02021R2115 — LT — 01.01.2023 — 002.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/2115 2021 m. gruodžio 2 d. (OL L 435 2021.12.6, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/648 2022 m. vasario 15 d. |
L 119 |
1 |
21.4.2022 |
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2023/813 2023 m. vasario 8 d. |
L 102 |
1 |
17.4.2023 |
Pataisytas:
Klaidų ištaisymas, OL L 077, 16.3.2023, p. 19 ((ES) 2021/2115) |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/2115
2021 m. gruodžio 2 d.
kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013
I ANTRAŠTINĖ DALIS
DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS, TAIKYTINOS NUOSTATOS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:
bendrųjų ir konkrečių tikslų, kurių turi būti siekiama naudojantis Sąjungos parama, finansuojama Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), ir susijusių rodiklių;
intervencinių priemonių rūšių ir bendrų reikalavimų, kurių valstybės narės turi laikytis siekdamos minėtų tikslų, ir susijusių finansinių priemonių;
BŽŪP strateginių planų, kuriuos, atsižvelgdamos į konkrečius tikslus ir nustatytus poreikius, turi parengti valstybės narės ir kuriuose nustatomos siektinos reikšmės, apibrėžiamos su intervencinėmis priemonėmis susijusios sąlygos ir paskirstomi finansiniai ištekliai;
koordinavimo bei valdymo ir stebėsenos, ataskaitų teikimo bei vertinimo.
2 straipsnis
Taikytinos nuostatos
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, nepriklausomai nuo tai grupei ir jos nariams pagal nacionalinę teisę suteikto teisinio statuso, kurių valda yra teritorinėje Sutarčių taikymo srityje, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 52 straipsnyje kartu su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 ir 355 straipsniais, ir kurie verčiasi pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį valstybių narių nustatyta žemės ūkio veikla;
valda – visi vienos valstybės narės teritorijoje esantys ūkininko valdomi vienetai, naudojami žemės ūkio veiklai;
intervencinė priemonė – paramos priemonė, kurios tinkamumo finansuoti sąlygas pagal šiame reglamente numatytas intervencinių priemonių rūšis valstybė narė nustato savo BŽŪP strateginiame plane;
veiksmas –
projektas, sutartis, veiksmų arba projektų arba veiksmų grupė, atrinkti pagal atitinkamą BŽŪP strateginį planą;
finansinių priemonių atveju – bendra tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma, suteikta finansinei priemonei, ir vėlesnė finansinė parama, pagal tą finansinę priemonę teikiama galutiniams gavėjams;
viešosios išlaidos – veiksmų finansavimui skirtas įnašas, skiriamas iš nacionalinių, regioninių arba vietos valdžios institucijų biudžeto, Sąjungos biudžeto, skirto EŽŪGF ir EŽŪFKP, viešosios teisės subjektų biudžeto arba valdžios institucijų ar viešosios teisės subjektų asociacijų biudžeto;
tarpinės reikšmės – konkrečių finansinių metų tarpinės reikšmės, kurias valstybės narės iš anksto nustato pagal savo intervencijos strategijas, nurodytas 107 straipsnio 1 dalies b punkte, ir kurios, kiek tai susiję su rezultato rodikliais, turi būti pasiektos tam tikru BŽŪP strateginio plano laikotarpio momentu, kad būtų užtikrinta savalaikė pažanga;
siektinos reikšmės – reikšmės, kurias valstybės narės iš anksto nustato pagal savo intervencijos strategijas, nurodytas 107 straipsnio 1 dalies b punkte, ir kurios, kiek tai susiję su rezultato rodikliais, turi būti pasiektos BŽŪP strateginio plano laikotarpio pabaigoje;
atokiausi regionai – SESV 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai;
ŽŪŽIS – bendri organizaciniai ir žinių srautai tarp asmenų, organizacijų ir institucijų, besinaudojančių žemės ūkiui ir tarpusavyje susijusioms sritims skirtomis žiniomis ir tas žinias kuriančių (žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema);
mažosios Egėjo jūros salos – mažosios Egėjo jūros salos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 229/2013 1 straipsnio 2 dalyje;
savitarpio pagalbos fondas – valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, savidraudos sistema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams, patyrusiems ekonominių nuostolių, skiriamos kompensacinės išmokos;
mažiau išsivystę regionai – mažiau išsivystę regionai, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2021/1060 108 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte;
paramos gavėjas – kalbant apie 69 straipsnyje nurodytas kaimo plėtrai skirtas intervencinių priemonių rūšis:
viešosios arba privatinės teisės subjektas, juridinio asmens statusą turintis ar jo neturintis subjektas, fizinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, atsakingi už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą;
valstybės pagalbos sistemų atveju – pagalbą gaunanti įmonė;
finansinių priemonių atveju – kontroliuojantįjį fondą įgyvendinantis subjektas arba, jeigu kontroliuojančiojo fondo struktūros nėra, specialųjį fondą įgyvendinantis subjektas, arba, jei finansinę priemonę administruoja 123 straipsnyje nurodyta vadovaujančioji institucija (toliau – vadovaujančioji institucija), ta vadovaujančioji institucija;
paramos norma – veiksmui skirtų viešųjų išlaidų dalis; finansinių priemonių atveju ši norma reiškia paramos bendrąjį subsidijos ekvivalentą, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 702/2014 ( 1 ) 2 straipsnio 20 punkte;
LEADER iniciatyva – bendruomenės inicijuota vietos plėtra, nurodyta Reglamento (ES) 2021/1060 31 straipsnyje;
tarpinė institucija – viešosios ar privatinės teisės subjektas, įskaitant regionines ar vietos įstaigas, regionines plėtros institucijas arba nevyriausybines organizacijas, kuris yra pavaldus nacionalinei arba regioninei vadovaujančiajai institucijai arba kuris atlieka užduotis tokios institucijos vardu;
finansiniai metai – žemės ūkio finansiniai metai pagal Reglamento (ES) 2021/2116 35 straipsnį.
4 straipsnis
BŽŪP strateginiuose planuose apibrėžtini terminai ir sąlygos
Terminas „žemės ūkio veikla“ nustatomas taip, kad būtų galima prisidėti prie privačiųjų ir viešųjų gėrybių teikimo vienu arba abiem iš toliau nurodytų būdų:
žemės ūkio produktų gamyba, kuri apima tokius veiksmus kaip gyvūnų auginimas arba žemės dirbimas, be kita ko durpininkystės būdu, kai žemės ūkio produktai yra SESV I priede išvardyti produktai, išskyrus žvejybos produktus, taip pat medvilnė ir trumpos rotacijos želdiniai;
žemės ūkio paskirties žemės laikymas tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba dirbti be jokios parengiamosios veiklos, kurią vykdant nebūtų apsiribota įprastais žemės ūkio metodais ir mechanizmais.
Terminas „žemės ūkio paskirties žemė“ nustatomas taip, kad apimtų ariamąją žemę, daugiamečius pasėlius ir daugiamečius žolynus, be kita ko tais atvejais, kai toje vietovėje jie sudaro agrarinės miškininkystės sistemas. Terminus „ariamoji žemė“, „daugiamečiai pasėliai“ ir „daugiametis žolynas“ valstybės narės išsamiau apibrėžia vadovaudamosi šiomis bendrosiomis apibrėžtimis:
ariamoji žemė – pasėliams auginti dirbama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie yra palikti pūdymui; be to, įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu tai – pasėliams auginti dirbama žemė arba žemės plotai, kuriuose gali būti auginami pasėliai, bet kurie yra palikti pūdymui ir kurie buvo atidėti pagal šio reglamento 31 straipsnį ar 70 straipsnį arba jo III priede pateiktame sąraše nurodytą 8 GAAB standartą, arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 ( 2 ) 22, 23 arba 24 straipsnį, arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 ( 3 ) 39 straipsnį, arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 ( 4 ) 28 straipsnį;
daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiamečius žolynus ir daugiametes ganyklas), kuriais žemė apsėta penkerius metus ar ilgiau ir iš kurių pakartotinai gaunamas derlius, įskaitant daigynus ir trumpos rotacijos želdinius;
daugiametis žolynas ir daugiametė ganykla (bendrai vadinami daugiamečiu žolynu) – žemė, kurioje natūraliai auga (nesėjama) arba auginama (sėjama) žolė ar kiti žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo įtraukta į valdos sėjomainą, taip pat, jeigu taip nusprendžia valstybės narės, kuri penkerius metus ar ilgiau nebuvo ariama ar dirbama arba joje nebuvo atsėta kitokios rūšies žolė ar kiti žoliniai pašarai. Joje gali augti arba būti auginami ir kitų rūšių augalai, pavyzdžiui, krūmai arba medžiai, kurie gali būti skirti ganymui, ir, jeigu taip nusprendžia valstybės narės, kitų rūšių augalai, pavyzdžiui, krūmai arba medžiai, kurie gali būti skirti gyvūnų pašarui, su sąlyga, kad joje ir toliau vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai.
Valstybės narės taip pat gali nuspręsti, kad daugiamečiu žolynu būtų laikoma šių rūšių žemė:
žemė, kurioje auga arba yra auginami bet kurios rūšies šiame punkte nurodyti augalai ir kuri naudojama pagal nusistovėjusią vietos praktiką, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose tradiciškai nevyrauja arba neauga;
žemė, kurioje auga arba yra auginami bet kurios rūšies šiame punkte nurodyti augalai, kai žolė ir kiti žoliniai pašarai ganyklų plotuose nevyrauja arba neauga.
Kai taikomos intervencinių priemonių rūšys tiesioginių išmokų forma, terminas „reikalavimus atitinkantis hektaras“ nustatomas taip, kad jis apimtų plotus, kuriais ūkininkas disponuoja ir kuriuos sudarytų:
visa valdoje esanti žemės ūkio paskirties žemė, kuri tais metais, kuriems prašoma paramos, yra naudojama žemės ūkio veiklai arba, jei ji naudojama ir ne žemės ūkio veiklai, daugiausia yra naudojama žemės ūkio veiklai; deramai pagrįstais atvejais dėl aplinkosaugos, biologinės įvairovės ir su klimatu susijusių priežasčių valstybės narės gali nuspręsti, kad reikalavimus atitinkančiais hektarais taip pat gali būti laikomi tam tikri žemės plotai, žemės ūkio veiklai naudojami tik kas antrus metus;
bet kuris valdoje esantis plotas, kuris:
pasižymi kraštovaizdžio elementais, kuriems taikoma išlaikymo pareiga pagal III priede pateikiamame sąraše nurodytą 8 GAAB standartą;
paprastai sudarydavo minimalią ariamosios žemės, paskirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, dalį pagal III priede pateikiamame sąraše nurodytą 8 GAAB standartą, arba
ūkininko atitinkamo įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu yra nustatomas arba išlaikomas dėl 31 straipsnyje nurodytos ekologinės sistemos.
Jei taip nusprendžia valstybės narės, „reikalavimus atitinkantis hektaras“ gali pasižymėti kitais kraštovaizdžio elementais, jeigu jie nėra vyraujantys ir dėl užimamo ploto žemės ūkio sklype labai netrukdo vykdyti žemės ūkio veiklos. Įgyvendindamos tą principą valstybės narės gali nustatyti didžiausią žemės ūkio paskirties sklypo, kuris pasižymi tais kitais kraštovaizdžio elementais, dalį.
Kiek tai susiję su daugiamečiu žolynu, pasižyminčiu pavieniais reikalavimų neatitinkančiais elementais, valstybės narės gali nuspręsti taikyti fiksuotus sumažinimo koeficientus, kad nustatytų plotą, kuris būtų laikomas atitinkančiu reikalavimus;
bet kuris valdoje esantis plotas, dėl kurio suteikta teisė į išmokas pagal šio reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnį arba pagal bazinės išmokos sistemą ar vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinėje dalyje, ir kuris nėra reikalavimus atitinkantis hektaras, kaip nustato valstybės narės remiantis šios dalies a ir b punktais:
tam plotui taikant Direktyvą 92/43/EEB, 2009/147/EB arba 2000/60/EB;
taikant pagal šį reglamentą nustatytas su plotu susijusias intervencines priemones, kurioms taikoma Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 1 dalyje nurodyta integruota sistema ir kurios sudaro sąlygas durpininkystės būdu gaminti produktus, neišvardytus SESV I priede, arba taikant biologinei įvairovei arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimui skirtas nacionalines sistemas, kurių sąlygos atitinka minėtas su plotu susijusias intervencines priemones, jeigu tomis intervencinėmis priemonėmis ir nacionalinėmis sistemomis prisidedama prie vieno ar daugiau iš šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose išdėstytų konkrečių tikslų pasiekimo;
ūkininko įsipareigojimo įveisti mišką galiojimo laikotarpiu pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnį, arba Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį, arba šio reglamento 70 ar 73 straipsnį, arba pagal nacionalinę sistemą, kurios sąlygos atitinka Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 43 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis arba Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22 straipsnį, arba šio reglamento 70 ar 73 straipsnį;
ūkininko įsipareigojimo atidėti žemės plotą galiojimo laikotarpiu pagal Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 22, 23 ir 24 straipsnius, Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 straipsnį arba šio reglamento 70 straipsnį.
Kanapėms auginti naudojami plotai laikomi reikalavimus atitinkančiais hektarais tik tuo atveju, jei auginamų veislių kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis sudaro ne daugiau kaip 0,3 %.
Nustatydamos, kas yra aktyvus ūkininkas, valstybės narės taiko objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, pavyzdžiui, atsižvelgia į pajamų vertinimo rezultatus, darbo jėgos sąnaudas ūkyje, bendrovės tikslą ir ūkininkų žemės ūkio veiklos įtraukimą į nacionalinius ar regioninius registrus. Tokie kriterijai gali būti nustatyti viena ar keliomis valstybių narių pasirinktomis formomis, be kita ko, sudarant neigiamą kriterijų, pagal kuriuos ūkininkas negali būti laikomas aktyviu ūkininku, sąrašą. Jei valstybė narė aktyviais ūkininkais laiko tuos ūkininkus, kurie už praėjusius metus nėra gavę tam tikrą sumą viršijančių tiesioginių išmokų, ta suma turi būti ne didesnė kaip 5 000 EUR.
Terminas „jaunasis ūkininkas“ nustatomas taip, kad apimtų:
viršutinę amžiaus ribą, nustatomą tarp 35 ir 40 metų;
buvimo valdos valdytoju sąlygas;
tinkamą parengimą ar įgūdžius pagal valstybių narių nustatytus reikalavimus.
II ANTRAŠTINĖ DALIS
TIKSLAI IR RODIKLIAI
5 straipsnis
Bendrieji tikslai
Remiantis SESV 39 straipsnyje nustatytais BŽŪP tikslais, tikslu palaikyti vidaus rinkos veikimą ir vienodas sąlygas ūkininkams Sąjungoje ir subsidiarumo principu, parama EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis turi būti siekiama toliau gerinti darnų vystymąsi ūkininkavimo, maisto produktų ir kaimo vietovių srityse ir ji turi padėti ekonomikos, aplinkos ir socialinėje srityse siekti toliau nurodytų bendrųjų tikslų, kurie padės įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.:
puoselėti pažangų, konkurencingą, atsparų bei įvairesnį žemės ūkio sektorių, užtikrinantį ilgalaikį aprūpinimą maistu;
remti ir stiprinti aplinkos apsaugos, įskaitant biologinę įvairovę, ir klimato srities veiksmus ir padėti siekti su aplinkos apsauga bei klimatu susijusių Sąjungos tikslų, įskaitant jos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą;
stiprinti socioekonominę kaimo vietovių struktūrą.
6 straipsnis
Konkretūs tikslai
Bendrųjų tikslų turi būti siekiama įgyvendinant šiuos konkrečius tikslus:
remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje;
labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai;
gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje;
prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką;
skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą tokių gamtos išteklių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų;
prisidėti stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją didinant, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius;
pritraukti ir išlaikyti jaunuosius ūkininkus bei naujus ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas tvariai verslo plėtrai kaimo vietovėse;
skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę;
gerinti tai, kaip Sąjungos žemės ūkio sektorius tenkina visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugius ir maistingus maisto produktus, pagamintus tvariu būdu, mažinti maisto atliekas, didinti gyvūnų gerovę ir kovoti su antimikrobiniu atsparumu.
7 straipsnis
Rodikliai
5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų tikslų pasiekimo lygis vertinamas remiantis bendrais rodikliais, susijusiais su produktu, rezultatu, poveikiu ir kontekstu, kaip nurodyta I priede. Tie bendri rodikliai apima:
produkto rodiklius, susijusius su taikant remiamas intervencines priemones gautu produktu;
rezultato rodiklius, susijusius su atitinkamais konkrečiais tikslais ir, kai aktualu, kompleksiniu tikslu, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir naudojamus su tais konkrečiais tikslais susijusioms kiekybinėms tarpinėms reikšmėms bei siektinoms reikšmėms nustatyti BŽŪP strateginiuose planuose ir pažangai, padarytai siekiant tų siektinų reikšmių, įvertinti; su aplinkos ir klimato srities tikslais susiję rodikliai gali apimti intervencines priemones, kuriomis prisidedama prie įsipareigojimų pagal XIII priede išvardytus Sąjungos teisėkūros procedūra priimamus aktus vykdymo;
poveikio rodiklius, susijusius su 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais tikslais ir naudojamus įgyvendinant BŽŪP strateginius planus ir BŽŪP;
konteksto rodiklius, nurodytus 115 straipsnio 2 dalyje ir išvardytus I priede.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDRI REIKALAVIMAI IR INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠYS
I SKYRIUS
BENDRI REIKALAVIMAI
8 straipsnis
Strateginis požiūris
Valstybės narės siekia II antraštinėje dalyje nustatytų tikslų nustatydamos intervencines priemones pagal šios antraštinės dalies II, III ir IV skyriuose nurodytas intervencinių priemonių rūšis – atsižvelgdamos į savo poreikių vertinimą ir laikydamosi šiame skyriuje nustatytų bendrų reikalavimų.
9 straipsnis
Bendrieji principai
Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose nurodytas intervencines priemones ir 13 straipsnyje nurodytus GAAB standartus rengia vadovaudamosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir bendraisiais Sąjungos teisės principais.
Valstybės narės užtikrina, kad intervencinės priemonės ir 13 straipsnyje nurodyti GAAB standartai būtų nustatomi remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, būtų suderinami su tinkamu vidaus rinkos veikimu ir neiškraipytų konkurencijos.
Valstybės narės, vadovaudamosi pagal šio reglamento 118 ir 119 straipsnius Komisijos patvirtintais BŽŪP strateginiais planais ir šiame reglamente bei Reglamente (ES) 2021/2116 nustatytais principais bei reikalavimais, nustato teisinę sistemą, pagal kurią ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams teikiama Sąjungos parama. Jos įgyvendina tuos Komisijos patvirtintus BŽŪP strateginius planus.
10 straipsnis
PPO vidaus parama
Valstybės narės intervencines priemones rengia vadovaudamosi šio reglamento II priede išvardytomis intervencinių priemonių rūšimis, įskaitant 4 straipsnyje nustatytas apibrėžtis ir sąlygas, tokiu būdu, kad jos atitiktų kriterijus, išvardytus PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priede.
Visų pirma, bazinė pajamų parama tvarumui didinti, papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti, papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams ir su klimatu, aplinka bei gyvūnų gerove susijusios sistemos turi atitikti su tomis intervencinėmis priemonėmis susijusius kriterijus, išvardytus tose PPO sutarties dėl žemės ūkio II priedo dalyse, kurios nurodytos šio reglamento 2 priede. Kitų intervencinių priemonių atveju šio reglamento II priede nurodytos PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo dalys yra orientacinės ir tos intervencinės priemonės vietoj pirmiau nurodytų dalių gali atitikti kitą PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo dalį, jei tai yra apibrėžta ir išaiškinta BŽŪP strateginiame plane.
11 straipsnis
Susitarimo memorandumo dėl aliejingųjų sėklų įgyvendinimas
Jeigu, valstybėms narėms pranešus apie visus planuojamus gauti produktus, viršijamas didžiausias remiamas plotas visos Sąjungos mastu, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, Komisija apskaičiuoja kiekvienai valstybei narei, pranešusiai apie didesnį plotą nei jos referencinis plotas, taikytiną sumažinimo koeficientą, proporcingą jos planuojamų gauti produktų perviršiui taip, kad būtų išlaikytas didžiausias remiamas plotas visos Sąjungos mastu. Kiekviena atitinkama valstybė narė informuojama apie tą sumažinimo koeficientą Komisijos pastabose dėl BŽŪP strateginio plano pagal 118 straipsnio 3 dalį. Kiekvienai valstybei narei taikytinas sumažinimo koeficientas nustatomas 118 straipsnio 6 dalyje nurodytu įgyvendinimo sprendimu, kuriuo Komisija patvirtina BŽŪP strateginį planą.
Valstybės narės po 118 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos savo iniciatyva nebegali keisti savo remiamo ploto.
Komisija atitinkamas valstybes nares informuoja apie sumažinimo koeficientus ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš atitinkamus prašymų teikimo metus, sausio 31 d.
Kiekviena atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš atitinkamus prašymų teikimo metus, kovo 31 d. pateikia atitinkamą prašymą iš dalies pakeisti jos BŽŪP strateginį planą, kuriame pateiktas antroje pastraipoje nurodytas sumažinimo koeficientas. Sumažinimo koeficientas tai valstybei narei nustatomas 119 straipsnio 10 dalyje nurodytu įgyvendinimo sprendimu, kuriuo Komisija patvirtina BŽŪP strateginio plano dalinį pakeitimą.
12 straipsnis
Principas ir taikymo sritis
Valstybės narės į savo BŽŪP strateginius planus įtraukia paramos sąlygų sistemą, pagal kurią ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal II skyrių arba metines išmokas pagal 70, 71 ir 72 straipsnius, skiriamos administracinės nuobaudos, jei jie nesilaiko BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų III priede išvardytų Sąjungos teisės aktų valdymo reikalavimų ir GAAB standartų, susijusių su šiomis konkrečiomis sritimis:
klimatu ir aplinka, įskaitant vandenį, dirvožemį ir ekologinių sistemų biologinę įvairovę;
visuomenės sveikata ir augalų sveikata;
gyvūnų gerove.
13 straipsnis
Su gera agrarine ir aplinkosaugos būkle susijusios valstybių narių pareigos
Tačiau valstybės narės nenustato minimaliųjų standartų, kuriais siekiama kitų nei III priede nustatytų pagrindinių tikslų.
14 straipsnis
Principas ir taikymo sritis
15 straipsnis
Ūkių konsultavimo paslaugos
Teikiant ūkių konsultavimo paslaugas viso ūkio plėtojimo ciklo metu teikiama tinkama pagalba, be kita ko tada, kai ūkis įsteigiamas pirmą kartą, gamybos modelių pritaikymui prie vartotojų paklausos, novatoriškų praktikų taikymui, žemės ūkio metodų, skirtų atsparumui klimato kaitai didinti, taikymui, įskaitant agrarinę miškininkystę ir agroekologiją, gyvūnų gerovės gerinimą ir prireikus saugos standartus ir socialinę paramą.
Ūkių konsultavimo paslaugos turi būti integruotos į tarpusavyje susijusias ūkio konsultantų, tyrėjų, ūkininkų organizacijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų teikiamas paslaugas, kurios sudaro ŽŪŽIS.
Ūkių konsultavimo paslaugos pritaikomos prie įvairių rūšių gamybos ir ūkių ir apima bent:
visus BŽŪP strateginiame plane nustatytus ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams taikomus reikalavimus, sąlygas ir valdymo įsipareigojimus, įskaitant reikalavimus bei standartus, apibrėžtus pagal paramos sąlygas, ir su intervencinėmis priemonėmis susijusias sąlygas, taip pat informaciją apie finansines priemones ir verslo planus, nustatytus pagal BŽŪP strateginį planą;
valstybių narių nustatytus Direktyvos 92/43/EEB, Direktyvos 2000/60/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 ( 5 ) 55 straipsnio, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB ( 6 ), Direktyvos 2009/128/EB, Direktyvos 2009/147/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 ( 7 ), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 ( 8 ) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/2284 ( 9 ) įgyvendinimo reikalavimus;
ūkininkavimo praktikas, kuriomis vengiama atsparumo antimikrobinėms medžiagoms formavimosi, kaip nustatyta 2017 m. birželio 29 d. Komisijos komunikate „Bendros sveikatos koncepcija grindžiamas Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms (AAM) veiksmų planas“;
rizikos prevenciją ir valdymą;
paramą inovacijoms diegti, visų pirma 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos EIP veiklos grupių projektams rengti ir įgyvendinti;
skaitmenines technologijas žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, kaip nurodyta 114 straipsnio b punkte;
darnų maisto medžiagų valdymą, be kita ko, vėliausiai nuo 2024 m. taikant Ūkių tvarumo priemonę maisto medžiagų naudojimui valdyti, t. y. skaitmeninę taikomąją programą, kurią naudojant būtų informuojama bent apie:
pagrindinių maisto medžiagų pusiausvyrą lauko mastu;
su maisto medžiagomis susijusius teisinius reikalavimus;
dirvožemio duomenis, pagrįstus turima informacija ir analizėmis;
su maisto medžiagų valdymu susijusius Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) duomenis;
įdarbinimo sąlygas, darbdavių pareigas, darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimus bei socialinę paramą žemės ūkiu besiverčiančiose bendruomenėse.
II SKYRIUS
INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠYS TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ FORMA
16 straipsnis
Intervencinių priemonių rūšys tiesioginių išmokų forma
Atsietosios tiesioginės išmokos yra šios:
bazinė pajamų parama tvarumui didinti;
papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti;
papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams;
klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei skirtos sistemos.
Susietosios tiesioginės išmokos yra šios:
susietoji pajamų parama;
specialioji išmoka už medvilnę.
17 straipsnis
Išmokų dydžio apribojimas ir proporcingas mažinimas
Valstybės narės gali nustatyti papildomas skirtinas sumas, viršijančias 60 000 EUR, ir tiksliai apibrėžti toms papildomoms sumoms taikytinus sumažinimo procentinius dydžius. Jos užtikrina, kad kiekvienai skirtinai sumai taikomas sumažinimas būtų lygus ankstesnei skirtinai sumai taikytam sumažinimui arba didesnis už jį.
Prieš taikydamos 1 arba 2 dalį, valstybės narės iš bazinės pajamų paramos tvarumui didinti sumos, skirtinos ūkininkui konkrečiais kalendoriniais metais, gali atimti:
su ūkininko deklaruota žemės ūkio veikla susijusius visus darbo užmokesčius, įskaitant su užimtumu susijusius mokesčius bei socialines įmokas;
lygiavertes reguliaraus ir neapmokamo darbo sąnaudas, susijusias su žemės ūkio veikla, kurią vykdo atitinkamame ūkyje dirbantys asmenys, negaunantys darbo užmokesčio arba gaunantys mažesnį atlygį nei paprastai už suteiktas paslaugas mokama suma, bet kuriems atlyginama ekonominiais ūkio verslo rezultatais;
ūkininko deklaruotų sutarčių sudarymo sąnaudų, susijusių su žemės ūkio veikla, darbo sąnaudų elementą.
Apskaičiuodamos pirmos pastraipos a punkte nurodytas sumas, valstybės narės naudoja ūkininko faktiškai patirtas darbo užmokesčio išlaidas. Tinkamai pagrįstais atvejais ūkininkai gali prašyti naudoti standartines išlaidas, kurias atitinkama valstybė narė turi nustatyti pagal metodą, kuris turi būti išsamiau apibrėžtas jos BŽŪP strateginiame plane, remiantis su nacionaliniu arba regiono lygmeniu vykdoma žemės ūkio veikla susijusiu vidutiniu standartiniu darbo užmokesčiu, padaugintu iš atitinkamo ūkininko deklaruotų metinių darbo vienetų skaičiaus.
Apskaičiuodamos pirmos pastraipos b punkte nurodytas sumas, valstybės narės naudoja standartines išlaidas, kurias atitinkama valstybė narė turi nustatyti pagal metodą, kuris turi būti išsamiau apibrėžtas jos BŽŪP strateginiame plane, remiantis su nacionaliniu arba regiono lygmeniu vykdoma žemės ūkio veikla susijusiu vidutiniu standartiniu darbo užmokesčiu, padaugintu iš atitinkamo ūkininko deklaruotų metinių darbo vienetų skaičiaus.
Valstybės narės taip pat gali visas tas lėšas arba jų dalį perkelti į EŽŪFKP ir panaudoti IV skyriuje nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms finansuoti. Toks lėšų perkėlimas į EŽŪFKP įtraukiamas į BŽŪP strateginio plano finansines lenteles ir 2025 m. gali būti peržiūrėtas pagal 103 straipsnį. Tokiam perkėlimui netaikomos pagal tą straipsnį nustatytos didžiausios lėšų perkėlimo iš EŽŪGF į EŽŪFKP ribos.
18 straipsnis
Minimalieji reikalavimai
Valstybės narės taip pat gali nustatyti mažiausią tiesioginių išmokų sumą, kurią galima išmokėti ūkininkui.
Nustatydamos mažiausią plotą arba mažiausią sumą valstybės narės turi siekti užtikrinti, kad tiesiogines išmokas aktyviems ūkininkams būtų galima skirti tik tuo atveju, jeigu:
atitinkamų išmokų administravimas nesudaro pernelyg didelės administracinės naštos; ir
atitinkamomis sumomis veiksmingai prisidedama siekiant 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, kurių padedama siekti tiesioginėmis išmokomis.
19 straipsnis
Įnašai į rizikos valdymo priemones
Nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 1 dalies, valstybė narė gali nuspręsti skirti iki 3 % ūkininkui mokėtinų tiesioginių išmokų, kurie būtų skirti ūkininko įnašui į rizikos valdymo priemonę.
Valstybės narės, nusprendusios pasinaudoti šia nuostata, ją taiko visiems ūkininkams, gaunantiems tiesiogines išmokas konkrečiais metais.
20 straipsnis
Bendrieji reikalavimai atsietosioms tiesioginėms išmokoms gauti
Valstybės narės skiria atsietąsias tiesiogines išmokas aktyviems ūkininkams laikydamosi šiame skirsnyje nustatytų ir jų BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtų sąlygų.
21 straipsnis
Bendrosios taisyklės
22 straipsnis
Paramos už hektarą suma
23 straipsnis
Teisės į išmokas
24 straipsnis
Teisių į išmokas vertė ir konvergencija
Valstybės narės gali nuspręsti taikyti sumažinimą visoms teisėms į išmokas, kurių vertė nustatoma pagal šio straipsnio 1 dalį, viršijančioms 2026 prašymų teikimo metų 102 straipsnio 1 dalyje nurodytą bazinės pajamų paramos planuojamą vieneto sumą, kaip nustatyta BŽŪP strateginiame plane valstybės narės arba 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos teritorijų grupės atžvilgiu, arba jų daliai.
25 straipsnis
Pasinaudojimas teisėmis į išmokas
26 straipsnis
Teisių į išmokas rezervai
Valstybės narės naudoja savo rezervą pirmiausia tam, kad suteiktų teises į išmokas šiems ūkininkams:
jauniesiems ūkininkams, pirmą kartą naujai įkūrusiems valdą;
naujiems ūkininkams.
27 straipsnis
Teisių į išmokas perleidimas
28 straipsnis
Išmokos smulkiesiems ūkininkams
Valstybės narės gali skirti smulkiesiems ūkininkams, kaip nustatyta valstybių narių, išmokas kaip fiksuotąją sumą arba sumą už hektarą, vietoj tiesioginių išmokų pagal šio skyriaus šį ir 3 skirsnius. Valstybės narės BŽŪP strateginiame plane parengia atitinkamą intervencinę priemonę, kurią gali pasirinkti ūkininkai.
Metinė išmoka kiekvienam ūkininkui neviršija 1 250 EUR.
Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti skirtingas fiksuotąsias sumas arba sumas už hektarą, priklausomai nuo skirtingų plotui taikomų ribų.
29 straipsnis
Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti
Nukrypdamos nuo šios dalies pirmos pastraipos arba 98 straipsnio, valstybės narės gali atsižvelgti į poreikį perskirstyti pajamų paramą naudojantis kitomis priemonėmis ir intervencinėmis priemonėmis, finansuojamomis EŽŪGF lėšomis, siekdamos tikslo užtikrinti sąžiningesnį paskirstymą ir veiksmingesnį bei efektyvesnį pajamų paramos tikslingumą, jei jos savo BŽŪP strateginiuose planuose gali įrodyti, kad tokio poreikio klausimas yra tinkamai sprendžiamas.
Ūkininkų, kurie priklauso susijusių juridinių subjektų grupei, atveju, kaip nustatyta valstybių narių, valstybės narės gali taikyti 3 dalyje nurodytą didžiausią hektarų skaičių tos grupės lygmeniu jų nustatytinomis sąlygomis.
30 straipsnis
Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams
Valstybės narės gali nuspręsti skirti paramą pagal šį straipsnį ūkininkams, kurie yra gavę paramą pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnį, likusiam to straipsnio 5 dalyje nurodyto laikotarpio laikui.
Ta parama teikiama arba kaip metinė atsietoji išmoka už kiekvieną reikalavimus atitinkantį hektarą, arba kaip fiksuotosios sumos išmoka kiekvienam jaunajam ūkininkui.
Valstybės narės gali nuspręsti skirti paramą pagal šį straipsnį tik už nustatytą didžiausią hektarų skaičių vienam jaunajam ūkininkui.
Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės, pavyzdžiui, ūkininkų, gamintojų organizacijų ar kooperatyvų atveju valstybės narės gali taikyti 3 dalyje nurodytą didžiausią hektarų skaičių tų juridinių asmenų ar grupių narių lygmeniu:
kurie atitinka „jaunojo ūkininko“ apibrėžtį ir sąlygas, nustatytas pagal 4 straipsnio 6 dalį, ir
kai nacionalinėje teisėje yra numatyta, kad atskiri nariai gali prisiimti teises ir pareigas, kurios yra palyginamos su atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą, teisėmis ir pareigomis, visų pirma kiek tai susiję su jų ekonominiu, socialiniu ir mokestiniu statusu, su sąlyga, kad jie prisidėjo stiprinant atitinkamų juridinių asmenų ar grupių žemės ūkio struktūras.
31 straipsnis
Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos
Visos ekologinės sistemos iš esmės turi apimti bent dvi iš toliau nurodytų veiklos sričių, susijusių su klimatu, aplinka, gyvūnų gerove ir kova su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms:
klimato kaitos švelninimą, įskaitant dėl žemės ūkio praktikų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamo anglies dioksido saugojimą ir anglies dioksido sekvestracijos didinimą;
prisitaikymą prie klimato kaitos, įskaitant veiksmus, kuriais didinamas maisto gamybos sistemų atsparumas ir gyvūnų bei augalų įvairovė siekiant didesnio atsparumo ligoms ir klimato kaitai;
vandens kokybės apsaugą ar gerinimą ir spaudimo vandens ištekliams mažinimą;
dirvožemio degradacijos prevenciją, dirvožemio atkūrimą, dirvožemio derlingumo ir maisto medžiagų valdymo bei dirvožemio biotos gerinimą;
biologinės įvairovės apsaugą, buveinių ar rūšių išsaugojimą arba atkūrimą, įskaitant kraštovaizdžio elementų ar negamybinių plotų išlaikymą ir kūrimą;
veiksmus, kuriais siekiama tvariai ir mažiau naudoti pesticidus, visų pirma pesticidus, keliančius pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai;
veiksmus, kuriais siekiama didinti gyvūnų gerovę ar kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.
Pagal šį straipsnį valstybės narės skiria išmokas tik už įsipareigojimus, kurie:
viršija atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, nustatytus pagal I skyriaus 2 skirsnį;
viršija atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės reikalavimus, taip pat kitus atitinkamus nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatytus privalomus reikalavimus;
viršija žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal 4 straipsnio 2 dalies b punktą sąlygas;
skiriasi nuo įsipareigojimų, už kuriuos išmokos skiriamos pagal 70 straipsnį.
Pirmos pastraipos b punkte nurodytų įsipareigojimų atveju, kai nacionalinėje teisėje nustatomi nauji reikalavimai, kurie viršija Sąjungos teisėje nustatytus atitinkamus minimaliuosius reikalavimus, parama įsipareigojimams, kuriais prisidedama prie tų reikalavimų laikymosi, gali būti teikiama ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo dienos, kurią jie tampa privalomi valdai.
Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/2116 87 straipsnio 1 daliai, aktyvūs ūkininkai arba jų grupės, dalyvaujantys įgyvendinant ekologines sistemas, įsteigtas pagal pirmą pastraipą, laikomi atitinkančiais III priede nurodytus atitinkamus reikalavimus ir standartus, su sąlyga, kad jie vykdo su atitinkama ekologine sistema susijusius įsipareigojimus.
Valstybės narės, kurios įdiegia ekologines sistemas pagal šios dalies pirmą pastraipą, gali užtikrinti, kad taikant jų valdymo ir kontrolės sistemas nebūtų dubliuojamos patikros tais atvejais, kai taikomi tie patys reikalavimai ir standartai tiek pagal tas ekologines sistemas, tiek pagal III priede nustatytas pareigas.
Parama konkrečiai ekologinei sistemai skiriama kaip metinė išmoka už visus reikalavimus atitinkančius hektarus, kuriems taikomi įsipareigojimai. Išmokos skiriamos kaip:
2 poskirsnyje nurodytą bazinę pajamų paramą papildančios išmokos, arba
išmokos, kuriomis aktyviems ūkininkams arba aktyvių ūkininkų grupėms kompensuojamos visos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos arba jų dalis; jos apskaičiuojamos pagal 82 straipsnį ir atsižvelgiant į ekologinių sistemų siektinas reikšmes; tomis išmokomis taip pat gali būti apmokėtos sandorių išlaidos.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, išmokos, skiriamos pagal tos pastraipos b punktą už įsipareigojimus, susijusius su gyvūnų gerove, įsipareigojimus kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms ir, tinkamai pagrįstais atvejais, įsipareigojimus dėl klimatui naudingų žemės ūkio praktikų, taip pat gali būti skiriamos kaip metinė išmoka už sutartinius ūkinius gyvūnus.
32 straipsnis
Bendrosios taisyklės
33 straipsnis
Taikymo sritis
Susietoji pajamų parama gali būti skiriama tik šiems sektoriams ir gamybai arba konkrečių rūšių ūkininkavimo veiklai (jei jie yra svarbūs dėl socioekonominių arba aplinkosaugos priežasčių):
javų;
aliejingųjų sėklų, išskyrus konditerijoje naudojamas saulėgrąžų sėklas, kaip nustatyta 11 straipsnio 7 dalyje;
baltyminių augalų, įskaitant ankštinius augalus bei ankštinių augalų ir žolių mišinius, su sąlyga, kad mišinyje ir toliau vyrauja ankštiniai augalai;
linų;
kanapių;
ryžių;
riešutų;
krakmolinių bulvių;
pieno ir pieno produktų;
sėklų;
avienos ir ožkienos;
galvijienos;
alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių;
šilkaverpių;
sausųjų pašarų;
apynių;
cukrinių runkelių, cukranendrių ir trūkažolių šaknų;
vaisių ir daržovių;
trumpos rotacijos želdinių.
34 straipsnis
Tinkamumas finansuoti
35 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai esant struktūriniam rinkos disbalansui sektoriuje
Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas yra papildomas priemonėmis, kuriomis siekiama, kad susietosios pajamų paramos gavėjai nenukentėtų nuo struktūrinio rinkos disbalanso sektoriuje. Tais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms gali būti leidžiama nuspręsti, kad susietoji pajamų parama gali būti toliau teikiama iki 2027 m. remiantis gamybos vienetais, už kuriuos tokia parama buvo skiriama praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu.
36 straipsnis
Taikymo sritis
Bulgarija, Graikija, Ispanija ir Portugalija specialiąją išmoką už medvilnę skiria aktyviems ūkininkams, auginantiems medvilnę, kuriai priskirtas KN kodas 5201 00 , pagal šiame poskirsnyje nustatytas sąlygas.
37 straipsnis
Bendrosios taisyklės
Šiame poskirsnyje numatytų intervencinių priemonių atžvilgiu:
patirtų išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas remiantis Reglamento (ES) 2021/2116 37 straipsnio a punktu;
Reglamento (ES) 2021/2116 12 straipsnio 2 dalies tikslais nuomonė, kurią turi pateikti tvirtinančiosios įstaigos, turi apimti tos dalies a, b ir d punktus, taip pat valdymo pranešimą.
38 straipsnis
Baziniai plotai, nustatytieji derlingumo dydžiai ir referencinės sumos
Nustatomi tokie nacionaliniai baziniai plotai:
Nustatomi tokie ataskaitinio laikotarpio nustatytieji derlingumo dydžiai:
Specialiosios išmokos už reikalavimus atitinkančio medvilnės ploto hektarą suma apskaičiuojama 2 dalyje nustatytą derlingumo dydį padauginus iš šių referencinių sumų:
39 straipsnis
Patvirtintos tarpšakinės organizacijos
Šiame poskirsnyje patvirtinta tarpšakinė organizacija – juridinis asmuo, kurį sudaro medvilnę auginantys ūkininkai ir bent viena medvilnės valymo įmonė ir kuris vykdo, pavyzdžiui, tokią veiklą:
padeda geriau koordinuoti medvilnės pateikimą rinkai, visų pirma atlikdamas mokslinius ir rinkos tyrimus;
rengia Sąjungos taisykles atitinkančias tipines sutarčių formas;
gamybą orientuoja į produktus, kurie yra geriau pritaikyti prie rinkos poreikių ir vartotojų paklausos, visų pirma kokybės ir vartotojų apsaugos atžvilgiu;
atnaujina produktų kokybės gerinimo metodus ir priemones;
pasinaudodamas kokybės sertifikavimo sistemomis kuria rinkodaros strategijas medvilnės pardavimui skatinti.
Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl:
tarpšakinių organizacijų patvirtinimo kriterijų;
gamintojų pareigų;
pasekmių, kai patvirtinta tarpšakinė organizacija neatitinka a punkte nurodytų kriterijų.
40 straipsnis
Išmokos skyrimas
41 straipsnis
Nukrypti leidžiančios nuostatos
III SKYRIUS
INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠYS TAM TIKRUOSE SEKTORIUOSE
42 straipsnis
Taikymo sritis
Šiame skyriuje nustatomos taisyklės dėl intervencinių priemonių rūšių:
vaisių ir daržovių sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies i punkte;
bitininkystės produktų sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies v punkte (toliau – bitininkystės sektorius);
vyno sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies l punkte;
apynių sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies f punkte;
alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje, nurodytame Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies g punkte;
kituose sektoriuose, nurodytuose Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalies a–h, k, m, o–t ir w punktuose, ir šio reglamento VI priede išvardytų produktų sektoriuose.
43 straipsnis
Privalomosios ir neprivalomosios intervencinių priemonių rūšys
Jei valstybė narė, kurioje jos BŽŪP strateginio plano pateikimo momentu nėra pripažintų vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų, BŽŪP strateginio plano laikotarpiu pripažįsta to sektoriaus gamintojų organizaciją pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, ta valstybė narė pateikia prašymą iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginį planą pagal 119 straipsnį, kad būtų įtrauktos intervencinės priemonės vaisių ir daržovių sektoriuje.
44 straipsnis
Paramos formos
42 straipsnyje nurodytuose sektoriuose parama gali būti bet kurios iš šių formų:
paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas;
vieneto įkainiai;
fiksuotosios sumos;
finansavimas taikant fiksuotąją normą.
1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų paramos sumos nustatomos vienu iš šių būdų:
taikant sąžiningą, teisingą ir patikrinamą skaičiavimo metodą, pagrįstą:
statistiniais duomenimis, kita objektyvia informacija arba ekspertų vertinimu,
patikrintais ankstesniais paramos gavėjų duomenimis, arba
įprasta paramos gavėjų taikoma išlaidų apskaitos praktika;
biudžeto projektais, kurie buvo parengti kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir kuriems ex ante pritarė veiksmą atrenkanti įstaiga intervencinių priemonių vyno ir bitininkystės sektoriuose atveju arba įstaiga, tvirtinanti 50 straipsnyje nurodytas veiksmų programas intervencinių priemonių kituose reikalavimus tenkinančiuose sektoriuose atveju;
vadovaujantis taisyklėmis dėl atitinkamų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumą ir fiksuotųjų normų, taikytinų pagal Sąjungos politiką panašios rūšies intervencinės priemonės atžvilgiu, taikymo;
vadovaujantis taisyklėmis dėl atitinkamų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumą ir fiksuotųjų normų, taikytų pagal vien tik valstybės narės lėšomis finansuojamas paramos sistemas panašios rūšies intervencinės priemonės atžvilgiu, taikymo.
45 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai dėl papildomų su intervencinių priemonių rūšimis susijusių reikalavimų
Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimais, papildančiais šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, dėl:
tinkamo šiame skyriuje nustatytų rūšių intervencinių priemonių veikimo užtikrinimo, visų pirma siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje;
išlaidų, kurioms taikomos į šį skyrių įtrauktos intervencinės priemonės, rūšies, įskaitant, nukrypstant nuo Reglamento (ES) 2021/2116 22 straipsnio, gamintojų organizacijų arba kitų paramos gavėjų administracinių ir personalo išlaidų finansavimo tinkamumą įgyvendinant tas intervencines priemones;
šiame skyriuje nurodytos Sąjungos finansinės paramos apskaičiavimo pagrindo, įskaitant ataskaitinius laikotarpius ir parduodamos produkcijos vertės apskaičiavimą, taip pat gamintojų organizacijų steigimosi lygio apskaičiavimo pagrindo 53 straipsnyje nurodytos nacionalinės finansinės paramos tikslais;
didžiausio Sąjungos finansinės paramos, skiriamos už 47 straipsnio 2 dalies a, c, f, g, h ir i punktuose nurodytų rūšių intervencines priemones ir 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c, d ir l punktuose nurodytų rūšių intervencines priemones, dydžio, įskaitant nemokamo paskirstymo tikslais iš rinkos pašalinamų produktų pakavimo ir vežimo normas ir produktų perdirbimo išlaidas prieš juos pristatant tuo tikslu;
taisyklių dėl išlaidoms taikytinos viršutinės ribos nustatymo ir dėl reikalavimus atitinkančio ploto matavimo 47 straipsnio 2 dalies d punkte ir 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytų intervencinių priemonių rūšių tikslais;
taisyklių, pagal kurias gamintojai turi pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, taisyklių dėl tos pareigos išimčių, siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, ir taisyklių dėl savanoriško distiliuotojų sertifikavimo;
sąlygų, kurios turi būti taikomos 44 straipsnio 1 dalyje išvardytų formų paramos naudojimui;
taisyklių dėl minimalaus ilgalaikiškumo reikalavimo, taikytino gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, remiamoms į šį skyrių įtrauktomis intervencinėmis priemonėmis;
taisyklių dėl investicijoms skirto finansavimo pagal 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktą ir populiarinimui skirto finansavimo pagal 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos k punktą derinimo.
46 straipsnis
Tikslai vaisių ir daržovių sektoriuje, apynių sektoriuje, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje ir kituose sektoriuose, nurodytuose 42 straipsnio f punkte
Tikslai 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytuose sektoriuose turi būti tokie:
planuoti ir organizuoti gamybą, pritaikyti gamybą prie paklausos, visų pirma kokybės ir kiekio atžvilgiu, optimizuoti gamybos sąnaudas ir investicijų grąžą, bei stabilizuoti gamintojo kainas; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b, c ir i punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;
koncentruoti produktų pasiūlą ir pateikimą rinkai, be kita ko, naudojantis tiesiogine rinkodara; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;
padidinti konkurencingumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, visų pirma pasitelkiant modernizavimą; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytu konkrečiu tikslu;
vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su tvarios gamybos metodais, įskaitant atsparumą kenkėjams, atsparumą gyvūnų ligoms ir klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, novatoriška praktika ir gamybos būdais, kuriais skatinamas ekonomikos konkurencingumas ir remiami rinkos pokyčiai, ir plėtoti tuos metodus, praktiką bei būdus; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b, c ir i punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;
skatinti, plėtoti ir įgyvendinti:
aplinką tausojančius gamybos metodus ir būdus;
kenkėjams ir ligoms atsparios gamybos praktiką;
gyvūnų sveikatos ir gerovės standartus, viršijančius minimaliuosius reikalavimus, nustatytus pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę;
atliekų kiekio mažinimą ir aplinkai nekenksmingą šalutinių produktų naudojimą bei tvarkymą, įskaitant jų pakartotinį naudojimą ir valorizaciją;
biologinės įvairovės apsaugą bei gerinimą ir tausų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma vandens, dirvožemio ir oro apsaugą.
Tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies e, f ir i punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;
padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte;
didinti produktų komercinę vertę ir gerinti jų prekinę kokybę, be kita ko, gerinti produktų kokybę ir kurti produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografine nuoroda arba produktus, kuriems taikomos Sąjungos arba nacionalinės kokybės sistemos, pripažintos valstybių narių; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu konkrečiu tikslu;
užtikrinti produktų populiarinimą ir rinkodarą; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies b, c ir i punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;
didinti suvartojamų šviežių ar perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriaus produktų kiekį; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytu konkrečiu tikslu;
vykdyti krizių prevenciją ir rizikos valdymą, siekiant išvengti sutrikimų atitinkamo sektoriaus rinkose ir į jas reaguoti; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;
gerinti įdarbinimo sąlygas ir užtikrinti, kad būtų laikomasi darbdavio pareigų, taip pat darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimų pagal direktyvas 89/391/EEB, 2009/104/EB ir (ES) 2019/1152.
47 straipsnis
Intervencinių priemonių rūšys vaisių ir daržovių sektoriuje, apynių sektoriuje, alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje ir kituose sektoriuose, nurodytuose 42 straipsnio f punkte
Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose kiekvienam tikslui, pasirinktam iš nurodytųjų 46 straipsnio a–i ir k punktuose, pasirenka 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytuose sektoriuose taikyti vienos ar daugiau iš toliau išvardytų rūšių intervencines priemones:
investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos metodai ir kiti veiksmai tokiose srityse kaip:
dirvožemio apsauga, įskaitant dirvožemio anglies kaupimą bei dirvožemio struktūros gerinimą ir teršalų mažinimą;
vandens naudojimo ir patikimos vandentvarkos gerinimas, įskaitant vandens taupymą, vandens apsaugą ir drenažą;
kelio pavojingų meteorologinių reiškinių daromai žalai užkirtimas ir skatinimas plėtoti ir naudoti veisles, rūšis ir valdymo praktiką, pritaikytas prie kintančių klimato sąlygų;
energijos taupymo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo didinimas;
tik ekologinės pakuotės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos srityje;
biologinis saugumas, gyvūnų sveikata ir gerovė;
išmetamųjų teršalų ir atliekų kiekio mažinimas, šalutinių produktų naudojimo gerinimas, įskaitant jų pakartotinį naudojimą ir valorizaciją, ir atliekų tvarkymas;
atsparumo kenkėjams didinimas ir pesticidų naudojimo rizikos ir poveikio mažinimas, įskaitant integruotosios kenkėjų kontrolės metodų įgyvendinimą;
atsparumo gyvūnų ligoms didinimas ir veterinarinių vaistų, įskaitant antibiotikus, naudojimo mažinimas;
biologinei įvairovei palankių buveinių kūrimas ir išlaikymas;
produktų kokybės gerinimas;
genetinių išteklių gerinimas;
įdarbinimo sąlygų gerinimas ir užtikrinimas, kad būtų laikomasi darbdavio pareigų, taip pat darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimų pagal direktyvas 89/391/EEB, 2009/104/EB ir (ES) 2019/1152;
konsultavimo paslaugos ir techninė parama, visų pirma susijusios su tvariais kenkėjų ir ligų kontrolės metodais, tausiu augalų apsaugos ir gyvūnų sveikatos apsaugos produktų naudojimu, prisitaikymu prie klimato kaitos bei jos švelninimu, įdarbinimo sąlygomis, darbdavio pareigomis ir darbuotojų sveikata ir sauga;
mokymai, įskaitant konsultuojamąjį ugdymą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, visų pirma susiję su tvariais kenkėjų ir ligų kontrolės metodais, tausiu augalų apsaugos ir gyvūnų sveikatos apsaugos produktų naudojimu, prisitaikymu prie klimato kaitos bei jos švelninimu, taip pat organizuotų prekybos platformų ir prekių biržų naudojimu neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių rinkose;
ekologinė arba integruota gamyba;
veiksmai, kuriais siekiama didinti produktų transportavimo ir saugojimo tvarumą bei veiksmingumą;
populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais visų pirma siekiama didinti vartotojų informuotumą apie Sąjungos kokybės sistemas ir sveikos mitybos svarbą, taip pat įvairinti ir konsoliduoti rinkas;
Sąjungos ir nacionalinių kokybės sistemų įgyvendinimas;
atsekamumo ir sertifikavimo sistemų, visų pirma galutiniams vartotojams parduodamų produktų kokybės stebėsenos, įgyvendinimas;
veiksmai, kuriais siekiama švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos.
Siekdamos 46 straipsnio j punkte nurodyto tikslo valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose pasirenka 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytuose sektoriuose taikyti vienos ar daugiau iš toliau išvardytų rūšių intervencines priemones:
gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų, pripažintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 arba pagal šio reglamento 67 straipsnio 7 dalį, savitarpio pagalbos fondų įsteigimas, pildymas ir papildymas;
investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, dėl kurių veiksmingiau valdomi rinkai pateikiamų produktų kiekiai, be kita ko, bendro saugojimo tikslais;
gamintojų organizacijos arba jos narių pagamintų produktų bendras saugojimas, be kita ko, kai būtina, bendras produktų perdirbimas tokiam saugojimui palengvinti;
sodų arba alyvmedžių giraičių atsodinimas, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos arba fitosanitarinių priežasčių valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu arba siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos;
gyvulių išteklių atkūrimas po privalomo skerdimo dėl sveikatos priežasčių arba jų atkūrimas dėl gaivalinių nelaimių sukeltų nuostolių;
pašalinimas iš rinkos nemokamo paskirstymo arba kitais tikslais, įskaitant prireikus perdirbimą siekiant palengvinti tokį pašalinimą;
neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimas – neprinokusių netinkamos prekinės kokybės produktų, kurie iki tokio nuėmimo nebuvo pažeisti dėl meteorologinių sąlygų, ligų ar kitų veiksnių, viso derliaus nuėmimas tam tikrame plote;
derliaus nenuėmimas – einamojo auginimo ciklo atitinkamame plote nutraukimas, kai produktai yra gerai subrendę ir geros bei tinkamos prekinės kokybės, išskyrus produktų sunaikinimą dėl meteorologinių reiškinių arba ligų;
derliaus ir produkcijos draudimas, padedantis apsaugoti gamintojų pajamas tais atvejais, kai patiriama nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių, ligų arba kenkėjų antplūdžių, tuo pat metu užtikrinant, kad paramos gavėjai imtųsi būtinų rizikos prevencijos priemonių;
kitoms gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, pripažintoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 arba pagal šio reglamento 67 straipsnio 7 dalį, arba atskiriems gamintojams teikiamos konsultuojamojo ugdymo paslaugos;
trečiųjų valstybių sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimų įgyvendinimas ir administravimas Sąjungos teritorijoje, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patekti į trečiųjų valstybių rinkas;
komunikacijos veiksmai, kuriais siekiama didinti sąmoningumą ir informuoti vartotojus.
48 straipsnis
Planavimas, ataskaitų teikimas ir veiklos rezultatų patvirtinimas veiksmų programos lygmeniu
7 straipsnio 1 dalies a punktas, 102 straipsnis, 111 straipsnio g ir h punktai, 112 straipsnio 3 dalies b punktas ir 134 straipsnis taikomi intervencinių priemonių rūšims 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytuose sektoriuose veiksmų programų lygmeniu, o ne intervencinės priemonės lygmeniu. Planavimas, ataskaitų teikimas ir veiklos rezultatų patvirtinimas tų intervencinių priemonių rūšių atžvilgiu taip pat atliekami veiksmų programų lygmeniu.
49 straipsnis
Tikslai vaisių ir daržovių sektoriuje
Valstybės narės vaisių ir daržovių sektoriuje, nurodytame 42 straipsnio a punkte, siekia vieno ar daugiau 46 straipsnyje nurodytų tikslų. 46 straipsnio g, h, i ir k punktuose nurodyti tikslai apima šviežius arba perdirbtus produktus, o tikslai, nurodyti kituose to straipsnio punktuose, apima tik šviežius produktus.
Valstybės narės užtikrina, kad intervencinės priemonės atitiktų tų rūšių intervencines priemones, kurios pasirenkamos pagal 47 straipsnį.
50 straipsnis
Veiksmų programos
Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad:
į gamintojų organizacijų asociacijų veiksmų programas įtrauktos intervencinės priemonės būtų visiškai finansuojamos, nedarant poveikio 51 straipsnio 1 dalies b punktui, tai asociacijai priklausančių organizacijų įnašais ir kad tos lėšos būtų surenkamos iš tų organizacijų veiklos fondų;
kiekvienos asociacijai priklausančios organizacijos veiksmų programoje būtų nustatytos intervencinės priemonės ir joms įgyvendinti skirta atitinkama finansinių lėšų dalis;
nebūtų teikiamas dvigubas finansavimas.
Valstybės narės užtikrina, kad pagal kiekvieną veiksmų programą:
ne mažiau kaip 15 % išlaidų būtų patirta taikant intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio e ir f punktuose nurodytais tikslais;
į veiksmų programą būtų įtraukti trys ar daugiau veiksmų, susijusių su 46 straipsnio e ir f punktuose nurodytais tikslais;
ne mažiau kaip 2 % išlaidų būtų patirta taikant intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio d punkte nurodytu tikslu, ir
išlaidos, patirtos taikant 47 straipsnio 2 dalies f, g ir h punktuose nurodytų rūšių intervencines priemones, neviršytų trečdalio visų išlaidų.
Kai ne mažiau kaip 80 % gamintojų organizacijos narių yra prisiėmę vieną ar daugiau vienodų agrarinės aplinkosaugos ir klimato arba ekologinio ūkininkavimo srities įsipareigojimų, numatytų IV skyriuje, kiekvienas iš tų įsipareigojimų turi būti laikomas veiksmu, skaičiuojamu kaip vienas iš (mažiausiai) trijų pirmos pastraipos b punkte nurodytų veiksmų.
51 straipsnis
Veiklos fondai
Bet kuri vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacija arba tokių gamintojų organizacijų asociacija gali įsteigti veiklos fondą. Fondas finansuojamas:
finansiniais įnašais, įneštais:
gamintojų organizacijos narių ar pačios gamintojų organizacijos arba abiejų, arba
gamintojų organizacijų asociacijos per tos asociacijos narius;
Sąjungos finansinės paramos, kuri gali būti skiriama gamintojų organizacijoms arba jų asociacijoms, jeigu tos organizacijos arba asociacijos pateikia veiksmų programą, lėšomis.
52 straipsnis
Sąjungos finansinė parama vaisių ir daržovių sektoriui
Sąjungos finansinė parama turi neviršyti:
4,1 % kiekvienos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės;
4,5 % kiekvienos gamintojų organizacijų asociacijos parduodamos produkcijos vertės;
5 % kiekvienos tarpvalstybinės gamintojų organizacijos arba tarpvalstybinės gamintojų organizacijų asociacijos parduodamos produkcijos vertės.
Tos ribos gali būti padidintos 0,5 % procentinio punkto, jei suma, viršijanti atitinkamą pirmoje pastraipoje nurodytą procentinę dalį, yra naudojama tik vienai ar daugiau intervencinių priemonių, susijusių su 46 straipsnio d, e, f, h, i ir j punktuose nurodytais tikslais, įgyvendinti. Gamintojų organizacijų asociacijų, įskaitant tarpvalstybines gamintojų organizacijų asociacijas, atveju tas intervencines priemones savo narių vardu gali įgyvendinti asociacija.
Gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos prašymu 1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 60 % veiksmų programos arba jos dalies atžvilgiu, jei taikoma bent viena iš šių sąlygų:
transnacionalinės gamintojų organizacijos intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio b, e ir f punktuose nurodytais tikslais, įgyvendina vienoje ar daugiau valstybių narių;
viena arba daugiau gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų dalyvauja įgyvendinant intervencines priemones, taikomas tarpšakiniu pagrindu;
į veiksmų programą įtraukta tik konkreti parama ekologiškų produktų gamybai, kuriai taikomas Reglamentas (ES) 2018/848;
pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažinta gamintojų organizacija arba gamintojų organizacijų asociacija įgyvendina veiksmų programą pirmą kartą;
gamintojų organizacijų rinkos dalis sudaro mažiau nei 20 % vaisių ir daržovių produkcijos valstybėje narėje;
gamintojų organizacija vykdo veiklą viename iš atokiausių regionų;
į veiksmų programą įtrauktos intervencinės priemonės, susijusios su 46 straipsnio d, e, f, i ir j punktuose nurodytais tikslais;
veiksmų programą pirmą kartą įgyvendina pripažinta gamintojų organizacija, kuri sukurta susijungus dviem arba daugiau pripažintų gamintojų organizacijų.
1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 100 % šiais atvejais:
kai iš rinkos pašalinami vaisiai ir daržovės sudaro ne daugiau kaip 5 % kiekvienos gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos kiekio ir yra realizuojami vienu iš šių būdų:
nemokamai paskirstomi tuo tikslu valstybių narių patvirtintoms labdaros organizacijoms ir fondams, kad jie būtų naudojami jų veikloje padedant asmenims, kurių teisė į valstybės paramą pripažįstama pagal nacionalinę teisę, visų pirma dėl to, kad jie stokoja būtinų pragyvenimo lėšų;
nemokamai paskirstomi valstybių narių paskirtoms bausmių atlikimo įstaigoms, mokykloms, viešosioms mokymo įstaigoms, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 22 straipsnyje nurodytoms įstaigoms ir vaikų atostogų stovykloms, taip pat ligoninėms ir senelių namams; valstybės narės imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad taip paskirstomi kiekiai papildytų tų įstaigų paprastai superkamus kiekius;
kai vykdomi veiksmai, susiję su kitoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažintoms gamintojų organizacijoms, jeigu tos gamintojų organizacijos yra iš šio reglamento 53 straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybių narių regionų, arba atskiriems gamintojams teikiamomis konsultuojamojo ugdymo paslaugomis.
53 straipsnis
Nacionalinė finansinė parama
54 straipsnis
Tikslai bitininkystės sektoriuje
Valstybės narės siekia bent vieno iš 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atitinkamų konkrečių tikslų bitininkystės sektoriuje.
55 straipsnis
Intervencinių priemonių rūšys bitininkystės sektoriuje ir Sąjungos finansinė parama
Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose kiekvienam atrinktam 6 straipsnio 1 dalyje nustatytam konkrečiam tikslui įgyvendinti pasirenka vienos ar daugiau iš toliau išvardytų rūšių intervencines priemones bitininkystės sektoriuje:
bitininkams ir bitininkų organizacijoms teikiamos konsultavimo paslaugos, techninė parama, jų mokymas, informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, pasitelkiant tinklaveiką;
investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama:
kovoti su avilių kenkėjais ir ligomis, ypač varoze;
užkirsti kelią pavojingų meteorologinių reiškinių daromai žalai ir skatinti plėtoti ir naudoti valdymo praktiką, pritaikytą prie kintančių klimato sąlygų;
atkurti Sąjungos aviliuose laikomų bičių išteklius, be kita ko, veisti bites;
racionalizuoti sezoninį avilių perkėlimą į naujas vietas;
veiksmai, kuriais siekiama remti bitininkystės produktų, bičių nykimo ar jų našumo sumažėjimo, taip pat bitėms potencialiai nuodingų medžiagų analizės laboratorijas;
veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti arba padidinti Sąjungoje esančių avilių skaičių, be kita ko, veisti bites;
bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant mokslinių tyrimų programas bitininkystės ir bitininkystės produktų srityje;
populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant rinkos stebėsenos veiksmus ir veiklą, kuria siekiama visų pirma didinti vartotojų informuotumą apie bitininkystės produktų kokybę;
veiksmai, kuriais siekiama gerinti produktų kokybę.
56 straipsnis
Papildomi deleguotieji įgaliojimai bitininkystės sektoriuje taikomoms intervencinių priemonių rūšims
Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimais, papildančiais šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, dėl:
55 straipsnio 7 dalyje nustatytos valstybių narių pareigos kasmet pranešti Komisijai jų teritorijoje esančių avilių skaičių;
avilio apibrėžties ir avilių skaičiaus apskaičiavimo metodų;
mažiausio Sąjungos įnašo, skirto 55 straipsnyje nurodytų rūšių intervencinių priemonių ir intervencinių priemonių įgyvendinimo išlaidoms padengti.
57 straipsnis
Tikslai vyno sektoriuje
88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės vyno sektoriuje siekia vieno ar daugiau iš šių tikslų:
didinti Sąjungos vyno gamintojų ekonominį tvarumą ir konkurencingumą; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies a, b, c ir h punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat gamybos sistemų tvarumo gerinimo ir Sąjungos vyno sektoriaus poveikio aplinkai mažinimo, be kita ko, remiant vynuogių augintojus, mažinančius priedų naudojimą, ir įgyvendinant aplinkos požiūriu tvaresnius metodus ir auginimo praktiką; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies d–f ir i punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
gerinti įdarbinimo sąlygas ir užtikrinti, kad būtų laikomasi darbdavio pareigų, taip pat darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimų pagal direktyvas 89/391/EEB, 2009/104/EB ir (ES) 2019/1152;
gerinti Sąjungos vyno įmonių veiklos rezultatus ir užtikrinti, kad jos geriau prisitaikytų prie rinkos poreikių, taip pat didinti jų ilgalaikį konkurencingumą, susijusį su vynuogių produktų gamyba ir rinkodara, įskaitant energijos taupymą, visuotinį energijos vartojimo efektyvumą ir tvarius procesus; tie tikslai susiję su 6 straipsnio 1 dalies a–e, g ir h punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
padėti atkurti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą Sąjungos vyno rinkoje, kad būtų užkirstas kelias rinkos krizėms; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytu konkrečiu tikslu;
padėti apsaugoti Sąjungos gamintojų pajamas tais atvejais, kai jie patiria nuostolių dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių, gyvūnų, ligų arba kenkėjų antplūdžių; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytu konkrečiu tikslu;
didinti Sąjungos vynuogių produktų perkamumą ir konkurencingumą, visų pirma kuriant naujoviškus produktus, procesus bei technologijas ir sukuriant pridėtinę vertę bet kuriame tiekimo grandinės etape; tas tikslas gali apimti ir žinių perdavimą, ir jis yra susijęs su 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, e ir i punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
skatinti naudoti vyno gamybos šalutinius produktus pramonės ir energetikos reikmėms, užtikrinant Sąjungos vyno kokybę ir kartu apsaugant aplinką; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
padėti didinti vartotojų informuotumą apie atsakingą vyno vartojimą ir apie Sąjungos vyno kokybės sistemas; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies b ir i punktuose nurodytais konkrečiais tikslais;
didinti Sąjungos vynuogių produktų konkurencingumą trečiosiose valstybėse, be kita ko, atverti ir įvairinti vyno rinkas; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies b ir h punktuose nustatytais konkrečiais tikslais;
padėti didinti gamintojų atsparumą rinkos svyravimams; tas tikslas susijęs su 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytais konkrečiais tikslais.
58 straipsnis
Intervencinių priemonių rūšys vyno sektoriuje
88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose kiekvienam tikslui, pasirinktam iš nustatytųjų 57 straipsnyje, įgyvendinti pasirenka vienos ar daugiau iš toliau nurodytų rūšių intervencines priemones:
vynuogynų restruktūrizavimas ir konversija, t. y. procesas, susidedantis iš vieno ar daugiau iš toliau nurodytų veiksmų:
veislių konversija, taip pat perskiepijant, be kita ko, siekiant pagerinti kokybę arba aplinkos tvarumą, kad būtų prisitaikyta prie klimato kaitos arba didinama genetinė įvairovė,
vynuogynų vietos keitimas,
vynuogynų atsodinimas, kai tai būtina po privalomo išnaikinimo dėl sveikatos apsaugos arba fitosanitarinių priežasčių, atlikto valstybės narės kompetentingos institucijos nurodymu,
vynuogynų valdymo metodų tobulinimas, visų pirma pažangių tvarios gamybos sistemų, įskaitant pesticidų naudojimo mažinimą, diegimas, tačiau išskyrus įprastą vynuogynų atnaujinimą atsodinant tos pačios veislės vynuoges pagal tą pačią vynmedžių auginimo sistemą, kai vynmedžiai natūraliai pasensta;
investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą ūkininkavimo sistemose vynuogių auginimo srityje, išskyrus veiksmus, susijusius su a punkte numatytomis intervencinių priemonių rūšimis, į perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą, taip pat prekybos struktūras ir priemones;
neprinokusių vynuogių derliaus nuėmimas – visiškas neprinokusių vynuogių kekių sunaikinimas arba pašalinimas tam tikrame plote sunaikinant visą derlių, išskyrus derliaus nenuėmimą, kai prekybai skirtos vynuogės paliekamos ant vynmedžių įprasto auginimo ciklo pabaigoje;
derliaus draudimas nuo pajamų praradimo, atsiradusio dėl pavojingų meteorologinių reiškinių, kurie prilyginami gaivalinėms nelaimėms, pavojingų meteorologinių reiškinių, gyvūnų, augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio padarytų nuostolių;
materialios ir nematerialios investicijos į inovacijas, skirtos novatoriškiems produktams, įskaitant produktus, gaunamus iš vyno gamybos, ir šalutinius vyno gamybos produktus, novatoriškiems vyno produktų gamybos procesams ir technologijoms bei tų procesų ir technologijų skaitmeninimui, taip pat kitos investicijos, kuriomis sukuriama pridėtinė vertė bet kuriame tiekimo grandinės etape, be kita ko, siekiant keistis žiniomis ir prisidėti prie prisitaikymo prie klimato kaitos;
konsultavimo paslaugos, visų pirma susijusios su įdarbinimo sąlygomis, darbdavio pareigomis bei darbuotojų sveikata ir sauga;
vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimas laikantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo II dalies D skirsnyje nustatytų apribojimų;
informavimo apie Sąjungos vynus veiksmai, vykdomi valstybėse narėse, kuriais skatinama atsakingai vartoti vyną arba taikyti Sąjungos kokybės sistemas, apimančias kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas;
tarpšakinių organizacijų, kurias valstybės narės pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 yra pripažinusios vyno sektoriuje, vykdomi veiksmai, kuriais siekiama gerinti Sąjungos vynuogynų reputaciją skatinant vyno turizmą gamybos regionuose;
tarpšakinių organizacijų, kurias valstybės narės pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 yra pripažinusios vyno sektoriuje, vykdomi veiksmai, kuriais siekiama suteikti daugiau žinių apie rinką;
trečiosiose valstybėse vykdomas populiarinimas ir komunikacija, kuriuos sudaro vienas ar daugiau iš toliau nurodytų veiksmų ir veiklos rūšių, kuriais siekiama pagerinti vyno sektoriaus konkurencingumą ir atverti, įvairinti arba konsoliduoti rinkas:
viešųjų ryšių, populiarinimo arba reklamavimo veiksmai, kuriais visų pirma pabrėžiami aukšti Sąjungos produktų standartai, ypač kiek tai susiję su kokybe, maisto sauga ar aplinka;
dalyvavimas tarptautinės svarbos renginiuose, mugėse arba parodose;
informavimo kampanijos, visų pirma informavimas apie Sąjungos kokybės sistemas, apimančias kilmės vietos nuorodas, geografines nuorodas ir ekologinius produktus;
naujų arba esamų rinkų tyrimai, kurie būtini pardavimo rinkoms plėsti ir konsoliduoti;
tyrimai informavimo ir populiarinimo veiksmų rezultatams įvertinti;
techninių bylų, į kurias būtų įtraukti laboratoriniai tyrimai ir vertinimai, susiję su vynininkystės metodais, fitosanitarijos bei higienos taisyklėmis, taip pat kitais trečiųjų valstybių taikomais vyno sektoriaus produktų importo reikalavimais, rengimas, siekiant užkirsti kelią patekimo į trečiųjų valstybių rinkas apribojimui arba sudaryti sąlygas į jas patekti.
laikina ir mažėjanti parama, skirta savitarpio pagalbos fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti;
investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, kuriomis siekiama didinti vyno gamybos tvarumą:
gerinant vandens naudojimą ir vandentvarką;
pereinant prie ekologinės gamybos;
diegiant integruotus gamybos metodus;
perkant įrangą, skirtą tiksliesiems arba suskaitmenintiems gamybos metodams;
prisidedant prie dirvožemio apsaugos gerinimo ir didinant dirvožemio anglies dioksido sekvestraciją;
kuriant arba išlaikant biologinei įvairovei arba kraštovaizdžio išsaugojimui palankias buveines, įskaitant istorinių ypatumų išsaugojimą, arba
mažinant atliekų susidarymą ir gerinant atliekų tvarkymą.
Pirmos pastraipos k punktas taikomas tik vynams su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda arba vynams su vyninių vynuogių veislės nuoroda. Populiarinimo ir komunikacijos veiksmai, kuriais siekiama konsoliduoti pardavimo rinkas, gali trukti ne ilgiau kaip trejus metus (šis laikotarpis negali būti pratęstas) ir turi būti susiję tik su Sąjungos kokybės sistemomis, apimančiomis kilmės vietos nuorodas ir geografines nuorodas.
Valstybės narės, pasirinkusios šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos k punkte nurodytų rūšių intervencines priemones, nustato konkrečias nuostatas dėl informavimo ir populiarinimo veiksmų ir veiklos, visų pirma dėl jų ilgiausios trukmės.
59 straipsnis
Sąjungos finansinė parama vyno sektoriui
Tačiau ta finansinė parama gali – stačių šlaitų ir žemės pylimų zonose, kuriose nuolydis yra didesnis nei 40 %, atveju – siekti iki 60 % vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos faktinių išlaidų arba iki 80 % vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos faktinių išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose.
Parama gali būti teikiama tik kaip kompensacija gamintojams už pajamas, prarastas įgyvendinant intervencinę priemonę ir padengiant dalį restruktūrizavimo bei konversijos išlaidų. Kompensacija, skiriama gamintojams už pajamas, prarastas įgyvendinant intervencinę priemonę, gali būti padengiama iki 100 % atitinkamų nuostolių ir gali būti vienos iš šių formų:
leidimas ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį vienu metu auginti ir senus, ir naujus vynmedžius;
finansinė kompensacija, teikiama ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį.
Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytoms investicijoms turi neviršyti:
50 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;
40 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų regionuose, kurie nėra mažiau išsivystę regionai;
75 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų atokiausiuose regionuose;
65 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažosiose Egėjo jūros salose.
Pirmoje pastraipoje nurodyta didžiausio dydžio Sąjungos finansinė parama teikiama tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip tai suprantama Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB ( 10 ). Tačiau ji gali būti teikiama visoms įmonėms atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose.
Įmonių, kurioms netaikoma Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnio 1 dalis ir kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, atveju šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyti maksimalūs Sąjungos finansinės paramos lygiai sumažinami perpus.
Sąjungos finansinė parama neskiriama sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip tai suprantama Komisijos komunikate „Gairės dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ ( 11 ).
Sąjungos finansinė parama derliui apdrausti, kaip nurodyta 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte, turi neviršyti:
80 % draudimo įmokų, kurias gamintojai moka už draudimą nuo nuostolių, patirtų dėl pavojingų meteorologinių reiškinių, kurie gali būti prilyginami gaivalinėms nelaimėms, sumos;
50 % draudimo įmokų, kurias gamintojai moka už draudimą nuo toliau nurodytų nuostolių, sumos:
nuo a punkte nurodytų nuostolių ir nuostolių dėl kitų pavojingų meteorologinių reiškinių;
nuo gyvūnų, augalų ligų arba kenkėjų antplūdžio padarytų nuostolių.
Sąjungos finansinė parama derliui apdrausti gali būti skiriama, jeigu atitinkamomis draudimo išmokomis gamintojams nekompensuojama daugiau kaip 100 % prarastų pajamų, atsižvelgiant į visas kompensacijas, kurias gamintojai galėjo būti gavę pagal kitas su draudžiama rizika susijusias paramos sistemas. Draudimo sutartyse turi būti reikalaujama, kad paramos gavėjai imtųsi reikiamų rizikos prevencijos priemonių.
Sąjungos finansinė parama 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punkte nurodytoms inovacijoms vykdyti turi neviršyti:
50 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;
40 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų regionuose, kurie nėra mažiau išsivystę regionai;
80 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų atokiausiuose regionuose;
65 % tinkamų finansuoti investicinių sąnaudų mažosiose Egėjo jūros salose.
Pirmoje pastraipoje nurodyta didžiausio dydžio Sąjungos finansinė parama teikiama tik labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kaip tai suprantama Rekomendacijoje 2003/361/EB; tačiau ji gali būti teikiama visoms įmonėms atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose.
Įmonių, kurioms netaikoma Rekomendacijos 2003/361/EB priedo 2 straipsnio 1 dalis ir kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta yra mažesnė nei 200 mln. EUR, atveju šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyti maksimalūs Sąjungos finansinės paramos lygiai sumažinami perpus.
Be to, 88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės gali skirti nacionalines išmokas, kurios sudarytų iki 30 % tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau Sąjungos finansinė parama ir valstybių narių išmokos kartu turi neviršyti 80 % tinkamų finansuoti išlaidų.
60 straipsnis
Sąjungos finansinės paramos vyno sektoriui specialiosios taisyklės
88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos finansinė parama vyno gamybos šalutiniams produktams distiliuoti būtų mokama distiliuotojams, perdirbantiems distiliuoti pristatytus vyno gamybos šalutinius produktus į gryną alkoholį, kurio koncentracija yra ne mažesnė kaip 92 % tūrio.
Sąjungos finansinė parama apima fiksuotąją sumą, skirtą vyno gamybos šalutinių produktų surinkimo sąnaudoms kompensuoti. Ta išmoka skiriama gamintojui, o ne distiliuotojui, tais atvejais, kai atitinkamas sąnaudas apmoka gamintojas.
88 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės narės užtikrina, kad alkoholis, gautas distiliuojant vyno gamybos šalutinius produktus, už kuriuos buvo skirta Sąjungos finansinė parama, būtų naudojamas tik pramonės ar energetikos reikmėms, dėl kurių nėra iškraipoma konkurencija.
61 straipsnis
Tikslai ir intervencinių priemonių rūšys apynių sektoriuje
62 straipsnis
Sąjungos finansinė parama
Sąjungos finansinė parama mokama veiklos fondams, kuriuos įsteigė pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 pripažintos gamintojų organizacijos ar jų asociacijos, įgyvendinančios veiksmų programas. Tuo tikslu mutatis mutandis taikomas šio reglamento 51 straipsnis.
2 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 100 %:
intervencinių priemonių rūšių, susijusių su vienu ar daugiau 46 straipsnio d, e, f ir h punktuose nurodytų tikslų, atveju;
bendro saugojimo, konsultavimo paslaugų, techninės paramos, mokymo ir keitimosi geriausios praktikos pavyzdžiais sričių intervencinių priemonių, susijusių su vienu ar abiem 46 straipsnio a ir j punktuose nurodytu(-ais) tikslu(-ais), atveju.
63 straipsnis
Tikslai alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje
Graikija, Prancūzija ir Italija alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje siekia vieno ar daugiau iš 46 straipsnio a–h, j ir k punktuose nustatytų tikslų.
64 straipsnis
Intervencinių priemonių rūšys alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje
65 straipsnis
Sąjungos finansinė parama
Sąjungos finansinė parama tinkamoms finansuoti išlaidoms turi neviršyti:
75 % faktinių išlaidų, patirtų taikant intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio a–f, h ir k punktuose nurodytais tikslais;
75 % faktinių išlaidų, patirtų investuojant į ilgalaikį turtą, ir 50 % faktinių išlaidų, patirtų taikant kitas intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio g punkte nurodytu tikslu;
50 % faktinių išlaidų, patirtų taikant intervencines priemones, susijusias su 46 straipsnio j punkte nurodytu tikslu;
75 % faktinių išlaidų, patirtų taikant 47 straipsnio 1 dalies f ir h punktuose nurodytų rūšių intervencines priemones, jei veiksmų programą ne mažiau kaip trijose trečiosiose valstybėse arba negaminančiose valstybėse narėse įgyvendina gamintojų organizacijos ar gamintojų organizacijų asociacijos iš ne mažiau kaip dviejų gaminančių valstybių narių, arba 50 %, jei ta sąlyga netenkinama.
66 straipsnis
Tikslai kituose sektoriuose
Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali pasirinkti, kuriuose 42 straipsnio f punkte nurodytuose sektoriuose jos įgyvendins 47 straipsnyje nustatytų rūšių intervencines priemones. Kiekviename valstybės narės pasirinktame sektoriuje siekiama vieno ar daugiau iš 46 straipsnio a–h, j ir k punktuose nustatytų tikslų. Valstybės narės pagrindžia, kodėl pasirinko tuos sektorius ir tikslus.
67 straipsnis
Intervencinių priemonių rūšys kituose sektoriuose
Kiekvienam pagal 66 straipsnį pasirinktam sektoriui valstybės narės pasirenka vienos ar daugiau iš 47 straipsnyje nurodytų rūšių intervencines priemones, kurios turi būti įgyvendinamos pagal patvirtintas veiksmų programas, kurias parengia:
gamintojų organizacijos ir jų asociacijos, pripažintos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 arba pagal šio straipsnio 7 dalį, arba
kooperatyvai, taip pat kitų gamintojų bendradarbiavimo formų subjektai, įsteigti gamintojų iniciatyva ir jų kontroliuojami, kuriuos valstybės narės kompetentinga institucija pripažino gamintojų grupėmis, ne ilgesnės kaip ketverių metų trukmės pereinamuoju laikotarpiu nuo patvirtintos veiksmų programos, kuri baigiasi ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d., pradžios.
Pripažinimo plane nustatoma veikla ir tikslai, kad būtų užtikrinta pažanga siekiant tokio pripažinimo.
Parama, suteikta gamintojų grupei, kuri pereinamojo laikotarpio pabaigoje nepripažįstama kaip gamintojų organizacija, susigrąžinama.
Valstybės narės, nusprendusios VI priede išvardytų produktų atveju įgyvendinti šiame skirsnyje numatytų rūšių intervencines priemones, kiekvieno savo pasirinkto sektoriaus atžvilgiu nustato to sektoriaus apimamų produktų sąrašą.
68 straipsnis
Sąjungos finansinė parama
Sąjungos finansinė parama mokama veiklos fondams, kuriuos įsteigė gamintojų organizacijos arba jų asociacijos, pripažintos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 arba pagal šio reglamento 67 straipsnio 7 dalį, arba gamintojų grupės, nurodytos šio reglamento 67 straipsnio 1 dalies b punkte. Šiuo tikslu mutatis mutandis taikomas šio reglamento 51 straipsnis ir 52 straipsnio 1 dalis.
Sąjungos finansinė parama turi neviršyti 6 % parduodamos produkcijos vertės, ją apskaičiuojant pagal:
kiekvieną gamintojų organizaciją arba gamintojų organizacijų asociaciją, kaip nurodyta 67 straipsnio 1 dalies a punkte, arba
kiekvieną gamintojų grupę, kaip nurodyta 67 straipsnio 1 dalies b punkte.
IV SKYRIUS
KAIMO PLĖTRAI SKIRTŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠYS
69 straipsnis
Kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšys
Pagal šį skyrių taikomų intervencinių priemonių rūšys yra išmokos ar parama, susijusios su:
aplinkos, klimato ir kitais valdymo įsipareigojimais;
gamtinėmis ar kitokiomis specifinėmis su vietove susijusiomis kliūtimis;
nepalankiomis specifinėmis su vietove susijusiomis sąlygomis, susidariusiomis dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi;
investicijomis, įskaitant investicijas į drėkinimą;
jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimu ir kaimo verslo kūrimu;
rizikos valdymo priemonėmis;
bendradarbiavimu;
keitimusi žiniomis ir informacijos sklaida.
70 straipsnis
Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai
Pagal šį straipsnį valstybės narės skiria išmokas tik už įsipareigojimus, kurie:
viršija atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, nustatytus pagal I skyriaus 2 skirsnį;
viršija atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo arba gyvūnų gerovės reikalavimus, taip pat kitus atitinkamus nacionalinėje ir Sąjungos teisėje nustatytus privalomus reikalavimus; tas reikalavimas netaikomas įsipareigojimams, susijusiems su agrarinės miškininkystės sistemomis ir mišku apželdintų plotų tvarkymu;
viršija nustatytas žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal 4 straipsnio 2 dalį sąlygas;
skiriasi nuo įsipareigojimų, už kuriuos išmokos skiriamos pagal 31 straipsnį.
Pirmos pastraipos b punkte nurodytų įsipareigojimų atveju, kai nacionalinėje teisėje nustatomi nauji reikalavimai, kurie viršija Sąjungos teisėje nustatytus atitinkamus minimaliuosius reikalavimus, parama įsipareigojimams, kuriais prisidedama prie tų reikalavimų laikymosi, gali būti teikiama ne ilgiau kaip 24 mėnesius nuo dienos, kurią jie tampa privalomi valdai.
Tačiau valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nustatyti:
ilgesnį laikotarpį, taikomą konkrečių rūšių įsipareigojimams, be kita ko, numatydamos, kad, pasibaigus pradiniam laikotarpiui, įsipareigojimai būtų pratęsiami vienais metais, kai toks ilgesnis laikotarpis būtinas, kad būtų pasiekta arba išlaikyta tam tikra nauda aplinkai arba gyvūnų gerovei;
trumpesnį laikotarpį, kurio trukmė būtų bent vieneri metai, dėl įsipareigojimų gyvūnų gerovės srityje, įsipareigojimų genetinių išteklių išsaugojimo, tausaus naudojimo ir plėtojimo srityje, perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo, naujų įsipareigojimų, prisiimtų iš karto po pradiniu laikotarpiu įvykdytų įsipareigojimų, ar kitais tinkamai pagrįstais atvejais.
Valstybės narės taip pat užtikrina, kad būtų numatyta nuostata dėl veiksmų, kurie vykdomi pagal šiame straipsnyje nurodytos rūšies intervencinę priemonę ilgiau nei BŽŪP strateginio plano laikotarpis, peržiūros, kad juos būtų galima koreguoti pagal kitam laikotarpiui taikomą teisinę sistemą.
71 straipsnis
Gamtinės ar kitokios specifinės su vietove susijusios kliūtys
72 straipsnis
Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi
Nustatydamos nepalankių sąlygų vietoves, valstybės narės gali įtraukti vieną ar daugiau iš šių vietovių:
pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB „Natura 2000“ tinklui priskirtus žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotus;
kitas nustatytų ribų gamtos apsaugos teritorijas, kuriose esantiems ūkiams ar miškininkystei taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo, jei tos teritorijos neviršija 5 % kiekvieno BŽŪP strateginio plano teritorinei taikymo sričiai priklausančių nustatytų „Natura 2000“ teritorijų;
pagal Direktyvą 2000/60/EB į upių baseino valdymo planus įtrauktus žemės ūkio paskirties žemės plotus.
4 dalyje nurodytos papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos:
kliūčių, atsiradusių dėl direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB įgyvendinimo, atžvilgiu – kiek tai susiję su nepalankiomis sąlygomis, susidariusiomis dėl reikalavimų, kuriais viršijami atitinkami GAAB standartai, nustatyti pagal šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį, taip pat dėl nustatytų žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį sąlygų;
kliūčių, atsiradusių dėl Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo, atžvilgiu – kiek tai susiję su nepalankiomis sąlygomis, susidariusiomis dėl reikalavimų, kuriais viršijami atitinkami teisės aktais nustatyti valdymo reikalavimai, išskyrus šio reglamento III priede pateiktame sąraše nurodytą 1 teisės aktais nustatytą valdymo reikalavimą, ir GAAB standartai, nustatyti pagal šios antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį, taip pat dėl nustatytų žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį sąlygų.
73 straipsnis
Investicijos
Kalbant apie tam tikrą dydį, kurį valstybės narės turi nustatyti savo BŽŪP strateginiuose planuose, viršijančias valdas, parama miškininkystės sektoriui skiriama tik su sąlyga, kad pateikiama atitinkama informacija iš miškotvarkos plano arba lygiaverčio dokumento, atitinkančio tvarios miškotvarkos, kaip apibrėžta „Bendrosiose tvarios miškotvarkos Europoje gairėse“, priimtose 1993 m. birželio 16–17 d. vykusioje antrojoje Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, koncepciją.
Valstybės narės sudaro netinkamų finansuoti investicijų ir išlaidų kategorijų sąrašą, į kurį įtraukia bent:
žemės ūkio gamybos teisių pirkimą,
teisių į išmokas pirkimą;
žemės pirkimą už sumą, viršijančią 10 % visų atitinkamo veiksmo tinkamų finansuoti išlaidų, išskyrus žemės pirkimą, vykdomą aplinkos išsaugojimo ir dirvožemio, kuriame gausu anglies, apsaugos tikslais, arba jaunųjų ūkininkų vykdomą žemės pirkimą pasinaudojant finansinėmis priemonėmis; finansinių priemonių atveju ta viršutinė riba taikoma tinkamoms finansuoti viešosioms išlaidoms, išmokėtoms galutiniam gavėjui, o garantijų atveju – pagrindinės paskolos sumai;
gyvūnų pirkimą, vienmečių augalų pirkimą ir jų sodinimą, vykdomą kitu tikslu nei:
žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimas po gaivalinės nelaimės, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinio įvykio,
gyvulių apsauga nuo didžiųjų plėšrūnų arba užtikrinimas, kad jie nebūtų naudojami miškininkystėje vietoj mašinų,
nykstančių veislių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1012 ( 12 ) 2 straipsnio 24 punkte, auginimas pagal 70 straipsnyje nurodytus įsipareigojimus, arba
augalų veislių, kurioms gresia genetinė erozija, išsaugojimas pagal 70 straipsnyje nurodytus įsipareigojimus;
skolos palūkanas, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija;
investicijas į didelio masto infrastruktūrą, kaip valstybių narių apibrėžta jų BŽŪP strateginiuose planuose, kuri nėra įtraukta į bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, kaip išdėstyta Reglamento (ES) 2021/1060 32 straipsnyje, išskyrus plačiajuosčio ryšio apsaugos ir apsaugos nuo potvynių arba kranto apsaugos prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių padarinius;
investicijas į miško veisimą, kurios yra nesuderinamos su aplinkos ir klimato tikslais pagal tvarios miškotvarkos principus, nustatytus Europos miškų veisimo ir atkūrimo gairėse.
Pirmos pastraipos a, b, d ir f punktai netaikomi, jei parama teikiama naudojant finansines priemones.
Didžiausios paramos normos gali būti padidintos iki:
iki 80 % – šioms investicijoms:
investicijoms, susijusioms su vienu ar daugiau konkrečių tikslų, nustatytų 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose ir, kiek tai susiję su gyvūnų gerove, 6 straipsnio 1 dalies i punkte;
jaunųjų ūkininkų, kurie atitinka valstybių narių jų BŽŪP strateginiuose planuose pagal 4 straipsnio 6 dalį nustatytas sąlygas, investicijoms;
investicijoms atokiausiuose regionuose arba mažosiose Egėjo jūros salose;
iki 85 % – smulkiųjų ūkių, kaip nustatyta valstybių narių, investicijoms;
iki 100 % – šioms investicijoms:
miško įveisimo, agrarinės miškininkystės sistemų kūrimo ir atkūrimo, miškų žemės konsolidavimo ir negamybinėms investicijoms, susijusioms su vienu ar daugiau 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų, įskaitant negamybines investicijas, kuriomis siekiama apsaugoti gyvulius ir kultūras nuo laukinių gyvūnų daromos žalos;
investicijoms į pagrindines paslaugas kaimo vietovėse ir į infrastruktūrą žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje, kaip nustatyta valstybių narių;
investicijoms į žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimą po gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių ir investicijoms į tinkamus prevencinius veiksmus, taip pat investicijoms į geros miškų sanitarinės būklės palaikymą;
negamybinėms investicijoms, remiamoms pagal Reglamento (ES) 2021/1060 32 straipsnyje nurodytas bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas ir EIP veiklos grupių projektus, kaip nurodyta šio reglamento 127 straipsnio 3 dalyje.
74 straipsnis
Investicijos į drėkinimą
Valstybės narės gali skirti paramą investicijoms į esamų drėkinimo įrenginių arba drėkinimo infrastruktūros elementų gerinimą tik jei:
ex ante įvertinta, kad pagerinimas potencialiai padėtų sutaupyti vandens, atsižvelgiant į esamų įrenginių arba infrastruktūros techninius parametrus;
tais atvejais, kai investicija daro poveikį požeminio vandens ar paviršinio vandens telkiniams, kurių būklė, kaip nustatyta atitinkamame upės baseino valdymo plane, yra prastesnė nei gera dėl su vandens kiekiu susijusių priežasčių, turi būti pasiektas faktinis vandens sunaudojimo sumažinimas, taip padedant pasiekti gerą tų vandens telkinių būklę, kaip nustatyta Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 1 dalyje.
Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose kaip vieną iš tinkamumo finansuoti sąlygų nustato potencialaus vandens sutaupymo ir faktinio vandens sunaudojimo sumažinimo procentines vertes, vadovaudamosi 111 straipsnio d punktu. Toks vandens sutaupymas turi atitikti poreikius, nustatytus upių baseinų valdymo planuose, parengtuose pagal šio reglamento XIII priede nurodytą Direktyvą 2000/60/EB.
Nė viena šioje dalyje nurodytų sąlygų netaikoma investicijoms į esamus įrenginius, kurios daro poveikį tik energijos vartojimo efektyvumui, investicijoms į tvenkinio įrengimą arba investicijoms į regeneruoto vandens panaudojimą, kuriomis nedaromas poveikis požeminio vandens ar paviršinio vandens telkiniui.
Valstybės narės gali skirti paramą investicijai, kurios rezultatas yra grynasis drėkinamo ploto padidėjimas, darantis poveikį atitinkamam požeminio vandens ar paviršinio vandens telkiniui, tik jei:
atitinkamame upės baseino valdymo plane nėra nustatyta, kad vandens telkinio būklė yra prastesnė nei gera dėl su vandens kiekiu susijusių priežasčių, ir
iš poveikio aplinkai analizės matyti, kad ta investicija nebus padarytas didelis neigiamas poveikis aplinkai; tą poveikio aplinkai analizę atlieka arba patvirtina kompetentinga institucija ir ji taip pat gali apimti valdų grupes.
Valstybės narės apriboja skiriamą paramą viena ar daugiau normų, kurios neviršytų:
80 % tinkamų finansuoti išlaidų – drėkinimo ūkyje investicijoms pagal 4 dalį;
100 % tinkamų finansuoti išlaidų – investicijoms į už ūkio ribų esančią žemės ūkio srities infrastruktūrą, skirtą naudoti drėkinimui;
65 % tinkamų finansuoti išlaidų – kitoms drėkinimo ūkyje investicijoms.
75 straipsnis
Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas
Pagal šį straipsnį paramą valstybės narės gali skirti tik tam, kad padėtų:
įsikurti jauniesiems ūkininkams, kurie atitinka valstybių narių jų BŽŪP strateginiuose planuose pagal 4 straipsnio 6 dalį nustatytas sąlygas;
kurti kaimo verslą, susijusį su žemės ūkiu arba miškininkyste, be kita ko, įsikurti naujiems ūkininkams, arba diversifikuoti ūkininko ūkio pajamas įtraukiant ir ne žemės ūkio veiklą;
kurti verslą, skirtą ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėse ir susijusį su bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijomis, nustatytomis Reglamento (ES) 2021/1060 32 straipsnyje.
76 straipsnis
Rizikos valdymo priemonės
Valstybės narės,, atsižvelgdamos į savo atlikto poreikių vertinimo rezultatus, gali suteikti paramą įvairių rūšių rizikos valdymo priemonėms, įskaitant pajamų stabilizavimo priemones, ir visų pirma:
finansinius įnašus į draudimo sistemų įmokas;
finansinius įnašus į savitarpio pagalbos fondus, įskaitant įnašus administracinėms įsikūrimo išlaidoms padengti.
Teikdamos 3 dalyje nurodytą paramą, valstybės narės nustato šias tinkamumo finansuoti sąlygas:
tinkamų finansuoti rizikos valdymo priemonių rūšis ir aprėptį;
nuostolių apskaičiavimo metodiką ir kompensacijos išmokėjimą lemiančius veiksnius;
savitarpio pagalbos fondų steigimo ir valdymo taisykles ir, kai aktualu, kitas tinkamas finansuoti rizikos valdymo priemones.
Valstybės narės gali teikti paramą apyvartinio kapitalo, kuris pats vienas sudaro išlaidas, finansavimo pagal 80 straipsnio 3 dalyje nurodytas finansines priemones forma, kad rizikos valdymo priemonėje nedalyvaujantiems ūkininkams kompensuotų šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus nuostolius.
Ši dalis netaikoma 19 straipsnyje nurodytiems įnašams.
77 straipsnis
Bendradarbiavimas
Šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir laikydamosi savo BŽŪP strateginiuose planuose išsamiau apibrėžtos tvarkos valstybės narės paramą bendradarbiavimui gali skirti šiai veiklai:
127 straipsnio 3 dalyje nurodytos EIP veiklos grupių projektų rengimui ir įgyvendinimui;
LEADER iniciatyvos rengimui ir įgyvendinimui;
Sąjungos arba valstybių narių pripažintų kokybės sistemų ir ūkininkų naudojimosi jomis populiarinimui ir rėmimui;
gamintojų grupių, gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų rėmimui;
valstybių narių nustatytų pažangiųjų kaimų strategijų rengimui ir įgyvendinimui;
kitų formų bendradarbiavimo rėmimui.
Jei parama išmokama kaip bendra suma, valstybės narės užtikrina, kad įgyvendinamas veiksmas atitiktų 70–76 ir 78 straipsniuose nustatytas atitinkamas taisykles ir reikalavimus.
LEADER iniciatyvos atveju, nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos:
parama visoms išlaidoms, tinkamoms finansuoti paramos parengiamiesiems veiksmams lėšomis pagal Reglamento (ES) 2021/1060 34 straipsnio 1 dalies a punktą, ir parama atrinktų strategijų įgyvendinimui pagal tos dalies b ir c punktus pagal šį straipsnį skiriama tik kaip bendra suma, ir
šio reglamento 73 straipsnyje nustatytų investicijų atveju valstybės narės užtikrina, kad įgyvendinami veiksmai, kuriuos sudaro investicijos, atitiktų aktualias Sąjungos taisykles ir reikalavimus, taikomus atitinkamai intervencinių priemonių rūšiai.
Valstybės narės apriboja paramą:
informavimo apie kokybės sistemas ir jų populiarinimo veiksmams – viena ar daugiau normų, kurios neviršytų 70 % tinkamų finansuoti išlaidų;
gamintojų grupių, gamintojų organizacijų arba tarpšakinių organizacijų steigimui – iki 10 % metinės tos grupės ar organizacijos parduodamos produkcijos vertės, neviršijant 100 000 EUR per metus; ta parama proporcingai mažinama ir teikiama tik pirmuosius penkerius metus po pripažinimo.
78 straipsnis
Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida
79 straipsnis
Veiksmų atranka
Valstybės narės gali nuspręsti atrankos kriterijų netaikyti investicijų intervencinėms priemonėms, kurios aiškiai skirtos aplinkosaugos reikmėms arba kurios įgyvendinamos vykdant atkūrimo veiklą.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, tinkamai pagrįstais atvejais, pasikonsultavus su Stebėsenos komitetu, gali būti nustatytas kitas atrankos metodas.
80 straipsnis
Specialios finansinių priemonių taisyklės
Be to, taikomos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalys.
SESV 42 straipsnio taikymo sričiai priskirtos veiklos atveju bendra galutiniam gavėjui suteiktos paramos apyvartiniam kapitalui suma turi neviršyti 200 000 EUR bendrojo subsidijos ekvivalento per bet kurį trejų fiskalinių metų laikotarpį.
Finansinės priemonės tinkamos finansuoti išlaidos yra visa tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, išskyrus 115 straipsnio 5 dalyje nurodytą papildomą nacionalinį finansavimą, suma, sumokėta arba, garantijų atveju, atidėta garantijų sutartims pagal finansinę priemonę tinkamumo finansuoti laikotarpiu. Ta suma atitinka:
mokėjimus galutiniams gavėjams paskolų ir investicijų į nuosavą kapitalą bei kvazinuosavą kapitalą atveju;
atidėtus išteklius garantijų sutartims, dar nesumokėtus arba jau sulaukusius mokėjimo termino, siekiant apmokėti galimus nuostolius pagal garantiją, apskaičiuotus pagal dauginamąjį koeficientą, nustatytą atitinkamų pagrindinių išmokėtų naujų paskolų arba investicijų į galutinių gavėjų nuosavą kapitalą atžvilgiu;
mokėjimus galutiniams gavėjams arba jų naudai, jei finansinės priemonės derinamos su kitu Sąjungos įnašu įgyvendinant vieną finansinės priemonės veiksmą pagal Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 5 dalį;
valdymo mokesčių mokėjimus ir valdymo išlaidų, kurias patyrė finansinę priemonę įgyvendinantys subjektai, kompensavimą.
Kai finansinė priemonė įgyvendinama per iš eilės einančius programavimo laikotarpius, parama gali būti teikiama galutiniams gavėjams arba jų naudai, įskaitant valdymo sąnaudas ir mokesčius, remiantis ankstesniu programavimo laikotarpiu sudarytais susitarimais, su sąlyga, kad tokia parama atitinka kito programavimo laikotarpio tinkamumo finansuoti taisykles. Tokiais atvejais išlaidų deklaracijose pateiktų išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal atitinkamo programavimo laikotarpio taisykles.
Pirmos pastraipos b punkto tikslais, jei subjektas, kuriam taikomos garantijos, neišmokėjo planuotos naujų paskolų ir investicijų į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą sumos galutiniams gavėjams pagal dauginamąjį koeficientą, tinkamos finansuoti išlaidos proporcingai sumažinamos. Dauginamasis koeficientas gali būti peržiūrėtas, kai tai pateisinama dėl vėliau pasikeitusių rinkos sąlygų. Tokia peržiūra neturi atgalinio poveikio.
Šios dalies pirmos pastraipos d punkto tikslais valdymo mokesčiai grindžiami veiklos rezultatais. Jei kontroliuojantįjį fondą įgyvendinantys subjektai atrenkami tiesiogiai skiriant sutartį pagal Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 3 dalį, tiems subjektams sumokėtų valdymo išlaidų ir mokesčių sumai, kuri gali būti deklaruota kaip tinkamos finansuoti išlaidos, taikoma riba, kuri yra ne didesnė nei 5 % visos tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, galutiniams gavėjams išmokėtų kaip paskolos arba atidėtų garantijų sutartims, sumos ir ne didesnė nei 7 % visos tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, išmokėtų galutiniams gavėjams investicijų į nuosavą ir kvazinuosavą kapitalą forma, sumos.
Jei specialųjį fondą įgyvendinantys subjektai atrenkami tiesiogiai skiriant sutartį pagal Reglamento (ES) 2021/1060 59 straipsnio 3 dalį, tiems subjektams sumokėtų valdymo išlaidų ir mokesčių sumai, kuri gali būti deklaruota kaip tinkamos finansuoti išlaidos, taikoma riba, kuri yra ne didesnė nei 7 % visos tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, galutiniams gavėjams išmokėtų kaip paskolos arba atidėtų garantijų sutartims, sumos ir ne didesnė nei 15 % visos tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, išmokėtų galutiniams gavėjams investicijų į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą forma, sumos.
Pirmos pastraipos d punkto tikslais, kai kontroliuojantįjį fondą arba specialiuosius fondus įgyvendinantys subjektai atrenkami konkurso būdu pagal taikytiną teisę, valdymo išlaidų ir mokesčių suma nustatoma finansavimo sutartyje ir turi atspindėti konkurso rezultatus.
Jei administravimo mokesčiai arba bet kuri jų dalis renkami iš galutinių gavėjų, jie nedeklaruojami kaip tinkamos finansuoti išlaidos.
81 straipsnis
EŽŪFKP lėšų, skiriamų per „InvestEU“, naudojimas
Į „InvestEU“ įnešta suma įgyvendinama laikantis Reglamente (ES) 2021/523 nustatytų taisyklių.
Susitarimas dėl įnašo, susijęs su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ir pagal šio reglamento 119 straipsnį pateiktame prašyme iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą skirta suma, sudaromas tuo pačiu metu, kai Komisija priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo patvirtinamas tas BŽŪP strateginio plano dalinis pakeitimas.
Jei valstybės narės dalyvavimas „InvestEU“ nutraukiamas, atitinkamos sumos, sumokėtos į bendrą atidėjinių fondą kaip atidėjiniai, susigrąžinamos kaip vidaus asignuotosios pajamos pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį, o valstybė narė pateikia prašymą dėl jos BŽŪP strateginio plano dalinio pakeitimo, kad būtų galima naudoti susigrąžintas sumas ir sumas, paskirtas būsimiems kalendoriniams metams pagal šio straipsnio 2 dalį.
Susitarimas dėl įnašo nutraukiamas arba iš dalies pakeičiamas tuo pačiu metu, kai Komisija priima įgyvendinimo sprendimą, kuriuo patvirtinamas atitinkamas BŽŪP strateginio plano dalinis pakeitimas, ir ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d.
82 straipsnis
Išmokų skaičiavimo tinkamumas ir tikslumas
Jei išmokos skiriamos remiantis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis pagal 70, 71 ir 72 straipsnius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs ir iš anksto nustatyti remiantis sąžiningu, teisingu ir patikrinamu skaičiavimo metodu. Tuo tikslu įstaigos, kurios yra funkciškai nepriklausomos nuo institucijų, atsakingų už BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą, ir turinčios tinkamos ekspertinės patirties, atlieka skaičiavimus arba patvirtina skaičiavimų tinkamumą ir tikslumą.
83 straipsnis
Dotacijų formos
Nedarant poveikio 70, 71, 72 ir 75 straipsniams, pagal šį skyrių teikiamų dotacijų formos gali būti:
paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas;
vieneto įkainiai;
fiksuotosios sumos;
finansavimas taikant fiksuotąją normą.
1 dalies b, c ir d punktuose nurodytų formų dotacijų sumos nustatomos vienu iš šių būdų:
taikant sąžiningą, teisingą ir patikrinamą skaičiavimo metodą, pagrįstą:
statistiniais duomenimis, kita objektyvia informacija arba ekspertų vertinimu;
patikrintais ankstesniais atskirų paramos gavėjų duomenimis, arba
įprasta atskirų paramos gavėjų taikoma išlaidų apskaitos praktika;
biudžeto projektais, kurie buvo parengti kiekvienu konkrečiu atveju atskirai ir kuriems ex ante pritarė veiksmą atrenkanti įstaiga;
vadovaujantis taisyklėmis dėl atitinkamų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų, taikytinų pagal Sąjungos politiką panašaus pobūdžio veiksmo atžvilgiu, taikymo;
vadovaujantis taisyklėmis dėl atitinkamų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų ir fiksuotųjų normų, taikytų pagal vien tik valstybės narės lėšomis finansuojamas dotacijų schemas panašaus pobūdžio veiksmo atžvilgiu, taikymo.
Valstybės narės paramos gavėjams, taikydamos sąlygas, gali teikti dotacijas, kurios yra visiškai arba iš dalies grąžintinos, kaip nurodyta dokumente, kuriame nustatomos paramos sąlygos, ir vadovaujantis šiomis sąlygomis:
paramos gavėjas dotacijas grąžina pagal vadovaujančiosios institucijos ir paramos gavėjo sutartas sąlygas;
valstybės narės pakartotinai panaudoja paramos gavėjo grąžintus išteklius tuo pačiu konkrečiu BŽŪP strateginio plano tikslu ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. kaip dotacijas, taikydamos sąlygas, kaip finansinę priemonę arba kaip kitos formos paramą; grąžintos sumos ir informacija apie jų pakartotinį panaudojimą įtraukiamos į paskutinę metinę veiklos rezultatų ataskaitą;
valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ištekliai būtų laikomi atskirose sąskaitose arba pagal atitinkamus apskaitos kodus;
bet kuriuo metu paramos gavėjų grąžinti Sąjungos ištekliai, kurie nebuvo pakartotinai panaudoti ne vėliau kaip iki 2029 m. gruodžio 31 d., pagal Reglamento (ES) 2021/2116 34 straipsnį grąžinami į Sąjungos biudžetą.
84 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai patvirtinti papildomus reikalavimus, susijusius su kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšimis
Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimais, papildančiais šiame skyriuje nustatytus reikalavimus dėl paramos skyrimo sąlygų, kai parama skiriama:
70 straipsnyje nurodytiems valdymo įsipareigojimams dėl genetinių išteklių ir gyvūnų gerovės;
77 straipsnyje nurodytoms kokybės sistemoms, kiek tai susiję su galutinio produkto specifiškumu, galimybe naudotis sistema, privalomų produkto specifikacijų tikrinimu, sistemos skaidrumu ir produktų atsekamumu, taip pat su valstybių narių vykdomu savanoriško sertifikavimo sistemų pripažinimu.
IV ANTRAŠTINĖ DALIS
FINANSINĖS NUOSTATOS
85 straipsnis
EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidos
EŽŪGF finansuoja intervencinių priemonių rūšis, kurios susijusios su:
16 straipsnyje nustatytomis tiesioginėmis išmokomis;
III antraštinės dalies III skyriuje nustatytomis intervencinėmis priemonėmis tam tikruose sektoriuose.
86 straipsnis
Išlaidų tinkamumas finansuoti
Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti:
EŽŪGF įnašo lėšomis nuo metų, einančių po metų, kuriais Komisija patvirtino BŽŪP strateginį planą, sausio 1 d.;
EŽŪFKP įnašo lėšomis nuo BŽŪP strateginio plano pateikimo datos, bet ne anksčiau kaip nuo 2023 m. sausio 1 d.
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos ir 4 dalies antros pastraipos, BŽŪP strateginiame plane gali būti numatyta, kad tais atvejais, kai dėl gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar didelio ir staigaus valstybės narės arba regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčio yra taikomos neatidėliotinos priemonės, su BŽŪP strateginio plano daliniais pakeitimais susijusios EŽŪFKP lėšomis finansuotinos išlaidos tampa tinkamomis finansuoti nuo įvykio pradžios dienos.
Valstybės narės nustato paramos gavėjo patirtų išlaidų tinkamumo finansuoti pradžios datą. Nustatoma pradžios data turi būti ne ankstesnė nei 2023 m. sausio 1 d.
Veiksmai nelaikomi atitinkančiais paramos skyrimo reikalavimus, jeigu iki paraiškos skirti paramą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su jais susiję mokėjimai.
Tačiau veiksmai, kurie yra susiję su ankstyvąja medyno sodinukų priežiūra ir jaunų medynų priežiūra laikantis tvarios miškotvarkos principų ir kuriais siekiama vieno ar daugiau iš 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų, kaip apibrėžta valstybės narės, gali būti laikomi atitinkančiais paramos skyrimo reikalavimus, net jei jie buvo fiziškai užbaigti prieš vadovaujančiajai institucijai pateikiant paramos paraišką.
87 straipsnis
Finansiniai asignavimai intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma
Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsniui, didžiausia suma, kuri valstybėje narėje gali būti skirta kalendoriniais metais pagal šio reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnį, prieš taikant šio reglamento 17 straipsnį, turi neviršyti VIII priede nustatyto tos valstybės narės finansinio asignavimo.
96, 97 ir 98 straipsnių tikslais V priede nustatytas valstybės narės finansinis asignavimas, atskaičius VIII priede nurodytas sumas ir neperkėlus lėšų pagal 17 straipsnį, yra nustatomas IX priede.
Tačiau pritaikant IX priedą neatsižvelgiama į lėšų perkėlimus pagal 17 straipsnį.
88 straipsnis
Finansiniai asignavimai tam tikrų rūšių intervencinėms priemonėms tam tikruose sektoriuose
Sąjungos finansinė parama alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje taikomoms intervencinių priemonių rūšims už finansinius metus paskirstoma taip:
10 666 000 EUR Graikijai;
554 000 EUR Prancūzijai, ir
34 590 000 EUR Italijai.
Valstybių narių finansiniai asignavimai, perkelti į asignavimus tiesioginėms išmokoms, nebegali būti naudojami 3 ir 4 dalyse nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms.
Valstybės narės gali nuspręsti padidinti pirmoje pastraipoje nurodytą procentinę dalį iki 5 %. Tokiu atveju tą padidinimą atitinkanti suma atskaitoma iš 96 straipsnio 1, 2 arba 5 dalyje nustatytos didžiausios sumos ir nebegali būti naudojama asignavimams, skiriamiems III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje nurodytų rūšių intervencinėms priemonėms susietosios pajamų paramos forma.
Suma, atitinkanti šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodytą valstybių narių asignavimų tiesioginėms išmokoms procentinę dalį ir tam tikrais finansiniais metais panaudota kituose sektoriuose taikomoms intervencinių priemonių rūšims, laikoma valstybių narių asignavimais finansiniams metams, skirtais kituose sektoriuose taikomoms intervencinių priemonių rūšims.
89 straipsnis
Finansiniai asignavimai kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšims
90 straipsnis
EŽŪFKP įnašas
Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo pagal 118 straipsnio 6 dalį patvirtinamas BŽŪP strateginis planas, nustatomas didžiausias tam planui finansuoti skirtas EŽŪFKP įnašas. EŽŪFKP įnašas apskaičiuojamas remiantis tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų suma, atėmus 115 straipsnio 5 dalyje nurodytą papildomą nacionalinį finansavimą.
91 straipsnis
EŽŪFKP įnašo normos
Nukrypstant nuo 1 dalies, didžiausia EŽŪFKP įnašo norma turi būti:
85 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose;
80 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose;
60 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų pertvarkos regionuose, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2021/1060 108 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte;
43 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų kituose regionuose.
Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, didžiausia EŽŪFKP įnašo norma, jei BŽŪP strateginiame plane pagal 2 dalį nustatyta norma yra mažesnė, yra:
65 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų išmokoms už gamtines ar kitokias specifines su vietove susijusias kliūtis pagal 71 straipsnį;
80 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų išmokoms pagal 70 straipsnį, išmokoms pagal 72 straipsnį, paramai 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, paramai EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą;
100 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų veiksmams, finansuojamiems iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal 17 ir 103 straipsnius.
92 straipsnis
Mažiausi finansiniai asignavimai LEADER iniciatyvai
93 straipsnis
Mažiausi finansiniai asignavimai intervencinėms priemonėms, skirtoms su aplinka ir klimatu susijusiems konkretiems tikslams
Siekdamos nustatyti, kiek ir kokių sričių išlaidų įskaitoma į 1 dalyje nustatytą procentinę dalį, valstybės narės įtraukia išlaidas šioms intervencinėms priemonėms:
70 straipsnyje nurodyti valdymo įsipareigojimai valdymo –100 % išlaidų;
71 straipsnyje nurodytos gamtinės ar kitokios specifinės su vietove susijusios kliūtys – 50 % išlaidų;
72 straipsnyje nurodytos nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos – 100 % išlaidų;
investicijos pagal 73 ir 74 straipsnius, susijusios su vienu ar daugiau iš 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, 6 straipsnio 1 dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų – 100 % išlaidų.
94 straipsnis
Didžiausi finansiniai asignavimai techninei paramai
EŽŪFKP įnašas gali būti padidintas iki 6 % BŽŪP strateginių planų, kuriuose kaimo plėtrai skirta bendra Sąjungos paramos suma yra ne didesnė nei 1,1 mlrd. EUR, atveju.
95 straipsnis
Mažiausi finansiniai asignavimai jauniesiems ūkininkams remti
Kiekvienai valstybei narei rezervuojama XII priede nurodyta mažiausia suma, skirta prisidėti prie 6 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyto konkretaus tikslo siekimo. Remiantis stiprybėmis, silpnybėmis, galimybėmis ir grėsmėmis pagrįsta padėties analize (SSGG analizė) bei poreikių, į kuriuos būtina atsižvelgti, nustatymu, ta suma naudojama vienai ar abiem iš šių rūšių intervencinių priemonių:
30 straipsnyje nustatytai papildomai pajamų paramai jauniesiems ūkininkams;
jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, kaip nurodyta 75 straipsnio 2 dalies a punkte.
96 straipsnis
Didžiausi finansiniai asignavimai susietajai pajamų paramai
97 straipsnis
Mažiausi finansiniai asignavimai pagal ekologines sistemas
2023 ir 2024 kalendoriniais metais valstybės narės gali pagal 101 straipsnio 3 dalį panaudoti sumą, rezervuotą pagal šį straipsnį ekologinėms sistemoms, finansuoti tais metais kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones, su sąlyga, kad išnaudotos visos galimybės tas lėšas panaudoti ekologinėms sistemoms:
ne didesnę nei viršutinė riba, atitinkanti 5 % sumų, nustatytų IX priede atitinkamiems kalendoriniams metams;
viršijant viršutinę ribą, atitinkančią 5 % sumų, nustatytų IX priede atitinkamiems kalendoriniams metams, su sąlyga, kad laikomasi 6 dalyje nustatytų sąlygų.
Taikydamos 5 dalies b punktą, valstybės narės iš dalies pakeičia savo BŽŪP strateginius planus pagal 119 straipsnį, siekiant:
padidinti sumas, rezervuotas pagal šį straipsnį ekologinėms sistemoms, likusiems BŽŪP strateginio plano laikotarpio metams tokia suma, kuri lygi bent sumai, naudojamai finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones pagal šio straipsnio 5 dalies b punktą, arba
padidinti sumas, rezervuotas 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms, tiek kiek tomis intervencinėmis priemonėmis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, tos dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų, tokia suma, kuri lygi bent sumai, naudojamai finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones pagal šio straipsnio 5 dalies b punktą. Papildomos sumos, rezervuotos 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms pagal šią dalį, neįskaičiuojamos, jei valstybė narė pasinaudoja šio straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybe.
Jeigu valstybė narė, taikydama 5 dalies a punktą, visam 2023 ir 2024 m. laikotarpiui panaudoja sumą, viršijančią 2,5 % IX priede nustatytų asignavimų sumos 2023 ir 2024 m., finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones, ji kompensuoja sumas, kurios viršija 2,5 % IX priede nustatytų asignavimų sumos 2023 ir 2024 m. ir kurios panaudotos tais metais finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones, iš dalies pakeisdama savo BŽŪP strateginį planą pagal 119 straipsnį siekiant:
padidinti sumas, rezervuotas pagal šį straipsnį ekologinėms sistemoms, likusiems BŽŪP strateginio plano laikotarpio metams tokia suma, kuri lygi bent sumai, viršijančiai 2,5 % IX priede nustatytų asignavimų sumos 2023 ir 2024 m., arba
padidinti sumas, rezervuotas 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms, tiek kiek tomis intervencinėmis priemonėmis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, tos dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų, tokia suma, kuri lygi bent sumai, viršijančiai 2,5 % IX priede nustatytų asignavimų sumos 2023 ir 2024 m. Papildomos sumos, rezervuojamos 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms pagal šią dalį, neįskaičiuojamos, jei valstybė narė pasinaudoja šio straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybe.
Taikydamos 8 dalį valstybės narės iš dalies pakeičia savo BŽŪP strateginius planus pagal 119 straipsnį, siekiant:
padidinti sumas, rezervuotas pagal šį straipsnį ekologinėms sistemoms, likusiems BŽŪP strateginio plano laikotarpio metams tokia suma, kuri lygi bent sumai, naudojamai finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones pagal 8 dalį, arba
padidinti sumas, rezervuotas 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms, tiek kiek tomis intervencinėmis priemonėmis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose bei, dėl gyvūnų gerovės, tos dalies i punkte nustatytų konkrečių tikslų, tokia suma, kuri lygi bent sumai, naudojamai finansuoti kitas III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytas intervencines priemones pagal šio straipsnio 8 dalį. Papildomos sumos, rezervuojamos 70, 72, 73 ir 74 straipsniuose numatytoms intervencinėms priemonėms pagal šią dalį, neįskaičiuojamos, jei valstybė narė pasinaudoja šio straipsnio 2 dalyje nurodyta galimybe.
98 straipsnis
Mažiausi finansiniai asignavimai perskirstomajai pajamų paramai
99 straipsnis
Savanoriškas įnašas iš EŽŪFKP asignavimo veiksmams pagal LIFE ir Erasmus+
Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nuspręsti panaudoti tam tikrą dalį EŽŪFKP asignavimo paramai pritraukti ir plačiau taikyti integruotuosius strateginius gamtos projektus, kurie naudingi ūkininkų bendruomenėms, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/783, taip pat veiksmams, susijusiems su tarpvalstybiniu žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje dirbančių asmenų judumu mokymosi tikslais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/817 ( 16 ), finansuoti, daugiausia dėmesio skiriant jauniesiems ūkininkams ir moterims kaimo vietovėse.
100 straipsnis
Klimatui skirtų išlaidų stebėjimas
Prisidėjimas prie tikslinio išlaidų rodiklio siekimo vertinamas taikant specialiuosius korekcinius koeficientus, kurie diferencijuojami pagal tai, ar parama reikšmingai ar vidutiniškai prisidedama prie klimato kaita tikslų siekimo. Tie korekciniai koeficientai yra:
40 % – išlaidoms, susijusioms su bazine pajamų parama ir papildoma pajamų parama, kaip nurodyta III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsniuose;
100 % – išlaidoms, susijusioms su ekologinėmis sistemomis, nurodytomis III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 4 poskirsnyje;
100 % – išlaidoms, susijusioms su 93 straipsnio 1 dalyje nurodytomis intervencinėmis priemonėmis, išskyrus šios dalies d punkte nurodytas priemones;
40 % – išlaidoms, susijusioms su 71 straipsnyje nurodytomis gamtinėmis ar kitokiomis specifinėmis su vietove susijusiomis kliūtimis.
101 straipsnis
Preliminarūs finansiniai asignavimai
Dėl valstybių narių pagal 1 ir 2 dalis nustatytų preliminarių finansinių asignavimų neužkertamas kelias toms valstybėms narėms lėšas iš tų preliminarių finansinių asignavimų naudoti kaip lėšas kitoms intervencinėms priemonėms, iš dalies nepakeitus jų BŽŪP strateginių planų pagal 119 straipsnį, su sąlyga, kad laikomasi šio reglamento, visų pirma jo 87, 88, 89, 90, 92–98 ir 102 straipsnių, ir Reglamento (ES) 2021/2116, visų pirma jo 32 straipsnio 6 dalies b punkto, taip pat šių sąlygų:
finansiniai asignavimai intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma naudojami kitoms intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma;
finansiniai asignavimai kaimo plėtrai skirtoms intervencinėms priemonėms naudojami kitoms intervencinėms priemonėms kaimo plėtrai;
finansiniai asignavimai intervencinėms priemonėms bitininkystės sektoriuje ir vyno sektoriuje naudojami tik kitoms intervencinėms priemonėms tame pačiame sektoriuje;
finansiniai asignavimai intervencinėms priemonėms 42 straipsnio f punkte nurodytuose kituose sektoriuose naudojami intervencinėms priemonėms ne tuose pačiuose tame punkte nurodytuose sektoriuose, nustatytoms BŽŪP strateginiame plane, ir toks naudojimas nedaro poveikio patvirtintoms veiksmų programoms.
Pirmos pastraipos a punkto tikslu valstybės narės, nusprendusios teikti bazinę pajamų paramą remiantis teisėmis į išmokas pagal 23 straipsnį, gali linijiniu būdu padidinti arba sumažinti mokėtinas sumas remiantis kalendoriniais metais aktyvuotų teisių verte, laikantis mažiausios ir didžiausios planuojamos vieneto sumos ribų, nustatytų intervencinėms priemonėms pagal bazinę pajamų paramą pagal 102 straipsnio 2 dalį.
102 straipsnis
Planuojamos vieneto sumos ir planuojami gauti produktai
Intervencinių priemonių, kurioms taikoma Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta integruota sistema, atveju nustatomos pastoviosios vieneto sumos, išskyrus atvejus, kai pastoviosios vieneto sumos nėra įmanomos arba tinkamos dėl intervencinės priemonės pobūdžio ar taikymo srities. Tokiais atvejais nustatomos vidutinės vieneto sumos.
Didžiausia planuojama vieneto suma ir mažiausia planuojama vieneto suma yra didžiausia ir mažiausia vieneto sumos, kurias numatoma sumokėti už susijusius produktus.
Nustatydamos didžiausias arba mažiausias planuojamas vieneto sumas, arba abi tas sumas, valstybės narės gali pagrįsti tas vertes tuo, kad būtinas lankstumas perskirstymo tikslais, kad būtų išvengta nepanaudotų lėšų.
134 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodyta faktinė vieneto suma gali būti tik mažesnė nei planuojama vieneto suma arba mažiausia planuojama vieneto suma, kai tokia suma yra nustatyta, kad būtų išvengta 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų finansinių asignavimų, skiriamų intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma, perviršio.
Didžiausia planuojama vidutinė vieneto suma yra didžiausia suma, kurią yra numatoma vidutiniškai sumokėti už susijusius produktus.
103 straipsnis
Tiesioginėms išmokoms skirtų asignavimų ir EŽŪFKP asignavimų lankstumas
Savo pasiūlyme dėl BŽŪP strateginio plano, nurodytame 118 straipsnio 1 dalyje, valstybė narė gali nuspręsti:
iki 25 % V priede nustatytų tiesioginėms išmokoms skirtų jos asignavimų, atskaičius VIII priede nustatytus 2023–2026 kalendorinių metų asignavimus medvilnei, perkelti į savo 2024–2027 finansinių metų asignavimus, skirtus EŽŪFKP, arba
iki 25 % savo 2024–2027 finansinių metų asignavimų, skirtų EŽŪFKP, perkelti į V priede nustatytus tiesioginėms išmokoms skirtus jos 2023–2026 kalendorinių metų asignavimus.
1 dalies a punkte nurodytas tiesioginėms išmokoms skirtų valstybės narės asignavimų, perkeltinų į EŽŪFKP skirtus jos asignavimus, procentinis dydis gali būti padidintas:
ne daugiau kaip 15 procentinių punktų, jei atitinkamo padidinimo lėšas ta valstybė narė naudoja EŽŪFKP lėšomis finansuojamoms intervencinėms priemonėms, kuriomis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų;
ne daugiau kaip 2 procentiniais punktais, jei atitinkamo padidinimo lėšas ta valstybė narė naudoja pagal 95 straipsnio 1 dalies b punktą.
V ANTRAŠTINĖ DALIS
BŽŪP STRATEGINIS PLANAS
I SKYRIUS
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
104 straipsnis
BŽŪP strateginiai planai
Jei BŽŪP strateginio plano elementai nustatomi regioniniu lygmeniu, valstybė narė užtikrina jų nuoseklumą ir suderinamumą su BŽŪP strateginio plano elementais, kurie nustatyti nacionaliniu lygmeniu. Regioniniu lygmeniu nustatyti elementai tinkamai atspindimi atitinkamuose BŽŪP strateginio plano skirsniuose, kaip nustatyta 107 straipsnyje.
Toms siektinoms reikšmėms pasiekti valstybės narės pateikia intervencines priemones, grindžiamas III antraštinėje dalyje nurodytų rūšių intervencinėmis priemonėmis.
105 straipsnis
Platesnio užmojo veikla siekiant su aplinka ir klimatu susijusių tikslų
106 straipsnis
Procedūriniai reikalavimai
Už BŽŪP strateginio plano rengimą atsakinga valstybės narės įstaiga užtikrina, kad:
kai taikytina, atitinkamos institucijos regionų lygmeniu veiksmingai dalyvautų rengiant BŽŪP strateginį planą, ir
už aplinkos ir klimato sritis atsakingos kompetentingos valdžios institucijos veiksmingai dalyvautų rengiant su aplinka ir klimatu susijusias BŽŪP strateginio plano nuostatas.
Kiekviena valstybė narė užmezga partnerystę su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Partnerystėje dalyvauja bent šie partneriai:
atitinkamos regioniniu ir vietos lygmenimis veikiančios institucijos, taip pat kitos valdžios institucijos, įskaitant aplinkos bei klimato klausimais kompetentingas institucijas;
ekonominiai ir socialiniai partneriai, įskaitant žemės ūkio sektoriaus atstovus;
atitinkamomis įstaigomis, atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, ir, kai aktualu, įstaigomis, atsakingomis už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.
Valstybės narės veiksmingai įtraukia tuos partnerius į BŽŪP strateginių planų rengimą ir konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, atitinkamai dėl 13 straipsnyje nurodytų minimaliųjų standartų.
II SKYRIUS
BŽŪP STRATEGINIO PLANO TURINYS
107 straipsnis
BŽŪP strateginio plano turinys
Kiekvieną BŽŪP strateginį planą sudaro skirsniai šiais klausimais:
poreikių vertinimas;
intervencijos strategija;
kelioms intervencinėms priemonėms bendri elementai;
strategijoje nurodytos tiesioginės išmokos, intervencinės priemonės tam tikruose sektoriuose ir kaimo plėtrai skirtos intervencinės priemonės;
siektinų reikšmių ir finansiniai planai;
valdymo ir koordinavimo sistema;
BŽŪP modernizuoti būtini elementai;
jeigu BŽŪP strateginio plano elementai nustatomi regioniniu lygmeniu, trumpas aprašymas apie valstybės narės nacionalinę ir regioninę sąrangą, visų pirma nurodant, kurie lementai nustatomi nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis.
Kiekvienas BŽŪP strateginis planas turi turėti šiuos priedus:
I priedą „Ex ante vertinimas ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV)“, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/42/EB ( 17 );
II priedą „SSGG analizė“;
III priedą „Konsultacijos su partneriais“;
kai aktualu, IV priedą „Specialioji išmoka už medvilnę“;
V priedą „Papildomas nacionalinis finansavimas pagal BŽŪP strateginį planą“;
kai aktualu, VI priedą „Pereinamojo laikotarpio nacionalinė pagalba“.
108 straipsnis
Poreikių vertinimas
107 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytame poreikių vertinime:
pateikiama 115 straipsnio 2 dalyje nurodytos SSGG analizės santrauka;
nurodomi su kiekvienu 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu konkrečiu tikslu susiję poreikiai, remiantis faktine informacija, surinkta atlikus SSGG analizę; apibūdinami visi SSGG analizėje nustatyti poreikiai, nepriklausomai nuo to, ar jie bus tenkinami įgyvendinant BŽŪP strateginį planą;
6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo – remti perspektyvių ūkių pajamas ir atsparumą – atžvilgiu įvertinami poreikiai, susiję su sąžiningesniu paskirstymu ir veiksmingesniu bei efektyvesniu tiesioginių išmokų tikslingu skyrimu, kai aktualu, atsižvelgiant į jų ūkių struktūrą, ir poreikiai, susiję su rizikos valdymu;
kai aktualu, pateikiama konkrečių geografinių vietovių, pavyzdžiui, atokiausių regionų, kalnuotų ir salų vietovių, poreikių analizė;
poreikiai suskirstomi pagal prioritetą, be kita ko, deramai pagrindžiamas poreikių pasirinkimas, nurodant, jei aktualu, priežastis, kodėl kai kurie nustatyti poreikiai į BŽŪP strateginį planą neįtraukti arba įtraukti iš dalies.
Kalbant apie 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytus konkrečius tikslus, vertinant poreikius atsižvelgiama į nacionalinius aplinkos ir klimato srities planus, parengtus pagal XIII priede išvardytus teisės aktus.
Valstybės narės savo poreikių vertinimui atlikti naudoja naujausius ir patikimus bei, kai turima, pagal lytį suskirstytus duomenis.
109 straipsnis
Intervencijos strategija
107 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytoje intervencijos strategijoje pateikiama ši su kiekvienu 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu ir į BŽŪP strateginį planą įrašytu konkrečiu tikslu susijusi informacija:
kiekvieno atitinkamo rezultato rodiklio siektina reikšmė ir susijusios tarpinės reikšmės, kurias naudoja valstybė narė remdamasi 108 straipsnyje nurodytu savo poreikių vertinimu. Tos siektinos reikšmės turi būti pagrįstos atsižvelgiant į tą poreikių vertinimą. Su 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytais konkrečiais tikslais susijusios siektinos reikšmės nustatomos remiantis šio straipsnio 2 dalies a punkte pateikto paaiškinimo elementais;
intervencinės priemonės, grindžiamos III antraštinėje dalyje nurodytų rūšių intervencinėmis priemonėmis, skirtos atitinkamoje vietovėje susidariusiai konkrečiai padėčiai ištaisyti ir pagrįstos svariais intervencinių priemonių taikymo argumentais, 139 straipsnyje nurodytu ex ante vertinimu, 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta SSGG analize ir 108 straipsnyje nurodytu poreikių vertinimu;
elementai, rodantys, kaip intervencinės priemonės padeda siekti siektinų reikšmių, kaip jos tarpusavyje dera ir atitinka viena kitą;
elementai, rodantys, kad finansinių išteklių skyrimas BŽŪP strateginiame plane nustatytoms intervencinėms priemonėms yra pagrįstas ir tinkamas, kad būtų pasiektos nustatytos siektinos reikšmės, taip pat dera su 112 straipsnyje nurodytu finansiniu planu.
Intervencijos strategijoje turi būti parodyta, kad strategija yra nuosekli, o intervencinės priemonės papildo viena kitą siekiant 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų; tuo tikslu joje pateikiama:
su aplinka ir klimatu susijusių BŽŪP strateginio plano struktūrinių elementų apžvalga, kurioje apibūdinama:
kiekvieno III priede išvardyto GAAB standarto atveju – Sąjungos standarto įgyvendinimo metodo aprašymas, kurį sudaro šie elementai: informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka, teritorinė taikymo sritis, ūkininkų ir kitų paramos gavėjų, kuriems taikomas standartas, tipai ir prireikus aprašymas, kaip taikoma praktika prisidedama siekiant to GAAB standarto pagrindinio tikslo;
bendras paramos sąlygų sistemos įnašas siekiant 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų;
atitinkamų pagrindinių sąlygų, kaip nurodyta 31 straipsnio 5 dalyje ir 70 straipsnio 3 dalyje, paramos sąlygų sistemos ir įvairių intervencinių priemonių, įskaitant paramą ekologiniam ūkininkavimui, kuriomis siekiama 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų, tarpusavio papildomumas;
kaip siekiama 105 straipsnyje nurodyto didesnio bendro indėlio;
kaip su aplinka ir klimatu susiję BŽŪP strateginio plano struktūriniai elementai turėtų padėti siekti ilgalaikių nacionalinių siektinų reikšmių, nustatytų XIII priede išvardytuose teisės aktuose arba pagal juos, ir kaip jie juos atitinka;
dėl 6 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyto konkretaus tikslo – BŽŪP strateginiame plane jauniesiems ūkininkams nustatytų atitinkamų intervencinių priemonių ir specialiųjų sąlygų, pavyzdžiui, nustatytų 26 straipsnio 4 dalies a punkte, 30, 73 ir 75 straipsniuose bei 77 straipsnio 6 dalyje, apžvalga. Pateikdamos su 30, 73 ir 75 straipsniuose nurodytų rūšių intervencinėmis priemonėmis susijusį finansinį planą valstybės narės visų pirma remiasi 95 straipsniu. Apžvalgoje taip pat bendrais bruožais paaiškinama sąsaja su nacionalinėmis priemonėmis, siekiant didesnio šios srities Sąjungos ir nacionalinių veiksmų suderinamumo;
paaiškinimas, kaip intervencinės priemonės pagal III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje nurodytą susietąją pajamų paramą atitinka Direktyvą 2000/60/EB;
dėl 6 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo – apžvalga, kurioje nurodoma, kaip siekiama tikslo sąžiningiau paskirstyti ir veiksmingiau bei efektyviau tikslingai skirti pajamų paramą, kuri turi būti teikiama ūkininkams pagal BŽŪP strateginį planą, įskaitant, kai taikytina, informaciją, kuria pagrindžiamas 29 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas. Toje apžvalgoje, kai aktualu, taip pat nagrinėjamas 22 straipsnio 2 dalyje nurodyto bazinės pajamų paramos teritoriškumo nuoseklumas ir papildomumas su parama pagal kitas intervencines priemones, visų pirma 71 straipsnyje nurodytas išmokas už gamtines ar kitokias specifines su vietove susijusias kliūtis;
su atskirais sektoriais susijusių intervencinių priemonių, įskaitant III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje nurodytą susietąją pajamų paramą ir III antraštinės dalies III skyriuje nurodytas intervencines priemones tam tikruose sektoriuose, apžvalga, kurioje išdėstomas sprendimo taikyti intervencines priemones konkretiems sektoriams pagrindimas, pateikiamas kiekvienam sektoriui taikytinų intervencinių priemonių sąrašas, ir nurodomas jų papildomumas;
kai aktualu, paaiškinimas, kuriomis intervencinėmis priemonėmis ketinama prisidėti užtikrinant nuoseklų ir integruotą rizikos valdymo metodą;
kai aktualu, nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąsajos, įskaitant finansinių asignavimų paskirstymą pagal intervencines priemones ir fondus, apibūdinimas;
apžvalga, kaip BŽŪP strateginis planas prisideda prie 6 straipsnio 1 dalies i punkte nustatyto konkretaus tikslo didinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms siekimo, įskaitant pagrindines sąlygas ir paramos sąlygų sistemos ir įvairių intervencinių priemonių tarpusavio papildomumą;
paaiškinimas, kaip intervencinės priemonės ir kelioms intervencinėms priemonėms bendri elementai prisideda siekiant supaprastinti ir sumažinti galutiniams paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą.
110 straipsnis
Kelioms intervencinėms priemonėms bendri elementai
107 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą kelioms intervencinėms priemonėms bendrų elementų skirsnį sudaro:
pagal 4 straipsnį valstybių narių pateiktos apibrėžtys ir sąlygos, taip pat 18 straipsnyje numatyti minimalieji standartai, taikomi intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma;
94 ir 125 straipsniuose nurodytos techninės paramos naudojimo aprašymas ir 126 straipsnyje nurodytų nacionalinio BŽŪP tinklo aprašymas;
dėl 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų konkrečių tikslų – BŽŪP strateginiame plane vartojamas valstybių narių apibrėžtos sąvokos „kaimo vietovės“ paaiškinimas;
kita informacija apie įgyvendinimą, visų pirma:
trumpas teisių į išmokas vertės nustatymo ir rezervo veikimo aprašymas, kai taikytina;
kai aktualu, sumažinus tiesiogines išmokas numatomų gauti lėšų, nurodytų 17 straipsnyje, naudojimas;
sprendimas, susijęs su šio reglamento 17 straipsnio 4 dalies, 29 straipsnio 6 dalies ir 30 straipsnio 4 dalies bei Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsnio 1 dalies antros pastraipos įgyvendinimu, ir jo pagrindimas;
kai aktualu, sprendimas, susijęs su 19 straipsnio įgyvendinimu, ir jo pagrindinių elementų aprašymas;
EŽŪFKP ir kitų Sąjungos fondų, veikiančių kaimo vietovėse, veiklos koordinavimo, veiklos sričių atskyrimo ir papildomumo apžvalga.
111 straipsnis
Intervencinės priemonės
Skirsnyje apie kiekvieną intervencinę priemonę, apibūdintą 107 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytoje strategijoje, įskaitant regioniniu lygmeniu nustatytas intervencines priemones, pateikiami:
intervencinės priemonės rūšis, kuria ta priemonė grindžiama;
teritorinė taikymo sritis;
pasirinktas tos intervencinės priemonės modelis arba jos taikymo reikalavimai, kuriais užtikrinama, kad būtų veiksmingai prisidedama prie 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyto (-ų) konkretaus (-čių) tikslo (-ų) siekimo; intervencinių priemonių aplinkos apsaugos ir klimato srityse atveju susiejimas su reikalavimais dėl paramos sąlygų turi būti toks, kad būtų aišku, kad skirtinga praktika papildo viena kitą ir nesidubliuoja;
tinkamumo finansuoti sąlygos;
I priede išdėstyti rezultato rodikliai, prie kurių turėtų būti tiesiogiai ir reikšmingai prisidedama intervencine priemone;
kiekvienos intervencinės priemonės, kuri grindžiama šio reglamento II priede išvardytomis intervencinių priemonių rūšimis, atveju – jos atitikties atitinkamoms PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatoms, nurodytoms šios reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede, aprašas, o kiekvienos intervencinės priemonės, kuri nėra grindžiama šio reglamento II priede išvardytomis intervencinių priemonių rūšimis, atveju – nuoroda į tai, ar ji atitinka atitinkamas PPO sutarties dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas, ir jei atitinka – atitikties aprašas;
vienas produkto rodiklis ir planuojami gauti metiniai intervencinės priemonės produktai, kaip nurodyta 102 straipsnio 5 dalyje;
planuojamos metinės pastoviosios arba vidutinės vieneto sumos, kaip nurodyta 102 straipsnio 1 dalyje, ir, kai aktualu, didžiausios arba mažiausios planuojamos vieneto sumos, kaip nurodyta 102 straipsnio 2 ir 3 dalyse;
paaiškinimas, kaip buvo nustatytos šios dalies h punkte nurodytos sumos;
kai taikytina:
paramos forma ir norma;
numatomo paramos vieneto sumų apskaičiavimo metodas ir jo patvirtinimas pagal 82 straipsnį;
intervencinei priemonei skirtas metinis finansinis asignavimas, nurodytas 101 straipsnio 1 dalyje, arba, 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytų sektorių atveju – atitinkamam sektoriui skirtas metinis finansinis asignavimas, kaip nurodyta 101 straipsnio 2 dalyje, įskaitant, kai taikytina, dotacijoms numatytos sumos ir finansinėms priemonėms planuojamos sumos atskirą nurodymą;
nuoroda į tai, ar intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas.
Pirmos pastraipos e punktas netaikomas intervencinėms priemonėms, priklausančioms bitininkystės sektoriuje taikomų intervencinių priemonių rūšiai, nurodytai 55 straipsnio 1 dalies a ir c–g punktuose, vyno sektoriuje taikomų intervencinių priemonių rūšiai, nurodytai 58 straipsnio 1 dalies h–k punktuose, ir informavimo apie kokybės sistemas ir jų populiarinimo veiksmams, kuriems taikomos 77 straipsnyje nurodytos rūšies intervencinės priemonės dėl bendradarbiavimo.
112 straipsnis
Siektinų reikšmių planai ir finansiniai planai
107 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytą finansinį planą sudaro apžvalginė lentelė, kurioje numatyta:
valstybės narės asignavimai intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma, kaip nurodyta 87 straipsnio 1 dalyje, intervencinių priemonių rūšims vyno sektoriuje, kaip nurodyta 88 straipsnio 1 dalyje, intervencinių priemonių rūšims bitininkystės sektoriuje, kaip nurodyta 88 straipsnio 2 dalyje, ir kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšims, kaip nurodyta 89 straipsnio 3 dalyje, tiksliai nurodant metines ir bendras sumas, kurias valstybės narės rezervuoja siekdamos laikytis 92–98 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl mažiausių finansinių asignavimų;
a punkte nurodytos sumos, pagal 103 straipsnį perkeltos iš intervencinių priemonių rūšių tiesioginių išmokų forma į kaimo plėtrai skirtų intervencinių priemonių rūšis (ir atvirkščiai), ir iš valstybės narės asignavimų intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma atskaitytos sumos, siekiant pagal 88 straipsnio 6 dalį finansuoti III antraštinės dalies III skyriaus 7 skirsnyje nurodytų rūšių intervencines priemones kituose sektoriuose;
valstybės narės asignavimai intervencinių priemonių rūšims apynių sektoriuje, kaip nurodyta 88 straipsnio 3 dalyje, ir intervencinių priemonių rūšims alyvuogių aliejaus sektoriuje, kaip nurodyta 88 straipsnio 4 dalyje, o jei tų rūšių intervencinės priemonės netaikomos – sprendimas pagal 88 straipsnio 5 dalį įtraukti atitinkamus asignavimus į valstybės narės asignavimą tiesioginėms išmokoms;
kai aktualu, perkelti valstybės narės asignavimai iš EŽŪFKP paramai pagal „InvestEU“ pagal šio reglamento 81 straipsnį, Reglamentą (ES) 2021/783 arba Reglamentą (ES) 2021/817 laikantis šio reglamento 99 straipsnio;
kai aktualu, atokiausiems regionams numatytos sumos.
Be to, kas nurodyta 2 dalyje, išsamiame finansiniame plane kiekvieniems finansiniams metams, kaip valstybių narių mokėjimo vykdymo prognozės, pateikiamos 111 straipsnio g ir k punktus atitinkančios lentelės, kuriose nurodoma ši informacija:
valstybės narės asignavimų intervencinių priemonių rūšims tiesioginių išmokų forma po lėšų perkėlimų pagal 2 dalies b ir c punktus suskirstymas remiantis preliminariais finansiniais asignavimais pagal intervencinių priemonių rūšis ir pagal intervencines priemones, nurodant kiekvienai intervencinei priemonei planuojamus gauti produktus, planuojamas vidutines arba pastoviąsias vieneto sumas, nurodytas 102 straipsnio 1 dalyje, ir, kai aktualu, didžiausias arba mažiausias planuojamas vieneto sumas arba abi šias sumas, kaip nurodyta 102 straipsnio 2 dalyje. Kai taikytina, atliekant suskirstymą taip pat nurodoma teisių į išmokas rezervo suma.
Nurodoma sumažinus išmokas numatomų gauti lėšų bendra suma, kaip nurodyta 17 straipsnyje.
Atsižvelgiant į sumažinus išmokas numatomų gauti lėšų, nurodytų 17 straipsnyje ir 87 straipsnio 3 dalyje, naudojimą, tie preliminarūs finansiniai asignavimai, su jais susiję planuojami gauti produktai ir atitinkamos planuojamos vidutinės arba pastoviosios vieneto sumos nustatomi iki išmokų sumažinimo;
pagal intervencines priemones suskirstyti asignavimai III antraštinės dalies III skyriuje nurodytoms intervencinių priemonių rūšims, nurodant planuojamus gauti produktus arba, 42 straipsnio a, d, e ir f punktuose nurodytų sektorių atveju, preliminarūs finansiniai asignavimai kiekvienam sektoriui, nurodant planuojamus gauti produktus, išreikštus kiekvienam sektoriui skirtų veiksmų programų skaičiumi;
pagal intervencinių priemonių rūšis ir pagal intervencines priemones suskirstyti valstybės narės asignavimai kaimo plėtrai po lėšų į tiesiogines išmokas ir iš jų perkėlimo pagal b punktą, įskaitant bendras BŽŪP strateginio plano laikotarpio sumas, taip pat nurodant taikytiną EŽŪFKP įnašo normą pagal intervencines priemones ir, kai taikytina, regiono tipus. Jei perkeliamos lėšos iš tiesioginių išmokų, nurodoma (-os) intervencinė (-s) priemonė (-s) arba intervencinės priemonės dalis, kuriai (-ioms) finansuoti naudojamos perkeliamos lėšos. Be to, toje lentelėje nurodomi planuojami gauti produktai pagal intervencines priemones ir planuojamos vidutinės arba pastoviosios vieneto sumos, nurodytos 102 straipsnio 1 dalyje, taip pat, kai aktualu, didžiausios planuojamos vidutinės vieneto sumos, kaip nurodyta 102 straipsnio 3 dalyje. Kai taikytina, į lentelę taip pat įtraukiamos dotacijos ir finansinėms priemonėms numatytos sumos. Taip pat nurodomos techninės paramos sumos.
113 straipsnis
Valdymo ir koordinavimo sistemos
Skirsnį dėl 107 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytų valdymo ir koordinavimo sistemų sudaro:
informacija apie visas Reglamento (ES) 2021/2116 II antraštinės dalies II skyriuje nurodytas valdymo įstaigas, taip pat nacionalinę vadovaujančiąją instituciją ir, kai aktualu, regionines vadovaujančiąsias institucijas;
informacija apie šio reglamento 123 straipsnio 4 dalyje nurodytas tarpines institucijas ir jų vaidmenį;
informacija apie Reglamento (ES) 2021/2116 IV antraštinėje dalyje nurodytas kontrolės sistemas ir nuobaudas, įskaitant:
Reglamento (ES) 2021/2116 IV antraštinės dalies II skyriuje nurodytą integruotą administravimo ir kontrolės sistemą;
Reglamento (ES) 2021/2116 IV antraštinės dalies IV ir V skyriuose nurodytą kontrolės ir nuobaudų sistemą, susijusią su paramos sąlygų sistemos taikymu;
už patikras atsakingas kompetentingas kontrolės įstaigas;
stebėsenos ir ataskaitų teikimo struktūros apžvalga.
114 straipsnis
Modernizavimas
Skirsnyje dėl 107 straipsnio 1 dalies g punkte nurodytų BŽŪP modernizavimui būtinų elementų nurodomi BŽŪP strateginio plano elementai, kuriais prisidedama prie žemės ūkio, kaimo vietovių ir BŽŪP modernizavimo; jame visų pirma:
apžvelgiama, kaip BŽŪP strateginis planas padės siekti 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto kompleksinio tikslo, visų pirma:
apibūdinant organizacinę ŽŪŽIS struktūrą;
apibūdinant, kaip 15 straipsnyje nurodytos konsultavimo tarnybos, 126 straipsnyje nurodytas mokslinių tyrimų ir nacionalinis BŽŪP tinklas bendradarbiaus teikdami konsultavimo, žinių srautų ir inovacijų paslaugas ir kaip į ŽŪŽIS integruoti intervencinėmis priemonėmis pagal 78 straipsnį ir kitomis intervencinėmis priemonėmis remiami veiksmai;
apibūdinama žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms skirtų skaitmeninių technologijų plėtojimo ir jų naudojimo BŽŪP strateginiame plane nustatytų intervencinių priemonių veiksmingumui ir efektyvumui didinti strategija.
115 straipsnis
Priedai
SSGG analizė yra grindžiama esama padėtimi vietovėje, kuriai taikomas BŽŪP strateginis planas, ir, atsižvelgiant į kiekvieną 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą konkretų tikslą, joje pateikiamas bendras esamos padėties vietovėje, kuriai taikomas BŽŪP strateginis planas, aprašas, grindžiamas bendrais konteksto rodikliais ir kita kiekybine ir kokybine naujausia informacija, pavyzdžiui, tyrimais, ankstesnių vertinimų ataskaitomis, sektorių analize ir gerosios jau įgytos patirties pavyzdžiais.
Kai aktualu, į SSGG analizę įtraukiama teritorinių aspektų analizė, įskaitant regioninius specifiškumus, akcentuojant tas teritorijas, kuriose konkrečiai taikomos intervencinės priemonės, ir su sektoriais susijusių aspektų analizė, visų pirma tų sektorių, kuriems taikomos specialiosios intervencinės priemonės arba programos.
Be to, atsižvelgiant į kiekvieną 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą bendrąjį ir konkretų tikslą, tame apraše visų pirma nurodomos:
BŽŪP strateginio plano srityje nustatytos stiprybės;
BŽŪP strateginio plano srityje nustatytos silpnybės;
BŽŪP strateginio plano srityje nustatytos galimybės;
BŽŪP strateginio plano srityje nustatytos grėsmės.
SSGG analizėje, aptariant 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytus konkrečius tikslus, remiamasi pagal XIII priede išvardytus teisėkūros procedūra priimamus aktus parengtais nacionaliniais planais.
SSGG analizėje, aptariant 6 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytą konkretų tikslą, pateikiama trumpa analizė apie galimybes naudotis žeme, žemės nuosavybės judumą ir žemės restruktūrizavimą, galimybes gauti finansavimą ir kreditus, taip pat galimybes įgyti žinių ir gauti konsultacijų.
SSG analizėje, aptariant 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompleksinį tikslą, taip pat pateikiama atitinkama informacija apie ŽŪŽIS ir susijusių struktūrų veikimą.
107 straipsnio 2 dalies e punkte nurodyto BŽŪP strateginio plano V priedo elementai yra šie:
trumpas pagal BŽŪP strateginį planą teikiamo papildomo nacionalinio finansavimo, skirto III antraštinės dalies IV skyriuje nustatytoms intervencinėms priemonėms kaimo plėtros srityje finansuoti, aprašymas, įskaitant kiekvienai intervencinei priemonei skiriamas sumas ir nuorodą į atitiktį šio reglamento reikalavimams;
papildomumo su BŽŪP strateginiame plane nustatytomis intervencinėmis priemonėmis paaiškinimas;
nuoroda į tai, ar papildomas nacionalinis finansavimas nėra priskirtas SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jo turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas, ir
53 straipsnyje nurodyta nacionalinė finansinė parama vaisių ir daržovių sektoriuje.
107 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytame BŽŪP strateginio plano VI priede pateikiama ši informacija apie pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą:
metinis konkrečiam sektoriui skirtas finansinis paketas kiekvienam sektoriui, kuriam skiriama pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama;
kai aktualu, didžiausias paramos norma vienetui kiekvienais laikotarpio metais;
kai aktualu, informacija apie ataskaitinį laikotarpį, iš dalies pakeistą pagal 147 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą;
trumpas pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos papildomumo su intervencinėmis priemonėmis pagal BŽŪP strateginį planą aprašymas.
116 straipsnis
Su BŽŪP strateginio plano turiniu susiję deleguotieji įgaliojimai
Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai iki 2023 m. gruodžio 31 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šio skyriaus nuostatos dėl BŽŪP strateginio plano turinio ir jo priedų. Tie deleguotieji aktai griežtai apriboti – jie apima vien problemų, su kuriomis susiduria valstybės narės, sprendimą.
117 straipsnis
Su BŽŪP strateginio plano turiniu susiję įgyvendinimo įgaliojimai
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos 108–115 straipsniuose nurodytų elementų pateikimo BŽŪP strateginiuose planuose taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
III SKYRIUS
BŽŪP STRATEGINIO PLANO PATVIRTINIMAS IR DALINIS PAKEITIMAS
118 straipsnis
BŽŪP strateginio plano patvirtinimas
Valstybė narė pateikia Komisijai visą reikiamą papildomą informaciją ir, kai tikslinga, patikslina pasiūlytą planą.
Patvirtinimas netaikomas 113 straipsnio c punkte ir BŽŪP strateginio plano I–IV prieduose, nurodytuose 107 straipsnio 2 dalies a–d punktuose, pateiktai informacijai.
Tinkamai pagrįstais atvejais valstybė narė gali paprašyti Komisijos patvirtinti ir tą BŽŪP strateginį planą, kuriame pateikti ne visi elementai. Tuo atveju atitinkama valstybė narė nurodo trūkstamas BŽŪP strateginio plano dalis ir pateikia su visu BŽŪP strateginiu planu susijusias preliminarias siektinas reikšmes ir finansinius planus, kaip nurodyta 112 straipsnyje, kad įrodytų bendrą plano nuoseklumą ir darną. Trūkstami BŽŪP strateginio plano elementai pateikiami Komisijai kaip plano pakeitimas pagal 119 straipsnį per ne ilgesnį nei trijų mėnesių laikotarpį nuo BŽŪP strateginio plano patvirtinimo dienos.
119 straipsnis
BŽŪP strateginio plano dalinis pakeitimas
Prašymas iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą, susijęs su 17 straipsnio 5 dalimi, 88 straipsnio 7 dalimi, 103 straipsnio 5 dalimi arba 120 straipsniu, nepatenka į šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytą apribojimą.
Dalinis BŽŪP strateginio plano pakeitimas, susijęs su 103 straipsnio 1 dalimi, EŽŪFKP atžvilgiu įsigalioja po to, kai Komisija patvirtina prašymą dėl dalinio pakeitimo, ir atitinkamai iš dalies pakeitus asignavimus pagal 89 straipsnio 4 dalį.
Dalinis BŽŪP strateginio plano pakeitimas, susijęs su EŽŪGF, išskyrus šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytus dalinius pakeitimus, įsigalioja nuo valstybės narės nustatytos dienos, kuri yra vėlesnė už tą datą, kai Komisija patvirtina prašymą dėl to dalinio pakeitimo. Valstybės narės gali nustatyti skirtingą (-as) įsigaliojimo datą (-as) skirtingiems dalinio pakeitimo elementams. Nustatydamos šią datą, valstybės narės atsižvelgia į šiame straipsnyje nustatytus patvirtinimo procedūros terminus ir į tai, kad ūkininkai ir kiti paramos gavėjai turėtų pakankamai laiko atsižvelgti į dalinį pakeitimą. Numatomą datą nurodo valstybė narė kartu su prašymu iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą ir ją turi patvirtinti Komisija pagal šio straipsnio 10 dalį.
120 straipsnis
BŽŪP strateginių planų peržiūra
Kai iš dalies keičiamas kuris nors iš XIII priede išvardytų teisėkūros procedūra priimamų aktų, kiekviena valstybė narė įvertina, ar jos BŽŪP strateginis planas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, visų pirma kalbant apie 109 straipsnio 2 dalies a punkto v papunktyje nurodytą paaiškinimą ir tame paaiškinime nurodytus BŽŪP strateginio plano papildomus elementus. Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo dalinio pakeitimo perkėlimo į nacionalinę teisę termino XIII priede nurodytos direktyvos atveju arba per šešis mėnesius nuo dalinio pakeitimo taikymo pradžios dienos XIII priede nurodyto reglamento atveju praneša Komisijai apie savo vertinimo rezultatus ir prideda paaiškinimą, taip pat prireikus pateikia prašymą iš dalies pakeisti savo BŽŪP strateginį planą pagal 119 straipsnio 2 dalį.
121 straipsnis
Laikotarpių, per kuriuos Komisija turi imtis veiksmų, apskaičiavimas
Šio skyriaus tikslais, jei yra nustatytas laikotarpis, per kurį Komisija turi imtis veiksmų, tas laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai pateikiama visa informacija, atitinkanti šiame reglamente ir pagal jį priimtose nuostatose nustatytus reikalavimus.
Į šį laikotarpį neįtraukiamas:
laikotarpis, prasidedantis kitą dieną po dienos, kurią Komisija išsiunčia valstybei narei savo pastabas arba prašymą pateikti patikslintus dokumentus, ir baigiasi tą dieną, kurią valstybė narė pateikia atsakymą Komisijai;
su 17 straipsnio 5 dalimi, 88 straipsnio 7 dalimi ir 103 straipsnio 5 dalimi susijusių dalinių pakeitimų atveju – deleguotojo akto, kuriuo iš dalies keičiami asignavimai pagal 87 straipsnio 2 dalį, priėmimo laikotarpis.
122 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai, susiję su BŽŪP strateginių planų daliniais pakeitimais
Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis skyrius papildomas nuostatomis dėl:
prašymų dėl BŽŪP strateginių planų dalinio pakeitimo pateikimo procedūrų ir terminų;
kitų atvejų, kurie į didžiausią galimą 119 straipsnio 7 dalyje nurodytų dalinių pakeitimų skaičių neįskaičiuojami, nustatymo.
VI ANTRAŠTINĖ DALIS
KOORDINAVIMAS IR VALDYMAS
123 straipsnis
Vadovaujančioji institucija
Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo konstitucines ir institucines nuostatas, gali paskirti regionines vadovaujančiąsias institucijas, atsakingas už kai kurių arba visų 2 dalyje nurodytų užduočių vykdymą.
Valstybės narės užtikrina, kad atitinkama valdymo ir kontrolės sistema būtų sukurta tokiu būdu, kad ja būtų užtikrintas aiškus nacionalinės vadovaujančiosios institucijos ir, kai aktualu, regioninių vadovaujančiųjų institucijų bei kitų įstaigų funkcijų pasiskirstymas ir atskyrimas. Valstybės narės atsako už užtikrinimą, kad sistema veiktų veiksmingai visą BŽŪP strateginio plano laikotarpį.
Vadovaujančioji institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą BŽŪP strateginio plano administravimą ir įgyvendinimą. Ji visų pirma užtikrina, kad:
būtų sukurta elektroninė informacinė sistema, kaip nurodyta 130 straipsnyje;
ūkininkai, kiti paramos gavėjai ir kitos įstaigos, dalyvaujantys įgyvendinant intervencines priemones:
būtų informuojami apie jų pareigas, atsirandančias dėl suteiktos pagalbos, ir taikytų arba atskirą apskaitos sistemą, arba atitinkamą apskaitos kodą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams, kai aktualu;
žinotų apie duomenų teikimo vadovaujančiajai institucijai ir produktų bei rezultatų registravimo reikalavimus;
ūkininkams ir kitiems atitinkamiems paramos gavėjams, kai tikslinga – elektroninėmis priemonėmis, būtų pateikiama aiški ir tiksli informacija apie ūkių lygmeniu taikytinus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir minimaliuosius GAAB standartus, nustatytus pagal III antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį, bei su socialinės paramos sąlygomis susijusius reikalavimus, nustatytus pagal III antraštinės dalies I skyriaus 3 skirsnį;
139 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimas atitiktų vertinimo ir stebėsenos sistemą ir kad jis būtų pateiktas Komisijai;
būtų parengtas 140 straipsnio 4 dalyje nurodytas vertinimo planas, tame straipsnyje nurodyti ex post vertinimai būtų atliekami per šiame reglamente nustatytus laikotarpius, būtų užtikrinama tokių vertinimų atitiktis stebėsenos ir vertinimo sistemai, taip pat kad jie būtų pateikti Stebėsenos komitetui ir Komisijai;
Stebėsenos komitetui būtų pateikta BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo pagal konkrečius jo tikslus ir prioritetus stebėsenai būtina informacija ir dokumentai;
būtų parengta metinė veiklos rezultatų ataskaita, įskaitant suvestines stebėsenos duomenų lenteles, ir, ataskaitą pateikus Stebėsenos komitetui jo nuomonei gauti, ji būtų pateikta Komisijai pagal Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą;
būtų imtasi atitinkamų tolesnių veiksmų, kuriais būtų atsižvelgta į Komisijos pastabas dėl metinių veiklos rezultatų ataskaitų;
mokėjimo agentūra, prieš suteikdama leidimą skirti išmokas, gautų visą reikiamą informaciją, pirmiausia apie taikytas procedūras ir atliktus finansuoti atrinktų intervencinių priemonių patikrinimus;
paramos pagal EŽŪFKP lėšomis finansuojamas intervencines priemones, išskyrus su plotu ir gyvūnais susijusias intervencines priemones, gavėjai patvirtintų gavę finansinę paramą, taip pat patvirtintų, kad tinkamai naudoja Sąjungos ženklą, laikydamiesi Komisijos pagal 5 dalį nustatytų taisyklių;
BŽŪP strateginis planas būtų viešinamas, be kita ko, pasitelkiant nacionalinį BŽŪP tinklą, informuojant:
galimus paramos gavėjus, profesines organizacijas, ekonominius ir socialinius partnerius, vyrų ir moterų lygybę propaguojančias įstaigas ir atitinkamas nevyriausybines organizacijas, įskaitant aplinkos apsaugos organizacijas, apie BŽŪP strateginio plano siūlomas galimybes ir apie taisykles BŽŪP strateginio plano finansavimui gauti, ir
ūkininkus, kitus paramos gavėjus ir plačiąją visuomenę apie Sąjungos paramą, kuri skiriama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai pagal BŽŪP strateginį planą.
EŽŪGF lėšomis finansuojamos paramos atveju valstybės narės suteikia galimybę vadovaujančiajai institucijai atitinkamai naudotis EŽŪFKP naudojamomis matomumo didinimo ir komunikacijos priemonėmis bei struktūromis.
124 straipsnis
Stebėsenos komitetas
Kiekvienas Stebėsenos komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles, kurios apima nuostatas dėl koordinavimo su regioniniais stebėsenos komitetais, kai jie įsteigti pagal 5 dalį, ir dėl interesų konfliktų prevencijos ir skaidrumo principo taikymo.
Stebėsenos komitetas posėdžiauja bent kartą per metus ir peržiūri visus klausimus, kurie daro poveikį pažangai siekiant BŽŪP strateginiame plane nustatytų siektinų reikšmių.
Kiekviena valstybė narė paskelbia Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir nuomones.
Kiekvienam Stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė.
Valstybė narė Stebėsenos komiteto narių sąrašą skelbia internete.
Komisijos atstovai dalyvauja Stebėsenos komiteto veikloje patarėjo teisėmis.
Stebėsenos komitetas visų pirma nagrinėja:
pažangą įgyvendinant BŽŪP strateginį planą ir siekiant tarpinių bei siektinų reikšmių;
visus klausimus, kurie daro poveikį BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumui, ir veiksmus, kurių imtasi tiems klausimams išspręsti, įskaitant pažangą siekiant supaprastinti ir sumažinti galutiniams paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą;
ex ante vertinimo elementus, išvardytus Reglamento (ES) 2021/1060 58 straipsnio 3 dalyje, ir to reglamento 59 straipsnio 1 dalyje nurodytą strategijos dokumentą;
pažangą, padarytą atliekant vertinimus, vertinimų santraukas ir tolesnius veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į išvadas;
atitinkamą nacionalinio BŽŪP tinklo pateiktą informaciją, susijusią su BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumu;
komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;
administracinių pajėgumų stiprinimą valdžios institucijoms, ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kai aktualu.
Stebėsenos komitetas teikia savo nuomonę dėl:
veiksmų atrankos metodikos ir kriterijų;
metinių veiklos rezultatų ataskaitų;
vertinimo plano ir jo pakeitimų;
bet kokių vadovaujančiosios institucijos pasiūlymų iš dalies pakeisti BŽŪP strateginį planą.
125 straipsnis
Techninė parama valstybių narių iniciatyva
126 straipsnis
Nacionaliniai ir Europos BŽŪP tinklai
Vykdant tinklaveiką per nacionalinius ir Europos BŽŪP tinklus siekiama šių tikslų:
didinti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą įgyvendinant BŽŪP strateginius planus ir, kai aktualu, juos rengiant;
padėti valstybių narių administracijoms įgyvendinti BŽŪP strateginius planus ir pereiti prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo modelio;
prisidėti prie BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo kokybės gerinimo;
prisidėti prie visuomenės ir galimų paramos gavėjų informavimo apie BŽŪP ir finansavimo galimybes;
skatinti inovacijas žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse ir remti tarpusavio mokymąsi ir visų suinteresuotųjų subjektų įtraukimą į keitimosi žiniomis ir žinių kaupimo procesą bei jų tarpusavio sąveiką;
prisidėti prie stebėsenos ir vertinimo pajėgumų bei veiklos;
prisidėti prie BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo rezultatų sklaidos.
Pirmos pastraipos d punkte nustatyto tikslo siekiama visų pirma per nacionalinius BŽŪP tinklus.
Nacionalinių ir Europos BŽŪP tinklų užduotys siekiant 3 dalyje nustatytų tikslų yra šios:
rinkti, analizuoti ir skleisti informaciją apie veiksmus ir gerąją praktiką, įgyvendinamus arba remiamus pagal BŽŪP strateginius planus, taip pat analizuoti pokyčius žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, kurie svarbūs siekiant 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų;
padėti stiprinti valstybių narių administracijų ir kitų subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant BŽŪP strateginius planus, pajėgumus, įskaitant su stebėsenos ir vertinimo procesais susijusius pajėgumus;
kurti platformas, organizuoti forumus ir renginius, kurie sudarytų palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams keistis patirtimi ir mokytis tarpusavyje, be kita ko, kai aktualu, keistis informacija su trečiųjų valstybių tinklais;
rinkti informaciją ir sudaryti palankesnes sąlygas ją skleisti, taip pat vykdyti finansuojamų struktūrų ir projektų, kaip antai Reglamento (ES) 2021/1060 33 straipsnyje nurodytų vietos veiklos grupių, šio reglamento 127 straipsnio 3 dalyje nurodytos EIP veiklos grupių, taip pat lygiaverčių struktūrų ir projektų tinklaveiką;
remti šio reglamento 127 straipsnio 3 dalyje nurodytų EIP veiklos grupių, Reglamento (ES) 2021/1060 33 straipsnyje nurodytų vietos veiklos grupių arba panašių vietos plėtros struktūrų bendradarbiavimo projektus, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą;
kurti sąsajas su kitomis Sąjungos finansuojamomis strategijomis ar tinklais;
padėti toliau plėtoti BŽŪP ir rengtis tolesniems BŽŪP strateginio plano laikotarpiams;
nacionalinių BŽŪP tinklų atveju – dalyvauti Europos BŽŪP tinklo veikloje ir prie jos prisidėti;
Europos BŽŪP tinklo atveju – bendradarbiauti su nacionaliniais BŽŪP tinklais ir prisidėti prie jų veiklos.
127 straipsnis
Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje
EIP padeda taikyti ŽŪŽIS, susiedama įvairių sričių politiką ir priemones inovacijoms spartinti.
Visų pirma ji:
kuria pridėtinę vertę geriau susiedama mokslinius tyrimus ir ūkininkavimo praktiką ir skatindama platesnį turimų inovacinių priemonių naudojimą;
susieja inovacijų subjektus ir projektus;
skatina greitesnį ir platesnį inovacinių sprendimų perkėlimą į praktiką, įskaitant ūkininkų tarpusavio mainus, ir
teikia informaciją mokslininkų bendruomenei apie ūkininkavimo praktikai reikalingus mokslinius tyrimus.
EIP veiklos grupės, remiamos pagal 77 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimui skirtą intervencinę priemonę, yra EIP dalis. Kiekviena EIP veiklos grupė parengia planą, kaip kurti arba įgyvendinti tam tikrą inovacinį projektą. Toks inovacinis projektas turi būti grindžiamas sąveikiuoju inovacijų modeliu, kuris pasižymi šiais pagrindiniais principais:
inovacinių sprendimų rengimas, daugiausia dėmesio skiriant ūkininkų arba miškininkų reikmėms, taip pat atsižvelgiant į sąveiką visoje tiekimo grandinėje, kai tai naudinga;
papildomų žinių turinčių partnerių, pavyzdžiui, ūkininkų, konsultantų, tyrėjų, įmonių ar nevyriausybinių organizacijų sutelkimas į tikslinį junginį, kuris geriausiai tinka projekto tikslams pasiekti, ir
bendras sprendimų priėmimas ir bendras kūrimas viso projekto metu.
EIP veiklos grupės gali veikti tarptautiniu, įskaitant tarpvalstybinį, lygmeniu. Numatomos inovacijos gali būti grindžiamos ne tik naujomis praktikomis, bet ir tradicine praktika, taikoma naujame geografiniame arba aplinkos kontekste.
EIP veiklos grupės skleidžia apibendrintą informaciją apie savo planus ir savo projektų rezultatus, visų pirma per nacionalinius ir Europos BŽŪP tinklus.
VII ANTRAŠTINĖ DALIS
STEBĖSENA, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR VERTINIMAS
I SKYRIUS
VEIKLOS REZULTATŲ PERŽIŪROS SISTEMA
128 straipsnis
Veiklos rezultatų peržiūros sistemos rengimas
Veiklos rezultatų peržiūros sistemoje pateikiami šie elementai:
bendrieji produkto, rezultato, poveikio ir konteksto rodikliai, nurodyti 7 straipsnyje, kuriais remiantis bus atliekama stebėsena, vertinimas ir rengiamos metinės veiklos rezultatų ataskaitos;
siektinos reikšmės ir metinės tarpinės reikšmės, nustatomos, naudojant atitinkamus rezultato rodiklius, atitinkamo konkretaus tikslo atžvilgiu;
duomenų rinkimas, saugojimas ir perdavimas;
reguliariai teikiamos veiklos rezultatų, stebėsenos ir vertinimo veiklos ataskaitos;
ex ante, tarpinis ir ex post vertinimai, taip pat visi kiti vertinimai, susiję su BŽŪP strateginiu planu.
129 straipsnis
Veiklos rezultatų peržiūros sistemos tikslai
Veiklos rezultatų peržiūros sistemos tikslai yra:
įvertinti BŽŪP poveikį, veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą, darną ir Sąjungos pridėtinę vertę;
stebėti pažangą siekiant BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų siektinų reikšmių;
įvertinti BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų intervencinių priemonių poveikį, veiksmingumą, efektyvumą, aktualumą ir darną;
remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėsena ir vertinimu.
130 straipsnis
Elektroninė informacinė sistema
Valstybės narės sukuria arba naudoja esamą saugią elektroninę informacinę sistemą, kurioje registruoja ir laiko svarbią informaciją apie BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą, įskaitant informaciją apie kiekvieną paramos gavėją ir veiksmą, kurios reikia stebėsenai ir vertinimui, visų pirma pažangos siekiant nustatytų tikslų ir siektinų reikšmių stebėsenai.
131 straipsnis
Informacijos teikimas
Valstybės narės užtikrina, kad paramos pagal BŽŪP strateginiame plane nustatytas intervencines priemones gavėjai ir vietos veiklos grupės, nurodytos Reglamento (ES) 2021/1060 33 straipsnyje, vadovaujančiajai institucijai arba kitoms įstaigoms, kurioms suteikti įgaliojimai vadovaujančiosios institucijos vardu vykdyti funkcijas, teikti visą informaciją, reikalingą BŽŪP strateginio plano stebėsenai ir vertinimui.
Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyti išsamių, laiku gaunamų ir patikimų duomenų šaltiniai, kad, naudojant produkto, rezultato ir poveikio rodiklius, būtų galima veiksmingai patikrinti politikos tikslų įgyvendinimo pažangą.
132 straipsnis
Stebėsenos procedūros
Vadovaujančioji institucija ir Stebėsenos komitetas, remdamiesi produkto ir rezultato rodikliais, stebi BŽŪP strateginio plano įgyvendinimą ir pažangą siekiant BŽŪP strateginiame plane nustatytų siektinų reikšmių.
133 straipsnis
Su veiklos rezultatų peržiūros sistema susiję įgyvendinimo įgaliojimai
Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl veiklos rezultatų peržiūros sistemos turinio. Tokiuose aktuose pateikiami kiti nei I priede nurodyti rodikliai, kurie yra reikalingi tinkamai politikos stebėsenai ir vertinimui, I priede ir kitur nustatytų rodiklių apskaičiavimo metodai ir nuostatos, būtinos valstybių narių renkamų duomenų tikslumui ir patikimumui garantuoti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 153 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
II SKYRIUS
METINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS
134 straipsnis
Metinės veiklos rezultatų ataskaitos
4 dalyje nurodyta kiekybinė informacija apima:
gautus produktus;
išlaidas, deklaruotas metinėse ataskaitose ir aktualias a punkte nurodytų produktų atžvilgiu, prieš pritaikant nuobaudas ar kitus sumažinimus, o EŽŪFKP atveju – atsižvelgiant į anuliuotų ar susigrąžintų lėšų perskirstymą pagal Reglamento (ES) 2021/2116 57 straipsnį;
išlaidų, nurodytų b punkte, ir atitinkamų produktų, nurodytų a punkte, santykį (faktinę vieneto sumą);
rezultatus ir atotrūkį nuo atitinkamų tarpinių reikšmių, nustatytų pagal 109 straipsnio 1 dalies a punktą.
Pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodyta informacija išskaidoma pagal vieneto sumą, kaip nustatyta BŽŪP strateginiame plane, vadovaujantis 111 straipsnio h punktu, veiklos rezultatų patvirtinimo tikslu. Produkto rodiklių, kurie I priede pažymėti kaip naudotini tik stebėsenai, atveju įtraukiama tik šios dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta informacija.
Intervencinės priemonės, kuriai netaikoma Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta integruota sistema, atveju valstybės narės, be pagal šio straipsnio 5 dalį teikiamos informacijos, gali nuspręsti kiekvienoje metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje pateikti:
praėjusiais finansiniais metais atrinktų veiksmų vidutines vieneto sumas ir susijusį produktų ir išlaidų skaičių, arba
bendros viešųjų išlaidų, išskyrus papildomą nacionalinį finansavimą, kaip nurodyta 115 straipsnio 5 dalyje, kurias įsipareigota skirti veiksmams, už kuriuos praėjusiais finansiniais metais buvo išmokėtos išmokos, sumos ir gautų produktų santykį, taip pat susijusį produktų ir išlaidų skaičių.
Komisija tą informaciją naudoja Reglamento (ES) 2021/2116 40 ir 54 straipsnių tikslais kiekvienais metais, kai vykdomi mokėjimai už susijusius veiksmus.
4 dalyje nurodyta kokybinė informacija apima:
BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo padėties sintezę praėjusių finansinių metų atžvilgiu;
visus aspektus, kurie turi įtakos BŽŪP strateginio plano įgyvendinimo veiksmingumui, visų pirma nuokrypių nuo tarpinių reikšmių atžvilgiu, kai tikslinga, nurodant priežastis ir, kai aktualu, apibūdinant priemones, kurių imtasi.
Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnio 2 dalies tikslais valstybės narės gali nuspręsti į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą kokybinę informaciją taip pat įtraukti:
bet kokio faktinės vieneto sumos perviršio, palyginti su atitinkama planuojama vieneto suma arba, kai taikytina, didžiausia planuojama vieneto suma, nurodyta šio reglamento 102 straipsnyje, pagrindimą, arba
kai valstybė narė nusprendžia pasinaudoti viena iš šio straipsnio 6 dalyje numatytų galimybių, bet kokio faktinės vieneto sumos perviršio, palyginti su atrinktų veiksmų atitinkama vidutine vieneto suma arba bendros viešųjų išlaidų, išskyrus 115 straipsnio 5 dalyje nurodytą papildomą nacionalinį finansavimą, kurias įsipareigota skirti veiksmams, už kuriuos praėjusiais finansiniais metais buvo išmokėtos išmokos, sumos ir susijusių gautų produktų santykiu, priklausomai nuo valstybės narės pasirinkimo, pagrindimą.
Kitu atveju, kai valstybė narė nusprendžia pasinaudoti 6 dalyje numatyta galimybe, pagrindimo reikalaujama tik tuo atveju, jei 8 dalies b punkte nurodytas perviršis yra didesnis nei 50 %.
Pagal 4 dalį teikiant duomenis apie finansines priemones taip pat teikiama informacija apie:
tinkamas finansuoti išlaidas pagal finansinio produkto rūšį;
valdymo sąnaudų ir mokesčių, deklaruotų kaip tinkamos finansuoti išlaidos, sumą;
be EŽŪFKP, papildomai sutelktų privačiųjų ir viešųjų išteklių sumą pagal finansinio produkto rūšį;
palūkanas ir kitą pelną, gautą iš EŽŪFKP paramos finansinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) 2021/1060 60 straipsnį, ir EŽŪFKP paramai priskirtinus grąžintus išteklius pagal to reglamento 62 straipsnį;
galutiniams gavėjams suteiktų paskolų, investicijų į nuosavą kapitalą arba kvazinuosavą kapitalą, kurios buvo garantuotos tinkamomis finansuoti viešosiomis išlaidomis, išskyrus šio reglamento 115 straipsnio 5 dalyje nurodytą papildomą nacionalinį finansavimą, ir kurios jiems buvo faktiškai išmokėtos, bendrą vertę.
Kai valstybės narės nusprendžia finansinėms priemonėms taikyti šio straipsnio 6 dalį, toje dalyje nurodyta informacija pateikiama galutinių gavėjų lygmeniu.
135 straipsnis
Kas dvejus metus atliekama veiklos rezultatų peržiūra
136 straipsnis
Metiniai peržiūros posėdžiai
III SKYRIUS
ATASKAITŲ APIE SPECIALIĄJĄ IŠMOKĄ UŽ MEDVILNĘ IR PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NACIONALINĘ PAGALBĄ TEIKIMAS
137 straipsnis
Metinių ataskaitų teikimas
Valstybės narės, kurios teikia III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnyje numatytą specialiąją išmoką už medvilnę, ne vėliau kaip 2025 m. vasario 15 d. ir po to iki 2030 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d., pateikia Komisijai šią informaciją apie tos išmokos įgyvendinimą praėjusiais finansiniais metais:
paramos gavėjų skaičių;
išmokos už hektarą sumą, ir
hektarų, už kuriuos skirta išmoka, skaičių.
138 straipsnis
Metinių ataskaitų apie pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą teikimas
Valstybės narės, kurios teikia 147 straipsnyje nustatytą pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą, ne vėliau kaip 2025 m. vasario 15 d. ir po to iki 2030 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų vasario 15 d., pateikia Komisijai šią informaciją apie tos pagalbos įgyvendinimą praėjusiais finansiniais metais kiekvienam atitinkamam sektoriui:
paramos gavėjų skaičių;
bendrą suteiktos pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos sumą, ir
hektarų, gyvūnų ar kitų vienetų, už kuriuos suteikta pagalba, skaičių.
IV SKYRIUS
BŽŪP STRATEGINIO PLANO VERTINIMAS
139 straipsnis
Ex ante vertinimai
Atliekant ex ante vertinimus vertinama:
BŽŪP strateginio plano indėlis siekiant 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų, atsižvelgiant į nacionalinius ir regioninius poreikius, taip pat vystymosi potencialą ir patirtį, įgytą įgyvendinant BŽŪP ankstesniais programavimo laikotarpiais;
siūlomo BŽŪP strateginio plano vidaus nuoseklumas ir jo ryšys su kitomis atitinkamomis priemonėmis;
biudžeto išteklių skyrimo ir tų 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų konkrečių tikslų, kurių siekiama BŽŪP strateginiu planu, derėjimas;
kaip numatomi produktai padės siekti rezultatų;
ar kiekybiškai išreikštos siektinos rezultatų reikšmės ir tarpinės reikšmės yra tinkamos ir realistiškos atsižvelgiant į numatomą EŽŪGF ir EŽŪFKP fondų paramą;
suplanuotos priemonės ūkininkų ir kitų paramos gavėjų administracinei naštai mažinti;
kai aktualu, iš EŽŪFKP lėšų finansuojamų finansinių priemonių naudojimo pagrindimas.
140 straipsnis
BŽŪP strateginių planų vertinimas įgyvendinimo laikotarpiu ir ex post
V SKYRIUS
KOMISIJOS ATLIEKAMA VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ
141 straipsnis
Veiklos rezultatų analizė ir vertinimas
142 straipsnis
Pagrindiniais rodikliais grindžiamas ataskaitų teikimas
Laikydamasi reikalavimo teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento 41 straipsnio 3 dalies h punkto iii papunktį, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tame straipsnyje nurodytą informaciją, susijusią su veiklos rezultatais, kurie matuojami naudojant šio reglamento XIV priede išdėstytus pagrindinius rodiklius.
143 straipsnis
Bendrosios nuostatos
VIII ANTRAŠTINĖ DALIS
KONKURENCIJOS NUOSTATOS
144 straipsnis
Įmonėms taikomos taisyklės
Kai parama pagal šio reglamento III antraštinę dalį skiriama įmonių bendradarbiavimo formoms, ji gali būti skiriama tik tuo atveju, jei tokios bendradarbiavimo formos atitinka konkurencijos taisykles, taikomas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 206–210 straipsnius.
145 straipsnis
Valstybės pagalba
146 straipsnis
Papildomas nacionalinis finansavimas
Valstybių narių teikiama parama, susijusi su SESV 42 straipsnio taikymo sričiai priklausančiais veiksmais, kuri skirta papildomai finansuoti intervencines priemones kaimo plėtros srityje, kurios nustatytos šio reglamento III antraštinės dalies IV skyriuje ir kurioms bet kuriuo BŽŪP strateginio plano laikotarpio momentu teikiama Sąjungos parama, gali būti skiriama tik jei ji atitinka šį reglamentą ir yra įtraukta į BŽŪP strateginių planų V priedą, patvirtintą Komisijos.
Valstybės narės neteikia paramos intervencinėms priemonėms šio reglamento III antraštinės dalies III skyriuje nurodytuose sektoriuose, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai numatyta tame skyriuje.
147 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nacionalinė pagalba
Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, kai pirmoje pastraipoje nurodytos pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos skyrimo sąlygos yra susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu, valstybės narės gali nuspręsti iš dalies pakeisti ataskaitinį laikotarpį ne vėliau kaip į 2018 metus.
Tos pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos, kuri gali būti skiriama pagal sektorių, bendra suma negali viršyti išmokų dydžio pagal kiekvieną konkrečiam sektoriui skirtą finansinį paketą, kuriuos pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 ( 20 ) 132 straipsnio 7 dalį arba 133a straipsnio 5 dalį Komisija patvirtino 2013 m., šių procentinių dalių:
Kipro atveju procentinė dalis apskaičiuojama remiantis konkretiems sektoriams skirtų finansinių paketų dydžiais, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 XVIIa priede.
IX ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
148 straipsnis
Priemonės konkrečioms problemoms spręsti
149 straipsnis
Taikymas atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms
II SKYRIUS
INFORMACINĖ SISTEMA IR ASMENS DUOMENŲ APSAUGA
150 straipsnis
Keitimasis informacija ir dokumentais
151 straipsnis
Asmens duomenų tvarkymas ir apsauga
III SKYRIUS
DELEGUOTIEJI AKTAI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI
152 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
153 straipsnis
Komiteto procedūra
Šio reglamento 133 straipsnyje ir 143 straipsnio 4 dalyje nurodytų aktų atveju, jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.
IV SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
154 straipsnis
Panaikinimas
Tačiau, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/2220 ( 21 ), jis toliau taikomas kaimo plėtros programoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Tomis pačiomis sąlygomis jis taikomas paramos gavėjų patirtoms išlaidoms, kurias įgyvendinant tas kaimo plėtros programas mokėjimo agentūra apmokėjo iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnis ir III priedas toliau taikomi vietovių, kurioms būdingos gamtinės ir kitos specifinės kliūtys, nustatymui. Nuorodos į kaimo plėtros programas laikomos nuorodomis į BŽŪP strateginius planus.
Kol bus sukurti šio reglamento 126 straipsnyje nurodyti nacionaliniai ir Europos BŽŪP tinklai, Europos kaimo plėtros tinklas, Europos inovacijų partnerystės tinklas ir nacionaliniai kaimo plėtros tinklai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 52, 53 ir 54 straipsniuose, gali vykdyti ne tik tuose straipsniuose nurodytą veiklą, bet ir veiklą, nurodytą šio reglamento 126 ir 127 straipsniuose.
Sukūrus šio reglamento 126 straipsnyje nurodytus nacionalinius ir Europos BŽŪP tinklus, jie iki 2025 m. gruodžio 31 d. gali vykdyti ne tik šio reglamento 126 ir 127 straipsniuose nurodytą veiklą, bet ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 52 straipsnio 3 dalyje, 53 straipsnio 3 dalyje ir 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas užduotis, susijusias su kaimo plėtros programų įgyvendinimu pagal tą reglamentą.
Tačiau jis ir toliau taikomas paramos paraiškoms, susijusioms su prašymų teikimo metais, kurie prasideda anksčiau nei 2023 m. sausio 1 d.
155 straipsnis
Tam tikrų išlaidų rūšių, susijusių su BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, atitiktis finansavimo reikalavimams
Su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams susijusios išlaidos, patirtos įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1257/1999 31 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 ar 43 straipsnyje nurodytas priemones, kurioms skiriama parama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, toliau gali būti tinkamos finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:
tokios išlaidos numatytos atitinkamame BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą ir atitinka Reglamentą (ES) 2021/2116;
toms priemonėms padengti taikoma BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą nustatyta intervencinės priemonės EŽŪFKP įnašo norma;
Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta integruota sistema taikoma teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal priemones, kurios atitinka su plotu ir gyvūnais susijusias intervencines priemones, išvardytas šio reglamento III antraštinės dalies II ir IV skyriuose, o atitinkami veiksmai yra aiškiai nurodyti, ir
išmokos, skiriamos c punkte nurodytiems teisiniams įsipareigojimams vykdyti, išmokamos per Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį.
Su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams susijusios išlaidos, patirtos įgyvendinant Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 23 straipsnyje nurodytas priemones, toliau gali būti tinkamos finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:
apie tokias išlaidas pranešta Komisijai, tai pateikiant kaip papildomą informaciją toje BŽŪP strateginio plano dalyje, kuri skirta 109 straipsnyje nurodytai intervencijos strategijai, ir nurodant išlaidas BŽŪP strateginio plano finansiniame plane, nurodytame 112 straipsnio 2 dalyje;
jos atitinka Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013, kuris toliau taikomas tokių išlaidų atžvilgiu pagal Reglamento (ES) 2021/2116 104 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą, ir
taikoma EŽŪFKP įnašo norma, nustatyta BŽŪP strateginiame plane pagal šio reglamento 91 straipsnio 2 dalies d punktą.
Su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams susijusios išlaidos, patirtos įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 22, 28, 29, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas daugiametes priemones, gali būti tinkamos finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:
tokios išlaidos numatytos atitinkamame BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą ir atitinka Reglamentą (ES) 2021/2116;
toms priemonėms padengti taikoma BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą nustatyta intervencinės priemonės EŽŪFKP įnašo norma;
Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta integruota sistema taikoma teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal priemones, kurios atitinka su plotu ir gyvūnais susijusias intervencines priemones, išvardytas šio reglamento III antraštinės dalies II ir IV skyriuose, o atitinkami veiksmai yra aiškiai nurodyti, ir
išmokos, skiriamos šios dalies c punkte nurodytiems teisiniams įsipareigojimams vykdyti, išmokamos per Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį.
Su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams susijusios išlaidos, patirtos įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 14–18 straipsniuose, 19 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei 20, 23–27, 35, 38, 39 ir 39a straipsniuose, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2020/2220 4 straipsnyje nurodytas priemones, laikotarpiu po 2025 m. gruodžio 31 d. gali būti tinkamos finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:
tokios išlaidos numatytos atitinkamame BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą, išskyrus jo 73 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos f punktą, ir atitinka Reglamentą (ES) 2021/2116;
toms priemonėms padengti taikoma BŽŪP strateginiame plane pagal šį reglamentą nustatyta intervencinės priemonės EŽŪFKP įnašo norma.
Su teisiniais įsipareigojimais paramos gavėjams susijusios išlaidos, patirtos įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28 ir 29 straipsniuose nurodytas daugiametes priemones, gali būti tinkamos finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą BŽŪP strateginio plano laikotarpiu, jeigu laikomasi šių sąlygų:
tokios išlaidos numatytos atitinkamame BŽŪP strateginiame plane pagal šio reglamento 31 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos b punktą ir atitinka Reglamentą (ES) 2021/2116;
Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta integruota sistema taikoma teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal priemones, kurios atitinka šio reglamento 31 straipsnyje nurodytas ekologines sistemas, o atitinkami veiksmai yra aiškiai nurodyti;
išmokos, skiriamos šios dalies b punkte nurodytiems teisiniams įsipareigojimams vykdyti, išmokamos per Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį.
156 straipsnis
Pereinamasis laikotarpis, susijęs su finansiniais asignavimais intervencinių priemonių rūšims tam tikruose sektoriuose
Nuo BŽŪP strateginio plano teisinio įsigaliojimo pagal šio reglamento 118 straipsnio 7 dalį dienos išmokų, išmokėtų finansiniais metais pagal kiekvieną iš pagalbos sistemų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 29–31 ir 39–60 straipsniuose, ir pagal kiekvieną intervencinių priemonių rūšį tam tikruose sektoriuose, kaip nurodyta šio reglamento 42 straipsnio b–e punktuose, suma turi neviršyti finansinių asignavimų, nustatytų šio reglamento 88 straipsnyje kiekvienais finansiniais metais kiekvienai intervencinių priemonių rūšiai.
157 straipsnis
Išlaidų iš kelių šaltinių finansuojamai bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai atitiktis finansavimo reikalavimams
Nukrypstant nuo šio reglamento 86 straipsnio 1 dalies ir 118 straipsnio 7 dalies, išlaidos, patirtos pagal Reglamento (ES) 2021/1060 31 straipsnio 2 dalies c punktą ir 31 straipsnio 3 dalį kartu su šio reglamento 77 straipsnio 1 dalies b punktu ir 2 straipsnio 2 dalimi, laikomos tinkamomis finansuoti skiriant EŽŪFKP įnašą nuo BŽŪP strateginio plano pateikimo dienos, su sąlyga, kad paramą mokėjimo agentūra išmoka nuo 2023 m. sausio 1 d. Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 tokioms išlaidoms taikomas nuo BŽŪP strateginio plano pateikimo dienos iki 2022 m. gruodžio 31 d.
158 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio priemonės
Komisijai pagal 152 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas priemonėmis, kuriomis siekiama apsaugoti paramos gavėjų įgytas teises ir teisėtus lūkesčius tiek, kiek būtina, kad būtų pereita nuo reglamentuose (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 nustatytos tvarkos prie šiame reglamente nustatytos tvarkos. Tomis pereinamojo laikotarpio taisyklėmis visų pirma nustatomos sąlygos, kuriomis Komisijos pagal reglamentus (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 patvirtinta parama gali būti integruota į paramą, teikiamą pagal šį reglamentą, be kita ko, techninei paramai ir ex post vertinimams.
159 straipsnis
XIII priedo peržiūra
Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri XIII priede pateiktą sąrašą remdamasi tuo metu galiojančia Sąjungos aplinkos ir klimato srities acquis ir, kai tikslinga, pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais į tą sąrašą būtų įtraukti papildomi teisės aktai.
160 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
POVEIKIO, REZULTATO, PRODUKTO IR KONTEKSTO RODIKLIAI PAGAL 7 STRAIPSNĮ
Politikos rezultatų vertinimas (daugiametis). POVEIKIS Tikslai ir atitinkami poveikio rodikliai (1) |
Veiklos rezultatų peržiūra. REZULTATAS (2) Grindžiama tik BŽŪP remiamomis intervencinėmis priemonėmis |
(1)
Daugeliu atvejų poveikio rodiklių duomenys jau yra renkami kitais kanalais (Europos statistika, Jungtinis tyrimų centras, Europos aplinkos agentūra ir kt.) ir naudojami kitų Sąjungos teisės aktų kontekste arba siekiant darnaus vystymosi tikslų. Duomenys ne visada renkami kasmet, ir todėl gali būti dvejus ar trejus metus vėluojama.
(2)
Pakaitiniai rezultatai. Valstybių narių kasmet pateikti duomenys, kuriais remiantis stebima pažanga siekiant jų BŽŪP strateginiuose planuose nustatytų siektinų reikšmių. Rezultato rodikliai, kurie yra privalomi dėl veiklos rezultatų peržiūros ir kuriuos valstybės narės naudoja pagal 109 straipsnio 1 dalies a punktą, yra pažymėti VRP. Be tų, kurie pažymėti VRP, valstybės narės veiklos rezultatų peržiūrai gali naudoti bet kuriuos kitus susijusius rezultato rodiklius, nustatytus šiame priede. |
ES kompleksinis tikslas |
Poveikio rodikliai |
|
Rezultato rodikliai |
Modernizuoti žemės ūkį ir kaimo vietoves, puoselėjant žinias, inovacijas bei skaitmeninimo galimybes ir dalijantis jomis žemės ūkyje bei kaimo vietovėse ir skatinant ūkininkus jas praktiškai taikyti, sudarant geresnes galimybes naudotis moksliniais tyrimais, inovacijomis, žinių mainais ir mokymu |
I.1. Dalijimasis žiniomis ir inovacijos. BŽŪP biudžeto dalis, skirta dalijimuisi žiniomis ir inovacijoms |
|
R.1.VRP Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas. Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse siekiant gerinti tvarius ekonominius, socialinius, aplinkosaugos, klimato srities ir efektyvaus išteklių naudojimo veiklos rezultatus, skaičius R.2. Konsultacijų susiejimas su žinių sistemomis. Paramą gaunančių konsultantų, įtrauktinų į Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (ŽŪŽIS), skaičius R.3. Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis |
ES konkretus tikslas |
Poveikio rodikliai |
|
Rezultato rodikliai |
Remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje |
I.2. Pajamų skirtumų mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų pokyčiai, palyginti su bendrais ekonomikos rodikliais I.3. Ūkių pajamų kintamumo mažinimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų raida I.4. Perspektyvių ūkių pajamų rėmimas. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai pagal ūkininkavimo rūšį (palyginti su žemės ūkio sektoriaus vidurkiu) I.5. Indėlis išlaikant teritorinę pusiausvyrą. Žemės ūkio sektoriaus pajamų dydžio pokyčiai vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių (palyginti su vidurkiu) |
|
R.4. Pajamų paramos susiejimas su standartais ir gerąja praktika. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.5. Rizikos valdymas. Ūkių, kuriuose taikomos remiamos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, dalis R.6.VRP Perskirstymas mažesniems ūkiams. Papildomų tiesioginių išmokų, skiriamų už ploto hektarą reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu) R.7.VRP Paramos vietovėse, kuriose esama specialių poreikių, esantiems ūkiams didinimas. Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto hektarą procentinė dalis |
Labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai |
I.6. Ūkių našumo didinimas. Bendras gamybos veiksnių našumas žemės ūkyje I.7 Prekybos žemės ūkio maisto produktais iššūkių įveikimas. Prekybos žemės ūkio maisto produktais importas ir eksportas |
|
R.8. Konkretiems sektoriams priklausančių ūkių rėmimas. Ūkių, kuriems teikiama susietoji pajamų parama konkurencingumui ar tvarumui didinti ar kokybei gerinti, dalis R.9.VRP Ūkių modernizavimas. Ūkių, gaunančių paramą investicijoms, skirtą restruktūrizuoti bei modernizuoti, be kita ko, išteklių naudojimo efektyvumui gerinti, dalis |
Gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje |
I.8. Ūkininkų padėties maisto grandinėje gerinimas. |
Pridėtinė vertė maisto grandinėje dalyvaujantiems pirminiams gamintojams |
R.10.VRP Geresnis tiekimo grandinės organizavimas. Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis R.11. Pasiūlos koncentravimas. Gamintojų organizacijų arba gamintojų grupių, vykdančių veiksmų programas tam tikruose sektoriuose, parduodamos produkcijos vertės dalis |
Prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką |
|
|
R.12. Prisitaikymas prie klimato kaitos. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai gerinti prisitaikymą prie klimato kaitos, dalis R.13.VRP Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas gyvulininkystės sektoriuje. Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos skiriama parama išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako kiekiui mažinti, be kita ko, tvarkant mėšlą, dalis R.14.VRP Anglies dioksido saugojimas dirvožemyje ir biomasėje. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.15. Atsinaujinančioji energija iš žemės ir miškų ūkio išteklių ir iš kitų atsinaujinančiųjų išteklių. Remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (megavatai) R.16. Su klimatu susijusios investicijos. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą investicijoms, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos ar biologinių medžiagų gamybos, dalis R.17.VRP Mišku apželdinta žemė. Plotas, už kurį teikiama miško įveisimo, agrarinės miškininkystės ir miško atkūrimo parama, įskaitant duomenų suskirstymą R.18. Parama investicijoms į miškų sektorių. Iš viso investicijų siekiant pagerinti miškininkystės sektoriaus rezultatus |
Skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą tokių gamtos išteklių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų |
I.13. Dirvožemio erozijos mažinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, kuriai būdinga vidutinė arba stipri dirvožemio erozija, procentinė dalis I.14. Oro kokybės gerinimas. Žemės ūkio sektoriuje išmetamas amoniakas I.15. Vandens kokybės gerinimas. Bendras maisto medžiagų balansas žemės ūkio paskirties žemėje I.16. Maisto medžiagų išplovimo mažinimas. Nitratai požeminiame vandenyje. Požeminio vandens stočių, kuriose nitratų koncentracija viršija 50 mg/l pagal Direktyvą 91/676/EEB, procentinė dalis I.17. Intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas. Vandens suvartojimo indeksas plius (WEI+) I.18. Tausus pesticidų naudojimas ir naudojamo jų kiekio mažinimas. Pesticidų keliama rizika, jų naudojimas ir poveikis |
|
R.19VRP Dirvožemio gerinimas ir apsauga. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.20VRP Oro kokybės gerinimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamo amoniako kiekį, dalis R.21VRP Vandens kokybės apsauga. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis R.22VRP Darnus maisto medžiagų valdymas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis R.23VRP Tausus vandens naudojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai gerinti vandens balansą, dalis R.24VRP Tausus pesticidų naudojimas ir naudojamo jų kiekio mažinimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis R.25. Aplinkosaugos srities veiklos rezultatai gyvulininkystės sektoriuje. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kurių atžvilgiu yra prisiimti remiami aplinkos tvarumo gerinimo įsipareigojimai, dalis R.26. Investicijos, susijusios su gamtos ištekliais. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, susijusią su rūpinimusi gamtos ištekliais, dalis R.27. Aplinkos arba klimato srities veiklos rezultatų gerinimas investicijomis kaimo vietovėse. Veiksmų, kuriais prisidedama siekiant aplinkos tvarumo ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos tikslų kaimo vietovėse, skaičius R.28. Aplinkos arba klimato srities veiklos rezultatų gerinimas naudojantis žiniomis ir inovacijomis. Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse, kiek tai susiję su aplinkos arba klimato srities veiklos rezultatais, skaičius |
Prisidėti stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją didinant, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius |
I.19. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų didinimas. Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indikatorius I.20. Biologinės įvairovės apsaugos gerinimas. Procentinė su žemės ūkiu susijusių Sąjungos svarbos rūšių ir buveinių, kurioms būdingos stabilumo arba didėjimo tendencijos, dalis, nurodant procentinę dalį, kurią sudaro laukinių rūšių apdulkintojai (1) I.21. Ekosisteminių paslaugų teikimo gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra kraštovaizdžio elementų, dalis I.22. Žemės ūkio biologinės įvairovės didinimas ūkininkavimo sistemoje. Kultūrinių augalų įvairovė |
|
R.29VRP Ekologinio žemės ūkio plėtra. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti R.30VRP Tvarios miškotvarkos rėmimas. Miško žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai remti miškų apsaugą ir ekosisteminių paslaugų valdymą, dalis R.31.VRP Buveinių ir rūšių išsaugojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.32. Investicijos, susijusios su biologine įvairove. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą investicijoms, kuria prisidedama prie biologinės įvairovės, dalis R.33. „Natura 2000“ valdymo gerinimas. Viso „Natura 2000“ ploto dalis, dėl kurios prisiimti remiami įsipareigojimai R.34.VRP Kraštovaizdžio elementų išsaugojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores ir medžius, dalis R.35. Avilių išsaugojimas. Avilių, remiamų pagal BŽŪP, dalis |
Pritraukti ir išlaikyti jaunuosius ūkininkus bei naujus ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas tvariai verslo plėtrai kaimo vietovėse |
I.23. Jaunųjų ūkininkų pritraukimas. Naujų ūkių valdytojų skaičiaus ir naujų jaunųjų ūkių valdytojų skaičiaus raida, įskaitant suskirstymą pagal lytį |
|
R.36.VRP Kartų kaita. Jaunųjų ūkininkų, kurie steigdami ūkius gauna BŽŪP paramą, skaičius, įskaitant suskirstymą pagal lytį |
Skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę |
I.24. Indėlis kuriant darbo vietas kaimo vietovėse. Užimtumo lygio kaimo vietovėse raida, įskaitant suskirstymą pagal lytį I.25. Indėlis į ekonomikos augimą kaimo vietovėse. Bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui raida kaimo vietovėse I.26. Teisingesnė BŽŪP. Pagal BŽŪP skiriamos paramos paskirstymas I.27. Kaimo įtraukties skatinimas. Kaimo vietovių skurdo indekso pokyčiai |
|
R.37. Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas R.38. LEADER iniciatyvos aprėptis. Kaimo gyventojų, kuriems taikomos vietos plėtros strategijos, dalis R.39. Kaimo ekonomikos plėtojimas. Kaimo verslo įmonių, įskaitant bioekonomikos įmones, kuriamų naudojantis pagal BŽŪP skiriama parama, skaičius R.40. Kaimo ekonomikos pažangioji pertvarka. Remiamų pažangiųjų kaimų strategijų skaičius R.41.VRP Europos kaimo tinklų kūrimas. Kaimo gyventojų, kuriems, naudojantis BŽŪP parama, sudarytos palankesnės sąlygos naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis R.42. Socialinės įtraukties skatinimas. Asmenų, kuriems taikomi remiami socialinės įtraukties projektai, skaičius |
Gerinti tai, kaip Sąjungos žemės ūkio sektorius tenkina visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugius ir maistingus maisto produktus, pagamintus tvariu būdu, mažinti maisto atliekas, didinti gyvūnų gerovę ir kovoti su antimikrobiniu atsparumu |
I.28. Antimikrobinių medžiagų naudojimo ūkiniams gyvūnams ribojimas. Prekyba maistiniams gyvūnams skirtomis antimikrobinėmis medžiagomis ir tų medžiagų naudojimas I.29. Vartotojų poreikio gauti kokybišką maistą patenkinimas. Gamybos, kuriai taikomos Sąjungos kokybės sistemos, ir ekologinės gamybos vertė |
|
R.43.VRP Antimikrobinių medžiagų naudojimo ribojimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antimikrobinių medžiagų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis R.44.VRP Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis |
(1)
Apdulkintojų tendencijos vertinamos naudojant atitinkamas apdulkintojų rodiklių Sąjungos priemones, visų pirma apdulkintojų rodiklį ir kitas priemones, priimtas pagal 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos (2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatas) valdymo sistemą, remiantis ES iniciatyva dėl apdulkintojų (2018 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatas). |
Metinis veiklos rezultatų patvirtinimas. PRODUKTAS
Intervencinių priemonių rūšys ir su jomis susiję produkto rodikliai ( 22 )
Intervencinių priemonių rūšys |
Produkto rodikliai (1) |
Bendradarbiavimas (77 straipsnis) |
O.1. Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių projektų skaičius |
Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida (78 straipsnis) |
O.2 Konsultacinių veiksmų, kuriais teikiama parama inovacijoms rengiant ir įgyvendinant Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių projektus, arba tokią paramą teikiančių konsultacinių vienetų skaičius |
Horizontalusis rodiklis |
O.3.ST Pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjų skaičius |
Bazinė pajamų parama tvarumui didinti (21 straipsnis) |
O.4. Hektarų, už kuriuos skiriama bazinė pajamų parama tvarumui didinti, skaičius |
Išmokos smulkiesiems ūkininkams (28 straipsnis) |
O.5. Smulkiesiems ūkininkams skirtas išmokas gaunančių naudos gavėjų arba hektarų, už kuriuos gaunamos smulkiesiems ūkininkams skirtos išmokos, skaičius |
Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams (30 straipsnis) |
O.6. Hektarų, už kuriuos skiriama papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, skaičius |
Perskirstomoji pajamų parama (29 straipsnis) |
O.7. Hektarų, už kuriuos skiriama perskirstomoji pajamų parama, skaičius |
Ekologinės sistemos (31 straipsnis) |
O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius |
Rizikos valdymo priemonės (76 straipsnis) |
O.9. Vienetų, kuriems taikomos remiamos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, skaičius |
Susietoji pajamų parama (32 straipsnis) |
O.10. Hektarų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius |
O.11. Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius |
|
Gamtinės ar kitokios specifinės su vietove susijusios kliūtys (71 straipsnis) |
O.12. Hektarų, už kuriuos skiriama parama už vietoves, kuriuose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, skaičius, įskaitant lėšų suskirstymą pagal vietovių tipą |
Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi (72 straipsnis) |
O.13. Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Direktyvą 2000/60/EB, skaičius |
Valdymo įsipareigojimai aplinkos ir klimato srityse ir kiti valdymo įsipareigojimai (70 straipsnis) |
O.14. Hektarų (išskyrus miškų ūkio paskirties žemę) arba kitų vienetų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys įsipareigojimai aplinkos apsaugos / klimato srityse, skaičius |
O.15. (Miškų ūkio paskirties žemės) hektarų arba kitų vienetų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys įsipareigojimai aplinkos apsaugos / klimato srityse, skaičius |
|
O.16. Hektarų arba kitų vienetų, dėl kurių prisiimti miško įveisimui ir agrarinei miškininkystei skirti palaikymo įsipareigojimai, skaičius |
|
O.17. Hektarų arba kitų vienetų, už kuriuos skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, skaičius |
|
|
O.18. Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos skiriama parama gyvūnų gerovės, sveikatos arba didesnio biologinio saugumo priemonėms įgyvendinti, skaičius |
O.19. Veiksmų ar vienetų, kuriais remiami genetiniai ištekliai, skaičius |
|
Investavimas (73 ir 74 straipsniai) |
O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų ar vienetų skaičius |
O.21. Remiamų ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų ar vienetų skaičius |
|
O.22. Remiamų infrastruktūros investicinių veiksmų ar vienetų skaičius |
|
O.23. Remiamų ne ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų ar vienetų skaičius |
|
O.24. Remiamų ne ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų ar vienetų skaičius |
|
Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas bei kaimo verslo kūrimas (75 straipsnis) |
O.25. Įsikūrimo paramą gaunančių jaunųjų ūkininkų skaičius |
O.26. Naujų ūkininkų, gaunančių įsikūrimo paramą (išskyrus O.25 dalyje nurodytus jaunuosius ūkininkus), skaičius |
|
O.27. Kaimo verslo įmonių, gaunančių paramą veiklai pradėti, skaičius |
|
Bendradarbiavimas (77 straipsnis) |
O.28. Remiamų gamintojų grupių ir organizacijų skaičius |
O.29. Paramos gavėjų, gaunančių paramą, skirtą oficialiose kokybės sistemose dalyvauti, skaičius |
|
O.30. Kartų kaitą užtikrinančių remiamų veiksmų ar vienetų skaičius (išskyrus paramą įsisteigimui) |
|
O.31. Remiamų vietos plėtros strategijų (LEADER) ar parengiamųjų veiksmų skaičius |
|
O.32. Kitų remiamų bendradarbiavimo veiksmų ar vienetų (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius |
|
Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida (78 straipsnis) |
O.33. Mokymų, konsultacijų ir informuotumo didinimo veiksmų arba vienetų, už kuriuos skiriama parama, skaičius |
Horizontalusis rodiklis |
O.34.ST Ploto, kuriame taikoma aplinkosaugos praktika, hektarų skaičius (fizinio ploto, kuriam taikomos tam tikros sąlygos, ekologinės sistemos, valdymo įsipareigojimai žemės ūkio ir miškų srityje, susiję su aplinkosauga ir klimatu, suvestinis rodiklis) |
Intervencinių priemonių tam tikruose sektoriuose rūšys (47 straipsnis) |
O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius |
Intervencinių priemonių vyno sektoriuje rūšys (58 straipsnis) |
O.36. Veiksmų ar vienetų, remiamų vyno sektoriuje, skaičius |
Sektorinių intervencinių priemonių rūšys (55 straipsnis) |
O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius |
(1)
Tik stebėsenai naudojami produkto rodikliai žymimi ST. |
KONTEKSTO RODIKLIAI
|
Rodiklio numeris |
Konteksto rodiklis |
Gyventojai |
C.01 |
Bendras gyventojų skaičius |
C.02 |
Gyventojų tankumas |
|
C.03 |
Gyventojų sudėtis pagal amžių |
|
Bendras plotas |
C.04 |
Bendras plotas |
C.05 |
Žemės danga |
|
Darbo rinka |
C.06 |
Užimtumo lygis kaimo vietovėse |
C.07 |
Nedarbo lygis kaimo vietovėse |
|
C.08 |
Užimtumas (pagal sektorių, regiono tipą, ekonominę veiklą) |
|
Ekonomika |
C.09 |
BVP vienam gyventojui |
C.10 |
Skurdo lygis |
|
C.11 |
Bendroji pridėtinė vertė pagal sektorių, regiono tipą, žemės ūkyje ir pirminių gamintojų atžvilgiu |
|
Ūkiai ir ūkininkai |
C.12 |
Žemės ūkio valdos (ūkiai) |
C.13 |
Ūkių darbo jėga |
|
C.14 |
Ūkių valdytojų sudėtis pagal amžių |
|
C.15 |
Ūkių valdytojų išsilavinimas žemės ūkio srityje |
|
C.16 |
Nauji ūkių valdytojai ir nauji jaunieji ūkių valdytojai |
|
Žemės ūkio paskirties žemė |
C.17 |
Naudojamos žemės ūkio naudmenos |
C.18 |
Drėkinama žemė |
|
C.19 |
Ūkininkavimas „Natura 2000“ teritorijose |
|
C.20 |
Vietovės, kuriose esama gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių |
|
C.21 |
Žemės ūkio paskirties žemė, kurioje yra kraštovaizdžio elementų |
|
C.22 |
Kultūrinių augalų įvairovė |
|
Ūkiniai gyvūnai |
C.23 |
Sutartiniai ūkiniai gyvūnai |
C.24 |
Gyvulių tankumas |
|
Žemės ūkio sektoriaus ir ūkių pajamos |
C.25 |
Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos |
C.26 |
Žemės ūkio sektoriaus pajamų ir ne žemės ūkio sektoriaus darbo sąnaudų palyginimas |
|
C.27 |
Ūkių pajamos pagal ūkininkavimo rūšį, regioną, ūkio dydį, vietovėse, kuriose esama gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių |
|
C.28 |
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas žemės ūkyje |
|
Žemės ūkio našumas |
C.29 |
Bendras gamybos veiksnių našumas žemės ūkyje |
C.30 |
Darbo našumas žemės ūkyje, miškininkystėje ir maisto pramonėje |
|
Prekyba žemės ūkio produktais |
C.31 |
Žemės ūkio produktų importas ir eksportas |
Kita pelninga veikla |
C.32 |
Turizmo infrastruktūra |
Ūkininkavimo praktika |
C.33 |
Žemės ūkio paskirties žemė, kurioje vykdomas ekologinis ūkininkavimas |
C.34 |
Ūkininkavimo intensyvumas |
|
C.35 |
Gamybos, kuriai taikomos Sąjungos kokybės sistemos, ir ekologinės gamybos vertė |
|
Biologinė įvairovė |
C.36 |
Agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijų indikatorius |
C.37 |
Procentinė su žemės ūkiu susijusių Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių, kurioms būdingos stabilumo arba didėjimo tendencijos, dalis |
|
Vanduo |
C.38 |
Vandens naudojimas žemės ūkyje |
C.39 |
Vandens kokybė |
|
Bendras maisto medžiagų balansas. Azotas |
||
Bendras maisto medžiagų balansas. Fosforas |
||
Nitratai požeminiame vandenyje |
||
Dirvožemis |
C.40 |
Dirvožemio organinė anglis žemės ūkio paskirties žemėje |
C.41 |
Vandens sukeliama dirvožemio erozija |
|
Energetika |
C.42 |
Tvari energijos gamyba iš atsinaujinančių žemės ūkio ir miškininkystės išteklių |
C.43 |
Energijos naudojimas žemės ūkyje, miškininkystėje ir maisto pramonėje |
|
Klimatas |
C.44 |
Žemės ūkio sektoriuje išmetamos ŠESD |
C.45 |
Žemės ūkio sektoriaus atsparumo pažangos rodiklis |
|
C.46 |
Tiesioginė žemės ūkio patiriama žala dėl nelaimių |
|
Oras |
C.47 |
Žemės ūkio sektoriuje išmetamas amoniakas |
Sveikata |
C.48 |
Prekyba maistiniams gyvūnams skirtomis antimikrobinėmis medžiagomis ir jų naudojimas |
C.49 |
Pesticidų keliama rizika, jų naudojimas ir poveikis |
II PRIEDAS
PPO VIDAUS PARAMA PAGAL 10 STRAIPSNĮ
Intervencinių priemonių rūšis |
Nuoroda į šį reglamentą |
PPO sutarties dėl žemės ūkio 2 priedo dalis („Žalioji dėžė“) |
Bazinė pajamų parama |
III antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 2 poskirsnis |
5 (jei įgyvendinimas nėra grindžiamas teisėmis į išmokas) 6 (jei įgyvendinimas yra grindžiamas teisėmis į išmokas) |
Perskirstomoji pajamų parama |
29 straipsnis |
5 (jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas nėra grindžiamas teisėmis į išmokas) 6 (jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas yra grindžiamas teisėmis į išmokas) |
Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams |
30 straipsnis |
5 (jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas nėra grindžiamas teisėmis į išmokas) 6 (jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas yra grindžiamas teisėmis į išmokas) |
Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) |
31 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos a punktas |
5 (jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas nėra grindžiamas teisėmis į išmokas) 6 (jei susijusios bazinės pajamų paramos įgyvendinimas yra grindžiamas teisėmis į išmokas) |
Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos (ekologinės sistemos) |
31 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos b punktas |
12 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus bei valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos metodai ir kiti veiksmai tokiose srityse kaip: |
47 straipsnio 1 dalies a punktas |
2, 11 arba 12 |
— dirvožemio apsauga, įskaitant dirvožemio anglies kaupimą bei dirvožemio struktūros gerinimą ir teršalų mažinimą |
47 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktis |
12 |
— vandens naudojimo ir patikimos vandentvarkos gerinimas, įskaitant vandens taupymą, vandens apsaugą ir drenažą |
47 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis |
12 |
— kelio pavojingų meteorologinių reiškinių daromai žalai užkirtimas ir skatinimas plėtoti ir naudoti veisles, rūšis ir valdymo praktiką, pritaikytas prie kintančių klimato sąlygų |
47 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis |
12 |
— energijos taupymo, energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo didinimas |
47 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktis |
11 arba 12 |
— tik ekologinės pakuotės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės gamybos srityje |
47 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktis |
2 |
— biologinis saugumas, gyvūnų sveikata ir gerovė |
47 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunktis |
12 |
— išmetamųjų teršalų ir atliekų kiekio mažinimas, šalutinių produktų naudojimo gerinimas, įskaitant jų pakartotinį naudojimą ir valorizaciją, ir atliekų tvarkymas |
47 straipsnio 1 dalies a punkto vii papunktis |
11 arba 12 |
— atsparumo kenkėjams didinimas, pesticidų naudojimo rizikos ir poveikio mažinimas, įskaitant integruotosios kenkėjų kontrolės metodų įgyvendinimą |
47 straipsnio 1 dalies a punkto viii papunktis |
2, 11 arba 12 |
— atsparumo gyvūnų ligoms didinimas ir veterinarinių vaistų, įskaitant antibiotikus, naudojimo mažinimas |
47 straipsnio 1 dalies a punkto ix papunktis |
2 |
— biologinei įvairovei palankių buveinių kūrimas ir išlaikymas |
47 straipsnio 1 dalies a punkto x papunktis |
12 |
— produktų kokybės gerinimas |
47 straipsnio 1 dalies a punkto xi papunktis |
2 |
— genetinių išteklių gerinimas |
47 straipsnio 1 dalies a punkto xii papunktis |
2 |
— įdarbinimo sąlygų gerinimas ir užtikrinimas, kad būtų laikomasi darbdavio pareigų, taip pat darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimų pagal direktyvas 89/391/EEB, 2009/104/EB ir (ES) 2019/1152 |
47 straipsnio 1 dalies a punkto xiii papunktis |
2 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Konsultavimo paslaugos ir techninė parama |
47 straipsnio 1 dalies b punktas |
2 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Mokymas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais |
47 straipsnio 1 dalies c punktas |
2 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Ekologinė arba integruota gamyba |
47 straipsnio 1 dalies d punktas |
12 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Veiksmai, kuriais siekiama didinti transportavimo ir saugojimo tvarumą bei veiksmingumą |
47 straipsnio 1 dalies e punktas |
11, 12 arba 2 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Populiarinimas, komunikacija ir rinkodara |
47 straipsnio 1 dalies f punktas |
2 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Kokybės sistemos |
47 straipsnio 1 dalies g punktas |
2 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Atsekamumo ir sertifikavimo sistemos |
47 straipsnio 1 dalies h punktas |
2 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir jos švelninimas |
47 straipsnio 1 dalies i punktas |
11, 2 arba 12 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Savitarpio pagalbos fondai |
47 straipsnio 2 dalies a punktas |
7 arba 2 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą |
47 straipsnio 2 dalies b punktas |
11 arba 2 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Sodų ar alyvmedžių giraičių atsodinimas |
47 straipsnio 2 dalies d punktas |
8 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Gyvulių išteklių atkūrimas dėl sveikatos priežasčių arba jų atkūrimas dėl gaivalinių nelaimių sukeltų nuostolių |
47 straipsnio 2 dalies e punktas |
8 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Konsultuojamasis ugdymas |
47 straipsnio 2 dalies j punktas |
2 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Trečiųjų valstybių fitosanitarijos reikalavimų įgyvendinimas ir administravimas |
47 straipsnio 2 dalies k punktas |
2 |
Vaisių ir daržovių, apynių, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir kiti 42 straipsnio f punkte nurodyti sektoriai. Komunikacijos veiksmai |
47 straipsnio 2 dalies l punktas |
2 |
Bitininkystės sektorius. Konsultavimo paslaugos, techninė parama, mokymas, informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais |
55 straipsnio 1 dalies a punktas |
2 |
Bitininkystės sektorius. Investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama kovoti su avilių kenkėjais ir ligomis |
55 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis |
11 arba 12, arba 2 |
Bitininkystės sektorius. Investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią pavojingų meteorologinių reiškinių daromai žalai, plėtoti ir naudoti valdymo praktiką |
55 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktis |
11 arba 12, arba 2 |
Bitininkystės sektorius. Parama laboratorijoms |
55 straipsnio 1 dalies c punktas |
2 |
Bitininkystės sektorius. Mokslinių tyrimų programos. |
55 straipsnio 1 dalies e punktas |
2 |
Bitininkystės sektorius. Populiarinimas, komunikacija ir rinkodara |
55 straipsnio 1 dalies f punktas |
2 |
Bitininkystės sektorius. Produktų kokybės gerinimas |
55 straipsnio 1 dalies g punktas |
2 |
Vyno sektorius. Restruktūrizavimas ir konversija |
58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas |
8, 11 arba 12 |
Vyno sektorius. Investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą |
58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas |
11 |
Vyno sektorius. Materialios ir nematerialios investicijos į inovacijas |
58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos e punktas |
11 |
Vyno sektorius. Konsultavimo paslaugos |
58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f punktas |
2 |
Vyno sektorius. Informavimo veiksmai |
58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos h punktas |
2 |
Vyno sektorius. Vyno turizmo populiarinimas |
58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos i punktas |
2 |
Vyno sektorius. Rinkos žinių gilinimas |
58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos j punktas |
2 |
Vyno sektorius. Populiarinimas ir komunikacija |
58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos k punktas |
2 |
Vyno sektorius. Savitarpio pagalbos fondų administracinės išlaidos |
58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos l punktas |
2 |
Vyno sektorius. Investicijos tvarumui didinti |
58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos m punktas |
11 arba 12, arba 2 |
Valdymo įsipareigojimai aplinkos ir klimato srityse bei kiti valdymo įsipareigojimai |
70 straipsnis |
12 |
Gamtinės ar kitokios specifinės su vietove susijusios kliūtys |
71 straipsnis |
13 |
Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi |
72 straipsnis |
12 |
Investicijos |
73 straipsnis |
11 arba 8 |
Investicijos į drėkinimą |
74 straipsnis |
11 |
Bendradarbiavimas |
77 straipsnis |
2 |
Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida |
78 straipsnis |
2 |
III PRIEDAS
TAISYKLĖS DĖL PARAMOS SĄLYGŲ PAGAL 12 STRAIPSNĮ
VR: teisės aktu nustatytas valdymo reikalavimas
GAAB: geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartai
Sritys |
Pagrindinis uždavinys |
Reikalavimai ir standartai |
Pagrindinis standarto tikslas |
|
Klimatas ir aplinka |
Klimato kaita (švelninimas ir prisitaikymas) |
1 GAAB |
Daugiamečių žolynų išlaikymas, grindžiamas daugiamečių žolynų ir žemės ūkio paskirties žemės santykiu nacionaliniu, regioniniu, subregioniniu, valdų grupių ir valdų lygmenimis, palyginti su 2018 ataskaitiniais metais Maksimalus sumažinimas 5 %, palyginti su ataskaitiniais metais |
Apsaugos nuo žemės naudojimo paskirties keitimo kita naudojimo žemės ūkio reikmėms paskirtimi bendroji priemonė, kuria siekiama išsaugoti anglies sankaupas |
2 GAAB |
Šlapynių ir durpynų apsauga (1) |
Dirvožemio, kuriame gausu anglies, apsauga |
||
3 GAAB |
Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tais atvejais, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių |
Dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimas |
||
|
Vanduo |
1 VR |
2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1): 11 straipsnio 3 dalies e ir h punktai dėl pasklidųjų taršos šaltinių (fosfatų) kontrolės privalomųjų reikalavimų |
|
|
|
2 VR |
1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1): 4 ir 5 straipsniai |
|
4 GAAB |
Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas (2) |
Upių vagų apsauga nuo taršos ir nuotėkio |
||
|
Dirvožemis (apsauga ir kokybė) |
5 GAAB |
Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį. |
Minimali žemėtvarka atsižvelgiant į konkrečiai teritorijai būdingas sąlygas, siekiant apriboti eroziją |
6 GAAB |
Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais (3) |
Dirvožemio apsauga laikotarpiais, kuriais jis yra pažeidžiamiausias |
||
7 GAAB |
Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius (4) |
Dirvožemio potencialo išsaugojimas |
||
|
Biologinė įvairovė ir kraštovaizdis (apsauga ir kokybė) |
3 VR |
2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7): 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys |
|
4 VR |
1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7): 6 straipsnio 1 ir 2 dalys |
|
||
|
|
8 GAAB |
— Minimali žemės ūkio paskirties žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis (5) — Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, dalis – bent 4 %. — Jeigu ūkininkas įsipareigoja ne mažiau kaip 7 % savo ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ar objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, pagal sustiprintą ekologinę sistemą, laikantis 31 straipsnio 6 dalies, dalis, kuri turi būti laikoma kaip atitinkanti šį GAAB standartą, turi neviršyti 3 %. — Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu dalis – 7 %, jei ji taip pat apima tarpinius pasėlius arba azotą kaupiančius pasėlius, auginamus nenaudojant augalų apsaugos produktų, iš kurių 3 % turi būti pūdymui palikta žemė arba negamybiniai objektai. Tarpiniams pasėliams valstybės narės turėtų taikyti 0,3 svorinį koeficientą. — Kraštovaizdžio elementų išlaikymas — Draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu — Galimybė taikyti apsaugos nuo invazinių augalų rūšių priemones |
Negamybinių objektų ir ploto, kuriais siekiama pagerinti ūkio biologinę įvairovę, išlaikymas |
|
|
9 GAAB |
Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti |
Buveinių ir rūšių apsauga |
Žmonių sveikata ir augalų sveikata |
Maisto sauga |
5 VR |
2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1): 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis (6), 18, 19 ir 20 straipsniai |
|
|
|
6 VR |
1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir panaikinančios direktyvas 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB (OL L 125, 1996 5 23, p. 3): 3 straipsnio a, b, d ir e punktai ir 4, 5 bei 7 straipsniai |
|
Augalų apsaugos produktai |
7 VR |
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1): 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai |
|
|
|
|
8 VR |
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71): |
|
|
|
|
5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo |
|
Gyvūnų gerovė |
Gyvūnų gerovė |
9 VR |
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 2008/119/EB, nustatančios būtiniausius veršelių apsaugos standartus (OL L 10, 2009 1 15, p. 7): 3 ir 4 straipsniai |
|
10 VR |
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 2008/120/EB, nustatančios būtiniausius kiaulių apsaugos standartus (OL L 47, 2009 2 18, p. 5): 3 ir 4 straipsniai |
|
||
11 VR |
1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos (OL L 221, 1998 8 8, p. 23): 4 straipsnis |
|
||
(1)
Valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose gali nustatyti, kad šis GAAB bus taikomas tik nuo 2024 arba 2025 prašymų teikimo metų. Tokiais atvejais valstybės narės turi įrodyti, kad delsimas yra būtinas valdymo sistemai sukurti pagal išsamų planą. Valstybės narės, nustatydamos 2 GAAB standartą, užtikrina, kad atitinkamoje žemėje galėtų būti tęsiama žemės ūkio veikla, tinkama žemei priskirti prie žemės ūkio paskirties žemės.
(2)
Apsaugos juostos išilgai vandentakių pagal šį GAAB standartą paprastai ir laikantis Sąjungos teisės turi būti ne mažesnio kaip 3 metrų pločio, nenaudojant pesticidų ir trąšų. Vietovėse, kuriose esama reikšmingų nusausinimo ir drėkinimo griovių, valstybės narės gali tikslinti minimalų plotį atsižvelgdamos į konkrečias vietos aplinkybes, jei tai tikslinga tų vietovių atžvilgiu.
(3)
Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali pritaikyti minimaliuosius standartus atitinkamuose regionuose, atsižvelgdamos į trumpą vegetacijos laikotarpį, kurį lemia žiemos laikotarpio trukmė ir atšiaurumas.
(4)
Sėjomaina apima pasėlių keitimą bent kartą per metus žemės sklypų lygmeniu (išskyrus daugiametes kultūras, žolę ir kitus žolinius pašarus bei pūdymui paliktą žemę), įskaitant tinkamai valdomus antrinius pasėlius. Atsižvelgdamos į ūkininkavimo metodų įvairovę ir agroklimatines sąlygas, valstybės narės atitinkamuose regionuose gali leisti taikyti kitokią sustiprintos sėjomainos pasitelkiant ankštinius augalus arba pasėlių įvairinimą praktiką, kuria siekiama pagerinti ir išsaugoti dirvožemio potencialą laikantis šio GAAB standarto tikslų. Valstybės narės gali netaikyti šiuo standartu numatytos pareigos valdoms: (a) kuriose daugiau kaip 75 % ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais; (b) kuriose daugiau kaip 75 % reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametis žolynas, yra naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba pasėliams vandenyje auginti didžiąją metų dalį arba didžiąją pasėlių auginimo ciklo dalį, arba naudojama keliais minėtais tikslais, arba (c) kuriose ariamoji žemė neviršija 10 hektarų. Valstybės narės gali nustatyti didžiausią ploto, kuriame auginami vienos rūšies augalai, ribą, kad būtų užkirstas kelias didelio masto monokultūroms. Ūkininkai, sertifikuoti pagal Reglamentą (ES) 2018/848, laikomi atitinkančiais šį GAAB standartą.
(5)
Valstybės narės gali netaikyti šioje įtraukoje numatytos pareigos valdoms: (a) kuriose daugiau kaip 75 % ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais; (b) kuriose daugiau kaip 75 % reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametis žolynas, yra naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba pasėliams vandenyje auginti didžiąją metų dalį arba didžiąją pasėlių auginimo ciklo dalį, arba naudojama keliais minėtais tikslais, arba (c) kuriose ariamoji žemė neviršija 10 hektarų. Valstybės narės, kuriose daugiau kaip 50 % bendro žemės paviršiaus ploto dengia miškai, gali netaikyti šioje įtraukoje numatytos pareigos valdoms, esančioms vietovėse, kurias tos valstybės narės pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 1 dalies a arba b punktą yra nurodžiusios kaip vietoves, kuriuose esama gamtinių kliūčių, jei daugiau kaip 50 % šios dalies antrame sakinyje nurodyto vieneto žemės paviršiaus ploto dengia miškas, o miško žemės ir žemės ūkio paskirties žemės santykis yra didesnis nei 3:1. Mišku padengta žemė ir miško žemės bei žemės ūkio paskirties žemės santykis apskaičiuojamas vietovės, atitinkančios LAU2 lygį, lygmeniu arba aiškiai apibrėžto kito vieneto, apimančio vieną aiškią gretimą geografinę vietovę, kuriai būdingos panašios žemės ūkio sąlygos, lygmeniu.
(6)
Kaip įgyvendinama visų pirma: — Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsniu ir Reglamento (EB) Nr. 37/2010 priedu, — Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnio 1 dalimi ir I priedo A dalimi (II skyriaus 4 punkto g, h ir j papunkčiais, 5 punkto f ir h papunkčiais, 6 punktu, III skyriaus 8 punkto a, b, d ir e papunkčiais ir 9 punkto a ir c papunkčiais), — Reglamento (EB) Nr. 853/2004 3 straipsnio 1 dalimi, III priedo IX skirsnio I skyriumi (I-1 punkto b, c, d ir e papunkčiais, I-2 punkto a papunkčio i, ii, iii papunkčiais, b papunkčio i, ii papunkčiais, c papunkčiu, I-3, I-4 ir I-5 punktais, II-A dalies 1, 2, 3 ir 4 punktais, II-B dalies 1 punkto a ir d papunkčiais, 2 punktu, 4 punkto a ir b papunkčiais), III priedo X skirsnio I skyriaus 1 dalimi, — Reglamento (EB) Nr. 183/2005 5 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, I priedo A dalimi (I-4 punkto e ir g papunkčiais, II-2 punkto a, b ir e papunkčiais) ir III priedu (po antrašte „ŠĖRIMAS“ esančio 1 punkto „Sandėliavimas“ pirmu bei paskutiniu sakiniais ir 2 punkto „Skirstymas“ trečiu sakiniu) ir — Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsniu. |
IV PRIEDAS
TAISYKLĖS DĖL PARAMOS SOCIALINIŲ SĄLYGŲ PAGAL 14 STRAIPSNĮ
Sritys |
Taikytini teisės aktai |
Susijusios nuostatos |
Reikalavimai |
Užimtumas |
Skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos. Direktyva 2019/1152 |
3 straipsnis |
Darbo sąlygos, kurios turi būti pateiktos raštu (darbo sutartis) |
4 straipsnis |
Užtikrinti, kad įdarbinant žemės ūkyje būtų sudaroma darbo sutartis |
||
5 straipsnis |
Darbo sutartis turi būti pateikta per pirmąsias septynias darbo dienas |
||
6 straipsnis |
Apie darbo santykių pokyčius turi būti pranešama dokumentu |
||
8 straipsnis |
Bandomasis laikotarpis |
||
10 straipsnis |
Sąlygos, susijusios su minimaliu darbo nuspėjamumu |
||
13 straipsnis |
Privalomas mokymas |
||
Sveikata ir sauga |
Priemonės, kuriomis skatinama gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą Direktyva 89/391/EEB |
5 straipsnis |
Bendroji nuostata dėl darbdavio pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą |
6 straipsnis |
Bendra darbdavių pareiga imtis priemonių, būtinų darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, įskaitant rizikos prevenciją, informavimą bei profesinį mokymą |
||
7 straipsnis |
Apsaugos ir prevencinės priemonės: turi būti paskirtas (-i) darbuotojas (-ai) veiklai sveikatos apsaugos ir saugos srityje arba pasamdyta kompetentinga išorės tarnyba |
||
8 straipsnis |
Darbdavys turi imtis priemonių, susijusių su pirmąja pagalba, gaisrų gesinimu ir darbuotojų evakuacija |
||
9 straipsnis |
Darbdavių įsipareigojimai, susiję su rizikos vertinimu, apsaugos priemonėmis ir įranga, nelaimingų atsitikimų darbe registravimu ir pranešimu apie juos |
||
10 straipsnis |
Darbuotojų informavimas apie pavojus saugai bei sveikatai ir apsaugos bei prevencines priemones |
||
11 straipsnis |
Konsultavimasis su darbuotojais ir darbuotojų dalyvavimas diskusijose visais darbuotojų saugos ir sveikatos darbe klausimais |
||
12 straipsnis |
Darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai apmokyti saugos ir sveikatos klausimais |
||
|
Minimalieji saugos ir sveikatos reikalavimai, taikomi darbuotojams naudojant darbo įrenginius Direktyva 2009/104/EB |
3 straipsnis |
Bendrosios pareigos užtikrinti, kad darbo įrenginiai būtų tinkami darbui, kurį turi atlikti darbuotojai, ir nekenktų saugai ar sveikatai |
4 straipsnis |
Darbo įrenginių naudojimo taisyklės. Įrenginiai turi atitikti direktyvą ir nustatytus minimaliuosius reikalavimus ir būti tinkamai prižiūrimi |
||
5 straipsnis |
Darbo įrenginių patikrinimas. Įranga kompetentingų asmenų turi būti patikrinta po sumontavimo ir tokių asmenų tikrinama periodiškai |
||
6 straipsnis |
Specifinę riziką keliančius darbo įrenginius turi naudoti tik asmenys, kuriems pavesta ją naudoti, o juos remontuoja, pertvarko, techniškai prižiūri tam paskirti darbuotojai |
||
7 straipsnis |
Ergonomika ir darbuotojo sveikata |
||
8 straipsnis |
Darbuotojai turi gauti atitinkamą informaciją ir, kai tikslinga, rašytines instrukcijas apie darbo įrenginių naudojimą |
||
9 straipsnis |
Darbuotojai turi būti tinkamai apmokyti |
V PRIEDAS
VALSTYBIŲ NARIŲ ASIGNAVIMAI TIESIOGINĖMS IŠMOKOMS, NURODYTI 87 STRAIPSNIO 1 DALIES PIRMOJE PASTRAIPOJE
(einamosiomis kainomis, EUR) |
|||||
Kalendoriniai metai |
►M2 2023 |
2024 |
2025 |
2026 |
2027 ir vėlesni metai |
Belgija |
471 996 006 |
469 703 014 |
469 703 014 |
467 410 022 |
494 925 924 |
Bulgarija |
808 258 686 |
816 888 275 |
825 517 864 |
834 147 452 |
834 147 452 |
Čekija |
823 533 615 |
823 533 615 |
823 533 615 |
802 159 932 |
844 907 297 |
Danija |
806 313 404 |
817 524 179 |
814 937 077 |
817 524 179 |
862 367 277 |
Vokietija |
4 424 125 913 |
4 374 968 959 |
4 301 233 527 |
4 178 341 140 |
4 915 695 459 |
Estija |
196 436 567 |
199 297 294 |
202 158 021 |
205 018 748 |
205 018 748 |
Airija |
1 186 281 996 |
1 186 281 996 |
1 186 281 996 |
1 186 281 996 |
1 186 281 996 |
Graikija |
1 886 490 039 |
1 886 490 039 |
1 886 490 039 |
1 886 490 039 |
2 075 656 043 |
Ispanija |
4 874 879 750 |
4 882 179 366 |
4 889 478 982 |
4 896 778 599 |
4 896 778 599 |
Prancūzija |
6 736 440 037 |
6 736 440 037 |
6 736 440 037 |
6 736 440 037 |
7 285 000 537 |
Kroatija |
374 770 237 |
374 770 237 |
374 770 237 |
374 770 237 |
374 770 237 |
Italija |
3 496 243 863 |
3 496 243 863 |
3 496 243 863 |
3 496 243 863 |
3 622 529 155 |
Kipras |
47 647 540 |
47 647 540 |
47 647 540 |
47 647 540 |
47 647 540 |
Latvija |
331 043 657 |
334 864 681 |
339 685 706 |
344 506 729 |
363 483 744 |
Lietuva |
587 064 372 |
595 613 853 |
604 163 335 |
612 712 816 |
612 712 816 |
Liuksemburgas |
32 747 827 |
32 747 827 |
32 747 827 |
32 747 827 |
32 747 827 |
Vengrija |
1 347 402 452 |
1 347 402 452 |
1 347 402 452 |
1 347 402 452 |
1 243 185 165 |
Мalta |
9 590 135 |
9 590 135 |
9 590 135 |
9 590 135 |
4 594 021 |
Nyderlandai |
609 237 340 |
579 591 503 |
550 477 666 |
521 282 629 |
717 382 327 |
Austrija |
677 581 846 |
677 581 846 |
677 581 846 |
677 581 846 |
677 581 846 |
Lenkija |
3 488 417 133 |
3 519 600 956 |
3 550 784 779 |
3 581 968 602 |
3 185 968 140 |
Portugalija |
698 619 128 |
707 403 166 |
716 187 204 |
724 971 242 |
639 971 242 |
Rumunija |
1 897 051 311 |
1 924 609 371 |
1 952 167 430 |
1 979 725 489 |
2 029 595 196 |
Slovėnija |
131 530 052 |
131 530 052 |
131 530 052 |
131 530 052 |
131 530 052 |
Slovakija |
394 892 166 |
397 751 933 |
400 605 131 |
402 456 080 |
407 456 080 |
Suomija |
519 350 246 |
521 168 786 |
522 987 325 |
524 805 865 |
524 805 865 |
Švedija |
686 131 966 |
686 360 116 |
686 588 267 |
686 816 417 |
686 816 417 ◄ |
VI PRIEDAS
42 STRAIPSNIO f PUNKTE NURODYTŲ PRODUKTŲ SĄRAŠAS
KN kodas |
Aprašymas |
ex 01 01 |
Gyvi arkliai, asilai, mulai ir arklėnai: |
|
– Arkliai |
0101 21 00 |
– – Grynaveisliai veisliniai gyvuliai (1) |
0101 29 |
– – Kita: |
0101 29 10 |
– – – Skerstini |
0101 29 90 |
– – – Kita |
0101 30 00 |
– Asilai |
0101 90 00 |
– Kita |
ex 01 03 |
Gyvos kiaulės: |
0103 10 00 |
– Grynaveisliai veisliniai gyvuliai (2) |
ex 01 06 |
– Kiti gyvi gyvūnai: |
0106 14 10 |
– Naminiai triušiai |
ex 0106 19 00 |
– – Kita: šiauriniai elniai ir elniai |
0106 33 00 |
– – Stručiai; emu (Dromaius novaehollandiae) |
0106 39 10 |
– – – Balandžiai |
0106 39 80 |
– – – Kiti paukščiai |
ex 0205 00 |
Arklių mėsa, šviežia, atšaldyta arba užšaldyta |
ex 02 08 |
Kita mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai, švieži, atšaldyti arba užšaldyti |
ex 0208 10 10 |
– – Naminių triušių mėsa |
ex 0208 90 10 |
– – Naminių balandžių mėsa |
ex 0208 90 30 |
– – Medžiojamųjų gyvūnų, išskyrus triušius arba kiškius, mėsa |
ex 0208 90 60 |
– – Šiaurinių elnių mėsa |
ex 04 07 |
Paukščių kiaušiniai su lukštais, švieži, konservuoti arba virti: |
0407 19 90 |
– Apvaisinti, išskyrus naminių paukščių kiaušinius |
0407 29 90 |
– Kiti švieži kiaušiniai, išskyrus naminių paukščių kiaušinius |
0407 90 90 |
– Kiti kiaušiniai, išskyrus naminių paukščių kiaušinius |
0701 |
Bulvės, šviežios arba atšaldytos |
ex 07 13 |
Džiovintos ankštinės daržovės, gliaudytos, su luobelėmis arba be luobelių, skaldytos arba neskaldytos: |
ex 0713 10 |
– Žirniai (Pisum sativum): |
0713 10 90 |
– – Išskyrus skirtus sėjai |
ex 0713 20 00 |
– Avinžirniai (nutai): |
|
– – Išskyrus skirtus sėjai |
|
– Pupelės (Vigna spp., Phaseolus spp.): |
ex 0713 31 00 |
– – Veislių Vigna mungo (L.) Hepper arba Vigna radiata (L.) Wilczek pupelės: |
|
– – – Išskyrus skirtas sėjai |
ex 0713 32 00 |
– – Pupuolės (adzuki) (Phaseolus arba Vigna angularis): |
|
– – – Išskyrus skirtas sėjai |
ex 0713 33 |
– – Daržinės pupelės, įskaitant mažąsias baltąsias pupeles (Phaseolus vulgaris): |
0713 33 90 |
– – – Išskyrus skirtas sėjai |
ex 0713 34 00 |
– – Dirvinės pupuolės (Vigna subterranea arba Voandzeia subterranea): |
|
– – – Išskyrus skirtas sėjai |
ex 0713 35 00 |
– – Kininės pupuolės (Vigna unguiculata): |
|
– – – Išskyrus skirtas sėjai |
ex 0713 39 00 |
– – Kita: |
|
– – – Išskyrus skirtas sėjai |
ex 0713 40 00 |
– – Lęšiai: |
|
– – Išskyrus skirtus sėjai |
ex 0713 50 00 |
– Stambiasėklės pupos (Vicia faba var. major) ir smulkiasėklės pupos (Vicia faba var. equina ir Vicia faba var. minor): |
|
– – Išskyrus skirtus sėjai |
ex 0713 60 00 |
– Kajanai (Cajanus cajan): |
|
– – Išskyrus skirtus sėjai |
ex 0713 90 00 |
– Kita: |
|
– – Išskyrus skirtus sėjai |
1201 90 00 |
Sojos pupelės, skaldytos arba neskaldytos, išskyrus sėklą |
1202 41 00 |
Žemės riešutai, neskrudinti ir nevirti arba nekepti, negliaudyti, išskyrus sėklą |
1202 42 00 |
Žemės riešutai, neskrudinti ir nevirti arba nekepti, gliaudyti, smulkinti arba nesmulkinti, išskyrus sėklą |
1203 00 00 |
Kopra |
1204 00 90 |
Sėmenys, smulkinti arba nesmulkinti, išskyrus skirtus sėjai |
1205 10 90 |
Rapsų arba rapsukų sėklos, kuriose yra mažai eruko rūgšties, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai |
1205 90 00 |
Kitos rapsų arba rapsukų sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai |
1206 00 91 |
Saulėgrąžų sėklos, gliaudytos; su pilkai ir baltai dryžuotais lukštais, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai |
1206 00 99 |
Kitos saulėgrąžų sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai |
1207 29 00 |
Vilnamedžių sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai |
1207 40 90 |
Sezamų sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai |
1207 50 90 |
Garstyčių sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai |
1207 60 00 |
– Daržinių dygminų (Carthamus tinctorius) sėklos |
1207 91 90 |
Aguonų sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai |
1207 99 91 |
Kanapių sėklos, smulkintos arba nesmulkintos, išskyrus skirtas sėjai |
ex 1207 99 96 |
Kitos aliejinių kultūrų sėklos ir vaisiai, smulkinti arba nesmulkinti, išskyrus skirtus sėjai |
ex 1209 29 50 |
– – – Lubinų sėklos, neskirtos sėjai |
ex 12 11 |
Augalai ir augalų dalys (įskaitant sėklas ir vaisius), dažniausiai naudojami parfumerijoje, farmacijoje arba kaip insekticidai, fungicidai ar panašiai, švieži arba džiovinti, supjaustyti arba nesupjaustyti, grūsti arba negrūsti, sumalti į miltelius arba nemalti, išskyrus KN pozicijoje ex 1211 90 86 klasifikuojamus produktus, išvardytus IX dalyje |
1212 94 00 |
Trūkažolių šaknys |
ex 12 14 |
Šakniavaisiniai griežčiai, pašariniai runkeliai, pašariniai šakniavaisiai, šienas, mėlynžiedė liucerna, dobilai, bandvikiai, pašariniai kopūstai, lubinai, vikiai ir panašūs pašariniai produktai, granuliuoti arba negranuliuoti: |
ex 1214 10 00 |
– Mėlynžiedžių liucernų rupiniai ir granulės: |
|
– – – išskyrus dirbtinėje šilumoje džiovintų arba kitu būdu džiovintų ir susmulkintų liucernų rupinius ir granules |
ex 1214 90 |
– Kita: |
1214 90 10 |
– – Pašariniai runkeliai, šakniavaisiniai griežčiai ir kiti pašariniai šakniavaisiai |
ex 1214 90 90 |
– – Kita, išskyrus: |
|
– – – Bandvikius, dobilus, lubinus, vikius ir panašius pašarinius dirbtinėje šilumoje džiovintus produktus (išskyrus šieną, pašarinius lapinius kopūstus ir šieno turinčius produktus) |
|
– – – Bandvikius, dobilus, lubinus, vikius, barkūnus, sėjamuosius pelėžirnius ir paprastuosius garždenius, džiovintus kitu būdu ir susmulkintus |
ex 22 06 |
Kiti fermentuoti gėrimai (pavyzdžiui, sidras, kriaušių sidras, midus); fermentuotų gėrimų mišiniai, taip pat fermentuotų gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišiniai, nenurodyti kitoje vietoje: |
ex 2206 00 31 –ex 2206 00 89 |
– Fermentuoti gėrimai, išskyrus išspaudų vyną |
5201 |
Nekaršta ir nešukuota medvilnė |
(1)
Šios subpozicijos naudojimui taikomos sąlygos, nustatytos atitinkamose Sąjungos nuostatose (žr. Reglamentą (ES) 2016/1012 ir 2015 m. vasario 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/262, kuriuo pagal Tarybos direktyvas 90/427/EEB ir 2009/156/EB nustatomos arklinių šeimos gyvūnų tapatybės nustatymo metodų taisyklės (Arklinių paso reglamentas), OL L 59, 2015 3 3, p. 1).
(2)
Reglamentas (ES) 2016/1012. |
VII PRIEDAS
VALSTYBIŲ NARIŲ ASIGNAVIMAI (FINANSINIAMS METAMS) INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ VYNO SEKTORIUJE RŪŠIMS, KAIP NURODYTA 88 STRAIPSNIO 1 DALYJE
|
EUR (einamosiomis kainomis) |
Bulgarija |
25 721 000 |
Čekija |
4 954 000 |
Vokietija |
37 381 000 |
Graikija |
23 030 000 |
Ispanija |
202 147 000 |
Prancūzija |
269 628 000 |
Kroatija |
10 410 000 |
Italija |
323 883 000 |
Kipras |
4 465 000 |
Lietuva |
43 000 |
Vengrija |
27 970 000 |
Austrija |
13 155 000 |
Portugalija |
62 670 000 |
Rumunija |
45 844 000 |
Slovėnija |
4 849 000 |
Slovakija |
4 887 000 |
VIII PRIEDAS
VALSTYBIŲ NARIŲ ASIGNAVIMAI MEDVILNEI, NURODYTI 87 STRAIPSNIO 1 DALIES ANTROJE PASTRAIPOJE
(einamosiomis kainomis, EUR) |
|||||
Kalendoriniai metai |
2023 |
2024 |
2025 |
2026 |
2027 ir vėlesni metai |
Bulgarija |
2 557 820 |
2 557 820 |
2 557 820 |
2 557 820 |
2 557 820 |
Graikija |
183 996 000 |
183 996 000 |
183 996 000 |
183 996 000 |
183 996 000 |
Ispanija |
59 690 640 |
59 690 640 |
59 690 640 |
59 690 640 |
59 690 640 |
Portugalija |
177 589 |
177 589 |
177 589 |
177 589 |
177 589 |
IX PRIEDAS
VALSTYBIŲ NARIŲ ASIGNAVIMAI TIESIOGINĖMS IŠMOKOMS, KURIOS NĖRA SKIRIAMOS UŽ MEDVILNĘ, PRIEŠ PRITAIKANT 87 STRAIPSNIO 1 DALIES TREČIOJE PASTRAIPOJE NURODYTĄ SU LĖŠŲ PERKĖLIMU SUSIJUSĮ APRIBOJIMĄ
(einamosiomis kainomis, EUR) |
|||||
Kalendoriniai metai |
►M2 2023 |
2024 |
2025 |
2026 |
2027 ir vėlesni metai |
Belgija |
471 996 006 |
469 703 014 |
469 703 014 |
467 410 022 |
494 925 924 |
Bulgarija |
805 700 866 |
814 330 455 |
822 960 044 |
831 589 632 |
831 589 632 |
Čekija |
823 533 615 |
823 533 615 |
823 533 615 |
802 159 932 |
844 907 297 |
Danija |
806 313 404 |
817 524 179 |
814 937 077 |
817 524 179 |
862 367 277 |
Vokietija |
4 424 125 913 |
4 374 968 959 |
4 301 233 527 |
4 178 341 140 |
4 915 695 459 |
Estija |
196 436 567 |
199 297 294 |
202 158 021 |
205 018 748 |
205 018 748 |
Airija |
1 186 281 996 |
1 186 281 996 |
1 186 281 996 |
1 186 281 996 |
1 186 281 996 |
Graikija |
1 702 494 039 |
1 702 494 039 |
1 702 494 039 |
1 702 494 039 |
1 891 660 043 |
Ispanija |
4 815 189 110 |
4 822 488 726 |
4 829 788 342 |
4 837 087 959 |
4 837 087 959 |
Prancūzija |
6 736 440 037 |
6 736 440 037 |
6 736 440 037 |
6 736 440 037 |
7 285 000 537 |
Kroatija |
374 770 237 |
374 770 237 |
374 770 237 |
374 770 237 |
374 770 237 |
Italija |
3 496 243 863 |
3 496 243 863 |
3 496 243 863 |
3 496 243 863 |
3 622 529 155 |
Kipras |
47 647 540 |
47 647 540 |
47 647 540 |
47 647 540 |
47 647 540 |
Latvija |
331 043 657 |
334 864 681 |
339 685 706 |
344 506 729 |
363 483 744 |
Lietuva |
587 064 372 |
595 613 853 |
604 163 335 |
612 712 816 |
612 712 816 |
Liuksemburgas |
32 747 827 |
32 747 827 |
32 747 827 |
32 747 827 |
32 747 827 |
Vengrija |
1 347 402 452 |
1 347 402 452 |
1 347 402 452 |
1 347 402 452 |
1 243 185 165 |
Мalta |
9 590 135 |
9 590 135 |
9 590 135 |
9 590 135 |
4 594 021 |
Nyderlandai |
609 237 340 |
579 591 503 |
550 477 666 |
521 282 629 |
717 382 327 |
Austrija |
677 581 846 |
677 581 846 |
677 581 846 |
677 581 846 |
677 581 846 |
Lenkija |
3 488 417 133 |
3 519 600 956 |
3 550 784 779 |
3 581 968 602 |
3 185 968 140 |
Portugalija |
698 441 539 |
707 225 577 |
716 009 615 |
724 793 653 |
639 793 653 |
Rumunija |
1 897 051 311 |
1 924 609 371 |
1 952 167 430 |
1 979 725 489 |
2 029 595 196 |
Slovėnija |
131 530 052 |
131 530 052 |
131 530 052 |
131 530 052 |
131 530 052 |
Slovakija |
399 892 166 |
402 751 933 |
405 605 131 |
407 456 080 |
407 456 080 |
Suomija |
519 350 246 |
521 168 786 |
522 987 325 |
524 805 865 |
524 805 865 |
Švedija |
686 131 966 |
686 360 116 |
686 588 267 |
686 816 417 |
686 816 417 ◄ |
X PRIEDAS
VALSTYBIŲ NARIŲ ASIGNAVIMAI (FINANSINIAMS METAMS) INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ BITININKYSTĖS SEKTORIUJE RŪŠIMS, KAIP NURODYTA 88 STRAIPSNIO 2 DALYJE
|
EUR (einamosiomis kainomis) |
Belgija |
422 967 |
Bulgarija |
2 063 885 |
Čekija |
2 121 528 |
Danija |
295 539 |
Vokietija |
2 790 875 |
Estija |
140 473 |
Airija |
61 640 |
Graikija |
6 162 645 |
Ispanija |
9 559 944 |
Prancūzija |
6 419 062 |
Kroatija |
1 913 290 |
Italija |
5 166 537 |
Kipras |
169 653 |
Latvija |
328 804 |
Lietuva |
549 828 |
Liuksemburgas |
30 621 |
Vengrija |
4 271 227 |
Мalta |
14 137 |
Nyderlandai |
295 172 |
Austrija |
1 477 188 |
Lenkija |
5 024 968 |
Portugalija |
2 204 232 |
Rumunija |
6 081 630 |
Slovėnija |
649 455 |
Slovakija |
999 973 |
Suomija |
196 182 |
Švedija |
588 545 |
XI PRIEDAS
89 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTAS SĄJUNGOS PARAMOS KAIMO PLĖTRAI SKIRTŲ INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ RŪŠIMS SUSKIRSTYMAS (2023– 2027 M.)
(einamosiomis kainomis, EUR) |
||||||
Valstybė narė |
2023 |
►M2 2024 |
2025 |
2026 |
2027 |
Iš viso 2023–2027 m. |
Belgija |
105 730 894 |
105 730 812 |
108 023 804 |
108 023 804 |
110 316 796 |
537 826 110 |
Bulgarija |
282 979 644 |
282 162 644 |
282 162 644 |
282 162 644 |
282 162 644 |
1 411 630 220 |
Čekija |
267 027 708 |
280 561 390 |
280 561 390 |
280 561 390 |
301 935 073 |
1 410 646 952 |
Danija |
155 982 060 |
131 987 933 |
120 777 158 |
123 364 260 |
120 777 158 |
652 888 569 |
Vokietija |
1 485 615 738 |
1 583 929 284 |
1 633 086 238 |
1 706 821 670 |
1 829 714 057 |
8 239 166 987 |
Estija |
88 031 648 |
88 016 648 |
88 016 648 |
88 016 648 |
88 016 648 |
440 098 240 |
Airija |
311 641 628 |
311 640 628 |
311 640 628 |
311 640 628 |
311 640 628 |
1 558 204 140 |
Graikija |
651 491 600 |
746 119 604 |
746 119 604 |
746 119 604 |
746 119 604 |
3 635 970 016 |
Ispanija |
1 081 552 825 |
1 080 382 825 |
1 080 382 825 |
1 080 382 825 |
1 080 382 825 |
5 403 084 125 |
Prancūzija |
2 007 185 070 |
2 008 000 570 |
2 008 000 570 |
2 008 000 570 |
2 008 000 570 |
10 039 187 350 |
Kroatija |
268 849 401 |
297 307 401 |
297 307 401 |
297 307 401 |
297 307 401 |
1 458 079 005 |
Italija |
1 355 321 375 |
1 476 206 667 |
1 476 206 667 |
1 476 206 667 |
1 476 206 667 |
7 260 148 043 |
Kipras |
23 770 514 |
23 770 514 |
23 770 514 |
23 770 514 |
23 770 514 |
118 852 570 |
Latvija |
142 745 173 |
135 677 801 |
135 942 597 |
136 207 392 |
136 472 188 |
687 045 151 |
Lietuva |
195 495 162 |
195 495 162 |
195 495 162 |
195 495 162 |
195 495 162 |
977 475 810 |
Liuksemburgas |
11 626 644 |
12 310 644 |
12 310 644 |
12 310 644 |
12 310 644 |
60 869 220 |
Vengrija |
384 539 149 |
312 651 862 |
312 651 862 |
312 651 862 |
312 651 862 |
1 635 146 596 |
Мalta |
19 334 497 |
14 988 383 |
14 988 383 |
14 988 383 |
14 988 383 |
79 288 028 |
Nyderlandai |
180 985 369 |
181 413 356 |
211 059 193 |
240 173 030 |
269 368 067 |
1 082 999 015 |
Austrija |
520 024 752 |
520 024 752 |
520 024 752 |
520 024 752 |
520 024 752 |
2 600 123 760 |
Lenkija |
1 004 581 539 |
924 001 077 |
924 001 077 |
924 001 077 |
924 001 077 |
4 700 585 847 |
Portugalija |
455 630 620 |
455 550 620 |
455 550 620 |
455 550 620 |
455 550 620 |
2 277 833 100 |
Rumunija |
967 049 892 |
1 016 919 599 |
1 016 919 599 |
1 016 919 599 |
1 016 919 599 |
5 034 728 288 |
Slovėnija |
110 170 192 |
110 170 192 |
110 170 192 |
110 170 192 |
110 170 192 |
550 850 960 |
Slovakija |
260 599 909 |
264 077 909 |
264 077 909 |
264 077 909 |
264 077 909 |
1 316 911 545 |
Suomija |
354 551 956 |
354 549 956 |
354 549 956 |
354 549 956 |
354 549 956 |
1 772 751 780 |
Švedija |
211 889 741 |
211 889 741 |
211 889 741 |
211 889 741 |
211 889 741 |
1 059 448 705 |
Iš viso ES 27 |
12 904 404 700 |
13 125 537 974 |
13 195 687 778 |
13 301 388 944 |
13 474 820 736 |
66 001 840 132 |
Techninė parama (0,25%) |
30 272 220 |
30 272 220 |
30 272 220 |
30 272 220 |
30 272 220 |
151 361 100 |
Iš viso |
12 934 676 920 |
13 155 810 194 |
13 225 959 998 |
13 331 661 164 |
13 505 092 956 |
66 153 201 232 ◄ |
XII PRIEDAS
MAŽIAUSIOS SUMOS, REZERVUOJAMOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES g PUNKTE NURODYTAM KONKREČIAM TIKSLUI
(einamosiomis kainomis, EUR) |
|||||
Kalendoriniai metai |
2023 |
2024 |
2025 |
2026 |
2027 ir vėlesni metai |
Belgija |
14 847 778 |
14 847 778 |
14 847 778 |
14 847 778 |
14 847 778 |
Bulgarija |
24 176 548 |
24 435 436 |
24 694 323 |
24 953 211 |
24 953 211 |
Čekija |
25 648 419 |
25 648 419 |
25 648 419 |
25 648 419 |
25 648 419 |
Danija |
25 871 018 |
25 871 018 |
25 871 018 |
25 871 018 |
25 871 018 |
Vokietija |
147 470 864 |
147 470 864 |
147 470 864 |
147 470 864 |
147 470 864 |
Estija |
5 893 097 |
5 978 919 |
6 064 741 |
6 150 562 |
6 150 562 |
Airija |
35 588 460 |
35 588 460 |
35 588 460 |
35 588 460 |
35 588 460 |
Graikija |
56 749 801 |
56 749 801 |
56 749 801 |
56 749 801 |
56 749 801 |
Ispanija |
144 455 673 |
144 674 662 |
144 893 650 |
145 112 639 |
145 112 639 |
Prancūzija |
218 550 016 |
218 550 016 |
218 550 016 |
218 550 016 |
218 550 016 |
Kroatija |
11 243 107 |
11 243 107 |
11 243 107 |
11 243 107 |
11 243 107 |
Italija |
108 855 875 |
108 855 875 |
108 855 875 |
108 855 875 |
108 855 875 |
Kipras |
1 429 426 |
1 429 426 |
1 429 426 |
1 429 426 |
1 429 426 |
Latvija |
10 476 789 |
10 629 363 |
10 781 938 |
10 934 512 |
10 934 512 |
Lietuva |
17 611 931 |
17 868 416 |
18 124 900 |
18 381 384 |
18 381 384 |
Liuksemburgas |
982 435 |
982 435 |
982 435 |
982 435 |
982 435 |
Vengrija |
37 295 555 |
37 295 555 |
37 295 555 |
37 295 555 |
37 295 555 |
Мalta |
137 821 |
137 821 |
137 821 |
137 821 |
137 821 |
Nyderlandai |
21 521 470 |
21 521 470 |
21 521 470 |
21 521 470 |
21 521 470 |
Austrija |
20 327 455 |
20 327 455 |
20 327 455 |
20 327 455 |
20 327 455 |
Lenkija |
92 772 500 |
93 708 015 |
94 643 530 |
95 579 044 |
95 579 044 |
Portugalija |
18 403 246 |
18 666 767 |
18 930 288 |
19 193 810 |
19 193 810 |
Rumunija |
58 407 631 |
59 234 372 |
60 061 114 |
60 887 856 |
60 887 856 |
Slovėnija |
3 945 902 |
3 945 902 |
3 945 902 |
3 945 902 |
3 945 902 |
Slovakija |
12 026 832 |
12 172 635 |
12 318 439 |
12 464 242 |
12 464 242 |
Suomija |
15 580 507 |
15 635 064 |
15 689 620 |
15 744 176 |
15 744 176 |
Švedija |
20 583 959 |
20 590 803 |
20 597 648 |
20 604 493 |
20 604 493 |
XIII PRIEDAS
APLINKOS IR KLIMATO SRITIES SĄJUNGOS TEISĖKŪROS PROCEDŪRA PRIIMAMI AKTAI, KURIUOSE NUSTATYTŲ TIKSLŲ VALSTYBĖS NARĖS TURĖTŲ PADĖTI SIEKTI IR JŲ LAIKYTIS SAVO BŽŪP STRATEGINIUOSE PLANUOSE, VADOVAUJANTIS 108, 109 IR 115 STRAIPSNIAIS
XIV PRIEDAS
PAGRINDINIAIS RODIKLIAIS GRINDŽIAMAS ATASKAITŲ TEIKIMAS PAGAL 142 STRAIPSNĮ
Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) skirti rodikliai
Tikslai |
Pagrindiniai rodikliai |
Remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje |
O.3. Pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjų skaičius C. 25. Žemės ūkio gamybos veiksnių pajamos R.6. Perskirstymas mažesniems ūkiams. Papildomų tiesioginių išmokų, skiriamų už ploto hektarą reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu) |
Labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai |
R.9. Ūkių modernizavimas. Ūkių, gaunančių paramą investicijoms, skirtą restruktūrizuoti bei modernizuoti, be kita ko, išteklių naudojimo efektyvumui gerinti, dalis |
Gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje |
R.10. Geresnis tiekimo grandinės organizavimas. Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis |
Prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką |
I.10. Indėlis švelninant klimato kaitą. Žemės ūkio sektoriuje išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos R.14. Anglies dioksido saugojimas dirvožemyje ir biomasėje. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, arba toliau taikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.17. Mišku apželdinta žemė. Plotas, už kurį teikiama miško įveisimo, agrarinės miškininkystės ir miško atkūrimo parama, įskaitant duomenų suskirstymą |
Skatinti darnųjį vystymąsi ir veiksmingą tokių gamtos išteklių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų |
O.34. Ploto, kuriame taikoma aplinkosaugos praktika, hektarų skaičius (fizinio ploto, kuriam taikomos tam tikros sąlygos, ekologinės sistemos, valdymo įsipareigojimai žemės ūkio ir miškų srityje, susiję su aplinkosauga ir klimatu, suvestinis rodiklis) I.15. Vandens kokybės gerinimas. Bendras maisto medžiagų balansas žemės ūkio paskirties žemėje I.16. Maisto medžiagų išplovimo mažinimas. Nitratai požeminiame vandenyje. Požeminio vandens stočių, kuriose nitratų koncentracija viršija 50 mg/l (pagal Direktyvą 91/676/EEB), procentinė dalis I.18. Tausus pesticidų naudojimas ir naudojamo jų kiekio mažinimas. Pesticidų keliama rizika, jų naudojimas ir poveikis R.19. Dirvožemio gerinimas ir apsauga. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.20. Oro kokybės gerinimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamo amoniako kiekį, dalis R.21. Vandens kokybės apsauga. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis R.22. Darnus maisto medžiagų valdymas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis R.24. Tausus pesticidų naudojimas ir naudojamo jų kiekio mažinimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis |
Prisidėti stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją didinant, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius |
C.33. Žemės ūkio paskirties žemė, kurioje vykdomas ekologinis ūkininkavimas I.21. Ekosisteminių paslaugų teikimo gerinimas. Žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra kraštovaizdžio elementų, dalis R.29. Ekologinio žemės ūkio plėtra. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti R.34. Kraštovaizdžio elementų išsaugojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores ir medžius, dalis |
Pritraukti ir išlaikyti jaunuosius ūkininkus bei naujus ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas tvariai verslo plėtrai kaimo vietovėse |
R.36. Kartų kaita. Jaunųjų ūkininkų, kurie kurdami ūkius gauna BŽŪP paramą, skaičius, įskaitant suskirstymą pagal lytį |
Skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę |
R.37. Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas R.38. LEADER iniciatyvos aprėptis. Kaimo gyventojų, kuriems taikomos vietos plėtros strategijos, dalis R.41. Europos kaimo tinklų kūrimas. Kaimo gyventojų, kuriems, naudojantis BŽŪP parama, sudarytos palankesnės sąlygos naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis |
Gerinti tai, kaip Sąjungos žemės ūkio sektorius tenkina visuomenės poreikius, susijusius su maistu, sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugius ir maistingus maisto produktus, pagamintus tvariu būdu, mažinti maisto atliekas, didinti gyvūnų gerovę ir kovoti su antimikrobiniu atsparumu |
I.28. Antimikrobinių medžiagų naudojimo ūkiniams gyvūnams ribojimas. Prekyba maistiniams gyvūnams skirtomis antimikrobinėmis medžiagomis ir jų naudojimas R.43. Antimikrobinių medžiagų naudojimo ribojimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis R.44. Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis |
Modernizuoti žemės ūkį ir kaimo vietoves puoselėjant žinias, inovacijas bei skaitmenizacijos galimybes ir dalijantis jomis žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, ir skatinant ūkininkus jas praktiškai taikyti, sudarant geresnes galimybes naudotis moksliniais tyrimais, inovacijomis, žinių mainais ir mokymu |
R.1. Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas. Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse siekiant gerinti tvarius ekonominius, socialinius, aplinkosaugos, klimato srities ir efektyvaus išteklių naudojimo veiklos rezultatus, skaičius |
( 1 ) 2014 m. birželio 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 702/2014, kuriuo skelbiama, kad tam tikrų kategorijų pagalba žemės bei miškų ūkio sektoriuose ir kaimo vietovėse yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius (OL L 193, 2014 7 1, p. 1).
( 2 ) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL L 160, 1999 6 26, p. 80).
( 3 ) 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL L 277, 2005 10 21, p. 1).
( 4 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).
( 5 ) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
( 6 ) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).
( 7 ) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).
( 8 ) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23, p. 4).
( 9 ) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1).
( 10 ) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
( 11 ) OL C 249, 2014 7 31, p. 1.
( 12 ) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) (OL L 171, 2016 6 29, p. 66).
( 13 ) 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų (OL L 177, 2020 6 5, p. 32).
( 14 ) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).
( 15 ) 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/783, kuriuo nustatoma Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE) ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 (OL L 172, 2021 5 17, p. 53).
( 16 ) 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/817, kuriuo nustatoma Sąjungos švietimo bei mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013 (OL L 189, 2021 5 28, p. 1).
( 17 ) 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL L 197, 2001 7 21, p. 30).
( 18 ) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87 2009 3 31, p. 164).
( 19 ) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1217/2009, sukuriantis žemės ūkio valdų pajamų ir ūkinės veiklos apskaitos duomenų rinkimo tinklą Europos Sąjungoje (OL L 328, 2009 12 15, p. 27).
( 20 ) 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009 1 31, p. 16).
( 21 ) 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2220, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. ir 2022 m. paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir taikymu, ir Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir tokios paramos skirstymu (OL L 437, 2020 12 28, p. 1).
( 22 ) Kasmet pateikiami duomenys apie jų deklaruotas išlaidas.