02018R1999 — LT — 20.11.2023 — 006.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1999 2018 m. gruodžio 11 d. dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328 2018.12.21, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2019/504 2019 m. kovo 19 d. |
L 85I |
66 |
27.3.2019 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/1119 2021 m. birželio 30 d. |
L 243 |
1 |
9.7.2021 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/839 2023 m. balandžio 19 d. |
L 107 |
1 |
21.4.2023 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/857 2023 m. balandžio 19 d. |
L 111 |
1 |
26.4.2023 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2023/2413 2023 m. spalio 18 d. |
L |
1 |
31.10.2023 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1999
2018 m. gruodžio 11 d.
dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013
(Tekstas svarbus EEE)
1 SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
Šiuo reglamentu nustatomas valdymo mechanizmas, siekiant:
įgyvendinti strategijas ir priemones, skirtas tam, kad būtų įgyvendinti energetikos sąjungos tikslai ir uždaviniai, įvykdyti ilgalaikiai Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įsipareigojimai, atitinkantys Paryžiaus susitarimą, visų pirma Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) 2021/1119 ( 1 ) 2 straipsnio 1 dalyje, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu nuo 2021 iki 2030 m. visų pirma būtų pasiekti Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai;
skatinti valstybių narių bendradarbiavimą, be kita ko, regioniniu lygmeniu, kai taikytina, skirtą energetikos sąjungos uždaviniams įvykdyti ir jos tikslams pasiekti;
užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės UNFCCC ir Paryžiaus susitarimo sekretoriatui laiku teiktų skaidrias, tikslias, nuoseklias, palyginamas ir išsamias ataskaitas;
padėti užtikrinti didesnį reglamentavimo tikrumą ir didesnį tikrumą investuotojams, taip pat padėti visapusiškai pasinaudoti ekonominio vystymosi, investicijų skatinimo, darbo vietų kūrimo ir socialinės sanglaudos galimybėmis.
Valdymo mechanizmas grindžiamas ilgalaikėmis strategijomis, integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, apimančiais dešimties metų laikotarpius, pradedant laikotarpiu nuo 2021 iki 2030 m., atitinkamomis valstybių narių rengiamomis integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis ir Komisijos vykdomo integruoto stebėjimo priemonėmis. Valdymo mechanizmas užtikrina veiksmingas visuomenės galimybes dalyvauti tų nacionalinių planų ir tų ilgalaikių strategijų rengimo procese. Jis apima struktūruotą, skaidrų ir kartotinį Komisijos ir valstybių narių sąveikos procesą, vykdomą siekiant priimti galutinius integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir juos įgyvendinti, įskaitant regioninį bendradarbiavimą, ir atitinkamus Komisijos veiksmus.
Šis reglamentas taikomas glaudžiai tarpusavyje susijusiems ir vienas kitą papildantiems penkiems energetikos sąjungos aspektams:
energetiniam saugumui;
energijos vidaus rinkai;
energijos vartojimo efektyvumui;
priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir
moksliniams tyrimams, inovacijoms ir konkurencingumui.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Vartojamos šios terminų apibrėžtys:
politika ir priemonės – visos priemonės, kuriomis siekiama įvykdyti integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų uždavinius ir (arba) UNFCCC 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytus įsipareigojimus. Jos gali apimti ir priemones, kurių pagrindinis tikslas nėra riboti ar mažinti išmetamą ŠESD kiekį arba pakeisti energetikos sistemą;
esama politika ir priemonės – įgyvendinama politika ir priemonės ir priimta politika ir priemonės;
įgyvendinama politika ir priemonės – politika ir priemonės, kurios integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ar integruotos nacionalinės energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitos pateikimo dieną atitinka vieną ar kelias iš šių sąlygų: galioja tiesiogiai taikomi Sąjungos teisės aktai arba nacionalinės teisės aktai, sudaryta viena ar kelios savanoriškos sutartys, paskirti finansiniai ištekliai, sutelkti žmogiškieji ištekliai;
priimta politika ir priemonės – politika ir priemonės, dėl kurių oficialus vyriausybės sprendimas priimtas iki integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ar integruotos nacionalinės energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitos pateikimo dienos ir aiškiai įsipareigota jas įgyvendinti;
planuojama politika ir priemonės – svarstoma galima politika ir priemonės, kurios tikriausiai bus priimtos ir įgyvendinamos po integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ar integruotos nacionalinės energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitos pateikimo dienos;
politikos, priemonių ir prognozių sistema – institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, įdiegta siekiant teikti politikos, priemonių ir prognozių ataskaitas, susijusias su iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamais ir absorbentais pašalinamais ŠESD kiekiais ir su energetikos sistema, kaip, inter alia, to reikalaujama pagal 39 straipsnį;
prognozės – iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio arba energetikos sistemos plėtros prognozės, į kurias įtraukiami bent šešerių iš eilės būsimų metų, kurių paskutinis skaitmuo yra 0 arba 5 ir kurie eina iškart po ataskaitinių metų, kiekybiniai įverčiai;
prognozės netaikant priemonių – prognozės, susijusios su iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamu ir absorbentais pašalinamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, neįtraukiant poveikio, kurį daro visa politika ir priemonės, kurios planuojamos, priimamos ir įgyvendinamos nuo metų, pasirinktų kaip atitinkamos prognozės atskaitos taškas;
prognozės taikant priemones – iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio prognozės, į kurias įtraukiamas priimtos ir įgyvendinamos politikos ir priemonių poveikis ŠESD kiekio mažinimui arba energetikos sistemos plėtrai;
prognozės taikant papildomas priemones – iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio arba energetikos sistemos plėtros prognozės, į kurias įtraukiamas priimtos ir įgyvendinamos klimato kaitos švelninimo arba energetikos politikos ir priemonių poveikis, taip pat tuo tikslu planuojamos politikos ir priemonių poveikis ŠESD kiekio mažinimui;
Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai – Sąjungos lygmens privalomas tikslas sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ne vėliau kaip 2030 m., nurodytas Reglamento (ES) 2021/1119 4 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos 2030 m. privalomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, nustatytas Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos lygmens tikslas padidinti energijos vartojimo efektyvumą ne vėliau kaip 2030 m., nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/1791 ( 2 ) 4 straipsnio 1 dalyje, ir tikslas ne vėliau kaip 2030 m. sujungti 15 % elektros energijos tinklų bei kiti vėlesni tokio pobūdžio tikslai, kuriuos pasiekti ne vėliau kaip 2030 m. susitarė Europos Vadovų Taryba arba Europos Parlamentas ir Taryba;
nacionalinė apskaitos sistema – valstybėje narėje įdiegta institucinių, teisinių ir procedūrinių priemonių sistema, skirta iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamam ir absorbentais pašalinamam ŠESD kiekiui įvertinti, apskaitos informacijai teikti ir saugoti;
rodiklis – kiekybinis arba kokybinis rodiklis arba kintamasis, padedantis geriau suprasti įgyvendinimo pažangą;
pagrindiniai rodikliai – Komisijos pasiūlyti pažangos, susijusios su penkiais energetikos sąjungos aspektais, vertinimo rodikliai;
techninės pataisos – nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje pateiktų įverčių tikslinimas per peržiūrą, kuri atliekama pagal 38 straipsnį, kai pateikti apskaitos duomenys yra neišsamūs arba parengti nesilaikant atitinkamų tarptautinių ar Sąjungos taisyklių arba gairių ir kai šiais patikslintais duomenimis ketinama pakeisti pateiktus pirminius įverčius;
kokybės užtikrinimas – numatyta peržiūros procedūrų sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi duomenų kokybės tikslų ir kad būtų pateikiami kuo geresni įverčiai ir informacija, siekiant padidinti kokybės kontrolės programos veiksmingumą ir padėti valstybėms narėms;
kokybės kontrolė – kaupiamos informacijos ir įverčių kokybei įvertinti ir kontroliuoti skirta standartinių techninių veiksmų sistema, kuria siekiama užtikrinti duomenų vientisumą, tikslumą ir išsamumą, nustatyti ir taisyti klaidas, nustatyti ir šalinti trūkumus, dokumentuoti ir archyvuoti duomenis bei kitą naudojamą medžiagą ir registruoti visą kokybės užtikrinimo veiklą;
principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – atliekant planavimą energetikos srityje ir priimant su politika ir investicijomis susijusius sprendimus pirmenybės teikimas alternatyvioms ekonomiškai efektyvioms energijos vartojimo efektyvumo priemonėms, kuriomis užtikrinamas didesnis energijos poreikio ir energijos tiekimo efektyvumas, visų pirma galutinių vartotojų suvartojamo energijos kiekio mažinimo ekonomiškai efektyviu būdu priemonėms, apkrovos atsako iniciatyvoms ir efektyvesnei energijos konversijai, perdavimui ir paskirstymui, sykiu užtikrinant, kad būtų pasiekti tų sprendimų tikslai;
SET planas – Strateginis energetikos technologijų planas, nustatytas 2015 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikate „Siekis parengti integruotą strateginį energetikos technologijų (SET) planą: Europos energetikos sistemos pertvarkos spartinimas“;
ankstyvosios pastangos – tai:
pagal galimo atotrūkio tarp Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo ir kolektyvinių valstybių narių įnašų vertinimą nustatyti valstybės narės veiksmai, užtikrinantys atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį, viršijančią nacionalinį privalomą 2020 m. tikslą, nustatytą Direktyvos (ES) 2018/2001 I priede, arba valstybės narės veiksmai, užtikrinantys ankstyvą pažangą siekiant nacionalinio privalomo 2020 m. tikslo,
pagal Komisijos rekomendacijas, remiantis pagal 29 straipsnio 1 dalies b punktą atliekamu vertinimu atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, nustatyti valstybės narės veiksmai, kuriais anksti užtikrintas jos įnašas siekiant Sąjungos 2030 m. privalomo atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, nustatyto Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje, įvertinus tos valstybės nacionalinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos atskaitos taškus;
regioninis bendradarbiavimas – dviejų ar daugiau valstybių narių, sudariusių partnerystę, apimančią bent vieną arba kelis iš penkių energetikos sąjungos aspektų, bendradarbiavimas;
atsinaujinančių išteklių energija arba atsinaujinančioji energija – atsinaujinančių išteklių energija arba atsinaujinančioji energija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 1 punkte;
bendras galutinis energijos suvartojimas – bendras galutinis energijos suvartojimas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 4 punkte;
paramos schema – paramos schema, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 5 punkte;
techninis pertvarkymas – techninis pertvarkymas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 10 punkte;
atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrija – atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 16 punkte;
centralizuotas šilumos tiekimas ar centralizuotas vėsumos tiekimas – centralizuotas šilumos tiekimas ar centralizuotas vėsumos tiekimas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 19 punkte;
atliekos – atliekos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 23 punkte;
biomasė – biomasė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 24 punkte;
žemės ūkio biomasė – žemės ūkio biomasė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 25 punkte;
miško biomasė – miško biomasė, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 26 punkte;
biomasės kuras – biomasės kuras, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 27 punkte;
biodujos – biodujos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 28 punkte;
skystieji bioproduktai – skystieji bioproduktai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 32 punkte;
biodegalai – biodegalai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 33 punkte;
pažangieji biodegalai – pažangieji biodegalai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 34 punkte;
atliekinis iškastinis kuras – atliekinis iškastinis kuras, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 35 punkte;
krakmolingi augalai – krakmolingi augalai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 39 punkte;
maistiniai ir pašariniai augalai – maistiniai ir pašariniai augalai, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 40 punkte;
lignoceliuliozės medžiagos – lignoceliuliozės medžiagos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 41 punkte;
liekanos – liekanos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 43 punkte;
pirminės energijos vartojimas – pirminės energijos vartojimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 2 punkte;
galutinės energijos vartojimas – galutinės energijos vartojimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 3 punkte;
energijos vartojimo efektyvumas – energijos vartojimo efektyvumas, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 4 punkte;
sutaupyta energija – sutaupyta energija, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 5 punkte;
energijos vartojimo efektyvumo didinimas – energijos vartojimo efektyvumo didinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 6 punkte;
energetinė paslauga – energetinė paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 7 punkte;
bendras naudingasis patalpų plotas – bendras naudingasis patalpų plotas, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 10 punkte;
energijos naudojimo vadybos sistema – energijos naudojimo vadybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 11 punkte;
įpareigotoji šalis – įpareigotoji šalis, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 14 punkte;
įgyvendinančioji valdžios institucija – įgyvendinančioji valdžios institucija, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 17 punkte;
atskiri veiksmai – atskiri veiksmai, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 19 punkte;
energijos skirstytojas – energijos skirstytojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 20 punkte;
skirstymo sistemos operatorius – skirstymo sistemos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 6 punkte ir Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnio 6 punkte;
mažmeninės prekybos energija įmonė – mažmeninės prekybos energija įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 22 punkte;
energetinių paslaugų teikėjas – energetinių paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 24 punkte;
sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo – sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 27 punkte;
kogeneracija – kogeneracija, kaip apibrėžta Direktyvos 2012/27/ES 2 straipsnio 30 punkte;
pastatas – pastatas, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 1 punkte;
beveik nulinės energijos pastatas – beveik nulinės energijos pastatas, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 2 punkte;
šilumos siurblys – šilumos siurblys, kaip apibrėžta Direktyvos 2010/31/ES 2 straipsnio 18 punkte;
iškastinis kuras – neatsinaujinantys anglies turintys energijos šaltiniai, kaip antai kietasis kuras, gamtinės dujos ir nafta;
geografinė informacinė sistema – kompiuterinė sistema, galinti fiksuoti, saugoti, analizuoti ir rodyti geografiškai susietą informaciją;
geoerdvinė taikomoji programa – elektroninė paraiškos forma, į kurią integruota geografine informacine sistema grindžiama IT taikomoji programa, suteikianti galimybę paramos gavėjams erdvinio deklaravimo būdu deklaruoti valdos žemės ūkio paskirties sklypus ir ne žemės ūkio paskirties žemės plotus, už kuriuos prašoma skirti išmoką.
2 SKYRIUS
Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai
3 straipsnis
Integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai
Integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą sudaro šios pagrindinės dalys:
integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano rengimo proceso apžvalga, sudaryta iš santraukos, viešų konsultacijų, suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir konsultacijų rezultatų aprašymo, taip pat regioninio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis narėmis rengiant planą aprašymo, kaip nustatyta 10, 11 ir 12 straipsniuose ir I priedo 1 dalies A skirsnio 1 punkte;
nacionalinių uždavinių, tikslų ir įnašų, susijusių su energetikos sąjungos aspektais, išdėstytais 4 straipsnyje ir I priede, apibūdinimas;
su b punkte nurodytais atitinkamais uždaviniais, tikslais ir įnašais susijusios numatytos politikos ir priemonių apibūdinimas, taip pat bendra investicijų, reikalingų atitinkamiems uždaviniams įgyvendinti, tikslams pasiekti ir įnašams užtikrinti, apžvalga;
penkių energetikos sąjungos aspektų esamos padėties apibūdinimas, be kita ko, atsižvelgiant į energetikos sistemą ir išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, taip pat į prognozes, susijusias su b punkte nurodytais uždaviniais, jau esamos politikos ir priemonių atveju;
kai taikytina, su reguliavimu susijusių ir nesusijusių kliūčių ir trukdžių, kylančių įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus, uždavinius ar įnašus, aprašymas;
planuojamos politikos ir priemonių, taikomų siekiant įvykdyti šios dalies b punkte nurodytus uždavinius, poveikio vertinimas, įskaitant jų derėjimą su Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslu, nustatytu Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ilgalaikiais išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais pagal Paryžiaus susitarimą ir ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis šio reglamento 15 straipsnyje;
bendras planuojamos politikos ir priemonių poveikio konkurencingumui, susijusiam su penkiais energetikos sąjungos aspektais, vertinimas;
pagal šio reglamento III priede nustatytus reikalavimus parengtas ir tame priede nustatytą struktūrą atitinkantis priedas, kuriame pateikiama valstybės narės metodika ir politikos priemonės, taikomos siekiant įvykdyti energijos taupymo reikalavimą pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnį ir jos V priedą.
Kai tai susiję su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, valstybės narės:
užtikrina, kad administravimo sudėtingumas ir išlaidos visiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams nebūtų pernelyg dideli;
atsižvelgia į penkių energetikos sąjungos aspektų sąsajas, visų pirma į principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;
remiasi patikimais ir nuosekliais visų penkių aspektų, kai taikytina, duomenimis ir prielaidomis;
įvertina, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių, atsižvelgdamos į būtinas vidaus energetines paslaugas, kurių reikia, kad būtų užtikrintas būtinasis pragyvenimo lygis atitinkamomis nacionalinėmis sąlygomis, esamą socialinę politiką bei kitas atitinkamas politikos priemones ir Komisijos parengtas orientacines atitinkamų energijos nepritekliaus rodiklių gaires.
Jei atlikus vertinimą pagal pirmos pastraipos d punktą, remiantis patikrinamais duomenimis, paaiškėja, kad valstybėje narėje yra daug energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių, valstybė narė į savo planą įtraukia nacionalinį orientacinį energijos nepritekliaus mažinimo uždavinį. Atitinkamos valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose išdėsto energijos nepritekliaus mažinimo politiką ir priemones, jei tokių yra, įskaitant socialinės politikos priemones ir kitas atitinkamas nacionalines programas.
4 straipsnis
Nacionaliniai uždaviniai, tikslai ir įnašai, susiję su penkiais energetikos sąjungos aspektais
Kiekviena valstybė narė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustato šiuos pagrindinius uždavinius, tikslus ir įnašus, nurodytus I priedo A skirsnio 2 punkte:
susijusius su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu:
susijusius su išmetamu ir pašalinamu ŠESD kiekiu, padedant siekti visuose Sąjungos ekonomikos sektoriuose išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo:
valstybės narės privalomą nacionalinį ŠESD kiekio mažinimo tikslą ir privalomas nacionalines metines ribines vertes pagal Reglamentą (ES) 2018/842;
valstybės narės įsipareigojimus ir nacionalinius tikslus, susijusius su grynuoju ŠESD kiekio absorbavimu pagal Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnio 1 ir 2 dalis;
kai taikytina, siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos tikslus ir uždavinius ir vykdyti ilgalaikius Sąjungos su išmetamu ŠESD kiekiu susijusius įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kitus uždavinius ir tikslus, įskaitant sektorių tikslus ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus.
susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių energija:
siekiant įgyvendinti Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą Sąjungos 2030 m. privalomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą – valstybės narės įnašą siekiant to tikslo, t. y. valstybės narės bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinę dalį, kurią turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija 2030 m., ir orientacinę to įnašo trajektoriją nuo 2021 m. Ne vėliau kaip 2022 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti pasiektas bent 18 % bendro procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, padidėjimo atskaitos taškas, atsižvelgiant į tos valstybės narės privalomą 2020 m. nacionalinį tikslą ir jos įnašą siekiant 2030 m. tikslo. Ne vėliau kaip 2025 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti pasiektas bent 43 % bendro procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, padidėjimo atskaitos taškas, atsižvelgiant į tos valstybės narės privalomą 2020 m. nacionalinį tikslą ir jos įnašą siekiant 2030 m. tikslo. Ne vėliau kaip 2027 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti pasiektas bent 65 % bendro procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, padidėjimo atskaitos taškas, atsižvelgiant į tos valstybės narės privalomą 2020 m. nacionalinį tikslą ir jos įnašą siekiant 2030 m. tikslo.
Ne vėliau kaip 2030 m. pagal šią orientacinę trajektoriją turi būti užtikrintas bent planuotas valstybės narės įnašas. Jei valstybė narė tikisi viršyti savo privalomą nacionalinį 2020 m. tikslą, jos orientacinė trajektorija gali prasidėti tame lygyje, kurį numatoma pasiekti. Drauge sudėjus rezultatus pagal valstybių narių orientacines trajektorijas turi būti pasiekti Sąjungos atskaitos taškai 2022 m., 2025 m. ir 2027 m. ir Sąjungos 2030 m. privalomas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, nustatytas Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 1 dalyje. Atskirai nuo savo įnašo siekiant šio Sąjungos tikslo ir šio reglamento tikslais sudaromos savo orientacinės trajektorijos valstybė narė turi teisę nurodyti platesnio užmojo tikslus nacionalinės politikos tikslais;
susijusius su energijos vartojimo efektyvumu:
suvartojamu pirminės arba galutinės energijos kiekiu, sutaupytu pirminės ar galutinės energijos kiekiu ar energijos suvartojimo intensyvumu grindžiamą orientacinį nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo didinimo įnašą siekiant Sąjungos tikslų energijos vartojimo efektyvumą iki 2030 m. padidinti bent 32,5 %, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES 1 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 5 dalyje.
Valstybės narės nurodo savo įnašą pateikdamos absoliutųjį pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo lygį 2020 m. ir absoliutųjį pirminės energijos suvartojimo ir galutinės energijos suvartojimo lygį 2030 m., taip pat šio įnašo orientacinę trajektoriją nuo 2021 m. Jos paaiškina taikytą metodiką ir naudotus perskaičiavimo koeficientus;
suminį bendrą galutinį energijos, kurią planuojama sutaupyti 2021–2030 m., kiekį pagal 7 straipsnio 1 dalies b punktą dėl energijos taupymo įpareigojimų pagal Direktyvą 2012/27/ES;
orientacinius ilgalaikės nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos strategijos tarpinius siekinius, veiksmų gaires, kuriose vidaus mastu nustatyti išmatuojami pažangos rodikliai, įrodymais pagrįstą numatomos sutaupyti energijos ir platesnio masto naudos įvertinimą ir įnašus siekiant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslų pagal Direktyvą 2012/27/ES, kaip nurodyta Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnyje;
visą pastatų, kurie bus renovuoti, patalpų plotą arba lygiavertį 2021–2030 m. metinį sutaupomos energijos kiekį pagal Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnį dėl pavyzdinio viešųjų organizacijų pastatų vaidmens;
susijusius su energetiniu saugumu:
nacionalinius uždavinius, susijusius su:
susijusius su energijos vidaus rinka:
elektros energijos tinklų sujungimo mastą, kurį valstybė narė siekia užtikrinti iki 2030 m., atsižvelgiant į tikslą iki 2030 m. užtikrinti bent 15 % elektros energijos tinklų sujungimą ir strategiją, kurioje nurodytas mastas nuo 2021 m., nustatytas glaudžiai bendradarbiaujant su poveikį patiriančiomis valstybėmis narėmis, taip pat atsižvelgiant į tikslą iki 2020 m. užtikrinti bent 10 % tinklų sujungimą ir veiksmų skubumo rodiklius, remiantis kainų skirtumu didmeninėje rinkoje, nominaliu jungiamųjų linijų pralaidumu lyginant su apkrova piko metu ir įrengtuoju atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumu, kaip nustatyta I priedo 1 dalies A skirsnio 2.4.1 punkte. Turi būti atlikta kiekvienos naujos jungties socialinių ir ekonominių ir aplinkos apsaugos srities sąnaudų ir naudos analizė; jungtis įdiegiama tik tuo atveju, jeigu galima nauda yra didesnė už sąnaudas;
pagrindinius nacionalinius elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros projektus ir, kai taikytina, jos modernizavimo projektus, kuriuos būtina įgyvendinti, kad būtų įvykdyti su penkiais energetikos sąjungos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai;
su kitais energijos vidaus rinkos aspektais susijusius nacionalinius uždavinius, tokius kaip: sistemos lankstumo didinimas, visų pirma taikant politiką ir priemones, susijusias su rinka grindžiamu kainų nustatymu pagal taikytinus teisės aktus, rinkų integravimas ir susiejimas, kuriuo siekiama didinti apyvartinį turimų jungiamųjų linijų pajėgumą, pažangieji tinklai, telkimas, apkrovos atsakas, kaupimas, paskirstytoji gamyba, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo apribojimo mechanizmai, kainų signalų realiuoju laiku priemonės, įskaitant terminus, iki kurių tie uždaviniai turėtų būti įvykdyti, ir kitus uždavinius, susijusius su energijos vidaus rinka, kaip nurodyta I priedo 1 dalies A skirsnio 2.4.3 punkte;
susijusius su moksliniais tyrimais, inovacijomis ir konkurencingumu:
nacionalinius viešųjų ir, kai taikytina, privačiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su energetikos sąjunga, uždavinius ir finansavimo tikslus, įskaitant, kai taikytina, terminus, iki kurių tie uždaviniai turėtų būti įvykdyti, atspindint energetikos sąjungos strategijos ir, kai taikytina, SET plano prioritetus. Nustatydama savo uždavinius, tikslus ir įnašus, valstybė narė gali remtis esamomis nacionalinėmis strategijomis arba planais, kurie yra suderinti su Sąjungos teisės aktais;
nacionalinius 2050 m. uždavinius (jeigu jie nustatyti), susijusius su švarios energijos technologijų skatinimu.
5 straipsnis
Valstybių narių įnašo nustatymas atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje
Savo įnaše, kurį 2030 m. ir paskutiniais vėlesnių nacionalinių planų laikotarpių metais sudarys iš atsinaujinančiųjų išteklių gauta bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, pagal 4 straipsnio a punkto 2 papunktį, kiekviena valstybė narė atsižvelgia į:
priemones, numatytas Direktyvoje (ES) 2018/2001;
priemones, priimtas norint pasiekti energijos vartojimo efektyvumo tikslą, patvirtintą pagal Direktyvą 2012/27/ES;
visas kitas esamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo skatinimo priemones valstybėje narėje ir, kai taikytina, Sąjungos lygmeniu;
nacionalinį privalomą 2020 m. tikslą užtikrinti, kad tam tikrą bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinę dalį sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 I priede;
visas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai, tokias kaip:
tolygus plėtros pasiskirstymas Sąjungoje,
ekonominės sąlygos ir potencialas, įskaitant BVP vienam gyventojui,
ekonomiškai efektyvios atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros galimybės,
geografinės, aplinkos ir gamtinės kliūtys, įskaitant nesujungtų zonų ir regionų kliūtis,
valstybių narių sujungimo elektros energijos linijomis mastas,
kitos svarbios aplinkybės, visų pirma ankstyvosios pastangos.
Pagal pirmos pastraipos e punktą kiekviena valstybė narė gali savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodyti, į kokias svarbias aplinkybes, turinčias įtakos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai, ji atsižvelgė.
6 straipsnis
Valstybių narių įnašo nustatymas energijos vartojimo efektyvumo srityje
Be to, kiekviena valstybė narė atsižvelgia į:
priemones, numatytas Direktyvoje 2012/27/ES;
kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones valstybėje narėje ir Sąjungos lygmeniu.
Savo 1 dalyje nurodytame įnaše kiekviena valstybė narė gali atsižvelgti į nacionalines aplinkybes, turinčias įtakos pirminės ir galutinės energijos suvartojimui, tokias kaip:
dar neišnaudotas ekonomiško energijos taupymo potencialas,
bendrojo vidaus produkto raida ir prognozė,
energijos importo ir eksporto pokyčiai,
energijos rūšių derinio pokyčiai, anglies dioksido surinkimo ir saugojimo raida, ir
ankstyvieji veiksmai.
Atsižvelgiant į pirmą pastraipą, kiekviena valstybė narė savo integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nurodo, į kokias svarbias aplinkybes, turinčias įtakos pirmoje pastraipoje nurodytam pirminės ir galutinės energijos suvartojimui, jei tokių buvo, ji atsižvelgė.
7 straipsnis
Nacionalinė politika ir priemonės, susijusios su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų
Vadovaudamosi I priedu, valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose apibūdina pagrindinę esamą ir planuojamą politiką ir priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti visų pirma nacionaliniame plane užsibrėžtus uždavinius, įskaitant, kai taikytina, numatytas regioninio bendradarbiavimo ir tinkamo finansavimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis užtikrinimo priemones, įskaitant Sąjungos programų ir priemonių panaudojimą.
Valstybės narės pateikia bendrą investicijų, reikalingų norint įvykdyti nacionaliniame plane nustatytus uždavinius, pasiekti jo tikslus ir užtikrinti jame nustatytus įnašus, apžvalgą ir bendrą tų investicijų šaltinių vertinimą.
8 straipsnis
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų analitinis pagrindas
Valstybės narės savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, remdamosi pačių atliktu nacionalinio ir, kai taikytina, regioninio masto vertinimu, apibūdina:
planuojamos politikos ir priemonių (arba priemonių grupių) poveikį energetikos sistemos plėtrai ir išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui plano trukmės laikotarpiu ir dešimties metų laikotarpiu po paskutinių plano taikymo metų, be kita ko, palygindamos jį su prognozėmis, kaip nurodyta 1 dalyje, parengtomis remiantis esama politika ir priemonėmis (arba priemonių grupėmis);
7 straipsnyje nurodytos ir I priede detaliau apibūdintos planuojamos politikos ir priemonių (arba priemonių grupių) poveikį makroekonomikai ir tiek, kiek įmanoma, sveikatai, aplinkai, įgūdžiams ir visuomenei pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m., be kita ko, palygindamos jį su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis prognozėmis, parengtomis remiantis esama politika ir priemonėmis (arba priemonių grupėmis). Tam poveikiui įvertinti taikoma metodika skelbiama viešai;
esamos ir planuojamos politikos ir priemonių arba priemonių grupių sąveiką politikos aspekto srityje, taip pat esamos ir planuojamos politikos ir priemonių arba priemonių grupių sąveiką skirtingų aspektų srityse pirmuoju dešimties metų laikotarpiu bent iki 2030 m. Energijos tiekimo saugumo, infrastruktūros ir rinkos integracijos prognozės turi būti susietos su patikimais energijos vartojimo efektyvumo scenarijais;
būdą, kuriuo esama politika ir priemonėmis ir planuojama politika ir priemonėmis bus pritrauktos jų įgyvendinimui reikalingos investicijos;
būdą, kuriuo esama politika ir priemonėmis ir planuojama politika ir priemonėmis bus prisidėta prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo.
9 straipsnis
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektai
Vadovaudamasi 34 straipsniu, Komisija įvertina integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus ir ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki tų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų pateikimo termino valstybėms narėms gali pateikti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų. Tose rekomendacijose gali būti visų pirma aptariama:
tikslų, uždavinių ir įnašų užmojo lygis siekiant kolektyviai įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir visų pirma pasiekti Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslus, taip pat tos valstybės narės siekiamas elektros energijos tinklų sujungimo mastas 2030 m., kaip nurodyta 4 straipsnio d punkte, tinkamai atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekte nurodytas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai ir energijos suvartojimui, taip pat tinklų sujungimo veiksmų skubumo rodiklius, nustatytus I priedo 1 dalies A skirsnio 2.4.1 punkte;
politika ir priemonės, susijusios su valstybių narių ir Sąjungos lygmens uždaviniais, ir kita politika ir priemonės, kurios gali būti svarbios tarpvalstybiniu mastu;
papildoma politika ir priemonės, kurių gali prireikti siekiant įvykdyti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;
esamos politikos ir priemonių ir planuojamos politikos ir priemonių, įtrauktų į integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą sąveika vieno energetikos sąjungos aspekto srityje ir skirtingų aspektų srityse ir jų derėjimas;
atitinkamų finansavimo priemonių, įskaitant atitinkamą pajamų, gautų aukcionuose pardavus ES ATLPS apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvą 2003/87/EB ir naudojamų LULUCF, dalį, Sąjungos paramos ir naudojamų Sąjungos lėšų, pvz., bendros žemės ūkio politikos priemonių, politikos ir priemonių, derėjimas atsižvelgiant į valstybių narių įsipareigojimų, tikslų ir biudžetų, nustatytų pagal Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnį, įgyvendinimą.
10 straipsnis
Viešos konsultacijos
Nedarant poveikio jokiems kitiems Sąjungos teisės reikalavimams, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visuomenei būtų iš anksto užtikrinamos veiksmingos galimybės dalyvauti 2021–2030 m. laikotarpio integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto rengimo procese, galutinio plano rengimo procese, likus gerokai laiko iki jo priėmimo dienos, ir 15 straipsnyje nurodytų ilgalaikių strategijų rengimo procese. Kiekviena valstybė narė prie Komisijai pateikiamų šių dokumentų prideda visuomenės nuomonės arba preliminarios nuomonės santrauką. Kai taikoma Direktyva 2001/42/EB, laikoma, kad pagal tą direktyvą rengiamų konsultacijų dėl projektų pakanka šiame reglamente nustatytam įpareigojimui konsultuotis su visuomene įvykdyti.
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visuomenė būtų informuojama. Kiekviena valstybė narė nustato pagrįstus terminus, kurių laikantis visuomenei suteikiama pakankamai laiko gauti informaciją, dalyvauti procese ir išreikšti savo nuomonę.
Įgyvendindama šį straipsnį, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad administravimas nebūtų pernelyg sudėtingas.
11 straipsnis
Daugiapakopis dialogas klimato ir energetikos klausimais
Kiekviena valstybė narė, laikydamasi nacionalinių taisyklių, pradeda daugiapakopį dialogą klimato ir energetikos klausimais, kuriame gali aktyviai dalyvauti vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, verslo bendruomenė, investuotojai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai bei plačioji visuomenė ir aptarti, kaip įgyvendinamas Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslas, nustatytas Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat įvairius numatytus energetikos ir klimato srities politikos scenarijus, įskaitant ilgalaikes priemones, ir stebėti pažangą, nebent ji jau turi struktūrą, kuria naudojamasi šiuo tikslu. Vykdant tokį dialogą, galima aptarti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus.
12 straipsnis
Regioninis bendradarbiavimas
13 straipsnis
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų vertinimas
Remdamasi pagal 3 straipsnį pateiktais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais ir pagal 14 straipsnį pateiktais atnaujintais planais, Komisija visų pirma įvertina, ar:
tikslai, uždaviniai ir įnašai yra pakankami siekiant kolektyviai įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, o ypač Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus per pirmąjį dešimties metų laikotarpį;
planai atitinka 3–12 straipsnių reikalavimus ir ar valstybės narės deramai atsižvelgė į Komisijos rekomendacijas, pateiktas pagal 34 straipsnį.
14 straipsnis
Integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų atnaujinimas
3 SKYRIUS
Ilgalaikės strategijos
15 straipsnis
Ilgalaikės strategijos
Atsižvelgiant į tikslą įvykdyti 3 dalyje nurodytus visuminius klimato srities uždavinius, Komisija iki 2019 m. balandžio 1 d. priima pasiūlymą dėl ilgalaikės Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijos, atitinkančios Paryžiaus susitarimą, atsižvelgiant į valstybių narių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus. Šioje dalyje nurodyta ilgalaikė strategija apima analizę, į kurią įtraukiami bent:
įvairūs Sąjungos įnašo siekiant 3 dalyje nustatytų uždavinių scenarijai, be kita ko, scenarijus, pagal kurį Sąjungoje iki 2050 m. būtų pasiekta, kad nebebūtų išmetama ŠESD, o po 2050 m. – pašalinama daugiau teršalų negu išmetama;
a punkte nurodytų scenarijų pasekmės likusiam pasauliniam ir Sąjungos anglies dioksido biudžetui, siekiant pagrįsti informacija diskusijas apie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ekonomiškumą, efektyvumą ir teisingumą.
Valstybių narių ir Sąjungos ilgalaikės strategijos turi padėti:
įvykdyti pagal UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą prisiimtus Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimus mažinti dėl žmogaus veiklos išmetamą ŠESD kiekį, didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį ir skatinti anglies dioksido sekvestraciją;
vykdyti Paryžiaus susitarimo uždavinį užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;
siekti ilgainiui sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir padidinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį visuose sektoriuose, laikantis Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, vykdant būtiną išmetamo ŠESD kiekio mažinimą ir didinant absorbentais pašalinamą kiekį pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) reikalavimus, ekonomiškai efektyviai sumažinti Sąjungos išmetamą ŠESD kiekį ir didinti absorbentais pašalinamą šių dujų kiekį, siekiant Paryžiaus susitarime nustatyto ilgalaikio temperatūros tikslo, kad Sąjungoje būtų užtikrintas iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio balansas, o vėliau atitinkamai būtų pašalinama daugiau teršalų negu išmetama;
sukurti labai efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiaisiais ištekliais pagrįstą energetikos sistemą Sąjungoje.
Valstybių narių ilgalaikės strategijos turėtų apimti IV priede nurodytus elementus. Be to, valstybių narių ir Sąjungos ilgalaikės strategijos turi apimti:
viso išmetamo ŠESD kiekio sumažinimą ir absorbentais pašalinamo jų kiekio padidinimą;
išmetamo kiekio sumažinimą ir pašalinamo kiekio padidinimą atskiruose sektoriuose, įskaitant elektros energijos, pramonės, transporto, šildymo ir vėsinimo, pastatų (gyvenamųjų ir paslaugų sektoriaus), žemės ūkio, atliekų ir žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius;
numatomą perėjimo prie mažai ŠESD išmetančios ekonomikos pažangą, įskaitant taršos ŠESD intensyvumą, taršos CO2 intensyvumą, susietą su bendruoju vidaus produktu, atitinkamas numatomas ilgalaikes investicijas ir susijusių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų strategijas;
kiek įmanoma, tikėtiną socialinį ir ekonominį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių poveikį, įskaitant, be kita ko, aspektus, susijusius su makroekonominiu ir socialiniu vystymusi, rizikomis ir nauda sveikatai ir aplinkos apsauga;
sąsajas su kitais ilgalaikiais nacionaliniais uždaviniais, planais ir kita politika, priemonėmis ir investicijomis.
16 straipsnis
Strateginis metano planas
Atsižvelgiant į tai, kad metanas gali labai didinti visuotinį atšilimą ir atmosferoje išlieka palyginti trumpai, Komisija išnagrinėja poveikį, kurį turėtų politika ir priemonės, įgyvendinamos siekiant sumažinti trumpalaikį ir vidutinio laikotarpio trukmės išmetamų metano teršalų poveikį Sąjungos išmetamam ŠESD kiekiui. Atsižvelgdama į žiedinės ekonomikos tikslus, kai taikytina, Komisija išnagrinėja politikos galimybes sparčiai spręsti išmetamų metano teršalų problemą ir pateikia Sąjungos strateginį metano planą kaip integruotą 15 straipsnyje nurodytos Sąjungos ilgalaikės strategijos dalį.
4 SKYRIUS
Ataskaitų teikimas
17 straipsnis
Integruotos nacionalinės energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitos
Integruotoje nacionalinėje energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitoje pateikiama informacija apie šiuos elementus:
informacija apie pažangą siekiant integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytų tikslų, uždavinių ir įnašų, įskaitant pažangą siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, taip pat apie pažangą finansuojant ir įgyvendinant tuo tikslu būtiną politiką ir priemones, įskaitant faktinių investicijų, palyginti su pradinėmis prielaidomis, apžvalgą;
jei taikytina, informacija apie pažangą įvedant 11 straipsnyje nurodytą dialogą;
20–25 straipsniuose nurodyta informacija ir, kai taikytina, informacija apie politikos ir priemonių atnaujinimą pagal tuos straipsnius;
informacija apie prisitaikymą prie klimato kaitos pagal 4 straipsnio a punkto 1 papunktį;
kiek įmanoma, kiekybinis politikos ir priemonių, nurodytų integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, poveikio oro kokybei ir išmetamam oro teršalų kiekiui įvertinimas.
Sąjunga ir valstybės narės UNFCCC sekretoriatui teikia kas dvejus metus rengiamas ataskaitas pagal UNFCCC šalių konferencijos sprendimą 2/CP.17 ir nacionalinius pranešimus pagal UNFCCC 12 straipsnį.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 6 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Jei atitinkama valstybė narė nusprendžia neatsižvelgti į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį, ji pateikia pagrindimą.
18 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl ŠESD politikos bei priemonių ir prognozių teikimas
Ne vėliau kaip 2021 m. kovo 15 d. ir po to kas dvejus metus valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie:
savo nacionalinę politiką ir priemones arba priemonių grupę, nurodytas VI priede, ir
iš įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ŠESD kiekio ir absorbentais pašalinamo kiekio nacionalines prognozes pagal dujas arba dujų grupes (angliavandeniliai ir perfluorangliavandeniliai), nurodytas V priedo 2 dalyje. Nacionalinėse prognozėse atsižvelgiama į Sąjungos lygmeniu priimtą politiką bei priemones ir į jas įtraukiama VII priede nurodyta informacija.
19 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, finansinės ir technologinės paramos besivystančioms valstybėms ir pajamų iš aukcionų teikimas
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 6 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
20 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos teikimas
Valstybės narės į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia šią informaciją:
informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos šios trajektorijos ir uždaviniai:
orientacinė nacionalinė visuminės bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, trajektorija nuo 2021 iki 2030 m.;
numatytos sektorių galutinio energijos suvartojimo procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, trajektorijos nuo 2021 iki 2030 m. elektros energijos, šildymo ir vėsinimo ir transporto sektoriuose;
numatytos trajektorijos pagal atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologiją, siekiant užtikrinti visuminę ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos trajektorijas nuo 2021 iki 2030 m., įskaitant numatomą bendrąjį galutinį energijos suvartojimą, išreikštą mln. tne (pagal technologiją ir pagal sektorių), ir bendrą planuojamą įrengtąjį pajėgumą, išreikštą MW (pagal technologiją ir pagal sektorių);
bioenergijos paklausos, suskirstytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, ir biomasės pasiūlos, suskirstytos pagal žaliavą ir kilmę (skiriant vidaus gamybą ir importą), trajektorijos. Jei biomasė gaunama iš miško, pateikiamas jos šaltinio ir poveikio LULUCF absorbentams vertinimas;
kai taikytina, kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant ilgalaikius ir sektorių uždavinius (pavyzdžiui, biodegalų, iš biomasės netiekiant šilumos pagamintos elektros energijos dalį, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, atsinaujinančiųjų išteklių energiją, pagaminamą miestų, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų ir pasigaminamą vartotojų, naudojant iš nuotekų valymo gautą dumblą pasigaminamą energiją;
informaciją apie tai, kaip įgyvendinama ši politika ir priemonės:
priimta, įgyvendinama ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant siekiama užtikrinti nacionalinį įnašą siekiant privalomo Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo, nurodyto šio reglamento 4 straipsnio a punkto 2 papunktyje, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones. Taip pat atliekama speciali Direktyvos (ES) 2018/2001 23–28 straipsniuose nustatytų įgyvendinimo priemonių peržiūra;
specialios regioninio bendradarbiavimo priemonės (jei tokių esama);
nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui, specialios finansinės paramos priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą siekiant skatinti naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją elektros energijos, šildymo ir vėsinimo ir transporto sektoriuose;
kai taikytina, parama iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamos elektros energijos sektoriui, kurią valstybės narės turi teikti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 6 straipsnio 4 dalį;
specialios priemonės, siekiant vykdyti Direktyvos (ES) 2018/2001 15–18 straipsniuose nustatytus reikalavimus;
kai taikytina, specialios priemonės, taikomos siekiant įvertinti būtiną pajėgumą, dėl kurio gali būti ribojamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, didinti jo skaidrumą ir mažinti tokio pajėgumo poreikį;
politikos ir priemonių pagal sąlygų sudarymo sistemą, kurią valstybės narės turi įdiegti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 21 straipsnio 6 dalį ir 22 straipsnio 5 dalį, siekiant skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti pasigaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, santrauka;
priemonės, kuriomis skatinama naudoti energiją iš biomasės, visų pirma kaupti biomasės išteklius atsižvelgiant į galimybę jos (be kita ko, tausios biomasės) gauti, ir priemonės, kuriomis užtikrinamas biomasės gamybos ir naudojimo tausumas;
taikomos priemonės, kuriomis siekiama didinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį šildymo ir vėsinimo ir transporto sektoriuose;
politika ir priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis;
informaciją, nustatytą IX priedo 1 dalyje.
21 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl energijos vartojimo efektyvumo teikimas
Valstybės narės į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia šią informaciją:
informaciją apie taip, kaip įgyvendinamos šios nacionalinės trajektorijos, uždaviniai ir tikslai:
per metus suvartojamo pirminės ir galutinės energijos kiekio 2021–2030 m. orientacinė trajektorija, rodanti nacionalinį energijos taupymo įnašą siekiant Sąjungos 2030 m. tikslo, įskaitant taikytą metodiką;
orientaciniai ilgalaikės nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos strategijos tarpiniai siekiniai ir įnašai siekiant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslų pagal Direktyvą 2012/27/ES, kaip nurodyta Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnyje;
kai taikytina, atnaujinti kiti nacionaliniame plane nustatyti nacionaliniai uždaviniai;
informaciją apie tai, kaip įgyvendinama ši politika ir priemonės:
įgyvendinama, priimta ir planuojama politika, priemonės ir programos, kad būtų užtikrintas orientacinis nacionalinis įnašas siekiant 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslo ir vykdant kitus 6 straipsnyje nurodytus uždavinius, įskaitant planuojamus pastatų energinio naudingumo didinimo veiksmus ir priemones (taip pat ir finansines), priemones, kuriomis išnaudojamas dujų ir elektros energijos infrastruktūros potencialas efektyviai vartoti energiją, ir kitas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones;
kai taikytina, rinkos priemonės, kuriomis kuriamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo paskatos, įskaitant energijos mokesčius, rinkliavas, taršos leidimus ir kt.;
nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema ir alternatyvios priemonės pagal Direktyvos 2012/27/ES 7a ir 7b straipsnius ir vadovaujantis šio reglamento III priedu;
ilgalaikės renovacijos strategijos pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį;
politika ir priemonės, kuriomis viešajame sektoriuje populiarinamos energetinės paslaugos, ir priemonės, kuriomis šalinamos su reguliavimu susijusios ir nesusijusios kliūtys, trukdančioms naudotis sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir kitais energijos vartojimo efektyvumo paslaugų modeliais;
kai taikytina, regioninis bendradarbiavimas energijos vartojimo efektyvumo srityje;
nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui, nacionaliniu lygmeniu energijos vartojimo efektyvumo srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, kai taikytina;
informaciją, nustatytą IX priedo 2 dalyje.
22 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl energetinio saugumo teikimas
Valstybės narės į integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie tai, kaip įgyvendinami:
nacionaliniai energijos šaltinių ir tiekimo įvairinimo uždaviniai;
kai taikytina, nacionaliniai priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų valstybių mažinimo uždaviniai;
nacionaliniai uždaviniai stiprinti gebėjimą spręsti energijos šaltinio tiekimo apribojimo arba nutraukimo problemas, įskaitant dujas ir elektros energiją;
nacionaliniai uždaviniai, susiję su nacionalinės energetikos sistemos lankstumo didinimu, visų pirma panaudojant vidaus energijos šaltinius, apkrovos atsako ir energijos kaupimo priemones;
įgyvendinama, priimta ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant siekiama įvykdyti a–d punktuose nurodytus uždavinius;
regioninis bendradarbiavimas įgyvendinant a–d punktuose nurodytus uždavinius ir politiką;
nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, kai taikytina.
23 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl energijos vidaus rinkos teikimas
Valstybės narės į savo integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie tai, kaip įgyvendinami šie uždaviniai ir priemonės:
elektros energijos tinklų sujungimo mastas, kurį valstybė narė siekia užtikrinti iki 2030 m., atsižvelgiant į tikslą iki 2030 m. užtikrinti bent 15 % elektros energijos tinklų sujungimą, ir I priedo 1 dalies A skirsnio 2.4.1 punkte nustatyti rodikliai, taip pat priemonės, taikomos siekiant įgyvendinti šio masto užtikrinimo strategiją, įskaitant priemones, susijusias su leidimų išdavimu;
pagrindiniai elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros projektai, kurie yra būtini, kad būtų įvykdyti uždaviniai ir pasiekti tikslai pagal penkis energetikos sąjungos aspektus;
kai taikytina, numatyti pagrindiniai infrastruktūros projektai, išskyrus bendro intereso projektus, įskaitant infrastruktūros projektus, kuriuose dalyvauja trečiosios valstybės, ir, kiek įmanoma, bendras jų derėjimo ir įnašo siekiant energetikos sąjungos bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų vertinimas;
su kitais energijos vidaus rinkos aspektais (pavyzdžiui, sistemos lankstumo didinimo, rinkų integravimo ir susiejimo, kuriuo siekiama didinti apyvartinį turimų jungiamųjų linijų pajėgumą, pažangiųjų tinklų, telkimo, apkrovos atsako, kaupimo, paskirstytosios gamybos, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo apribojimo mechanizmų, kainų signalų realiuoju laiku priemonėmis) susiję nacionaliniai uždaviniai;
kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai ir priemonės, susiję su nediskriminacine atsinaujinančiųjų išteklių energijos įtrauktimi, apkrovos atsaku ir kaupimu, be kita ko, telkimo priemonėmis, visose energijos rinkose;
kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai ir priemonės, susiję su vartotojų dalyvavimo energetikos sistemos veikloje ir energijos gamybos savoms reikmėms bei naujų technologijų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, naudos vartotojams užtikrinimu;
priemonės, susijusios su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu;
įgyvendinama, priimta ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant siekiama įvykdyti a–g punktuose nurodytus uždavinius;
regioninis bendradarbiavimas įgyvendinant a–h punktuose nurodytus uždavinius ir politiką;
nedarant poveikio SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui, nacionaliniu lygmeniu energijos vidaus rinkos srityje, įskaitant elektros energijos tinklų sujungimo tikslą, naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, kai taikytina;
priemonės, kuriomis didinamas energetikos sistemos lankstumas, susijęs su atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, įskaitant einamosios paros rinkų susiejimo ir tarpvalstybinio balansavimo rinkų plėtros priemones.
24 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl energijos nepritekliaus teikimas
Kai taikoma 3 straipsnio 3 dalies d punkto antra pastraipa, atitinkama valstybė narė į savo integruotą nacionalinę energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitą įtraukia:
informaciją apie pažangą siekiant įvykdyti nacionalinį orientacinį uždavinį sumažinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių ir
kiekybinę informaciją apie energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių ir, kai turima, informaciją apie energijos nepritekliaus problemai spręsti skirtą politiką ir priemones.
Pagal šį straipsnį valstybių narių pateiktus duomenis Komisija perduoda Europos energijos nepritekliaus observatorijai.
25 straipsnis
Integruotų ataskaitų dėl mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo teikimas
Valstybės narės į savo integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia informaciją apie tai, kaip įgyvendinami šie uždaviniai ir priemonės:
kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai ir politika, kuriais SET plano uždaviniai ir politika įgyvendinami nacionalinėmis aplinkybėmis;
nacionaliniai uždaviniai, susiję su visomis viešojo ir, kai taikytina, privačiojo sektoriaus lėšomis, skiriamomis švarios energijos technologijų moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti, technologijų sąnaudomis ir veiksmingumo didinimu;
kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, apimantys ilgalaikius tikslus iki 2050 m. įdiegti technologijas, kuriomis sumažinama pramonės sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos ir išmetama daug anglies dioksido, priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir, kai taikytina, technologijas, skirtas su tuo susijusio anglies dioksido transportavimo, naudojimo ir saugojimo infrastruktūrai;
nacionaliniai uždaviniai palaipsniui atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui;
įgyvendinama, priimta ir planuojama politika ir priemonės, kurias taikant siekiama įvykdyti b ir c punktuose nurodytus uždavinius;
bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis įgyvendinant b–d punktuose nurodytus uždavinius ir politiką, įskaitant politikos ir priemonių koordinavimą atsižvelgiant į SET planą, pvz., mokslinių tyrimų programų ir bendrų programų derinimą;
kai taikytina, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą.
26 straipsnis
Metinių ataskaitų teikimas
Ne vėliau kaip 2021 m. kovo 15 d. ir po to kasmet (X metai) valstybės narės pateikia Komisijai:
informaciją, nurodytą Direktyvos 2009/119/EB 6 straipsnio 2 dalyje;
informaciją, nurodytą Direktyvos 2013/30/ES IX priedo 3 punkte, vadovaujantis tos direktyvos 25 straipsniu.
Taikydama šią dalį, Komisija, remdamasi valstybių narių pateiktais tarpinės ŠESD apskaitos duomenimis arba, jei valstybė narė iki tos datos savo apskaitos duomenų nepateikė, pačios atliktais skaičiavimais, kasmet sudaro Sąjungos tarpinės ŠESD apskaitos ataskaitą. Komisija kasmet iki rugsėjo 30 d. šią informaciją paskelbia viešai.
Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais:
iš dalies keičiama V priedo 2 dalis, į ŠESD sąrašą įtraukiant arba iš jos išbraukiant chemines medžiagas, vadovaujantis atitinkamais UNFCCC arba Paryžiaus susitarimo organų priimtais sprendimais;
papildomas šis reglamentas patvirtinant visuotinio atšilimo potencialo vertes ir nustatant apskaitos gaires, taikytinas vadovaujantis atitinkamais UNFCCC arba Paryžiaus susitarimo organų priimtais sprendimais;
iš dalies keičiama V priedo 3 dalis, siekiant atnaujinti kategorijų sąrašą pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus.
Siūlydama šiuos įgyvendinimo aktus, Komisija atsižvelgia į tos informacijos stebėjimo ir teikimo tvarkaraščius pagal UNFCCC arba Paryžiaus susitarimą ir atitinkamus UNFCCC ar Paryžiaus susitarimo organų priimtus sprendimus, siekdama užtikrinti, kad Sąjunga, kaip UNFCCC ir Paryžiaus susitarimo šalis, laikytųsi savo informacijos teikimo įsipareigojimų. Tuose įgyvendinimo aktuose taip pat nurodomi Komisijos ir valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo rengiant Sąjungos ŠESD apskaitos ataskaitą terminai.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 6 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
27 straipsnis
Ataskaitų dėl 2020 m. tikslų teikimas
Ne vėliau kaip 2022 m. balandžio 30 d. kiekviena valstybė narė Komisijai praneša apie 2020 m. savo nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo tikslo, nustatyto pagal Direktyvos 2012/27/ES 3 straipsnio 1 dalį, įgyvendinimą, pateikdama šio reglamento IX priedo 2 dalyje nurodytą informaciją, ir apie 2020 m. nacionalinių bendrųjų atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies planinių rodiklių, kaip nustatyta Direktyvos 2009/28/EB I priedo redakcijoje, kuri galios 2020 m. gruodžio 31 d., įgyvendinimą, pateikdama šią informaciją:
atskirų sektorių (elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, transporto) atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį ir visuminę atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį 2020 m.;
informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant 2020 m. nacionalinių atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslų, įskaitant priemones, susijusias su paramos schemomis, kilmės garantijomis ir administracinių procedūrų supaprastinimu;
transporto sektoriuje suvartojamo energijos kiekio procentinę dalį, kurią sudaro iš biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų, gauta energija;
transporto sektoriuje suvartojamo energijos kiekio procentinę dalį, kurią sudaro iš transportui skirtų biodegalų ir biodujų, pagamintų iš Direktyvos 2009/28/EB redakcijos, kuri galios 2020 m. gruodžio 31 d., IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų ir kitų degalų, gauta energija.
28 straipsnis
Elektroninė platforma
5 SKYRIUS
Suvestinis pažangos ir politinių priemonių siekiant užtikrinti Sąjungos tikslų įgyvendinimą vertinimas. Komisijos atliekamas stebėjimas
29 straipsnis
Pažangos vertinimas
Ne vėliau kaip 2021 m. spalio 31 d. ir po to kas dvejus metus Komisija, visų pirma remdamasi integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis, kita pagal šį reglamentą pateikta informacija, rodikliais ir Europos statistika bei duomenimis, jei tokių turima, įvertina:
pažangą, Sąjungos mastu padarytą siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, įskaitant Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus pirmuoju dešimties metų laikotarpiu, visų pirma siekiant išvengti bet kokio atotrūkio nuo Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslų;
kiekvienos valstybės narės pažangą siekiant savo tikslų, uždavinių ir įnašų, įskaitant pažangą siekiant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ir jos integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytos politikos ir priemonių įgyvendinimą;
remdamasi valstybių narių pagal 26 straipsnį pateiktais išmetamo teršalų kiekio duomenimis, bendrą aviacijos poveikį pasaulio klimatui, įskaitant poveikį, kurį daro ne CO2, o kiti išmetami teršalai, ar jų padarinius, ir atitinkamais atvejais tą vertinimą patobulina remdamasi mokslo pasiekimais ir oro eismo duomenimis;
bendrą integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų politikos ir priemonių poveikį Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemonių veikimui;
bendrą į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus įtrauktos politikos ir priemonių poveikį Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) veikimui ir taršos leidimų pasiūlos ir paklausos balansui Europos anglies dioksido rinkoje.
Atlikdama vertinimą, Komisija:
išnagrinėja, ar pasiektas Sąjungos tarpinis siekinys 2020 m. suvartoti ne daugiau kaip 1 483 mln. tne pirminės energijos ir 1 086 mln. tne galutinės energijos;
įvertina, ar valstybių narių pažanga rodo, kad visoje Sąjungoje einama tinkama linkme siekiant pirmoje pastraipoje nurodyto 2030 m. energijos suvartojimo lygio, atsižvelgdama į informacijos, kurią valstybės narės pateikė savo integruotose nacionalinėse energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitose, vertinimą;
naudojasi būsimų energijos vartojimo Sąjungoje ir atskirose šalyse tendencijų modeliavimo ir kitos papildomos analizės rezultatais;
deramai atsižvelgia į valstybių narių integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nurodytas svarbias aplinkybes, turinčias įtakos pirminės ir galutinės energijos suvartojimui, pagal 6 straipsnio 2 dalį.
Ne vėliau kaip 2021 m. spalio 31 d. ir po to kasmet Komisija, visų pirma remdamasi pagal šį reglamentą pateikta informacija, įvertina, ar Sąjunga ir jos valstybės narės padarė pakankamą pažangą vykdydamos:
įsipareigojimus pagal UNFCCC 4 straipsnį ir Paryžiaus susitarimo 3 straipsnį, išdėstytus UNFCCC šalių konferencijos arba UNFCCC šalių konferencijos, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas, priimtuose sprendimuose;
Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnyje nustatytus įpareigojimus;
uždavinius, nustatytus integruotame nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane siekiant įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius, o pirmuoju dešimties metų laikotarpiu – 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslus.
30 straipsnis
Neatitiktys pagrindiniams energetikos sąjungos uždaviniams ir tikslams, nustatytiems pagal Reglamentą (ES) 2018/842
31 straipsnis
Reagavimas į nepakankamus integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų užmojus
Jei nacionalinių įnašų, drauge juos sudėjus, atotrūkis nuo Sąjungos 2030 m. tikslo pasireiškia energijos vartojimo efektyvumo srityje, Komisija visų pirma įvertina 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas svarbias aplinkybes, valstybių narių integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pateiktą informaciją, būsimų energijos vartojimo tendencijų modeliavimo rezultatus ir atitinkamais atvejais kitą papildomą analizę.
Nedarant poveikio kitoms šio straipsnio nuostatoms ir turint vienintelį tikslą įvertinti, ar pasireiškia kolektyvinių valstybių narių įnašų atotrūkis nuo Sąjungos 2030 m. tikslo, Komisija, atlikdama savo vertinimą, daro prielaidą apie nacionalinio integruoto energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto pagal 9 straipsnio 1 dalį nepateikusių valstybių narių nacionalinį įnašą.
Darydama prielaidą apie atsinaujinančiųjų išteklių energiją, Komisija atsižvelgia į valstybės narės privalomą nacionalinį 2020 m. tikslą, nustatytą Direktyvos (ES) 2018/2001 I priede, atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros modeliavimo rezultatus ir šio reglamento II priede nustatytos formulės taikymo rezultatus. Darydama prielaidą apie energijos vartojimo efektyvumą, Komisija atsižvelgia į būsimų energijos vartojimo tendencijų modeliavimo rezultatus ir atitinkamais atvejais kitą papildomą analizę.
Atlikdama atsinaujinančiųjų išteklių energijos įnašų vertinimą pagal II priede nustatytą formulę, Komisija atsižvelgia į bet kokį galimą neigiamą poveikį tiekimo saugumui ir tinklo stabilumui mažose ar izoliuotuose energetikos sistemose arba valstybių narių sistemose, kurioms sinchroninės zonos pokyčiai gali turėti svarbių pasekmių.
Atlikdama energijos vartojimo efektyvumo įnašų vertinimą, Komisija atsižvelgia į galimą poveikį elektros energijos sistemos veikimui ir tinklo stabilumui valstybėse narėse, kurioms sinchroninės zonos pokyčiai gali turėti svarbių pasekmių.
32 straipsnis
Reagavimas į nepakankamą pažangą įgyvendinant Sąjungos energetikos ir klimato politikos tikslus ir uždavinius
Pateikdama rekomendacijas dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos, Komisija atsižvelgia į 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytas valstybės narės nurodytas svarbias aplinkybes. Komisija taip pat atsižvelgia į atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, dėl kurių priimtas galutinis investicijų sprendimas, jeigu tie projektai bus įgyvendinti 2021–2030 m. laikotarpiu ir turės didelės įtakos valstybės narės nacionaliniam įnašui.
Pateikdama rekomendacijas dėl energijos vartojimo efektyvumo, Komisija atsižvelgia į 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus objektyvius kriterijus ir valstybės narės pagal 6 straipsnio 2 dalį nurodytas svarbias nacionalines aplinkybes.
Vertindama atsinaujinančiųjų išteklių energijos padėtį, Komisija įvertina, ar 3 dalyje numatytų nacionalinių priemonių pakanka Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslams pasiekti. Jeigu nacionalinės priemonės nepakankamos, Komisija, neskaitant tų rekomendacijų, atitinkamais atvejais papildomai siūlo priemones ir naudojasi savo įgaliojimais Sąjungos lygmeniu, siekdama visų pirma užtikrinti, kad būtų pasiektas Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas.
Energijos vartojimo efektyvumo srityje Komisija, neskaitant tų rekomendacijų, atitinkamais atvejais papildomai siūlo priemones ir naudojasi savo įgaliojimais Sąjungos lygmeniu, siekdama visų pirma užtikrinti, kad būtų pasiektas Sąjungos 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslas.
Energijos vartojimo efektyvumo srityje tokiomis papildomomis priemonėmis gali būti visų pirma didinamas energijos vartojimo efektyvumas:
pastatų – pagal direktyvas 2010/31/ES ir 2012/27/ES bei
transporto sektoriuje.
Jei Komisija, remdamasi atsinaujinančiųjų išteklių energijos padėties vertinimu pagal 29 straipsnio 1 ir 2 dalis, padaro išvadą, kad vienas ar daugiau 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos Sąjungos orientacinės trajektorijos 2022, 2025 ir 2027 m. atskaitos taškų nepasiekti, valstybės narės, kurios nepasiekė vieno ar daugiau 4 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų 2022, 2025 ir 2027 m. nacionalinių atskaitos taškų, užtikrina, kad, siekiant panaikinti atotrūkį nuo nacionalinio atskaitos taško, per metus nuo Komisijos vertinimo gavimo dienos būtų įgyvendintos papildomos priemonės, tokios kaip:
nacionalinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros didinimo priemonės,
atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies šildymo ir vėsinimo sektoriuje, nustatytos Direktyvos (ES) 2018/2001 23 straipsnio 1 dalyje, koregavimas,
atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies transporto sektoriuje, nustatytos Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnio 1 dalyje, koregavimas,
savanoriška finansinė įmoka į Sąjungos lygmeniu sukurtą Komisijos tiesiogiai ar netiesiogiai administruojamą Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, padedantį įgyvendinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektus, kaip nustatyta 33 straipsnyje,
bendradarbiavimo mechanizmų, nustatytų Direktyvoje (ES) 2018/2001, panaudojimas.
Imantis tokių priemonių, atsižvelgiama į Komisijos argumentus, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje. Atitinkamos valstybės narės įtraukia tas priemones į savo integruotą nacionalinę energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitą.
Laikoma, kad valstybės narės, įvykdžiusios įpareigojimą panaikinti atotrūkį nuo bazinės procentinės dalies, laikėsi įpareigojimų, nustatytų šios dalies pirmos pastraipos pirmame sakinyje ir Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 4 dalyje, visą laikotarpį, per kurį atotrūkis susidarė.
Taikant šio straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos d punktą, valstybės narės gali pasinaudoti savo pajamomis, gautomis pardavus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvą 2003/87/EB.
33 straipsnis
Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmas
Nedarant poveikio šio straipsnio 1 dalies taikymui, finansavimo mechanizmas prisideda prie sąlygų sudarymo sistemos pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 4 dalį, siekiant remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrą visoje Sąjungoje nepriklausomai nuo atotrūkio pagal Sąjungos orientacinę trajektoriją. Tuo tikslu:
32 straipsnyje nurodytos valstybių narių įmokos gali būti papildytos lėšomis iš kitų šaltinių, pvz., Sąjungos fondų, privačiojo sektoriaus įnašais ar papildomomis valstybių narių įmokomis, siekiant prisidėti prie Sąjungos tikslo įgyvendinimo;
pagal finansavimo mechanizmą galima, inter alia, teikti paramą mažų palūkanų paskolomis, dotacijomis arba jų deriniu ir galima remti, inter alia, bendrus valstybių narių projektus pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 9 straipsnį ar tos direktyvos 11 straipsnyje nurodytą valstybių narių dalyvavimą bendruose projektuose su trečiosiomis šalimis.
Komisija, padedama 44 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto Energetikos sąjungos komiteto, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose išdėstomos būtinos nuostatos dėl finansavimo mechanizmo sukūrimo ir veikimo, visų pirma:
didžiausio priemokos dydžio kiekvieno pasiūlymo atveju apskaičiavimo metodikos;
taikytinos konkurso tvarkos, įskaitant įgyvendinimo sąlygas ir susijusias sankcijas;
valstybių narių įmokų ir įmokas mokančių valstybių narių gaunamos statistinės naudos apskaičiavimo metodikos;
minimaliųjų valstybių narių dalyvavimo reikalavimų, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tiek mechanizmo tęstinumą, garantuojant pakankamą valstybių narių įmokų mokėjimo trukmę, tiek kuo didesnį valstybių narių dalyvavimo lankstumą;
nuostatos dėl priimančiųjų valstybių narių dalyvavimo ir (arba) jų teikiamo patvirtinimo užtikrinimo ir prireikus nuostatos dėl papildomų sistemos sąnaudų mokesčių.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 6 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
34 straipsnis
Komisijos rekomendacijos valstybėms narėms
Kai šiame reglamente daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi šie principai:
atitinkama valstybė narė deramai atsižvelgia į rekomendaciją, laikydamasi valstybių narių tarpusavio ir Sąjungos ir valstybių narių tarpusavio solidarumo principo;
valstybė narė savo kitų metų, einančių po metų, kuriais buvo pateiktos rekomendacijos, integruotoje nacionalinėje energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitoje išdėsto, kaip ji deramai atsižvelgė į rekomendaciją. Jeigu atitinkama valstybė narė nusprendžia neatsižvelgti į rekomendaciją ar kurią nors esminę jos dalį, ji pateikia pagrindimą;
rekomendacijos turėtų papildyti naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pateiktas vykdant Europos semestrą.
35 straipsnis
Energetikos sąjungos būklės ataskaita
Energetikos sąjungos būklės ataskaita apima:
pagal 29 straipsnį atliktą vertinimą;
kai taikytina, rekomendacijas pagal 34 straipsnį;
anglies dioksido rinkos, nurodytos Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalyje, veikimo ataskaitą, įskaitant informaciją apie tos direktyvos taikymą pagal jos 21 straipsnio dalį;
pradedant nuo 2023 m. kas dvejus metus teikiamą Sąjungos bioenergijos tvarumo ataskaitą, apimančią X priede nurodytą informaciją;
kas dvejus metus teikiamą ataskaitą dėl savanoriškų schemų, dėl kurių Komisija priėmė sprendimą pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 4 dalį, apimančią šio reglamento XI priede nurodytą informaciją;
Direktyvos 2009/72/EB taikymo bendros pažangos ataskaitą;
Direktyvos 2009/73/EB taikymo bendros pažangos ataskaitą pagal tos direktyvos 52 straipsnį;
energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų ir alternatyvių politikos priemonių, nurodytų Direktyvos 2012/27/ES 7a ir 7b straipsniuose, bendros taikymo pažangos ataskaitą;
kas dvejus metus teikiamą nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos, laikantis veiksmų gairių, nustatytų ilgalaikėse renovacijos strategijose, kurias kiekviena valstybė narė priima pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį, bendros pažangos ataskaitą;
kas ketverius metus teikiamą valstybių narių beveik nulinės energijos pastatų skaičiaus didėjimo pagal Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnio 5 dalį bendros pažangos ataskaitą;
valstybių narių bendros pažangos kuriant išbaigtą ir veikiančią energijos rinką ataskaitą;
faktinę degalų kokybę įvairiose valstybėse narėse ir geografinę degalų, kuriuose didžiausias sieros kiekis neviršija 10 mg/kg, naudojimo teritoriją, siekiant pateikti degalų kokybės duomenų įvairiose valstybėse narėse, pateiktų pagal Direktyvą 98/70/EB, apžvalgą;
pažangos ataskaitą dėl konkurencingumo;
valstybių narių pažangą siekiant palaipsniui atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma iškastiniam kurui;
kitus energetikos sąjungos įgyvendinimui svarbius klausimus, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių paramą;
iki 2019 m. spalio 31 d. ir po to kas ketverius metus atliekamą Direktyvos 2009/31/EB įgyvendinimo vertinimą.
36 straipsnis
Valdymo mechanizmo stebėjimas
Vertindama energetikos sąjungos būklę, kaip nurodyta 35 straipsnyje, Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimą. Europos Parlamentas ir Taryba kasmet aptaria energetikos sąjungos pažangą visais energetikos ir klimato politikos aspektais.
6 SKYRIUS
Sąjungos ir nacionalinės išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio apskaitos sistemos
37 straipsnis
Sąjungos ir nacionalinės apskaitos sistemos
Jei Komisija, atlikdama pirminę patikrą pagal šio straipsnio 4 dalį, nustato, kad Reglamento (ES) 2018/841 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais metais metinis grynojo absorbuojamo ŠESD kiekio vidurkis, apie kurį valstybės narės praneša 2020 m. ir 2023 m. arba vėliau pateiktoje ŠESD apskaitoje, skiriasi ir yra didesnis nei 500 kt CO2 ekvivalentu, Komisija patikrina:
pateiktos informacijos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą, ir
tai, ar LULUCF ataskaitos teikiamos laikantis UNFCCC rekomendacinių dokumentų arba Sąjungos taisyklių.
Komisija viešai skelbia tokio patikrinimo rezultatus.
Siūlydama tokius įgyvendinimo aktus, Komisija atsižvelgia į atitinkamus UNFCCC arba Paryžiaus susitarimo organų priimtus sprendimus.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 6 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
38 straipsnis
Apskaitos ataskaitų peržiūra
►M3 1 ir 1a dalyse nurodyta išsami peržiūra apima: ◄
patikras, kuriomis siekiama patikrinti pateiktos informacijos skaidrumą, tikslumą, nuoseklumą, palyginamumą ir išsamumą;
patikras, kuriomis siekiama nustatyti atvejus, kai apskaitos duomenys parengti nesilaikant UNFCCC rekomendacinių dokumentų arba Sąjungos taisyklių;
patikras, kuriomis siekiama nustatyti atvejus, kai žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės apskaita atliekama nesilaikant UNFCCC rekomendacinių dokumentų arba Sąjungos taisyklių;
atitinkamais atvejais būtinų atitinkamų techninių pataisų apskaičiavimą konsultuojantis su valstybėmis narėmis.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 6 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
39 straipsnis
Sąjungos ir nacionalinės politikos, priemonių ir prognozių sistemos
Siūlydama tokius įgyvendinimo aktus, Komisija atsižvelgia į susijusius UNFCCC arba Paryžiaus susitarimo organų priimtus sprendimus, įskaitant informacijos teikimo reikalavimus, dėl kurių susitarta tarptautiniu mastu, ir į tos informacijos stebėjimo ir teikimo tvarkaraščius.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 44 straipsnio 6 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
40 straipsnis
Registrų sukūrimas ir tvarkymas
7 SKYRIUS
Bendradarbiavimas ir parama
41 straipsnis
Valstybių narių ir Sąjungos bendradarbiavimas
Valstybės narės ir Sąjunga visapusiškai bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus vykdydamos šiame reglamente nustatytus įpareigojimus, visų pirma susijusius su:
integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų rengimu, tvirtinimu, pateikimu ir vertinimu pagal 9–13 straipsnius;
17 straipsnyje nurodytų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų ir 26 straipsnyje nurodytų metinių ataskaitų rengimu, tvirtinimu, pateikimu ir vertinimu;
Komisijos rekomendacijų teikimu ir jų įgyvendinimu pagal 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, 17 straipsnio 6 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 1 ir 2 dalis;
Sąjungos ŠESD apskaitos duomenų rinkimu ir Sąjungos ŠESD apskaitos ataskaitos parengimu pagal 26 straipsnio 4 dalį;
Sąjungos nacionalinio pranešimo pagal UNFCCC 12 straipsnį rengimu ir kas dvejus metus teikiamos Sąjungos ataskaitos pagal UNFCCC organų priimtą Sprendimą 2/CP.17 arba vėlesnius atitinkamus sprendimus rengimu;
peržiūros ir atitikties užtikrinimo procedūromis pagal UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą, laikantis taikomų sprendimų pagal UNFCCC, taip pat su 38 straipsnyje nurodyta Sąjungos procedūra, kurią taikant atliekama valstybių narių ŠESD apskaitos ataskaitų peržiūra;
patikslinimais, padarytais atlikus 38 straipsnyje nurodytą peržiūrą, arba kitais UNFCCC sekretoriatui pateiktų ar teiktinų apskaitos duomenų ir apskaitos ataskaitų pakeitimais;
Sąjungos tarpinės ŠESD apskaitos duomenų rinkimu pagal 26 straipsnio 2 dalį.
42 straipsnis
Europos aplinkos agentūros vaidmuo
Europos aplinkos agentūra, vadovaudamasi savo metine darbo programa, padeda Komisijai vykdyti veiklą, susijusią su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo aspektais, siekiant laikytis 15–21, 26, 28, 29, 35, 37, 38, 39 ir 41 straipsnių. Prireikus ji padeda:
kaupti valstybių narių teikiamą informaciją apie politiką, priemones ir prognozes;
vykdyti valstybių narių pateiktos informacijos apie prognozes, politiką ir priemones kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūras;
rengti valstybių narių nepateiktų duomenų apie prognozes įverčius arba papildyti Komisijos turimus įverčius;
kaupti energetikos sąjungos būklės ataskaitai, kurią rengia ir Europos Parlamentui bei Tarybai teikia Komisija, reikalingus duomenis, kai juos galima paimti iš Europos statistikos ir jie atitinka laikotarpį;
platinti pagal šį reglamentą surinktą informaciją, be kita ko, tvarkyti ir atnaujinti valstybių narių klimato kaitos švelninimo politikos ir priemonių duomenų bazę ir Europos prisitaikymo prie klimato kaitos platformą, susijusią su klimato kaitos poveikiu, pažeidžiamumu klimato kaitos atžvilgiu ir prisitaikymu prie klimato kaitos;
vykdyti Sąjungos ŠESD apskaitos rengimo kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procedūras;
kaupti Sąjungos ŠESD apskaitos duomenis ir parengti Sąjungos ŠESD apskaitos ataskaitą;
rengti nacionalinėje ŠESD apskaitoje nepateiktų duomenų įverčius;
atlikti 38 straipsnyje nurodytą peržiūrą;
kaupti Sąjungos tarpinės ŠESD apskaitos duomenis.
8 SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
43 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
44 straipsnis
Komitetai
Komisijai padeda:
Klimato kaitos komitetas. Jis padeda įgyvendinti 19 straipsnio 5 dalyje, 26 straipsnio 7 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje, 38 straipsnio 3 dalyje ir 39 straipsnio 3 dalyje nustatytas nuostatas, ir
Energetikos sąjungos komitetas. Jis padeda įgyvendinti 17 straipsnio 4 dalyje ir 33 straipsnio 4 dalyje nustatytas nuostatas.
45 straipsnis
Peržiūra
Per šešis mėnesius nuo kiekvieno bendros pažangos įvertinimo, kurį atlikti susitarta pagal Paryžiaus susitarimo 14 straipsnį, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento veikimo, jo įnašo į energetikos sąjungos valdymą, jo įnašo siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų, pažangos siekiant 2030 m. klimato ir energetikos politikos tikslų ir Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinant papildomus energetikos sąjungos uždavinius ir šiame reglamente nustatytų planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo nuostatų derėjimo su kitais Sąjungos teisės aktais ar su UNFCCC ir Paryžiaus susitarimu susijusiais sprendimais. Kai tikslinga, kartu su Komisijos ataskaitomis gali būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
46 straipsnis
Direktyvos 94/22/EB daliniai pakeitimai
Direktyva 94/22/EB iš dalies keičiama taip:
8 straipsnio 2 dalis išbraukiama;
9 straipsnis išbraukiamas.
47 straipsnis
Direktyvos 98/70/EB daliniai pakeitimai
Direktyva 98/70/EB iš dalies keičiama taip:
7a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
1 dalies trečios pastraipos a punktas pakeičiamas taip:
„a) bendrą patiektų kiekvienos rūšies degalų ar energijos kiekį ir“;
2 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
8 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
48 straipsnis
Direktyvos 2009/31/EB daliniai pakeitimai
Direktyva 2009/31/EB iš dalies keičiama taip:
27 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„Valstybės narės kas ketverius metus pateikia Komisijai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, įskaitant 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą registrą. Pirmoji ataskaita Komisijai turi būti nusiųsta ne vėliau kaip 2011 m. birželio 30 d. Ataskaita rengiama remiantis klausimynu arba gairėmis, kuriuos Komisija patvirtina priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tas klausimynas arba gairės valstybėms narėms nusiunčiami likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki ataskaitos pateikimo termino.“;
38 straipsnio 1 dalis išbraukiama.
49 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 663/2009 daliniai pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 iš dalies keičiamas taip:
27 straipsnio 1 ir 3 dalys išbraukiamos;
28 straipsnis išbraukiamas.
50 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 715/2009 dalinis pakeitimas
Reglamento (EB) Nr. 715/2009 29 straipsnis išbraukiamas.
51 straipsnis
Direktyvos 2009/73/EB daliniai pakeitimai
Direktyva 2009/73/EB iš dalies keičiama taip:
5 straipsnis išbraukiamas;
52 straipsnis pakeičiamas taip:
„52 straipsnis
Ataskaitų teikimas
Komisija stebi ir peržiūri šios direktyvos taikymą ir kaip Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 ( *1 ) 35 straipsnyje nurodytos energetikos sąjungos būklės ataskaitos priedą pateikia bendros pažangos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.
52 straipsnis
Tarybos direktyvos 2009/119/EB dalinis pakeitimas
Direktyvos 2009/119/EB 6 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
53 straipsnis
Direktyvos 2010/31/ES daliniai pakeitimai
Direktyva 2010/31/ES iš dalies keičiama taip:
2a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
papildoma šia dalimi:
5 straipsnio 2 dalies antros pastraipos sakinys „Šią ataskaitą galima įtraukti į Direktyvos 2006/32/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planus“ išbraukiamas;
9 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:
10 straipsnio 2 ir 3 dalys išbraukiamos;
14 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Tokia ataskaita pateikiama Komisijai kaip valstybės narės integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, nurodyto Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, dalis.“;
15 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:
„Tokia ataskaita pateikiama Komisijai kaip valstybės narės integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, nurodyto Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnyje, dalis.“
54 straipsnis
Direktyvos 2012/27/ES daliniai pakeitimai
Direktyva 2012/27/ES iš dalies keičiama taip:
4 straipsnis išbraukiamas;
18 straipsnio 1 dalies e punktas išbraukiamas;
24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
1, 3, 4 ir 11 dalys išbraukiamos;
2 dalis išbraukiama;
XIV priedas išbraukiamas.
55 straipsnis
Direktyvos 2013/30/ES dalinis pakeitimas
Direktyvos 2013/30/ES 25 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
56 straipsnis
Direktyvos (ES) 2015/652 daliniai pakeitimai
Direktyva (ES) 2015/652 iš dalies keičiama taip:
5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
I priedo 2 dalies 1 punkto h papunktis, 2, 3, 4 ir 7 punktai išbraukiami.
III priedas iš dalies keičiamas taip:
1 punktas pakeičiamas taip:
„1. Valstybės narės turi pateikti 3 punkte nurodytus duomenis. Tuos duomenis reikia pateikti apie visų rūšių degalus ir energiją, patiektus kiekvienos valstybės narės rinkai. Kai kelių rūšių biodegalai maišomi su iškastiniu kuru, turi būti pateikiami duomenys apie kiekvienos rūšies biodegalus.“;
3 punkto e ir f papunkčiai išbraukiami;
IV priedas iš dalies keičiamas taip:
siekiant pateikiamų duomenų nuoseklumo, išbraukiamos šios informacijos teikimo formos:
8 ir 9 pastabos dėl formos išbraukiamos.
57 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į šio reglamento 58 straipsnio 1 dalyje nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, išskyrus Reglamento (ES) Nr. 525/2013 26 straipsnio 1 dalį, kuri panaikinama nuo 2018 m. gruodžio 24 d. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal XIII priede pateiktą atitikties lentelę.
58 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Nukrypstant nuo šio reglamento 57 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnis ir 17 straipsnio 1 dalies a ir d punktai toliau taikomi ataskaitoms, kuriose pateikiami pagal tuos straipsnius reikalaujami 2018, 2019 ir 2020 m. duomenys.
Reglamento (ES) Nr. 525/2013 11 straipsnio 3 dalis toliau taikoma Kioto protokolo antrajam įsipareigojimų laikotarpiui.
Reglamento (ES) Nr. 525/2013 19 straipsnis ir toliau taikomas peržiūrint 2018, 2019 ir 2020 m. ŠESD apskaitos duomenis.
Reglamento (ES) Nr. 525/2013 22 straipsnis toliau taikomas teikiant pagal tą straipsnį reikalaujamą ataskaitą.
Siekiant nuoseklumo ir teisinio tikrumo, nė viena šio reglamento nuostata nedraudžia taikyti nukrypti leidžiančių nuostatų pagal atitinkamus Sąjungos sektorių teisės aktus elektros energijos ir pasirengimo valdyti elektros energijos sektoriaus riziką srityje.
59 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
40 straipsnis, 53 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys, 54 straipsnio 3 dalies a punktas, 54 straipsnio 4 dalis ir 55 straipsnis taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
BENDRIEJI INTEGRUOTO NACIONALINIO ENERGETIKOS IR KLIMATO SRITIES VEIKSMŲ PLANO PRINCIPAI
1 dalis
Bendrieji principai
A SKIRSNIS. NACIONALINIS PLANAS
1. PLANO APŽVALGA IR RENGIMO PROCESAS
1.1. Santrauka
Politinis, ekonominis, aplinkos apsaugos ir visuomeninis plano kontekstas
Strategija, susijusi su penkiais energetikos sąjungos aspektais
Pagrindinių plano uždavinių, politikos ir priemonių apžvalgos lentelė
1.2. Esamos politikos padėties apžvalga
Su nacionaliniu planu susijęs nacionalinės ir Sąjungos energetikos sistemos ir politikos kontekstas
Esama energetikos ir klimato politika ir priemonės, susijusios su penkiais energetikos sąjungos aspektais
Pagrindiniai tarpvalstybinės reikšmės klausimai
Nacionalinės energetikos ir klimato politikos įgyvendinimo administracinė struktūra
1.3. Konsultacijos, nacionalinių ir Sąjungos subjektų dalyvavimas ir konsultacijų rezultatai
Nacionalinio parlamento dalyvavimas
Vietinių ir regioninių valdžios institucijų dalyvavimas
Konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, pilietinės visuomenės ir visos visuomenės įtraukimas
Konsultacijos su kitomis valstybėmis narėmis
Kartotinis sąveikos su Komisija procesas
1.4. Regioninis bendradarbiavimas rengiant planą
Su kitomis valstybėmis narėmis bendrai arba koordinuotai planuojami elementai
Paaiškinimas, kaip plane atsižvelgiama į regioninį bendradarbiavimą
2. NACIONALINIAI UŽDAVINIAI IR TIKSLAI
2.1. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas
2.1.1. ŠESD išmetimas ir šalinimas ( 5 )
4 straipsnio a punkto 1 papunktyje nurodyti elementai
Kai taikytina, kiti nacionaliniai uždaviniai ir tikslai, derantys su Paryžiaus susitarimu ir esamomis ilgalaikėmis strategijomis. Kai taikytina, siekiant padėti įvykdyti bendrus Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kiti uždaviniai ir tikslai, įskaitant sektorių tikslus ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus, jei tokie nustatyti.
2.1.2. Atsinaujinančiųjų išteklių energija
4 straipsnio apunkto 2 papunktyje nurodyti elementai
Numatomos sektorių bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinės dalies, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, trajektorijos 2021–2030 m. elektros energijos, šildymo ir vėsinimo ir transporto sektoriuose
Numatomos trajektorijos pagal atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijas, kurias valstybė narė planuoja taikyti, kad užtikrintų visuminę ir atskirų sektorių atsinaujinančiųjų išteklių energijos 2021–2030 m. trajektorijas, įskaitant numatomą bendrąjį galutinį energijos suvartojimą pagal technologijas ir sektorius (mln. tne) ir bendrą planuojamą įrengtąjį pajėgumą (atskirai nurodant naujai įrengtą pajėgumą ir modernizuotą pajėgumą) pagal technologijas ir sektorius (MW)
Numatomos bioenergijos paklausos, suskirstytos pagal šildymo, elektros energijos ir transporto sektorius, ir biomasės pasiūlos, suskirstytos pagal žaliavą ir kilmę (vidaus gamybą ir importą), trajektorijos. Jei biomasė gaunama iš miško, jos šaltinio ir poveikio žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės absorbentams vertinimas
Kai taikytina, kitos nacionalinės trajektorijos ir uždaviniai, įskaitant tuos, kurie yra ilgalaikiai ir sektorių (pavyzdžiui, centralizuotam šilumos tiekimui naudojamos energijos procentinę dalį, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą pastatuose, miestų, energijos bendrijų ir vartotojų pasigaminamą atsinaujinančiųjų išteklių energiją, naudojant iš nuotekų valymo gautą dumblą pasigaminamą energiją)
2.2. Energijos vartojimo efektyvumo aspektas
4 straipsnio b punkte nurodyti elementai
Orientaciniai 2030, 2040 ir 2050 m. tarpiniai siekiniai, vidaus mastu nustatyti išmatuojami pažangos rodikliai, įrodymais grindžiamas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnės naudos apskaičiavimas ir jų įnašas siekiant Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslų, įtraukti į veiksmų gaires, nustatytas ilgalaikėse nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijos strategijose pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį
Kai taikytina, kiti nacionaliniai uždaviniai, įskaitant ilgalaikius tikslus arba strategijas ir sektorių tikslus, ir nacionaliniai uždaviniai tokiose srityse kaip energijos vartojimo efektyvumas transporto sektoriuje ir šildymo bei vėsinimo sektoriuje
2.3. Energetinio saugumo aspektas
4 straipsnio c punkte nurodyti elementai
Nacionaliniai uždaviniai, siekiant užtikrinti didesnį energijos šaltinių ir tiekimo iš trečiųjų valstybių įvairumą ir regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą
Kai taikytina, nacionaliniai priklausomybės nuo energijos importo iš trečiųjų valstybių mažinimo uždaviniai, siekiant padidinti regioninių ir nacionalinių energetikos sistemų atsparumą
Nacionaliniai uždaviniai, susiję su nacionalinės energetikos sistemos lankstumo didinimu, visų pirma panaudojant vidaus energijos šaltinius, apkrovos atsako ir energijos kaupimo priemones
2.4. Energijos vidaus rinkos aspektas
2.4.1. Elektros energijos tinklų sujungimo mastas
Elektros energijos tinklų sujungimo mastas, kurį valstybė narė siekia užtikrinti 2030 m., atsižvelgdama į 2030 m. bent 15 % elektros energijos tinklų sujungimo tikslą, ir strategija, kurioje mastas nuo 2021 m. nustatytas glaudžiai bendradarbiaujant su poveikį patiriančiomis valstybėmis narėmis, atsižvelgiant į 2020 m. 10 % tinklų sujungimo tikslą ir šiuos veiksmų skubumo rodiklius:
kainų skirtumą didmeninėje rinkoje, viršijantį orientacinę 2 EUR/MWh ribą, tarp valstybių narių, regionų ar prekybos zonų;
nominalų jungiamųjų linijų pralaidumą, kuris nesiekia 30 % apkrovos piko metu;
nominalų jungiamųjų linijų pralaidumą, kuris nesiekia 30 % įrengtojo atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumo.
Turi būti atlikta kiekvienos naujos jungties socialinių ir ekonominių ir aplinkos apsaugos sąnaudų ir naudos analizė; jungtis įdiegiama tik tuo atveju, jeigu galima nauda yra didesnė už sąnaudas
2.4.2. Energijos perdavimo infrastruktūra
Pagrindiniai elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros projektai ir, kai taikytina, jos modernizavimo projektai, kuriuos būtina įgyvendinti, kad būtų įvykdyti su penkiais energetikos sąjungos strategijos aspektais susiję uždaviniai ir tikslai
Kai taikytina, numatyti pagrindiniai infrastruktūros projektai, išskyrus bendro intereso projektus ( 6 )
2.4.3. Rinkų integravimas
Su kitais energijos vidaus rinkos aspektais, pavyzdžiui, sistemos lankstumo didinimu, visų pirma skatinant konkurencingą kainų formavimą pagal atitinkamus sektorių teisės aktus, rinkų integravimu ir susiejimu, kuriuo siekiama padidinti apyvartinį esamų jungiamųjų linijų pajėgumą, pažangiaisiais tinklais, telkimu, apkrovos atsaku, kaupimu, paskirstytąja gamyba, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo ribojimo mechanizmais, kainų signalų realiuoju laiku priemonėmis, susiję nacionaliniai uždaviniai, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti
Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su nediskriminacine atsinaujinančiųjų išteklių energijos įtrauktimi, apkrovos atsaku ir kaupimu, be kita ko, telkimo priemonėmis, visose energijos rinkose, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti
Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su vartotojų dalyvavimo energetikos sistemos veikloje ir energijos gamybos savoms reikmėms bei naujų technologijų, įskaitant pažangiuosius skaitiklius, naudos vartotojams užtikrinimu
Nacionaliniai uždaviniai, susiję su elektros energijos sistemos adekvatumo užtikrinimu, ir energetikos sistemos lankstumu atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos atžvilgiu, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti
Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos vartotojų apsauga ir mažmeninio energetikos sektoriaus konkurencingumo gerinimu
2.4.4. Energijos nepriteklius
Kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, susiję su energijos nepritekliumi, įskaitant terminus, iki kurių jie turi būti įvykdyti
2.5. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektas
Nacionaliniai viešųjų ir, kai taikytina, privačiųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų, susijusių su energetikos sąjunga, uždaviniai ir finansavimo tikslai, įskaitant, jei tinkama, terminus, iki kurių tie uždaviniai turi būti įvykdyti
Kai taikytina, nacionaliniai 2050 m. švarios energijos technologijų skatinimo uždaviniai ir, kai taikytina, nacionaliniai uždaviniai, apimantys ilgalaikius tikslus (2050 m.) diegti mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kuriomis, be kita ko, mažinama pramonės sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos ir išmetama daug anglies dioksido, priklausomybė nuo iškastinio kuro, ir, kai taikytina, technologijas, skirtas anglies dioksido transportavimo ir saugojimo infrastruktūrai
Kai taikytina, nacionaliniai tikslai, susiję su konkurencingumu
3. POLITIKA IR PRIEMONĖS
3.1. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas
3.1.1. ŠESD išmetimas ir šalinimas
Politika ir priemonės, kuriomis siekiama Reglamentu (ES) 2018/842 nustatyto tikslo, kaip nurodyta šio skirsnio 2.1.1 punkte, taip pat politika ir priemonės, kuriomis laikomasi Reglamento (ES) 2018/841 reikalavimų, apimančios visus pagrindinius sektorius, kuriuose išmetamos ŠESD, ir sektorius, kuriuose turi būti didinamas šalinimas, atsižvelgiant į Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje
Kai taikytina, regioninis bendradarbiavimas šioje srityje
Nedarant poveikio valstybės pagalbos taisyklių taikymui, nacionaliniu lygmeniu šioje srityje naudojamos finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, kai taikytina
3.1.2. Atsinaujinančiųjų išteklių energija
Politika ir priemonės, kurias taikant užtikrinamas nacionalinis įnašas siekiant 2030 m. privalomo Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslo pagal numatytas trajektorijas, kaip nurodyta 4 straipsnio a punkto 2 papunktyje, ir, kai taikytina ir nustatyta, šio priedo 2.1.2 punkte nurodyti elementai, įskaitant konkretiems sektoriams ir technologijoms skirtas priemones ( 7 )
Kai taikytina, konkrečios regioninio bendradarbiavimo priemonės, taip pat pasirinktinai galima nurodyti numatomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos perviršį, kurį galima perduoti kitoms valstybėms narėms, kad būtų užtikrintas 2.1.2 punkte nurodytas nacionalinis įnašas pagal numatytas trajektorijas
Kai taikytina, specialios finansinės paramos priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą, kuriomis elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, taip pat transporto sektoriuose skatinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir vartojimas
Kai taikytina, paramos iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamos elektros energijos sektoriui, kurią valstybės narės turi teikti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 6 straipsnio 4 dalį, vertinimas
Specialios priemonės, siekiant įsteigti vieną ar kelis kontaktinius centrus, racionalizuoti administracines procedūras, teikti informaciją ir organizuoti mokymą, sudaryti palankesnes sąlygas sudaryti elektros energijos pirkimo sutartis.
Politikos ir priemonių pagal sąlygų sudarymo sistemą, kurią valstybės narės turi įdiegti pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 21 straipsnio 6 dalį ir 22 straipsnio 5 dalį, siekiant skatinti ir sudaryti sąlygas plėtoti pasigaminamos energijos vartojimą ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijas, santrauka
Būtinumo statyti naują centralizuoto šilumos ir vėsinimo energijos, gaunamos iš atsinaujinančiųjų išteklių, infrastruktūrą vertinimas
Kai taikytina, specialios priemonės, siekiant skatinti naudoti biomasės energiją, visų pirma panaudojant naujus biomasės išteklius ir atsižvelgiant į:
3.1.3. Kiti šio aspekto elementai
Kai taikytina, nacionalinė politika ir priemonės, darančios įtaką ES ATLPS sektoriui, ir papildomumo bei poveikio ES ATLPS vertinimas
Politika ir priemonės, kuriomis siekiama kitų nacionalinių tikslų, kai taikytina
Politika ir priemonės, kuriomis siekiama mažataršio judumo (įskaitant transporto elektrifikavimą)
Kai taikytina, planuojama nacionalinė politika, tvarkaraščiai ir priemonės, kurie bus taikomi siekiant atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma, iškastiniam kurui
3.2. Energijos vartojimo efektyvumo aspektas
Planuojama politika, priemonės ir programos, kuriomis bus siekiama užtikrinti nacionalinį orientacinį 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo įnašą ir įgyvendinti kitus 2.2 punkte nurodytus uždavinius, įskaitant planuojamas priemones ir instrumentus (taip pat ir finansinius), siekiant didinti pastatų energinį naudingumą, visų pirma:
energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos ir alternatyvios politikos priemonės pagal Direktyvos 2012/27/ES 7a ir 7b straipsnius ir 20 straipsnio 6 dalį, kurios rengiamos pagal šio reglamento III priedą
ilgalaikė paramos nacionalinio viešosios paskirties ir privačių gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkio renovacijai strategija ( 8 ), įskaitant politiką, priemones ir veiksmus, kuriais skatinama ekonomiškai efektyvi esminė renovacija, ir politiką bei veiksmus, skirtus prasčiausio energinio naudingumo nacionalinio pastatų ūkio segmentams, pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį
politikos ir priemonių, kuriomis viešajame sektoriuje populiarinamos energetikos paslaugos, ir priemonių, kuriomis šalinamos su reguliavimu susijusios ir nesusijusios kliūtys, trukdančioms naudotis sutartimis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir kitais energijos vartojimo efektyvumo paslaugų modeliais ( 9 ), aprašymas
kita planuojama politika, priemonės ir programos, kuriomis bus siekiama užtikrinti nacionalinį orientacinį 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo įnašą ir įgyvendinti kitus 2.2 punkte nurodytus uždavinius (pavyzdžiui, priemonės, kuriomis skatinamas pavyzdinis viešųjų organizacijų pastatų vaidmuo ir viešasis pirkimas vadovaujantis energijos vartojimo efektyvumo kriterijais, priemonės, kuriomis skatinamas energijos vartojimo auditas ir energijos vadybos sistemos ( 10 ), vartotojų informavimo bei mokymo priemonės ( 11 ) ir kitos energijos vartojimo efektyvumo priemonės ( 12 ))
kai taikytina, politikos ir priemonių, kuriomis skatinamas vietinių energijos bendrijų vaidmuo prisidedant prie i, ii, iii ir iv papunkčiuose nurodytos politikos ir priemonių įgyvendinimo, aprašymas
priemonių, kuriomis išnaudojamas dujų ir elektros energijos infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumo potencialas ( 13 ), aprašymas
regioninis bendradarbiavimas šioje srityje, kai taikytina
šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą
3.3. Energetinio saugumo aspektas ( 14 )
Politika ir priemonės, susijusios su 2.3 punkte išdėstytais elementais ( 15 )
Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje
Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą
3.4. Energijos vidaus rinkos aspektas ( 16 )
3.4.1. Elektros energijos infrastruktūra
Politika ir priemonės, kuriomis siekiama tikslinio tinklų sujungimo masto, nustatyto 4 straipsnio d punkte
Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje ( 17 )
Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą
3.4.2. Energijos perdavimo infrastruktūra
Politika ir priemonės, susijusios su 2.4.2 punkte išdėstytais elementais, įskaitant, kai taikytina, konkrečias bendro intereso projektų ir kitų esminių infrastruktūros projektų įgyvendinimo priemones
Regioninis bendradarbiavimas šioje srityje ( 18 )
Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą
3.4.3. Rinkų integravimas
Politika ir priemonės, susijusios su 2.4.3 punkte išdėstytais elementais
Priemonės, kuriomis didinamas energetikos sistemos lankstumas energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu, pvz., pažangiųjų tinklų, telkimo, apkrovos atsako, kaupimo, paskirstytosios gamybos, skirstymo, perskirstymo ir tiekimo ribojimo mechanizmų, kainų signalų realiuoju laiku priemonės, įskaitant einamosios paros rinkų susiejimo ir tarpvalstybinio balansavimo rinkų plėtros priemones
Kai taikytina, priemonės, kuriomis užtikrinama nediskriminacinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos įtrauktis, apkrovos atsakas ir kaupimas, be kita ko, telkimo priemonėmis, visose energijos rinkose
Politika ir priemonės, kuriomis apsaugomi vartotojai, ypač pažeidžiami ir, kai taikytina, energijos nepriteklių patiriantys vartotojai, ir gerinamas konkurencingumas bei užginčijimo teisės mažmeninėje energijos rinkoje
Priemonių, kurių reikia, kad būtų galima taikyti ir plėtoti apkrovos atsaką, aprašymas, įskaitant su tarifais susijusias priemones, būtinas dinamiškai kainodarai ( 19 )
3.4.4. Energijos nepriteklius
Kai taikytina, politika ir priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti 2.4.4 punkte nurodytus uždavinius
3.5. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektas
Politika ir priemonės, susijusios su 2.5 punkte išdėstytais elementais
Kai taikytina, bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis šioje srityje, įskaitant, jei tikslinga, informaciją apie tai, kaip SET plano uždaviniai ir politika įgyvendinami nacionalinėmis aplinkybėmis
Kai taikytina, šios srities nacionalinio lygmens finansavimo priemonės, įskaitant Sąjungos paramą ir Sąjungos lėšų naudojimą
B SKIRSNIS. ANALITINIS PAGRINDAS ( 20 )
4. ESAMA PADĖTIS IR PROGNOZĖS TAIKANT ESAMĄ POLITIKĄ IR PRIEMONES ( 21 ) ( 22 )
4.1. Prognozuojama pagrindinių išorės veiksnių, nuo kurių priklauso energetikos sistemos ir išmetamo ŠESD kiekio pokyčiai, raida
Makroekonominė prognozė (BVP ir gyventojų prieaugis)
Sektorių pokyčiai, kurie tikriausiai paveiks energetikos sistemą ir išmetamą ŠESD kiekį
Pasaulinės energetikos tendencijos, tarptautinės iškastinio kuro kainos, ES ATLPS anglies dioksido kaina
Technologijų kainų pokyčiai
4.2. Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas
4.2.1. ŠESD išmetimas ir šalinimas
Esamos ŠESD išmetimo ir šalinimo tendencijos atsižvelgiant į ES ATLPS, pastangų pasidalijimą, LULUCF sektorius, taip pat į įvairius energetikos sektorius
Sektorių pokyčių prognozės taikant esamą nacionalinę ir Sąjungos politiką ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)
4.2.2. Atsinaujinančiųjų išteklių energija
Esama bendrojo galutinio energijos suvartojimo ir įvairiuose sektoriuose (šildymo ir vėsinimo, elektros energijos, transporto) suvartojamos energijos procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, taip pat dalis pagal technologiją kiekviename iš šių sektorių
Orientacinės pokyčių prognozės taikant esamą politiką 2030 metams (atsižvelgiant į 2040 m. perspektyvas)
4.3. Energijos vartojimo efektyvumo aspektas
Esamas pirminės ir galutinės energijos suvartojimas visuose ekonomikos sektoriuose ir kiekviename sektoriuje atskirai (įskaitant pramonės, būsto, paslaugų ir transporto sektorius)
Didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo esamos galimybės ( 23 )
Pirminės ir galutinės energijos suvartojimo kiekviename sektoriuje prognozės bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.) taikant esamą energijos vartojimo efektyvumo politiką, priemones ir programas, nurodytas 1.2 punkto ii papunktyje ( 24 )
Sąnaudų atžvilgiu optimalūs minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, nustatyti remiantis nacionaliniu skaičiavimu, pagal Direktyvos 2010/31/ES 5 straipsnį
4.4. Energetinio saugumo aspektas
Esamas energijos rūšių derinys, vidaus energijos šaltiniai, priklausomybė nuo importo, įskaitant su tuo susijusią riziką
Pokyčių prognozė taikant esamą politiką ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)
4.5. Energijos vidaus rinkos aspektas
4.5.1. Elektros energijos tinklų sujungimo mastas
Esamas tinklų sujungimo mastas ir pagrindinės jungtys ( 25 )
Jungčių plėtros poreikio prognozės (įskaitant 2030 m.) ( 26 )
4.5.2. Energijos perdavimo infrastruktūra
Esamos elektros energijos ir dujų perdavimo infrastruktūros pagrindinės charakteristikos ( 27 )
Tinklų plėtros poreikio prognozės bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.) ( 28 )
4.5.3. Elektros energijos ir dujų rinkos, energijos kainos
Esama padėtis elektros energijos ir dujų rinkose, įskaitant energijos kainas
Pokyčių prognozė taikant esamą politiką ir priemones bent iki 2040 m. (įskaitant 2030 m.)
4.6. Mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo aspektas
Esama padėtis mažo anglies dioksido kiekio technologijų sektoriuje ir, kiek įmanoma, jo padėtis pasaulinėje rinkoje (ta analizė turi būti atlikta Sąjungos ar pasauliniu mastu)
Esamas viešųjų ir, kai taikytina, privačiųjų išlaidų mokslinių tyrimų ir inovacijų mažo anglies dioksido kiekio technologijų srityje lygis, esamas patentų skaičius ir esamas tyrėjų skaičius
Išskaidyti esami kainos elementai, sudarantys tris pagrindines kainos sudedamąsias dalis (energija, tinklas, mokesčiai / rinkliavos)
Energijos subsidijų, įskaitant subsidijas iškastiniam kurui, aprašymas
5. PLANUOJAMOS POLITIKOS IR PRIEMONIŲ POVEIKIO VERTINIMAS ( 29 )
5.1. 3 skirsnyje aprašytos planuojamos politikos ir priemonių poveikis energetikos sistemai ir išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui, įskaitant palyginimą su prognozėmis taikant esamą politiką ir priemones (kaip aprašyta 4 skirsnyje)
Prognozės, kaip, taikant planuojamą politiką ir priemones, energetikos sistema ir išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis, taip pat, kai taikytina, išmetamas oro teršalų kiekis pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 keisis bent per dešimtmetį po laikotarpio, kurį apima planas (įskaitant paskutiniuosius laikotarpio, kurį apima planas, metus)
Įvairios politikos sąveikos (esamos politikos ir priemonių ir planuojamos politikos ir priemonių sąveikos politikos aspekto srityje ir esamos politikos ir priemonių ir planuojamos politikos ir priemonių sąveikos skirtingų aspektų srityse) bent iki paskutiniųjų laikotarpio, kurį apima planas, metų vertinimas, visų pirma siekiant įgyti tvirtas žinias apie energijos vartojimo efektyvumo ir energijos taupymo politikos poveikį energetikos sistemos dydžiui ir sumažinti nenaudingų investicijų į energijos tiekimą riziką
Esamos politikos ir priemonių ir planuojamos politikos ir priemonių sąveikos, ir tos politikos ir priemonių ir Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemonių vertinimas
5.2. 3 skirsnyje aprašyto planuojamos politikos ir priemonių poveikis (vertinant pagal sąnaudas ir naudą, taip pat pagal ekonominį efektyvumą) makroekonomikai ir, kiek įmanoma, sveikatos apsaugai, aplinkos apsaugai, užimtumui ir švietimui, įgūdžiams ir socialiniam aspektui, įskaitant teisingo perėjimo aspektus, bent iki paskutinių laikotarpio, kurį apima planas, metų, įskaitant palyginimą su prognozėmis taikant esamą politiką ir priemones
5.3. Reikalingų investicijų apžvalga
Esami investicijų srautai ir būsimų investicijų prielaidos, susijusios su planuojama politika ir priemonėmis
Sektoriaus ar rinkos rizikos veiksniai arba kliūtys nacionaliniame arba regiono kontekste
Papildomos viešosios finansinės paramos ar išteklių, skirtų ii punkte nustatytoms spragoms užpildyti, analizė
5.4. 3 skirsnyje aprašytos planuojamos politikos ir priemonių poveikis kitoms valstybėms narėms ir regioniniam bendradarbiavimui bent iki paskutinių laikotarpio, kurį apima planas, metų, įskaitant palyginimą su prognozėmis taikant esamą politiką ir priemones
Poveikis energetikos sistemai regiono (vertinama kuo didesniu mastu) kaimyninėse ir kitose valstybėse narėse
Poveikis energijos kainoms, komunalinių paslaugų ir energijos rinkų integravimui
Kai taikytina, poveikis regioniniam bendradarbiavimui
5.5. Planuojamos politikos ir priemonių indėlis įgyvendinant Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą, nustatytą Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje
2 dalis
Parametrų ir kintamųjų, kurie turi būti įrašomi į nacionalinio plano B skirsnį, sąrašas ( 30 ) ( 31 ) ( 32 ) ( 33 )
Šie parametrai, kintamieji, energijos balansai ir rodikliai pateikiami nacionalinių planų B skirsnyje „Analitinis pagrindas“ (jei naudojami):
1. Bendrieji parametrai ir kintamieji
Gyventojų skaičius [mln.]
BVP [mln. EUR]
Sektorių (įskaitant pagrindinius pramonės, statybos, paslaugų ir žemės ūkio sektorius) bendroji pridėtinė vertė [mln. EUR]
Namų ūkių skaičius [tūkst.]
Namų ūkio dydis [gyventojai / namų ūkiai]
Namų ūkių disponuojamosios pajamos [EUR]
Keleivinio transporto kilometrų skaičius: visų rūšių transportas, t. y. kelių transporto (automobilių ir autobusų kilometrų skaičiai atskirai, jei įmanoma), geležinkelio, oro susisiekimo ir vidaus laivybos (jei taikytina) kilometrų skaičiai pateikiami atskirai [mln. keleivinio transporto kilometrų]
Krovininio transporto tonkilometriai: visų rūšių transportas, išskyrus tarptautinę jūrų laivybą, t. y. kelių transporto, geležinkelio, oro susisiekimo, vidaus laivybos (vidaus vandenų ir nacionalinės jūrų laivybos) tonkilometrių skaičiai pateikiami atskirai [mln. tkm]
Tarptautinės naftos, dujų ir anglių kuro importo kainos [EUR/GJ arba EUR/tne], remiantis Komisijos rekomendacijomis
ES ATLPS anglies dioksido kaina [EUR už apyvartinį taršos leidimą], remiantis Komisijos rekomendacijomis
Euro ir JAV dolerio (kai taikytina) kurso prielaidos [EUR / valiuta ir USD / valiuta]
Šildymo dienolaipsnių skaičius
Vėsinimo dienolaipsnių skaičius
Modeliuojant darytos prielaidos apie pagrindinių svarbių technologijų kainas
2. Energijos balansai ir rodikliai
2.1. Energijos tiekimas
Vietinė gamyba pagal kuro rūšis (visų energijos produktų, gaminamų pakankamai dideliais kiekiais) [naftos ekvivalento kilotonomis, ktne]
Grynasis importas pagal kuro rūšis (įskaitant elektros energiją; grynasis importas iš ES šalių ir grynasis importas iš ne ES šalių nurodomi atskirai) [ktne]
Priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių [%]
Pagrindiniai svarbiausių energijos nešiklių (įskaitant dujas ir elektros energiją) importo šaltiniai (valstybės)
Bendrasis vidaus vartojimas pagal kuro rūšies šaltinius (įskaitant kietąjį kurą, visus energijos produktus: anglį, žalią naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, branduolinę energiją, elektros energiją, antrinę šilumą, atsinaujinančiuosius išteklius, atliekas) [ktne]
2.2. Elektros energija ir šiluma
Bendras pagamintos elektros energijos kiekis [GWh]
Bendras pagamintos elektros energijos kiekis pagal kuro rūšis (visų energijos produktų) [GWh]
Viso pagaminto elektros energijos ir šilumos kiekio procentinė dalis, kurią sudaro kogeneracijos būdu pagamintas kiekis [%]
Elektros energijos gamybos pajėgumas pagal šaltinius, įskaitant nurašomą pajėgumą ir naujas investicijas [MW]
Šiluminėse jėgainėse pagaminta šiluma
Kogeneracinėse elektrinėse pagaminta šiluma, įskaitant pramonės įmonių atliekinę šilumą
Tarpvalstybinių dujų ir elektros energijos jungčių pajėgumas [elektros energijos jungčių pajėgumas apibrėžiamas pagal vykstančių diskusijų rezultatą remiantis 15 % tinklų sujungimo tikslu] ir prognozuojamas jo panaudojimo mastas
2.3. Transformavimo sektorius
Šiluminių jėgainių kuro sąnaudos (įskaitant kietąjį kurą, naftą, dujas) [ktne]
Kitų konversijos procesų kuro sąnaudos [ktne]
2.4. Energijos suvartojimas
Pirminės ir galutinės energijos suvartojimas [ktne]
Galutinės energijos vartojimas pagal sektorius (įskaitant pramonės, būsto, paslaugų, žemės ūkio ir transporto (keleivinio ir krovininio transporto skaičius pateikti atskirai, jei galima)) [ktne]
Galutinės energijos suvartojimas pagal kuro rūšis (visus energijos produktus) [ktne]
Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms [ktne]
Pirminės energijos vartojimo intensyvumas visuose ekonomikos sektoriuose (pirminės energijos suvartojimo ir BVP santykis) [tne/EUR]
Galutinės energijos vartojimo intensyvumas pagal sektorius (įskaitant pramonės, būsto, paslaugų ir transporto (keleivinio ir krovininio transporto skaičius pateikti atskirai, jei galima))
2.5. Kainos
Elektros energijos kainos pagal energiją vartojančių (būsto, pramonės, paslaugų) sektorių rūšis
Nacionalinės mažmeninės kuro kainos (įskaitant mokesčius, pagal šaltinius ir sektorius) [EUR/ktne]
2.6. Investicijos
Investicijų energijos transformavimo, tiekimo, perdavimo ir skirstymo sektoriuose kaštai
2.7. Atsinaujinančiųjų išteklių energija
Bendrasis galutinis atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas ir bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, pagal (elektros energijos, šildymo ir vėsinimo, transporto) sektorius ir technologijas
Pastatuose vykdoma elektros energijos ir šilumos gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių; pateikiami išskaidyti duomenys, jei turima, apie tai, kiek energijos pagamino fotovoltinės saulės energijos sistemos, saulės šilumos energijos sistemos, biomasės sistemos, šilumos siurbliai, geoterminės sistemos ir visos kitos decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemos, kiek tokios energijos suvartota ir kiek atiduota į tinklą
Kai taikytina, kitos nacionalinės trajektorijos, įskaitant ilgalaikes ir sektorių trajektorijas, procentinė dalis, kurią sudaro maistinės kilmės biodegalai ir pažangieji biodegalai, centralizuoto šilumos tiekimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energija, kurią pagamino miestai ir energijos bendrijos.
3. Rodikliai, susiję su ŠESD išmetimu ir šalinimu
ŠESD išmetimas pagal politikos sektorius (ES ATLPS, pastangų pasidalijimas ir LULUCF)
ŠESD išmetimas pagal IPCC sektorius ir pagal dujų rūšis (kai taikytina, išskirti pagal ES ATLPS ir pastangų pasidalijimo sektorius) [tCO2ekv.]
Visų ekonomikos sektorių taršos anglies dioksidu intensyvumas [tCO2ekv./BVP]
CO2 išmetimo rodikliai
ŠESD išmetimo intensyvumas nacionalinės elektros energijos ir šilumos gamybos srityje [tCO2ekv/MWh]
ŠESD išmetimo intensyvumas galutinės energijos suvartojimo srityje pagal sektorius [tCO2ekv./tne]
Kitų (ne CO2) teršalų išmetimo parametrai
Ūkiniai gyvūnai: pieniniai galvijai [1 000 vnt.], nepieniniai galvijai [1 000 vnt.], avys [1 000 vnt.], kiaulės [1 000 vnt.], naminiai paukščiai [1 000 vnt.]
Iš sintetinių trąšų į dirvą patenkančio azoto kiekis [kt azoto]
Iš mėšlo į dirvą patenkančio azoto kiekis [kt azoto]
Azotą kaupiančių augalų sukaupto azoto kiekis [kt azoto]
Iš augalų liekanų į dirvą grįžtančio azoto kiekis [kt azoto]
Dirbamų organinių dirvožemių plotas [hektarais]
Susidaręs kietųjų komunalinių atliekų kiekis
Į sąvartynus išvežamų kietųjų komunalinių atliekų kiekis
Viso sąvartynuose susidariusio CH4 surinkta CH4 dalis [%]
II PRIEDAS
NACIONALINIAI ĮNAŠAI SIEKIANT UŽTIKRINTI, KAD 2030 M. TAM TIKRĄ BENDROJO GALUTINIO ENERGIJOS SUVARTOJIMO PROCENTINĘ DALĮ SUDARYTŲ ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJA
1. Toliau nurodyta orientacinė formulė atitinka 5 straipsnio 1 dalies e punkto i–v papunkčiuose išvardytus objektyvius kriterijus, išreikštus procentiniais punktais:
valstybės narės nacionalinis privalomas 2020 m. tikslas, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 I priedo lentelės trečiame stulpelyje;
sutartinis įnašas (CFlat);
BVP vienam gyventojui grindžiamas įnašas (CGDP);
potencialu grindžiamas įnašas (CPotential);
įnašas, nustatomas atsižvelgiant į valstybės narės tinklų sujungimo mastą (CInterco).
2. CFlat yra vienodo dydžio visoms valstybėms narėms. Visų valstybių narių CFlat suma atitinka 30 % Sąjungos tikslų 2030 ir 2020 m. skirtumo.
3. CGDP paskirstomas valstybėms narėms pagal Eurostato pateiktą BVP vienam gyventojui santykį su 2013–2017 m. laikotarpio Sąjungos vidurkiu, išreikštą perkamosios galios standartu. Kiekvienai valstybei narei šis santykis nustatomas atskirai ir negali viršyti 150 % Sąjungos vidurkio. Visų valstybių CGDP suma atitinka 30 % Sąjungos tikslų 2030 ir 2020 m. skirtumo.
4. CPotential paskirstomas valstybėms narėms pagal skirtumą tarp valstybės narės atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinės dalies 2030 m., nurodytos scenarijuje PRIMES, ir jos nacionalinio privalomo 2020 m. tikslo. Visų valstybių CPotential suma atitinka 30 % Sąjungos tikslų 2030 ir 2020 m. skirtumo.
5. CInterco paskirstomas valstybėms narėms pagal elektros energijos tinklų sujungimo masto santykį su 2017 m. Sąjungos vidurkiu, apskaičiuotą pagal grynąjį perdavimo pajėgumą, tenkantį visam įrengtajam gamybos pajėgumui. Kiekvienai valstybei narei šis sujungimo masto santykis nustatomas atskirai ir negali viršyti 150 % Sąjungos vidurkio. Visų valstybių CInterco suma atitinka 10 % Sąjungos tikslų 2030 ir 2020 m. skirtumo.
III PRIEDAS
PRANEŠIMAS APIE VALSTYBIŲ NARIŲ PRIEMONES IR METODIKAS, KURIOMIS JOS ĮGYVENDINA DIREKTYVOS 2012/27/ES 7 STRAIPSNĮ
Pagal Direktyvos 2012/27/ES V priedo 5 punktą valstybės narės Komisijai praneša apie jų siūlomą išsamią metodiką, taikomą energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemų ir tos direktyvos 7a, 7b straipsniuose ir 20 straipsnio 6 dalyje nurodytų alternatyvių politikos priemonių tikslais.
1. Energijos kiekio, kurį reikia sutaupyti per visą 2021 m. sausio 1 d. – 2030 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, apskaičiavimas, iš kurio būtų matyti, kaip atsižvelgiama į šiuos elementus:
metinį galutinį energijos suvartojimą, skaičiuojant pagal paskutinių trejų metų laikotarpio iki 2019 m. sausio 1 d. vidurkį, [ktne];
visą suminį galutinės energijos kiekį, kurį reikia sutaupyti [ktne], pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 1 dalies b punktą;
duomenis, naudojamus apskaičiuojant galutinį energijos suvartojimą, ir tokių duomenų šaltinius, įskaitant alternatyvių statistikos šaltinių (jei naudojami ne Eurostato duomenys) naudojimo ir visų gauto kiekio skirtumų pagrindimą;
2. Valstybės narės, kurios nusprendžia pasinaudoti bet kuria iš galimybių pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 2 dalį, taip pat informuoja apie energijos kiekio, kurį reikia sutaupyti per visą 2021 m. sausio 1 d. – 2030 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, apskaičiavimą, iš kurio būtų matyti, kaip atsižvelgiama į šiuos elementus:
metinį sutaupytos energijos procentą;
apskaičiavimui naudotą bazinį kiekį ir į skaičiavimą neįtrauktą transporto sektoriuje visą ar iš dalies suvartojamą energiją [ktne];
apskaičiuotą suminį energijos, sutaupomos per visą 2021 m. sausio 1 d. – 2030 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kiekį (prieš taikant Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies b–g punktuose nurodytas galimybes) [ktne];
Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies b–g punktuose nurodytų galimybių taikymą:
Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytų rūšių pramoninės veiklos, neįtraukiamos į skaičiavimą pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies b punktą, galutinės energijos suvartojimą [ktne],
pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies c punktą energijos transformavimo, skirstymo ir perdavimo sektoriuose, įskaitant efektyvaus centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo infrastruktūrą, sutaupomą energijos kiekį [ktne],
pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies d punktą sutaupomą energijos kiekį [ktne], taikant atskirus naujus veiksmus, kurie įgyvendinami nuo 2008 m. gruodžio 31 d. ir toliau turės poveikį 2020 ir tolesniais metais,
pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies e punktą taikant politikos priemones sutaupomą energijos kiekį [ktne], jei gali būti įrodyta, kad taikant tas politikos priemones buvo vykdomi atskiri veiksmai nuo2018 m. sausio 1 d. ir iki 2020 m. gruodžio 31 d., dėl kurių sutaupoma energijos po 2020 m. gruodžio 31 d.,
pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies f punktą ant pastatų arba pastatuose savo reikmėms pasigamintos energijos kiekis [ktne], gautas taikant politikos priemones, kuriomis skatinamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų naujas diegimas;
pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies g punktą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sutaupytą energiją [ktne], kuri viršija reikalaujamą sutaupyti suminį energijos kiekį, valstybės narės įtraukia į laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. skaičiavimus,
suminį sutaupytos energijos kiekį (pritaikius Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies b–g punktuose nurodytas galimybes) [ktne].
3. Politikos priemonės, taikomos siekiant Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 1 dalyje nustatyto taupymo tikslo
3.1. Direktyvos 2012/27/ES 7a straipsnyje nurodytos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos:
energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos aprašymas;
suminis ir metinis numatomas sutaupyti kiekis ir įpareigojimų taikymo laikotarpio (-ių) trukmė;
įpareigotosios šalys ir jų pareigos;
tiksliniai sektoriai;
pagal priemones numatomi reikalavimus atitinkantys veiksmai;
informacija apie šių Direktyvos 2012/27/ES nuostatų taikymą:
kai taikytina, konkretūs veiksmai, kiekis, kuris pagal 7 straipsnio 11 dalį bus sutaupytas energijos nepriteklių patiriančiuose namų ūkiuose,
kiekis, kurį pagal 7a straipsnio 6 dalies a punktą sutaupys energetinių paslaugų teikėjai arba kitos trečiosios šalys,
banko paslaugos ir skolinimasis pagal 7a straipsnio 6 dalies b punktą;
kai taikytina, informacija apie prekybą sutaupyta energija.
3.2. Direktyvos 2012/27/ES 7b straipsnyje ir 20 straipsnio 6 dalyje nurodytos alternatyvios priemonės (išskyrus apmokestinimo priemones):
politikos priemonės rūšis;
trumpas politikos priemonės aprašymas, įskaitant kiekvienos politikos priemonės, apie kurią pranešta, modelio ypatybes;
suminis ir metinis numatomas sutaupyti energijos kiekis pagal kiekvieną priemonę ir (arba) sutaupytas energijos kiekis, siejamas su bet kuriais tarpiniais laikotarpiais;
įgyvendinančiosios valdžios institucijos, dalyvaujančiosios arba įgaliotosios šalys ir jų pareigos įgyvendinant politikos priemonę (-es);
tiksliniai sektoriai;
pagal priemones numatomi reikalavimus atitinkantys veiksmai;
kai taikytina, specialios politikos priemonės arba atskiri energijos nepritekliaus problemos sprendimo veiksmai.
3.3. Informacija apie apmokestinimo priemones:
trumpas apmokestinimo priemonės aprašymas;
apmokestinimo priemonės taikymo trukmė;
įgyvendinančioji valdžios institucija;
suminis ir metinis numatomas sutaupyti kiekis pagal kiekvieną priemonę;
tiksliniai sektoriai ir mokesčių mokėtojų segmentas;
apskaičiavimo metodika, įskaitant tai, kokios rūšies kainų elastingumas naudojamas ir kaip jis buvo nustatytas, pagal Direktyvos 2012/27/ES V priedo 4 punktą.
4. Priemonių (išskyrus apmokestinimo priemones), apie kurias pranešama pagal Direktyvos 2012/27/ES 7a ir 7b straipsnius ir 20 straipsnio 6 dalį, apskaičiavimo metodika:
Direktyvos 2012/27/ES V priedo 1 punkte nurodyti matavimo metodai;
sutaupyto (pirminės arba galutinės) energijos kiekio išraiškos metodai;
priemonių gyvavimo trukmė, kokiu tempu taupymo poveikis laikui bėgant mažėja ir metodas, kuriuo atsižvelgiama į energijos taupymo trukmę;
glaustas skaičiavimo metodikos aprašymas, įskaitant tai, kaip užtikrinamas sutaupyto energijos kiekio papildomumas ir reikšmingumas ir kuri metodika bei kriterijai naudojami numanomam sutaupytam kiekiui ir moduliuotam sutaupytam kiekiui apskaičiuoti;
informacija apie galimą priemonių dubliavimąsi ir kokiais atskirais veiksmais išvengiama dvigubo sutaupytos energijos įskaičiavimo;
kai taikytina, klimato skirtumai ir naudojami metodai.
5. Stebėjimas ir tikrinimas:
glaustas stebėjimo ir tikrinimo sistemos ir tikrinimo proceso aprašymas;
už stebėjimo ir tikrinimo sistemą atsakinga įgyvendinančioji valdžios institucija ir pagrindinės jos pareigos, susijusios su energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema arba alternatyviomis priemonėmis;
stebėjimo ir tikrinimo nepriklausomumas nuo įpareigotųjų, dalyvaujančiųjų arba įgaliotųjų šalių;
statistiškai reikšminga energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių dalis, taip pat reprezentatyviajai imčiai apibrėžti ir sudaryti naudojamos proporcijos ir kriterijai;
įpareigotosioms šalims nustatyti ataskaitų teikimo įpareigojimai (kiekvienos įpareigotosios šalies arba kiekvienos pakategorės įpareigotųjų šalių sutaupytas energijos kiekis ir bendras kiekis pagal sistemą);
pagal energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemą ir alternatyvias priemones kasmet sutaupyto energijos kiekio paskelbimas;
informacija apie valstybės narės teisę, reglamentuojančią sankcijas, taikytinas už reikalavimų nesilaikymą;
informacija apie numatomas politikos priemones tuo atveju, kai pažanga nepakankama.
IV PRIEDAS
BENDRIEJI ILGALAIKIŲ STRATEGIJŲ PRINCIPAI
1. STRATEGIJŲ RENGIMO APŽVALGA IR PROCESAS
1.1. |
Santrauka |
1.2. |
Teisinis ir politinis kontekstas |
1.3. |
Viešos konsultacijos |
2. TURINYS
2.1. VISO IŠMETAMO ŠESD KIEKIO SUMAŽINIMAS IR ABSORBENTAIS PAŠALINAMO JŲ KIEKIO PADIDINIMAS
2.1.1. |
Planuojamas išmetamo teršalų kiekio sumažinimas ir pašalinamo kiekio padidinimas iki 2050 m. |
2.1.2. |
2030 m. ir vėlesnio laikotarpio, kai turima, nacionalinis tikslas ir 2040 bei 2050 m. orientaciniai tarpiniai siekiniai |
2.1.3. |
Prisitaikymo politika ir priemonės |
2.2. ATSINAUJINANČIŲJŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJA
2.2.1 |
Kiek įmanoma, numatoma tikėtina galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudarys atsinaujinančiųjų išteklių energija 2050 m. |
2.3. ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS
2.3.1. |
Kiek įmanoma, numatomas tikėtinas energijos suvartojimas 2050 m. |
2.4. SU KONKREČIAIS SEKTORIAIS SUSIJĘS TURINYS
2.4.1. Energetikos sistema
2.4.1.1. |
Numatoma ar tikėtina būsimo išmetamo teršalų kiekio kitimo trajektorija arba intervalas |
2.4.1.2. |
Energijos vartojimo efektyvumo, paklausos lankstumo ir energijos suvartojimo pagrindinių veiksnių ir jų raidos nuo 2021 m. ir vėliau bendras aprašymas |
2.4.2. Pramonė
2.4.2.1. |
Numatomas išmetamo teršalų kiekio sumažinimas pagal sektorius ir energijos poreikį |
2.4.2.2. |
I priedo 1 dalies A skirsnio 2.1 punkte aprašytų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos, esamų planų ir priemonių bendra apžvalga |
2.4.3. Transportas
2.4.3.1. |
Numatomas išmetamas teršalų kiekis ir energijos šaltiniai pagal transporto rūšį (pvz., automobiliai ir furgonai, sunkiosios kelių transporto priemonės, laivyba, aviacija, geležinkeliai) |
2.4.3.2. |
Priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybės |
2.4.4. Žemės ūkis ir žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (LULUCF)
2.4.4.1. |
Kiek įmanoma, numatomas išmetamas teršalų kiekis pagal šaltinius ŠESD rūšis |
2.4.4.2. |
Numatytos išmetamo teršalų kiekio mažinimo galimybės |
2.4.4.3. |
Sąsajos su žemės ūkio ir kaimo plėtros politika |
3. FINANSAVIMAS
3.1. |
Numatomos reikiamos investicijos |
3.2. |
Atitinkamų mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų politika ir priemonės |
4. POVEIKIO VERTINIMAS SOCIALINIAIS IR EKONOMINIAIS ASPEKTAIS
5. PRIEDAI (prireikus)
5.1. |
Informacija apie modeliavimą (įskaitant prielaidas) ir (arba) analizę, rodiklius ir kt. |
V PRIEDAS
ŠESD APSKAITOS INFORMACIJA
1 dalis
Į ataskaitas, nurodytas 26 straipsnio 3 dalyje, įtraukiama informacija:
X-2 metais dėl žmogaus veiklos išmestas šio priedo 2 dalyje nurodytų ŠESD ir Reglamento (ES) 2018/842 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų ŠESD kiekis;
duomenys apie X-2 metais dėl žmogaus veiklos išmestus anglies monoksido (CO), sieros dioksido (SO2), azoto oksidų (NOx) ir lakiųjų organinių junginių kiekius, kurie atitiktų duomenis, pateiktus pagal Direktyvos (ES) 2016/2284 8 straipsnį;
X-2 metais iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmestas ŠESD ir absorbentais pašalintas CO2 kiekis LULUCF sektoriuje pagal šio priedo 3 dalyje nustatytą metodiką. Šie duomenys taip pat svarbūs teikiant reikalavimų laikymosi ataskaitą pagal Reglamento (ES) 2018/841 14 straipsnį;
a, b ir c punktuose nurodytos informacijos apie laikotarpį nuo atitinkamų bazinių metų arba laikotarpio iki X-3 metų pasikeitimai ir jų priežastys;
informacija apie X-2 metų rodiklius, kaip nustatyta šio priedo 4 dalyje;
suvestinė informacija apie X-1 metais atliktus perleidimo sandorius pagal Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnį ir Reglamento (ES) 2018/841 12 ir 13 straipsnius;
informacija apie veiksmus, kurių imtasi siekiant pagerinti apskaitos ataskaitos įverčius, visų pirma tose ataskaitos dalyse, kurios buvo taisomos arba dėl kurių buvo pateikta rekomendacijų po ekspertų atliktos peržiūros;
X-2 metų patikrinto išmetamo teršalų kiekio, apie kurį pagal Direktyvą 2003/87/EB pranešė įrenginių operatoriai, faktinis arba apskaičiuotas priskyrimas nacionalinės ŠESD apskaitos taršos šaltinių kategorijoms ir to patikrinto išmetamo teršalų kiekio santykis su visu praneštu iš tų kategorijų šaltinių išmestu ŠESD kiekiu;
kai taikytina, atliktų ŠESD apskaitos ataskaitose pateikto išmetamo teršalų kiekio atitikties patikrų X-2 metų rezultatai, nurodant patikrintą išmetamą teršalų kiekį, apie kurį pranešta pagal Direktyvą 2003/87/EB;
kai taikytina, atliktų duomenų, taikytų įvertinant išmetamą teršalų kiekį ŠESD apskaitos ataskaitos rengimo tikslais, atitikties patikrų X-2 metų rezultatai, nurodant:
duomenis, naudotus pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 rengiant oro teršalų apskaitos ataskaitas,
duomenis, pateiktus pagal Reglamento (ES) Nr. 517/2014 19 straipsnio 1 dalį ir VII priedą,
energetikos duomenis, pateiktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 4 straipsnį ir B priedą;
nacionalinės apskaitos sistemos pakeitimų, jei esama, aprašas;
nacionalinio registro pakeitimų, jei esama, aprašas;
informacija apie kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės planus, bendrą neapibrėžtumo įvertinimą, bendrą išsamumo įvertinimą ir kitus nacionalinės ŠESD apskaitos ataskaitos elementus, reikalingus tam, kad būtų galima parengti Sąjungos ŠESD apskaitos ataskaitą;
informacija apie:
valstybės narės ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytomis lankstumo priemonėmis, įskaitant, kai įmanoma, informaciją apie kiekius, perleidimo rūšį ir numatomą kainų intervalą;
pajamų naudojimą pagal Reglamento (ES) 2018/842 5 straipsnio 6 dalį;
valstybės narės ketinimą pasinaudoti Reglamento (ES) 2018/842 7 straipsnio 1 dalyje nurodytomis lankstumo priemonėmis.
Valstybė narė gali prašyti Komisijos leisti nukrypti nuo pirmos pastraipos c punkto, kad galėtų taikyti kitokią metodiką, nei nurodyta šio priedo 3 dalyje, jei reikalingas metodikos patobulinimas negali būti atliktas laiku, kad į jį būtų atsižvelgta 2021–2030 m. ŠESD apskaitoje, arba jei metodikos tobulinimo išlaidos būtų neproporcingai didelės, palyginti su tokios metodikos taikymo nauda siekiant pagerinti išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitos metodiką, nes išmetamas ir atitinkamų anglies absorbentų pašalinamas ŠESD kiekis yra nereikšmingas. Valstybės narės, norinčios pasinaudoti šia nukrypti leidžiančia nuostata, pateikia Komisijai pagrįstą prašymą iki 2020 m. gruodžio 31 d., nurodydamos terminą, iki kada turi būti patobulinta metodika, pasiūlyta alternatyvi metodika, arba abu minėti variantai, ir pateikdamos galimo poveikio apskaitos tikslumui vertinimą. Komisija gali paprašyti per nurodytą pagrįstą laikotarpį pateikti papildomos informacijos. Jei Komisija mano, kad prašymas pagrįstas, ji leidžia taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Jei Komisija prašymo nepatenkina, ji nurodo savo sprendimo priežastis.
2 dalis
Pateikiama informacija apie šias ŠESD:
hidrofluorangliavandenilius (HFC):
perfluorangliavandenilius (PFC):
3 dalis
LULUCF stebėjimo ir ataskaitų teikimo metodikos
Stebėsenos ir ataskaitų teikimo LULUCF sektoriuje tikslu valstybės narės naudoja geografinius detalius žemės naudojimo keitimo duomenis pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos. Komisija teikia valstybėms narėms atitinkamą paramą ir pagalbą, kad būtų užtikrintas surinktų duomenų nuoseklumas ir skaidrumas. Valstybės narės raginamos išnagrinėti sinergijos galimybes ir galimybes konsoliduoti ataskaitų teikimą su kitomis atitinkamomis politikos sritimis ir siekti, kad būtų užtikrintas ŠESD apskaitos sąveikumas su atitinkamomis elektroninėmis duomenų bazėmis ir geografinėmis informacinėmis sistemomis, įskaitant:
žemės naudojimo vienetų, kuriuose yra daug anglies sankaupų turinčių žemių, stebėsenos sistemą, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 4 dalyje;
žemės naudojimo vienetų, kuriems taikoma apsauga, apibrėžiamų kaip žemė, priskiriama vienai ar daugiau iš toliau nurodytų kategorijų, stebėsenos sistemą:
atkuriamų žemės naudojimo vienetų, apibrėžiamų kaip žemė, priskiriama vienai ar daugiau iš toliau nurodytų kategorijų, stebėsenos sistemą:
toliau nurodytų žemės naudojimo vienetų, kuriems kyla didelė su klimato kaita susijusi rizika, stebėsenos sistemą:
dirvožemio anglies sankaupų stebėsenos sistemą, naudojant, be kita ko, metinius žemės dangos ir žemės naudojimo statistinio tyrimo (LUCAS) duomenų rinkinius.
Vykdant ŠESD apskaitą sudaromos sąlygos keistis duomenimis tarp elektroninių duomenų bazių ir geografinių informacinių sistemų ir juos integruoti, siekiant padidinti jų palyginamumą ir prieinamumą visuomenei.
2021–2025 m. laikotarpiu valstybės narės naudoja bent 1 lygio metodikas pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, išskyrus atvejus, kai tai susiję su anglies kaupikliais, kuriems tenka bent 25 % išmetamo ar absorbuojamo ŠESD kiekio pagal šaltinio ar absorbento kategoriją, kuriems valstybės narės nacionalinėje apskaitos sistemoje teikiama pirmenybė, nes dėl apskaičiuoto absoliutaus išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio, išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio tendencijų arba išmetamo ir absorbuojamo ŠESD kiekio neapibrėžties jie daro didelį poveikį šalies bendrajai ŠESD apskaitai; tais atvejais naudojamos bent 2 lygio metodikos pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos.
Nuo 2028 m. ŠESD apskaitos ataskaitos pateikimo ir vėliau valstybės narės naudoja bent 2 lygio metodikas pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, ir kuo anksčiau – vėliausiai nuo 2030 m. ŠESD apskaitos pateikimo ir vėliau valstybės narės, atlikdamos visus išmetamų ir absorbuojamų ŠESD anglies sankaupų skaičiavimus, susijusius su a punkte nurodytų žemės naudojimo vienetų, kuriuose yra daug anglies sankaupų turinčių žemių, teritorijomis, b ir c punktuose nurodytų saugomų ar atkuriamų žemės naudojimo vienetų teritorijomis ir d punkte nurodytų žemės naudojimo vienetų teritorijomis, kurioms ateityje kils didelė su klimato kaita susijusi rizika, taiko 3 lygio metodiką pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos.
Nepaisant ankstesnės pastraipos, jei kurios nors iš a-d punktuose išvardytų atskirų kategorijų plotas sudaro mažiau nei 1 % tvarkomos žemės ploto, apie kurį pranešė valstybė narė, valstybės narės taiko bent 2 lygio metodikas pagal 2006 m. IPCC gaires dėl nacionalinės ŠESD apskaitos.
4 dalis.
Apskaitos rodikliai
Rodiklio pavadinimas |
Rodiklis |
TRANSFORMACIJA B0 |
Konkretus viešojo tinklo ir savo reikmėms energiją gaminančių elektrinių išmestas CO2 kiekis, t/TJ Viešojo tinklo ir savo reikmėms energiją gaminančių šiluminių elektrinių išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš visų produktų – viešojo tinklo ir savo reikmėms gaminančių šiluminių elektrinių visos produkcijos, PJ |
TRANSFORMACIJA E0 |
Konkretus savo reikmėms energiją gaminančių elektrinių išmestas CO2 kiekis, t/TJ Savo reikmėms energiją gaminančių elektrinių išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš savo reikmėms energiją gaminančių šiluminių elektrinių visų produktų, PJ |
PRAMONĖ A1.1 |
Bendras taršos CO2 intensyvumas – geležies ir plieno pramonė, t/mln. EUR Visas juodosios metalurgijos išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš geležies ir plieno pramonės bendrosios pridėtinės vertės |
PRAMONĖ A1.2 |
Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – chemijos pramonė, t/mln. EUR Su energija susijęs chemijos pramonės išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš chemijos pramonės bendrosios pridėtinės vertės |
PRAMONĖ A1.3 |
Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonė, t/mln. EUR Su energija susijęs stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonės išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš stiklo, molinių dirbinių ir statybinių medžiagų pramonės bendrosios pridėtinės vertės |
PRAMONĖ A1.4 |
Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – maisto, gėrimų ir tabako gaminių pramonė, t/mln. EUR Su energija susijęs maisto, gėrimų ir tabako gaminių pramonės išmestas CO2 kiekis (kt), padalytas iš maisto, gėrimų ir tabako gaminių pramonės bendrosios pridėtinės vertės, mln. EUR (EC95) |
PRAMONĖ A1.5 |
Su energija susijęs taršos CO2 intensyvumas – popieriaus ir spausdinimo pramonė, t/mln. EUR Su energija susijęs popieriaus ir spausdinimo pramonės išmesto CO2 kiekis (kt), padalytas iš popieriaus ir spausdinimo pramonės bendrosios pridėtinės vertės, mln. EUR (EC95) |
NAMŲ ŪKIAI A0 |
Konkretus namų ūkių išmestas CO2 kiekis patalpoms šildyti, t/m2 Namų ūkių CO2 kiekis, išmestas vartojant energiją patalpoms šildyti, padalytas iš nuolat gyvenamų būstų ploto, mln. m2 |
PASLAUGOS B0 |
Konkretus komercinio ir institucinio sektoriaus išmestas CO2 kiekis patalpoms šildyti, kg/m2 Komercinio ir institucinio sektoriaus CO2 kiekis, išmestas vartojant energiją patalpoms šildyti (kt), padalytas iš paslaugų pastatų patalpų ploto, mln. m2 |
TRANSPORTAS B0 |
Konkretus su dyzelinu susijęs keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, g/100km |
TRANSPORTAS B0 |
Konkretus su benzinu susijęs keleivinių automobilių išmestas CO2 kiekis, g/100km |
VI PRIEDAS
INFORMACIJA APIE ŠESD IŠMETIMO POLITIKĄ IR PRIEMONES
Į ataskaitas, nurodytas 18 straipsnyje, įtraukiama informacija:
ataskaitų apie politiką ir priemones arba priemonių grupes, taip pat dėl iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ŠESD kiekio ir absorbentais pašalinamo tokių dujų kiekio prognozių teikimo pagal 39 straipsnio 1 dalį nacionalinės sistemos aprašas arba informacija apie tos sistemos pakeitimus, jeigu toks aprašas jau buvo pateiktas;
naujausia informacija, susijusi su ilgalaikėmis strategijomis, nurodytomis 15 straipsnyje, ir su tų strategijų įgyvendinimo pažanga;
informacija apie nacionalinę politiką ir priemones arba priemonių grupes ir apie Sąjungos politikos ir priemonių arba priemonių grupių, kuriomis ribojamas ar mažinamas ŠESD išmetimas iš atskirų šaltinių ir gerinamas šalinimas absorbentais, įgyvendinimą, pateikiama pagal sektorius ir pagal V priedo 2 dalyje nurodytas dujas ar dujų grupes (hidrofluorangliavandeniliai ir perfluorangliavandeniliai). Pateikiant šią informaciją nurodoma taikoma ir atitinkama nacionalinė arba Sąjungos politika ir ta informacija apima:
politikos arba priemonės tikslą ir trumpą jos apibūdinimą;
politikos priemonės rūšį;
politikos ar priemonės arba priemonių grupės įgyvendinimo būklę;
naudojamus per tam tikrą laiką padarytos pažangos stebėjimo ir vertinimo rodiklius;
kai taikytina, kiekybinius poveikio ŠESD išmetimui iš atskirų šaltinių ir šalinimui absorbentais įverčius, suskirstytus pagal:
turimas prognozuojamų politikos ir priemonių įgyvendinimo sąnaudų ir naudos sąmatas, taip pat faktinių politikos ir priemonių įgyvendinimo išlaidų ir naudos įverčius;
visas esamas nuorodas į nacionalinės politikos ir priemonių sąnaudų ir poveikio vertinimus, į informaciją apie Sąjungos politiką ir priemones, kuriomis ribojamas ar mažinamas ŠESD išmetimas iš atskirų šaltinių ir gerinamas šalinimas absorbentais, ir į pagrindžiamąsias technines ataskaitas;
vertinimą, kaip politika arba priemonėmis prisidedama prie Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo, nustatyto Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, ir ilgalaikės strategijos, nurodytos šio reglamento 15 straipsnyje, įgyvendinimo;
informacija apie planuojamą papildomą nacionalinę politiką ir priemones arba priemonių grupes, numatytas siekiant išmetamą ŠESD kiekį apriboti dar labiau, nei reikalaujama pagal Reglamentu (ES) 2018/842 ir Reglamentu (ES) 2018/841 nustatytus įpareigojimus;
informacija apie įvairios politikos ir priemonių arba priemonių grupių, apie kurias pranešta pagal c punktą, sąsajas ir apie tai, kaip ta politika ir priemonės arba priemonių grupės veikia įvairius prognozavimo scenarijus.
VII PRIEDAS
INFORMACIJA APIE IŠMETAMO ŠESD KIEKIO PROGNOZES
Į ataskaitas, nurodytas 18 straipsnyje, įtraukiama informacija:
prognozės netaikant priemonių, kai turima, prognozės taikant priemones ir, kai turima, prognozės taikant papildomas priemones;
bendras prognozuojamas ŠESD kiekis ir atskirai įvertinti prognozuojami ŠESD kiekiai, išmesti iš taršos šaltinių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB ir Reglamentas (ES) 2018/842, ir iš atskirų šaltinių išmesto ŠESD kiekio ir absorbentais pašalinto tokių dujų kiekio prognozės pagal Reglamentą (ES) 2018/841;
pagal 18 straipsnio 1 dalies a punktą nustatytos politikos ir priemonių poveikis. Jeigu tokia politika arba priemonės neįtrauktos, tai turėtų būti aiškiai nurodyta ir paaiškinta;
prognozuojant atliktos jautrumo analizės rezultatai ir informacija apie naudotus modelius ir parametrus;
visos susijusios nuorodos į vertinimą ir technines ataskaitas, kuriomis grindžiamos 18 straipsnio 4 dalyje nurodytos prognozės.
VIII PRIEDAS
INFORMACIJA APIE NACIONALINIUS PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS VEIKSMUS, FINANSINĘ IR TECHNOLOGINĘ PARAMĄ BESIVYSTANČIOMS VALSTYBĖMS IR PAJAMAS IŠ AUKCIONŲ
1 dalis
Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų ataskaitų teikimas
Į ataskaitas, nurodytas 19 straipsnio 1 dalyje, įtraukiama informacija:
pagrindiniai prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai, uždaviniai ir institucinė struktūra;
klimato kaitos prognozės, įskaitant ekstremalias oro sąlygas, klimato kaitos poveikis, pažeidžiamumas klimato kaitos atžvilgiu ir rizika bei didžiausi klimato kaitos pavojai;
gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos;
prisitaikymo prie klimato kaitos planai ir strategijos;
stebėjimo ir vertinimo sistema;
padaryta įgyvendinimo pažanga, įskaitant gerąją patirtį ir valdymo pakeitimus.
2 dalis
Paramos, skiriamos besivystančioms valstybėms, ataskaitų teikimas
Į ataskaitas, nurodytas 19 straipsnio 3 dalyje, įtraukiama informacija:
informacija apie finansinę paramą, paskirtą ir X-1 metais suteiktą besivystančioms valstybėms, įskaitant:
kiekybinę informaciją apie viešuosius ir valstybės narės sutelktus finansinius išteklius. Informacija apie finansinius srautus turi būti grindžiama vadinamaisiais su klimato kaitos švelninimu susijusios paramos ir su prisitaikymu prie klimato kaitos susijusios paramos Rio rodikliais ir kitų stebėjimo sistemų, kurias sukūrė EBPO Paramos vystymuisi komitetas, duomenimis;
kokybinę metodinę informaciją, paaiškinančią naudotą kiekybinės informacijos gavimo metodą, įskaitant paaiškinimą, kokia metodika duomenys išreikšti skaičiais, ir, kai taikytina, kitą informaciją apie naudotas skaičių, ypač susijusių su informacija apie sutelktus finansinius srautus, išvedimo apibrėžtis ir metodikas;
turimą informaciją apie valstybių narių veiklą, susijusią su viešosiomis lėšomis finansuojamais technologijų perdavimo projektais ir pajėgumų stiprinimo projektais besivystančioms valstybėms pagal UNFCCC, įskaitant tai, ar įgyvendinant technologijų perdavimo arba pajėgumų stiprinimo projektą siekta sušvelninti klimato kaitos poveikį arba prie jo prisitaikyti, taip pat įskaitant paramą gaunančią valstybę, jei įmanoma, suteiktos paramos sumą ir perduotos technologijos arba pajėgumų stiprinimo projekto rūšį;
turima X metų ir paskesnių metų informacija apie planuojamą paramos teikimą, įskaitant informaciją apie planuojamą veiklą, susijusią su viešosiomis lėšomis finansuojamais technologijų perdavimo projektais arba pajėgumų stiprinimo projektais besivystančioms valstybėms pagal UNFCCC, taip pat apie technologijas, kurios bus perduotos, ir pajėgumų stiprinimo projektus, įkaitant tai, ar įgyvendinant technologijų perdavimo arba pajėgumų stiprinimo projektą siekiama sušvelninti klimato kaitos poveikį arba prie jo prisitaikyti, taip pat įskaitant paramą gaunančią valstybę, jei įmanoma, suteiktos paramos sumą ir perduotos technologijos arba pajėgumų stiprinimo projekto rūšį.
3 dalis
Pajamų iš aukcionų ataskaitos
Į ataskaitas, nurodytas 19 straipsnio 2 dalyje, įtraukiama informacija:
informacija apie pajamų, valstybės narės gautų aukcionuose pardavus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 1 dalį, panaudojimą X-1 metais, įskaitant informaciją apie tokias pajamas, kurios buvo panaudotos vienam ar daugiau tos direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų, arba tų pajamų vertės finansinį atitikmenį, taip pat veiksmus, kurių imtasi pagal tą straipsnį;
informacija apie valstybės narės nustatytą visų pajamų, valstybės narės gautų aukcionuose pardavus aviacijai skirtus leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 3d straipsnio 1 arba 2 dalį, panaudojimą, teikiama pagal tos direktyvos 3d straipsnio 4 dalį.
Pajamos iš aukcionų, kurios dar neišmokėtos tuo metu, kai valstybė narė pagal 19 straipsnio 2 dalį teikia ataskaitą Komisijai, suskaičiuojamos ir nurodomos paskesnių metų ataskaitose.
IX PRIEDAS
PAPILDOMI ATASKAITŲ TEIKIMO ĮPAREIGOJIMAI
1 dalis
Papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos srities ataskaitų teikimo įpareigojimai
Jei nenurodyta kitaip, ši papildoma informacija įtraukiama pagal 20 straipsnio c punktą:
iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintos elektros energijos, dujų, šildymo ir vėsinimo energijos kilmės garantijų sistemos veikimas, kilmės garantijų išdavimo bei panaikinimo lygiai ir gaunamas metinis šalyje suvartojamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekis, taip pat sistemos patikimumo ir apsaugos nuo sukčiavimo užtikrinimo priemonės;
biodegalų, biodujų, ne biologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių transporto degalų, perdirbtos anglies kuro ir elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų išteklių, kiekiai, sunaudoti transporto sektoriuje, ir, kai taikytina, su jais susijusio išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo rodikliai, atskirai nurodant kurą, pagamintą iš įvairių rūšių maistinių ir pašarinių augalų, ir kurą, pagamintą iš kiekvienos Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede nurodytos pradinės žaliavos;
biomasės išteklių prieinamumo, kilmės ir naudojimo energijai gaminti pokyčiai;
prekių kainos ir žemės naudojimo pokyčiai valstybėje narėje, susiję su padidėjusiu biomasės ir kitų rūšių atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimu;
numatomas energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių perviršis, kurį galima perduoti kitoms valstybėms narėms, kad jos laikytųsi Direktyvos (ES) 2018/2001 3 straipsnio 3 dalies ir užtikrintų šio reglamento 4 straipsnio a punkto 2 papunktyje nurodytus nacionalinius įnašus ir trajektorijas;
kai taikytina, iki 2030 m. numatoma atsinaujinančiųjų išteklių energijos paklausa, kuri turės būti patenkinta ne vidaus gamybos pajėgumais, įskaitant biomasės pradinės žaliavos importą;
iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede išvardytų pradinių žaliavų pagamintų biodegalų technologinė plėtra ir naudojimo plėtojimas;
numatomas biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybos ir naudojimo poveikis biologinei įvairovei, vandens ištekliams, vandens prieinamumui ir kokybei, dirvožemio ir oro kokybei valstybėje narėje, jei tokia informacija turima;
pastebėti sukčiavimo atvejai biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro kilmės grandinėje;
informacija apie tai, kaip apskaičiuojama biologiškai skaidžių atliekų dalis naudojant atliekas energijos gamybai ir kokių priemonių imtasi siekiant, kad tokie apskaičiavimai būtų tikslesni ir tikrinami;
iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta elektra ir šiluma pastatuose, įskaitant išskaidytus duomenis apie tai, kiek energijos pagamino fotovoltinės saulės energijos sistemos, saulės šilumos energijos sistemos, biomasės sistemos, šilumos siurbliai, geoterminės sistemos ir visos kitos decentralizuotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemos, kiek tokios energijos suvartota ir kiek atiduota į tinklą;
kai taikytina, centralizuoto šilumos tiekimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių energija, kurią pagamino miestai ir energijos bendrijos;
pirminis kietosios biomasės šaltinis (1 000 m3, išskyrus 1 dalies b punkto iii papunkčio informaciją, kuri bus pateikiama tonomis):
energijai gaminti naudojama miško biomasė (vidaus gamyba ir importas):
energijai gaminti tiesiogiai naudojama pirminė miško biomasė:
kai taikytina, šakos ir medžių viršūnės (ataskaitos teikiamos savanoriškai);
kai taikytina, kelmai (ataskaitos teikiamos savanoriškai);
apvalioji mediena (atskirai pramoninė apvalioji mediena ir malkinė mediena);
kai taikytina, energijai gaminti naudojami miško pramonės šalutiniai produktai:
kai taikytina, žievės;
skiedros, pjuvenos ir kitos medienos dalelės;
kai taikytina, juodasis šarmas ir žalia talo alyva;
kai taikytina, energijai gaminti tiesiogiai naudojama vartotojo panaudota mediena;
iš pradinės žaliavos, kuri į apskaitą neįrašyta pagal 1 dalies a, b arba c punktus, pagamintas apdorotas medienos kuras:
kai taikytina, medžio anglys;
medžio granulės ir briketai;
kai taikytina, energijai gaminti naudojama žemės ūkio biomasė (vidaus gamyba, importas ir eksportas):
elektros energijai arba šilumai gaminti naudojami energetiniai augalai (įskaitant trumpos rotacijos želdinius);
elektros energijai arba šilumai gaminti naudojamos žemės ūkio produktų derliaus liekanos;
kai taikytina, energijai gaminti naudojama organinių atliekų biomasė (vidaus gamyba, importas ir eksportas):
pramonės atliekų organinė frakcija;
komunalinių atliekų organinė frakcija;
dumblo atliekos;
galutinis kietosios biomasės energijos suvartojimas (toliau išvardytuose sektoriuose energijai gaminti naudojamos kietosios biomasės kiekis):
energetikos sektoriuje:
elektros energija;
kogeneracija;
šiluma;
pramonėje (suvartojama ir pasigaminama elektros energija, šiluma, kogeneracinė elektros energija ir šiluma);
tiesioginis galutinis suvartojimas gyvenamuosiuose būstuose;
kitur.
2 dalis
Papildomi energijos vartojimo efektyvumo srities ataskaitų teikimo įpareigojimai
Ši energijos vartojimo efektyvumo srities papildoma informacija įtraukiama pagal 21 straipsnio c punktą:
svarbiausia su teisėkūra susijusi ir nesusijusi politika, priemonės, finansavimo priemonės ir programos, kurios 4 straipsnio b punkte nustatytiems uždaviniams įvykdyti įgyvendintos X-2 ir X-1 metais (X metai – metai, kuriais reikia pateikti ataskaitą), kad būtų skatinamos energetikos paslaugų rinkos, didinamas pastatų energinis naudingumas, naudojamasi efektyvaus energijos vartojimo galimybėmis dujų ir elektros energijos infrastruktūroje ir šildymo bei vėsinimo sektoriuose, gerinamas informavimas ir keliama kvalifikacija, taip pat kitos energijos vartojimo efektyvumo priemonės;
taikant Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnį sutaupytas suminis energijos kiekis X-3 ir X-2 metais;
energijos kiekis, sutaupytas taikant politikos priemones, skirtas energijos nepritekliui mažinti, pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 11 dalį;
kai taikytina, energijos kiekis, sutaupytas pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 4 dalies c punktą;
pažanga kiekviename sektoriuje ir priežastys, kodėl energijos suvartojimas galutinės energijos suvartojimo sektoriuose X-3 ir X-2 metais buvo stabilus arba didėjo;
valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų pastatų, kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 250 m2, patalpų bendras plotas, kuris X-2 ir X-1 metų sausio 1 d. neatitiko Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų energinio naudingumo reikalavimų;
Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės narės centrinės valdžios subjektams priklausančių ir jų naudojamų šildomų ir (arba) vėsinamų pastatų patalpų bendras plotas, kuris X-3 ir X-2 metais buvo renovuotas, arba reikalavimus atitinkančiuose jų centrinės valdžios subjektams priklausančiuose ir jų naudojamuose pastatuose sutaupytas energijos kiekis, kaip nurodyta Direktyvos 2012/27/ES 5 straipsnio 6 dalyje;
X-3 ir X-2 metais atliktų energijos vartojimo auditų skaičius. Be to, bendras didelių įmonių, kurioms taikoma Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnio 4 dalis, valstybės narės teritorijoje numatomas skaičius ir tose įmonėse X-3 ir X-2 metais atliktų energijos vartojimo auditų skaičius;
elektros energijai taikomas nacionalinis pirminės energijos koeficientas ir pagrindimas, jei jis skiriasi nuo nustatytojo koeficiento, nurodyto Direktyvos 2012/27/ES IV priedo 3 išnašoje;
naujų ir renovuotų beveik nulinės energijos pastatų pagal Direktyvos 2010/31/ES 9 straipsnį skaičius ir bendrasis plotas X-2 ir X-1 metais, prireikus grindžiami statistine imtimi;
nuoroda į interneto svetainę, kurioje galima rasti Direktyvos 2012/27/ES 18 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą energetinių paslaugų teikėjų sąrašą ar sąsają.
X PRIEDAS
SĄJUNGOS BIOENERGIJOS TVARUMO ATASKAITA
ES bioenergijos tvarumo ataskaitoje energijos gamybos iš biomasės klausimais, kurią pagal 35 straipsnio 2 dalies d punktą Komisija turi kas dvejus metus pateikti sykiu su energetikos sąjungos būklės ataskaita, pateikiama bent ši informacija:
įvairių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro santykinė nauda aplinkai ir sąnaudos, Sąjungos importo politikos poveikis šiems veiksniams, energetinio saugumo aspektai ir būdai suderinti vidaus produkciją ir importą;
biomasės gamybos ir naudojimo poveikis tvarumui Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse, įskaitant poveikį biologinei įvairovei;
esamo ir prognozuojamo tausios biomasės prieinamumo ir paklausos duomenys ir analizė, įskaitant padidėjusios biomasės paklausos poveikį sektoriams, kuriuose biomasė naudojama;
iš Direktyvos (ES) 2018/2001 IX priede išvardytų pradinių žaliavų pagamintų biodegalų technologinė plėtra ir naudojimo plėtojimas ir žaliavų prieinamumo bei išteklių konkurencijos įvertinimas atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus žiedinės ekonomikos ir atliekų hierarchijos principus;
informacija apie turimus mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, atsižvelgiant į visus gamybos būdus, tų rezultatų analizė ir vertinimas, ar galima sumažinti neapibrėžtumo intervalą, nustatytą analizėje, atliktoje apskaičiuojant dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo numatomą išmetamą kiekį, ir ar galima atsižvelgti į galimą Sąjungos politikos, pvz., aplinkos, klimato ir žemės ūkio srityse, poveikį;
nacionalinės priemonės, kurių, laikydamosi Direktyvos (ES) 2018/2001 29 straipsnio 2–7 ir 10 dalyse nustatytų tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažinimo kriterijų ir siekdamos apsaugoti dirvožemį, vandenį bei orą, ėmėsi trečiosios valstybės ir valstybės narės, kuriose yra svarbūs Sąjungoje vartojamų biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro šaltiniai, ir
suvestinė informacija iš Direktyvos (ES) 2018/2001 28 straipsnio 2 dalyje nurodytos duomenų bazės.
Teikdama ataskaitas apie išmetamą ŠESD kiekį, sumažintą naudojant biomasę, Komisija naudoja valstybių narių pagal šio reglamento IX priedo 1 dalies b punktą pateiktas vertes, įskaitant numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminarias vidutines vertes ir susijusį intervalą, nustatytą remiantis jautrumo analize, kaip nustatyta Direktyvos (ES) 2018/2001 VIII priede. Komisija viešai skelbia duomenis, susijusius su vidutiniu preliminariu numatomu kiekiu, išmetamu dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, ir susijusiu intervalu, nustatytu remiantis jautrumo analize. Be to, Komisija įvertina, ar tiesioginio išmetamo kiekio sumažėjimo apskaičiavimas pasikeistų, jei taikant pakaitinį metodą būtų atsižvelgta į šalutinius produktus, ir jei pasikeistų, tai kaip.
XI PRIEDAS
SAVANORIŠKOS SCHEMOS, DĖL KURIŲ KOMISIJA PRIĖMĖ SPRENDIMĄ PAGAL DIREKTYVOS (ES) 2018/2001 30 STRAIPSNIO 4 DALĮ
Savanoriškų schemų, dėl kurių Komisija priėmė sprendimą pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 30 straipsnio 4 dalį, ataskaitoje, kurią pagal šio reglamento 35 straipsnio 2 dalies e punktą Komisija turi kas dvejus metus pateikti sykiu su energetikos sąjungos būklės ataskaita, Komisija vertina bent:
auditų nepriklausomumą, sąlygas ir dažnumą, tiek atsižvelgiant į tai, kas nurodyta schemos dokumentuose tuo metu, kai Komisija atitinkamą schemą patvirtino, tiek palyginti su pramonės šakos geriausia praktika;
prieinamumą, patirtį ir skaidrumą taikant metodus, pagal kuriuos nustatomi reikalavimų nesilaikymo atvejai ir į juos reaguojama, ypač kaip reaguojama į tuos atvejus, kai schemos dalyviai padaro sunkius pažeidimus arba yra įtariami padarę sunkius pažeidimus;
skaidrumą, ypač atsižvelgiant į schemos prieinamumą, vertimo į vartojamas valstybių ir regionų, kurie yra žaliavų kilmės šalys ir regionai, kalbas prieinamumą, galimybę susipažinti su sertifikuotų operatorių ir atitinkamų sertifikatų sąrašu ir audito ataskaitomis;
suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, ypač konsultavimąsi su čiabuvių ir vietos bendruomenėmis prieš priimant sprendimus, kai rengiamos ir persvarstomos schemos, taip pat atliekant auditus, ir reagavimą, susijusį su jų įnašu;
bendrą schemos patikimumą, ypač atsižvelgiant į taisykles dėl auditorių ir atitinkamų schemos institucijų akreditavimo, kvalifikacijos ir nepriklausomumo;
kai taikytina, schemos atnaujinimą atsižvelgiant į rinką, žaliavų ir sertifikuotų biodegalų kiekį pagal kilmės valstybę ir rūšį, dalyvių skaičių;
tai, ar sistemą, pagal kurią atsekami atitikties tvarumo kriterijams, kurie numatomi dalyviui (-iams) pagal schemą, įrodymai, yra patogu naudoti ir ar ji yra veiksmingai įgyvendinama atsižvelgiant į sistemos paskirtį užkirsti kelią sukčiavimui, visų pirma nustatyti įtariamus sukčiavimo ir kitų pažeidimų atvejus, imtis su jais susijusių veiksmų bei tolesnių priemonių ir, kai taikytina, nustatytų sukčiavimo ar pažeidimų atvejų skaičių;
subjektų galimybes gauti leidimą pripažinti ir stebėti sertifikavimo įstaigas;
sertifikavimo įstaigų pripažinimo arba akreditavimo kriterijus;
sertifikavimo įstaigų stebėjimo taisykles;
būdus, kaip supaprastinti arba pagerinti geriausios praktikos skatinimą.
XII PRIEDAS
NACIONALINĖS APSKAITOS SISTEMOS
37 straipsnyje nurodytą informaciją sudaro:
su veiklos rūšimis ir įrenginiais susiję duomenys ir metodai pagal Direktyvą 2003/87/EB, kad būtų galima parengti nacionalinę ŠESD apskaitą, siekiant užtikrinti pagal ES ATLPS pateiktų ŠESD išmetimo duomenų atitiktį nacionalinės ŠESD apskaitos duomenims;
duomenys, surinkti atitinkamuose fluorintų dujų išmetimo sektoriuose taikomo ataskaitų teikimo sistemose, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 517/2014 20 straipsnyje, kad būtų galima parengti nacionalinę ŠESD apskaitą;
teršalų išmetimo duomenys, pamatiniai duomenys ir metodai, apie kuriuos pranešta iš objektų pagal Reglamentą (EB) Nr. 166/2006, kad būtų galima parengti nacionalinę ŠESD apskaitą;
duomenys, pateikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1099/2008;
duomenys, surinkti žemės plotų geografinio atsekamumo sistemoje pagal įgyvendinamas Sąjungos ir valstybių narių programas ir atliekamus tyrimus, įskaitant Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemą LUCAS ir programą „Copernicus“.
XIII PRIEDAS
ATITIKTIES LENTELĖ
Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 |
Šis reglamentas |
1 straipsnis |
1 straipsnio 1 dalis |
2 straipsnis |
— |
3 straipsnis |
— |
4 straipsnis |
15 straipsnis |
5 straipsnis |
37 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 2 dalis ir 37 straipsnio 6 dalis; XII priedas |
6 straipsnis |
37 straipsnio 3 dalis ir 37 straipsnio 7 dalis |
7 straipsnis |
26 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 4 dalis, 26 straipsnio 6 dalis ir 26 straipsnio 7 dalis; V priedas |
8 straipsnis |
26 straipsnio 2 dalis ir 26 straipsnio 7 dalis |
9 straipsnis |
37 straipsnio 4 dalis ir 37 straipsnio 5 dalis |
10 straipsnis |
40 straipsnis |
11 straipsnis |
— |
12 straipsnis |
39 straipsnis |
13 straipsnis |
18 straipsnio 1 dalies a punktas, 18 straipsnio 3 dalis ir 18 straipsnio 4 dalis; VI priedas |
14 straipsnis |
18 straipsnio 1 dalies b punktas, 18 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 3 dalis ir 18 straipsnio 4 dalis; VII priedas |
15 straipsnis |
19 traipsnio 1 dalis; VIII priedo 1 dalis |
16 straipsnis |
19 straipsnio 3 dalis ir VIII priedo 2 dalis |
17 straipsnis |
19 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 4 dalis ir 19 straipsnio 5 dalis; VIII priedo 3 dalis |
18 straipsnis |
17 straipsnio 2 dalies antra pastraipa |
19 straipsnis |
— |
20 straipsnis |
— |
21 straipsnis |
29 straipsnio 1 dalies c punktas, 29 straipsnio 5 dalis ir 29 straipsnio 7 dalis |
22straipsnis |
— |
23 straipsnis |
41 straipsnio 1 dalies d punktas, 41 straipsnio 1 dalies e punktas, 41 straipsnio 1 dalies f punktas, 41 straipsnio 1 dalies g punktas ir 41 straipsnio 1 dalies h punktas |
24 straipsnis |
42 straipsnis |
25 straipsnis |
— |
26 straipsnis |
44 straipsnio 1 dalies a punktas, 44 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnio 3 dalis ir 44 straipsnio 6 dalis |
27 straipsnis |
— |
28 straipsnis |
57 straipsnis |
29 straipsnis |
— |
( 1 ) 2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).
( 2 ) 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/1791 dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2023/955 (OL L 231, 2023 9 20, p. 1).
( 3 ) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).
( 4 ) 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1).
( *1 ) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).“
( *2 ) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).“;
( *3 ) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).“
( 5 ) Pagal 15 straipsnį turi būti užtikrinamas nuoseklumas pagal ilgalaikes strategijas.
( 6 ) Pagal 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 713/2009, (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009 (OL L 115, 2013 4 25, p. 39).
( 7 ) Planuodamos tas priemones valstybės narės turi atsižvelgti į esamų įrenginių eksploatavimo laikotarpio pabaigą ir modernizacijos galimybes.
( 8 ) Pagal Direktyvos 2010/31/ES 2a straipsnį.
( 9 ) Pagal Direktyvos 2012/27/ES 18 straipsnį.
( 10 ) Pagal Direktyvos 2012/27/ES 8 straipsnį.
( 11 ) Pagal Direktyvos 2012/27/ES 12 ir 17 straipsnius.
( 12 ) Pagal Direktyvos 2012/27/ES 19 straipsnį.
( 13 ) Pagal Direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio 2 dalį.
( 14 ) Politika ir priemonės turi atitikti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.
( 15 ) Turi būti užtikrinamas derėjimas su prevencinių veiksmų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planais pagal 2017 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 994/2010 (OL L 280, 2017 10 28, p. 1) ir pasirengimo valdyti riziką planais pagal Reglamentą (ES) 2018/2001 [žr. pasiūlymą COM(2016) 862 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB].
( 16 ) Politika ir priemonės turi atitikti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.
( 17 ) Kitos (ne bendro intereso projektų) regioninės grupės, sukurtos pagal Reglamentą (ES) Nr. 347/2013.
( 18 ) Kitos (ne bendro intereso projektų) regioninės grupės, sukurtos pagal Reglamentą (ES) Nr. 347/2013.
( 19 ) Pagal Direktyvos 2012/27/ES 15 straipsnio 8 dalį.
( 20 ) Išsamų parametrų ir kintamųjų, kurie turi būti įrašomi plane į B skirsnį, sąrašą žr. 2 dalyje.
( 21 ) Esama padėtis – padėtis, apibūdinama nacionalinio plano pateikimo dienos duomenimis (arba naujausiais turimais duomenimis). Esama politika ir priemonės apima įgyvendinamą ir priimtą politiką ir priemones. Priimta politika ir priemonės – politika ir priemonės, dėl kurių oficialus vyriausybės sprendimas priimtas iki nacionalinio plano pateikimo dienos ir yra aiškiai įsipareigota jas įgyvendinti. Įgyvendinama politika ir priemonės – politika ir priemonės, kurios integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ar integruotos nacionalinės energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitos pateikimo dieną atitinka vieną arba kelias iš šių sąlygų: galioja tiesiogiai taikytini Europos Sąjungos teisės aktai ar nacionalinės teisės aktai, yra sudaryta viena ar daugiau savanoriškų sutarčių, skirta finansinių išteklių ir skirta žmogiškųjų išteklių.
( 22 ) Išorės veiksnių pasirinkimas gali būti grindžiamas 2016 m. ES atskaitos scenarijuje arba kituose vėlesniuose politikos scenarijuose padarytomis prielaidomis, susijusiomis su tais pačiais kintamaisiais. Be to, kai rengiamos nacionalinės prognozės taikant esamą politiką ir poveikio vertinimas, naudingas informacijos šaltinis gali būti 2016 m. ES atskaitos scenarijuje ir vėlesniuose politikos scenarijuose pateikti konkrečių valstybių narių rezultatai.
( 23 ) Pagal Direktyvos 2012/27/ES 14 straipsnio 1 dalį.
( 24 ) Šia atskaitine įprastinės veiklos prognoze turi būti grindžiamas 2030 m. pirminės ir galutinės energijos suvartojimo tikslas, aprašytas 2.3 punkte, ir perskaičiavimo koeficientai.
( 25 ) Pagal perdavimo sistemos operatorių parengtą esamos perdavimo infrastruktūros apžvalgą.
( 26 ) Pagal perdavimo sistemos operatorių parengtus nacionalinius tinklų plėtros planus ir regioninius investicijų planus.
( 27 ) Pagal perdavimo sistemos operatorių parengtą esamos perdavimo infrastruktūros apžvalgą.
( 28 ) Pagal perdavimo sistemos operatorių parengtus nacionalinius tinklų plėtros planus ir regioninius investicijų planus.
( 29 ) Planuojama politika ir priemonės – svarstoma galima politika ir priemonės, kurios tikriausiai bus priimtos ir įgyvendinamos po nacionalinio plano pateikimo dienos. Todėl, neskaitant įgyvendinamos ir priimtos politikos ir priemonių (prognozės taikant esamą politiką ir priemones), į prognozes, rengiamas pagal 5.1 punkto i papunktį, turi būti įtraukiama ir planuojama politika ir priemonės.
( 30 ) 2021–2030 m. plane: kiekvieno į sąrašą įrašyto parametro / kintamojo tendencijos 2005–2040 m. (2005–2050 m., kai taikytina), įskaitant 2030 m., penkerių metų intervalais pateikiamos ir 4, ir 5 skirsnyje. Nurodomi išorinės veiksnių prielaidomis grindžiami parametrai, palyginti su modeliavimo rezultatu.
( 31 ) Ataskaitų duomenys ir prognozės, kiek įmanoma, grindžiami ir derinami su Eurostato duomenimis ir metodika, taikoma rengiant Europos statistikos ataskaitas pagal atitinkamų sektorių teisės aktus, nes Europos statistika pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos yra pirminis statistinių duomenų, naudojamų ataskaitų ir stebėjimo tikslais, šaltinis.
( 32 ) Pastaba. Visos prognozės rengiamos remiantis pastoviosiomis kainomis (bazinėmis laikomos 2016 m. kainos).
( 33 ) Komisija rekomenduos bent pagrindinius prognozių parametrus, apimančius naftos, dujų ir anglių importo kainas, taip pat ES ATLPS anglies dioksido kainas.
( 34 ) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
( 35 ) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, 2004 4 30, p. 56).
( 36 ) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
( 37 ) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
( 38 ) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27).
( 39 ) 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).