02022R2473 — LT — 01.07.2023 — 001.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
Iš dalies keičiamas:
▼B
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2473
2022 m. gruodžio 14 d.
kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius
I SKYRIUS
Bendros nuostatos
1 straipsnis
Taikymo sritis
1.
Šis reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai
a)
labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba;
b)
savivaldybėms pagal 54 ir 55 straipsnius ir
c)
žvejybos uostams, iškrovimo vietoms, aukcionams skirtoms patalpoms ir pastogėms pagal 29 straipsnį.
2.
Šis reglamentas taip pat taikomas pagalbai įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, teikiamai bet kuriuo iš toliau nurodytų tikslų, neatsižvelgiant į pagalbą gaunančios įmonės dydį:
a)
gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti;
b)
gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių padarytai žalai atitaisyti;
c)
saugomų gyvūnų padarytai žalai atitaisyti ir
d)
žvejybos ir akvakultūros inovacijoms.
3.
Šis reglamentas netaikomas:
a)
pagalbai, kurios suma yra nustatyta remiantis rinkai pateiktų produktų kaina arba kiekiu;
b)
pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;
c)
pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoje importuojamų prekių;
d)
ad hoc pagalbai šio straipsnio 5 dalyje nurodytai įmonei;
e)
pagalbai veiksmams arba išlaidoms,
i)
skirtiems žvejybos laivo žvejybos pajėgumui didinti;
ii)
skirtiems įrangai, kuria didinamos žvejybos laivo galimybės rasti žuvų, įsigyti;
iii)
skirtiems žvejybos laivams statyti, įsigyti arba importuoti, nebent 20 straipsnyje numatyta kitaip;
iv)
susijusiems su žvejybos laivų perleidimu trečiosioms valstybėms arba jų vėliavoms pakeitimu į trečiųjų valstybių vėliavas, be kita ko, su trečiųjų valstybių partneriais sukuriant bendrąsias įmones;
v)
skirtiems žvejybos veiklai laikinai arba visam laikui nutraukti;
vi)
skirtiems tiriamajai žvejybai;
vii)
susijusiems su verslo nuosavybės teisių perdavimu, nebent 20 straipsnyje numatyta kitaip;
viii)
skirtiems ištekliams tiesiogiai atkurti, išskyrus tiriamuosius atvejus;
ix)
skirtiems naujų uostų ar aukcionams skirtų patalpų statybai;
x)
skirtiems rinkos intervencijos mechanizmams, kuriais siekiama laikinai arba visam laikui pašalinti žvejybos ar akvakultūros produktus iš rinkos, siekiant sumažinti pasiūlą ir taip užkirsti kelią kainų mažėjimui arba paskatinti kainų didėjimą;
xi)
skirtiems investicijoms į žvejybos laivus, kurios būtinos siekiant tenkinti reikalavimus pagal pagalbos paraiškos pateikimo metu galiojančią Sąjungos teisę, įskaitant reikalavimus, susijusius su Sąjungos įsipareigojimais pagal regioninių žvejybos valdymo organizacijų nuostatas;
xii)
skirtiems investicijoms į žvejybos laivus, kurie paskutinius dvejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais pateikta pagalbos paraiška, vykdė žvejybos veiklą mažiau kaip 60 dienų;
xiii)
skirtiems žvejybos laivo pagrindiniam arba pagalbiniam varikliui pakeisti arba modernizuoti;
f)
pagalbai, teikiamai įmonėms, kurios:
i)
yra padariusios sunkų pažeidimą, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (
1
) 42 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje (
2
);
ii)
yra susijusios su laivo, esančio Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 40 straipsnio 3 punkte nurodytame Sąjungos sudarytame neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąraše arba plaukiojančio su valstybės, kuri pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja valstybe, kaip išdėstyta to reglamento 33 straipsnyje, vėliava, eksploatavimu, valdymu arba nuosavybe arba
iii)
yra padariusios bet kurį iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB (
3
) 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikaltimų aplinkai, jei paramos paraiška teikiama pagal šio reglamento 32–39 straipsnius.
4.
Šis reglamentas netaikomas pagalbai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbą, teikiamą:
a)
įmonėms, dalyvaujančioms BIVP projektuose arba gaunančioms iš jų naudos;
b)
gyvūnų ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo išlaidoms kompensuoti;
c)
pagalbos schemoms gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti arba
d)
toliau nurodytais atvejais, jei dėl nurodyto reiškinio įmonė patyrė tokių nuostolių ar žalos, dėl kurių tapo sunkumų patiriančia įmone:
i)
gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių padarytai žalai atitaisyti arba
ii)
saugomų gyvūnų padarytai žalai atitaisyti.
5.
Šis reglamentas netaikomas pagalbos schemoms, kuriose nėra aiškiai numatyta, kad individuali pagalba nemokama įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriuo pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus vieną iš šių schemų:
a)
pagalbos schemas gaivalinių nelaimių ar gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių padarytai žalai atitaisyti arba
b)
pagalbos schemas, skirtas BIVP projektuose dalyvaujančių MVĮ patirtoms išlaidoms atlyginti, ir pagal 54 ir 55 straipsnius teikiamą pagalbą įmonėms, dalyvaujančioms BIVP arba gaunančioms iš jos naudos.
6.
Šis reglamentas netaikomas valstybės pagalbos priemonėms, kurios savaime, dėl su jomis susietų sąlygų arba dėl jų finansavimo metodo nulemia neišvengiamą ES teisės pažeidimą, visų pirma:
a)
pagalbai, kuri teikiama su sąlyga, kad pagalbą gaunanti įmonė turi būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba iš esmės yra įsisteigusi toje valstybėje narėje. Tačiau leidžiama nustatyti reikalavimą turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą pagalbą teikiančioje valstybėje narėje mokėjimo metu;
b)
pagalbai, kuri teikiama su sąlyga, kad pagalbą gaunanti įmonė naudoja nacionalinėje teritorijoje pagamintas prekes arba nacionalines paslaugas, arba
c)
pagalbai, kuria ribojamos pagalbą gaunančių įmonių galimybės naudoti mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse;
d)
Buveinių direktyvai, Paukščių direktyvai, Taršos iš laivų direktyvai ir atliekų tvarkymo nuostatoms.
7.
Šis reglamentas netaikomas:
a)
pagalbai, numatytai valstybės pagalbos schemose pagal 20, 21, 24, 26–30, 33, 43, 46, 48, 50 ir 52 straipsnius, jei ji atitinka 12 straipsnyje nustatytas sąlygas, nuo 2023 m. liepos 1 d.;
b)
bet kokiems a punkte nurodytų schemų pakeitimams, išskyrus pakeitimus, kurie negali turėti poveikio pagalbos schemos suderinamumui pagal šį reglamentą arba negali turėti reikšmingo poveikio patvirtinto vertinimo plano turiniui.
Komisija, įvertinusi jai valstybės narės pateiktą atitinkamą vertinimo planą, gali nuspręsti, kad šis reglamentas ir toliau taikomas šios dalies a punkte nurodytų tipų pagalbai ilgesnį laikotarpį.
2 straipsnis
Apibrėžtys
1.
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1)
ad hoc pagalba – ne pagal pagalbos schemą teikiama pagalba;
2)
gaivalinei nelaimei prilyginamas pavojingas meteorologinis reiškinys – nepalankios oro sąlygos, pavyzdžiui, šalna, audra, kruša, ledas, smarki arba ilgai trunkanti liūtis arba didelė sausra, dėl kurių daugiau kaip 30 proc. sumažėja vidutinė produkcija, apskaičiuota remiantis vienu iš šių metodų:
a)
pagal pastarųjų trejų metų laikotarpį arba
b)
pagal trejų metų vidurkį (išskyrus didžiausią ir mažiausią užregistruotą vertę) per pastarųjų penkerių metų laikotarpį;
3)
pagalba – bet kokia priemonė, atitinkanti visus SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;
4)
pagalbos intensyvumas – bendra pagalbos suma prieš mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą, išreikšta tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;
5)
pagalbos schema – aktas, pagal kurį, netaikant kitų įgyvendinimo priemonių, bendrai ir abstrakčiai jame nurodytoms įmonėms gali būti skiriama individuali pagalba, ar aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi pagalba neribotam laikotarpiui ir (arba) neriboto dydžio pagalba;
6)
biologinio saugumo priemonės – valdymo ir fizinės priemonės, skirtos sumažinti: a) ligų patekimo į gyvūnų populiaciją, vystymosi joje ir plitimo iš jos riziką arba (b) ligų patekimo į ūkį, zoną, laikymo vietą, transporto priemones, kitus įrenginius, patalpas arba vietas, vystymosi juose ir plitimo iš jų riziką;
7)
kontrolės ir likvidavimo arba išnaikinimo priemonės – priemonės, susijusios su gyvūnų ligomis, kurių protrūkį oficialiai pripažino kompetentinga institucija, arba su augalų kenkėjais ar invazinėmis svetimomis rūšimis, kurių buvimą oficialiai pripažino kompetentinga institucija;
8)
pagalbos suteikimo diena – diena, kai pagalbą gaunančiai įmonei pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą suteikiama juridinė teisė gauti pagalbą;
9)
tapimas plėšrūnų grobiu – tinklais sugautų arba tvenkiniuose laikomų žuvų tapimas saugomų gyvūnų, kaip antai ruonių, jūrinių ūdrų ir jūrų paukščių, grobiu;
10)
vertinimo planas – vienai ar kelioms pagalbos schemoms taikomas dokumentas, kuriame nurodoma bent šie aspektai: vertintini tikslai, vertinimo klausimai, rezultatų rodikliai, numatomas vertinimo atlikimo metodas, duomenų rinkimo reikalavimai, siūlomas vertinimo laikas, įskaitant tarpinės ir galutinės vertinimo ataskaitų pateikimo datas, vertinimą atliksiančios nepriklausomos įstaigos arba jos vykdomai atrankai taikysimų kriterijų aprašymas ir vertinimo rezultatų viešinimo sąlygos;
11)
paskesnė fiskalinės pagalbos schema – schema mokesčių lengvatų forma, kuri yra anksčiau galiojusios schemos mokesčių lengvatų forma versija ir kuri pakeičia tą schemą;
12)
žvejys – fizinis asmuo, užsiimantis verslinės žvejybos veikla, kurią pripažįsta atitinkama valstybė narė;
13)
žvejybos ir akvakultūros produktai – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (
4
) I priede išvardyti produktai;
14)
žvejybos ir akvakultūros sektorius – ūkio sektorius, apimantis visą žvejybos arba akvakultūros produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos jais veiklą;
15)
žvejybos pajėgumas – laivo tonažas, išreikštas GT (bendrąja talpa) ir laivo galia kW (kilovatais), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1130 (
5
) 4 ir 5 straipsniuose;
16)
žvejybos uostas – valstybės narės oficialiai pripažintas jūros pakrantės arba vidaus sausumos ir vandens plotas, kuriame įrengta tokia infrastruktūra ir įrenginiai, kad pirmiausia būtų galima priimti žvejybos laivus, pakrauti ir iškrauti jų laimikį, tą laimikį saugoti, priimti ir pristatyti, taip pat įlaipinti ir išlaipinti žvejus;
17)
bendrasis subsidijos ekvivalentas – pagalbos suma, jeigu ta pagalba ją gaunančiai įmonei buvo suteikta dotacijos forma, prieš mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą;
18)
individuali pagalba – ad hoc pagalba ir pagal pagalbos schemą atskiriems pagalbos gavėjams skiriama pagalba;
19)
žvejyba vidaus vandenyse – žvejybos veikla versliniais tikslais vidaus vandenyse, vykdoma laivais arba kitais įrenginiais, įskaitant žvejybai ant ledo naudojamus įrenginius;
20)
invazinės svetimos rūšys – Sąjungai susirūpinimą keliančios invazinės svetimos rūšys ir valstybei narei susirūpinimą keliančios invazinės svetimos rūšys, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 (
6
) 3 straipsnio 3 ir 4 punktuose;
21)
gaivalinė nelaimė – žemės drebėjimas, griūtis, nuošliauža, potvynis, viesulas, uraganas, ugnikalnio išsiveržimas arba natūraliai kilęs gamtos gaisras;
22)
atokiausi regionai – SESV 349 straipsnyje nurodyti regionai;
23)
saugomas gyvūnas – Sąjungos arba nacionalinės teisės aktais saugomas gyvūnas, kuris nėra žuvis;
24)
grąžintinas avansas – paskola projektui, kuri sumokama iš karto arba dalimis ir kurios grąžinimo sąlygos priklauso nuo projekto rezultatų;
25)
MVĮ arba labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės – įmonės, atitinkančios I priede nustatytus kriterijus;
26)
mažos apimties priekrantės žvejyba – žvejybos veikla, vykdoma: a) jūrų ir vidaus vandenų žvejybos laivais, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų įrankių, apibrėžtų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 (
7
) 2 straipsnio 1 punkte, b) be laivo žvejojančių žvejų, įskaitant vandens bestuburių rinkėjus;
27)
darbų pradžia – su investicija susijusių statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis pirmesnis. Žemės pirkimas ir parengiamieji darbai, pavyzdžiui, leidimų gavimas ir galimybių studijų vykdymas, darbų pradžia nelaikomi. Perėmimo atveju darbų pradžia laikomas momentas, kai įsigyjamas su įsigyta įmone tiesiogiai susijęs turtas;
28)
subsidijuojamos paslaugos – pagalba, netiesiogiai teikiama galutiniams gavėjams natūra ir mokama atitinkamos paslaugos teikėjui arba veiklos vykdytojui.
29)
sunkumų patirianti įmonė – Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (
8
) 2 straipsnio 18 punkte nustatytus kriterijus atitinkanti įmonė;
2.
Be 1 dalyje pateiktų apibrėžčių, taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Reglamento (ES) 2021/1139 2 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 5 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.
3 straipsnis
Pranešimo riba
1.
Šis reglamentas netaikomas individualiai pagalbai projektams, kurių tinkamos finansuoti išlaidos viršija 2,5 mln. EUR, arba kai bendrasis subsidijos ekvivalentas vienai pagalbą gaunančiai įmonei viršija 1,25 mln. EUR per metus.
2.
1 dalyje nustatytos ribos neturėtų būti apeinamos dirbtinai išskaidant pagalbos schemas arba pagalbos projektus.
4 straipsnis
Išimties taikymo sąlygos
1.
Pagalbos schemos, individuali pagalba, suteikta pagal pagalbos schemas, ir ad hoc pagalba yra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 arba 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tokia pagalba tenkina šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas ir specialias šio reglamento III skyriuje atitinkamos kategorijos pagalbai nustatytas sąlygas.
2.
Pagalbos priemonėms išimtis pagal šį reglamentą taikoma, tik jei jomis aiškiai numatoma, kad pagalbos teikimo laikotarpiu pagalbos gavėjai turi laikytis bendros žuvininkystės politikos taisyklių ir kad tuo laikotarpiu nustačius, jog pagalbos gavėjas tų taisyklių nesilaiko, pagalba grąžinama proporcingai pažeidimo sunkumui.
5 straipsnis
Pagalbos skaidrumas
1.
Šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai).
2.
Skaidria laikoma visų pirma tokių kategorijų pagalba:
a)
pagalba, kurią sudaro dotacijos, palūkanų subsidijos ir subsidijuojamos paslaugos;
b)
pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis orientacinėmis palūkanų normomis;
c)
pagalba, kurią sudaro garantijos:
i)
jeigu bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis Komisijos pranešime nustatytomis saugumo garanto priemokomis (tame Komisijos pranešime – „saugaus uosto“ priemokos) arba
ii)
jeigu prieš įgyvendinant priemonę garantijos bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta remiantis Komisijos pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai arba kitu paskesniu pranešimu, apie tą metodiką pranešus Komisijai pagal bet kokį tuo metu taikomą Komisijos priimtą reglamentą valstybės pagalbos srityje, ir patvirtintoje metodikoje aiškiai apibrėžta garantijos rūšis ir pagrindinio sandorio rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą;
d)
pagalba mokesčių lengvatų forma, kai priemonėje yra nustatyta riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina riba;
e)
pagalba grąžintinų avansų forma, jeigu visa nominali grąžintino avanso suma neviršija pagal šį reglamentą taikytinų ribų arba jeigu, prieš įgyvendinant priemonę, grąžintino avanso bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai.
3.
Taikant šį reglamentą, skaidria nelaikoma šių kategorijų pagalba:
a)
pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos;
b)
pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės.
6 straipsnis
Skatinamasis poveikis
1.
Šis reglamentas taikomas tik skatinamąjį poveikį turinčiai pagalbai.
2.
Laikoma, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, jei, prieš pradėdama vykdyti su projektu ar veikla susijusius darbus, pagalbą gaunanti įmonė atitinkamai valstybei narei pateikia rašytinę pagalbos paraišką. Pagalbos paraiškoje nurodoma bent tokia informacija:
a)
įmonės pavadinimas ir dydis;
b)
projekto arba veiklos aprašymas, kuriame nurodoma jo pradžios ir pabaigos datos;
c)
projekto arba veiklos vykdymo vieta;
d)
tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas ir
e)
pagalbos rūšis (dotacija, paskola, garantija, grąžintinas avansas ar kt.) ir viešojo finansavimo suma, kurios reikia projektui arba veiklai.
3.
Didelėms įmonėms suteikta ad hoc pagalba laikoma turinčia skatinamąjį poveikį, jei ne tik užtikrinama, kad būtų tenkinama 2 dalyje nustatyta sąlyga, bet valstybė narė, prieš suteikdama atitinkamą ad hoc pagalbą, įsitikina, kad pagalbą gaunančios įmonės parengtuose dokumentuose matyti, jog pagalba turės vieną iš šių padarinių:
a)
dėl pagalbos iš esmės padidės projekto arba veiklos mastas;
b)
dėl pagalbos iš esmės padidės visa projektui arba veiklai pagalbą gaunančios įmonės išleista suma;
c)
iš esmės paspartės atitinkamo projekto arba veiklos užbaigimas;
d)
ad hoc pagalbos investicijoms atveju toks projektas arba veikla nebūtų buvę įgyvendinti atitinkamoje vietovėje arba nebūtų pakankamai pelningi pagalbą gaunančiai įmonei atitinkamoje vietovėje, jeigu pagalba nebūtų buvusi suteikta.
4.
Priemonės mokesčių lengvatų forma turi skatinamąjį poveikį, jei tenkinamos šios sąlygos:
a)
priemone suteikiama teisė į pagalbą pagal objektyvius kriterijus toliau nepaliekant valstybei narei teisės spręsti savo nuožiūra ir
b)
priemonė buvo patvirtinta ir įsigaliojo prieš pradedant vykdyti remiamą projektą ar veiklą. Šis reikalavimas netaikomas paskesnėms fiskalinės pagalbos schemoms, jeigu veiklai jau taikomos ankstesnės pagalbos mokesčių lengvatų forma schemos.
5.
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, toliau nurodytų kategorijų pagalba neprivalo turėti skatinamojo poveikio arba yra laikoma jį turinčia:
a)
pagalba gyvūnų ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo išlaidoms kompensuoti, jei tenkinamos 42, 49, 51 ir 53 straipsniuose nustatytos sąlygos;
b)
pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, jeigu tenkinamos 42, 49, 51 ir 53 straipsniuose nustatytos sąlygos;
c)
pagalba gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių padarytai žalai atitaisyti;
d)
pagalba saugomų gyvūnų padarytai žalai atitaisyti, jeigu tenkinamos 42, 49, 51 ir 53 straipsniuose nustatytos sąlygos;
e)
pagalba, kurią sudaro pagal Tarybos direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies f punktą ir 15 straipsnio 3 dalį valstybių narių įvestas atleidimas nuo mokesčių arba jų sumažinimas, jei tenkinamos šio reglamento 56 straipsnyje nustatytos sąlygos;
f)
pagalba MVĮ, dalyvaujančioms BIVP projektuose arba gaunančioms iš jų naudos, jei tenkinamos atitinkamos 54 ir 55 straipsniuose nustatytos sąlygos;
g)
pagalba 45 straipsnio 1 dalies b punkto vii papunktyje nurodytoms prekybos priemonėms, jei tenkinamos atitinkamos 45 straipsnyje nustatytos sąlygos;
h)
pagalba mokslininkų ir žvejų partnerystei, jei tenkinamos atitinkamos 17 straipsnyje nustatytos sąlygos;
i)
žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo skatinimo pagalba, jei tenkinamos atitinkamos 18 straipsnyje nustatytos sąlygos.
7 straipsnis
Pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos
1.
Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas, visi naudojami skaičiai imami prieš bet kokį mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Tinkamos finansuoti išlaidos patvirtinamos dokumentais, kurie yra aiškūs, tikslūs ir atnaujinti. Pagalba neteikiama pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) kompensuoti, išskyrus atvejus, kai to mokesčio neįmanoma susigrąžinti pagal nacionalinius teisės aktus.
2.
Jeigu pagalba teikiama ne dotacijos forma, pagalbos suma atitinka pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.
3.
Pagalba, išmokama keliomis dalimis, diskontuojama iki jos vertės pagalbos suteikimo dieną. Tinkamos finansuoti išlaidos diskontuojamos iki jų vertės pagalbos suteikimo dieną. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo dieną taikoma diskonto norma.
4.
Kai pagalba teikiama suteikiant mokesčių lengvatas, pagalbos dalys diskontuojamos remiantis diskonto normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos.
5.
Kai pagalba teikiama žalai atitaisyti arba prarastoms pajamoms kompensuoti, iš jos sumos išskaitomos išlaidos, kurios nebuvo patirtos tiesiogiai dėl įvykio.
6.
Kai pagalba teikiama skiriant grąžintinus avansus, kurie, nesant patvirtintos jų bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodikos, yra išreikšti kaip tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis, o priemonėje numatyta, kad sėkmingai įgyvendinus projektą, kaip nustatyta remiantis pagrįsta ir atsargia hipoteze, avansai bus grąžinti su palūkanomis, kurių norma yra bent lygi diskonto normai, taikomai pagalbos suteikimo dieną, III skyriuje nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų neviršijant didžiausios 100 % tinkamų finansuoti išlaidų pagalbos intensyvumo normos.
7.
Tinkamos finansuoti išlaidos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (
9
) 53–57 straipsnių reikalavimus.
8 straipsnis
Sumavimas
1.
Siekiant nustatyti, ar laikomasi 3 straipsnyje nustatytų pranešimo ribų ir III skyriuje nurodyto didžiausio pagalbos intensyvumo, atsižvelgiama į visą veiklai, projektui ar įmonei skiriamos pagalbos sumą, neatsižvelgiant į tai, ar ta pagalba finansuojama iš vietos, regioninių, nacionalinių arba Sąjungos šaltinių.
2.
Pagalba, kuriai taikoma išimtis pagal šį reglamentą, gali būti sumuojama su vienos iš šių rūšių pagalba:
a)
bet kokia kita pagalba, jei tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;
b)
bet kokia kita pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, taikoma tai pagalbai pagal šį reglamentą.
3.
Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei susumavus būtų viršytas pagalbos intensyvumas, nurodytas III skyriuje.
9 straipsnis
Skelbimas ir informavimas
1.
Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad Komisijos skaidraus pagalbos skyrimo modulyje arba išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu būtų skelbiama ši informacija:
a)
11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauka pagal II priede nustatytą standartinę formą arba prieigos prie jos saitas;
b)
visas kiekvienos pagalbos priemonės tekstas, kaip nurodyta 11 straipsnyje, arba prieigos prie viso šio teksto saitas;
c)
informacija apie kiekvieną individualios pagalbos atvejį, kai skirta pagalba viršija 10 000 EUR.
Informacija, nurodyta a, b ir c punktuose, skelbiama pagal III priedą.
2.
Schemų mokesčių lengvatų forma atveju laikoma, kad 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos yra įvykdytos, jeigu valstybės narės paskelbia reikiamą informaciją apie individualios pagalbos sumas tokiais intervalais (mln. EUR):
3.
1 dalies c punkte nurodyta informacija išdėstoma ir yra prieinama III priede nustatytu standartiniu būdu, taip pat numatomos veiksmingos paieškos ir parsisiuntimo funkcijos. 1 dalyje nurodyta informacija skelbiama per šešis mėnesius nuo pagalbos suteikimo datos arba, pagalbos mokesčių lengvatų forma atveju – per vienus metus nuo nustatytos mokesčių deklaracijos pateikimo datos ir yra prieinama ne trumpiau kaip 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos.
4.
Kiekvienos pagalbos schemos ir individualios pagalbos tekste pateikiama aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį, taip pat į su ta pagalba susijusias III skyriaus specialiąsias nuostatas arba, jei taikytina, į nacionalinės teisės aktą, kuriuo užtikrinama, kad būtų laikomasi atitinkamų šio reglamento nuostatų. Kartu pateikiamos jo įgyvendinimo nuostatos ir pakeitimai.
5.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos paskelbti netaikomos pagalbai, teikiamai BIVP projektams pagal 54 ir 55 straipsnius.
6.
Komisija savo svetainėje skelbia:
a)
nuorodas į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje;
b)
11 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos santrauką.
II SKYRIUS
Procedūriniai reikalavimai
10 straipsnis
Bendrosios išimties taikymo atšaukimas
Jei valstybė narė suteikia pagalbą, kuriai tariamai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, nesilaikydama jo I, II ir III skyriuose nustatytų sąlygų, Komisija, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę pareikšti savo nuomonę, gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad apie visas arba kai kurias būsimas pagalbos priemones, kurias patvirtins atitinkama valstybė narė ir kurios kitu atveju tenkintų šio reglamento reikalavimus, reikia pranešti Komisijai pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį. Priemonės, apie kurias reikia pranešti, gali apsiriboti tik priemonėmis, kuriomis teikiama tam tikrų rūšių pagalba arba kurios suteiktos tam tikriems pagalbos gavėjams, arba tam tikrų atitinkamos valstybės narės institucijų patvirtintas priemones.
11 straipsnis
Ataskaitų teikimas
1.
Valstybės narės perduoda Komisijai elektroninę metinę šio reglamento taikymo ataskaitą, nurodytą Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (
10
) III skyriuje, už kiekvienus ištisus metus arba kiekvieną metų dalį, kurią taikomas šis reglamentas.
2.
Be to, valstybės narės Komisijai per Komisijos elektroninę pranešimų sistemą perduoda informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauką pagal II priede nustatytą standartinę formą kartu su prieigos prie viso pagalbos priemonės teksto, įskaitant jo pakeitimus, saitu per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo.
3.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pagalbai, teikiamai BIVP projektams, kaip nurodyta 54 ir 55 straipsniuose.
12 straipsnis
Vertinimas
1.
Pagalbos schemoms, kurių valstybės pagalbos biudžetas ar į apskaitą įtrauktos išlaidos viršija 150 mln. EUR bet kuriais konkrečiais metais arba 750 mln. EUR per visą jų įgyvendinimo laikotarpį, t. y. per bendrą pagalbos schemos ir bet kurios ankstesnės pagalbos schemos, kurios tikslas ir geografinė vietovė yra panašūs, taikymo laikotarpį, pradedant nuo 2023 m. sausio 1 d., yra taikomas ex post vertinimas. Ex post vertinimai reikalingi tik toms pagalbos schemoms, kurių bendras taikymo laikotarpis viršija trejus metus, pradedant nuo 2023 m. sausio 1 d.
2.
Ex post vertinimo reikalavimas gali būti netaikomas pagalbos schemoms, kurios pradedamos taikyti iš karto po panašiu tikslu ir panašioje geografinėje vietovėje taikytos schemos, jei buvo atliktas jos vertinimas, parengta galutinė vertinimo ataskaita pagal Komisijos patvirtintą vertinimo planą ir nepadaryta jokių neigiamų išvadų. Tais atvejais, kai pagalbos schemos galutinė vertinimo ataskaita neatitinka patvirtinto vertinimo plano, ta schema nedelsiant sustabdoma. Jokiai paskesnei pagalbos schemai, susijusiai su tokia sustabdyta pagalbos schema, nėra taikoma bendroji išimtis.
3.
Atliekant vertinimą siekiama patikrinti, ar pasitvirtino pagalbos schemos suderinamumą pagrindžiančios prielaidos ir ar laikomasi suderinamumo sąlygų, visų pirma patikrinti pagalbos priemonės būtinumą ir veiksmingumą, atsižvelgiant į jos bendruosius ir specialiuosius tikslus. Be to, atliekant vertinimą įvertinamas schemos poveikis konkurencijai ir prekybai.
4.
Pagalbos schemų, kurioms taikomas 1 dalyje nurodytas vertinimo reikalavimas, vertinimo plano projektą valstybės narės Komisijai pateikia:
a)
per 20 darbo dienų nuo pagalbos schemos įsigaliojimo, jei pagalbos schemos biudžetas viršija 150 mln. EUR bet kuriais konkrečiais metais arba 750 mln. EUR per visą pagalbos schemos taikymo laikotarpį;
b)
per 30 darbo dienų nuo reikšmingo pakeitimo, dėl kurio pagalbos schemos biudžetas padidėjo ir viršija 150 mln. EUR bet kuriais konkrečiais metais arba 750 mln. EUR per visą schemos įgyvendinimo laikotarpį;
c)
per 30 darbo dienų nuo pagal pagalbos schemą bet kuriais metais patirtų 150 mln. EUR viršijančių išlaidų užregistravimo oficialiojoje apskaitoje.
5.
Vertinimo plano projektas atitinka Komisijos nustatytus bendruosius metodinius principus (
11
). Valstybės narės paskelbia Komisijos patvirtintą vertinimo planą.
6.
Ex post vertinimą atlieka nuo pagalbą teikiančios institucijos nepriklausantis ekspertas, remdamasis vertinimo planu. Parengiama kiekvieno vertinimo bent viena tarpinė ir viena galutinė vertinimo ataskaita. Valstybės narės paskelbia abi ataskaitas.
7.
Galutinė vertinimo ataskaita Komisijai pateikiama likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki pagalbos schemos, kuriai taikoma išimtis, galiojimo pabaigos. Pagalbos schemoms, kurioms prireikia taikyti vertinimo reikalavimą per paskutinius dvejus jų įgyvendinimo metus, tas laikotarpis gali būti sutrumpintas. Tiksli kiekvieno vertinimo apimtis ir tvarka nustatoma Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinamas vertinimo planas. Pranešime apie bet kokią paskesnę pagalbos priemonę, kuria siekiama panašaus tikslo, nurodoma, kaip buvo atsižvelgta į vertinimo rezultatus.
13 straipsnis
Stebėsena
Valstybės narės registruoja išsamius duomenis bei informaciją ir saugo patvirtinamuosius dokumentus, kurie yra būtini siekiant nustatyti, ar įvykdytos visos šiuo reglamentu nustatytos sąlygos. Tokie duomenys saugomi 10 metų nuo ad hoc pagalbos suteikimo dienos arba nuo paskutinės pagalbos pagal schemą suteikimo dienos. Atitinkama valstybė narė per 20 darbo dienų arba per ilgesnį laikotarpį, kuris gali būti nustatytas prašyme, Komisijai pateikia visą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos Komisija laiko reikalingais šio reglamento taikymui kontroliuoti.
III SKYRIUS
Specialiosios Skirtingų Kategorijų Pagalbos Nuostatos
1 Skirsnis
Tausios Žvejybos Skatinimas Ir Vandens Biologinių Išteklių Atkūrimas Ir Išsaugojimas
14 straipsnis
Bendrosios sąlygos
Pagalba pagal šį skirsnį turi atitikti visas šias bendrąsias sąlygas:
a)
jeigu pagalba teikiama už Sąjungos žvejybos laivą, tas laivas bent penkerius metus nuo paskutinio su remiamu veiksmu susijusio mokėjimo negali būti perleidžiamas už Sąjungos ribų ir jo vėliava negali būti pakeista į ne Sąjungos valstybės narės vėliavą. Jei tuo laikotarpiu laivas yra perleidžiamas arba pakeičiama jo vėliava, veiksmo atžvilgiu nepagrįstai išmokėtą sumą valstybė narė susigrąžina proporcingai laikotarpiui, kuriuo nebuvo laikomasi šio punkto pirmame sakinyje nurodytos sąlygos;
b)
veiklos išlaidos nelaikomos tinkamomis finansuoti, jei šiame skirsnyje aiškiai nenustatyta kitaip.
15 straipsnis
Pagalba žvejybos inovacijoms
1.
Pagalba žvejybos inovacijoms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba siekiama vystyti arba diegti naujus arba iš esmės patobulintus produktus ir įrangą, naujus arba patobulintus procesus ir metodus ir naujas arba patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas, be kita ko, perdirbimo ir rinkodaros lygmeniu.
2.
Pagalba finansuojamas subsidijuojamas paslaugas teikia valstybės narės arba Sąjungos pripažinta mokslo arba technikos įstaiga arba tokios subsidijuojamos paslaugos teikiamos su ja bendradarbiaujant. Ta mokslo arba technikos įstaiga patvirtina tokių veiksmų rezultatus. Pagalba mokama tiesiogiai mokslinių tyrimų ir (arba) žinių sklaidos organizacijai.
3.
Veiksmų, kuriems vykdyti teikiama parama, rezultatus valstybė narė tinkamai paviešina.
4.
Tinkamos finansuoti gali būti šios išlaidos:
a)
tiesioginės išlaidos personalui, susijusios su projektui vykdyti įdarbintais mokslininkais, technikais ir kitais pagalbiniais darbuotojais;
b)
išlaidos priemonėms ir įrangai, atsižvelgiant į jų naudojimo veiksmams mastą ir laikotarpį; jei šios priemonės ir įranga nenaudojami visą veiksmo trukmę, tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka veiksmų trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;
c)
išlaidos pastatams ir žemei, atsižvelgiant į jų naudojimo veiksmams mastą ir laikotarpį ir laikantis šių sąlygų:
i)
tik tos su pastatais susijusios nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka veiksmo trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;
ii)
tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro komercinio sandorio arba faktinės kapitalo sąnaudos;
d)
išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių laikantis ištiestosios rankos principo, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų tik veiksmams, išlaidos arba
e)
papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant veiksmus.
5.
Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
16 straipsnis
Konsultavimo paslaugų teikimo pagalba
1.
Konsultavimo paslaugų teikimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba pagerinami bendri įmonių veiklos rezultatai ir konkurencingumas ir skatinama tausi žvejyba;
b)
turi būti sudarytos galimybės pagalba naudotis visoms tinkamoms finansuoti įmonėms atitinkamoje vietovėje, remiantis objektyviai nustatytomis sąlygomis. ir
c)
konsultavimo paslaugos gali būti šios:
i)
galimybių studijos ir konsultavimo paslaugos, kuriomis vertinamas priemonių, kurioms gali būti teikiama Reglamento (ES) 2021/1139 II antraštinės dalies II skyriuje nustatyta parama, ekonominis perspektyvumas;
ii)
specialistų konsultacijų aplinkos tvarumo klausimais teikimas, daugiausia dėmesio skiriant galimybėms apriboti ir, jei įmanoma, panaikinti žvejybos veiklos neigiamą poveikį jūrų, pakrančių, sausumos ir gėlo vandens ekosistemoms;
iii)
specialistų konsultacijų verslo ir rinkodaros strategijų klausimais teikimas.
2.
1 dalies b punkte nurodytas galimybių studijas, konsultavimo paslaugas ir konsultacijas rengia mokslo, akademinės, profesinės ar technikos įstaigos arba konsultacijas ekonomikos klausimais teikiantys subjektai, turintys pagal nacionalinę teisę reikalaujamą kompetenciją.
3.
Pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos arba tiesioginė dotacija.
4.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
17 straipsnis
Pagalba mokslininkų ir žvejų partnerystei
1.
Pagalba mokslininkų ir žvejų partnerystei, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba siekiama skatinti mokslininkų ir žvejų keitimąsi žiniomis;
b)
pagalba remiama:
i)
vienos ar daugiau nepriklausomų mokslo įstaigų ir žvejų arba vienos ar daugiau žvejų organizacijų tinklų kūrimas, partnerystės susitarimai ar asociacijos, kuriose gali dalyvauti technikos įstaigos;
ii)
veikla, vykdoma i punkte nurodytuose tinkluose, pagal partnerystės susitarimus ar asociacijose. Ši veikla gali apimti duomenų rinkimo ir tvarkymo veiklą, tyrimus, bandomuosius projektus, žinių ir mokslinių tyrimų rezultatų platinimą, seminarus ir geriausią praktiką.
2.
Pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos arba tiesioginė dotacija.
3.
Pagalbos lėšomis gali būti dengiamos tik šios tinkamos finansuoti išlaidos, tiesiogiai patirtos dėl remiamo projekto:
a)
tiesioginės darbo užmokesčio išlaidos;
e)
duomenų rinkimo paslaugų, tyrimų, bandomųjų projektų pirkimo išlaidos;
f)
parodoms skirtų patalpų bei stendų nuomos ir jų sumontavimo bei išmontavimo išlaidos;
g)
mokslo žinių ir faktinės informacijos sklaidos išlaidos.
4.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
18 straipsnis
Žmogiškojo kapitalo ir socialinio dialogo skatinimo pagalba
1.
Žmogiškojo kapitalo ir socialinio dialogo skatinimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu atitinkama pagalba siekiama remti:
a)
profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, bendrus projektus, ekonominio, techninio, reguliuojamojo ar mokslinio pobūdžio žinių ir novatoriškos praktikos pavyzdžių platinimą, naujų profesinių gebėjimų įgijimą, visų pirma, kai tai susiję su tvariu jūrų ekosistemų valdymu, higiena, sveikata, sauga, jūrų sektoriaus veiklos rūšimis, inovacijomis ir verslumu;
b)
suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, organizacijų, propaguojančių lygias vyrų ir moterų galimybes, moterų vaidmenį žvejų bendruomenėse ir remiančių mažos apimties priekrantės žvejyboje ar žvejyboje nuo kranto dalyvaujančias grupes, kurioms nepakankamai atstovaujama, bendradarbiavimą tinkluose ir keitimąsi patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais arba
c)
socialinį dialogą Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu, įtraukiant žvejus, socialinius partnerius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.
2.
Pagalba 1 dalyje išvardytai veiklai remti taip pat gali būti teikiama savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktiniams arba, jei ir kiek tai pripažįstama pagal nacionalinę teisę, savarankiškai dirbančių žvejų gyvenimo partneriams, kurie nėra samdomieji darbuotojai ar verslo partneriai, jeigu jie nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis nuolat dalyvauja savarankiškai dirbančio žvejo veikloje ir atlieka tas pačias arba pagalbines užduotis.
3.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus profesinį laivybos mokymą ir saugumo mokymą, kuriam taikoma 100 % didžiausio pagalbos intensyvumo norma. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
19 straipsnis
Diversifikacijos ir naujų pajamų rūšių kūrimo palengvinimo pagalba
1.
Diversifikacijos ir naujų pajamų rūšių kūrimo palengvinimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba siekiama remti investicijas, kuriomis prisidedama prie žvejų pajamų įvairinimo plėtojant papildomą veiklą, įskaitant investicijas į laivą, žūklės turizmą, restoranus, žvejybos aplinkosaugos funkcijas ir šviečiamąją su žvejyba susijusią veiklą;
b)
pagalba remiami žvejai, kurie:
i)
pateikia verslo planą, skirtą naujai jų veiklai plėtoti, ir
ii)
turi tinkamų profesinių įgūdžių arba jų įgyja vykdydami veiksmus, kurie gali būti finansuojami pagal 18 straipsnio 1 dalies a punktą.
2.
1 dalies a punkte nurodyta pagalba teikiama tik jei papildoma veikla yra susijusi su žvejo pagrindine žvejybos veikla.
3.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma negali viršyti 50 % verslo plane kiekvienam veiksmui numatyto biudžeto ir kiekvienai pagalbą gaunančiai įmonei taikomos didžiausios 75 000 EUR sumos.
20 straipsnis
Pagalba pirmajam žvejybos laivui įsigyti
1.
Pagalba pirmajam žvejybos laivui įsigyti arba dalinės nuosavybės teisei pirmą kartą įsigyti, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba padeda stiprinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu darnią žvejybos veiklą, o pagalbą gaunanti įmonė pateikė tai patvirtinančią patikrinamą informaciją ir verslo planą; ir
b)
pagalba pirmajam žvejybos laivui įsigyti teikiama fiziniam asmeniui, kuris pagalbos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresnis kaip 40 metų ir bent penkerius metus yra dirbęs žveju arba įgijęs atitinkamą kvalifikaciją.
2.
Pagalba pagal 1 dalį taip pat gali būti teikiama teisės subjektams, kurie nuosavybės teise visiškai priklauso vienam ar daugiau fizinių asmenų, kurių kiekvienas atitinka 1 dalyje išdėstytas sąlygas.
3.
Pagalba pagal šį straipsnį gali būti teikiama pirmajam žvejybos laivui įsigyti jungtinės nuosavybės teise, kai jį taip įsigyja keli fiziniai asmenys, kurių kiekvienas atitinka 1 dalyje išdėstytas sąlygas.
4.
Parama pagal šį straipsnį gali būti teikiama ir pirmajam žvejybos laivui įsigyti dalinės nuosavybės teise, kai jį taip įsigyja fizinis asmuo, kuris atitinka 1 dalyje išdėstytas sąlygas ir kuris laikomas turinčiu kontrolines teises į tą laivą dėl to, kad jam priklauso bent 33 % žvejybos laivo ar žvejybos laivo akcijų, arba kai jį taip įsigyja teisės subjektas, kuris atitinka 2 dalyje išdėstytas sąlygas ir kuris laikomas turinčiu kontrolines teises į tą laivą dėl to, kad jam priklauso bent 33 % žvejybos laivo ar žvejybos laivo akcijų.
5.
Pagalba teikiama tik žvejybos laivui, kuris atitinka visus toliau nurodytus reikalavimus, įsigyti:
a)
priklauso laivyno segmentui, kurio žvejybos pajėgumas, kaip rodo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta naujausia žvejybos pajėgumo ataskaita, yra subalansuotas su tam segmentui skirtomis žvejybos galimybėmis;
b)
turi įrangą žvejybos veiklai vykdyti;
c)
yra ne didesnio kaip 24 metrai bendrojo ilgio;
d)
jei tai mažos apimties priekrantės žvejybos laivas, bent trejus kalendorinius metus, o jei tai kito tipo žvejybos laivas, bent penkerius kalendorinius metus, einančius iki metų, kuriais pateikta pagalbos paraiška, yra įregistruotas Sąjungos žvejybos laivyno registre; ir
e)
Sąjungos žvejybos laivyno registre buvo įregistruotas ne daugiau kaip 30 kalendorinių metų iki metų, kuriais pateikta pagalbos paraiška.
6.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 40 % tinkamų finansuoti išlaidų ir bet kuriuo atveju nėra didesnė kaip 75 000 EUR vienam žvejui ir žvejybos laivui.
21 straipsnis
Pagalba žvejų sveikatai, saugai ir darbo sąlygoms gerinti
1.
Pagalba žvejų sveikatai, saugai ir darbo sąlygoms gerinti, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba teikiama tik investicijoms į laivą arba į atskirą įrangą ir tomis investicijomis užtikrinama daugiau, nei reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus; ir
b)
pagalba neremiami veiksmai, kuriais padidinamas žvejybos laivo bendrasis tonažas.
2.
Tinkamos finansuoti išlaidos yra veiksmų, kuriais siekiama pagerinti žvejų saugą, išlaidos, susijusios su toliau išvardytų dalykų įsigijimu ir prireikus įrengimu:
b)
hidrostatinių gelbėjimo plaustų nuleidimo įrenginių;
c)
asmeninių radiolokacinių švyturių, pvz., jūrinių avarinių radijo plūdurų (angl. EPIRB), kurie gali būti įtaisyti gelbėjimo liemenėse ir žvejų darbo drabužiuose;
d)
asmeninių plūduriavimo priemonių (angl. PFD), visų pirma apsauginių vandens kombinezonų ar gelbėjimosi kostiumų, gelbėjimosi ratų ir liemenių;
g)
žmogaus už borto gelbėjimo sistemų;
h)
ugnies gesinimo įrangos, pvz., gesintuvų, gaisro gesinimo antklodžių, ugnies ir dūmų detektorių, kvėpavimo aparatų;
j)
degalų bako automatinio uždarymo mechanizmų;
k)
dujų detektorių ir dujų pavojaus signalizavimo sistemų;
l)
triumo siurblių ir pavojaus signalizavimo sistemų;
m)
radijo ir palydovinio ryšio įrangos;
o)
įrenginių, kaip antai gervių ar tinklo traukimo būgnų, apsaugos;
q)
prožektorių, denio ar avarinis apšvietimo;
r)
apsauginio žvejybos įrankio paleidimo mechanizmo, naudojamo, jei žvejybos įrankis įsipainioja į povandeninę kliūtį;
s)
saugos kamerų ir monitorių;
t)
įrangos ir elementų, būtinų denio saugai pagerinti.
3.
Tinkami finansuoti yra toliau nurodyti veiksmai, kuriais siekiama gerinti žvejų sveikatos sąlygas:
a)
pirmos pagalbos rinkinių įsigijimas ir pritvirtinimas;
b)
skubiam gydymui skirtų vaistų ir prietaisų įsigijimas;
c)
apsirūpinimas telemedicinos priemonėmis, įskaitant e. technologijas, įrangą ir vizualizavimo medicinos tikslais techniką, kurios naudojamos nuotolinėms konsultacijoms iš laivų;
d)
apsirūpinimas sveikatos gerinimo gairėmis ir vadovais;
e)
informavimo kampanijos siekiant gerinti žvejų sveikatą.
4.
Tinkamos finansuoti išlaidos yra veiksmų, kuriais siekiama pagerinti žvejų higienos sąlygas, išlaidos, susijusios su toliau išvardytų dalykų įsigijimu ir prireikus įrengimu:
a)
sanitarinės įrangos, pvz., tualetų ir prausyklų;
b)
virtuvės ir maisto atsargų laikymo įrangos;
c)
vandens valymo priemonių geriamajam vandeniui gauti;
d)
ventiliacijos, valymo ar dezinfekavimo įrangos arba sistemų, skirtų tinkamoms sanitarinėms sąlygoms laive išlaikyti;
e)
higienos gerinimo laive gairių ir vadovų, įskaitant programinę įrangą.
5.
Tinkamos finansuoti išlaidos yra veiksmų, kuriais siekiama pagerinti žvejų darbo sąlygas žvejybos laivuose, išlaidos, susijusios su toliau išvardytų dalykų įsigijimu ir prireikus įrengimu:
b)
pastogių ant denio įrengimo ir kajučių modernizavimo siekiant sukurti apsaugą nuo gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių;
c)
kajučių saugą didinančių priemonių ir bendrų erdvių įgulai sukūrimo;
d)
įrangos, palengvinančios sunkių dalykų kėlimą rankomis, išskyrus mechanizmus, tiesiogiai susijusius su žvejybos operacijomis, pvz., gerves;
e)
pavojų paslysti mažinančių dažų ir guminių kilimėlių;
f)
triukšmą, karštį ar šaltį mažinančios izoliacinės įrangos ir ventiliacijos gerinimo įrangos;
g)
darbo drabužių ir saugos įrangos, kaip antai neperšlampamų apsauginių batų, akių ir kvėpavimo apsaugos, apsauginių pirštinių ir šalmų, arba nuo pargriuvimo saugančios įrangos;
h)
avarinių ir įspėjamųjų saugos ženklų;
i)
rizikos analizės ir vertinimo siekiant nustatyti žvejams gresiančią riziką uoste ir plaukiant, kad būtų galima imtis priemonių tai rizikai išvengti arba sumažinti;
j)
darbo sąlygų laive gerinimo gairių ir vadovų;
k)
kolektyvinių transporto priemonių, kuriomis vežama iš vandens bestuburių rinkimo zonų į pirmojo pardavimo vietas;
l)
be laivo žvejojantiems žvejams skirtų patalpų krante, kurios gerina darbo sąlygas, pavyzdžiui, persirengimo kambarių, vonios kambarių ir kitų sanitarinių patalpų, visų pirma tų, kurios padrąsintų ir paskatintų į šio darbo rinką įsitraukti moteris.
6.
Pagalba teikiama žvejams, atitinkamais atvejais – ir be laivo žvejojantiems žvejams, arba žvejybos laivų savininkams.
7.
Jeigu veiksmą sudaro investicijos į laivą, pagalba tos pačios rūšies investicijoms į tą patį laivą teikiama ne daugiau kaip kartą per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. Jeigu veiksmą sudaro investicijos į atskirą įrangą, pagalba tos pačios rūšies įrangai įsigyti tai pačiai pagalbą gaunančiai įmonei teikiama ne daugiau kaip kartą per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.
8.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
22 straipsnis
Pagalba draudimo įmokoms mokėti ir finansiniams įnašams į savitarpio pagalbos fondus įnešti
1.
Pagalba draudimo įmokoms mokėti ir finansiniams įnašams į savitarpio pagalbos fondus įnešti, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba siekiama prisidėti prie draudimo įmokų, įmokų į savitarpio pagalbos fondus arba įmokų iš kurių mokamos kompensacijos žvejams, patyrusiems ekonominių nuostolių dėl saugomų gyvūnų elgesio, visuomenės sveikatos krizių, gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių, ekologinių įvykių arba žvejų ar žvejybos laivų gelbėjimo išlaidų ištikus avarijai jūroje jiems vykdant žvejybos veiklą;
b)
iš savitarpio pagalbos fondų pagal šį straipsnį mokamos finansinės kompensacijos ir kitų Sąjungos ar nacionalinių priemonių arba draudimo sistemų derinys nelemia kompensacijos permokos, viršijančios patirtus ekonominius nuostolius;
c)
draudimo sutartyje nereikalaujama konkrečių būsimos produkcijos rūšies ar kiekio ir jie nėra nurodomi, o pagalba neapsiriboja draudimu, kurį teikia konkreti draudimo bendrovė ar bendrovių grupė, ir
d)
savitarpio pagalbos fondas yra pagal nacionalinę teisę akredituotas valstybės narės kompetentingos institucijos.
2.
Šiame straipsnyje:
a)
1 dalies a punkte nurodytos visuomenės sveikatos krizės, gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių, ekologinių įvykių ar avarijų jūroje atvejai turi būti oficialiai tokiais pripažinti valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos;
b)
terminu „savitarpio pagalbos fondas“ įvardijama valstybės narės pagal jos nacionalinę teisę akredituota įnašus mokančių žvejų draudimo sistema, iš kurios mokamos kompensacinės išmokos įnašus mokantiems žvejams, patyrusiems ekonominių nuostolių dėl 1 dalies a punkte išvardytų reiškinių. Savitarpio pagalbos fondu laikomasi skaidrios įmokų į fondą bei išmokų iš jo politikos ir jis turi aiškias taisykles dėl atsakomybės už susidariusias skolas.
3.
Didžiausias pagalbos intensyvumas neviršija:
a)
50 % sumų, kurios iš savitarpio pagalbos fondų išmokėtos kaip finansinės kompensacijos žvejams;
b)
100 % savitarpio pagalbos fondų steigimo administracinių išlaidų;
c)
70 % draudimo įmokų išlaidų;
d)
50 % fondo pradinio kapitalo.
4.
1 dalies a punkte nurodyti įnašai teikiami tik dėl visuomenės sveikatos krizių, gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių, ekologinių įvykių ar avarijų jūroje patirtiems nuostoliams padengti.
23 straipsnis
Žvejybos galimybių paskirstymo sistemų rėmimo pagalba
1.
Žvejybos galimybių paskirstymo sistemų rėmimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba siekiama remti žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms sistemų kūrimą, plėtojimą, stebėseną, vertinimą ir valdymą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį, kad žvejybos veikla būtų pritaikyta prie žvejybos galimybių; ir
b)
pagalba teikiama juridiniams arba fiziniams asmenims arba valstybės narės pripažintoms žvejų organizacijoms, įskaitant pripažintas gamintojų organizacijas, dalyvaujančias bendrai valdant žvejybos galimybių paskirstymo sistemas.
2.
Pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos arba tiesioginė dotacija.
3.
Pagalba gali būti dengiamos tik šios tinkamos finansuoti išlaidos:
a)
tiesioginės darbo užmokesčio išlaidos;
b)
materialiojo ar nematerialiojo turto pirkimo ar nuomos kaina, neviršijanti rinkos vertės;
c)
publikavimo išlaidos arba
d)
projektavimo ir plėtojimo paslaugų arba tyrimų pirkimo išlaidos.
4.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
24 straipsnis
Žvejybos poveikio aplinkai mažinimo ir žvejybos pritaikymo siekiant apsaugoti rūšis pagalba
1.
Žvejybos poveikio aplinkai mažinimo ir žvejybos pritaikymo siekiant apsaugoti rūšis pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu: pagalba siekiama mažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai, remti išmetimo į jūrą laipsnišką panaikinimą ir sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie tausaus gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalį;
2.
Pagalbos lėšomis remiamos:
a)
investicijos į įrangą, kuria gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas dydžio arba rūšių atžvilgiu;
b)
investicijos į laivo patobulinimus arba įrangą, kuriais siekiama panaikinti išmetimą į jūrą išvengiant nepageidaujamos verslinių išteklių priegaudos ir ją mažinant arba kuriuos pasitelkiant tvarkomas nepageidaujamas laimikis, kuris turi būti iškraunamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį;
c)
investicijos į įrangą, kuria ribojamas ir, jei įmanoma, panaikinamas fizinis ir biologinis žvejybos poveikis ekosistemai arba jūros dugnui arba
d)
investicijos į įrangą, kuria apsaugoma, kad į žvejybos įrankius ir sužvejojamą laimikį nepatektų žinduoliai ir paukščiai, kurie yra saugomi pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB (
12
) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (
13
), jei nuo to nenukenčia žvejybos įrankių selektyvumas ir jei imtasi visų tinkamų priemonių, kad būtų išvengta fizinės žalos plėšrūnams.
3.
Pagalba tos pačios rūšies įrangai tame pačiame Sąjungos žvejybos laive teikiama ne dažniau kaip kartą per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.
4.
Pagalba teikiama tik tuo atveju, jei šio straipsnio 2 dalyje minėtais žvejybos įrankiais arba kita įranga akivaizdžiai geriau vykdoma atranka pagal dydį arba daromas akivaizdžiai mažesnis poveikis ekosistemai ir netikslinėms rūšims, palyginti su standartiniais žvejybos įrankiais arba kita įranga, kurie yra leidžiami pagal Sąjungos teisę arba atitinkamą nacionalinę teisę atsižvelgiant į regionalizavimą, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1380/2013.
5.
Pagalba teikiama:
a)
Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti kaip naudojami ir kurie per dvejus kalendorinius metus iki pagalbos paraiškos pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą jūroje;
b)
žvejams, kurie turi keistiną žvejybos įrankį ir kurie per dvejus kalendorinius metus iki pagalbos paraiškos pateikimo dienos Sąjungos žvejybos laive dirbo ne mažiau kaip 60 dienų;
c)
valstybės narės pripažintoms žvejų organizacijoms.
6.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
25 straipsnis
Pagalba su jūrų biologinių išteklių apsauga susijusioms inovacijoms
1.
Pagalba su jūrų biologinių išteklių apsauga susijusioms inovacijoms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba siekiama prisidėti prie laipsniško laimikio išmetimo į jūrą ir priegaudos panaikinimo ir sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie gyvųjų biologinių jūrų išteklių naudojimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalį bei sumažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai ir saugomiems gyvūnams;
b)
pagalba remiami veiksmai, kuriais siekiama plėtoti arba diegti naujas technines ar organizacines žinias, kuriomis mažinamas žvejybos veiklos poveikis aplinkai, įskaitant geresnius žvejybos metodus ir įrankių selektyvumą, arba kuriomis siekiama tvaresnio jūrų biologinių išteklių naudojimo ir sambūvio su saugomais gyvūnais;
c)
remiamus veiksmus vykdo valstybės narės pripažinta mokslo arba technikos įstaiga, kuri patvirtina tokių veiksmų rezultatus, arba tokie veiksmai vykdomi su ja bendradarbiaujant; ir
d)
valstybė narė tinkamai skelbia remiamų veiksmų rezultatus.
2.
Pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos.
3.
Pagal šį straipsnį finansuojamuose projektuose dalyvaujančių žvejybos laivų skaičius neturi viršyti 5 % nacionalinį laivyną sudarančių žvejybos laivų skaičiaus arba jų bendroji talpa neturi viršyti 5 % nacionalinio laivyno bendrosios talpos, apskaičiuotų rėmimo priemonės priėmimo metu.
4.
Tinkamos finansuoti gali būti tik šios išlaidos:
a)
tiesioginės išlaidos personalui, susijusios su projektui vykdyti įdarbintais mokslininkais, technikais ir kitais pagalbiniais darbuotojais;
b)
išlaidos priemonėms ir įrangai, atsižvelgiant į jų naudojimo projektui mastą ir laikotarpį; jei šios priemonės ir įranga nenaudojami visą projekto trukmę, tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;
c)
išlaidos pastatams ir žemei, atsižvelgiant į jų naudojimo projektui mastą ir laikotarpį ir laikantis šių sąlygų:
i)
tik tos su pastatais susijusios nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;
ii)
tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro tik komercinio sandorio arba faktinės kapitalo sąnaudos;
d)
išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių laikantis ištiestosios rankos principo, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų tik projektui, išlaidos arba
e)
papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.
5.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
26 straipsnis
Pagalba jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms apsaugoti bei atkurti ir su tausios žvejybos veikla susijusioms sistemoms remti
1.
Pagalba jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms apsaugoti bei atkurti ir su tausios žvejybos veikla susijusioms sistemoms remti, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti.
2.
Pagalba pagal šį straipsnį remiami šie veiksmai:
a)
žvejų atliekamas atliekų rinkimas iš jūros, pavyzdžiui, pamestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių atsitiktinis rinkimas; reikalavimus paramai gauti atitinka tik šie veiksmai:
i)
pamestų žvejybos įrankių pašalinimas iš jūros, kad į juos nepatektų jūros gyvūnų;
ii)
šiukšlių rinkimas ir saugojimo įrangos įsigijimas ir prireikus įrengimas laive;
iii)
atliekų surinkimo sistemų sukūrimas, įskaitant finansines paskatas jose dalyvaujantiems žvejams;
iv)
šiukšlių saugojimo ir perdirbimo įrangos įsigijimas ir prireikus įrengimas žvejybos uoste;
v)
ryšių, informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijos, per kurias žvejai ir kiti suinteresuotieji subjektai skatinami dalyvauti pamestų žvejybos įrankių pašalinimo iš jūros projektuose, arba
vi)
žvejų ir uostų agentų mokymai;
b)
stacionarių arba kilnojamų įrenginių jūrų gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti statymas, įrengimas arba modernizavimas, įskaitant jų mokslinį parengimą ir įvertinimą; reikalavimus paramai gauti atitinka tik šie veiksmai:
i)
įrenginių, kuriais jūrų rajonai apsaugomi nuo žvejybos tralais, įsigijimas ir prireikus įrengimas;
ii)
įrenginių, kuriais padedama atsikurti blogos būklės jūrų ekosistemoms, įsigijimas ir prireikus įrengimas arba
iii)
su preliminariais darbais, pvz., žvalgyba, moksliniais tyrimais ar vertinimais, susijusios išlaidos.
Laivo, kuris bus panardintas į vandenį ir naudojamas kaip dirbtinis rifas, įsigijimas nėra tinkamas finansuoti;
c)
pastangos, kuriomis siekiama padėti geriau valdyti arba išsaugoti jūrų biologinius išteklius, įrengiant toliau nurodytus elementus arba imantis toliau nurodytų veiksmų ir projektų:
ii)
akustiniai atgrasomieji įtaisai;
iii)
vėžlių nepraleidžiantys įtaisai (angl. TED);
v)
kitos priemonės ar įtaisai, efektyviai padedantys išvengti atsitiktinės saugomų gyvūnų priegaudos;
vi)
geresnio jūrų biologinių išteklių valdymo ar išsaugojimo mokymai žvejams;
vii)
projektai, skirti žuvims, paukščiams ir kitiems organizmams svarbioms pajūrio buveinėms;
viii)
projektai, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama žuvų reprodukcijai svarbioms zonoms, pvz., pakrančių šlapžemėms, arba
ix)
esamų žvejybos įrankių pakeitimas mažą poveikį aplinkai darančiais žvejybos įrankiais, su bučiais ir gaudyklėmis ir žvejyba traukiamosiomis bei rankinėmis ūdomis susijusios išlaidos;
d)
dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama išlaikyti ir praturtinti biologinę įvairovę bei ekosistemines paslaugas, pavyzdžiui, tam tikrų jūrų ir pakrančių buveinių atkūrimas remiant tvarius žuvų išteklius, įskaitant jų mokslinį parengimą ir įvertinimą; reikalavimus paramai gauti atitinka išlaidos, susijusios su:
i)
programomis, skirtomis visų pirma šiems naujoviškiems stebėsenos metodams išbandyti:
—
nuotolinės elektroninės stebėsenos sistemoms (pvz., apsauginėms vaizdo stebėjimo sistemoms (AVSS) arba vaizdo kontrolės sistemoms) atsitiktiniam saugomų gyvūnų laimikiui stebėti ir registruoti;
—
okeanografinių duomenų, pvz., temperatūros, druskingumo, planktono, dumblių žydėjimo arba drumstumo, registravimui;
—
invazinių svetimų rūšių (ISR) žemėlapių sudarymui;
—
ISR prevencijos ir plitimo kontrolės veiklai, įskaitant tyrimus;
ii)
finansinėmis paskatomis laivuose įrengti automatinio įrašymo prietaisus okeanografiniams duomenims, pvz., temperatūrai, druskingumui, planktonui, dumblių žydėjimui arba drumstumui, stebėti ir registruoti;
iii)
fizinės ir cheminės taršos mažinimo priemonėmis;
iv)
kitų fizinių neigiamų veiksnių, įskaitant žmogaus veiklos keliamo povandeninio triukšmo, kuris daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, mažinimo priemonėmis;
v)
konkrečių išsaugojimo priemonių, skirtų florai ir faunai apsaugoti ir išsaugoti, įskaitant vietinių rūšių reintrodukciją arba išteklių atkūrimą vietinėmis rūšimis, taip pat Komisijos komunikate dėl žaliosios infrastruktūros (
14
) nurodytų žaliosios infrastruktūros principų taikymu arba
vi)
ISR prevencijos, kontrolės ar išnaikinimo priemonėmis.
3.
Parama pagal 2 dalies d punktą teikiama, jei tokias sistemas ar priemones oficialiai pripažįsta valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad dėl Sąjungos, nacionalinių ir privačių sistemų derinimo nesusidarytų kompensacijos permoka.
4.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
27 straipsnis
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir klimato kaitos poveikio švelninimo pagalba
1.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir klimato kaitos poveikio švelninimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti.
2.
Pagal šį straipsnį pagalba gali būti teikiama tik šioms priemonėms:
a)
investicijoms į įrangą arba laivą, kurių tikslas – mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą. Investicijos į žvejybos įrankius taip pat laikomos tinkamomis finansuoti, jei nuo to nenukenčia tų žvejybos įrankių selektyvumas;
b)
energijos vartojimo efektyvumo patikrinimams ir sistemoms, arba
c)
tyrimams, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumui.
3.
Pagalba pagal 2 dalį teikiama tik žvejybos laivų savininkams, o tos pačios rūšies investicijoms į tą patį žvejybos laivą teikiama ne dažniau kaip kartą per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.
4.
Tinkamos finansuoti išlaidos yra tiesioginės papildomos išlaidos, patirtos dėl atitinkamų veiksmų. Taikant 2 dalies a punktą, tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su:
i)
priemonėmis, kuriomis siekiama pagerinti laivo korpuso hidrodinamiką, gali apimti tik:
—
investicijas į stabilumo mechanizmus, pvz., į šoninius kilius ir išgaubtus laivapriekius, kurie pagerina jūrinį laivo tinkamumą ir stabilumą;
—
išlaidas, susijusias su netoksiškų nuo apaugimo mikroorganizmais apsaugančių priemonių, pvz., vario dangos, naudojimu siekiant sumažinti pasipriešinimą judėjimui;
—
išlaidas, susijusias su vairavimo įrenginiu, pvz., vairavimo įrenginio kontrolės sistemų ir kelių vairų įrengimas, siekiant sumažinti vairo aktyvumą priklausomai nuo oro ir jūros sąlygų, arba
—
bandymų su baku siekiant sukaupti informacijos hidrodinamikai tobulinti išlaidas;
ii)
priemonėmis, kuriomis siekiama pagerinti laivo varomąją sistemą, gali apimti tik išlaidas, susijusias su toliau išvardytų dalykų įsigijimu ir prireikus įrengimu:
—
efektyviai energiją naudojančių sraigtų, įskaitant pavaros velenus;
—
efektyviai energiją naudojančių generatorių, pvz., varomų vandeniliu arba gamtinėmis dujomis;
—
atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojančių varomųjų elementų, pvz., burių, aitvarų, vėjo jėgainių, turbinų, fotovoltinių plokščių;
—
laivapriekio vairavimo įrenginių;
—
ekonometrų, degalų valdymo sistemų ir stebėsenos sistemų arba
—
purkštukų, kurie gerina varomąją sistemą;
iii)
investicijomis į žvejybos įrankius ir žvejybos įrangą, gali apimti tik išlaidas, susijusias su šiomis priemonėmis:
—
velkamųjų žvejybos įrankių pakeitimu alternatyviais įrankiais;
—
velkamųjų įrankių modifikacijomis arba
—
investicijomis į velkamojo įrankio stebėsenos įrangą;
iv)
investicijomis, kuriomis siekiama mažinti elektros energijos ar šiluminės energijos naudojimą, gali apimti tik:
—
investicijas, kuriomis siekiama pagerinti laivų šaldymo, užšaldymo arba izoliacijos sistemas, arba
—
investicijas, kuriomis siekiama paskatinti laive pakartotinai naudoti šilumą, t. y. surinkti šilumą ir panaudoti ją kitoms laive atliekamoms operacijoms.
Su pagrindine korpuso technine priežiūra susijusioms išlaidoms pagalba pagal 2 dalies a punktą neteikiama.
5.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
28 straipsnis
Pridėtinės vertės, produktų kokybės ir nepageidaujamo laimikio naudojimo pagalba
1.
Pridėtinės vertės, produktų kokybės ir nepageidaujamo laimikio naudojimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba siekiama pagerinti sužvejotų žuvų pridėtinę vertę arba kokybę;
b)
pagalba dengiamos tik šios tinkamos finansuoti išlaidos:
i)
investicijos į žvejybos produktų vertės didinimą, visų pirma suteikiant galimybę žvejams vykdyti savo sužvejoto laimikio perdirbimą, rinkodarą ir tiesioginę prekybą, arba
ii)
novatoriškos investicijos į laivus, kuriomis gerinama žvejybos produktų kokybė.
2.
1 dalies b punkto ii papunktyje nurodyta pagalba teikiama su sąlyga, kad naudojami selektyvūs žvejybos įrankiai nepageidaujamam laimikiui mažinti, ir tik Sąjungos žvejybos laivų, kurie per dvejus kalendorinius metus iki pagalbos paraiškos pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą jūroje, savininkams.
3.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
29 straipsnis
Pagalba žvejybos uostams, iškrovimo vietoms, aukcionams skirtoms patalpoms ir pastogėms
1.
Pagalba žvejybos uostams, iškrovimo vietoms, aukcionams skirtoms patalpoms ir pastogėms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba siekiama gerinti iškraunamų produktų kokybę, kontrolę ir atsekamumą, didinti energijos vartojimo efektyvumą, prisidėti prie aplinkos apsaugos ir gerinti saugą bei darbo sąlygas;
b)
pagalba kompensuojamos tinkamos finansuoti investicinės išlaidos, kuriomis:
i)
gerinama žvejybos uostų, aukcionams skirtų patalpų, iškrovimo vietų ir pastogių infrastruktūra, įskaitant investicijas į tinkamus įrenginius, skirtus pamestiems žvejybos įrankiams ir iš jūros surenkamoms šiukšlėms priimti;
ii)
sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti įpareigojimą iškrauti visą sužvejotą laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą arba suteikiama pridėtinės vertės nepakankamai naudojamoms sužvejoto laimikio dalims arba
iii)
didinamas žvejų saugumas statant arba modernizuojant priedangas.
2.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
30 straipsnis
Pagalba žvejybai vidaus vandenyse ir vidaus vandenų gyvūnijai ir augalijai
1.
Pagalba žvejybai vidaus vandenyse ir vidaus vandenų gyvūnijai ir augalijai, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu ja siekiama:
a)
mažinti žvejybos vidaus vandenyse poveikį aplinkai;
b)
didinti energijos vartojimo efektyvumą;
c)
didinti iškrautų žuvų vertę arba kokybę arba
d)
gerinti sveikatą, saugą, darbo sąlygas, žmogiškąjį kapitalą ir mokymą.
2.
Pagalba pagal šį straipsnį gali būti remiamos tik šios tinkamos finansuoti išlaidos:
a)
investicijos į žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo rėmimą, nurodytos 18 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;
b)
investicijos į laivą arba atskirą įrangą, kaip nurodyta 21 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;
c)
investicijos į įrenginius, nurodytos 24 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;
d)
investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir klimato kaitos poveikio švelninimą, kaip nurodyta 27 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;
e)
investicijos, skirtos sugautų žuvų pridėtinei vertei ar kokybei gerinti, kaip nurodyta 28 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;
f)
investicijos į žvejybos uostus, pastoges ir iškrovimo vietas, kaip nurodyta 29 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų arba
g)
investicijos į tinklus ar kitus žvejybos įrankius, kurie labiau nusidėvi dėl gyvūnų, kurie nėra žuvys, įskaitant invazines rūšis, daromos žalos, ir į susijusią įrangą.
3.
Pagalba gali būti remiamos inovacijos pagal 15 straipsnį, konsultavimo paslaugos pagal 16 straipsnį, taip pat mokslininkų ir žvejų partnerystės pagal 17 straipsnį.
4.
Siekiant skatinti vidaus vandenų žvejų veiklos įvairinimą, pagalba gali būti remiamas žvejybos vidaus vandenyse veiklos įvairinimas vykdant papildomą veiklą, laikantis 19 straipsnio sąlygų.
5.
Taikant šio straipsnio 2 dalį:
a)
21, 24, 27 ir 28 straipsniuose minimi žvejybos laivai suprantami kaip laivai, eksploatuojami tik vidaus vandenyse;
b)
24 straipsnyje minima jūrų aplinka suprantama kaip aplinka, kurioje eksploatuojamas vidaus vandenų žvejybos laivas.
c)
žvejybai vidaus vandenyse netaikomos konkrečiai jūrų žvejybos laivams taikomos 21, 24 ir 27 straipsniuose nustatytos sąlygos.
6.
Siekiant apsaugoti ir praturtinti vandens gyvūniją ir augaliją, pagalba gali būti remiama tik:
a)
„Natura 2000“ teritorijų, kurioms daro įtaką žvejybos veikla, valdymas, atkūrimas ir stebėsena, ir vidaus vandenų, įskaitant nerštavietes ir migruojančių rūšių migracijos kelius, atkūrimas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (
15
), nedarant poveikio šio reglamento 26 straipsnio 2 dalies d punktui ir, atitinkamais atvejais, dalyvaujant žvejybą vidaus vandenyse vykdantiems žvejams;
b)
stacionarių arba kilnojamų įrenginių, skirtų vandens gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti, statymas, modernizavimas arba įrengimas, įskaitant jų mokslinį parengimą, stebėseną ir įvertinimą.
7.
Valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį paramą gaunantys žvejybos laivai ir toliau būtų eksploatuojami tik vidaus vandenyse.
8.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus 2 dalies g punkte nurodytą priemonę, kuriai taikomas 40 % pagalbos intensyvumas. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
2 Skirsnis
Tausios akvakultūros veiklos skatinimas
31 straipsnis
Bendrosios sąlygos
1.
Pagal šį skirsnį teikiama pagalba turi atitikti šias bendrąsias sąlygas:
a)
ji skirta tik akvakultūros įmonėms, jei šiame reglamente aiškiai nenustatyta kitaip;
b)
jei veiksmus sudaro investavimas į įrangą ar infrastruktūrą, užtikrinančias Sąjungos teisės aktuose nustatytų būsimų aplinkosaugos, žmonių ar gyvūnų sveikatos, higienos ar gyvūnų gerovės reikalavimų laikymąsi, parama gali būti teikiama iki dienos, kurią tokie reikalavimai tampa privalomi įmonėms;
c)
ji neteikiama genetiškai modifikuotų organizmų auginimo veiklai;
d)
ji neteikiama akvakultūros veiklai saugomose jūrų teritorijose, jeigu valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, remdamasi poveikio aplinkai įvertinimu, yra nustačiusi, kad veikla darytų reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, kuris negali būti tinkamai sušvelnintas.
2.
Pagalba investicijoms, kuriomis siekiama išnaudoti naujas rinkas, pagal šį skirsnį teikiama tik tuo atveju, jeigu pagalbą gaunanti įmonė pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad projektas turi geras ilgalaikes rinkos perspektyvas.
3.
Pagalba investicijoms, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES (
16
), teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto vykdymo gautas iki individualios pagalbos suteikimo dienos.
32 straipsnis
Pagalba akvakultūros inovacijoms
1.
Pagalba akvakultūros inovacijoms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba skatinamos inovacijos akvakultūros sektoriuje;
b)
pagalba siekiama:
i)
išplėtoti technines, mokslines ar organizacines žinias akvakultūros ūkiuose, kuriomis visų pirma mažinamas poveikis aplinkai, priklausomybė nuo žuvų miltų ir taukų, skatinama akvakultūroje tausiai naudoti išteklius, gerinama gyvūnų gerovė arba sudaromos palankesnės sąlygos naujiems tvarios gamybos metodams;
ii)
sukurti ar suteikti rinkai naujas akvakultūros rūšis, turinčias rinkos perspektyvų, naujus arba iš esmės patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus, naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas;
iii)
ištirti novatoriškų produktų ar procesų technines ar ekonomines galimybes.
2.
Subsidijuojamas paslaugas pagal šį straipsnį teikia kiekvienos valstybės narės pripažintos viešosios ar privačiosios mokslo ar technikos įstaigos arba šie veiksmai vykdomi su jomis bendradarbiaujant, ir jos patvirtina tokių subsidijuojamų paslaugų rezultatus.
3.
Projektų, kuriems vykdyti teikiama parama, rezultatus valstybė narė tinkamai paviešina.
4.
Tinkamos finansuoti gali būti šios išlaidos:
a)
tiesioginės išlaidos personalui, susijusios su projektui vykdyti įdarbintais mokslininkais, technikais ir kitais pagalbiniais darbuotojais;
b)
išlaidos priemonėms ir įrangai, atsižvelgiant į jų naudojimo projektui mastą ir laikotarpį;
c)
išlaidos pastatams, atsižvelgiant į jų naudojimo projektui mastą ir laikotarpį ir laikantis šių sąlygų:
i)
tik tos su pastatais susijusios nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;
ii)
tinkamas finansuoti išlaidas žemei sudaro komercinio sandorio arba faktinės kapitalo sąnaudos;
d)
išlaidos pagal sutartis vykdomiems moksliniams tyrimams, žinioms ir patentams, perkamiems arba įsigyjamiems pagal licenciją iš išorės šaltinių laikantis ištiestosios rankos principo, taip pat konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, naudojamų tik projektui, išlaidos arba
e)
papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos veiklos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims ir panašiems produktams, tiesiogiai susidariusios vykdant projektą.
Taikant b punktą, jei tos priemonės ir įranga nenaudojami visą projekto trukmę, tik tos nusidėvėjimo išlaidos, kurios atitinka projekto trukmę ir yra apskaičiuotos pagal visuotinai priimtus apskaitos principus, laikomos tinkamomis finansuoti;
5.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
33 straipsnis
Pagalba investicijoms, kuriomis didinamas produktyvumas arba daromas teigiamas poveikis aplinkai akvakultūros srityje
1.
Pagalba investicijoms, kuriomis didinamas produktyvumas arba daromas teigiamas poveikis aplinkai akvakultūros srityje, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba remiama:
a)
produktyvios investicijos į akvakultūrą;
b)
akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas;
c)
akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą;
d)
tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą;
e)
investicijos į neigiamo poveikio aplinkai mažinimą arba teigiamo poveikio aplinkai didinimą ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimą;
f)
investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą;
g)
esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai;
h)
akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą;
i)
investicijos siekiant sudaryti galimybes gerokai sumažinti akvakultūros įmonių poveikį vandens naudojimui ir kokybei, visų pirma mažinant naudojamo vandens ar cheminių medžiagų, antibiotikų ir kitų vaistų kiekį arba gerinant išleidžiamo vandens kokybę, be kita ko, naudojant daugiatrofines akvakultūros sistemas;
j)
uždarų akvakultūros sistemų, kai akvakultūros produktai auginami uždarose recirkuliacinėse sistemose, taip užtikrinant kuo mažesnį vandens naudojimą, skatinimas arba
k)
investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.
2.
1 dalies h punkte nurodyta pagalba teikiama tik akvakultūros įmonėms, jei papildoma veikla yra susijusi su pagrindiniu įmonės akvakultūros verslu, įskaitant žūklės turizmą, akvakultūros atliekamas aplinkosaugos funkcijas arba šviečiamąją su akvakultūra susijusią veiklą.
3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalba gali būti teikiama investicijoms, kuriomis didinama gamyba ir (arba) esamų akvakultūros įmonių modernizavimas arba naujų gamybos pajėgumų kūrimui, jei plėtojimas atitinka akvakultūros plėtojimo planą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje.
4.
1 dalies e punkte nurodytos investicijos apima investicijas, susijusias su tvaresnių pašarų naudojimu, maisto medžiagų išsiskyrimo ir ištakio mažinimu ir valdymu, ištrūkstančių organizmų skaičiaus mažinimu, cheminių produktų ir vaistų, darančių mažesnį poveikį aplinkai, naudojimu, žiedinio požiūrio į atliekų tvarkymą taikymu, akvakultūros įrankių šalinimu arba biologiškai skaidžių akvakultūros įrankių naudojimu, kad būtų išvengta jūrų šiukšlinimo, ir plėšrūnų valdymu, taip pat investicijas, kuriomis išmatuojamai prisidedama prie biologinės įvairovės atkūrimo ar ekologinio vientisumo.
5.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma. Veiksmams, kurie daro teigiamą poveikį aplinkai, taikoma 80 % didžiausio pagalbos intensyvumo norma, nebent ji būtų numatyta didesnė pagal IV priedą.
34 straipsnis
Valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugų teikimo akvakultūros ūkiams pagalba
1.
Valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugų teikimo akvakultūros ūkiams pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba gerinami bendri akvakultūros ūkių veiklos rezultatai ir konkurencingumas;
b)
pagalba mažinamas neigiamas akvakultūros ūkių poveikis aplinkai ir
c)
pagalba remiamas techninio, mokslinio, teisinio, aplinkosauginio ar ekonominio pobūdžio ūkių konsultavimo paslaugų pirkimas.
Taikant c punktą, pagalba teikiama tik akvakultūros MVĮ arba akvakultūros organizacijoms, įskaitant akvakultūros gamintojų organizacijas ir akvakultūros gamintojų organizacijų asociacijas.
2.
1 dalies c punkte nurodytos konsultavimo paslaugos apima:
a)
valdymo poreikius, siekiant įgalinti akvakultūros ūkius laikytis Sąjungos ir nacionalinių aplinkosaugos teisės aktų bei jūrų teritorijų planavimo reikalavimų;
b)
poveikio aplinkai vertinimą, kaip nurodyta direktyvose 2011/92/ES ir 92/43/EEB;
c)
valdymo poreikius, siekiant įgalinti akvakultūros ūkius laikytis Sąjungos ir nacionalinės vandens gyvūnų sveikatos ir gerovės arba visuomenės sveikatos teisės aktų;
d)
standartus, pagrįstus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais;
e)
rinkodaros ir verslo strategijas arba
f)
galimybių studijos ir konsultavimo paslaugos, kuriomis vertinamas priemonių, kurioms gali būti teikiama Reglamento (ES) 2021/1139 II antraštinės dalies III skyriuje nustatyta parama, ekonominis perspektyvumas;
3.
1 dalyje nurodytas konsultavimo paslaugas teikia mokslo ar technikos įstaigos, taip pat konsultacijas teisės ar ekonomikos klausimais teikiantys subjektai, turintys valstybės narės pripažįstamą reikiamą kompetenciją. Pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos arba tiesioginė dotacija.
4.
Pagalbą gaunančios įmonės neturi gauti pagalbos daugiau kaip vieną kartą per metus kiekvienai konsultavimo paslaugų kategorijai, nurodytai 2 dalyje.
5.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
35 straipsnis
Žmogiškojo kapitalo ir tinklų kūrimo akvakultūros srityje skatinimo pagalba
1.
Pagalba žmogiškajam kapitalui ir tinklų kūrimui akvakultūros srityje skatinti, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba remiama:
a)
profesinis mokymas, mokymasis visą gyvenimą, mokslo bei technikos žinių ir novatoriškos praktikos pavyzdžių platinimas, naujų profesinių gebėjimų akvakultūros srityje įgijimas ir akvakultūros veiklos poveikio aplinkai mažinimas;
b)
darbo sąlygų gerinimas ir darbo saugos skatinimas ir
c)
akvakultūros įmonių ar profesinių organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mokslo ir technikos įstaigas arba lygias vyrų ir moterų galimybes propaguojančias įstaigas, bendradarbiavimas tinkluose ir keitimasis patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais.
2.
Pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos arba tiesioginė dotacija.
3.
Pagalbos lėšomis gali būti dengiamos tik šios tinkamos finansuoti išlaidos, tiesiogiai patirtos dėl remiamo projekto:
a)
tiesioginės darbo užmokesčio išlaidos;
e)
duomenų rinkimo paslaugų, tyrimų, bandomųjų projektų pirkimo išlaidos;
f)
parodoms skirtų patalpų bei stendų nuomos ir jų sumontavimo bei išmontavimo išlaidos arba
g)
mokslo žinių ir faktinės informacijos sklaidos išlaidos.
4.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
36 straipsnis
Akvakultūros teritorijų galimybių didinimo pagalba
1.
Akvakultūros teritorijų galimybių didinimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba teigiamai prisidedama prie akvakultūros teritorijų ir infrastruktūros plėtros ir sumažinamas neigiamas jose vykdomos veiklos poveikis aplinkai;
b)
pagalba remiama:
i)
tinkamiausių teritorijų akvakultūrai plėtoti nustatymas bei kartografavimas ir, atitinkamais atvejais, atsižvelgiant į teritorijų planavimo procesus, ir teritorijų, kuriose neturėtų būti užsiimama akvakultūros veikla, nustatymas ir kartografavimas siekiant išsaugoti tokių teritorijų vaidmenį ekosistemų veikimui;
ii)
paramos priemonių ir infrastruktūros, reikalingų didinti akvakultūros teritorijų galimybes ir mažinti neigiamą akvakultūros poveikį aplinkai, tobulinimas ir plėtojimas, įskaitant investicijas į žemės konsolidaciją, energijos tiekimą ar vandentvarką;
iii)
veiksmai, kurių kompetentingos valdžios institucijos imasi ir kuriuos įgyvendina pagal Direktyvos 2009/147/EB 9 straipsnio 1 dalį arba Direktyvos 92/43/EEB 16 straipsnio 1 dalį, kad būtų išvengta didelės žalos akvakultūrai, arba
iv)
veiksmai, kurių kompetentingos valdžios institucijos imasi ir kuriuos įgyvendina nustačius padidėjusį gaištamumą arba ligas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/429 (
17
) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/689 (
18
).
Taikant b punkto iv papunktį, teikiama pagalba gali apimti tik veiksmų planų dėl vėžiagyvių, skirtų natūralių vėžiagyvių telkinių ir vandens baseinų apsaugai, atkūrimui ir tvarkymui, įskaitant paramą vėžiagyvių augintojams jiems išlaikant tokius telkinius ir vandens baseinus, priėmimą.
2.
Tinkamos finansuoti gali būti šios tiesiogiai dėl projekto patirtos išlaidos:
a)
investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos;
b)
tiesioginės darbo užmokesčio išlaidos arba
c)
konsultavimo, pagal sutartis atliekamų mokslinių tyrimų ir paramos paslaugų, kurias teikia išorės konsultantai, išlaidos.
3.
Pagalbą pagal šį straipsnį gauti gali tik tos įmonės, kurioms valstybė narė yra pavedusi 1 dalies b punkte nurodytas užduotis.
4.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
37 straipsnis
Naujų akvakultūros verslininkų skatinimo užsiimti tvaria akvakultūra pagalba
1.
Naujų akvakultūros verslininkų skatinimo užsiimti tvaria akvakultūra pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba skatinamas verslumas akvakultūros sektoriuje ir
b)
pagalba remiamas naujų veiklą pradedančių akvakultūros verslininkų tausios akvakultūros įmonių steigimas.
2.
Pagalba naujiems akvakultūros sektoriaus verslininkams teikiama, jeigu jie:
a)
turi pakankamų profesinių gebėjimų ir kompetencijos;
b)
pirmą kartą steigia akvakultūros MVĮ kaip jos vadovai ir
c)
pateikia verslo planą, skirtą jų akvakultūros veiklai plėtoti.
3.
Kad įgytų reikiamų profesinių žinių, nauji sektoriaus akvakultūros verslininkai gali gauti 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą.
4.
Tinkamos finansuoti gali būti šios tiesiogiai dėl projekto patirtos išlaidos:
a)
darbo užmokesčio išlaidos;
b)
papildomos pridėtinės išlaidos ir kitos išlaidos, įskaitant išlaidas medžiagoms, reikmenims;
d)
investicijų į materialųjį ir nematerialųjį turtą išlaidos.
5.
Pagalbos pagal šį straipsnį suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
38 straipsnis
Perėjimo prie ekologinio valdymo ir audito sistemų bei ekologinės akvakultūros pagalba
1.
Perėjimo prie ekologinio valdymo ir audito sistemų bei ekologinės akvakultūros pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba skatinama ekologinės arba energiją taupančios akvakultūros plėtra;
b)
pagalba remiama vienas iš šių:
i)
perėjimas nuo įprastų akvakultūros gamybos metodų prie ekologinės akvakultūros, kaip numatyta Reglamente (ES) 2018/848 (
19
) ir remiantis Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1165 (
20
);
ii)
dalyvavimas Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemose (EMAS) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 (
21
).
2.
Pagalba teikiama tik tuo atveju, jei ją gaunanti įmonė pereidama prie ekologinio valdymo įsipareigoja dalyvauti EMAS ne trumpiau kaip trejus metus arba laikytis ekologinės gamybos reikalavimų ne trumpiau kaip penkerius metus. Į įsipareigojimus, prisiimtus pagal šią dalį, įtraukiama nuostata dėl peržiūros, siekiant užtikrinti atitinkamą įsipareigojimų pritaikymą, jei būtų iš dalies keičiami šiame straipsnyje nurodyti atitinkami privalomi reikalavimai, standartai ir sąlygos.
3.
Pagalba teikiama kompensacijos forma ne ilgiau kaip trejus metus įmonės perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpiu arba rengiantis dalyvauti EMAS. Valstybės narės apskaičiuoja tą kompensaciją remdamosi vienu iš šių dalykų:
a)
pajamų netekimu arba papildomomis išlaidomis, patirtomis ekologinės gamybos laikotarpiu vykdant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal šio straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį;
b)
papildomų išlaidų, susidarančių dėl EMAS taikymo ir pasirengimo dalyvauti joje, vykdant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal 1 dalies b punkto ii papunktį, suma.
4.
Jeigu pagalbą gaunanti įmonė dėl išskirtinių ir išorinių aplinkybių negali įvykdyti įsipareigojimų pagal 2 dalį, pagal 3 dalį apskaičiuota pagalbos suma išskaitoma ir susigrąžinama proporcingai, atsižvelgiant į pradinio įsipareigojimo trukmę ir laiką, kurį įsipareigojimų nebuvo laikomasi.
5.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
39 straipsnis
Su aplinkosaugos funkcijomis susijusi pagalba
1.
Pagalba įmonėms, vykdančioms veiklą aplinkosaugos funkcijas atliekančios akvakultūros sektoriuje, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba skatinama aplinkosaugos funkcijas atliekančios akvakultūros sektoriaus plėtra ir
b)
pagalba remiama viena iš šių priemonių:
i)
akvakultūros metodai, kurie suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais ir kuriems dėl „Natura 2000“ teritorijų nustatymo pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai;
ii)
su dalyvavimu užtikrinant vandens gyvūnų išsaugojimą ex situ ir reprodukciją pagal išsaugojimo ir biologinės įvairovės atkūrimo programas, kurias parengė arba prižiūri viešosios valdžios institucijos, tiesiogiai susijusių išlaidų kompensavimas;
iii)
akvakultūros veikla, įskaitant aplinkos ir biologinės įvairovės išsaugojimą ir gerinimą, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų elementų tvarkymą.
2.
Šio straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nurodyta pagalba teikiama mokant metinę kompensaciją. Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos išlaidos, patirtos dėl tvarkymo reikalavimų atitinkamose teritorijose, susijusiose su direktyvų 92/43/EEB ar 2009/147/EB įgyvendinimu, ir (arba) dėl tų reikalavimų prarastos pajamos.
3.
Taikant 1 dalies b punkto ii papunktį, tinkamos finansuoti išlaidos yra tiesioginės papildomos išlaidos, patirtos dėl atitinkamų veiksmų.
4.
1 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta pagalba teikiama tik pagalbą gaunančioms įmonėms, kurios įsipareigoja ne trumpiau kaip penkerius metus laikytis vandens aplinkosaugos reikalavimų, kurie yra griežtesni nei taikant tik Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Veiksmo nauda aplinkai įrodoma išankstiniu vertinimu, kurį atlieka valstybės narės paskirtos kompetentingos įstaigos, nebent to veiksmo nauda aplinkai jau pripažinta.
5.
Šio straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodyta pagalba teikiama mokant metinę kompensaciją. Tinkamos finansuoti išlaidos yra tiesioginės papildomos išlaidos, patirtos dėl atitinkamų veiksmų, ir (arba) dėl tų veiksmų prarastos pajamos.
6.
Veiksmų, kuriems teikiama pagalba pagal šį straipsnį, rezultatus valstybė narė tinkamai paviešina.
7.
Į įsipareigojimus, prisiimtus pagal šią dalį, įtraukiama nuostata dėl peržiūros, siekiant užtikrinti atitinkamą jų pritaikymą, jei būtų iš dalies keičiami šiame straipsnyje nurodyti atitinkami privalomi reikalavimai, standartai ir sąlygos.
8.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
40 straipsnis
Pagalba visuomenės sveikatos priemonėms
1.
Pagalba visuomenės sveikatos priemonėms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba remiama kompensavimo schema, pagal kurią moliuskų augintojams atlyginama už laikiną ūkiuose auginamų moliuskų rinkimo sustabdymą, taikomą išskirtinai visuomenės sveikatos sumetimais.
2.
1 dalyje nurodyta pagalba gali būti teikiama tik tuo atveju, jei pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/627 (
22
) 62 straipsnį klasifikuotos auginimo ar natūralaus išsivalymo vieta uždaroma dėl toksinus išskiriančio planktono padaugėjimo arba biotoksinų, viršijančių Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (
23
) III priedo VII skirsnio V skyriuje nustatytas ribas, turinčio planktono atsiradimo ir jeigu:
a)
užteršimas trunka ilgiau kaip keturis iš eilės einančius mėnesius arba
b)
nuostoliai dėl surinkimo sustabdymo viršija 25 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kai buvo sustabdytas moliuskų surinkimas.
Pirmos pastraipos b punkto tikslais, valstybės narės gali nustatyti specialias apskaičiavimo taisykles, taikomas trumpiau nei trejus metus veikiančioms įmonėms.
3.
Kompensacija gali būti mokama ne ilgiau kaip 12 mėnesių per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. Deramai pagrįstais atvejais tas laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą daugiausia 12 papildomų mėnesių ne daugiau kaip bendrai iki 24 mėnesių.
4.
Tinkamos finansuoti išlaidos yra tiesioginės papildomos išlaidos, patirtos dėl atitinkamų priemonių, ir (arba) dėl tų priemonių prarastos pajamos. Apskaičiuota kompensacija sumažinama išskaitant išlaidas, kurios nebuvo tiesiogiai patirtos dėl įvykio ir kurias pagalbos gavėjas būtų patyręs ir kitu atveju.
5.
Pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
41 straipsnis
Pagalba gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonėms
1.
Pagalba gyvūnų sveikatai ir gerovei akvakultūros įmonėse, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba siekiama puoselėti gyvūnų sveikatą ir gerovę akvakultūros įmonėse, inter alia, prevencijos ir biologinio saugumo aspektais ir
b)
pagalba gali remiama tik viena iš šių priemonių:
i)
bendros ir konkrečioms gyvūnų rūšims skirtas geriausios praktikos ar elgesio kodeksų dėl biologinio saugumo ar gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės poreikių akvakultūros sektoriuje parengimas;
ii)
iniciatyvos, kuriomis siekiama sumažinti akvakultūros priklausomybę nuo veterinarinių vaistų;
iii)
veterinariniai arba farmaciniai tyrimai ir informacijos platinimas ir keitimasis ja bei geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su veterinarinėmis ligomis akvakultūros sektoriuje. siekiant skatinti tinkamą veterinarinių vaistų naudojimą;
iv)
valstybių narių pripažintų akvakultūros sektoriaus sanitarinės apsaugos grupių steigimas ir veiksmai arba
v)
kompensacijos moliuskų augintojams už laikiną jų veiklos sustabdymą dėl išskirtinio masinio gaištamumo, kai metinis gaištamumo lygis viršija 20 % arba kai nuostoliai dėl veiklos sustabdymo viršija 30 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais buvo sustabdyta veikla.
Taikydamos b punktą, valstybės narės gali nustatyti specialias apskaičiavimo taisykles, taikomas trumpiau nei trejus metus veikiančioms įmonėms.
B punkto iii papunktyje nurodyta pagalba netaikoma veterinarinių vaistų pirkimui.
Apie tyrimų, kurie finansuojami pagal b punkto iii papunktį, rezultatus valstybė narė tinkamai praneša ir juos paviešina.
2.
Pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos arba tiesioginė dotacija.
3.
Taikant 1 dalies b punkto i–iv papunkčius, tinkamos finansuoti išlaidos yra tiesioginės papildomos išlaidos, patirtos dėl atitinkamų priemonių. Taikant 1 dalies b punkto v papunktį, tinkamos finansuoti išlaidos yra tiesioginės papildomos išlaidos, patirtos dėl atitinkamų priemonių, ir (arba) dėl tokių priemonių prarastos pajamos.
4.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
42 straipsnis
Ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo pagalba
1.
Ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo akvakultūros įmonėse pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba remiamos toliau nurodytų ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo išlaidos:
a)
akvakultūros ligų, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 5 straipsnio 1 dalyje arba įtrauktų į Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Vandens gyvūnų sveikatos kodeksą, įskaitant veiklos išlaidas, būtinas likvidavimo plane nustatytiems įsipareigojimams įvykdyti;
b)
naujų ligų, kurios atitinka Reglamento (ES) 2016/429 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;
c)
vandens gyvūnų zoonozių, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/690 (
24
) III priedo 2 punkte, arba
d)
ligų, kurios nėra Reglamento (ES) 2016/429 9 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos į sąrašą įtrauktos ligos ir kurios atitinka to reglamento 226 straipsnyje nustatytus kriterijus.
2.
Pagalba išmokama tik tada, jei ji susijusi su vandens gyvūnų ligomis, dėl kurių įstatymais ar kitais teisės aktais yra nustatytos Sąjungos arba nacionalinės taisyklės.
3.
Pagalba gali būti padengiamos tik šios tinkamos finansuoti prevencijos, kontrolės ir likvidavimo išlaidos:
a)
sveikatos patikrinimų, analizių, tyrimų ir kitų patikrinimo priemonių;
b)
biologinio saugumo priemonių tobulinimo;
c)
skiepų, vaistų ir gyvūnų sveikatos priežiūros medžiagų įsigijimo, laikymo, naudojimo ar platinimo;
d)
gyvūnų skerdimo, žudymo ir sunaikinimo;
e)
gyvūninių produktų ir su gyvūnais susijusių produktų sunaikinimo;
f)
valdos patalpų ir įrangos valymo, dezinfekavimo bei dezinfestacijos arba
g)
žalos, patirtos dėl gyvūnų skerdimo, žudymo ar sunaikinimo ir dėl gyvūninių produktų bei su gyvūnais susijusių produktų sunaikinimo.
4.
Pagalba neturi būti susijusi su priemonėmis, kurių taikymo išlaidas pagal Sąjungos teisės aktus turi padengti pagalbos gavėjas, nebent tokių priemonių taikymo išlaidos yra visiškai padengiamos privalomomis pagalbos gavėjams nustatytomis rinkliavomis.
5.
Su gyvūnų liga susijusios pagalbos schemos turi būti pradedamos taikyti per trejus metus, o pagalba išmokama per ketverius metus nuo dienos, kurią dėl gyvūnų ligos buvo patirtos išlaidos ar žala.
6.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
43 straipsnis
Pagalba investicijoms į gyvūnų ligų daromos žalos prevenciją ir mažinimą
1.
Pagalba investicijoms į gyvūnų ligų daromos žalos prevenciją ir mažinimą akvakultūros sektoriuje, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu investicijomis visų pirma siekiama užkirsti kelią šio reglamento 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų gyvūnų ligų daromai žalai arba ją sumažinti.
2.
Pagalba gali būti padengiamos tik tos tinkamos finansuoti išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su prevencinėmis priemonėmis ir yra joms būdingos. Į išlaidas gali būti įtrauktos tik šios išlaidos:
a)
nekilnojamojo turto statybos, įgijimo, įskaitant ilgalaikę nuomą, ir gerinimo išlaidos arba
b)
mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės.
3.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 65 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
44 straipsnis
Pagalba akvakultūros išteklių draudimui
1.
Pagalba akvakultūros išteklių draudimui, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba padeda apsaugoti akvakultūros produktų gamintojų pajamas; ir
b)
pagalba prisidedama prie akvakultūros išteklių draudimo, kuriuo padengiami ekonominiai nuostoliai dėl bent vienos iš šių priežasčių:
ii)
pavojingų meteorologinių reiškinių;
iii)
staigių vandens kokybės ir kiekio pokyčių, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;
iv)
ligų, gamybos infrastruktūros gedimo ar sunaikinimo akvakultūros sektoriuje, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;
v)
visuomenės sveikatos krizių;
vi)
produkcijos praradimo dėl saugomų gyvūnų arba plėšrūnų užpuolių;
vii)
jei draudimo sutartyje nereikalaujama, kad būsima produkcija būtų konkrečios rūšies ar sudarytų konkretų kiekį, ir to joje nėra nurodoma, o pagalba neapsiriboja draudimu, kurį teikia konkreti draudimo bendrovė ar bendrovių grupė.
2.
1 dalies b punkto i, ii ir v papunkčiuose nurodytas susiklosčiusias aplinkybes akvakultūros sektoriuje turi oficialiai pripažinti atitinkama valstybė narė.
3.
Tam tikrais atvejais valstybės narės gali iš anksto apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis laikoma, kad 2 dalyje nurodytas oficialus pripažinimas yra suteiktas.
4.
1 dalies b punkte nurodyti įnašai yra susiję su iki 70 % draudimo įmokos išlaidų padengimu pagal sutartį, pagal kurią padengiama iki 100 % galimų ekonominių nuostolių.
3 Skirsnis
Su prekyba ir perdirbimu susijusios priemonės
45 straipsnis
Pagalba prekybos priemonėms
1.
Pagalba prekybos priemonėms, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
pagalba remiamos žvejybos ir akvakultūros produktų prekybos priemonės; ir
b)
pagalba siekiama:
i)
steigti gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ar tarpšakines organizacijas, kurios turi būti pripažįstamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II skyriaus II skirsnį;
ii)
ieškoti naujų rinkų ir gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų pateikimo rinkai sąlygas, be kita ko:
—
rinkodaros potencialą turinčių rūšių;
—
nepageidaujamo laimikio, iškrauto iš verslinių išteklių pagal technines priemones, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą;
—
žvejybos ir akvakultūros produktų, gautų taikant mažo poveikio aplinkai metodus, arba ekologinės akvakultūros produktų, apibrėžtų Reglamente (ES) 2018/848;
iii)
skatinti kokybę ir pridėtinę vertę sudarant palankesnes sąlygas:
—
paraiškų užregistruoti tam tikrą produktą teikimui ir atitinkamų veiklos vykdytojų prisitaikymui prie susijusių atitikties ir sertifikavimo reikalavimų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 (
25
);
—
tausios žvejybos ir akvakultūros produktų, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos būdu sužvejotus produktus, ir aplinkai nežalingų perdirbimo metodų sertifikavimui ir propagavimui;
—
tiesioginei prekybai mažos apimties priekrantės žvejybą užsiimančių žvejų, migruojančių žvejų, vidaus vandenų žvejų ir nuo kranto žvejojančių žvejų sužvejotais žvejybos produktais arba akvakultūros gamintojų užaugintais akvakultūros produktais;
—
produktų pateikimui ir pakavimui;
iv)
prisidėti prie gamybos ir rinkų skaidrumo ir atlikti rinkos tyrimus bei Sąjungos priklausomybės nuo importo tyrimus;
v)
prisidėti prie žvejybos ar akvakultūros produktų atsekamumo ir prireikus sukurti Sąjungos mastu naudojamą ekologinį ženklą, skirtą žvejybos ir akvakultūros produktams, nurodytiems Reglamente (ES) Nr. 1379/2013;
vi)
rengti MVĮ standartines sutartis, atitinkančias Sąjungos teisę;
vii)
vykdyti regionines, nacionalines ar tarptautines komunikacijos ir reklamines kampanijas siekiant didinti visuomenės informuotumą apie tausius žvejybos ir akvakultūros produktus.
2.
Pagalba teikiama kaip subsidijuojamos paslaugos arba tiesioginė dotacija.
3.
Pagalba gali būti dengiamos tik šios tinkamos finansuoti išlaidos:
a)
tiesioginės darbo užmokesčio išlaidos;
f)
parodoms skirtų patalpų bei stendų nuomos ir jų sumontavimo bei išmontavimo išlaidos arba
g)
mokslinių žinių ir faktinės informacijos apie bendruosius žuvininkystės produktus ir jų maistinę naudą bei siūlomus jų naudojimo būdus sklaidos išlaidos.
4.
1 dalies b punkte nurodyti veiksmai gali apimti tiekimo grandinės gamybos, perdirbimo ir prekybos veiklą. 1 dalies b punkto vii papunktyje nurodyti veiksmai neturi būti susiję su jokia konkrečia įmone, prekės ženklu ar kilme.
5.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
46 straipsnis
Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo pagalba
1.
Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba remiamos investicijos į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą ir ja siekiama remti priemones:
a)
kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą;
b)
kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos;
c)
kuriomis remiamas sužvejoto verslinių žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, laimikio perdirbimas;
d)
susijusias su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės perdirbimo veiklos, perdirbimu;
e)
susijusias su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu, laikantis Reglamento (ES) 2018/848 7 ir 8 straipsnių;
f)
kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas;
g)
kurios atitinka 42 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo išlaidoms taikomas sąlygas arba
h)
kurios atitinka investicijų į žalos prevenciją ir mažinimą sąlygas, laikantis 43 straipsnyje nustatytos sąlygos.
2.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 50 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagal šio straipsnio 1 dalies g punktą ligų prevencijai, kontrolei ir likvidavimui teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. Pagalba investicijoms į žalos prevenciją ir mažinimą pagal šio straipsnio 1 dalies h punktą, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 65 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
4 Skirsnis
Kitų kategorijų pagalba
47 straipsnis
Duomenų rinkimo, tvarkymo, naudojimo ir apdorojimo žuvininkystės sektoriuje pagalba
1.
Biologinių, aplinkos, techninių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimo, tvarkymo, naudojimo ir apdorojimo žuvininkystės sektoriuje pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu pagalba remiamas duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir išsamiau apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/1004 (
26
).
2.
Pagalba gali būti remiamos tik šios priemonės:
a)
duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas mokslinės analizės ir BŽP įgyvendinimo tikslais;
b)
nacionalinės, tarptautinės ir subnacionalinės daugiametės duomenų atrankos programos su sąlyga, kad jos skirtos ištekliams, kuriems taikoma BŽP;
c)
verslinės ir mėgėjų žvejybos stebėsena jūroje, įskaitant jūrų gyvūnų, pavyzdžiui, jūrų žinduolių ir paukščių, priegaudos stebėseną;
d)
moksliniai tyrimai jūroje arba
e)
duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemų tobulinimas ir bandomųjų tyrimų įgyvendinimas siekiant gerinti esamas duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemas.
3.
Pagalba gali būti padengiamos tik šios tinkamos finansuoti išlaidos, tiesiogiai patirtos dėl remiamų priemonių:
a)
tiesioginės darbo užmokesčio išlaidos;
e)
investicijos į duomenų rinkimo ir tvarkymo sistemas;
f)
duomenų rinkimo paslaugų pirkimo išlaidos.
4.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
48 straipsnis
Gaivalinių nelaimių padarytos žalos prevencijos ir mažinimo pagalba
1.
Gaivalinių nelaimių padarytos žalos prevencijos ir mažinimo pagalba, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu investicijomis visų pirma siekiama užkirsti kelią gaivalinių nelaimių daromai žalai arba ją sumažinti.
2.
Pagalba investicijoms, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Direktyvą 2011/92/ES, turėtų būti teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto vykdymo gautas iki individualios pagalbos suteikimo dienos.
3.
Pagalba gali būti padengiamos tik tos tinkamos finansuoti išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su prevencinėmis priemonėmis ir yra joms būdingos. Į išlaidas gali būti įtrauktos tik šios išlaidos:
a)
nekilnojamojo turto statybos, įgijimo, įskaitant ilgalaikę nuomą, ir gerinimo išlaidos;
b)
mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės.
4.
Teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 65 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
49 straipsnis
Pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti
1.
Pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
valstybės narės kompetentinga institucija oficialiai pripažino, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, ir
b)
gaivalinė nelaimė ir įmonės patirta žala yra tiesiogiai susijusios.
2.
Tam tikrais atvejais valstybės narės gali iš anksto apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis laikoma, kad šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas oficialus pripažinimas yra suteiktas.
3.
Pagalba mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei arba gamintojų grupei ar organizacijai, kuriai ta įmonė priklauso. Jei pagalba mokama gamintojų grupei ir organizacijai, pagalbos suma neturi viršyti pagalbos sumos, kuri galėtų būti mokama tai įmonei.
4.
Su konkrečia gaivaline nelaime susijusios pagalbos schemos pradedamos taikyti per trejus metus nuo dienos, kurią įvyko gaivalinė nelaimė. Pagalba išmokama per ketverius metus nuo tos datos.
5.
Tinkamos finansuoti išlaidos gali būti žalos, tiesiogiai patirtos dėl gaivalinės nelaimės, kompensavimo išlaidos, įvertintos kompetentingos valdžios institucijos, pagalbą teikiančios institucijos pripažinto nepriklausomo eksperto arba draudimo įmonės. Tokia žala gali apimti:
a)
materialinę žalą turtui, pvz., pastatams, įrenginiams, mašinoms, atsargoms ir gamybos priemonėms, arba
b)
prarastas pajamas dėl visiško ar dalinio žvejybos ar akvakultūros produkcijos arba tokios produkcijos gamybos priemonių sunaikinimo ne ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui nuo nelaimės.
6.
Materialinės žalos apskaičiavimas grindžiamas remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš nelaimę. Žala neviršija remonto išlaidų arba gaivalinės nelaimės sukelto rinkos vertės sumažėjimo, t. y. turto vertės iš karto prieš nelaimę ir po jos skirtumo.
7.
Prarastos pajamos apskaičiuojamos:
a)
sumą, gautą per metus, kuriais įvyko gaivalinė nelaimė arba kiekvienais vėlesniais metais, kai buvo visiškai arba iš dalies sunaikintos gamybos priemonės, pagamintų žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį padauginus iš tais metais gautos vidutinės pardavimo kainos, atėmus iš
b)
sumos, gautos vidutinį metinį trejų pastarųjų metų iki gaivalinės nelaimės vidutinį žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį arba trejų metų vidurkį per pastarųjų penkerių metų iki gaivalinės nelaimės laikotarpį (išskyrus didžiausią ir mažiausią registruotas vertes) padauginus iš gautos vidutinės pardavimo kainos.
8.
Žala apskaičiuojama atskiros įmonės lygmeniu. Jeigu MVĮ buvo įsteigta praėjus mažiau nei trejiems metams nuo reiškinio dienos, nuoroda į 7 dalies b punkte nurodytą trejų metų laikotarpį suprantama kaip nuoroda į vidutiniškos įmonės, kurios dydis toks pats kaip pagalbos prašančios įmonės, t. y. atitinkamai labai mažos įmonės, mažosios įmonės arba vidutinės įmonės, veikiančios nuo gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio nukentėjusiame nacionaliniame ar regioniniame sektoriuje, pasiektą apyvartą arba pagamintą ir parduotą žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį.
9.
Teikiama pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
50 straipsnis
Gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių daromos žalos prevencijos ir mažinimo pagalba
1.
Pagalba investicijoms į gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių daromos žalos prevenciją ir mažinimą, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos.
2.
Pagalba investicijoms, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Direktyvą 2011/92/ES, turėtų būti teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto vykdymo gautas iki individualios pagalbos suteikimo dienos.
3.
Pagalba gali būti padengiamos tik tos tinkamos finansuoti išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su prevencinėmis priemonėmis ir yra joms būdingos. Išlaidos gali apimti vienas iš šių išlaidų:
a)
nekilnojamojo turto statybos, įgijimo, įskaitant ilgalaikę nuomą, ir gerinimo išlaidas;
b)
mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidas, neviršijančias turto rinkos vertės.
4.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 65 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
51 straipsnis
Pagalba gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių padarytai žalai atitaisyti
1.
Pagalba gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių padarytai žalai atitaisyti, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu ji atitinka šiame straipsnyje nustatytas sąlygas.
2.
Pagalba atitinka šias sąlygas:
a)
valstybės narės kompetentinga institucija turi būti oficialiai pripažinusi, kad reiškinys yra gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio pobūdžio; ir
b)
gaivalinei nelaimei prilyginamas pavojingas meteorologinis reiškinys ir įmonės patirta žala tiesiogiai susiję.
3.
Tam tikrais atvejais valstybės narės gali iš anksto apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis laikoma, kad šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas oficialus pripažinimas yra suteiktas.
4.
Pagalba mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei.
5.
Pagalbos schemos įdiegiamos per trejus metus nuo gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio dienos. Pagalba išmokama per ketverius metus nuo tos datos.
6.
Tinkamos finansuoti išlaidos gali būti nuostolių, tiesiogiai patirtų dėl gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio, kompensavimo išlaidos, nustatytos arba valdžios institucijos, pagalbą teikiančios institucijos pripažinto nepriklausomo eksperto, arba draudimo įmonės. Tokia žala gali apimti:
a)
materialinę žalą turtui, pvz., pastatams, įrenginiams, mašinoms, atsargoms ir gamybos priemonėms, arba
b)
prarastas pajamas dėl visiško ar dalinio žvejybos ar akvakultūros produkcijos arba tokios produkcijos gamybos priemonių sunaikinimo ne ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui nuo gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio atsiradimo.
7.
Materialinės žalos apskaičiavimas grindžiamas remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio atsiradimą. Ji neviršija remonto išlaidų arba gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio sukelto tikrosios rinkos vertės sumažėjimo, t. y. turto vertės iš karto prieš gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio atsiradimą ir po jo skirtumo.
8.
Prarastos pajamos apskaičiuojamos:
a)
sumą, gautą žvejybos ir akvakultūros produktų, pagamintų gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio metais arba kiekvienais vėlesniais metais, kuriais sunaikintos visos gamybos priemonės ar jų dalis, kiekį padauginus iš tais metais gautos vidutinės pardavimo kainos, atėmus iš
b)
sumos, gautos vidutinį metinį žvejybos ir akvakultūros produktų, pagamintų per trejų metų laikotarpį iki gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio kiekį arba trejų metų vidurkį, apskaičiuotą remiantis penkerių metų laikotarpiu prieš atsirandant gaivalinei nelaimei prilyginamam pavojingam meteorologiniam reiškiniui išskyrus didžiausią ir mažiausią registruotas vertes, padauginus iš gautos vidutinės pardavimo kainos.
9.
Žala apskaičiuojama atskiros įmonės lygmeniu. Jeigu MVĮ buvo įsteigta praėjus mažiau nei trejiems metams nuo reiškinio dienos, nuoroda į 7 dalies b punkte nurodytą trejų metų laikotarpį suprantama kaip nuoroda į vidutiniškos įmonės, kurios dydis toks pats kaip pagalbos prašančios įmonės, t. y. atitinkamai labai mažos įmonės, mažosios įmonės arba vidutinės įmonės, veikiančios nuo gaivalinei nelaimei prilyginamo pavojingo meteorologinio reiškinio nukentėjusiame nacionaliniame ar regioniniame sektoriuje, pasiektą apyvartą arba pagamintą ir parduotą žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį.
10.
Teikiama pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
52 straipsnis
Saugomų gyvūnų daromos žalos prevencijos ir mažinimo pagalba
1.
Pagalba investicijoms į dėl saugomų gyvūnų elgesio patiriamos žalos prevenciją ir mažinimą žvejybos ir akvakultūros sektoriuje, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
investicijomis visų pirma siekiama užkirsti kelią dėl saugomų gyvūnų elgesio patiriamai žalai arba ją sumažinti;
b)
žvejybos sektoriuje investicijų tikslas – užkirsti kelią žuvų tapimui plėšrūnų grobiu ir mažinti tokiu grobiu tampančių žuvų kiekį arba išvengti dėl saugomų gyvūnų elgesio sąlygojamos žalos žvejybos įrankiams ar kitiems veiklos reikmenims ir tą žalą mažinti.
2.
Pagalba investicijoms, kurių poveikio aplinkai vertinimą reikia atlikti pagal Direktyvą 2011/92/ES, turėtų būti teikiama su sąlyga, kad toks vertinimas atliktas ir sutikimas dėl atitinkamo investicinio projekto vykdymo gautas iki individualios pagalbos suteikimo dienos.
3.
Pagalba gali būti padengiamos tik tos tinkamos finansuoti išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su prevencinėmis priemonėmis ir yra joms būdingos. Į išlaidas gali būti įtrauktos vienos iš šių išlaidų:
a)
nekilnojamojo turto statybos, įgijimo, įskaitant ilgalaikę nuomą, ir gerinimo išlaidos;
b)
mašinų ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės.
4.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija didžiausio pagalbos intensyvumo normos, sudarančios 100 % tinkamų finansuoti išlaidų. IV priede nustatytos konkrečios didžiausios pagalbos intensyvumo normos. Jeigu vienas veiksmas priskirtinas prie kelių IV priedo 1–11 eilučių, taikoma pati didžiausia pagalbos intensyvumo norma.
53 straipsnis
Pagalba saugomų gyvūnų padarytai žalai atitaisyti
1.
Pagalba saugomų gyvūnų padarytai žalai atitaisyti žvejybos ir akvakultūros sektoriuje, atitinkanti šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:
a)
egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp patirtos žalos ir saugomų gyvūnų elgesio;
b)
tinkamos finansuoti išlaidos yra su žala susijusios išlaidos, kurios yra tiesioginė žalą padariusio įvykio pasekmė; tokių išlaidų vertinimą atlieka valdžios institucija, pagalbą teikiančios institucijos pripažintas nepriklausomas ekspertas arba draudimo įmonė; ir
c)
žvejybos sektoriuje pagalba apsiriboja saugomų gyvūnų padaryta žala laimikiui.
2.
Atitaisytina žala gali apimti:
a)
žalą akvakultūros gyvūnams: tinkamos finansuoti išlaidos grindžiamos saugomų gyvūnų sužaloto ar nužudyto gyvūno rinkos verte;
b)
saugomų gyvūnų padarytą žalą laimikiui žvejybos sektoriuje arba
c)
materialinę žalą šiam turtui: įrangai, mašinoms, turtui.
3.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta rinkos vertė nustatoma remiantis gyvūnų verte prieš pat žalos patyrimą dėl saugomų gyvūnų elgesio, tarsi jie nebūtų saugomų gyvūnų elgesio paveikti.
4.
Materialinės žalos apskaičiavimas grindžiamas remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš žalos padarymą. Apskaičiuota materialinė žala neturi viršyti atkūrimo išlaidų arba saugomų gyvūnų nulemto tikrosios rinkos vertės sumažėjimo, t. y. turto vertės prieš pat žalos padarymą ir iš karto po jo skirtumo.
5.
Atitaisytinos žalos suma gali būti padidinta pridedant kitas išlaidas, pagalbą gaunančios įmonės patirtas dėl saugomų gyvūnų elgesio, ir ji sumažinama atėmus iš jos visas išlaidas, kurios nebuvo tiesiogiai patirtos dėl saugomų gyvūnų elgesio ir kurias pagalbą gaunanti įmonė vis tiek būtų patyrusi, ir bet kokias pajamas, gautas pardavus produktus, susijusius su sužalotais ar nužudytais gyvūnais.
6.
Siekiant sušvelninti konkurencijos iškraipymo riziką ir paskatinti kuo labiau mažinti riziką, iš pagalbą gaunančios įmonės reikalaujama pagrįstų pastangų, išskyrus atvejus, kai saugomi gyvūnai užpuola pirmą kartą. Šios pastangos yra prevencinės priemonės, pvz., apsauginės tvoros, kurios yra proporcingos dėl saugomų gyvūnų elgesio patiriamos žalos atitinkamoje teritorijoje rizikai, išskyrus atvejus, kai tokių priemonių pagrįstai neįmanoma imtis.
7.
Pagalba mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei arba gamintojų grupei ar organizacijai, kuriai ta įmonė priklauso. Jei pagalba mokama gamintojų grupei ar organizacijai, pagalbos suma neturi viršyti pagalbos sumos, kuri galėtų būti mokama tai įmonei.
8.
Pagalbos schema įdiegiama per trejus metus nuo dienos, kurią įvyko žalą padaręs įvykis. Pagalba išmokama per ketverius metus nuo tos datos.
9.
Teikiama pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.
54 straipsnis
Pagalba BIVP projektams
1.
Pagalba MVĮ, dalyvaujančių BIVP projektuose pagal Reglamentą (ES) 2021/1139, išlaidoms padengti yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji tenkina šiame straipsnyje ir šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas.
2.
Pagalba išlaidoms, kurias vykdydamos 3 dalyje nurodytus projektus patiria savivaldybės, dalyvaujančios Reglamento (ES) 2021/1060 31 straipsnyje nurodytuose BIVP projektuose, priskiriamuose Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo remiamos vietos plėtros projektams pagal iniciatyvą LEADER, kompensuoti yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu ji tenkina šiame straipsnyje ir šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas.
3.
Tinkamos finansuoti yra šios BIVP projektų išlaidos:
a)
parengiamosios paramos, gebėjimų stiprinimo, mokymo ir tinklų kūrimo siekiant parengti ir įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (
27
) 33 straipsnyje nurodytą BIVP strategiją išlaidos;
b)
patvirtintų veiksmų įgyvendinimo išlaidos;
c)
grupės bendradarbiavimo veiklos rengimo ir įgyvendinimo išlaidos;
d)
einamąsias išlaidas, susijusias su BIVP strategijos įgyvendinimo valdymu, arba
e)
išlaidos, susijusios su BIVP strategijos aktyviu pritaikymu siekiant palengvinti suinteresuotųjų šalių tarpusavio mainus teikiant informaciją ir populiarinti strategiją ir projektus, taip pat padėti potencialiems pagalbos gavėjams plėtoti veiksmus ir rengti paraiškas.
4.
Savivaldybių, dalyvaujančių 1 dalyje nurodytuose BIVP projektuose, patirtos išlaidos gali būti tinkamomis padengti pagalbos lėšomis pagal šį straipsnį tik tuo atveju, jei projektai vykdomi vienoje iš šių sričių:
a)
mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų;
d)
kultūros ir paveldo išsaugojimo;
e)
jūrų ir gėlo vandens biologinių išteklių išsaugojimo;
f)
į SESV I priedą neįtrauktų maisto produktų populiarinimo;
5.
Pagalbos intensyvumas neviršija Reglamente (ES) 2021/1139 kiekvienai veiksmų rūšiai nustatyto didžiausio paramos lygio.
55 straipsnis
Nedidelės pagalbos sumos BIVP projektams
1.
Pagalba įmonėms, dalyvaujančioms BIVP projektuose arba gaunančioms iš jų naudos, kaip nurodyta šio reglamento 54 straipsnio 1 dalyje, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir šio reglamento I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.
Pagalba savivaldybėms, dalyvaujančioms BIVP projektuose arba gaunančioms iš jų naudos, kaip nurodyta šio reglamento 54 straipsnio 1 dalyje, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos.
3.
Savivaldybių, dalyvaujančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose BIVP projektuose, patirtos išlaidos gali būti tinkamos padengti pagalbos lėšomis pagal šį straipsnį tik tuo atveju, jei projektai vykdomi vienoje iš šių sričių:
a)
mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų;
d)
kultūros ir paveldo išsaugojimo;
e)
jūrų ir gėlo vandens biologinių išteklių išsaugojimo;
f)
į SESV I priedą neįtrauktų maisto produktų populiarinimo;
4.
Pagal šį straipsnį teikiamos pagalbos bendra suma vienam projektui neviršija 200 000 EUR.
56 straipsnis
Atleidimas nuo mokesčių ir jų sumažinimas pagal Direktyvą 2003/96/EB
1.
Pagalba, teikiama valstybėms narėms atleidžiant nuo mokesčių arba juos sumažinant pagal Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies f punktą ir 3 dalį, yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti, jeigu tenkinamos Direktyvoje 2003/96/EB ir šio reglamento I skyriuje nustatytos sąlygos.
2.
Pagalbą, kurią sudaro atleidimas nuo mokesčių arba jų sumažinimas, gaunančios įmonės atrenkamos remiantis skaidriais ir objektyviais kriterijais. Jei taikytina, jos moka bent atitinkamo mažiausio lygio, nustatyto Direktyva 2003/96/EB, mokestį.
▼M1
3.
Šis straipsnis taikomas iki 2023 m. birželio 30 d.
▼B
IV SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos
57 straipsnis
Tolesnis Reglamento (ES) Nr. 1388/2014 taikymas
Komisijos reglamento (ES) Nr. 1388/2014 (
28
) 47 straipsnyje nustatyta, kad tas reglamentas taikomas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šis reglamentas pakeis Reglamentą (ES) Nr. 1388/2014 pasibaigus jo galiojimui.
58 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1.
Šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo teikiamai individualiai pagalbai, jeigu pagalba tenkina visas šiame reglamente, išskyrus 9 straipsnį, nustatytas sąlygas.
2.
Bet kurią pagalbą, kuri pagal šį reglamentą ar kitus anksčiau galiojusius reglamentus, priimtus pagal Reglamento (ES) 2015/1588 1 straipsnį, nėra atleista nuo reikalavimo pranešti pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, Komisija vertina atsižvelgdama į atitinkamas sistemas, gaires, komunikatus ir pranešimus.
3.
Bet kokia individuali pagalba, suteikta anksčiau nei 2023 m. sausio 1 d. remiantis bet kokiu pagal Reglamento (ES) 2015/1588 1 straipsnį priimtu anksčiau pagalbos skyrimo metu galiojusiu reglamentu, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti.
4.
Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikotarpiui, visoms pagalbos schemoms, kurioms taikoma išimtis pagal šį reglamentą, išimtis toliau taikoma šešių mėnesių suderinimo laikotarpiu.
59 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.
Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ)
1.
Įmonė
Įmonė yra bet kuris ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso Visų pirma įmone laikomi savarankiškai dirbantys asmenys ir šeimos įmonės, vykdantys amatų ar kitokią veiklą, ir reguliarią ekonominę veiklą vykdančios ūkinės bendrijos arba asociacijos.
2.
Darbuotojų skaičius ir finansinės ribos, į kuriuos atsižvelgiama nustatant įmonės kategoriją
2.1. Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) kategorijai priklauso įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR, ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 43 mln. EUR.
2.2. MVĮ kategorijoje mažoji įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 10 mln. EUR.
2.3. MVĮ kategorijoje labai maža įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 2 mln. EUR.
3.
Įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas
3.1. Savarankiška įmonė – įmonė, kuri nepriskiriama prie įmonių partnerių, kaip apibrėžta 3.2 punkte, arba prie susijusių įmonių, kaip apibrėžta 3.3 punkte.
3.2. Įmonės partnerės – visos įmonės, kurios pagal 3.3 punktą neklasifikuojamos kaip susijusios įmonės ir tarp kurių egzistuoja tokie santykiai: įmonė (pradinės grandies įmonė) viena arba kartu su kita ar kitomis susijusiomis įmonėmis, kaip apibrėžta 3.3 punkte, turi 25 % ar daugiau kitos įmonės (galutinės grandies įmonės) kapitalo arba balsavimo teisių.
Tačiau įmonė gali būti laikoma savarankiška (neturinčia įmonės partnerės) net jei šią 25 % ribą pasiekia arba viršija šie investuotojai, kurie atskirai arba kartu nėra susiję, kaip apibrėžta 3 punkte, su konkrečia įmone:
a)
viešos investicinės korporacijos, rizikos kapitalo įmonės, asmenys arba asmenų grupės, reguliariai vykdantys rizikos kapitalo investavimo veiklą, investuojantys nuosavą kapitalą į nekotiruojamą verslą (neformalūs investuotojai), jeigu tų neformalių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma yra mažesnė kaip 1 250 000 EUR;
b)
universitetai ar pelno nesiekiantys mokslinių tyrimų centrai;
c)
instituciniai investuotojai, įskaitant regioninės plėtros fondus;
d)
savarankiškos vietos valdžios institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių vietovėse gyvena mažiau kaip 5 000 gyventojų.
3.3. Susijusios įmonės – įmonės, kurios viena su kita susietos kuriais nors iš šių santykių:
a)
viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą;
b)
viena įmonė turi teisę skirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių;
c)
viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą poveikį pagal su šia įmone sudarytą sutartį arba pagal steigimo sutarties ar įstatų nuostatą;
d)
viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.
Preziumuojama, kad lemiamo poveikio nėra, jei 3.2 punkto antroje pastraipoje išvardyti investuotojai patys tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja valdant tą įmonę, ir tai niekaip nepaveikia jų, kaip akcininkų, teisių.
Įmonės, susietos kokiais nors pirmoje pastraipoje išvardytais santykiais per vieną ar daugiau kitų įmonių arba kurį nors iš 3.2 punkte nurodytų investuotojų, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis.
Įmonės, tokiais santykiais susietos per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose.
Gretimąja rinka laikoma produkto ar paslaugos rinka, esanti gretimoje pradinėje ar galutinėje grandyje prie atitinkamos rinkos.
3.4. Išskyrus 3.2 punkto antrojoje pastraipoje numatytus atvejus, įmonė negali būti laikoma MVĮ, jei 25 % ar daugiau kapitalo arba balsavimo teisių atskirai ar bendrai tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja viena ar daugiau viešųjų institucijų.
3.5. Įmonės gali deklaruoti, kad turi savarankiškos įmonės, įmonės partnerės ar susijusios įmonės statusą, taip pat skelbti duomenis apie 2 punkte nustatytas ribas. Deklaruoti galima net tuo atveju, jei kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kas jį valdo; tokiu atveju įmonė gali gera valia deklaruoti, kad gali teisėtai preziumuoti, jog kita įmonė arba bendrai kelios susijusios įmonės neturi 25 % arba daugiau kapitalo ar balsavimo teisių. Tokios deklaracijos nedaro poveikio nekliudoma atlikti nacionalinėse arba Sąjungos taisyklėse numatytoms patikroms ar tyrimams.
4.
Duomenys, pagal kuriuos apskaičiuojamas darbuotojų skaičius bei finansinės sumos, ir ataskaitinis laikotarpis
4.1. Darbuotojų skaičiui ir finansinėms sumoms apskaičiuoti imami vėliausio patvirtinto ataskaitinio laikotarpio duomenys, ir jie skaičiuojami metams. Skaičiuojant atsižvelgiama į duomenis, gautus nuo sąskaitų uždarymo datos. Skaičiuojant apyvartą, iš gautos sumos išskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti netiesioginiai mokesčiai.
4.2. Sąskaitų uždarymo dieną paaiškėjus, kad įmonės metiniai duomenys apie darbuotojų skaičių ar finansines sumas viršijo arba nepasiekė 2 punkte nurodytų ribų, toks faktas nenulemia vidutinės, mažosios ar labai mažos įmonės statuso netekimo ar įgijimo, jeigu tos ribos neviršijamos du ataskaitinius laikotarpius iš eilės.
4.3. Naujai įsteigtų įmonių, kurių sąskaitos dar nepatvirtintos, naudotini duomenys yra išvedami pagal per finansinius metus apskaičiuotą bona fide įvertį.
5.
Darbuotojų skaičius
Darbuotojų skaičius atitinka metinių darbo vienetų (MDV) skaičių, t. y. visą darbo dieną aptariamoje įmonėje arba jos vardu visus ataskaitinius metus dirbančių darbuotojų skaičių. Ne visus metus išdirbę asmenys, taip pat ne visą darbo dieną, neatsižvelgiant į jos trukmę, dirbę asmenys ir sezoniniai darbuotojai sudaro MDV dalis. Personalą sudaro:
b)
įmonei pavaldžioje įmonėje dirbantys asmenys ir asmenys, pagal nacionalinę teisę laikomi tokios įmonės darbuotojais;
d)
partneriai, įmonėje vykdantys reguliarią veiklą ir gaunantys iš įmonės finansinės naudos.
Gamybinę praktiką atliekantys asmenys arba studentai, besimokantys profesijos pagal gamybinės praktikos ar profesinio mokymo sutartis, į personalą neįtraukiami. Į motinystės ar vaiko priežiūros atostogų trukmę neatsižvelgiama.
6.
Įmonės duomenų nustatymas
6.1. Savarankiškos įmonės duomenys, įskaitant personalo narių skaičių, nustatomi remiantis tik tos įmonės ataskaitų duomenimis.
6.2. Įmonių partnerių arba susijusių įmonių turinčios įmonės duomenys, įskaitant darbuotojų skaičių, nustatomi pagal įmonės ataskaitų duomenis ir kitus įmonės duomenis arba, jei yra, pagal įmonės konsoliduotųjų ataskaitų duomenis ar pagal konsoliduotųjų ataskaitų, į kurias įmonė įtraukta jas konsoliduojant, duomenis.
Prie pirmoje pastraipoje nurodytų duomenų pridedami įmonės partnerės – artimiausios pradinės grandies įmonės arba galutinės grandies įmonės – duomenys. Duomenys pridedami proporcingai kapitalo arba balsavimo teisių (pasirenkant didesnį skaičių) procentinei daliai. Kryžminio akcijų valdymo atveju imama didesnė procentinė dalis.
Prie pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodytų duomenų pridedama įmonės, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su aptariamąja įmone, 100 % duomenų, jei tie duomenys nėra jau įtraukti į sąskaitas konsolidavimo metu.
6.3. Dėl 6.2 punkto taikymo:
a)
aptariamos įmonės partnerių duomenys yra gaunami remiantis jų ataskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais, jų duomenimis. Prie tų duomenų pridedama 100 % įmonių, susijusių su tomis įmonėmis partnerėmis, rodiklių, jeigu tie rodikliai nėra jau įtraukti į sąskaitas konsolidavimo metu;
b)
su aptariama įmone susijusių įmonių duomenys gaunami remiantis jų ataskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais, jų duomenimis. Prie tų duomenų pridedami pro rata bet kokių tos susijusios įmonės įmonių partnerių – tiesioginių pradinės grandies įmonių arba galutinės grandies įmonių – duomenys, nebent tų duomenų procentinė dalis, bent jau proporcinga procentinei daliai, nurodytai 6.2 punkto antroje pastraipoje, jau įtraukta į konsoliduotąsias ataskaitas.
6.4. Jei įmonės konsoliduotose ataskaitose nėra duomenų apie personalo narių skaičių, šis skaičius apskaičiuojamas proporcingai sudedant jos įmonių partnerių duomenis ir pridedant įmonių, su kuriomis aptariama įmonė susijusi, duomenis.
II PRIEDAS
Informacija apie valstybės pagalbą, kuriai pagal šio reglamento sąlygas taikoma išimtis
I DALIS
Teiktina naudojant nustatytą Komisijos elektroninę pranešimų sistemą, kaip nurodyta 11 straipsnyje
|
Pagalbos numeris
|
(Pildo Komisija)
|
|
Valstybė narė
|
|
|
Valstybės narės numeris
|
|
|
Regionas
|
Regiono (-ų) pavadinimas (NUTS (1))
………………………
|
 Atokiausi regionai
Atokios Graikijos salos
Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto ir Lastovo salos
Kita
|
|
Pagalbą teikianti institucija
|
Pavadinimas
|
|
|
Pašto adresas
|
|
|
Svetainės adresas
|
|
|
Pagalbos priemonės pavadinimas
|
|
|
Nacionalinis teisinis pagrindas (nuoroda į atitinkamą oficialųjį valstybės leidinį)
|
|
|
Interneto nuoroda į visą pagalbos priemonės tekstą
|
|
|
Priemonės rūšis
|
Schema
|
|
|
Ad hoc pagalba
|
Pagalbos gavėjo pavadinimas ir grupė (2), kuriai jis priklauso
|
|
|
|
|
Esamos pagalbos schemos arba ad hoc pagalbos priemonės pakeitimas
|
|
Komisijos suteiktas pagalbos numeris
|
|
Pratęsimas
|
|
|
Pakeitimas
|
|
|
Trukmė (3)
|
Schema
|
Metai-mėnuo-diena – metai-mėnuo-diena
|
|
Pagalbos suteikimo data
|
Ad hoc pagalba
|
metai-mėnuo-diena
|
|
Atitinkamas (-i) ekonomikos sektorius (-iai)
|
Visi ekonomikos sektoriai, atitinkantys pagalbos skyrimo reikalavimus
|
|
|
Atskiri sektoriai. Nurodyti NACE grupės lygmeniu (4)
|
|
|
Pagalbos gavėjo rūšis
|
MVĮ
|
|
|
Didelės įmonės
|
|
|
Biudžetas
|
Pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma (5)
|
Nacionaline valiuta ………………….. (visos sumos)
|
|
Įmonei skirtos ad hoc pagalbos bendra suma (6)
|
Nacionaline valiuta ………………….. (visos sumos)
|
|
Garantijoms (7)
|
Nacionaline valiuta ………………….. (visos sumos)
|
|
Pagalbos priemonė
|
Dotacija / palūkanų normos subsidija
|
|
Subsidijuojamos paslaugos
|
|
Paskola / grąžintini avansai
|
|
Garantija (kai tinkama, nurodyti Komisijos sprendimą (8))
|
|
Mokesčių lengvata arba atleidimas nuo mokesčių
|
|
|
|
Kita (nurodykite)
Nurodyti, kuriai iš šių platesnių kategorijų galima priskirti pagalbos priemonę pagal jos poveikį / funkciją:
dotacija
subsidijuojamos paslaugospaskola
garantija
mokesčių lengvata
|
|
Jeigu bendrai finansuojama iš ES fondo (-ų)
|
ES fondo (-ų) pavadinimas (-ai):
|
Finansavimo suma (pagal ES fondą)
|
Nacionaline valiuta (visos sumos)
|
|
|
|
|
(1)
NUTS – teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra. Paprastai nurodomas 2 lygmens regionas.
(2)
Taikant Sutartyje nustatytas konkurencijos taisykles ir šį reglamentą, įmonė yra ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso į finansavimo būdo. Teisingumo Teismas nusprendė, kad visi to paties subjekto (teisiškai ar de facto) kontroliuojami subjektai turėtų būti laikomi viena įmone.
(3)
Laikotarpis, per kurį pagalbą teikianti institucija gali įsipareigoti suteikti pagalbą.
(4)
NACE 2 red. Europos Sąjungos statistinis ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius. Paprastai sektorius nurodomas grupės lygmeniu.
(5)
Jei taikoma pagalbos schema, nurodyti pagal schemą planuojamo biudžeto bendrą metinę sumą arba numatomą mokesčių nuostolį per metus visoms pagal schemą numatytoms pagalbos priemonėms.
(6)
Jei skiriama ad hoc pagalba, nurodyti bendrą pagalbos sumą arba negautus mokesčius.
(7)
Jeigu taikomos garantijos, nurodyti su garantija suteiktų paskolų (didžiausią) sumą.
(8)
Prireikus, nuoroda į Komisijos sprendimą, kuriame patvirtinama bendrosios subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika pagal 5 straipsnio 2 dalies c punktą.
|
II DALIS
Teiktina naudojant nustatytą Komisijos elektroninę pranešimų sistemą, kaip nurodyta 11 straipsnyje
Nurodykite, pagal kurią Žuvininkystės bendrosios išimties reglamento nuostatą įgyvendinama pagalbos priemonė.
|
Pagalba žvejybos inovacijoms (15 straipsnis)
|
|
Konsultavimo paslaugų teikimo pagalba (16 straipsnis)
|
|
Pagalba mokslininkų ir žvejų partnerystei (17 straipsnis)
|
|
Žmogiškojo kapitalo ir socialinio dialogo skatinimo pagalba (18 straipsnis)
|
|
Diversifikacijos ir naujų pajamų rūšių kūrimo palengvinimo pagalba (19 straipsnis)
|
|
Pagalba pirmajam žvejybos laivui įsigyti (20 straipsnis)
|
|
Pagalba žvejų sveikatai, saugai ir darbo sąlygoms gerinti (21 straipsnis)
|
|
Pagalba draudimo įmokoms mokėti ir finansiniams įnašams į savitarpio pagalbos fondus įnešti (22 straipsnis)
|
|
Žvejybos galimybių paskirstymo sistemų rėmimo pagalba (23 straipsnis)
|
|
Žvejybos poveikio aplinkai mažinimo ir žvejybos pritaikymo siekiant apsaugoti rūšis pagalba (24 straipsnis)
|
|
Pagalba su jūrų biologinių išteklių apsauga susijusioms inovacijoms (25 straipsnis)
|
|
Pagalba jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms apsaugoti bei atkurti ir su tausios žvejybos veikla susijusioms sistemoms remti (26 straipsnis)
|
|
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir klimato kaitos poveikio švelninimo pagalba (27 straipsnis)
|
|
Pridėtinės vertės, produktų kokybės ir nepageidaujamo laimikio naudojimo pagalba (28 straipsnis)
|
|
Pagalba žvejybos uostams, iškrovimo vietoms, aukcionams skirtoms patalpoms ir pastogėms (29 straipsnis)
|
|
Pagalba žvejybai vidaus vandenyse ir vidaus vandenų gyvūnijai ir augalijai (30 straipsnis)
|
|
Pagalba akvakultūros inovacijoms (32 straipsnis)
|
|
Pagalba investicijoms, kuriomis didinamas produktyvumas arba daromas teigiamas poveikis aplinkai akvakultūros srityje (33 straipsnis)
|
|
Valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugų teikimo akvakultūros ūkiams pagalba (34 straipsnis)
|
|
Žmogiškojo kapitalo ir tinklų kūrimo akvakultūros srityje skatinimo pagalba (35 straipsnis)
|
|
Akvakultūros teritorijų galimybių didinimo pagalba (36 straipsnis)
|
|
Naujų akvakultūros verslininkų skatinimo užsiimti tvaria akvakultūra pagalba (37 straipsnis)
|
|
Perėjimo prie ekologinio valdymo ir audito sistemų bei ekologinės akvakultūros pagalba (38 straipsnis)
|
|
Su aplinkosaugos funkcijomis susijusi pagalba (39 straipsnis)
|
|
Pagalba visuomenės sveikatos priemonėms (40 straipsnis)
|
|
Pagalba gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonėms (41 straipsnis)
|
|
Ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo pagalba (42 straipsnis)
|
|
Pagalba investicijoms į gyvūnų ligų daromos žalos prevenciją ir mažinimą (43 straipsnis)
|
|
Pagalba akvakultūros išteklių draudimui (44 straipsnis)
|
|
Pagalba prekybos priemonėms (45 straipsnis)
|
|
Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo pagalba (46 straipsnis)
|
|
Duomenų rinkimo, tvarkymo, naudojimo ir apdorojimo žuvininkystės sektoriuje pagalba (47 straipsnis)
|
|
Gaivalinių nelaimių padarytos žalos prevencijos ir mažinimo pagalba (48 straipsnis)
|
|
Pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti (49 straipsnis)
|
Gaivalinės nelaimės rūšis:
|
žemės drebėjimas
griūtis
nuošliauža
potvynis
viesulas
uraganas
ugnikalnio išsiveržimas
laukinės augmenijos gaisras
Kita
Nurodykite: ….
|
|
Gaivalinės nelaimės data
|
Metai-mėnuo-diena – metai-mėnuo-diena
|
|
Gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių daromos žalos prevencijos ir mažinimo pagalba (50 straipsnis)
|
|
Pagalba gaivalinei nelaimei prilyginamų pavojingų meteorologinių reiškinių padarytai žalai atitaisyti (51 straipsnis)
|
Reiškinio rūšis:
|
šalna
smarki audra
kruša
smarki arba ilgai trunkanti liūtis
didelė sausra
Kita
Nurodykite: …….
|
|
Reiškinio data:
|
Metai-mėnuo-diena – metai-mėnuo-diena
|
|
Saugomų gyvūnų daromos žalos prevencijos ir mažinimo pagalba (52 straipsnis)
|
|
Pagalba saugomų gyvūnų padarytai žalai atitaisyti (53 straipsnis)
|
|
Pagalba BIVP projektams (54 straipsnis)
|
|
Nedidelės pagalbos sumos BIVP projektams (55 straipsnis)
|
|
Atleidimas nuo mokesčių ir jų sumažinimas pagal Direktyvą 2003/96/EB (56 straipsnis)
|
|
Pagrindimas
|
Nurodyti, kodėl vietoj pagalbos iš Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) priimta valstybės pagalbos schema arba suteikta ad hoc pagalba:
priemonei netaikoma nacionalinė veiksmų programa;
pirmenybė teikiama lėšų skyrimui pagal nacionalinę veiksmų programą;
finansavimas iš EJRŽAF nebeteikiamas;
Kita
(nurodykite): …….…….
|
III PRIEDAS
Nuostatos dėl 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos skelbimo
Valstybės narės sukuria išsamiais valstybės pagalbos svetaines, kuriose skelbia 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją taip, kad ji būtų lengvai prieinama.
Informacija skelbiama lentelinės skaičiuoklės formatu, kuriuo naudojantis galima atlikti duomenų paiešką, juos gauti ir nesunkiai skelbti internete, pavyzdžiui, CSV arba XML formatu. Prieiga prie svetainės suteikiama visoms suinteresuotoms šalims be apribojimų. Prieiga prie svetainės suteikiama netaikant reikalavimo iš anksto užsiregistruoti.
Skelbiama ši informacija apie skirtą individualią pagalbą, kaip nurodyta 9 straipsnio 1 dalies c punkte (
29
):
—
pagalbos gavėjo pavadinimas;
—
pagalbos gavėjo identifikatorius;
—
įmonės tipas (MVĮ ar didelė įmonė) pagalbos suteikimo datą;
—
regionas, kuriame įsisteigęs pagalbos gavėjas, NUTS II lygmeniu (
30
);
—
veiklos sektorius NACE grupės lygmeniu (
31
);
—
pagalbos dalis, nurodyta sveikaisiais skaičiais nacionaline valiuta (
32
);
—
pagalbos priemonė (
33
) (dotacija / palūkanų normos subsidija, paskola / grąžintini avansai / kompensuojamoji dotacija, garantija, mokesčių lengvata arba atleidimas nuo mokesčių, rizikos finansai, kita (nurodyti));
—
pagalbą teikianti institucija;
—
pagalbos priemonės numeris (
34
).
IV PRIEDAS
Konkreti didžiausio pagalbos intensyvumo norma
|
Eilutė
|
Konkreti veiksmo kategorija
|
Didžiausio pagalbos intensyvumo norma
|
|
|
|
|
|
1.
|
Toliau nurodyti veiksmai, kuriais prisidedama prie Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodyto įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo:
— veiksmai, kuriais gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas dydžio arba rūšių atžvilgiu;
— veiksmai, kuriais gerinama žvejybos uostų, aukcionams skirtų objektų, iškrovimo vietų ir pastogių infrastruktūra, siekiant palengvinti nepageidaujamo laimikio iškrovimą ir sandėliavimą;
— veiksmai, kuriais palengvinamas iškrauto nepageidaujamo verslinių išteklių laimikio pardavimas pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 8 straipsnio 2 dalies b punktą
|
100 %
75 %
75 %
|
|
2.
|
Veiksmai, kuriais siekiama gerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygos žvejybos laivuose
|
75 %
|
|
3.
|
Atokiausiuose regionuose vykdomi veiksmai
|
85 %
|
|
4.
|
Veiksmai, vykdomi Graikijos salose, kurios pagal nacionalinę teisę laikomos atokiomis, ir Kroatijos Dugi Otoko, Viso, Mleto ir Lastovo salose
|
85 %
|
|
5.
|
Su mažos apimties priekrantės žvejyba susiję veiksmai
|
100 %
|
|
6.
|
Veiksmai, kurie atitinka visus šiuos kriterijus:
i) atitinka kolektyvinius interesus;
ii) turi kolektyvinį paramos gavėją;
iii) turi novatoriškų aspektų arba užtikrina galimybę visuomenei susipažinti su jų rezultatais
|
100 %
|
|
7.
|
Gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų arba tarpšakinių organizacijų įgyvendinami veiksmai
|
75 %
|
|
8.
|
Veiksmai, kuriais remiama tausi akvakultūra
|
60 %
|
|
9.
|
Veiksmai, kuriais remiami inovaciniai produktai, procesai arba įranga žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektoriuose pagal 15, 25, 28, 30, 32, 33 ir 36 straipsnius
|
75 %
|
|
10.
|
Žvejų organizacijų ar kitų kolektyvinių paramos gavėjų įgyvendinami veiksmai
|
60 %
|
|
11.
|
Finansinės priemonės
|
100 %
|