Oficialusis leidinys L 114 , 30/04/2002 p. 0091 - 0131
Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliu ir keliais ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA (toliau – Šveicarija), EUROPOS BENDRIJA (toliau – Bendrija), toliau – Susitariančiosios Šalys, ŽINODAMOS, kad abi yra suinteresuotos skatinti bendradarbiavimą ir prekybą, ypač atverdamos viena kitai transporto rinką, kaip numatyta 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl krovinių vežimo geležinkeliu ir keliais (toliau – 1992 m. Susitarimas) 13 straipsnyje, NORĖDAMOS plėtoti suderintą transporto politiką, kurios tikslas – skatinti naudoti labiau aplinką tausojančias keleivių ir krovinių vežimo priemones, ir taip derinti aplinkos apsaugą su transporto sistemų efektyvumu, ypač Alpių regione, NORĖDAMOS užtikrinti įvairių transporto rūšių sveiką konkurenciją įvertinant tai, kad šios transporto rūšys turėtų padengti su jomis susijusias išlaidas, ŽINODAMOS, jog būtina užtikrinti, kad Šveicarijos transporto politika atitiks bendruosius Bendrijos transporto politikos principus, ypač įgyvendinant suderintą įstatymų leidybos ir reguliavimo sistemą, SUSITARĖ: I ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis Bendrieji principai ir tikslai 1. Šio Bendrijos ir Šveicarijos Susitarimo tikslas yra, viena vertus, taip liberalizuoti Susitariančiųjų Šalių patekimą į viena kitos keleivių ir krovinių vežimo keliais ir geležinkeliu rinką, kad būtų užtikrintas efektyvesnis eismo valdymas, naudojant maršrutus, kurie technologiniu, geografiniu ir ekonominiu požiūriu yra tinkamiausi visoms Susitarime aptariamoms transporto rūšims; kita vertus, sukurti suderintos transporto politikos pagrindą. 2. Susitarimo nuostatos ir jų taikymas grindžiami abipusiškumo ir neribojamo transporto rūšies pasirinkimo principais. 3. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja taikydamos šį Susitarimą nesiimti diskriminuojančių priemonių. 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šis Susitarimas taikomas krovinių ir keleivių vežimui keliais iš vienos Susitariančiosios Šalies į kitą ir atgal, Šalių teritorijos kirtimui tranzitu, nepažeidžiant 1992 m. Susitarimo ir laikantis 7 straipsnio 3 dalies, keleivių ir krovinių vežimui keliais trišaliu pagrindu ir Šveicarijos vidaus prekybai. 2. Šis Susitarimas taikomas tarptautiniam keleivių ir krovinių vežimui geležinkeliu ir kombinuotam tarptautiniam transportui. Jis netaikomas geležinkelio įmonėms, kurių veikla apima tik miesto, priemiesčio arba regiono operacijas. 3. Šis Susitarimas taikomas transporto operacijoms, kurias atlieka kelių transporto įmonės arba geležinkelio įmonės, įsisteigusios vienoje iš Susitariančiųjų Šalių. 3 straipsnis Sąvokos 1. Kelių transportas Šiame Susitarime: - "vežėjo kelių transporto verslas" – tai bet kurios įmonės, vežančios krovinius motorine transporto priemone arba transporto priemonių junginiu samdos pagrindais ar už atlygį, veikla, - "keleivinio kelių transporto operatoriaus verslas"– tai bet kurios įmonės, vykdančios tarptautinį keleivių vežimą tolimojo susisiekimo autobusais arba miesto autobusais samdos pagrindais ar už atlygį, veikla, - "įmonė" – tai bet kuris siekiantis arba nesiekiantis pelno fizinis asmuo, juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturintis, siekiantis arba nesiekiantis pelno asmenų susivienijimas ar grupė, arba bet kuri oficiali įstaiga, kuri turi juridinio asmens statusą arba yra pavaldi institucijai, turinčiai tokį statusą, - "transporto priemonė" – tai kurios nors Susitariančiosios Šalies teritorijoje įregistruota motorinė transporto priemonė arba transporto priemonių junginys, kuriame bent motorinė priemonė yra įregistruota kurios nors Susitariančiosios Šalies teritorijoje, ir kuri yra skirta tik kroviniams vežti, arba bet kuri motorinė transporto priemonė, kurios konstrukcija ir įranga įgalina vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, ir kuri tam tikslui yra skirta, - "tarptautinis vežimas" – tai transporto priemonės reisas, kai išvykimo vieta yra vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, o paskirties vieta – kitos Susitariančiosios Šalies arba trečiosios šalies teritorijoje, arba atvirkščiai, ir tuščios transporto priemonės, atliekančios pirmiau minėtą reisą, judėjimas; jeigu išvykimo vieta arba reiso paskirties vieta yra trečiojoje šalyje, turi būti vežama transporto priemone, registruota Susitariančiojoje Šalyje, kurioje yra išvykimo vieta arba reiso paskirties vieta, - "tranzitas" – tai krovinių arba keleivių vežimas (be pakrovimo ar iškrovimo) ir tuščių transporto priemonių judėjimas per Susitariančiosios Šalies teritoriją, - "Šveicarijos vidaus prekyba" – tai krovinių vežimas samdos pagrindais ar už atlygį Šveicarijoje įregistruota transporto priemone iš vienos Bendrijos valstybės narės į kitą valstybę narę, kai transporto priemonė to paties reiso metu įprastiniu maršrutu kerta Šveicariją arba ne, - "trišalio transporto operacijos su trečiosiomis šalimis" – tai bet koks keleivių arba krovinių vežimas iš vienos Susitariančiosios Šalies teritorijos į trečiąją šalį, ir atvirkščiai, kitoje Susitariančiojoje Šalyje įregistruota transporto priemone, kai ji to paties reiso metu įprastiniu maršrutu kerta valstybę, kurioje yra įregistruota, arba ne, - "leidimas" – tai leidimas, licencija arba nuolaida, nustatyta Susitariančiosios Šalies teisės aktuose. 2. Geležinkelių transportas Šiame Susitarime: - "geležinkelio įmonė" – tai bet kokia privati arba valstybinė įmonė, kurios pagrindinė veikla yra teikti geležinkelių transporto paslaugas – vežti krovinius ir (arba) keleivius, ir kuriai galioja reikalavimas užtikrinti trauką; tokiai traukai užtikrinti gali būti naudojami riedmenys, kurie nėra tos geležinkelio įmonės nuosavybė, ir personalas, kurio ta geležinkelio įmonė nėra tiesiogiai nusamdžiusi, - "tarptautinė įmonių grupė" – tai bet koks bent dviejų geležinkelio įmonių, kurios yra įsisteigusios skirtingose Bendrijos valstybėse narėse arba viena jų įsisteigusi Šveicarijoje, susivienijimas, siekiantis teikti tarptautinio transporto paslaugas tarp Bendrijos ir Šveicarijos, - "infrastruktūros valdytojas" – tai bet kokia valstybinė įstaiga arba įmonė, atsakinga visų pirma už geležinkelio infrastruktūros sukūrimą ir priežiūrą, taip pat už kontrolės ir saugos sistemų eksploatavimą, - "licencija" – tai kurios nors Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos įmonei išduotas leidimas, liudijantis, kad ji turi geležinkelio įmonės statusą. Tas statusas gali apsiriboti tam tikrų transporto paslaugų rūšių teikimu, - "licencijas išduodanti institucija" – tai įstaiga, kuriai abi Susitariančiosios Šalys yra suteikusios teisę išduoti licencijas, - "traukinio linija" – infrastruktūros pajėgumai, reikalingi tam, kad tam tikru laiku traukinys galėtų važiuoti tarp dviejų vietovių, - "paskirstymas" – geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymas, kurį atlieka paskirstymo įstaiga, - "paskirstymo įstaiga" – tai institucija ir (arba) infrastruktūros valdytojas, kuriuos viena iš Susitariančiųjų Šalių yra paskyrusi infrastruktūros pajėgumams paskirstyti, - "mieste ir priemiesčiuose teikiamos paslaugos" – tai transporto paslaugos, teikiamos, kad būtų patenkinti miesto centro arba aglomeracijos transporto poreikiai, taip pat transporto poreikiai tarp tokio centro arba aglomeracijos ir juos supančių rajonų, - "regioninės paslaugos" – tai transporto paslaugos, teikiamos regiono transporto poreikiams patenkinti, - "kombinuotas transportas" – tai krovinių vežimas sunkiasvorėmis transporto priemonėmis arba krovimo priemonėmis, kurios dalį reiso atlieka geležinkeliu, taip pat reisą pradeda ir (arba) baigia keliais, - "konkurencingos geležinkelių transporto kainos": geležinkelių transporto kainos laikomos konkurencingomis, jei vidutinės geležinkelių transporto kainos Šveicarijoje neviršija 9 priede nustatytų panašaus maršruto kelių transporto sąnaudų. 4 straipsnis 1992 m. Susitarime nustatyta išlyga Pagal šiame Susitarime nustatytas leidžiančias nukrypti nuostatas šio Susitarimo nuostatos neturi įtakos Susitariančiųjų Šalių teisėms ir įsipareigojimams, nustatytiems 1992 m. Susitarime. II ANTRAŠTINĖ DALIS TARPTAUTINIS KELIŲ TRANSPORTAS A. BENROSIOS NUOSTATOS 5 straipsnis Leidimas verstis verslu 1. Įmonės, kurios nori verstis profesionalių kelių vežėjų veikla, turi atitikti šiuos tris reikalavimus: a) turėti gerą reputaciją; b) būti tinkamos finansinės būklės; c) turėti profesinės kompetencijos. 2. Šioje srityje taikomos nuostatos yra išdėstytos 1 priedo 1 skirsnyje. 6 straipsnis Socialiniai standartai Šioje srityje taikomos socialinės nuostatos išdėstytos 1 priedo 2 skirsnyje. 7 straipsnis Techniniai standartai 1. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas Šveicarija, praėjus ne daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo šio Susitarimo pasirašymo, priima susitarimus, lygiaverčius Bendrijos teisės aktams dėl kelių transportą reglamentuojančių techninių sąlygų, išdėstytiems 1 priedo 3 skirsnyje. 2. Šveicarija turi dvejų metų pereinamąjį laikotarpį, prasidedantį šio Susitarimo įsigaliojimo dieną, kad suvienodintų savo teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių techninę kontrolę, su Bendrijos teise. 3. Nuo 2001 m. sausio 1 d. faktinės bendrosios masės riba, kurią Šveicarija taiko sujungtoms transporto priemonėms ir autotraukiniams, visoms transporto rūšims yra 34 tonos. Nuo 2005 m. sausio 1 d. Šveicarija savo teisės aktus dėl didžiausių leistinų svorio ribų šioms transporto priemonėms, dalyvaujančioms tarptautinio vežimo veikloje, suvienodina su tos pačios srities teisės aktais, galiojančiais Bendrijoje Susitarimo pasirašymo dieną. 4. Įvedant 40 straipsnyje nustatytus kelių naudojimo mokesčius pamažu didinama šio straipsnio 3 dalyje numatyta svorio riba. 5. Abi Susitariančiosios Šalys įsipareigoja viena kitos teritorijoje netaikyti pavirtintoms transporto priemonėms sąlygų, griežtesnių už galiojančias savoje teritorijoje. 8 straipsnis Transporto priemonių svorį reglamentuojantys pereinamojo laikotarpio susitarimai 1. Siekiant pamažu pradėti taikyti galutinius, 7 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje apibrėžtus susitarimus dėl krovinių vežimo transporto priemone, kurios faktinė bendroji masė didesnė kaip 28 t (iki 2000 m. gruodžio 31 d.) arba 34 t (nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.), bet neviršija 40 t, iš išvykimo vietos Bendrijoje iki paskirties vietos, kuri yra už Šveicarijos zonos prie pasienio, kaip apibrėžta 6 priede (ir atvirkščiai), arba tranzitu kertant Šveicariją taikoma kvota, kuria galima naudotis sumokėjus papildomą mokestį už naudojimąsi infrastruktūra, remiantis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytomis procedūromis. Jeigu transporto priemonės įregistruotos Šveicarijoje, ši kvota taip pat gali būti taikoma transporto operacijoms Šveicarijoje. 2. 2000 m. Bendrija gauna 250000 leidimų kvotą. 2000 m. Šveicarija gauna 250000 leidimų kvotą. Jeigu Susitarimas neįsigalios iki 2000 m. sausio 1 d., leidimų skaičius 2000 m. bus proporcingai sumažintas. 3. 2001 ir 2002 m. Bendrija gaus 300000 leidimų kvotą. 2001 ir 2002 m. Šveicarija gaus 300000 leidimų kvotą. 4. 2003 ir 2004 m. Bendrija gaus 400000 leidimų kvotą. 2003 ir 2004 m. Šveicarija gaus 400000 leidimų kvotą. 5. Šveicarijos arba Bendrijos operatoriai šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytais leidimais gali naudotis, sumokėję mokestį už naudojimąsi Šveicarijos infrastruktūra, apskaičiuotą ir nustatytą 2 priede nustatyta tvarka. 6. Nuo 2005 m. sausio 1 d. transporto priemonėms, kurios atitinka 7 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytus techninius standartus, pagal 32 straipsnį netaikomos jokios kvotos ar leidimai. B. TARPTAUTINIS KROVINIŲ VEŽIMAS KELIAIS 9 straipsnis Krovinių vežimas tarp Susitariančiųjų Šalių teritorijų 1. Tarptautiniam krovinių vežimui keliais samdos pagrindais ar už atlygį, taip pat reisams be krovinio iš vienos Susitariančiosios Šalies teritorijos į kitą Bendrijos vežėjai turi turėti Reglamente (EEB) Nr. 881/92 nustatytą Bendrijos leidimą, kurio pavyzdys pateiktas 3 priede, o Šveicarijos vežėjai turi turėti panašų Šveicarijos leidimą. 2. Jeigu transporto operacijos patenka į šio Susitarimo taikymo sritį, šie leidimai pakeičia dvišalius leidimus, kuriais Bendrijos valstybės narės ir Šveicarija buvo pasikeitusios ir kurie buvo reikalingi iki šio Susitarimo įsigaliojimo. 3. 4 priede nurodytoms transporto operacijoms netaikomas joks vežimo leidimas ir jokia licencijų sistema. 4. Procedūroms, reglamentuojančioms leidimų išdavimą, pratęsimą ir panaikinimą, bei procedūroms, reglamentuojančioms savitarpio pagalbą, taikomos Reglamento (EEB) Nr. 881/92 nuostatos Bendrijos vežėjams ir analogiškos Šveicarijos nuostatos. 10 straipsnis Krovinių vežimas tranzitu per Susitariančiųjų Šalių teritoriją 1. Tarptautinis krovinių vežimas samdos pagrindais ar už atlygį, taip pat tuščių transporto priemonių važiavimas tranzitu per Susitariančiųjų Šalių teritoriją yra liberalizuojamas. Šioms transporto operacijoms atlikti reikia 9 straipsnyje nurodytų licencijų. 2. Taikomos 9 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys. 11 straipsnis Tranzitas per Austriją Per Austrijos teritoriją tranzitu važiuojantiems Šveicarijos operatoriams taikoma ekologinių taškų sistema, analogiška sistemai, numatytai Austrijos stojimo į Europos Sąjungą akto 9 protokolo 11 straipsnyje; ji taikoma neperžengiant šio protokolo galiojimo ribų. Ekologinių taškų skaičiavimo metodas ir išsamios jų administravimo ir kontrolės taisyklės bei procedūros nustatomos administraciniame susitarime, kuris šio Susitarimo sudarymo metu turi būti parengtas bendru Susitariančiųjų Šalių sutarimu; jis atitinka mutatis mutandis pirmiau minėto 9 protokolo nuostatas. 12 straipsnis Šveicarijos vidaus prekyba 1. Nuo 2001 m. Šveicarijos vidaus prekyba vyksta pagal šias sąlygas: - tokioms transporto operacijoms atlikti reikia 9 straipsnio 1 dalyje nurodyto Šveicarijos leidimo, - nuvežus krovinius tarp Šveicarijos ir kurios nors Bendrijos valstybės narės, grįžtant atgal gali būti atliekama tik viena transporto operacija. 2. Tačiau iki tos datos leidžiama naudotis esamomis teisėmis, kurios nustatytos galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose. Šios teisės išvardytos šio Susitarimo 5 priede. 3. Nuo 2005 m. Šveicarijos vidaus prekyba bus visiškai liberalizuota. Transporto operacijoms atlikti reikia 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos Šveicarijos licencijos. 13 straipsnis Trišalio transporto operacijos su trečiosiomis šalimis 1. Trečiąsias šalis apimantį trišalį vežimą reglamentuojantys susitarimai apibrėžti bendru sutarimu sudarant būtiną susitarimą tarp Bendrijos ir tos trečiosios šalies bei Šveicarijos ir tos trečiosios šalies. Šiais susitarimais siekiama užtikrinti vienodą režimą Bendrijos ir Šveicarijos operatoriams trišalio transporto srityje. 2. Kol bus sudaryti Bendrijos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimai, šis Susitarimas neturi įtakos su trišaliu transportu susijusioms nuostatoms, kurios išdėstytos dvišaliuose Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos susitarimuose dėl trečiąsias šalis apimančio vežimo. Šios teisės išvardytos šio Susitarimo 5 priede. 3. Apibrėžus šio straipsnio 1 dalyje minimus susitarimus Šveicarija, kiek būtina, sudaro arba pritaiko dvišalius susitarimus su šiomis trečiosiomis šalimis. 14 straipsnis Vežimas tarp dviejų punktų kurioje nors Bendrijos valstybėje narėje arba tarp dviejų punktų Šveicarijos teritorijoje Pagal šį Susitarimą draudžiamas vežimas tarp dviejų punktų kurios nors Bendrijos valstybės narės teritorijoje Šveicarijoje įregistruota transporto priemone ir vežimas tarp dviejų punktų Šveicarijos teritorijoje kurioje nors Bendrijos valstybėje narėje įregistruota transporto priemone. 15 straipsnis Draudimas vairuoti naktį ir sekmadieniais bei svorio ribos netaikymas 1. Draudimas vairuoti naktį Šveicarijos teritorijoje taikomas tik nuo 22.00 iki 05.00. 2. Svorio ribos ir draudimo vairuoti naktį ir sekmadieniais netaikymo sąlygos išdėstytos 6 priede. 3. Nuo draudimo vairuoti naktį atleidžiama netaikant diskriminavimo principo; tą gali padaryti viena įstaiga. Nuo draudimo atleidžiama sumokėjus mokestį administracinėms sąnaudoms padengti. 16 straipsnis Tam tikrų svorio ribos netaikymo išlygų panaikinimas 1992 m. Susitarimo 6 priedo II dalies 3 ir 4 punktų nuostatos nebetaikomos nuo šio Susitarimo įsigaliojimo. C. TARPTAUTINIS KELEIVIŲ VEŽIMAS TOLIMOJO SUSISIEKIMO AUTOBUSAIS IR MIESTO AUTOBUSAIS 17 straipsnis Vežėjams taikomos sąlygos 1. Vežėjai, kurie vykdo savo veiklą samdos pagrindais ar už atlygį, gali teikti 7 priedo 1 straipsnyje apibrėžtas transporto paslaugas nediskriminuojant dėl pilietybės arba įsisteigimo vietos, jei tie vežėjai: - turi leidimą Bendrijos valstybėje narėje, kurioje jie yra įsisteigę, arba Šveicarijoje verstis vežimu tolimojo susisiekimo autobusais ir miesto autobusais ir teikti reguliarias paslaugas, tarp jų specialiąsias arba vienkartines paslaugas, - vairuotojams ir transporto priemonėms taikomų standartų srityje atitinka teisinius kelių eismo saugos reikalavimus. 2. Vežėjai savo sąskaita gali teikti 7 priedo 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas transporto paslaugas nediskriminuojant dėl pilietybės arba įsisteigimo vietos, jei tie vežėjai: - turi leidimą Bendrijos valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigę, arba Šveicarijoje verstis vežimu tolimojo susisiekimo autobusais ir miesto autobusais laikydamiesi patekimo į rinką sąlygų, kurios nustatytos nacionaliniuose teisės aktuose, - vairuotojams ir transporto priemonėms taikomų standartų srityje atitinka teisinius kelių eismo saugos reikalavimus. 3. Vežėjai, atitinkantys šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, gali atlikti tarptautinio keleivinio transporto operacijas tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais su sąlyga, kad Bendrijos vežėjai turi Bendrijos licenciją, o Šveicarijos vežėjai turi analogišką Šveicarijos licenciją. Tokių licencijų pavyzdys ir jų gavimo, naudojimo ir pratęsimo procedūros nustatytos Reglamente (EEB) Nr. 684/92, iš dalies pakeistame Reglamentu (EB) Nr. 11/98, Bendrijos vežėjams, ir analogiškuose Šveicarijos teisės aktuose. 18 straipsnis Patekimas į rinką 1. Teikti vienkartines paslaugas, nurodytas 7 priedo 1 straipsnio 2.1 punkte, leidimo nereikia. 2. Teikti specialias reguliarias paslaugas, apibrėžtas 7 priedo 1 straipsnio 1.2 punkte, leidimo nereikia, jeigu Bendrijos teritorijoje organizatorius ir vežėjas yra sudarę dėl jų sutartį. 3. Reisams be krovinio, kuriuos transporto priemonės atlieka dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimų transporto operacijų, taip pat leidimo nereikia. 4. Pagal 7 priedo 2 ir kt. straipsnius reikia leidimo teikti reguliarias paslaugas 5. Pagal 7 priedo 2 ir kt. straipsnius reikia leidimo teikti specialias reguliarias paslaugas, dėl kurių Bendrijos teritorijoje organizatorius ir vežėjas nesudarė sutarties. Šveicarijoje leidimo tokias paslaugas teikti nereikia. 6. Vežimo savo sąskaita keliais veiklos, kuri apibrėžta 7 priedo 1 straipsnio 3 dalyje, leidimo nereikia, bet Bendrijos teritorijoje jai taikoma sertifikatų sistema. 19 straipsnis Trišalio transporto operacijos su trečiosiomis šalimis 1. Trečiąsias šalis apimantį trišalį vežimą reglamentuojantys susitarimai apibrėžiami bendru sutarimu, sudarant būtiną susitarimą tarp Bendrijos ir tos trečiosios šalies bei Šveicarijos ir tos trečiosios šalies. Šiais susitarimais siekiama užtikrinti vienodą režimą Bendrijos ir Šveicarijos operatoriams trišalio transporto srityje. 2. Kol bus sudaryti Bendrijos ir atitinkamų trečiųjų šalių susitarimai, šis Susitarimas neturi įtakos su transportu, minimu šio straipsnio 1 dalyje, susijusioms nuostatoms, kurios išdėstytos dvišaliuose Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos susitarimuose dėl trečiąsias šalis apimančio vežimo. Šios teisės išvardytos šio Susitarimo 8 priede. 3. Apibrėžus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus susitarimus, Šveicarija, kiek būtina, sudaro arba pritaiko dvišalius susitarimus su šiomis trečiosiomis šalimis. 20 straipsnis Vežimas tarp dviejų punktų tos pačios Susitariančiosios Šalies teritorijoje 1. Pagal šį Susitarimą draudžiamas vežimas tarp dviejų punktų tos pačios Susitariančiosios Šalies teritorijoje vežėjams, kurie įsisteigę kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. 2. Tačiau leidžiama ir toliau naudotis esamomis teisėmis, nustatytomis galiojančiuose dvišaliuose Bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos susitarimuose, jei Bendrijos vežėjai nediskriminuojami ir neiškraipoma konkurencija. Šios teisės išvardytos šio Susitarimo 8 priede. 21 straipsnis Procedūros Procedūros, reglamentuojančios leidimų išdavimą, naudojimą, pratęsimą ir galiojimo pabaigą, ir procedūros, reglamentuojančios savitarpio pagalbą, aprašytos šio Susitarimo 7 priede. 22 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostata Leidimai teikti paslaugas, kurios jau teikiamos šio Susitarimo įsigaliojimo metu, galioja iki galiojimo termino pabaigos, jei ir toliau reikia leidimo tas paslaugas teikti. III ANTRAŠTINĖ DALIS TARPTAUTINIS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTAS 23 straipsnis Valdymo nepriklausomumas Susitariančiosios Šalys įsipareigoja: - garantuoti geležinkelio įmonių valdymo nepriklausomumą, daugiausia suteikiant joms nepriklausomą statusą, ir taip sudaryti joms galimybes pritaikyti savo veiklą prie rinkos ir tvarkyti savo reikalus prižiūrimoms valdymo organų, - atskirti geležinkelių infrastruktūros valdymą nuo geležinkelių transporto paslaugų teikimo, bent jau apskaitos srityje; parama, skiriama vienai iš šių dviejų veiklos sričių, negali būti perduota kitai. 24 straipsnis Prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir tranzito teisės 1. Geležinkelio įmonės ir tarptautinės įmonių grupės turi prieigos ir (arba) tranzito teises, nustatytas 1 priedo 4 skirsnyje minimuose Bendrijos teisės aktuose. 2. Geležinkelio įmonėms, įsisteigusioms vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, suteikiama teisė naudotis infrastruktūra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje tarptautinio kombinuoto transporto paslaugoms teikti. 3. Geležinkelio įmonės ir tarptautinės įmonių grupės, kurios naudojasi savo prieigos arba tranzito teisėmis, sudaro būtinus administracinius, techninius ir finansinius susitarimus su geležinkelių infrastruktūros, naudojamos sprendžiant eismo reguliavimo ir saugumo klausimus, susijusius su tarptautinio transporto paslaugomis, nurodytomis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, valdytojais. 25 straipsnis Geležinkelio licencijos 1. Norint pateikti prieigos arba tranzito prašymą, susijusį su geležinkelių infrastruktūra, taigi kartu gauti ir teisę teikti transporto paslaugas, reikia turėti atitinkamą geležinkelių paslaugos rūšies licenciją. Tačiau tokia licencija savaime nesuteikia teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra. 2. Geležinkelio įmonė turi teisę pateikti prašymą gauti licenciją Šveicarijoje arba Bendrijos valstybėje narėje, kurioje ji yra įsisteigusi. Susitariančiosios Šalys neišduoda licencijų arba nepratęsia jų galiojimo, jei nėra įvykdyti šiame Susitarime nustatyti reikalavimai. 3. Susitariančiosios Šalys atsako už tai, kad institucija, atsakinga už licencijas, išduotų licencijas, specialiai skirtas veikiančioms ir naujoms įmonėms. 4. Licencijos pripažįstamos Bendrijoje arba Šveicarijoje abipusiškumo pagrindu. 5. Joms taikomi Susitariančiųjų Šalių nustatyti reikalavimai, susiję su gera reputacija, gera finansine būkle, profesine kompetencija ir civiline atsakomybe visą galiojimo laikotarpį. Šioje srityje taikomos nuostatos išdėstytos 1 priedo 4 skirsnyje. 6. Licencija galioja tiek laiko, kiek geležinkelio įmonė vykdo savo įsipareigojimus pagal pirmiau minėtas nuostatas. Tačiau atsakinga institucija gali reikalauti, kad licencijos būtų reguliariai persvarstomos. 7. Licencijos tikrinimo, pakeitimo, sustabdymo arba panaikinimo procedūras reglamentuoja pirmiau minėtos teisinės nuostatos. 26 straipsnis Saugumo sertifikato išdavimas 1. Susitariančiosios Šalys, norėdamos užtikrinti, kad aptariamuose maršrutuose bus teikiamos saugios paslaugos, taip pat iš geležinkelio įmonių reikalauja saugumo sertifikato su išdėstytais joms taikomais saugumo reikalavimais. 2. Geležinkelio įmonė taip pat gali pateikti prašymą gauti saugumo sertifikatą Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje veikia geležinkelio įstaigos naudojama infrastruktūra, paskirtai įstaigai. 3. Kad gautų saugumo sertifikatą, geležinkelio įmonė turi atitikti Šveicarijos teisės aktų reikalavimus, taikomus tai maršruto daliai, kuri yra Šveicarijoje, ir Bendrijos teisės aktų reikalavimus, taikomus tai maršruto daliai, kuri yra Bendrijos teritorijoje. 27 straipsnis Traukinio linijų paskirstymas 1. Abi Susitariančiosios Šalys paskiria įstaigą, atsakingą už pajėgumų paskirstymą; tai gali būti tam tikra institucija arba infrastruktūros valdytojas. Visų pirma paskirstymo įstaiga, kuri informuojama apie visas turimas traukinio linijas užtikrina, kad: - geležinkelių infrastruktūros pajėgumai bus paskirstyti teisingai ir netaikant diskriminacijos ir kad - pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis paskirstymo procedūra leis optimaliai veiksmingai naudotis infrastruktūra. 2. Geležinkelio įmonė arba tarptautinė įmonių grupė, kuri kreipiasi dėl vienos ar kelių traukinio linijų, pateikia savo prašymą Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra išvykimo punktas, susijęs su tam tikra paslauga, paskirstymo įstaigai arba įstaigoms. Paskirstymo įstaiga, kuriai buvo pateiktas prašymas dėl infrastruktūros pajėgumų, nedelsdama informuoja apie šį prašymą atitinkamas panašias įstaigas. Šios priima sprendimą ne vėliau kaip praėjus mėnesiui nuo reikiamos informacijos gavimo; kiekviena paskirstymo įstaiga turi teisę prašymo nepatenkinti. Paskirstymo įstaiga, kuriai buvo pateiktas prašymas, kartu su atitinkamomis panašiomis įstaigomis priima sprendimą dėl prašymo ne vėliau kaip praėjus dviem mėnesiams nuo būtinos informacijos pateikimo. Prašymų dėl infrastruktūros pajėgumų tvarkymo procedūras reglamentuoja 1 priedo 4 skirsnyje išdėstytos nuostatos. 3. Bendrija ir Šveicarija gali imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog skirstant geležinkelių infrastruktūros pajėgumus pirmenybė bus teikiama šioms geležinkelio paslaugoms: a) paslaugoms, kurios teikiamos visuomenės interesais; b) paslaugoms, kurias teikiant visiškai arba iš dalies naudojamasi infrastruktūra, kuri buvo sukonstruota arba sukurta šioms paslaugoms (pavyzdžiui, specialios greitosios arba specializuotos krovinių pervežimo geležinkelio linijos) teikti. 4. Bendrija ir Šveicarija gali pavesti paskirstymo įstaigai nediskriminuojant suteikti specialias teises, susijusias su infrastruktūros pajėgumų paskirstymu, geležinkelio įmonėms, teikiančioms tam tikrų rūšių paslaugas arba teikiančioms tokias paslaugas tam tikrose srityse, jei šios teisės yra būtinos norint užtikrinti tinkamas viešąsias paslaugas arba efektyvų infrastruktūros pajėgumų naudojimą, arba norinti sudaryti sąlygas naujai infrastruktūrai finansuoti. 5. Susitariančiosios Šalys gali numatyti galimybę, kad pateikiant prašymus dėl naudojimosi infrastruktūra bus paliekamas užstatas arba kita panaši garantija. 6. Bendrija ir Šveicarija parengia ir paskelbia geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo procedūras. Atitinkamai jos informuoja Jungtinį komitetą, įsteigtą pagal šio Susitarimo 51 straipsnį. 28 straipsnis Sąskaitos ir naudotojų mokesčiai 1. Infrastruktūros valdytojo sąskaitose per tinkamą laikotarpį turi būti subalansuotos bent tos pajamos, kurios gautos iš šių mokesčių ir kitų galimų valstybių įnašų, bei infrastruktūros išlaidos. 2. Infrastruktūros valdytojas taiko geležinkelių infrastruktūros naudojimo mokestį, už kurio administravimą jis atsako ir kurį turi mokėti geležinkelio įmonės arba tarptautinės įmonių grupės, naudojančios šią infrastruktūrą. 3. Infrastruktūros naudotojo mokesčiai paprastai nustatomi pagal paslaugos rūšį, paslaugos teikimo trukmę, rinkos būklę bei infrastruktūros nusidėvėjimo pobūdį ir laipsnį. 4. Mokesčiai mokami infrastruktūros valdytojui (-ams). 5. Abi Susitariančios Šalys, pasikonsultavusios su infrastruktūros valdytoju, nustato mokesčių nustatymo procedūras. Mokesčiai, nustatyti už analogiško pobūdžio paslaugas toje pačioje rinkoje, imami diskriminuojant. 6. Infrastruktūros valdytojas tinkamu laiku praneša geležinkelio įmonėms arba tarptautinėms įmonių grupėms, kurios naudojasi šia infrastruktūra 24 straipsnyje nurodytoms paslaugoms teikti, apie visus didelius tos infrastruktūros kokybės ar pajėgumų pokyčius. 29 straipsnis Apeliacijos 1. Susitariančiosios Šalys imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad bus sudaryta galimybė apskųsti sprendimus dėl infrastruktūros pajėgumų paskirstymo arba mokesčių rinkimo nepriklausomam organui. Šis organas priima sprendimą per du mėnesius nuo visos būtinos informacijos gavimo. 2. Susitariančiosios Šalys imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad sprendimus, priimtus pagal šio straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, bus galima peržiūrėti teisme. IV ANTRAŠTINĖ DALIS SUDERINTA TRANSPORTO POLITIKA A. BENDROSIOS NUOSTATOS 30 straipsnis Tikslai 1. Susitariančiosios Šalys susitarė prireikus plėtoti suderintą, keleivių ir krovinių vežimą apimančią transporto politiką. Šios politikos tikslas – suderinti transporto sistemų efektyvumą su aplinkos apsauga ir taip užtikrinti darnųjį mobilumą. 2. Susitariančiosios Šalys imasi visų veiksmų, kad sukurtų didelio palyginamumo transporto sąlygas, įskaitant mokesčių tvarką, savo atitinkamose teritorijose, ypač siekia išvengti eismo nukreipimo į Alpių regionus ir užtikrinti geresnį eismo paskirstymą tose srityse. 31 straipsnis Priemonės 1. Šiuo tikslu Susitariančiosios Šalys imasi priemonių, kurios turi užtikrinti sveiką įvairių transporto rūšių konkurenciją ir sudaryti palankias sąlygas naudotis labiau aplinką tausojančiais keleivių ir krovinių vežimo būdais. 2. Be II ir III antraštinėse dalyse išdėstytų nuostatų, šios priemonės būtų: - geležinkelių infrastruktūros Alpių zonoje kūrimas ir sąlygų sudarymas teikti geležinkelių transporto paslaugas ir kombinuoto transporto paslaugas, konkurencingas kainos ir kokybės atžvilgiu, - tinkamų kelių transporto apmokestinimo sistemų įvedimas, - pagalbinės priemonės. 3. Priemonės, kurių Susitariančiosios Šalys imasi pagal šį Susitarimą, įgyvendinamos pamažu ir, kiek įmanoma, derinant veiksmus. 32 straipsnis Principai Pagal 47 straipsnio nuostatas 31 straipsnyje išdėstytos priemonės atitinka šiuos principus: - netaikoma tiesioginė arba netiesioginė diskriminacija dėl vežėjo pilietybės, transporto priemonės registravimo vietos arba transporto operacijos kilmės ir (arba) paskirties vietos, - transporto rūšis pasirenkama laisvai, - netaikomi vienašaliai kiekybiniai apribojimai, - paisoma teritoriškumo principo, - paisoma proporcingumo principo, taikomo įvedant mokesčius, susijusius su transporto sąnaudomis, taip pat taikomo su transporto priemonės rūšimi susijusiems kriterijams, - skaidrumas, - palyginamos skirtingų Alpių zonos maršrutų naudojimo sąlygos, - vengiama eismo srautų iškraipymo Alpių regionuose, - abipusiškumas. B. GELEŽINKELIŲ IR KOMBINUOTAS TRANSPORTAS 33 straipsnis Tikslai 1. Susitariančiosios Šalys susitaria, kad jų tikslas – sukurti geležinkelių ir kombinuoto transporto galimybes, kurios būtų priimtinos pajėgumo atžvilgiu ir tiek ekonominiu, tiek paslaugos kokybės atžvilgiu būtų konkurencingos kelių transportui Alpių regione, ir kartu atitiktų 32 straipsnyje išdėstytus principus bei užtikrintų ne tik laisvą rinkos jėgų dalyvavimą, ypač suteikiant galimybę naudotis geležinkelių infrastruktūra, kaip numatyta III antraštinėje dalyje, bet ir geležinkelio įmonių nepriklausomumą. 2. Šiuo tikslu Susitariančiosios Šalys: - pagal savo kompetenciją imasi būtinų infrastruktūros ir operatyvinių priemonių Šveicarijos ir Bendrijos teritorijoje, kad užtikrintų ilgalaikį Šveicarijos galimybių perspektyvumą, sanglaudą ir integraciją tolimojo susisiekimo geležinkelių sistemoje, - taip pat įsipareigoja plėtoti savo geležinkelių ir kombinuoto transporto tinklų jungimą ir sąveiką. Šiuo tikslu jos taip pat užtikrina būtiną bendradarbiavimą su suinteresuotomis tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis bei nurodo Jungtiniam komitetui kontroliuoti šiuos aspektus. 3. Susitariančiosios Šalys, pamažu įvesdamos kelių mokesčių sistemą, nurodytą 40 straipsnyje, įsipareigoja taip pat imtis veiksmų laiduojant naudotojams geležinkelių ir kombinuoto transporto galimybes, kurios pajėgumo, kainos ir kokybės atžvilgiu užtikrins tinkamą eismo paskirstymą įvairiais Alpių zonos maršrutais. 34 straipsnis Geležinkelių pajėgumas 1. Susitariančiosios Šalys patvirtina savo atitinkamus įsipareigojimus, išdėstytus 1992 m. Susitarimo, kuriame numatyta, kad Šveicarija nuties naują geležinkelio liniją per Alpes (NGLA), o Bendrija padidins šiaurinės ir pietinės prieigos prie NGLA maršrutų pajėgumą, 5 ir 6 straipsniuose. Be to, jos susitarė, kad ši nauja geležinkelių infrastruktūra bus sukurta pagal IUR C pakrovos gabaritą. 2. Bendrijos atžvilgiu infrastruktūros priemonės, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, sudaro dalį priemonių, kurių imamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1692/96/EB, pateikiantį Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, ir pagal jame nustatytas sąlygas, įskaitant geležinkelio ir kombinuoto transporto ašis per Alpes ir ypač prieigos maršrutus prie Šveicarijos geležinkelių infrastruktūros ir kombinuoto transporto įrengimų. 3. Abi Susitariančiosios Šalys veikia kartu, kad savo atitinkamoms kompetentingoms institucijoms sudarytų sąlygas koordinuotai planuoti ir įgyvendinti infrastruktūros, geležinkelių ir kombinuoto transporto priemones, kurios būtinos šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytiems įsipareigojimams įgyvendinti, ir suderinti darbo grafiką pagal reikiamus pajėgumus. Šiuo tikslu jos siekia investicijų grąžos ir imasi visų tinkamų priemonių Jungtiniame komitete. 4. Jungtinis komitetas gali įsteigti pakomitetį, kuris atsakytų už infrastruktūros projektų Alpių regione koordinavimo priežiūrą. Pakomitetį sudaro Šveicarijos, Bendrijos ir Bendrijos valstybių narių, esančių Alpių regione, atstovai. 35 straipsnis Ekonominiai parametrai 1. Susitariančiosios Šalys imasi visų būtinų veiksmų, kad pasiektų 33 straipsnyje nustatytą tikslą. Šiuo tikslu jos imasi veiksmų užtikrinti, kad krovinių vežimas per Šveicariją geležinkelių ir kombinuotu transportu, įskaitant lydimąjį kombinuotą transportą, kainos ir paslaugos kokybės atžvilgiu sudarytų konkurenciją kelių transportui tais pačiais maršrutais, ir kartu būtų išlaikytos garantijos, susijusios su geležinkelio įmonių savarankiškumu. 2. Norėdamos sukurti tinkamas geležinkelių ir kombinuoto transporto galimybes Susitariančiosios Šalys gali teikti finansinę pagalbą investuojant į geležinkelių infrastruktūrą, stacionarinę arba mobilią įrangą, reikalingą kroviniams perkrauti iš vienos sausumos transporto rūšies į kitą, transporto įrangą, specialiai pritaikytą kombinuotam transportui ir naudojamą jo reikmėms, taip pat, jei leidžia atitinkami įstatymai, finansuoti kombinuoto transporto paslaugų teikimo kertant Šveicarijos teritoriją veiklos sąnaudas, jei šios priemonės padeda gerinti kokybę ir didinti konkurencingumą geležinkelių bei kombinuoto transporto galimybių kainos atžvilgiu ir neproporcingai neiškraipo operatorių konkurencijos. Už geležinkelių transporto įkainių nustatymą ir toliau atsako kompetentingos institucijos arba subjektai. 3. Kad garantuotų tinkamas geležinkelių transporto paslaugas, Susitariančiosios Šalys taip pat gali su geležinkelio įmonėmis sudaryti visuomenės aptarnavimo sutartis, ypač atsižvelgdamos į socialinius ir aplinkosaugos veiksnius. 4. Abi Susitariančiosios Šalys pagal savo kompetenciją imasi veiksmų užtikrinti, kad vienos Susitariančiosios Šalies suteiktos oficialios pagalbos poveikis rinkai nesumažės dėl kitos Susitariančiosios Šalies ar subjekto, įsisteigusio jos arba kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, elgesio. 5. Jungtinis komitetas kontroliuoja, kaip Susitariančiosios Šalys taiko šį straipsnį. 36 straipsnis Kokybės parametrai 1. Susitariančiosios Šalys susitaria imtis visų būtinų veiksmų, kad pasiektų 33 straipsnyje nustatytą tikslą. Šiuo tikslu jos įsipareigoja skatinti kombinuotą transportą. 2. 8 straipsnyje nurodyto pereinamojo etapo metu Šveicarija taip pat įsipareigoja pagal 1992 m. Susitarimo II antraštinę dalį sukurti lydimojo kombinuoto transporto ("visiškai sukomplektuotų sunkvežimių vežimas traukiniu") galimybes, kurios kokybės ir kainos atžvilgiu sudarytų konkurenciją kelių transportui. 3. Susitariančiosios Šalys imasi visų būtinų veiksmų kombinuotam transportui skatinti. Visų pirma jos imasi veiksmų užtikrinti, kad bus laikomasi tokių nuostatų: - turi būti laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto techninius ir socialinius standartus, ypač standartus, susijusius su vairavimo ir poilsio trukme, greičio apribojimais ir didžiausiu svoriu bei matmenimis, - turi būti sumažinta geležinkelių transporto pasienio kontrolė ir pagal 1987 m. gegužės 20 d. Bendrijos ir Šveicarijos bei ELPA šalių konvenciją dėl bendros tranzito procedūros ji turi būti perduota įlaipinimo arba išlaipinimo punktams, - turi būti sudarytos palankios sąlygos kombinuoto transporto tinklui organizuoti supaprastinant reguliavimo ir administracines sąlygas, saistančias abi Susitariančiąsias Šalis, - turi būti teikiamos iniciatyvos kombinuoto transporto operatoriams ir geležinkelių operatoriams, kaip pagerinti jų paslaugų kokybę. Geležinkelio parametrų sąrašas pateiktas 9 priede. Į šiuos parametrus atsižvelgiama taikant 46 straipsnį. 4. Susitariančiosios Šalys pagal savo įgaliojimus užtikrina, kad bus imamasi atitinkamų priemonių, kurios leistų greitai sukurti geležinkelių transporto koridorius. Jos nuolatos informuoja viena kitą apie visas savo siūlomas priemones dėl šių geležinkelių koridorių. 5. Jungtinis komitetas kas dvejus metus parengia šiame straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą. C. KELIŲ TRANSPORTO APMOKESTINIMO SISTEMOS 37 straipsnis Tikslai Pagal savo įgaliojimus, atitinkamas savo procedūras bei 1992 m. Susitarimo III antraštinės dalies tikslus Šalys siekia palaipsniui pradėti taikyti apmokestinimo sistemas, skirtas apmokestinti kelių transporto priemones bei kitas transporto rūšis mokesčiais, kurie padengtų dėl jų atsiradusias išlaidas. 38 straipsnis Principai 1. Apmokestinimo sistemos grindžiamos 32 straipsnyje išdėstytais principais, ypač nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principais. 2. Į mokesčius įeina mokesčiai už transporto priemones, kurą ir naudojimąsi kelių tinklu. 3. Siekiant 37 straipsnyje minimų tikslų pirmenybė teikiama priemonėms, dėl kurių eismas nenukreipiamas nuo techniniu, ekonominiu ir geografiniu požiūriu tinkamiausio maršruto tarp transporto operacijos išvykimo vietos ir galutinės paskirties vietos. 4. Taikant priemones negali būti sukliudyta prekėms arba paslaugoms laisvai judėti tarp Susitariančiųjų Šalių, ypač turimas omeny rinkliavų arba mokesčių už naudojimąsi keliais administravimas ir rinkimas, kontrolės arba sistemingo tikrinimo Susitariančiųjų Šalių pasienyje nebuvimas ir nereikalingų formalumų nebuvimas. Kad šiuo atžvilgiu išvengtų sunkumų, Šveicarija stengiasi taikyti šioje srityje galiojančias Bendrijos taisykles. 5. Šio skyriaus nuostatos taikomos transporto priemonėms, kurių didžiausia leistina masė (DLM), nurodyta jų registravimo dokumente, yra 12 tonų arba daugiau. Tačiau šis Susitarimas nedraudžia kuriai nors Susitariančiajai Šaliai priimti savo teritorijoje priemones, kurios būtų taikomos transporto priemonėms, kurių DLM mažesnė negu 12 tonų. 6. Susitariančiosios Šalys neskiria firmoms, įskaitant transporto įmones, jokios tiesioginės arba netiesioginės valstybės pagalbos, kuri palengvintų jų transporto mokesčių, nustatytų pagal šiame Susitarime numatytas apmokestinimo sistemas, naštą. 39 straipsnis Priemonių sąveika Susitariančiosios Šalys surengia konsultacijas Jungtiniame komitete, kad pasiektų tinkamą elektroninių sistemų, skirtų kelių naudojimo mokesčiams surinkti, sąveikos lygį. 40 straipsnis Šveicarijos priemonės 1. Siekdama 37 straipsnyje išdėstytų tikslų ir atsižvelgdama į svorio ribos padidinimą, nustatytą 7 straipsnio 3 dalyje, Šveicarija netaikydama diskriminacijos įveda transporto priemonėms mokestį dviem etapais, kurie prasideda 2001 m. sausio 1 d. ir atitinkamai 2005 m. sausio 1 d. Visų pirma mokestis turi būti skaičiuojamas remiantis 38 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir 10 priede išdėstytomis procedūromis. 2. Mokesčiai išskirstomi pagal tris emisijos standartų (EURO) kategorijas. Pagal mokesčių sistemą, taikomą nuo 2005 m. sausio 1 d., vienos kategorijos mokestis turi kuo labiau skirtis nuo kitos kategorijos mokesčio, bet tas skirtumas neturi viršyti 15 % nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų mokesčių svertinio vidurkio. 3. a) Pagal mokesčių sistemą, taikomą nuo 2001 m. sausio 1 d., kai transporto priemonės faktinė bendroji masė yra ne didesnė kaip 34 t ir ji važiuoja 300 km atstumą per Alpes, maksimalios sumos negali viršyti 205 Šveicarijos frankų, jei transporto priemonė atitinka EURO standartus, 172 Šveicarijos frankų, jei transporto priemonė atitinka EURO I standartą, ir 145 Šveicarijos frankų, jei transporto priemonė atitinka EURO II standartą. b) Nukrypstant nuo a punkto, Bendrija nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. gauna metinę kvotą tuščioms transporto priemonėms arba transporto priemonėms, gabenančioms lengvus produktus, atlikti 220000 vienkartinių reisų tranzitu per Šveicarijos Alpes, sumokėjus mokestį už naudojimąsi infrastruktūra, jei faktinė bendroji transporto priemonės masė neviršija 28 tonų. 2001 m. šis mokestis sudarė 50 Šveicarijos frankų, 2002 m. – 60 Šveicarijos frankų, 2003 m. – 70 Šveicarijos frankų, o 2004 m. – 80 Šveicarijos frankų. Šveicarija taip pat gauna kvotą tomis pačiomis sąlygomis. Šiems reisams taikoma įprastinė kontrolės procedūra. 4. Pagal mokesčių sistemą, taikomą nuo 2005 m. sausio 1 d., svertinis mokesčių vidurkis neviršija 325 Šveicarijos frankų transporto priemonėms, kurių faktinė bendroji masė yra ne didesnė kaip 40 t ir kurios važiuoja 300 km atstumą per Alpes. Mokestis labiausiai teršiančiai kategorijai neviršija 380 Šveicarijos frankų. 5. Dalį mokesčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali sudaryti mokesčiai už naudojimąsi specializuota Alpių infrastruktūra. Ši dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 15 % šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų mokesčių. 6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti vidurkiai skaičiuojami pagal EURO standarto kategorijos transporto priemonių, veikiančių Šveicarijoje, skaičių. Transporto priemonių skaičius kiekvienoje kategorijoje nustatomas pagal surašymus, kuriuos nagrinėja Jungtinis komitetas. Jungtinis komitetas, siekdamas atsižvelgti į Šveicarijoje veikiančio transporto parko tendencijas ir EURO standartų pokyčius, nustato vidurkius per svarstymus, kurių pirmas numatytas 2004 m. liepos 1 d. ir kurie vyksta kas dvejus metus. 41 straipsnis Bendrijos priemonės Bendrija ir toliau plėtoja apmokestinimo sistemas, taikomas jos teritorijoje, kurios atspindėtų išlaidas, atsiradusias dėl infrastruktūros naudojimo. Šios sistemos grindžiamos principu "moka naudotojas". 42 straipsnis Mokesčių lygio persvarstymas 1. 2007 m. sausio 1 d., o vėliau – kas dvejus metus, didžiausios mokesčių sumos, nustatytos 40 straipsnio 4 dalyje, tikslinamos atsižvelgiant į infliacijos lygį Šveicarijoje per dvejus praėjusius metus. Šiuo tikslu Šveicarija vėliausiai iki rugsėjo 30 d., likus metams iki tikslinimo, nusiunčia Jungtiniam komitetui būtinus statistinius duomenis, kuriais bus grindžiamas aptariamas tikslinimas. Bendrijai paprašius Jungtinis komitetas susirenka posėdžio per 30 dienų nuo šios informacijos gavimo, kad surengtų konsultacijas dėl aptariamo tikslinimo. Jeigu nuo šio Susitarimo pasirašymo iki 2004 m. gruodžio 31 d. vidutinis metinis infliacijos lygis Šveicarijoje viršija 2 %, maksimalios mokesčių sumos, nustatytos 40 straipsnio 4 dalyje, tikslinamos įvertinus tik infliaciją, kuri viršija 2 % metinį lygį. Taikoma pirmesnėje pastraipoje nustatyta tvarka. 2. Nuo 2007 m. sausio 1 d. Jungtinis komitetas kurios nors Šalies prašymu gali persvarstyti maksimalias mokesčių sumas, nustatytas 40 straipsnio 4 dalyje, ir patikslinti jas bendru sutarimu. Persvarstoma remiantis šiais kriterijais: - abiejose Susitariančiosiose Šalyse taikomų mokesčių lygiu ir struktūra, ypač atsižvelgiant į panašius maršrutus Alpių zonoje, - eismo pasiskirstymu tarp panašių maršrutų Alpių zonoje, - transporto rūšių pasiskirstymo tendencijomis Alpių regione, - Alpių zonos geležinkelių infrastruktūros plėtra. D. PAGALBINĖS PRIEMONĖS 43 straipsnis Palankių pasienio kontrolės sąlygų sudarymas 1. Susitariančiosios Šalys įsipareigoja sumažinti formalumų skaičių ir supaprastinti formalumus, susijusius su transporto operacijomis, ypač muitinės srityje. 2. Pagrindą Susitariančiosioms Šalims imtis priemonių pagal šio straipsnio 1 dalį sudaro 1990 m. lapkričio 21 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl patikrinimų ir formalumų, susijusių su prekių vežimu, supaprastinimo, 1987 m. gegužės 20 d. konvencija dėl bendros tranzito procedūros, o geležinkelių transporto srityje – geležinkelio bendrovių susitarimas dėl techninių patikrinimų, skirtų krovinių vagonams priskirti prie tarptautinių transporto operacijų. 44 straipsnis Komercinėms transporto priemonėms taikomi ekologiniai standartai 1. Siekdamos užtikrinti geresnę aplinkos apsaugą ir nepažeisdamos 7 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų, Susitariančiosios Šalys pirmiausia siekia įvesti ekologinius standartus, kurie užtikrintų aukšto lygio apsaugą ir taip sumažintų sunkiasvorių krovinių transporto priemonių išmetamų dujų bei dalelių kiekį ir skleidžiamą triukšmą. 2. Rengdamos šiuos standartus Susitariančiosios Šalys reguliariai konsultuojasi. 3. Jeigu sunkiasvorių krovinių transporto priemonių EURO emisijos kategorija (apibrėžta Bendrijos teisės aktuose) nėra nurodyta transporto priemonės registravimo dokumente, ji turi būti nustatyta pagal tame dokumente nurodytą datą, kada transporto priemonė buvo pradėta eksploatuoti arba atitinkamais atvejais – remiantis papildomu specialiu dokumentu, kurį išdavė kompetentingos išdavusios valstybės valdžios institucijos. 45 straipsnis Eismo stebėjimo punktas 1. Tik įsigaliojus šiam Susitarimui įsteigiamas nuolatinis stebėjimo punktas kelių, geležinkelių ir kombinuotam eismui Alpių regione stebėti. Jis kiekvienais metais teikia Jungtiniam komitetui, įsteigtam pagal šio Susitarimo 51 straipsnį, eismo tendencijų ataskaitas. Jungtinis komitetas taip pat gali paprašyti, kad stebėjimo punktas parengtų specialią ataskaitą, ypač tais atvejais, kai yra taikytinos šio Susitarimo 46 ir 47 straipsnių nuostatos. 2. Stebėjimo punkto darbą finansuoja Susitariančiosios Šalys; finansavimo santykį nustato Jungtinis komitetas. 3. Susitariančiosios Šalys nustato stebėjimo punkto darbą reglamentuojančias administracines procedūras Jungtinio komiteto sprendimu, kuris priimamas pirmojo posėdžio metu. E. KOREKCINĖS PRIEMONĖS 46 straipsnis Vienašalės apsaugos priemonės 1. Jeigu, nepaisant konkurencingų geležinkelio kainų ir 36 straipsnyje numatytų priemonių, susijusių su kokybės parametrais, tinkamo taikymo po 2005 m. sausio 1 d., atsiranda sunkumų dėl Šveicarijos kelių eismo srautų Alpių zonoje ir jeigu per 10 savaičių vidutinis geležinkelių pajėgumų panaudojimo lygis Šveicarijoje (lydimojo ir nelydimojo kombinuoto transporto) nepasiekia 66 %, Šveicarija, nukrypdama nuo 40 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatų, gali padidinti 40 straipsnio 4 dalyje numatytus mokesčius ne daugiau kaip 12,5 %. Visos pajamos, gautos padidinus mokesčius, naudojamos geležinkelių ir kombinuoto transporto konkurencingumui kelių transporto atžvilgiu didinti. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės susiklosto Bendrijos teritorijoje, ji gali panašiomis sąlygomis imtis analogiškų korekcinių priemonių. 3. a) Pirmiau minėtos priemonės taikymo sritis ir trukmė yra tik tokios, kokių tikrai reikia padėčiai ištaisyti. Priemonės taikymo trukmė negali viršyti šešių mėnesių, tačiau gali būti pratęsta dar vienam šešių mėnesių laikotarpiui. Dėl tolesnio pratęsimo sprendimą gali priimti Jungtinis komitetas. b) Jeigu viena Susitariančioji Šalis šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytas priemones yra taikiusi anksčiau, dar kartą šias priemones ta Susitariančioji šalis gali taikyti tokiomis sąlygomis: - jei ankstesnių priemonių taikymo trukmė neviršijo šešių mėnesių, tolesnių priemonių galima imtis tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnių priemonių galiojimo pabaigos dienos, - jei ankstesnių priemonių taikymo trukmė viršijo šešis mėnesius, tolesnių priemonių galima imtis tik praėjus 18 mėnesių nuo ankstesnių priemonių galiojimo pabaigos dienos, - apsaugos priemonės jokiu būdu negali būti įvestos daugiau kaip du kartus per penkerius metus nuo dienos, kai tos priemonės buvo įvestos pirmą kartą. Konkrečiais atvejais Jungtinis komitetas gali bendru sutarimu nuspręsti nukrypti nuo šių sąlygų. 4. Prieš imdamasi ankstesnėse dalyse numatytų priemonių suinteresuota Susitariančioji Šalis apie savo ketinimą informuoja Jungtinį komitetą. Jungtinis komitetas susirenka posėdžio šiam klausimui apsvarstyti. Jeigu Jungtinis komitetas nusprendžia kitaip, suinteresuotoji Susitariančioji Šalis gali imtis tos priemonės praėjus 30 dienų nuo dienos, kai Jungtiniam komitetui buvo pranešta apie priemonę. 47 straipsnis Konsensuso pagrindu priimtos apsaugos priemonės 1. Gerokai sutrikus eismo srautams Alpių zonoje ir dėl to atsiradus kliūtims siekti šio Susitarimo 30 straipsnyje išdėstytų tikslų, vienos iš Susitariančiųjų Šalių parašymu Jungtinis komitetas susirenka posėdžio ir priima sprendimą dėl tinkamų priemonių padėčiai ištaisyti. Prašanti Susitariančioji Šalis nedelsdama informuoja eismo stebėjimo punktą, o ji per 14 dienų pateikia ataskaitą apie padėtį ir priemones, kurių turi būti imamasi. 2. Jungtinis komitetas susirenka posėdžio per 15 dienų nuo prašymo pateikimo. Jis apsvarsto padėtį tinkamai atsižvelgdamas į eismo stebėjimo punkto ataskaitą. Per 60 dienų nuo pirmojo savo posėdžio, kuriame buvo svarstomas šis klausimas, Jungtinis komitetas priima sprendimą dėl priemonių, kurių turi būti imamasi. Šis laikotarpis bendru sutarimu gali būti pratęstas. 3. Šių apsaugos priemonių taikymo sritis ir trukmė yra tik tokios, kokios tikrai būtinos padėčiai ištaisyti. Pirmenybė teikiama tokioms galimybėms, kurios kuo mažiau kliudo Susitarimui funkcionuoti. 48 straipsnis Nepaprastosios priemonės Jeigu dėl force majeure priežasčių, pavyzdžiui, stichinės nelaimės, eismo srautai Alpių zonoje nutrūksta, Susitariančiosios Šalys savo teritorijose imasi visų įmanomų suderintų veiksmų, kad atkurtų eismo srautą ir užtikrintų jo judėjimą. Pirmenybė teikiama jautriems kroviniams, kaip antai greitai gendančioms prekėms. V ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 49 straipsnis Susitarimo įgyvendinimas 1. Susitariančiosios Šalys imasi visų tinkamų bendro pobūdžio ir konkrečių priemonių, kad užtikrintų šiame Susitarime nustatytų įsipareigojimų įgyvendinimą. 2. Jos netaiko jokių priemonių, kurios galėtų sukliudyti siekti šio Susitarimo tikslų. 3. Šio Susitarimo nuostatos, susijusios su sujungtų transporto priemonių ir autotraukinių didžiausios leistinos masės apribojimais ir su transporto apmokestinimo sistemomis, įgyvendinamos taikant dviejų etapų procedūrą: nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2005 m. sausio 1 d. 50 straipsnis Taisomosios priemonės Jeigu viena Susitariančioji Šalis nustato, kad kita Susitariančioji Šalis neįvykdė savo įsipareigojimų, nustatytų šiame Susitarime, arba Jungtinio komiteto sprendimo, nukentėjusi Susitariančioji Šalis, pasikonsultavusi su Jungtiniu komitetu, gali imtis atitinkamų priemonių šio Susitarimo įgyvendinimo pusiausvyrai išlaikyti. Susitariančiosios Šalys pateikia Jungtiniam komitetui visą būtiną informaciją, kad jis galėtų iš esmės įvertinti padėtį. 51 straipsnis Jungtinis komitetas 1. Įsteigiamas Jungtinis komitetas, vadinamas Bendrijos (Šveicarijos) vidaus transporto komitetu; jį sudaro Susitariančiųjų Šalių atstovai ir jis atsako už šio Susitarimo administravimą ir tinkamą taikymą. Tam tikslui jis rengia rekomendacijas. Jis priima sprendimus šiame Susitarime numatytais klausimais; Susitariančiosios Šalys vykdo juos pagal savo vidaus taisykles. Jungtinis komitetas priima sprendimus bendru sutarimu. 2. Pirmiausia Jungtinis komitetas atsako už šio Susitarimo nuostatų, ypač 27 straipsnio 6 dalies, 33, 34, 35, 36, 39, 40, 42, 45, 46, 47 ir 54 straipsnių nuostatų kontrolę ir taikymą. Jis įgyvendina 52 ir 55 straipsniuose nurodytus pritaikymo ir taisymo straipsnius. 3. Siekdamos užtikrinti tinkamą šio Susitarimo įgyvendinimą Susitariančiosios Šalys reguliariai keičiasi informacija ir, kuriai nors paprašius, rengia konsultacijas Jungtiniame komitete. Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija, kurią teikia už šio Susitarimo taikymą atsakingos valdžios institucijos, ypač valdžios institucijos, atsakingos už leidimų išdavimą ir patikrinimus. Šios valdžios institucijos tiesiogiai keičiasi korespondencija. 4. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles, kuriose, be kitų nuostatų, yra numatytos posėdžių šaukimo, pirmininko skyrimo ir jo kompetencijos nustatymo procedūros. 5. Jungtinis komitetas susirenka posėdžio visais atvejais, kai to reikia, mažiausiai kartą per metus. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali paprašyti sušaukti posėdį. 6. Jungtinis komitetas gali nuspręsti suformuoti darbo grupes arba ekspertų grupes, jei, jo manymu, jos galėtų padėti vykdyti jo uždavinius. 7. Šis komitetas taip pat atlieka pareigas, kurias anksčiau atliko pagal 1992 m. Susitarimo 18 straipsnį įsteigtas Jungtinis komitetas, vadinamas Bendrijos (Šveicarijos) vidaus transporto komitetu. 52 straipsnis Teisės aktų kūrimas 1. Pagal nediskriminavimo principą ir šio Susitarimo nuostatas šis Susitarimas nepažeidžia bet kurios Susitariančiosios Šalies teisės vienašališkai keisti savo vidaus teisės aktus šiame Susitarime nurodytose srityse. 2. Iš karto po to, kai viena Susitariančioji Šalis parengia naujus teisės aktus šiame Susitarime nurodytoje srityje, ji oficialiai paprašo kitos Susitariančiosios Šalies ekspertų nuomonės. Kol bus oficialiai priimti šie nauji teisės aktai, Susitariančiosios Šalys informuoja viena kitą ir konsultuojasi visais atvejais, kai to reikia. Vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu Jungtiniame komitete iš anksto keičiamasi nuomonėmis, ypač nuomonėmis apie šio pakeitimo poveikį Susitarimo funkcionavimui. 3. Pakeistų teisės aktų priėmimo metu ir praėjus daugiausiai aštuonioms dienoms po jų paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje arba Oficialiajame federalinių įstatymų ir dekretų rinkinyje suinteresuotoji Susitariančioji Šalis praneša kitai Susitariančiajai Šaliai šių naujų nuostatų tekstą. Vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu, praėjus ne daugiau kaip dviems mėnesiams nuo to prašymo pateikimo dienos, Jungtiniame komitete keičiamasi nuomonėmis apie pakeitimo poveikį šio Susitarimo funkcionavimui. 4. Jungtinis komitetas arba: - priima sprendimą persvarstyti 1, 3, 4 ir 7 priedus, arba, jei reikia, siūlo persvarstyti šio Susitarimo nuostatas, kad visais atvejais, kai reikia, abipusiškumo pagrindu būtų įtraukti į jas tie teisės aktų pakeitimai, arba - priima sprendimą, pagal kurį tų teisės aktų pakeitimai laikomi atitinkančiais šį Susitarimą, arba - priima sprendimą dėl bet kurios kitos priemonės, skirtos apsaugoti tinkamą šio Susitarimo funkcionavimą. 5. Jungtinis komitetas priima sprendimą dėl procedūrų, skirtų pritaikyti šį Susitarimą prie ateityje įsigaliosiančių Bendrijos arba Šveicarijos ir trečiųjų šalių, nurodytų 13 ir 19 straipsniuose, susitarimų. 6. Siekdamos šiame Susitarime nustatytų tikslų, Susitariančiosios Šalys pagal 49 straipsnyje nustatytus terminus imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jų santykių plėtojimo metu teisės ir pareigos, analogiškos nustatytoms 1 priede išvardytuose Bendrijos teisiniuose dokumentuose, būtų aktyviai taikomos. 53 straipsnis Konfidencialumas Susitariančiųjų Šalių atstovai, ekspertai ir kiti įgaliotiniai net pasibaigus jų paskyrimo laikui neturi teisės atskleisti informacijos, kurią gavo taikant šį Susitarimą ir kuri savo pobūdžiu prilygsta profesinei paslapčiai. 54 straipsnis Ginčų sprendimas Abi Susitariančiosios Šalys gali perduoti ginčytiną klausimą, susijusį su šio Susitarimo aiškinimu ar taikymu, Jungtiniam komitetui, kuris stengiasi išspręsti ginčą. Jungtiniam komitetui suteikiama visa reikalinga informacija, kad jis galėtų iš esmės įvertinti padėtį ir rasti tinkamą sprendimą. Tuo tikslu Jungtinis komitetas turi apsvarstyti visas galimybes, kaip užtikrinti tinkamą šio Susitarimo funkcionavimą. 55 straipsnis Susitarimo persvarstymas 1. Jeigu viena iš Susitariančiųjų Šalių nori, kad šio Susitarimo nuostatos būtų persvarstytos, ji praneša apie tai Jungtiniam komitetui. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis pakeista šio Susitarimo redakcija įsigalioja atlikus atitinkamas vidaus procedūras. 2. 1, 3, 4 ir 7 priedai gali būti pakeisti Jungtinio komiteto sprendimu pagal 51 straipsnio 1 dalį, kad būtų atsižvelgta į Bendrijos teisės aktų pokyčius šioje srityje. 3. 5, 6, 8 ir 9 priedai gali būti pakeisti Jungtinio komiteto sprendimu pagal 51 straipsnio 1 dalį. 56 straipsnis Priedai 1–10 priedai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis. 57 straipsnis Taikymas teritorijoms Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, laikantis toje sutartyje nustatytų sąlygų, ir Šveicarijos teritorijoje. 58 straipsnis Baigiamosios nuostatos 1. Susitariančiosios Šalys ratifikuoja arba patvirtina šį Susitarimą pagal savo procedūras. Jis įsigalioja pirmąją antro mėnesio dieną nuo galutinio pranešimo apie visų septynių, toliau išvardytų, susitarimų ratifikavimo ar patvirtinimo dokumentų deponavimą: - Susitarimas dėl krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliu ir keliais, - Susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo, - Susitarimas dėl oro transporto, - Susitarimas dėl prekybos žemės ūkio produktais, - Susitarimas dėl abipusio atitikties įvertinimo pripažinimo, - Susitarimas dėl Vyriausybės vykdomų viešųjų pirkimų tam tikrų aspektų, - Susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. 2. Šis Susitarimas sudaromas septynerių metų pradiniam laikotarpiui. Jis pratęsiamas neribotam laikui, jeigu iki pradinio laikotarpio pabaigos Bendrija arba Šveicarija nepraneša kitai Susitariančiajai Šaliai, kad nenori jo pratęsti. Jeigu praneša, taikoma šio straipsnio 4 dalis. 3. Bendrija arba Šveicarija gali nutraukti šį Susitarimą, pranešdama apie savo sprendimą kitai Susitariančiajai Šaliai. Jeigu praneša, taikoma šio straipsnio 4 dalis. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti septyni susitarimai tampa nebetaikytinais praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo apie Susitarimo nepratęsimą, kuris nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, arba pranešimo apie Susitarimo nutraukimą, kuris nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, gavimo. Hecho en Luxemburgo, el veintiuno de junio de mil novecientos noventa y nueve, en doble ejemplar en lenguas alemana, danesa, española, finesa, francesa, griega, inglesa, italiana, neerlandesa, portuguesa y sueca, siendo cada uno de estos textos igualmente auténtico.Udfærdiget i Luxembourg, den enogtyvende juni nitten hundrede og nioghalvfems, i to eksemplarer på dansk, engelsk, finsk, fransk, græsk, italiensk, nederlandsk, portugisisk, spansk, svensk og tysk, idet hver af disse tekster har samme gyldighed.Geschehen zu Luxemburg am einundzwanzigsten Juni neunzehnhundertneunundneunzig in zwei Urschriften in dänischer, deutscher, englischer, finnischer, französischer, griechischer, italienischer, niederländischer, portugiesischer, spanischer und schwedischer Sprache, wobei jeder dieser Wortlaute gleichermaßen verbindlich ist.Έγινε στο Λουξεμβούργο, στις είκοσι μία Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα εννέα, εις διπλούν στην αγγλική, γαλλική, γερμανική, δανική, ελληνική, ισπανική, ιταλική, ολλανδική, πορτογαλική, σουηδική, και φινλανδική γλώσσα, κάθε κείμενο από τα οποία είναι αυθεντικό.Done at Luxembourg on the twenty-first day of June in the year one thousand and ninety-nine, and drawn up in duplicate in the Danish, Dutch, English, Finnish, French, German, Greek, Italian, Portuguese, Spanish and Swedish languages, each text being equally authentic.Fait à Luxembourg, le vingt-et-un juin mil neuf cent quatre-vingt dix-neuf, en double exemplaire en langues allemande, anglaise, danoise, espagnole, finnoise, française, grecque, italienne, néerlandaise, portugaise et suédoise, chacun de ces textes faisant également foi.Fatto a Lussemburgo, addì ventuno giugno millenovecentonovantanove, in duplice copia, in lingua danese, finlandese, francese, greca, inglese, italiana, olandese, portoghese, spagnola, svedese e tedesca, ciascun testo facente ugualmente fede.Gedaan te Luxemburg, de eenentwintigste juni negentienhonderd negenennegentig, in twee exemplaren in de Deense, de Duitse, de Engelse, de Finse, de Franse, de Griekse, de Italiaanse, de Nederlandse, de Portugese, de Spaanse en de Zweedse taal, zijnde alle teksten gelijkelijk authentiek.Feito em Luxemburgo, em vinte e um de Junho de mil novecentos e noventa e nove, em duplo exemplar nas línguas alemã, dinamarquesa, espanhola, finlandesa, francesa, grega, inglesa, italiana, neerlandesa, portuguesa e sueca, fazendo fé qualquer dos textos.Tehty Luxemburgissa kahdentenakymmenentenäensimmäusenä päivänä kesäkuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäyhdeksän kahtena kappaleena englannin, espanjan, hollannin, italian, kreikan, portugalin, ranskan, ruotsin, saksan, suomen ja tanskan kielellä, ja kaikki teksti ovat yhtä todistusvoimaiset.Utfärdat i Luxemburg den tjugoförsta juni nittonhundranittionio i två exemplar på det danska, engelska, finska, franska, grekiska, italienska, nederländska, portugisiska, spanska, svenska och tyska språket, vilka samtliga texter är lika giltiga. Por la Comunidad EuropeaFor Det Europæiske FællesskabFür die Europäische GemeinschaftΓια την Ευρωπαϊκή ΚοινότηταFor the European CommunityPour la Communauté européennePer la Comunità europeaVoor de Europese GemeenschapPela Comunidade EuropeiaEuroopan yhteisön puolestaPå Europeiska gemenskapens vägnar +++++ TIFF +++++ +++++ TIFF +++++ Por la Confederación SuizaFor Det Schweiziske EdsforbundFür der Schweizerischen EidgenossenschaftΓια την Ελβετική ΣυνομοσπονδίαFor the Swiss ConfederationPour la Confédération suissePer la Confederazione svizzeraVoor de Zwitserse BondsstaatPela Confederação SuíçaSveitsin valaliiton puolestaPå Schweiziska Edsförbundets vägnar +++++ TIFF +++++ +++++ TIFF +++++ -------------------------------------------------- PRIEDŲ SĄRAŠAS 1 priedas: | 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 5 dalis ir 27 straipsnio 2 dalis: taikytinos nuostatos | 2 priedas: | 8 straipsnio 5 dalis: 8 straipsnyje numatytų mokesčių taikymo taisyklės | 3 priedas: | 9 straipsnio 1 dalis: tarptautinio krovinių vežimo keliais leidimo pavyzdys | 4 priedas: | 9 straipsnio 3 dalis: vežimo rūšių, kurioms netaikoma nei licencijų sistema, nei leidimai, sąrašas | 5 priedas: | 12 ir 13 straipsniai: turimų teisių, nustatytų galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose, sąrašas | 6 priedas: | 15 straipsnio 2 dalis: svorio ribos ir draudimo vairuoti naktį ir sekmadieniais netaikymas | 7 priedas: | 17, 18 ir 21 straipsniai: tarptautinis keleivių vežimas tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais bei leidimo procedūros | 8 priedas: | 19 ir 20 straipsniai: turimų teisių, nustatytų galiojančiuose dvišaliuose susitarimuose, sąrašas | 9 priedas: | 36 straipsnis: geležinkelių ir kombinuoto transporto paslaugų kokybės parametrai | 10 priedas: | 40 straipsnio 1 dalis: 40 straipsnyje numatytų mokesčių taikymo taisyklės | -------------------------------------------------- 1 PRIEDAS TAIKYTINOS NUOSTATOS Pagal šio Susitarimo 52 straipsnio 6 dalį Šveicarija taiko teisines nuostatas, analogiškas šioms: Atitinkamos Bendrijos teisės nuostatos 1 skirsnis - 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/26/EB dėl leidimo verstis krovinių ir keleivių vežėjo kelių transportu verslu ir diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialių profesinę kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų tarpusavio pripažinimo, skirto palengvinti šiems vežėjams naudojimąsi įsisteigimo laisve nacionalinio ir tarptautinio vežimo srityje (OL L 124, 1996 5 23, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/76/EB (OL L 277, 1998 10 14, p. 17). 2 skirsnis - 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL L 370, 1985 12 31, p. 8) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2135/98 (OL L 274, 1998 10 9, p. 1). - 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 370, 1985 12 31, p. 1) arba analogiškos taisyklės, nustatytos EKT susitarime, taip pat jo pakeitimuose. - 1988 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 88/599/EEB dėl Reglamento (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir Reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų tipinių įgyvendinimo kontrolės procedūrų (OL L 325, 1988 11 29, p. 55) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2135/98 (OL L 274, 1998 10 9, p. 1). - 1976 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 76/914/EEB dėl kai kurių kelių transporto priemonių vairuotojų minimalaus mokymo lygio (OL L 357, 1976 12 29, p. 36). 3 skirsnis - 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59). - 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, suderinimo (OL L 46, 1997 2 17, p. 1). - 1991 m. spalio 1 d. Tarybos direktyva 91/542/EEB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 88/77/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis dėl transporto priemonių dyzelinių variklių skleidžiamų dujinių teršalų, suderinimo (OL L 295, 1991 10 25, p. 1). - 1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje (OL L 57, 1992 2 23, p. 27). - 1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva 92/24/EEB dėl greičio ribotuvų ar panašių greičio ribojimo sistemų įrengimo kai kurių kategorijų motorinėse transporto priemonėse (OL L 129, 1992 5 14, p. 154). - 1992 m. lapkričio 10 d. Tarybos direktyva 92/97/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą 70/157/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių leistiną motorinių transporto priemonių garso lygį ir dujų išmetimo sistemas, suderinimo (OL L 371, 1992 12 19, p. 1). - 1994 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 94/55/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais, suderinimo (OL L 319, 1994 12 12, p. 7). - 1995 m. spalio 6 d. Tarybos direktyva 95/50/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais vienodų tikrinimo procedūrų (OL L 249, 1995 10 17, p. 35). - 1996 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 96/35/EB dėl pavojingų krovinių vežimo keliais, geležinkeliais ir vidaus vandenų keliais saugos instruktorių skyrimo ir jų profesinės kvalifikacijos (OL L 145, 1996 6 19, p. 10). - 1996 m. gruodžio 13 d. Komisijos direktyva 96/86/EB, derinanti su technikos pažanga Tarybos direktyvą 94/55/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu keliais, suderinimo (OL L 335, 1996 12 24, p. 43). 4 skirsnis - 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL L 143, 1995 6 27, p. 70). - 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/19/EB dėl geležinkelio infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir infrastruktūros mokesčių ėmimo (OL L 143, 1995 6 27, p. 75). - 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 237, 1991 8 24, p. 25). 5 skirsnis - 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/82/EEB dėl mineralinėms alyvoms taikomų akcizo tarifų suderinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 19). - 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/49/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu geležinkeliais, suderinimo (OL L 235, 1996 9 17, p. 25). - 1996 m. gruodžio 13 d. Komisijos direktyva 96/87/EB, su technikos pažanga derinanti Tarybos direktyvą 96/49/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu geležinkeliais, suderinimo (OL L 335, 1996 12 24, p. 45). -------------------------------------------------- 2 PRIEDAS 8 STRAIPSNYJE NUMATYTŲ MOKESČIŲ TAIKYMO TAISYKLĖS 1. Šveicarijos mokestis už transporto priemones, kurių faktinė bendroji masė yra didesnė kaip 28 t ir kurios turi 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą leidimą, negali viršyti: - 180 Šveicarijos frankų už tranzitinį reisą per Šveicariją, - 70 Šveicarijos frankų už reisą į abi puses, į Šveicariją arba iš jos. 2. Didžiausias Šveicarijos mokestis 8 straipsnio 3 dalyje nurodytą leidimą turinčioms transporto priemonėms, kurių faktinė bendroji masė yra didesnė kaip 34 t, bet mažesnė kaip 40 t ir kurios važiuoja 300 km atstumą per Alpes, yra 252 Šveicarijos frankai už transporto priemonę, kuri neatitinka EURO standartų, 211 Šveicarijos frankų – už transporto priemonę, atitinkančią EURO I standartą ir 178 Šveicarijos frankai – už transporto priemonę, atitinkančią EURO II standartą. Mokestis taikomas pagal 40 straipsnio nuostatas. 3. Didžiausias Šveicarijos mokestis už 8 straipsnio 4 dalyje nurodytas leidimą turinčias transporto priemones, kurių faktinė bendroji masė yra didesnė kaip 34 t, bet mažesnė kaip 40 t ir kurios važiuoja 300 km atstumą per Alpes, yra 300 Šveicarijos frankų už transporto priemonę, kuri neatitinka EURO standartų, 240 Šveicarijos frankų – už transporto priemonę, atitinkančią EURO I standartą ir 210 Šveicarijos frankų – už transporto priemonę, atitinkančią EURO II standartą. Mokestis taikomas pagal 40 straipsnio nuostatas. -------------------------------------------------- 3 PRIEDAS +++++ TIFF +++++ +++++ TIFF +++++ -------------------------------------------------- 4 PRIEDAS VEŽIMO RŪŠYS, KURIOMS NETAIKOMA NEI LICENCIJŲ SISTEMA, NEI LEIDIMAI 1. Pašto siuntų vežimas kaip viešoji paslauga 2. Sugadintų arba avarijas patyrusių transporto priemonių vežimas 3. Krovinių vežimas motorinėmis transporto priemonėmis, kai pakrautos transporto priemonės, įskaitant priekabą, leidžiamas svoris neviršija 6 tonų arba krovinio, įskaitant priekabą, leidžiamas svoris neviršija 3,5 tonos 4. Krovinio vežimas motorinėmis transporto priemonėmis laikantis šių sąlygų: a) vežamas krovinys turi priklausyti įmonei arba turi būti tos įmonės parduotas, nupirktas, išnuomotas, išsinuomotas, pagamintas, išgautas, apdorotas ar pataisytas; b) reiso tikslas turi būti krovinio savoms reikmėms vežimas į įmonę ar iš jos arba jo judėjimas įmonėje arba už jos ribų; c) krovinį vežančias motorines transporto priemones turi vairuoti įmonės darbuotojai; d) vežančios krovinį transporto priemonės turi priklausyti įmonei, būti įsigytos atidėto mokėjimo sąlygomis ar išsinuomotos laikantis sąlygų, nustatytų 1984 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje 84/647/EEB dėl transporto priemonių, išsinuomojamų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais. Ši nuostata netaikoma transporto priemonėms, kurios pakeitė įprastai naudojamas, tačiau trumpam sugedusias transporto priemones; e) vežimas turi būti tik pagalbinė įmonės veikla 5. Vaistų, prietaisų, įrenginių ir kitų gaminių, reikalingų medicininei pagalbai suteikti vykdant gelbėjimo darbus, ypač stichinių nelaimių atveju, vežimas. -------------------------------------------------- 5 PRIEDAS SĄRAŠAS NUOSTATŲ, PATEIKTŲ DVIŠALIUOSE KELIŲ TRANSPORTO SUSITARIMUOSE, SUSIJUSIUOSE SU TRIŠALIU KROVINIŲ VEŽIMU, KURIUOS ŠVEICARIJA SUDARĖ SU SKIRTINGOMIS BENDRIJOS VALSTYBĖMIS NARĖMIS Tikrasis trišalis eismas: kai įprastiniu maršrutu važiuojanti transporto priemonė kerta tranzitu valstybę, kurioje ji yra registruota, pavyzdžiui, kai Šveicarijoje registruota transporto priemonė veža krovinį iš Vokietijos į Italiją per Šveicariją. Kitoks vadinamasis trišalis eismas: kai transporto priemonė nekerta tranzitu valstybės, kurioje ji yra registruota, pavyzdžiui, kai Šveicarijoje registruota transporto priemonė veža krovinį iš Vokietijos į Italiją per Austriją. Valstybė | Susitarimo pasirašymo data | Įsigaliojimas | Sąlygos | Vokietija | 19531217 | 1954 2 1 | 7 straipsnis: Pagal nacionalinę teisę leidžiamas tikrasis trišalis eismas; kitoks vadinamasis trišalis eismas draudžiamas. | Austrija | 19581022 | 1959 4 4 | 8 straipsnis: Vežėjams, turintiems teisę vežti krovinius, leidžiama vežti vienoje iš Susitariančiųjų Šalių registruotose transporto priemonėse: a)krovinius, skirtus vienai iš valstybių arba jos kilmės;Tikrasis trišalis eismas leidžiamas; kitoks vadinamasis trišalis eismas draudžiamas. | Belgija | 1975 2 25 | 1975 7 24 | 4 straipsnio 1 dalies b punktas: Tikrasis trišalis eismas leidžiamas; kitoks vadinamasis trišalis eismas draudžiamas. | Danija | 1981 8 27 | 1982 3 25 | 4 straipsnio 2 dalis: Vežti iš trečiosios šalies į kitą Susitariančiąją Šalį arba iš kitos Susitariančiosios Šalies į trečiąją šalį galima tik turint kitos Susitariančiosios Šalies kiekvienu konkrečiu atveju išduotą leidimą. | Ispanija | 1963 1 23 | 1963 8 21 | 1971 m. spalio 29 d. protokolas: Tikrasis trišalis eismas leidžiamas; kitoks vadinamasis trišalis eismas draudžiamas. | Suomija | 1980 1 16 | 1981 5 28 | 6 straipsnio 2 dalis bei Švedijos ir Suomijos jungtinio komiteto 1989 m. gegužės 23 ir 24 d. posėdžio protokolo 2.2 punktas: tikrasis trišalis eismas ir kitoks vadinamasis trišalis eismas leidžiami turint leidimą. | Prancūzija | 19511120 | 1952 4 1 | Pagal nacionalinę teisę: Šveicarijos vežėjai: Prancūzijoje draudžiamos visos trišalio eismo rūšys;Prancūzijos vežėjai: Šveicarijoje leidžiamos visos trišalio eismo rūšys. | Graikija | 1970 8 8 | 1971 9 6 | 3 straipsnis bei Šveicarijos ir Graikijos jungtinio komiteto 1972 m. gruodžio 11–13 d. posėdžio protokolas: leidžiamos visos trišalio eismo rūšys (pagal specialius kvotinius leidimus). | Italija | — | — | Šveicarijos ir Italijos jungtinio komiteto 1993 m. birželio 14 d. posėdžio protokolas: Šveicarijos vežėjai: kvotiniai tikrojo trišalio eismo leidimai; kitoks vadinamasis trišalis eismas draudžiamas;Italijos vežėjai: tikrasis trišalis eismas leidžiamas be leidimų; kitam, vadinamajam trišaliam, eismui reikalingi kvotiniai leidimai. | Airija | — | — | Pagal nacionalinę teisę: Šveicarijos vežėjai: draudžiamos visos trišalio eismo rūšys, išskyrus atvejus, kai Airijos valdžios institucijos išduoda leidimus;Airijos vežėjai: leidžiamos visos trišalio eismo rūšys, susijusios su Šveicarija. | Liuksemburgas | 1972 5 17 | 1972 6 1 | Susitarimas taikomas tik keleivių vežimui. Dėl krovinių vežimo jokio susitarimo pasiekta nebuvo. Pagal nacionalinę teisę leidžiamas trišalis eismas. (Taikomas abipusiškumo principas.) Leidžiamos visos trišalio eismo rūšys. | Nyderlandai | 1952 5 20 | 1952 6 15 | Susitarimas taikomas tik keleivių vežimui. Dėl krovinių vežimo jokio susitarimo pasiekta nebuvo. Pagal nacionalinę teisę leidžiamas trišalis eismas. (Taikomas abipusiškumo principas.) Leidžiamos visos trišalio eismo rūšys. | Portugalija | 1973 6 28 | 1974 1 1 | Pagal Šveicarijos ir Portugalijos jungtinio komiteto sprendimą, kuris buvo priimtas 1996 m. birželio 6 d., liberalizuotos visos trišalio eismo rūšys. | Jungtinė Karalystė | 19741220 | 19751121 | 3 straipsnio b punktas: Leidžiamas tikrasis trišalis eismas. Kitoks vadinamasis trišalis eismas draudžiamas. | Švedija | 19731212 | 1974 4 22 | 4 straipsnio 1 ir 2 dalys: Trišalis eismas leidžiamas taikant specialius kvotinius leidimus. | -------------------------------------------------- 6 PRIEDAS SVORIO RIBOS IR DRAUDIMO VAIRUOTI NAKTĮ IR SEKMADIENIAIS NETAIKYMAS I. Svorio ribos netaikymas per laikotarpį, kuris baigiasi 2004 m. gruodžio 31 d. Užsienyje prasidėjusiems reisams, kurie baigiasi Šveicarijos pasienio zonoje [1] (ir vice versa), daromos išlygos ir neapmokestinami kroviniai, kurių bendra masė siekia daugiausia 40 tonų ir 40 pėdų ISO konteinerių kombinuoto transporto kroviniai, kurių bendra masė siekia daugiausia 44 tonas. Dėl kelių konstrukcijos ypatumų tam tikri muitinės postai taiko mažesnes ribas. II. Kiti svorio ribos netaikymo atvejai Užsienyje prasidėjusiems reisams, kurie baigiasi Šveicarijos pasienio zonoje (ir atvirkščiai), ir tranzitui per Šveicariją faktinė bendroji masė, viršijanti didžiausią Šveicarijoje leidžiamą masę, taip pat gali būti leidžiama 8 straipsnyje nenurodytoms vežimo rūšims: a) nedalijamų krovinių vežimui, kai nepaisant tinkamos transporto priemonės naudojimo nurodymai negali būti įvykdyti; b) specialių transporto priemonių, ypač darbinių transporto priemonių, kurios dėl savo naudojimo paskirties neatitinka svorio nuostatų, perdavimui arba naudojimui; c) sugadintų arba avariją patyrusių transporto priemonių vežimui būtiniausiais atvejais; d) medžiagų, skirtų orlaiviams aprūpinti, vežimui; e) vežimui keliais pradiniu ir galutiniu kombinuoto vežimo etapais, paprastai 30 km spinduliu nuo terminalo. III. Draudimo vairuoti naktį ir sekmadieniais netaikymas Planuojama taikyti šias draudimo vairuoti naktį ir sekmadieniais išlygas: a) be specialaus leidimo - reisai, kurie atliekami neatidėliotinai pagalbai suteikti įvykus katastrofai, - reisai, kurie atliekami neatidėliotinai pagalbai suteikti nelaimingų atsitikimų, ypač viešojo transporto ir oro eismo nelaimingų atsitikimų, atveju; b) su specialiu leidimu krovinių, kurie dėl savo pobūdžio turi būti vežami naktį ir dėl rimtų priežasčių sekmadieniais, vežimui: - greitai gendantys žemės ūkio produktai (pavyzdžiui, uogos, vaisiai, daržovės, augalai, įskaitant skintas gėles, arba šviežiai išspaustos vaisių sultys) – visais metais, - skersti skirtos kiaulės ir vištos, - šviežias pienas ir greitai gendantys pieno produktai, - cirko įranga, orkestrui priklausantys muzikos instrumentai, teatro rekvizitas ir t. t., - dienraščių medžiaga, įskaitant redaktoriaus skiltį, ir pašto siuntos, gabenamos pagal teisinės paslaugos reikalavimus. Siekiant palengvinti patvirtinimo procedūras 12 mėnesių galiojantys leidimai gali būti išduoti bet kokiam reisų skaičiui, jei visi reisai yra to paties pobūdžio. [1] Šveicarijos pasienio zoną nustatė Jungtinis komitetas, įsteigtas pagal 1992 m. Susitarimą, 1998 m. balandžio 2 d. Briuselyje įvykusio penktojo posėdžio protokolo 4 priede. Paprastai ši zona apima rajoną, 10 km spinduliu nutolusį nuo muitinės posto. -------------------------------------------------- 7 PRIEDAS TARPTAUTINIS KELEIVIŲ VEŽIMAS TOLIMOJO SUSISIEKIMO AUTOBUSAIS IR MIESTO AUTOBUSAIS 1 straipsnis Sąvokos Šiame Susitarime taikomos šios sąvokos: 1. Reguliarios paslaugos 1.1. Reguliarios paslaugos – tai paslaugos, kai keleiviai vežami nustatytais laiko tarpais nustatytais maršrutais, įlaipinant ir išlaipinant keleivius iš anksto numatytose sustojimo vietose. Reguliarios paslaugos yra teikiamos visiems, tam tikrais atvejais jas užsisakius iš anksto. Reguliarios paslaugos pobūdžiui neturi įtakos tokios paslaugos teikimo sąlygų pritaikymas. 1.2. Kad ir kas jas organizuotų, paslaugos, kai vežami konkrečių kategorijų keleiviai, atsisakant kitų keleivių, jei tokios paslaugos teikiamos pagal 1.1 pastraipoje nurodytas sąlygas, laikomos reguliariomis paslaugomis. Tokios paslaugos toliau vadinamos specialiomis reguliariomis paslaugomis. Specialios reguliarios paslaugos – tai: a) darbuotojų vežimas iš namų į darbovietę ir atgal; b) moksleivių ir studentų vežimas į mokymo įstaigą ir atgal; c) kareivių ir jų šeimų vežimas iš kilmės valstybės į jų kareivinių vietoves. Tai, kad specialioji paslauga gali kisti pagal naudotojų poreikius, neturi įtakos ją priskirti reguliarių paslaugų kategorijai. 1.3. Analogiškų ar laikinų paslaugų organizavimą, tų pačių asmenų, besinaudojančių esamomis reguliariomis paslaugomis, aptarnavimą, tam tikrų sustojimo vietų atsisakymą ir papildomų sustojimo vietų įvedimą esamose reguliariose paslaugose reglamentuoja tos pačios taisyklės kaip ir esamoms reguliarioms paslaugoms. 2. Vienkartinės paslaugos 2.1. Vienkartinės paslaugos yra paslaugos, kurios neatitinka reguliarių paslaugų, įskaitant specialias reguliarias paslaugas, apibrėžimo ir kurias pirmiausia apibūdina faktas, kad jas teikiant vežamos grupės keleivių, kurias savo iniciatyva surenka užsakovas arba pats vežėjas. Analogiškoms arba laikinoms paslaugoms, panašioms į esamas reguliarias paslaugas, teikti ir aptarnauti tuos pačius asmenis, kurie naudojasi esamomis reguliariomis paslaugomis, turi būti išduotas leidimas pagal I skirsnyje nustatytą tvarką. 2.2. 2 punkte nurodytos paslaugos nenustoja būti vienkartinėmis paslaugomis vien dėl to, kad jos yra teikiamos tam tikrais laiko tarpais. 2.3. Vienkartines paslaugas gali teikti vežėjų grupės, veikiančios to paties sutarties vykdytojo vardu. Tokių vežėjų pavadinimai ir, tam tikrais atvejais, persėdimo kelyje punktai pranešami atitinkamų Europos bendrijos valstybių narių ir Šveicarijos kompetentingoms institucijoms Jungtinio komiteto nustatyta tvarka. 3. Vežimo savo sąskaita veikla Vežimo savo sąskaita veikla yra veikla, kurią vykdo fizinis arba juridinis asmuo ne pelno arba ne komerciniais tikslais, jei: - transporto veikla tam fiziniam arba juridiniam asmeniui yra tik pagalbinė veikla, - naudojamos transporto priemonės yra to fizinio arba juridinio asmens nuosavybė arba buvo jų įgytos atidėto apmokėjimo sąlygomis ar pagal ilgalaikės išperkamosios nuomos sutartį ir vairuojamos to fizinio arba juridinio asmens arba jo darbuotojo. I skirsnis REGULIARIOS PASLAUGOS, KURIOMS REIKIA LEIDIMO 2 straipsnis Leidimo pobūdis 1. Leidimai išduodami transporto įmonės vardu; jie negali būti perduoti trečiosioms šalims. Tačiau leidimą gavęs vežėjas gali, šio priedo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai sutinkant, tą paslaugą teikti per subrangovą. Šiuo atveju leidime nurodomas pastarosios įmonės pavadinimas ir jos kaip subrangovo vaidmuo. Subrangovas privalo atitikti Susitarimo 17 straipsnyje nustatytas sąlygas. Jei įmonės susivienija teikti reguliarias paslaugas, leidimas išduodamas visų įmonių vardu. Jis įteikiamas įmonei, kuri tvarko paslaugą, o kitos įmonės gauna kopijas. Leidime nurodomi visų operatorių pavadinimai. 2. Leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. 3. Leidimuose nurodoma: a) paslaugos tipas; b) paslaugos maršrutas, konkrečiai nurodant išvykimo vietą ir paskirties vietą; c) leidimo galiojimo terminas; d) sustojimo vietos ir tvarkaraštis. 4. Leidimai atitinka Reglamente (EB) Nr. 2121/98 [1] nustatytą pavyzdį. 5. Leidimai jų turėtojui (-ams) suteikia teisę teikti reguliarias paslaugas Susitariančiųjų Šalių teritorijose. 6. Reguliarios paslaugos operatorius laikino pobūdžio ir ypatingomis aplinkybėmis gali naudoti papildomas transporto priemones. Šiuo atveju vežėjas turi užtikrinti, kad transporto priemonėje bus šie dokumentai: - reguliarios paslaugos leidimo kopija, - reguliarios paslaugos operatoriaus ir papildomas transporto priemones tiekiančios firmos sutarties kopija arba analogiškas dokumentas, - reguliarios paslaugos operatoriui išduota Bendrijos licencijos patvirtinta kopija Bendrijos vežėjams arba analogiškos Šveicarijos licencijos kopija Šveicarijos vežėjams. 3 straipsnis Paraiškų leidimui pateikimas 1. Bendrijos operatoriai, kurie kreipiasi dėl leidimo, pateikia savo paraiškas pagal Reglamento (EEB) Nr. 684/92, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 11/98, 6 straipsnio nuostatas, o Šveicarijos operatoriai, kurie kreipiasi dėl leidimo, pateikia savo paraiškas pagal 1998 m. lapkričio 25 d. įsakymo dėl keleivių vežimui taikomų nuolaidų (OCTV) [2] 5 skyrių. Kai paslaugoms teikti nereikia leidimo Šveicarijoje, o reikia Bendrijoje, Šveicarijos operatoriai, kurie kreipiasi dėl leidimo, pateikia savo paraiškas kompetentingoms Šveicarijos valdžios institucijoms, jei tokias paslaugas teikiančio transporto išvykimo vieta yra Šveicarijoje. 2. Paraiškos atitinka Reglamente (EB) Nr. 2121/98 nustatytą pavyzdį. 3. Asmenys, pateikę paraišką leidimui, pateikia bet kokią papildomą informaciją, kurią jie laiko esant svarbia arba kurios reikalauja leidimą išduodanti institucija. Visų pirma pareiškėjai pateikia vairavimo tvarkaraštį, kuris leidžia patikrinti, ar paslauga atitinka teisės aktus dėl vairavimo ir poilsio trukmės. Bendrijos vežėjai taip pat turėtų pateikti reguliarios paslaugos operatoriui išduotos Bendrijos tarptautinio keleivių vežimo licencijos samdos pagrindais ar už atlygį kopiją, o Šveicarijos vežėjai – analogiškos Šveicarijos licencijos kopiją. 4 straipsnis Leidimų išdavimo tvarka 1. Leidimai išduodami, gavus Susitariančiųjų Šalių, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami arba išlaipinami, kompetentingų institucijų pritarimą Leidimą išduodanti institucija persiunčia tokioms institucijoms ir Bendrijos valstybių narių, kurių teritorijos kertamos neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, kompetentingoms institucijoms paraiškos kopiją kartu su kitų reikiamų dokumentų kopijomis ir jos įvertinimą. 2. Šveicarijos ir Europos bendrijos valstybių narių, kurių pritarimo buvo prašyta, kompetentingos institucijos per du mėnesius praneša leidimą išduodančiai institucijai apie savo sprendimą dėl paraiškos. Šis laikas skaičiuojamas nuo prašymo pareikšti nuomonę gavimo datos, nurodytos prašymo gavimo patvirtinimo rašte. Jeigu leidimą išduodanti įstaiga per tą laiką atsakymo negauna, laikoma, kad institucijos, į kurias buvo kreiptasi, davė savo sutikimą, ir leidimą išduodanti institucija išduoda leidimą. 3. Remdamasi šio straipsnio 7 ir 8 dalimis, leidimą išduodanti institucija sprendimą dėl paraiškos priima per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai vežėjas pateikė paraišką. 4. Leidimas suteikiamas, išskyrus atvejus, kai: a) pareiškėjas jam tiesiogiai prieinamomis priemonėmis negali teikti paraiškoje nurodytos paslaugos; b) pareiškėjas anksčiau nesilaikė nacionalinių arba tarptautinių kelių transportą reglamentuojančių teisės aktų, o ypač sąlygų ir reikalavimų dėl leidimų tarptautinėms keleivių vežimo kelių transportu paslaugoms, arba šiurkščiai pažeidė nustatytus saugos keliuose teisės aktus, ypač taisykles, taikomas transporto priemonėms ir vairuotojų vairavimo ir poilsio laikui; c) paraiškos leidimo galiojimo laikui pratęsti pateikimo atveju nebuvo laikytasi leidimui nustatytų sąlygų; d) nustatoma, kad svarstoma paslauga tiesiogiai trikdytų teikiamas reguliarias paslaugas, kurioms leidimas jau išduotas, išskyrus atvejus, kai svarstomas reguliarias paslaugas teikia tik vienas vežėjas arba viena vežėjų grupė; e) paaiškėja, kad pareiškėjas ketina teikti tik pelningiausias paslaugas iš esančių atitinkamuose maršrutuose; f) kurios nors Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija, atlikusi išsamų įvertinimą, nustato, kad tos paslaugos atitinkamuose tiesioginiuose ruožuose teikimas darytų didelę įtaką panašių geležinkelio paslaugų perspektyvumui. Apie visus sprendimus, kurie buvo priimti remiantis šia nuostata, ir jų motyvus pranešama atitinkamiems vežėjams. Jei nuo 2000 m. sausio 1 d. esama tarptautinio vežimo tolimojo susisiekimo autobusais arba miesto autobusais paslauga daro didelę įtaką panašių geležinkelio paslaugų atitinkamuose tiesioginiuose ruožuose perspektyvumui, Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija, gavusi Jungtinio komiteto pritarimą, gali sustabdyti leidimo teikti tarptautinio vežimo tolimojo susisiekimo autobusais arba miesto autobusais paslaugą galiojimą arba jį panaikinti, įspėjusi apie tai vežėją prieš šešis mėnesius. Tai, kad operatorius siūlo mažesnes kainas negu kiti kelių vežėjai, arba tai, kad tuo maršrutu paslaugas jau teikia kiti kelių vežėjai, savaime negali būti pagrindas atmesti paraišką. 5. Leidimą išduodanti institucija gali atmesti paraiškas tiktai dėl priežasčių, suderinamų su šiuo Susitarimu. 6. Jei tvarka, kuria siekiama šio straipsnio 1 dalyje numatyto susitarimo, nepasiteisina, klausimą galima perduoti Jungtiniam komitetui. 7. Jungtinis komitetas kuo greičiau priima sprendimą, kuris įsigalioja per 30 dienų nuo jo pranešimo Šveicarijai ir atitinkamoms Europos bendrijos valstybėms narėms. 8. Atlikus šiame straipsnyje nustatytą procedūrą, leidimą išduodanti institucija informuoja visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas institucijas ir tam tikrais atvejais nusiunčia joms leidimo kopiją. 5 straipsnis Leidimų suteikimas ir pratęsimas 1. Atlikus 4 straipsnyje nurodytą procedūrą, leidimą išduodanti institucija išduoda leidimą arba oficialiai tą paraišką atmeta. 2. Paraiškos atmetimas turi būti pagrindžiamas. Susitariančiosios Šalys užtikrina, kad paraiškos nepatenkinus vežėjams būtų suteikta galimybė pareikšti protestą. 3. Paraiškoms leidimų galiojimo terminui pratęsti ar sąlygoms, pagal kurias leidime nurodytos paslaugos turi būti teikiamos, pakeisti mutatis mutandis taikomas šio priedo 4 straipsnis. Nelabai daug keičiant paslaugos teikimo sąlygas, ypač sureguliuojant vežimo kainas arba tvarkaraščius, leidimą išduodančiai institucijai tereikia apie tai pranešti kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingoms institucijoms. 6 straipsnis Leidimo galiojimo pasibaigimas Leidimo galiojimo baigimosi procedūra nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 684/92 9 straipsnyje ir OCTV 44 straipsnyje. 7 straipsnis Vežėjų įsipareigojimai 1. Išskyrus force majeure atvejus, kol nesibaigia leidimo galiojimo terminas, reguliarios paslaugos teikėjas imasi visų priemonių, kad garantuotų vežimo paslaugą, atitinkančią tęstinumo, reguliarumo ir pajėgumo reikalavimus, ir laikosi kitų kompetentingos institucijos pagal šio priedo 2 straipsnio 3 dalį nustatytų sąlygų. 2. Vežėjas skelbia paslaugos maršrutą, autobusų sustojimo vietas, tvarkaraštį, važiavimo kainas ir vežimo sąlygas, jeigu jos nėra nustatytos įstatymu, taip, kad užtikrintų, jog tokia informacija yra lengvai prieinama visiems naudotojams. 3. Šveicarija ir atitinkamos Europos bendrijos valstybės narės bendru susitarimu ir susitarusios su leidimo turėtoju gali keisti reguliarios paslaugos teikimo sąlygas. II skirsnis VIENKARTINĖS PASLAUGOS IR KITOS PASLAUGOS, KURIOMS LEIDIMAS NEREIKALINGAS 8 straipsnis Kontrolės dokumentas 1. Susitarimo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos paslaugos teikiamos turint kontrolės dokumentą (kelionės lapą). 2. Vežėjas, teikiantis vienkartines paslaugas, kelionės lapą turi užpildyti prieš kiekvieną kelionę. 3. Kelionės lapų knygomis aprūpina Šveicarijos arba Europos bendrijos valstybės narės, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, kompetentingos institucijos arba tų institucijų paskirtos įstaigos. 4. Kontrolės dokumento pavyzdys ir naudojimosi juo tvarka nustatyta Reglamente Nr. 2121/98. 9 straipsnis Sertifikatas Susitarimo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytą sertifikatą išduoda Šveicarijos arba Europos bendrijos valstybės narės, kurioje transporto priemonė yra įregistruota, kompetentinga institucija. Jis atitinka Reglamente (EB) Nr. 2121/98 nustatytą pavyzdį. III skirsnis KONTROLĖ IR NUOBAUDOS 10 straipsnis Važiavimo bilietai 1. Keleiviai, kurie naudojasi reguliaria paslauga, išskyrus specialias reguliarias paslaugas, per visą kelionę turi turėti individualius arba kolektyvinius važiavimo bilietus, kuriuose nurodoma: - išvykimo ir paskirties vietos, o tam tikrais atvejais ir atgalinė kelionė, - bilieto galiojimo trukmė, - vežimo kaina. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas važiavimo bilietas pateikiamas visų įgaliotų tikrinančių pareigūnų prašymu. 11 straipsnis Tikrinimas kelyje ir įmonėse 1. Kai vežama samdos pagrindais ar už atlygį, transporto priemonėje turi būti laikomi ir visų įgaliotų tikrinančių pareigūnų prašymu pateikiami šie dokumentai: patvirtinta autentiška Bendrijos licencijos, taikomos Bendrijos vežėjams, arba analogiškos Šveicarijos licencijos, taikomos Šveicarijos vežėjams, kopija ir, atsižvelgiant į paslaugos tipą, – leidimas (arba jo patvirtinta kopija) arba kelionės lapas. Kai vežama savo sąskaita, transporto priemonėje turi būti laikomas ir visų įgaliotų tikrinančių pareigūnų prašymu pateikiamas sertifikatas (arba jo patvirtina kopija). Susitarimo 18 straipsnio 2 dalyje apibūdintų paslaugų atveju kontrolės dokumentui prilygsta sutartis arba jos patvirtinta autentiška kopija. 2. Tarptautiniam keleivių vežimui tolimojo susisiekimo ir miesto autobusus naudojantys vežėjai leidžia atlikti tikrinimus, kurie užtikrintų, kad veikla vykdoma be pažeidimų, ypač susijusių su vairavimo ir poilsio trukmės reikalavimais. 12 straipsnis Savitarpio pagalba 1. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos paprašytos teikia vienos kitoms visą turimą informaciją apie: - šio Susitarimo nuostatų ir kitų taisyklių tarptautinio keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais srityje pažeidimus, kuriuos jų teritorijoje padarė vežėjas iš kitos Susitariančiosios Šalies, ir paskirtas nuobaudas, - pačių vežėjams paskirtas nuobaudas už pažeidimus, padarytus kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje. 2. Susitariančiosios Šalies, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, kompetentingos institucijos panaikina Bendrijos licenciją ar analogišką Šveicarijos licenciją, jei jos turėtojas: - daugiau nebetenkina Susitarimo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, - pateikė netikslią informaciją apie duomenis, kurių reikia Bendrijos arba analogiškai Šveicarijos licencijai išduoti. 3. Leidimą išduodanti institucija panaikina leidimą, jei jo turėtojas nebesilaiko sąlygų, kuriomis remiantis buvo išduotas tas leidimas pagal šį Susitarimą, ypač jei to prašo Susitariančiosios Šalies, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, kompetentingos institucijos. Išduodanti institucija apie tai nedelsdama informuoja kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingas institucijas. 4. Jeigu vežėjas šiurkščiai pažeidžia transportą reglamentuojančius teisės aktus ir saugumo keliuose taisykles, ypač transporto priemonių taisykles, vairuotojams taikomas vairavimo ir poilsio trukmės taisykles ir neleistino 1 straipsnio 2.1 punkte nurodytų analogiškų arba laikinų paslaugų teikimo taisykles arba pakartotinai įvykdo nedidelius jų pažeidimus, Susitariančiosios Šalies, kurioje tas vežėjas yra įsisteigęs, kompetentingos institucijos gali panaikinti jo Bendrijos licenciją arba analogišką Šveicarijos licenciją arba gali laikinai ir (arba) iš dalies panaikinti jo Bendrijos licencijos arba analogiškos Šveicarijos licencijos patvirtintas kopijas. Šios nuobaudos nustatomos pagal Bendrijos licencijos arba analogiškos Šveicarijos licencijos turėtojo įvykdyto pažeidimo šiurkštumą ir pagal bendrą patvirtintų kopijų, kurias jis turi dėl savo atliekamų tarptautinių transporto operacijų, skaičių. [1] 1998 m. spalio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2121/98, nustatantis išsamias Tarybos reglamentų (EEB) Nr. 684/92 ir (EB) Nr. 12/89 taikymo taisykles dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais dokumentų (OL L 268, 1998 10 3, p. 10). [2] RS/SR 744.11. -------------------------------------------------- 8 PRIEDAS SĄRAŠAS NUOSTATŲ, PATEIKTŲ DVIŠALIUOSE KELIŲ TRANSPORTO SUSITARIMUOSE, SUSIJUSIUOSE SU LEIDIMŲ SUTEIKIMU TRIŠALIAM KELEIVIŲ VEŽIMUI, KURIUOS ŠVEICARIJA SUDARĖ SU SKIRTINGOMIS BENDRIJOS VALSTYBĖMIS NARĖMIS Valstybė | Susitarimo pasirašymo data | Įsigaliojimas | Sąlygos | Vokietija | 19531217 | 1954 2 1 | 4 ir 5 straipsniai: pagal nacionalinę teisępagal abipusiškumo principą | Austrija | 19581022 | 1959 4 4 | 6 straipsnis: pagal nacionalinę teisępagal abipusiškumo principą | Belgija | 1975 2 25 | 1975 7 24 | 3 straipsnis: pagal nacionalinę teisę | Danija | 1981 8 27 | 1982 3 25 | 3 ir 5 straipsniai: pagal nacionalinę teisę | Ispanija | 1963 1 23 | 1963 8 21 | 2 ir 3 straipsniai: aiškus kitos Susitariančiosios Šalies sutikimasabipusiu sutarimu (abipusiškumas) | Suomija | 1980 1 16 | 1981 5 28 | 3 straipsnis: pagal nacionalinę teisę | Prancūzija | 19511120 | 1952 4 1 | II skyrius: abipusiu sutarimupagal abipusiškumo principą | Graikija | 1970 8 8 | 1971 9 6 | 2 straipsnis: abipusiu sutarimu (abipusiškumas) | Italija | — | — | pagal nacionalinę teisę (nėra dvišalio susitarimo) | Airija | — | — | pagal nacionalinę teisę (nėra dvišalio susitarimo) | Liuksemburgas | 1972 5 17 | 1972 6 1 | 3 straipsnis: Pagal nacionalinę teisę | Nyderlandai | 1952 5 20 | 1952 6 5 | 2 dalies 2 punktas Pagal nacionalinę teisę | Portugalija | 1973 6 28 | 1974 1 1 | Susitarimo protokolas, 5 ir 6 skirsniai abipusis sutarimasabipusiškumas | Jungtinė Karalystė | 19741220 | 19751121 | Pagal nacionalinę teisę (susitarimas susijęs tik su krovinių vežimu) | Švedija | 19731212 | 1974 4 22 | 3 straipsnis: Pagal nacionalinę teisę | -------------------------------------------------- 9 PRIEDAS GELEŽINKELIŲ IR KOMBINUOTO TRANSPORTO PASLAUGŲ KOKYBĖ Jeigu Šveicarija nuspręs imtis Susitarimo 46 straipsnyje nurodytų apsaugos priemonių, bus taikomos šios sąlygos: 1. Vidutinė kaina už vežimą geležinkelių arba kombinuotu transportu per Šveicariją neturi viršyti transporto priemonės, kurios didžiausia leistina masė yra 40 t, važiavimo 300 km per Alpes išlaidų. Konkrečiai vidutinis lydimojo kombinuoto vežimo įkainis ("visiškai sukomplektuotų sunkvežimių vežimas traukiniu") negali viršyti vežimo keliais išlaidų (kelių mokesčiai ir įvairios išlaidos). 2. Šveicarija ėmėsi veiksmų padidinti kombinuoto transporto ir krovinių vežimo geležinkeliu per savo teritoriją konkurencingumą. 3. Vertinant kombinuoto transporto ir krovinių vežimo geležinkeliu konkurencingumą, naudojami šie būtiniausi parametrai: - kokiu mastu tvarkaraščiai ir greitis atitinka naudotojų poreikius, - kokiu mastu paslaugos teikėjai garantuoja ir prisiima atsakomybę už jos kokybę, - kokiu mastu Šveicarijos operatoriai vykdo savo įsipareigojimus dėl paslaugos kokybės arba, jei nevykdo, tai kokiu mastu klientams yra kompensuojama, - užsakymo sąlygos. -------------------------------------------------- 10 PRIEDAS 40 STRAIPSNYJE NUMATYTŲ MOKESČIŲ TAIKYMO TAISYKLĖS Pagal 40 straipsnio 3 dalies b punkto ir 5 dalies nuostatas 40 straipsnyje nustatyti mokesčiai taikomi taip: a) transporto operacijų Šveicarijoje atveju mokesčiai didinami arba mažinami proporcingai mastui, kokiu faktinis nuvažiuotas atstumas Šveicarijoje yra didesnis arba mažesnis už 300 km; b) mokesčiai yra proporcingi transporto priemonės svorio kategorijai. -------------------------------------------------- Baigiamasis aktas EUROPOS BENDRIJOS ir ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS įgaliotieji atstovai, susitikę 1999 m. birželio 21 d. Liuksemburge pasirašyti Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl prekių ir keleivių vežimo automobilių keliais ir geležinkeliais, priėmė toliau išvardytas ir prie Baigiamojo akto pridedamas bendras deklaracijas: - bendrą deklaraciją dėl 38 straipsnio 6 dalies, - bendrą deklaraciją dėl tolesnių derybų. Jie taip pat atkreipė dėmesį į šias deklaracijas, pridedamas prie šio Baigiamojo akto: - deklaraciją dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose, - Šveicarijos deklaraciją dėl tarifinių kvotų naudojimo (40 t), - Europos bendrijos deklaraciją dėl tarifinių kvotų naudojimo (40 t), - Šveicarijos deklaraciją dėl 40 straipsnio 4 dalies, - Šveicarijos deklaraciją dėl muitinės procedūrų palengvinimo (43 straipsnio 1 dalis). Hecho en Luxemburgo, el ventiuno de junio de mil novecientos noventa y nueve.Udfærdiget i Luxembourg den enogtyvende juni nitten hundrede og nioghalvfems.Geschehen zu Luxemburg am einundzwanzigsten Juni neunzehnhundertneunundneunzig.Έγινε στο Λουξεμβούργο, στις είκοσι μία Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα εννέα.Done at Luxembourg on the twenty-first day of June in the year one thousand nine hundred and ninety-nine.Fait à Luxembourg, le vingt-et-un juin mil neuf cent quatre-vingt dix-neuf.Fatto a Lussemburgo, addì ventuno giugno millenovecentonovantanove.Gedaan te Luxemburg, de eenentwintigste juni negentienhonderd negenennegentig.Feito em Luxemburgo, em vinte e um de Junho de mil novecentos e noventa e nove.Tehty Luxemburgissa kahdentenakymmenentenäensimmäisenä päivänä kesäkuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäyhdeksän.Som skedde i Luxemburg den tjugoförsta juni nittonhundranittionio. Por la Comunidad EuropeaFor Det Europæiske FællesskabFür die Europäische GemeinschaftΓια την Ευρωπαϊκή ΚοινότηταFor the European CommunityPour la Communauté européennePer la Comunità europeaVoor de Europese GemeenschapPela Comunidade EuropeiaEuroopan yhteisön puolestaPå Europeiska gemenskapens vägnar +++++ TIFF +++++ +++++ TIFF +++++ Por la Confederación SuizaFor Det Schweiziske EdsforbundFür der Schweizerischen EidgenossenschaftΓια την Ελβετική ΣυνομοσπονδίαFor the Swiss ConfederationPour la Confédération suissePer la Confederazione svizzeraVoor de Zwitserse BondsstaatPela Confederação SuíçaSveitsin valaliiton puolestaPå Schweiziska Edsförbundets vägnar +++++ TIFF +++++ +++++ TIFF +++++ -------------------------------------------------- Bendra Deklaracija dėl 38 straipsnio 6 dalies Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad 38 straipsnio 6 dalies nuostatos nepažeidžia Federalinės finansinio suvienodinimo sistemos instrumentų taikymo, kaip numato Šveicarijos federalinė sistema. -------------------------------------------------- BENDRA DEKLARACIJA dėl tolesnių derybų Europos bendrija ir Šveicarijos Konfederacija pareiškia apie savo ketinimus pradėti derybas, siekiant sudaryti susitarimus bendro intereso srityse, o būtent – dėl 1972 m. Laisvosios prekybos susitarimo 2 protokolo atnaujinimo ir Šveicarijos dalyvavimo tam tikrose Bendrijos mokymų, jaunimo, žiniasklaidos, statistikos ir aplinkos apsaugos programose. Pasibaigus dabartinėms dvišalėms deryboms, sparčiai turi vykti šių derybų parengiamieji darbai. -------------------------------------------------- Deklaracija dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose Taryba sutinka, kad Šveicarijos atstovai dalyvautų kaip stebėtojai šių komitetų ir specialistų darbo grupių posėdžiuose, jei jų aptariami klausimai jiems aktualūs: - mokslinių tyrimų programų komitetuose, įskaitant Mokslinių ir techninių tyrimų komitetą (CREST), - administracinėje darbuotojų migrantų socialinės apsaugos komisijoje, - koordinacinėje aukštojo mokslo diplomų tarpusavio pripažinimo grupėje, - patariamuosiuose oro maršrutų ir konkurencijos taisyklių taikymo oro transporto srityje komitetuose. Komitetams balsuojant, Šveicarijos atstovai nedalyvauja. Jeigu kiti komitetai sprendžia kitų, šiais susitarimais numatytų, sričių klausimus, ir kuriuos įgyvendindama Šveicarija perėmė acquis communautaire arba kitas panašias priemones, Komisija tarsis su Šveicarijos specialistais pagal EEE susitarimo 100 straipsnyje nurodytą tvarką. -------------------------------------------------- Šveicarijos Deklaracija dėl tarifinių kvotų naudojimo (40 t) Šveicarija pareiškia, kad Šveicarijos transporto priemonės, kurių faktiškas bendras pakrautos transporto priemonės svoris neviršija 40 t ir kurios bus naudojamos importuoti, eksportuoti ir vežti tranzitu, sudarys ne daugiau kaip 50 % susitarimo 8 straipsnyje numatytų kvotų. -------------------------------------------------- Europos Bendrijos Deklaracija dėl tarifinių kvotų naudojimo (40 t) Bendrija pareiškia, kad, remiantis dabartiniais apskaičiavimais, tikėtina, kad apie 50 % jos kvotų, kurias numato 8 straipsnis, bus panaudota dvišalėms transporto operacijoms. -------------------------------------------------- ŠVEICARIJOS DEKLARACIJA dėl 40 straipsnio 4 dalies Atsižvelgdama į susitarimo 40 straipsnio 4 dalyje minimą mokesčių taikymą, Šveicarija pareiškia, kad ji nustatys faktinius mokesčius, kurie bus mažesni nei ta nuostata leidžiamas didžiausias dydis ir kurie bus taikomi arba iki pirmojo tunelio (base tunnel) atidarymo arba iki 2008 m. sausio 1 d. (atsižvelgiant į tai, kuri data pirmesnė). Remdamasi dabartiniais planais Šveicarija ketina 2005, 2006 ir 2007 metams nustatyti 292,50 Šveicarijos frankų vidurkį ir 350 Šveicarijos frankų didžiausią dydį. -------------------------------------------------- ŠVEICARIJOS DEKLARACIJA dėl muitinės procedūrų palengvinimo (43 straipsnio 1 dalis) Kad būtų galima palengvinti muitinės formalumų atlikimą sienos perėjimo punktuose, esančiuose keliuose tarp Europos Sąjungos ir Šveicarijos, Šveicarija sutiko imtis šių priemonių, dėl kurių bus pirmiausia susitarta per 1999 metus 1992 m. susitarimu įsteigtame jungtiniame komitete: - bendradarbiaujant su kaimyninių šalių muitinės įstaigomis, užtikrinti, kad didžiausiuose sienos perėjimo punktuose esančios muitinės įstaigos dirbtų pakankamai ilgai ir tai leistų sunkiasvorių krovinių transporto priemonėms išvykti į kelionę per Šveicariją tik pasibaigus laikui kada draudžiama važiuoti naktį arba leistų tęsti kelionę, kol prasidės draudimas važiuoti nakties metu. Jei reikia, šiam tikslui gali būti taikoma priemoka, kuri atspindėtų papildomas išlaidas. Tačiau, ši priemoka neturėtų viršyti 8 Šveicarijos frankų; - bendradarbiaujant su kaimyninių šalių muitinėmis, iki 2000 m. sausio 1 d. pasiekti, kad sunkiasvorių krovinių transporto priemonių muitinės formalumų atlikimas kiekviename sienos perėjimo punkte tarp Šveicarijos ir Europos Sąjungos truktų 30 minučių (skaičiuojant nuo įėjimo į pirmąją muitinės įstaigą iki muitinės formalumo atlikimo antrojoje). --------------------------------------------------