SUSITARIMAS

tarp Europos bendrijos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės

dėl valstybės, atsakingos už prieglobsčio prašymo, pateikto valstybėje narėje arba Islandijoje ar Norvegijoje, nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų

EUROPOS BENDRIJA

ir

ISLANDIJOS RESPUBLIKA

ir

NORVEGIJOS KARALYSTĖ,

toliau - Susitariančiosios Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Europos Sąjungos valstybės narės sudarė Dublino konvenciją, nustatančią valstybę, atsakingą už vienoje iš Europos Bendrijų valstybių narių paduotų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą [1], pasirašytą 1990 m. birželio 15 d. Dubline (toliau - Dublino konvencija);

PRISIMINDAMOS, kad 1999 m. gegužės 18 d. sudaryto Europos Sąjungos Tarybos (toliau - Taryba) ir Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės Susitarimo dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis [2] 7 straipsnis ragina, kad būtų sudarytas atitinkamas susitarimas dėl valstybės, atsakingos už kurioje nors iš valstybių narių arba Islandijoje ar Norvegijoje paduoto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų ir mechanizmų;

MANYDAMOS, kad dėl to šis Susitarimas turi apimti Dublino konvencijos nuostatas ir atitinkamas nuostatas, kurias jau priėmė pagal tos konvencijos 18 straipsnį įsteigtas komitetas, nepažeidžiant santykių, kuriuos Dublino konvencija nustatė tarp tos Konvencijos Susitariančiųjų Šalių;

MANYDAMOS, kad Islandija ir Norvegija, tvarkydamos duomenis tuo tikslu, kuriam taikomas šis Susitarimas, kaip ir Europos bendrijos valstybės narės turi taikyti 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo [3] (toliau - Duomenų apsaugos direktyva);

PRIPAŽINDAMOS, vis dėlto, kad į šį Susitarimą įtrauktos nuostatos turi būti, kai yra būtina, pritaikytos, kad būtų galima atsižvelgti į Islandijos ir Norvegijos, kaip ne valstybių narių, padėtį;

ĮSITIKINUSIOS, kad į šį Susitarimą būtina įtraukti mechanizmą, nustatantį darną su Bendrijos acquis plėtojimu, ypač dėl klausimų, nurodytų Europos bendrijos steigimo sutarties 63 straipsnio 1 dalies a punkte;

ĮSITIKINUSIOS, kad būtina visais lygmenimis organizuoti bendradarbiavimą su Islandijos Respublika ir Norvegijos Karalyste dėl Dublino konvencijos įgyvendinimo, praktinio taikymo ir tolesnio plėtojimo;

MANYDAMOS, kad šiam tikslui reikia sukurti organizacinę struktūrą, užtikrinančią Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susiejimą su veikla šiose srityse ir leidžiančią joms dalyvauti šioje veikloje per komitetą;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad 2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos priėmė Reglamentą (EB) Nr. 2725/2000 dėl "Eurodac" sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją [4], kad būtų galima padėti nustatyti, kuri Susitariančioji Šalis turi būti atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą pagal Dublino konvenciją (toliau - "Eurodac" reglamentas);

MANYDAMOS, kad šis Susitarimas turėtų apimti sritį, kuriai taikomas "Eurodac" reglamentas, siekiant lygia greta įgyvendinti tą reglamentą Islandijoje, Norvegijoje ir Europos Bendrijose;

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Europos bendrijos steigimo sutarties IV antraštinės dalies nuostatos ir ta antraštine dalimi remiantis priimti aktai netaikomi Danijos Karalystei, bet kad Danijai, jeigu ji norėtų, turėtų būti suteikta palanki galimybė dalyvauti šiame Susitarime,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

1. Islandija ir Norvegija, atsižvelgdamos į šio straipsnio 4 dalį, įgyvendina bei savo tarpusavio santykiuose ir savo santykiuose su valstybėmis narėmis taiko Dublino konvencijos nuostatas, išvardytas šio Susitarimo priedo 1 dalyje, ir pagal Dublino konvencijos 18 straipsnį įsteigto komiteto sprendimus, išvardytus minėto priedo 2 dalyje.

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į šio straipsnio 4 dalį, santykiuose su Islandija ir Norvegija taiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles.

3. Islandija ir Norvegija mutatis mutandis įgyvendina ir taiko Duomenų apsaugos direktyvos nuostatas, kaip dėl duomenų tvarkymo siekiant įgyvendinti ir taikyti priede apibūdintas nuostatas jos yra taikomos valstybėms narėms.

4. Kai šio straipsnio 1 ir 2 dalių tikslais priede išvardytose nuostatose daromos nuorodos į "valstybes nares" jos yra suprantamos kaip apimančios Islandiją ir Norvegiją.

5. Šis Susitarimas taikomas "Eurodac" reglamentui, atsižvelgiant į tai, kad Norvegija ir Islandija nėra Europos Sąjungos valstybės narės, ir numatant lygiagretų to reglamento įgyvendinimą Islandijoje, Norvegijoje ir Europos bendrijoje.

2 straipsnis

1. Rengdama Europos bendrijos steigimo sutarties 63 straipsnio 1 dalies a punktu grindžiamų naujų teisės aktų toje srityje, kurią aprėpia šio Susitarimo priedas ar 1 straipsnio 5 dalis, projektus, Europos Bendrijų Komisija (toliau - Komisija) neoficialiai tariasi su Islandijos ir Norvegijos ekspertais taip, kaip ji, rengdama savo pasiūlymus, tariasi su valstybių narių ekspertais.

2. Siųsdama Europos Parlamentui ir Tarybai savo pasiūlymus, susijusius su šiuo Susitarimu, Komisija jų kopijas siunčia Islandijai ir Norvegijai.

Vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal 3 straipsnį, gali vykti išankstinis pasikeitimas nuomonėmis.

3. Kol nauji teisės aktai dar nepriimti, Susitariančiosios Šalys, nuolat keisdamosi informacija ir konsultuodamosi, vienos iš jų prašymu reikšmingais klausimais tariasi Jungtiniame komitete. Tuos teisės aktus priėmus, taikoma 4 straipsnio 2-7 dalyse nustatyta procedūra.

4. Informavimo ir konsultavimosi etape Susitariančiosios Šalys nuoširdžiai bendradarbiauja siekdamos proceso pabaigoje sudaryti palankias sąlygas Jungtinio komiteto funkcijoms pagal šį Susitarimą.

5. Islandijos ir Norvegijos Vyriausybių atstovai turi teisę teikti Jungtiniam komitetui siūlymus, susijusius su šio straipsnio 1 dalyje minėtais klausimais.

6. Komisija Norvegijos ir Islandijos ekspertams užtikrina pagal atitinkamas sritis kuo platesnį dalyvavimą priemonių projektų, vėliau pateiktinų komitetui, padedančiam Komisijai naudotis savo vykdomaisiais įgaliojimais, parengiamajame etape. Šiuo atžvilgiu Komisija, rengdama priemones, Islandijos ir Norvegijos ekspertais remiasi taip, kaip ji remiasi valstybių narių ekspertais.

7. Tais atvejais, kai Taryba veikia dalyvaujančio komiteto tipui taikytina tvarka, Komisija siunčia Tarybai Islandijos ir Norvegijos ekspertų nuomones.

3 straipsnis

1. Įsteigiamas Jungtinis komitetas, kurį sudaro Susitariančiųjų Šalių atstovai.

2. Jungtinis komitetas bendru sutarimu priima savo darbo tvarkos taisykles.

3. Jungtinis komitetas renkasi savo pirmininko iniciatyva arba bet kurio savo nario prašymu.

4. Jungtinis komitetas pagal aplinkybes renkasi atitinkamu lygmeniu, kad peržiūrėtų priede apibūdintų nuostatų, įskaitant 1 straipsnyje nurodytų naujų teisės aktų ar priemonių, kurias priėmė pagal Dublino konvencijos 18 straipsnį įsteigtas komitetas, praktinį įgyvendinimą ir taikymą ir pasikeistų nuomonėmis dėl naujų teisės aktų, grindžiamų Europos bendrijos steigimo sutarties 63 straipsnio 1 dalies a punktu ir susijusių su šio susitarimo 1 straipsnio 5 dalies ar priedo turiniu, rengimo.

Visas keitimasis informacija, susijusia su šiuo Susitarimu, vyksta Jungtinio komiteto veiklos srityje.

5. Jungtinio komiteto pirmininko pareigas pakaitomis kas šeši mėnesiai abėcėlės tvarka eina Europos bendrijos atstovas ir Islandijos ar Norvegijos Vyriausybių atstovas.

4 straipsnis

1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, pagal Dublino konvencijos 18 straipsnį įsteigtam komitetui priėmus naujus teisės aktus ar priemones, susijusius su 1 straipsnyje nurodytais klausimais, tokius teisės aktus ar priemones, jeigu juose nenurodyta kitaip, tuo pačiu metu ima taikyti tiek valstybės narės, tiek Islandija ir Norvegija.

2. Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų ar priemonių priėmimą Komisija nedelsdama praneša Islandijai ir Norvegijai. Islandija ir Norvegija savarankiškai sprendžia, ar priimti jų turinį ir įgyvendinti juos savo vidaus teisės sistemoje. Apie šiuos sprendimus per trisdešimt dienų nuo atitinkamų teisės aktų ar priemonių priėmimo pranešama Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai.

3. Jei tokio teisės akto ar priemonės turinys gali tapti privalomu Islandijai tiktai įvykdžius konstitucinius reikalavimus, Islandija apie tai praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai siųsdama savo pranešimą. Islandija nedelsdama raštu praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai apie visų konstitucinių reikalavimų įvykdymą ir tokią informaciją pateikia kuo anksčiau iki teisės akto ar priemonės įsigaliojimo Islandijai dienos pagal šio straipsnio 1 dalį.

4. Jei tokio teisės akto ar priemonės turinys gali tapti privalomu Norvegijai tiktai įvykdžius konstitucinius reikalavimus, Norvegija apie tai praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai siųsdama savo pranešimą. Norvegija nedelsdama ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo Europos Sąjungos kompetentingos institucijos pranešimo raštu praneša Tarybos Generaliniam sekretoriatui ir Komisijai apie visų konstitucinių reikalavimų įvykdymą. Nuo nustatytos teisės akto ar priemonės įsigaliojimo Norvegijai dienos iki pranešimo apie konstitucinių reikalavimų įvykdymą Norvegija, kada tik galėdama, laikinai taiko tokio teisės akto ar priemonės turinį.

5. Tai, kad Islandija ir Norvegija priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų ir priemonių turinį, tarp Islandijos ir Norvegijos bei tarp Islandijos ir Norvegijos, iš vienos pusės, ir Europos Sąjungos valstybių narių, iš kitos pusės, sukuria teises ir pareigas.

6. Tais atvejais, kai:

a) Islandija ar Norvegija praneša apie savo sprendimą nepriimti teisės akto ar priemonės, kurie yra nurodyti šio straipsnio 1 dalyje ir kuriems buvo taikoma šiame Susitarime nustatyta tvarka, turinio arba

b) Islandija ar Norvegija per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą trisdešimt dienų laikotarpį neatsiunčia pranešimo; arba

c) Islandija iki atitinkamo teisės akto ar priemonės nustatytos įsigaliojimo jai dienos neatsiunčia pranešimo; arba

d) Norvegija per šio straipsnio 4 dalyje nustatytus šešis mėnesius neatsiunčia pranešimo arba nuo atitinkamo teisės akto ar priemonės nustatytos įsigaliojimo jai dienos nenustato laikino taikymo, kaip numatyta toje pačioje dalyje;

šis Susitarimas Islandijai ar Norvegijai atitinkamai yra laikomas sustabdytu.

7. Jungtinis komitetas išnagrinėja sustabdymą sukėlusį klausimą ir per devyniasdešimt dienų imasi atitaisyti nepriėmimo ar neratifikavimo priežastis. Išnagrinėjęs visas galimybes palaikyti gerą šio Susitarimo funkcionavimą, įskaitant galimybę atkreipti dėmesį į teisės aktų lygiavertiškumą, jis gali vieningai nuspręsti atkurti šį Susitarimą. Jei šis Susitarimas ir po devyniasdešimt dienų liktų sustabdytas, jis yra laikomas atitinkamai Islandijai ar Norvegijai nutrauktu.

5 straipsnis

Kol 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės įsigalioja ir pakeičia 1 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, laikantis 4 straipsnio 3 ir 4 dalių, jei Susitariančioji Šalis patiria didesnių sunkumų dėl esminio aplinkybių, egzistavusių sudarant šį Susitarimą, pokyčio, ji gali perduoti klausimą svarstyti pagal 3 straipsnį įsteigtam Jungtiniam komitetui, kad pastarasis Susitariančiosioms Šalims galėtų pasiūlyti priemones padėčiai atitaisyti. Dėl šių priemonių Jungtinis komitetas sprendžia vieningai. Jei vieningumo negalima pasiekti, taikomas 8 straipsnis.

6 straipsnis

1. Kad būtų pasiektas Susitariančiųjų Šalių tikslas kiek įmanoma vienodai taikyti ir aiškinti 1 straipsnyje nurodytas nuostatas, Jungtinis komitetas nuolat peržiūri Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau - Teisingumo Teismas) precedentinės teisės raidą, taip pat Islandijos ir Norvegijos kompetentingų teismų precedentinės teisės, susijusios su tokiomis nuostatomis, raidą. Šiuo tikslu Susitariančiosios Šalys susitaria užtikrinti nedelstiną abipusį tokios precedentinės teisės perdavimą.

2. Priėmus Teisingumo Teismo statuto reikiamus pritaikomuosius pakeitimus, Islandija ir Norvegija turi turėti teisę pateikti Teisingumo Teismui pareiškimus arba raštiškas pastabas dėl bylos tais atvejais, kai valstybės narės teismas ar specializuotas teismas jam perduoda klausimą, kad gautų preliminarų nutarimą dėl bet kurios 1 straipsnio 5 dalyje ir 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos aiškinimo.

7 straipsnis

1. Islandija ir Norvegija kasmet Jungtiniam komitetui pateikia pranešimus apie tai, kaip jų administracinės institucijos ir jų teismai atitinkamai taikė ir aiškino 1 straipsnyje nurodytas nuostatas, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas.

2. Jei Jungtinis komitetas per du mėnesius nuo tos dienos, kai jam buvo nurodytas esminis Teisingumo Teismo ir Islandijos ar Norvegijos teismų precedentinės teisės skirtumas arba esminis skirtumas tarp atitinkamų valstybių narių ir Islandijos ar Norvegijos valdžios institucijų taikant 1 straipsnyje nurodytas nuostatas, negali užtikrinti vienodo taikymo ir aiškinimo, taikoma 8 straipsnyje nustatyta procedūra.

8 straipsnis

1. Kilus ginčui dėl šio Susitarimo taikymo ar aiškinimo arba kai susidaro 5 straipsnyje ar 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta padėtis, klausimas kaip ginčo dalykas yra oficialiai įtraukiamas į Jungtinio komiteto darbotvarkę.

2. Jungtinis komitetas turi per devyniasdešimt dienų nuo tos dienos, kai buvo priimta darbotvarkė, į kurią buvo įtrauktas ginčas, išspęsti tą ginčą.

3. Jei Jungtinis komitetas negali išspręsti ginčo per šio straipsnio 2 dalyje numatytą devyniasdešimt dienų laikotarpį, nustatomas dar vienas devyniasdešimt dienų laikotarpis galutiniam sprendimui pasiekti. Jei to laikotarpio pabaigoje Jungtinis komitetas nepriima galutinio sprendimo, šis Susitarimas yra laikomas Islandijai ar Norvegijai atitinkamai nutrauktu nuo to laikotarpio paskutinės dienos pabaigos.

9 straipsnis

1. Kalbant apie administracines ir veiklos išlaidas, susijusias su "Eurodac" centrinio padalinio įrengimu ir veikla, Islandija ir Norvegija įmoka į Europos Sąjungos bendrą biudžetą metinę sumą:

- Islandija - 0,1 %,

- Norvegija - 4,995 %

pirminės orientacinės 9575000 eurų dydžio sumos įsipareigotiems asignavimams ir 5000000 eurų dydžio sumos mokėjimo asignavimams bei nuo 2002 biudžetinių metų ir toliau atitinkamiems biudžeto asignavimams atitinkamiems biudžetiniams metams.

Kalbant apie administracines ar veiklos išlaidas, susijusias su šio Susitarimo taikymu, Islandija ir Norvegija dalijasi šiomis išlaidomis įmokėdamos į Europos Sąjungos bendrą biudžetą metinę sumą, atitinkančią savo šalių bendrojo nacionalinio produkto procentinį dydį visų dalyvaujančių valstybių bendrojo nacionalinio produkto atžvilgiu.

2. Islandija ir Norvegija turi teisę gauti su šiuo Susitarimu susijusius dokumentus, o Jungtinio komiteto posėdžiuose prašyti vertimo žodžiu į kurią nors pasirinktą Europos Bendrijų institucijų kalbą. Tačiau vertimo raštu ar žodžiu į islandų ar norvegų kalbą arba atvirkščiai išlaidas apmoka atitinkamai Islandija ar Norvegija.

10 straipsnis

Islandijos ir Norvegijos nacionalinės duomenų apsaugos priežiūros institucijos ir pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 286 straipsnio 2 dalį įsteigta nepriklausoma priežiūros institucija bendradarbiauja tiek, kiek reikia jų pareigoms vykdyti, ypač keisdamosi visa reikiama informacija. Dėl tokio bendradarbiavimo sąlygų susitariama, kai tik bus įsteigta ši institucija.

11 straipsnis

1. Šis Susitarimas neturi jokio poveikio Susitarimui dėl Europos ekonominės erdvės ar kokiam nors kitam Europos bendrijos ir Islandijos ir (arba) Norvegijos arba Tarybos ir Islandijos ir (arba) Norvegijos sudarytam susitarimui.

2. Šis Susitarimas neturi jokio poveikio jokiems būsimiems Europos bendrijos susitarimams su Islandija ir (arba) Norvegija.

3. Šis Susitarimas neturi poveikio bendradarbiavimui Šiaurės pasų sąjungos sistemoje tiek, tiek toks bendradarbiavimas neprieštarauja ir netrukdo šiam Susitarimui bei šiuo Susitarimu grindžiamiems teisės aktams ir priemonėms.

12 straipsnis

Danijos Karalystė gali prašyti dalyvauti šiame Susitarime. Tokio dalyvavimo sąlygas nustato Susitariančiosios Šalys, spręsdamos Danijos Karalystės sutikimu, prie šio Susitarimo pridedamu protokolu.

13 straipsnis

1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2-5 dalis, šis Susitarimas taikomas teritorijai, kurioje taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, ir Islandijai ir Norvegijai.

2. Šis Susitarimas netaikomas Svalbardui (Špicbergenui).

3. Šis Susitarimas Danijos Karalystės teritorijai taikomas tik pagal 12 straipsnio nuostatas, o Farerų saloms ir Grenlandijai tik taikant Dublino konvenciją ir šioms teritorijoms.

4. Šis Susitarimas netaikomas Prancūzijos užjūrio departamentams.

5. Šis Susitarimas galioja Gibraltarui tik taikant Gibraltarui Dublino konvenciją arba bet kurią tą Konvenciją pakeičiančią priemonę.

14 straipsnis

1. Šį Susitarimą Susitariančiosios Šalys turi ratifikuoti arba patvirtinti. Ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Tarybos Generaliniam Sekretoriui, kuris eina depozitarijaus pareigas.

2. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną, einančio po to, kai depozitarijus Susitariančiosioms Šalims praneša, kad buvo deponuotas paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas.

15 straipsnis

Kiekviena Susitariančioji Šalis rašytine deklaracija depozitarijui gali nutraukti šį Susitarimą. Tokia deklaracija įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo jos deponavimo. Šis Susitarimas netenka galios, jei jį denonsuoja arba Europos bendrija, arba ir Islandija, ir Norvegija.

Priimta du tūkstančiai pirmų metų sausio devynioliktą dieną Briuselyje vienu originaliu egzemplioriumi, kurio tekstai anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų, vokiečių, islandų ir norvegų kalbomis yra autentiški ir kuris deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato archyvuose.

Por la Comunidad EuropeaFor Det Europæiske FællesskabFür die Europäische GemeinschaftΓια την Ευρωπαϊκή ΚοινότηταFor the European CommunityPour la Communauté européennePer la Comunità europeaVoor de Europese GemeenschapPela Comunidade EuropeiaEuroopan yhteisön puolestaPå Europeiska gemenskapens vägnarFyrir hönd EvrópubandalagsinsFor Det europeiske fellesskap

+++++ TIFF +++++

Por la República de IslandiaFor Republikken IslandFür die Republik IslandΓια τη Δημοκρατία της ΙσλανδίαςFor the Republic of IcelandPour la République d'IslandePer la Repubblica d'IslandaVoor de Republiek IJslandPela República da IslândiaIslannin tasavallan puolestaPå Republiken Islands vägnarFyrir hönd Lýðveldisins ÍslandsFor Republikken Island

+++++ TIFF +++++

Por el Reino de NoruegaFor Kongeriget NorgeFür das Königreich NorwegenΓια το Βασίλειο της ΝορβηγίαςFor the Kingdom of NorwayPour le Royaume de NorvègePer il Regno di NorvegiaVoor het Koninkrijk NoorwegenPelo Reino da NoruegaNorjan kuningaskunnan puolestaPå Konungariket Norges vägnarFyrir hönd Konungsríkisins NoregsFor Kongeriket Norge

+++++ TIFF +++++

[1] OL C 254, 1997 8 19, p. 1.

[2] OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

[3] OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

[4] OL L 316, 2000 12 15, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU DUBLINO KONVENCIJA, IR PAGAL DUBLINO KONVENCIJOS 18 STRAIPSNĮ ĮSTEIGTO KOMITETO SPRENDIMAI

1 dalis: Dublino konvencija

Visos 1990 m. birželio 15 d. Dubline pasirašytos Konvencijos, nustatančios valstybę, atsakingą už vienoje iš valstybių narių paduotų prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, nuostatos, išskyrus 16-22 straipsnius.

2 dalis: Pagal Dublino konvencijos 18 straipsnį įsteigto komiteto sprendimas

1997 m. rugsėjo 9 d. Komiteto, įsteigto pagal 1990 m. birželio 15 d. Dublino konvencijos 18 straipsnį, Sprendimas Nr. 1/97 dėl Konvencijos įgyvendinimo nuostatų.

1998 m. birželio 30 d. Komiteto, įsteigto pagal 1990 m. birželio 15 d. Dublino konvencijos 18 straipsnį, Sprendimas Nr. 1/98 dėl Konvencijos įgyvendinimo nuostatų.

--------------------------------------------------