šalutinių gyvūninių produktų šalinimo (OESPA) nuostatas.

Išskirtiniais atvejais, kai tam tikros veislės atstovų yra nedaug, visa banda neturi būti skerdžiama. Tokiu atveju dvejus metus yra vykdoma oficiali veterinarinė bandos priežiūra. Per šį laikotarpį, du kartus per metus yra atliekami klinikiniai bandos tyrimai. Jeigu per šį laikotarpį gyvūnai yra skerdžiami, jų galvos, įskaitant jų tonziles, yra tiriamos etaloninėje USE tyrimo laboratorijoje.

Šios priemonės yra tikslinamos atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos priežiūros rezultatus. Priežiūros laikotarpis yra pirmiausia pratęsiamas, jeigu bandoje nustatomi nauji ligos atvejai.

Jeigu avims arba ožkoms yra nustatoma GSE, Šveicarija įsipareigoja taikyti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede nustatytas priemones.

5.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 7 straipsnį Bendrijos valstybės narės draudžia perdirbtais gyvūniniais baltymais šerti ūkyje laikomus, penimus ar maistui auginamus gyvūnus. Bendrijos valstybėse narėse gyvūniniais baltymais griežtai draudžiama šerti atrajotojus.

Pagal potvarkio dėl šalutinių gyvūninių produktų šalinimo (OESPA) 18 straipsnį Šveicarija ūkyje laikomus gyvūnus visiškai uždraudė šerti gyvūniniais baltymais. Šis draudimas įsigaliojo nuo 2001 m. sausio 1 d.

6.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnį ir pagal jo II priedo A skyrių Bendrijos valstybės narės kasmet vykdo GSE stebėsenos programą. Šis planas apima vyresnių nei 24 mėn. galvijų, paskerstų esant būtinybei, ūkyje kritusių arba per ante mortem patikrinimą nustatytų sergančiais galvijų, o visų pirma žmonių maistui paskerstų vyresnių nei 30 mėn. gyvūnų, GSE greitąjį tyrimą.

Šveicarijos atliekami greitieji GSE tyrimai yra išvardyti Reglamento (EB) Nr. 999/2001/EB X priedo C skyriuje.

Pagal potvarkio dėl epizootinių ligų 179 straipsnį Šveicarija privalo atlikti vyresnių nei 30 mėn. galvijų, paskerstų esant būtinybei, ūkyje kritusių arba per ante mortem patikrinimą nustatytų sergančiais galvijų ir žmonių maistui paskerstų vyresnių nei 30 mėn. galvijų, GSE greitąjį tyrimą. Be to, ekonominės veiklos vykdytojai vykdo savanorišką žmonių maistui paskerstų vyresnių nei 20 mėn. galvijų stebėsenos programą.

7.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnį ir pagal jo III priedo A skyrių Bendrijos valstybės narės kasmet rengia skrepi ligos stebėsenos programą.

Pagal potvarkio dėl epizootinių ligų 177 straipsnį Šveicarija rengia vyresnių nei 12 mėnesių avių ir ožkų USE stebėsenos programą. Esant būtinybei paskersti, ūkyje kritę arba per ante mortem patikrinimą nustatyti sergą ir žmonių maistui paskersti gyvūnai buvo tiriami nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2005 m. liepos mėn. Kadangi visų tirtų mėginių rezultatai dėl GSE buvo neigiami, stebėsenos tikslais buvo paimti mėginiai iš klinikiniu požiūriu įtarimą sukėlusių, esant būtinybei paskerstų ir ūkyje kritusių gyvūnų.

Jungtinis veterinarijos komitetas persvarstys avių ir ožkų USE stebėseną reglamentuojančių teisės aktų panašumo pripažinimo galimybę.

8.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6 straipsnyje, III priedo B skyriuje ir IV priede nurodytos informacijos pateikimą.

9.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 21 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

C.   PAPILDOMA INFORMACIJA

1.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. pagal 2002 m. lapkričio 20 d. potvarkį dėl 2003 m. išmokų gyvūninių atliekų šalinimo išlaidoms padengti (RS 916.406) Šveicarija pradėjo teikti finansines paskatas ūkiams, kuriuose buvo atsivesti galvijai ir skerdykloms, kuriose galvijai skerdžiami, jeigu šie ūkiai ir skerdyklos laikosi galiojančiuose teisės aktuose nustatytos gyvūnų judėjimo deklaravimo tvarkos.

2.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 8 straispnį ir XI priedo 1 punktą Bendrijos valstybės narės šalina ir naikina nurodytas pavojų keliančias medžiagas (toliau – NPKM).

Į galvijų NPKM, kurias reikia pašalinti, sąrašą įeina vyresnių nei dvylikos mėnesių galvijų kaukolė, išskyrus apatinį žandikaulį, įskaitant galvos smegenis ir akis, bei stuburo smegenys; vyresnių nei dvidešimt keturių mėnesių galvijų stuburas, išskyrus uodegos slankstelius, keterines ir skersines kaklo, krūtinės ir juosmens slankstelių ataugas, vidurinio kryžkaulio skiauterę ir kryžkaulio sparnus, bet įskaitant stuburo mazgus ir stuburo smegenis; įvairaus amžiaus galvijų tonzilės, žarnynas nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos ir žarnaplėvė.

Į avių ir ožkų NPKM, kurias reikia pašalinti, sąrašą įeina vyresnių nei dvylikos mėnesių ir tų, kurioms yra prasikalę nuolatiniai priešakiniai dantys, avių ir ožkų kaukolė, įskaitant galvos smegenis ir akis, tonzilės ir stuburo smegenys, bei įvairaus amžiaus avių ir ožkų blužnis ir klubinė žarna.

Pagal potvarkio dėl epizootinių ligų 179d straipsnį ir potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų 4 straipsnį Šveicarija parengė NPKM pašalinimo iš maisto ir pašarų grandinės politiką. Į galvijų NPKM, kurias reikia pašalinti, sąrašą visų pirma įeina vyresnių nei 30 mėnesių galvijų stuburas ir įvairaus amžiaus galvijų tonzilės, žarnynas nuo dvylikapirštės iki tiesiosios žarnos ir žarnaplėvė.

Pagal potvarkio dėl epizootinių ligų 180c straipsnį ir potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų 4 straipsnį Šveicarija pradėjo vykdyti NPKM pašalinimo iš maisto ir pašarų grandinės politiką. Į avių ir ožkų NPKM, kurias reikia pašalinti, sąrašą visų pirma įeina vyresnių nei dvylikos mėnesių ir tų, kurioms yra prasikalę nuolatiniai priešakiniai dantys, avių ir ožkų kaukolės ertmės smegenys, stuburo smegenys kartu su kietuoju smegenų dangalu ir tonzilės, bei įvairaus amžiaus avių ir ožkų blužnis ir klubinė žarna.

3.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1774/2002 yra nustatyti sveikatos reikalavimai šalutiniams gyvūniniams produktams, kurie nėra skirti vartoti žmonėms Bendrijos valstybėse narėse.

Pagal potvarkio dėl šalutinių gyvūninių produktų šalinimo 13 straipsnį Šveicarija sudegina 1 kategorijos šalutinius gyvūninius produktus, įskaitant nurodytas pavojų keliančias medžiagas ir ūkyje kritusius gyvūnus.

IX.   Mėlynojo liežuvio liga

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2000/75/EB nustatanti mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus

1.

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 23 d. (RS 916.40), visų pirma jo 1, 1a ir 9a straipsniai (priemonės prieš labai užkrečiamas epizootines ligas, kovos tikslai) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas)

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 2 straipsnis (labai užkrečiamos epizootinės ligos), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 77–98 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl labai užkrečiamų epizootinių ligų), 126–127 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl labai užkrečiamų epizootinių ligų)

3.

1999 m. birželio 14 d. potvarkis dėl Ekonomikos federalinio departamento organizacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 10 d. (RS 172.216.1), visų pirma jo 8 straipsnis (etaloninė laboratorija)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Bendrijos etaloninė mėlynojo liežuvio ligos tyrimo laboratorija yra: AFRC Institute for Animal Health Pirbright Laboratory Ash Road, Pirbright, Woking, Surrey GU24 ONF Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Direktyvos 2000/75/EB II priedo B skyriuje.

2.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą, skelbiamą Federalinio veterinarijos biuro interneto svetainėje.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma vadovaujantis Direktyvos 2000/75/EB 17 straipsniu ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsniu.

X.   Zoonozės

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1.

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (OL L 352, 2003 12 12, p. 1).

2.

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 99/2003/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117/EEB (OL L 325, 2003 12 12, p. 31).

1.

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 23 d. (RS 916.40)

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401)

3.

1992 m. spalio 9 d. federalinis įstatymas dėl maisto produktų ir vartojimo prekių (LDAI) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 16 d. (RS 817.0)

4.

2005 m. lapkričio 23 d. potvarkis dėl maisto produktų ir vartojimo prekių (ODAlOUs) (RS 817.02)

5.

2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (DFI) potvarkis dėl higienos (OHyg) (RS 817.024.1)

6.

1970 m. gruodžio 18 d. federalinis įstatymas dėl kovos su žmonių užkrečiamosiomis ligomis (epidemijų įstatymas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. kovo 21 d. (RS 818.101)

7.

1999 m. sausio 13 d. potvarkis dėl paskelbimo apie žmonių užkrečiamąsias ligas (potvarkis dėl paskelbimo) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 15 d. (RS 818.141.1)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Bendrijos etaloninės laboratorijos yra:

Bendrijos etaloninės zoonozių (salmonelių) analizės ir tyrimo laboratorija yra:

Rijksinstituut voor Volksgezondheid en Milieu (RIVM)

3720 BA Bilthoven

Nyderlandai

Bendrijos etaloninė jūrinių biotoksinų stebėjimo laboratorija yra:

Agencia Española de Seguridad Alimentaria (AESA)

E-36200 Vigo

Ispanija

Bendrijos etaloninė dvigeldžių moliuskų virusinio ir bakterinio užterštumo stebėjimo laboratorija yra:

The laboratory of the Centre for Environment, Fisheries and Aquaculture Science (CEFAS)

Weymouth

Dorset DT4 8UB

Jungtinė Karalystė

Bendrijos etaloninė Listeria monocytogenes tyrimo laboratorija yra:

AFSSA – Laboratoire d'études et de recherches sur la qualité des aliments et sur les procédés agroalimentaires

(LERQAP)

F-94700 Maisons-Alfort

Prancūzija

Bendrijos etaloninė koaguliazę gaminančių stafilokokų, tarp jų ir auksinio stafilokoko, tyrimo laboratorija yra:

AFSSA – Laboratoire d'études et de recherches sur la qualité des aliments et sur les procédés agroalimentaires

(LERQAP)

F-94700 Maisons-Alfort

Prancūzija

Bendrijos etaloninė Escherichia coli bakterijų, tarp jų verotoksiną gaminančių E. coli bakterijų (VTEC), tyrimo laboratorija yra:

Istituto Superiore di Sanità (ISS)

I-00161 Roma

Italija

Bendrijos etaloninė kampilobakterijų tyrimo laboratorija yra:

Statens Veterinärmedicinska Anstalt (SVA)

S-751 89 Uppsala

Švedija

Bendrijos etaloninė parazitų (ypač trichinelių, echinokokų ir Anisakis) tyrimo laboratorija yra:

Istituto Superiore di Sanità (ISS)

I-00161 Roma

Italija

Bendrijos etaloninė atsparumo mikrobams tyrimo laboratorija yra:

Danmarks Fødevareforskning (DFVF)

DK-1790 København V

Danija

2.

Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

3.

Šveicarija kasmet iki gegužės mėn. pabaigos Komisijai siunčia zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir atsparumo mikrobams tendencijų ir šaltinių ataskaitą, pateikdama praėjusiais metais pagal Direktyvos 2003/99/EB 4, 7 ir 8 straipsnius surinktus duomenis. Ataskaitoje taip pat pateikiama Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta informacija. Komisija šią ataskaitą siunčia Europos maisto saugos tarnybai, kad būtų paskelbta zoonozių, zoonozių sukėlėjų ir atsparumo mikrobams tendencijų ir šaltinių Bendrijoje suvestinė ataskaita.

XI.   Kitos ligos

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva Nr. 92/119/EEB, nustatanti Bendrijos bendrąsias tam tikrų gyvūnų ligų kontrolės priemones ir konkrečias priemones nuo kiaulių vezikulinės ligos (OL L 62, 1993 3 15, p. 69), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, 2003 5 16, p. 1)

1.

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 23 d. (RS 916.40), visų pirma jo 1, 1a ir 9a straipsniai (priemonės prieš labai užkrečiamas epizootines ligas, kovos tikslai) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas)

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 2 straipsnis (labai užkrečiamos epizootinės ligos), 49 straipsnis (gyvūnų patogeninių mikroorganizmų tvarkymas), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 77–98 straipsniai (bendrosios nuostatos dėl labai užkrečiamų epizootinių ligų), 103–105 straipsniai (konkrečios kovos su kiaulių vezikuline liga priemonės)

3.

1999 m. birželio 14 d. potvarkis dėl Ekonomikos federalinio departamento organizacijos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. kovo 10 d. (RS 172.216.1), visų pirma jo 8 straipsnis (etaloninė laboratorija)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Direktyvos 92/119/EEB 6 straipsnyje nurodytais atvejais informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

2.

Bendra etaloninė kiaulių vezikulinės ligos tyrimo laboratorija yra: AFRC Institute for Animal Health, Pirbright Laboratory, Ash Road, Pirbright, Woking Surrey, GU240NF, Jungtinė Karalystė. Šveicarija padengia visas jai priklausančias išlaidas, susijusias su veikla, kurią pirmiau minėta laboratorija vykdo pagal savo įgaliojimus. Šios laboratorijos funkcijos ir uždaviniai yra nustatyti Direktyvos 92/119/EEB III priede.

3.

Pagal Potvarkio dėl epizootinių ligų 97 straipsnį Šveicarija yra parengusi nepaprastosios padėties planą. Šio nepaprastosios padėties plano įgyvendinimo tvarka yra nustatyta Federalinio veterinarijos biuro išleistose techninio pobūdžio įgyvendinimo taisyklėse.

4.

Jungtinis veterinarijos komitetas yra atsakingas už patikrinimus vietoje, visų pirma pagal Direktyvos 92/119/EEB 22 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

XII.   Pranešimas apie ligas

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1982 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje (OL L 378, 1982 12 31, p. 58) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimu 2004/216/EB iš dalies keičiančiu Tarybos direktyvą 82/894/EEB dėl pranešimo apie gyvūnų ligas Bendrijoje (OL L 67, 2004 3 5, p. 27)

1.

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 23 d. (RS 916.40), visų pirma jo 11 straipsnis (pranešimas ir paskelbimas apie ligas) ir 57 straipsnis (techninio pobūdžio įgyvendinimo nuostatos, tarptautinis bendradarbiavimas)

2.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 2–5 straipsniai (nurodytos ligos), 59–65 ir 291 straipsniai (pareiga teikti ataskaitas, pranešimas), 292–299 straipsniai (priežiūra, įgyvendinimas, administracinė pagalba)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

Komisija, bendradarbiaudama su Federaliniu veterinarijos biuru, įtraukia Šveicariją į Direktyvoje 82/894/EEB nustatytą pranešimo apie gyvūnų ligas sistemą.

2 priedėlis

GYVŪNŲ SVEIKATA: PREKYBA IR TIEKIMAS Į RINKĄ

I.   Galvijai ir kiaulės

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (OL L 121, 1964 7 29, p. 1977/64), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičianti Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97 (OL L 3, 2005 1 5, p. 1)

1.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 27–31 straipsniai (turgūs, parodos), 34–37 straipsniai (prekyba), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 116–121 straipsniai (afrikinis kiaulių maras), 135–141 (Aujeskio liga), 150–157 straipsniai (galvijų bruceliozė), 158–165 straipsniai (tuberkuliozė), 166–169 straipsniai (enzootinė galvijų leukozė), 170–174 straipsniai (infekcinis galvijų rinotracheitas ir infekcinis pustulinis vulvovaginitas), 175–195 straipsniai (spongiforminės encefalopatijos), 186–189 straipsniai (galvijų genitalijų infekcijos), 207–211 straipsniai (kiaulių bruceliozė), 297 straipsnis (turgaviečių patvirtinimas, surinkimo centrai ir dezinfekavimo stotys)

2.

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11)

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Pagal potvarkio dėl epizootinių ligų 297 straipsnio pirmą pastraipą Federalinis veterinarijos biuras tvirtina surinkimo centrus, kaip apibrėžta Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnyje. Pagal Direktyvos 64/432/EEB 11, 12 ir 13 straipsnių nuostatas Šveicarija, taikydama šį priedą, sudaro šių patvirtintų surinkimo centrų, vežėjų ir prekybininkų sąrašą.

2.

Direktyvos 64/432/EEB 11 straipsnyje nurodyta informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

3.

Šiame priede pripažįstama, kad Šveicarija atitinka Direktyvos 64/432/EEB A priedo II dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus dėl galvijų bruceliozės. Siekdama išlaikyti šalies, kurios galvijų bandose bruceliozė oficialiai neaptikta, statusą, Šveicarija įsipareigoja laikytis šių reikalavimų:

a)

kompetentingoms institucijoms pranešama apie visus galvijus, įtariamus užsikrėtus brucelioze, atliekami tų gyvūnų oficialūs bruceliozės tyrimai, kuriuos sudaro bent du serologiniai tyrimai, atliekami taikant komplemento sujungimo metodą, ir, aborto atveju, mikrobiologinis atitinkamų mėginių tyrimas;

b)

įtarimo laikotarpiu, kuris tęsiasi iki tol, kol atlikus a punkte nurodytus tyrimus gaunami neigiami rezultatai, bandai, kuriai priklauso galvijas(-ai), įtariamas (-i) užsikrėtus brucelioze, nustojama taikyti bandos, kurioje bruceliozė oficialiai neaptikta, statusą;

Išsami informacija apie tyrimų, atliktų bandoms, teigiamus rezultatus bei epidemiologinė ataskaita pateikiami Jungtiniam veterinarijos komitetui. Jeigu Šveicarija nebeatitinka kurios nors iš Direktyvos 64/432/EEB A priedo II dalies 7 punkto pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų, Federalinis veterinarijos biuras apie tai nedelsdamas praneša Komisijai. Padėtį tiria Jungtinis veterinarijos komitetas, siekdamas persvarstyti šios dalies nuostatas.

4.

Šiame priede pripažįstama, kad Šveicarija atitinka Direktyvos 64/432/EEB A priedo I dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus dėl galvijų tuberkuliozės. Siekdama išlaikyti šalies, kurios galvijų bandose tuberkuliozė oficialiai neaptikta, statusą, Šveicarija įsipareigoja laikytis šių reikalavimų:

a)

įdiegiama identifikavimo sistema, suteikianti galimybę atsekti kiekvieno galvijo kilmės bandą;

b)

oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas atlieka visų paskerstų gyvūnų post mortem patikrinimą;

c)

kompetentingoms institucijoms pranešama apie visus gyvų, kritusių ar paskerstų gyvūnų įtariamus tuberkuliozės atvejus;

d)

kiekvienu atveju kompetentingos institucijos atlieka tyrimus, būtinus siekiant nustatyti, ar įtarimai užsikrėtus šia liga yra pagrįsti, įskaitant kilmės ir tranzito bandų atsekimo tyrimą. Kai skrodimo metu ar paskerdus randama pakitimų, kuriuos, kaip įtariama, sukėlė tuberkuliozė, kompetentingos institucijos pateikia šiuos pakitimus tirti laboratorijoje;

e)

kol klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai bei tuberkulino mėginys parodo, kad gyvūnas nebuvo užsikrėtęs galvijų tuberkulioze, galvijų, įtariamų užsikrėtus tuberkulioze, kilmės ir tranzito bandoms nustojamas taikyti bandų, kuriose tuberkuliozė oficialiai neaptikta, statusas;

f)

jeigu tuberkulino mėginiai, klinikiniai ar laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad gyvūnas užsikrėtęs tuberkulioze, kilmės ir tranzito bandoms nustojamas taikyti bandų, kuriose tuberkuliozė oficialiai neaptikta, statusas;

g)

bandos, kurioje tuberkuliozė oficialiai neaptikta, statusas vėl suteikiamas tik tada, kai iš bandos pašalinami visi įtariami užsikrėtę gyvūnai, kai dezinfekuojamos patalpos ir įranga, ir kai visų likusių vyresnių kaip šešių savaičių gyvūnų reakcijos bent į dvi oficialias tuberkulinizacijas pagal Direktyvos 64/432/EEB B priedo nuostatas, pirmąją injekciją įšvirkštus ne anksčiau kaip po šešių mėnesių po to, kai užsikrėtęs gyvūnas buvo pašalintas iš bandos, o antrąją – ne anksčiau kaip po šešių mėnesių po pirmosios, rezultatai yra neigiami.

Išsami informacija apie užsikrėtusias bandas ir epidemiologinė ataskaita pateikiamos Jungtiniam veterinarijos komitetui. Jeigu Šveicarija nesilaiko kurios nors iš Direktyvos 64/432/EEB A priedo I dalies 4 punkto pirmoje pastraipoje nustatytų reikalavimų, Federalinis veterinarijos biuras apie tai nedelsdamas praneša Komisijai. Padėtį tiria Jungtinis veterinarijos komitetas, siekdamas persvarstyti šios dalies nuostatas.

5.

Šiame priede pripažįstama, kad Šveicarija atitinka Direktyvos 64/432/EEB D priedo I skyriaus F dalyje nustatytus reikalavimus dėl galvijų enzootinės galvijų leukozės. Siekdama išlaikyti šalies, kurios galvijų bandose enzootinė galvijų leukozė oficialiai neaptikta, statusą, Šveicarija įsipareigoja laikytis šių reikalavimų:

a)

Šveicarijos bandų stebėsena atliekama imant kontrolinius mėginius. Mėginys turi būti tokio dydžio, kad 99 % patikimumu būtų galima teigti, kad enzootine galvijų leukoze yra užsikrėtę mažiau kaip 0,2 % bandų;

b)

oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas atlieka visų paskerstų gyvūnų post mortem patikrinimą;

c)

apie visus klinikinių tyrimų, skrodimo ar mėsos tikrinimo metu nustatytus įtariamus enzootinės galvijų leukozės atvejus pranešama kompetentingoms institucijoms;

d)

įtarus arba diagnozavus enzootinę galvijų leukozę, nustojamas taikyti bandos, kurioje enzootinė galvijų leukozė oficialiai neaptikta, statusas iki tol, kol baigsis izoliavimo laikotarpis;

e)

izoliavimo laikotarpis nutraukiamas, jei pašalinus užsikrėtusius gyvūnus ir, prireikus, jų jauniklius dvejų serologinių tyrimų, tarp kurių turi būti ne trumpesnis nei 90 dienų laikotarpis, rezultatai yra neigiami.

Nustačius, kad enzootine galvijų leukoze yra užsikrėtę 0,2 % bandų, Federalinis veterinarijos biuras nedelsdamas apie tai praneša Komisijai. Padėtį tiria Jungtinis veterinarijos komitetas, siekdamas persvarstyti šios dalies nuostatas.

6.

Šiame priede pripažįstama, kad Šveicarijoje infekcinis galvijų rinotracheitas oficialiai neaptiktas. Siekdama išlaikyti šalies, kurios galvijų bandose ši liga oficialiai neaptikta, statusą, Šveicarija įsipareigoja laikytis šių reikalavimų:

a)

Šveicarijos bandų stebėsena atliekama imant kontrolinius mėginius. Mėginys turi būti tokio dydžio, kad 99 % patikimumu būtų galima teigti, kad infekciniu galvijų rinotracheitu yra užsikrėtę mažiau kaip 0,2 % bandų;

b)

kasmet atliekamas vyresnių kaip 24 mėnesių veislinių jaučių serologinis tyrimas;

c)

apie visus įtariamus infekcinio galvijų rinotracheito atvejus pranešama kompetentingoms institucijoms ir atliekamas įtariamų užsikrėtus infekciniu rinotracheitu galvijų oficialus tikrinimas, kurį sudaro virusologinis arba serologinis tyrimas;

d)

įtarus arba diagnozavus infekcinį galvijų rinoracheitą, nustojamas taikyti bandos, kurioje infekcinis galvijų rinotracheitas oficialiai neaptiktas, statusas iki tol, kol baigsis izoliavimo laikotarpis;

e)

izoliavimo laikotarpis nutraukiamas, jei ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo užsikrėtusių gyvūnų pašalinimo atlikus serologinį tyrimą gaunami neigiami rezultatai.

Dėl pripažinto Šveicarijos statuso Sprendimo 2004/558/EB (OL L 249, 2004 7 23, p. 20) nuostatos taikomos mutatis mutandis.

Pasikeitus sąlygoms, pagal kurias šis statusas buvo pripažintas, Federalinis veterinarijos biuras apie tai nedelsdamas praneša Komisijai. Padėtį tiria Jungtinis veterinarijos komitetas, siekdamas persvarstyti šios dalies nuostatas.

7.

Šiame priede pripažįstama, kad Šveicarijoje Aujeskio liga oficialiai neaptikta. Siekdama išlaikyti šalies, kurios galvijų bandose ši liga oficialiai neaptikta, statusą, Šveicarija įsipareigoja laikytis šių reikalavimų:

a)

Šveicarijos bandų stebėsena atliekama imant kontrolinius mėginius. Mėginys turi būti tokio dydžio, kad 99 % patikimumu būtų galima teigti, kad Aujeskio liga yra užsikrėtę mažiau kaip 0,2 % bandų;

b)

apie visus įtariamus Aujeskio ligos atvejus pranešama kompetentingoms institucijoms ir atliekamas įtariamų užsikrėtus gyvūnų oficialus tikrinimas, kurį sudaro virusologinis ar serologinis tyrimas;

c)

įtarus arba diagnozavus Aujeskio ligą, nustojamas taikyti bandos, kurioje Aujeskio liga oficialiai neaptikta, statusas iki tol, kol baigsis izoliavimo laikotarpis;

d)

izoliavimo laikotarpis nutraukiamas, jei, pašalinus užsikrėtusius gyvūnus, visų veislinių gyvūnų bei reprezentatyvios dalies penimųjų gyvūnų rezultatai, atlikus du serologinius tyrimus, tarp kurių turi būti ne trumpesnis nei 21 dienos laikotarpis, yra neigiami.

Dėl pripažinto Šveicarijos statuso Sprendimo 2001/618/EB (OL L 215, 2001 8 9, p. 48) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2005/768/EB (OL L 290, 2005 11 4, p. 27), nuostatos taikomos mutatis mutandis.

Pasikeitus sąlygoms, pagal kurias šis statusas buvo pripažintas, Federalinis veterinarijos biuras apie tai nedelsdamas praneša Komisijai. Padėtį tiria Jungtinis veterinarijos komitetas, siekdamas persvarstyti šios dalies nuostatas.

8.

Klausimą dėl galimų papildomų garantijų, susijusių su užkrečiamu kiaulių gastroenteritu (TGE) ir kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromu (PRRS), kuo skubiau svarsto Jungtinis veterinarijos komitetas. Komisija Federaliniam veterinarijos biurui praneša apie klausimo svarstymo eigą.

9.

Berno universiteto Veterinarinės bakteriologijos institutas yra atsakingas už oficialius tuberkulino mėginių atlikimą Šveicarijoje, kaip apibrėžta Direktyvos 64/432/EEB B priedo 4 punkte.

10.

Berno universiteto Veterinarinės bakteriologijos institutas yra atsakingas už oficialius antigenų (bruceliozės) tyrimų atlikimą Šveicarijoje, kaip apibrėžta Direktyvos 64/432/EEB C priedo A dalyje.

11.

Kartu su galvijais ir kiaulėmis, kuriais prekiauja Bendrijos valstybės narės ir Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 64/432/EEB F priede pateiktus pavyzdžius. Taikytini šie patikslinimai:

1 pavyzdžiui:

C skirsnyje pateikti sertifikatai tikslinami taip:

4 punkto, susijusio su papildomomis garantijomis, įtraukos papildomos šia informacija:

„–

liga: infekcinis galvijų rinotracheitas,

pagal Komisijos sprendimą 2004/558/EB, kurio nuostatos taikomos mutatatis mutandis;“;

2 pavyzdžiui:

C skirsnyje pateikti sertifikatai tikslinami taip:

4 punkto, susijusio su papildomomis garantijomis, įtraukos papildomos šia informacija:

„–

liga: Aujeskio

pagal Komisijos sprendimą 2001/618/EB, kurio nuostatos taikomos mutatatis mutandis;“;

12.

Taikant šį priedą, kartu su galvijais, kuriais prekiauja Bendrijos valstybės narės ir Šveicarija, pateikiami papildomi veterinarijos sertifikatai, kuriuose pateikiamos tokios deklaracijos apie gyvūnų sveikumą:

„—

Galvijai:

identifikuojami naudojant nuolatinę identifikacijos sistemą, kuri padeda surasti jų motinines pateles ir kilmės bandą, bei nustatyti, kad jie nėra tiesioginiai įtariamų užsikrėtus ar užsikrėtusių galvijų spongiformine encefalopatija patelių palikuonys, atsivesti per dvejus metus iki ligos nustatymo;

nėra kilę iš bandos, kurioje tiriamas įtariamas galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejis;

atsivesti po 2001 m. birželio 1 d.“

II.   Avys ir ožkos

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (OL L 46, 1991 2 19, p. 19), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimu 2005/932/EB, iš dalies keičiančiu Tarybos direktyvos 91/68/EEB E priedą, atnaujinant avių ir ožkų sveikatos sertifikatų pavyzdžius (OL L 340, 2005 12 23).

1.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 27–31 straipsniai (turgūs ir parodos), 34–37 straipsniai (prekyba), 73 ir 74 straipsniai (valymas ir dezinfekavimas), 142–149 straipsniai (pasiutligė), 158–165 straipsniai (tuberkuliozė), 166–169 straipsniai (skrepi liga), 190–195 straipsniai (avių ir ožkų bruceliozė), 196–199 straipsniai (kontaginė agalaktija), 200–203 straipsniai (ožkų artritas ir encefalitas), 233–235 straipsniai (avinų bruceliozė), 297 straipsnis (turgaviečių patvirtinimas, surinkimo centrai, dezinfekavimo stotys).

2.

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Taikant Direktyvos 91/68/EEB 3 straipsnio 2 dalies 2 pastraipą, informacija pateikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

2.

Už tikrinimą vietoje atsakingas Jungtinis veterinarijos komitetas, šis tikrinimas atliekamas pagal Direktyvos 91/68/EEB 11 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

3.

Taikant šį priedą, laikoma, kad Šveicarija turi oficialiai patvirtintą statusą, kad avys ir ožkos neserga brucelioze. Siekdama išlaikyti šį statusą, Šveicarija įsipareigoja įgyvendinti Direktyvos 91/68/EEB A priedo I skyriaus II dalies 2 punkte nustatytas priemones.

Jei atsiranda ar paaštrėja avių ir ožkų bruceliozės protrūkis, Šveicarija informuoja Jungtinį veterinarijos komitetą, kad atsižvelgiant į įvykių raidą būtų imtasi būtinų priemonių.

4.

Avys ir ožkos, kuriomis prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti veterinarijos sertifikatus, atitinkančius Direktyvos 91/68/EEB E priede pateiktus pavyzdžius.

III.   Arklinių šeimos gyvūnai

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 42), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/68/EB, nustatančia gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičiančia direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičiančia Direktyvą 72/462/EEB (OL L 139, 2004 4 30, p. 320).

1.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 112–115 straipsniai (afrikinė arklių liga), 204–206 straipsniai (kergimo liga, encefalomielitas, infekcinė anemija, įnosės), 240–244 (kontaginis arklių metritas).

2.

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Taikant Direktyvos 90/426/EEB 3 straipsnį, informacija pateikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

2.

Taikant Direktyvos 90/426/EEB 6 straipsnį, informacija pateikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

3.

Už tikrinimą vietoje atsakingas Jungtinis veterinarijos komitetas, pagal Direktyvos 90/426/EEB 10 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

4.

Direktyvos 90/426/EEB B ir C priedų nuostatos mutatis mutandis taikomos Šveicarijoje.

IV.   Naminiai paukščiai ir perinti skirti kiaušiniai

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 303, 1990 10 31, p. 6), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

1.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 25 straipsnis (transportavimas), 122–125 straipsniai (paukščių gripas ir Niukaslio liga), 255–261 (Salmonella Enteritidis), 262–265 straipsniai (paukščių infekcinis laryngotracheitas).

2.

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Taikydama Direktyvos 90/539/EEB 3 straipsnį, Šveicarija pateikia Jungtiniam veterinarijos komitetui priemonių, kurių ji ketina imtis tvirtindama savo įmones, planą.

2.

Pagal Direktyvos 90/539/EEB 4 straipsnį Šveicarijos nacionalinė etaloninė laboratorija yra Berno universiteto Veterinarijos bakteriologinis institutas (Institut de bactériologie vétérinaire).

3.

Direktyvos 90/539/EEB 7 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje nustatytas reikalavimas Šveicarijai taikomas mutatis mutandis.

4.

Jei perinti skirtus kiaušinius ketinama siųsti į Bendriją, Šveicarijos institucijos įsipareigoja laikytis Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1868/77 nustatytų ženklinimo taisyklių. Šveicarijos ženklas yra „CH“.

5.

Direktyvos 90/539/EEB 9 straipsnio a punkte nustatytas reikalavimas Šveicarijai taikomas mutatis mutandis.

6.

Direktyvos 90/539/EEB 10 straipsnio a punkte nustatytas reikalavimas Šveicarijai taikomas mutatis mutandis.

7.

Direktyvos 90/539/EEB 11 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nustatytas reikalavimas Šveicarijai taikomas mutatis mutandis.

8.

Taikant šį priedą, pripažįstama, kad Šveicarija atitinka Direktyvos 90/539/EEB 12 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, susijusius su Niukaslio liga, todėl jai taikomas šalies, kurioje nereikia skiepyti nuo Niukaslio ligos, statusas. Pasikeitus kurioms nors sąlygoms, kuriomis pagrįstas šio statuso pripažinimas, Federalinis veterinarijos biuras apie tai nedelsdamas praneša Komisijai. Padėtis tiriama Jungtiniame veterinarijos komitete, siekiant persvarstyti šios dalies nuostatas.

9.

Direktyvos 90/539/EEB 15 straipsnyje daromos nuorodos į valstybę narę mutatis mutandis taikomos Šveicarijai.

10.

Kartu su naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais, kuriais prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi būti pateikti veterinarijos sertifikatai, atitinkantys Direktyvos 90/539/EEB IV priede pateiktus pavyzdžius.

11.

Siunčiant siuntas iš Šveicarijos į Suomiją arba Švediją, Šveicarijos institucijos įsipareigoja pateikti Bendrijos teisės aktais nustatytas garantijas dėl salmonelių.

V.   Akvakultūros gyvūnai ir jų produktai

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką (OL L 46, 1991 2 19, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

1.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 275–290 straipsniai (žuvų ir vėžių ligos) ir 297 straipsnis (įstaigų, zonų ir laboratorijų patvirtinimas).

2.

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Direktyvos 91/67/EEB 4 straipsnyje nurodyta informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

2.

Jungtinis veterinarijos komitetas priima sprendimus dėl galimybės taikyti Šveicarijai Direktyvos 91/67/EEB 5, 6 ir 10 straipsnius.

3.

Jungtinis veterinarijos komitetas priima sprendimus dėl galimybės taikyti Šveicarijai Direktyvos 91/67/EEB 12 ir 13 straipsnius.

4.

Taikydamos Direktyvos 91/67/EEB 15 straipsnį, Šveicarijos institucijos įsipareigoja pagal Bendrijos teisės aktų nuostatas įgyvendinti mėginių ėmimo planus ir taikyti diagnozavimo metodus.

5.

Už tikrinimą vietoje atsakingas Jungtinis veterinarijos komitetas pagal Direktyvos 91/67/EEB 17 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

6.

a)

Kai gyvos žuvys, jų kiaušiniai ar lytines ląstelės iš patvirtintos zonos teikiamos į rinką, jų lydimasis dokumentas turi atitikti Direktyvos 91/67/EEB E priedo 1 skyriuje pateiktą pavyzdį.

b)

Kai gyvos žuvys, jų kiaušiniai ar lytinės ląstelės iš patvirtinto ūkio teikiamos į rinką, jų lydimasis dokumentas turi atitikti Direktyvos 91/67/EEB E priedo 2 skyriuje pateiktą pavyzdį.

c)

Kai moliuskai iš patvirtintos pakrantės teritorijos pateikiami į rinką, jų lydimasis dokumentas turi atitikti Direktyvos 91/67/EEB E priedo 3 skyriuje pateiktą pavyzdį.

d)

Kai moliuskai iš patvirtinto ūkio teikiami į rinką, jų lydimasis dokumentas turi atitikti Direktyvos 91/67/EEB E priedo 4 skyriuje pateiktą pavyzdį.

e)

Kai ūkiuose užaugintos žuvys, moliuskai ar vėžiagyviai, jų kiaušiniai ir lytinės ląstelės, nepriklausantys rūšiai, linkusiai užsikrėsti NHI, SHV, bonamioze ar marteilioze, teikiami į rinką, jų lydimasis dokumentas turi atitikti Komisijos sprendimo 2003/390/EB I priede pateiktą pavyzdį.

f)

Kai natūralioje aplinkoje augusios gyvos žuvys, vėžiagyviai arba moliuskai, jų kiaušiniai ar lytinės ląstelės pateikiami į rinką, jų lydimasis dokumentas turi atitikti Komisijos sprendimo 2003/390/EB I priede pateiktą pavyzdį.

VI.   Galvijų embrionai

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 302, 1989 10 19, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimu 2006/60/EB, iš dalies keičiančiu Tarybos direktyvos 89/556/EEB C priedą dėl veterinarijos sertifikato pavyzdžio prekiaujant galvijų embrionais Bendrijos viduje (OL L 31, 2006 2 3, p. 24).

1.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 56–58 straipsniai (embrionų perdavimas).

2.

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE) (RS 916.443.11).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Už tikrinimą vietoje atsakingas Jungtinis veterinarijos komitetas pagal Direktyvos 89/556/EEB 15 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

2.

Galvijų embrionai, kuriais prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti gyvūnų veterinarijos sertifikatus, atitinkančius Direktyvos 89/556/EEB C priede pateiktą pavyzdį.

VII.   Galvijų sperma

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 88/407/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Bendrijos vidaus prekybai užšaldyta galvijų sperma bei jos importui (OL L 194, 1988 7 22, p. 10), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 5 d. Komisijos sprendimu 2006/16/EB, iš dalies keičiančiu Tarybos direktyvos 88/407/EEB B priedą ir Sprendimo 2004/639/EB II priedą dėl naminių galvijų spermos importo sąlygų (OL L 11, 2006 1 17, p. 21).

1.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 51–55 straipsniai (dirbtinis apvaisinimas).

2.

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Taikant Direktyvos 88/407/EEB 4 straipsnio 2 dalį laikoma, kad Šveicarijoje esančiuose centruose laikomi tik tokie gyvūnai, kurių serumo neutralizacijos reakcijos ar ELISA tyrimo rezultatas yra neigiamas.

2.

Direktyvos 88/407/EEB 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

3.

Už tikrinimą vietoje atsakingas Jungtinis veterinarijos komitetas, šis tikrinimas atliekamas pagal Direktyvos 88/407/EEB 16 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

4.

Galvijų sperma, kuria prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti veterinarijos sertifikatus, atitinkančius Direktyvos 88/407/EEB D priede pateiktą pavyzdį.

VIII.   Naminių kuilių sperma

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui (OL L 224, 1990 8 18, p. 62), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

1.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 51–55 straipsniai (dirbtinis apvaisinimas).

2.

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Direktyvos 90/429/EEB 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

2.

Už tikrinimą vietoje atsakingas Jungtinis veterinarijos komitetas pagal Direktyvos 90/429/EEB 16 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

3.

Naminių kuilių sperma, kuria prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti gyvūnų veterinarijos sertifikatus, atitinkančius Direktyvos 90/429/EEB D priede pateiktą pavyzdį.

IX.   Kitos rūšys

A.   TEISĖS AKTAI

Europos bendrija

Šveicarija

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/68/EB, nustatančia gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičiančia direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičiančia Direktyvą 72/462/EEB (OL L 139, 2004 4 30, p. 320).

2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/65/EEB (OL L 146, 2003 6 13, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 590/2006, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priede pateiktą šalių ir teritorijų sąrašą (OL L 104, 2006 4 13, p. 8).

1.

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401), visų pirma jo 51–55 straipsniai (dirbtinis apvaisinimas) ir 56–58 straipsniai (embrionų perdavimas).

2.

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11).

B.   SPECIALIOSIOS ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS

1.

Taikant šį priedą, šio skyriaus nuostatos taikomos prekybai gyvais gyvūnais, kuriems netaikomos I–V skyrių nuostatos, ir prekybai sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriems netaikomos VI–VIII skyrių nuostatos.

2.

Europos bendrija ir Šveicarija įsipareigoja nedrausti ir netaikyti apribojimų prekybai 1 dalyje nurodytais gyvais gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais dėl priežasčių, susijusių su gyvūnų sveikata, išskyrus tuos apribojimus, kurie atsiranda taikant šį priedą, visų pirma, bet kurias apsaugos priemones, kurios taikomos pagal šio priedo 20 straipsnį.

3.

I, II ir III skyriuose nenurodytų rūšių kanopiniai, kuriais prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti veterinarijos sertifikatus, atitinkančius Direktyvos 92/65/EEB E priedo pirmoje dalyje pateiktus pavyzdžius, ir dokumentus, nurodytus Direktyvos 92/65/EEB 6 straipsnio A dalies 1 punkto e papunktyje.

4.

Kiškiniai, kuriais prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti veterinarijos sertifikatus, atitinkančius Direktyvos 92/65/EEB E priedo pirmoje dalyje pateiktą pavyzdį, ir, jei reikia, Direktyvos 92/65/EEB 9 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytą pareiškimą.

Šveicarijos institucijos gali taip pritaikyti šį dokumentą, kad į jį būtų įtraukti visi Direktyvos 92/65/EEB 9 straipsnio reikalavimai.

5.

Direktyvos 92/65/EEB 9 straipsnio 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyta informacija teikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

6.

a)

Iš Bendrijos į Šveicariją siunčiamoms kačių ir šunų siuntoms taikomos Direktyvos 92/65/EEB 10 straipsnio 2 dalies nuostatos.

b)

Iš Šveicarijos į Bendrijos valstybes nares, išskyrus Jungtinę Karalystę, Airiją, Maltą ir Švediją, siunčiamoms šunų ir kačių siuntoms taikomi Direktyvos 92/65/EEB 10 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

c)

Iš Šveicarijos į Jungtinę Karalystę, Airiją, Maltą ir Švediją siunčiamoms šunų ir kačių siuntoms taikomi Direktyvos 92/65/EEB 10 straipsnio 3 dalies reikalavimai.

d)

Identifikavimo sistema nustatyta 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 998/2003 (OL L 146, 2003 6 13, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 590/2006 (OL L 104, 2006 4 13, p. 8). Naudojamas Komisijos sprendimu 2003/803/EB nustatytas pasas (OL L 312, 2003 11 27, p. 1). Gyvūno vakcinacijos arba, prireikus, pakartotinės vakcinacijos nuo pasiutligės galiojimas pripažįstamas laikantis vakciną gaminančios laboratorijos rekomendacijų pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 998/2003 5 straipsnį ir Komisijos sprendimą 2005/91/EB (OL L 31, 2005 2 4, p. 61).

7.

Avinų ir ožių rūšių sperma, avių ir ožkų rūšių kiaušialąstės ir embrionai, kuriais prekiauja Europos bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti veterinarijos sertifikatus, nustatytus Sprendimu 95/388/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 30 d. Komisijos sprendimu 2005/43/EB (OL L 20, 2005 1 22, p. 34).

8.

Arklinių šeimos gyvūnų rūšių sperma, kuria prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti Sprendime 95/307/EB nustatytą gyvūnų sertifikatą.

9.

Arklinių šeimos gyvūnų rūšių kiaušialąstės ir embrionai, kuriais prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti Sprendime 95/294/EB nustatytus gyvūnų sertifikatus.

10.

Kiaulių kiaušialąstės ir embrionai, kuriais prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti Sprendime 95/483/EB numatytus veterinarijos sertifikatus.

11.

Bičių šeimos (aviliai arba bitės motinėlės kartu su bitėmis palydovėmis), kuriais prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti veterinarijos sertifikatus, atitinkančius Direktyvos 92/65/EEB E priedo antrojoje dalyje pateiktą pavyzdį.

12.

Iš įstaigų, institutų arba centrų, patvirtintų pagal Direktyvos 92/65/EEB C priedą, kilę gyvūnai, sperma, embrionai ir kiaušialąstės, kuriais prekiauja Europos bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti veterinarijos sertifikatus, atitinkančius Direktyvos 92/65/EEB E priedo trečiojoje dalyje pateiktą pavyzdį.

13.

Taikant Direktyvos 92/65/EEB 24 straipsnį, 2 dalyje nurodyta informacija pateikiama Jungtiniam veterinarijos komitetui.

3 priedėlis

GYVŲ GYVŪNŲ, JŲ SPERMOS, KIAUŠIALĄSČIŲ IR EMBRIONŲ IMPORTAS IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ

I.   Europos bendrija: teisės aktai

A.   Kanopiniai, išskyrus arklinių šeimos gyvūnus

2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/68/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičianti direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičianti Direktyvą 72/462/EEB (OL L 139, 2004 4 30, p. 320).

B.   Arklinių šeimos gyvūnai

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą (OL L 224, 1990 8 18, p. 42), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/68/EB, nustatančia gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičiančia direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičiančia Direktyvą 72/462/EEB (OL L 139, 2004 4 30, p. 320).

C.   Naminiai paukščiai ir perinti skirti kiaušiniai

1990 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 90/539/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 303, 1990 10 31, p. 6), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

D.   Akvakultūros gyvūnai

1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką (OL L 46, 1991 2 19, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

E.   Galvijų embrionai

1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyva 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių (OL L 302, 1989 10 19, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimu 2006/60/EB, iš dalies keičiančiu Tarybos direktyvos 89/556/EEB C priedą dėl veterinarijos sertifikato pavyzdžio prekiaujant galvijų embrionais Bendrijos viduje (OL L 31, 2006 2 3, p. 24).

F.   Galvijų sperma

1988 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 88/407/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, taikomus Bendrijos vidaus prekybai užšaldyta galvijų sperma bei jos importui (OL L 194, 1988 7 22, p. 10), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 5 d. Komisijos sprendimu 2006/16/EB, iš dalies keičiančiu Tarybos direktyvos 88/407/EEB B priedą ir Sprendimo 2004/639/EB II priedą dėl naminių galvijų spermos importo sąlygų (OL L 11, 2006 1 17, p. 21).

G.   Naminių kuilių sperma

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui (OL L 224, 1990 8 18, p. 62), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (kvalifikuota balsų dauguma) (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

H.   Kiti gyvi gyvūnai

1.

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (OL L 268, 1992 9 14, p. 54), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 2004/68/EB, nustatančia gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias tam tikrų kanopinių gyvūnų importą į ir tranzitą per Bendriją, iš dalies keičiančia direktyvas 90/426/EEB ir 92/65/EEB ir pakeičiančia Direktyvą 72/462/EEB (OL L 139, 2004 4 30, p. 320).

2.

2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 92/65/EEB (OL L 146, 2003 6 13, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 590/2006, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priede pateiktą šalių ir teritorijų sąrašą (OL L 104, 2006 4 13, p. 8).

II.   Šveicarija: teisės aktai

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11).

Taikant šį priedą Šveicarijai, Ciuricho zoologijos sodas laikomas patvirtintu centru pagal Direktyvos 92/65/EEB C priedo nuostatas.

III.   Įgyvendinimo taisyklės

Federalinis veterinarijos biuras taiko tas pačias importo sąlygas, kurios nustatytos šio priedelio I skyriuje. Tačiau Jungtinis veterinarijos komitetas gali priimti griežtesnes priemones ir reikalauti papildomų garantijų. Jungtiniame veterinarijos komitete vyks konsultacijos, siekiant rasti tinkamą sprendimą.

4 priedėlis

ZOOTECHNIKA, ĮSKAITANT IR IMPORTĄ IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ

I.   Europos bendrija: Teisės aktai

A.   Galvijai

1977 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 77/504/EEB dėl grynaveislių veislinių galvijų (OL L 206, 1977 8 12, p. 8), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 807/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 36).

B.   Kiaulės

1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 88/661/EEB dėl veislinėms kiaulėms taikytinų zootechninių reikalavimų (OL L 382, 1988 12 31, p. 36), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

C.   Avys ir ožkos

1989 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 89/361/EEB dėl grynaveislių veislinių avių ir ožkų (OL L 153, 1989 6 6, p. 30).

D.   Arklinių šeimos gyvūnai

a)

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/427/EEB dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą arklinių šeimos gyvūnais (OL L 224, 1990 8 18, p. 55).

b)

1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyva 90/428/EEB dėl prekybos varžyboms skirtais arklinių šeimos gyvūnais ir nustatanti dalyvavimo varžybose sąlygas (OL L 224, 1990 8 18, p. 60).

E.   Grynaveisliai gyvūnai

1991 m. kovo 25 d. Tarybos direktyva 91/174/EEB, nustatanti zootechninius ir kilmės reikalavimus parduodant grynaveislius gyvūnus ir iš dalies keičianti Direktyvas 77/504/EEB ir 90/425/EEB (OL L 85, 1991 4 5, p. 37).

F.   Importas iš trečiųjų šalių

1994 m. birželio 23 d. Tarybos direktyva 94/28/EB, nustatanti pricipus, susijusius su zootechniniais bei genealoginiais reikalavimais, taikytinais gyvūnų, jų spermos, kiaušialąsčių bei embrionų importui iš trečiųjų šalių, ir iš dalies keičianti Direktyvą 77/504/EEB dėl grynaveislių veislinių galvijų (OL L 178, 1994 7 12, p. 66).

II.   Šveicarija: Teisės aktai

1998 m. gruodžio 7 d. potvarkis dėl galvijų auginimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.310).

III.   Įgyvendinimo taisyklės

Nepažeisdamos 5 ir 6 priedėliuose pateiktų nuostatų dėl zootechninės kontrolės, Šveicarijos institucijos įsipareigoja užtikrinti, kad importo atveju Šveicarija taikys tas pačias nuostatas, kurios yra nustatytos Tarybos direktyvoje 94/28/EB.

Iškilus sunkumams dėl prekybos, Jungtinis veterinarijos komitetas sušaukiamas vienos iš šalių prašymu.

6 priedėlis

GYVŪNINIAI PRODUKTAI.

I SKYRIUS

SEKTORIAI, KURIUOSE TAIKOMŲ STANDARTŲ LYGIAVERTIŠKUMĄ PRIPAŽĮSTA ABI ŠALYS

„Žmonėms vartoti skirti gyvūniniai produktai“

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 apibrėžtys taikomos mutatis mutandis.

 

Europos bendrijos eksportas į Šveicariją ir Šveicarijos eksportas į Europos bendriją

 

Prekybos sąlygos

Lygiavertiškumas

 

EB standartai

Šveicarijos standartai

Gyvūnų sveikata:

1.

Šviežia mėsa, įskaitant smulkintą mėsą, mėsos pusgaminius, mėsos gaminius, neperdirbtus taukus ir lydytus taukus

Naminiai kanopiniai

Naminiai neporakanopiai

Direktyva 64/432/EEB

Direktyva 2002/99/EB

Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 (1)

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401) (1)

Taip (1)

2.

Ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų mėsa, mėsos pusgaminiai, mėsos gaminiai

Ūkiuose auginami sausumos žinduoliai, išskyrus anksčiau nurodytuosius

Direktyva 64/432/EEB

Direktyva 92/118/EEB

Direktyva 2002/99/EB

Reglamentas (EB) Nr. 999/2001

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401)

Taip

Ūkiuose auginami Ratitae genties paukščiai

Kiškiniai

Direktyva 92/118/EEB

Direktyva 2002/99/EB

Taip

3.

Laukinių medžiojamųjų gyvūnų mėsa, mėsos pusgaminiai, mėsos gaminiai

Laukiniai kanopiniai

Kiškiniai

Kiti sausumos žinduoliai

Laukiniai medžiojamieji plunksnuočiai

Direktyva 2002/99/EB

Reglamentas (EB) Nr. 999/2001

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401)

Taip

4.

Šviežia paukštiena, paukštienos pusgaminiai, paukštienos gaminiai, taukai ir lydyti taukai

Paukščiai

Direktyva 92/118/EEB

Direktyva 2002/99/EB

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401)

Taip

5.

Skrandžiai, pūslės ir žarnos

Galvijai

Avys ir ožkos

Kiaulės

Direktyva 64/432/EEB

Direktyva 92/118/EEB

Direktyva 2002/99/EB

Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 (1)

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401) (1)

Taip (1)

6.

Kaulai ir kaulų produktai

Naminiai kanopiniai

Naminiai neporakanopiai

Kiti ūkiuose auginami arba laukiniai sausumos žinduoliai

Paukščiai, ratitae genties paukščiai ir laukiniai medžiojamieji plunksnuočiai

Direktyva 64/432/EEB

Direktyva 92/118/EEB

Direktyva 2002/99/EB

Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 (1)

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401) (1)

Taip (1)

7.

Perdirbti gyvūniniai baltymai, kraujas ir kraujo produktai

Naminiai kanopiniai

Naminiai neporakanopiai

Kiti ūkiuose auginami arba laukiniai sausumos žinduoliai

Paukščiai, ratitae genties paukščiai ir laukiniai medžiojamieji plunksnuočiai

Direktyva 64/432/EEB

Direktyva 92/118/EEB

Direktyva 2002/99/EB

Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 (1)

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401) (1)

Taip (1)

8.

Želatina ir kolagenas

 

Direktyva 2002/99/EB

Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 (1)

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401) (1)

Taip (1)

9.

Pienas ir pieno gaminiai

 

Direktyva 64/432/EEB

Direktyva 2002/99/EB

1966 m. liepos 1 d. įstatymas epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401)

Taip

10.

Kiaušiniai ir kiaušinių gaminiai

 

Direktyva 90/539/EEB

Direktyva 2002/99/EB

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401)

Taip

11.

Žuvininkystės produktai, dvigeldžiai moliuskai, dygiaodžiai, gaubtagyviai ir jūriniai pilvakojai

 

Direktyva 91/67/EEB

Direktyva 93/53/EEB

Direktyva 95/70/EB

Direktyva 2002/99/EB

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401)

Taip

12.

Medus

 

Direktyva 92/118/EEB

Direktyva 2002/99/EB

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401)

Taip

13.

Sraigės ir varlių kojelės

 

Direktyva 92/118/EEB

Direktyva 2002/99/EB

1966 m. liepos 1 d. įstatymas dėl epizootinių ligų (LFE) (RS 916.40)

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) (RS 916.401)

Taip


Europos bendrijos eksportas į Šveicariją ir Šveicarijos eksportas į Europos bendriją

Prekybos sąlygos

Lygiavertiškumas

EB standartai

Šveicarijos standartai

Visuomenės sveikata

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 688/2006, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III ir XI priedų nuostatas dėl galvijų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų ir nurodytos pavojingos medžiagos priežiūros Švedijoje (OL L 120, 2006 5 5, p. 10).

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 4 30, p. 55).

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206).

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL L 338, 2005 12 22, p. 1).

2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2074/2005, nustatantis įgyvendinimo priemones tam tikriems produktams pagal Reglamentą (EB) Nr. 853/2004 ir oficialios kontrolės organizavimui pagal Reglamentus (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, nukrypstantis nuo Reglamento (EB) Nr. 852/2004 bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (OL L 338, 2005 12 22, p. 27).

2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2075/2005, nustatantis specialiąsias oficialios Trichinella kontrolės mėsoje taisykles (OL L 338, 2005 12 22, p. 60).

1992 m. spalio 9 d. federacinis įstatymas dėl maisto produktų ir prekių (Maisto produktų įstatymas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 16 d. (RS 817.0).

1981 m. gegužės 27 d. potvarkis dėl gyvūnų apsaugos (OPAn) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 12 d. (RS 455.1).

1995 m. kovo 1 d. potvarkis dėl mėsos higienos kontrolės institucijų kūrimo (OFHV) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 817.191.54).

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401).

2005 m. lapkričio 23 d. potvarkis dėl pirminės gamybos (RS 916.020).

2005 m. lapkričio 23 d. potvarkis dėl gyvūnų skerdimo ir mėsos kontrolės (OAbCV) (RS 817.190).

2005 m. lapkričio 23 d. potvarkis dėl maisto produktų ir prekių (ODAlOUs) (RS 817.02).

2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (FVRD) potvarkis dėl maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų vykdymo (RS 817.025.21).

2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio ekonomikos departamento (FED) potvarkis dėl higienos pirminėje gamyboje (RS 916.020.1).

2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (FVRD) potvarkis dėl higienos (RS 817.024.1).

2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio ekonomikos departamento (FED) potvarkis dėl higienos gyvūnų skerdimo metu (OHyAb) (RS 817.190.1).

2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio vidaus reikalų departamento (FVRD) potvarkis dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817.022.108).

Taip su specialiomis sąlygomis

Specialiosios sąlygos

(1)

Žmonėms vartoti skirtiems gyvūniniams produktams, kuriais prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, taikomos tos pačios sąlygos, kurios taikomos žmonėms vartoti skirtiems gyvūniniams produktams, kuriais prekiauja vienos Bendrijos valstybės narės su kitomis. Jei reikia, prekiaujant šiais produktais pateikiami veterinarijos sertifikatai, skirti Bendrijos valstybių narių tarpusavio prekybai arba nustatyti šiuo priedu (juos galima rasti naudojantis TRACES sistema).

(2)

Šveicarija sudaro sąrašą įmonių, patvirtintų vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 31 straipsnio (įmonių įregistravimas (patvirtinimas)) nuostatomis.

(3)

Savo importuojamoms prekėms Šveicarija taiko tas pačias nuostatas, kurias šioje srityje taiko Bendrija.

(4)

Šveicarijos kompetentingos institucijos nesinaudoja Reglameno (EB) Nr. 2075/2005 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta leidžiančia nukrypti nuostata, pagal kurią galima būtų nedaryti Trichinella tyrimų. Jei norėtų pasinaudoti šia leidžiančia nukrypti nuostata, Šveicarijos kompetentingos institucijos įsipareigoja raštu pateikti Komisijai sąrašą regionų, kuriuose tikimybė, kad naminės kiaulės būtų užsikrėtusios Trichinella, yra oficialiai pripažinta nedidele. Bendrijos valstybės narės per tris mėnesius nuo šio pranešimo raštu pateikia savo pastabas Komisijai. Jei nei Komisija, nei kuri nors valstybė narė neprieštarauja, regionas pripažįstamas nedidelį Trichinella pavojų keliančiu regionu ir iš to regiono kilusioms skerdžiamoms naminėms kiaulėms neatliekamas Trichinella tyrimas. Tokiu atveju Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 3 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo I ir II skyriuose aprašyti aptikimo metodai taikomi atliekant Trichinella tyrimus. Tačiau Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 I priedo III skyriuje aprašytas trichinoskopinis tyrimas neatliekamas.

(6)

Šveicarijos kompetentingos institucijos gali taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą ir neatlikti Trichinella tyrimų penėti ir skersti laikomų naminių kiaulių skerdenoms ir mėsai nedidelėse skerdyklose.

Ši nuostata taikoma iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Taikant Federalinio ekonomikos departamento (FED) potvarkio dėl higienos gyvūnų skerdimo metu (RS 817.190.1) 8 straipsnio 3a pastraipos nuostatas ir Federalinio vidaus reikalų departamento (FVRD) potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817.022.108) 9 straipsnio 7 pastraipos nuostatas, penėjimui ir skerdimui laikomų naminių kiaulių skerdenos, mėsa, mėsos pusgaminiai, mėsos gaminiai ir perdirbti mėsos gaminiai iš tų skerdyklų ženklinami specialiu tinkamumo maistui ženklu pagal Federalinio ekonomikos departamento (FED) potvarkyje dėl higienos gyvūnų skerdimo metu (RS 817.190.1) 9 priedo 2 pastraipoje nustatytą pavyzdį. Šiais produktais negali būti prekiaujama su Bendrijos valstybėmis narėmis, remiantis Federalinio vidaus reikalų departamento (FVRD) potvarkio dėl gyvūninių maisto produktų (RS 817.022.108) 9 straipsnio a punkto ir 14 straipsnio a punkto nuostatomis.

(7)

Naminių kiaulių, laikomų penėti ir skersti:

ūkiuose, kuriuos Bendrijos valstybių narių kompetentingos institucijos pripažino neužkrėstais Trichinella ;

regionuose, kuriuose tikimybė, kad naminės kiaulės būtų užsikrėtusios Trichinella, yra oficialiai pripažinta nedidele;

skerdenoms ir mėsai, kuria prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija ir kuri nebuvo ištirta siekiant nustatyti, ar ji nėra užkrėsta Trichinella, pagal Reglamento (EB) Nr. 2075/2005 3 straipsnio nuostatas, taikomos tos pačios sąlygos, kurios taikomos Bendrijos valstybių narių tarpusavio prekybai.

(8)

Taikydamos potvarkio dėl higienos (RS 817.024.1) 2 straipsnio nuostatas, Šveicarijos kompetentingos institucijos ypatingais atvejais gali pritaikyti potvarkio dėl higienos (RS 817.024.1) 8, 10 ir 14 straipsnius:

a)

siekdamos patenkinti kalnų regionuose esančių įmonių, išvardytų 1997 m. kovo 21 d. Federalinio įstatymo dėl pagalbos investicijoms kalnų regionuose priede, poreikius.

Šveicarijos kompetentingos institucijos įsipareigoja apie tokio pritaikymo atvejus raštu pranešti Komisijai. Šiame pranešime:

išsamiai aprašomos nuostatos, kurias, Šveicarijos kompetentingų institucijų manymu, reikia pritaikyti, ir nurodomas tokio pritaikymo pobūdis;

aprašomi susiję maisto produktai bei įmonės;

paaiškinami pritaikymo tikslai (jei reikia, pateikiama atliktos rizikos analizės santrauka ir nurodomos visos priemonės, kurių reikia imtis, kad pritaikymas nekliudytų siekti potvarkyje dės higienos (RS 817.024.1) nustatytų tikslų,

pateikiama kita svarbi informacija.

Komisija ir valstybės narės per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos raštu pateikia pastabas. Jei būtina, sušaukiamas Jungtinis veterinarijos komitetas.

b)

tradicinių maisto produktų gamybai.

Šveicarijos kompetentingos institucijos įsipareigoja raštu pranešti Komisijai apie tokio pritaikymo atvejus per dvylika mėnesių nuo to laiko, kai buvo suteiktos individualios arba bendros leidžiančios nukrypti nuostatos. Kiekviename pranešime:

pateikiamas trumpas pritaikytų nuostatų aprašymas;

aprašomi susiję maisto produktai bei įmonės, ir

pateikiama kita svarbi informacija.

(9)

Komisija praneša Šveicarijai apie Bendrijos valstybėse narėse, remiantis Reglamento (EB) Nr. 852/2004 13 straipsniu, Reglamento (EB) Nr. 852/2003 10 straipsniu, Reglamento (EB) Nr. 854/2003 13 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 2074/2005 7 straipsniu, taikomas leidžiančias nukrypti nuostatas ir pritaikytas nuostatas.

(10)

Kol nėra suderinti Bendrijos ir Šveicarijos teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrų pavojingų medžiagų sąrašą, Šveicarija priėmė vidaus techninę direktyvą, kuria įsipareigojo neparduoti Bendrijos valstybėms narėms senesnių negu 24 mėnesių galvijų skerdenų su nugarkauliu ir iš jų pagamintų produktų.

„Šalutiniai gyvūniniai produktai, neskirti žmonėms vartoti“

Europos bendrijos eksportas į Šveicariją ir Šveicarijos eksportas į Europos bendriją

Prekybos sąlygos

Lygiavertiškumas

EB standartai

Šveicarijos standartai

2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL L 273, 2002 10 10, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. vasario 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 208/2006, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VI ir VIII priedus, susijusius su mėšlo perdirbimo biologinių dujų įmonėse ir komposto gamybos įmonėse standartais ir reikalavimais (OL L 036, 2006 2 8, p. 25).

2005 m. lapkričio 23 d. potvarkis dėl gyvūnų skerdimo ir mėsos kontrolės (OAbCV) (RS 817.190).

2005 m. lapkričio 23 d. Federalinio ekonomikos departamento (FED) potvarkis dėl higienos gyvūnų skerdimo metu (OHyAb) (RS 817.190.1).

1995 m. birželio 27 d. potvarkis dėl epizootinių ligų (OFE) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 23 d. (RS 916.401).

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE).

2004 m. birželio 23 d. potvarkis dėl šalutinių gyvūninių produktų pašalinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 22 d. (OESPA) (RS 916.441.22).

Taip

Specialiosios sąlygos

Importuojamiems produktams Šveicarija taiko tas pačias nuostatas, kurios pateiktos VII, VIII, X (sertifikatai) ir XI (šalys) prieduose, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 29 straipsnio reikalavimų.

Prekyba 1 ir 2 kategorijų medžiagomis uždrausta, išskyrus kai kuriuos atvejus, kai jos skirtos techniniam naudojimui, numatytam Reglamentu (EB) Nr. 1774/2002 (pereinamojo laikotarpio priemonės, nustatytos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 878/2004).

3 kategorijos medžiagos, kuriomis prekiauja Europos bendrijos valstybės narės su Šveicarija, turi turėti prekybos dokumentus ir sertifikatus, nustatytus II priedo III skirsnyje, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 7 ir 8 straipsnių reikalavimų.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 III skyrių Šveicarija pateikia atitinkamų įmonių sąrašą.

II SKYRIUS

Sektoriai, kuriems netaikomas I skyrius

I.   Bendrijos eksportas į Šveicariją

Eksportuojama tokiomis sąlygomis, kurios numatytos Bendrijos vidaus prekybai. Tačiau visais atvejais kartu su siuntomis turi būti siunčiamas kompetentingos institucijos išduotas sertifikatas, patvirtinantis, kad tų sąlygų laikomasi.

Jei reikia, sertifikatų pavyzdžiai apsvarstomi Jungtiniame veterinarijos komitete.

II.   Šveicarijos eksportas į Bendriją

Eksportas vykdomas tinkamomis sąlygomis, nustatytomis Bendrijos teisės aktais. Sertifikatų pavyzdžiai apsvarstomi Jungtiniame veterinarijos komitete.

Kol bus priimtas sprendimas dėl tų pavyzdžių, sertifikatams taikomi šiuo metu galiojantys reikalavimai.

III SKYRIUS

Sektoriaus perkėlimas iš II skyriaus į I skyrių

Kai tik Šveicarija priima teisės aktus, kurie, jos manymu, yra lygiaverčiai Bendrijos teisės aktams, klausimas perduodamas svarstyti Jungtiniam veterinarijos komitetui. Šio priedėlio I skyrius kiek galima greičiau papildomas, atsižvelgiant į atlikto tyrimo rezultatus.

10 priedėlis

TIKRINIMAS PASIENYJE IR MOKESČIAI UŽ APŽIŪRAS

I SKYRIUS

A.   Sektoriams, kuriuose taikomų standartų lygiavertiškumą pripažįsta abi šalys, taikomas tikrinimas pasienyje

Tikrinimo pasienyje pobūdis

Dažnumas

1.

Dokumentų tikrinimas

100 %

2.

Fizinis tikrinimas

1 %

B.   A skirsniui nepriklausantiems sektoriams taikomas tikrinimas pasienyje

Tikrinimo pasienyje pobūdis

Dažnumas

1.

Dokumentų tikrinimas

100 %

2.

Fizinis tikrinimas

nuo 1 % iki 10 %

C.   Specialiosios priemonės

Atkreipiamas dėmesys į EEB ir Šveicarijos jungtinio komiteto rekomendacijos Nr. 1/94 3 priedą dėl gyvūninių produktų ir gyvų gyvūnų tam tikrų veterinarinių patikrinimų ir formalumų supaprastinimo. Ši klausimą kiek galima greičiau nagrinės Jungtinis veterinarijos komitetas.

D.   Mokesčiai už apžiūras

1.

Kai sektoriuose taikomų standartų lygiavertiškumą pripažįsta abi šalys, imamai tokie mokesčiai:

1,5 EUR už vieną toną, bet ne mažiau kaip 30 EUR ir ne daugiau kaip 350 EUR už vieną siuntą.

2.

1 dalyje nenurodytiems sektoriams nustatyti tokie mokesčiai:

3,5 EUR už vieną toną, bet ne mažiau kaip 30 EUR ir ne daugiau kaip 350 EUR už vieną siuntą.

E.   Taisyklės, taikomos gyvūniniams produktams, kurie turi kirsti Europos Sąjungos arba Šveicarijos teritoriją

1.

Šveicarijos kilmės gyvūniniams produktams, kurie turi kirsti Europos Sąjungos teritoriją, taikomos šio predėlio A ir B skirsnių nuostatos dėl tikrinimo. Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnio 2 dalies c, d ir e punktų nuostatos netaikomos produktams, kuriems taikomų standartų lygiavertiškumą pripažįsta abi šalys ir kurie skirti eksportuoti iš Europos Sąjungos teritorijos, jei tai leidžiama atlikus veterinarinį patikrinimą pagal pirmiau pateiktą 2 dalį.

2.

Europos Sąjungos kilmės gyvūniniams produktams, kurie turi kirsti Šveicarijos teritoriją, taikomos nuostatos dėl tikrinimo, nustatytos pirmiau pateiktose 2 ir 3 dalyse.

F.   TRACES sistema

1.   Teisės aktai

Europos bendrija

Šveicarija

2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimas 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo ir iš dalies keičiantis Sprendimą 92/486/EEB (OL L 094, 2004 3 31, p. 63) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimu 2005/515/EB, iš dalies keičiančiu Sprendimą 2004/292/EB dėl TRACES sistemos įdiegimo ir iš dalies keičiančiu Sprendimą 92/486/EEB (OL L 187, 2005 7 19, p. 29).

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11).

2.   Specialiosios įgyvendinimo taisyklės

Remdamasi Komisijos sprendimu 2004/292/EB, Komisija, bendradarbiaudama su Federaliniu veterinarijos biuru įtraukia Šveicariją į informacinę TRACES sistemą.

Sprendimo 2004/222/EB 3 straipsnio nuostatos dėl bendrųjų veterinarinių įvežimo dokumentų registravimo informacinėje TRACES sistemoje netaikomos produktams, kuriems taikomų standartų lygiavertiškumą pripažįsta abi šalys, išskyrus produktus, kuriems taikoma Direktyvos 97/78/EB 8 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnyje nustatyta tvarka, ir tuos produktus, kuriuos patikrinus pasienyje uždraudžiama vežti per teritoriją.

Sektoriams, kuriuose taikomų standartų lygiavertiškumą pripažįsta abi šalys, priskiriamiems produktams, kuriais prekiauja Bendrijos valstybės narės su Šveicarija, taikomos tos pačios sąlygos, kaip ir produktams, kuriais vienos Bendrijos valstybės narės prekiauja su kitomis. Jei reikia, prekiaujant šiais produktais pateikiami veterinarijos sertifikatai, skirti Bendrijos valstybių narių tarpusavio prekybai arba nustatyti šiuo priedu (juos galima rasti naudojantis TRACES sistema).

Jei būtina, Jungtinis veterinarijos komitetas nustato pereinamojo laikotarpio priemones.

II SKYRIUS

IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ IMPORTUOJAMŲ PRODUKTŲ TIKRINIMAS

1.   Teisės aktai

Iš trečiųjų šalių importuojami produktai tikrinami laikantis toliau nurodytų nuostatų:

Europos bendrija

Šveicarija

1.

2004 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 136/2004, nustatantis produktų, importuojamų iš trečiųjų šalių, veterinarinių patikrinimų Bendrijos pasienio veterinarijos postuose tvarką (OL L 21, 2004 1 28, p. 11).

2.

2004 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 745/2004, nustatantis priemones, taikomas asmeniniam vartojimui skirtiems gyvūninės kilmės produktams (OL L 122, 2004 4 26, p. 1).

3.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30, p. 206).

4.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

5.

1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (OL L 24, 1998 1 30, p. 9), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

6.

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2002/99/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (OL L 18, 2003 1 23, p. 11).

1.

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE), (RS 916.443.11).

2.

1992 m. spalio 9 d. įstatymas dėl maisto produktų (LDAl) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. birželio 18 d. (RS 817.0).

3.

2005 m. lapkričio 23 d. potvarkis dėl maisto produktų ir prekių (ODAlOUs, RS 817.02).

4.

2005 m. lapkričio 23 d. potvarkis dėl maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų vykdymo (RS 817.025.21).

2.   Įgyvendinimo taisyklės

Taikant Direktyvos 97/78/EB 6 straipsnį, pasienio kontrolės punktai yra Bazelio Miulūzo oro uostas, Ferne Voltero (Ženeva) oro uostas ir Ciuricho oro uostas. Už vėlesnius pakeitimus atsakingas Jungtinis veterinarijos komitetas.

Už tikrinimą vietoje atsakingas Jungtinis veterinarijos komitetas pagal Direktyvos 97/78/EB 23 straipsnį ir įstatymo dėl epizootinių ligų 57 straipsnį.

Ypatingą Bazelio Miulūzo oro uosto ir Ferne Voltero (Ženevos) oro uosto pasienio kontrolės punktų padėtį apsvarstys Jungtinis veterinarijos komitetas per vienerius metus po šio priedėlio įsigaliojimo.

Taikydama Komisijos direktyvos 97/78/EB nuostatas, Komisija, bendradarbiaudama su Federaliniu veterinarijos biuru, įtraukia Šveicariją į informacinę TRACES sistemą pagal Komisijos sprendimą 2004/292/EB.

Veikdamos pagal Direktyvą 97/78/EB, Šveicarijos institucijos įsipareigoja rinkti mokesčius, susijusius su oficialia prekių kontrole, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VI skyriaus nuostatų ir jo V priede nustatytų minimalių įkainių.

III SKYRIUS

GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ IMPORTO IŲ TREČIŲJŲ ŠALIŲ SĄLYGOS

1.   Europos bendrija: teisės aktai

A.   VISUOMENĖS SVEIKATOS TAISYKLĖS

1.

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinanti Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 10), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL L 165, 2004 4 30, p. 1).

2.

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 688/2006, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III ir XI priedų nuostatas dėl galvijų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų ir nurodytos pavojingos medžiagos priežiūros Švedijoje (OL L 120, 2006 5 5, p. 10).

3.

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (OL L 325, 2003 12 12, p. 1).

4.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB, panaikinanti tam tikras direktyvas dėl tam tikrų žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos ir pateikimo į rinką maisto higienos ir sveikatos sąlygų ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EB bei Tarybos sprendimą 95/408/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 33).

5.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (OL L 139, 2004 04 30), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2005, nustatančiu pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti ir iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (OL L 338, 2005 12 22, p. 83).

6.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL L 139, 2004 4 30), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2076/2005, nustatančiu pereinamojo laikotarpio priemones Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004 įgyvendinti ir iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 (OL L 338, 2005 12 22, p. 83).

B.   GYVŪNŲ SVEIKATOS TAISYKLĖS

1.

1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyva 91/67/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių akvakultūros gyvūnų ir jų produktų teikimą į rinką (OL L 46, 1991 2 19, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003, suderinančiu su Sprendimu 1999/468/EB nuostatas, susijusias su komitetais, padedančiais Komisijai naudotis savo įgyvendinimo įgaliojimais, nustatytais Tarybos dokumentuose, priimtuose vadovaujantis konsultavimosi procedūra (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

2.

1993 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 93/53/EEB, nustatanti minimalias Bendrijos tam tikrų žuvų ligų kontrolės priemones (OL L 175, 1993 7 19, p. 23), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Aktu dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų – II priedas: Stojimo akto 20 straipsnyje nurodytas sąrašas – 6. Žemės ūkis – B. Veterinarijos ir fitosanitariniai teisės aktai – I. Veterinarijos teisės aktai (OL L 236, 2003 9 23, p. 381).

3.

1992 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 92/118/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius produktų, kuriems netaikomi minėti reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje, ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, Direktyvoje 90/425/EEB, prekybą Bendrijoje ir jų importą į Bendriją (OL L 062, 1993 3 15, p. 49), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB panaikinančia tam tikras direktyvas dėl tam tikrų žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos ir pateikimo į rinką maisto higienos ir sveikatos sąlygų ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EB bei Tarybos sprendimą 95/408/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 33).

4.

2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 688/2006, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 III ir XI priedų nuostatas dėl galvijų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų ir nurodytos pavojingos medžiagos priežiūros Švedijoje (OL L 120, 2006 5 5, p. 10).

5.

2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL L 273, 2002 10 10, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. vasario 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 208/2006, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 VI ir VIII priedus, susijusius su mėšlo perdirbimo biologinių dujų įmonėse ir komposto gamybos įmonėse standartais ir reikalavimais (OL L 36, 2006 2 8, p. 25).

6.

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2002/99/EB, nustatanti gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (OL L 18, 2003 1 23, p. 11).

2.   Šveicarija: teisės aktai

1988 m. balandžio 20 d. potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (OITE).

3.   Įgyvendinimo taisyklės

Federalinis veterinarijos biuras taiko tas pačias importo sąlygas, kurios nustatytos šio priedelio 3 skyriaus 1 punkte. Tačiau Jungtinis veterinarijos komitetas gali priimti griežtesnes priemones ir reikalauti papildomų garantijų. Jungtiniame veterinarijos komitete vyks konsultacijos, siekiant rasti tinkamą sprendimą.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Šio priedėlio nuostatos bus persvarstytos Jungtiniame veterinarijos komitete per metus nuo jų įsigaliojimo.


(1)  Jungtinis veterinarijos komitetas persvarstys teisės aktų, reglamentuojančių avių ir ožkų USE stebėjimą, panašumo pripažinimą.