SUSITARIMAS

tarp Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos dėl readmisijos

ŠALYS,

EUROPOS BENDRIJA, toliau – Bendrija,

RUSIJOS FEDERACIJA

NUSPRENDUSIOS stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, kuriuo siekiama veiksmingiau kovoti su nelegalia imigracija,

VADOVAUDAMOSI Bendrijos ir jos valstybių narių 1994 m. birželio 24 d. Korfuse pasirašytu partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu su Rusijos Federacija, ypač į jo 84 straipsnį ir bendra deklaracija dėl Baigiamojo akto 26, 32 ir 37 straipsnių,

REMDAMOSI bendru pranešimu, dėl kurio buvo susitarta 2003 m. gegužės 31 d. įvykusiame Sankt Peterburgo aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame skelbiama, kad Europos Sąjunga ir Rusijos Federacija sutaria laiku baigti derybas dėl readmisijos susitarimo,

NORĖDAMOS šiuo Susitarimu ir savitarpiškumo pagrindu nustatyti greitą ir veiksmingą asmenų, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo, buvimo ar gyvenimo Rusijos Federacijos teritorijoje arba kurioje nors Europos Sąjungos valstybėje narėje sąlygų, tapatybės nustatymo ir grąžinimo tvarką, taip pat bendradarbiaujant palengvinti tokių asmenų tranzitą,

PABRĖŽDAMOS, kad šiuo Susitarimu nepažeidžiamos Bendrijos, Europos Sąjungos valstybių narių ir Rusijos Federacijos teisės, įsipareigojimai ir atsakomybė pagal tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinių žmogaus teisių įstatymų normas, kurias ypač patvirtina 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, 1951 m. liepos 28 d. Konvencija dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. sausio 31 d. protokolas dėl pabėgėlių statuso, 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei jos 1963 m. rugsėjo 16 d. protokolas Nr. 4 ir 1984 m. gruodžio 10 d. Konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą,

ATSIŽVELGDAMOS į Protokolą dėl Danijos pozicijos, pridėtą prie 1992 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos sutarties ir 1957 m. kovo 25 d. Europos bendrijos steigimo sutarties ir patvirtindamos, kad šio susitarimo nuostatos netaikomos Danijos Karalystei,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame Susitarime:

a)	readmisija – prašančioji valstybė perduoda, o prašomoji valstybė priima asmenis (prašomosios valstybės piliečius, trečiosios šalies piliečius arba asmenis be pilietybės), kurie, remiantis šio Susitarimo nuostatomis, buvo sulaikyti nelegaliai patekę, esantys arba gyvenantys prašančioje valstybėje;

b)	valstybė narė – tai bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė, išskyrus Danijos Karalystę;

c)	valstybės narės pilietis – tai bet kuris asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, kaip nustatyta Bendrijos;

d)	Rusijos Federacijos pilietis arba Rusijos pilietis – tai bet kuris asmuo, pagal Rusijos Federacijos teisės aktus turintis Rusijos Federacijos pilietybę;

e)	trečiosios šalies pilietis – bet kuris asmuo, turintis kitą nei Rusijos Federacijos ar vienos iš valstybių narių pilietybę;

f)	asmuo be pilietybės – bet kuris asmuo, neturintis Rusijos Federacijos ar vienos iš valstybių narių pilietybės, ir neturintis jokios kitos valstybės pilietybės įrodymų;

leidimas gyventi – tai bet kurios rūšies Rusijos Federacijos arba kurios nors valstybės narės išduotas oficialus leidimas, suteikiantis teisę asmeniui gyventi Rusijos Federacijos arba vienos iš valstybių narių teritorijoje. Tokiu leidimu nelaikomas laikinas leidimas likti minėtų valstybių teritorijoje, kol nagrinėjami prašymai suteikti prieglobstį arba leidimą gyventi;

viza – Rusijos Federacijos arba vienos iš valstybių narių išduotas leidimas arba priimtas sprendimas, reikalingas norint atvykti į jos teritoriją arba vykti per Rusijos Federacijos arba vienos iš valstybių narių teritoriją tranzitu. Ši sąvoka neapima ypatingos oro uosto tranzitinės vizos kategorijos;

i)	prašančioji valstybė – tai valstybė (Rusijos Federacija arba viena iš valstybių narių), kuri pateikia readmisijos paraišką pagal šio Susitarimo III skirsnį arba tranzito paraišką pagal šio Susitarimo IV skirsnį;

j)	prašomoji valstybė – tai valstybė (Rusijos Federacija arba viena iš valstybių narių), kuriai pateikiama readmisijos paraiška pagal šio Susitarimo III skirsnį arba tranzito paraiška pagal šio Susitarimo IV skirsnį;

kompetentinga institucija – tai bet kuri Rusijos Federacijos arba vienos iš valstybių narių nacionalinė institucija, kuriai patikėta įgyvendinti šį Susitarimą, kaip numatyta tarp Rusijos Federacijos ir atskiros valstybės narės pagal šio Susitarimo 20 straipsnio 1 dalies a punktą sudarytame dvišaliame įgyvendinimo protokole;

l)	pasienio regionas – tai sritis, kuri tęsiasi iki 30 kilometrų nuo bendros valstybės narės ir Rusijos Federacijos sausumos sienos bei valstybių narių ir Rusijos Federacijos jūrų uostų teritorijos, įskaitant muitinės zonas, ir valstybės narės bei Rusijos Federacijos tarptautiniai oro uostai;

m)	sienos kirtimo punktas – tai bet kuris kirtimo punktas, kuriame valstybės narės arba Rusijos Federacija leidžia kirsti savo sausumos arba jūros sienas, įskaitant tarptautinius oro uostus ir jūrų uostus;

n)	tranzitas – tai trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės kelionė per prašomosios valstybės teritoriją, keliaujant iš prašančiosios valstybės į paskirties valstybę.

I SKIRSNIS

RUSIJOS FEDERACIJOS READMISIJOS ĮSIPAREIGOJIMAI

2 straipsnis

Rusijos piliečių readmisija

1. Rusijos Federacija valstybės narės prašymu ir pagal šiame Susitarime išdėstytą procedūrą, priima atgal visus asmenis, kurie netenkina arba jau nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo prašančiosios valstybės narės teritorijoje sąlygų, jeigu nustatoma, kad, pagal šio Susitarimo 9 straipsnį, toks asmuo yra Rusijos Federacijos pilietis.

Ta pati nuostata taikoma nelegaliai patekusiems arba gyvenantiems asmenims, pateikimo į valstybės narės teritoriją turėjusiems Rusijos Federacijos pilietybę, bet vėliau jos atsisakiusiems pagal Rusijos Federacijos įstatymus ir neįgijusiems tos valstybės narės ar bet kurios kitos šalies pilietybės arba leidimo gyventi.

2. Rusijos Federacijai patenkinus readmisijos paraišką, kompetentinga Rusijos Federacijos diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga, prireikus ir nedelsdama, neatsižvelgdama į grąžinamo atgal asmens valią, išduoda jam grąžinti reikalingą kelionės dokumentą, galiojantį ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių minimas asmuo negali būti perduotas per iš pradžių išduoto kelionės dokumento galiojimo laiką, kompetentinga Rusijos Federacijos diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga nedelsdama išduoda tiek pat laiko galiojantį naują kelionės dokumentą.

3 straipsnis

Trečiosios šalies piliečių ir asmenų be pilietybės readmisija

1. Rusijos Federacija valstybės narės prašymu ir pagal šiame Susitarime išdėstytą procedūrą, priima atgal visus trečiosios šalies piliečius arba asmenis be pilietybės, kurie netenkina arba jau nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo prašančiosios valstybės narės teritorijoje sąlygų, jeigu įrodoma, kad, pagal šio Susitarimo 10 straipsnį, toks asmuo:

a)	readmisijos paraiškos pateikimo metu ir tiesiogiai iš valstybės narės bandydamas patekti arba patekęs į valstybės narės teritoriją turėjo Rusijos Federacijos išduotą vizą; arba

b)	readmisijos paraiškos pateikimo metu turėjo Rusijos Federacijos išduotą galiojantį leidimą gyventi; arba

c)	neteisėtai atvyko į valstybės narės teritoriją tiesiai iš Rusijos Federacijos teritorijos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas readmisijos įsipareigojimas netaikomas, jeigu:

a)	trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės vyksta tiktai tranzitu per Rusijos Federacijos tarptautinį oro uostą, neišeidamas iš jo tranzitinės salės; arba

b)	prašančioji valstybė narė arba kita valstybė narė išdavė vizą arba leidimą gyventi trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės, išskyrus tuos atvejus, kai tas asmuo turi Rusijos Federacijos išduotą vizą arba leidimą gyventi, kurio galiojimo laikas yra ilgesnis;

c)	trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės turėjo teisę be vizos lankytis prašančiosios valstybės narės teritorijoje.

3. Rusijos Federacijai patenkinus readmisijos paraišką, prašančioji valstybė narė išduoda atitinkamam asmeniui Rusijos Federacijoje pripažįstamą kelionės dokumentą (išsiuntimui naudojamas tipinis ES kelionės dokumentas, atitinkantis 1994 m. lapkričio 30 d. ES Tarybos rekomendacijoje nurodytą formą).

II SKIRSNIS

BENDRIJOS READMISIJOS ĮSIPAREIGOJIMAI

4 straipsnis

Valstybių narių piliečių readmisija

1. Valstybė narė Rusijos Federacijos prašymu ir pagal šiame Susitarime išdėstytą procedūrą, priima atgal visus asmenis, kurie netenkina arba jau nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo Rusijos Federacijos teritorijoje sąlygų, jeigu nustatoma, kad, pagal šio Susitarimo 9 straipsnį, toks asmuo yra šios valstybės narės pilietis.

Ta pati nuostata taikoma nelegaliai patekusiems arba gyvenantiems asmenims, patekimo į Rusijos Federacijos teritoriją metu turėjusiems valstybės narės pilietybę, bet vėliau jos atsisakiusiems pagal valstybės narės įstatymus ir neįgijusiems Rusijos Federacijos ar bet kurios kitos šalies pilietybės arba leidimo gyventi.

2. Valstybei narei patenkinus readmisijos paraišką, kompetentinga atitinkamos valstybės narės diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga, prireikus ir nedelsdama, neatsižvelgdama į grąžintino asmens valią, išduoda jam grąžinti reikalingą kelionės dokumentą, galiojantį ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių atitinkamas asmuo negali būti perduotas per iš pradžių išduoto kelionės dokumento galiojimo laiką, atitinkama valstybė narė nedelsdama išduoda tiek pat laiko galiojantį naują kelionės dokumentą.

5 straipsnis

Trečiosios šalies piliečių ir asmenų be pilietybės readmisija

1. Valstybė narė, Rusijos Federacijos prašymu ir pagal šiame Susitarime išdėstytą procedūrą, priima atgal visus trečiosios šalies piliečius arba asmenis be pilietybės, kurie netenkina arba jau nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo Rusijos Federacijos teritorijoje sąlygų, jeigu įrodoma, kad, pagal šio Susitarimo 10 straipsnį, toks asmuo:

a)	readmisijos paraiškos pateikimo metu ir tiesiai iš valstybės narės bandydamas patekti arba patekęs į Rusijos Federacijos teritoriją turėjo prašomos valstybės narės išduotą vizą; arba

b)	readmisijos paraiškos pateikimo metu turėjo valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi; arba

c)	neteisėtai atvyko į Rusijos Federacijos teritoriją tiesiai iš valstybės narės teritorijos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas readmisijos įsipareigojimas netaikomas, jeigu:

a)	trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės vyksta tiktai tranzitu per prašomosios valstybės narės tarptautinį oro uostą, neišeidamas iš jo tranzitinės salės;

b)	Rusijos Federacija išdavė vizą arba leidimą gyventi trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės, išskyrus tuos atvejus, kai tas asmuo turi prašomos valstybės narės išduotą vizą arba leidimą gyventi, kurio galiojimo laikas yra ilgesnis;

c)	trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės turėjo teisę be vizos lankytis Rusijos Federacijos teritorijoje.

3. Šio straipsnio 1 dalyje minimas įsipareigojimas dėl readmisijos taikomas valstybei narei, išdavusiai vizą arba leidimą gyventi. Jeigu vizą arba leidimą gyventi išdavė dvi ar daugiau valstybių narių, šio straipsnio 1 dalyje minimas readmisijos įsipareigojimas skiriamas ilgesnį laiką galiojantį dokumentą išdavusiai valstybei narei arba, jeigu vieno ar kelių dokumentų galiojimo laikas jau pasibaigęs – tai, kurios dokumentas dar galioja. Jeigu visų dokumentų galiojimo laikas jau yra pasibaigęs, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įsipareigojimas priimti atgal yra skirtas valstybei narei, išdavusiai dokumentą, kurio galiojimo pasibaigimo data yra vėliausia.

4. Valstybei narei patenkinus readmisijos paraišką, Rusijos Federacija išduoda grąžintinam asmeniui atitinkamoje valstybėje narėje pripažįstamą kelionės dokumentą.

III SKIRSNIS

READMISIJOS PROCEDŪRA

6 straipsnis

Readmisijos paraiška

1. Pagal 2 dalį, prašomosios valstybės kompetentingai institucijai turi būti pateikiama readmisijos paraiška perduodant grąžintiną asmenį remiantis šio Susitarimo 2–5 straipsniuose nurodytais įsipareigojimais.

2. Nukrypstant nuo šio Susitarimo 2–5 straipsnių nuostatų, readmisijos paraiškos nereikės tais atvejais, kai grąžintinas asmuo turi galiojantį nacionalinį pasą ir, jei toks asmuo yra trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, turi galiojančią vizą arba leidimą gyventi šalyje, kuri turi jį arba ją priimti atgal.

3. Jei asmuo buvo sulaikytas prašančiosios valstybės pasienio regione neteisėtai kirtęs sieną atvykdamas tiesiai iš prašomosios valstybės teritorijos, prašančioji valstybė gali pateikti readmisijos paraišką per 2 darbo dienas po asmens sulaikymo (supaprastinta procedūra).

7 straipsnis

Readmisijos paraiškų turinys

1. Bet kuriame prašyme priimti atgal pateikiama tokia informacija:

a)	atitinkamo asmens anketiniai duomenys (pvz., vardai, pavardės, gimimo data ir, jei įmanoma, gimimo vieta bei paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta);

b)	įrodymai dėl pilietybės, neteisėto atvykimo bei gyvenimo ir trečiosios šalies piliečių bei asmenų be pilietybės readmisijos pagrindimas, kaip nurodyta šio Susitarimo 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje.

2. Kiek įmanoma, readmisijos paraiškoje taip pat turėtų būti ši informacija:

a)	patvirtinimas, nurodantis, kad atgal perduodamam asmeniui gali prireikti pagalbos ar priežiūros su sąlyga, jei atitinkamas asmuo aiškiai pritarė tokiam tvirtinimui;

b)	bet kokia kita apsaugos ar saugumo priemonė, kuri gali būti būtina individualaus perdavimo atveju.

3. Readmisijos paraiškoms naudojama kaip šio Susitarimo 1 priedas pridėta bendra forma.

8 straipsnis

Atsakymas į readmisijos paraišką

Atsakymas į readmisijos paraišką pateikiamas raštu.

9 straipsnis

Įrodymai dėl pilietybės

1. Pagal šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį, pilietybė gali būti įrodyta bent vienu iš šio Susitarimo 2 priede išvardytų dokumentų, net jeigu jo galiojimo laikas yra pasibaigęs. Jeigu tokie dokumentai pateikiami, valstybės narės ir Rusijos Federacija abipusiškai pripažįsta pilietybę nereikalaudamos tolesnio patikrinimo.

2. Jei pilietybė negali būti įrodyta šio Susitarimo 2 priede išvardytais dokumentais, pilietybė pagal šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį gali būti įrodyta bent vienu šio Susitarimo 3 priede išvardytų dokumentų, net jeigu yra pasibaigęs jo galiojimo laikas.

—	Jei pateikiami šio Susitarimo 3 A priede išvardyti dokumentai, valstybės narės ir Rusijos Federacija abipusiškai laiko, kad pilietybė yra nustatyta, nebent jos gali įrodyti kitaip,

—	jei pateikiami šio Susitarimo 3 B priede išvardyti dokumentai, valstybės narės ir Rusijos Federacija abipusiškai laiko, kad dėl to reikia pradėti atitinkamą patikrinimą.

3. Pilietybė negali būti įrodoma naudojantis suklastotais dokumentais.

4. Jei nepateikiama nė vieno iš 2 ir 3 prieduose išvardytų dokumentų, Rusijos Federacijos arba atitinkamos valstybės narės kompetentinga diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga paprašius susitaria su prašančiosios šalies kompetentingomis institucijomis dėl neatidėliotino pokalbio su grąžintinu asmeniu siekiant nustatyti jo pilietybę. Tokių apklausų procedūra nustatoma šio Susitarimo 20 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo protokoluose.

10 straipsnis

Trečiosios šalies piliečių ir asmenų be pilietybės įrodymai

1. Įrodymas, kad yra 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių grąžinti trečiosios šalies piliečius ir asmenis be pilietybės, gali būti pateikiamas bent vienu dokumentu, nurodytu šio Susitarimo 4 priede. Valstybės narės ir Rusijos Federacija abipusiškai pripažįsta kiekvieną tokį įrodymą nereikalaudamos tolesnio patikrinimo.

2. Netiesioginis įrodymas, kad yra 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių grąžinti trečiosios šalies piliečius ir asmenis be pilietybės, gali būti pateikiamas bent vienu dokumentu, nurodytu šio Susitarimo 5 priede.

—	Jei pateikiami šio Susitarimo 5 A priede išvardyti įrodymai, valstybės narės ir Rusijos Federacija abipusiškai laiko, kad sąlygos yra nustatytos, nebent jos gali įrodyti kitaip,

—	jei pateikiami šio Susitarimo 5 B priede išvardyti įrodymai, valstybės narės ir Rusijos Federacija laiko, kad dėl to reikia pradėti atitinkamą patikrinimą.

3. Trečiosios šalies piliečių ir asmenų be pilietybės readmisija negali būti grindžiama suklastotais dokumentais.

4. Atvykimo, buvimo arba gyvenimo neteisėtumas nustatomi remiantis atitinkamo asmens kelionės dokumentais, kuriuose trūksta prašančiosios valstybės teritorijoje reikalingos vizos ar leidimo gyventi. Tinkamai motyvuotas prašančiosios valstybės pareiškimas, kad atitinkamas asmuo neturi reikiamų kelionės dokumentų, vizos ar leidimo gyventi, taip pat yra neteisėto atvykimo, buvimo ar gyvenimo prima facie įrodymas.

11 straipsnis

Terminai

1. Prašomosios valstybės kompetentingai institucijai readmisijos paraiška turi būti pateikta ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai prašančiosios valstybės kompetentinga institucija gavo informaciją, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės netenkina arba jau nebetenkina galiojančių atvykimo, buvimo arba gyvenimo sąlygų.

2. Atsakymas į readmisijos paraišką turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo tos dienos, kurią patvirtinamas readmisijos paraiškos gavimas. Nepažeidžiant konkrečios tvarkos, dėl kurios bus susitarta pagal 20 straipsnį sudarant įgyvendinimo protokolus, esant teisinėms ar faktinėms kliūtims pateikti atsakymą laiku ir pateikus tinkamai motyvuotą prašymą, terminas gali būti pratęstas iki 60 kalendorinių dienų.

3. Jei readmisijos paraiška pateikiama pagal šio Susitarimo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytą supaprastintą procedūrą, atsakymas turi būti pateiktas per 2 darbo dienas (kaip apibrėžta prašomosios valstybės teisės aktais) nuo tos dienos, kurią patvirtinamas readmisijos paraiškos gavimas.

4. Pasibaigus šiam šio straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytam terminui laikoma, kad dėl perdavimo buvo susitarta.

5. Atitinkamas asmuo perduodamas per 90 kalendorinių dienų. Jei perdavimas atliekamas pagal supaprastintą procedūrą, kaip numatyta šio Susitarimo 6 straipsnio 3 dalyje, atitinkamas asmuo perduodamas per 2 darbo dienas. Pateikus tinkamai motyvuotą prašymą šis terminas gali būti pratęstas tiek, kiek reikia laiko teisinėms ar praktinėms kliūtims pašalinti. Šioje dalyje nustatytas terminas prasideda nuo tos dienos, kurią gaunamas teigiamas atsakymas į readmisijos prašymą.

12 straipsnis

Atsisakymas patenkinti readmisijos paraišką

Atsisakius patenkinti readmisijos prašymą, pateikiamos priežastys.

13 straipsnis

Perdavimo būdai ir transporto priemonės

1. Prieš perduodamos asmenį, Rusijos Federacijos ir valstybės narės kompetentingos institucijos iš anksto sudaro susitarimus raštu dėl perdavimo datos, sienos kirtimo punkto ir galimos pareigūnų palydos.

2. Perdavimui atlikti galimos visos – oro, sausumos arba jūrų – transporto priemonės. Grąžinimas oro transportu nėra apribojamas tuo, kad būtų naudojamasi tik prašančiosios šalies nacionalinio vežėjo arba personalo paslaugomis, grąžinti galima reguliariaisiais arba užsakomaisiais skrydžiais.

IV SKIRSNIS

TRANZITO OPERACIJOS

14 straipsnis

Bendrieji principai

1. Valstybės narės ir Rusijos Federacija turi leisti trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės tranzitą tik tais atvejais, kai tokie asmenys negali būti tiesiogiai grąžinti į paskirties valstybę.

2. Rusijos Federacija leidžia trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės tranzitą, jeigu to prašo valstybė narė, o valstybė narė suteikia leidimą trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės tranzitui, jeigu to prašo Rusijos Federacija, jei užtikrinama tolesnė kelionė per kitas tranzito valstybes bei paskirties valstybės priėmimas.

3. Rusijos Federacija arba valstybė narė gali atsisakyti perduoti tranzitu:

jei rizikuojama, kad paskirties valstybėje arba kitoje tranzito valstybėje trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės gali būti kankinamas, su juo gali būti elgiamasi arba jis gali būti baudžiamas žiauriai, nežmoniškai ar žeminančiai, jam gali būti įvykdyta mirties bausmė arba jis gali būti persekiojamas dėl savo rasės, religijos, tautybės, priklausymo kokiai nors socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų; arba

b)	jei prašomojoje valstybėje arba kitoje tranzito valstybėje trečiosios šalies piliečiui arba asmeniui be pilietybės bus taikoma baudžiamoji atsakomybė ar sankcijos; arba

c)	dėl visuomenės sveikatos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos arba kitų prašomosios valstybės nacionalinių interesų.

4. Rusijos Federacija arba valstybė narė gali atšaukti bet kurį išduotą leidimą, jeigu vėliau susidaro arba išaiškėja šio straipsnio 3 dalyje minimos aplinkybės, kurios trukdo vykdyti tranzito operaciją, arba jeigu negali būti užtikrinta tolesnė kelionė galimose tranzito valstybėse arba paskirties valstybės readmisija. Tokiu atveju prašančioji valstybė prireikus ir nedelsdama susigrąžina trečiosios šalies pilietį arba asmenį be pilietybės.

15 straipsnis

Tranzito procedūra

1. Tranzito operacijų paraiška turi būti pateikta raštu kompetentingoms institucijoms ir joje turi būti ši informacija:

a)	tranzito rūšis (oro, sausumos ar jūrų transportu), kitos galimos tranzito valstybės ir numatoma galutinė paskirties vieta;

b)	atitinkamo asmens anketiniai duomenys (pvz., vardas, pavardė, gimimo data ir, jei įmanoma, gimimo vieta, pilietybė, kelionės dokumento rūšis ir numeris);

c)	numatomas sienos kirtimo punktas, perdavimo laikas ir galimas pareigūnų palydos naudojimas;

d)	deklaracija apie tai, kad, prašančiosios valstybės požiūriu, laikomasi šio Susitarimo 14 straipsnio 2 dalies sąlygų ir tai, kad nežinomos jokios atsisakymo pagal šio Susitarimo 14 straipsnio 3 dalį priežastys.

Tranzito operacijų paraiškoms naudojama bendra forma, pridėta prie šio Susitarimo kaip 6 priedas.

2. Prašomoji valstybė raštu informuoja priėmimo prašančios valstybės kompetentingas institucijas, patvirtindama sienos kirtimo punktą bei numatomą priėmimo laiką, arba informuoja ją apie atsisakymą priimti bei nurodo tokio atsisakymo priežastis.

3. Jeigu tranzito operacija vykdoma oru, priimtinam atgal asmeniui bei galimai palydai netaikomas reikalavimas gauti konkrečią oro uosto tranzitinę vizą.

4. Prašomosios valstybės kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į abipuses konsultacijas, dalyvauja tranzito operacijose, visų pirma prižiūrėdamos atitinkamus asmenis bei sudarydamos tam tinkamas sąlygas.

V SKIRSNIS

IŠLAIDOS

16 straipsnis

Transporto ir tranzito išlaidos

Nepažeidžiant kompetentingų institucijų teisės susigrąžinti su readmisija susijusias išlaidas iš priimtino atgal asmens arba trečiųjų šalių, prašančioji valstybė apmoka visas su readmisija arba tranzito operacijomis susijusias transporto išlaidas iki prašomosios valstybės sienos kirtimo punkto.

VI SKIRSNIS

DUOMENŲ APSAUGA

17 straipsnis

Duomenų apsauga

Asmens duomenys pranešami tik tada, kai toks pranešimas yra būtinas tam, kad konkrečiu atveju Rusijos Federacijos arba valstybės narės kompetentingos institucijos įgyvendintų šį Susitarimą. Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos, konkrečiu atveju pranešdamos, apdorodamos ir tvarkydamos asmens duomenis, laikysis atitinkamų Rusijos Federacijos teisės aktų, o valstybės narės kompetentingos institucijos laikysis Direktyvos 95/46/EB nuostatų ir šia direktyva vadovaujantis šios valstybės narės priimtais teisės aktais. Papildomai taikomi šie principai:

a)	asmens duomenys turi būti tvarkomi sąžiningai ir teisėtai;

b)	asmens duomenys turi būti renkami konkrečiam, aiškiam ir teisėtam šio Susitarimo įgyvendinimo tikslui ir negali būti toliau tvarkomi su šiuo tikslu nesuderinamu būdu;

asmens duomenys turi būti pakankami, tinkami ir jų neturi būti pernelyg daug tam tikslui, dėl kurio jie renkami ir (arba) toliau tvarkomi; visų pirma perduoti asmens duomenys gali būti susiję tik su:

—	perduodamo asmens anketiniais duomenimis (pvz., pavardė, vardas, bet kurios buvusios pavardės ir vardai, kiti asmens naudojami vardai (kiti vardai, kuriais asmuo žinomas) arba slapyvardžiai, gimimo data ir vieta, lytis, dabartinė ir ankstesnė pilietybė),

—	asmens tapatybės kortele arba pasu (tipas, numeris, galiojimo laikas, išdavimo data, išduodanti institucija, išdavimo vieta),

—	sustojimo vietomis ir kelionės maršrutais,

—	kita informacija, kurios reikia nustatyti perduodamo asmens tapatybei arba išnagrinėti readmisijos reikalavimus vadovaujantis šia Sutartimi;

d)	asmens duomenys turi būti tikslūs ir, kai būtina, atnaujinami;

e)	asmens duomenys turi būti laikomi tokioje formoje, kuri leistų nustatyti duomenų subjektus per ne ilgesnį nei būtina laiką, numatytą tam tikslui, dėl kurio duomenys buvo renkami arba dėl kurio jie yra toliau tvarkomi;

asmens duomenis pranešančioji institucija ir kompetentinga gaunančioji institucija imasi visų įmanomų priemonių, kad būtų tinkamai užtikrinamas asmens duomenų taisymas, ištrynimas ar blokavimas tada, jei tvarkymas neatitiktų šio straipsnio c ir d punktų nuostatų, o visų pirma – jei tie duomenys būtų nepakankami, netinkami, netikslūs arba tvarkymo tikslu jų būtų pernelyg daug. Tai apima pranešimą kitai Šaliai apie bet kokį tokių duomenų taisymą, trynimą ar blokavimą;

g)	paprašius, asmens duomenis gaunančioji kompetentinga institucija praneša kompetentingai asmens duomenis pranešančiajai institucijai apie perduotų duomenų panaudojimą ir rezultatus, gautus iš šių duomenų;

h)	asmens duomenys gali būti perduodami tik kompetentingai institucijai, kuriai patikėta įgyvendinti šį Susitarimą. Norint juos toliau pranešti kitoms įstaigoms, reikalingas išankstinis kompetentingos duomenis perduodančios institucijos sutikimas;

i)	asmens duomenis pranešančios ir gaunančios kompetentingos institucijos įpareigojamos raštiškai įregistruoti asmens duomenų pranešimą ir gavimą.

VII SKIRSNIS

ĮGYVENDINIMAS IR TAIKYMAS

18 straipsnis

Ryšys su kitais tarptautiniais susitarimais

1. Šis Susitarimas nepažeidžia teisių, įsipareigojimų ir atsakomybės, kylančių iš Bendrijai, valstybėms narėms ir Rusijos Federacijai taikomos tarptautinės teisės, ypač:

a)	1951 m. liepos 28 d. Konvencijos ir 1967 m. sausio 31 d. protokolo dėl pabėgėlių statuso;

b)	1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos;

c)	1984 m. gruodžio 10 d. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą;

d)	tarptautinių sutarčių dėl ekstradicijos ir tranzito;

e)	užsienio piliečių readmisijos taisykles nustatančių daugiašalių tarptautinių sutarčių, tokių kaip 1944 m. gruodžio 7 d. Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija.

2. Šio Susitarimo nuostatos turi viršenybę prieš bet kokias dvišales readmisijos sutartis ar susitarimus, kurie, vadovaujantis 20 straipsniu, buvo ar gali būti sudaryti tarp atskirų valstybių narių ir Rusijos Federacijos, tiek, kiek šių sutarčių ar susitarimų nuostatos apima klausimus, kurie yra reglamentuojami šiuo Susitarimu.

3. Nė viena šios Sutarties nuostata neužkerta kelio sugrąžinti asmenį pagal kitus formalius arba neformalius susitarimus.

19 straipsnis

Jungtinis readmisijos komitetas

1. Šalys įsteigia Jungtinį readmisijos komitetą (toliau – komitetas), kurio užduotis pirmiausia bus:

a)	kontroliuoti, kaip taikomas ši Susitarimas;

b)	nuspręsti dėl priemonių, būtinų tam, kad šis Susitarimas būtų taikomas vienodai;

c)	reguliariai keistis informacija apie įgyvendinimo protokolus, kuriuos parengė atskiros valstybės narės ir Rusijos Federacija pagal šio Susitarimo 20 straipsnį;

d)	nuspręsti dėl šio Susitarimo priedų pakeitimų;

e)	teikti pasiūlymus dėl šio Susitarimo pakeitimų;

f)	į Europos Sąjungą įstojus naujoms narėms išnagrinėti ir, jei būtina, teikti pasiūlymus dėl šio Susitarimo pakeitimų.

2. Komiteto sprendimai Šalims yra privalomi.

3. Komitetą sudaro Bendrijos ir Rusijos Federacijos atstovai. Bendrijai atstovauja Europos Komisija, kuriai padeda valstybių narių ekspertai.

4. Komitetas posėdžiauja prireikus vienos iš Šalių prašymu.

5. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

20 straipsnis

Įgyvendinimo protokolai

1. Rusijos Federacija ir valstybė narė parengia įgyvendinimo protokolus, kurie apima taisykles dėl:

a)	kompetentingų institucijų, sienos perėjimo punktų ir pasikeitimo informacija apie ryšių palaikymo centrus bei bendravimo kalbas;

b)	readmisijos būdus pagal supaprastintą procedūrą;

c)	asmenų perdavimo su palyda, įskaitant trečiosios šalies piliečių ir asmenų be pilietybės tranzito su palyda, sąlygų;

d)	įrodymų, kurie papildo nurodytuosius šio Susitarimo 2–5 prieduose;

e)	apklausos procedūros, nurodytos šio Susitarimo 9 straipsnyje;

f)	jei būtina, konkrečių susitarimų dėl readmisijos paraiškų svarstymo termino, pagal šio Susitarimo 11 straipsnio 2 dalį.

2. Šio Susitarimo 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo protokolai įsigalios tik pranešus Jungtiniam readmisijos komitetui.

3. Bet kurią su viena valstybe nare sudaryto įgyvendinimo protokolo nuostatą Rusijos Federacija sutinka taikyti ir santykiuose su kita valstybe nare, pastarajai to paprašius ir jei tokia nuostata gali būti praktiškai taikoma Rusijos Federacijai. Bet kurią su viena valstybe nare sudaryto įgyvendinimo protokolo nuostatą valstybės narės sutinka taikyti ir santykiuose su Rusijos Federacija, pastarajai to paprašius ir jei tokia nuostata gali būti praktiškai taikoma kitose valstybėse narėse.

Tai netaikoma nuostatoms, apimančioms šio straipsnio 1 dalies f punkte nurodytus konkrečius susitarimus.

VIII SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Teritorinis taikymas

1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, šis Susitarimas taikomas Rusijos Federacijos teritorijoje ir teritorijoje, kurioje galioja Europos bendrijos steigimo sutartis.

2. Šis Susitarimas netaikomas Danijos Karalystės teritorijoje.

22 straipsnis

Priedai

1–6 priedai yra sudėtinė šio Susitarimo dalis.

23 straipsnis

Įsigaliojimas, galiojimo trukmė ir nutraukimas

1. Šį Susitarimą Šalys ratifikuoja arba patvirtina pagal savo vidaus tvarką.

2. Atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, šis Susitarimas įsigalioja pirmą antrojo mėnesio dieną nuo tos dienos, kurią Šalys viena kitai praneša apie 1 dalyje minėtų procedūrų užbaigimą. Jei ši data yra ankstesnė, nei susitarimo tarp Rusijos Federacijos ir Europos Bendrijos dėl supaprastinto vizų išdavimo Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos piliečiams įsigaliojimo data, šis Susitarimas įsigalios tik tą pačią dieną kaip ir pastarasis susitarimas.

3. Šio Susitarimo 3 ir 5 straipsniuose išdėstytų įsipareigojimų laikymasis bus privalomas tik po 3 metų nuo šio straipsnio 2 dalyje minimos datos. Šio trijų metų laikotarpio metu šie straipsniai bus taikomi tik asmenims be pilietybės ir piliečiams iš trečiųjų šalių, su kuriomis Rusijos Federacija yra sudariusi dvišales readmisijos sutartis arba susitarimus.

4. Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikotarpiui.

5. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą apie tai oficialiai pranešusi kitai Susitariančiajai Šaliai. Šis Susitarimas nustoja galioti praėjus šešiems mėnesiams po tokio pranešimo gavimo dienos.

Priimta du tūkstančiai šeštų metų gegužės dvidešimt penktą dieną Sočyje dviem egzemplioriais anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir rusų kalbomis; visi tekstai yra autentiški.

Hecho en Sochi, el veinticinco de mayo del dos mil seis.

V Soči dne dvacátého pátého května dva tisíce šest.

Udfærdiget i Sotji den femogtyvende maj to tusind og seks.

Geschehen zu Sotschi am fünfundzwanzigsten Mai zweitausendsechs.

Kahe tuhande kuuenda aasta maikuu kahekümne viiendal päeval Sotšis.

'Εγινε στο Σότσι, στις είκοσι πέντε Μαΐου δύο χιλιάδες έξι.

Done at Sochi on the twenty fifth day of May in the year two thousand and six.

Fait à Sotchi, le vingt cinq mai deux mille six.

Fatto a Soci, addì venticinque maggio duemilasei.

Sočos, divtūkstoš sestā gada divdesmit piektajā maijā.

Priimta du tūkstančiai šeštų metų gegužės dvidešimt penktą dieną Sočyje.

Kelt Szocsiban, a kettőezer hatodik év május huszonötödik napján.

Magħmul f'Sochi, fil-ħamsa u għoxrin jum ta' Mejju tas-sena elfejn u sitta.

Gedaan te Sotsji, de vijfentwintigste mei tweeduizend zes.

Sporządzono w Soczi dnia dwudziestego piątego maja roku dwutysięcznego szóstego.

Feito em Sotchi, em vinte e cinco de Maio de dois mil e seis.

V Soči dňa dvadsiateho piateho mája dvetisícšesť.

V Soči, petindvajsetega maja leta dva tisoč šest.

Tehty Sotšissa kahdentenakymmenentenäviidentenä päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattakuusi.

Som skedde i Sotji den tjugofemte maj tjugohundrasex.

Adoptată la Sochi, la douăzeci și cinci mai două mii șase.

Совершено в г. Сочи двадцать пятого мая две тысячи шестого года.

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

Az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Za Európske spoločenstvo

Za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Pentru Comunitatea Europeană

За Европейское сообщество

Por la Federación de Rusia

Za Ruskou federaci

For Den Russiske Føderation

Für die Russische Föderation

Venemaa Föderatsiooni nimel

Για τη Ρωσική Ομοσπονδία

For the Russian Federation

Pour la Fédération de Russie

Per la Federazione russa

Krievijas Federācijas vārdā

Rusijos Federacijos vardu

Az Orosz Föderáció részéről

Għall-Federazzjoni Russa

Voor de Russische Federatie

W imieniu Federacji Rosyjskiej

Pela Federação da Rússia

Za Ruskú federáciu

Za Rusko federacijo

Venäjän federaation puolesta

På ryska federationen vägnar

Pentru Federația Rusă

За Российскую Федерацию