įmonių pareigų dėl realaus ir galimo neigiamo poveikio žmogaus teisėms ir realaus ir galimo neigiamo poveikio aplinkai, susijusio su jų pačių ir jų patronuojamųjų įmonių veikla, taip pat su veikla, jų verslo partnerių vykdoma tų įmonių veiklos grandinėse; ir

atsakomybės už a punkte nurodytų pareigų pažeidimus.

paskutiniaisiais finansiniais metais, už kuriuos buvo ar turėjo būti patvirtintos metinės finansinės ataskaitos, vidutinis įmonės darbuotojų skaičius viršijo 5 000 darbuotojų ir jos pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 1 500 000 000  EUR;

įmonė nepasiekė a punkte nurodytų ribų, bet yra grupės, kuri pasiekė tas ribas paskutiniaisiais finansiniais metais, už kuriuos buvo ar turėjo būti patvirtintos konsoliduotosios metinės finansinės ataskaitos, pagrindinė patronuojančioji įmonė;

įmonė yra su nepriklausomomis trečiųjų šalių įmonėmis sudariusi franšizės ar licencines sutartis Sąjungoje mainais už autorinius atlyginimus arba yra grupės, sudariusios tokias sutartis, pagrindinė patronuojančioji įmonė, kai tomis sutartimis užtikrinama bendra tapatybė, bendra verslo koncepcija ir vienodų verslo metodų taikymas ir kai tie autoriniai atlyginimai paskutiniaisiais finansiniais metais, už kuriuos buvo ar turėjo būti patvirtintos metinės finansinės ataskaitos, viršijo 75 000 000  EUR ir su sąlyga, kad paskutiniaisiais finansiniais metais, už kuriuos buvo ar turėjo būti patvirtintos metinės finansinės ataskaitos, įmonės pasaulinė grynoji apyvarta viršijo 275 000 000  EUR arba įmonė yra tokią apyvartą viršijusios grupės pagrindinė patronuojančioji įmonė.

finansiniais metais, ėjusiais prieš paskutiniuosius finansinius metus, įmonės grynoji apyvarta Sąjungoje viršijo 1 500 000 000  EUR;

įmonė nepasiekė a punkte nurodytos ribos, bet yra grupės, kuri finansiniais metais, ėjusiais prieš paskutiniuosius finansinius metus, konsoliduotai pasiekė tą ribą, pagrindinė patronuojančioji įmonė;

įmonė yra su nepriklausomomis trečiųjų šalių įmonėmis sudariusi franšizės ar licencines sutartis Sąjungoje mainais už autorinius atlyginimus arba yra grupės, sudariusios tokias sutartis, pagrindinė patronuojančioji įmonė, kai tomis sutartimis užtikrinama bendra tapatybė, bendra verslo koncepcija ir vienodų verslo metodų taikymas ir kai tie autoriniai atlyginimai Sąjungoje finansiniais metais, ėjusiais prieš paskutiniuosius finansinius metus, viršijo 75 000 000  EUR ir su sąlyga, kad finansiniais metais, ėjusiais prieš paskutiniuosius finansinius metus, įmonės grynoji apyvarta Sąjungoje viršijo 275 000 000  EUR arba įmonė yra tokią apyvartą viršijusios grupės pagrindinė patronuojančioji įmonė.

įmonė – bet kuris iš šių subjektų:

neigiamas poveikis aplinkai – neigiamas poveikis aplinkai dėl šios direktyvos priedo I dalies 1 skirsnio 15 bei 16 punktuose ir II dalyje išvardytų draudimų ar pareigų pažeidimo, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, susijusius su ten išvardytų dokumentų nuostatomis;

neigiamas poveikis žmogaus teisėms – poveikis asmenims, padaromas:

neigiamas poveikis – neigiamas poveikis aplinkai arba neigiamas poveikis žmogaus teisėms;

patronuojamoji įmonė – juridinis asmuo, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 2 straipsnio 10 punkte, ir juridinis asmuo, per kurį vykdoma kontroliuojamos įmonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB ( 16 ) 2 straipsnio 1 dalies f punkte, veikla;

verslo partneris – subjektas:

veiklos grandinė – tai:

nepriklausomos trečiosios šalies atliekamas tikrinimas – tikrinimas, ar įmonė arba jos veiklos grandinės dalys laikosi žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos reikalavimų pagal šią direktyvą, kurį atlieka objektyvus, nuo tos įmonės visiškai nepriklausomas ekspertas, neturintis interesų konfliktų ir nepatiriantis išorės įtakos, turintis patirties ir kompetentingas aplinkos apsaugos ar žmogaus teisių klausimais, priklausomai nuo neigiamo poveikio pobūdžio, ir atskaitingas už tokio tikrinimo kokybę ir patikimumą;

MVĮ – bet kokios teisinės formos labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė, nepriklausanti didžiajai grupei, kaip šios sąvokos apibrėžtos Direktyvos 2013/34/ES 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 7 dalyse;

pramonės ar daugiašalė suinteresuotųjų subjektų iniciatyva – Vyriausybių, pramonės asociacijų, suinteresuotų organizacijų, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, arba grupių ar jų derinių sukurtų ir prižiūrimų savanoriškų išsamaus patikrinimo procedūrų, priemonių ir mechanizmų derinys, kuriame įmonės gali dalyvauti, siekdamos remti išsamaus patikrinimo pareigų įgyvendinimą;

įgaliotasis atstovas – fizinis arba juridinis asmuo, gyvenantis arba įsisteigęs Sąjungoje ir turintis a punkto ii papunktyje apibrėžtos įmonės įgaliojimą veikti jos vardu, kiek tai susiję su tos įmonės pareigų pagal šią direktyvą vykdymu;

didelis neigiamas poveikis – neigiamas poveikis, kuris yra itin reikšmingas dėl savo pobūdžio, pavyzdžiui, poveikis, kuriuo padaroma žala žmogaus gyvybei, sveikatai ar laisvei, arba dėl savo masto, apimties ar neatitaisomumo, atsižvelgiant į jo sunkumą, įskaitant tai, koks skaičius asmenų yra ar gali būti paveiktas, kokiu mastu yra arba gali būti padaryta žala ar koks nors kitas poveikis aplinkai, taip pat į jo negrįžtamumą ir galimybių per pagrįstą laikotarpį atkurti tokią paveiktų asmenų ar aplinkos būklę, kokia ji buvo iki to poveikio, ribas;

grynoji apyvarta – tai:

suinteresuotieji subjektai – įmonės darbuotojai, jos patronuojamųjų įmonių ir verslo partnerių darbuotojai ir jų profesinės sąjungos ir darbuotojų atstovai, taip pat asmenys ar bendruomenės, kurių teisėms ar interesams tiesiogiai daro arba galėtų daryti poveikį įmonės, jos patronuojamųjų įmonių ir verslo partnerių produktai, paslaugos ir veikla, taip pat teisėti tų asmenų ar bendruomenių atstovai;

tinkamos priemonės – priemonės, kuriomis galima pasiekti išsamaus patikrinimo tikslus veiksmingai reaguojant į neigiamą poveikį tokiu būdu, kuris yra proporcingas neigiamo poveikio dydžiui bei tikimybei ir yra pagrįstai prieinamas įmonei, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, įskaitant neigiamo poveikio pobūdį bei mastą ir atitinkamus rizikos veiksnius;

verslo santykiai – įmonės santykiai su verslo partneriu;

patronuojančioji įmonė – įmonė, kuri kontroliuoja vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių;

pagrindinė patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kuri pagal Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 1–5 dalyse nustatytus kriterijus tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių, o pati nėra kontroliuojama kitos įmonės;

įmonių grupė arba grupė – patronuojančioji įmonė ir visos jos patronuojamosios įmonės;

atitaisymas – paveikto asmens ar asmenų, bendruomenių ar aplinkos būklės atkūrimas, kad ji būtų lygiavertė arba kuo artimesnė būklei, kuri būtų buvusi, jei nebūtų buvęs padarytas realus neigiamas poveikis; šis atitaisymas turi būti proporcingas įmonės dalyvavimui darant neigiamą poveikį, įskaitant finansinę ar nefinansinę kompensaciją, kurią įmonė suteikia realaus neigiamo poveikio paveiktam asmeniui ar asmenims, ir, kai taikytina, valdžios institucijų patirtų išlaidų, susijusių su būtinomis taisomosiomis priemonėmis, kompensavimą;

rizikos veiksniai – faktai, situacijos ar aplinkybės, susiję su neigiamo poveikio dydžiu ir tikimybe, įskaitant faktus, situacijas ar aplinkybes verslo partnerio lygmeniu, pavyzdžiui, tai, ar verslo partneris nėra įmonė, kuriai taikoma ši direktyva ar kiti panašūs privalomi tvarumo išsamaus patikrinimo teisės aktai; geografiniu ir kontekstiniu lygmeniu, pavyzdžiui, teisėsaugos lygį, susijusį su neigiamo poveikio rūšimi, sektorių, verslo operacijų ir produktų bei paslaugų lygmeniu;

neigiamo poveikio dydis – neigiamo poveikio mastas, apimtis ar neatitaisomumas, atsižvelgiant į neigiamo poveikio sunkumą, įskaitant tai, koks skaičius asmenų yra ar gali būti paveiktas, kokiu mastu yra ar gali būti padaryta žala ar koks nors kitas poveikis aplinkai, taip pat į jo negrįžtamumą ir galimybių per pagrįstą laikotarpį atkurti tokią paveiktų asmenų ar aplinkos būklę, kokia ji buvo iki to poveikio, ribas.

įtraukti nuorodas į tarptautinių dokumentų, kuriuos ratifikavo visos valstybės narės ir kurie patenka į konkrečios šios direktyvos priede nurodytos teisės, draudimo ar pareigos, susijusios su žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir aplinkos apsauga, taikymo sritį, straipsnius;

kai tinkama, iš dalies pakeisti nuorodas į šios direktyvos priede nurodytus tarptautinius dokumentus, atsižvelgiant į tokių dokumentų dalinį pakeitimą, pakeitimą ar panaikinimą;

atsižvelgiant į pokyčius atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, susijusiuose su šios direktyvos priedo 1 dalies 2 skirsnyje išvardytais dokumentais:

integruojant išsamų patikrinimą į savo politiką ir rizikos valdymo sistemas pagal 7 straipsnį;

nustatant ir vertinant realų arba galimą neigiamą poveikį pagal 8 straipsnį ir, kai būtina, prioritetizuojant galimą ir realų neigiamą poveikį pagal 9 straipsnį;

užkertant kelią galimam neigiamam poveikiui ir jį švelninant, taip pat sustabdant realų neigiamą poveikį ir kuo labiau sumažinant jo mastą pagal 10 ir 11 straipsnius;

atitaisant realų neigiamą poveikį pagal 12 straipsnį;

palaikant prasmingą dialogą su suinteresuotaisiais subjektais pagal 13 straipsnį;

nustatant ir taikant pranešimo mechanizmą ir skundų nagrinėjimo procedūrą pagal 14 straipsnį;

stebint savo išsamaus patikrinimo politikos ir priemonių veiksmingumą pagal 15 straipsnį;

viešai informuojant apie išsamų patikrinimą pagal 16 straipsnį.

patronuojamoji įmonė ir patronuojančioji įmonė teikia viena kitai visą būtiną informaciją ir bendradarbiauja, kad būtų vykdomos šioje direktyvoje nustatytos pareigos;

patronuojamoji įmonė laikosi savo patronuojančiosios įmonės išsamaus patikrinimo politikos, atitinkamai pritaikytos siekiant užtikrinti, kad patronuojamosios įmonės atžvilgiu būtų vykdomos 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos;

patronuojamoji įmonė integruoja išsamų patikrinimą į visą savo politiką ir rizikos valdymo sistemas pagal 7 straipsnį; ji aiškiai apibūdina, kurias pareigas turi vykdyti patronuojančioji įmonė, ir prireikus apie tai informuoja atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

prireikus patronuojamoji įmonė toliau imasi tinkamų priemonių pagal 10 ir 11 straipsnius ir toliau vykdo savo pareigas pagal 12 ir 13 straipsnius;

kai aktualu, patronuojamoji įmonė siekia iš tiesioginio verslo partnerio gauti sutartines garantijas pagal 10 straipsnio 2 dalies b punktą arba 11 straipsnio 3 dalies c punktą, siekia gauti sutartines garantijas iš netiesioginio verslo partnerio pagal 10 straipsnio 4 dalį arba 11 straipsnio 5 dalį ir sustabdo verslo santykius pagal 10 straipsnio 6 dalį arba 11 straipsnio 7 dalį.

įmonės išsamaus patikrinimo metodo, be kita ko, ilguoju laikotarpiu, aprašymą;

elgesio kodeksą, kuriame aprašomos taisyklės ir principai, kurių turi būti laikomasi įmonėje ir jos patronuojamosiose įmonėse ir kurių turi laikytis įmonės tiesioginiai ar netiesioginiai verslo partneriai pagal 10 straipsnio 2 dalies b punktą, 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 3 dalies c punktą arba 11 straipsnio 5 dalį, ir

procesų, nustatytų išsamiam patikrinimui įtraukti į įmonių atitinkamų sričių politiką ir įgyvendinti, aprašymą, įskaitant priemones, kurių imamasi tam, kad būtų galima patikrinti, kaip laikomasi b punkte nurodyto elgesio kodekso, ir šį kodeksą taikyti, be kita ko, ir verslo partneriams.

remdamosi tik pagrįstai prieinama informacija atliktų aprėpties nustatymo tyrimą, kad nustatytų bendras savo veiklos sritis, savo patronuojamųjų įmonių veiklos sritis ir, kiek tai susiję su jų veiklos grandinėmis, savo verslo partnerių veiklos sritis, kuriose neigiamas poveikis yra labiausiai tikėtinas ir būtų didžiausias;

remdamosi a punkte nurodyto aprėpties nustatymo tyrimo rezultatais, atliktų išsamų vertinimą tose srityse, kuriose nustatyta, kad neigiamas poveikis yra labiausiai tikėtinas ir gali būti didžiausias.

įmonės galėtų prašyti verslo partnerių pateikti informaciją tik tais atvejais, kai ta informacija yra būtina, o verslo partnerių, kurių darbuotojų skaičius yra mažesnis nei 5 000 darbuotojų, atveju – tik tada, kai informacijos pagrįstai negalima gauti kitomis priemonėmis;

tais atvejais, kai būtiną informaciją galima gauti iš įvairių verslo partnerių, įmonės, kai pagrįsta, pirmiausia tiesiogiai prašytų tokios informacijos to verslo partnerio ar partnerių, iš kurių pusės neigiamas poveikis yra labiausiai tikėtinas;

tais atvejais, kai nustatoma, kad neigiamas poveikis yra vienodai tikėtinas ar vienodai didelis keliose srityse, įmonės galėtų pirmiausia atlikti vertinimą tose srityse, kuriose dalyvauja tiesioginiai verslo partneriai.

prireikus atsižvelgiant į reikiamų prevencinių priemonių pobūdį ar sudėtingumą, nepagrįstai nedelsiant parengti ir įgyvendinti prevencinių veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti pagrįsti ir aiškūs tinkamų priemonių įgyvendinimo terminai ir kokybiniai bei kiekybiniai pažangos vertinimo rodikliai. Įmonės gali rengti savo veiksmų planus bendradarbiaudamos pramonės ar daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų srityje. Prevencinių veiksmų planas pritaikomas pagal įmonių veiklą ir veiklos grandinę;

siekti tiesioginio verslo partnerio sutartinių garantijų, kad jis užtikrintų įmonės elgesio kodekso ir, prireikus, prevencinių veiksmų plano laikymąsi, be kita ko, nustatant atitinkamas savo partnerių sutartines garantijas tokiu mastu, kiek jų veikla yra įmonės veiklos grandinės dalis. Jei gaunama tokių sutartinių garantijų, taikoma 5 dalis;

daryti reikiamas finansines ar nefinansines investicijas, jų koregavimus ar atnaujinimus, pavyzdžiui, investuoti į įrangą, gamybą ar kitos veiklos procesus ir infrastruktūrą;

atlikti būtinus pačios įmonės verslo plano, bendrų strategijų ir veiklos, įskaitant pirkimo praktiką, projektavimą ir platinimo praktiką, pakeitimus arba patobulinimus;

teikti tikslinę ir proporcingą paramą MVĮ, kuri yra įmonės verslo partnerė, kai tai būtina atsižvelgiant į MVĮ išteklius, žinias ir apribojimus, be kita ko, teikiant gebėjimų stiprinimo, mokymo ar modernizavimo valdymo sistemas arba užtikrinant prieigą prie jų, ir, jei elgesio kodekso arba prevencinių veiksmų plano laikymasis keltų pavojų MVĮ gyvybingumui, teikiant tikslinę ir proporcingą finansinę paramą, pavyzdžiui, tiesioginį finansavimą, lengvatines paskolas, tolesnio tiekimo garantijas arba paramą finansavimui užtikrinti;

laikantis Sąjungos teisės, įskaitant konkurencijos teisę, bendradarbiauti su kitais subjektais, be kita ko, siekiant, kai aktualu, padidinti įmonės pajėgumą užkirsti kelią neigiamam poveikiui arba jį sušvelninti, ypač kai jokia kita priemonė nėra tinkama ar veiksminga.

neužmezga naujų ar neplėtoja esamų santykių su verslo partneriu, su kuriuo susijęs arba kurio veiklos grandinėje atsirado tas poveikis;

kai tai leidžiama pagal jos santykius su atitinkamu verslo partneriu reglamentuojančią teisę, – sustabdo verslo santykius, susijusius su atitinkama veikla, be kita ko, kad pasinaudotų savo svertu arba jį padidintų, ir

nepagrįstai nedelsdama priima ir įgyvendina sustiprintą konkretaus neigiamo poveikio prevencinių veiksmų planą, jei galima pagrįstai tikėtis, jog tokios pastangos bus sėkmingos.

neutralizuoti neigiamą poveikį arba kuo labiau sumažinti jo mastą; tokios priemonės turi būti proporcingos neigiamo poveikio dydžiui ir įmonės dalyvavimui darant neigiamą poveikį;

kai būtina, atsižvelgiant į faktą, kad neigiamo poveikio iškart sustabdyti neįmanoma, nepagrįstai nedelsiant parengti ir įgyvendinti taisomųjų veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti pagrįsti ir aiškūs tinkamų priemonių įgyvendinimo terminai ir kokybiniai bei kiekybiniai pažangos vertinimo rodikliai; įmonės gali rengti savo veiksmų planus bendradarbiaudamos pramonės ar daugiašalių suinteresuotųjų subjektų iniciatyvų srityje; taisomųjų veiksmų planas pritaikomas prie įmonių veiklos ir veiklos grandinių;

siekti tiesioginio verslo partnerio sutartinių garantijų, kad jis užtikrintų įmonės elgesio kodekso ir, prireikus, taisomųjų veiksmų plano laikymąsi, be kita ko, nustatant atitinkamas savo partnerių sutartines garantijas tokiu mastu, kiek jų veikla yra įmonės veiklos grandinės dalis. Jei gaunama tokių sutartinių garantijų, taikoma 6 dalis;

daryti reikiamas finansines ar nefinansines investicijas, jų koregavimus ar atnaujinimus, pavyzdžiui, investuoti į įrangą, gamybą ar kitos veiklos procesus ir infrastruktūrą;

atlikti būtinus pačios įmonės verslo plano, bendrų strategijų ir veiklos, įskaitant pirkimo praktiką, projektavimą ir platinimo praktiką, pakeitimus arba patobulinimus;

teikti tikslinę ir proporcingą paramą MVĮ, kuri yra įmonės verslo partnerė, kai tai būtina atsižvelgiant į MVĮ išteklius, žinias ir apribojimus, be kita ko, teikiant gebėjimų stiprinimo, mokymo ar modernizavimo valdymo sistemas arba užtikrinant prieigą prie jų, ir, jei elgesio kodekso arba taisomųjų veiksmų plano laikymasis keltų pavojų MVĮ gyvybingumui, teikiant tikslinę ir proporcingą finansinę paramą, pavyzdžiui, tiesioginį finansavimą, lengvatines paskolas, tolesnio tiekimo garantijas arba paramą finansavimui užtikrinti;

laikantis Sąjungos teisės, įskaitant konkurencijos teisę, bendradarbiauti su kitais subjektais, be kita ko, siekiant, kai aktualu, padidinti įmonės pajėgumą sustabdyti neigiamą poveikį arba kuo labiau sumažinti jo mastą, ypač kai jokios kitos priemonės nėra tinkamos ar veiksmingos;

atitaisyti poveikį pagal 12 straipsnį.

neužmezga naujų ar neplėtoja esamų santykių su verslo partneriu, su kuriuo susijęs arba kurio veiklos grandinėje atsirado tas poveikis;

kai tai leidžiama pagal jos santykius su atitinkamu verslo partneriu reglamentuojančią teisę, – sustabdo verslo santykius, susijusius su atitinkama veikla, be kita ko, kad pasinaudotų savo svertu arba jį padidintų, ir

nepagrįstai nedelsdama priima ir įgyvendina sustiprintą konkretaus neigiamo poveikio taisomųjų veiksmų planą, jei galima pagrįstai tikėtis, jog tokios pastangos bus sėkmingos.

būtinos informacijos apie realų arba galimą neigiamą poveikį rinkimo etape, kad neigiamą poveikį būtų galima nustatyti, įvertinti ir prioritetizuoti vadovaujantis 8 ir 9 straipsniais;

prevencinių ir taisomųjų veiksmų planų rengimo pagal 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį ir sustiprintų prevencijos ir taisomųjų veiksmų planų rengimo pagal 10 straipsnio 6 dalį ir 11 straipsnio 7 dalį etape;

tinkamų priemonių neigiamam poveikiui atitaisyti priėmimo pagal 12 straipsnį etape.

fiziniai ar juridiniai asmenys, patyrę neigiamą poveikį arba turintys pagrindo manyti, kad jiems gali būti daromas neigiamas poveikis, ir teisėti tokių asmenų atstovai jų vardu, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai;

profesinės sąjungos ir kiti darbuotojų atstovai, atstovaujantys fiziniams asmenims, dirbantiems atitinkamoje veiklos grandinėje, ir

pilietinės visuomenės organizacijos, veikiančios ir turinčios patirties susijusiose srityse, kuriose neigiamas poveikis aplinkai yra skundo dalykas.

reikalauti iš įmonės, kuriai jie pateikė skundą pagal 1 dalį, dėl skundo imtis tinkamų tolesnių veiksmų;

susitikti su įmonės atstovais tinkamu lygmeniu, kad apsvarstytų realų arba galimą didelį neigiamą poveikį, kuris yra skundo dalykas, ir galimą poveikio atitaisymą pagal 12 straipsnį;

gauti pagrindimą dėl to, ar skundas laikomas pagrįstu ar nepagrįstu, ir, jei jis laikomas pagrįstu – gauti informaciją apie veiksmus, kurių buvo ar bus imamasi.

bent viena iš pagal 24 straipsnį paskirtos priežiūros institucijos valstybės narės oficialiųjų Sąjungos kalbų ir, jei skiriasi, tarptautinio verslo sferoje įprasta kalba;

per pagrįstą laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo finansinių metų, už kuriuos parengtas pranešimas, balanso dienos arba, jei įmonės savanoriškai teikia ataskaitas pagal Direktyvą 2013/34/ES, ne vėliau kaip metinių finansinių ataskaitų paskelbimo dieną.

bet kokie kiti kartu su informacija pateiktini metaduomenys;

informacijos duomenų struktūra ir

informacija, kurią privaloma pateikti kompiuterio skaitomu formatu, ir tokiais atvejais naudotinas kompiuterio skaitomas formatas.

gairės ir geriausia praktika, kaip atlikti išsamų patikrinimą laikantis 5–16 straipsniuose nustatytų pareigų, ypač dėl nustatymo proceso pagal 8 straipsnį, dėl poveikio prioritetizavimo pagal 9 straipsnį, tinkamų pirkimo praktikos pritaikymo priemonių pagal 10 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį, atsakingo pasitraukimo pagal 10 straipsnio 6 dalį ir 11 straipsnio 7 dalį, tinkamų atitaisymo priemonių pagal 12 straipsnį ir dėl to, kaip identifikuoti suinteresuotuosius subjektus ir su jais palaikyti dialogą pagal 13 straipsnį, be kita ko, taikant 14 straipsnyje nustatytą pranešimo mechanizmą ir skundų nagrinėjimo procedūrą;

konkretiems sektoriams skirtos gairės;

gairės dėl įmonės lygmens, verslo veiklos, geografinės ir kontekstinės, produktų ir paslaugų bei sektorių rizikos veiksnių, įskaitant veiksnius, susijusius su konfliktinėmis ir didelės rizikos zonomis, vertinimo;

nuorodos į turimus duomenų ir informacijos šaltinius, kad būtų galima laikytis šioje direktyvoje nustatytų pareigų, ir į skaitmenines priemones ir technologijas, kurios galėtų palengvinti ir padėti laikytis reikalavimų;

informacija apie tai, kaip įmonėms ir kitiems teisės subjektams dalytis ištekliais ir informacija, kad būtų laikomasi pagal šią direktyvą priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų, laikantis komercinių paslapčių apsaugos pagal 5 straipsnio 3 dalį ir apsaugos nuo galimų atsakomųjų ir baudžiamųjų veiksmų, kaip nurodyta 13 straipsnio 5 dalyje;

informacija suinteresuotiesiems subjektams ir jų atstovams apie tai, kaip palaikyti dialogą per visą išsamaus patikrinimo procesą.

pranešimų turinio ir kriterijų, kuriuos Komisija apibrėžia pagal 16 straipsnio 3 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose;

18 straipsnyje nurodytų Komisijos gairių dėl savanoriškai taikomų pavyzdinių sutarties sąlygų ir Komisijos pagal 19 straipsnį parengiamų gairių;

21 straipsnyje nurodytos bendros pagalbos tarnybos ir

informacijos suinteresuotiesiems subjektams ir jų atstovams apie tai, kaip palaikyti dialogą per visą išsamaus patikrinimo procesą.

įsakyti įmonei:

skirti sankcijas pagal 27 straipsnį ir

imtis laikinųjų priemonių didelės ir neatitaisomos žalos neišvengiamos rizikos atveju.

tiesiogiai,

bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis arba

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas, kurios užtikrina, kad teisių gynimo priemonės būtų veiksmingos ir darytų lygiavertį tiesiogiai priežiūros institucijų nustatytoms sankcijoms poveikį.

pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, taip pat to pažeidimo poveikio dydį;

bet kokias susijusias investicijas ir bet kokią tikslinę paramą, teikiamą pagal 10 ir 11 straipsnius;

bet kokį bendradarbiavimą su kitais subjektais siekiant reaguoti į atitinkamą poveikį;

kai aktualu, tai, kokiu mastu buvo priimti sprendimai dėl prioritetizavimo pagal 9 straipsnį;

visus atitinkamus ankstesnius įmonės padarytus pagal šią direktyvą priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų pažeidimus, nustatytus galutiniu sprendimu;

tai, kokiu mastu įmonė atliko taisomuosius veiksmus, susijusius su atitinkamu klausimu;

padarius pažeidimą įmonės gautą finansinę naudą arba išvengtus nuostolius;

bet kokius kitus sunkinančius ar lengvinančius veiksnius, taikytinus atitinkamo konkretaus atvejo aplinkybėmis.

pinigines baudas;

jei įmonė neįvykdo sprendimo, kuriuo skirta piniginė bauda, per nustatytą terminą – viešą pareiškimą, kuriame nurodoma už pažeidimą atsakinga įmonė ir pažeidimo pobūdis.

priežiūros institucijų sprendimus, kuriais nustatomos sankcijos, kaip nurodyta 27 straipsnio 5 dalyje, ir

orientacinį trečiųjų valstybių įmonių, kurioms taikoma ši direktyva, sąrašą.

nacionalinės taisyklės dėl senaties terminų pradžios, trukmės, sustabdymo arba nutraukimo nepagrįstai netrukdytų pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo ir bet kuriuo atveju nebūtų griežtesnės už taisykles dėl nacionalinių bendrosios civilinės atsakomybės režimų;

ieškinių dėl žalos atlyginimo pagal šią direktyvą pareiškimo senaties terminas būtų bent 5 metų trukmės ir bet kuriuo atveju ne trumpesnis nei senaties terminas, nustatytas pagal nacionalinius bendrosios civilinės atsakomybės režimus;

senaties terminai nebūtų pradedami skaičiuoti iki tol, kol pažeidimas nesustabdomas ir ieškovas sužino arba galima pagrįstai manyti, kad jis žino apie:

proceso išlaidos nebūtų pernelyg didelės ieškovams siekiant teisingumo;

ieškovai galėtų siekti uždraudžiamųjų priemonių, įskaitant per supaprastintą procesą; tokios uždraudžiamosios priemonės yra galutinės arba laikinos priemonės, kad imantis veiksmų arba nutraukiant elgesį būtų nutraukti pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimai;

kai pateikiamas ieškinys ir ieškovas pateikia motyvuotą pagrindimą, kuriame pateikiami gana prieinami faktai ir įrodymai, kurių pakanka jo ieškinio dėl žalos atlyginimo patikimumui pagrįsti, ir nurodo, kad papildomus įrodymus kontroliuoja įmonė, teismai galėtų nurodyti įmonei atskleisti tokius įrodymus pagal nacionalinę proceso teisę;

nacionaliniai teismai nurodo atskleisti tik tuos įrodymus, kurie yra būtini ir proporcingi galimam ieškiniui arba ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagrįsti, o išsaugoti įrodymus – tik tiek, kiek būtina ir proporcinga tokiam ieškiniui dėl žalos atlyginimo pagrįsti; nustatydami, ar nurodymas atskleisti arba išsaugoti įrodymus yra proporcingas, nacionaliniai teismai apsvarsto, kokiu mastu ieškinys arba gynyba yra grindžiami turimais faktais ir įrodymais, pagrindžiančiais prašymą atskleisti įrodymus; įrodymų atskleidimo mastą ir išlaidas, taip pat teisėtus visų šalių, įskaitant susijusias trečiąsias šalis, interesus, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nekonkrečiai informacijos paieškai, kuri procedūros šalims greičiausiai nebūtų aktuali; tai, ar įrodymai, kuriuos siekiama atskleisti, apima konfidencialią informaciją, ypač susijusią su trečiosiomis šalimis, ir tvarką, nustatytą tokiai konfidencialiai informacijai apsaugoti;

valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus nurodyti atskleisti įrodymus, apimančius konfidencialią informaciją, kai jie mano, kad ji yra aktuali ieškiniui dėl žalos atlyginimo; valstybės narės užtikrina, kad nurodydami atskleisti tokią informaciją nacionaliniai teismai turėtų veiksmingų priemonių tokiai informacijai apsaugoti.

šios direktyvos poveikis MVĮ kartu su Komisijos ir valstybių narių MVĮ teikiamų įvairių paramos priemonių ir įrankių veiksmingumo vertinimu;

šios direktyvos taikymo sritis, kiek tai susiję su įmonėmis, kurioms ji taikoma, ar ja užtikrinamas šios direktyvos veiksmingumas atsižvelgiant į jos tikslus, vienodos sąlygos subjektams, kuriems ji taikoma, ir tai, ar įmonės negali apeiti šios direktyvos taikymo, įskaitant:

▼M2

▼B

ar reikia persvarstyti termino „veiklos grandinė“ apibrėžtį;

ar reikia iš dalies pakeisti šios direktyvos priedą, be kita ko, atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius, ir ar jis turėtų būti išplėstas, kad apimtų papildomą neigiamą poveikį, visų pirma neigiamą poveikį geram valdymui;

nacionaliniu lygmeniu nustatytų vykdymo užtikrinimo mechanizmų veiksmingumą, įskaitant jų apsauginį poveikį teisių turėtojams;

ar reikia keisti šioje direktyvoje numatyto suderinimo lygį siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įmonėms vidaus rinkoje, be kitas ko, atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinės teisės aktų, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, konvergenciją ir skirtumus.