02019R0907 — LT — 18.05.2023 — 001.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/907

2019 m. kovo 14 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 49b straipsnį nustatomas bendrasis slidinėjimo instruktorių rengimo testas

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 145 2019.6.4, p. 7)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2023/865 2023 m. vasario 23 d.

  L 113

1

28.4.2023


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 038, 11.2.2020, p.  39 (2019/907)



▼B

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/907

2019 m. kovo 14 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 49b straipsnį nustatomas bendrasis slidinėjimo instruktorių rengimo testas

(Tekstas svarbus EEE)



1 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas visiems Sąjungos piliečiams, kurie nori užsiimti slidinėjimo instruktoriaus profesija kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje jie įgijo I priede nurodytą kvalifikaciją.

2 straipsnis

Dalykas

1.  
Šiame reglamente nustatomas Bendrojo rengimo testo (toliau – BRT) turinys ir sąlygos, kurios turi būti tenkinamos norint dalyvauti BRT ir jį išlaikyti.
2.  
BRT sudaro testas, kuriuo patvirtinami slidinėjimo instruktorių techniniai gebėjimai, ir testas, kuriuo patvirtinama su sauga susijusi slidinėjimo instruktorių kompetencija, atitinkamai laikantis II priedo I ir II dalyse nustatytų taisyklių.

3 straipsnis

Kompetentingos institucijos

Šiame reglamente kompetentinga institucija – I priedo sąraše nurodyta institucija, kuri suteikia kvalifikaciją, užtikrinančią teisę pagal 5 straipsnį dalyvauti BRT.

4 straipsnis

Automatinio pripažinimo principas

1.  
Valstybės narės pripažįsta pagal 8 straipsnį išduotus pažymėjimus, patvirtinančius sėkmingą BRT baigimą. Bet kuris Sąjungos pilietis, kuris turi tokį valstybėje narėje išduotą pažymėjimą, turi teisę užsiimti profesine slidinėjimo instruktoriaus veikla kitose valstybėse narėse tokiomis pačiomis sąlygomis kaip slidinėjimo instruktoriai, kurie savo kvalifikaciją įgijo tose valstybėse narėse.
2.  
Valstybės narės pripažįsta pagal 8 straipsnį išduotus pažymėjimus slidinėjimo instruktoriams, kurie naudojasi įgytomis teisėmis pagal 7 straipsnį. Bet kuris Sąjungos pilietis, kuris turi tokį valstybėje narėje išduotą pažymėjimą, turi teisę užsiimti profesine slidinėjimo instruktoriaus veikla kitose valstybėse narėse tokiomis pačiomis sąlygomis kaip slidinėjimo instruktoriai, kurie savo kvalifikaciją įgijo tose valstybėse narėse.

5 straipsnis

Dalyvavimas BRT

Teisę dalyvauti BRT turi visi Sąjungos piliečiai, kurie turi I priede nurodytą kvalifikaciją ( 1 ) arba kurie dalyvauja rengime tokiai kvalifikacijai įgyti.

6 straipsnis

Išimtys

1.  

Nedarant poveikio 5 straipsniui, slidinėjimo instruktorius atleidžiamas nuo reikalavimo išlaikyti II priedo I dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinami techniniai gebėjimai, jei jis turi I priede nurodytą kvalifikaciją arba dalyvauja rengime tokiai kvalifikacijai įgyti ir arba:

a) 

gali pateikti įrodymą, kad jam per penkerių metų laikotarpį buvo suteikta bent 100 Tarptautinės slidinėjimo federacijos taškų vyrų kalnų slidinėjimo šakoje ir bent 85 Tarptautinės slidinėjimo federacijos taškai moterų kalnų slidinėjimo šakoje slalomo arba didžiojo slalomo techninėje disciplinoje, arba

b) 

yra išlaikęs „Eurotest“ testą.

2.  
Nedarant poveikio 5 straipsniui, „Eurosecurity“ testą išlaikęs slidinėjimo instruktorius atleidžiamas nuo reikalavimo išlaikyti II priedo II dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinama su sauga susijusi kompetencija, jei jis turi I priede nurodytą kvalifikaciją arba dalyvauja rengime tokiai kvalifikacijai įgyti.
3.  
Slidinėjimo instruktoriai, kurie laikydami BRT išlaikė arba II priedo I dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinami techniniai gebėjimai, arba II priedo II dalyje nurodytą testą, kuriuo patvirtinama su sauga susijusi kompetencija, neturi kartoti tos BRT dalies, kurią jie sėkmingai baigė.

7 straipsnis

Įgytos teisės

1.  
Slidinėjimo instruktoriams, kurie iki šio reglamento įsigaliojimo dienos turi pagal memorandumą išduotą profesinę kortelę, taikomas automatinio pripažinimo principas, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.
2.  
Slidinėjimo instruktoriams, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie išlaikė ir „Eurotest“, ir „Eurosecurity“ testus, taikomas automatinio pripažinimo principas, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje, jei jie taip pat turi I priede nurodytą kvalifikaciją.
3.  
Slidinėjimo instruktoriams, kurie I priede nurodytą kvalifikaciją įgijo šio reglamento įsigaliojimo dieną memorandumo nepasirašiusioje valstybėje narėje ir gali įrodyti, kad per penkerių metų laikotarpį iki šio reglamento įsigaliojimo turi bent 200 dienų profesinės patirties, taikomas automatinio pripažinimo principas, kaip nustatyta 4 straipsnio 2 dalyje.
4.  
Slidinėjimo instruktoriai, kurie naudojasi įgytomis teisėmis, kaip nustatyta 1, 2 ir 3 dalyse, turi teisę pagal 8 straipsnį kreiptis dėl kompetencijos pažymėjimo.

8 straipsnis

Kompetencijos pažymėjimas

▼M1

1.  
Slidinėjimo instruktoriams, kuriems taikomas šis reglamentas ir kurie sėkmingai išlaikė BRT arba pagal šio reglamento 7 straipsnį naudojasi įgytomis teisėmis, per Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 sukurtą Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI) išduodamas kompetencijos pažymėjimas. Pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad BRT išlaikytas, išduoda valstybės narės kompetentinga institucija.

▼B

2.  

Kompetencijos pažymėjime nurodoma bent ši informacija:

a) 

slidinėjimo instruktoriaus vardas ir pavardė;

b) 

BRT rezultatai ir BRT išlaikymo data, jei taikoma;

c) 

konkreti įgyta teisė, kuria slidinėjimo instruktorius naudojasi pagal 7 straipsnį, jei taikoma;

d) 

išduodančioji valstybė narė arba kompetentinga institucija;

e) 

I priede nurodyta kvalifikacija, kurią turi slidinėjimo instruktorius.

▼M1 —————

▼B

4.  
Slidinėjimo instruktoriaus prašymu bet kuriuo metu išduodamas kompetencijos pažymėjimo dublikatas.

9 straipsnis

Pranešimų teikimo tvarka

Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie visus I priede išvardytų kvalifikacijų pasikeitimus ir apie visas naujas kvalifikacijas, kurios pagal įgūdžius ir žinias yra panašios į išvardytas I priede. Tokie pranešimai perduodami per Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/1024 ( 2 ) nustatytą Vidaus rinkos informacinę sistemą.

10 straipsnis

Ilgalaikis rengimas ir patirtis

Slidinėjimo instruktoriai, kurie turi I priede nurodytą kvalifikaciją ir gali įrodyti dalyvavę bent 95 dienų trukmės teoriniame ir praktiniame slidinėjimo instruktorių rengime ir turintys 95 dienas slidinėjimo instruktoriaus darbo patirties, Austrijoje bus pripažinti „Diplomschilehrer“ lygmeniu.

11 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



I PRIEDAS

Kvalifikacijos

Šiame priede išvardytos kvalifikacijos parengtos siekiant užtikrinti tinkamą teorinio mokymosi ir mokomosios praktikos (įskaitant slidinėjimą trasomis ir užtrasėmis) pusiausvyrą ir visų pirma apima šiuos įgūdžius ir žinias:

a) 

mokymo, instruktažo ir treniravimo metodų supratimas ir gebėjimas juos pritaikyti mokant slidinėti tiek kalnų trasomis, tiek užtrasėmis;

b) 

gebėjimas koreguoti slidinėjimo pamoką atsižvelgiant į nepastovias oro sąlygas;

c) 

gebėjimas savarankiškai parengti, įgyvendinti ir įvertinti visų lygių kalnų slidinėjimo mokymo reikalavimus visoms besimokančiųjų grupėms – nuo pradedančiųjų iki pažengusiųjų;

d) 

gebėjimas parengti kalnų slidinėjimo mokymo programą naudojant tinkamus mokymo metodus;

e) 

gebėjimas sukurti mokomąją situaciją;

f) 

gebėjimas parengti mokymo, instruktažo ir treniravimo medžiagą, kuri būtų naudojama bet kurio tipo kalnų slidinėjimo mokymams;

g) 

gebėjimas per visų lygių kalnų slidinėjimo mokymus visoms grupėms techniškai pademonstruoti ir paaiškinti skirtingus elementus;

h) 

gebėjimas įvertinti kalnų slidinėjimo mokymo kursą ar ciklą;

i) 

žinios ir gebėjimas pritaikyti pirmosios pagalbos taisykles įvykus žiemos sporto nelaimingam atsitikimui ir pradėti gelbėjimo operaciją.



▼M1

▼B

Valstybė narė

Kvalifikacija

Kvalifikaciją teikiančios institucijos

Austrija

Diplomschilehrer arba Foralbergo Landesschilehrer/Schilehrer

— Bundessportakademie Innsbruck

— Landesschilehrerverbände

Belgija

— BE–FR: Moniteur sportif entraineur

— BE–NL: Trainer A Alpijns Skiën/Skileraar

— Administration de l'Éducation physique, du Sport et de la Vie en Plein Air (ADEPS)

— Sport Vlaanderen

Bulgarija

Ски учител клас C

Българско ски училище

Kroatija

Učitelj skijanja

— Skijaško Učilište

— Hrvatski zbor učitelja i trenera sportova snijegu (HZUTS)

Čekija

Instruktor lyžování APUL A

Asociace profesionálních učitelů lyžování a lyžařských škol, o.s. (APUL)

▼C1

Danija

Profesionalaus slidinėjimo instruktorius

Den Danske Skiskole

▼B

Suomija

3 kategorija – hiihdonopettaja

— Suomen hiihdonopettajat ry (FNASI/SHOry)

►M1

 

 ◄

Prancūzija

— Diplôme d'Etat de ski

— moniteur national de ski alpin

Ecole Nationale des Sports de Montagne (ENSM)

Vokietija

Staatlich geprüfter Skilehrer

—  Technische Universität München in Zusammenarbeit mit DSLV – Deutscher Skilehrerverband, soweit diesem Aufgaben übertragen wurden

Graikija

A kategorijos greitojo nusileidimo slidinėjimo instruktorius)

Γενική Γραμματεία Αθλητισμού - Υπουργείο Πολιτισμού και Αθλητισμού

▼C1

Vengrija

Síoktató ****

Síoktatók Magyarországi

Szövetsége

▼B

Airija

Kalnų slidinėjimo mokytojas – 4 kategorija

Airijos sniego sporto instruktorių asociacija (IASI)

Italija

Maestro di Sci

— Collegio Nazionale dei Maestri di Sci

— Federazione Italiana Sport Invernali

— Collegi Regionali e Provinciali

►M1

 

— Regioni e le Province autonome di Trento e Bolzano

 ◄

Latvija

Profesionāls slēpošanas instruktors

Latvijas Slēpošanas un snovborda instruktoru asociācija (LSSIA)

▼M1

Lietuva

4 kategorijos slidinėjimo instruktorius

Lietuvos slidinėjimo instruktorių asociacija

▼B

Nyderlandai

Ski-instructeur niveau 4

Nederlandse Ski Vereniging

Lenkija

Instruktor Zawodowy – PZN

Stowarzyszenie Instruktorów i Trenerów Narciarstwa Polskiego Związku Narciarskiego (SITN PZN)

Portugalija

Treinadores de esqui alpino de grau 2

— Federação de Desportos de Inverno de Portugal (FDI-Portugal)

— Instituto Português do Desporto e Juventude

Rumunija

Monitor de schi I

Federația română de schi biatlon

Slovakija

Inštruktor lyžovnia III. kvalifikačného stupňa

— Nuo 2016 m. sausio 1 d. kvalifikaciją teikia: Bratislavos Comenius universitetas (Fizinio lavinimo ir sporto fakultetas); Prešovo universitetas (Sporto fakultetas); Banska Bistricos Matej Bel universitetas (Filosofijos fakultetas) ir Nitros Constantine The Philosopher universitetas (Švietimo fakultetas) ir Slovenská lyžiarska asociácia (SLA)

— Iki 2015 m. gruodžio 31 d. kvalifikaciją teikė: Slovenská lyžiarska asociácia (SLA), kaip dalis Tatranská, akciová spoločnosť arba Slovenská asociácia učiteľov lyžovania a snowboardingu (SAPUL)

Slovėnija

Strokovni delavec 2 – športno treniranje – smučanje – alpsko

Smučarska zveza Slovenije

Ispanija

Técnico deportivo de esquí alpino

Ministerio de Educación, Cultura y Deporte

Švedija

Svenska skidlärarexamen

Det svenska skidrådet

▼M1

Jungtinė Karalystė

Kalnų 4 kategorija – Tarptautinis slidinėjimo instruktoriaus diplomas (1)

BASI – Didžiosios Britanijos žiemos sporto instruktorių asociacija (2)

▼B

(1)   

Išduotas iki 2021 m. sausio 1 d.

(2)   

Nuo 2021 m. sausio 1 d. BASI nebėra kompetentinga rengti BRT.

▼B



II PRIEDAS

Bendrojo rengimo testo (BRT) organizavimas

1.   I DALIS. TESTAS, KURIUO PATVIRTINAMI TECHNINIAI GEBĖJIMAI (TECHNINIŲ GEBĖJIMŲ TESTAS)

1.1.    Bendrieji principai

1.1.1.    Taikytinos taisyklės

Techninių gebėjimų testą sudaro kalnų slidinėjimo didysis slalomas. Jis rengiamas laikantis Tarptautinės slidinėjimo federacijos (Fédération Internationale du Ski (FIS)) nustatytų techninių taisyklių, pakoreguotų siekiant atsižvelgti į techninių gebėjimų testo tikslus.

1.1.2.    Reikalavimus atitinkantys kandidatai

Techninių gebėjimų teste gali dalyvauti Sąjungos piliečiai, kuriems taikomas šis reglamentas. Reikalavimus atitinkantys kandidatai gali neribotai kartoti testą, jei jiems pirmiau nepasisekė. Kad galėtų dalyvauti techninių gebėjimų teste, reikalavimus atitinkantys kandidatai turi tiesiogiai kreiptis į organizuojančią valstybę narę arba tos valstybės narės kompetentingą instituciją, kuri organizuoja testą.

1.1.3.    Čiuožimai

Techninių gebėjimų testą sudaro du čiuožimai. Pirmojo čiuožimo starto tvarka nustatoma burtų keliu, o antrojo čiuožimo starto tvarka yra atvirkštinė pirmojo čiuožimo starto tvarkai. Techninių gebėjimų testą per pirmąjį čiuožimą išlaikę kandidatai antrajame čiuožime nedalyvauja. Techninių gebėjimų testo per pirmąjį čiuožimą neišlaikę kandidatai gali dalyvauti antrajame čiuožime.

1.1.4.    Testo žiuri

Testo žiuri prižiūri ir užtikrina teisingą techninių gebėjimų testo įgyvendinimą. Techninių gebėjimų testo žiuri nariais gali būti bet kurios valstybės narės kvalifikuoti piliečiai. Tik „Eurotest“ testą iki šio reglamento įsigaliojimo išlaikę piliečiai arba BRT išlaikę piliečiai gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus būti paskirtais į testo žiuri, kad galėtų įvertinti techninių gebėjimų testo modulius.

Šiuos testo žiuri narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį sektoriuje skiria organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija turi teisę deleguoti šiuos skyrimo įgaliojimus trečiosioms šalims, tačiau testo žiuri nariai visada turi atstovauti bent trims valstybėms narėms. Kitos nei BRT organizuojančios valstybės narės ar kompetentingos institucijos gali teikti pasiūlymus dėl testo žiuri sudėties. Tokiu atveju organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija tokius pasiūlymus gali atmesti tik remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis.

1.1.5.    Apeliacija

Jei mano, kad buvo padarytos esminės klaidos, kandidatai gali prašyti, kad testo žiuri iš naujo įvertintų jų techninių gebėjimų testo rezultatus. Tokiu atveju testo žiuri įvertina prašymą, nedelsdama į jį atsako ir nurodo priežastis, dėl kurių to konkretaus kandidato techninių gebėjimų testo rezultatai nekeičiami arba keičiami. Testo žiuri sprendimą priima paprasta narių balsų dauguma.

1.1.6.    Rezultatų dokumentavimas

Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija per 7 dienas po renginio, per kurį atliktas BRT, informuoja valstybes nares arba kompetentingas institucijas, kurios suteikia I priede nurodytą kvalifikaciją, apie techninių gebėjimų testo rezultatus. Valstybės narės arba, kai tinkama, kompetentingos institucijos saugo ir kasmet skelbia atnaujintą sąrašą slidinėjimo instruktorių, kurie arba sėkmingai baigė techninių gebėjimų testą, arba naudojasi įgytomis teisėmis arba išimtimis, pagal kurias tam slidinėjimo instruktoriui suteikta kvalifikacija, atitinkanti I priede nurodytą kvalifikaciją.

1.2.    Trasa

1.2.1.    Bendrieji trasos kriterijai

Techninių gebėjimų testas vykdomas didžiojo slalomo trasoje, kuri atitinka FIS nustatytus kriterijus, pakoreguotus siekiant atsižvelgti į techninių gebėjimų testo tikslus, visų pirma susijusius su ilgiu, vertikaliu nuolydžiu ir vartų skaičiumi. Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija apie techninių gebėjimų testo datas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms arba jų kompetentingoms institucijoms praneša ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius.

Trasos vertikalus nuolydis yra nuo 250 iki 300 metrų. Vartų skaičius turi būti nuo 11 % iki 15 % vertikalaus nuolydžio ilgio metrais, tačiau idealiu atveju – nuo 12 % iki 13 %, kad būtų patogiau vertinti slidinėjimo instruktorių atliekamų posūkių, o ne slydimo gebėjimus.

Dėl šio skirsnio ir 1.2.2 skirsnio kriterijų trasų bandytojams techninių gebėjimų testo pradžioje gali reguliariai susidaryti nekompensuojami 45–60 sekundžių laikai.

Techninių gebėjimų testo trasa gali būti paruošta be išorinės vartų lazdos, išskyrus starto, finišo ir lėtinimo vartus (angl. delay gates).

1.2.2.    Nuokalnės kontūrai

Didžiojo slalomo trasos nuokalnės kontūrai turi kiek įmanoma labiau atitikti šias kombinacijas:

a) 

trečdalį trasos turėtų sudaryti vidutinė nuokalnė, kurios nuolydis yra nuo 26 % iki 43 %;

b) 

trečdalį trasos turėtų sudaryti stati nuokalnė, kurios nuolydis yra nuo 45 % iki 52 %;

c) 

trečdalį trasos turėtų sudaryti nedidelė nuokalnė, kurios nuolydis yra nuo 25 % iki 26 %.

1.2.3.    Trasos patvirtinimas

Trasą tvirtina techninė komisija, kurios narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį skiria valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Kitos nei BRT organizuojančios valstybės narės ar kompetentingos institucijos gali teikti pasiūlymus dėl techninės komisijos sudėties. Tokiu atveju organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija tokius pasiūlymus gali atmesti tik remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis. Patvirtinus trasą valstybė narė arba kompetentinga institucija apie praktinius bet kurio renginio, kuris bus organizuojamas siekiant tokioje trasoje atlikti BRT, aspektus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

1.3.    Trasų bandytojai

1.3.1.    Techninių gebėjimų teste dalyvaujantiems trasų bandytojams taikomi reikalavimai

Techninių gebėjimų teste dalyvauja ne mažiau kaip trys trasų bandytojai. Trasų bandytojus privalo išrinkti organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija.

Trasų bandytojai gali būti bet kurios valstybės narės piliečiai. Jie turi būti išlaikę „Eurotest“ ir „Eurosecurity“ testus iki įsigaliojant šiam reglamentui arba išlaikę BRT ir gavę 0,8700 ar didesnį korekcinį koeficientą einamojo sezono etalonavimo teste.

1.3.2.    Trasų bandytojų etalonavimo testas

Techninių gebėjimų testo trasų bandytojai turi laikyti etalonavimo testą. Etalonavimo testo tikslas – kiekvienam trasų bandytojui priskirti korekcinį koeficientą, kad būtų galima nustatyti bazinį laiką techninių gebėjimų testo kandidatams. Kiekvienas trasų bandytojas per etalonavimo testą gali čiuožti du kartus ir jam bus priskirtas geresnis rezultatas. Kiekvienam trasų bandytojui priskirtas korekcinis koeficientas kasmet peržiūrimas.

Etalonavimo testą organizuoja etalonavimo testo komisija. Etalonavimo testo komisijos narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį skiria organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Kitos nei etalonavimo testą organizuojančios valstybės narės ar kompetentingos institucijos gali teikti pasiūlymus dėl etalonavimo testo komisijos sudėties. Tokiu atveju organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija tokius pasiūlymus gali atmesti tik remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis.

Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija apie etalonavimo testo datas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms arba kompetentingoms institucijoms praneša ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

Etalonavimo testo rezultatus organizuojanti valstybė narė skelbia prieš nustatydama BRT toje valstybėje narėje datą.

1.3.3.    Trasų bandytojų korekcinis koeficientas

Kompensuojami laikai trasų bandytojams apskaičiuojami atitinkamo trasų bandytojo etalonavimo testo išlaikymo laiką padauginus iš priskirto korekcinio koeficiento.

Bazinis laikas etalonavimo testui apskaičiuojamas kaip ataskaitinių trasų bandytojų geriausių dviejų kompensuojamų laikų vidurkis. Keturis ataskaitinius trasų bandytojus etalonavimo testo komisija paskiria remdamasi ankstesnių metų trasų bandytojų rezultatų sąrašu.

Trasų bandytojų korekcinis koeficientas apskaičiuojamas taip:

korekcinis koeficientas = etalonavimo testo bazinis laikas/trasų bandytojų išlaikymo laikas.

1.4.    Techninių gebėjimų testo išlaikymas

1.4.1.    Bazinio laiko techninių gebėjimų testui apskaičiavimas

Techninių gebėjimų testo bazinis laikas apskaičiuojamas ne mažiau kaip trims trasų bandytojams pradėjus čiuožimą ir bent dviem baigus čiuožimą pagal šias taisykles:

a) 

panaudojamas trasų bandytojų, kurie čiuožimą baigia prieš pradedant čiuožti pirmajam kandidatui, dviejų geriausių kompensuojamų laikų vidurkis;

b) 

panaudojamas trasų bandytojų, kurie čiuožimą baigia po to, kai čiuožimą pradeda paskutinis kandidatas, dviejų geriausių kompensuojamų laikų vidurkis;

c) 

techninių gebėjimų testo bazinis laikas yra dviejų vidurkių, nurodytų a ir b punktuose, vidurkis.

Jei trasų bandytojas negalėjo įprastai baigti čiuožimo, jis gali pradėti iš naujo.

Kandidatams apie trasų bandytojų koeficientus pranešama iki techninių gebėjimų testo pradžios.

1.4.2.    Didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas

Techninių gebėjimų testą išlaikiusiais kandidatais laikomi:

a) 

vyrai kandidatai, kurie čiuožimą baigia per laiką, kuris yra lygus arba trumpesnis už techninių gebėjimų testo bazinį laiką prie jo pridėjus 19 %;

b) 

moterys kandidatės, kurios čiuožimą baigia per laiką, kuris yra lygus arba trumpesnis už techninių gebėjimų testo bazinį laiką prie jo pridėjus 25 %.

Didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas skaičiuojamas taip:

a) 

didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas vyrams = techninių gebėjimų testo bazinis laikas x 1,19;

b) 

didžiausias leistinas testo išlaikymo laikas moterims = techninių gebėjimų testo bazinis laikas x 1,25.

2.   II DALIS. TESTAS, KURIUO PATVIRTINAMA SU SAUGA SUSIJUSI KOMPETENCIJA (SAUGOS TESTAS)

2.1.    Bendrieji principai

2.1.1.    Saugos testo tikslas

Saugos testo tikslas – įvertinti, ar kandidatai atitinka su sauga susijusius būtinuosius reikalavimus, kurie yra labai svarbūs slidinėjimo instruktoriams, dirbantiems specifinėje aplinkoje.

2.1.2.    Reikalavimus atitinkantys kandidatai

Saugos teste gali dalyvauti Sąjungos piliečiai, jei jie yra sėkmingai išlaikę techninių gebėjimų testą. Reikalavimus atitinkantys kandidatai gali neribotai kartoti testą, jei jiems pirmiau nepasisekė. Kad galėtų dalyvauti saugos teste, reikalavimus atitinkantys kandidatai turi tiesiogiai kreiptis į organizuojančią valstybę narę arba tos valstybės narės kompetentingą instituciją, kuri organizuoja testą.

2.1.3.    Atsakinga institucija

Už saugos testo organizavimą yra atsakinga institucija, kompetentinga rengti slidinėjimo instruktorius valstybės narės, kurioje vykdomas saugos testas, teritorijoje, susitarus su tuo tikslu sukurta technine komisija. Techninę komisiją sudaro bet kurios valstybės narės kvalifikuoti piliečiai, kurie komisijoje atstovauja bent trims valstybėms narėms. Komisijos narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį sektoriuje skiria organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija apie saugos testo datas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms arba kompetentingoms institucijoms praneša ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

2.1.4.    Testo žiuri

Testo žiuri prižiūri ir užtikrina teisingą saugos testo įgyvendinimą. Saugos testo žiuri nariais gali būti bet kurios valstybės narės kvalifikuoti piliečiai. Tik „Eurosecurity“ testą iki šio reglamento įsigaliojimo išlaikę piliečiai arba BRT išlaikę piliečiai gali būti laikomi atitinkančiais reikalavimus būti paskirtais į testo žiuri, kad galėtų įvertinti saugos testo modulius.

Šiuos testo žiuri narius pagal jų kompetenciją ir profesinę patirtį sektoriuje skiria organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija. Organizuojanti valstybė narė arba kompetentinga institucija turi teisę deleguoti šiuos skyrimo įgaliojimus trečiosioms šalims, tačiau testo žiuri nariai visada turi atstovauti bent trims valstybėms narėms. Kitos nei BRT organizuojančios valstybės narės ar kompetentingos institucijos gali teikti pasiūlymus dėl testo žiuri sudėties. Tokiu atveju organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija tokius pasiūlymus gali atmesti tik remdamasi tinkamai pagrįstomis priežastimis.

2.1.5.    Apeliacija

Jei mano, kad buvo padarytos esminės klaidos, kandidatai gali prašyti, kad testo žiuri iš naujo įvertintų jų saugos testo rezultatus. Tokiu atveju testo žiuri įvertina prašymą, nedelsdama į jį atsako ir nurodo priežastis, dėl kurių to konkretaus kandidato saugos testo rezultatai nekeičiami arba keičiami. Testo žiuri sprendimą priima paprasta narių balsų dauguma.

2.1.6.    Rezultatų dokumentavimas

Organizuojanti valstybė narė arba, kai tinkama, kompetentinga institucija per 7 dienas nuo renginio, per kurį atliktas BRT, informuoja valstybes nares arba kompetentingas institucijas, kurios suteikia I priede nurodytą kvalifikaciją, apie saugos testo rezultatus. Valstybės narės arba, kai tinkama, kompetentingos institucijos saugo ir kasmet skelbia atnaujintą sąrašą slidinėjimo instruktorių, kurie arba sėkmingai baigė saugos testą, arba naudojasi įgytomis teisėmis arba išimtimis, pagal kurias tam slidinėjimo instruktoriui suteikta kvalifikacija, atitinkanti I priede nurodytą kvalifikaciją.

2.2.    Testo struktūra

Saugos testą sudaro dvi dalys, įskaitant penkis privalomus modulius, kurių kiekvienas vertinamas atskirai. Per saugos testo teorinių žinių ir praktinių žinių egzaminus vertinamos su sauga susijusios kandidatų žinios ir įgūdžiai.

Jei kandidatas neišlaiko vieno ar daugiau modulių arba jei į saugos testą nėra įtraukti visi moduliai, jis turi iš naujo laikyti visą testą.

Toliau nustatytas įvairių modulių turinys.

2.2.1.    Teorinių žinių egzaminas

Modulis „Pagalbos dėl sniego lavinos sukelto nelaimingo atsitikimo iškvietimo skambutis vietos gelbėjimo tarnyboms priimančiosios šalies kalba“.

Teorinių žinių egzaminas sėkmingai baigiamas, jei pagalbos iškvietimo skambutis gelbėjimo tarnyboms atliktas aiškiai ir suprantamai, nurodant tikslią informaciją, kuria remdamosi tarnybos gali atlikti savo darbą.

2.2.2.    Praktinių žinių egzaminas

Praktinių žinių apie slidinėjimą užtrasėmis egzaminą sudaro trys mokymo moduliai dėmesį skiriant grupės vedimui, ir vienas modulis, apimantis dviejų asmenų, patekusių po sniego lavina, paiešką ir gelbėjimą. Praktinių žinių egzaminas turi būti laikomas viena iš oficialiųjų valstybės narės, kurioje vyksta testas, kalbų.

Trys modeliai, skirti grupės vedimui, trunka po 15 minučių, be to, 15 minučių skiriama pasiruošimui. Šie mokymo modeliai sėkmingai baigiami, jei ne mažiau kaip 75 % užduočių atliekamos patenkinamai.

2.2.2.1.    Grupės vedimo moduliai

1 modulis „Sniego lavinų prognozės aiškinimasis su savo grupe. Prognozės informacijos palyginimas su jūsų pačių pastebėjimais vietoje ir situacijos vertinimas.“

2 modulis „Grupės nuleidimas užtrase ir maršruto pasiūlymas atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip sniego pasirinkimas, susirinkimo vietos ir grupės organizavimo formos. Darbas su grupe nusileidimo rizikai įvertinti.“

3 modulis. Dar viena vertinimo forma bus atsitiktine tvarka pasirinkta iš toliau nurodytų galimybių.

a) 

Meteorologijos aiškinimas ir supratimas

1. 

Kalnų orų prognozė rodo „Nordstau“ situaciją – didelius kritulius iš šiaurės (didelis slėgis vakaruose ir mažas slėgis rytuose). Kaip susiklosto tokia situacija? Kur apytikriai galime tikėtis kritulių ir kokio jų kiekio? Kokį poveikį tokia situacija gali turėti sniego lavinoms?

2. 

Orų prognozė rodo, kad aukštai kalnuose šiaurines nuokalnes veikiausiai gali pasiekti stiprūs vadinamieji feno vėjai. Koks oras bus šiaurinėse ir pietinėse kalnų masyvo dalyse ir kokį poveikį tai gali turėti sniego lavinoms?

3. 

Meteorologinės situacijos vertinimas vietoje. Kokie veiksniai lemia oro pasikeitimus ir kaip, jūsų manymu, oras iš tiesų keisis artimiausiomis dienomis?

b) 

Pavojų aukštuose kalnų regionuose suvokimas

1. 

Kokie veiksniai gali sukelti hipotermiją ir kokių atsargumo priemonių turite laikytis? Kokie yra išskirtiniai hipotermijos požymiai ir kaip turite reaguoti? Kokie simptomai rodo, kad reikia konsultuotis su gydytoju?

2. 

Kokie veiksniai gali lemti nušalimą ir kokių atsargumo priemonių turite laikytis? Kokie yra išskirtiniai nušalimo požymiai ir kaip turite reaguoti, jei nušalo tam tikra kūno vieta? Kokie veiksniai skatina nušalimą progresuoti? Kokie simptomai rodo, kad reikia konsultuotis su gydytoju?

3. 

Esate ilgos greitojo nusileidimo trasos viduryje. Matomumas palaipsniui mažėja dėl rūko. Kaip susiorientuosite nenaudodami GPS ir kokios grupės vedimo taktikos imsitės?

c) 

Gebėjimas įvertinti ir suprasti sniego dangą

1. 

Esamos sniego dangos stabilumo analizavimas.

2. 

Galimos sniego dangos žiemą, kai nedaug snigta, apibūdinimas. Meteorologinių įvykių, dėl kurių sniego danga gali tapti nestabili, paaiškinimas.

3. 

Galimos sniego dangos žiemą, kai daug snigta, apibūdinimas. Meteorologinių įvykių, dėl kurių sniego danga gali tapti nestabili, paaiškinimas.

2.2.2.2.    Po sniego lavina patekusių asmenų paieškos ir gelbėjimo modulis

Modulio tikslas – nustatyti dviejų sniego lavinos aukų detektorius (AVD) ir sėkmingai ištraukti bent vieną iš dviejų prietaisų. Kiekvienas AVD įdedamas į apytikriai 60 cm pločio dėklą su izoliacine medžiaga ir užkasamas be persidengiančių signalų maždaug 1 m gylyje. Gali būti naudojamas mokomasis AVD. Paieškos zona – ne didesnė kaip 50 x 50 metrų. Dviem AVD surasti ir vienam iš jų ištraukti skiriama ne daugiau kaip 8 minutės. Kad galėtų dalyvauti paieškos modulyje, kandidatai turi turėti skaitmeninį AVD su ne mažiau kaip trimis antenomis. Kandidatams, turintiems analoginį AVD, šio testo modulio laikyti neleidžiama. Šis modulis sėkmingai baigiamas, jei lokalizuojami du užkasti AVD ir vienas iš jų ištraukiamas per nustatytą laiką.


( 1 ) Austrijoje tai „Diplomschilehrer“ kvalifikacija, seniau vadinta „staatlich geprüfter Schilehrer“.

( 2 ) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).