Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/159

2019 m. sausio 31 d.

kuriuo tam tikriems importuojamiems plieno produktams nustatomos galutinės apsaugos priemonės

1 straipsnis

Atsižvelgiant į 6 ir 7 straipsnius leidžiama pradėti naudoti tarifinę kvotą kiekvienos iš 26 nagrinėjamųjų kategorijų produktų (apibrėžtų remiantis I priede jiems priskirtais KN kodais) importui į Sąjungą ir kiekvienam iš IV.1 ir IV.2 prieduose nurodytų laikotarpių.

▼M14

Kalbant apie kiekvieną nagrinėjamąją produktų kategoriją, išskyrus 7, 8, 17 ir 25a produktų kategorijas, kiekvienos tarifinės kvotos dalis paskirstoma IV priede nurodytoms šalims.

Likusi kiekvienos tarifinės kvotos dalis, taip pat 7, 8, 17 ir 25a produktų kategorijų tarifinė kvota, remiantis tarifine kvota, nustatyta lygiomis dalimis kiekvienam kvotos taikymo laikotarpio ketvirčiui, skiriama eiliškumo principu.

▼B

Kiekvienos ketvirtinės kvotos naudojimas sustabdomas dvidešimtąją Komisijos darbo dieną, einančią po ketvirčio laikotarpio pabaigos. Kiekvieno ketvirčio pabaigoje nepanaudoti tarifinės kvotos likučiai automatiškai perkeliami į kitą ketvirtį. Kiekvienų galutinės tarifinės kvotos taikymo metų paskutinio ketvirčio pabaigoje nepanaudotas likutis neperkeliamas.

▼M14

Kai pagal 2 dalį atitinkama tarifinė kvota išnaudojama paskyrus ją vienai konkrečiai šaliai, kai kurių kategorijų produktų importas iš tos šalies gali būti vykdomas pagal likutinę tai pačiai produktų kategorijai skirtos tarifinės kvotos dalį. Ši nuostata taikoma tik kiekvienų galutinės tarifinės kvotos taikymo metų paskutinį ketvirtį. 3B, 14, 16, 20 ir 26 produktų kategorijų atveju nebebus leidžiama panaudoti likutinės tarifinės kvotos dalies. 2, 3A, 4A, 5, 6, 9, 10, 12, 13, 15, 18, 19, 21, 22, 24, 25B, 27 ir 28 produktų kategorijų atveju bus leidžiama panaudoti tik konkretų tarifinės kvotos kiekio, kuris iš pradžių buvo skirtas paskutiniam ketvirčiui, kiekį. 1 ir 4B produktų kategorijų atveju nė viena eksportuojanti šalis pati negali panaudoti daugiau nei 30 proc. likutinės tarifinės kvotos kiekio, kuris iš pradžių buvo skirtas kiekvienų priemonių taikymo metų paskutiniam ketvirčiui.

▼B

Kai atitinkama tarifinė kvota išnaudojama arba kai atitinkama tarifinė kvota netaikoma tam tikrų kategorijų produktų importui, IV.1 priede nurodytų kategorijų produktams nustatomas papildomas 25 % muitas, išreikštas neto kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

▼M14

Šalims, vykdančioms importą naudojantis kitoms šalims skirta 1 ir 16 produktų kategorijų kvota, taikomas didžiausias vienai šaliai skirtas 15 proc. šio reglamento IV.1 priede nustatyto ketvirčio pradžioje turimos neapmuitinamos kvotos importo kiekis. Didžiausias importo kiekis taikomas šalims, kurioms nėra nustatyta konkrečiai joms skirta kvota, ir jis taikomas visus ketvirčius.

▼B

2 straipsnis

Bet kurio produkto, kuriam taikomas šis reglamentas, kilmė nustatoma pagal Sąjungoje galiojančias nuostatas, susijusias su nelengvatine kilme.

Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos. ►M14 —————Europos Sąjungos oficialiojo leidinio————— ◄

3 straipsnis

Komisija ir valstybės narės 1 straipsnyje nurodytas tarifines kvotas valdo pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 49–54 straipsniuose numatytą tarifinių kvotų valdymo sistemą.

4 straipsnis

Valstybės narės ir Komisija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad šio reglamento būtų laikomasi.

5 straipsnis

Atsižvelgiant į 2 dalį, IV priede nurodytų 26 kategorijų produktų, kurių kilmės šalis yra viena iš III priede nurodytų šalių, importui netaikomos 1 straipsnyje nustatytos priemonės.

III.2 priede nurodomos kilmės šalys, kurioms dėl visų IV priede nurodytų 26 produktų kategorijų taikomos 1 straipsnyje nustatytos priemonės.

6 straipsnis

1 straipsnyje nustatytos priemonės netaikomos Norvegijos, Islandijos ir Lichtenšteino kilmės produktams.

▼M14 —————

▼B

7 straipsnis

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/670 ( 1 ) nustatytos galiojančios išankstinės IV priede išvardytiems produktams taikomos priežiūros priemonės laikinai sustabdomos 1 straipsnyje nustatytų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu.

8 straipsnis

Komisija gali peržiūrėti priemones per IV.1 ir IV.2 prieduose nustatytą laikotarpį tais atvejais, kai pasikeičia aplinkybės.

9 straipsnis

Visos sumokėtos sumos, susijusios su papildomais muitais, nustatytais pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/1013 šio reglamento IV priede nurodytiems produktams, galutinai surenkamos taikant Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1013 1 straipsnio 3 dalyje nustatytą dydį.

10 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

▼M14

Jis taikomas iki 2026 m. birželio 30 d.

▼B

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

I PRIEDAS

Nagrinėjamasis produktas

Produkto numeris	Produkto kategorija	KN kodai
1	Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti	7208 10 00 , 7208 25 00 , 7208 26 00 , 7208 27 00 , 7208 36 00 , 7208 37 00 , 7208 38 00 , 7208 39 00 , 7208 40 00 , 7208 52 10 , 7208 52 99 , 7208 53 10 , 7208 53 90 , 7208 54 00 , 7211 13 00 , 7211 14 00 , 7211 19 00 , 7212 60 00 , 7225 19 10 , 7225 30 10 , 7225 30 30 , 7225 30 90 , 7225 40 15 , 7225 40 90 , 7226 19 10 , 7226 91 20 , 7226 91 91 , 7226 91 99
2	Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti	7209 15 00 , 7209 16 90 , 7209 17 90 , 7209 18 91 , 7209 25 00 , 7209 26 90 , 7209 27 90 , 7209 28 90 , 7209 90 20 , 7209 90 80 , 7211 23 20 , 7211 23 30 , 7211 23 80 , 7211 29 00 , 7211 90 20 , 7211 90 80 , 7225 50 20 , 7225 50 80 , 7226 20 00 , 7226 92 00
3	Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)	7209 16 10 , 7209 17 10 , 7209 18 10 , 7209 26 10 , 7209 27 10 , 7209 28 10 , 7225 19 90 , 7226 19 80
4	Lakštai, padengti arba apvilkti metalu	7210 20 00 , 7210 30 00 , 7210 41 00 , 7210 49 00 , 7210 61 00 , 7210 69 00 , 7210 90 80 , 7212 20 00 , 7212 30 00 , 7212 50 20 , 7212 50 30 , 7212 50 40 , 7212 50 61 , 7212 50 69 , 7212 50 90 , 7225 91 00 , 7225 92 00 , 7225 99 00 , 7226 99 10 , 7226 99 30 , 7226 99 70
5	Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis	7210 70 80 , 7212 40 80
6	Plokšti valcavimo produktai	7209 18 99 , 7210 11 00 , 7210 12 20 , 7210 12 80 , 7210 50 00 , 7210 70 10 , 7210 90 40 , 7212 10 10 , 7212 10 90 , 7212 40 20
7	Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	7208 51 20 , 7208 51 91 , 7208 51 98 , 7208 52 91 , 7208 90 20 , 7208 90 80 , 7210 90 30 , 7225 40 12 , 7225 40 40 , 7225 40 60
8	Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti	7219 11 00 , 7219 12 10 , 7219 12 90 , 7219 13 10 , 7219 13 90 , 7219 14 10 , 7219 14 90 , 7219 22 10 , 7219 22 90 , 7219 23 00 , 7219 24 00 , 7220 11 00 , 7220 12 00
9	Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti	7219 31 00 , 7219 32 10 , 7219 32 90 , 7219 33 10 , 7219 33 90 , 7219 34 10 , 7219 34 90 , 7219 35 10 , 7219 35 90 , 7219 90 20 , 7219 90 80 , 7220 20 21 , 7220 20 29 , 7220 20 41 , 7220 20 49 , 7220 20 81 , 7220 20 89 , 7220 90 20 , 7220 90 80
10	Kvadrato formos lakštai iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti	7219 21 10 , 7219 21 90
11	Orientuoto grūdėtumo lakštai iš elektrotechninio plieno	7225 11 00 , 7226 11 00
12	Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	7214 30 00 , 7214 91 10 , 7214 91 90 , 7214 99 31 , 7214 99 39 , 7214 99 50 , 7214 99 71 , 7214 99 79 , 7214 99 95 , 7215 90 00 , 7216 10 00 , 7216 21 00 , 7216 22 00 , 7216 40 10 , 7216 40 90 , 7216 50 10 , 7216 50 91 , 7216 50 99 , 7216 99 00 , 7228 10 20 , 7228 20 10 , 7228 20 91 , 7228 30 20 , 7228 30 41 , 7228 30 49 , 7228 30 61 , 7228 30 69 , 7228 30 70 , 7228 30 89 , 7228 60 20 , 7228 60 80 , 7228 70 10 , 7228 70 90 , 7228 80 00
13	Strypai	7214 20 00 , 7214 99 10
14	Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno	7222 11 11 , 7222 11 19 , 7222 11 81 , 7222 11 89 , 7222 19 10 , 7222 19 90 , 7222 20 11 , 7222 20 19 , 7222 20 21 , 7222 20 29 , 7222 20 31 , 7222 20 39 , 7222 20 81 , 7222 20 89 , 7222 30 51 , 7222 30 91 , 7222 30 97 , 7222 40 10 , 7222 40 50 , 7222 40 90
15	Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno	7221 00 10 , 7221 00 90
16	Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	7213 10 00 , 7213 20 00 , 7213 91 10 , 7213 91 20 , 7213 91 41 , 7213 91 49 , 7213 91 70 , 7213 91 90 , 7213 99 10 , 7213 99 90 , 7227 10 00 , 7227 20 00 , 7227 90 10 , 7227 90 50 , 7227 90 95
17	Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno	7216 31 10 , 7216 31 90 , 7216 32 11 , 7216 32 19 , 7216 32 91 , 7216 32 99 , 7216 33 10 , 7216 33 90
18	Lakštinės atraminės konstrukcijos	7301 10 00
19	Geležinkelių sudedamosios dalys	7302 10 22 , 7302 10 28 , 7302 10 40 , 7302 10 50 , 7302 40 00
20	Dujų vamzdžiai	7306 30 41 , 7306 30 49 , 7306 30 72 , 7306 30 77
21	Tuščiaviduriai profiliai	7306 61 10 , 7306 61 92 , 7306 61 99
22	Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno	7304 11 00 , 7304 22 00 , 7304 24 00 , 7304 41 00 , 7304 49 10 , 7304 49 93 , 7304 49 95 , 7304 49 99
23	Vamzdžiai ir vamzdeliai su guoliais	7304 51 12 , 7304 51 18 , 7304 59 32 , 7304 59 38
24	Kiti besiūliai vamzdžiai	7304 19 10 , 7304 19 30 , 7304 19 90 , 7304 23 00 , 7304 29 10 , 7304 29 30 , 7304 29 90 , 7304 31 20 , 7304 31 80 , 7304 39 10 , 7304 39 52 , 7304 39 58 , 7304 39 92 , 7304 39 93 , 7304 39 98 , 7304 51 81 , 7304 51 89 , 7304 59 10 , 7304 59 92 , 7304 59 93 , 7304 59 99 , 7304 90 00
25	Dideli suvirinti vamzdžiai	7305 11 00 , 7305 12 00 , 7305 19 00 , 7305 20 00 , 7305 31 00 , 7305 39 00 , 7305 90 00
26	Kiti suvirinti vamzdeliai	7306 11 10 , 7306 11 90 , 7306 19 10 , 7306 19 90 , 7306 21 00 , 7306 29 00 , 7306 30 11 , 7306 30 19 , 7306 30 80 , 7306 40 20 , 7306 40 80 , 7306 50 20 , 7306 50 80 , 7306 69 10 , 7306 69 90 , 7306 90 00
27	Nelegiruotojo plieno ir kito legiruotojo plieno šaltojo formavimo strypai	7215 10 00 , 7215 50 11 , 7215 50 19 , 7215 50 80 , 7228 10 90 , 7228 20 99 , 7228 50 20 , 7228 50 40 , 7228 50 61 , 7228 50 69 , 7228 50 80
28	Nelegiruotojo plieno viela	7217 10 10 , 7217 10 31 , 7217 10 39 , 7217 10 50 , 7217 10 90 , 7217 20 10 , 7217 20 30 , 7217 20 50 , 7217 20 90 , 7217 30 41 , 7217 30 49 , 7217 30 50 , 7217 30 90 , 7217 90 20 , 7217 90 50 , 7217 90 90

II PRIEDAS

II.1. 26 kategorijų produktų importo augimas (tonomis)

Produkto numeris	Produkto kategorija	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	NL	Augimas NL, palyginti su 2013 m.
1	Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti	4 867 242	5 263 815	7 854 395	8 610 847	7 048 217	7 209 718	48 %
2	Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti	1 837 875	1 906 067	2 761 337	2 007 299	2 463 937	2 463 941	34 %
3	Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)	266 355	284 376	279 777	312 647	377 744	433 526	63 %
4	Lakštai, padengti arba apvilkti metalu	1 855 325	2 203 135	2 688 830	3 924 906	5 019 132	4 637 052	150 %
5	Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis	681 646	725 004	622 482	730 619	919 000	937 693	38 %
6	Plokšti valcavimo produktai	549 941	660 743	634 722	754 638	616 810	735 928	34 %
7	Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	1 439 430	1 968 634	2 573 220	2 834 744	2 549 694	2 374 170	65 %
8	Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti	157 197	213 885	247 090	326 631	407 886	408 468	160 %
9	Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti	645 004	954 179	697 199	753 058	869 091	972 415	51 %
10	Kvadrato formos lakštai iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti	26 799	34 700	31 586	25 995	27 704	28 677	7 %
12	Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	942 999	1 265 397	1 233 328	1 429 511	1 419 973	1 792 392	90 %
13	Strypai	528 702	972 572	1 430 000	1 292 936	1 191 379	1 755 338	232 %
14	Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno	114 638	149 670	144 875	149 499	161 973	184 811	61 %
15	Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno	52 068	71 209	57 542	58 659	63 022	69 786	34 %
16	Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	1 107 169	1 267 308	1 694 707	2 001 322	2 093 877	2 354 164	113 %
17	Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno	222 797	274 863	267 851	387 353	262 759	373 732	68 %
18	Lakštinės atraminės konstrukcijos	15 871	16 497	14 051	36 683	84 549	83 502	426 %
19	Geležinkelių sudedamosios dalys	14 587	25 532	23 202	12 494	18 232	23 013	58 %
20	Dujų vamzdžiai	275 378	349 078	314 471	354 261	401 410	445 569	62 %
21	Tuščiaviduriai profiliai	485 038	578 426	602 190	757 274	862 889	956 360	97 %
22	Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno	42 417	55 590	54 948	51 614	49 593	49 781	17 %
24	Kiti besiūliai vamzdžiai	440 696	509 052	448 761	448 333	410 822	480 600	9 %
25	Dideli suvirinti vamzdžiai	295 502	418 808	218 549	171 512	1 053 049	720 886	144 %
26	Kiti suvirinti vamzdeliai	462 137	484 915	494 914	526 634	551 764	558 457	21 %
27	Nelegiruotojo plieno ir kito legiruotojo plieno šaltojo formavimo strypai	446 086	514 066	479 271	454 924	454 921	501 232	12 %
28	Nelegiruotojo plieno viela	555 798	700 560	683 041	726 158	714 480	762 600	37 %

II.2. 2 kategorijų produktų importo augimas (tonomis)

Produkto numeris	Produkto kategorija	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	NL	Augimas NL, palyginti su 2013 m.
11	Orientuoto grūdėtumo lakštai iš elektrotechninio plieno	114 388	112 258	101 737	109 518	99 917	106 570	– 7 %
23	Vamzdžiai ir vamzdeliai su guoliais	7 475	8 998	8 337	7 035	6 137	6 265	– 16 %

III PRIEDAS

III.1. Besivystančių šalių, PPO narių, sąrašas

Afganistanas, Albanija, Angola, Antigva ir Barbuda, Argentina, Armėnija, Bahreinas, Bangladešas, Barbadosas, Belizas, Beninas, Bisau Gvinėja, Bolivija, Botsvana, Brazilija, Brunėjaus Darusalamas, Burkina Fasas, Burundis, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Čilė, Dominika, Dominikos Respublika, Dramblio Kaulo Krantas, Džibutis, Egiptas, Ekvadoras, Esvatinis, Fidžis, Filipinai, Gabonas, Gajana, Gambija, Gana, Grenada, Gruzija, Gvatemala, Gvinėja, Haitis, Hondūras, Honkongas, Indija, Indonezija, Jamaika, Jemenas, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Juodkalnija, Kambodža, Kamerūnas, Kataras, Kazachstanas, Kenija, Kinija, Kirgizijos Respublika, Kolumbija, Kongas, Kongo Demokratinė Respublika, Kosta Rika, Kuba, Kuveitas, Laoso Liaudies Demokratinė Respublika, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Makao, Malaizija, Malavis, Maldyvai, Malis, Marokas, Mauricijus, Mauritanija, Meksika, Mianmaras, Moldova, Mongolija, Mozambikas, Namibija, Nepalas, Nigerija, Nigeris, Nikaragva, Omanas, Pakistanas, Panama, Papua Naujoji Gvinėja, Paragvajus, Peru, Pietų Afrika, Ruanda, Saliamono Salos, Salvadoras, Samoa, Saudo Arabija, Senegalas, Seišeliai, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Siera Leonė, Surinamas, Šri Lanka, Tadžikistanas, Tailandas, Tanzanija, Togas, Tonga, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas, Turkija, Uganda, Ukraina, Urugvajus, Vanuatu, Venesuela, Vietnamas, Zambija, Zimbabvė, Žaliasis Kyšulys

▼M14

III.2. Besivystančių šalių, kurioms taikomos galutinės priemonės, kilmės produktų kategorijų sąrašas

Besivystančių šalių, kurioms nuo 2024 m. liepos 1 d. taikomos galutinės priemonės, kilmės produktų kategorijų sąrašas

Šalis / produktų grupė

25A

25B

Albanija

Brazilija

Kinija

Egiptas

Indija

Indonezija

Malaizija

Moldova

Šiaurės Makedonija

Omanas

Pietų Afrika

Tunisas

Turkija

Ukraina

Jungtiniai Arabų Emyratai

Vietnamas

Visos kitos besivystančios šalys

IV PRIEDAS

IV.1. Tarifinių kvotų dydžiai

Produkto numeris	Produkto kategorija	KN kodai	Paskirstymas pagal šalis (kai taikoma)	7-ieji metai				8-ieji metai				Papildomo muito norma	Eilės numeriai
				Nuo 2024 07 01 iki 2024 09 30	Nuo 2024 10 01 iki 2024 12 31	Nuo 2025 01 01 iki 2025 03 31	Nuo 2025 04 01 iki 2025 06 30	Nuo 2025 07 01 iki 2025 09 30	Nuo 2025 10 01 iki 2025 12 31	Nuo 2026 01 01 iki 2026 03 31	Nuo 2026 04 01 iki 2026 06 30
				Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)				Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)
1	Lakštai ir juostelės iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, karštai valcuoti	7208 10 00 , 7208 25 00 , 7208 26 00 , 7208 27 00 , 7208 36 00 , 7208 37 00 , 7208 38 00 , 7208 39 00 , 7208 40 00 , 7208 52 10 , 7208 52 99 , 7208 53 10 , 7208 53 90 , 7208 54 00 , 7211 13 00 , 7211 14 00 , 7211 19 00 , 7212 60 00 , 7225 19 10 , 7225 30 10 , 7225 30 30 , 7225 30 90 , 7225 40 15 , 7225 40 90 , 7226 19 10 , 7226 91 20 , 7226 91 91 , 7226 91 99	Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8966
			Turkija	475 173,52	475 173,52	464 843,66	470 008,59	479 925,26	479 925,26	469 492,10	474 708,68	25 %	09.8967
			Indija	301 703,57	301 703,57	295 144,80	298 424,18	304 720,61	304 720,61	298 096,25	301 408,43	25 %	09.8968
			Korėjos Respublika	188 405,48	188 405,48	184 309,71	186 357,59	190 289,53	190 289,53	186 152,80	188 221,17	25 %	09.8969
			Jungtinė Karalystė	157 607,78	157 607,78	154 181,53	155 894,66	159 183,86	159 183,86	155 723,34	157 453,60	25 %	09.8976
			Serbija	167 256,84	167 256,84	163 620,82	165 438,83	168 929,40	168 929,40	165 257,03	167 093,21	25 %	09.8970
			Kitos šalys	945 664,87	945 664,87	925 106,94	935 385,91	955 121,52	955 121,52	934 358,01	944 739,77	25 %	(1)
2	Lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno, šaltai valcuoti	7209 15 00 , 7209 16 90 , 7209 17 90 , 7209 18 91 , 7209 25 00 , 7209 26 90 , 7209 27 90 , 7209 28 90 , 7209 90 20 , 7209 90 80 , 7211 23 20 , 7211 23 30 , 7211 23 80 , 7211 29 00 , 7211 90 20 , 7211 90 80 , 7225 50 20 , 7225 50 80 , 7226 20 00 , 7226 92 00	Indija	164 886,33	164 886,33	161 301,85	163 094,09	166 535,19	166 535,19	162 914,86	164 725,03	25 %	09.8801
			Korėjos Respublika	95 630,77	95 630,77	93 551,84	94 591,31	96 587,08	96 587,08	94 487,36	95 537,22	25 %	09.8802
			Jungtinė Karalystė	88 383,80	88 383,80	86 462,41	87 423,10	89 267,64	89 267,64	87 327,04	88 297,34	25 %	09.8977
			Ukraina	73 421,18	73 421,18	71 825,07	72 623,12	74 155,39	74 155,39	72 543,32	73 349,35	25 %	09.8803
			Serbija	41 629,15	41 629,15	40 724,17	41 176,66	42 045,44	42 045,44	41 131,41	41 588,43	25 %	09.8805
			Kitos šalys	338 044,38	338 044,38	330 695,59	334 369,98	341 424,82	341 424,82	334 002,54	337 713,68	25 %	(2)
3.A	Lakštai iš elektrotechninio plieno (išskyrus orientuoto grūdėtumo lakštus iš elektrotechninio plieno)	7209 16 10 , 7209 17 10 , 7209 18 10 , 7209 26 10 , 7209 27 10 , 7209 28 10	Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8808
			Jungtinė Karalystė	559,43	559,43	547,27	553,35	565,03	565,03	552,74	558,89	25 %	09.8978
			Irano Islamo Respublika	167,77	167,77	164,12	165,95	169,45	169,45	165,76	167,61	25 %	09.8809
			Korėjos Respublika	256,93	256,93	251,35	254,14	259,50	259,50	253,86	256,68	25 %	09.8806
			Kitos šalys	858,86	858,86	840,19	849,52	867,45	867,45	848,59	858,02	25 %	(3)
3.B		7225 19 90 , 7226 19 80	Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8811
			Korėjos Respublika	35 566,76	35 566,76	34 793,57	35 180,17	35 922,43	35 922,43	35 141,51	35 531,97	25 %	09.8812
			Kinija	31 278,07	31 278,07	30 598,11	30 938,09	31 590,85	31 590,85	30 904,09	31 247,47	25 %	09.8813
			Taivanas	24 462,63	24 462,63	23 930,83	24 196,73	24 707,26	24 707,26	24 170,14	24 438,70	25 %	09.8814
			Kitos šalys	8 722,51	8 722,51	8 532,89	8 627,70	8 809,74	8 809,74	8 618,22	8 713,98	25 %	(4)
4.A	Lakštai, padengti arba apvilkti metalu	KN kodas: 7212 50 20 TARIC kodai: 7210410020 , 7210410030 , 7210490020 , 7210490030 , 7210610020 , 7210610030 , 7210690020 , 7210690030 , 7212300020 , 7212300030 , 7212506120 , 7212506130 , 7212506920 , 7212506930 , 7225920020 , 7225920030 , 7225990011 , 7225990022 , 7225990023 , 7225990041 , 7225990045 , 7225990091 , 7225990092 , 7225990093 , 7226993010 , 7226993030 , 7226997011 , 7226997013 , 7226997091 , 7226997093 , 7226997094	Korėjos Respublika	37 935,59	37 935,59	37 110,90	37 523,24	38 314,94	38 314,94	37 482,01	37 898,47	25 %	09.8816
			Indija	54 225,74	54 225,74	53 046,92	53 636,33	54 768,00	54 768,00	53 577,39	54 172,70	25 %	09.8817
			Jungtinė Karalystė	35 743,38	35 743,38	34 966,35	35 354,86	36 100,81	36 100,81	35 316,01	35 708,41	25 %	09.8979
			Kitos šalys	477 237,17	477 237,17	466 862,45	472 049,81	482 009,54	482 009,54	471 531,07	476 770,30	25 %	(5)
4.B		KN kodai: 7210 20 00 , 7210 30 00 , 7210 90 80 , 7212 20 00 , 7212 50 30 , 7212 50 40 , 7212 50 90 , 7225 91 00 , 7226 99 10 TARIC kodai: 7210410080 , 7210490080 , 7210610080 , 7210690080 , 7212300080 , 7212506180 , 7212506980 , 7225920080 , 7225990025 , 7225990095 , 7226993090 , 7226997019 , 7226997096	Kinija	129 629,13	129 629,13	126 811,10	128 220,12	130 925,42	130 925,42	128 079,21	129 502,32	25 %	09.8821
			Korėjos Respublika	168 236,08	168 236,08	164 578,78	166 407,43	169 918,44	169 918,44	166 224,56	168 071,50	25 %	09.8822
			Indija	77 423,90	77 423,90	75 740,77	76 582,33	78 198,14	78 198,14	76 498,18	77 348,16	25 %	09.8823
			Jungtinė Karalystė	35 743,38	35 743,38	34 966,35	35 354,86	36 100,81	36 100,81	35 316,01	35 708,41	25 %	09.8980
			Kitos šalys	105 930,82	105 930,82	103 627,98	104 779,40	106 990,13	106 990,13	104 664,26	105 827,20	25 %	(6)
5	Lakštai, padengti organinėmis medžiagomis	7210 70 80 , 7212 40 80	Indija	79 455,26	79 455,26	77 727,97	78 591,62	80 249,82	80 249,82	78 505,25	79 377,53	25 %	09.8826
			Korėjos Respublika	71 808,92	71 808,92	70 247,86	71 028,39	72 527,01	72 527,01	70 950,33	71 738,67	25 %	09.8827
			Jungtinė Karalystė	35 255,57	35 255,57	34 489,14	34 872,35	35 608,12	35 608,12	34 834,03	35 221,08	25 %	09.8981
			Taivanas	23 014,43	23 014,43	22 514,12	22 764,27	23 244,57	23 244,57	22 739,26	22 991,92	25 %	09.8828
			Turkija	15 889,17	15 889,17	15 543,76	15 716,47	16 048,07	16 048,07	15 699,19	15 873,63	25 %	09.8829
			Kitos šalys	43 331,67	43 331,67	42 389,68	42 860,67	43 764,99	43 764,99	42 813,57	43 289,28	25 %	(7)
6	Plokšti valcavimo produktai	7209 18 99 , 7210 11 00 , 7210 12 20 , 7210 12 80 , 7210 50 00 , 7210 70 10 , 7210 90 40 , 7212 10 10 , 7212 10 90 , 7212 40 20	Kinija	112 138,60	112 138,60	109 700,80	110 919,70	113 259,98	113 259,98	110 797,81	112 028,90	25 %	09.8831
			Jungtinė Karalystė	40 902,97	40 902,97	40 013,77	40 458,37	41 312,00	41 312,00	40 413,91	40 862,95	25 %	09.8982
			Serbija	22 509,42	22 509,42	22 020,09	22 264,76	22 734,52	22 734,52	22 240,29	22 487,40	25 %	09.8832
			Korėjos Respublika	16 282,30	16 282,30	15 928,34	16 105,32	16 445,12	16 445,12	16 087,62	16 266,37	25 %	09.8833
			Taivanas	13 537,54	13 537,54	13 243,25	13 390,40	13 672,92	13 672,92	13 375,68	13 524,30	25 %	09.8834
			Kitos šalys	37 515,08	37 515,08	36 699,54	37 107,31	37 890,24	37 890,24	37 066,54	37 478,39	25 %	(8)
7	Kvadrato formos lakštai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	7208 51 20 , 7208 51 91 , 7208 51 98 , 7208 52 91 , 7208 90 20 , 7208 90 80 , 7210 90 30 , 7225 40 12 , 7225 40 40 , 7225 40 60 , 7225 99 00	Ukraina	283 626,45	283 626,45	277 460,66	280 543,56	286 462,72	286 462,72	280 235,27	283 348,99	25 %	09.8836
			Kitos šalys	582 521,66	582 521,66	569 858,15	576 189,90	588 346,88	588 346,88	575 556,73	581 951,80	25 %	(9)
			Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)	5 298,37	5 298,37	5 183,19	5 240,78	5 351,36	5 351,36	5 235,02	5 293,19	25 %	09.8498
8	Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti	7219 11 00 , 7219 12 10 , 7219 12 90 , 7219 13 10 , 7219 13 90 , 7219 14 10 , 7219 14 90 , 7219 22 10 , 7219 22 90 , 7219 23 00 , 7219 24 00 , 7220 11 00 , 7220 12 00	Kitos šalys	110 902,59	110 902,59	108 491,66	109 697,12	112 011,61	112 011,61	109 576,58	110 794,09	25 %	(10)
8			Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)	13,44	13,41	13,15	13,30	13,58	13,58	13,28	13,43	25 %	09.8491
9	Lakštai ir juostelės iš nerūdijančiojo plieno, šaltai valcuoti	7219 31 00 , 7219 32 10 , 7219 32 90 , 7219 33 10 , 7219 33 90 , 7219 34 10 , 7219 34 90 , 7219 35 10 , 7219 35 90 , 7219 90 20 , 7219 90 80 , 7220 20 21 , 7220 20 29 , 7220 20 41 , 7220 20 49 , 7220 20 81 , 7220 20 89 , 7220 90 20 , 7220 90 80	Korėjos Respublika	50 181,76	50 181,76	49 090,85	49 636,30	50 683,58	50 683,58	49 581,76	50 132,67	25 %	09.8846
			Taivanas	46 535,23	46 535,23	45 523,59	46 029,41	47 000,58	47 000,58	45 978,83	46 489,70	25 %	09.8847
			Indija	31 102,58	31 102,58	30 426,44	30 764,51	31 413,61	31 413,61	30 730,71	31 072,16	25 %	09.8848
			Pietų Afrika	27 064,27	27 064,27	26 475,92	26 770,10	27 334,92	27 334,92	26 740,68	27 037,80	25 %	09.8853
			Jungtinės Valstijos	25 305,11	25 305,11	24 755,00	25 030,05	25 558,16	25 558,16	25 002,55	25 280,35	25 %	09.8849
			Turkija	21 057,01	21 057,01	20 599,25	20 828,13	21 267,58	21 267,58	20 805,24	21 036,41	25 %	09.8850
			Kitos šalys	66 853,01	66 853,01	65 399,69	66 126,35	67 521,54	67 521,54	66 053,68	66 787,61	25 %	(11)
			Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)	31,50	31,50	30,81	31,15	31,81	31,81	31,12	31,46	25 %	09.8492
10	Kvadrato formos lakštai iš nerūdijančiojo plieno, karštai valcuoti	7219 21 10 , 7219 21 90	Kinija	4 969,75	4 969,75	4 861,71	4 915,73	5 019,45	5 019,45	4 910,33	4 964,89	25 %	09.8856
			Indija	2 108,21	2 108,21	2 062,38	2 085,29	2 129,29	2 129,29	2 083,00	2 106,15	25 %	09.8857
			Pietų Afrika	1 443,59	1 443,59	1 412,20	1 427,89	1 458,02	1 458,02	1 426,33	1 442,17	25 %	09.8859
			Jungtinė Karalystė	869,69	869,69	850,78	860,24	878,39	878,39	859,29	868,84	25 %	09.8984
			Taivanas	802,93	802,93	785,48	794,21	810,96	810,96	793,33	802,15	25 %	09.8858
			Kitos šalys	1 053,49	1 053,49	1 030,59	1 042,04	1 064,03	1 064,03	1 040,90	1 052,46	25 %	(12)
12	Juostos ir lengvi profiliuočiai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	7214 30 00 , 7214 91 10 , 7214 91 90 , 7214 99 31 , 7214 99 39 , 7214 99 50 , 7214 99 71 , 7214 99 79 , 7214 99 95 , 7215 90 00 , 7216 10 00 , 7216 21 00 , 7216 22 00 , 7216 40 10 , 7216 40 90 , 7216 50 10 , 7216 50 91 , 7216 50 99 , 7216 99 00 , 7228 10 20 , 7228 20 10 , 7228 20 91 , 7228 30 20 , 7228 30 41 , 7228 30 49 , 7228 30 61 , 7228 30 69 , 7228 30 70 , 7228 30 89 , 7228 60 20 , 7228 60 80 , 7228 70 10 , 7228 70 90 , 7228 80 00	Kinija	141 807,58	141 807,58	138 724,81	140 266,19	143 225,65	143 225,65	140 112,05	141 668,85	25 %	09.8861
			Jungtinė Karalystė	118 470,22	118 470,22	115 894,78	117 182,50	119 654,93	119 654,93	117 053,73	118 354,33	25 %	09.8985
			Turkija	107 140,30	107 140,30	104 811,16	105 975,73	108 211,70	108 211,70	105 859,27	107 035,48	25 %	09.8862
			Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8863
			Šveicarija	68 859,03	68 859,03	67 362,09	68 110,56	69 547,62	69 547,62	68 035,71	68 791,66	25 %	09.8864
			Baltarusija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8865
			Kitos šalys	61 358,22	61 358,22	60 024,34	60 691,28	61 971,80	61 971,80	60 624,59	61 298,19	25 %	(13)
13	Strypai	7214 20 00 , 7214 99 10	Turkija	95 436,11	95 436,11	93 361,42	94 398,76	96 390,47	96 390,47	94 295,03	95 342,75	25 %	09.8866
			Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8867
			Ukraina	44 430,34	44 430,34	43 464,46	43 947,40	44 874,64	44 874,64	43 899,11	44 386,88	25 %	09.8868
			Bosnija ir Hercegovina	34 333,24	34 333,24	33 586,87	33 960,06	34 676,58	34 676,58	33 922,74	34 299,66	25 %	09.8869
			Moldovos Respublika	28 694,83	28 694,83	28 071,03	28 382,93	28 981,78	28 981,78	28 351,74	28 666,76	25 %	09.8870
			Kitos šalys	139 355,41	139 355,41	136 325,95	137 840,68	140 748,97	140 748,97	137 689,21	139 219,09	25 %	(14)
			Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)	2 178,07	2 178,07	2 130,72	2 154,40	2 199,85	2 199,85	2 152,03	2 175,94	25 %	09.8493
14	Virbai ir lengvi profiliuočiai iš nerūdijančiojo plieno	7222 11 11 , 7222 11 19 , 7222 11 81 , 7222 11 89 , 7222 19 10 , 7222 19 90 , 7222 20 11 , 7222 20 19 , 7222 20 21 , 7222 20 29 , 7222 20 31 , 7222 20 39 , 7222 20 81 , 7222 20 89 , 7222 30 51 , 7222 30 91 , 7222 30 97 , 7222 40 10 , 7222 40 50 , 7222 40 90	Indija	32 082,28	32 082,28	31 384,84	31 733,56	32 403,10	32 403,10	31 698,69	32 050,89	25 %	09.8871
			Jungtinė Karalystė	4 688,43	4 688,43	4 586,51	4 637,47	4 735,32	4 735,32	4 632,37	4 683,85	25 %	09.8986
			Šveicarija	4 614,90	4 614,90	4 514,57	4 564,73	4 661,04	4 661,04	4 559,72	4 610,38	25 %	09.8872
			Ukraina	3 564,33	3 564,33	3 486,84	3 525,59	3 599,97	3 599,97	3 521,71	3 560,84	25 %	09.8873
			Kitos šalys	5 206,31	5 206,31	5 093,13	5 149,72	5 258,38	5 258,38	5 144,06	5 201,22	25 %	(15)
15	Vielos gamybai skirti strypai iš nerūdijančiojo plieno	7221 00 10 , 7221 00 90	Indija	7 461,77	7 461,77	7 299,56	7 380,66	7 536,39	7 536,39	7 372,55	7 454,47	25 %	09.8876
			Taivanas	4 811,05	4 811,05	4 706,47	4 758,76	4 859,16	4 859,16	4 753,53	4 806,35	25 %	09.8877
			Jungtinė Karalystė	3 865,14	3 865,14	3 781,12	3 823,13	3 903,79	3 903,79	3 818,93	3 861,36	25 %	09.8987
			Korėjos Respublika	2 401,99	2 401,99	2 349,77	2 375,88	2 426,01	2 426,01	2 373,27	2 399,64	25 %	09.8878
			Japonija	1 614,45	1 614,45	1 579,35	1 596,90	1 630,59	1 630,59	1 595,15	1 612,87	25 %	09.8880
			Kitos šalys	2 439,66	2 439,66	2 386,63	2 413,14	2 464,06	2 464,06	2 410,49	2 437,28	25 %	(16)
16	Vielos gamybai skirti strypai iš nelegiruotojo ir kito legiruotojo plieno	7213 10 00 , 7213 20 00 , 7213 91 10 , 7213 91 20 , 7213 91 41 , 7213 91 49 , 7213 91 70 , 7213 91 90 , 7213 99 10 , 7213 99 90 , 7227 10 00 , 7227 20 00 , 7227 90 10 , 7227 90 50 , 7227 90 95	Jungtinė Karalystė	185 274,13	185 274,13	181 246,43	183 260,28	187 126,87	187 126,87	183 058,90	185 092,89	25 %	09.8988
			Ukraina	124 576,81	124 576,81	121 868,62	123 222,72	125 822,58	125 822,58	123 087,31	124 454,95	25 %	09.8881
			Šveicarija	136 944,28	136 944,28	133 967,23	135 455,75	138 313,72	138 313,72	135 306,90	136 810,31	25 %	09.8882
			Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8883
			Turkija	119 010,72	119 010,72	116 423,53	117 717,13	120 200,83	120 200,83	117 587,77	118 894,30	25 %	09.8884
			Baltarusija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8885
			Moldovos Respublika	69 937,46	69 937,46	68 417,08	69 177,27	70 636,83	70 636,83	69 101,25	69 869,04	25 %	09.8886
			Kitos šalys	122 754,97	122 754,97	120 086,38	121 420,67	123 982,52	123 982,52	121 287,25	122 634,88	25 %	(17)
17	Kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai iš geležies arba iš nelegiruotojo plieno	7216 31 10 , 7216 31 90 , 7216 32 11 , 7216 32 19 , 7216 32 91 , 7216 32 99 , 7216 33 10 , 7216 33 90	Ukraina	31 630,96	31 630,96	30 943,33	31 287,14	31 947,27	31 947,27	31 252,76	31 600,01	25 %	09.8891
			Kitos šalys	68 221,22	68 221,22	66 738,15	67 479,69	68 903,44	68 903,44	67 405,53	68 154,48	25 %	(18)
			Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)	14 240,75	14 240,75	13 931,17	14 085,96	14 383,16	14 383,16	14 070,48	14 226,82	25 %	09.8499
18	Lakštinės atraminės konstrukcijos	7301 10 00	Kinija	7 075,96	7 075,96	6 922,14	6 999,05	7 146,72	7 146,72	6 991,36	7 069,04	25 %	09.8901
			Jungtiniai Arabų Emyratai	3 501,93	3 501,93	3 425,80	3 463,87	3 536,95	3 536,95	3 460,06	3 498,51	25 %	09.8902
			Jungtinė Karalystė	908,13	908,13	888,38	898,26	917,21	917,21	897,27	907,24	25 %	09.8990
			Kitos šalys	340,08	340,08	332,69	336,38	343,48	343,48	336,01	339,75	25 %	(19)
19	Geležinkelių priemonės	7302 10 22 , 7302 10 28 , 7302 10 40 , 7302 10 50 , 7302 40 00	Jungtinė Karalystė	5 164,71	5 164,71	5 052,44	5 108,58	5 216,36	5 216,36	5 102,96	5 159,66	25 %	09.8991
			Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8906
			Turkija	1 573,65	1 573,65	1 539,44	1 556,54	1 589,39	1 589,39	1 554,83	1 572,11	25 %	09.8908
			Kinija	1 522,23	1 522,23	1 489,14	1 505,68	1 537,45	1 537,45	1 504,03	1 520,74	25 %	09.8907
			Kitos šalys	797,70	797,70	780,36	789,03	805,67	805,67	788,16	796,92	25 %	(20)
20	Dujų vamzdžiai	7306 30 41 , 7306 30 49 , 7306 30 72 , 7306 30 77	Turkija	49 976,08	49 976,08	48 889,64	49 432,86	50 475,84	50 475,84	49 378,54	49 927,19	25 %	09.8911
			Indija	19 232,37	19 232,37	18 814,27	19 023,32	19 424,69	19 424,69	19 002,41	19 213,55	25 %	09.8912
			Šiaurės Makedonija	7 103,37	7 103,37	6 948,95	7 026,16	7 174,41	7 174,41	7 018,44	7 096,42	25 %	09.8913
			Jungtinė Karalystė	6 757,17	6 757,17	6 610,28	6 683,72	6 824,74	6 824,74	6 676,38	6 750,56	25 %	09.8992
			Kitos šalys	11 229,42	11 229,42	10 985,31	11 107,36	11 341,72	11 341,72	11 095,16	11 218,44	25 %	(21)
21	Tuščiaviduriai profiliai	7306 61 10 , 7306 61 92 , 7306 61 99	Turkija	99 461,66	99 461,66	97 299,45	98 380,56	100 456,28	100 456,28	98 272,45	99 364,36	25 %	09.8916
			Jungtinė Karalystė	53 047,35	53 047,35	51 894,15	52 470,75	53 577,82	53 577,82	52 413,09	52 995,46	25 %	09.8993
			Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8917
			Šiaurės Makedonija	29 364,68	29 364,68	28 726,32	29 045,50	29 658,33	29 658,33	29 013,58	29 335,96	25 %	09.8918
			Ukraina	21 718,42	21 718,42	21 246,28	21 482,35	21 935,60	21 935,60	21 458,74	21 697,17	25 %	09.8919
			Šveicarija	16 232,19	16 232,19	15 879,32	16 055,75	16 394,51	16 394,51	16 038,11	16 216,31	25 %	09.8920
			Baltarusija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8921
			Kitos šalys	20 873,17	20 873,17	20 419,41	20 646,29	21 081,91	21 081,91	20 623,60	20 852,76	25 %	(22)
22	Besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš nerūdijančiojo plieno	7304 11 00 , 7304 22 00 , 7304 24 00 , 7304 41 00 , 7304 49 83 , 7304 49 85 , 7304 49 89	Indija	5 945,04	5 945,04	5 815,80	5 880,42	6 004,50	6 004,50	5 873,96	5 939,23	25 %	09.8926
			Ukraina	3 722,57	3 722,57	3 641,64	3 682,10	3 759,79	3 759,79	3 678,06	3 718,92	25 %	09.8927
			Jungtinė Karalystė	1 889,57	1 889,57	1 848,49	1 869,03	1 908,46	1 908,46	1 866,98	1 887,72	25 %	09.8994
			Korėjos Respublika	1 170,22	1 170,22	1 144,78	1 157,50	1 181,92	1 181,92	1 156,23	1 169,07	25 %	09.8928
			Japonija	1 088,25	1 088,25	1 064,59	1 076,42	1 099,13	1 099,13	1 075,23	1 087,18	25 %	09.8929
			Kinija	933,70	933,70	913,40	923,55	943,03	943,03	922,53	932,78	25 %	09.8931
			Kitos šalys	2 716,63	2 716,63	2 657,57	2 687,10	2 743,79	2 743,79	2 684,14	2 713,97	25 %	(23)
24	Kiti besiūliai vamzdžiai	7304 19 10 , 7304 19 30 , 7304 19 90 , 7304 23 00 , 7304 29 10 , 7304 29 30 , 7304 29 90 , 7304 31 20 , 7304 31 80 , 7304 51 81 , 7304 51 89 , 7304 90 00 , 7304 39 50 , 7304 39 82 , 7304 39 83 , 7304 39 88 , 7304 59 82 , 7304 59 83 , 7304 59 89	Kinija	38 808,17	38 808,17	37 964,52	38 386,35	39 196,26	39 196,26	38 344,16	38 770,21	25 %	09.8936
			Ukraina	32 437,15	32 437,15	31 732,00	32 084,58	32 761,53	32 761,53	32 049,32	32 405,42	25 %	09.8937
			Baltarusija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8938
			Jungtinė Karalystė	11 835,98	11 835,98	11 578,68	11 707,33	11 954,34	11 954,34	11 694,46	11 824,40	25 %	09.8995
			Jungtinės Valstijos	8 519,43	8 519,43	8 334,22	8 426,83	8 604,62	8 604,62	8 417,57	8 511,09	25 %	09.8940
			Kitos šalys	45 946,99	45 946,99	44 948,14	45 447,56	46 406,46	46 406,46	45 397,62	45 902,04	25 %	(24)
25.A	Dideli suvirinti vamzdžiai	7305 11 00 , 7305 12 00	Kitos šalys	121 581,27	121 581,27	118 938,20	120 259,74	122 797,09	122 797,09	120 127,58	121 462,33	25 %	(25)
25.A	Dideli suvirinti vamzdžiai	7305 11 00 , 7305 12 00	Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)	14,03	14,03	13,72	13,87	14,17	14,17	13,86	14,01	25 %	09.8494
25.B	Dideli suvirinti vamzdžiai	7305 19 00 , 7305 20 00 , 7305 31 00 , 7305 39 00 , 7305 90 00	Turkija	15 095,79	15 095,79	14 767,62	14 931,71	15 246,75	15 246,75	14 915,30	15 081,03	25 %	09.8971
			Kinija	8 544,60	8 544,60	8 358,85	8 451,72	8 630,05	8 630,05	8 442,44	8 536,24	25 %	09.8972
			Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8973
			Jungtinė Karalystė	6 201,36	6 201,36	6 066,55	6 133,95	6 263,37	6 263,37	6 127,21	6 195,29	25 %	09.8996
			Korėjos Respublika	2 921,35	2 921,35	2 857,84	2 889,59	2 950,56	2 950,56	2 886,42	2 918,49	25 %	09.8974
			Kitos šalys	6 566,11	6 566,11	6 423,36	6 494,73	6 631,77	6 631,77	6 487,60	6 559,68	25 %	(26)
26	Kiti suvirinti vamzdeliai	7306 21 00 , 7306 29 00 , 7306 30 80 , 7306 40 20 , 7306 40 80 , 7306 50 80 , 7306 69 10 , 7306 69 90 , 7306 90 00 , 7306 11 00 , 7306 19 00 , 7306 30 12 , 7306 30 18 , 7306 50 21 , 7306 50 29	Šveicarija	48 607,62	48 607,62	47 550,94	48 079,28	49 093,70	49 093,70	48 026,45	48 560,07	25 %	09.8946
			Turkija	38 497,24	38 497,24	37 660,35	38 078,79	38 882,22	38 882,22	38 036,95	38 459,58	25 %	09.8947
			Jungtinė Karalystė	11 756,08	11 756,08	11 500,51	11 628,30	11 873,64	11 873,64	11 615,52	11 744,58	25 %	09.8997
			Taivanas	9 108,71	9 108,71	8 910,69	9 009,70	9 199,79	9 199,79	8 999,80	9 099,80	25 %	09.8950
			Kinija	8 161,56	8 161,56	7 984,13	8 072,85	8 243,18	8 243,18	8 063,98	8 153,58	25 %	09.8949
			Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8952
			Kitos šalys	20 271,58	20 271,58	19 830,89	20 051,24	20 474,29	20 474,29	20 029,20	20 251,75	25 %	(27)
27	Nelegiruotojo plieno ir kito legiruotojo plieno šaltojo formavimo strypai	7215 10 00 , 7215 50 11 , 7215 50 19 , 7215 50 80 , 7228 10 90 , 7228 20 99 , 7228 50 20 , 7228 50 40 , 7228 50 61 , 7228 50 69 , 7228 50 80	Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8956
			Šveicarija	42 629,58	42 629,58	41 702,85	42 166,22	43 055,88	43 055,88	42 119,88	42 587,88	25 %	09.8957
			Jungtinė Karalystė	25 717,28	25 717,28	25 158,21	25 437,75	25 974,45	25 974,45	25 409,79	25 692,12	25 %	09.8998
			Kinija	27 205,69	27 205,69	26 614,26	26 909,98	27 477,75	27 477,75	26 880,41	27 179,08	25 %	09.8958
			Ukraina	30 705,61	30 705,61	30 038,10	30 371,86	31 012,67	31 012,67	30 338,48	30 675,57	25 %	09.8959
			Kitos šalys	31 896,89	31 896,89	31 203,48	31 550,19	32 215,86	32 215,86	31 515,52	31 865,69	25 %	(28)
28	Nelegiruotojo plieno viela	7217 10 10 , 7217 10 31 , 7217 10 39 , 7217 10 50 , 7217 10 90 , 7217 20 10 , 7217 20 30 , 7217 20 50 , 7217 20 90 , 7217 30 41 , 7217 30 49 , 7217 30 50 , 7217 30 90 , 7217 90 20 , 7217 90 50 , 7217 90 90	Baltarusija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8961
			Kinija	79 826,78	79 826,78	78 091,41	78 959,10	80 625,05	80 625,05	78 872,33	79 748,69	25 %	09.8962
			Rusijos Federacija	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	netaikoma	25 %	09.8963
			Turkija	51 945,98	51 945,98	50 816,72	51 381,35	52 465,44	52 465,44	51 324,89	51 895,16	25 %	09.8964
			Ukraina	39 174,24	39 174,24	38 322,63	38 748,44	39 565,99	39 565,99	38 705,86	39 135,92	25 %	09.8965
			Kitos šalys	49 942,21	49 942,21	48 856,51	49 399,36	50 441,63	50 441,63	49 345,07	49 893,35	25 %	(29)
			Jungtinė Karalystė (iš kitų Jungtinės Karalystės dalių į Šiaurės Airiją)	191,95	191,95	187,78	189,86	193,87	193,87	189,65	191,76	25 %	09.8495
(1) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8601. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8602. Nuo liepos mėn. 1 d. iki birželio mėn. 30 d.: Egiptui – 09.8450, Vietnamui – 09.8451, Japonijai – 09.8452, Taivanui – 09.8453, Australijai – 09.8454, Šveicarijai – 09.8455, Jungtinėms Valstijoms – 09.8456, Libijai – 09.8457 ir Kanadai – 09.8458 Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Turkijai* – 09.8572, Indijai* – 09.8573, Korėjos Respublikai* – 09.8574, Serbijai* – 09.8575 ir Jungtinei Karalystei* – 09.8599. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (2) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8603. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8604. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Indijai, Korėjos Respublikai, Jungtinei Karalystei ir Serbijai* – 09.8567. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (3) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8605. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8606. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Korėjos Respublikai, Jungtinei Karalystei* ir Irano Islamo Respublikai* – 09.8568. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (4) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8607. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8608. (5) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8609. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8610. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Korėjos Respublikai, Jungtinei Karalystei* ir Indijai* – 09.8570. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (6) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8611. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8612. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Kinijai – 09.8581, Korėjos Respublikai* – 09.8582, Indijai* – 09.8583 ir Jungtinei Karalystei* – 09.8584. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (7) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8613. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8614. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Korėjos Respublikai, Jungtinei Karalystei, Taivanui ir Turkijai* – 09.8560. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (8) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8615. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8616. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Kinijai, Korėjos Respublikai, Jungtinei Karalystei, Taivanui* ir Serbijai* – 09.8576. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (9) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8617. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8618. (10) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8619. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8620. (11) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8621. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8622. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Korėjos Respublikai, Taivanui, Indijai, Pietų Afrikai, Jungtinėms Valstijoms ir Turkijai* – 09.8510. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (12) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8623. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8624. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Kinijai, Jungtinei Karalystei, Indijai, Pietų Afrikai* ir Taivanui* – 09.8591. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (13) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8625. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8626. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Kinijai, Jungtinei Karalystei, Turkijai ir Šveicarijai* – 09.8592. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (14) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8627. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8628. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Turkijai, Bosnijai ir Hercegovinai* ir Moldovos Respublikai* – 09.8593. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (15) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8629. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8630. (16) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8631. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8632. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Indijai, Taivanui, Jungtinei Karalystei, Korėjos Respublikai* ir Japonijai* – 09.8595. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (17) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8633. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8634. Nuo liepos mėn. 1 d. iki birželio mėn. 30 d.: Malaizijai – 09.8460, Alžyrui – 09.8461, Egiptui – 09.8462, Bosnijai ir Hercegovinai – 09.8463, Korėjos Respublikai – 09.8464, Japonijai – 09.8466, Indonezijai – 09.8465 ir Serbijai – 09.8467 (18) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8635. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8636. (19) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8637. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8638. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Jungtinei Karalystei, Kinijai* ir Jungtiniams Arabų Emyratams* – 09.8580. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (20) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8639. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8640. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Jungtinei Karalystei, Kinijai* ir Turkijai* – 09.8585. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (21) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8641. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8642. (22) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8643. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8644. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Jungtinei Karalystei, Šiaurės Makedonijai, Šveicarijai ir Turkijai* – 09.8530. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (23) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8645. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8646. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Indijai, Jungtinei Karalystei, Korėjos Respublikai, Japonijai* ir Kinijai* – 09.8597. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (24) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8647. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8648. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Kinijai, Jungtinei Karalystei* ir Jungtinėms Valstijoms* – 09.8586. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (25) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8657. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8658. (26) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8659. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8660. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Jungtinei Karalystei, Kinijai, Korėjos Respublikai ir Turkijai* – 09.8587. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (27) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8651. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8652. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Šveicarijai, Turkijai, Jungtinei Karalystei, Taivanui* ir Kinijai* – 09.8588. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (28) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8653. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8654. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Šveicarijai, Jungtinei Karalystei, ir Kinijai – 09.8539. Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį. (29) Nuo liepos mėn. 1 d. iki kovo mėn. 31 d.: 09.8655. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: 09.8656. Nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.: Turkijai ir Kinijai* – 09.8598. *Išnaudojus skirtas kvotas pagal 1 straipsnio 5 dalį.

IV.2. Bendrųjų ir likutinių tarifinių kvotų dydžiai per trimestrą

Produkto numeris	Paskirstymas pagal šalis (kai taikoma)	7-ieji metai				8-ieji metai
		Nuo 2024 07 01 iki 2024 09 30	Nuo 2024 10 01 iki 2024 12 31	Nuo 2025 01 01 iki 2025 03 31	Nuo 2025 04 01 iki 2025 06 30	Nuo 2025 07 01 iki 2025 09 30	Nuo 2025 10 01 iki 2025 12 31	Nuo 2026 01 01 iki 2026 03 31	Nuo 2026 04 01 iki 2026 06 30
		Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)				Tarifinės kvotos dydis (grynasis svoris tonomis)
1	Kitos šalys	945 664,87	945 664,87	925 106,94	935 385,91	955 121,52	955 121,52	934 358,01	944 739,77
2	Kitos šalys	338 044,38	338 044,38	330 695,59	334 369,98	341 424,82	341 424,82	334 002,54	337 713,68
3.A	Kitos šalys	858,86	858,86	840,19	849,52	867,45	867,45	848,59	858,02
3.B	Kitos šalys	8 722,51	8 722,51	8 532,89	8 627,70	8 809,74	8 809,74	8 618,22	8 713,98
4.A	Kitos šalys	477 237,17	477 237,17	466 862,45	472 049,81	482 009,54	482 009,54	471 531,07	476 770,30
4.B	Kitos šalys	105 930,82	105 930,82	103 627,98	104 779,40	106 990,13	106 990,13	104 664,26	105 827,20
5	Kitos šalys	43 331,67	43 331,67	42 389,68	42 860,67	43 764,99	43 764,99	42 813,57	43 289,28
6	Kitos šalys	37 515,08	37 515,08	36 699,54	37 107,31	37 890,24	37 890,24	37 066,54	37 478,39
7	Kitos šalys	582 521,66	582 521,66	569 858,15	576 189,90	588 346,88	588 346,88	575 556,73	581 951,80
8	Kitos šalys	110 902,59	110 902,59	108 491,66	109 697,12	112 011,61	112 011,61	109 576,58	110 794,09
9	Kitos šalys	66 853,01	66 853,01	65 399,69	66 126,35	67 521,54	67 521,54	66 053,68	66 787,61
10	Kitos šalys	1 053,49	1 053,49	1 030,59	1 042,04	1 064,03	1 064,03	1 040,90	1 052,46
12	Kitos šalys	61 358,22	61 358,22	60 024,34	60 691,28	61 971,80	61 971,80	60 624,59	61 298,19
13	Kitos šalys	139 355,41	139 355,41	136 325,95	137 840,68	140 748,97	140 748,97	137 689,21	139 219,09
14	Kitos šalys	5 206,31	5 206,31	5 093,13	5 149,72	5 258,38	5 258,38	5 144,06	5 201,22
15	Kitos šalys	2 439,66	2 439,66	2 386,63	2 413,14	2 464,06	2 464,06	2 410,49	2 437,28
16	Kitos šalys	122 754,97	122 754,97	120 086,38	121 420,67	123 982,52	123 982,52	121 287,25	122 634,88
17	Kitos šalys	68 221,22	68 221,22	66 738,15	67 479,69	68 903,44	68 903,44	67 405,53	68 154,48
18	Kitos šalys	340,08	340,08	332,69	336,38	343,48	343,48	336,01	339,75
19	Kitos šalys	797,70	797,70	780,36	789,03	805,67	805,67	788,16	796,92
20	Kitos šalys	11 229,42	11 229,42	10 985,31	11 107,36	11 341,72	11 341,72	11 095,16	11 218,44
21	Kitos šalys	20 873,17	20 873,17	20 419,41	20 646,29	21 081,91	21 081,91	20 623,60	20 852,76
22	Kitos šalys	2 716,63	2 716,63	2 657,57	2 687,10	2 743,79	2 743,79	2 684,14	2 713,97
24	Kitos šalys	45 946,99	45 946,99	44 948,14	45 447,56	46 406,46	46 406,46	45 397,62	45 902,04
25.A	Kitos šalys	121 581,27	121 581,27	118 938,20	120 259,74	122 797,09	122 797,09	120 127,58	121 462,33
25.B	Kitos šalys	6 566,11	6 566,11	6 423,36	6 494,73	6 631,77	6 631,77	6 487,60	6 559,68
26	Kitos šalys	20 271,58	20 271,58	19 830,89	20 051,24	20 474,29	20 474,29	20 029,20	20 251,75
27	Kitos šalys	31 896,89	31 896,89	31 203,48	31 550,19	32 215,86	32 215,86	31 515,52	31 865,69
28	Kitos šalys	49 942,21	49 942,21	48 856,51	49 399,36	50 441,63	50 441,63	49 345,07	49 893,35

IV.3. Didžiausias likutinės kvotos kiekis, kuriuo paskutiniaisiais ketvirčiais gali naudotis šalys, kurioms nustatytos konkrečioms šalims skirtos kvotos

Produkto kategorija	Naujai skirta kvota (tonomis)
Produkto kategorija	Nuo 2025 04 01 iki 2025 06 30	Nuo 2026 04 01 iki 2026 06 30
1	Speciali tvarka	Speciali tvarka
2	158 616,97	160 203,14
3.A	821,13	829,34
3.B	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota
4.A	94 249,03	95 191,52
4.B	Speciali tvarka	Speciali tvarka
5	7 675,20	7 751,95
6	8 326,69	8 409,96
7	Netaikoma	Netaikoma
8	Netaikoma	Netaikoma
9	47 390,04	47 863,95
10	541,85	547,27
12	37 204,21	37 576,25
13	45 515,47	45 970,62
14	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota
15	2 185,29	2 207,14
16	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota
17	Netaikoma	Netaikoma
18	207,40	209,47
19	480,41	485,22
20	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota
21	4 053,74	4 094,28
22	2 601,14	2 627,16
24	24 365,76	24 609,41
25.A	Netaikoma	Netaikoma
25.B	2 698,83	2 725,82
26	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota	Ketvirtąjį ketvirtį neleidžiama naudotis likutine kvota
27	25 516,97	25 772,14
28	36 703,68	37 070,72

▼M10

V PRIEDAS

Sąjungos rinkos patrauklumas

(1) Pradiniame sprendime Komisija paaiškino, kad Sąjungos plieno rinka buvo patraukli importui savo dydžiu ir kainomis ( 2 ). Šiuo atžvilgiu, remiantis EBPO duomenimis ( 3 ), kelerius metus iki tyrimo, po kurio buvo nustatyta apsaugos priemonė, inicijavimo Sąjungos rinka buvo didžiausia importuojanti teritorija pagal importo apimtis ir šiuo laikotarpiu sudarė nuo 13,8 % iki 18,4 % pasaulinio importo dalies.

(2) Sąjungos rinka buvo labai patraukli ne tik apimčių, bet ir kainų požiūriu. Atitinkamų duomenų analizė ( 4 ) parodė, kad pagrindinės plieną į Sąjungą eksportuojančios šalys už didelę dalį savo eksporto (nuo 46 % iki 78 % pagal atitinkamus KN kodus) Sąjungos rinkoje pasiekė didesnę kainą, palyginti su eksporto kainomis, pasiektomis kitose trečiosiose rinkose pagal tuos pačius KN kodus. Sąjungos rinka taip pat sudarė didelę šių šalių eksporto dalį, nes buvo pagrindinė arba viena iš pagrindinių eksporto krypčių, kai kuriais atvejais ji sudarė didesnę kaip 25 % dalį, o atitinkamais metais pasiekė net 32 % ( 5 ).

(3) Sąjungos rinkos patrauklumą patvirtino ir tai, kad pagrindinės plieną eksportuojančios šalys ( 6 ) mažino eksportą į trečiąsias šalis, tačiau sparčiai didino eksportą į Sąjungą. Visų pirma, 2018 m. ( 7 ), palyginti su 2017 m. ( 8 ), šių šalių eksportas į kitas trečiąsias šalis sumažėjo daugiau kaip 11 mln. tonų (–8 %). Tačiau per tą patį laikotarpį importas į Sąjungą iš šių šalių padidėjo daugiau kaip 3 mln. tonų (+14 %) ( 9 ). Šios priešingos tendencijos parodė, kad nors importas į kitas trečiąsias šalis apskritai sumažėjo, didėjant pertekliniams pajėgumams, stiprėjant apribojimams patekti į rinkas visame pasaulyje (žr. 1.1.1 ir 1.1.2 skirsnius) ir nesant jokių teigiamų vidaus suvartojimo pokyčių, eksportuojantys gamintojai pasinaudojo galimybe į Sąjungos rinką pateikti vis didesnius kiekius.

(4) Todėl iš pirmiau pateiktų duomenų matyti, kad Sąjungos rinka vienareikšmiškai buvo patraukli eksportuojantiems gamintojams tiek apimčių, tiek kainų požiūriu.

1. ANALIZĖ

1.1. Importo padidėjimas dėl nenumatytų pokyčių

(5) Todėl tolesniuose poskirsniuose pateikiama papildoma informacija ir išsamesnis paaiškinimas, susiejantys kiekvieną nustatytą nenumatytą pokytį su importo padidėjimu, taip papildant pirmines išvadas.

1.1.1. Importo į Sąjungą padidėjimas dėl pasaulinių perteklinių pajėgumų plieno sektoriuje

(6) Pradiniame sprendime Komisija nustatė, kad plieno sektoriuje yra perteklinių pajėgumų ir kad, nepaisant pastangų juos sumažinti, tiriamuoju laikotarpiu jie vis tiek padidėjo ( 10 ).

(7) Kai kuriuose šaltiniuose buvo nuolat patvirtinamas tiesioginis ryšys tarp perteklinių pajėgumų plieno sektoriuje ir jų poveikio eksportui. Pavyzdžiui, EBPO pažymėjo, kad „pertekliniai plieno gamybos pajėgumai turi didelį poveikį plieno pramonei, dažnai susijusį su pertekline pasiūla, mažomis kainomis ir mažu pelningumu“ ( 11 ). Ji taip pat pažymėjo, kad „pasauliniu lygmeniu perteklinių pajėgumų poveikis perduodamas per prekybą; dėl perteklinių pajėgumų gali stipriai išaugti eksportas, o dėl to gali sumažėti kainos ir importo srityje konkuruojantys vidaus gamintojai gali prarasti rinkos dalį“ ( 12 ).

(8) Panašūs ir kitų tyrimų rezultatai. 2014 m. Ekonomikos politikos instituto dokumente ( 13 ) pažymėta, kad „pertekliniai pajėgumai reiškia, kad plieno gamybos įmonės turi pajėgumų gaminti daug daugiau plieno, nei reikia rinkai. Didelės pastoviosios išlaidos, imlumas kapitalui ir didelis plieno gamybos mastas skatina eksportuoti perteklių mažesnėmis nei rinkos kainomis.“ <…> „pertekliniai pajėgumai lemia perteklinę gamybą ir didelį eksporto padidėjimą“ ir kad „didelis pramonės imlumas kapitalui skatina gamintojus maksimaliai padidinti gamybą pastoviosioms išlaidoms padengti, o tai savo ruožtu verčia juos parduoti perteklinę produkciją užsienio rinkose, ypač patrauklioje JAV rinkoje, kai vidaus paklausa yra per maža. Dėl to ilgainiui ne kartą išaugo nesąžiningai parduodamo plieno kiekiai.“

(9) Be to, 2016 m. komunikate Europos Komisija taip pat nurodė, kad „[d]ėl perteklinės plieno produkcijos pastaruoju metu smarkiai išaugo eksportas, todėl sutriko plieno rinkų pusiausvyra ir visame pasaulyje plieno kainos sumažėjo“ ( 14 ).

(10) Todėl esama visuotinai pripažinto ekonominio pagrindimo, paaiškinančio eksportuojančių gamintojų perteklinių pajėgumų perkėlimą į trečiųjų šalių rinkas (paprastai mažesnėmis kainomis), kad bent iš dalies padengtų savo išlaidas.

(11) Tuomet Komisija išsamiau įvertino tiesioginį patvirtintų esamų (ir didėjančių) perteklinių pajėgumų plieno sektoriuje ir importo į Sąjungą padidėjimo ryšį.

(12) Esant pertekliniams pajėgumams ir turėdami paskatų perkelti savo perteklinius pajėgumus, eksportuojantys gamintojai orientuotųsi į tas rinkas, kuriose iš esmės galėtų parduoti didesnį kiekį, pageidautina, geresnėmis kainomis (palyginti su kitomis trečiosiomis rinkomis). Šiuo atžvilgiu Komisija 1 ir 4 konstatuojamosiose dalyse paaiškino, kad Sąjunga yra patraukli rinka eksportuojantiems gamintojams tiek dydžio, tiek kainų požiūriu. Iš turimų importo duomenų taip pat matyti, kad importas į Sąjungą sparčiai ir dideliais kiekiais didėjo tuo laikotarpiu, kai didėjo ir pertekliniai pajėgumai ( 15 ), ir kad jis didėjo daug sparčiau nei suvartojimas Sąjungoje ( 16 ), be to, iš duomenų matyti, kad importas į Sąjungą toliau didėjo, o eksporto į kitas trečiąsias šalis tendencija buvo priešinga. Be to, iš laikinojo reglamento duomenų matyti, kad eksportuojantys gamintojai nuolat priverstinai (kai kuriais atvejais gerokai) mažino Sąjungos gamintojų kainas, o tai rodo jų pasiryžimą ir toliau naudotis patraukliomis Sąjungos rinkos sąlygomis ( 17 ). Atsižvelgiant į gerokai lėtesnį suvartojimo augimą, vargu ar būtų buvę galima pagrįstai paaiškinti importo į Sąjungą nuolat mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis mastą ir tempą, visų pirma, jei tai nebūtų susiję su didėjančiais pertekliniais pajėgumais, kurie buvo eksportuojančių gamintojų elgsenos pagrindas.

(13) Todėl Komisija padarė išvadą, kad importas į Sąjungą padidėjo dėl plieno sektoriaus perteklinių pajėgumų pradiniu tiriamuoju laikotarpiu.

1.1.2. Taikomų prekybos apsaugos priemonių ir prekybos ribojimo priemonių skaičiaus trečiosiose šalyse didinimas

(14) Laikinojo reglamento 33 ir 34 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino, kad prekybos apsaugos priemonių naudojimas plieno sektoriuje labai padidėjo, ypač laikotarpiu iki ES apsaugos priemonių tyrimo inicijavimo. Laikinajame reglamente nurodyta, kad „2011–2013 m. kasmet buvo inicijuojami vidutiniškai 77 su plienu susiję tyrimai, o 2015–2016 m. šis vidurkis padidėjo iki 117“. Be to, 2017 m. trečiosios šalys toliau taikė prekybos ribojimo priemones ( 18 ).

(15) Apskritai Komisija, remdamasi savo analizuotais duomenimis ( 19 ), pastebėjo, kad 2013–2017 m. laikotarpiu plieno produktams ( 20 ) buvo nustatyta daugiau kaip 300 prekybos apsaugos priemonių.

(16) Išnagrinėjus šiuos duomenis paaiškėjo, kad šias priemones taikė daug šalių (mažiausiai 24 jurisdikcijos), tarp jų – visos pagrindinės plieną importuojančios šalys ( 21 ). Šios šalys 2013–2017 m. laikotarpiu nustatė 157 priemones, t. y. daugiau kaip 52 % visų priemonių.

(17) Be to, šiuo laikotarpiu daugiausia į Sąjungą eksportuojančioms šalims daugelyje jurisdikcijų buvo taikoma daugybė priemonių. Pavyzdžiui, septynių didžiausių eksportuotojų į Sąjungą ( 22 ) atveju Komisija pastebėjo, kad jiems taikoma apie 200 priemonių, t. y. apie 66 % visų priemonių, taikomų mažiausiai 24 skirtingose trečiosiose šalyse.

(18) Todėl Komisija patvirtino, kad prekybos apsaugos priemonių mastas, atsižvelgiant į atskirų priemonių skaičių ir susijusias šalis (tiek nustatančias priemones, tiek tas, kurioms jos taikomos), buvo labai didelis. Komisija taip pat pažymėjo, kad iš pradinės bylos duomenų matyti, jog šie skaičiai gali būti net gana konservatyvūs ( 23 ). Be to, pagal šias priemones nustatyti muitai buvo pakankamai dideli, kad paveiktų į tas rinkas patenkančio importo lygį, palyginti su laikotarpiu iki šių priemonių taikymo pradžios. Tai liudija bendras eksporto iš šalių, kurioms taikomos prekybos apsaugos priemonės, į trečiąsias rinkas sumažėjimas (žr. 19 konstatuojamąją dalį), nepaisant to, kad bendros rinkos sąlygos labai nepasikeitė ( 24 ), todėl iš esmės nebūtų galima pateisinti tokio dydžio eksporto apimties sumažėjimo, jei tai nebūtų susiję su priemonių lygio poveikiu.

(19) Šiuo atžvilgiu Komisija, remdamasi išnagrinėtais duomenimis, patvirtino, kad bendras prekybos apsaugos priemonių nustatymo poveikis buvo importo į šalis, kurioms taikomos priemonės, sumažėjimas (daugeliu atvejų didelis) laikotarpiu po jų nustatymo. Atsižvelgiant į tai, Komisija pažymėjo, kad, remiantis jos pačios plieno produktų prekybos apsaugos priemonių tyrimų analize ( 25 ), importas vidutiniškai sumažėjo iki 82 %, palyginti su importo lygiu tiriamuoju laikotarpiu, po kurio buvo nustatytos priemonės. Šiais atvejais importo, kuriam įtakos turėjo prekybos apsaugos priemonės, kiekiai buvo dideli ( 26 ). Komisija taip pat patvirtino, kad plienui taikomos prekybos apsaugos priemonės turėjo panašų poveikį, kai jas nustatė trečiosios šalys. Atrinkus 26 įvertintus atvejus ( 27 ), Komisija patvirtino, kad importas vidutiniškai sumažėjo 73 % ir kad paveiktas kiekis taip pat buvo svarbus ( 28 ). Todėl trečiosioms šalims nustačius prekybos apsaugos priemones, eksporto kiekis į tas šalis sumažėjo, o tas eksportas, bent iš dalies, buvo nukreiptas į ES rinką.

(20) Be to, dar vienas duomenų rinkinys, iš kurio matyti aiškus ryšys tarp didėjančio prekybos apsaugos priemonių skaičiaus trečiosiose šalyse ir padidėjusio importo į Sąjungos rinką, yra priešingos pagrindinių plieną eksportuojančių šalių eksporto į Sąjungą tendencijos, paaiškintos 3 konstatuojamojoje dalyje ( 29 ). Atsižvelgiant į didelį trečiųjų šalių nustatytų prekybos apsaugos priemonių kiekį ir jų poveikį importo į priemonę taikančias šalis apimčiai (kaip išsamiai aprašyta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse), ši tendencija patvirtina, kad jų galimybės eksportuoti į trečiąsias šalis buvo gerokai apribotos. Todėl jie siekė šiuos papildomus kiekius (kuriems taip pat turėjo įtakos pertekliniai pajėgumai) parduoti patrauklioje Sąjungos rinkoje, todėl per tą patį laikotarpį importas į Sąjungos rinką nuolat didėjo gerokai sparčiau nei suvartojimas.

(21) Šios tendencijos atsispindi toliau pateiktoje diagramoje ( 30 ).

(22) Komisija taip pat pažymėjo, kad bendras plieno suvartojimas per tą laikotarpį smarkiai nesumažėjo, kad būtų galima paaiškinti tokį eksporto į trečiąsias šalis sumažėjimą. Taigi eksporto į kitas trečiąsias šalis sumažėjimą galima pagrįstai paaiškinti tik ribojančiu daugelio jurisdikcijų nustatytų įvairių prekybos apsaugos priemonių arba kitų prekybos ribojimo priemonių poveikiu.

(23) Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl padidėjusio prekybos apsaugos priemonių ir kitų prekybos ribojimo priemonių skaičiaus trečiosiose šalyse nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo importas į Sąjungą.

1.1.3. JAV 232 skirsnio priemonė

(24) Galutinio reglamento 58 ir 61 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino JAV 232 skirsnio priemonių ir importo į Sąjungą padidėjimo ryšį. Be to, galutinio reglamento 101 ir 110 konstatuojamosiose dalyse Komisija taip pat įvertino importo į Sąjungos ir JAV rinkas raidą ( 31 ).

(25) Kadangi duomenų, vertintų siekiant nustatyti importo padidėjimą, rinkimas sustabdytas 2018 m. birželio mėn. pabaigoje (naujausio laikotarpio pabaigoje), jie apėmė importo į Sąjungą ir į JAV tendencijas palyginti trumpą laikotarpį po to, kai įsigaliojo JAV 232 skirsnio priemonė. Vis dėlto, kaip paaiškinta galutinio reglamento 58 konstatuojamojoje dalyje, tyrimas, po kurio buvo nustatyta JAV priemonė, jau buvo inicijuotas 2017 m. balandžio mėn., o ataskaita, kuria grindžiamas vėlesnis priemonės priėmimas, paskelbta 2018 m. sausio mėn., todėl jau buvo nustatyti pirmieji prekybos srautų nukreipimo požymiai.

(26) Iš duomenų matyti, kad, nors per pirmąjį 2018 m. pusmetį importas į JAV sumažėjo beveik vienu milijonu tonų (–7 %), palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, importo į Sąjungą pokytis buvo beveik identiškai priešingas – jis padidėjo 1,2 mln. tonų (+7 %).

(27) Ši tendencija paaiškinama, nes pagrindinės plieną į Sąjungą eksportuojančios šalys taip pat eksportavo atitinkamą kiekį į JAV rinką. Nors eksporto į JAV kiekis mažėjo (dėl 25 % muito pagal JAV 232 skirsnį poveikio), kai kurių iš šių šalių eksporto į Sąjungą kiekis tuo pačiu metu didėjo. Be to, kaip paaiškinta 3 konstatuojamojoje dalyje, eksportas iš šių šalių į kitas trečiųjų šalių rinkas apskritai sumažėjo.

(28) Dėl to, kad įsigaliojus JAV 232 skirsnio priemonei eksportuojančios šalys negalėjo eksportuoti į JAV tokių pačių kiekių, jos buvo priverstos ieškoti kitų plieno realizavimo rinkų. Šiuo atveju, kadangi Sąjungos rinka buvo labai patraukli dydžio ir kainų atžvilgiu, palyginti su kitomis trečiosiomis rinkomis, ji savaime buvo eksportuojančių šalių tikslas, todėl padidėjo importas, visų pirma iš šalių, kurios prarado eksporto į JAV apimtis. Šios tendencijos parodytos toliau pateikiamoje diagramoje ( 32 ).

(29) Atsižvelgdama į šiuos faktus, Komisija patvirtino, kad tiriamuoju laikotarpiu importas į Sąjungą padidėjo dėl JAV 232 skirsnio priemonės taikymo (kartu su kitais nustatytais nenumatytais pokyčiais).

Bendras vertinimas

(30) Komisija taip pat padarė išvadą, kad importas padidėjo dėl visų nustatytų nenumatytų pokyčių (perteklinio pajėgumo pasaulyje, didesnio prekybos apsaugos priemonių ir prekybos ribojimo priemonių skaičiaus trečiosiose šalyse ir JAV 232 skirsnio priemonės). Tai, kad tuo pat metu įvyko keletas nenumatytų pokyčių, patvirtina išvadą, kad esama logiško ryšio tarp importo į Sąjungą, kuri buvo patraukli ir pagrindinė plieno eksporto rinka, padidėjimo ir nustatytų nenumatytų pokyčių.

1.2. Didelės žalos grėsmė

(31) Pradiniame sprendime nustatyta, kad jei Sąjunga nenustatytų apsaugos priemonės, kiltų didelės žalos vidaus gamintojams grėsmė, nes buvo manoma, kad importas toliau didės, visų pirma dėl (be kita ko) prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis, susijusio su JAV 232 skirsnio priemone, ir todėl dar labiau padidės importo spaudimas kainų ir kiekio požiūriu ( 33 ). Šiame reglamento skirsnyje bus išsamiau paaiškinta, kodėl didelės žalos grėsmė egzistavo ir buvo pagrįsta, atsižvelgiant į galutinės priemonės nustatymo metu turėtus įrodymus. Šiuo tikslu šiame reglamento skirsnyje bus pateikti papildomi paaiškinimai ir patikslinimai dėl šių aspektų, kuriais remiantis nustatyta didelės žalos grėsmė: i) Sąjungos pramonės padėties ir priežasčių, kuriomis paaiškinamas jos dalinis pagerėjimas 2017 m.; ii) ES prekybos apsaugos priemonių vaidmens Sąjungos pramonės padėties atžvilgiu; iii) JAV 232 skirsnio priemonės poveikio, įskaitant naujausią importo į Sąjungą raidą; iv) naujausios plieno ir žaliavų kainų raidos; v) prekybos apsaugos priemonių trečiosiose šalyse padėties ir perteklinių pajėgumų; vi) rinkos perspektyvų ir prognozių.

Nuolatinis Sąjungos rinkos patrauklumas

(32) 1 ir 4 konstatuojamosiose dalyse Komisija paaiškino, kaip Sąjungos rinka buvo patraukli dydžio ir kainų požiūriu ir kaip šios savybės prisidėjo prie to, kad tiriamuoju laikotarpiu padidėjo importo į Sąjungos rinką apimtis.

(33) Komisija laikėsi nuomonės, kad tyrimo, po kurio buvo nustatyta galutinė apsaugos priemonė, pabaigoje šios savybės išliko tokios pačios, ir tai patvirtino, kad 2018 m. Sąjungos rinka ir toliau buvo patraukli rinka dydžio ( 34 ) ir kainų požiūriu. Pagrindinės plieną į Sąjungą eksportuojančios šalys Sąjungos rinkoje pasiekė didesnę kainą, palyginti su eksporto kainomis kitose trečiosiose rinkose, 48–81 % nagrinėjamųjų KN kodų atveju ( 35 ). Taip patvirtinamas nuolatinis patrauklumas kainų požiūriu. Kalbant apie dydį, Sąjunga ir toliau buvo svarbi eksporto rinka – kai kurių eksportuojančių šalių atveju ji sudarė beveik 40 %, o kai kurių – apie 25 % viso jų eksporto, priklausomai nuo eksportuojančios šalies ( 36 ).

(34) Be to, Komisija padarė išvadą, kad tarp vertintų duomenų, įskaitant suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, nėra elementų, iš kurių būtų matyti, kad Sąjungos rinka artimiausiu metu taptų mažiau patraukli. Iš tiesų, kaip parodyta šiame priede (žr., pavyzdžiui, 1.2.3 ir 1.2.5 poskirsnius), vis labiau trūko alternatyvių realizavimo rinkų, kuriose eksportuojantys gamintojai galėtų pasiekti tokią pačią arba panašią eksporto apimtį kaip ir anksčiau, todėl importo spaudimas patraukliai Sąjungos rinkai dar labiau padidėjo.

1.2.1. Sąjungos pramonės padėtis ir veiksniai, kuriais paaiškinamas jos dalinis pagerėjimas 2017 m.

(35) Laikinojo reglamento VI.1 skirsnyje ir galutinio reglamento 5.1–5.3 skirsniuose paaiškinta Sąjungos pramonės padėtis analizuoto laikotarpio pabaigoje bei žalos rodiklių raida nuo 2013 m. ir padaryta išvada, kad Sąjungos pramonės padėtis buvo nestabili ir pažeidžiama.

(36) Išvadą dėl pažeidžiamumo, nepaisant dalinio pagerėjimo 2017 m., galima paaiškinti keliais veiksniais, dėl kurių Sąjungos pramonė tik 2017 m. galėjo pasiekti bendrą palankesnį pelningumo lygį nei ankstesniais metais, nepaisant nuolat didėjančio importo ( 37 ).

(37) Pirma, Sąjungos pramonės pelningumas per visą analizuotą laikotarpį iš esmės buvo prastas, buvo patirta nuostolių (2013 m.) arba pasiektas labai mažas pelnas (2014–2016 m.). Nors 2017 m. pramonė pirmą kartą per penkerius metus pasiekė palankesnį pelningumo lygį, jis nebuvo toks didelis, kad kompensuotų ankstesnius ketverių metų rezultatus. Net ir tais metais daugelio kategorijų produktų pelningumas išliko mažas. Trijų kategorijų produktai ir toliau buvo nuostolingi, o 13 kategorijų produktų atveju buvo išlaikyta pelno ir nuostolių pusiausvyra. 2017 m. tik septynių kategorijų produktų pelnas galėjo būti didesnis nei 6 % ( 38 ). Šiuo atžvilgiu pagrindinis kitas veiksnys 2017 m. buvo susijęs su vieneto pardavimo kainų raida ir lygiu bei skirtumu nuo gamybos sąnaudų, palyginti su ankstesniais metais. Kalbant apie kainą, 2017 m. ji padidėjo maždaug 18 %, palyginti su ankstesniais metais (padidėjo 106 EUR/t). Tuo pat metu, nors tais metais gamybos sąnaudos taip pat padidėjo (82 EUR/t, palyginti su ankstesniais metais) ( 39 ), Sąjungos pramonė sugebėjo pasiekti didžiausią (teigiamą) skirtumą tarp kainos ir sąnaudų analizuojamu laikotarpiu (36 EUR/t), o tai lėmė didesnį pelningumą ( 40 ). Tačiau, remiantis naujausiais tyrime nagrinėtais pokyčiais, buvo numatoma, kad ši išskirtinė ( 41 ) padėtis nebus ilgalaikė, ir buvo aiškių tendencijų, rodančių, kad ji jau keitėsi (žr. 1.2.4 skirsnį).

(38) Antra, nors Sąjungos pramonė 2017 m. sugebėjo padidinti bendrą pardavimo apimtį 7 %, palyginti su 2013 m. ( 42 ), ir dėl to tais metais iš dalies pagerėjo jos veiklos rezultatai, akivaizdu, kad ji negalėjo visapusiškai pasinaudoti daug didesniu suvartojimo Sąjungos rinkoje padidėjimu tuo pačiu laikotarpiu (+14 %) ( 43 ), nors 2017 m. ji ir toliau turėjo pakankamai pajėgumų (76 % pajėgumų naudojimo 2017 m., palyginti su 75 % 2016 m.) ( 44 ), kad galėtų toliau didinti pardavimą vidaus rinkoje. Pažymėtina, kad, palyginti su ankstesniais metais, 2017 m. Sąjungos pramonė beveik nepagerino pajėgumų naudojimo. Tokius prastesnius veiklos rezultatus galima paaiškinti tuo, kad nagrinėjamu laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė didelį importo spaudimą (apimties ir kainų požiūriu). Iš tiesų, padidėjus suvartojimui importuotojų gauta nauda buvo daug didesnė nei Sąjungos gamintojų. Nors Sąjungos gamintojai kasmet nuolat prarado rinkos dalį (nuo 87,2 % iki 81,9 %) ( 45 ), importas smarkiai padidėjo (+71 %) ( 46 ), o tai reiškia, kad jo rinkos dalis padidėjo nuo 12,7 % 2013 m. iki 18,8 % 2017 m. ( 47 ). Importo rinkos dalis naujausiu laikotarpiu buvo 18,8 %, t. y. net didesnė nei 2017 m. (18,1 %). Šias tendencijas galima paaiškinti nuolatiniu priverstiniu importo kainų mažinimu ( 48 ), dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo išnaudoti viso (arba bent didesnės dalies) rinkos pokyčių potencialo.

(39) Trečia, nors apskritai rinkos sąlygos pagerėjo (didėjo suvartojimas, pardavimas vidaus rinkoje ir kainų lygis), Sąjungos pramonė vis dar negalėjo tuo pasinaudoti užimtumui padidinti – 2013–2017 m. laikotarpiu Sąjunga prarado beveik 10 000 darbuotojų ( 49 ). 2017 m. užimtumo lygis, palyginti su 2016 m., netgi šiek tiek sumažėjo. Galiausiai, tiriamuoju laikotarpiu atsargos padidėjo 19 % ir 2017 m. išliko didelės ( 50 ).

(40) Todėl Sąjungos pramonės veiklos rezultatai 2017 m. iš dalies pagerėjo dėl įvairių veiksnių, visų pirma padidėjusio suvartojimo ir pardavimo vidaus rinkoje ir didesnio plieno ir žaliavų kainų skirtumo ( 51 ), tačiau šį pagerėjimą vis dėlto ribojo tais metais patirtas importo spaudimas, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo labiau pasinaudoti tokiais esamais veiksniais. Besitęsiantis rinkos dalies praradimas ir nuolatinis priverstinis įvairių kategorijų produktų kainų mažinimas arba nesugebėjimas atkurti darbo vietų, aiškiai rodo, kad pramonės padėtis nėra tokia, kokia buvo ankstesniais metais, kai ji visiškai atsigavo po ankstesnių neigiamų rezultatų, ir kad importo spaudimas buvo labai svarbus trukdant tokiam atsigavimui.

(41) Kadangi kai kurie iš šių 2017 m. teigiamų pokyčių 2018 m. pasikeitė (žr. toliau pateiktus naujausius pokyčius ir numatomus plieno ir žaliavų kainų pokyčius, taip pat numatomas suvartojimo tendencijas) tokiomis aplinkybėmis, kai buvo tikimasi, kad importo spaudimas didės apimties ir kainų požiūriu, poveikis Sąjungos pramonės finansinei padėčiai buvo neigiamas.

(42) Kitaip tariant, nors Sąjungos pramonė sugebėjo iš dalies atsigauti dėl bendrų teigiamų pokyčių, susijusių su keliais pagrindiniais veiksniais rinkoje, ir dėl lėtesnio importo padidėjimo 2017 m., palyginti su ankstesniais metais ( 52 ), dėl neigiamo daugumos šių veiksnių pokyčio 2018 m. pabaigoje Sąjungos pramonės padėtis neišvengiamai blogėjo dėl tebesitęsiančio toliau didėjančio importo spaudimo, kurio šį kartą dėl jo masto ir numatomų vyraujančių rinkos aplinkybių Sąjungos pramonė negalėjo atlaikyti. Todėl Sąjungos pramonės padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo pažeidžiama tolesnio importo padidėjimo atžvilgiu.

1.2.2. Sąjungos prekybos apsaugos priemonių vaidmuo atsižvelgiant į Sąjungos pramonės padėtį 2017 m.

(43) Šiame skirsnyje Komisija pateikia būtinus papildomus paaiškinimus ir patvirtinamuosius duomenis, susijusius su prekybos apsaugos priemonių poveikiu daliniam Sąjungos pramonės atsigavimui 2017 m.

(44) Pirma, šiai veiklai atlikti Komisija pasirinko 2015 ir 2016 m. nustatytas priemones, nes manė, kad tai yra priemonės, kurių poveikis gali būti iš dalies priskirtas Sąjungos pramonės veiklos rezultatams 2017 m. ( 53 ). Todėl pagal šiuos parametrus iki 2017 m. Komisija nustatė šešias prekybos apsaugos priemones produktų kategorijų, kurioms vėliau buvo taikoma apsaugos priemonė, importui ( 54 ).

(45) Priemonės buvo šios ( 55 ): Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/501 ( 56 ), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/181 ( 57 ), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1778 ( 58 ), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/113 ( 59 ), Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1777 ( 60 ) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969 ( 61 ).

(46) Komisija pastebėjo, kad šių kategorijų produktų Sąjungos gamintojų pelningumas per metus po priemonių nustatymo sistemingai didėjo. Visų pirma Komisija nustatė, kad 2017 m. pelningumas apskritai padidėjo ( 62 ), nors daugelio kategorijų produktų pelningumas išliko mažas, visų pirma tų produktų kategorijų, kurioms taikomos naujausios prekybos apsaugos priemonės, ir kad nustačius prekybos apsaugos priemones importo iš trečiųjų šalių (išskyrus tas, kurioms taikomos aptariamos prekybos apsaugos priemonės) kainos 2017 m. iš esmės laikinai padidėjo ( 63 ).

(47) Be to, apimtys, kurioms įtakos turėjo pastarojo meto prekybos apsaugos priemonės, nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė apie 40 % viso tam tikrų kategorijų, kurioms taikomos naujausios prekybos apsaugos priemonės, produktų importo ( 64 ), o po šių prekybos apsaugos priemonių nustatymo jų apimtis Sąjungos rinkoje sumažėjo daugiau nei 90 % ( 65 ). Todėl iš esmės sumažinus nesąžiningą prekybą importuojamomis prekėmis, dėl kurios buvo nustatytos priemonės, Sąjungos gamintojai ir kitos eksportuojančios šalys 2017 m. iš esmės galėjo padidinti savo pardavimo kainas.

(48) Be to, labai padidėjo visų produktų kategorijų, kurioms taikomos naujausios prekybos apsaugos priemonės, pelningumas ( 66 ) – 2017 m. kai kurių iš jų pelningumas viršijo 6 % ( 67 ). Kitų kategorijų atveju padėtis buvo įvairesnė: vos kelių kategorijų pelningumas viršijo arba beveik pasiekė 6 % ( 68 ), kitų kategorijų pelningumas didėjo, tačiau jo lygis vis dar buvo žemas ( 69 ), o kitos kategorijos buvo nuostolingos arba jų pelningumas siekė maždaug 1 % ( 70 ), neatsižvelgiant į pastarojo meto tendencijas. Taigi matyti, kad pelningumo raida skirtingose kategorijose buvo nevienoda ir kad apskritai 2017 m. dauguma kategorijų ( 71 ) buvo nuostolingos arba jų pelningumo lygis buvo nepalankus, net jei kai kuriais atvejais jų padėtis, palyginti su ankstesniais metais, pagerėjo. Tai patvirtina, kad bendra Sąjungos pramonės padėtis buvo nestabili, nepaisant to, kad ji buvo geresnė nei ankstesniais metais.

(49) Tačiau, kaip paaiškinta toliau, 2017 m. kainų didėjimo tendencija buvo laikina ir pradėjo keistis 2018 m., kai Sąjunga susidūrė su išaugusiu importu daugiausia iš trečiųjų šalių, kurioms netaikomos prekybos apsaugos priemonės, ir prekybos srautų nukreipimu dėl JAV 232 skirsnio priemonės taikymo. Tai rodo importo apimtis naujausiu laikotarpiu, kuri pasiekė rekordines 31 314 tonų, nepaisant to, kad kai kurioms produktų kategorijoms neseniai buvo nustatytos prekybos apsaugos priemonės. Tai parodė, kad nors pastarojo meto prekybos apsaugos priemonės prisidėjo prie dalinio ir laikino Sąjungos pramonės padėties pagerėjimo, jos taip pat buvo naudingos toms eksportuojančioms šalims, kurioms priemonės netaikomos ir kurios taip pat pradėjo gerokai didinti savo dalyvavimą Sąjungos rinkoje ( 72 ).

(50) Todėl Komisija patvirtino, kad prekybos apsaugos priemonių nustatymas turėjo įtakos bendriems Sąjungos gamintojų veiklos rezultatams, kiek tai susiję su šiomis kategorijomis ( 73 ).

(51) Be to, iš 1.2.1 ir 1.2.2 skirsniuose pateiktų argumentų aiškiai matyti, kad kai kurie veiksniai, kuriais paaiškinamas dalinis Sąjungos atsigavimas (pvz., suvartojimas), nedarė tokio paties ar panašaus poveikio Sąjungos gamintojams ir eksportuojančioms šalims arba nebuvo jiems vienodai ar panašiai naudingi, nes pastarosioms pavyko gerokai padidinti (+71 % apimties) jų dalyvavimą Sąjungos rinkoje Sąjungos gamintojų, kurie prarado rinkos dalį ir kurių bendra pardavimo apimtis padidėjo santykinai nedaug (+7 %), palyginti su nuolatiniu importo augimu, sąskaita.

1.2.3. JAV 232 skirsnio priemonės poveikis

(52) Galutiniame reglamente ( 74 ) Komisija padarė išvadą, kad JAV 232 skirsnio priemonė gali būti susijusi su reikšmingu prekybos srautų nukreipimu į Sąjungos rinką.

(53) Šiuo atžvilgiu Komisija atliko išsamesnę importo į Sąjungą ir JAV modelių analizę tiek bendrai, tiek toliau analizuodama tam tikrų eksportuojančių šalių elgseną. Ši analizė parodė, kad, palyginus importą į JAV ir Sąjungą, per pirmąjį 2018 m. pusmetį importas į JAV sumažėjo beveik vienu milijonu tonų (–7 %), palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, o importas į Sąjungą buvo beveik identiškai priešingas – padidėjo 1,2 mln. tonų (+7 %) (žr. 26 konstatuojamąją dalį). Vertinant 2018 m. antrojo pusmečio ir to paties 2017 m. laikotarpio pokyčius, šios prieštaringos tendencijos tampa dar akivaizdesnės. Iš tiesų importas į JAV sumažėjo 2,4 mln. tonų (–19 %), o importas į Sąjungą padidėjo daugiau nei 2 mln. tonų (+15 %) ( 75 ).

(54) Dėl to importas į JAV per metus iš viso sumažėjo 3,3 mln. tonų (–13 %), o importas į Sąjungą padidėjo 3,2 mln. tonų (+11 %), iš kurių 72 % viso importo į JAV sumažėjimo ir 63 % importo į Sąjungą padidėjimo įvyko 2018 m. antrąjį pusmetį ( 76 ).

(55) Todėl šių didėjančio importo tendencijų tempas ir mastas antrąjį 2018 m. pusmetį parodė, kad jau kelis mėnesius taikomos JAV 232 skirsnio priemonės poveikis palaipsniui didėjo ir kad eksportuojančios šalys greitai prisitaikė prie naujos padėties rinkoje ( 77 ).

(56) Nagrinėdama tiek į JAV, tiek į ES rinką eksportuojančių šalių elgseną, Komisija patvirtino šią tendenciją. Pavyzdžiui, tokių šalių kaip Turkija, Rusija, Pietų Korėja ir Taivanas ( 78 ), kurių eksportas į JAV ir Sąjungą buvo didelis, 2018 m., palyginti su 2017 m., tendencijos buvo tokios: Turkijos eksportas į JAV sumažėjo maždaug 850 000 tonų (–45 %), o eksportas į Sąjungą padidėjo 2,6 mln. tonų (+56 %). Be to, Rusijos eksportas į JAV sumažėjo daugiau kaip 250 000 tonų (–36 %), o eksportas į Sąjungą padidėjo 870 000 tonų (+23 %), Pietų Korėjos eksportas į JAV sumažėjo daugiau nei 880 000 tonų (–27 %), o eksportas į Sąjungą padidėjo maždaug 250 000 tonų (+8 %), galiausiai Taivano eksportas į JAV sumažėjo maždaug 160 000 tonų (–14 %), o eksportas į Sąjungą padidėjo daugiau kaip 500 000 tonų (+40 %) ( 79 ).

(57) Todėl šie skaičiai parodė, kad eksportuojantys gamintojai iš esmės galėjo bent dalį JAV prarasto kiekio perkelti į Sąjungos rinką ir kai kuriais atvejais padidinti savo dalyvavimą Sąjungos rinkoje gerokai didesniais kiekiais nei tie, kuriuos prarado JAV. Atsižvelgiant į JAV rinkos dydį ( 80 ) ir tai, kad JAV 232 skirsnio priemonė buvo taikoma dar tik pirmaisiais mėnesiais ir todėl dar nebuvo pasiektas visas numatytas jos poveikis ( 81 ), buvo pagrįsta tikėtis, kad eksportas į JAV toliau reikšmingai mažės ir kad eksportuojantys gamintojai galės prisitaikyti prie šių aplinkybių ir dar labiau padidinti savo dalyvavimą Sąjungos rinkoje.

(58) Todėl Komisija patvirtino, kad dėl JAV 232 skirsnio priemonės artimoje ateityje prekybos srautai gali būti dar labiau nukreipti į Sąjungos rinką.

1.2.4. Naujausia plieno ir žaliavų kainų raida

(59) Galutiniame reglamente Komisija pažymėjo, kad „pradedant nuo 2018 m. trečiojo ketvirčio plieno kainos Sąjungoje ėmė mažėti“ ( 82 ).

(60) Šiuo atžvilgiu Komisija 1.2.1 skirsnyje pažymėjo, kad vienas iš veiksnių, kuriais paaiškinamas dalinis Sąjungos pramonės veiklos rezultatų pagerėjimas 2017 m., buvo tai, kad plieno kainos ir žaliavų sąnaudų skirtumas buvo didesnis nei bet kuriais ankstesniais analizuojamo laikotarpio metais. Tačiau išsamesnė naujausių pokyčių iki galutinės priemonės nustatymo analizė parodė, kad tendencija pakrypo kita linkme ir kad teigiamas šių dviejų veiksnių skirtumas palaipsniui mažėjo, todėl tai turės neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominės veiklos rezultatams.

(61) Kaip parodyta 4 diagramoje ( 83 ), 2018 m. antrąjį pusmetį plieno kainos Sąjungoje nuolat mažėjo. Buvo galima tikėtis, kad ši tendencija išliks atsižvelgiant į neaiškias rinkos perspektyvas (žr. 1.2.6 skirsnį) ir dėl nuolatinio ir didėjančio importo spaudimo apimties ir kainų atžvilgiu, kuris, esant pablogėjusioms ar neaiškioms rinkos sąlygoms, greičiausiai turėtų mažinantį poveikį kainoms, todėl Sąjungos pramonė negalėtų pritaikyti savo kainų prie padidėjusių sąnaudų. 5 diagramoje ( 84 ) matyti, kaip per tą patį laikotarpį kai kurių pagrindinių plieno gamybos žaliavų kaina nuolat augo.

(62) Todėl dėl tokių bendrų tendencijų, kurių pokyčiai artimiausiu metu nebuvo numatomi, Sąjungos pramonės finansinė padėtis tapo dar labiau įtempta.

(63) Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad susiklosčius tikėtinam tolesnio importo spaudimo scenarijui ir esant rinkai, kurios smarkus augimas nenumatomas, pradiniame tyrime nustatytos priverstinio kainų mažinimo vidaus rinkoje tendencijos dar labiau sustiprėtų. Dėl to Sąjungos gamintojams kiltų papildomų sunkumų, nes jiems tektų spręsti, ar konkuruoti dėl rinkos dalies netenkant tvaresnių kainų, ar išlaikyti aukštesnį kainų lygį ir toliau prarasti rinkos dalį. Pagal abu scenarijus jų finansiniams rezultatams būtų padarytas neigiamas poveikis.

(64) Be to, Komisija pažymėjo, kad šis kainų pokytis sutapo su laikotarpiu, kai jau buvo taikoma laikinoji apsaugos priemonė (nuo 2018 m. liepos mėn. vidurio). Todėl matyti, kad eksportuojančios šalys, taikydamos priemonę, vykdė dar agresyvesnę importo veiklą ir toliau buvo suinteresuotos Sąjungos rinkai pateikti didelius kiekius, nors ir buvo taikoma laikinoji apsaugos priemonė.

1.2.5. Dabartinė padėtis, susijusi su prekybos apsaugos priemonėmis trečiosiose šalyse ir pertekliniais pajėgumais

(65) 1.1.1 ir 1.1.2 skirsniuose Komisija paaiškino perteklinių pajėgumų ir prekybos apsaugos priemonių trečiosiose šalyse raidą ir naujesnę padėtį. Atsižvelgdama į šią informaciją, Komisija manė, kad labai mažai tikėtina, jog artimiausiu metu padėtis pasikeis. Pavyzdžiui, prekybos apsaugos priemonės paprastai nustatomos penkerių metų laikotarpiui ir jų galiojimas gali būti pratęstas. Visų pirma, kadangi daugelis priemonių buvo nustatytos per kelerius metus iki ES plienui taikomos apsaugos priemonės priėmimo ( 85 ), jos turėjo būti toliau taikomos bent jau artimiausioje ateityje. Kalbant apie perteklinius pajėgumus, iš Komisijos nurodytų ataskaitų nebuvo matyti, kad būtų požymių, jog pertekliniai pajėgumai labai mažės, jose netgi buvo teigiama, kad pasaulinė perteklinių pajėgumų padėtis sektoriuje gali dar labiau pablogėti ( 86 ). Iš tiesų Pasaulinis forumas dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje taip pat padarė labai aiškią išvadą, kad 2018 m. pabaigoje pertekliniai pajėgumai tebebuvo aktuali problema. Jis pažymėjo, kad „plieno gamybos pertekliniai pajėgumai – pasaulinė problema, kuri ir toliau kenkia šiam sektoriui – kelia didelių sunkumų tiek pažangios, tiek besiformuojančios ar besivystančios ekonomikos šalių plieno gamintojams“ ( 87 ).

(66) Įrodytas šių veiksnių poveikis Sąjungos rinkai, t. y. didelis importo padidėjimas, išsamiai aprašytas 1.1 skirsnyje ir galutiniame reglamente. Kadangi buvo numatyta, kad artimiausioje ateityje šie veiksniai išliks, buvo tikimasi, kad jų poveikis bus tokio paties pobūdžio, todėl, kartu taikant JAV akto 232 skirsnio priemonę, importas į Sąjungą toliau didės, o tai turės neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, jei apsaugos priemonės nebus nustatytos.

(67) Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie elementai artimiausioje ateityje ir toliau atliks svarbų vaidmenį Sąjungos plieno rinkoje ir todėl buvo svarbūs analizuojant didelės žalos grėsmę.

1.2.6. Rinkos perspektyvos ir prognozės

(68) Analizuojamu laikotarpiu plieno suvartojimas Sąjungos rinkoje kasmet didėjo ( 88 ). Dėl šios tendencijos Sąjungos pramonė taip pat galėjo apskritai padidinti pardavimo apimtį, o tai savo ruožtu leido jai tam tikru mastu sumažinti importo spaudimo, kurį ji patyrė ir kuris pasireiškė nuolatiniu priverstiniu kainų mažinimu ir rinkos dalies praradimu, poveikį. Kaip paaiškinta 1.2.1 skirsnyje, 2017 m. šis pardavimo padidėjimas didėjant kainoms (tiek bendrai, tiek lyginant su sąnaudų raida) leido Sąjungos pramonei iš dalies atsigauti po nuolatinių neigiamų ankstesnių metų finansinių rezultatų. 1.2.4 skirsnyje Komisija pažymėjo plieno kainų mažėjimo tendenciją Sąjungoje, lygiagrečią žaliavų kainų didėjimui.

(69) Tada Komisija, siekdama įvertinti didelės žalos grėsmę ir analizuodama įvairius specializuotus rinkos šaltinius, įvertino laikotarpio po tyrimo pabaigos ekonomines perspektyvas ir prognozes.

(70) Šiuo atžvilgiu šaltiniuose nuolat atkreiptas dėmesys į tai, kad artimiausiu metu pasaulinė plieno paklausa bus neapibrėžta ir sumažės. Pasaulio plieno asociacija pažymėjo, kad „plieno paklausos mažėjimas tęsis ir 2019 m. <...>. „Brexit’as“ be susitarimo ir prekybos karas kelia pavojų“ ( 89 ). Ji taip pat priminė, kad „nors 2017 m. stiprus plieno paklausos atsigavimas buvo matomas ir 2018 m., rizika padidėjo. Didėjanti įtampa prekybos srityje ir nepastovūs valiutos pokyčiai didina netikrumą“ ( 90 ).

(71) EBPO pažymėjo, kad „atsigavimas (plieno rinkos sąlygų) atrodo trapus dėl nuolatinio struktūrinio disbalanso“ ( 91 ). Kiti rinkos šaltiniai, pvz., „S&P Global Platts“, savo 2018 m. gruodžio mėn. pasaulinės rinkos apžvalgoje taip pat paminėjo šį netikrumo pojūtį.

(72) Be to, 2018 m. rugsėjo mėn. Pasaulinis forume dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje padaryta išvada, kad „nors 2017 m. plieno rinkos sąlygos šiek tiek cikliškai pagerėjo, pagrindinė pasaulinės plieno paklausos tendencija išlieka silpna, o pertekliniai pajėgumai tebėra dideli“ ( 92 ).

(73) Be to, „Eurofer“ (ES plieno asociacija) pažymėjo, kad „(...) tebesitęsianti prekybos trintis su JAV ir sumažėjusi pasaulinė paklausa rodo, kad išorės rizika galėtų toliau didėti, o tai savo ruožtu padidintų netikrumą ir pablogintų ES plieno naudotojų perspektyvas“ ( 93 ).

(74) Todėl išanalizuoti įvairių šaltinių duomenys nuosekliai rodė, kad buvo tikimasi, jog geriausiu atveju plieno suvartojimas šiek tiek padidės, nors dėl to nebuvo aišku, nes didėjant netikrumui perspektyvos blogėjo. Todėl dėl pasaulinės plieno paklausos sąstingio dar labiau padidėjo tikimybė, kad plieno eksportuotojai parduos produkciją patrauklioje Sąjungos rinkoje.

Išvada dėl didelės žalos grėsmės

(75) Šiame skirsnyje analizuojami duomenys patvirtino, kad buvo labai tikėtina, jog importo apimtys reikšmingai didės, todėl dėl nuolatinių perteklinių pajėgumų ir didėjančio prekybos apsaugos priemonių skaičiaus trečiosiose šalyse, kurių poveikis eksportui išliks, toliau bus juntamas importo spaudimas tiek apimtims, tiek kainoms. Be to, buvo labai tikėtina, kad praėjus keliems mėnesiams JAV 232 skirsnio priemonės poveikis bus jaučiamas vis stipriau, todėl Sąjungos rinkai bus daromas dar didesnis spaudimas dėl padidėjusios prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis rizikos, kurios pirmieji požymiai jau buvo matomi.

(76) Tokiomis aplinkybėmis Komisija taip pat patvirtino priešingas plieno ir žaliavų kainų tendencijas 2018 m. antrąjį pusmetį ir neaiškias rinkos perspektyvas artimiausioje ateityje.

(77) Todėl, atsižvelgdama į šiame priede išnagrinėtus elementus ir pirminio sprendimo išvadas, Komisija patvirtino, kad egzistavo didelės žalos grėsmė ir kad tokia didelė žala būtų buvusi padaryta, jei Komisija nebūtų nustačiusi galutinės apsaugos priemonės.

1.3. Įsipareigojimai, dėl kurių padidėjo importas

(78) GATT 1994 XIX straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta: „[j]eigu dėl ... pagal šį Susitarimą [narės] prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant tarifų nuolaidas, poveikio koks nors produktas į vienos iš jų teritoriją importuojamas tokiais padidėjusiais kiekiais ...“.

(79) Aptariamas produktas apima kelias tarifų eilutes ( 94 ).

(80) Visose šiose tarifų eilutėse Europos Sąjunga dėl ankstesniuose daugiašalių derybų dėl prekybos etapuose padarytų tarifų nuolaidų yra prisiėmusi šiuos su tarifais susijusius įsipareigojimus ( 95 ):

—

0 % ad valorem muitas.

(81) Tuo metu, kai buvo nustatoma apsaugos priemonė, šios nuolaidos buvo įtrauktos į Europos Sąjungos koncesijų ir įsipareigojimų sąrašo, kuris 2016 m. gruodžio 1 d. buvo patvirtintas kaip „Sąrašas EU CLXXIII. Europos Sąjunga“ ( 96 ), su pakeitimais, I dalies II skirsnį. To sąrašo skiltis „Kiti muitai ir mokesčiai“, susijusi su pirmiau minėtomis tarifų eilutėmis, buvo tuščia.

(82) Dėl šių nuolaidų, įtrauktų į Europos Sąjungos nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašą, pridėtą prie GATT ir įtrauktą pagal GATT 1994 II straipsnio 7 dalį, Europos Sąjunga, nustatant apsaugos priemones, turėjo tokius įsipareigojimus pagal GATT 1994: XI straipsnio 1 dalis, kuria draudžiami netarifiniai pirmiau išvardytų produktų importo apribojimai, ir ypač GATT 1994 II straipsnio 1 dalies a punktas ir II straipsnio 1 dalies b punkto pirmas ir antras sakiniai. Pagal II straipsnio 1 dalies b punkto pirmą sakinį, nesant taikytinos išimties, ES neturi teisės atitinkamam produktui nustatyti įprastinių muitų mokesčių, viršijančių nustatytuosius ir nurodytuosius atitinkamoje ES nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašo dalyje, t. y. pirmiau nurodytą nulinį tarifą kiekvienai iš nurodytų tarifų eilučių. Priimant pradinį sprendimą dėl apsaugos priemonės ir nustatant galutinę apsaugos priemonę, produktams, kuriems taikoma apsaugos priemonė, buvo atitinkamai taikomi 0 % ES importo tarifai. Kitaip tariant, įprastinių muito mokesčių atveju šie taikomi tarifai jau buvo didžiausi leistini tarifai pagal GATT 1994 II straipsnio 1 dalies a punktą ir II straipsnio 1 dalies b punkto pirmą sakinį. Kalbant apie kitus muitus ar rinkliavas, II straipsnio 1 dalies b punkto antrame sakinyje nebuvo numatyta lankstumo įvesti papildomus muitus ar rinkliavas, išskyrus įprastinius muito mokesčius.

(83) Produktas, kuriam taikoma apsaugos priemonė, buvo importuojamas didesniais kiekiais (kaip nustatyta galutinėje apsaugos priemonėje) dėl pirmiau minėtų įsipareigojimų, prisiimtų pagal GATT 1994 (GATT 1994 XI straipsnio 1 dalis, II straipsnio 1 dalies a punktas ir II straipsnio 1 dalies b punkto pirmas ir antras sakiniai), nes šie įsipareigojimai kartu su tarifų nuolaidomis, kurias Sąjunga padarė vėlesniuose daugiašalių derybų dėl prekybos etapuose, pagerino ir užtikrino produkto, kuriam taikoma apsaugos priemonė, patekimo į Europos Sąjungos rinką sąlygas. Todėl dėl pirmiau minėtų Europos Sąjungos su tarifais susijusių įsipareigojimų padidėjo importas ir ES neturėjo galimybės padidinti įprastinių muito mokesčių užuot įvedant apsaugos priemonę. Taip kartu paaiškinama, kaip aptariami įsipareigojimai lėmė importo padidėjimą, dėl kurio kilo didelės žalos grėsmė.

(84) Nurodyti GATT įsipareigojimai kartu trukdė ES padidinti nagrinėjamam produktui taikomus importo muitus. Taigi, tai buvo Europos Sąjungos „įsipareigojimai pagal GATT 1994[, kurie] ribo[jo] jos galimybes užkirsti kelią importo padidėjimo žalai arba ją atitaisyti“. Be to, Europos Sąjunga „sustabd[ė] šių įsipareigojimų vykdymą dėl“ jos apsaugos priemonės.

( 1 ) 2016 m. balandžio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/670, kuriuo nustatoma išankstinė Sąjungos priežiūra, taikoma tam tikriems importuojamiems tam tikrų trečiųjų šalių kilmės geležies ir plieno produktams (OL L 115, 2016 4 29, p. 37).

( 2 ) Žr. laikinojo reglamento 35 konstatuojamąją dalį ir galutinio reglamento 4 skirsnį.

( 3 ) Žr. EBPO, „Recent Developments in Steel Trade and Trade Policy Measures“, DSTI/SC(2018)3, p. 9, 3 lentelė.

( 4 ) Šaltinis: Prekybos GD skaičiavimai pagal „Global Trade Atlas“ duomenis (https://ihsmarkit.com/index.html) (neapdoroti duomenys, prieinami užsisakius prenumeratą); analizuotas laikotarpis: 2014–2017 m. Išsamesnė informacija pateikta 2022 m. lapkričio 30 d. prie bylos pridėto pranešimo 1 lentelėje.

( 6 ) Tos šalys: Indija, Kinija, Pietų Korėja, Rusija, Taivanas, Turkija ir Ukraina, kurios 2018 m. sudarė apie 75 % viso importo į Sąjungą kiekio.

( 7 ) Visų 2018 m. duomenys ekstrapoliuoti remiantis turimais 2018 m. sausio–lapkričio mėn. duomenimis.

( 8 ) Šaltinis: „Global Trade Atlas“ (https://ihsmarkit.com/index.html) (duomenys prieinami užsisakius prenumeratą).

( 10 ) Žr. laikinojo reglamento 31 ir 32 konstatuojamąsias dalis ir galutinio reglamento 51–54 konstatuojamąsias dalis.

( 11 ) Žr. EBPO dokumentą „Excess Capacity in the Global Steel Industry: The Current Situation and Ways Forward“, 2015 m., p. 3.

( 12 ) Žr. EBPO dokumentą „Evaluating the Financial Health of the Steel Industry“, DSTI/SU/SC(2015)12/FINAL, 2017 m. birželio 9 d., p. 25.

( 13 ) Dokumentą galima rasti adresu https://www.epi.org/publication/surging-steel-imports.

( 14 ) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Plienas. Tvarių darbo vietų ir ekonomikos augimo Europoje apsauga“ (COM(2016) 155 final, 2016 3 16).

( 15 ) Žr. EBPO dokumentą „Excess Capacity in the Global Steel Industry: The Current Situation and Ways Forward“, 2015 m., lentelė, p. 2.

( 16 ) Per tiriamąjį laikotarpį importas padidėjo 71 %, o suvartojimas – 14 %.

( 17 ) Konkrečiau, buvo nustatyta, kad 17 produktų kategorijų atžvilgiu kainos buvo priverstinai mažinamos nuo 1,2 iki 23 %.

( 19 ) Šaltinis: PPO, Integruotasis prekybos informacijos portalas (angl. Integrated Trade Intelligence Portal) (I-TIP), ištrauka gauta 2018 m. lapkričio 28 d., 10.58 val.

( 20 ) Apima tuos plieno produktus, kuriems taikoma apsaugos priemonė, išskyrus Europos Sąjungos nustatytas priemones ir tas, kurios nustatytos importui iš ES eksportuojančių gamintojų. Norint apžvelgti Europos Sąjungos nustatytas prekybos apsaugos priemones, taikomas produktų kategorijoms, kurioms taip pat taikoma apsaugos priemonė, žr. 2019 m. rugsėjo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/1382, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri reglamentai, kuriais tam tikriems plieno produktams, kuriems taikomos apsaugos priemonės, nustatomos antidempingo arba antisubsidinės priemonės, 1.B priedą (OL L 227, 2019 9 3, p. 1).

( 21 ) Dėl nuorodų į pagrindines plieną importuojančias šalis tiriamuoju laikotarpiu žr. EBPO, „Recent developments in steel trade and trade policy measures – A closer look at non-tariff trade measures“, 2018 m. sausio 26 d. DSTI/SC(2018)3, p. 9, 3 lentelė. Dokumentą galima rasti šiuo adresu (https://one.oecd.org/document/DSTI/SC(20183/en/pdf).

( 22 ) Šios šalys (išvardytos abėcėlės tvarka): Indija (9 %), Kinija (10 %), Korėja (10 %), Rusija (14 %), Taivanas (5 %), Turkija (22 %) ir Ukraina (7 %). 2013–2017 m. laikotarpiu jos sudarė vidutiniškai apie 75 % nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą.

( 23 ) Žr. 2018 m. balandžio 16 d. EUROFER per pradinį tyrimą pateiktos informacijos 76 konstatuojamąją dalį, susijusią su išsamesne informacija apie kiekvieną nagrinėjamą priemonę, pateiktą A07 D.1 priede. Duomenų šaltinis: „SBB Platts“.

( 24 ) Žr. CRU duomenis: 2017 ir 2018 m. suvartojimas buvo gana stabilus (tik maždaug 2 % padidėjimas).

( 25 ) Panaši tendencija pastebėta vertinant prekybos apsaugos priemonių poveikį kitiems produktams nei plienas.

( 26 ) Šios priemonės turėjo įtakos maždaug 15 mln. tonų bendro importo, iš kurių tik šiek tiek daugiau nei 2 mln. tonų toliau patenka į rinką pradėjus taikyti priemones. Išsamesnė informacija pateikiama prie bylos pridėto pranešimo 2 lentelėje.

( 28 ) Kad būtų galima taikyti prekybos apsaugos priemonę, su kiekvienu tyrimu susiję kiekiai turi būti didesni už de minimis. Be to, plienu paprastai prekiaujama gana dideliais kiekiais, kaip matyti iš ES prekybos apsaugos priemonių praktikos pavyzdžių ir atrinktų prekybos apsaugos priemonių kitose trečiosiose šalyse atvejų.

( 29 ) Tiriamuoju laikotarpiu šioms šalims nuosekliai teko apie 75 % viso importo į Sąjungą.

( 30 ) Šaltinis: dėl importo į Sąjungą – Eurostatas; dėl prekybos apsaugos priemonių – PPO, Integruotasis prekybos informacijos portalas (angl. Integrated Trade Intelligence Portal) (I-TIP).

( 31 ) Siekdama paaiškinti JAV 232 skirsnio priemonių ryšį su padidėjusiu importu, Komisija šiose konstatuojamosiose dalyse nurodo tik iki 2018 m. birželio mėn. įtrauktus duomenis. Taip yra todėl, kad galutiniame reglamente įvertintas importo padidėjimas apima laikotarpį iki to mėnesio.

( 32 ) Šaltinis: GTA, bendras Turkijos, Korėjos, Rusijos ir Taivano eksportas į Jungtines Valstijas (2 diagrama) ir bendras eksportas iš tų pačių šalių į JAV ir Sąjungą (3 diagrama).

( 34 ) Žr. EBPO Plieno komiteto dokumentą „Recent developments in steel trade and trade policy measures“, 2018 m. rugsėjo 17–18 d., p. 8, 2 lentelė (rodanti, kad 2018 m. Sąjunga toliau stiprino savo, kaip pagrindinės plieno importuotojos pasaulyje, pozicijas).

( 35 ) Šaltinis: Prekybos GD skaičiavimai pagal „Global Trade Atlas“ duomenis (https://ihsmarkit.com/index.html) (neapdoroti duomenys, prieinami užsisakius prenumeratą). Išsamesnė informacija pateikta 2022 m. lapkričio 30 d. prie bylos pridėto pranešimo 1 lentelėje.

( 37 ) Prekybos apsaugos priemonių nustatymas kai kurių kategorijų produktams taip pat prisidėjo prie šio pagerėjimo, tačiau jų konkretus vaidmuo analizuojamas 1.2.2 skirsnyje.

( 40 ) Buvo įvertintos nagrinėjamojo produkto, o ne atskirų kategorijų produktų tendencijos.

( 51 ) Dėl naujausių prekybos apsaugos priemonių vaidmens Sąjungos pramonės 2017 m. veiklos rezultatams paaiškinimo žr. 1.2.2 skirsnį.

( 52 ) Bendras importas padidėjo maždaug 1 mln. tonų, o jo rinkos dalis 2016–2017 m. padidėjo nuo 17,9 % iki 18,1 %, t. y. mažiau nei ankstesniais metais tiek absoliučiąja, tiek santykine išraiška.

( 53 ) Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad, pavyzdžiui, 2013 m. nustatyta prekybos apsaugos priemonė būtų taikyta pernelyg seniai, kad ją būtų galima susieti su geresniais Sąjungos veiklos rezultatais 2017 m., todėl atrinktos priemonės yra tikslesnis ir tinkamesnis analizės pagrindas.

( 54 ) Kai kuriais atvejais tam tikram produktui taikomos prekybos apsaugos priemonės taikymo sritis, atsižvelgiant į KN kodus, gali nevisiškai sutapti su atitinkamos produktų kategorijos, kuriai taikoma apsaugos priemonė, produkto apibrėžtimi, todėl šis vertinimas yra apytikslis.

( 55 ) Šios nuorodos į šiuos reglamentus yra susijusios su reglamentais, kuriais nustatoma laikinoji priemonė, nes praktiškai, kol buvo nustatytas muitas (laikinasis arba galutinis), buvo daroma prielaida, kad jis turi panašų poveikį prekybos apimčiai. Visais šiais atvejais atlikus tyrimą buvo nustatyta galutinė priemonė.

( 56 ) 2015 m. kovo 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/501, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 79, 2015 3 25, p. 23).

( 57 ) 2016 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/181, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 37, 2016 2 12, p. 1).

( 58 ) 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1778, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 272, 2016 10 7, p. 33).

( 59 ) 2016 m. sausio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/113, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės labai atsparaus nuovargiui plieno strypams, naudojamiems kaip gelžbetonio armatūra, nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 23, 2016 1 29, p. 16).

( 60 ) 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1777, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno sunkiosioms plokštėms nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 272, 2016 10 7, p. 5).

( 61 ) 2017 m. birželio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/969, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai ir kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/649, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 146, 2017 6 9, p. 17).

( 62 ) Šaltinis: Prekybos GD atlikta žalos rodiklių, paskelbtų atitinkamose priemonėse, analizė ir Sąjungos pramonės per pradinį apsaugos priemonių tyrimą pateiktų atsakymų į kiekvienos kategorijos produktų klausimyną analizė. Išsamesnė informacija pateikiama 2022 m. lapkričio 30 d. prie bylos pridėto pranešimo 4 lentelėje.

( 64 ) Importo, kuriam pagal šiuos tyrimus (nors jie susiję su skirtingais tyrimo laikotarpiais ir skirtingais metais, pvz., 2013–2015 m.) taikomos prekybos apsaugos priemonės, bendras kiekis šiek tiek viršijo 5 mln. tonų.

( 65 ) Šaltinis: Prekybos GD atlikta jo paties nagrinėtų prekybos apsaugos priemonių bylų analizė dėl importo apimties atitinkamu tiriamuoju laikotarpiu ir Eurostato duomenys apie importą po kiekvieno iš šių tyrimų, susijusių su šiuo įgyvendinimu, tiriamuoju laikotarpiu.

( 71 ) Ne mažiau kaip 15 kategorijų iš visų 23 kategorijų, kurioms taikoma laikinoji priemonė (kurių suskirstymas pateiktas laikinojo reglamento III priede).

( 72 ) Pavyzdžiui, Turkija padidino savo dalyvavimą Sąjungos rinkos 1 kategorijoje, kurioje 2016 m. spalio mėn. Kinijai buvo pradėtos taikyti prekybos apsaugos priemonės: nuo 1 062 247 tonų 2016 m. iki 2 mln. tonų 2017 m. (ir beveik 3 mln. tonų 2018 m.). Taip pat savo dalyvavimą rinkoje padidino ir Indija – nuo 443 551 tonų iki 1 121 334 tonų 2017 m. bei Egiptas – nuo 47 400 tonų 2016 m. iki 409 432 tonų 2017 m.

( 73 ) 1.2.1 skirsnyje paaiškintos priežastys, lėmusios bendrą Sąjungos pramonės padėties pagerėjimą nagrinėjamojo produkto atžvilgiu.

( 74 ) Žr. galutinio reglamento 57–62 konstatuojamąsias dalis ir 12 lentelę.

( 75 ) Kalbant apie šią apimtį, atlikus pagrindinius skaičiavimus pagal vidutinę plieno kainą Sąjungoje 2017 m., paaiškėjo, kad dėl šio papildomo importo ES pramonė galėjo prarasti apie 1,4 mlrd. EUR vertės pardavimų vidaus rinkoje. Tai rodo, kad galimas šio papildomo pardavimo poveikis buvo svarbus.

( 76 ) Palyginimui, 2016–2017 m. importas į Sąjungą padidėjo daug mažiau, t. y. maždaug 1 mln. tonų.

( 77 ) Taip pat žr. EBPO Plieno komiteto dokumentą „Recent developments in steel trade and trade policy measures“, 2018 m. rugsėjo 17–18 d., p. 8, 2 lentelė.

( 78 ) Priimant galutinę apsaugos priemonę, galiojo tik šios keturios prekybos apsaugos priemonės, turinčios įtakos importui į Sąjungą (trys Rusijai ir viena Taivanui): 2017 m. spalio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/1795, kuriuo tam tikriems importuojamiems Brazilijos, Irano, Rusijos ir Ukrainos kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tyrimas dėl tam tikrų importuojamų Serbijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno (OL L 258, 2017 10 6, p. 24); 2016 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1328, kuriuo tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos Federacijos kilmės plokštiems šaltai valcuotiems plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 210, 2016 8 4, p. 1); 2018 m. spalio 1 d.. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1469, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikriems importuojamiems Rusijos ir Ukrainos kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 246, 2018 10 2, p. 20); 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1429, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 224, 2015 8 27, p. 10).

( 80 ) JAV plieno rinka pagal dydį buvo viena iš pagrindinių importo paskirties vietų – žr. EBPO, „Recent Developments in Steel Trade and Trade Policy Measures“, DSTI/SC(2018)3, p. 9, 3 lentelė.

( 81 ) Žr. laikinojo reglamento 35 konstatuojamąją dalį: „JAV apskaičiavo, kad pagal 232 skirsnio priemones nustačius vieno dydžio produkto tarifą, netaikant jokių išimčių pagal šalis, importo apimtis turėtų sumažėti maždaug 13 mln. tonų (tai atitinka 7 % Sąjungos suvartojimo).“

( 83 ) Šaltinis: dėl importo kainų – Eurostatas; dėl HDG ir HRC kainų – „S&P Global Commodity Insights“.

( 85 ) Maždaug 140 tyrimų, kuriuos atlikus buvo priimtos priemonės, buvo inicijuoti 2015 m. arba vėliau, todėl jų taikymo trukmė iš esmės buvo nustatyta bent iki 2021 m. (t. y. praėjus bent dvejiems metams nuo ES apsaugos priemonių tyrimo pabaigos). Šaltinis: PPO, Integruotasis prekybos informacijos portalas (angl. Integrated Trade Intelligence Portal) (I-TIP).

( 86 ) Žr. EBPO, „Recent Developments in Steelmaking Capacity“, DSTI/SC(2018)2/FINAL: „atnaujinta informacija apie paskelbtus investicinius projektus rodo, kad šiuo metu vykdomi bendrųjų pajėgumų didinimo beveik 52 mln. tonų projektai ir šie pajėgumai galėtų būti pradėti naudoti trejų metų (2018–2020 m.) laikotarpiu. Šiuo metu planuojami papildomi 39 mln. tonų pajėgumai, kuriuos būtų galima pradėti naudoti tuo pačiu laikotarpiu“.

( 87 ) Pasaulinis forumas dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje, 2018 m. rugsėjo 20 d., 2 dalis.

( 89 ) Žr. Pasaulio plieno asociacijos dokumentą „Global Steel Market Outlook“, EBPO plieno komiteto posėdis, 2018 m. rugsėjo 17 d.

( 90 ) Žr. Pasaulio plieno asociacijos dokumentą „Worldsteel Short Range Outlook October 2018“, pranešimas spaudai.

( 91 ) Žr. EBPO dokumentą „Steel Market Developments“, Plieno komiteto 85-oji sesija, 2018 m. rugsėjo mėn. Taip pat žr. 2018 m. rugsėjo 17 d. EBPO dokumento „Global Economic Outlook“ 7 ir 8 puslapius, iš kurių matyti, kad augimo lūkesčiai (taip pat ir Sąjungoje) buvo sumažinti, ir kad „pasaulinė prekyba sulėtėjo didėjant prekybos politikos netikrumui“.

( 92 ) Pasaulinis forumas dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje, 2018 m. rugsėjo 20 d., 2 dalis.

( 93 ) Žr. EUROFER, „Economic and Steel Market Outlook 2018-2019“, 2018 m. spalio 25 d.

( 95 ) Išsamesnė informacija pateikiama 2022 m. lapkričio 30 d. prie bylos pridėto pranešimo 5 lentelėje.

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
M1	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1590 2019 m. rugsėjo 26 d.	L 248	28	27.9.2019
M2	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/35 2020 m. sausio 15 d.	L 12	13	16.1.2020
M3	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/894 2020 m. birželio 29 d.	L 206	27	30.6.2020
M4	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/2037 2020 m. gruodžio 10 d.	L 416	32	11.12.2020
M5	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1029 2021 m. birželio 24 d.	L 225I	1	25.6.2021
M6	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2021/1091 2021 m. liepos 2 d.	L 236	47	5.7.2021
M7	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/434 2022 m. kovo 15 d.	L 88	181	16.3.2022
M8	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/664 2022 m. balandžio 21 d.	L 121	12	22.4.2022
M9	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2022/978 2022 m. birželio 23 d.	L 167	58	24.6.2022
►M10	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/104 2023 m. sausio 12 d.	L 12	7	13.1.2023
M11	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1301 2023 m. birželio 26 d.	L 161	44	27.6.2023
M12	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/1331 2023 m. birželio 29 d.	L 166	98	30.6.2023
M13	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2023/2840 2023 m. gruodžio 14 d.	L 2840	1	15.12.2023
►M14	KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2024/1782 2024 m. birželio 24 d.	L 1782	1	25.6.2024

C1	Klaidų ištaisymas, OL L 073, 10.3.2020, p. 25 (2020/35)
C2	Klaidų ištaisymas, OL L 321, 15.12.2022, p. 72 (2022/978)