Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Miško įveisimo planas ir vėlesnis miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas

1.1.  Plotui, kuriame vykdoma veikla, taikomas bent penkerių metų arba nacionalinėje teisėje nustatyto minimalaus laikotarpio miško įveisimo planas, parengtas iki veiklos pradžios ir nuolat atnaujinamas, kol ši teritorija atitiks nacionalinės teisės aktuose nustatytą miško apibrėžtį arba, jei jos nėra, – FAO miško apibrėžtį.

Miško įveisimo plane yra visi elementai, kurių reikalaujama pagal nacionalinę teisę, susijusią su miško įveisimo poveikio aplinkai vertinimu.

1.2.  Nurodoma išsami informacija, pageidautina, pateikiant ją miško įveisimo plane arba, jeigu informacijos nėra, bet kuriame kitame dokumente, apie:

(a)  vietovės apibūdinimą pagal žemės kadastre pateiktą klasifikaciją;

(b)  teritorijos paruošimą ir jo poveikį jau esančioms anglies sankaupoms, įskaitant dirvožemį ir antžeminę biomasę, siekiant apsaugoti žemę, kurioje yra didelių anglies sankaupų (1);

(c)  valdymo tikslus, įskaitant didelius suvaržymus;

(d)  bendras strategijas ir veiklą, suplanuotą valdymo tikslams pasiekti, įskaitant numatomus veiksmus per visą miško ciklą;

(e)  miško buveinių aplinkos apibūdinimą, įskaitant informaciją apie pagrindines esamas ir numatomas miško medžių rūšis, jų mastą ir paplitimą;

(f)  komponentus, kelius, teisę važiuoti per žemę ir kitas viešos prieigos teises, fizines savybes, įskaitant vandens kelius, teritorijas, kurioms taikomi teisiniai ir kiti apribojimai;

(g)  priemones, taikomas gerai miškų ekosistemų būklei nustatyti ir išlaikyti;

(h)  socialinius klausimus (įskaitant kraštovaizdžio išsaugojimą, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas);

(i)  su miškais susijusios rizikos, įskaitant miškų gaisrus ir kenkėjų bei ligų protrūkius, vertinimą, siekiant užkirsti kelią tai rizikai, ją sumažinti ir kontroliuoti, taip pat priemones, taikomas siekiant užtikrinti apsaugą nuo liekamosios rizikos ir prisitaikymą prie jos;

(j)  poveikio aprūpinimui maistu vertinimą;

(k)  visi su miško įveisimu susiję reikšmingos žalos nedarymo kriterijai.

1.3.  Kai žemė tampa mišku, miško įveisimo planas pakeičiamas paskesniu miškotvarkos planu arba lygiaverčiu dokumentu pagal nacionalinę teisę, arba, jei nacionalinėje teisėje miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas nėra apibrėžti – kaip nurodyta FAO „miško ploto su ilgalaikiu miškotvarkos planu“ apibrėžtyje (angl. forest area with long-term forest management plan) (2). Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas apima 10 metų ar ilgesnį laikotarpį ir yra nuolat atnaujinamas.

1.4.  Pateikiama informacija apie toliau nurodytus dalykus, kurie dar nėra patvirtinti dokumentais miškotvarkos plane arba lygiavertėje sistemoje:

(a)  valdymo tikslus, įskaitant didelius suvaržymus (3);

(b)  bendras strategijas ir veiklą, suplanuotą valdymo tikslams pasiekti, įskaitant numatomus veiksmus per visą miško ciklą;

(c)  miško buveinių aplinkos apibūdinimą, įskaitant informaciją apie pagrindines esamas ir numatomas miško medžių rūšis, jų mastą ir paplitimą;

(d)  vietovės apibūdinimą pagal žemės kadastre pateiktą klasifikaciją;

(e)  komponentus, kelius, teisę važiuoti per žemę ir kitas viešos prieigos teises, fizines savybes, įskaitant vandens kelius, teritorijas, kurioms taikomi teisiniai ir kiti apribojimai;

(f)  priemones, taikomas gerai miškų ekosistemų būklei išlaikyti;

(g)  socialinius klausimus (įskaitant kraštovaizdžio išsaugojimą, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas);

(h)  su miškais susijusios rizikos, įskaitant miškų gaisrus ir kenkėjų bei ligų protrūkius, vertinimą, siekiant užkirsti kelią tai rizikai, ją sumažinti ir kontroliuoti, taip pat priemones, taikomas siekiant užtikrinti apsaugą nuo liekamosios rizikos ir prisitaikymą prie jos;

(i)  visus su miškotvarka susijusius reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.

1.5.  Vykdant veiklą laikomasi geriausios nacionalinėje teisėje nustatytos miško įveisimo praktikos arba, jei tokia geriausia miško įveisimo praktika nacionalinėje teisėje nenustatyta, ši veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  veikla atitinka Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 (4) nuostatas;

(b)  veikla vykdoma vadovaujantis Europos gairėmis dėl miško įveisimo ir atsodinimo, ypatingą dėmesį skiriant UNFCCC nuostatoms (5);

1.6.  Vykdant veiklą, žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų (6), būklė neblogėja.

1.7.  Su vykdoma veikla susijusios valdymo sistemos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 995/2010 (7) nustatytą išsamaus patikrinimo pareigą ir teisėtumo reikalavimus.

1.8.  Miško įveisimo plane ir vėlesniame miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente numatyta stebėsena, kuria užtikrinamas plane pateiktos informacijos, visų pirma susijusios teritorijos duomenų, teisingumas.

2.  Naudos klimatui analizė

2.1.  Teritorijų, kurios atitinka miško gavybos teritorijos lygmens reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)  naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)  ilgalaikė nauda klimatui laikoma įrodyta, jei įrodoma, kad laikomasi Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkto nuostatų.

2.2.  Vietovėse, kurios neatitinka reikalavimų miško gavybos teritorijos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)  naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)  prognozuojamas veiklos ilgalaikis vidutinis grynasis ŠESD balansas yra mažesnis už 2.2 punkte nurodytą baziniam laikotarpiui prognozuojamą ilgalaikį vidutinį ŠESD balansą, kai „ilgalaikis“ reiškia ilgesnį laikotarpį nuo 100 metų iki viso miško ciklo trukmės.

2.3.  Naudos klimatui skaičiavimas atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)  analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimą (8). Naudos klimatui analizė grindžiama skaidria, tikslia, nuoseklia, išsamia ir palyginama informacija, apima visus anglies absorbentus, kuriems ta veikla daro poveikį, įskaitant antžeminę biomasę, požeminę biomasę, negyvą medieną, miško paklotę ir dirvožemį, atliekant jos skaičiavimus remiamasi konservatyviausiomis prielaidomis ir joje tinkamai atsižvelgiama į anglies dioksido sekvestracijos nepastovumo riziką, į riziką, kad bus išmesta daugiau anglies dioksido nei jo bus absorbuota, ir į soties riziką bei nuotėkio riziką;

(b)  įprastinė praktika, įskaitant medyno kirtimo praktiką, gali būti viena iš šių:

i)  valdymo praktika, dokumentais pagrįsta naujausios redakcijos miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente, taikyta iki veiklos pradžios, jei tokia buvo;

ii)  naujausia įprastinė praktika, taikyta iki veiklos pradžios;

iii)  praktika, atitinkanti valdymo sistemą, kuria užtikrinama, kad ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas arba padidintas anglies sankaupų ir absorbentų lygis miško teritorijoje, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkte;

(c)  analizės nuodugnumas yra proporcingas atitinkamos vietovės teritorijos dydžiui ir yra naudojamos tai atitinkamai vietovei būdingos vertės;

(d)  dėl natūralių trikdžių, pvz., kenkėjų ir ligų, miškų gaisrų, vėjo, audros padarytos žalos, kurie padaro poveikį vietovei ir lemia prastus veiklos rezultatus, išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis nelaikomas Reglamento (ES) 2020/852 kriterijų nesilaikymu, jei naudos klimatui analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimo nuostatas, susijusias su ŠESD kiekiu, išmetamu ir pašalinamu dėl natūralių trikdžių.

2.4.  Miško valdos, kurių plotas mažesnis nei 13 ha, neprivalo atlikti naudos klimatui analizės.

3.  Pastovumo garantija

3.1.  Pagal nacionalinę teisę teritorijos, kurioje vykdoma veikla, miško statusas užtikrinamas viena iš šių priemonių:

(a)  teritorija priskiriama FAO apibrėžtai nuolatinei miško valdai (9);

(b)  teritorija klasifikuojama kaip saugoma teritorija;

(c)  teritorijai taikoma bet kokia teisinė arba sutartinė garantija, kuria užtikrinama, kad ji liks mišku.

3.2.  Veiklos vykdytojas pagal nacionalinę teisę įsipareigoja, kad ateityje atnaujinant miško įveisimo planą ir po jo taikomą miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą toliau bus siekiama 2 punkte nustatytos naudos klimatui, neapsiribojant finansuojama veikla. Be to, veiklos vykdytojas įsipareigoja bet kokį 2 punkte nustatytos naudos klimatui sumažėjimą kompensuoti lygiaverte nauda klimatui, sukuriama vykdant veiklą, atitinkančią vieną iš šiame reglamente apibrėžtų miškininkystės veiklos rūšių.

4.  Auditas

Per dvejus metus nuo veiklos pradžios ir vėliau kas 10 metų tikrinama, ar veikla atitinka svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Auditą atlieka:

(a)  atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos arba

(b)  nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga nacionalinių valdžios institucijų arba veiklos vykdytojo prašymu.

Siekiant sumažinti išlaidas, auditus galima atlikti kartu su miško sertifikavimu, su klimatu susijusiu sertifikavimu ar kitu auditu.

Nepriklausomas trečiosios šalies sertifikuotojas negali turėti jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir negali dalyvauti plėtojant ar vykdant veiklą.

5.  Grupinis vertinimas

Patikrinti, ar laikomasi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, galima:

(a)  miško gavybos teritorijos (10), kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 30 punkte, lygmeniu;

(b)  valdų, kurios yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti miško veiklos tvarumo riziką, grupės lygmeniu, su sąlyga, kad visos šios valdos palaiko ilgalaikius tarpusavio santykius ir dalyvauja veikloje, o valdų grupė išlieka tokia pati atliekant visus vėlesnius auditus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

1.2 punkto k papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl šio priedo B priedėlyje nustatytų kriterijų laikymosi.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Pesticidų naudojimas mažinamas, o pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB (11) pirmenybė teikiama alternatyviems metodams ar priemonėms, kurie gali apimti nechemines pesticidų alternatyvas, išskyrus atvejus, kai pesticidus reikia naudoti kenkėjų ir ligų protrūkiams kontroliuoti.

Vykdant veiklą naudojama kuo mažiau trąšų ir nenaudojamas mėšlas. Veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1009 (12) arba nacionalines taisykles dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Imamasi dokumentais tinkamai pagrįstų ir patikrinamų priemonių, kad nebūtų naudojamos veikliosios medžiagos, išvardytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1021 (13) I priedo A dalyje (14), Roterdamo konvencijoje dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (15), Minamatos konvencijoje dėl gyvsidabrio (16), Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (17), ir veikliosios medžiagos, kurioms PSO rekomenduojamoje pesticidų pavojingumo klasifikacijoje (18) priskirta Ia (ypač pavojingi) arba Ib (labai pavojingi) klasė. Veikla vykdoma laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl aktyviųjų sudedamųjų medžiagų.

Užkertamas kelias vandens ir dirvožemio taršai, o taršos atveju imamasi valymo priemonių.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Nacionalinės kompetentingos institucijos nustatytose apsaugos teritorijose arba saugomose buveinėse veikla atitinka tų teritorijų apsaugos tikslus.

Buveinių, kurioms itin būdinga biologinės įvairovės nykimo rizika arba kurių išsaugojimo vertė didelė, arba teritorijų, skirtų tokioms buveinėms atkurti pagal nacionalinę teisę, paskirtis negali būti keičiama.

Išsami informacija, nurodyta 1.2 punkto k papunktyje (Miško įveisimo planas) ir 1.4 punkto i papunktyje (Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas), apima nuostatas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir galimo jos didinimo pagal nacionalines ir vietos nuostatas, įskaitant:

(a)  geros buveinių ir rūšių apsaugos būklės užtikrinimą, tipiškų buveinių rūšių išsaugojimą;

(b)  galimybės naudoti arba išleisti invazines svetimas rūšis pašalinimą;

(c)  galimybės naudoti nevietines rūšis pašalinimą, nebent galima įrodyti, kad:

i)  naudojant miško dauginamąją medžiagą susidaro palankios ir tinkamos ekosistemos sąlygos (pvz., klimatas, dirvožemio kriterijai ir augmenijos zona, atsparumas miškų gaisrams);

ii)  šiuo metu teritorijoje esančios vietinės rūšys nebėra prisitaikiusios prie numatomų klimato ir pedologinių bei hidrologinių sąlygų;

(d)  dirvožemio fizinės, cheminės ir biologinės kokybės išlaikymą ir gerinimą;

(e)  biologinei įvairovei nekenkiančios praktikos, kuria puoselėjami natūralūs miško procesai, skatinimą;

(f)  galimybės pertvarkyti didelės biologinės įvairovės ekosistemas į mažesnės biologinės įvairovės ekosistemas pašalinimą;

(g)  su mišku susijusių buveinių ir rūšių įvairovės užtikrinimą;

(h)  medyno struktūrų įvairovės užtikrinimą ir brandžių medynų bei negyvos medienos priežiūrą ir puoselėjimą.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas

1.1.  Veikla vykdoma žemės plote, kuriam taikomas nacionalinėje teisėje nustatytas miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas arba, jei nacionalinėje teisėje miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas neapibrėžtas, remiamasi FAO „miško ploto, kuriam taikomas ilgalaikis miškotvarkos planas“ apibrėžtimi (1).

Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas apima 10 metų ar ilgesnį laikotarpį ir yra nuolat atnaujinamas.

1.2.  Pateikiama informacija apie toliau nurodytus dalykus, kurie dar nėra patvirtinti dokumentais miškotvarkos plane arba lygiavertėje sistemoje:

(a)  valdymo tikslus, įskaitant didelius suvaržymus (2);

(b)  bendras strategijas ir veiklą, suplanuotą valdymo tikslams pasiekti, įskaitant numatomus veiksmus per visą miško ciklą;

(c)  miško buveinių aplinkos apibūdinimą, įskaitant informaciją apie pagrindines esamas ir numatomas miško medžių rūšis, jų mastą ir paplitimą;

(d)  vietovės apibūdinimą pagal žemės kadastre pateiktą klasifikaciją;

(e)  komponentus, kelius, teisę važiuoti per žemę ir kitas viešos prieigos teises, fizines savybes, įskaitant vandens kelius, teritorijas, kurioms taikomi teisiniai ir kiti apribojimai;

(f)  priemones, taikomas gerai miškų ekosistemų būklei išlaikyti;

(g)  socialinius klausimus (įskaitant kraštovaizdžio išsaugojimą, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas);

(h)  su miškais susijusios rizikos, įskaitant miškų gaisrus ir kenkėjų bei ligų protrūkius, vertinimą, siekiant užkirsti kelią tai rizikai, ją sumažinti ir kontroliuoti, taip pat priemones, taikomas siekiant užtikrinti apsaugą nuo liekamosios rizikos ir prisitaikymą prie jos;

(i)  visus su miškotvarka susijusius reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.

1.3.  Miškotvarkos sistemų tvarumas, dokumentais patvirtintas 1.1 punkte minėtame plane, užtikrinamas pasirenkant vieną iš šių principų, kuriuo siekiama plačiausio užmojo tikslų:

(a)  miškotvarka atitinka taikytiną nacionalinę tvarios miškotvarkos apibrėžtį;

(b)  miškotvarkos veikla atitinka FOREST EUROPE tvarios miškotvarkos apibrėžtį (3) ir yra vykdoma laikantis visos Europos veiklos lygmens tvarios miškotvarkos gairių (4);

(c)  įdiegtos valdymo sistemos atitinka miškų tvarumo kriterijus, nustatytus Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 dalyje, o nuo jų taikymo pradžios dienos – įgyvendinimo aktą dėl praktinių gairių, susijusių su energija iš miško biomasės, priimtą pagal tos direktyvos 29 straipsnio 8 dalį.

1.4.  Vykdant veiklą, žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų (5), būklė neblogėja.

1.5.  Su vykdoma veikla susijusios valdymo sistemos atitinka Reglamente (ES) Nr. 995/2010 nustatytą išsamaus patikrinimo pareigą ir teisėtumo reikalavimus.

1.6.  Miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente numatyta stebėsena, kuria užtikrinamas plane pateiktos informacijos, visų pirma susijusios teritorijos duomenų, teisingumas.

2.  Naudos klimatui analizė

2.1.  Teritorijų, kurios atitinka miško gavybos teritorijos lygmens reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)  naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)  ilgalaikė nauda klimatui laikoma įrodyta, jei įrodoma, kad laikomasi Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkto nuostatų.

2.2.  Vietovėse, kurios neatitinka reikalavimų miško gavybos teritorijos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)  naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)  prognozuojamas veiklos ilgalaikis vidutinis grynasis ŠESD balansas yra mažesnis už 2.2 punkte nurodytą baziniam laikotarpiui prognozuojamą ilgalaikį vidutinį ŠESD balansą, kai „ilgalaikis“ reiškia ilgesnį laikotarpį nuo 100 metų iki viso miško ciklo trukmės.

2.3.  Naudos klimatui skaičiavimas atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)  analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimą (6). Naudos klimatui analizė grindžiama skaidria, tikslia, nuoseklia, išsamia ir palyginama informacija, apima visus anglies absorbentus, kuriems ta veikla daro poveikį, įskaitant antžeminę biomasę, požeminę biomasę, negyvą medieną, miško paklotę ir dirvožemį, atliekant jos skaičiavimus remiamasi konservatyviausiomis prielaidomis ir joje tinkamai atsižvelgiama į anglies dioksido sekvestracijos nepastovumo riziką, į riziką, kad bus išmesta daugiau anglies dioksido nei jo bus absorbuota, ir į soties riziką bei nuotėkio riziką;

(b)  Įprastinė praktika, įskaitant medyno kirtimo praktiką, gali būti viena iš šių:

i)  valdymo praktika, dokumentais pagrįsta naujausios redakcijos miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente, taikyta iki veiklos pradžios, jei tokia buvo;

ii)  naujausia įprastinės veiklos praktika, taikyta iki veiklos pradžios;

iii)  praktika, atitinkanti valdymo sistemą, kuria užtikrinama, kad ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas arba padidintas anglies sankaupų ir absorbentų lygis miško teritorijoje, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkte;

(c)  analizės nuodugnumas yra proporcingas atitinkamos vietovės teritorijos dydžiui ir yra naudojamos tai atitinkamai vietovei būdingos vertės;

(d)  dėl natūralių trikdžių, pvz., kenkėjų ir ligų, miškų gaisrų, vėjo, audros padarytos žalos, kurie padaro poveikį vietovei ir lemia prastus veiklos rezultatus, išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis nelaikomas Reglamento (ES) 2020/852 kriterijų nesilaikymu, jei naudos klimatui analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimo nuostatas, susijusias su ŠESD kiekiu, išmetamu ir pašalinamu dėl natūralių trikdžių.

2.4.  Miško valdos, kurių plotas mažesnis nei 13 ha, neprivalo atlikti naudos klimatui analizės.

3.  Pastovumo garantija

3.1.  Pagal nacionalinę teisę teritorijos, kurioje vykdoma veikla, miško statusas užtikrinamas viena iš šių priemonių:

(a)  teritorija priskiriama FAO apibrėžtai nuolatinei miško valdai (7);

(b)  teritorija klasifikuojama kaip saugoma teritorija;

(c)  teritorijai taikoma bet kokia teisinė arba sutartinė garantija, kuria užtikrinama, kad ji liks mišku.

3.2.  Veiklos vykdytojas pagal nacionalinę teisę įsipareigoja, kad ateityje atnaujinant miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą toliau bus siekiama 2 punkte nustatytos naudos klimatui, neapsiribojant finansuojama veikla. Be to, veiklos vykdytojas įsipareigoja bet kokį 2 punkte nustatytos naudos klimatui sumažėjimą kompensuoti lygiaverte nauda klimatui, sukuriama vykdant veiklą, atitinkančią vieną iš šiame reglamente apibrėžtų miškininkystės veiklos rūšių.

4.  Auditas

Per dvejus metus nuo veiklos pradžios ir vėliau kas 10 metų tikrinama, ar veikla atitinka svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Auditą atlieka:

(a)  atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos arba

(b)  nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga nacionalinių valdžios institucijų arba veiklos vykdytojo prašymu.

Siekiant sumažinti išlaidas, auditus galima atlikti kartu su miško sertifikavimu, su klimatu susijusiu sertifikavimu ar kitu auditu.

Nepriklausomas trečiosios šalies sertifikuotojas negali turėti jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir negali dalyvauti plėtojant ar vykdant veiklą.

5.  Grupinis vertinimas

Patikrinti, ar laikomasi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, galima:

(a)  miško gavybos teritorijos (8), kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 30 punkte, lygmeniu;

(b)  valdų, kurios yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti miško veiklos tvarumo riziką, grupės lygmeniu, su sąlyga, kad visos šios valdos palaiko ilgalaikius tarpusavio santykius ir dalyvauja veikloje, o valdų grupė išlieka tokia pati atliekant visus vėlesnius auditus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

1.2 punkto i papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl šio priedo B priedėlyje nustatytų kriterijų laikymosi.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Dėl miškininkystės pokyčių, kuriuos lemia veikla, teritorijoje, kurioje veikla vykdoma, tvarus ilgalaikio žiediškumo potencialą turinčių medienos gaminių gamybai tinkamos pirminės miško biomasės tiekimas veikiausiai labai nesumažės. Atitiktis šiam kriterijui gali būti įrodyta atliekant 2 punkte minimą naudos klimatui analizę.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Pesticidų naudojimas sumažinamas, o pagal Direktyvą 2009/128/EB pirmenybė teikiama alternatyviems metodams ar priemonėms, kurie gali apimti nechemines pesticidų alternatyvas, išskyrus atvejus, kai pesticidus reikia naudoti kenkėjų ir ligų protrūkiams kontroliuoti.

Vykdant veiklą naudojama kuo mažiau trąšų ir nenaudojamas mėšlas. Veikla atitinka Reglamentą (ES) 2019/1009 arba nacionalines taisykles dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Imamasi dokumentais tinkamai pagrįstų ir patikrinamų priemonių, kad nebūtų naudojamos aktyviosios medžiagos, išvardytos Reglamento (ES) 2019/1021 (9) I priedo A dalyje, Roterdamo konvencijoje dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, Minamatos konvencijoje dėl gyvsidabrio, Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, ir aktyviosios medžiagos, kurioms pagal PSO rekomenduojamą pesticidų pavojingumo klasifikaciją priskirta Ia (ypač pavojingi) arba Ib (labai pavojingi) klasė. Veikla vykdoma laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl aktyviųjų sudedamųjų medžiagų.

Užkertamas kelias vandens ir dirvožemio taršai, o taršos atveju imamasi valymo priemonių.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Nacionalinės kompetentingos institucijos nustatytose apsaugos teritorijose arba saugomose buveinėse veikla atitinka tų teritorijų apsaugos tikslus.

Buveinių, kurioms itin būdinga biologinės įvairovės nykimo rizika arba kurių išsaugojimo vertė didelė, arba teritorijų, skirtų tokioms buveinėms atkurti pagal nacionalinę teisę, paskirtis negali būti keičiama.

1.2 punkto i papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir galimo jos didinimo pagal nacionalines ir vietos nuostatas, įskaitant:

(a)  geros buveinių ir rūšių apsaugos būklės užtikrinimą, tipiškų buveinių rūšių išsaugojimą;

(b)  galimybės naudoti arba išleisti invazines svetimas rūšis pašalinimą;

(c)  galimybės naudoti nevietines rūšis pašalinimą, nebent galima įrodyti, kad:

i)  naudojant miško dauginamąją medžiagą susidaro palankios ir tinkamos ekosistemos sąlygos (pvz., klimatas, dirvožemio kriterijai ir augmenijos zona, atsparumas miškų gaisrams);

ii)  šiuo metu teritorijoje esančios vietinės rūšys nebėra prisitaikiusios prie numatomų klimato ir pedologinių bei hidrologinių sąlygų;

(d)  dirvožemio fizinės, cheminės ir biologinės kokybės išlaikymą ir gerinimą;

(e)  biologinei įvairovei nekenkiančios praktikos, kuria puoselėjami natūralūs miško procesai, skatinimą;

(f)  galimybės pertvarkyti didelės biologinės įvairovės ekosistemas į mažesnės biologinės įvairovės ekosistemas pašalinimą;

(g)  su mišku susijusių buveinių ir rūšių įvairovės užtikrinimą;

(h)  medyno struktūrų įvairovės užtikrinimą ir brandžių medynų bei negyvos medienos priežiūrą ir puoselėjimą.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas

1.1.  Veikla vykdoma žemės plote, kuriam taikomas nacionalinėje teisėje nustatytas miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas arba, jei nacionalinėje teisėje miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas neapibrėžtas, remiamasi FAO „miško ploto, kuriam taikomas ilgalaikis miškotvarkos planas“ apibrėžtimi (1).

Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas apima 10 metų ar ilgesnį laikotarpį ir yra nuolat atnaujinamas.

1.2.  Pateikiama informacija apie toliau nurodytus dalykus, kurie dar nėra patvirtinti dokumentais miškotvarkos plane arba lygiavertėje sistemoje:

(a)  valdymo tikslus, įskaitant didelius suvaržymus (2);

(b)  bendras strategijas ir veiklą, suplanuotą valdymo tikslams pasiekti, įskaitant numatomus veiksmus per visą miško ciklą;

(c)  miško buveinių aplinkos apibūdinimą, įskaitant informaciją apie pagrindines esamas ir numatomas miško medžių rūšis, jų mastą ir paplitimą;

(d)  vietovės apibūdinimą pagal žemės kadastre pateiktą klasifikaciją;

(e)  komponentus, kelius, teisę važiuoti per žemę ir kitas viešos prieigos teises, fizines savybes, įskaitant vandens kelius, teritorijas, kurioms taikomi teisiniai ir kiti apribojimai;

(f)  priemones, taikomas gerai miškų ekosistemų būklei išlaikyti;

(g)  socialinius klausimus (įskaitant kraštovaizdžio išsaugojimą, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas);

(h)  su miškais susijusios rizikos, įskaitant miškų gaisrus ir kenkėjų bei ligų protrūkius, vertinimą, siekiant užkirsti kelią tai rizikai, ją sumažinti ir kontroliuoti, taip pat priemones, taikomas siekiant užtikrinti apsaugą nuo liekamosios rizikos ir prisitaikymą prie jos;

(i)  visus su miškotvarka susijusius reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.

1.3.  Miškotvarkos sistemų tvarumas, dokumentais patvirtintas 1.1 punkte minėtame plane, užtikrinamas pasirenkant vieną iš šių principų, kuriuo siekiama plačiausio užmojo tikslų:

(a)  miškotvarka atitinka taikytiną nacionalinę tvarios miškotvarkos apibrėžtį;

(b)  miškotvarkos veikla atitinka FOREST EUROPE tvarios miškotvarkos apibrėžtį (3) ir yra vykdoma laikantis visos Europos veiklos lygmens tvarios miškotvarkos gairių (4);

(c)  įdiegtos valdymo sistemos rodo atitiktį miškų tvarumo kriterijams, nustatytiems Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 dalyje, o nuo jų taikymo pradžios dienos – įgyvendinimo aktui dėl praktinių gairių, susijusių su energija iš miško biomasės, priimtam pagal tos direktyvos 29 straipsnio 8 dalį.

1.4.  Vykdant veiklą, žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų (5), būklė neblogėja.

1.5.  Su vykdoma veikla susijusios valdymo sistemos atitinka Reglamente (ES) Nr. 995/2010 nustatytą išsamaus patikrinimo pareigą ir teisėtumo reikalavimus.

1.6.  Miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente numatyta stebėsena, kuria užtikrinamas plane pateiktos informacijos, visų pirma susijusios teritorijos duomenų, teisingumas.

2.  Naudos klimatui analizė

2.1.  Teritorijų, kurios atitinka miško gavybos teritorijos lygmens reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)  naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)  ilgalaikė nauda klimatui laikoma įrodyta, jei įrodoma, kad laikomasi Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkto nuostatų.

2.2.  Vietovėse, kurios neatitinka reikalavimų miško gavybos teritorijos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)  naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)  prognozuojamas veiklos ilgalaikis vidutinis grynasis ŠESD balansas yra mažesnis už 2.2 punkte nurodytą baziniam laikotarpiui prognozuojamą ilgalaikį vidutinį ŠESD balansą, kai „ilgalaikis“ reiškia ilgesnį laikotarpį nuo 100 metų iki viso miško ciklo trukmės.

2.3.  Naudos klimatui skaičiavimas atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)  analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimą (6). Naudos klimatui analizė grindžiama skaidria, tikslia, nuoseklia, išsamia ir palyginama informacija, apima visus anglies absorbentus, kuriems ta veikla daro poveikį, įskaitant antžeminę biomasę, požeminę biomasę, negyvą medieną, miško paklotę ir dirvožemį, atliekant jos skaičiavimus remiamasi konservatyviausiomis prielaidomis ir joje tinkamai atsižvelgiama į anglies dioksido sekvestracijos nepastovumo riziką, į riziką, kad bus išmesta daugiau anglies dioksido nei jo bus absorbuota, ir į soties riziką bei nuotėkio riziką;

(b)  Įprastinė praktika, įskaitant medyno kirtimo praktiką, gali būti viena iš šių:

i)  valdymo praktika, dokumentais pagrįsta naujausios redakcijos miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente, taikyta iki veiklos pradžios, jei tokia buvo;

ii)  naujausia įprastinės veiklos praktika, taikyta iki veiklos pradžios;

iii)  praktika, atitinkanti valdymo sistemą, kuria užtikrinama, kad ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas arba padidintas anglies sankaupų ir absorbentų lygis miško teritorijoje, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkte;

(c)  analizės nuodugnumas yra proporcingas atitinkamos vietovės teritorijos dydžiui ir yra naudojamos tai atitinkamai vietovei būdingos vertės;

(d)  dėl natūralių trikdžių, pvz., kenkėjų ir ligų, miškų gaisrų, vėjo, audros padarytos žalos, kurie padaro poveikį vietovei ir lemia prastus veiklos rezultatus, išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis nelaikomas Reglamento (ES) 2020/852 kriterijų nesilaikymu, jei naudos klimatui analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimo nuostatas, susijusias su ŠESD kiekiu, išmetamu ir pašalinamu dėl natūralių trikdžių.

2.4.  Miško valdos, kurių plotas mažesnis nei 13 ha, neprivalo atlikti naudos klimatui analizės.

3.  Pastovumo garantija

3.1.  Pagal nacionalinę teisę teritorijos, kurioje vykdoma veikla, miško statusas užtikrinamas viena iš šių priemonių:

(a)  teritorija priskiriama FAO apibrėžtai nuolatinei miško valdai (7);

(b)  teritorija klasifikuojama kaip saugoma teritorija;

(c)  teritorijai taikoma bet kokia teisinė arba sutartinė garantija, kuria užtikrinama, kad ji liks mišku.

3.2.  Veiklos vykdytojas pagal nacionalinę teisę įsipareigoja, kad ateityje atnaujinant miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą toliau bus siekiama 2 punkte nustatytos naudos klimatui, neapsiribojant finansuojama veikla. Be to, veiklos vykdytojas įsipareigoja bet kokį 2 punkte nustatytos naudos klimatui sumažėjimą kompensuoti lygiaverte nauda klimatui, sukuriama vykdant veiklą, atitinkančią vieną iš šiame reglamente apibrėžtų miškininkystės veiklos rūšių.

4.  Auditas

Per dvejus metus nuo veiklos pradžios ir vėliau kas 10 metų tikrinama, ar veikla atitinka svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Auditą atlieka:

(a)  atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos arba

(b)  nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga nacionalinių valdžios institucijų arba veiklos vykdytojo prašymu.

Siekiant sumažinti išlaidas, auditus galima atlikti kartu su miško sertifikavimu, su klimatu susijusiu sertifikavimu ar kitu auditu.

Nepriklausomas trečiosios šalies sertifikuotojas negali turėti jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir negali dalyvauti plėtojant ar vykdant veiklą.

5.  Grupinis vertinimas

Patikrinti, ar laikomasi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, galima:

(a)  miško gavybos teritorijos (8), kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 30 punkte, lygmeniu;

(b)  valdų, kurios yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti miško veiklos tvarumo riziką, grupės lygmeniu, su sąlyga, kad visos šios valdos palaiko ilgalaikius tarpusavio santykius ir dalyvauja veikloje, o valdų grupė išlieka tokia pati atliekant visus vėlesnius auditus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

1.2 punkto i papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl šio priedo B priedėlyje nustatytų kriterijų laikymosi.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Dėl miškininkystės pokyčių, kuriuos lemia veikla, teritorijoje, kurioje veikla vykdoma, tvarus ilgalaikio žiediškumo potencialą turinčių medienos gaminių gamybai tinkamos pirminės miško biomasės tiekimas veikiausiai labai nesumažės. Atitiktis šiam kriterijui gali būti įrodyta atliekant 2 punkte minimą naudos klimatui analizę.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Pesticidų naudojimas sumažinamas, o pagal Direktyvą 2009/128/EB pirmenybė teikiama alternatyviems metodams ar priemonėms, kurie gali apimti nechemines pesticidų alternatyvas, išskyrus atvejus, kai pesticidus reikia naudoti kenkėjų ir ligų protrūkiams kontroliuoti.

Vykdant šią veiklą sumažinamas trąšų naudojimas ir nenaudojamas mėšlas. Veikla atitinka Reglamentą (ES) 2019/1009 arba nacionalines taisykles dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Imamasi dokumentais tinkamai pagrįstų ir patikrinamų priemonių, kad nebūtų naudojamos veikliosios medžiagos, išvardytos Reglamento (ES) 2019/1021 (9) I priedo A dalyje, Roterdamo konvencijoje dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, Minamatos konvencijoje dėl gyvsidabrio, Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, ir veikliosios medžiagos, kurioms pagal PSO rekomenduojamą pesticidų pavojingumo klasifikaciją priskirta Ia (ypač pavojingi) arba Ib (labai pavojingi) klasė (10). Veikla vykdoma laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl aktyviųjų sudedamųjų medžiagų.

Užkertamas kelias vandens ir dirvožemio taršai, o taršos atveju imamasi valymo priemonių.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Nacionalinės kompetentingos institucijos nustatytose apsaugos teritorijose arba saugomose buveinėse veikla atitinka tų teritorijų apsaugos tikslus.

Buveinių, kurioms itin būdinga biologinės įvairovės nykimo rizika arba kurių išsaugojimo vertė didelė, arba teritorijų, skirtų tokioms buveinėms atkurti pagal nacionalinę teisę, paskirtis negali būti keičiama.

1.2 punkto i papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir galimo jos didinimo pagal nacionalines ir vietos nuostatas, įskaitant:

(a)  geros buveinių ir rūšių apsaugos būklės užtikrinimą, tipiškų buveinių rūšių išsaugojimą;

(b)  galimybės naudoti arba išleisti invazines svetimas rūšis pašalinimą;

(c)  galimybės naudoti nevietines rūšis pašalinimą, nebent galima įrodyti, kad:

i)  naudojant miško dauginamąją medžiagą susidaro palankios ir tinkamos ekosistemos sąlygos (pvz., klimatas, dirvožemio kriterijai ir augmenijos zona, atsparumas miškų gaisrams);

ii)  šiuo metu teritorijoje esančios vietinės rūšys nebėra prisitaikiusios prie numatomų klimato ir pedologinių bei hidrologinių sąlygų;

(d)  dirvožemio fizinės, cheminės ir biologinės kokybės išlaikymą ir gerinimą;

(e)  biologinei įvairovei nekenkiančios praktikos, kuria puoselėjami natūralūs miško procesai, skatinimą;

(f)  galimybės pertvarkyti didelės biologinės įvairovės ekosistemas į mažesnės biologinės įvairovės ekosistemas pašalinimą;

(g)  su mišku susijusių buveinių ir rūšių įvairovės užtikrinimą;

(h)  medyno struktūrų įvairovės užtikrinimą ir brandžių medynų bei negyvos medienos priežiūrą ir puoselėjimą.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas

1.1.  Veikla vykdoma žemės plote, kuriam taikomas miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje arba, jei nacionalinėje teisėje miškotvarkos planas ar lygiavertis dokumentas nenustatytas, kaip nurodyta FAO apibrėžtyje „miško plotas, kuriam taikomas ilgalaikis miškotvarkos planas“ (1).

Miškotvarkos planas arba lygiavertis dokumentas apima 10 metų ar ilgesnį laikotarpį ir yra nuolat atnaujinamas.

1.2.  Pateikiama informacija apie toliau nurodytus dalykus, kurie dar nėra patvirtinti dokumentais miškotvarkos plane arba lygiavertėje sistemoje:

(a)  valdymo tikslus, įskaitant didelius suvaržymus;

(b)  bendras strategijas ir veiklą, suplanuotą valdymo tikslams pasiekti, įskaitant numatomus veiksmus per visą miško ciklą;

(c)  miško buveinių aplinkos apibūdinimą, įskaitant informaciją apie pagrindines esamas ir numatomas miško medžių rūšis, jų mastą ir paplitimą vietinės miško ekosistemos kontekste;

(d)  vietovės apibūdinimą pagal žemės kadastre pateiktą klasifikaciją;

(e)  komponentus, kelius, teisę važiuoti per žemę ir kitas viešos prieigos teises, fizines savybes, įskaitant vandens kelius, teritorijas, kurioms taikomi teisiniai ir kiti apribojimai;

(f)  priemones, taikomas gerai miškų ekosistemų būklei išlaikyti;

(g)  socialinius klausimus (įskaitant kraštovaizdžio išsaugojimą, konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pagal nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas);

(h)  su miškais susijusios rizikos, įskaitant miškų gaisrus ir kenkėjų bei ligų protrūkius, vertinimą, siekiant užkirsti kelią tai rizikai, ją sumažinti ir kontroliuoti, taip pat priemones, taikomas siekiant užtikrinti apsaugą nuo liekamosios rizikos ir prisitaikymą prie jos;

(i)  visus su miškotvarka susijusius reikšmingos žalos nedarymo kriterijus.

1.3.  Miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente:

(a)  nurodomas pagrindinis nustatytas tvarkymo tikslas (2), kurį sudaro dirvožemio ir vandens apsauga (3), biologinės įvairovės išsaugojimas (4) arba socialinės paslaugos (5), remiantis FAO apibrėžtimis;

(b)  skatinama biologinei įvairovei nekenkianti praktika, kuria puoselėjami natūralūs miško procesai;

(c)  pateikiama analizė, susijusi su:

i)  poveikiu / neigiamais veiksniais buveinių išsaugojimui ir susijusių buveinių įvairovei;

ii)  sąlyga kirsti medžius kuo labiau sumažinant poveikį dirvožemiui;

iii)  kita veikla, darančia poveikį išsaugojimo tikslams, pavyzdžiui, medžiokle ir žvejyba, žemės ūkio, ganyklinės gyvulininkystės ir miškininkystės veikla, gamybos, kasybos ir komercine veikla.

1.4.  Miškotvarkos sistemų tvarumas, dokumentais patvirtintas 1.1 punkte minėtame plane, užtikrinamas pasirenkant vieną iš šių principų, kuriuo siekiama plačiausio užmojo tikslų:

(a)  miškotvarka atitinka nacionalinę tvarios miškotvarkos apibrėžtį, jei tokia yra;

(b)  miškotvarkos veikla atitinka FOREST EUROPE tvarios miškotvarkos apibrėžtį (6) ir yra vykdoma laikantis visos Europos veiklos lygmens tvarios miškotvarkos gairių (7);

(c)  įdiegtos valdymo sistemos rodo atitiktį miškų tvarumo kriterijams, nustatytiems Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 6 dalyje, o nuo jų taikymo pradžios dienos – įgyvendinimo aktui dėl praktinių gairių, susijusių su energija iš miško biomasės, priimtam pagal tos direktyvos 29 straipsnio 8 dalį.

1.5.  Vykdant veiklą, žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų (8), būklė neblogėja.

1.6.  Su vykdoma veikla susijusios valdymo sistemos atitinka Reglamente (ES) Nr. 995/2010 nustatytą išsamaus patikrinimo pareigą ir teisėtumo reikalavimus.

1.7.  Miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente numatyta stebėsena, kuria užtikrinamas plane pateiktos informacijos, visų pirma susijusios teritorijos duomenų, teisingumas.

2.  Naudos klimatui analizė

2.1.  Teritorijų, kurios atitinka miško gavybos teritorijos lygmens reikalavimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)  naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)  ilgalaikė nauda klimatui laikoma įrodyta, jei įrodoma, kad laikomasi Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkto nuostatų.

2.2.  Vietovėse, kurios neatitinka reikalavimų miško gavybos teritorijos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis miške būtų išlaikytas arba padidintas ilguoju laikotarpiu pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punktą, veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)  naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)  prognozuojamas veiklos ilgalaikis vidutinis grynasis ŠESD balansas yra mažesnis už 2.2 punkte nurodytą baziniam laikotarpiui prognozuojamą ilgalaikį vidutinį ŠESD balansą, kai „ilgalaikis“ reiškia ilgesnį laikotarpį nuo 100 metų iki viso miško ciklo trukmės.

2.3.  Naudos klimatui skaičiavimas atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)  analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimą (9). Naudos klimatui analizė grindžiama skaidria, tikslia, nuoseklia, išsamia ir palyginama informacija, apima visus anglies absorbentus, kuriems ta veikla daro poveikį, įskaitant antžeminę biomasę, požeminę biomasę, negyvą medieną, miško paklotę ir dirvožemį, atliekant jos skaičiavimus remiamasi konservatyviausiomis prielaidomis ir joje tinkamai atsižvelgiama į anglies dioksido sekvestracijos nepastovumo riziką, į riziką, kad bus išmesta daugiau anglies dioksido nei jo bus absorbuota, ir į soties riziką bei nuotėkio riziką;

(b)  įprastinė praktika, įskaitant medyno kirtimo praktiką, gali būti viena iš šių:

i)  valdymo praktika, dokumentais pagrįsta naujausios redakcijos miškotvarkos plane arba lygiaverčiame dokumente, taikyta iki veiklos pradžios, jei tokia buvo;

ii)  naujausia įprastinės veiklos praktika, taikyta iki veiklos pradžios;

iii)  praktika, atitinkanti valdymo sistemą, kuria užtikrinama, kad ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas arba padidintas anglies sankaupų ir absorbentų lygis miško teritorijoje, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 7 dalies b punkte;

(c)  analizės nuodugnumas yra proporcingas atitinkamos vietovės teritorijos dydžiui ir yra naudojamos tai atitinkamai vietovei būdingos vertės;

(d)  dėl natūralių trikdžių, pvz., kenkėjų ir ligų, miškų gaisrų, vėjo, audros padarytos žalos, kurie daro poveikį vietovei ir lemia prastus veiklos rezultatus, išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis nelaikomas Reglamento (ES) 2020/852 kriterijų nesilaikymu, jei naudos klimatui analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimo nuostatas, susijusias su ŠESD kiekiu, išmetamu ir pašalinamu dėl natūralių trikdžių.

2.4.  Miško valdos, kurių plotas mažesnis nei 13 ha, neprivalo atlikti naudos klimatui analizės.

3.  Pastovumo garantija

3.1.  Pagal nacionalinę teisę teritorijos, kurioje vykdoma veikla, miško statusas užtikrinamas viena iš šių priemonių:

(a)  teritorija priskiriama FAO apibrėžtai nuolatinei miško valdai (10);

(b)  teritorija klasifikuojama kaip saugoma teritorija;

(c)  teritorijai taikoma bet kokia teisinė arba sutartinė garantija, kuria užtikrinama, kad ji liks mišku.

3.2.  Veiklos vykdytojas pagal nacionalinę teisę įsipareigoja, kad ateityje atnaujinant miškotvarkos planą arba lygiavertį dokumentą toliau bus siekiama 2 punkte nustatytos naudos klimatui, neapsiribojant finansuojama veikla. Be to, veiklos vykdytojas įsipareigoja bet kokį 2 punkte nustatytos naudos klimatui sumažėjimą kompensuoti lygiaverte nauda klimatui, sukuriama vykdant veiklą, atitinkančią vieną iš šiame reglamente apibrėžtų miškininkystės veiklos rūšių.

4.  Auditas

Per dvejus metus nuo veiklos pradžios ir vėliau kas 10 metų tikrinama, ar veikla atitinka svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Auditą atlieka:

(a)  atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos arba

(b)  nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga nacionalinių valdžios institucijų arba veiklos vykdytojo prašymu.

Siekiant sumažinti išlaidas, auditus galima atlikti kartu su miško sertifikavimu, su klimatu susijusiu sertifikavimu ar kitu auditu.

Nepriklausomas trečiosios šalies sertifikuotojas negali turėti jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir negali dalyvauti plėtojant ar vykdant veiklą.

5.  Grupinis vertinimas

Patikrinti, ar laikomasi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, galima:

(a)  miško gavybos teritorijos (11), kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 30 punkte, lygmeniu;

(b)  miško valdų, kurios yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti miško veiklos tvarumo riziką, grupės lygmeniu, su sąlyga, kad visos šios valdos palaiko ilgalaikius tarpusavio santykius ir dalyvauja veikloje, o valdų grupė išlieka tokia pati atliekant visus vėlesnius auditus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

1.2 punkto i papunktyje nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl šio priedo B priedėlyje nustatytų kriterijų laikymosi.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Dėl miškininkystės pokyčių, kuriuos lemia veikla, teritorijoje, kurioje veikla vykdoma, tvarus ilgalaikio žiediškumo potencialą turinčių medienos gaminių gamybai tinkamos pirminės miško biomasės tiekimas veikiausiai labai nesumažės. Atitiktis šiam kriterijui gali būti įrodyta atliekant 2 punkte minimą naudos klimatui analizę.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Vykdant šią veiklą pesticidai ar trąšos nenaudojami.

Imamasi dokumentais tinkamai pagrįstų ir patikrinamų priemonių, kad nebūtų naudojamos veikliosios medžiagos, išvardytos Reglamento (ES) 2019/1021 (12) I priedo A dalyje, Roterdamo konvencijoje dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, Minamatos konvencijoje dėl gyvsidabrio, Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, ir veikliosios medžiagos, kurioms pagal PSO rekomenduojamą pesticidų pavojingumo klasifikaciją priskirta Ia (ypač pavojingi) arba Ib (labai pavojingi) klasė (13). Veikla vykdoma laikantis atitinkamų nacionalinės teisės aktų dėl aktyviųjų sudedamųjų medžiagų.

Užkertamas kelias vandens ir dirvožemio taršai, o taršos atveju imamasi valymo priemonių.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Nacionalinės kompetentingos institucijos nustatytose apsaugos teritorijose arba saugomose buveinėse veikla atitinka tų teritorijų apsaugos tikslus.

Buveinių, kurioms itin būdinga biologinės įvairovės nykimo rizika arba kurių išsaugojimo vertė didelė, arba teritorijų, skirtų tokioms buveinėms atkurti pagal nacionalinę teisę, paskirtis negali būti keičiama.

1.2 skirsnio i punkte nurodyta išsami informacija apima nuostatas dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir galimo jos didinimo pagal nacionalines ir vietos nuostatas, įskaitant:

(a)  geros buveinių ir rūšių apsaugos būklės užtikrinimą, tipiškų buveinių rūšių išsaugojimą;

(b)  galimybės naudoti arba išleisti invazines svetimas rūšis pašalinimą;

(c)  galimybės naudoti nevietines rūšis pašalinimą, nebent galima įrodyti, kad:

i)  naudojant miško dauginamąją medžiagą susidaro palankios ir tinkamos ekosistemos sąlygos (pvz., klimatas, dirvožemio kriterijai ir augmenijos zona, atsparumas miškų gaisrams);

ii)  šiuo metu teritorijoje esančios vietinės rūšys nebėra prisitaikiusios prie numatomų klimato ir pedologinių bei hidrologinių sąlygų;

(d)  dirvožemio fizinės, cheminės ir biologinės kokybės išlaikymą ir gerinimą;

(e)  biologinei įvairovei nekenkiančios praktikos, kuria puoselėjami natūralūs miško procesai, skatinimą;

(f)  galimybės pertvarkyti didelės biologinės įvairovės ekosistemas į mažesnės biologinės įvairovės ekosistemas pašalinimą;

(g)  su mišku susijusių buveinių ir rūšių įvairovės užtikrinimą;

(h)  medyno struktūrų įvairovės užtikrinimą ir brandžių medynų bei negyvos medienos priežiūrą ir puoselėjimą.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Atkūrimo planas

1.1.  Šiai teritorijai taikomas atkūrimo planas, atitinkantis Ramsaro konvencijos šalių konferencijos priimtus šlapynių atkūrimo principus ir gaires (1), kol ši teritorija bus klasifikuojama kaip šlapynė (šlapžemė) ir jai bus taikomas šlapynių valdymo planas, atitinkantis Ramsaro konvencijos šalių konferencijos Ramsaro teritorijų ir kitų šlapynių valdymo planavimo gaires (2). Durpynų atkūrimo plane vadovaujamasi rekomendacijomis, pateiktomis atitinkamose pagal Ramsaro konvenciją priimtose rezoliucijose, įskaitant Rezoliuciją XIII/13.

1.2.  Atkūrimo plane išsamiai atsižvelgiama į vietos hidrologines ir pedologines sąlygas, įskaitant dirvožemio soties dinamiką ir aerobinių bei anaerobinių sąlygų pokyčius.

1.3.  Visi su šlapynių tvarkymu susiję reikšmingos žalos nedarymo kriterijai yra nustatyti atkūrimo plane.

1.4.  Atkūrimo plane numatyta stebėsena, kuria užtikrinamas plane pateiktos informacijos, visų pirma susijusios teritorijos duomenų, teisingumas.

2.  Naudos klimatui analizė

2.1.  Veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)  naudos klimatui analizė rodo, kad grynasis ŠESD kiekio, išmetamo ir pašalinamo vykdant veiklą per 30 metų nuo veiklos pradžios, balansas yra mažesnis už bazinį lygį, atitinkantį per 30 metų nuo veiklos pradžios išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio balansą, susijusį su įprasta praktika, kuri būtų buvusi vykdoma susijusioje vietovėje, jei veikla nebūtų vykdoma;

(b)  prognozuojamas su veikla susijęs ilgalaikis vidutinis grynasis ŠESD balansas yra mažesnis už 2.2 punkte nurodytą baziniam laikotarpiui prognozuojamą ilgalaikį vidutinį ŠESD balansą, kai „ilgalaikis“ reiškia 100 metų.

2.2.  Naudos klimatui skaičiavimas atitinka visus šiuos kriterijus:

(a)  analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimą (3). Visų pirma, jei toje analizėje naudojama šlapynių apibrėžtis skiriasi nuo nacionalinėje ŠESD apskaitoje naudojamos šlapynių apibrėžties, analizėje nurodomi susijusioje teritorijoje esantys įvairios kategorijos žemės plotai. Naudos klimatui analizė grindžiama skaidria, tikslia, nuoseklia, išsamia ir palyginama informacija, apima visus anglies absorbentus, kuriems ta veikla daro poveikį, įskaitant antžeminę biomasę, požeminę biomasę, negyvą medieną, miško paklotę ir dirvožemį, atliekant jos skaičiavimus remiamasi konservatyviausiomis prielaidomis ir joje tinkamai atsižvelgiama į anglies dioksido sekvestracijos nepastovumo riziką, į riziką, kad bus išmesta daugiau anglies dioksido nei jo bus absorbuota, ir į soties riziką bei nuotėkio riziką; Pakrančių šlapynių atveju klimato kaitos poveikio analizėje atsižvelgiama į prognozuojamą santykinį jūros lygio kilimą ir šlapynių migracijos potencialą;

(b)  Įprastinė praktika, įskaitant medyno kirtimo praktiką, gali būti viena iš šių:

i)  dokumentais pagrįsta valdymo praktika, taikyta iki veiklos pradžios, jei tokia buvo;

ii)  naujausia įprastinės veiklos praktika iki veiklos pradžios.

(c)  analizės nuodugnumas yra proporcingas atitinkamos vietovės teritorijos dydžiui ir yra naudojamos tai atitinkamai vietovei būdingos vertės;

(d)  dėl natūralių trikdžių, pvz., kenkėjų ir ligų, gaisrų, vėjo, audros padarytos žalos, kurie daro poveikį vietovei ir lemia prastus veiklos rezultatus, išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis nelaikomas Reglamento (ES) 2020/852 kriterijų nesilaikymu, jei naudos klimatui analizė atitinka IPCC 2006 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairių 2019 m. patikslinimo nuostatas, susijusias su ŠESD kiekiu, išmetamu ir pašalinamu dėl natūralių trikdžių.

4.  Pastovumo garantija

4.1.  Pagal nacionalinę teisę teritorijos, kurioje vykdoma veikla, šlapynės statusas užtikrinamas viena iš šių priemonių:

(a)  teritorija laikoma šlapyne ir negali būti paverčiama kitos paskirties žemės plotu;

(b)  teritorija klasifikuojama kaip saugoma teritorija;

(c)  teritorijai taikoma bet kokia teisinė arba sutartinė garantija, kuria užtikrinama, kad ji liks šlapyne.

4.2.  Veiklos vykdytojas pagal nacionalinę teisę įsipareigoja, kad ateityje atnaujinant atkūrimo planą toliau bus siekiama 2 punkte nustatytos naudos klimatui, neapsiribojant finansuojama veikla. Be to, veiklos vykdytojas įsipareigoja bet kokį 2 punkte nustatytos naudos klimatui sumažėjimą kompensuoti lygiaverte nauda klimatui, sukuriama vykdant veiklą, atitinkančią vieną iš šiame reglamente apibrėžtų miškininkystės veiklos rūšių.

5.  Auditas

Per dvejus metus nuo veiklos pradžios ir vėliau kas 10 metų tikrinama, ar veikla atitinka svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijus ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijus. Auditą atlieka:

(a)  atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos arba

(b)  nepriklausoma trečiosios šalies sertifikavimo įstaiga nacionalinių valdžios institucijų arba veiklos vykdytojo prašymu.

Siekiant sumažinti išlaidas, auditus galima atlikti kartu su miško sertifikavimu, su klimatu susijusiu sertifikavimu ar kitu auditu.

Nepriklausomas trečiosios šalies sertifikuotojas negali turėti jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir negali dalyvauti plėtojant ar vykdant veiklą.

6.  Grupinis vertinimas

Atitiktį svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijams galima patikrinti valdų, kurios yra pakankamai vienodos, kad būtų galima įvertinti miško veiklos tvarumo riziką, grupės lygmeniu, su sąlyga, kad visos šios valdos palaiko ilgalaikius tarpusavio santykius ir dalyvauja veikloje, o valdų grupė išlieka tokia pati atliekant visus vėlesnius auditus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Sumažinama durpių gavyba.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Pesticidų naudojimas mažinamas, o pagal Direktyvą 2009/128/EB pirmenybė teikiama alternatyviems metodams ar priemonėms, kurie gali apimti nechemines pesticidų alternatyvas, išskyrus atvejus, kai pesticidus reikia naudoti kenkėjų ir ligų protrūkiams kontroliuoti.

Vykdant veiklą naudojama kuo mažiau trąšų ir nenaudojamas mėšlas. Veikla atitinka Reglamentą (ES) 2019/1009 arba nacionalines taisykles dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Imamasi dokumentais tinkamai pagrįstų ir patikrinamų priemonių, kad nebūtų naudojamos veikliosios medžiagos, išvardytos Reglamento (ES) 2019/1021 (4) I priedo A dalyje, Roterdamo konvencijoje dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, Minamatos konvencijoje dėl gyvsidabrio, Monrealio protokole dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, ir veikliosios medžiagos, kurioms pagal PSO rekomenduojamą pesticidų pavojingumo klasifikaciją priskirta Ia (ypač pavojingi) arba Ib (labai pavojingi) klasė (5). Veikla atitinka atitinkamus nacionalinius įgyvendinimo teisės aktus dėl veikliųjų sudedamųjų dalių.

Užkertamas kelias vandens ir dirvožemio taršai, o taršos atveju imamasi valymo priemonių.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Nacionalinės kompetentingos institucijos nustatytose apsaugos teritorijose arba saugomose buveinėse veikla atitinka tų teritorijų apsaugos tikslus.

Buveinių, kurioms itin būdinga biologinės įvairovės nykimo rizika arba kurių išsaugojimo vertė didelė, arba teritorijų, skirtų tokioms buveinėms atkurti pagal nacionalinę teisę, paskirtis negali būti keičiama.

Į šio skirsnio 1 punkte nurodytą planą (atkūrimo planas) įtrauktos nuostatos dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir galimo jos didinimo pagal nacionalines ir vietos nuostatas, įskaitant:

(a)  geros buveinių ir rūšių apsaugos būklės užtikrinimą, tipiškų buveinių rūšių išsaugojimą;

(b)  galimybės naudoti arba išleisti invazines rūšis pašalinimą.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią veiklą gaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijos.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)  antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)  projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)  atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

(d)  informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą gaminio gyvavimo ciklą.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią ekonominę veiklą gaminama šio priedo 3.10 skirsnyje nurodytus techninės analizės kriterijus atitinkanti vandenilio gamybos įranga ir vandenilio naudojimo įranga.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)  antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)  projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)  atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

(d)  informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią ekonominę veiklą gaminamos, remontuojamos, techniškai prižiūrimos, modifikuojamos (1), modernizuojamos toliau išvardytos transporto priemonės arba keičiama jų paskirtis:

(a)  traukiniai, keleiviniai ir prekiniai vagonai, tiesiogiai (iš variklio) neišmetantys CO2;

(b)  traukiniai, keleiviniai ir prekiniai vagonai, tiesiogiai (iš variklio) neišmetantys CO2, kai yra eksploatuojami geležinkelyje su būtina infrastruktūra, o jei tokios infrastruktūros nėra, naudoja įprastinį variklį (dvejopas režimas);

(c)  miesto, priemiestinio ir keleivinio kelių transporto įrenginiai, tiesiogiai (iš variklio) neišmetantys CO2;

(d)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. M2 ir M3 kategorijoms (2) priskiriamų transporto priemonių, kurių kėbulo tipas žymimas kodu CA (vienaukštė transporto priemonė), CB (dviaukštė transporto priemonė), CC (vienaukštė sujungtoji transporto priemonė) arba CD (dviaukštė sujungtoji transporto priemonė) (3) ir kurios atitinka naujausią Euro 6 standartą, t. y. tiek Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 (4) reikalavimus, o nuo to reglamento dalinių pakeitimų įsigaliojimo dienos – tų iš dalies reglamentą keičiančių teisės aktų reikalavimus dar net iki jų taikymo pradžios dienos, tiek naujausio Euro 6 standarto etapo reikalavimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 582/2011 (5) I priedo 9 priedėlio 1 lentelėje, kai nuostatos, kuriomis tas etapas reglamentuojamas, jau yra įsigaliojusius, bet dar nėra taikomos to tipo transporto priemonėms (6). Jei tokio standarto nėra, transporto priemonės tiesiogiai neišmeta nė kiek CO2;

(e)  mikromobilumo priemonės, varomos naudotojo fiziniu aktyvumu, netaršiu varikliu arba netaršaus variklio ir fizinio aktyvumo deriniu;

(f)  M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės, priskiriamos lengvosioms transporto priemonėms (7), kurių:

i)  iki 2025 m. gruodžio 31 d.: savitasis išmetamo CO2 kiekis, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/631 (8) 3 straipsnio 1 dalies h punkte, yra mažesnis nei 50 g CO2/km (mažataršės ir netaršios lengvosios transporto priemonės);

ii)  nuo 2026 m. sausio 1 d.: savitasis išmetamo CO2 kiekis, apibrėžtas Reglamento (ES) 2019/631 3 straipsnio 1 dalies h punkte, yra lygus nuliui;

(g)  L kategorijos transporto priemonių (9) atveju variklio išmetamo CO2 kiekis, apskaičiuotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 168/2013 (10) nustatytą teršalų išmetimo bandymo procedūrą, lygus 0 g CO2e/km;

(h)  sunkiosioms transporto priemonėms priskiriamos N2 ir N3 bei N1 kategorijų transporto priemonės, neskirtos iškastiniam kurui vežti, kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 7,5 tonų ir kurios yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1242 (11) 3 straipsnio 11 punkte apibrėžtos netaršios sunkiosios transporto priemonės;

(i)  N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės, neskirtos iškastiniam kurui vežti, kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė yra didesnė nei 7,5 tonos ir kurios yra Reglamento (ES) 2019/1242 3 straipsnio 11 punkte apibrėžtos netaršios sunkiosios transporto priemonės arba to reglamento 3 straipsnio 12 punkte apibrėžtos mažataršės sunkiosios transporto priemonės;

(j)  keleiviniai vidaus vandenų laivai, kurie:

i)  tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

ii)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. yra hibridiniai ir dviejų rūšių degalus naudojantys laivai, kuriuos normaliai eksploatuojant bent 50 proc. energijos suvartojama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos;

(k)  krovininiai vidaus vandenų laivai, neskirti iškastiniam kurui gabenti, kurie:

i)  tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

ii)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. tiesiogiai (iš variklio) išmeta CO2 kiekį tonkilometriui (g CO2/tkm), apskaičiuotą (arba įvertintą naujų laivų atveju) pagal energijos vartojimo efektyvumo eksploatacijos rodiklį (12), kuris yra 50 proc. mažesnis už vidutinę išmetamo CO2 kiekio pamatinę vertę, nustatytą sunkiosioms transporto priemonėms (5- LH pogrupis) pagal Reglamento (ES) 2019/1242 11 straipsnį;

(l)  krovininiai jūrų ir pakrančių vandens transporto laivai, uosto operacijoms ir pagalbinei veiklai atlikti naudojami laivai, neskirti iškastiniam kurui gabenti, kurie:

i)  tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

ii)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. yra hibridiniai ir dviejų rūšių degalus naudojantys laivai, kuriuos normaliai eksploatuojant jūroje ir uostuose bent 25 proc. energijos suvartojama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos;

iii)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir tik tais atvejais, kai galima įrodyti, kad laivai naudojami tik pakrančių ir trumpųjų nuotolių laivybos paslaugoms, kuriomis sudaromos sąlygos pereiti prie kitų transporto rūšių ir šiuo metu sausuma gabenamus krovinius gabenti jūra, teikti, laivai, kurių tiesiogiai (iš variklio) išmetamas CO2 kiekis, apskaičiuotas pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) energijos vartojimo efektyvumo projektinį rodiklį (EVEPR) (13), yra 50 proc. mažesnis už vidutinę pamatinę išmetamo CO2 kiekio vertę, nustatytą sunkiosioms transporto priemonėms (5-LH pogrupis) pagal Reglamento (ES) 2019/1242 11 straipsnį;

iv)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. laivai yra pasiekę energijos vartojimo efektyvumo projektinį rodiklį (EVEPR), kurio vertė yra 10 proc. mažesnė nei nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikytini EVEPR reikalavimai (14), jeigu laivai gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių (15);

(m)  keleiviniai jūrų ir pakrančių vandens transporto laivai, neskirti iškastiniam kurui gabenti, kurie:

i)  tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

ii)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad normaliai hibridinių ir dviejų rūšių degalus naudojančių laivų eksploatacijai jūroje ir uostuose bent 25 proc. energijos būtų suvartojama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos;

iii)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. laivai yra pasiekę energijos vartojimo efektyvumo projektinį rodiklį (EVEPR), kurio vertė yra 10 proc. mažesnė nei nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikytini EVEPR reikalavimai, jeigu laivai gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių (16).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)  antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)  projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)  atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

(d)  informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Kai taikytina, laivuose nėra švino, gyvsidabrio, šešiavalenčio chromo ir kadmio, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/53/EB (17).

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią ekonomikos veiklą gaminamos įkraunamosios baterijos, baterijų blokai ir akumuliatoriai (ir atitinkami jų komponentai), be kita ko, iš perdirbtų žaliavų, kuriuos naudojant transporte, stacionariose ir nuo tinklo nepriklausomose energijos kaupimo priemonėse ir pagal kitokią pramoninę paskirtį gerokai sumažėja išmetamų ŠESD kiekis.

Vykdant šią ekonominę veiklą perdirbamos gyvavimą ciklą baigusios baterijos.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant naujų baterijų, komponentų ir medžiagų gamybos veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)  antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)  projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)  informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

Perdirbimo procesai atitinka sąlygas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB (1) 12 straipsnyje ir tos direktyvos III priedo B dalyje, įskaitant atitinkamų naujausių geriausių prieinamų gamybos būdų taikymą, švino rūgštinėms baterijoms, nikelio ir kadmio baterijoms ir kitoms cheminėms medžiagoms taikomo perdirbimo veiksmingumo pasiekimą. Šiais procesais užtikrinama, kad metalo būtų perdirbama kiek tik techniškai įmanoma nepatiriant pernelyg didelių išlaidų.

Kai taikytina, įrenginiai, kuriuose vykdomi perdirbimo procesai, atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES (2) nustatytus reikalavimus.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Baterijos atitinka taikomas baterijų pateikimo Sąjungos rinkai tvarumo taisykles, įskaitant pavojingųjų medžiagų naudojimo baterijose apribojimus, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (3) ir Direktyvą 2006/66/EB.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant ekonominę veiklą gaminamas vienas ar keli toliau nurodyti energijos vartojimo efektyvumo įrenginiai ir jų pagrindiniai komponentai (1):

(a)  langai, kurių U vertė yra ne didesnė kaip 1,0 W/m2K;

(b)  durys, kurių U vertė yra ne didesnė kaip 1,2 W/m2K;

(c)  išorės sienų sistemos, kurių U vertė yra ne didesnė kaip 0,5 W/m2K;

(d)  stogo dengimo sistemos, kurių U vertė yra ne didesnė kaip 0,3 W/m2K;

(e)  izoliaciniai produktai, kurių lambda vertė yra ne didesnė kaip 0,06 W/m2K;

(f)  buitiniai prietaisai, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 (2) ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius aktus priskiriami prie dviejų aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo klasių;

(g)  šviesos šaltiniai, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius aktus priskiriami prie dviejų aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo klasių;

(h)  patalpų šildymo ir buitinio karšto vandens sistemos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius aktus priskiriamos prie dviejų aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo klasių;

(i)  vėsinimo ir ventiliacijos sistemos, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369 ir pagal tą reglamentą priimtus deleguotuosius aktus priskiriamos prie dviejų aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo klasių;

(j)  apšvietimo sistemoms skirti judesio ir šviesos jutikliai;

(k)  šilumos siurbliai, kurie atitinka šio priedo 4.16 skirsnyje nustatytus techninės analizės kriterijus;

(l)  fasado ir stogo dengimo elementai, turintys saulės šviesos laidumo sistemą arba saulės energijos reguliavimo funkciją, įskaitant elementus, kurie palaiko augmenijos augimą;

(m)  gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams skirtos efektyviai energiją naudojančių pastatų automatizavimo ir valdymo sistemos;

(n)  zoniniai termostatai ir prietaisai, skirti gyvenamųjų pastatų pagrindinėms elektros arba šilumos apkrovoms išmaniai stebėti, ir jutiklių įranga;

(o)  gaminiai, skirti apskaityti šilumą ir kontroliuoti temperatūrą individualiuose būstuose, prijungtuose prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, ir atskiruose butuose, prijungtuose prie centralizuotos visam pastatui šilumą tiekiančios sistemos, taip pat skirti centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms;

(p)  centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumokaičiai ir pastotės, atitinkantys centralizuoto šilumos arba vėsumos skirstymo veiklą, nurodytą šio priedo 4.15 skirsnyje;

(q)  gaminiai, skirti šildymo sistemoms išmaniai stebėti ir reguliuoti, ir jutiklių įranga.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)  antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)  projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)  atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

(d)  informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant šią ekonominę veiklą gaminamos technologijos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kurias taikant per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis sumažėja gerokai daugiau, palyginti su rinkoje esančiomis geriausiomis alternatyviomis technologijomis, produktais arba sprendimais.

Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES (1) arba pagal ISO 14067:2018 (2) arba ISO 14064-1:2018 (3) standartą.

Nustatytą išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimą per visą gyvavimo ciklą tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant veiklą įvertinama, ar yra, ir, kai įmanoma, taikomi metodai, kuriais remiamas:

(a)  antrinių žaliavų ir naudotų komponentų naudojimas ir pakartotinis naudojimas gaminiuose;

(b)  projektavimas, kuriuo užtikrinama, kad gaminiai būtų labai patvarūs, perdirbami, lengvai išardomi ir pritaikomi;

(c)  atliekų tvarkymas, pagal kurį gamybos procese pirmenybė teikiama perdirbimui, o ne šalinimui;

(d)  informavimas apie susirūpinimą keliančias medžiagas ir jų atsekamumas visą pagaminto produkto gyvavimo ciklą.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama viena iš šių medžiagų:

(a)  pilkasis cemento klinkeris, kai jį gaminant išmetamas savitasis išmetamas ŠESD kiekis (1) yra mažesnis nei 0,722 (2) tCO2 vienai pilkojo cemento klinkerio tonai;

(b)  cementas, pagamintas iš pilkojo klinkerio, arba alternatyvus hidraulinis rišiklis, kai savitasis ŠESD kiekis (3), išmetamas gaminant klinkerį ir cementą arba alternatyvų rišiklį, yra mažesnis nei 0,469 (4) tCO2e vienai pagaminto cemento arba alternatyvaus rišiklio tonai.

Jei vykdant gamybos procesą CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant cemento, kalkių ir magnio oksido gamybos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas (5).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra (6).

Cemento gamybai, kurioje pavojingosios atliekos naudojamos kaip alternatyvus kuras, taikomos saugaus atliekų tvarkymo užtikrinimo priemonės.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama viena iš šių medžiagų:

(a)  pirminis aliuminis, kai ekonominė veikla atitinka du iš toliau nurodytų kriterijų iki 2025 m. ir visus toliau nurodytus kriterijus (1) po 2025 m.:

i)  išmetamas ŠESD kiekis (2) neviršija 1,484 (3) tCO2e vienai pagaminto aliuminio tonai (4):

ii)  netiesioginio ŠESD išmetimo vidutinis taršos anglies dioksidu intensyvumas (5) neviršija 100g CO2e/kWh;

iii)  vykstant gamybos procesui suvartojamos elektros energijos kiekis neviršija 15,5 MWh/t Al;

(b)  antrinis aliuminis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant spalvotųjų metalų pramonės šakų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas (6). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminamas vienas iš šių dalykų:

(a)  geležis ir plienas, kai išmetamas ŠESD kiekis (1), iš jo atėmus išmetamųjų teršalų kiekį, priskiriamą išmetamųjų dujų gamybai pagal Reglamento (ES) 2019/331 VII priedo 10.1.5 punkto a papunktį, neviršija šių skirtingiems gamybos proceso etapams taikomų verčių:

i)  išlydytas metalas = 1,331 (2) tCO2e/t produkto;

ii)  sukepintoji rūda = 0,163 (3) tCO2e/t produkto;

iii)  koksas (išskyrus lignito koksą) = 0,144 (4) tCO2e/t produkto;

iv)  ketaus liejinys = 0,299 (5) tCO2e/t produkto;

v)  elektrinio lanko krosnies (ELK) gausiai legiruotas plienas = 0,266 (6) tCO2e/t produkto;

vi)  elektrinio lanko krosnies (ELK) nelegiruotasis plienas = 0,209 (7) tCO2e/t produkto;

(b)  plienas elektrinio lanko krosnyse (ELK), kuriose gaminamas ELK nelegiruotasis plienas arba ELK gausiai legiruotas plienas, kaip apibrėžta Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/331, kai plieno laužo sąnaudos, palyginti su produkto išeiga, nėra mažesnės nei:

i)  70 proc. gausiai legiruoto plieno gamybos atveju;

ii)  90 proc. nelegiruotojo plieno gamybos atveju.

Jei vykdant gamybos procesą CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl geležies ir plieno gamybos (8).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka reikalavimą, kad per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas vandenilio atveju būtų 73,4 proc. [t. y. viso gyvavimo ciklo išmetimas būtų mažesnis kaip 3 tCO2e/tH2], o vandenilinių sintetinių degalų atveju – 70 proc., palyginti su lyginamąja 94g CO2e/MJ iškastinio kuro verte, pagal analogiją su Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 2 dalyje ir V priede nurodytu metodu.

Per gyvavimo ciklą sumažėjęs išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 28 straipsnio 5 dalyje nurodytą metodiką arba pagal ISO 14067:2018 (1) arba ISO 14064-1:2018 (2) standartą.

Nustatytas per gyvavimo ciklą išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas tikrinamas, kai taikoma, pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnį arba jį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Jei vykdant gamybos procesą CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)  geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl chloro ir šarmų gamybos (3) ir geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (4);

(b)  išvadas dėl naftos ir dujų perdirbimo geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) (5).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykstant suodžių gamybos procesui išmetamas ŠESD kiekis (1) yra mažesnis nei 1,141 (2) t CO2e vienai produkto tonai.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)  geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (GPGB informacinis dokumentas), skirtą kietų ir kt. neorganinių medžiagų gamybos dideliais kiekiais pramonei (3);

(b)  geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (4).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykstant natrio karbonato gamybos procesui išmetamas ŠESD kiekis (1) yra mažesnis nei 0,789 (2) t CO2e vienai produkto tonai.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)  geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (GPGB informacinis dokumentas), skirtą kietų ir kt. neorganinių medžiagų gamybos dideliais kiekiais pramonei (3);

(b)  geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (4).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Elektros energijos suvartojimas elektrolizės ir chloro apdorojimo tikslais yra ne didesnis kaip 2,45 MWh vienai chloro tonai.

Gaminant chloro gamybai naudojamą elektros energiją per visą gyvavimo ciklą išmetamas vidutinis ŠESD kiekis yra ne didesnis kaip 100 g CO2e/kWh.

Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (1) arba ISO 14064-1:2018 (2) standartą.

Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)  geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl chloro ir šarmų gamybos (3);

(b)  geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (4).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Per pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybos procesus išmetamas ŠESD kiekis (1) yra mažesnis nei:

(a)  dideliais kiekiais gaminamų cheminių medžiagų atveju: 0,693 (2) tCO2e/t DVChM;

(b)  aromatinių angliavandenilių atveju: 0,0072 (3) tCO2e sudėtinės svertinės išeigos vertės;

(c)  vinilchlorido atveju: 0,171 (4) tCO2e/t vinilchlorido;

(d)  stireno atveju: 0,419 (5) tCO2e/t stireno;

(e)  etileno oksido arba etileno glikolių atveju: 0,314 (6) tCO2e/t etileno oksido arba etileno glikolio;

(f)  adipo rūgšties atveju: 0,32 (7) tCO2e/t adipo rūgšties.

Jei į taikymo sritį patenkančios organinės cheminės medžiagos visiškai arba iš dalies gaminamos iš atsinaujinančiųjų žaliavų, su tokiomis visiškai arba iš dalies iš atsinaujinančiųjų žaliavų pagamintomis cheminėmis medžiagomis siejamas per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei iš iškastinio kuro žaliavų pagamintų lygiaverčių cheminių medžiagų.

Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (8) arba ISO 14064-1:2018 (9) standartą.

Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Vykdant pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybos veiklą naudojama biomasė iš žemės ūkio išteklių atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus. Vykdant pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybos veiklą naudojama miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)  geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl organinių cheminių medžiagų gamybos dideliais kiekiais (10);

(b)  geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (11).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  amoniakas yra pagamintas iš vandenilio, atitinkančio šio priedo 3.10 skirsnyje (Vandenilio gamyba) nurodytus techninės analizės kriterijus;

(b)  amoniakas atgaunamas iš nuotekų.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)  dideliais kiekiais gaminamų neorganinių medžiagų – amoniako, rūgščių ir trąšų – geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (1);

(b)  geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (2).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Gaminant azoto rūgštį išmetamas ŠESD kiekis (1) yra mažesnis nei 0,038 (2) t CO2e vienai azoto rūgšties tonai.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)  dideliais kiekiais gaminamų neorganinių medžiagų – amoniako, rūgščių ir trąšų – geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniame dokumente (3);

(b)  geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (4).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  pirminis plastikas gaminamas vien tik mechaniškai perdirbant plastiko atliekas;

(b)  kai mechaninis perdirbimas nėra techniškai įmanomas ar ekonomiškai perspektyvus, pirminis plastikas gaminamas vien tik chemiškai perdirbant plastiko atliekas, o per pagaminto plastiko gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis, atskaičiavus visą naudą iš pagaminto kuro, yra mažesnis už ŠESD kiekį, išmetamą per lygiaverčio pirminio plastiko, pagaminto iš iškastinio kuro žaliavų, gyvavimo ciklą. Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (1) arba ISO 14064-1:2018 (2) standartą. Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

(c)  plastikas, visiškai arba iš dalies pagamintas iš atsinaujinančiųjų žaliavų (3) ir per visą jo gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei ŠESD kiekis, kuris per visą gyvavimo ciklą išmetamas gaminant lygiavertį pirminį plastiką iš iškastinio kuro žaliavų. Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 arba ISO 14064-1:2018 standartą. Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Vykdant pirminių plastikų gamybos veiklą naudojama biomasė iš žemės ūkio išteklių atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus. Vykdant pirminių plastikų gamybos veiklą naudojama miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant:

(a)  geriausių prieinamų gamybos būdų informacinį dokumentą (GPGB informacinis dokumentas), skirtą polimerų gamybai (4);

(b)  geriausių prieinamų gamybos būdų GPGB išvadas dėl bendro nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo ir (arba) tvarkymo sistemų chemijos pramonėje (5).

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama elektra naudojant fotovoltinės saulės energijos technologiją.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama elektra naudojant saulės energijos koncentravimo technologiją.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama elektra iš vėjo energijos.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Jūros vėjo elektrinės statybos atveju veikla netrukdo pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (1), pagal kurią reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias su tos direktyvos I priede nustatytu 11 deskriptoriumi (triukšmas/energija) susijusiam poveikiui arba tas poveikis būtų sušvelnintas, laikantis Komisijos sprendime (ES) 2017/848 (2) nustatytų tam deskriptoriui taikomų atitinkamų kriterijų ir metodologinių standartų.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus (3).

Jūros vėjo elektrinės atveju veikla netrukdo pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, pagal kurią reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias su tos direktyvos I priede nustatytais deskriptoriais Nr. 1 (biologinė įvairovė) ir Nr. 6 (jūros dugno vientisumas) susijusiam poveikiui arba tas poveikis būtų sušvelnintas, laikantis Sprendime (ES) 2017/848 nustatytų tam deskriptoriui taikomų atitinkamų kriterijų ir metodologinių standartų.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama elektra iš vandenynų energijos.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla netrukdo pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, pagal kurią reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias su tos direktyvos I priede nustatytu 11 deskriptoriumi (triukšmas/energija) susijusiam poveikiui arba tas poveikis būtų sušvelnintas, laikantis Sprendime (ES) 2017/848 nustatytų tam deskriptoriui taikomų atitinkamų kriterijų ir metodologinių standartų.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nuo užsiteršimo apsaugančių (neapaugančiųjų) dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 (1), kuriuo Sąjungos teisėje įgyvendinama 2001 m. spalio 5 d. priimta Tarptautinė konvencija dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Veikla netrukdo pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta direktyvoje 2008/56/EB, pagal kurią reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kas būtų užkirstas kelias su tos direktyvos I priede nustatytu 1 deskriptoriumi (biologinė įvairovė) susijusiam poveikiui arba tas poveikis būtų sušvelnintas, laikantis Sprendime (ES) 2017/848 nustatytų tiems deskriptoriams taikomų atitinkamų kriterijų ir metodologinių standartų.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  elektros gamybos įrenginys yra natūraliojo nuotėkio elektrinė, neturinti dirbtinio rezervuaro;

(b)  elektros energijos gamybos įrenginio galios tankis yra didesnis nei 5 W/m2;

(c)  ŠESD kiekis, per visą gyvavimo ciklą išmetamas gaminant elektros energiją iš hidroenergijos, yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh. Per visą gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (1), ISO 14064-1:2018 (2) standartą arba naudojantis G-res priemone (3). Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

1.  Veikla atitinka Direktyvos 2000/60/EB nuostatas, visų pirma tos direktyvos 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2.  Esamų hidroelektrinių eksploatavimo, įskaitant atnaujinimo veiklą, kuria siekiama padidinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos arba energijos kaupimo potencialą, atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

2.1.  pagal Direktyvą 2000/60/EB, visų pirma tos direktyvos 4 ir 11 straipsnius, siekiant sumažinti neigiamą poveikį vandeniui, taip pat saugomoms buveinėms ir nuo vandens tiesiogiai priklausančioms rūšims, įgyvendintos visos techniškai įmanomos ir ekologiniu atžvilgiu svarbios poveikio švelninimo priemonės;

2.2.  atitinkamais atvejais, priklausomai nuo natūraliai paveiktuose vandens telkiniuose esančių ekosistemų, priemonės apima:

(a)  priemones, kuriomis užtikrinama žuvų migracija pasroviui ir prieš srovę (pvz., žuvims nekenkiančios turbinos, žuvų nukreipimo konstrukcijos, šiuolaikinės visiškai funkcionalios žuvų pralaidos, priemonės, kurias taikant žuvų migracijos arba neršto laikotarpiu sustabdomas turbinų naudojimas ir vandens išleidimas arba sumažinamas jų mastas);

(b)  priemones, kuriomis užtikrinamas minimalus ekologinis srautas (įskaitant greitų trumpalaikių srauto svyravimų arba operacijų hidroelektrinės pikinės apkrovos metu mažinimą) ir nuosėdų srautas;

(c)  buveinių apsaugos arba gerinimo priemones;

2.3.  Šių priemonių veiksmingumo stebėsena siejama su leidimo, kuriame nustatomos sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą paveikto vandens telkinio būklę arba potencialą, išdavimu;

3.  Naujų hidroelektrinių statybos atveju veikla atitinka šiuos kriterijus:

3.1.  pagal Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnį, visų pirma jo 7 dalį, prieš pradedant statybą atliekamas projekto poveikio vertinimas, kuriuo siekiama įvertinti visą jo galimą poveikį tame pačiame upės baseino rajone esančių vandens telkinių būklei ir galimą poveikį saugomoms buveinėms bei tiesiogiai nuo vandens priklausančioms rūšims, atsižvelgiant į konkrečius migracijos koridorius, laisvai tekančias upes ar ekosistemas arti netrikdomų gamtinių sąlygų.

Vertinimas grindžiamas naujausiais, išsamiais ir tiksliais duomenimis, įskaitant stebėsenos duomenis, susijusius su biologinės kokybės elementais, kurie yra ypač jautrūs hidromorfologiniams pokyčiams, ir numatoma vandens telkinio būkle dėl naujos veiklos, palyginti su dabartine.

Visų pirma įvertinamas šio naujo projekto ir kitos upės baseino rajone esančios arba planuojamos infrastruktūros sudėtinis poveikis;

3.2.  Remiantis tuo poveikio vertinimu nustatyta, kad elektrinės projektas parengtas taip, kad jos techninė koncepcija, vietos parinkimu ir poveikio švelninimo priemonėmis užtikrinta elektrinės atitiktis vienam iš šių reikalavimų:

(a)  elektrinė nei pablogina su ja susijusio vandens telkinio geros būklės arba potencialo, nei trukdo pasiekti jo gerą būklę arba potencialą;

(b)  jei kyla rizika, kad elektrinė gali pabloginti konkretaus su ja susijusio vandens telkinio gerą būklę arba potencialą arba sutrukdyti pasiekti jo gerą būklę arba potencialą, toks pablogėjimas nėra reikšmingas ir yra pagrįstas išsamia sąnaudų ir naudos analize, įrodančia abu iš toliau nurodytų dalykų:

i)  tai, kad yra svarbių viešojo intereso priežasčių arba tai, kad nauda, kurią tikimasi gauti iš planuojamos hidroelektrinės, yra didesnė už žalą, kurią patiria aplinka ir visuomenė dėl prastėjančios vandens telkinio būklės;

ii)  tai, kad dėl techninių galimybių ar neproporcingų išlaidų svarbaus viešojo intereso arba naudos, kurią tikimasi gauti iš elektrinės, negalima užtikrinti alternatyviomis priemonėmis, kurios padėtų pasiekti geresnį aplinkosauginį rezultatą (pvz., esamų hidroelektrinių atnaujinimas ar upės tęstinumo netrikdančių technologijų naudojimas);

3.3.  siekiant sumažinti neigiamą poveikį vandens telkiniui, taip pat saugomoms buveinėms ir nuo vandens tiesiogiai priklausančioms rūšims, įgyvendintos visos techniškai įmanomos ir ekologiniu požiūriu tinkamos poveikio švelninimo priemonės.

Atitinkamais atvejais, priklausomai nuo natūraliai paveiktuose vandens telkiniuose esančių ekosistemų, poveikio švelninimo priemonės apima:

(a)  priemones, kuriomis užtikrinama žuvų migracija pasroviui ir prieš srovę (pvz., žuvims nekenkiančios turbinos, žuvų nukreipimo konstrukcijos, šiuolaikinės visiškai funkcionalios žuvų pralaidos, priemonės, kurias taikant žuvų migracijos arba neršto laikotarpiu sustabdomas turbinų naudojimas ir vandens išleidimas arba sumažinamas jų mastas);

(b)  priemones, kuriomis užtikrinamas minimalus ekologinis srautas (įskaitant greitų trumpalaikių srauto svyravimų arba operacijų hidroelektrinės pikinės apkrovos metu mažinimą) ir nuosėdų srautas;

(c)  buveinių apsaugos arba gerinimo priemones;

Šių priemonių veiksmingumo stebėsena siejama su leidimo, kuriame nustatomos sąlygos, kuriomis siekiama užtikrinti gerą paveikto vandens telkinio būklę arba potencialą, išdavimu;

3.4.  įrenginys nėra nuolatinė kliūtis pasiekti kurio nors tame pačiame upės baseino rajone esančio vandens telkinio gerą būklę ir (arba) potencialą;

3.5.  be pirmiau nurodytų poveikio švelninimo priemonių, kai tinkama, taip pat įgyvendinamos kompensacinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad dėl projekto tame pačiame upės baseino rajone esantys vandens telkiniai nebūtų dar labiau suskaidyti. Tai pasiekiama atkuriant tęstinumą tame pačiame upės baseino rajone taip, kad būtų kompensuotas tęstinumo sutrikimas, kurį gali sukelti planuojama hidroelektrinė. Kompensavimas pradedamas prieš įgyvendinant projektą.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus (4).

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Gaminant elektros energiją iš geoterminės energijos per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh. Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 arba ISO 14064- 1:2018 standartą. Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Didelės entalpijos geoterminės energijos sistemų eksploatacijos atveju įdiegtos taršos mažinimo sistemos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio lygį ir taip užtikrinti, kad nebūtų trukdoma pasiekti ribines oro kokybės vertes, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/107/EB (1) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/50/EB (2).

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  ŠESD kiekis, per gyvavimo ciklą išmetamas vykstant elektros energijos gamybos, kuriai naudojamas atsinaujinantysis dujinis ir skystasis kuras, procesui, yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, jei jų turima, pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (1) arba ISO 14064-1:2018 (2) standartą.

Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

2.  Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša (įskaitant anglies dioksido surinkimą arba dekarbonizuoto kuro naudojimą), ta taršos mažinimo veikla, kai taikoma, atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamame šio priedo skirsnyje.

Jei gaminant elektros energiją CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

3.  Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų išmetimui, pvz., metano nuotėkiui, stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

(b)  eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmesto metano kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

4.  Jei vykdant veiklą atsinaujinančiųjų išteklių dujinis arba skystasis kuras derinamas su biodujomis arba skystaisiais bioproduktais, biodujų arba skystųjų bioproduktų gamybai naudojama žemės ūkio išteklių biomasė atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus, o miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių (3). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2193 (4) II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Vykdant veiklą naudojama biomasė iš žemės ūkio išteklių atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus. Vykdant veiklą naudojama miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

2.  Naudojant biomasę išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažinimas bent 80 proc., palyginti su Direktyvos (ES) 2018/2001 VI priede nustatyta išmetamo ŠESD kiekio mažinimo metodika ir santykine lyginamąja iškastinio kuro verte.

3.  Jei įrenginiai grindžiami organinių medžiagų anaerobiniu skaidymu, degazuotojo substrato gamyba vyksta laikantis atitinkamai šio priedo 5.6 skirsnio kriterijų ir 5.7 skirsnio 1 ir 2 kriterijų.

4.  1 ir 2 punktai netaikomi elektros energijos gamybos įrenginiams, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra mažesnė kaip 2 MW ir kuriuose naudojamas dujinis biomasės kuras.

5.  Elektros energijos gamybos įrenginių, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra 50–100 MW, atveju vykdant veiklą taikoma didelio naudingumo kogeneracijos technologija arba, tik elektros energijos gamybos įrenginių atveju, veikla atitinka energijos vartojimo efektyvumo lygį, siejamą su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nurodytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių (1).

6.  Elektros energijos gamybos įrenginių, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra didesnė kaip 100 MW, atveju veikla atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų:

(a)  pasiektas ne mažesnis kaip 36 proc. elektrinio naudingumo rodiklis;

(b)  taikoma labai efektyvi kogeneracijos (bendros šilumos ir elektros energijos gamybos) technologija, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES (2);

(c)  taikoma anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija. Jei gaminant energiją CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Įrenginių, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES (3), išmetamų teršalų kiekis neviršija lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių (4). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Jei įrenginiai yra zonose arba zonų dalyse, kurios neatitinka Direktyvoje 2008/50/EB nustatytų oro kokybės ribinių verčių, taikomos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio lygį, atsižvelgiant į keitimosi informacija rezultatus (5), kuriuos Komisija skelbia pagal Direktyvos (ES) 2015/2193 6 straipsnio 9 ir 10 dalis.

Anaerobinio organinių medžiagų skaidymo atveju, kai pagamintas degazuotasis substratas naudojamas kaip trąša arba dirvožemį gerinanti medžiaga tiesiogiai arba po kompostavimo ar bet kokio kitokio apdorojimo, jis atitinka tręšiamųjų medžiagų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2019/1009 II priedo 4 ir 5 sudedamųjų medžiagų kategorijose (SMK), arba nacionalinėse taisyklėse dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Anaerobinio skaidymo įrenginiuose, kuriuose per dieną apdorojama daugiau kaip 100 tonų medžiagos, į orą ir vandenį išmetamų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl atliekų apdorojimo (6). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

1.  perdavimo ir skirstymo infrastruktūra arba įranga yra elektros energijos sistemoje, kuri atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

(a)  sistema yra sujungta Europos sistema, t. y. sujungtos valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės kontrolės sritys, ir jai pavaldžios sistemos;

(b)  daugiau kaip 67 proc. naujai prijungtų gamybos pajėgumų sistemoje išmetamas CO2 kiekis, išmatuotas per nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį pagal elektros energijos gamybos kriterijus taikant gyvavimo ciklo metodą, nesiekia 100 g CO2e/kWh gamybos ribinės vertės;

(c)  vidutinis sistemos tinklo taršos koeficientas, apskaičiuojamas bendrą metinį prie sistemos prijungtų elektros energijos gamybos įrenginių išmetamą teršalų kiekį padalijus iš bendros metinės grynosios elektros energijos gamybos toje sistemoje, yra mažesnis už 100 g CO2e/kWh ribinę vertę, išmatuotą per nepertraukiamą penkerių metų laikotarpį pagal elektros energijos gamybos kriterijus taikant gyvavimo ciklo metodą;

Infrastruktūra, skirta tam, kad būtų sukurta tiesioginė jungtis arba išplėsta esama tiesioginė jungtis tarp pastotės arba tinklo ir elektrinės, kurioje per visą gyvavimo ciklą išmetama daugiau CO2 nei 100 g CO2e/kWh, reikalavimų neatitinka.

Matavimo infrastruktūros, kuri neatitinka Direktyvos (ES) 2019/944 20 straipsnyje nustatytų pažangiųjų matavimo sistemų reikalavimų, įrengimas reikalavimų neatitinka.

2.  Veikla yra viena iš šių:

(a)  mažai anglies dioksido išskiriančios elektros energijos gamybos, neviršijančios 100 g CO2e/kWh ribinės vertės, matuojant pagal gyvavimo ciklo metodą, tiesioginės jungties su pastote arba tinklu statyba ir eksploatavimas arba esamos tiesioginės jungties išplėtimas;

(b)  elektrinių transporto priemonių įkrovimo stotelių ir transporto elektrifikavimui skirtos elektros tiekimo infrastruktūros statyba ir eksploatavimas, jei veikla atitinka šio priedo skirsnyje „Transportas“ nustatytus techninės analizės kriterijus;

(c)  perdavimo ir skirstymo transformatorių, kurie atitinka Komisijos reglamento (ES) Nr. 548/2014 (1) I priede nustatytus 2 pakopos reikalavimus (2021 m. liepos 1 d.), ir vidutinės galios transformatorių, kurių didžiausia įtampa neviršija 36 kV ir kurie atitinka standarte EN 50588-1 (2) nustatytus AAA0 lygio reikalavimus dėl nuostolių be apkrovos, įrengimas;

(d)  įrangos ir infrastruktūros statyba ir (arba) įrengimas ir eksploatavimas, kai pagrindinis tikslas yra didinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą arba naudojimą;

(e)  įrangos įrengimas siekiant padidinti elektros energijos sistemos valdymo ir stebėjimo galimybes ir sudaryti sąlygas plėtoti ir integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įskaitant:

(i)  jutiklius ir matavimo priemones (įskaitant meteorologinius jutiklius, skirtus atsinaujinančios produkcijos prognozavimui);

(ii)  ryšių ir valdymo įrangą (įskaitant pažangiąją programinę įrangą ir valdymo patalpas, pastočių ar maitinimo įrenginių automatizavimą ir įtampos reguliavimo pajėgumus, kad būtų galima prisitaikyti prie labiau decentralizuotų atsinaujinančiosios energijos šaltinių);

(f)  įrangos, įskaitant, pvz., ateities pažangiąsias matavimo sistemas arba sistemas, pakeičiančias pažangiąsias matavimo sistemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 (3) 19 straipsnio 6 dalį, kurios atitinka Direktyvos (ES) 2019/944 20 straipsnio reikalavimus, geba nuotoliniu būdu perduoti informaciją apie vartojimą vartotojams, įskaitant klientų duomenų centrus, bet jomis neapsiribojant, įrengimas;

(g)  įrangos, suteikiančios vartotojams galimybę keistis atsinaujinančiųjų išteklių elektros energija, statyba arba įrengimas;

(h)  perdavimo sistemų jungiamosios linijos statyba ir eksploatavimas, jei viena iš sistemų atitinka reikalavimus;

šiame skirsnyje taikomos šios specifikacijos:

(a)  nenutrūkstamas penkerių metų laikotarpis, taikomas nustatant, ar laikomasi ribinių verčių, yra pagrįstas istoriniais penkerių iš eilės einančių metų duomenimis, įskaitant tuos metus, kurių turimi naujausi duomenys;

(b)  sistema – perdavimo arba skirstomojo tinklo galios valdymo vieta, kurioje įrengta infrastruktūra arba įranga;

(c)  perdavimo sistemos gali apimti gamybos pajėgumus, prijungtus prie subordinuotųjų skirstymo sistemų;

(d)  skirstymo sistemos, pajungtos (subordinuotos) perdavimo sistemai, kuri laikoma pasiekusia visiško priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo trajektoriją, taip pat gali būti laikomos esančiomis visiško priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo trajektorijoje;

(e)  nustatant atitiktį reikalavimams galima svarstyti galimybę taikyti sistemą, apimančią kelis tarpusavyje sujungtus valdymo rajonus, kurie tarpusavyje aktyviai keičiasi energija; tokiu atveju taikomas svertinis vidutinis visų įtrauktų valdymo rajonų taršos koeficientas, o atskiros toje sistemoje esančios subordinuotosios perdavimo ar skirstymo sistemos atitiktį reikalavimams neprivaloma atskirai įrodyti;

(f)  anksčiau reikalavimus atitikusi sistema gali reikalavimų nebeatitikti. Jei sistema nebeatitinka reikalavimų, nuo to momento jokia nauja perdavimo ir skirstymo veikla neatitinka reikalavimų tol, kol sistema vėl atitiks ribines vertes (išskyrus tas veiklos rūšis, kurios visada atitinka reikalavimus, žr. pirmiau). Veikla subordinuotosiose sistemose vis tiek gali atitikti reikalavimus, jei tos subordinuotosios sistemos atitinka šio skirsnio kriterijus;

(g)  tiesioginės jungties su elektrinėmis sukūrimas arba esamos tiesioginės jungties išplėtimas apima infrastruktūrą, kuri yra būtina susijusiai elektros energijai iš elektros energijos gamybos objekto tiekti į pastotę ar tinklą.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Antžeminės aukštos įtampos linijos:

(a)  statybvietėse vykdomai veiklai taikomi TFK bendrųjų aplinkos, sveikatos ir saugos gairių principai (4);

(b)  veikla atitinka taikomas normas ir taisykles, kuriomis siekiama apriboti elektromagnetinės spinduliuotės poveikį žmonių sveikatai, įskaitant Sąjungoje vykdomai veiklai taikomą Tarybos rekomendaciją dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 Ghz) poveikio žmonėms apribojimo (5) ir trečiosiose šalyse vykdomai veiklai taikomas 1998 m. Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gaires (6).

Vykdant veiklą polichlorintieji bifenilai (PCB) nenaudojami.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus (7).

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Ši veikla – tai elektros energijos kaupimo sistemos, įskaitant hidroakumuliacinę sistemą, statyba ir eksploatavimas.

Jei veikla apima cheminį energijos kaupimą, kaupimo terpė (pvz., vandenilis arba amoniakas) atitinka atitinkamo produkto gamybai taikomus kriterijus, nurodytus šio priedo 3.7–3.17 skirsniuose. Kai elektrai kaupti naudojamas vandenilis, atitinkantis šio priedo 3.10 skirsnyje nurodytus techninės analizės kriterijus, pakartotinis vandenilio elektrizavimas taip pat laikomas šios veiklos dalimi.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Tuo atveju, kai hidroakumuliacinė kaupimo sistema nėra sujungta su vandens telkiniu (upe), veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Tuo atveju, kai hidroakumuliacinė kaupimo sistema yra sujungta su vandens telkiniu (upe), veikla atitinka 4.5 skirsnyje („Elektros gamyba iš hidroenergijos“) nurodytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar nedaroma reikšminga žala tausiam vandens ir jūrų išteklių naudojimui ir apsaugai.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla apima šiluminės energijos kaupimą, įskaitant požeminį šiluminės energijos kaupimą arba šiluminės energijos kaupimą vandeningajame sluoksnyje.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Šiluminės energijos kaupimo vandeningajame sluoksnyje atveju veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis naudojimas, atnaujinimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla yra viena iš šių:

(a)  vandenilio kaupyklų statyba;

(b)  esamų požeminių dujų saugyklų pavertimas vandeniliui laikyti skirtomis kaupyklomis;

(c)  vandenilio kaupyklų statyba ir eksploatavimas, jei kaupykloje laikomas vandenilis atitinka šio reglamento I priedo 3.10 skirsnyje nustatytus kriterijus, taikomus vandenilio gamybai.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis naudojimas, atnaujinimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Tuo atveju, kai laikoma daugiau kaip penkios tonos, veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/18/ES (1).

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Vykdant naudoti transporte skirtų biodujų ir biodegalų gamybą ir skystųjų bioproduktų gamybą naudojama biomasė iš žemės ūkio išteklių atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus. Vykdant naudoti transporte skirtų biodujų ir biodegalų gamybą ir skystųjų bioproduktų gamybą naudojama miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Gaminant biodegalus, skirtus naudoti transporte, ir skystuosius bioproduktus maistinės ir pašarinės kultūros nenaudojamos.

2.  Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas gaminant transporto sektoriuje naudoti skirtus biodegalus ir biodujas, taip pat skystuosius bioproduktus yra bent 65 proc., palyginti su Direktyvos (ES) 2018/2001 V priede nustatyta išmetamo ŠESD kiekio mažinimo metodika ir santykine lyginamąja iškastinio kuro verte.

3.  Kai biodujų gamyba grindžiama organinių medžiagų anaerobiniu skaidymu, degazuotojo substrato gamyba atitinka šio priedo 5.6 skirsnio kriterijus ir 5.7 skirsnio 1 bei 2 kriterijus, jei taikoma.

4.  Saugojimo po žeme tikslais surenkamas CO2, kuris kitaip būtų išmestas vykstant gamybos procesui, vežamas ir saugomas po žeme pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Biodujų gamybos atveju degazuotojo substrato saugykla uždengiama dujoms nepralaidžia dangčiu.

Anaerobinio skaidymo įrenginiuose, kuriuose per dieną apdorojama daugiau kaip 100 tonų medžiagos, į orą ir vandenį išmetamų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl atliekų apdorojimo (1). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Anaerobinio organinių medžiagų skaidymo atveju, kai pagamintas degazuotasis substratas naudojamas kaip trąša arba dirvožemį gerinanti medžiaga tiesiogiai arba po kompostavimo ar bet kokio kitokio apdorojimo, jis atitinka tręšiamųjų medžiagų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2019/1009 II priedo 4 ir 5 sudedamųjų medžiagų kategorijose (SMK), taikomose degazuotajam substratui, arba atitinkamai 3 SMK, taikomoje kompostui, arba nacionalinėse taisyklėse dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Tai yra viena iš šių veiklos rūšių:

(a)  vandenilio ar kitų mažo anglies dioksido pėdsako dujų transportavimui skirtų perdavimo ir skirstymo tinklų statyba arba eksploatavimas;

(b)  esamų gamtinių dujų tinklų ir (arba) jų paskirties keitimas į 100 proc. vandenilio tinklus;

(c)  dujų perdavimo ir skirstymo tinklų modifikavimas, kai pagrindinis tikslas yra integruoti vandenilį ir kitas mažo anglies dioksido pėdsako dujas, įskaitant bet kokią dujų perdavimo ar skirstymo tinklo veiklą, kuri suteikia galimybę tinklui padidinti vandenilio arba kitų mažo anglies dioksido pėdsako dujų derinį dujų sistemoje.

2.  Ši veikla apima esamų dujotiekių ir kitų tinklo elementų nuotėkio aptikimą ir remontą, siekiant sumažinti metano nuotėkį.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Ventiliatoriai, kompresoriai, siurbliai ir kita naudojama įranga, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB (1), atitinkamais atvejais atitinka energijos vartojimo efektyvumo etiketės aukščiausios klasės reikalavimus ir toje direktyvoje nustatytas įgyvendinimo taisykles ir yra laikoma geriausia turima technologija.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  vamzdynų ir susijusios šilumos ir vėsumos paskirstymo infrastruktūros statybai ir eksploatavimui skirta sistema atitinka Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte pateiktą efektyvių centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemų apibrėžtį;

(b)  siekiant atnaujinti vamzdynus ir susijusią šilumos ir vėsumos paskirstymo infrastruktūrą, investicijos, dėl kurių sistema atitiktų Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 41 punkte pateiktą efektyvaus centralizuoto šilumos ar vėsumos tiekimo apibrėžtį, pradedamos per trejus metus, remiantis sutartiniu įsipareigojimu arba lygiaverčiu reikalavimu, jei operatoriai yra atsakingi ir už elektros energijos gamybą, ir tinklą;

(c)  ši veikla – tai:

i)  žemesnės temperatūros režimų pakeitimas;

ii)  pažangios bandomosios sistemos (kontrolės ir energijos valdymo sistemos, daiktų internetas).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Ventiliatoriai, kompresoriai, siurbliai ir kita naudojama įranga, kuriai taikoma Direktyva 2009/125/EB, atitinkamais atvejais atitinka energijos vartojimo efektyvumo etiketės aukščiausios klasės reikalavimus, kitais atžvilgiais atitinka toje direktyvoje nustatytas įgyvendinimo taisykles ir yra laikoma geriausia turima technologija.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Elektrinių šilumos tinklų įrengimas ir eksploatavimas atitinka šiuos abu kriterijus:

(a)  aušalo slenkstis: visuotinio atšilimo potencialas neviršija 675;

(b)  laikomasi pagal Direktyvą 2009/125/EB priimtuose įgyvendinimo reglamentuose (1) nustatytų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

Parengtas atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis naudojimas, atnaujinimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Šilumos siurblių „oras–oras“, kurių nominalioji galia yra 12 kW arba mažesnė, patalpų ir lauko garso galios lygiai yra mažesni už Komisijos reglamente (ES) Nr. 206/2012 (2) nustatytą ribinę vertę.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Šią veiklą sudaro elektros energijos ir šilumos arba vėsumos kogeneracija (1) naudojant saulės energiją.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

ŠESD kiekis, per gyvavimo ciklą išmetamas bendrai gaminant šilumą arba vėsumą ir elektros energiją (1) iš geoterminės energijos, yra mažesnis nei 100 g CO2e vienai bendrai pagamintos energijos kilovatvalandei.

Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, jei jų turima, pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 arba ISO 14064- 1:2018 standartą.

Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Didelės entalpijos geoterminės energijos sistemų eksploatacijos atveju įdiegtos taršos mažinimo sistemos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio lygį ir taip užtikrinti, kad nebūtų trukdoma pasiekti ribines oro kokybės vertes, nustatytas Direktyvose 2004/107/EB ir 2008/50/EB.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  ŠESD kiekis, per gyvavimo ciklą išmetamas bendrai gaminant šilumą arba vėsumą ir elektros energiją (1) iš atsinaujinančiųjų išteklių dujinio ir skystojo kuro yra mažesnis nei 100 g CO2e vienai bendrai pagamintos energijos kilovatvalandei.

Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, jei jų turima, pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (2) arba ISO 14064-1:2018 (3) standartą.

Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

2.  Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša (įskaitant anglies dioksido surinkimą arba dekarbonizuoto kuro naudojimą), ta taršos mažinimo veikla, kai taikoma, atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamame šio priedo skirsnyje.

Jei vykdant kogeneracijos procesą CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

3.  Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų išmetimui, pvz., metano nuotėkiui, stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

(b)  eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmesto metano kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

4.  Jei vykdant veiklą atsinaujinančiųjų išteklių dujinis arba skystasis kuras derinamas su biodujomis arba skystaisiais bioproduktais, biodujų arba skystųjų bioproduktų gamybai naudojama žemės ūkio išteklių biomasė atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus, o miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių (4). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Vykdant veiklą naudojama biomasė iš žemės ūkio išteklių atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus. Vykdant veiklą naudojama miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

2.  Naudojant biomasę kogeneracijos įrenginiuose išmetama bent 80 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su Direktyvos (ES) 2018/2001 VI priede nustatyta išmetamo ŠESD kiekio mažinimo metodika ir lyginamąja iškastinio kuro verte.

3.  Kai kogeneracijos įrenginiai grindžiami organinės medžiagos anaerobiniu skaidymu, degazuotojo substrato gamyba atitinka šio priedo 5.6 skirsnyje nustatytus kriterijus ir 5.7 skirsnyje nustatytus 1 ir 2 kriterijus.

4.  1 ir 2 punktai netaikomi kogeneracijos įrenginiams, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra mažesnė kaip 2 MW ir kuriuose naudojamas dujinis biomasės kuras.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, išmetamų teršalų kiekis neviršija teršalų išmetimo lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių (1), kartu užtikrinant, kad nebūtų reikšmingo poveikio aplinkos terpėms.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Jei įrenginiai yra zonose arba zonų dalyse, kurios neatitinka Direktyvoje 2008/50/EB nustatytų oro kokybės ribinių verčių, atsižvelgiama į keitimosi informacija rezultatus (2), kuriuos Komisija skelbia pagal Direktyvos (ES) 2015/2193 6 straipsnio 9 ir 10 dalis.

Anaerobinio organinių medžiagų skaidymo atveju, kai pagamintas degazuotasis substratas naudojamas kaip trąša arba dirvožemį gerinanti medžiaga tiesiogiai arba po kompostavimo ar bet kokio kitokio apdorojimo, jis atitinka tręšiamųjų medžiagų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2019/1009 II priedo 4 ir 5 sudedamųjų medžiagų kategorijose (SMK), arba nacionalinėse taisyklėse dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Anaerobinio skaidymo įrenginiuose, kuriuose per dieną apdorojama daugiau kaip 100 tonų medžiagos, į orą ir vandenį išmetamų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl atliekų apdorojimo (3). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama šiluma ir (arba) vėsuma naudojant saulės šiluminę energiją.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

ŠESD kiekis, per visą gyvavimo ciklą išmetamas gaminant šilumą arba vėsumą iš geoterminės energijos, yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, jei jų turima, pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 arba ISO 14064- 1:2018 standartą.

Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Didelės entalpijos geoterminės energijos sistemų eksploatacijos atveju įdiegtos taršos mažinimo sistemos, kuriomis siekiama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio lygį ir taip užtikrinti, kad nebūtų trukdoma pasiekti ribines oro kokybės vertes, nustatytas Direktyvose 2004/107/EB ir 2008/50/EB.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  ŠESD kiekis, per gyvavimo ciklą išmetamas vykdant šilumos arba vėsumos gamybą, kuriai naudojamas atsinaujinantysis dujinis ir skystasis kuras, yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, jei jų turima, pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal ISO 14067:2018 (1) arba ISO 14064-1:2018 (2) standartą.

Apskaičiuotą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

2.  Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša (įskaitant anglies dioksido surinkimą arba dekarbonizuoto kuro naudojimą), ta taršos mažinimo veikla, kai taikoma, atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamame šio priedo skirsnyje.

Jei gaminant elektros energiją CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus.

3.  Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų išmetimui, pvz., metano nuotėkiui, stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

(b)  eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmesto metano kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

4.  Jei vykdant veiklą atsinaujinančiųjų išteklių dujinis arba skystasis kuras derinamas su biodujomis arba skystaisiais bioproduktais, biodujų arba skystųjų bioproduktų gamybai naudojama žemės ūkio išteklių biomasė atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus, o miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių (3). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Vykdant šilumos arba vėsumos gamybos veiklą naudojama biomasė iš žemės ūkio išteklių atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus. Vykdant veiklą naudojama miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

2.  Naudojant biomasę išmetama bent 80 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su išmetamo ŠESD kiekio mažinimo metodika ir santykine lyginamąja iškastinio kuro verte, nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 VI priede.

3.  Jei įrenginiai grindžiami organinių medžiagų anaerobiniu skaidymu, degazuotojo substrato gamyba vyksta laikantis atitinkamai šio priedo 5.6 skirsnio kriterijų ir 5.7 skirsnio 1 ir 2 kriterijų.

4.  1 ir 2 punktai netaikomi šilumos gamybos įrenginiams, kurių bendra nominalioji šiluminė galia yra mažesnė kaip 2 MW ir kuriuose naudojamas dujinis biomasės kuras.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2010/75/ES, išmetamų teršalų kiekis neviršija teršalų išmetimo lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių (1), kartu užtikrinant, kad nebūtų reikšmingo poveikio aplinkos terpėms.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Jei įrenginiai yra zonose arba zonų dalyse, kurios neatitinka Direktyvoje 2008/50/EB nustatytų oro kokybės ribinių verčių, atsižvelgiama į keitimosi informacija rezultatus (2), kuriuos Komisija skelbia pagal Direktyvos (ES) 2015/2193 6 straipsnio 9 ir 10 dalis.

Anaerobinio organinių medžiagų skaidymo atveju, kai pagamintas degazuotasis substratas naudojamas kaip trąša arba dirvožemį gerinanti medžiaga tiesiogiai arba po kompostavimo ar bet kokio kitokio apdorojimo, jis atitinka tręšiamųjų medžiagų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2019/1009 II priedo 4 ir 5 sudedamųjų medžiagų kategorijose (SMK), arba nacionalinėse taisyklėse dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Anaerobinio skaidymo įrenginiuose, kuriuose per dieną apdorojama daugiau kaip 100 tonų medžiagos, į orą ir vandenį išmetamų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl atliekų apdorojimo (3). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą gaminama šiluma ir (arba) vėsa naudojant atliekinę šilumą.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Vykdant šią veiklą įvertinama, ar yra galimybė naudoti itin patvarią ir perdirbamą įrangą bei komponentus, kuriuos lengva išmontuoti ir atnaujinti, ir, kai įmanoma, jie naudojami.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Siurbliai ir naudojama įranga, kuriai taikomas ekologinis projektavimas ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimas, atitinkamais atvejais atitinka Reglamente (ES) 2017/1369 nustatytus energijos vartojimo efektyvumo etiketės aukščiausios klasės reikalavimus ir įgyvendinimo reglamentus pagal Direktyvą 2009/125/EB ir yra laikoma geriausia turima technologija.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Bendrieji svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Papildomi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijai

Vykdant šią veiklą siekiama, kad elektros energija būtų gaminama iš branduolinės energijos, arba ji yra gaminama iš branduolinės energijos. Gaminant elektros energiją iš branduolinės energijos per gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punkte, 8b straipsnio 1 dalies a punkte ir 8c straipsnio a punkte nustatytus reikalavimus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal TATENA ir WENRA tarptautines gaires, susijusias su ekstremaliais gamtiniais pavojais, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)  didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)  didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (angl. Industry Foundation Classes, IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų dėl žmonėms vartoti skirto vandens, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas neradioaktyviųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis tokių atliekų naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

Vadovaujantis Direktyva 2011/70/Euratomas ir laikantis Direktyvoje 2013/59/Euratomas nustatytų radiacinės saugos reikalavimų užtikrinama, kad eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų ir kuo daugiau nekontroliuojamųjų medžiagų.

Taikoma finansavimo schema, kuria užtikrinamas tinkamas visos eksploatavimo nutraukimo veiklos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Rekomendaciją 2006/851/Euratomas.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Neradioaktyvių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Branduolinių elektrinių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba nacionalines ribines vertes pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas (1) ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas nuostatos, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Kai taikytina, atliktas pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių aikštelių ir (arba) vykdomų operacijų, kurios, tikėtina, gali daryti didelį poveikį pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėms, atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

Bendrieji svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Papildomi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijai

Vykdant šią veiklą elektros energija gaminama iš branduolinės energijos. Gaminant elektros energiją iš branduolinės energijos per gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punkte, 8b straipsnio 1 dalies a punkte ir 8c straipsnio a punkte nustatytus reikalavimus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal TATENA ir WENRA tarptautines gaires, susijusias su ekstremaliais gamtiniais pavojais, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)  didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)  didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų dėl žmonėms vartoti skirto vandens, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas neradioaktyviųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis tokių atliekų naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

Vadovaujantis Direktyva 2011/70/Euratomas ir laikantis Direktyvoje 2013/59/Euratomas nustatytų radiacinės saugos reikalavimų užtikrinama, kad eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų ir kuo daugiau nekontroliuojamųjų medžiagų.

Taikoma finansavimo schema, kuria užtikrinamas tinkamas visos eksploatavimo nutraukimo veiklos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Rekomendaciją 2006/851/Euratomas.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Neradioaktyvių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Branduolinių elektrinių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba nacionalines ribines vertes, nustatytas pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Kai taikytina, atliktas pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių aikštelių ir (arba) vykdomų operacijų, kurios, tikėtina, gali daryti didelį poveikį pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėms, atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

Bendrieji svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo ir reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

Papildomi svaraus prisidėjimo prie klimato kaitos švelninimo kriterijai

Vykdant šią veiklą elektros energija gaminama iš branduolinės energijos. Gaminant elektros energiją iš branduolinės energijos per gyvavimo ciklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Papildomi reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas 6 straipsnio b punkte, 8b straipsnio 1 dalies a punkte ir 8c straipsnio a punkte nustatytus reikalavimus.

Veikla atitinka Direktyvos 2009/71/Euratomas reikalavimus, įgyvendinamus pagal TATENA ir WENRA tarptautines gaires, susijusias su ekstremaliais gamtiniais pavojais, įskaitant potvynius ir ekstremalias oro sąlygas.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

Su vandens kokybės išsaugojimu ir vandens trūkumo prevencija susijusi aplinkos būklės blogėjimo rizika nustatoma ir šalinama pagal vandens naudojimo ir apsaugos valdymo planą, parengtą konsultuojantis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

Siekdami apriboti šilumines anomalijas, susijusias su atliekinės šilumos išleidimu, toliau nuo jūros esančių branduolinių elektrinių, kuriose vykstant tiesiasrovio šlapiojo aušinimo procesui vanduo imamas iš upės ar ežero, eksploatuotojai reguliuoja:

a)  didžiausią priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūrą po sumaišymo ir

b)  didžiausią išleidžiamo aušinimo vandens ir priimančiojo gėlo vandens telkinio temperatūros skirtumą.

Temperatūra reguliuojama pagal individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba pagal Sąjungos teisėje nustatytas ribines vertes.

Veikla atitinka Pramonės fondo klasių (IFC) standartus.

Branduolinė veikla vykdoma laikantis reikalavimų dėl žmonėms vartoti skirto vandens, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB ir Direktyvoje 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Parengtas neradioaktyviųjų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo planas, kuriuo užtikrinamas maksimalus pakartotinis tokių atliekų naudojimas arba perdirbimas gyvavimo ciklo pabaigoje pagal atliekų hierarchiją, be kita ko, sudarant sutartis su atliekų tvarkymo partneriais, svarstant finansines prognozes ar oficialius projekto dokumentus.

Vadovaujantis Direktyva 2011/70/Euratomas ir laikantis Direktyvoje 2013/59/Euratomas nustatytų radiacinės saugos reikalavimų užtikrinama, kad eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo etapais susidarytų kuo mažiau radioaktyviųjų atliekų ir kuo daugiau nekontroliuojamųjų medžiagų.

Taikoma finansavimo schema, kuria užtikrinamas tinkamas visos eksploatavimo nutraukimo veiklos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Rekomendaciją 2006/851/Euratomas.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Atitinkami šio skirsnio elementai įtraukti į valstybių narių ataskaitas, teikiamas Komisijai pagal Direktyvos 2011/70/Euratomas 14 straipsnio 1 dalį.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Neradioaktyvių išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių. Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Branduolinių elektrinių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

Į orą, vandens telkinius ir gruntą (dirvožemį) išleidžiamas radioaktyviųjų medžiagų kiekis atitinka individualias konkrečios veiklos licencijos sąlygas, kai taikytina, arba nacionalines ribines vertes, nustatytas pagal Direktyvą 2013/51/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Panaudotas branduolinis kuras ir radioaktyviosios atliekos saugiai ir atsakingai tvarkomos pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas ir Direktyvą 2013/59/Euratomas.

Turima projektui įgyvendinti tinkamų laikino saugojimo pajėgumų ir parengti nacionaliniai dėjimo į atliekyną planai, kuriais užtikrinama, kad laikino saugojimo trukmė būtų kuo trumpesnė, laikantis Direktyvos 2011/70/Euratomas, pagal kurią radioaktyviųjų atliekų saugojimas, įskaitant ilgalaikį saugojimą, laikomas ne dėjimo į atliekyną alternatyva, o laikinu sprendimu.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Prieš statant branduolinę elektrinę pagal Direktyvą 2011/92/ES atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įgyvendinamos reikiamos poveikio švelninimo ir kompensacinės priemonės.

Kai taikytina, atliktas pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėse arba šalia jų (įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą, UNESCO pasaulio paveldo objektus ir pagrindines biologinės įvairovės teritorijas, taip pat kitas saugomas teritorijas) esančių aikštelių ir (arba) vykdomų operacijų, kurios, tikėtina, gali daryti didelį poveikį pažeidžiamos biologinės įvairovės vietovėms, atitinkamas vertinimas ir, remiantis jo išvadomis, įgyvendintos būtinos poveikio švelninimo priemonės.

Aikštelės ir (arba) operacijos neturi daryti neigiamo poveikio saugomose teritorijose esančių buveinių ar rūšių apsaugos būklei.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)  gaminant elektros energiją iš iškastinio dujinio kuro per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh.

Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, jei jų turima, pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša, įskaitant anglies dioksido surinkimą arba atsinaujinančiųjų išteklių ar mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimą, ta taršos mažinimo veikla, kai taikytina, atitinka kriterijus, nustatytus atitinkamame šio priedo skirsnyje.

Jei gaminant elektros energiją CO2 ne išmetamas į atmosferą, o surenkamas siekiant jį saugoti po žeme, jis transportuojamas ir suleidžiamas į požemines saugyklas atitinkamai pagal šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose nustatytus techninės analizės kriterijus;

b)  įrenginiai, kurių statybos leidimas išduotas iki 2030 m. gruodžio 31 d., atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)  vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh pagamintos energijos arba vykdant veiklą per metus tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis neviršija vidutiniškai 550 kg CO2e/kW įrenginio pajėgumo per 20 metų;

ii)  pakeistina energija negali būti gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, remiantis lyginamuoju vertinimu, kuriame lyginama su ekonomiškai efektyviausia ir techniškai įmanoma atsinaujinančia to paties pajėgumo gamybos alternatyva; šio lyginamojo vertinimo rezultatai skelbiami ir dėl jų konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis;

iii)  veikla pakeičia esamą labai taršią elektros energijos gamybos, kuriai naudojamas kietasis arba skystasis iškastinis kuras, veiklą;

iv)  naujas įrengtasis gamybos pajėgumas neviršija pakeisto įrenginio pajėgumo daugiau kaip 15 %;

v)  įrenginys suprojektuotas ir pastatytas taip, kad būtų galima naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinį kurą, ir prie visiško atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinio kuro naudojimo pereinama iki 2035 m. gruodžio 31 d., o atitinkamą įsipareigojimą ir patikrinamą planą patvirtino įmonės valdymo organas;

vi)  išmetamas ŠESD kiekis dėl pakeitimo per visą naujo įrengtojo gamybos pajėgumo gyvavimo ciklą sumažinamas bent 55 %;

vii)  jei veikla vykdoma valstybės narės, kurioje energijai gaminti naudojamos anglys, teritorijoje, ta valstybė narė įsipareigojo palaipsniui atsisakyti energijos gamybos iš anglių ir apie tai pranešė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, nurodytame Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (1) 3 straipsnyje, arba kitoje priemonėje.

Atitiktį 1 dalies b punkte nurodytiems kriterijams tikrina nepriklausoma trečioji šalis. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas turi reikiamų išteklių ir ekspertinių žinių tokiam tikrinimui atlikti. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas neturi jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir nedalyvauja plėtojant ar vykdant veiklą. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas išsamiai tikrina atitiktį techninės analizės kriterijams. Visų pirma, nepriklausoma trečioji šalis kiekvienais metais paskelbia ir perduoda Komisijai ataskaitą, kurioje:

a)  patvirtinamas tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio lygis, nurodytas 1 dalies b punkto i papunktyje;

b)  kai taikytina, įvertinama, ar vykdant veiklą per metus tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio trajektorija yra patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto i papunktyje nurodytos 20 metų vidutinės ribinės vertės;

c)  įvertinama, ar veiklos trajektorija patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto v papunkčio reikalavimų.

Atlikdamas 1 dalies b punkte nurodytą vertinimą, nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas visų pirma atsižvelgia į per kiekvienus trajektorijos metus planuojamą tiesiogiai išmesti ŠESD kiekį, per metus tiesiogiai išmestą ŠESD kiekį, planuojamą bei faktinį eksploatavimo valandų skaičių ir planuojamą panaudoti bei faktiškai panaudotą atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų kiekį.

Komisija, remdamasi jai pateiktomis ataskaitomis, atitinkamiems eksploatuotojams gali pateikti nuomonę. Komisija į tas ataskaitas atsižvelgia atlikdama Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą.

2.  Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)  statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų išmetimui, pvz., dėl metano nuotėkio, stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

b)  eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmetamųjų teršalų kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

3.  Jei vykdant veiklą iškastinis dujinis kuras derinamas su dujiniu arba skystuoju biokuru, biokuro gamybai naudojama žemės ūkio išteklių biomasė atitinka Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus kriterijus, o miško biomasė atitinka tos direktyvos 29 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus kriterijus.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)  ŠESD kiekis, per gyvavimo ciklą išmetamas bendrai gaminant šilumą ir (arba) vėsumą ir elektros energiją iš dujinio kuro, yra mažesnis nei 100 g CO2e vienai bendrai pagamintos energijos kilovatvalandei.

Per gyvavimo ciklą išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas remiantis konkretaus projekto duomenimis, jei jų turima, pagal Komisijos rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša, įskaitant anglies dioksido surinkimą arba atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimą, ta taršos mažinimo veikla, kai taikytina, vykdoma laikantis atitinkamų šio priedo skirsnių nuostatų. Jei surenkamas gaminant elektros energiją išmetamas CO2, jis turi neviršyti šio skirsnio 1 punkte nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir turi būti transportuojamas bei saugomas po žeme tokiu būdu, kuris atitinka CO2 transportavimui ir saugojimui taikomus techninės analizės kriterijus, nustatytus atitinkamai šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose;

b)  įrenginiai, kurių statybos leidimas išduotas iki 2030 m. gruodžio 31 d., atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)  vykdant veiklą sutaupoma bent 10 % pirminės energijos, palyginti su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba; sutaupytas pirminės energijos kiekis apskaičiuojamas pagal Direktyvoje 2012/27/ES pateiktą formulę;

ii)  vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh pagamintos energijos;

iii)  pakeistina elektros energija ir (arba) šiluma, ir (arba) vėsuma negali būti gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, remiantis lyginamuoju vertinimu, kuriame lyginama su ekonomiškai efektyviausia ir techniškai įmanoma atsinaujinančia to paties pajėgumo gamybos alternatyva; šio lyginamojo vertinimo rezultatai skelbiami ir dėl jų konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis;

iv)  veikla pakeičia esamą labai taršią bendros šilumos ir (arba) vėsumos ir elektros energijos gamybos, atskiros šilumos ir (arba) vėsumos gamybos arba atskiros elektros energijos gamybos, kuriai naudojamas kietasis arba skystasis iškastinis kuras, veiklą;

v)  naujas įrengtasis gamybos pajėgumas neviršija pakeisto įrenginio pajėgumo;

vi)  įrenginys suprojektuotas ir pastatytas taip, kad būtų galima naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinį kurą, ir prie visiško atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinio kuro naudojimo pereinama iki 2035 m. gruodžio 31 d., o atitinkamą įsipareigojimą ir patikrinamą planą patvirtino įmonės valdymo organas;

vii)  išmetamas ŠESD kiekis dėl pakeitimo sumažinamas bent 55 % vienai pagamintos energijos kilovatvalandei;

viii)  atnaujinus įrenginį jo gamybos pajėgumai nepadidinami;

ix)  jei veikla vykdoma valstybės narės, kurioje energijai gaminti naudojamos anglys, teritorijoje, ta valstybė narė įsipareigojo palaipsniui atsisakyti energijos gamybos iš anglių ir apie tai pranešė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, nurodytame Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, arba kitoje priemonėje.

Atitiktį 1 dalies b punkte nurodytiems kriterijams tikrina nepriklausoma trečioji šalis. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas turi reikiamų išteklių ir ekspertinių žinių tokiam tikrinimui atlikti. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas neturi jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir nedalyvauja plėtojant ar vykdant veiklą. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas išsamiai tikrina atitiktį techninės analizės kriterijams. Visų pirma, nepriklausoma trečioji šalis kiekvienais metais paskelbia ir perduoda Komisijai ataskaitą, kurioje:

a)  patvirtinamas tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio lygis, nurodytas 1 dalies b punkto ii papunktyje;

b)  įvertinama, ar veiklos trajektorija patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto vi papunkčio reikalavimų.

Komisija, remdamasi jai pateiktomis ataskaitomis, atitinkamiems eksploatuotojams gali pateikti nuomonę. Komisija į tas ataskaitas atsižvelgia atlikdama Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą.

2.  Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)  statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų, įskaitant dėl metano nuotėkio susidariusius teršalus, išmetimui stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

b)  eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmetamųjų teršalų kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)  ŠESD kiekis, per visą gyvavimo ciklą išmetamas gaminant šilumą ir (arba) vėsumą iš dujinio kuro, yra mažesnis nei 100 g CO2e/kWh. Išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimas per gyvavimo ciklą apskaičiuojamas pagal Rekomendaciją 2013/179/ES arba pagal standartą ISO 14067:2018 arba ISO 14064–1:2018.

Nustatytą per visą gyvavimo ciklą išmetamą ŠESD kiekį tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

Jei įrenginiuose kokia nors forma mažinama tarša, įskaitant anglies dioksido surinkimą arba atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako dujų naudojimą, ta taršos mažinimo veikla, kai taikytina, vykdoma laikantis atitinkamų šio priedo skirsnių nuostatų. Jei surenkamas gaminant elektros energiją išmetamas CO2, jis turi neviršyti šio skirsnio 1 punkte nustatytos išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir turi būti transportuojamas bei saugomas po žeme tokiu būdu, kuris atitinka CO2 transportavimui ir saugojimui taikomus techninės analizės kriterijus, nustatytus atitinkamai šio priedo 5.11 ir 5.12 skirsniuose;

b)  įrenginiai, kurių statybos leidimas išduotas iki 2030 m. gruodžio 31 d., atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)  vykdant veiklą pagaminta šiluminė energija naudojama Direktyvoje 2012/27/ES apibrėžto efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemoje;

ii)  vykdant veiklą tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis nei 270 g CO2e/kWh pagamintos energijos;

iii)  pakeistina šiluma ir (arba) vėsuma negali būti gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, remiantis lyginamuoju vertinimu, kuriame lyginama su ekonomiškai efektyviausia ir techniškai įmanoma atsinaujinančia to paties pajėgumo gamybos alternatyva; šio lyginamojo vertinimo rezultatai skelbiami ir dėl jų konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis;

iv)  veikla pakeičia esamą labai taršią šilumos ir (arba) vėsumos gamybos, kuriai naudojamas kietasis arba skystasis iškastinis kuras, veiklą;

v)  naujas įrengtasis gamybos pajėgumas neviršija pakeisto įrenginio pajėgumo;

vi)  įrenginys suprojektuotas ir pastatytas taip, kad būtų galima naudoti atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinį kurą, ir prie visiško atsinaujinančiųjų išteklių ir (arba) mažo anglies dioksido pėdsako dujinio kuro naudojimo pereinama iki 2035 m. gruodžio 31 d., o atitinkamą įsipareigojimą ir patikrinamą planą patvirtino įmonės valdymo organas;

vii)  išmetamas ŠESD kiekis dėl pakeitimo sumažinamas bent 55 % vienai pagamintos energijos kilovatvalandei;

viii)  atnaujinus įrenginį jo gamybos pajėgumai nepadidinami;

ix)  jei veikla vykdoma valstybės narės, kurioje energijai gaminti naudojamos anglys, teritorijoje, ta valstybė narė įsipareigojo palaipsniui atsisakyti energijos gamybos iš anglių ir apie tai pranešė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, nurodytame Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, arba kitoje priemonėje.

Atitiktį 1 dalies b punkte nurodytiems kriterijams tikrina nepriklausoma trečioji šalis. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas turi reikiamų išteklių ir ekspertinių žinių tokiam tikrinimui atlikti. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas neturi jokio interesų konflikto su savininku ar finansuotoju ir nedalyvauja plėtojant ar vykdant veiklą. Nepriklausomos trečiosios šalies tikrintojas išsamiai tikrina atitiktį techninės analizės kriterijams. Visų pirma, nepriklausoma trečioji šalis kiekvienais metais paskelbia ir perduoda Komisijai ataskaitą, kurioje:

a)  patvirtinamas tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio lygis, nurodytas 1 dalies b punkto ii papunktyje;

b)  įvertinama, ar veiklos trajektorija patikima, kad būtų laikomasi 1 dalies b punkto vi papunkčio reikalavimų.

Komisija, remdamasi jai pateiktomis ataskaitomis, atitinkamiems eksploatuotojams gali pateikti nuomonę. Komisija į tas ataskaitas atsižvelgia atlikdama Reglamento (ES) 2020/852 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą peržiūrą.

2.  Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

a)  statybos metu įrengta matavimo įranga, skirta fiziniam teršalų išmetimui, pvz., dėl metano nuotėkio, stebėti arba įdiegta nuotėkio aptikimo ir remonto programa;

b)  eksploatavimo metu pranešama apie fizinį išmetamųjų teršalų kiekio matavimą ir pašalinamas nuotėkis.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka šio priedo C priedėlyje nustatytus kriterijus.

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl didelių kurą deginančių įrenginių.

Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kurą deginančių įrenginių, kurių šiluminė galia didesnė kaip 1 MW, bet mažesnė, kad būtų taikomos GPGB išvadose dėl didelių kurą deginančių įrenginių nustatytos ribinės vertės, išmetamų teršalų kiekis yra mažesnis už Direktyvos (ES) 2015/2193 II priedo 2 dalyje nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vandens tiekimo sistema atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  vidutinis gavybai ir valymui suvartojamos energijos kiekis neviršija 0,5 kWh vienam pagaminto tiekiamo vandens kubiniam metrui. Nustatant bendrą suvartojamos energijos kiekį gali būti atsižvelgiama į energijos vartojimą mažinančias priemones, tokias kaip šaltinio valdymas (teršalų apkrovos šaltiniai) ir atitinkamais atvejais energijos (pvz., hidraulinės, saulės ir vėjo) gamyba;

(b)  nuotėkio lygis apskaičiuojamas taikant infrastruktūros nuotėkio rodiklio (INR) (1) vertinimo metodą, o ribinė vertė yra ne didesnė kaip 1,5, arba jis apskaičiuojamas taikant kitą tinkamą metodą, o ribinė vertė nustatoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 (2) 4 straipsnį. Tas skaičiavimas turi būti taikomas visai vandens tiekimo (skirstymo) tinklo daliai, kurioje vykdomi darbai, t. y. vandens tiekimo zonos lygmeniu, rajoninėje (-ėse) vartojimo matavimo zonoje (-ose) arba reguliuojamo slėgio zonoje (-ose).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Atnaujinus vandens tiekimo sistemą, energijos vartojimo efektyvumas padidinamas vienu iš šių būdų:

(a)  bent 20 proc. sumažinant vidutinį sistemos suvartojamos energijos kiekį, palyginti su pradiniu trejų metų veiklos rezultatų vidurkiu, įskaitant vandens gavybą ir valymą, matuojant kWh vienam kubiniam metrui pagaminto tiekiamo vandens;

(b)  bent 20 proc. sumažinant skirtumą tarp esamo vidutinio trejų metų vandens tiekimo tinklo nuotėkio lygio, apskaičiuoto taikant infrastruktūros nuotėkio rodiklio (INR) vertinimo metodą (pradinis trejų metų veiklos rezultatų vidurkis) ir 1,5 INR (1), arba tarp esamo vidutinio trejų metų vandens tiekimo tinklo nuotėkio lygio, apskaičiuoto taikant kitą tinkamą metodą, ir ribinės vertės, nustatytos pagal Direktyvos (ES) 2020/2184 4 straipsnį. Esamo nuotėkio lygio trejų metų vidurkis skaičiuojamas visoje vandens tiekimo (skirstymo) tinklo dalyje, kurioje vykdomi darbai, t. y. atnaujinto vandens tiekimo (skirstymo) tinklo atveju rajoninėje (-ėse) vartojimo matavimo zonoje (-ose) arba reguliuojamo slėgio zonoje (-ose).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Bendras nuotekų valymo įrenginio suvartojamos energijos kiekis neviršija:

(a)  35 kWh ekvivalentiniam gyventojų skaičiui (EGS) per metus mažesnio nei 10 000  EGS galingumo valymo įrenginio atveju;

(b)  25 kWh ekvivalentiniam gyventojų skaičiui (EGS) per metus 10 000 –100 000  EGS galingumo valymo įrenginio atveju;

(c)  20 kWh ekvivalentiniam gyventojų skaičiui (EGS) per metus didesnio nei 100 000  EGS galingumo valymo įrenginio atveju.

Nustatant bendrą eksploatuojant nuotekų valymo įrenginį suvartojamos energijos kiekį gali būti atsižvelgta į priemones, kuriomis mažinamas energijos suvartojimas, susijęs su šaltinio valdymu (lietaus vandens ar teršalų apkrovos šaltinių mažinimas) ir atitinkamais atvejais energijos (pvz., hidroenergijos, saulės, šiluminės ir vėjo energijos) gamyba sistemoje.

2.  Intensyviau aplinką ŠESD teršiančias valymo sistemas (pvz., septikus, anaerobinius baseinus) pakeičiančio nuotekų valymo įrenginio arba surinkimo sistemą turinčio nuotekų valymo įrenginio statybos ir išplėtimo atveju atliktas tiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio vertinimas (1). Pareikalavus rezultatai atskleidžiami investuotojams ir klientams.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus. Kai nuotekos valomos tiek, kad jas būtų galima pakartotinai panaudoti drėkinimui žemės ūkyje, apibrėžti ir įgyvendinti būtini rizikos valdymo veiksmai, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai (2).

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Nuotekų išleidimas į priimančiuosius vandenis atitinka Tarybos direktyvoje 91/271/EEB (3) nustatytus reikalavimus arba nacionalines nuostatas, kuriomis nustatomi didžiausi leidžiami su nuotekomis į priimančiuosius vandenis išleidžiamų teršalų kiekiai.

Įgyvendintos atitinkamos priemonės, kuriomis siekiama išvengti pernelyg didelio paviršinių nuotekų nutekėjimo iš nuotekų surinkimo sistemos ir jį sumažinti ir kurios gali apimti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, sulaikymo rezervuarus ir pirmojo nuplaunamojo vandens valymą.

Nuotekų dumblas naudojamas laikantis Tarybos direktyvos 86/278/EEB (4) arba taip, kaip reikalaujama nacionalinėje teisėje, susijusioje su dumblo paskleidimu dirvos paviršiuje ar kitokiu naudojimu ant dirvožemio arba dirvožemyje.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Atnaujinus nuotekų surinkimo sistemą, padidėja energijos vartojimo efektyvumas: vidutinis suvartojamos energijos kiekis sumažėja bent 20 proc., palyginti su pradiniu trejų metų veiklos rezultatų vidurkiu, kuris įrodomas kasmet. Energijos suvartojimo sumažėjimas gali būti apskaičiuotas projekto (pvz., surinkimo sistemos atnaujinimo) lygmeniu arba visoje galutinėje nuotekų aglomeracijos grandyje (t. y. grandyje, apimančioje galutinę surinkimo sistemą, valymo įrenginį arba nuotekų išleidimą).

2.  Atnaujinus nuotekų valymo įrenginį, padidėja energijos vartojimo efektyvumas: vidutinis sistemos suvartojamos energijos kiekis sumažėja bent 20 proc., palyginti su pradiniu trejų metų veiklos rezultatų vidurkiu, kuris įrodomas kasmet.

3.  1 ir 2 punktų tikslais grynasis sistemos suvartojamos energijos kiekis apskaičiuojamas kWh per metus surinktų arba išvalytų nuotekų ekvivalentiniam gyventojui skaičiui, atsižvelgiant į priemones, kuriomis mažinamas energijos suvartojimas, susijęs su šaltinio valdymu (lietaus vandens ar teršalų apkrovos šaltinių mažinimu) ir atitinkamais atvejais energijos (pvz., hidroenergijos, saulės, šiluminės ir vėjo energijos) gamyba sistemoje.

4.  1 ir 2 punktų tikslais ekonominės veiklos vykdytojas įrodo, kad nėra jokių esminių pokyčių, susijusių su išorės sąlygomis, įskaitant leidimo (-ų) išleisti nuotekas dalinius pakeitimus ar aglomeracijos apkrovos pokyčius, dėl kurių suvartojamos energijos kiekis sumažėtų nepriklausomai nuo įgyvendinamų efektyvumo priemonių.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus. Kai nuotekos valomos tiek, kad jas būtų galima pakartotinai panaudoti drėkinimui žemės ūkyje, apibrėžti ir įgyvendinti būtini rizikos valdymo veiksmai, siekiant išvengti neigiamo poveikio aplinkai (1).

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Nuotekų išleidimas į priimančiuosius vandenis atitinka Direktyvoje 91/271/EEB nustatytus reikalavimus, arba nacionalines nuostatas, kuriomis nustatomi didžiausi leidžiami su nuotekomis į priimančiuosius vandenis išleidžiamų teršalų kiekiai.

Įgyvendintos atitinkamos priemonės, kuriomis siekiama išvengti pernelyg didelio paviršinių nuotekų nutekėjimo iš nuotekų surinkimo sistemos ir jį sumažinti ir kurios gali apimti gamtos procesais pagrįstus sprendimus, atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, sulaikymo rezervuarus ir pirmojo nuplaunamojo vandens valymą.

Nuotekų dumblas naudojamas laikantis Direktyvos 86/278/EEB arba taip, kaip reikalaujama nacionalinėje teisėje, susijusioje su dumblo paskleidimu dirvos paviršiuje ar kitokiu naudojimu ant dirvožemio arba dirvožemyje.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Visos atskirai surinktos ir gabenamos nepavojingos atliekos, atskirtos jų susidarymo vietoje, siunčiamos ruošti pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Atskirai surinktos atliekų frakcijos atliekų saugojimo ir perdavimo įrenginiuose nemaišomos su kitomis atliekomis ar skirtingas savybes turinčiomis medžiagomis.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Parengtas stebėsenos ir nenumatytų atvejų planas, siekiant kuo labiau sumažinti metano nuotėkį įrenginyje.

2.  Pagamintos biodujos tiesiogiai naudojamos elektros energijai ar šilumai gaminti arba patobulinamos iki biometano, skirto įleisti į gamtinių dujų tinklą, arba naudojamos kaip transporto priemonių degalai arba kaip žaliava chemijos pramonėje.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Išmetamųjų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su anaerobiniam atliekų apdorojimui taikomais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl atliekų apdorojimo (1). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Kai gautąjį degazuotąjį substratą ketinama naudoti kaip trąšas arba dirvožemį gerinančias medžiagas, apie azoto kiekį jame (su ± 25 proc. paklaida) pranešama pirkėjui arba už degazuotojo substrato pašalinimą atsakingam subjektui.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Parengtas stebėsenos ir nenumatytų atvejų planas, siekiant kuo labiau sumažinti metano nuotėkį įrenginyje.

2.  Pagamintos biodujos tiesiogiai naudojamos elektros energijai ar šilumai gaminti arba patobulinamos iki biometano, skirto įleisti į gamtinių dujų tinklą, arba naudojamos kaip transporto priemonių degalai arba kaip žaliava chemijos pramonėje.

3.  Anaerobiniam skaidymui naudojamos biologinės atliekos yra atskiriamos jų susidarymo šaltinyje ir surenkamos atskirai.

4.  Pagamintas degazuotasis substratas naudojamas kaip trąša arba dirvožemį gerinanti medžiaga tiesiogiai arba po kompostavimo ar bet kokio kitokio apdorojimo.

5.  Specialiuosiuose biologinių atliekų apdorojimo įrenginiuose maistinių ir pašarinių augalų (1), naudojamų kaip pradinė žaliava, dalis, išmatuota svorio vienetais kaip metinis vidurkis, sudaro ne daugiau kaip 10 proc. pradinės žaliavos.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Anaerobinio skaidymo įrenginiuose, kuriuose per dieną apdorojama daugiau kaip 100 tonų medžiagos, į orą ir vandenį išmetamų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl atliekų apdorojimo (2). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Pagamintas degazuotasis substratas atitinka tręšiamosioms medžiagoms taikomus reikalavimus, nustatytus atitinkamai Reglamento (ES) 2019/1009 II priedo 4 ir 5 sudedamųjų medžiagų kategorijose (SMK), taikomose degazuotajam substratui, arba 3 SMK, taikomoje kompostui, arba nacionalinėse taisyklėse dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Apie azoto kiekį (su ± 25 proc. paklaida) degazuotajame substrate, kuris yra naudojamas kaip trąša arba dirvožemį gerinanti medžiaga, pranešama pirkėjui arba už degazuotojo substrato pašalinimą atsakingam subjektui.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Kompostuojamos biologinės atliekos yra atskiriamos jų susidarymo šaltinyje ir surenkamos atskirai.

2.  Pagamintas kompostas naudojamas kaip trąša arba dirvožemį gerinanti medžiaga ir atitinka tręšiamosioms medžiagoms taikomus reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2019/1009 II priedo sudedamųjų medžiagų 3 kategorijoje (SMK), arba nacionalines taisykles dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų ar dirvožemį gerinančių medžiagų.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Kompostavimo įrenginiuose, kuriuose per dieną apdorojama daugiau kaip 75 tonų medžiagos, į orą ir vandenį išmetamų teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų lygių, siejamų su anaerobiniam atliekų apdorojimui taikomais geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB SITK) intervalais, nustatytais naujausiose atitinkamų geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadose, įskaitant geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvadas dėl atliekų apdorojimo (1). Didelio poveikio kitoms aplinkos terpėms nėra.

Statybvietėje įdiegta sistema, neleidžianti filtratui patekti į požeminį vandenį.

Pagamintas kompostas atitinka tręšiamosioms medžiagoms taikomus reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) 2019/1009 II priedo sudedamųjų medžiagų 3 kategorijoje (SMK), arba nacionalines taisykles dėl žemės ūkyje naudoti skirtų trąšų arba dirvožemį gerinančių medžiagų.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Vykdant veiklą ne mažiau kaip 50 proc. atskirai surinktų nepavojingų atliekų pagal svorį paverčiama antrinėmis žaliavomis, kurios yra tinkamos pakeisti gamybos procese naudojamas pirmines medžiagas.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Sąvartynas nebuvo atidarytas po 2020 m. liepos 8 d.

2.  Sąvartynas (arba sąvartyno sekcija), kuriame dujų surinkimo sistema yra naujai įrengta, išplėsta arba modifikuota, yra visam laikui uždarytas ir į jį daugiau nepatenka biologiškai skaidžių atliekų (1).

3.  Pagamintos sąvartyno dujos naudojamos kaip biodujos (2) elektros energijai arba šilumai gaminti arba patobulinamos iki biometano, skirto įleisti į gamtinių dujų tinklą, arba naudojamos kaip transporto priemonių degalai arba kaip žaliava chemijos pramonėje.

4.  Iš sąvartyno išmetamam metanui ir iš sąvartyno dujų surinkimo ir naudojimo įrenginių nutekamoms dujoms taikomos Tarybos direktyvos 1999/31/EB III priede nustatytos kontrolės ir stebėsenos procedūros (3).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Seni sąvartynai, kuriuose įrengta sąvartyno dujų surinkimo sistema, visam laikui uždaromi, valomi ir vėliau prižiūrimi laikantis šių taisyklių:

(a)  Direktyvos 1999/31/EB I priede nustatytų bendrųjų reikalavimų;

(b)  tos direktyvos III priede nustatytų kontrolės ir stebėsenos procedūrų.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Transportuojant CO2 iš įrenginio, kuriame jis surenkamas, į įpurškimo vietą nėra didesnio kaip 0,5 proc. transportuojamo CO2 masės CO2 nutekėjimo.

2.  CO2 pristatomas į nuolatinę CO2 saugyklą, atitinkančią CO2 požeminiam geologiniam saugojimui taikomus kriterijus, nustatytus šio priedo 5.12 skirsnyje, arba kitais transportavimo būdais, kuriais CO2 pristatomas į tuos kriterijus atitinkančią nuolatinę CO2 saugyklą.

3.  Naudojamos tinkamos nutekėjimo aptikimo sistemos ir parengtas stebėsenos planas, o ataskaitą tikrina nepriklausoma trečioji šalis.

4.  Veikla gali apimti turto, kuriuo padidinamas esamo tinklo lankstumas ir pagerinamas jo valdymas, įrengimą.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Siekiant nustatyti, ar geologinę formaciją tinka naudoti kaip CO2 saugyklą, galimos saugyklos kompleksas ir aplinkinė teritorija yra apibūdinti ir įvertinti arba yra atliktas jų žvalgymas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/31/EB (1) 3 straipsnio 8 punkte.

2.  Požeminių geologinių CO2 saugyklų eksploatacijos, įskaitant uždarymo ir laikotarpio po uždarymo įpareigojimus, atveju:

(a)  įdiegtos tinkamos nuotėkio aptikimo sistemos, siekiant užkirsti kelią išmetimui į aplinką eksploatacijos metu;

(b)  parengtas suleidimo įrenginių, saugyklų komplekso ir, tam tikrais atvejais, aplinkinės aplinkos stebėsenos planas, o kompetentingos nacionalinės institucijos reguliariai tikrina ataskaitas.

3.  Vietų saugykloms žvalgymo ir saugyklų eksploatavimo Sąjungoje atveju veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB. Trečiosiose šalyse esančių saugojimo vietų žvalgymo ir saugyklų eksploatavimo veikla atitinka CO2 geologinio saugojimo standartą ISO 27914:2017 (2).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Netaikoma

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Veikla atitinka Direktyvą 2009/31/EB.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Veikla atitinka šio priedo D priedėlyje nustatytus kriterijus.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  traukiniai ir keleiviniai vagonai tiesiogiai (pro išmetimo vamzdį) neišmeta CO2;

(b)  traukiniai ir keleiviniai vagonai tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, kai yra eksploatuojami geležinkelyje su būtina infrastruktūra, o jei tokios infrastruktūros nėra, naudoja įprastinį variklį (dvejopas režimas).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės atliekoms tvarkyti pagal atliekų hierarchiją, visų pirma techninės priežiūros metu.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Geležinkelių lokomotyvams varyti skirti varikliai ir varikliniams vagonams varyti skirti varikliai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1628 (1) II priede nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Veikla atitinka vieną arba abu toliau nurodytus kriterijus:

(a)  traukiniai ir vagonai tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

(b)  traukiniai ir vagonai tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, kai yra eksploatuojami geležinkelyje su būtina infrastruktūra, o jei tokios infrastruktūros nėra, naudoja įprastinį variklį (dvejopas režimas).

2.  Traukiniai ir vagonai nėra skirti iškastiniam kurui gabenti.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės atliekoms tvarkyti pagal atliekų hierarchiją, visų pirma techninės priežiūros metu.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Geležinkelių lokomotyvams varyti skirti varikliai ir varikliniams vagonams varyti skirti varikliai atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  vykdant veiklą teikiamos keleivinio miesto ir priemiestinio transporto paslaugos tiesiogiai (iš variklio) neišmetant CO2 (1);

(b)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. vykdant veiklą teikiamos tarpmiestinio keleivių vežimo keliais paslaugos naudojant M2 ir M3 kategorijoms priskiriamas transporto priemones, (2) kurių kėbulo tipas žymimas kodu CA (vienaukštė transporto priemonė), CB (dviaukštė transporto priemonė), CC (vienaukštė sujungtoji transporto priemonė) arba CD (dviaukštė sujungtoji transporto priemonė) (3) ir kurios atitinka naujausią Euro 6 standartą, t. y. tiek Reglamento (EB) Nr. 595/2009 reikalavimus, o nuo to reglamento dalinių pakeitimų įsigaliojimo dienos – tų iš dalies reglamentą keičiančių teisės aktų reikalavimus dar net iki jų taikymo pradžios dienos, tiek naujausio Euro 6 standarto etapo reikalavimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 582/2011 I priedo 9 priedėlio 1 lentelėje, kai nuostatos, kuriomis tas etapas reglamentuojamas, jau yra įsigaliojusius, bet dar nėra taikomos to tipo transporto priemonėms (4). Jei tokio standarto nėra, transporto priemonės tiesiogiai neišmeta CO2.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės atliekoms tvarkyti pagal atliekų hierarchiją tiek transporto priemonių parko naudojimo etapu (techninė priežiūra), tiek jo gyvavimo ciklo pabaigoje, be kita ko, pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką (visų pirma jų svarbiausias žaliavas).

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

M kategorijos kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/740 (5), kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).

Kai taikytina, transporto priemonės atitinka naujausio taikomo sunkiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (Euro 6) reikalavimus, nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Mikromobilumo priemonės varomos naudotojo fiziniu aktyvumu, netaršiu varikliu arba netaršaus variklio ir fizinio aktyvumo deriniu.

2.  Mikromobilumo priemones leidžiama eksploatuoti toje pačioje viešojoje infrastruktūroje, kuria naudojasi dviratininkai ar pėstieji.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės atliekoms tvarkyti pagal atliekų hierarchiją tiek naudojimo etapu (techninė priežiūra), tiek gyvavimo ciklo pabaigoje, be kita ko, pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką (visų pirma jų svarbiausias žaliavas).

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Netaikoma

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka šiuos kriterijus:

(a)  M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių, kurioms taikomas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007, atveju:

i)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. savitasis išmetamo CO2 kiekis, apibrėžtas Reglamento (ES) 2019/631 3 straipsnio 1 dalies h punkte, yra mažesnis nei 50 g CO2/km (mažataršės ir netaršios lengvosios transporto priemonės);

ii)  nuo 2026 m. sausio 1 d. savitasis išmetamo CO2 kiekis, apibrėžtas Reglamento (ES) 2019/631 3 straipsnio 1 dalies h punkte, lygus nuliui;

(b)  L kategorijos transporto priemonių atveju variklio išmetamo CO2 kiekis, apskaičiuotas pagal Reglamente (ES) Nr. 168/2013 nustatytą teršalų išmetimo bandymo procedūrą, lygus 0 g CO2e/km.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės pagamintos taip, kad:

(a)  mažiausiai 85 proc. jų masės tinka pakartotinai naudoti arba perdirbti;

(b)  mažiausiai 95 proc. jų masės tinka pakartotinai naudoti arba atgauti (atnaujinti (1)).

Taikomos priemonės, skirtos tvarkyti atliekas pagal atliekų hierarchiją tiek transporto priemonių parko naudojimo etapu (techninė priežiūra), tiek jo gyvavimo ciklo pabaigoje, be kita ko, pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką (visų pirma jų svarbiausias žaliavas).

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Transporto priemonės atitinka naujausio taikomo lengvųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (Euro 6) reikalavimus (2), nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 715/2007.

Transporto priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/33/EB (3) priedo 2 lentelėje nustatytas netaršių lengvųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio ribines vertes.

M ir N kategorijų kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Reglamente (ES) 2020/740, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL).

Transporto priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 540/2014 (4).

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  N1 kategorijos transporto priemonės tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

(b)  N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė neviršija 7,5 tonų, yra netaršios sunkiosios transporto priemonės, apibrėžtos Reglamento (ES) 2019/1242 3 straipsnio 11 punkte.

(c)  N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė yra didesnė nei 7,5 tonos, yra:

i)  netaršios sunkiosios transporto priemonės, apibrėžtos Reglamento (ES) 2019/1242 3 straipsnio 11 punkte,

ii)  arba mažataršės sunkiosios transporto priemonės, apibrėžtos to reglamento 3 straipsnio 12 punkte, kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis i papunktyje nustatyto kriterijaus.

2.  Transporto priemonės nėra skirtos iškastiniam kurui gabenti.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Netaikoma

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

N1, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonės pagamintos taip, kad:

(a)  mažiausiai 85 proc. jų masės tinka pakartotinai naudoti arba perdirbti;

(b)  mažiausiai 95 proc. jų masės tinka pakartotinai naudoti arba atgauti (atnaujinti (1)).

Taikomos priemonės, skirtos tvarkyti atliekas pagal atliekų hierarchiją tiek transporto priemonių parko naudojimo etapu (techninė priežiūra), tiek jo gyvavimo ciklo pabaigoje, be kita ko, pakartotinai naudojant ir perdirbant baterijas ir elektroniką (visų pirma jų svarbiausias žaliavas).

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

M ir N kategorijų kelių transporto priemonių atveju padangos atitinka aukščiausios klasės padangoms taikomus išorinio riedėjimo triukšmo reikalavimus ir dviejų aukščiausių klasių padangoms taikomą riedėjimo varžos koeficientą (darantį įtaką energijos vartojimo efektyvumui), nustatytą Reglamente (ES) 2020/740, kurį taip pat galima patikrinti Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje (EPREL). Transporto priemonės atitinka naujausio taikomo sunkiųjų transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį etapo (Euro 6) reikalavimus (2), nustatytus pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009.

Transporto priemonės atitinka Reglamentą (ES) Nr. 540/2014.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną iš šių kriterijų:

(a)  laivai tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

(b)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad normaliai hibridinių ir dviejų rūšių degalus naudojančių laivų eksploatacijai bent 50 proc. energijos būtų suvartojama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės atliekoms tvarkyti pagal atliekų hierarchiją tiek laivo naudojimo etapu, tiek jo gyvavimo ciklo pabaigoje, įskaitant laivuose esančių pavojingų medžiagų kontrolę ir tvarkymą bei saugaus jų perdirbimo užtikrinimą.

Baterijomis varomų transporto priemonių atveju tos priemonės apima baterijų ir elektronikos, įskaitant jų svarbiausias žaliavas, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Laivuose esantys varikliai atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes (įskaitant laivus, atitinkančius tas ribines vertes be patvirtinto tipo sprendimų, pvz., taikant papildomą apdorojimą).

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Veikla atitinka vieną arba abu toliau nurodytus kriterijus:

(a)  laivai tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

(b)  kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punktu nurodyto kriterijaus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. laivai tiesiogiai (iš variklio) išmeta CO2 kiekį tonkilometriui (g CO2/tkm), apskaičiuotą (arba įvertintą naujų laivų atveju) pagal energijos vartojimo efektyvumo eksploatacijos rodiklį (1), kuris yra 50 proc. mažesnis už vidutinę išmetamo CO2 kiekio pamatinę vertę, nustatytą sunkiosioms transporto priemonėms (5-LH pogrupis) pagal Reglamento 2019/1242 11 straipsnį.

2.  Laivai nėra skirti iškastiniam kurui gabenti.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės atliekoms tvarkyti pagal atliekų hierarchiją tiek laivo naudojimo etapu, tiek jo gyvavimo ciklo pabaigoje, įskaitant laivuose esančių pavojingų medžiagų kontrolę ir tvarkymą bei saugaus jų perdirbimo užtikrinimą.

Baterijomis varomų transporto priemonių atveju tos priemonės apima baterijų ir elektronikos, įskaitant jų svarbiausias žaliavas, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Laivai atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes (įskaitant laivus, atitinkančius tas ribines vertes be patvirtinto tipo sprendimų, pvz., taikant papildomą apdorojimą).

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Iki 2025 m. gruodžio 31 d. modifikavimo veikla padeda sumažinti laivo kuro sąnaudas bent 10 proc., išreiškiant degalų litrais vienam tonkilometriui, kaip matyti iš palyginamojo skaičiavimo pagal tipines navigacijos zonas (įskaitant tipinius apkrovos profilius), kuriose laivas veiks, arba remiantis modeliavimo arba imitavimo rezultatais.

2.  Modifikuoti arba modernizuoti laivai nėra skirti iškastiniam kurui gabenti.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės atliekoms tvarkyti pagal atliekų hierarchiją tiek laivo naudojimo etapu, tiek jo gyvavimo ciklo pabaigoje, įskaitant laivuose esančių pavojingų medžiagų kontrolę ir tvarkymą bei saugaus jų perdirbimo užtikrinimą.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Laivai atitinka Reglamento (ES) 2016/1628 II priede nustatytas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes (įskaitant laivus, atitinkančius tas ribines vertes be patvirtinto tipo sprendimų, pvz., taikant papildomą apdorojimą).

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Netaikoma

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Veikla atitinka vieną arba kelis toliau nurodytus kriterijus:

(a)  laivai tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

(b)  iki 2025 m. gruodžio 31 d. užtikrinama, kad normaliai hibridinių ir dviejų rūšių degalus naudojančių laivų eksploatacijai jūroje ir uostuose bent 25 proc. energijos būtų suvartojama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos;

(c)  kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkte nurodyto kriterijaus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir tik tais atvejais, kai galima įrodyti, kad laivai naudojami tik pakrančių ir trumpųjų nuotolių laivybos paslaugoms, kuriomis sudaromos sąlygos pereiti prie kitų transporto rūšių ir šiuo metu sausuma gabenamus krovinius gabenti jūra, teikti, laivų tiesiogiai (iš variklio) išmetamas CO2 kiekis, apskaičiuotas pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) energijos vartojimo efektyvumo projektinį rodiklį (EVEPR) (1), yra 50 proc. mažesnis už vidutinę pamatinę išmetamo CO2 kiekio vertę, nustatytą sunkiosioms transporto priemonėms (5-LH pogrupis) pagal Reglamento (ES) 2019/1242 11 straipsnį;

(d)  kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkte nurodyto kriterijaus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. laivai yra pasiekę energijos vartojimo efektyvumo projektinį rodiklį (EVEPR), kurio vertė yra 10 proc. mažesnė nei nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikytini EVEPR reikalavimai (2), jeigu laivai gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama CO2, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių (3).

2.  Laivai nėra skirti iškastiniam kurui gabenti.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės atliekoms tvarkyti pagal atliekų hierarchiją tiek laivo naudojimo etapu, tiek jo gyvavimo ciklo pabaigoje.

Baterijomis varomų transporto priemonių atveju tos priemonės apima baterijų ir elektronikos, įskaitant jų svarbiausias žaliavas, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.

Esamų didesnės nei 500 t bendrosios registrinės talpos laivų ir juos pakeičiančių naujų laivų atveju veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013 (4) reikalavimus, susijusius su pavojingų medžiagų sąrašu. Laužui skirti laivai perdirbami kompleksuose, įtrauktuose į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, nustatytą Komisijos sprendimu 2016/2323 (5).

Veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/883 (6) nuostatas dėl jūrų aplinkos apsaugos nuo neigiamo laivų atliekų išmetimo poveikio.

Laivas eksploatuojamas laikantis 1973 m. lapkričio 2 d. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (IMO MARPOL konvencija) V priedo, visų pirma siekiant sumažinti laive susidarančių ir teisėtai išleidžiamų atliekų kiekį, tvariai ir aplinkai tinkamu būdu tvarkant atliekas.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Kalbant apie išmetamo sieros oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimą, laivai laikosi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/802 (7) ir IMO MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės (8). Sieros kiekis degaluose neviršija 0,5 proc. masės (pasaulinė sieros kiekio riba) ir 0,1 proc. masės išmetamųjų teršalų kontrolės zonoje, kurią IMO nustatė Šiaurės ir Baltijos jūrose (9).

Išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio atžvilgiu laivai laikosi IMO MARPOL konvencijos VI priedo 13 taisyklės (10). II pakopos NOx reikalavimas taikomas laivams, pastatytiems po 2011 m. Tik eksploatuojant išmetamųjų NOx teršalų kontrolės zonose, nustatytose pagal IMO taisykles, laivai, pastatyti po 2016 m. sausio 1 d., atitinka griežtesnius variklių reikalavimus (III pakopa), kuriais mažinamas išmetamas NOx kiekis (11).

Išleidžiamos srutinės ir buitinės nuotekos atitinka IMO MARPOL konvencijos IV priedą.

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nuo užsiteršimo apsaugančių (neapaugančiųjų) dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 528/2012, kuriuo Sąjungos teisėje įgyvendinama 2001 m. spalio 5 d. priimta Tarptautinė konvencija dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės (12).

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Balastinis vanduo, kuriame yra nevietinių vandens organizmų, nėra išleidžiamas, kaip reikalaujama Tarptautinėje konvencijoje dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės.

Įdiegtos priemonės, kuriomis užkertamas kelias nevietinių rūšių introdukcijai dėl laivų korpusų ir nišų apaugimo biologinės kilmės nešvarumais, atsižvelgiant į IMO gaires dėl laivų apaugimo biologinės kilmės nešvarumais (13).

Triukšmas ir vibracija ribojami naudojant triukšmą mažinančius sraigtus, korpuso dizainą ar laivo įrangą, vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis IMO povandeninio triukšmo mažinimo gairėse (14).

Sąjungoje veikla netrukdo pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, pagal kurią reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias su tos direktyvos I priede nustatytais deskriptoriais Nr. 1 (biologinė įvairovė), 2 (nevietinės rūšys), 6 (jūros dugno vientisumas), 8 (teršalai), 10 (jūrą teršiančios šiukšlės), 11 (triukšmas/energija) susijusiam poveikiui arba tas poveikis būtų sušvelnintas, laikantis Komisijos sprendime (ES) 2017/848 nustatytų tiems deskriptoriams taikomų atitinkamų kriterijų ir metodologinių standartų.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

Veikla atitinka vieną arba kelis toliau nurodytus kriterijus:

(a)  laivai tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2;

(b)  kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punkte nurodyto kriterijaus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. hibridinių ir dviejų rūšių degalus naudojančių laivų normaliai eksploatacijai jūroje ir uostuose bent 25 proc. energijos būtų suvartojama iš degalų, kuriais varomas laivas tiesiogiai (iš variklio) neišmeta CO2, arba iš elektros energijos;

(c)  kai technologiškai ir ekonomiškai neįmanoma laikytis a punktu nurodyto kriterijaus, iki 2025 m. gruodžio 31 d. laivai yra pasiekę energijos vartojimo efektyvumo projektinį rodiklį (EVEPR) (1), kurio vertė yra 10 proc. mažesnė nei nuo 2022 m. balandžio 1 d. taikytini EVEPR reikalavimai (2), jeigu laivai gali būti varomi degalais, kuriuos naudojant tiesiogiai (iš variklio) neišmetama teršalų, arba degalais, pagamintais iš atsinaujinančiųjų išteklių (3).

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės atliekoms tvarkyti pagal atliekų hierarchiją tiek laivo naudojimo etapu, tiek jo gyvavimo ciklo pabaigoje.

Baterijomis varomų transporto priemonių atveju tos priemonės apima baterijų ir elektronikos, įskaitant jų svarbiausias žaliavas, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.

Esamų didesnės nei 500 t bendrosios registrinės talpos laivų ir juos pakeičiančių naujų laivų atveju veikla atitinka Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimus, susijusius su pavojingų medžiagų sąrašu. Laužui skirti laivai perdirbami kompleksuose, įtrauktuose į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, nustatytą Įgyvendinimo sprendimu 2016/2323.

Veikla atitinka Direktyvos (ES) 2019/883 nuostatas dėl jūrų aplinkos apsaugos nuo neigiamo laivų atliekų išmetimo poveikio.

Laivas eksploatuojamas laikantis IMO MARPOL konvencijos V priedo, visų pirma siekiant sumažinti laive susidarančių ir teisėtai išleidžiamų atliekų kiekį, tvariai ir aplinkai tinkamu būdu tvarkant atliekas.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Kalbant apie išmetamo sieros oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimą, laivai laikosi Direktyvos (ES) 2016/802 ir IMO MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės. Sieros kiekis degaluose neviršija 0,5 proc. masės (pasaulinė sieros kiekio riba) ir 0,1 proc. masės išmetamųjų teršalų kontrolės zonoje, kurią IMO nustatė Šiaurės ir Baltijos jūrose (4).

Išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio atžvilgiu laivai laikosi IMO MARPOL konvencijos VI priedo 13 taisyklės. II pakopos NOx reikalavimas taikomas laivams, pastatytiems po 2011 m. Tik eksploatuojant išmetamųjų NOx teršalų kontrolės zonose, nustatytose pagal IMO taisykles, laivai, pastatyti po 2016 m. sausio 1 d., atitinka griežtesnius variklių reikalavimus (III pakopa), kuriais mažinamas išmetamas NOx kiekis (5).

Išleidžiamos srutinės ir buitinės nuotekos atitinka IMO MARPOL konvencijos IV priedą.

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nuo užsiteršimo apsaugančių (neapaugančiųjų) dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 528/2012, kuriuo Sąjungos teisėje įgyvendinama 2001 m. spalio 5 d. priimta Tarptautinė konvencija dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Balastinis vanduo, kuriame yra nevietinių vandens organizmų, nėra išleidžiamas, kaip reikalaujama Tarptautinėje konvencijoje dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės.

Įdiegtos priemonės, kuriomis užkertamas kelias nevietinių rūšių introdukcijai dėl laivų korpusų ir nišų apaugimo biologinės kilmės nešvarumais, atsižvelgiant į IMO gaires dėl laivų apaugimo biologinės kilmės nešvarumais (6).

Triukšmas ir vibracija ribojami naudojant triukšmą mažinančius sraigtus, korpuso dizainą ar laivo įrangą, vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis IMO povandeninio triukšmo mažinimo gairėse (7).

Sąjungoje veikla netrukdo pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, pagal kurią reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias su tos direktyvos I priede nustatytais deskriptoriais Nr. 1 (biologinė įvairovė), 2 (nevietinės rūšys), 6 (jūros dugno vientisumas), 8 (teršalai), 10 (jūrą teršiančios šiukšlės), 11 (triukšmas/energija) susijusiam poveikiui arba tas poveikis būtų sušvelnintas, laikantis Sprendime (ES) 2017/848 nustatytų tiems deskriptoriams taikomų atitinkamų kriterijų ir metodologinių standartų.

Svarus prisidėjimas prie klimato kaitos švelninimo

1.  Iki 2025 m. gruodžio 31 d. modifikavimo veikla padeda sumažinti laivo kuro sąnaudas bent 10 proc., išreiškiant degalų gramais vienai dedveito tonai vienai jūrmylei, kaip matyti iš apskaičiuotosios skysčių dinamikos, bako bandymų arba panašių inžinerinių skaičiavimų.

2.  Laivai nėra skirti iškastiniam kurui gabenti.

Reikšmingos žalos nedarymo kriterijai

2)  Prisitaikymas prie klimato kaitos

Veikla atitinka šio priedo A priedėlyje nustatytus kriterijus.

3)  Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga

Veikla atitinka šio priedo B priedėlyje nustatytus kriterijus.

4)  Perėjimas prie žiedinės ekonomikos

Taikomos priemonės atliekoms tvarkyti pagal atliekų hierarchiją tiek laivo naudojimo etapu, tiek jo gyvavimo ciklo pabaigoje.

Baterijomis varomų transporto priemonių atveju tos priemonės apima baterijų ir elektronikos, įskaitant jų svarbiausias žaliavas, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą.

Esamų didesnės nei 500 t bendrosios registrinės talpos laivų ir juos pakeičiančių naujų laivų atveju veikla atitinka Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimus, susijusius su pavojingų medžiagų sąrašu. Laužui skirti laivai perdirbami kompleksuose, įtrauktuose į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, nustatytą Komisijos sprendimu 2016/2323.

Veikla atitinka Direktyvos (ES) 2019/883 nuostatas dėl jūrų aplinkos apsaugos nuo neigiamo laivų atliekų išmetimo poveikio.

Laivas eksploatuojamas laikantis IMO MARPOL konvencijos V priedo, visų pirma siekiant sumažinti laive susidarančių ir teisėtai išleidžiamų atliekų kiekį, tvariai ir aplinkai tinkamu būdu tvarkant atliekas.

5)  Taršos prevencija ir kontrolė

Kalbant apie išmetamo sieros oksidų ir kietųjų dalelių kiekio mažinimą, laivai laikosi Direktyvos (ES) 2016/802 ir IMO MARPOL konvencijos VI priedo 14 taisyklės. Sieros kiekis degaluose neviršija 0,5 proc. masės (pasaulinė sieros kiekio riba) ir 0,1 proc. masės išmetamųjų teršalų kontrolės zonoje, kurią IMO nustatė Šiaurės ir Baltijos jūrose (1).

Išmetamo azoto oksidų (NOx) kiekio atžvilgiu laivai laikosi IMO MARPOL konvencijos VI priedo 13 taisyklės. II pakopos NOx reikalavimas taikomas laivams, pastatytiems po 2011 m. Tik eksploatuojant išmetamųjų NOx teršalų kontrolės zonose, nustatytose pagal IMO taisykles, laivai, pastatyti po 2016 m. sausio 1 d., atitinka griežtesnius variklių reikalavimus (III pakopa), kuriais mažinamas išmetamas NOx kiekis (2).

Išleidžiamos srutinės ir buitinės nuotekos atitinka IMO MARPOL konvencijos IV priedą.

Taikomos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti nuo užsiteršimo apsaugančių (neapaugančiųjų) dažų ir biocidų toksinę taršą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 528/2012, kuriuo Sąjungos teisėje įgyvendinama 2001 m. spalio 5 d. priimta Tarptautinė konvencija dėl laivuose naudojamų žalingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės.

6)  Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas

Balastinis vanduo, kuriame yra nevietinių vandens organizmų, nėra išleidžiamas, kaip reikalaujama Tarptautinėje konvencijoje dėl laivuose naudojamų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės.

Įdiegtos priemonės, kuriomis užkertamas kelias nevietinių rūšių introdukcijai dėl laivų korpusų ir nišų apaugimo biologinės kilmės nešvarumais, atsižvelgiant į IMO gaires dėl laivų apaugimo biologinės kilmės nešvarumais (3).

Triukšmas ir vibracija ribojami naudojant triukšmą mažinančius sraigtus, korpuso dizainą ar laivo įrangą, vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis IMO povandeninio triukšmo mažinimo gairėse (4).

Sąjungoje veikla netrukdo pasiekti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Direktyvoje 2008/56/EB, pagal kurią reikalaujama imtis tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias su tos direktyvos I priede nustatytais deskriptoriais Nr. 1 (biologinė įvairovė), 2 (nevietinės rūšys), 6 (jūros dugno vientisumas), 8 (teršalai), 10 (jūrą teršiančios šiukšlės), 11 (triukšmas/energija) susijusiam poveikiui arba tas poveikis būtų sušvelnintas, laikantis Sprendime (ES) 2017/848 nustatytų tiems deskriptoriams taikomų atitinkamų kriterijų ir metodologinių standartų.