Sprendimų priėmimo schema, skirta nustatyti, ar transporto priemonė yra „žemagrindė“, ar ne:
02017R2400 — LT — 01.07.2022 — 003.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2400 2017 m. gruodžio 12 d. kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011 (OL L 349 2017.12.29, p. 1) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
L 58 |
1 |
26.2.2019 |
||
|
L 263 |
1 |
12.8.2020 |
||
|
L 212 |
1 |
12.8.2022 |
||
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2400
2017 m. gruodžio 12 d.
kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011
(Tekstas svarbus EEE)
1 SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu papildoma Reglamentu (ES) Nr. 582/2011 sukurta motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį, teisinė sistema, nustatant modeliavimo priemonės, kuria būtų nustatomas Sąjungoje numatomų parduoti, registruoti ar eksploatuoti naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos, naudojimo licencijų išdavimo, taip pat tos modeliavimo priemonės naudojimo ir tokiu būdu nustatytų išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų verčių deklaravimo taisykles.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Sunkiųjų autobusų atveju šis reglamentas taikomas pirminėms transporto priemonėms, tarpinėms transporto priemonėms ir komplektinėms transporto priemonėms arba sukomplektuotoms transporto priemonėms.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios savybės – nustatytos sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ar sistemos būdingosios ypatybės, lemiančios tos dalies, mazgo ar sistemos poveikį transporto priemonės išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms; |
|
2) |
įvesties duomenys – informacija apie su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ar sistemos savybes, kuria remiantis modeliavimo priemone nustatomas transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos; |
|
3) |
įvesties informacija – su transporto priemonės charakteristikomis susijusi informacija, kuria remiantis modeliavimo priemone nustatomas transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos ir kuri nėra įvesties duomenų dalis; |
|
4) |
gamintojas – asmuo ar įstaiga, atsakingi tipo patvirtinimo institucijai už visus sertifikavimo proceso aspektus ir su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybių atitikties užtikrinimą. Asmuo ar įstaiga nebūtinai turi tiesiogiai dalyvauti visuose sertifikuojamos sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ar sistemos konstravimo etapuose; |
|
4a) |
transporto priemonės gamintojas – įstaiga ar asmuo, atsakingi už gamintojo įrašų bylos ir informacijos klientui bylos pateikimą pagal 9 straipsnį; |
|
5) |
įgaliotasis subjektas – nacionalinė institucija, kurią valstybė narė įgaliojo iš gamintojų ir transporto priemonių gamintojų prašyti atitinkamos informacijos apie su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias konkrečios sudedamosios dalies, konkretaus atskiro techninio mazgo ar konkrečios sistemos savybes ir informacijos apie naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas; |
|
6) |
pavarų dėžė – iš ne mažiau kaip dviejų perjungiamų pavarų sudarytas įtaisas, pagal nustatytus perdavimo skaičius keičiantis sukimo momentą ir sūkių dažnį; |
|
7) |
sukimo momento keitiklis – hidrodinaminė paleidimo sudedamoji dalis, naudojama kaip atskira transmisijos arba pavarų dėžės sudedamoji dalis, kuri nuosekliuoju arba lygiagrečiuoju galios srautu suderina variklio sūkių dažnį ir rato sukimosi greitį ir padidina sukimo momentą; |
|
8) |
kita sukimo momentą perduodanti sudedamoji dalis – prie transmisijos pritvirtinta sukioji sudedamoji dalis, pagal savo sūkių dažnį mažinanti sukimo momentą; |
|
9) |
papildoma transmisijos sudedamoji dalis – sukioji transmisijos sudedamoji dalis, perduodanti arba paskirstanti galią kitoms transmisijos sudedamosioms dalims ir pagal savo sūkių dažnį mažinanti sukimo momentą; |
|
10) |
ašis – sudedamoji dalis, kurią sudaro visos besisukančios transmisijos dalys, perduodančios ratams kardaninio veleno varomąjį sukimo momentą ir keičiančios sukimo momentą bei sūkių dažnį pastoviu santykiu, įskaitant diferencialo funkcijas; |
|
11) |
oro pasipriešinimas – transporto priemonės konfigūracijos charakteristika, susijusi su aerodinamine jėga, veikiančia transporto priemonę oro srauto kryptimi, ir nustatoma kaip pasipriešinimo koeficiento ir skerspjūvio ploto sandauga nesant šoninio vėjo; |
|
12) |
pagalbiniai įtaisai – transporto priemonės sudedamosios dalys, įskaitant variklio ventiliatorių, vairavimo sistemą, elektrinę sistemą, pneumatinę sistemą ir šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemą, kurių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų savybės yra apibrėžtos IX priede; |
|
13) |
sudedamųjų dalių šeima, atskirų techninių mazgų šeima arba sistemų šeima – gamintojo sudaryta atitinkamai sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų arba sistemų, kurių su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios savybės dėl jų konstrukcijos yra panašios, grupė; |
|
14) |
pirminė sudedamoji dalis, pirminis atskiras techninis mazgas arba pirminė sistema – atitinkamai iš sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų arba sistemų šeimos išrinkta sudedamoji dalis, atskiras techninis mazgas arba sistema, kurių su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios savybės toje sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų arba sistemų šeimoje yra blogiausios; |
|
15) |
netarši sunkioji transporto priemonė (Ze-HDV) – netarši sunkioji transporto priemonė, kaip ji apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1242 3 straipsnio 11 punkte; |
|
16) |
specialioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė, kuria nenumatyta vežti prekių ir kuriai naudojamas vienas iš šių Reglamento (ES) 2018/858 I priedo 2 priedėlyje išvardytų kėbulo kodams papildyti naudojamų skaitmenų: 09, 10, 15, 16, 18, 19, 20, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 31; arba vilkikas, kurio didžiausias greitis neviršija 79 km/h; |
|
17) |
standžiosios vilkties sunkvežimis – sunkvežimis, apibrėžtas Reglamento (ES) 2018/858 I priedo C dalies 4.1 punkte, išskyrus sunkvežimius, suprojektuotus ar sukonstruotus puspriekabei vilkti; |
|
18) |
vilkikas – puspriekabės vilkikas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2018/858 I priedo C dalies 4.3 punkte |
|
19) |
miegamoji kabina – kabina, kurioje už vairuotojo sėdynės įrengtas miegamasis skyrius; |
|
20) |
hibridinė elektrinė sunkioji transporto priemonė (He-HDV) – hibridinė sunkioji transporto priemonė, kuri varomąją mechaninę energiją gauna iš šių dviejų joje esančių kaupiamos energijos ar galios šaltinių: i) sunaudojamo kuro ir ii) elektros energijos ar galios kaupiklio; |
|
21) |
dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonė – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 582/2011 2 straipsnio 48 dalyje; |
|
22) |
pirminė transporto priemonė – modeliavimo tikslais nustatytos virtualios sąrankos būsenos sunkusis autobusas, kuriam naudojami pagal III priedą nustatyti įvesties duomenys ir įvesties informacija; |
|
23) |
gamintojo įrašų byla – modeliavimo priemone sukurta byla, kurią sudaro su gamintoju susijusi informacija, modeliavimo priemonės įvesties duomenų ir įvesties informacijos dokumentai bei išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų rezultatai; |
|
24) |
informacijos klientui byla – modeliavimo priemone sukurta byla, kurią sudaro nustatytas su transporto priemone susijusios informacijos rinkinys ir išmetamo CO2 kiekio bei degalų sąnaudų rezultatai, kaip apibrėžta II priedo IV dalyje; |
|
25) |
transporto priemonės informacijos byla – modeliavimo priemone sunkiesiems autobusams sukurta byla, skirta atitinkamiems įvesties duomenims, įvesties informacijai ir modeliavimo rezultatams perduoti į tolesnius gamybos etapus, taikant I priedo 2 punkte aprašytą metodą; |
|
26) |
vidutinis sunkvežimis – N2 kategorijos transporto priemonė, apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, kurios didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė viršija 5 000 kg, bet neviršija 7 400 kg; |
|
27) |
sunkusis sunkvežimis – N2 kategorijos transporto priemonė, apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktyje, kurios didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė viršija 7 400 kg, ir N3 kategorijos transporto priemonė, apibrėžta to reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkto iii papunktyje; |
|
28) |
sunkusis autobusas – M3 kategorijos transporto priemonė, apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 4 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje, kurios didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė viršija 7 500 kg; |
|
29) |
pirminės transporto priemonės gamintojas – gamintojas, atsakingas už pirminę transporto priemonę; |
|
30) |
tarpinė transporto priemonė – kuo nors papildyta pirminė transporto priemonė, kuriai pridedamas ir (arba) modifikuojamas komplektinei arba sukomplektuotai transporto priemonei pagal III priedo 1 ir 3a lentelę apibrėžtas įvesties duomenų poaibis ir įvesties informacija; |
|
31) |
tarpinis gamintojas – gamintojas, atsakingas už tarpinę transporto priemonę; |
|
32) |
nekomplektinė transporto priemonė – nekomplektinė transporto priemonė, apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 3 straipsnio 25 punkte; |
|
33) |
sukomplektuota transporto priemonė – sukomplektuota transporto priemonė, apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 3 straipsnio 26 punkte; |
|
34) |
komplektinė transporto priemonė – komplektinė transporto priemonė, apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 3 straipsnio 27 punkte; |
|
35) |
standartinė vertė – sudedamosios dalies modeliavimo priemonės įvesties duomenys, jei taikomas įvesties duomenų sertifikavimas, tačiau sudedamoji dalis nebuvo bandoma konkrečiai vertei nustatyti ir vertė rodo blogiausio atvejo sudedamosios dalies eksploatacines savybes; |
|
36) |
bendroji vertė – modeliavimo priemonėje naudojami sudedamųjų dalių ar transporto priemonės parametrų duomenys, jei nėra numatytas sudedamųjų dalių bandymas ar konkrečių verčių deklaravimas, ir jie rodo vidutinės sudedamosios dalies technologijos arba tipinių transporto priemonės specifikacijų eksploatacines savybes; |
|
37) |
furgonas – furgonas, apibrėžtas Reglamento (ES) 2018/858 I priedo C dalies 4.2 punkte; |
|
38) |
taikymo atvejis – skirtingi scenarijai, vykdomi vidutinio sunkvežimio, sunkiojo sunkvežimio, sunkiojo autobuso, kuris yra pirminė transporto priemonė, sunkiojo autobuso, kuris yra tarpinė transporto priemonė, sunkiojo autobuso, kuris yra komplektinė arba sukomplektuota transporto priemonė, atveju, kai naudojant modeliavimo priemonę transporto priemonėms taikomos skirtingos gamintojo nuostatos ir funkcijos; |
|
39) |
bazinis sunkvežimis – vidutinis arba sunkusis sunkvežimis, kuriame yra bent:
—
važiuoklė, variklis, pavarų dėžė, ašys ir padangos grynųjų vidaus degimo variklių transporto priemonių atveju,
—
važiuoklė, elektros mašinų sistema ir (arba) integruota elektrinės galios pavaros sudedamoji dalis, baterijų sistema (-os) ir (arba) kondensatorių sistema (-os) ir padangos grynųjų elektrinių transporto priemonių atveju,
—
važiuoklė, variklis, elektros mašinų sistema ir (arba) integruota elektrinės jėgos pavaros sudedamoji dalis ir (arba) integruota 1 tipo hibridinės elektrinės transporto priemonės galios pavaros sudedamoji dalis, baterijų sistema (-os) ir (arba) kondensatorių sistema (-os) ir padangos hibridinių elektrinių sunkiųjų transporto priemonių atveju.
|
▼M3 —————
4 straipsnis
Transporto priemonių grupės
Šiame reglamente motorinės transporto priemonės skirstomos į transporto priemonių grupes pagal I priedo 1–6 lenteles.
5–23 straipsniai netaikomi I priedo 1 lentelėje nustatytų 6, 7, 8, 13, 14, 15, 17, 18 ir 19 transporto priemonių grupių sunkiesiems sunkvežimiams bei I priedo 2 lentelėje nustatytų 51, 52, 55 ir 56 transporto priemonių grupių vidutiniams sunkvežimiams ir bet kuriai I priedo 1 lentelėje nustatytų 11, 12 ir 16 transporto priemonių grupių transporto priemonei su varomąja priekine ašimi.
5 straipsnis
Elektroninės priemonės
Komisija nemokamai pateikia šias atsisiunčiamosios ir vykdomosios programinės įrangos formos elektronines priemones:
modeliavimo priemonę;
parengiamojo apdorojimo priemones;
maišos priemonę.
Komisija elektronines priemones prižiūri ir atlieka jų pakeitimus bei atnaujinimus.
2 SKYRIUS
LICENCIJA NAUDOTI MODELIAVIMO PRIEMONĘ TIPO PATVIRTINIMO, ATSIŽVELGIANT Į IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKĮ, TIKSLAIS
6 straipsnis
Paraiška išduoti licenciją naudoti modeliavimo priemonę naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti
Prie paraiškos išduoti licenciją pridedamas transporto priemonės gamintojo nustatytų procesų tinkamas aprašymas, skirtas modeliavimo priemonei naudoti atsižvelgiant į atitinkamą taikymo atvejį, kaip nustatyta II priedo 1 punkte.
Taip pat pridedama vertinimo ataskaita, patvirtinimo institucijos parengta atlikus vertinimą pagal II priedo 2 dalį.
Paraiška išduoti licenciją turi būti susijusi su taikymo atveju, apimančiu transporto priemonės tipą, dėl kurio teikiama ES tipo patvirtinimo paraiška.
7 straipsnis
Licencijos išdavimo administracinės nuostatos
8 straipsnis
Paskesni procesų, įdiegtų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti, pakeitimai
▼M3 —————
3 SKYRIUS
MODELIAVIMO PRIEMONĖS NAUDOJIMAS IŠMETAMO CO2 KIEKIUI IR DEGALŲ SĄNAUDOMS NUSTATYTI, SIEKIANT REGISTRUOTI, PARDUOTI IR PRADĖTI EKSPLOATUOTI NAUJAS TRANSPORTO PRIEMONES
9 straipsnis
Įpareigojimas nustatyti ir deklaruoti naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas
Jei Sąjungoje parduodamos, registruojamos ar pradedamos eksploatuoti III priedo 1 priedėlyje nurodytų technologijų transporto priemonės, transporto priemonių gamintojas arba tarpinis gamintojas nustato tik įvesties parametrus, toms transporto priemonėms nurodytus III priedo 5 lentelėje nustatytuose modeliuose, naudodamas 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą naujausios turimos versijos modeliavimo priemonę.
Transporto priemonių gamintojas gali naudoti modeliavimo priemonę pagal šį straipsnį tik, jei turi susijusiam taikymo atvejui pagal 7 straipsnį išduotą licenciją. Tarpinis gamintojas naudoja modeliavimo priemonę pagal transporto priemonių gamintojo licenciją.
Bet kokie paskesni gamintojo įrašų bylos pakeitimai draudžiami, išskyrus 21 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Sunkiųjų autobusų transporto priemonių gamintojai papildomai įrašo modeliavimo rezultatus į transporto priemonės informacijos bylą. Sunkiųjų autobusų tarpiniai gamintojai tvarko transporto priemonės informacijos bylos įrašus.
Pirminių transporto priemonių gamintojas atlieka gamintojo įrašų bylos ir transporto priemonės informacijos bylos kriptografinę maišą.
Tarpinis gamintojas atlieka transporto priemonės informacijos bylos kriptografinę maišą.
Komplektinių transporto priemonių arba sukomplektuotų transporto priemonių, kurios yra sunkieji autobusai, transporto priemonių gamintojas atlieka gamintojo įrašų bylos, informacijos klientui bylos ir transporto priemonės informacijos bylos kriptografinę maišą.
Į kiekvieną informacijos klientui bylą įtraukiama 3 dalyje nurodytos gamintojo įrašų bylos kriptografinės maišos žyma.
Sunkiųjų autobusų atveju transporto priemonių gamintojai pateikia transporto priemonės informacijos bylą tolesnio gamybos grandinės etapo gamintojui.
10 straipsnis
Elektroninių priemonių pakeitimai, atnaujinimai ir triktys
Jei modeliavimo priemonės triktis įvyksta sunkiųjų autobusų gamybos grandinės etape prieš komplektinių ar sukomplektuotų sunkiųjų autobusų gamybos etapus, 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas naudoti modeliavimo priemonę vėlesniuose gamybos etapuose atidedamas ne daugiau kaip 14 kalendorinių dienų nuo tos datos, kai pirmesnio etapo gamintojas pateikia transporto priemonės informacijos bylą komplektinių ar sukomplektuotų sunkiųjų autobusų gamybos etapo gamintojui.
11 straipsnis
Modeliavimo priemonės įvesties duomenų ir išvesties informacijos prieinamumas
4 SKYRIUS
SU IŠMETAMO CO2 KIEKIU IR DEGALŲ SĄNAUDOMIS SUSIJUSIOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, ATSKIRŲ TECHNINIŲ MAZGŲ IR SISTEMŲ SAVYBĖS
12 straipsnis
Išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo požiūriu reikšmingos sudedamosios dalys, atskiri techniniai mazgai ir sistemos
5 straipsnio 3 dalyje nurodyti modeliavimo priemonės įvesties duomenys apima informaciją apie su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias savybes, būdingas šioms sudedamosioms dalims, atskiriems techniniams mazgams ir sistemoms:
varikliams;
pavarų dėžėms;
sukimo momento keitikliams;
kitoms sukimo momentą perduodančioms sudedamosioms dalims;
papildomoms transmisijos sudedamosioms dalims;
ašims;
oro pasipriešinimui;
pagalbiniams įtaisams;
padangoms;
elektrinės galios pavaros sudedamosios dalims.
13 straipsnis
Standartinės vertės ir bendrosios vertės
14 straipsnis
Sertifikuotosios vertės
15 straipsnis
Šeimos koncepcija atsižvelgiant į sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų sertifikuotąsias vertes
Laikantis 3–6 dalių, nustatytos pirminės sudedamosios dalies, pirminio atskiro techninio mazgo ar pirminės sistemos sertifikuotosios vertės be papildomų bandymų galioja visiems šeimos nariams, atsižvelgiant į šeimos apibrėžtį, pateiktą:
Padangų šeimą sudaro tik vienas padangų tipas.
Elektros mašinų sistemų ar integruotų elektrinės galios pavaros sudedamųjų dalių atveju – elektros mašinų sistemų šeimos narių sertifikuotosios vertės nustatomos pagal Xb priedo 4 dalį.
Jeigu 16 straipsnio 3 dalies antros pastraipos tikslais atlikdama bandymus patvirtinimo institucija nustato, kad parinkta pirminė sudedamoji dalis, pirminis atskiras techninis mazgas ar pirminė sistema nevisiškai atitinka sudedamųjų dalių šeimą, atskirų techninių mazgų šeimą ar sistemų šeimą, patvirtinimo institucija gali parinkti ir išbandyti alternatyvią atskaitos sudedamąją dalį, atskirą techninį mazgą ar sistemą ir ta sudedamoji dalis, atskiras techninis mazgas ar sistema tampa pirmine sudedamąja dalimi, pirminiu atskiru techniniu mazgu ar pirmine sistema.
Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios tos konkrečios sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ar sistemos savybės nustatomos pagal 14 straipsnį.
16 straipsnis
Paraiška sertifikuoti su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų savybes
Sertifikavimo paraiška teikiama kaip informacinis dokumentas, parengtas pagal pavyzdį, pateikiamą:
Prie paraiškos taip pat pridedamos patvirtinimo institucijos pateiktos susijusios bandymų ataskaitos, bandymų rezultatai ir patvirtinimo institucijos išduotas atitikties pareiškimas pagal Reglamento (ES) 2018/858 IV priedo 2 punktą.
17 straipsnis
Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybių sertifikavimo administracinės nuostatos
1 dalyje nurodytu atveju patvirtinimo institucija išduoda su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių sertifikatą, parengtą pagal pavyzdį, pateikiamą:
Patvirtinimo institucija suteikia sertifikavimo numerį, laikydamasi numeravimo sistemos, nustatytos:
Patvirtinimo institucija nepriskiria to paties numerio kitai sudedamajai daliai, atskiram techniniam mazgui ir sistemai arba, jei taikoma, jų atitinkamai šeimai. Sertifikavimo numeris naudojamas kaip bandymų ataskaitos identifikavimo numeris
18 straipsnis
Išplėtimas į sudedamųjų dalių šeimą, atskirų techninių mazgų šeimą ar sistemų šeimą įtraukiant naują sudedamąją dalį, atskirą techninį mazgą ar sistemą
Gamintojo prašymu ir su patvirtinimo institucijos pritarimu nauja sudedamoji dalis, atskiras techninis mazgas ar sistema gali tapti sertifikuotos sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos nariu, jeigu atitinka šeimos apibrėžties kriterijus, nustatytus:
Tokiais atvejais patvirtinimo institucija išduoda peržiūrėtą sertifikatą, pažymėtą išplėtimo numeriu.
Gamintojas pakoreguoja 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą informacinį dokumentą ir pateikia jį patvirtinimo institucijai.
19 straipsnis
Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybių sertifikavimo požiūriu reikšmingi paskesni pakeitimai
5 SKYRIUS
MODELIAVIMO PRIEMONĖS NAUDOJIMO, ĮVESTIES INFORMACIJOS IR ĮVESTIES DUOMENŲ ATITIKTIS
20 straipsnis
Transporto priemonės gamintojo, patvirtinimo institucijos ir Komisijos įpareigojimai siekiant užtikrinti modeliavimo priemonės naudojimo atitiktį
►M3 Transporto priemonės gamintojas atlieka vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių, išskyrus He-HDV arba PEV, Xa priede nustatytą patikros bandymo procedūrą su mažiausiu transporto priemonių skaičiumi pagal to priedo 3 dalį. ◄ pagal Xa priedo 8 punktą pateikia patvirtinimo institucijai kiekvienos išbandytos transporto priemonės bandymų ataskaitą, saugo ataskaitas ne trumpiau kaip 10 metų ir gavęs prašymą pateikia jas Komisijai bei kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms.
Jeigu Xa priede nustatytas transporto priemonės patikros bandymas yra nesėkmingas, patvirtinimo institucija pagal Xa priedą pradeda tyrimą, kad nustatytų priežastį. Kai tik patvirtinimo institucija nustato nesėkmingo bandymo priežastį, ji apie tai praneša kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms.
Jei ta priežastis susijusi su modeliavimo priemonės naudojimu, taikomas 21 straipsnis. Jei priežastis yra susijusi su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų sertifikuotosiomis savybėmis, taikomas 23 straipsnis.
Jeigu sertifikuojant sudedamąsias dalis, atskirus techninius mazgus ar sistemas ir naudojant modeliavimo priemonę pažeidimų nenustatoma, patvirtinimo institucija apie nesėkmingą transporto priemonės bandymą praneša Komisijai. Komisija atlieka tyrimą, ar transporto priemonės bandymas buvo nesėkmingas dėl modeliavimo priemonės arba Xa priede nustatytos patikros bandymo procedūros ir ar modeliavimo priemonę arba patikros bandymo procedūrą būtina patobulinti.
21 straipsnis
Taisomosios priemonės modeliavimo priemonės naudojimo atitikčiai užtikrinti
Jeigu transporto priemonių gamintojas įrodo, kad taisomųjų priemonių planui pateikti reikia daugiau laiko, patvirtinimo institucija gali šį terminą pratęsti ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų.
Patvirtinimo institucija gali reikalauti, kad transporto priemonių gamintojas pateiktų naują gamintojo įrašų bylą, transporto priemonės informacijos bylą, informacijos klientui bylą ir atitikties sertifikatą, pagrįstus iš naujo nustatytų išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis ir rodančius pagal patvirtintą taisomųjų veiksmų planą įdiegtus pakeitimus.
Transporto priemonės gamintojas imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad procesai, įdiegti modeliavimo priemonės naudojimo licencijai gauti visiems taikymo atvejams ir transporto priemonių grupėms, įtrauktoms į pagal 7 straipsnį išduotą licenciją, ir toliau atitiktų tą tikslą.
Transporto priemonės gamintojas atlieka vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių Xa priede nustatytą patikros bandymo procedūrą su mažiausiu transporto priemonių skaičiumi pagal to priedo 3 dalį.
22 straipsnis
Gamintojo ir patvirtinimo institucijos įpareigojimai siekiant užtikrinti su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybių atitiktį
Tos priemonės, be kita ko, apima:
Jeigu su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos nario savybės yra sertifikuotos pagal 15 straipsnio 5 dalį, atskaitos vertė tikrinant su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias savybes yra šio šeimos nario sertifikuotoji vertė.
Jeigu taikant pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas priemones nustatoma, kad nuo sertifikuotųjų verčių nukrypta, gamintojas nedelsdamas apie tai praneša patvirtinimo institucijai.
Gamintojas ir transporto priemonių gamintojas patvirtinimo institucijai per 15 darbo dienų nuo jos prašymo pateikia visus turimus susijusius dokumentus, pavyzdžius ir kitą medžiagą, kurių reikia su sudedamąja dalimi, atskiru techniniu mazgu ar sistema susijusiems patikrinimams atlikti.
23 straipsnis
Taisomosios priemonės su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybių atitikčiai užtikrinti
Jeigu gamintojas įrodo, kad taisomųjų priemonių planui pateikti reikia daugiau laiko, patvirtinimo institucija gali šį terminą pratęsti ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų.
Patvirtinimo institucija gali reikalauti, kad transporto priemonių gamintojas pateiktų naują gamintojo įrašų bylą, informacijos klientui bylą, transporto priemonės informacijos bylą ir atitikties sertifikatą, pagrįstus iš naujo nustatytu išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis ir rodančius pagal patvirtintą taisomųjų veiksmų planą įdiegtus pakeitimus.
Gamintojas šiuos įrašus saugo 10 metų.
6 SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
24 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
►M3 Nedarant poveikio šio reglamento 10 straipsnio 3 daliai, jei nesilaikoma šio reglamento 9 straipsnyje nurodytų įpareigojimų, valstybės narės laiko, kad patvirtinto tipo transporto priemonių atitikties sertifikatai nebegalioja, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2018/858 48 straipsnio tikslus, ir draudžia registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti patvirtinto tipo ir atskirai patvirtintas transporto priemones: ◄
I priedo 1 lentelėje apibrėžtų 4, 5, 9 ir 10 grupių, įskaitant v pogrupį, transporto priemones, – nuo 2019 m. liepos 1 d.;
I priedo 1 lentelėje apibrėžtų 1, 2 ir 3 grupių transporto priemones – nuo 2020 m. sausio 1 d.;
I priedo 1 lentelėje apibrėžtų 11, 12 ir 16 grupių transporto priemones – nuo 2020 m. liepos 1 d.;
I priedo 2 lentelėje apibrėžtų 53 ir 54 grupių transporto priemones – nuo 2024 m. liepos 1 d.;
I priedo 4–6 lentelėse apibrėžtų 31–40 grupių transporto priemones – nuo 2025 m. sausio 1 d.;
I priedo 1 lentelėje apibrėžtos 1s grupės transporto priemones – nuo 2024 m. liepos 1 d.
9 straipsnyje nurodyti įpareigojimai taikomi taip:
I priedo 2 lentelėje apibrėžtų 53 ir 54 grupių transporto priemonėms, kurių pagaminimo data yra 2024 m. sausio 1 d. arba vėlesnė;
I priedo 3 lentelėje apibrėžtų P31/32, P33/34, P35/36, P37/38 ir P39/40 grupių transporto priemonėms, kurių pagaminimo data yra 2024 m. sausio 1 d. arba vėlesnė;
sunkiųjų autobusų komplektinės transporto priemonės arba sukomplektuotos transporto priemonės modeliavimas, kaip nurodyta I priedo 2.1 punkto b papunktyje, atliekamas tik tuo atveju, jei pirminės transporto priemonės modeliavimą galima atlikti, kaip nurodyta I priedo 2.1 punkto a papunktyje;
I priedo 1 lentelėje apibrėžtos 1s grupės transporto priemonėms, kurių pagaminimo data yra 2024 m. sausio 1 d. arba vėlesnė;
I priedo 1 lentelėje apibrėžtų 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 4v, 5v, 9v, 10v, 11, 12 ir 16 grupių transporto priemonėms, išskyrus apibrėžtas šios dalies f ir g punktuose, kurių pagaminimo data 2024 m. sausio 1 d. arba vėlesnė;
I priedo 1 lentelėje apibrėžtų 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 4v, 5v, 9v, 10v, 11, 12 ir 16 grupių transporto priemonėms, kurios turi V priedo 2 dalies 8 punkte apibrėžtą atliekinės šilumos panaudojimo sistemą, jei jos nėra ZE-HDV, He-HDV arba dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės;
I priedo 1 lentelėje apibrėžtų 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 4v, 5v, 9v, 10v, 11, 12 ir 16 grupių dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonėms, kurių pagaminimo data 2024 m. sausio 1 d. arba vėlesnė; jei jų pagaminimo data yra ankstesnė nei 2024 m. sausio 1 d., gamintojas gali pasirinkti, ar taikyti 9 straipsnį.
I priedo 1 lentelėje apibrėžtų 1, 2, 3, 4, 5, 9, 10, 4v, 5v, 9v, 10v, 11, 12 ir 16 grupių ZE-HDV, He-HDV ir dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonėms, kurioms 9 straipsnis nėra taikomas pagal šios dalies pirmos pastraipos a–g punktus, transporto priemonės gamintojas nustato įvesties parametrus, kurie toms transporto priemonėms nurodyti III priedo 5 lentelėje pateiktuose modeliuose, naudodamas naujausią turimą 5 straipsnio 3 dalyje nurodytos modeliavimo priemonės versiją. Tokiu atveju 9 straipsnyje nurodyti įpareigojimai laikomi įvykdytais pagal šio straipsnio 1 dalį.
Šioje dalyje pagaminimo data reiškia atitikties sertifikato pasirašymo datą, o jei atitikties sertifikatas nebuvo išduotas, datą, kai transporto priemonės identifikavimo numeris pirmą kartą buvo pritvirtintas prie atitinkamų transporto priemonės dalių.
25 straipsnis
Direktyvos 2007/46/EB pakeitimas
Direktyvos 2007/46/EB I, III, IV, IX ir XV priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento XI priedą.
26 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 582/2011 pakeitimas
Reglamentas (ES) Nr. 582/2011 iš dalies keičiamas taip:
3 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:
„Norėdamas gauti transporto priemonės su patvirtinta variklio sistema EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją, arba transporto priemonės EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją, gamintojas taip pat įrodo, kad dėl atitinkamos transporto priemonių grupės laikomasi Komisijos reglamento (ES) 2017/2400 ( 2 ) 6 straipsnyje ir II priede nustatytų reikalavimų. Vis dėlto tas reikalavimas netaikomas, jeigu gamintojas nurodo, kad Reglamento (ES) 2017/2400 24 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose atitinkamai transporto priemonių grupei nustatytą datą ar vėliau naujos patvirtintino tipo transporto priemonės Sąjungoje nebus registruojamos, parduodamos ar pradedamos eksploatuoti.
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
1a dalies d punktas pakeičiamas taip:
„d) taikomos visos kitos šio reglamento VII priedo 3.1 punkte, šio reglamento X priedo 2.1 ir 6.1 punktuose, šio reglamento XIII priedo 2.1, 4.1, 5.1, 7.1, 8.1 ir 10.1 punktuose ir šio reglamento XIII priedo 6 priedėlio 1.1 punkte nustatytos išimtys;“;
1a dalis papildoma šiuo punktu:
„e) dėl atitinkamos transporto priemonių grupės laikomasi Reglamento (ES) 2017/2400 6 straipsnyje ir II priede nustatytų reikalavimų, nebent gamintojas nurodo, kad naujos patvirtintino tipo transporto priemonės to reglamento 24 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose atitinkamai transporto priemonių grupei nustatytą datą ar vėliau Sąjungoje nebus registruojamos, parduodamos ar pradedamos eksploatuoti.“;
10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
1a dalies d punktas pakeičiamas taip:
„d) taikomos visos kitos šio reglamento VII priedo 3.1 punkte, šio reglamento X priedo 2.1 ir 6.1 punktuose, šio reglamento XIII priedo 2.1, 4.1, 5.1, 7.1, 8.1 ir 10.1.1 punktuose ir šio reglamento XIII priedo 6 priedėlio 1.1 punkte nustatytos išimtys;“;
1a dalis papildoma šiuo punktu:
„e) dėl atitinkamos transporto priemonių grupės laikomasi Reglamento (ES) 2017/2400 6 straipsnyje ir II priede nustatytų reikalavimų, nebent gamintojas nurodo, kad naujos patvirtintino tipo transporto priemonės to reglamento 24 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose atitinkamai transporto priemonių grupei nustatytą datą ar vėliau Sąjungoje nebus registruojamos, parduodamos ar pradedamos eksploatuoti.“
27 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
TRANSPORTO PRIEMONIŲ SKIRSTYMAS Į TRANSPORTO PRIEMONIŲ GRUPES IR SUNKIŲJŲ AUTOBUSŲ IŠMETAMO CO2 KIEKIO IR DEGALŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMO METODAS
1. Šiame reglamente taikomas transporto priemonių klasifikavimas
1.1. N kategorijos transporto priemonių klasifikavimas
1 lentelė
N kategorijos transporto priemonių grupės
|
Skirstant transporto priemones į grupes svarbių elementų aprašymas |
Transporto priemonių grupė |
Paskirties nustatymas ir transporto priemonės konfigūracija |
||||||||
|
Ašies konfigūracija |
Važiuoklės konfigūracija |
Didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (tonomis) |
Tolimieji pervežimai |
Tolimieji pervežimai (EMS) |
Regioniniai pervežimai |
Regioniniai pervežimai (EMS) |
Pervežimai mieste |
Savivaldybės transportas |
Statybos |
|
|
4 × 2 |
Standžiosios vilkties sunkvežimis (ar vilkikas) (*1) |
> 7,4 –7,5 |
1s |
|
|
R |
|
R |
|
|
|
|
Standžiosios vilkties sunkvežimis (ar vilkikas) (*1) |
> 7,5–10 |
1 |
|
|
R |
|
R |
|
|
|
|
Standžiosios vilkties sunkvežimis (ar vilkikas) (*1) |
> 10–12 |
2 |
R + T1 |
|
R |
|
R |
|
|
|
|
Standžiosios vilkties sunkvežimis (ar vilkikas) (*1) |
> 12–16 |
3 |
|
|
R |
|
R |
|
|
|
|
Standžiosios vilkties sunkvežimis |
> 16 |
4 |
R + T2 |
|
R |
|
R |
R |
|
|
|
Vilkikas |
> 16 |
5 |
T + ST |
T + ST + T2 |
T + ST |
T + ST + T2 |
T + ST |
|
|
|
|
Standžiosios vilkties sunkvežimis |
> 16 |
4v (*2) |
|
|
|
|
|
R |
R |
|
|
Vilkikas |
> 16 |
5v (*2) |
|
|
|
|
|
|
T + ST |
|
4 × 4 |
Standžiosios vilkties sunkvežimis |
> 7,5 – 16 |
(6) |
|
||||||
|
|
Standžiosios vilkties sunkvežimis |
> 16 |
(7) |
|
||||||
|
|
Vilkikas |
> 16 |
(8) |
|
||||||
|
6 × 2 |
Standžiosios vilkties sunkvežimis |
bet kokia masė |
9 |
R + T2 |
R + D + ST |
R |
R + D + ST |
|
R |
|
|
Vilkikas |
bet kokia masė |
10 |
T + ST |
T + ST + T2 |
T + ST |
T + ST + T2 |
|
|
|
|
|
Standžiosios vilkties sunkvežimis |
bet kokia masė |
9v (*2) |
|
|
|
|
|
R |
R |
|
|
Vilkikas |
bet kokia masė |
10v (*2) |
|
|
|
|
|
|
T + ST |
|
|
6 × 4 |
Standžiosios vilkties sunkvežimis |
bet kokia masė |
11 |
R + T2 |
R + D + ST |
R |
R + D + ST |
|
R |
R |
|
Vilkikas |
bet kokia masė |
12 |
T + ST |
T + ST + T2 |
T + ST |
T + ST + T2 |
|
|
T + ST |
|
|
6 × 6 |
Standžiosios vilkties sunkvežimis |
bet kokia masė |
(13) |
|
||||||
|
Vilkikas |
bet kokia masė |
(14) |
|
|||||||
|
8 × 2 |
Standžiosios vilkties sunkvežimis |
bet kokia masė |
(15) |
|
||||||
|
8 × 4 |
Standžiosios vilkties sunkvežimis |
bet kokia masė |
16 |
|
|
|
|
|
|
R |
|
8 × 6 8 × 8 |
Standžiosios vilkties sunkvežimis |
bet kokia masė |
(17) |
|
||||||
|
8 × 2 8 × 4 8 × 6 8 × 8 |
Vilkikas |
bet kokia masė |
(18) |
|
||||||
|
5 ašys, visos konfigūracijos |
Standžiosios vilkties sunkvežimis ar vilkikas |
bet kokia masė |
(19) |
|
||||||
|
(*1)
Šių transporto priemonių klasių vilkikai laikomi standžiosios jungties transporto priemonėmis, tačiau jų savitoji masė – vilkiko masė be krovinio.
(*2)
4, 5, 9 ir 10 transporto priemonių grupių v pogrupis: ši paskirtis taikoma tik specialiosioms transporto priemonėms. (*) EMS – Europos modulinio vežimo sistema T – vilkikas R – standusis ir standartinis kėbulas T1, T2 – standartinės priekabos ST – standartinė puspriekabė D – standartinis vežimėlis |
||||||||||
2 lentelė
Vidutinių sunkvežimių transporto priemonių grupės
|
Su transporto priemonių skirstymų į grupes susijusių elementų aprašymas |
Paskirties nustatymas ir transporto priemonės konfigūracija |
||||||||
|
Ašių konfigūracija |
Važiuoklės konfigūracija |
Transporto priemonių grupė |
Tolimieji pervežimai |
Tolimieji pervežimai (EMS) (*1) |
Regioniniai pervežimai |
Regioniniai pervežimai (EMS) (*1) |
Pervežimai mieste |
Savivaldybės transportas |
Konstrukcija |
|
FWD/4 × 2F |
Standžiosios vilkties sunkvežimis (ar vilkikas) |
(51) |
|
|
|
|
|
|
|
|
Furgonas |
(52) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
RWD/4 × 2 |
Standžiosios vilkties sunkvežimis (ar vilkikas) |
53 |
|
|
R |
|
R |
|
|
|
Furgonas |
54 |
|
|
I |
|
I |
|
|
|
|
AWD/4 × 4 |
Standžiosios vilkties sunkvežimis (ar vilkikas) |
(55) |
|
|
|
|
|
|
|
|
Furgonas |
(56) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(*1)
EMS – Europos modulinio vežimo sistema. R = standartinis kėbulas; I = furgonas su laikančiuoju kėbulu; FWD = priekiniai varomieji ratai; RWD = viena varomoji ašis, kuri nėra priekinė ašis; AWD = daugiau nei viena varomoji ašis. |
|||||||||
1.2. M kategorijos transporto priemonių klasifikavimas
1.2.1. Sunkieji autobusai
1.2.2. Pirminių transporto priemonių klasifikavimas
3 lentelė
Pirminių transporto priemonių transporto priemonių grupės
|
Su transporto priemonių skirstymų į grupes susijusių elementų aprašymas |
Transporto priemonių grupė (1) |
Bendrojo kėbulo priskyrimas |
Transporto priemonių pogrupis |
Paskirties nustatymas |
||||||
|
Ašių skaičius |
Sujungtoji |
Žemagrindė (LF) / Aukštagrindė (HF) (2) |
Aukštų skaičius (3) |
Sunkusis miesto |
Miesto |
Priemiestinis |
Vietinis tarpmiestinis |
Tarpmiestinis |
||
|
2 |
ne |
P31/32 |
LF |
SD |
P31 SD |
x |
x |
x |
x |
|
|
DD |
P31 DD |
x |
x |
x |
|
|
||||
|
HF |
SD |
P32 SD |
|
|
|
x |
x |
|||
|
DD |
P32 DD |
|
|
|
x |
x |
||||
|
3 |
ne |
P33/34 |
LF |
SD |
P33 SD |
x |
x |
x |
x |
|
|
DD |
P33 DD |
x |
x |
x |
|
|
||||
|
HF |
SD |
P34 SD |
|
|
|
x |
x |
|||
|
DD |
P34 DD |
|
|
|
x |
x |
||||
|
taip |
P35/36 |
LF |
SD |
P35 SD |
x |
x |
x |
x |
|
|
|
DD |
P35 DD |
x |
x |
x |
|
|
||||
|
HF |
SD |
P36 SD |
|
|
|
x |
x |
|||
|
DD |
P36 DD |
|
|
|
x |
x |
||||
|
4 |
ne |
P37/38 |
LF |
SD |
P37 SD |
x |
x |
x |
x |
|
|
DD |
P37 DD |
x |
x |
x |
|
|
||||
|
HF |
SD |
P38 SD |
|
|
|
x |
x |
|||
|
DD |
P38 DD |
|
|
|
x |
x |
||||
|
taip |
P39/40 |
LF |
SD |
P39 SD |
x |
x |
x |
x |
|
|
|
DD |
P39 DD |
x |
x |
x |
|
|
||||
|
HF |
SD |
P40 SD |
|
|
|
x |
x |
|||
|
DD |
P40 DD |
|
|
|
x |
x |
||||
|
(1)
„P“ reiškia pirminį klasifikavimo etapą; du skaičiai, atskirti pasviruoju brūkšniu, rodo transporto priemonių grupių, kurioms galima priskirti komplektinio ar sukomplektuoto etapo transporto priemonę, numerius.
(2)
„Žemagrindė“ – „CE“, „CF“, „CG“, „CH“ kodų transporto priemonė pagal Reglamento (ES) 2018/858 I priedo C dalies 3 punktą. „Aukštagrindė“ – „CA“, „CB“, „CC“, „CD“ kodų transporto priemonė pagal Reglamento (ES) 2018/858 I priedo C dalies 3 punktą.
(3)
„SD“ – vienaukštė transporto priemonė, „DD“ – dviaukštė. |
||||||||||
1.2.3. Komplektinių transporto priemonių arba sukomplektuotų transporto priemonių klasifikavimas
Komplektinių ar sukomplektuotų transporto priemonių, kurios yra sunkieji autobusai, klasifikavimo pagrindą sudaro šie šeši kriterijai:
ašių skaičius;
transporto priemonės kodas pagal Reglamento (ES) 2018/858 I priedo C dalies 3 punktą;
transporto priemonės klasė pagal JT taisyklės Nr. 107 2 dalį ( 3 );
žemagrindė transporto priemonė („taip/ne“ informacija, gauta pagal transporto priemonės kodą ir ašies tipą) turi būti nustatyta pagal 1 paveiksle pavaizduotą sprendimų priėmimo schemą;
keleivių skaičius apatiniame aukšte pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/683 ( 4 ) VIII priede nurodytą atitikties sertifikatą arba pagal lygiaverčius dokumentus, jei transporto priemonė gauna individualų tipo patvirtinimą;
laikančiojo kėbulo aukštis, nustatomas pagal VIII priedą.
1 paveikslas
Sprendimų priėmimo schema, skirta nustatyti, ar transporto priemonė yra „žemagrindė“, ar ne:
Atitinkama naudojama klasifikacija pateikta 4, 5 ir 6 lentelėse.
4 lentelė
Komplektinių transporto priemonių ir sukomplektuotų transporto priemonių, kurios yra 2 ašių sunkieji autobusai, transporto priemonių grupės
|
Su transporto priemonių skirstymų į grupes susijusių elementų aprašymas |
Transporto priemonių grupė |
Paskirties nustatymas |
||||||||||||||||
|
Ašių skaičius |
Važiuoklės konfigūracija (tik paaiškinimas) |
Transporto priemonės kodas (*1) |
Transporto priemonės klasė (*2) |
Žemagrindis (Transporto priemonės kodas tik CE ar CG) |
Sėdimųjų vietų skaičius apatiniame aukšte (Transporto priemonės kodas tik CB ar CD) |
Laikančiojo kėbulo aukštis [mm] (Tik „II+III“ klasės transporto priemonės) |
||||||||||||
|
I |
I +II arba A |
II |
II +III |
III arba B |
Sunkusis miesto |
Miesto |
Priemiestinis |
Vietinis tarpmiestinis |
Tarpmiestinis |
|||||||||
|
2 |
standusis |
LF |
SD |
CE |
x |
x |
x |
|
|
ne |
— |
— |
31a |
x |
x |
x |
|
|
|
x |
x |
|
|
|
taip |
— |
— |
31b1 |
x |
x |
x |
|
|
|||||
|
|
|
x |
|
|
taip |
— |
— |
31b2 |
x |
x |
x |
x |
|
|||||
|
DD |
CF |
x |
x |
x |
|
|
— |
— |
— |
31c |
x |
x |
x |
|
|
|||
|
bestogis |
SD |
CI |
x |
x |
x |
x |
x |
— |
— |
— |
31d |
x |
x |
x |
|
|
||
|
DD |
CJ |
x |
x |
x |
x |
x |
— |
— |
— |
31e |
x |
x |
x |
|
|
|||
|
HF |
SD |
CA |
|
|
x |
|
|
— |
— |
— |
32a |
|
|
|
x |
x |
||
|
|
|
|
x |
|
— |
— |
≤ 3 100 |
32b |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
|
|
|
x |
|
— |
— |
> 3 100 |
32c |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
|
|
|
|
x |
— |
— |
— |
32d |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
DD |
CB |
|
|
x |
x |
x |
— |
≤ 6 |
— |
32e |
|
|
|
x |
x |
|||
|
|
|
x |
x |
x |
— |
>6 |
— |
32f |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
(*1)
Pagal Reglamentą (ES) 2018/858.
(*2)
Pagal JT taisyklės Nr. 107 2 dalį. |
||||||||||||||||||
5 lentelė
Komplektinių transporto priemonių ir sukomplektuotų transporto priemonių, kurios yra 3 ašių sunkieji autobusai, transporto priemonių grupės
|
Su transporto priemonių skirstymų į grupes susijusių elementų aprašymas |
Transporto priemonių grupė |
Paskirties nustatymas |
||||||||||||||||
|
Ašių skaičius |
Važiuoklės konfigūracija (tik paaiškinimas) |
Transporto priemonės kodas (*1) |
Transporto priemonės klasė (*2) |
Žemagrindis (Transporto priemonės kodas tik CE ar CG) |
Sėdimųjų vietų skaičius apatiniame aukšte (Transporto priemonės kodas tik CB ar CD) |
Laikančiojo kėbulo aukštis [mm] (Tik „II+III“ klasės transporto priemonės) |
||||||||||||
|
I |
I +II arba A |
II |
II +III |
III arba B |
Sunkusis miesto |
Miesto |
Priemiestinis |
Vietinis tarpmiestinis |
Tarpmiestinis |
|||||||||
|
3 |
standusis |
LF |
SD |
CE |
x |
x |
x |
|
|
ne |
— |
— |
33a |
x |
x |
x |
|
|
|
x |
x |
|
|
|
taip |
— |
— |
33b1 |
x |
x |
x |
|
|
|||||
|
|
|
x |
|
|
taip |
— |
— |
33b2 |
x |
x |
x |
x |
|
|||||
|
DD |
CF |
x |
x |
x |
|
|
— |
— |
— |
33c |
x |
x |
x |
|
|
|||
|
bestogis |
SD |
CI |
x |
x |
x |
x |
x |
— |
— |
— |
33d |
x |
x |
x |
|
|
||
|
DD |
CJ |
x |
x |
x |
x |
x |
— |
— |
— |
33e |
x |
x |
x |
|
|
|||
|
HF |
SD |
CA |
|
|
x |
|
|
— |
— |
— |
34a |
|
|
|
x |
x |
||
|
|
|
|
x |
|
— |
— |
≤ 3 100 |
34b |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
|
|
|
x |
|
— |
— |
> 3 100 |
34c |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
|
|
|
|
x |
— |
— |
— |
34d |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
DD |
CB |
|
|
x |
x |
x |
— |
≤ 6 |
— |
34e |
|
|
|
x |
x |
|||
|
|
|
x |
x |
x |
— |
> 6 |
— |
34f |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
sujungtasis |
LF |
SD |
CG |
x |
x |
x |
|
|
ne |
— |
— |
35a |
x |
x |
x |
|
|
|
|
x |
x |
|
|
|
taip |
— |
— |
35b1 |
x |
x |
x |
|
|
|||||
|
|
|
x |
|
|
taip |
— |
— |
35b2 |
x |
x |
x |
x |
|
|||||
|
DD |
CH |
x |
x |
x |
|
|
— |
— |
— |
35c |
x |
x |
x |
|
|
|||
|
HF |
SD |
CC |
|
|
x |
|
|
— |
— |
— |
36a |
|
|
|
x |
x |
||
|
|
|
|
x |
|
— |
— |
≤ 3 100 |
36b |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
SD |
|
|
|
x |
|
— |
— |
> 3 100 |
36c |
|
|
|
x |
x |
||||
|
|
|
|
|
x |
— |
— |
— |
36d |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
DD |
CD |
|
|
x |
x |
x |
— |
≤ 6 |
— |
36e |
|
|
|
x |
x |
|||
|
|
|
x |
x |
x |
— |
> 6 |
— |
36f |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
(*1)
Pagal Reglamentą (ES) 2018/858.
(*2)
Pagal JT taisyklės Nr. 107 2 dalį. |
||||||||||||||||||
6 lentelė
Komplektinių transporto priemonių ir sukomplektuotų transporto priemonių, kurios yra 4 ašių sunkieji autobusai, transporto priemonių grupės
|
Su transporto priemonių skirstymų į grupes susijusių elementų aprašymas |
Transporto priemonių grupė |
Paskirties nustatymas |
||||||||||||||||
|
Ašių skaičius |
Važiuoklės konfigūracija (tik paaiškinimas) |
Transporto priemonės kodas (*1) |
Transporto priemonės klasė (*2) |
Žemagrindis (Transporto priemonės kodas tik CE ar CG) |
Sėdimųjų vietų skaičius apatiniame aukšte (Transporto priemonės kodas tik CB ar CD) |
Laikančiojo kėbulo aukštis [mm] (Tik „II+III“ klasės transporto priemonės) |
||||||||||||
|
I |
I +II arba A |
II |
II +III |
III arba B |
Sunkusis miesto |
Miesto |
Priemiestinis |
Vietinis tarpmiestinis |
Tarpmiestinis |
|||||||||
|
4 |
standusis |
LF |
SD |
CE |
x |
x |
x |
|
|
ne |
— |
— |
37a |
x |
x |
x |
|
|
|
x |
x |
|
|
|
taip |
— |
— |
37b1 |
x |
x |
x |
|
|
|||||
|
|
|
x |
|
|
taip |
— |
— |
37b2 |
x |
x |
x |
x |
|
|||||
|
DD |
CF |
x |
x |
x |
|
|
— |
— |
— |
37c |
x |
x |
x |
|
|
|||
|
bestogis |
SD |
CI |
x |
x |
x |
x |
x |
— |
— |
— |
37d |
x |
x |
x |
|
|
||
|
DD |
CJ |
x |
x |
x |
x |
x |
— |
— |
— |
37e |
x |
x |
x |
|
|
|||
|
HF |
SD |
CA |
|
|
x |
|
|
— |
— |
— |
38a |
|
|
|
x |
x |
||
|
|
|
|
x |
|
— |
— |
≤ 3 100 |
38b |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
|
|
|
x |
|
— |
— |
> 3 100 |
38c |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
|
|
|
|
x |
— |
— |
— |
38d |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
DD |
CB |
|
|
x |
x |
x |
— |
≤ 6 |
— |
38e |
|
|
|
x |
x |
|||
|
|
|
x |
x |
x |
— |
> 6 |
— |
38f |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
sujungtasis |
LF |
SD |
CG |
x |
x |
x |
|
|
ne |
— |
— |
39a |
x |
x |
x |
|
|
|
|
x |
x |
|
|
|
taip |
— |
— |
39b1 |
x |
x |
x |
|
|
|||||
|
|
|
x |
|
|
taip |
— |
— |
39b2 |
x |
x |
x |
x |
|
|||||
|
DD |
CH |
x |
x |
x |
|
|
— |
— |
— |
39c |
x |
x |
x |
|
|
|||
|
HF |
SD |
CC |
|
|
x |
|
|
— |
— |
— |
40a |
|
|
|
x |
x |
||
|
|
|
|
x |
|
— |
— |
≤ 3 100 |
40b |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
SD |
|
|
|
x |
|
— |
— |
> 3 100 |
40c |
|
|
|
x |
x |
||||
|
|
|
|
|
x |
— |
— |
— |
40d |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
DD |
CD |
|
|
x |
x |
x |
— |
≤ 6 |
— |
40e |
|
|
|
x |
x |
|||
|
|
|
x |
x |
x |
— |
> 6 |
— |
40f |
|
|
|
x |
x |
|||||
|
(*1)
Pagal Reglamentą (ES) 2018/858.
(*2)
Pagal JT taisyklės Nr. 107 2 dalį. |
||||||||||||||||||
2. Sunkiųjų autobusų išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo metodas
2.1. Sunkiųjų autobusų išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų rezultatai turi rodyti komplektinės transporto priemonės arba sukomplektuotos transporto priemonės specifikacijas, įskaitant surinkto kėbulo ir pagalbinių įtaisų savybes. Jei sunkieji autobusai gaminami etapais, įvesties duomenų ir įvesties informacijos gavimo bei modeliavimo priemonės naudojimo procese gali dalyvauti daugiau nei vienas gamintojas. Sunkiųjų autobusų išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos pagrįstos šiais dviem skirtingais modeliais:
pirminės transporto priemonės;
komplektinės arba sukomplektuotos transporto priemonės.
2.2. Jei sunkųjį autobusą gamintojas patvirtina kaip komplektinę transporto priemonę, atliekamas pirminės transporto priemonės ir komplektinės transporto priemonės modeliavimas.
2.3. Pirminės transporto priemonės modeliavimo priemonės įvestis apima variklio, pavarų dėžės, padangų įvesties duomenis ir pagalbinių įtaisų pogrupio įvesties informaciją ( 5 ). Į transporto priemonių grupes skirstoma pagal 3 lentelę, atsižvelgiant į ašių skaičių ir į informaciją, ar transporto priemonė yra sujungtoji, ar ne. Atliekant pirminės transporto priemonės modeliavimą, modeliavimo priemonė priskiria keturių skirtingų bendrųjų kėbulų rinkinį (aukštagrindis ir žemagrindis, vienaukštis ir dviaukštis kėbulas) ir modeliuoja 11 paskirčių, nurodytų 3 lentelėje, esant dviem skirtingoms kiekvienos transporto priemonės grupės apkrovimo sąlygoms. Taip gaunamas pirminio sunkiojo autobuso išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų 22 rezultatų rinkinys. Modeliavimo priemonė sukuria pradinio etapo transporto priemonės informacijos bylą (VIF1), kuri turi visus į kitą gamybos etapą būtinus perduoti duomenis. VIF1 apima visus nekonfidencialius įvesties duomenis, energijos suvartojimo ( 6 ) [MJ/km] rezultatus, informaciją apie pirminį gamintoją ir atitinkamus maišos kodus ( 7 ).
2.4. Pirminės transporto priemonės gamintojas pateikia VIF1 gamintojui, kuris yra atsakingas už paskesnį gamybos etapą. Jei pirminės transporto priemonės gamintojas pateikia duomenis, viršijančius III priede nustatytus pirminės transporto priemonės reikalavimus, šie duomenys neturi įtakos pirminės transporto priemonės modeliavimo rezultatams, tačiau įrašomi į VIF1, kad į juos būtų atsižvelgta paskesniais etapais. Be to, pagrindinės transporto priemonės modeliavimo priemonė sukuria gamintojo įrašų bylą.
2.5. Tarpinės transporto priemonės atveju tarpinis gamintojas yra atsakingas už surinkto kėbulo atitinkamų įvesties duomenų ir įvesties informacijos pogrupį ( 8 ). Tarpinis gamintojas nepateikia paraiškos dėl sukomplektuotos transporto priemonės sertifikavimo. Tarpinis gamintojas prideda arba atnaujina informaciją, susijusią su sukomplektuota transporto priemone, ir naudoja modeliavimo priemonę, kad būtų gauta atnaujintą transporto priemonės informacijos bylos versiją su maišos kodu (VIFi) ( 9 ). VIFi pateikiama gamintojui, atsakingam už paskesnį gamybos etapą. Tarpinių transporto priemonių atveju VIFi taip pat apima dokumentų teikimo patvirtinimo institucijoms užduotį. Neatliekamas joks tarpinių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir (arba) degalų sąnaudų modeliavimas.
2.6. Jei gamintojas atlieka tarpinės, komplektinės arba sukomplektuotos transporto priemonės modifikacijas, dėl kurių reikėtų atnaujinti pirminei transporto priemonei priskirtus įvesties duomenis arba įvesties informaciją (pvz., ašių ar padangų pakeitimą), modifikaciją atliekantis gamintojas veikia kaip atitinkamus įpareigojimus turintis pirminės transporto priemonės gamintojas.
2.7. Komplektinės ar sukomplektuotos transporto priemonės gamintojas papildo ir, jei būtina, atnaujina surinkto kėbulo įvesties duomenis ir įvesties informaciją, perduotą su VIFi iš ankstesnio gamybos etapo, ir naudoja modeliavimo priemonę išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms apskaičiuoti. Modeliavimui atlikti šiame etape sunkieji autobusai klasifikuojami pagal 1.2.3 punkte nustatytus šešis kriterijus į 4, 5 ir 6 lentelėse išvardytas transporto priemonių grupes. Modeliavimo priemone atliekami šie skaičiavimo etapai komplektinių transporto priemonių ar sukomplektuotų transporto priemonių, kurios yra sunkieji autobusai, išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti:
1 etapas. Komplektinės arba sukomplektuotos transporto priemonės kėbulą atitinkančio pirminės transporto priemonės pogrupio pasirinkimas (pvz., „34f“„P34 DD“) ir atitinkamų energijos suvartojimo rezultatų, gautų atliekant pirminės transporto priemonės modeliavimą, pateikimas.
2 etapas. Modeliavimas, kad būtų kiekybiškai įvertinta komplektinės transporto priemonės arba sukomplektuotos transporto priemonės kėbulo ir pagalbinių įtaisų įtaka palyginti su bendruoju kėbulu ir pagalbiniais įtaisais, į kuriuos atsižvelgta atliekant pirminės transporto priemonės modeliavimą dėl energijos suvartojimo. Atliekant šį modeliavimą kaip pirminių transporto priemonių duomenų rinkinys naudojami bendrieji duomenys, kurie nėra tarp skirtingų gamybos etapų perduodamos informacijos dalis, kaip numatyta VIF ( 10 ).
3 etapas. Derinant energijos suvartojimo rezultatus, gautus atliekant pirminės transporto priemonės modeliavimą 1 etape, su 2 etapo su rezultatais, gaunami komplektinės arba sukomplektuotos transporto priemonės energijos suvartojimo rezultatai. Išsami informacija apie šį skaičiavimo etapą aprašyta modeliavimo priemonės naudotojo vadove.
4 etapas. Transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų rezultatai apskaičiuojami pagal 3 etapo rezultatus ir bendrąsias degalų specifikacijas, saugomas modeliavimo priemonės atmintyje. 2, 3 ir 4 etapai atliekami atskirai kiekvienam 4, 5 ir 6 lentelėse išvardytų transporto priemonių grupių paskirčių deriniui, esant mažų ir reprezentatyvių apkrovų sąlygoms.
Komplektinės transporto priemonės arba sukomplektuotos transporto priemonės modeliavimo priemonė sukuria gamintojo įrašų bylą, informacijos klientui bylą ir VIFi. VIFi pateikiama paskesniam gamintojui, jei atliekamas kitas transporto priemonės gamybos užbaigimo etapas.
2 paveiksle pateiktas duomenų srautas, pagrįstas transporto priemonės, pagamintos penkiais su CO2 kiekiu susijusiais gamybos etapais, pavyzdžiu.
2 paveikslas
Sunkiojo autobuso gamybos 5 etapais duomenų srauto pavyzdys
II PRIEDAS
SU MODELIAVIMO PRIEMONĖS NAUDOJIMU SUSIJĘ REIKALAVIMAI IR PROCEDŪROS
1. Transporto priemonių gamintojo įdiegtini procesai, kad būtų galima naudoti modeliavimo priemonę
1.1. Gamintojas įdiegia bent šiuos procesus:
duomenų valdymo sistemą, apimančią modeliavimo priemonei skirtos įvesties informacijos ir įvesties duomenų gavimą, laikymą, tvarkymą ir paiešką, taip pat su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių šeimų, atskirų techninių mazgų šeimų ir sistemų šeimų savybių sertifikatų tvarkymą. Taikant duomenų valdymo sistemą turi būti įmanoma bent:
užtikrinti teisingos įvesties informacijos ir įvesties duomenų taikymą konkrečios konfigūracijos transporto priemonėms;
užtikrinti teisingą standartinių verčių apskaičiavimą ir taikymą;
lyginant kriptografinės maišos kodus patikrinti, ar modeliavimui naudojamos sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų, sistemų arba, jei taikoma, jų atitinkamų šeimų įvesties rinkmenos atitinka sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo, sistemos arba, jei taikoma, jų atitinkamos šeimos, kuriai yra išduotas sertifikatas, įvesties duomenis;
naudoti apsaugotą duomenų bazę, kurioje būtų laikomi su sudedamųjų dalių šeimomis, atskirų techninių mazgų šeimomis arba sistemų šeimomis susiję įvesties duomenys ir atitinkami su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių sertifikatai;
užtikrinti teisingą specifikacijos pakeitimų ir sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų bei sistemų atnaujinimų valdymą;
užtikrinti sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų atsekamumą po transporto priemonės pagaminimo;
duomenų valdymo sistemą, apimančią įvesties informacijos ir įvesties duomenų paiešką ir apskaičiavimus naudojant modeliavimo priemonę, taip pat išvesties duomenų laikymą. Taikant duomenų valdymo sistemą turi būti įmanoma bent:
užtikrinti teisingą kriptografinės maišos kodų taikymą;
naudoti apsaugotą duomenų bazę išvesties duomenims laikyti;
paieškos 5 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 1 bei 2 dalyse nurodytoje specialioje elektroninio platinimo platformoje procedūrą, taip pat naujausių modeliavimo priemonės versijų atsisiuntimą ir įdiegimą;
tinkamą su modeliavimo priemone dirbančių darbuotojų mokymą.
2. Patvirtinimo institucijos atliekamas vertinimas
2.1. Patvirtinimo institucija tikrina, ar 1 dalyje nurodyti su modeliavimo priemonės naudojimu susiję procesai yra įdiegti.
Patvirtinimo institucija taip pat tikrina:
1.1.1, 1.1.2 ir 1.1.3 punktuose nustatytų procesų veikimą ir 1.14 punkte nustatytų reikalavimų taikymą;
ar demonstravimo metu naudoti procesai vienodai taikomi visuose gamybos objektuose, kuriuose gaminamos atitinkamam taikymo atvejui priklausančios transporto priemonės;
su transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymu susijusių duomenų ir operacijų sekų aprašymo išsamumą.
Atliekant antros pastraipos a punkte nurodytą patikrą, nustatomas bent vienos iš kiekvieno gamybos objekto paimtos transporto priemonės, dėl kurios pateikta paraiška išduoti licenciją, išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos.
1 priedėlis
INFORMACINIO DOKUMENTO, BŪTINO NAUDOJANT MODELIAVIMO PRIEMONĘ NAUJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMO CO2 KIEKIUI IR DEGALŲ SĄNAUDOMS NUSTATYTI, PAVYZDYS
I SKIRSNIS
|
1. |
Transporto priemonės gamintojo pavadinimas ir adresas: |
|
2. |
Surinkimo gamyklos, kuriose įdiegti Komisijos reglamento (ES) 2017/2400 II priedo 1 dalyje nurodyti procesai, kad būtų galima naudoti modeliavimo priemonę: |
|
3. |
Įtrauktas taikymo atvejis: |
|
4. |
Gamintojo atstovo (jeigu yra) pavadinimas ir adresas: |
II SKIRSNIS
1. Papildoma informacija
|
1.1. |
Duomenų ir technologinių operacijų sekos tvarkymo aprašymas (pvz., technologinio proceso schema) |
|
1.2. |
Kokybės valdymo proceso aprašymas |
|
1.3. |
Papildomi kokybės valdymo sertifikatai (jeigu turimi) |
|
1.4. |
Modeliavimo priemonės duomenų gavimo, laikymo ir tvarkymo aprašymas |
|
1.5. |
Papildomi dokumentai (jeigu turima) |
|
2. |
Data: … |
|
3. |
Parašas: … |
2 priedėlis
LICENCIJOS NAUDOTI MODELIAVIMO PRIEMONĘ NAUJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMO CO2 KIEKIUI IR DEGALŲ SĄNAUDOMS NUSTATYTI PAVYZDYS
Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)
LICENCIJA NAUDOTI MODELIAVIMO PRIEMONĘ NAUJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMO CO2 KIEKIUI IR DEGALŲ SĄNAUDOMS NUSTATYTI
|
Pranešimas dėl licencijos naudoti modeliavimo priemonę: — suteikimo (1) — išplėtimo (1) — nesuteikimo (1) — panaikinimo (1) |
Administracijos antspaudas
|
|
(1)
Išbraukti, kas netaikoma (tam tikrais atvejais, kai taikomas daugiau kaip vienas punktas, nereikia nieko išbraukti). |
|
pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009, įgyvendinamą Reglamentu (ES) 2017/2400.
Licencijos numeris:
Išplėtimo priežastis: …
I SKIRSNIS
0.1 Transporto priemonės gamintojo pavadinimas ir adresas:
0.2 Gamybos objektai ir (arba) surinkimo gamyklos, kuriose įdiegti Komisijos reglamento (ES) 2017/2400 ( 11 ) II priedo 1 dalyje nurodyti procesai, kad būtų galima naudoti modeliavimo priemonę
0.3 Įtrauktas taikymo atvejis:
II SKIRSNIS
1. Papildoma informacija
|
1.1. |
Patvirtinimo institucijos atlikto vertinimo ataskaita |
|
1.2. |
Duomenų ir technologinių operacijų sekos tvarkymo aprašymas (pvz., technologinio proceso schema) |
|
1.3. |
Kokybės valdymo proceso aprašymas |
|
1.4. |
Papildomi kokybės valdymo sertifikatai (jeigu turima) |
|
1.5. |
Modeliavimo priemonės duomenų gavimo, tvarkymo ir laikymo aprašymas |
|
1.6. |
Papildomi dokumentai (jeigu turima) |
|
2. |
Už vertinimą atsakinga patvirtinimo institucija |
|
3. |
Vertinimo ataskaitos data |
|
4. |
Vertinimo ataskaitos numeris |
|
5. |
Pastabos (jeigu yra): žr. papildymą |
|
6. |
Vieta |
|
7. |
Data |
|
8. |
Parašas |
III PRIEDAS
SU TRANSPORTO PRIEMONĖS CHARAKTERISTIKOMIS SUSIJUSI ĮVESTIES INFORMACIJA
1. Įvadas
Šiame priede nustatomas parametrų, kuriuos transporto priemonių gamintojas turi pateikti kaip modeliavimo priemonei skirtus įvesties duomenis, sąrašas. Taikoma XML schema ir pavyzdiniai duomenys pateikiami specialioje elektroninio platinimo platformoje.
2. Apibrėžtys
parametro ID („parameter ID“) – taikant modeliavimo priemonę naudojamo konkretaus įvesties parametro ar įvesties duomenų rinkinio unikalus identifikatorius;
tipas („type“) – parametro duomenų tipas:
|
string … |
ženklų seka pagal ISO 8859-1 koduotę; |
|
token … |
ženklų seka pagal ISO 8859-1 koduotę, be priekinio ir (arba) galinio tarpo; |
|
date … |
data ir laikas pagal suderintąjį pasaulinį laiką (UTC), kurio formatas: YYYY-MMTHH:MM:SSZ, kai kursyvu pateiktos raidės reiškia nekintamus ženklus, pvz., „2002-05-30T09:30:10Z“; |
|
integer … |
sveikaisiais skaičiais išreikšta vertė be priekyje esančių nulių, pvz., „1 800 “; |
|
double, X … |
trupmeninis skaičius su būtent X skaitmenimis po dešimtainės trupmenos žymos („.“) ir be priekyje esančių nulių, pvz., „double, 2“: „2 345,67 “; „double, 4“: „45.6780“; |
vienetas („unit“) … fizinis parametro vienetas;
pataisytoji faktinė transporto priemonės masė – masė, nurodyta kaip faktinė transporto priemonės masė pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1230/2012 (*), išskyrus degalų baką (-us), kuris (-ie) turi būti pripildytas (-i) ne mažiau kaip 50 % savo talpos (-ų). Skysčių talpyklų sistemos pripildomos iki 100 % gamintojo nurodytos talpos, išskyrus nuotekoms skirtas talpyklų sistemas, kurios turi likti tuščios.
Vidutinių standžiosios vilkties sunkvežimių, sunkiųjų standžiosios vilkties sunkvežimių ir vilkikų masė nustatoma neįskaitant viršutinės kėbulo dalies, ir daroma pataisa dėl neįrengtos standartinės įrangos papildomos masės, kaip nurodyta 4.3 punkte. Standartinio kėbulo, standartinės puspriekabės arba standartinės priekabos masę komplektinei transporto priemonei arba komplektinės transporto priemonės ir puspriekabės deriniui modeliuoti modeliavimo priemonė įveda automatiškai. Visos ant pagrindinio rėmo ir virš jo sumontuotos dalys laikomos viršutinės kėbulo dalies elementais, jei jos yra įrengtos tik siekiant palengvinti viršutinę kėbulo dalį, neatsižvelgiant į dalis, būtinas parengties naudoti sąlygomis.
Sunkiesiems autobusams, kurie yra pirminės transporto priemonės, pataisytoji faktinė transporto priemonės masė netaikoma, nes bendrosios masės vertę priskiria modeliavimo priemonė;
laikančiojo kėbulo aukštis – laikančiojo kėbulo aukščiausio atskaitos taško A ir žemiausio atskaitos taško B aukščių skirtumas Z kryptimi (žr. 1 paveikslą). Jei transporto priemonės nukrypsta nuo standartinio atvejo, taikomi šie atvejai (žr. 2 paveikslą):
Visais kitais atvejais, kuriems netaikomi standartiniai ar 1–4 specialieji atvejai, laikančiojo kėbulo aukštis yra skirtumas tarp aukščiausio transporto priemonės taško ir taško B. Šis parametras taikomas tik sunkiesiems autobusams.
1 paveikslas
Laikančiojo kėbulo aukštis. Standartinis atvejis
2 paveikslas
Laikančiojo kėbulo aukštis. Specialieji atvejai
atskaitos taškas A – aukščiausias kėbulo taškas (1 paveikslas). Į kėbulo ir (arba) konstrukcines plokštes, laikiklius, pvz., ŠVOK sistemoms tvirtinti, liukus ir panašius dalykus neatsižvelgiama;
atskaitos taškas B – žemiausias apatinio išorinio kėbulo krašto taškas (1 paveikslas). Į laikiklius, pvz., ašiai montuoti, neatsižvelgiama;
transporto priemonės ilgis – transporto priemonės matmuo pagal Reglamento (ES) 1230/2012 I priedo 1 priedėlio I lentelę. Be to, neturi būti atsižvelgiama į nuimamus krovinių laikymo įtaisus, nenuimamus sukabinimo įtaisus ir visas kitas nenuimamas išorines dalis, kurios neturi įtakos keleivių naudojamai erdvei. Šis parametras taikomas tik sunkiesiems autobusams;
transporto priemonės plotis – transporto priemonės matmuo pagal Reglamento (ES) 1230/2012 I priedo 1 priedėlio II lentelę. Nukrypstant nuo šių nuostatų, neturi būti atsižvelgiama į nuimamus krovinių laikymo įtaisus, nenuimamus sukabinimo įtaisus ir visas kitas nenuimamas išorines dalis, kurios neturi įtakos keleivių naudojamai erdvei;
įėjimo aukštis nenuleistoje padėtyje – grindų lygis žemės atžvilgiu pirmųjų durų angoje, matuojamas prie transporto priemonės priekinių durų, kai transporto priemonė nėra nuleistoje padėtyje;
kuro elementas – energijos keitiklis, cheminę energiją (tiekiamąją energiją) paverčiantis elektros energija (atiduodamąją energija) arba atvirkščiai;
transporto priemonė su kuro elementais arba FCV – transporto priemonė, turinti galios pavarą, kurioje kaip varomosios energijos keitiklis (-iai) naudojamas (-i) tik kuro elementas (-ai) ir elektros mašina (-os);
hibridinė transporto priemonė su kuro elementais arba FCHV – transporto priemonė, kurioje sumontuota galios pavara, kurioje kaip varomosios energijos kaupimo sistemos naudojama bent viena degalų laikymo sistema ir bent viena įkraunamoji elektros energijos kaupimo sistema;
tik vidaus degimo varikliu varoma transporto priemonė – transporto priemonė, kurioje visi varomosios energijos keitikliai yra vidaus degimo varikliai;
elektros mašina arba EM – energijos keitiklis, elektros energiją verčiantis į mechaninę ir atvirkščiai;
energijos kaupimo sistema – sistema, kurioje kaupiama energija ir iš kurios energija atiduodama tokios pačios rūšies, kaip tiekiamoji energija;
varomosios energijos kaupimo sistema – galios pavaros energijos kaupimo sistema, kuri nėra išorinis įtaisas ir kurios atiduodamoji energija tiesiogiai arba netiesiogiai panaudojama transporto priemonei varyti;
varomosios energijos kaupimo sistemos kategorija – degalų laikymo sistema, įkraunamoji elektros energijos kaupimo sistema (REESS) arba įkraunamoji mechaninės energijos kaupimo sistema;
už – padėtis transporto priemonės galios pavaroje, esanti arčiau ratų nei faktinė atskaitos padėtis;
transmisija – sujungti galios pavaros elementai, kuriais mechaninė energija perduodama iš varomosios energijos keitiklio (-ių) į ratus ir atvirkščiai;
energijos keitiklis – sistema, kurios atiduodamosios energijos rūšis skiriasi nuo tiekiamosios energijos rūšies;
varomosios energijos keitiklis – galios pavaros energijos keitiklis, kuris nėra išorinis įtaisas ir kurio atiduodamoji energija tiesiogiai arba netiesiogiai panaudojama transporto priemonei varyti;
varomosios energijos keitiklio kategorija – vidaus degimo variklis, elektros mašina arba kuro elementas;
energijos rūšis – elektros energija, mechaninė energija arba cheminė energija (įskaitant degalus);
degalų laikymo sistema – varomosios energijos kaupimo sistema, kurioje cheminė energija sukaupta kaip skystieji arba dujiniai degalai;
hibridinė transporto priemonė arba HV – transporto priemonė, kurios galios pavara turi ne mažiau kaip du skirtingų kategorijų varomosios energijos keitiklius ir ne mažiau kaip dvi skirtingų kategorijų varomosios energijos kaupimo sistemas;
hibridinė elektrinė transporto priemonė arba HEV – hibridinė transporto priemonė, kurios vienas iš varomosios energijos keitiklių yra elektros mašina, o kitas – vidaus degimo variklis;
nuoseklioji HEV – HEV, turinti galios pavaros architektūrą, kai vidaus degimo variklis tiekia energiją vienai ar kelioms virsmo į elektros energiją grandinėms, nesant jokios vidaus degimo variklio ir transporto priemonės ratų mechaninės jungties;
vidaus degimo variklis arba ICE – energijos keitiklis, kuriame su pertrūkiais ar nuolat oksiduojamų degalų cheminė energija virsta mechanine energija;
iš išorės įkraunama hibridinė elektrinė transporto priemonė arba OVC-HEV – hibridinė elektrinė transporto priemonė, kurią galima įkrauti iš išorinio šaltinio;
lygiagrečioji HEV – HEV, turinti galios pavaros architektūra, kai ICE tiekia energiją tik viena mechanine jungtimi sujungta variklio ir transporto priemonės ratų grandine;
išoriniai įtaisai – visi energiją naudojantys, keičiantys, kaupiantys arba tiekiantys įtaisai, kuriuose energija nėra tiesiogiai ar netiesiogiai naudojama transporto priemonei varyti, bet kurie yra būtini galios pavaros veikimui;
galios pavara – transporto priemonei varyti skirtas varomosios energijos kaupimo sistemos (-ų), varomosios energijos keitiklio (-ų) bei ratams mechaninę energiją perduodančios (-ų) transmisijos (-ų) derinys ir išoriniai įtaisai;
grynoji elektrinė transporto priemonė arba PEV – variklinė transporto priemonė pagal Reglamento (ES) 2018/858 3 straipsnio 16 dalį, kurios galios pavarą sudaro tik elektros mašinos, kaip varomosios energijos keitikliai, ir tik įkraunamosios elektros energijos kaupimo sistemos, kaip varomosios energijos kaupimo sistemos, ir (arba) visos kitos tiesioginio laidžiojo ar indukcinio elektros energijos tiekimo iš elektros tinklo priemonės, kaip variklinės transporto priemonės varomosios energijos šaltinis;
prieš – padėtis transporto priemonės galios pavaroje, esanti toliau nuo ratų nei faktinė atskaitos padėtis;
IEPC – integruota elektrinės galios pavaros sudedamoji dalis pagal Xb priedo 2dalies 36 punktą;
1 tipo IHPC – 1 tipo integruota hibridinės elektrinės transporto priemonės galios pavaros sudedamoji dalis pagal Xb priedo 2 dalies 38 punktą.
3. Įvesties parametrų rinkinys
1–11 lentelėse nurodyti pateikiamų su transporto priemonės charakteristikomis susijusių įvesties parametrų rinkiniai. Priklausomai nuo taikymo atvejo (vidutiniai sunkvežimiai, sunkieji sunkvežimiai ir sunkieji autobusai) apibrėžiami skirtingi rinkiniai.
Skiriami sunkiųjų autobusų įvesties parametrai, pateikiami atliekant pirminės transporto priemonės ir komplektinės transporto priemonės arba sukomplektuotos transporto priemonės modeliavimą. Taikomos šios nuostatos:
1 lentelė
Įvesties parametrai „Vehicle/General“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
Sunkieji sunkvežimiai |
Vidutiniai sunkvežimiai |
Sunkieji autobusai (pirminė transporto priemonė) |
Sunkieji autobusai (komplektinė arba sukomplektuota transporto priemonė) |
|
Manufacturer |
P235 |
Token |
[-] |
|
X |
X |
X |
X |
|
Manufacturer Address |
P252 |
Token |
[-] |
|
X |
X |
X |
X |
|
Model_CommercialName |
P236 |
Token |
[-] |
|
X |
X |
X |
X |
|
VIN |
P238 |
Token |
[-] |
|
X |
X |
X |
X |
|
Date |
P239 |
Date Time |
[-] |
Įvesties informacijos ir įvesties duomenų sukūrimo data ir laikas |
X |
X |
X |
X |
|
Legislative Category |
P251 |
String |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „N2“, „N3“, „M3“ |
X |
X |
X |
X |
|
ChassisConfiguration |
P036 |
String |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Rigid Lorry“, „Tractor“, „Van“, „Bus“ |
X |
X |
X |
|
|
AxleConfiguration |
P037 |
String |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „4 × 2“, „4 × 2F“, „6 × 2“, „6 × 4“, „8 × 2“, „8 × 4“ čia „4 × 2F“ reiškia 4 × 2 transporto priemones su priekine varomąja ašimi |
X |
X |
X |
|
|
Articulated |
P281 |
boolean |
|
Pagal 3 straipsnio 37 punktą |
|
|
X |
|
|
CorrectedActualMass |
P038 |
Int |
[kg] |
Pagal pataisytąją faktinę transporto priemonės masę, kaip nurodyta 2 dalies 4 punkte |
X |
X |
|
X |
|
TechnicalPermissibleMaximum LadenMass |
P041 |
int |
[kg] |
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1230/2012 2 straipsnio 7 punktą |
X |
X |
X |
X |
|
IdlingSpeed |
P198 |
int |
[min-1] |
Pagal 7.1 punktą PEV įvesties duomenų nereikia. |
X |
X |
X |
|
|
RetarderType |
P052 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „None“, „Losses included in Gearbox“, „Engine Retarder“, „Transmission Input Retarder“, „Transmission Output Retarder“, „Axlegear Input Retarder“ „Axlegear Input Retarder“ taikomas tik „E3“, „S3“, „S-IEPC“ ir „E-IEPC“ architektūros galios pavaroms |
X |
X |
X |
|
|
RetarderRatio |
P053 |
double, 3 |
[-] |
Didinimo santykis pagal VI priedo 2 lentelę |
X |
X |
X |
|
|
AngledriveType |
P180 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „None“, „Losses included in Gearbox“, „Separate Angledrive“ |
X |
X |
X |
|
|
PTOShafts GearWheels (1) |
P247 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „none“, „only the drive shaft of the PTO“, „drive shaft and/or up to 2 gear wheels“, „drive shaft and/or more than 2 gear wheels“, „only one engaged gearwheel above oil level“, „PTO which includes 1 or more additional gearmesh(es), without disconnect clutch“ |
X |
|
|
|
|
PTOOther Elements (1) |
P248 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „none“, „shift claw, synchroniser, sliding gearwheel“, „multi-disc clutch“, „multi-disc clutch, oil pump“ |
X |
|
|
|
|
CertificationNumberEngine |
P261 |
token |
[-] |
Taikoma tik tuo atveju, jei sudedamoji dalis yra transporto priemonėje |
X |
X |
X |
|
|
CertificationNumberGearbox |
P262 |
token |
[-] |
Taikoma tik tuo atveju, jei sudedamoji dalis yra transporto priemonėje ir pateikiami sertifikuoti įvesties duomenys |
X |
X |
X |
|
|
CertificationNumberTorqueconverter |
P263 |
token |
[-] |
Taikoma tik tuo atveju, jei sudedamoji dalis yra transporto priemonėje ir pateikiami sertifikuoti įvesties duomenys |
X |
X |
X |
|
|
CertificationNumberAxlegear |
P264 |
token |
[-] |
Taikoma tik tuo atveju, jei sudedamoji dalis yra transporto priemonėje ir pateikiami sertifikuoti įvesties duomenys |
X |
X |
X |
|
|
CertificationNumberAngledrive |
P265 |
token |
[-] |
Nurodo į sertifikuotą papildomą transmisijos sudedamąją dalį (PTDS), įrengtą kampinės pavaros padėtyje. Taikoma tik tuo atveju, jei sudedamoji dalis yra transporto priemonėje ir pateikiami sertifikuoti įvesties duomenys |
X |
X |
X |
|
|
CertificationNumberRetarder |
P266 |
token |
[-] |
Taikoma tik tuo atveju, jei sudedamoji dalis yra transporto priemonėje ir pateikiami sertifikuoti įvesties duomenys |
X |
X |
X |
|
|
Certification NumberAirdrag |
P268 |
token |
[-] |
Taikoma tik tuo atveju, jei pateikiami sertifikuoti įvesties duomenys |
X |
X |
|
X |
|
AirdragModifiedMultistage |
P334 |
boolean |
[-] |
Įvestis reikalinga visuose gamybos etapuose po pirmos oro pasipriešinimo dedamosios įvesties. Jei parametras nustatytas į „true“, nepateikiant sertifikuotosios oro pasipriešinimo dedamosios, modeliavimo priemonė taiko standartines vertes pagal VIII priedą. |
|
|
|
X |
|
Certification NumberIEPC |
P351 |
token |
[-] |
Taikoma tik tuo atveju, jei sudedamoji dalis yra transporto priemonėje ir pateikiami sertifikuoti įvesties duomenys |
X |
X |
X |
|
|
ZeroEmissionVehicle |
P269 |
boolean |
[-] |
Kaip apibrėžta 3 straipsnio 15 punkte |
X |
X |
X |
|
|
VocationalVehicle |
P270 |
boolean |
[-] |
Pagal Reglamento (ES) 2019/1242 3 straipsnio 9 punktą |
X |
|
|
|
|
NgTankSystem |
P275 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Compressed“, „Liquefied“ Taikoma tik transporto priemonėms, kurių varikliuose naudojami „NG PI“ ir „NG CI“ (P193) tipo degalai Jei transporto priemonėje yra abi bakų sistemos, kaip modeliavimo priemonės įvestis deklaruojama sistema, kuri gali turėti didesnį degalų energijos kiekį. |
X |
X |
|
X |
|
Sleepercab |
P276 |
boolean |
[-] |
|
X |
|
|
|
|
ClassBus |
P282 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „I“, „I+II“, „A“, „II“, „II+III“, „III“, „B“ pagal JT taisyklės Nr. 107 2 dalį |
|
|
|
X |
|
NumberPassengersSeatsLowerDeck |
P283 |
int |
[-] |
Sėdimųjų vietų skaičius, neįskaitant vairuotojo ir įgulos sėdimųjų vietų. Dviaukštės transporto priemonės atveju šis parametras naudojamas sėdimųjų vietų skaičiui apatiniame aukšte deklaruoti. Vienaukštės transporto priemonės atveju šis parametras naudojamas visam sėdimųjų vietų skaičiui deklaruoti. |
|
|
|
X |
|
NumberPassengersStandingLowerDeck |
P354 |
int |
[-] |
Registruotų stovinčių keleivių skaičius Dviaukštės transporto priemonės atveju šis parametras naudojamas registruotų stovinčių keleivių skaičiui apatiniame aukšte deklaruoti. Vienaukštės transporto priemonės atveju šis parametras naudojamas visam registruotų stovinčių keleivių skaičiui deklaruoti. |
|
|
|
X |
|
NumberPassengersSeatsUpperDeck |
P284 |
int |
[-] |
Sėdimųjų vietų skaičius, neįskaitant vairuotojo ir įgulos sėdimąsias vietas dviaukštės transporto priemonės viršutiniame aukšte. Kaip vienaukščių transporto priemonių įvestis pateikiamas „0“. |
|
|
|
X |
|
NumberPassengersStandingUpperDeck |
P355 |
int |
[-] |
Dviaukštės transporto priemonės viršutinio aukšto registruotų stovinčių keleivių skaičius. Kaip vienaukščių transporto priemonių įvestis pateikiamas „0“. |
|
|
|
X |
|
BodyworkCode |
P285 |
int |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „CA“, „CB“, „CC“, „CD“, „CE“, „CF“, „CG“, „CH“, „CI“, „CJ“ pagal Reglamento (ES) 2018/585 I priedo C dalies 3 punktą. Autobuso važiuoklės su transporto priemonės kodu CX įvestis nepateikiama. |
|
|
|
X |
|
LowEntry |
P286 |
boolean |
[-] |
„Žemagrindis“ pagal I priedo 1.2.2.3 punktą |
|
|
|
X |
|
HeightIntegratedBody |
P287 |
int |
[mm] |
Pagal 2 dalies 5 punktą |
|
|
|
X |
|
VehicleLength |
P288 |
int |
[mm] |
Pagal 2 dalies 8 punktą |
|
|
|
X |
|
VehicleWidth |
P289 |
int |
[mm] |
Pagal 2 dalies 9 punktą |
|
|
|
X |
|
EntranceHeight |
P290 |
int |
[mm] |
Pagal 2 dalies 10 punktą |
|
|
|
X |
|
DoorDriveTechnology |
P291 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „pneumatic“, „electric“, „mixed“ |
|
|
|
X |
|
Cargo volume |
P292 |
double, 3 |
[m3] |
Taikoma tik transporto priemonėms, kurių važiuoklės konfigūracija „furgonas“ |
|
X |
|
|
|
VehicleDeclarationType |
P293 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „interim“, „final“ |
|
|
|
X |
|
VehicleTypeApprovalNumber |
P352 |
token |
[-] |
Visas transporto priemonės tipo patvirtinimo numeris Jei transporto priemonė gauna individualų tipo patvirtinimą, transporto priemonės individualaus patvirtinimo numeris |
X |
X |
|
X |
|
(1)
Jei prie pavarų dėžės prijungta keletas galios perdavimo įrenginių (GPĮ), deklaruojama tik ta sudedamoji dalis pagal IX priedo 3.6 punktą, kurios nuostoliai jos „PTOShaftsGearWheels“ ir „PTOShaftsOtherElements“ kriterijų deriniui yra didžiausi. |
||||||||
2 lentelė
Rato ašies įvesties parametrai „Vehicle/AxleConfiguration“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
Sunkieji sunkvežimiai |
Vidutiniai sunkvežimiai |
Sunkieji autobusai (pirminė transporto priemonė) |
Sunkieji autobusai (komplektinė arba sukomplektuota transporto priemonė) |
|
Twin Tyres |
P045 |
boolean |
[-] |
|
X |
X |
X |
|
|
Axle Type |
P154 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „VehicleNonDriven“„VehicleDriven“ |
X |
X |
X |
|
|
Steered |
P195 |
boolean |
|
Tik aktyvios vairuojamosios ašys deklaruojamos kaip „steered“ |
X |
X |
X |
|
|
Certification NumberTyre |
P267 |
token |
[-] |
|
X |
X |
X |
|
3 ir 3a lentelėse pateikiami pagalbinių įtaisų įvesties parametrų sąrašai. Techninės šių parametrų apibrėžtys pateiktos IX priede. Parametro ID naudojamas siekiant aiškiai nurodyti III ir IX priedų parametrus.
3 lentelė
Vidutinių sunkvežimių ir sunkiųjų sunkvežimių įvesties parametrai „Vehicle/Auxiliaries“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
EngineCoolingFan/Technology |
P181 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Crankshaft mounted - Electronically controlled visco clutch“, „Crankshaft mounted - Bimetallic controlled visco clutch“, „Crankshaft mounted - Discrete step clutch“, „Crankshaft mounted - On/off clutch“, „Belt driven or driven via transmission - Electronically controlled visco clutch“, „Belt driven or driven via transmission - Bimetallic controlled visco clutch“, „Belt driven or driven via transmission - Discrete step clutch“, „Belt driven or driven via transmission - On/off clutch“, „Hydraulic driven - Variable displacement pump“, „Hydraulic driven - Constant displacement pump“, „Electrically driven - Electronically controlled“ |
|
SteeringPump/Technology |
P182 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Fixed displacement“, „Fixed displacement with elec. control“, „Dual displacement“, „Dual displacement with elec. control“„Variable displacement mech. controlled“, „Variable displacement elec. controlled“, „Electric driven pump“, „Full electric steering gear“ PEV arba HEV, kurių galios pavaros konfigūracija yra „S“ arba „S-IEPC“ pagal 10.1.1 punktą, leidžiamosios vertės yra tik „Electric driven pump“ arba „Full electric steering gear“. Kiekvienai aktyviai vairuojamųjų ratų ašiai reikia atskiros įvesties. |
|
ElectricSystem/Technology |
P183 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Standard technology“, „Standard technology - LED headlights, all“; |
|
PneumaticSystem/Technology |
P184 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Small“, „Small + ESS“, „Small + visco clutch“, „Small + mech. clutch“, „Small + ESS + AMS“, „Small + visco clutch + AMS“, „Small + mech. clutch + AMS“, „Medium Supply 1-stage“, „Medium Supply 1-stage + ESS“, „Medium Supply 1-stage + visco clutch“, „Medium Supply 1-stage + mech. clutch“, „Medium Supply 1-stage + ESS + AMS“, „Medium Supply 1-stage + visco clutch + AMS“, „Medium Supply 1-stage + mech. clutch + AMS“, „Medium Supply 2-stage“, „Medium Supply 2-stage + ESS“, „Medium Supply 2-stage + visco clutch“, „Medium Supply 2-stage + mech. clutch“, „Medium Supply 2-stage + ESS + AMS“, „Medium Supply 2-stage + visco clutch + AMS“, „Medium Supply 2-stage + mech. clutch + AMS“, „Large Supply“, „Large Supply + ESS“, „Large Supply + visco clutch“, „Large Supply + mech. clutch“, „Large Supply + ESS + AMS“, „Large Supply + visco clutch + AMS“, „Large Supply + mech. clutch + AMS“, „Vacuum pump“, „Small + elec. driven“, „Small + ESS + elec. driven“, „Medium Supply 1-stage + elec. driven“, „Medium Supply 1-stage + AMS + elec. driven“, „Medium Supply 2-stage + elec. driven“, „Medium Supply 2-stage + AMS + elec. driven“, „Large Supply + elec. driven“, „Large Supply + AMS + elec. driven“, „Vacuum pump + elec. driven“; PEV leidžiamos vertės yra tik „elec. driven“ technologijos. |
|
HVAC/Technology |
P185 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „None“, „Default“ |
3a lentelė
Sunkiųjų autobusų įvesties parametrai „Vehicle/Auxiliaries“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
Sunkieji autobusai (pirminė transporto priemonė) |
Sunkieji autobusai (komplektinė arba sukomplektuota transporto priemonė) |
|
EngineCoolingFan/Technology |
P181 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Crankshaft mounted - Electronically controlled visco clutch“, „Crankshaft mounted - Bimetallic controlled visco clutch“, „Crankshaft mounted - Discrete step clutch 2 stages“, „Crankshaft mounted - Discrete step clutch 3 stages“, „Crankshaft mounted - On/off clutch“, „Belt driven or driven via transmission - Electronically controlled visco clutch“, „Belt driven or driven via transmission - Bimetallic controlled visco clutch“, „Belt driven or driven via transmission - Discrete step clutch 2 stages“, „Belt driven or driven via transmission - Discrete step clutch 3 stages“, „Belt driven or driven via transmission - On/off clutch“, „Hydraulic driven - Variable displacement pump“, „Hydraulic driven - Constant displacement pump“, „Electrically driven - Electronically controlled“ |
X |
|
|
SteeringPump/Technology |
P182 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Fixed displacement“, „Fixed displacement with elec. control“, „Dual displacement“, „Dual displacement with elec. control“, „Variable displacement mech. controlled“, „Variable displacement elec. controlled“, „Electric driven pump“, „Full electric steering gear“ PEV arba HEV, kurių galios pavaros konfigūracija yra „S“ arba „S-IEPC“ pagal 10.1.1 punktą, leidžiamos vertės yra tik „Electric driven pump“ arba „Full electric steering gear“ Kiekvienai aktyviai vairuojamųjų ratų ašiai reikia atskiros įvesties. |
X |
|
|
ElectricSystem/AlternatorTechnology |
P294 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „conventional“, „smart“, „no alternator“ Viena įvestis vienai transporto priemonei Tik vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių leidžiamos vertės yra tik „conventional“ arba „smart“ HEV, kurių galios pavaros konfigūracija yra „S“ arba „S-IEPC“ pagal 10.1.1 punktą, leidžiamos vertės yra tik „no alternator“ arba „conventional“ |
X |
|
|
ElectricSystem/SmartAlternatorRatedCurrent |
P295 |
integer |
[A] |
Atskira kiekvieno išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus įvestis |
X |
|
|
ElectricSystem/SmartAlternatorRatedVoltage |
P296 |
Integer |
[V] |
Leidžiamosios vertės: „12“, „24“, „48“ Atskira kiekvieno išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus įvestis |
X |
|
|
ElectricSystem/SmartAlternatorBatteryTechnology |
P297 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „lead-acid battery – conventional“, „lead-acid battery –AGM“, „lead-acid battery – gel“, „li-ion battery - high power“, „li-ion battery - high energy“ Baterijos, įkraunamos išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, atskira įvestis |
X |
|
|
ElectricSystem/SmartAlternatorBatteryNominalVoltage |
P298 |
Integer |
[V] |
Leidžiamosios vertės: „12“, „24“, „48“ Jei baterijos sujungtos nuosekliai (pvz., 24 V sistemos atveju du 12 V blokai), įvedama faktinė atskiro baterijos bloko nominalioji įtampa (šiame pavyzdyje ji yra 12 V). Baterijos, įkraunamos išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, atskira įvestis |
X |
|
|
ElectricSystem/SmartAlternatorBatteryRatedCapacity |
P299 |
Integer |
[Ah] |
Baterijos, įkraunamos išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, atskira įvestis |
X |
|
|
ElectricSystem/SmartAlternatorCapacitorTechnology |
P300 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „with DCDC converter“ Kondensatoriaus, įkraunamo išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, atskira įvestis |
X |
|
|
ElectricSystem/SmartAlternatorCapacitorRatedCapacitance |
P301 |
integer |
[F] |
Kondensatoriaus, įkraunamo išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, atskira įvestis |
X |
|
|
ElectricSystem/SmartAlternatorCapacitorRatedVoltage |
P302 |
Integer |
[V] |
Kondensatoriaus, įkraunamo išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, atskira įvestis |
X |
|
|
ElectricSystem/SupplyFromHEVPossible |
P303 |
boolean |
[-] |
|
X |
|
|
ElectricSystem/InteriorlightsLED |
P304 |
boolean |
[-] |
|
|
X |
|
ElectricSystem/DayrunninglightsLED |
P305 |
boolean |
[-] |
|
|
X |
|
ElectricSystem/PositionlightsLED |
P306 |
boolean |
[-] |
|
|
X |
|
ElectricSystem/BrakelightsLED |
P307 |
boolean |
[-] |
|
|
X |
|
ElectricSystem/HeadlightsLED |
P308 |
boolean |
[-] |
|
|
X |
|
PneumaticSystem/SizeOfAirSupply |
P309 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Small“, „Medium Supply 1-stage“, „Medium Supply 2-stage“, „Large Supply 1-stage“, „Large Supply 2-stage“, „not applicable“ Jei kompresorius varomas elektra, įvedama „not applicable“. PEV įvesties duomenų nereikia. |
X |
|
|
PneumaticSystem/CompressorDrive |
P310 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „mechanically“, „electrically“ PEV leidžiama vertė yra tik „electrically“. |
X |
|
|
PneumaticSystem/Clutch |
P311 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „none“, „visco“, „mechanically“ PEV įvesties duomenų nereikia. |
X |
|
|
PneumaticSystem/SmartRegenerationSystem |
P312 |
boolean |
[-] |
|
X |
|
|
PneumaticSystem/SmartCompressionSystem |
P313 |
boolean |
[-] |
PEV arba HEV, kurių galios pavaros konfigūracija yra „S“ arba „S-IEPC“ pagal 10.1.1 punktą, įvesties duomenų nereikia. |
X |
|
|
PneumaticSystem/Ratio Compressor ToEngine |
P314 |
double, 3 |
[-] |
Jei kompresorius varomas elektra, įvedama „0.000“. PEV įvesties duomenų nereikia. |
X |
|
|
PneumaticSystem/Air suspension control |
P315 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „mechanically“, „electronically“ |
X |
|
|
PneumaticSystem/SCRReagentDosing |
P316 |
boolean |
[-] |
|
X |
|
|
HVAC/SystemConfiguration |
P317 |
int |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „0“ – „10“ Nekomplektinės ŠVOK sistemos atveju įvedama „0“. „0“ netaikomas komplektinėms arba sukomplektuotoms transporto priemonėms. |
|
X |
|
HVAC/ HeatPumpTypeDriverCompartmentCooling |
P318 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „none“, „not applicable“, „R-744“, „non R-744 2-stage“, „non R-744 3-stage“, „non R-744 4-stage“, „non R-744 continuous“ „not applicable“ deklaruojama ŠVOK sistemų 6 ir 10 konfigūracijoms dėl tiekimo iš keleivių salono šilumos siurblio |
|
X |
|
HVAC/ HeatPumpTypeDriverCompartmentHeating |
P319 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „none“, „not applicable“, „R-744“, „non R-744 2-stage“, „non R-744 3-stage“, „non R-744 4-stage“, „non R-744 continuous“ „not applicable“ deklaruojama ŠVOK sistemų 6 ir 10 konfigūracijoms dėl tiekimo iš keleivių salono šilumos siurblio |
|
X |
|
HVAC/ HeatPumpTypePassengerCompartmentCooling |
P320 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „none“, „R-744“, „non R-744 2-stage“, „non R-744 3-stage“, non R-744 4-stage“, „non R-744 continuous“ Jei naudojami keli šilumos siurbliai, kuriems taikomos skirtingos keleivių salono vėsinimo technologijos, deklaruojama vyraujanti technologija (pvz., atsižvelgiant į turimą galią arba į naudojimo būdą, kuriam teikiama pirmenybė). |
|
X |
|
HVAC/ HeatPumpTypePassengerCompartmentHeating |
P321 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „none“, „R-744“, „non R-744 2-stage“, „non R-744 3-stage“, „non R-744 4-stage“, „non R-744 continuous“ Jei naudojami keli šilumos siurbliai, kuriems taikomos skirtingos keleivių salono šildymo technologijos, deklaruojama vyraujanti technologija (pvz., atsižvelgiant į turimą galią arba į naudojimo būdą, kuriam teikiama pirmenybė). |
|
X |
|
HVAC/AuxiliaryHeaterPower |
P322 |
integer |
[W] |
Įvedamas „0“, jei pagalbinis šildytuvas nėra įrengtas. |
|
X |
|
HVAC/Double glazing |
P323 |
boolean |
[-] |
|
|
X |
|
HVAC/AdjustableCoolantThermostat |
P324 |
boolean |
[-] |
|
X |
|
|
HVAC/AdjustableAuxiliaryHeater |
P325 |
boolean |
[-] |
|
|
X |
|
HVAC/EngineWasteGasHeatExchanger |
P326 |
boolean |
[-] |
PEV įvesties duomenų nereikia. |
X |
|
|
HVAC/SeparateAirDistributionDucts |
P327 |
boolean |
[-] |
|
|
X |
|
HVAC/WaterElectricHeater |
P328 |
boolean |
[-] |
Pateikiami tik HEV ir PEV įvesties duomenys |
|
X |
|
HVAC/AirElectricHeater |
P329 |
boolean |
[-] |
Pateikiami tik HEV ir PEV įvesties duomenys |
|
X |
|
HVAC/OtherHeating Technology |
P330 |
boolean |
[-] |
Pateikiami tik HEV ir PEV įvesties duomenys |
|
X |
4 lentelė
Pavaros įvesties parametrai „Vehicle/EngineTorqueLimits“ (neprivalomi)
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
Sunkieji sunkvežimiai |
Vidutiniai sunkvežimiai |
Sunkieji autobusai (pirminė transporto priemonė) |
Sunkieji autobusai (komplektinė arba sukomplektuota transporto priemonė) |
|
Gear |
P196 |
integer |
[-] |
Reikia nurodyti tik pavaros numerį, jei taikomos su transporto priemone susijusios variklio sukimo momento ribinės vertės pagal 6 dalį |
X |
X |
X |
|
|
MaxTorque |
P197 |
integer |
[Nm] |
|
X |
X |
X |
|
5 lentelė
Transporto priemonių, kurioms taikoma išimtis pagal 9 straipsnį, įvesties parametrai
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
Sunkieji sunkvežimiai |
Vidutiniai sunkvežimiai |
Sunkieji autobusai (pirminė transporto priemonė) |
Sunkieji autobusai (komplektinė ir sukomplektuota transporto priemonė) |
|
Manufacturer |
P235 |
token |
[-] |
|
X |
X |
X |
X |
|
ManufacturerAddress |
P252 |
token |
[-] |
|
X |
X |
X |
X |
|
Model_CommercialName |
P236 |
token |
[-] |
|
X |
X |
X |
X |
|
VIN |
P238 |
token |
[-] |
|
X |
X |
X |
X |
|
Date |
P239 |
dateTime |
[-] |
Įvesties informacijos ir įvesties duomenų sukūrimo data ir laikas |
X |
X |
X |
X |
|
LegislativeCategory |
P251 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „N2“, „N3“, „M3“ |
X |
X |
X |
X |
|
ChassisConfiguration |
P036 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Rigid Lorry“, „Tractor“, „Van“, „Bus“ |
X |
X |
X |
|
|
AxleConfiguration |
P037 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „4 × 2“, „4 × 2F“, „6 × 2“, „6 × 4“, „8 × 2“, „8 × 4“ čia „4 × 2F“ reiškia 4 × 2 transporto priemones su priekine varomąja ašimi |
X |
X |
X |
|
|
Articulated |
P281 |
boolean |
|
Pagal šio reglamento I priede pateiktą apibrėžtį. |
|
|
X |
|
|
CorrectedActualMass |
P038 |
int |
[kg] |
Pagal pataisytąją faktinę transporto priemonės masę, kaip nurodyta 2 dalies 4 punkte |
X |
X |
|
X |
|
TechnicalPermissibleMaximumLadenMass |
P041 |
int |
[kg] |
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1230/2012 2 straipsnio 7 punktą |
X |
X |
X |
X |
|
ZeroEmissionVehicle |
P269 |
boolean |
[-] |
Kaip apibrėžta 3 straipsnio 15 punkte |
X |
X |
X |
|
|
Sleepercab |
P276 |
boolean |
[-] |
|
X |
|
|
|
|
ClassBus |
P282 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „I“, „I+II“, „A“, „II“, „II+III“, „III“, „B“ pagal JT taisyklės Nr. 107 2 dalį |
|
|
|
X |
|
NumberPassengersSeatsLowerDeck |
P283 |
int |
[-] |
Sėdimųjų vietų skaičius, neįskaitant vairuotojo ir įgulos sėdimųjų vietų. Dviaukštės transporto priemonės atveju šis parametras naudojamas sėdimųjų vietų skaičiui apatiniame aukšte deklaruoti. Vienaukštės transporto priemonės atveju šis parametras naudojamas visam sėdimųjų vietų skaičiui deklaruoti. |
|
|
|
X |
|
NumberPassengersStandingLowerDeck |
P354 |
int |
[-] |
Registruotų stovinčių keleivių skaičius Dviaukštės transporto priemonės atveju šis parametras naudojamas registruotų stovinčių keleivių skaičiui apatiniame aukšte deklaruoti. Vienaukštės transporto priemonės atveju šis parametras naudojamas visam registruotų stovinčių keleivių skaičiui deklaruoti. |
|
|
|
X |
|
NumberPassengersSeatsUpperDeck |
P284 |
int |
[-] |
Sėdimųjų vietų skaičius, neįskaitant vairuotojo ir įgulos sėdimąsias vietas dviaukštės transporto priemonės viršutiniame aukšte. Kaip vienaukščių transporto priemonių įvestis pateikiamas „0“. |
|
|
|
X |
|
NumberPassengersStandingUpperDeck |
P355 |
int |
[-] |
Dviaukštės transporto priemonės viršutinio aukšto registruotų stovinčių keleivių skaičius. Kaip vienaukščių transporto priemonių įvestis pateikiamas „0“. |
|
|
|
X |
|
BodyworkCode |
P285 |
int |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „CA“, „CB“, „CC“, „CD“, „CE“, „CF“, „CG“, „CH“, „CI“, „CJ“ pagal Reglamento (ES) 2018/585 I priedo C dalies 3 punktą. |
|
|
|
X |
|
LowEntry |
P286 |
boolean |
[-] |
„Žemagrindis“ pagal I priedo 1.2.2.3 punktą |
|
|
|
X |
|
HeightIntegratedBody |
P287 |
int |
[mm] |
Pagal 2 dalies 5 punktą |
|
|
|
X |
|
SumNetPower |
P331 |
int |
[W] |
Didžiausia galima visų energijos keitiklių, sujungtų su transporto priemonės transmisija arba ratais, teigiamos varomosios galios suma |
X |
X |
X |
|
|
Technology |
P332 |
string |
[-] |
Pagal 1 priedėlio 1 lentelę. Leidžiamosios vertės: „Dual-fuel vehicle Article 9 exempted“, „In-motion charging Article 9 exempted“, „Multiple powertrains Article 9 exempted“, „FCV Article 9 exempted“, „H2 ICE Article 9 exempted“, „HEV Article 9 exempted“, „PEV Article 9 exempted“, „HV Article 9 exempted“ |
X |
X |
X |
|
6 lentelė
Įvesties parametrai „Advanced driver assistance systems“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
Sunkieji sunkvežimiai |
Vidutiniai sunkvežimiai |
Sunkieji autobusai (pirminė transporto priemonė) |
Sunkieji autobusai (komplektinė ir sukomplektuota transporto priemonė) |
|
EngineStopStart |
P271 |
boolean |
[-] |
Pagal 8.1.1 punktą Pateikiami tik vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių ir HEV įvesties duomenys. |
X |
X |
X |
X |
|
EcoRollWithoutEngineStop |
P272 |
boolean |
[-] |
Pagal 8.1.2 punktą Pateikiami tik vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių įvesties duomenys. |
X |
X |
X |
X |
|
EcoRollWithEngineStop |
P273 |
boolean |
[-] |
Pagal 8.1.3 punktą Pateikiami tik vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių įvesties duomenys. |
X |
X |
X |
X |
|
PredictiveCruiseControl |
P274 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės pagal 8.1.4 punktą: „1,2“, „1,2,3“ |
X |
X |
X |
X |
|
APTEcoRollReleaseLockupClutch |
P333 |
boolean |
[-] |
Taikoma tik tuo atveju, jei naudojamas APT-S ir APT-P pavarų dėžių ir kurios nors ekologiško riedėjimo sistemos funkcijos derinys. Nustatoma į „true“, jei vyraujantis ekologiško riedėjimo sistemos režimas yra (2) funkcija, kaip apibrėžta 8.1.2 punkte. Pateikiami tik vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių įvesties duomenys. |
X |
X |
X |
X |
7 lentelė
Bendrieji HEV ir PEV įvesties parametrai
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
Sunkieji sunkvežimiai |
Vidutiniai sunkvežimiai |
Sunkieji autobusai (pirminė transporto priemonė) |
Sunkieji autobusai (komplektinė arba sukomplektuota transporto priemonė) |
|
ArchitectureID |
P400 |
string |
[-] |
Pagal 10.1.3 punktą leidžiamosios įvestys yra šios vertės: „E2“, „E3“, „E4“, „E-IEPC“, „P1“, „P2“, „P2.5“, „P3“, „P4“, „S2“, „S3“, „S4“, „S-IEPC“ |
X |
X |
X |
|
|
OvcHev |
P401 |
boolean |
[-] |
Pagal 2 dalies 31 punktą |
X |
X |
X |
|
|
MaxChargingPower |
P402 |
Integer |
[W] |
Kaip modeliavimo priemonės įvestis deklaruojama transporto priemonės įkrovimo iš išorės didžiausioji galia. Taikoma tik tuo atveju, jei parametras „OvcHev“ yra nustatytas į „true“. |
X |
X |
X |
|
8 lentelė
Elektros mašinos padėties įvesties parametrai
(taikoma tik tuo atveju, jei sudedamoji dalis yra transporto priemonėje)
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
PowertrainPosition |
P403 |
string |
[-] |
EM padėtis transporto priemonės galios pavaroje pagal 10.1.2 ir 10.1.3 punktus. Leidžiamosios vertės: „1“, „2“, „2.5“, „3“, „4“, „GEN“. Leidžiama tik viena EM padėtis vienai galios pavarai, išskyrus architektūrą „S“. Architektūrai „S“ reikia EM padėties „GEN“ ir papildomai vienos kitos EM padėties „2“, „3“ arba „4“. Padėtis „1“ neleidžiama architektūroms „S“ ir „E“. Padėtis „GEN“ leidžiama tik architektūrai „S“. |
|
Count |
P404 |
integer |
[-] |
Identiškų elektrinių mašinų skaičius nurodytoje EM padėtyje. Jei parametras „PowertrainPosition“ yra „4“, skaičius turi būti 2 kartotinis (pvz., 2, 4, 6). |
|
CertificationNumberEM |
P405 |
token |
[-] |
|
|
CertificationNumberADC |
P406 |
token |
[-] |
Neprivalomi įvesties duomenys, jei yra papildoma vieno perdavimo skaičiaus pavara (PTSD) tarp EM veleno ir prijungimo prie transporto priemonės galios pavaros taško pagal 10.1.2 punktą Neleidžiama, jei parametras „IHPCType“ nustatytas į „IHPC Type 1“. |
|
P2.5GearRatios |
P407 |
double, 3 |
[-] |
Taikoma tik tuo atveju, jei parametras „PowertrainPosition“ nustatytas į „P2.5“ Deklaruojama kiekvienai pavarų dėžės priekinei pavarai. Deklaruojama perdavimo skaičiaus vertė, apibrėžta kaip „nGBX_in /nEM“, jei EM yra be papildomos PTSD, arba „nGBX_in/nADC“, jei EM yra su papildoma PTSD. nGBX_in = pavarų dėžės įėjimo veleno sūkių dažnis; nEM = EM išėjimo veleno sūkių dažnis; nADC = ADC išėjimo veleno sūkių dažnis. |
9 lentelė
Sukimo momento ribinės vertės vienai elektros mašinos padėčiai (neprivaloma)
Atskiro duomenų rinkinio deklaravimas kiekvienam įtampos lygiui, išmatuotam pagal „CertificationNumberEM“. Deklaruoti negalima, jei parametras „IHPCType“ nustatytas į „IHPC Type 1“.
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
OutputShaftSpeed |
P408 |
double, 2 |
[min-1] |
Deklaruojamos tiksliai tos pačios sūkių dažnio įvestys, kaip Xb priedo 15 priedėlio parametro numeriui „P468“. |
|
MaxTorque |
P409 |
double, 2 |
[Nm] |
Didžiausias EM sukimo momentas (nurodytas išėjimo velenui), kaip sūkių dažnio taškų funkcija, deklaruotas Xb priedo 15 priedėlio parametro numeriui „P469“. Kiekviena deklaruota didžiausio sukimo momento vertė turi būti mažesnė nei 0,9 karto pradinė vertė, esant atitinkamam sūkių dažniui, arba tiksliai atitikti pradinę vertę, esant atitinkamam sūkių dažniui. Deklaruojamos didžiausio sukimo momento vertės neturi būti mažesnės už nulį. Jei parametras „Count“ (P404) yra didesnis už vienetą, deklaruojamas vienos EM (esančios atliekant EM sudedamųjų dalių bandymą pagal „CertificationNumberEM“) didžiausias sukimo momentas. |
|
MinTorque |
P410 |
double, 2 |
[Nm] |
Mažiausias EM sukimo momentas (nurodytas išėjimo velenui), kaip sūkių dažnio taškų funkcija, deklaruotas Xb priedo 15 priedėlio parametro numeriui „P470“. Kiekviena deklaruota mažiausio sukimo momento vertė turi būti didesnė nei 0,9 karto pradinė vertė, esant atitinkamam sūkių dažniui, arba tiksliai atitikti pradinę vertę, esant atitinkamam sūkių dažniui. Deklaruojamos mažiausio sukimo momento vertės neturi būti didesnės už nulį. Jei parametras „Count“ (P404) yra didesnis už vienetą, deklaruojamas vienos EM (esančios atliekant EM sudedamųjų dalių bandymą pagal „CertificationNumberEM“) mažiausias sukimo momentas. |
10 lentelė
REESS įvesties parametrai
(taikoma tik tuo atveju, jei sudedamoji dalis yra transporto priemonėje)
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
StringID |
P411 |
integer |
[-] |
Reprezentatyvių baterijų posistemių išdėstymas pagal Xb priedą transporto priemonės lygiu deklaruojamas priskiriant kiekvieną baterijų posistemį tam tikrai eilutei, apibrėžtai pagal šį parametrą. Visos konkrečios eilutės yra sujungtos lygiagrečiai, visos baterijų posistemės, esančios vienoje konkrečioje lygiagrečioje eilutėje, yra sujungtos nuosekliai. Leidžiamosios vertės: „1“, „2“, „3“, … |
|
CertificationNumberREESS |
P412 |
token |
[-] |
|
|
SOCmin |
P413 |
integer |
[%] |
Neprivalomi įvesties duomenys. Taikoma tik REESS tipui „battery“. Parametras galioja modeliavimo priemonei tik tada, jei įvestis yra didesnė už vartotojo vadove nurodytą bendrąją vertę. |
|
SOCmax |
P414 |
integer |
[%] |
Neprivalomi įvesties duomenys. Taikoma tik REESS tipui „battery“. Parametras galioja modeliavimo priemonei tik tada, jei įvestis yra mažesnė už vartotojo vadove nurodytą bendrąją vertę. |
11 lentelė
Lygiagrečiosios HEV forsavimo apribojimai (neprivaloma)
Leidžiama tik tuo atveju, jei galios pavaros konfigūracija pagal 10.1.1 punktą yra „P“ arba „IHPC Type 1“.
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
RotationalSpeed |
P415 |
double, 2 |
[min-1] |
Nurodytas pavarų dėžės įėjimo veleno sūkių dažniui |
|
BoostingTorque |
P416 |
double, 2 |
[Nm] |
Pagal 10.2 punktą |
4. Vidutinių standžiosios vilkties sunkvežimių ir vilkikų, sunkiųjų standžiosios vilkties sunkvežimių ir vilkikų transporto priemonių masė
4.1. Kaip transporto priemonės masės įvesties duomenys modeliavimo priemonei naudojama pataisytoji faktinė transporto priemonės masė.
4.2. Jei įrengta ne visa standartinė įranga, prie pataisytosios faktinės transporto priemonės masės gamintojas prideda toliau nurodytų konstrukcijos elementų masę:
priekinės apsaugos nuo palindimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2144 (**);
galinės apsaugos nuo palindimo pagal Reglamentą (ES) 2019/2144;
šoninės apsaugos pagal Reglamentą (ES) 2019/2144;
atsarginio rato pagal Reglamentą (ES) 2019/2144;
4.3. 4.2 punkte nurodytų konstrukcijos elementų masė turi būti:
1s, 1, 2 ir 3 grupių transporto priemonių grupių pagal I priedo 1 lentelę bei 51 ir 53 transporto priemonių grupių pagal I priedo 2 lentelę:
|
priekinės apsaugos nuo palindimo |
45 kg; |
|
galinės apsaugos nuo palindimo |
40 kg; |
|
šoninės apsaugos |
8,5 kg/m × važiuoklės bazės [m] – 2,5 kg; |
4, 5, 9–12 ir 16 grupių transporto priemonių pagal I priedo 1 lentelę:
|
priekinės apsaugos nuo palindimo |
50 kg; |
|
galinės apsaugos nuo palindimo |
45 kg; |
|
šoninės apsaugos |
14 kg/m × važiuoklės bazės [m] – 17 kg; |
|
atsarginio rato |
210 kg. |
5. Varomosios ašys su hidrauline ir mechanine pavara
Jei transporto priemonėse turi:
hidrauline pavara varomas ašis, ašis laikoma nevaromąja ir nustatydamas transporto priemonės ašių konfigūraciją gamintojas į ją neatsižvelgia;
mechanine pavara varomas ašis, ašis laikoma varomąją ir nustatydamas transporto priemonės ašių konfigūraciją gamintojas į ją atsižvelgia.
6. Nuo pavaros priklausomos variklio sukimo momento ribinės vertės ir pavarų išjungimas
6.1. Nuo pavaros priklausomos variklio sukimo momento ribinės vertės
Transporto priemonės gamintojas gali deklaruoti 50 % aukščiausių pavarų (pvz., 12 pavarų dėžės 7–12 pavarų) nuo pavaros priklausomą didžiausią variklio sukimo momento ribinę vertę, neviršijančią 95 % didžiausio variklio sukimo momento.
6.2. Pavarų išjungimas
Transporto priemonės gamintojas gali deklaruoti visišką 2 aukščiausių pavarų (pvz., 6 pavarų dėžės 5 ir 6 pavarų) išjungimą, kaip konkrečią pavaros sukimo momento ribinę vertę pateikdamas modeliavimo priemonės įvestį 0 Nm.
6.3. Patikros reikalavimai
Nuo pavaros priklausomos variklio sukimo momento ribinės vertės pagal 6.1 punktą ir pavarų išjungimas pagal 6.2 punktą tikrinami atliekant patikros bandymo procedūrą (VTP), kaip nustatyta Xa priedo 6.1.1.1 punkto c papunktyje.
7. Transporto priemonei būdingas variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga
7.1. Variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga deklaruojamas kiekvienai atskirai transporto priemonei, turinčiai vidaus degimo variklį. Šis deklaruotas transporto priemonės variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga turi būti lygus nurodytam variklio įvesties duomenų patvirtinime ar už jį didesnis.
8. Pažangiosios pagalbos vairuotojui sistemos
8.1. Kaip modeliavimo priemonės įvesties duomenys deklaruojami šie pažangiųjų pagalbos vairuotojui sistemų, kuriomis pirmiausia siekiama sumažinti degalų sąnaudas ir išmetamo CO2 kiekį, tipai:
Automatinė variklio išjungimo ir paleidimo sistema: sistema, kuri automatiškai išjungia ir paleidžia vidaus degimo variklį transporto priemonės sustojimo metu, kad būtų sumažinta veikimo tuščiąja eiga trukmė. Kai variklis išjungiamas automatiškai, ilgiausia delsos trukmė transporto priemonei sustojus neturi viršyti 3 sekundžių.
Ekologiško riedėjimo sistema be automatinės variklio išjungimo ir paleidimo sistemos: sistema, kuri automatiškai atjungia vidaus degimo variklį nuo transmisijos tam tikromis sąlygomis važiuojant nestačia nuokalne. Sistema turi veikti bent tada, kai nustatytas didesnis nei 60 km/h pastovaus greičio palaikymo sistemos greitis. Bet kuri sistema, kuri turi būti deklaruojama modeliavimo priemonės įvesties informacijoje, apima vieną arba abi šias funkcijas:
Ekologiško riedėjimo sistema su automatine variklio išjungimo ir paleidimo sistema: sistema, kuri automatiškai atjungia vidaus degimo variklį nuo transmisijos tam tikromis sąlygomis važiuojant nestačia nuokalne. Tais tarpsniais vidaus degimo variklis po trumpo delsos laiko išjungiamas ir neveikia didžiąją ekologiško riedėjimo tarpsnio dalį. Sistema turi veikti bent tada, kai nustatytas didesnis nei 60 km/h pastovaus greičio palaikymo sistemos greitis.
Prognozinė pastovaus greičio palaikymo sistema (PPGPS): sistema, pagal turimus numatomų reljefo pokyčių duomenis ir GPS sistemos duomenis optimizuojanti potencinės energijos panaudojimą važiavimo ciklu. Teikiant modeliavimo priemonės įvesties duomenis, deklaruotos PPGPS prognozuojamas nuolydžio atkarpos ilgis turi būti didesnis kaip 1 000 metrų ir turi apimti toliau nurodytas funkcijas.
Riedėjimas iš inercijos link keteros
Prie kalvos keteros artėjančios transporto priemonės greitis mažinamas nepasiekus taško, kuriame veikiama tik sunkio jėgos ji pradeda greitėti palyginti su nustatytu pastovaus greičio palaikymo sistemos greičiu, kad po to važiuojant nuokalne, reikėtų mažiau stabdyti.
Greitėjimas nenaudojant variklio galios
Nedideliu greičiu stačia nuokalne važiuojanti transporto priemonė greitėja nenaudodama variklio galios, kad važiuojant nuokalne reikėtų mažiau stabdyti.
Riedėjimas iš inercijos nuokalne
Kai nuokalne važiuojanti transporto priemonė, greičiui viršijus nustatytąją vertę, pradeda stabdyti, PPGPS trumpam padidina viršgreitį, kad transporto priemonė iki nuokalnės galo važiuotų didesniu greičiu. Viršgreitis – transporto priemonės greitis, didesnis už nustatytąjį pastovaus greičio palaikymo sistemos greitį.
PPGPS galima deklaruoti kaip modeliavimo priemonės įvesties duomenis, jei veikia 1 ir 2 punktuose arba 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos funkcijos.
8.2. Modeliavimo priemonės įvesties parametrai – vienuolika pažangiųjų pagalbos vairuotojui sistemų derinių, kaip nustatyta 12 lentelėje. 2–11 deriniai nedeklaruojami SMT pavarų dėžėms. Deriniai Nr. 3, 6, 9 ir 11 nedeklaruojami APT pavarų dėžėms.
12 lentelė
Pažangiųjų pagalbos vairuotojui sistemų deriniai kaip modeliavimo priemonės įvesties parametrai
|
Derinio Nr. |
Automatinė variklio išjungimo ir paleidimo sistema |
Ekologiško riedėjimo sistema be automatinės variklio išjungimo ir paleidimo sistemos |
Ekologiško riedėjimo sistema su automatine variklio išjungimo ir paleidimo sistema |
Prognozinė pastovaus greičio palaikymo sistema |
|
1 |
taip |
ne |
ne |
ne |
|
2 |
ne |
taip |
ne |
ne |
|
3 |
ne |
ne |
taip |
ne |
|
4 |
ne |
ne |
ne |
taip |
|
5 |
taip |
taip |
ne |
ne |
|
6 |
taip |
ne |
taip |
ne |
|
7 |
taip |
ne |
ne |
taip |
|
8 |
ne |
taip |
ne |
taip |
|
9 |
ne |
ne |
taip |
taip |
|
10 |
taip |
taip |
ne |
taip |
|
11 |
taip |
ne |
taip |
taip |
8.3. Bet kuri pažangioji pagalbos vairuotojui sistema, deklaruota teikiant modeliavimo priemonės įvesties duomenis, po kiekvieno variklio išjungimo ar paleidimo ciklo automatiškai nustato degalų taupymo režimą.
8.4. Jei teikiant modeliavimo priemonės įvesties duomenis deklaruojama pažangioji pagalbos vairuotojui sistema, tokios sistemos buvimą turi būti įmanoma patikrinti realiomis važiavimo sąlygomis ir pagal 8.1 punkte pateiktas sistemos apibrėžtis. Jei deklaruoti tam tikri sistemų deriniai, turi būti įrodyta ir funkcijų sąveika (pvz., prognozinė pastovaus greičio palaikymo sistema ir ekologiško riedėjimo sistema su automatine variklio išjungimo ir paleidimo sistema). Per patikros procedūrą atsižvelgiama į tai, kad turi būti aktyvios tam tikros sistemų ribinės sąlygos (pvz., variklio veikimo temperatūros, jei tai automatinė variklio išjungimo ir paleidimo sistema, tam tikri transporto priemonės PPGPS sūkių dažnio diapazonai, jei tai ekologiško riedėjimo sistema – tam tikras kelio nuolydžio ir transporto priemonės masės santykis). Transporto priemonės gamintojas turi pateikti ribinių sąlygų funkcijų aprašymą, kai sistemos „neaktyvios“ arba jų veiksmingumas sumažėjęs. Patvirtinimo institucija gali pareikalauti pareiškėjo techniškai pagrįsti tas ribines sąlygas ir įvertinti jų atitiktį.
9. Krovinių skyriaus tūris
9.1. Transporto priemonėms, kurių važiuoklės konfigūracija „furgonas“ krovinio tūris apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
jei matmenys nustatomi pagal 13 lentelę ir 3 paveikslą.
13 lentelė
Su furgono tipo vidutinio sunkvežimio krovinių skyriaus tūriu susijusios apibrėžtys
|
Formulė, simbolis |
Matmuo |
Apibrėžtis |
|
LC,floor |
Krovinių skyriaus ilgis grindų lygyje |
— išilginis atstumas nuo toliausio galinio paskutinės sėdynių eilės taško arba pertvaros iki arčiausio uždaryto skyriaus taško, suprojektuotas į nulinę Y plokštumą; — matuojamas krovinių skyriaus grindų paviršiaus aukštyje. |
|
LC |
Krovinių skyriaus ilgis |
— išilginis atstumas nuo X plokštumos, toliausio galinio sėdynės atlošo taško liestinės, įskaitant paskutinės sėdynių eilės galvos atramas arba pertvarą, iki arčiausios X plokštumos, uždaryto galinio skyriaus liestinės, t. y. iki nuleidžiamos platformos ar galinių durų, ar kito ribojančio paviršiaus; — matuojamas toliausio galinio paskutinės sėdynių eilės arba pertvaros taško aukštyje. |
|
WC,max |
Didžiausias krovinių skyriaus plotis |
— didžiausias skersinis krovinių skyriaus atstumas; — matuojamas tarpe tarp krovinių skyriaus grindų ir 70 mm virš grindų; — matavimas neapima pereinamojo lanko, vietinių iškyšų, įdubimų ar kišenių, jei yra. |
|
WC,wheelhouse |
Krovinių skyriaus plotis prie rato arkos |
— mažiausias skersinis atstumas tarp ratų arkų ribojančių iškyšų (tarpas); — matuojamas tarpe tarp krovinių skyriaus grindų ir 70 mm virš grindų; — matavimas neapima pereinamojo lanko, vietinių iškyšų, įdubimų ar kišenių, jei yra. |
|
HC,max |
Didžiausias krovinių skyriaus aukštis |
— didžiausias vertikalus atstumas nuo krovinių skyriaus grindų iki lubų apdailos ar kito ribojančio paviršiaus; — matuojamas už paskutinės sėdynių eilės arba pertvaros prie transporto priemonės centro linijos. |
|
HC,rearwheel |
Krovinių skyriaus aukštis prie galinio rato |
— vertikalus atstumas nuo krovinių skyriaus grindų viršaus iki lubų apdailos ar ribojančio paviršiaus; — matuojamas galinių ratų X koordinatėje prie transporto priemonės centro linijos. |
3 paveikslas
Vidutinių sunkvežimių krovinių skyriaus tūrio apibrėžimas
10. HEV ir PEV
Šios nuostatos taikomos tik HEV ir PEV.
10.1. Transporto priemonės galios pavaros architektūros apibrėžimas
10.1.1. Galios pavaros konfigūracijos apibrėžimas
Transporto priemonės galios pavaros konfigūracija nustatoma pagal šias apibrėžtis:
HEV atveju:
„P“ – lygiagrečioji HEV;
„S“ – nuoseklioji HEV;
„S-IEPC“ – jei transporto priemonėje yra IEPC sudedamoji dalis;
„IHPC Type 1“ – jei elektros mašinos sudedamosios dalies parametras „IHPCType“ nustatytas į „IHPC Type 1“;
PEV atveju:
„E“ – jei transporto priemonėje yra EM sudedamoji dalis;
„E-IEPC“ – jei transporto priemonėje yra IEPC sudedamoji dalis.
10.1.2. EM padėčių transporto priemonės galios pavaroje apibrėžimas
Jei transporto priemonės galios pavaros konfigūracija pagal 10.1.1 punktą yra „P“, „S“ arba „E“, transporto priemonės galios pavaroje įrengtos EM padėtis nustatoma pagal 14 lentelėje pateiktas apibrėžtis.
14 lentelė
Galimos EM padėtys transporto priemonės galios pavaroje
|
EM padėties indeksas |
Galios pavaros konfigūracija pagal 10.1.1 punktą |
Pavarų dėžės tipas pagal VI priedo 12 priedėlio 1 lentelę |
Apibrėžtis ir reikalavimai (1) |
Papildomi paaiškinimai |
|
1. |
P |
AMT, APT-S, APT-P |
Prijungta prie galios pavaros prieš sankabą (AMT atveju) arba prieš sukimo momento keitiklio įėjimo veleną (APT-S arba APT-P atveju). EM yra prijungta prie vidaus degimo variklio alkūninio veleno tiesiogiai arba naudojant mechaninę jungtį (pvz., diržą). |
P0 skiriamasis požymis: EM, kurios iš esmės negali prisidėti prie transporto priemonės varymo (t. y. kintamosios srovės generatoriai), yra tvarkomos kaip pagalbinių sistemų įvestys (žr. šio priedo 3 lentelę – sunkvežimiams, šio priedo 3a lentelę – autobusams ir IX priedą). Tačiau šioje padėtyje esančios EM, kurios šiaip jau gali prisidėti prie transporto priemonės varymo, bet kurių deklaruotas didžiausias sukimo momentas pagal šio priedo 9 lentelę nustatytas į nulį, deklaruojamos kaip „P1“. |
|
2 |
P |
AMT |
Elektros mašina prijungta prie galios pavaros už sankabos ir prieš pavarų dėžės įėjimo veleną. |
|
|
2 |
E, S |
AMT, APT-N, APT-S, APT-P |
Elektros mašina prijungta prie galios pavaros prieš pavarų dėžės įėjimo veleną (AMT arba APT-N atveju) arba prieš sukimo momento keitiklio įėjimo veleną (APT-S, APT-P atveju). |
|
|
2,5 |
P |
AMT, APT-S, APT-P |
Elektros mašina prijungta prie galios pavaros už sankabos (AMT atveju) arba už sukimo momento keitiklio įėjimo veleno (APT-S arba APT-P atveju) ir prieš pavarų dėžės išėjimo veleną. |
EM sujungta su specialiu velenu pavarų dėžės viduje (pvz., tarpiniu velenu). Įvedamas konkretus kiekvienos mechaninės pavaros pagal 8 lentelę perdavimo skaičius. |
|
3 |
P |
AMT, APT-S, APT-P |
Elektros mašina prijungta prie galios pavaros už pavarų dėžės išėjimo veleno ir prieš ašį. |
|
|
3 |
E, S |
netaikoma |
Elektros mašina prijungta prie galios pavaros prieš ašį. |
|
|
4 |
P |
AMT, APT-S, APT-P |
Elektros mašina prijungta prie galios pavaros už ašies. |
|
|
4 |
E, S |
netaikoma |
Elektros mašina prijungta prie rato stebulės ir ta pati schema taikoma du kartus simetriškai (t. y. viena kairėje ir viena dešinėje transporto priemonės pusėje, esant tai pačiai ratų padėčiai išilgine kryptimi). |
|
|
GEN |
S |
netaikoma |
Elektros mašina yra mechaniškai prijungta prie vidaus degimo variklio, bet jokiomis eksploatavimo aplinkybėmis nėra mechaniškai prijungta prie transporto priemonės ratų. |
|
|
(1)
Čia vartojamas terminas EM apima papildomą PTSD sudedamąją dalį, jei tokia yra. |
||||
10.1.3. Galios pavaros architektūros ID apibrėžimas
Pagal 7 lentelę reikalaujamos galios pavaros architektūros ID įvesties vertė nustatoma atsižvelgiant į galios pavaros konfigūraciją pagal 10.1.1 punktą ir EM padėtį transporto priemonės galios pavaroje pagal 10.1.2 punktą (jei taikoma), naudojant tinkamus įvesčių į modeliavimo priemonę derinius, išvardytus 15 lentelėje.
Jei galios pavaros konfigūracija pagal 10.1.1 punktą yra „IHPC Type 1“, taikomos šios nuostatos:
galios pavaros architektūros ID „P2“ deklaruojamas pagal 7 lentelę, o 15 lentelėje nurodyti „P2“ galios pavaros sudedamųjų dalių duomenys yra modeliavimo priemonės įvestis, atskirai pateikiant EM sudedamųjų dalių ir pavarų dėžės duomenis, nustatytus pagal Xb priedo 4.4.3 punktą;
EM sudedamųjų dalių duomenys pagal a papunktį įvedami į modeliavimo priemonę, kai parametras „PowertrainPosition“ pagal 8 lentelę nustatytas į „2“.
15 lentelė
Tinkamos galios pavaros architektūros įvestys į modeliavimo priemonę
|
Galios pavaros tipas |
Galios pavaros konfigūracija |
VECTO įvesties architektūros ID |
Transporto priemonėje esanti galios pavaros sudedamoji dalis |
Pastabos |
|||||||
|
Vidaus degimo variklis (ICE) |
EM padėtis GEN |
EM padėtis 1 |
EM padėtis 2 |
pavarų dėžė |
EM padėtis 3 |
ašis |
EM padėtis 4 |
||||
|
PEV |
E |
E2 |
ne |
ne |
ne |
taip |
taip |
ne |
taip |
ne |
|
|
E3 |
ne |
ne |
ne |
ne |
ne |
taip |
taip |
ne |
|
||
|
E4 |
ne |
ne |
ne |
ne |
ne |
ne |
ne |
taip |
|
||
|
IEPC |
E-IEPC |
ne |
ne |
ne |
ne |
ne |
ne |
ne |
|
||
|
HEV |
P |
P1 |
taip |
ne |
taip |
ne |
taip |
ne |
taip |
ne |
|
|
P2 |
taip |
ne |
ne |
taip |
taip |
ne |
taip |
ne |
|||
|
P2.5 |
taip |
ne |
ne |
taip |
taip |
ne |
taip |
ne |
|||
|
P3 |
taip |
ne |
ne |
ne |
taip |
taip |
taip |
ne |
|||
|
P4 |
taip |
ne |
ne |
ne |
taip |
ne |
taip |
taip |
|
||
|
S |
S2 |
taip |
taip |
ne |
taip |
taip |
ne |
taip |
ne |
|
|
|
S3 |
taip |
taip |
ne |
ne |
ne |
taip |
taip |
ne |
|
||
|
S4 |
taip |
taip |
ne |
ne |
ne |
ne |
ne |
taip |
|
||
|
S-IEPC |
taip |
taip |
ne |
ne |
ne |
ne |
ne |
|
|||
|
(1)
„Taip“ (t. y. ašies sudedamoji dalis yra) tik tuo atveju, kai abu parametrai „DifferentialIncluded“ ir „DesignTypeWheelMotor“ nustatyti į „false“.
(2)
Netaikoma APT-S ir APT-P tipo pavarų dėžėms.
(3)
Jei EM sujungta su specialiu velenu pavarų dėžės viduje (pvz., tarpiniu velenu) pagal 8 lentelėje pateiktą apibrėžtį.
(4)
Netaikoma transporto priemonėms su priekiniais varomaisiais ratais. |
|||||||||||
10.2. Lygiagrečiosios HEV forsavimo apribojimo apibrėžimas
Transporto priemonės gamintojas gali deklaruoti visos galios pavaros viso varomojo sukimo momento apribojimus lygiagrečiosios HEV pavarų dėžės įėjimo velenui, kad apribotų transporto priemonės forsavimo galimybes.
Tokius apribojimus galima deklaruoti tik tuo atveju, jei galios pavaros konfigūracija pagal 10.1.1 punktą yra „P“ arba „IHPC Type 1“.
Apribojimai deklaruojami kaip papildomas sukimo momentas, leidžiamas vidaus degimo variklio pilnutinės apkrovos kreivės viršuje, priklausomai nuo pavarų dėžės įėjimo veleno sūkių dažnio. Modeliavimo priemonė atlieka tiesinę interpoliaciją taikomam papildomam sukimo momentui tarp deklaruotų verčių nustatyti, esant dviem konkretiems sūkių dažniams. Sūkių dažnio diapazone nuo 0 iki variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga (pagal 7.1 punktą) gaunamas vidaus degimo variklio visos apkrovos sukimo momentas yra tik lygus vidaus degimo variklio visos apkrovos sukimo momentui, varikliui dirbant tuščiąja eiga, dėl sankabos elgsenos modeliavimo transporto priemonės paleidimo metu.
Jei deklaruojamas toks apribojimas, papildomo sukimo momento vertės deklaruojamos bent 0 sūkių dažniui ir didžiausiam vidaus degimo variklio pilnutinės apkrovos kreivės sūkių dažniui. Bet koks sutartinis verčių skaičius gali būti deklaruojamas tarp nulio ir didžiausio vidaus degimo variklio pilnutinės apkrovos kreivės sūkių dažnio. Papildomam sukimo momentui negalima deklaruoti mažesnių už nulį verčių.
Transporto priemonės gamintojas gali deklaruoti tokius apribojimus, kurie tiksliai atitinka vidaus degimo variklio pilnutinės apkrovos kreivę, papildomam sukimo momentui deklaruodamas 0 Nm vertes.
10.3. HEV variklio automatinės variklio išjungimo ir paleidimo sistemos funkcija
Jei transporto priemonė turi automatinės variklio išjungimo ir paleidimo sistemos funkciją pagal 8.1.1 punktą, atsižvelgiant į 8.4 punkto ribines sąlygas, įvesties parametras P271 pagal 6 lentelę nustatomas į „true“.
11. Modeliavimo priemonės rezultatų perkėlimas kitoms transporto priemonėms
11.1. Modeliavimo priemonės rezultatai gali būti perkelti kitoms transporto priemonėms, kaip numatyta 9 straipsnio 6 dalyje, jei įvykdomos visos šios sąlygos:
įvesties duomenys ir įvesties informacija yra visiškai identiški, išskyrus „VIN“ (P238) ir „Date“ elementą (P239). Jei modeliuojami pirminiai sunkieji autobusai, pradiniame etape turimi papildomi tarpinei transporto priemonei skirti įvesties duomenys ir įvesties informacija gali skirtis, tačiau šiuo atveju reikia imtis specialių priemonių;
modeliavimo priemonės versijos yra identiškos.
11.2. Perkeliant rezultatus atsižvelgiama į šias rezultatų bylas:
vidutiniai ir sunkieji sunkvežimiai: gamintojo įrašų bylą ir informacijos klientui bylą;
pirminiai sunkieji autobusai: gamintojo įrašų bylą ir transporto priemonės informacijos bylą;
komplektiniai arba sukomplektuoti sunkieji autobusai: gamintojo įrašų bylą, informacijos klientui bylą ir transporto priemonės informacijos bylą.
11.3. Rezultatams perkelti 10.2 nurodytos bylos modifikuojamos papunkčiuose nurodytus duomenų elementus pakeičiant atnaujinta informacija. Leidžiami tik su esamu užbaigimo etapu susijusių duomenų elementų pakeitimai.
11.3.1. Gamintojo įrašų byla
VIN (IV priedo I dalies 1.1.3 punktas)
Išvesties duomenų rinkmenos sukūrimo data (IV priedo I dalies 3.2 punktas)
11.3.2. Informacijos klientui byla
VIN (IV priedo II dalies 1.1.1 punktas);
Išvesties duomenų rinkmenos sukūrimo data (IV priedo II dalies 3.2 punktas).
11.3.3. Transporto priemonės informacijos byla
11.3.3.1. Pirminio sunkiojo autobuso atveju:
VIN (IV priedo III dalies 1.1 punktas);
Išvesties duomenų rinkmenos sukūrimo data (IV priedo III dalies 1.3.2 punktas).
11.3.3.2. Jei pirminio sunkiojo autobuso gamintojas pateikia duomenis, kurie viršija pirminės transporto priemonės reikalavimus ir kurie skiriasi originaliai transporto priemonei ir transporto priemonei, kuriai duomenys buvo perkelti, atitinkami transporto priemonės informacijos bylos duomenys atnaujinami.
11.3.3.3. Komplektinio arba sukomplektuoto sunkiojo autobuso atveju:
VIN (IV priedo III dalies 2.1 punktas);
Išvesties duomenų rinkmenos sukūrimo data (IV priedo III dalies 2.2.2 punktas).
|
11.3.4. |
Po pirmiau aprašytų pakeitimų atnaujinami toliau nurodyti parašo elementai. 11.3.4.1. Sunkvežimiai:
(a)
gamintojo įrašų byla: IV priedo I dalies 3.6 ir 3.7 punktai;
(b)
informacijos klientui byla: IV priedo II dalies 3.3 ir 3.4 punktai. 11.3.4.2. Pirminiai sunkieji autobusai:
(a)
gamintojo įrašų byla: IV priedo I dalies 3.3 ir 3.4 punktai;
(b)
transporto priemonės informacijos byla: IV priedo III dalies 1.4.1 ir 1.4.2 punktai. 11.3.4.3. Pirminiai sunkieji autobusai, kuriems papildomai pateikti tarpinės transporto priemonės įvesties duomenys:
(a)
gamintojo įrašų byla: IV priedo I dalies 3.3 ir 3.4 punktai;
(b)
transporto priemonės informacijos byla: IV priedo III dalies 1.4.1, 1.4.2 ir 2.3.1 punktai. 11.3.4.4. Komplektiniai arba sukomplektuoti sunkieji autobusai
(a)
Gamintojo įrašų byla: IV priedo I dalies 3.6 ir 3.7 punktai;
(b)
transporto priemonės informacijos byla: IV priedo III dalies 2.3.1 punktas. |
11.4. Jei originalios transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų negalima nustatyti dėl modeliavimo priemonės trikties, tos pačios priemonės taikomos transporto priemonėms, kurioms rezultatai perkelti.
11.5. Jei šioje dalyje nurodytą rezultatų perkėlimo kitoms transporto priemonėms metodą taiko gamintojas, susijęs procesas turi būti įrodytas patvirtinimo institucijai, kaip licencijos išdavimo procesui dalis.
1 priedėlis
Transporto priemonių technologijos, kurioms netaikomi 9 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įpareigojimai, kaip numatyta toje pastraipoje
1 lentelė
|
Transporto priemonės technologijos kategorija |
Išimties kriterijai |
Įvesties parametro vertė pagal šio priedo 5 lentelę |
|
Transporto priemonė su kuro elementais |
Transporto priemonė yra transporto priemonė su kuro elementais arba hibridinė transporto priemonė su kuro elementais pagal šio priedo 2 dalies 12 arba 13 punktą. |
„FCV Article 9 exempted“ |
|
Vidaus degimo variklis naudoja vandenilį |
Transporto priemonė turi vidaus degimo variklį, kuris gali naudoti vandenilį kaip degalus. |
„H2 ICE Article 9 exempted“ |
|
Dvirūšiai degalai |
1B, 2B ir 3B tipo dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonės, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 582/2011 2 straipsnio 53 dalyje, 2 straipsnio 55 dalyje ir 2 straipsnio 56 dalyje |
„Dual-fuel vehicle Article 9 exempted“ |
|
HEV |
Transporto priemonėms galioja išimtis, jei taikomas bent vienas iš šių kriterijų: — transporto priemonė turi kelias EM, kurios nėra toje pačioje jungimo prie transmisijos vietoje pagal šio priedo 10.1.2 punktą; — transporto priemonė turi kelias EM, kurios yra toje pačioje jungimo prie transmisijos vietoje pagal šio priedo 10.1.2 punktą, tačiau neturi visiškai identiškų specifikacijų (t. y. to paties sudedamosios dalies sertifikato). Šis kriterijus netaikomas, jei transporto priemonė turi 1 tipo IHPC; — transporto priemonė turi kitokią galios pavaros architektūrą nei P1 – P4, S2 – S4, S-IEPC pagal šio priedo 10.1.3 punktą arba kitokią nei 1 tipo IHPC. |
„HEV Article 9 exempted“ |
|
PEV |
Transporto priemonėms galioja išimtis, jei taikomas bent vienas iš šių kriterijų: — transporto priemonė turi kelias EM, kurios nėra toje pačioje jungimo prie transmisijos vietoje pagal šio priedo 10.1.2 punktą; — transporto priemonė turi kelias EM, kurios yra toje pačioje jungimo prie transmisijos vietoje pagal šio priedo 10.1.2 punktą, tačiau neturi visiškai identiškų specifikacijų (t. y. to paties sudedamosios dalies sertifikato). Šis kriterijus netaikomas, jei transporto priemonė turi IEPC; — transporto priemonė turi kitokią galios pavaros architektūrą nei E2 – E4 ar E-IEPC pagal šio priedo 10.1.3 punktą. |
„PEV Article 9 exempted“ |
|
Kelios nuolat mechaniškai nepriklausomos galios pavaros |
Transporto priemonė turi daugiau nei vieną galios pavarą, kai kiekviena galios pavara varo skirtingą (-as) transporto priemonės rato ašį (-is) ir kai jokiomis aplinkybėmis negalima mechaniškai sujungti skirtingas galios pavaras. Šiuo požiūriu hidrauline pavara varomos ašys pagal šio priedo 5 punkto a papunktį laikomos nevaromosiomis ašimis ir todėl neturi būti skaičiuojamos kaip nepriklausoma galios pavara. |
„Multiple powertrains Article 9 exempted“ |
|
Įkrovimas važiavimo metu |
Transporto priemonėje įrengtas laidžiojo ar induktyviojo elektros energijos tiekimo važiuojančiajai transporto priemonei šaltinis, kuris bent iš dalies naudojamas transporto priemonei varyti ir galimai REESS įkrauti. |
„In-motion charging Article 9 exempted“ |
|
Neelektrinės hibridinės transporto priemonės |
Transporto priemonė yra HV, bet ne HEV pagal šio priedo 2 punkto 26 ir 27 dalis. |
„HV Article 9 exempted“ |
(*) 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB (OL L 353, 2012 12 21, p. 31).
(**) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2144 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo reikalavimų, susijusių su jų bendrąja sauga ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 78/2009, (EB) Nr. 79/2009 ir (EB) Nr. 661/2009 ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 631/2009, (ES) Nr. 406/2010, (ES) Nr. 672/2010, (ES) Nr. 1003/2010, (ES) Nr. 1005/2010, (ES) Nr. 1008/2010, (ES) Nr. 1009/2010, (ES) Nr. 19/2011, (ES) Nr. 109/2011, (ES) Nr. 458/2011, (ES) Nr. 65/2012, (ES) Nr. 130/2012, (ES) Nr. 347/2012, (ES) Nr. 351/2012, (ES) Nr. 1230/2012 ir (ES) 2015/166 (OL L 325, 2019 12 16, p. 1).
IV PRIEDAS
MODELIAVIMO PRIEMONĖS SUKURTŲ IŠVESTIES DUOMENŲ RINKMENŲ PAVYZDYS
1. Įvadas
Šiame priede aprašyti gamintojo įrašų bylos (MRF), informacijos klientui bylos (CIF) ir transporto priemonės informacijos bylos (VIF) pavyzdžiai.
2. Apibrėžtys
(1) faktinė įkrovos naudojimo ciklo rida – atstumas, kurį galima nuvažiuoti iškrovimo režimu, atsižvelgiant į naudojamą REESS energijos kiekį, be jokio tarpinio įkrovimo;
(2) visos elektrinės ridos ekvivalentas – faktinės įkrovos naudojimo ciklo ridos dalis, kurią galima priskirti elektros energijos naudojimui iš REESS, t. y. nenaudojant jokios energijos, tiekiamos neelektrine varomosios energijos kaupimo sistema;
(3) nulinės CO2 taršos rida – rida, kurią galima priskirti energijai, tiekiamai varomosios energijos kaupimo sistemomis, kurios laikomos turinčiomis nulinę CO2 taršą.
3. Išvesties duomenų rinkmenų pavyzdys
I DALIS
Transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos. Gamintojo įrašų byla
Gamintojo įrašų byla parengiama naudojant modeliavimo priemonę ir joje yra mažiausiai toliau nurodyta informacija, jei taikoma konkrečiai transporto priemonei ar gamybos etapui:
1. Transporto priemonės, sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ir sistemų duomenys
1.1. Transporto priemonės duomenys
1.1.1. Gamintojo (-ų) pavadinimas ir adresas…
1.1.2. Transporto priemonės modelis/Komercinis pavadinimas…
1.1.3. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN)…
1.1.4. Transporto priemonės kategorija (N2, N3, M3)…
1.1.5. Ašių konfigūracija…
1.1.6. Didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (t)…
1.1.7. Transporto priemonių grupė pagal I priedą…
1.1.7a. Transporto priemonės grupė ar pogrupis pagal CO2 standartus…
1.1.8. Pataisytoji faktinė transporto priemonės masė be krovinio (kg)…
1.1.9. Specialioji transporto priemonė (taip/ne)…
1.1.10. Netarši sunkioji transporto priemonė (taip/ne)…
1.1.11. Hibridinė elektra varoma sunkioji transporto priemonė (taip/ne)…
1.1.12. Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonė (taip/ne)…
1.1.13. Miegamoji kabina (taip/ne)…
1.1.14. HEV architektūra (pvz., P1, P2)…
1.1.15. PEV architektūra (pvz., E2, E3)…
1.1.16. Transporto priemonės įkrovimo iš išorės galimybė (taip/ne)…
1.1.17. -
1.1.18. Transporto priemonės įkrovimo iš išorės didžiausioji galia (kW)…
1.1.19. Transporto priemonių technologija, kuriai taikoma išimtis pagal 9 straipsnį…
1.1.20. Autobuso klasė (pvz., I, I+II ir kt.)…
1.1.21. Keleivių skaičius viršutiniame aukšte…
1.1.22. Keleivių skaičius apatiniame aukšte…
1.1.23. Kėbulo kodas (pvz., CA, CB)…
1.1.24. Žemagrindis (taip/ne)…
1.1.25. Laikančiojo kėbulo aukštis (mm)…
1.1.26. Transporto priemonės ilgis (mm)…
1.1.27. Transporto priemonės plotis (mm)…
1.1.28. Durų pavaros technologija (pneumatinė, elektrinė, mišrioji)…
1.1.29. Degalų bako sistema gamtinių dujų (suslėgtųjų, suskystintųjų) atveju…
1.1.30. Suminė naudingoji galia (tik jei taikoma išimtis pagal 9 straipsnį) (kW)…
1.2. Pagrindinės variklio specifikacijos
1.2.1. Variklio modelis…
1.2.2. Variklio sertifikavimo numeris…
1.2.3. Variklio vardinė galia (kW)…
1.2.4. Variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga (min–1)…
1.2.5. Vardinis variklio sūkių dažnis (min–1)…
1.2.6. Variklio darbinis tūris (ltr)…
1.2.7. Degalų tipas (dyzelinas, slėginio uždegimo/suslėgtosios GD, kibirkštinis uždegimas/suskystintosios GD, kibirkštinis uždegimas)…
1.2.8. Variklio įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.2.9. Atliekinės šilumos panaudojimo sistema (taip / ne)…
1.2.10. Atliekinės šilumos panaudojimo tipas (-ai) (mechaninis/elektrinis)…
1.3. Pavarų dėžės pagrindinės specifikacijos
1.3.1. Pavarų dėžės modelis…
1.3.2. Pavarų dėžės sertifikavimo numeris…
1.3.3. Sudarant nuostolių grafikus taikytos pagrindinės parinktys (1 parinktis/2 parinktis/3 parinktis/standartinės vertės)…
1.3.4. Pavarų dėžės tipas (SMT, AMT, APT-S, APT-P, APT-N)…
1.3.5. Pavarų skaičius…
1.3.6. Pagrindinės pavaros perdavimo skaičius…
1.3.7. Lėtintuvo tipas…
1.3.8. Galios perdavimo įrenginys (taip / ne)…
1.3.9. Pavarų dėžės įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.4. Lėtintuvo specifikacijos
1.4.1. Lėtintuvo modelis…
1.4.2. Lėtintuvo sertifikavimo numeris…
1.4.3. Sudarant nuostolių grafiką taikyta sertifikavimo parinktis (standartinės vertės/matavimas)…
1.4.4. Kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.5. Sukimo momento keitiklio specifikacija
1.5.1. Sukimo momento keitiklio modelis…
1.5.2. Sukimo momento keitiklio sertifikavimo numeris…
1.5.3. Sudarant nuostolių grafiką taikyta sertifikavimo parinktis (standartinės vertės/matavimas)…
1.5.4. Sukimo momento keitiklio įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.6. Kampinės pavaros specifikacijos
1.6.1. Kampinės pavaros modelis…
1.6.2. Kampinės pavaros sertifikavimo numeris…
1.6.3. Sudarant nuostolių grafiką taikyta sertifikavimo parinktis (standartinės vertės/matavimas)…
1.6.4. Kampinės pavaros perdavimo skaičius…
1.6.5. Papildomų transmisijos sudedamųjų dalių įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.7. Ašies specifikacijos
1.7.1. Ašies modelis…
1.7.2. Ašies sertifikavimo numeris…
1.7.3. Sudarant nuostolių grafiką taikyta sertifikavimo parinktis (standartinės vertės/matavimas)…
1.7.4. Ašies tipas (pvz., ašis su vienpakopiu reduktoriumi)…
1.7.5. Ašies perdavimo skaičius…
1.7.6. Ašies įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.8. Aerodinaminis įrenginys
1.8.1. Modelis…
1.8.2. Sertifikavimo parinktis CdxA (pasipriešinimo koeficiento ir priekinės dalies ploto sandauga) vertei gauti (standartinės vertės / matavimas)…
1.8.3. CdxA sertifikavimo numeris (jei taikoma)…
1.8.4. CdxA vertė…
1.8.5. Oro pasipriešinimo įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.9. Padangų pagrindinės specifikacijos
1.9.1. 1-osios ašies padangų matmenys…
1.9.2. 1-osios ašies padangų sertifikavimo numeris…
1.9.3. 1-osios ašies visų padangų savitasis pasipriešinimo riedėjimui koeficientas (RRC)…
1.9.3a. 1-osios ašies padangų įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.9.4. 2-osios ašies padangų matmenys…
1.9.5. 2-oji ašis sudvejinta (taip/ne)…
1.9.6. 2-osios ašies padangų sertifikavimo numeris…
1.9.7. 2-osios ašies visų padangų savitasis pasipriešinimo riedėjimui koeficientas (RRC)…
1.9.7a. 2-osios ašies padangų įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.9.8. 3-osios ašies padangų matmenys…
1.9.9. 3-ioji ašis sudvejinta (taip/ne)…
1.9.10. 3-iosios ašies padangų sertifikavimo numeris…
1.9.11. 3-iosios ašies visų padangų savitasis pasipriešinimo riedėjimui koeficientas (RRC)…
1.9.11a. 3-iosios ašies padangų įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.9.12. 4-osios ašies padangų matmenys…
1.9.13. 4-oji ašis sudvejinta (taip/ne)…
1.9.14. 4-osios ašies padangų sertifikavimo numeris…
1.9.15. 4-osios ašies visų padangų savitasis pasipriešinimo riedėjimui koeficientas (RRC)…
1.9.16. 4-osios ašies padangų įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.10. Pagalbinių įtaisų specifikacijos
1.10.1. Variklio aušinimo ventiliatoriaus technologija…
1.10.2. Vairo mechanizmo hidraulinio stiprintuvo siurblio technologija…
1.10.3. Elektros sistema
1.10.3.1. Kintamosios srovės generatoriaus technologija (įprastinis, išmanusis, nėra generatoriaus)…
1.10.3.2. Didžiausia kintamosios srovės generatoriaus galia (išmanusis kintamosios srovės generatorius) (kW)…
1.10.3.3. Elektrinė kaupimo talpa (išmanusis kintamosios srovės generatorius) (kWh)…
1.10.3.4. LED dieniniai žibintai (taip/ne)…
1.10.3.5. LED priekiniai žibintai (taip/ne)…
1.10.3.6. LED gabaritiniai žibintai (taip/ne)…
1.10.3.7. LED stabdymo žibintai (taip/ne)…
1.10.3.8. LED vidaus apšvietimo lempos (taip/ne)…
1.10.4. Pneumatinė sistema
1.10.4.1. Technologija…
1.10.4.2. Kompresoriaus suspaudimo laipsnis…
1.10.4.3. Išmanioji suslėgimo sistema…
1.10.4.4. Išmanioji regeneravimo sistema…
1.10.4.5. Pneumatinės pakabos valdymas…
1.10.4.6. Reagentų dozavimas (papildomas išmetamųjų teršalų apdorojimas)…
1.10.5. ŠVOK sistema
1.10.5.1. Sistemos konfigūracijos numeris…
1.10.5.2. Vairuotojo skyriaus šilumos siurblio tipas…
1.10.5.3. Vairuotojo skyriaus šilumos siurblio režimas…
1.10.5.4. Keleivių salono vėsinimo šilumos siurblio tipas…
1.10.5.5. Keleivių salono šildymo šilumos siurblio režimas…
1.10.5.6. Pagalbinio šildytuvo galia (kW)…
1.10.5.7. Stiklo paketas (taip/ne)…
1.10.5.8. Reguliuojamas aušalo termostatas (taip/ne)…
1.10.5.9. Reguliuojamas pagalbinis šildytuvas…
1.10.5.10. Variklio išmetamųjų dujų šilumokaitis (taip/ne)…
1.10.5.11. Atskiri oro paskirstymo kanalai (taip/ne)…
1.10.5.12. Elektrinis vandens šildytuvas
1.10.5.13. Elektrinis oro šildytuvas
1.10.5.14. Kita šildymo technologija
1.11. Variklio sukimo momento ribinės vertės
1.11.1. Variklio sukimo momento ribinė vertė esant įjungtai 1 pavarai (variklio didžiausio sukimo momento vertės procentais)…
1.11.2. Variklio sukimo momento ribinė vertė esant įjungtai 2 pavarai (variklio didžiausio sukimo momento vertės procentais)…
1.11.3. Variklio sukimo momento ribinė vertė esant įjungtai 3 pavarai (variklio didžiausio sukimo momento vertės procentais)…
1.11.4. Variklio sukimo momento ribinė vertė esant įjungtai …. pavarai (variklio didžiausio sukimo momento vertės procentais)
1.12. Pažangiosios pagalbos vairuotojui sistemos (ADAS)
1.12.1. Automatinė variklio išjungimo ir paleidimo sistema (taip/ne)…
1.12.2. Ekologiško riedėjimo sistema be automatinės variklio išjungimo ir paleidimo sistemos (taip/ne)…
1.12.3. Ekologiško riedėjimo sistema su automatine variklio išjungimo ir paleidimo sistema (taip/ne)…
1.12.4. Prognozinė pastovaus greičio palaikymo sistema (taip/ne)…
1.13. Elektros mašinų sistemos (-ų) specifikacijos
1.13.1. Modelis…
1.13.2. Sertifikavimo numeris
1.13.3. Tipas (PSM, ESM, IM, SRM)…
1.13.4. Padėtis (GEN 1, 2, 3, 4)…
1.13.5. -
1.13.6. Skaičius padėtyje…
1.13.7. Vardinė galia (kW)…
1.13.8. Didžiausia nuolatinė galia (kW)…
1.13.9. Sudarant elektrinės galios sąnaudų grafiką taikyta sertifikavimo parinktis…
1.13.10. Įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.13.11. PTSD modelis…
1.13.12. PTSD sertifikavimo numeris…
1.13.13. Sudarant PTSD nuostolių grafiką taikyta sertifikavimo parinktis (standartinės vertės/matavimas)…
1.13.14. PTSD perdavimo skaičius…
1.13.15. Papildomų transmisijos sudedamųjų dalių įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.14. Integruotos elektrinės galios pavaros sistemos (IEPC) specifikacijos
1.14.1. Modelis…
1.14.2. Sertifikavimo numeris…
1.14.3. Vardinė galia (kW)…
1.14.4. Didžiausia nuolatinė galia (kW)…
1.14.5. Pavarų skaičius…
1.14.6. Mažiausias bendras perdavimo skaičius (aukščiausios pavaros ir ašies perdavimo skaičių sandauga, jei taikoma)…
1.14.7. Diferencialas įtrauktas (taip/ne)…
1.14.8. Sudarant elektrinės galios sąnaudų grafiką taikyta sertifikavimo parinktis…
1.14.9. Įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.15. Įkraunamųjų energijos kaupimo sistemų specifikacijos
1.15.1. Modelis…
1.15.2. Sertifikavimo numeris…
1.15.3. Nominalioji įtampa (V)…
1.15.4. Visa kaupimo talpa (kWh)…
1.15.5. Modeliavimo metu naudojama visa baterijų talpa (kWh)…
1.15.6. Elektros sistemos nuostolių sertifikavimo parinktis…
1.15.7. Įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša…
1.15.8. Eilutės ID (-)…
2. Nuo paskirties ir apkrovos priklausomos vertės
2.1. Modeliavimo parametrai (kiekvieno paskirties ir apkrovos derinio, OVC-HEV papildomai – iškrovimo, palaikomojo įkrovimo režimo ir svertinis)
2.1.1. Paskirtis…
2.1.2. Apkrova (nustatyta modeliavimo priemonėje) (kg)…
2.1.2a. Keleivių skaičius…
2.1.3. Visa modeliuojamos transporto priemonės masė (kg)…
2.1.4. Įkrovimo iš išorės (OVC) režimas (iškrovimas, palaikomasis įkrovimas, svertinis)…
2.2. Transporto priemonės važiavimo charakteristikos ir modeliavimo kokybei tikrinti skirta informacija
2.2.1. Vidutinis važiavimo greitis (km/h)…
2.2.2. Mažiausias akimirkinis greitis (km/h)…
2.2.3. Didžiausias akimirkinis greitis (km/h)…
2.2.4. Didžiausias lėtėjimo pagreitis (m/s2)…
2.2.5. Didžiausias pagreitis (m/s2)…
2.2.6. Važiavimo pilnutine apkrova procentinė laiko dalis…
2.2.7. Visas perjungiamų pavarų skaičius…
2.2.8. Visas nuvažiuotas atstumas (km)…
2.3. Degalų ir energijos suvartojimo rezultatai (pagal kuro rūšį ir elektros energijos) bei CO2 rezultatai (suminiai)
2.3.1. Degalų sąnaudos (g/km)…
2.3.2. Degalų sąnaudos (g/t-km)…
2.3.3. Degalų sąnaudos (g/p-km)…
2.3.4. Degalų sąnaudos (g/m3-km)…
2.3.5. Degalų sąnaudos (l/100 km)…
2.3.6. Degalų sąnaudos (l/t-km)…
2.3.7. Degalų sąnaudos (l/p-km)…
2.3.8. Degalų sąnaudos (l/m3-km)…
2.3.9. Energijos suvartojimas (MJ/km, kWh/km)…
2.3.10. Energijos suvartojimas (MJ/t-km, kWh/t-km)…
2.3.11. Energijos suvartojimas (MJ/p-km, kWh/p-km)…
2.3.12. Energijos suvartojimas (MJ/m3-km, kWh/m3-km)…
2.3.13. CO2 (g/km)…
2.3.14. CO2 (g/t-km)…
2.3.15. CO2 (g/p-km)…
2.3.16. CO2 (g/m3-km)…
2.4. Elektrinės ir nulinės taršos ridos vertės
2.4.1. Faktinė įkrovos naudojimo ciklo rida (km)…
2.4.2. Visos elektrinės ridos ekvivalentas (km)…
2.4.3. Nulinės CO2 taršos rida (km)…
3. Informacija apie programinę įrangą
3.1. Modeliavimo priemonės versija (X.X.X)…
3.2. Modeliavimo data ir laikas…
3.3. Pirminės transporto priemonės modeliavimo priemonės įvesties informacijos ir įvesties duomenų kriptografinė maiša (jei taikoma)…
3.4. Pirminės transporto priemonės gamintojo įrašų bylos kriptografinė maiša (jei taikoma)…
3.5. Modeliavimo priemone sukurtos transporto priemonės informacijos bylos kriptografinė maiša (jei taikoma)…
3.6. Modeliavimo priemonės įvesties informacijos ir įvesties duomenų maiša…
3.7. Gamintojo įrašų bylos kriptografinė maiša…
II DALIS
Transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos. Informacijos klientui byla
Informacijos klientui bylą sukuria modeliavimo priemonė ir joje turi būti bent ši informacija, jei taikoma konkrečiai transporto priemonei arba sertifikavimo etapui:
1. Transporto priemonės, sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ir sistemų duomenys
1.1. Transporto priemonės duomenys
1.1.1. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN)…
1.1.2. Transporto priemonės kategorija (N2, N3, M3)…
1.1.3. Ašių konfigūracija…
1.1.4. Didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė (t)…
1.1.5. Transporto priemonių grupė pagal I priedą…
1.1.5a. Transporto priemonės grupė ar pogrupis pagal CO2 standartus…
1.1.6. Gamintojo (-ų) pavadinimas ir adresas (-ai)…
1.1.7. Modelis…
1.1.8. Pataisytoji faktinė transporto priemonės masė be krovinio (kg)…
1.1.9. Specialioji transporto priemonė (taip/ne)…
1.1.10. Netarši sunkioji transporto priemonė (taip/ne)…
1.1.11. Hibridinė elektra varoma sunkioji transporto priemonė (taip/ne)…
1.1.12. Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonė (taip/ne)…
1.1.12a. Atliekinės šilumos panaudojimas (taip / ne)…
1.1.13. Miegamoji kabina (taip/ne)…
1.1.14. HEV architektūra (pvz., P1, P2)…
1.1.15. PEV architektūra (pvz., E2, E3)…
1.1.16. Transporto priemonės įkrovimo iš išorės galimybė (taip/ne)…
1.1.17. -
1.1.18. Transporto priemonės įkrovimo iš išorės didžiausioji galia (kW)…
1.1.19. Transporto priemonių technologija, kuriai taikoma išimtis pagal 9 straipsnį…
1.1.20. Autobuso klasė (pvz., I, I+II ir kt.)…
1.1.21. Visas registruotų keleivių skaičius…
1.2. Sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ir sistemų duomenys
1.2.1. Variklio vardinė galia (kW)…
1.2.2. Variklio darbinis tūris (ltr)…
1.2.3. Degalų tipas (dyzelinas, slėginio uždegimo/suslėgtosios GD, kibirkštinis uždegimas/suskystintosios GD, kibirkštinis uždegimas)…
1.2.4. Pavarų dėžės vertės (išmatuotos/standartinės)…
1.2.5. Pavarų dėžės tipas (SMT, AMT, APT, jokios)…
1.2.6. Pavarų skaičius…
1.2.7. Lėtintuvas (taip / ne)…
1.2.8. Ašies perdavimo skaičius…
1.2.9. Variklinės transporto priemonės visų padangų vidutinis pasipriešinimo riedėjimui koeficientas (RRC):…
1.2.10a. Variklinės transporto priemonės kiekvienos ašies padangos matmenys…
1.2.10b. Variklinės transporto priemonės kiekvienos ašies padangų degalų naudojimo efektyvumo klasė (-ės) pagal Reglamentą (ES) 2020/740…
1.2.10c. Variklinės transporto priemonės kiekvienos ašies padangų sertifikavimo numeris…
1.2.11. Automatinė variklio išjungimo ir paleidimo sistema (taip/ne)…
1.2.12. Ekologiško riedėjimo sistema be automatinės variklio išjungimo ir paleidimo sistemos (taip/ne)…
1.2.13. Ekologiško riedėjimo sistema su automatine variklio išjungimo ir paleidimo sistema (taip/ne)…
1.2.14. Prognozinė pastovaus greičio palaikymo sistema (taip/ne)…
1.2.15. Visa vardinė elektros mašinų sistemos (-ų) varomoji galia (kW)…
1.2.16. Visa didžiausia nuolatinė elektros mašinų sistemos varomoji galia (kW)…
1.2.17. Visa REESS kaupimo talpa (kWh)…
1.2.18. Modeliavimo metu naudojama REESS kaupimo talpa (kWh)…
1.3. Pagalbinių įtaisų konfigūracija
1.3.1. Vairo mechanizmo hidraulinio stiprintuvo siurblio technologija…
1.3.2. Elektros sistema
1.3.2.1. Kintamosios srovės generatoriaus technologija (įprastinis, išmanusis, nėra generatoriaus)…
1.3.2.2. Didžiausia kintamosios srovės generatoriaus galia (išmanusis kintamosios srovės generatorius) (kW)…
1.3.2.3. Elektrinė kaupimo talpa (išmanusis kintamosios srovės generatorius) (kWh)…
1.3.3. Pneumatinė sistema
1.3.3.1. Išmanioji suslėgimo sistema…
1.3.3.2. Išmanioji regeneravimo sistema…
1.3.4. ŠVOK sistema
1.3.4.1. Sistemos konfigūracija…
1.3.4.2. Pagalbinio šildytuvo galia (kW)…
1.3.4.3. Stiklo paketas (taip/ne)…
2. Transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos (kiekvieno paskirties ir apkrovos derinio, OVC-HEV papildomai – iškrovimo, palaikomojo įkrovimo režimo ir svertinis)
2.1. Modeliavimo parametrai
2.1.1. Paskirtis…
2.1.2. Naudingoji apkrova (kg)…
2.1.3. Informacija apie keleivius
2.1.3.1. Modeliuojamas keleivių skaičius …(-)
2.1.3.2. Modeliuojama keleivių masė …(kg)
2.1.4. Visa modeliuojamos transporto priemonės masė (kg)…
2.1.5. Įkrovimo iš išorės (OVC) režimas (iškrovimas, palaikomasis įkrovimas, svertinis)…
2.2. Vidutinis važiavimo greitis (km/h)…
2.3. Degalų ir energijos suvartojimo rezultatai (pagal kuro rūšį ir elektros energijos)
2.3.1. Degalų sąnaudos (g/km)…
2.3.2. Degalų sąnaudos (g/t-km)…
2.3.3. Degalų sąnaudos (g/p-km)…
2.3.4. Degalų sąnaudos (g/m3-km)…
2.3.5. Degalų sąnaudos (l/100 km)…
2.3.6. Degalų sąnaudos (l/t-km)…
2.3.7. Degalų sąnaudos (l/p-km)…
2.3.8. Degalų sąnaudos (l/m3-km)…
2.3.9. Energijos suvartojimas (MJ/km, kWh/km)…
2.3.10. Energijos suvartojimas (MJ/t-km, kWh/t-km)…
2.3.11. Energijos suvartojimas (MJ/p-km, kWh/p-km)…
2.3.12. Energijos suvartojimas (MJ/m3-km, kWh/m3-km)…
2.4. CO2 rezultatai (kiekvieno paskirties ir apkrovos derinio)
2.4.1. CO2 (g/km)…
2.4.2. CO2 (g/t-km)…
2.4.3. CO2 (g/p-km)…
2.4.5. CO2 (g/m3-km)…
2.5. Elektrinės ridos
2.5.1. Faktinė įkrovos naudojimo ciklo rida (km)…
2.5.2. Visos elektrinės ridos ekvivalentas (km)…
2.5.3. Nulinės CO2 taršos rida (km)…
2.6. Svertiniai rezultatai
2.6.1. Savitasis išmetamo CO2 kiekis (gCO2/t-km)…
2.6.2. Savitasis elektros energijos suvartojimas (kWh/t-km)…
2.6.3. Vidutinė naudingosios apkrovos vertė (t)…
2.6.4. Savitasis išmetamo CO2 kiekis (gCO2/p-km)…
2.6.5. Savitasis elektros energijos suvartojimas (kWh/p-km)…
2.6.6. Vidutinis keleivių skaičius (p)…
2.6.7. Faktinė įkrovos naudojimo ciklo rida (km)…
2.6.8. Visos elektrinės ridos ekvivalentas (km)…
2.6.9. Nulinės CO2 taršos rida (km)…
3. Informacija apie programinę įrangą
3.1. Modeliavimo priemonės versija…
3.2. Modeliavimo data ir laikas…
3.3. Pirminės transporto priemonės modeliavimo priemonės įvesties informacijos ir įvesties duomenų kriptografinė maiša (jei taikoma)…
3.4. Pirminės transporto priemonės gamintojo įrašų bylos kriptografinė maiša (jei taikoma)…
3.5. Transporto priemonės modeliavimo priemonės įvesties informacijos ir įvesties duomenų maiša…
3.6. Gamintojo įrašų bylos kriptografinė maiša…
3.7. Informacijos klientui bylos kriptografinė maiša…
III DALIS
Transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos. Sunkiųjų autobusų transporto priemonės informacijos byla
Sunkiųjų autobusų transporto priemonės informacijos byla kuriama tam, kad atitinkami įvesties duomenys, įvesties informacija ir modeliavimo rezultatai būtų perkelti tolesniems sertifikavimo etapams, taikant I priedo 2 punkte aprašytą metodą.
Transporto priemonės informacijos bylos turinys turi būti mažiausiai toks:
1. Pirminės transporto priemonės atveju:
1.1. Pirminės transporto priemonės įvesties duomenys ir įvesties informacija, kaip nustatyta III priede, išskyrus: variklio degalų sąnaudų charakteristikų grafiką; variklio pataisos koeficientus WHTC_Urban, WHTC_Rural, WHTC_Motorway, BFColdHot, CFRegPer; sukimo momento keitiklio charakteristikas; pavarų dėžės, lėtintuvo, kampinės pavaros ir ašies nuostolių grafikus; elektros variklių sistemų ir IEPC elektrinės galios sąnaudų grafiką (-us); REESS elektrinių nuostolių parametrus.
1.2. Kiekvienai paskirčiai ir apkrovos sąlygai:
1.2.1. Visa modeliuojamos transporto priemonės masė (kg)…
1.2.2. Modeliuojamas keleivių skaičius(-)…
1.2.3. Energijos suvartojimas (MJ/km)…
1.3. Informacija apie programinę įrangą
1.3.1. Modeliavimo priemonės versija…
1.3.2. Modeliavimo data ir laikas…
1.4. Kriptografinės maišos kodai
1.4.1. Pirminės transporto priemonės gamintojo įrašų bylos kriptografinė maiša…
1.4.2. Transporto priemonės informacijos bylos kriptografinė maiša…
2. Kiekvienai tarpinei, komplektinei arba sukomplektuotai transporto priemonei
2.1. Įvesties duomenys ir įvesties informacija, kaip nustatyta III priede komplektinei arba sukomplektuotai transporto priemonei ir kurią pateikė konkretus gamintojas
2.2. Informacija apie programinę įrangą
2.2.1. Modeliavimo priemonės versija…
2.2.2. Modeliavimo data ir laikas…
2.3. Kriptografinės maišos kodai
2.3.1. Transporto priemonės informacijos bylos kriptografinė maiša…
V PRIEDAS
VARIKLIO DUOMENŲ PATIKRA
1. Įvadas
Taikant šiame priede aprašytą variklio bandymo procedūrą parengiami su varikliais susiję modeliavimo priemonei skirti įvesties duomenys.
2. Apibrėžtys
Šiame priede, be JT taisyklės Nr. 49 ( 12 ) pateiktų apibrėžčių, taikomos šios apibrėžtys:
|
1) |
variklių šeima pagal CO2 – gamintojo sudaryta variklių grupė, kaip nustatyta 3 priedėlio 1 dalyje; |
|
2) |
pirminis variklis pagal CO2 – iš variklių šeimos pagal CO2 išrinktas variklis, kaip nustatyta 3 priedėlyje; |
|
3) |
apatinis šilumingumas (toliau – NCV) – 3.2 punkte nurodytas degalų apatinis šilumingumas; |
|
4) |
išmetamųjų teršalų savitoji masė – bendroji išmetamųjų teršalų masė, padalyta iš viso variklio darbo per nustatytą laikotarpį (išreiškiama g/kWh); |
|
5) |
savitosios degalų sąnaudos – bendrosios degalų sąnaudos, padalytos iš viso variklio darbo per nustatytą laikotarpį (išreiškiamos g/kWh); |
|
6) |
FCMC – degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas; |
|
7) |
pilnutinė apkrova – esant tam tikram variklio sūkių dažniui, kai variklis eksploatuojamas taikant didžiausiąją valdymo komandą, sukuriamas variklio sukimo momentas ir (arba) galia; |
|
8) |
atliekinės šilumos panaudojimo sistema arba WHR sistema – visi įtaisai, kurie išmetamųjų dujų arba variklio aušinimo sistemų darbinių skysčių energiją paverčia elektros arba mechanine energija; |
|
9) |
WHR sistema be išorinio išėjimo arba WHR_no_ext – WHR sistema, kuri generuoja mechaninę energiją ir yra mechaniškai sujungta su variklio alkūniniu velenu, kad jos generuojama energija būtų tiekiama tiesiai atgal variklio alkūniniam velenui; |
|
10) |
WHR sistema su išoriniu mechaniniu išėjimu arba WHR_mech – WHR sistema, kuri generuoja mechaninę energiją ir tiekia ją kitiems nei variklis transporto priemonės transmisijos elementams arba įkraunamajai energijos kaupimo sistemai; |
|
11) |
WHR sistema su išoriniu elektriniu išėjimu arba WHR_elec – WHR sistema, kuri generuoja elektros energiją ir tiekia ją į transporto priemonės elektros grandinę arba įkraunamajai energijos kaupimo sistemai; |
|
12) |
P_WHR_net – WHR sistemos generuota naudingoji galia pagal 3.1.6 punktą; |
|
13) |
E_WHR_net – WHR sistemos per tam tikrą laiką generuojama naudingoji energija, nustatytą integruojant P_WHR_net; |
JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 3.1.5 ir 3.1.6 punktuose pateiktos apibrėžtys netaikomos.
3. Bendrieji reikalavimai
►M3 Kalibravimo laboratorijos įranga turi atitikti IATF 16949, ISO 9000 serijos arba ISO/IEC 17025 reikalavimus. ◄ Kalibruoti ir (arba) tikrinti naudojamą visą laboratorijos etaloninę matavimo įrangą turi būti įmanoma atsekti pagal nacionalinius ar tarptautinius standartus.
Varikliai į variklių šeimas pagal CO2 grupuojami pagal 3 priedėlį. 4.1 punkte paaiškinama, kokie bandymai turi būti atlikti, kad būtų sertifikuota viena konkreti variklių šeima pagal CO2.
3.1. Bandymų sąlygos
Visi bandymai, būtini sertifikuojant pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtą vieną konkrečią variklių šeimą pagal CO2-, atliekami su tuo pačiu fiziniu varikliu, nekeičiant nei variklio dinamometro nuostačių, nei variklio sistemos, išskyrus 4.2 punkte ir 3 priedėlyje nustatytas išimtis.
3.1.1. Laboratorinių bandymų sąlygos
Bandymai atliekami aplinkos sąlygomis, per visą bandymo laiką atitinkančiomis šiuos reikalavimus:
pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.1 punktą nustatyto laboratorinių bandymų sąlygas apibūdinančio parametro fa vertė atitinka šį ribinių verčių diapazoną: 0,96 ≤ fa ≤ 1,04;
pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.1 punktą nustatytos, kelvinais išreikštos variklio įsiurbiamo oro absoliučiosios temperatūros Ta vertė atitinka šį ribinių verčių diapazoną: 283 K ≤ Ta ≤ 303 K;
pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.1 punktą nustatyto, kPa išreikšto atmosferos slėgio vertė atitinka šį ribinių verčių diapazoną: 90 kPa ≤ ps ≤ 102 kPa.
Jeigu bandymai atliekami bandymo kamerose, kuriose gali būti modeliuojamos kitokios barometrinės sąlygos nei esančios tam tikros bandymų vietos aplinkoje, taikytina fa vertė nustatoma remiantis sumodeliuotomis atmosferos slėgio vertėmis, užtikrinamomis naudojant kondicionavimo sistemą. Ta pati sumodeliuota atmosferos slėgio atskaitos vertė taikoma įsiurbiamo oro sistemoje, išmetamųjų dujų išleidimo sistemoje ir visose kitose susijusiose variklio sistemose. Įsiurbiamo oro sistemoje, išmetamųjų dujų išleidimo sistemoje ir visose kitose susijusiose variklio sistemose taikoma faktinė sumodeliuota atmosferos slėgio vertė turi atitikti 3 papunktyje nustatytas ribines vertes.
Jeigu tam tikroje bandymų vietoje aplinkos atmosferos slėgio vertė viršija 102 kPa lygią didžiausią ribinę vertę, bandymus pagal šį priedą vis vien galima atlikti. Tokiu atveju bandymai atliekami esant konkrečiam aplinkos atmosferos slėgiui.
Jeigu bandymo kameroje galima reguliuoti variklio įsiurbiamo oro temperatūrą, slėgį ir (arba) drėgnį neatsižvelgiant į atmosferos sąlygas, tokie patys šių parametrų nustatymai taikomi atliekant visus bandymus, būtinus sertifikuojant pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtą vieną konkrečią variklių šeimą pagal CO2.
3.1.2. Variklio įrengimas
Bandomasis variklis įrengiamas pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 6.3–6.6 punktus.
Jei eksploatuojant variklio sistemą būtini pagalbiniai įtaisai ir (arba) įranga nėra įrengti, kaip reikalaujama pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 6.3 punktą, visoms išmatuotoms variklio sukimo momento vertėms daroma pataisa atsižvelgiant į galią, būtiną šioms sudedamosioms dalims varyti šio priedo tikslais pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 6.3 punktą.
Tokios variklio sukimo momento ir galios verčių pataisos daromos, jei papildomo arba trūkstamo variklio sukimo momento, reikalingo šioms variklio sudedamosioms dalims varyti konkrečiame variklio veikimo taške, absoliučiųjų verčių suma viršija sukimo momento leidžiamąsias nuokrypas, apibrėžtas pagal 4.3.5.5 punkto 1 papunkčio b įtrauką. Jei tokia variklio sudedamoji dalis veikia su pertrūkiais, variklio sukimo momento vertės atitinkamai sudedamajai daliai varyti nustatomos kaip vidutinė vertė per reikiamą laikotarpį, rodantį tikrąjį veikimo režimą, pagrįstą gerąja inžinerine praktika, ir patvirtinimo institucijai sutinkant.
Siekiant nustatyti, ar tokia pataisa yra reikalinga, ar ne, taip pat tam, kad būtų gautos faktinės vertės tokioms pataisoms daryti, toliau nurodytų variklio sudedamųjų dalių galios sąnaudos, pagal kurias gaunamas šioms variklio sudedamosioms dalims varyti būtinas variklio sukimo momentas, nustatomos pagal šio priedo 5 priedėlį:
ventiliatoriaus;
elektra maitinamų pagalbinių įtaisų ir (arba) įrangos, būtinų variklio sistemai valdyti.
3.1.3. Išmetamosios karterio dujos
Jeigu naudojamas uždarasis karteris, gamintojas užtikrina, kad per variklio ventiliacijos sistemą į atmosferą nebūtų išleidžiama karterio dujų. ►M3 Jei karteris yra atvirojo tipo, išmetamųjų teršalų kiekis matuojamas ir pridedamas prie per išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekiu pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 6.10 punkto nuostatas. ◄
3.1.4. Varikliai su įpučiamo oro aušinimu
Atliekant visus bandymus bandymo stende naudojama įpučiamo oro aušinimo sistema eksploatuojama tokiomis sąlygomis, kurios atitinka šios sistemos naudojimą transporto priemonėje standartinėmis aplinkos sąlygomis. Standartinės aplinkos sąlygos – 293 K oro temperatūra ir 101,3 kPa slėgis.
Bandymams pagal šį reglamentą laboratorijoje naudojama pripučiamo oro aušinimo sistema turėtų atitikti JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 6.2 punkto nuostatas.
3.1.5. Variklio aušinimo sistema
Atliekant visus bandymus bandymo stende naudojama variklio aušinimo sistema eksploatuojama tokiomis sąlygomis, kurios atitinka šios sistemos naudojimą transporto priemonėje standartinėmis aplinkos sąlygomis. Standartinės aplinkos sąlygos – 293 K oro temperatūra ir 101,3 kPa slėgis.
Variklio aušinimo sistemoje turėtų būti sumontuoti termostatai pagal gamintojo parengtą montavimo transporto priemonėje specifikaciją. Jeigu sumontuotas neveikiantis termostatas arba termostatas nėra naudojamas, taikomas 3 papunktis. Aušinimo sistema nustatoma pagal 4 papunktį.
Jeigu termostatas nėra naudojamas arba sumontuotas neveikiantis termostatas, bandymo stendo sistema modeliuoja termostato veikseną visomis bandymų sąlygomis. Aušinimo sistema nustatoma pagal 4 papunktį.
Nustatoma tokia variklio aušalo srauto (arba, antraip, skirtuminio slėgio šilumokaičio variklio pusėje) ir variklio aušalo temperatūros vertė, kuri atitiktų jo naudojimo transporto priemonėje standartinėmis aplinkos sąlygomis vertę, kai variklis veikia vardiniu sūkių dažniu ir pilnutine apkrova, o variklio termostatas visiškai atidarytas. Šis nuostatis apibrėžia aušalo atskaitos temperatūrą. Atliekant visus bandymus, būtinus sertifikuojant vieno variklio šeimos pagal CO2 vieną konkretų variklį, aušinimo sistemos nuostatis negali būti keičiamas nei aušinimo sistemos variklio pusėje, nei jos bandymo stendo pusėje. Taikant gerąją inžinerinę praktiką aušinimo priemonės temperatūra bandymo stendo pusėje išlaikoma kuo pastovesnė. Aušinimo priemonės temperatūra šilumokaičio bandymo stendo pusėje negali viršyti vardinės termostato atidarymo temperatūros toliau už termostato.
Atliekant visus bandymus, būtinus sertifikuojant vieno variklio šeimos pagal CO2 vieną konkretų variklį, variklio aušalo temperatūra išlaikoma diapazone nuo gamintojo deklaruotos vardinės termostato atidarymo temperatūros iki aušalo atskaitos temperatūros pagal 4 papunktį, kai tik variklio aušalo temperatūra pasiekia deklaruotą termostato atidarymo temperatūrą po šalto variklio paleidimo.
►M3 Per pasaulio mastu suderintą pereinamųjų režimų ciklą (WHTC) šalto variklio paleidimo bandymo pagal 4.3.3 punktą atlikimo specialios pradinės sąlygos nustatytos JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.6.1 ir 7.6.2 punktuose. ◄ Jeigu pagal 3 papunktį taikomas termostato veiksenos modeliavimas, aušalas per šilumokaitį nenukreipiamas tekėti tol, kol variklio aušalas nepasiekia deklaruotos vardinės termostato atidarymo temperatūros po šalto variklio paleidimo.
3.1.6. WHR sistemų sąranka
Jei variklis turi WHR sistemą, taikomi šie reikalavimai.
3.1.6.1. Su sistemos generuojama galia susiję 3.1.6.2 punkte išvardyti bandymų stende įrengtos WHR sistemos veikimo parametrai neturi būti geresni palyginti su transporto priemonėje įrengtos eksploatuojamos sistemos specifikacijomis. Visos kitos bandymų stende naudojamos su WHR susijusios sistemos eksploatuojamos tokiomis sąlygomis, kurios atitinka sistemos naudojimą transporto priemonėje standartinėmis aplinkos sąlygomis. Su WHR susijusios standartinės aplinkos sąlygos yra 293 K oro temperatūrai ir 101,3 kPa slėgis.
3.1.6.2. Variklio bandymo sąranka turi atitikti blogiausiojo atvejo sąlygas, atsižvelgiant į temperatūrą ir WHR sistemai perduodamos perteklinės energijos kiekį. Nustatomi šie blogiausiojo atvejo sąlygas atitinkantys parametrai, kurie turi būti užregistruoti pagal 1a paveikslą ir turi būti pateikti informaciniame dokumente, sudarytame pagal šio priedo 2 priedėlyje pateiktą pavyzdį:
Atstumas tarp paskutinės papildomo apdorojimo sistemos ir šilumokaičių, skirtų WHR sistemų (katilų) darbiniams skysčiams išgarinti, išmatuotas kryptimi nuo variklio (LEW), turi būti lygus didžiausiam WHR sistemos gamintojo nurodytam transporto priemonėse naudojamam atstumui (LmaxEW) arba už jį didesnis.
WHR sistemose su turbina (-omis) išmetamųjų dujų sraute, atstumas tarp variklio išėjimo angos ir turbinos įėjimo angos (LET) turi būti lygus didžiausiam WHR sistemos gamintojo nurodytam transporto priemonėse naudojamam atstumui (LmaxET) arba už jį didesnis.
Jei WHR sistemos veikia ciklinio proceso sąlygomis naudojant darbinį skystį:
Visas žarnos tarp garintuvo ir detanderio ilgis (LHE) yra lygus gamintojo nurodytam transporto priemonėse naudojamam didžiausiam atstumui (LmaxHE) arba už jį didesnis;
Visas žarnos tarp detanderio ir kondensatoriaus ilgis (LEC) yra lygus gamintojo nurodytam transporto priemonėse naudojamam didžiausiam atstumui (LmaxEC) arba už jį mažesnis;
Visas žarnos tarp kondensatoriaus ir garintuvo ilgis (LCE) yra lygus gamintojo nurodytam transporto priemonėse naudojamam didžiausiam atstumui (LmaxCE) arba už jį mažesnis;
Į kondensatorių patenkančio darbinio skysčio slėgis pcond atitinka transporto priemonėse naudojamą slėgį standartinėmis aplinkos sąlygomis, tačiau jokiu atveju neturi būti mažesnis nei aplinkos slėgis bandymo kameroje, minus 5 kPa, nebent gamintojas įrodo, kad mažesnis slėgis gali būti užtikrinamas visą transporto priemonės naudojimo trukmę;
WHR kondensatoriui aušinti bandymo stende naudojama aušinimo galia neturi būti didesnė kaip Pcool = k × (tcond – 20 °C).
Pcool matuojama darbinio skysčio arba bandymo stendo aušalo tiekimo pusėje. Kai tcond apibrėžiama kaip skysčio kondensacijos temperatūra (°C) esant pcond.
k = f0 + f1 × Vc,
kai: Vc – variklio darbinis tūris litrais (suapvalintas iki 2 skaitmenų po kablelio);
f0 = 0,6 kW/K;
f1 = 0,05 kW/(K*l);
WHR kondensatorių bandymo stende galima aušinti skysčiu arba oru. Jei kondensatorius aušinamas oru, sistema aušinama tuo pačiu ventiliatoriumi (jei taikoma), kuris įrengtas transporto priemonėje, ir 3.1.6.1 punkte nurodytomis standartinėmis aplinkos sąlygomis. Oru aušinamo kondensatoriaus atveju taikomas v papunktyje nurodytas aušinimo galios apribojimas, kai faktinė aušinimo galia matuojama šilumos kondensatoriaus darbinio skysčio pusėje. Jei toks ventiliatorius varomas išoriniu energijos šaltiniu, nustatant naudingąją galią pagal toliau nurodytą f papunktį, WHR sistemai tiekiama galia laikoma atitinkama faktinė ventiliatoriaus sunaudota galia.
1a paveikslas
WHR sudedamųjų dalių mažiausio ir didžiausio atstumo atliekant variklio bandymus apibrėžtys
Kitos WHR sistemos, imančios šilumos energiją iš išmetimo arba aušinimo sistemos, įrengiamos pagal c punkto nuostatas. Garintuvas c papunktyje reiškia šilumokaitį, kuris perduoda perteklinę šilumą WHR įrenginiui. Detanderis c papunktyje reiškia įtaisą, atliekantį energijos virsmą.
Visi WHR sistemų žarnų skersmenys turi būti lygūs arba mažesni nei nurodyti naudoti transporto priemonėje.
WHR_mech sistemų naudingoji mechaninė galia matuojama esant variklio sūkių dažniui, kuris galėtų būti važiuojant 60 km/h greičiu. Jei numatoma naudoti skirtingus perdavimo skaičius, sūkių dažnis apskaičiuojamas pagal šių perdavimo skaičių vidurkį. WHR sistemos generuojama mechaninė arba elektrinė galia matuojama matavimo įranga, atitinkančia 2 lentelėje nurodytus taikytinus reikalavimus.
Naudingoji elektrinė galia yra elektrinės galios, kurią WHR sistema tiekia išoriniam galios vartotojui arba įkraunamajai energijos kaupimo sistemai, suma, atėmus elektrinę galią, tiekiama į WHR sistemą iš išorinio energijos šaltinio arba įkraunamosios energijos kaupimo sistemos. Naudingoji elektrinė galia matuojama kaip nuolatinės srovės galia, t. y. kintamąją srovę pavertus nuolatine.
Naudingoji mechaninė galia yra mechaninės galios, kurią WHR sistema tiekia išoriniam galios vartotojui arba įkraunamajai energijos kaupimo sistemai (jei taikoma), suma, atėmus mechaninę galią, tiekiama į WHR sistemą iš išorinio energijos šaltinio arba įkraunamosios energijos kaupimo sistemos.
Turi būti prijungtos visos eksploatuojamai transporto priemonei būtinos elektrinės ir mechaninės galios pavaros sistemos, kad būtų galima atlikti variklio bandymų matavimus (pvz., kardaniniai velenai arba diržinės pavaros mechaniniam sujungimui, kintamosios srovės/nuolatinės srovės keitikliai ir nuolatinės srovės transformatoriai). Jei transporto priemonėje naudojama pavaros sistema nėra bandymo sąrankos dalis, išmatuota naudingoji elektrinė arba mechaninė galia atitinkamai sumažinama padauginant iš bendrojo veiksmingumo koeficiento kiekvienai atskirai pavaros sistemai. Į sąranką neįtrauktoms pavaros sistemoms taikomi šie bendrieji veiksmingumo koeficientai:
1 lentelė
Pavaros sistemų bendrieji veiksmingumo koeficientai matuojant WHR galią
|
Pavaros tipas |
Veiksmingumo koeficientas matuojant WHR galią |
|
Greičių dėžės pavara |
0,96 |
|
Diržinė pavara |
0,92 |
|
Grandininė pavara |
0,94 |
|
DC/DC keitiklis |
0,95 |
3.2. Degalai
Bandomosioms variklių sistemoms skirti atitinkami etaloniniai degalai pasirenkami iš 1 lentelėje išvardytų degalų tipų. 1 lentelėje išvardytų etaloninių degalų savybės turi atitikti nurodytąsias Komisijos reglamento (ES) Nr. 582/2011 IX priede.
Siekiant užtikrinti, kad atliekant visus bandymus, būtinus sertifikuojant vieną konkrečią variklių šeimą pagal CO2, būtų naudojami tie patys degalai, negalima papildyti degalų bako arba pradėti tiekti degalus variklio sistemai iš kito bako. Išskirtiniais atvejais papildyti ar perjungti gali būti leidžiama, jeigu įmanoma užtikrinti, kad pakaitinių degalų savybės būtų tokios pačios kaip pirmiau naudotų degalų (ta pati gamybos partija).
Naudojamų degalų NCV nustatomas atliekant du atskirus matavimus pagal 1 lentelėje kiekvienam degalų tipui nurodytus atitinkamus standartus. Abu atskirus matavimus atlieka su sertifikavimo paraišką pateikusiu gamintoju nesusijusios dvi skirtingos laboratorijos. Matavimus atliekančios laboratorijos turi atitikti ISO/IEC 17025 reikalavimus. Patvirtinimo institucija užtikrina, kad NCV nustatyti naudojamas degalų ėminys būtų paimtas iš degalų partijos, kuri naudota visiems bandymams.
Jeigu abi atskiros NCV vertės skiriasi daugiau kaip 440 džaulių degalų gramui, nustatytosios vertės laikomos niekinėmis ir matavimai pakartojami.
Abiejų atskirų NCV, kurie nesiskiria daugiau kaip 440 džaulių degalų gramui, vidutinė vertė įrašoma dokumentuose išreikšta MJ/kg ir suapvalinta iki 2 ženklų po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29–06.
Į dujinių degalų NCV nustatymo pagal 1 lentelę standartus įtrauktas šilumingumo apskaičiavimas atsižvelgiant į degalų sudėtį. Dujinių degalų sudėtis NCV nustatyti gaunama atlikus etaloninių dujinių degalų partijos, naudotos atliekant sertifikavimo bandymus, analizę. Kad būtų gauta dujinių degalų sudėtis NCV nustatyti, su sertifikavimo paraišką pateikusiu gamintoju nesusijusi laboratorija atlieka tik vieną analizę. Dujinių degalų NCV nustatomas remiantis minėta vienintele analize, o ne dviejų atskirų matavimų vidutine verte.
Kai naudojami dujiniai degalai, skirtingų gamybos partijų degalų bakai išimties tvarka gali būti keičiami tarpusavyje; tokiu atveju turėtų būti apskaičiuotas kiekvienos naudotos kuro partijos NCV, o didžiausia vertė turėtų būti įrašyta dokumentuose.
1 lentelė
Bandymų etaloniniai degalai
|
Degalų tipas / variklio tipas |
Etaloninių degalų tipas |
Nustatant NCV taikytas standartas |
|
Dyzelinas / slėginis uždegimas |
B7 |
bent ASTM D240 arba DIN 59100-1 (rekomenduojama ASTM D4809) |
|
Etanolis / slėginis uždegimas |
ED95 |
bent ASTM D240 arba DIN 59100-1 (rekomenduojama ASTM D4809) |
|
Benzinas / kibirkštinis uždegimas |
E10 |
bent ASTM D240 arba DIN 59100-1 (rekomenduojama ASTM D4809) |
|
Etanolis / kibirkštinis uždegimas |
E85 |
bent ASTM D240 arba DIN 59100-1 (rekomenduojama ASTM D4809) |
|
SND / kibirkštinis uždegimas |
SND B degalai |
ASTM 3588 arba DIN 51612 |
|
►M3 Gamtinės dujos / kibirkštinis uždegimas ◄ |
G25 arba GR |
ISO 6976 arba ASTM 3588 |
3.2.1. Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams atitinkami etaloniniai degalai bandomoms variklių sistemoms parenkami iš 1 lentelėje išvardytų degalų tipų. Vienas iš dviejų etaloninių degalų visada yra B7, o kitas – G25, GR arba SND B degalai.
3.2 punkte nurodytos pagrindinės nuostatos taikomos kiekvienam iš dviejų pasirinktų degalų atskirai.
3.3. Tepalai
►M3 Atliekant visus bandymas pagal šį priedą, naudojama rinkoje parduodama tepimo alyva be gamintojo patvirtinimo apribojimų įprastomis eksploatacijos sąlygomis, apibrėžtomis JT taisyklės Nr. 49 8 priedo 4.2 punkte. ◄ Tepalai, kurie gali būti naudojami tik tam tikromis specialiomis variklio sistemos eksploatavimo sąlygomis arba kuriems būdingas neįprastai trumpas alyvos keitimo intervalas, pagal šį priedą atliekant bandymus nenaudojami. Rinkoje parduodama alyva negali būti kaip nors modifikuojama ir į ją negali būti dedama jokių priedų.
Atliekant visus bandymus, būtinus sertifikuojant su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias vienos konkrečios variklių šeimos pagal CO2- savybes, naudojama to paties tipo tepimo alyva.
3.4. Degalų srauto matavimo sistema
Visos variklio sistemos sunaudoti visi degalų srautai registruojami degalų srauto matavimo sistema. Papildomi degalų srautai, kurie nėra tiesiogiai tiekiami degimo procesui variklio cilindruose, įtraukiami į visų atliktų bandymų degalų srauto signalą. Atliekant visus bandymus variklio sistemai veikti nebūtini papildomi degalų purkštuvai (pvz., šaltojo paleidimo įtaisai) nuo degalų tiekimo linijos atjungiami.
3.4.1. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams degalų srautas pagal 3.4 punktą matuojamas kiekvienam iš dviejų pasirinktų degalų atskirai.
3.5. Matavimo įrangos specifikacijos
Matavimo įranga turi atitikti JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 9 dalies reikalavimus.
Nepaisant JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 9 dalyje nustatytų reikalavimų, 2 lentelėje išvardytos matavimo sistemos turi atitikti 2 lentelėje nustatytas ribines vertes.
2 lentelė
Matavimo sistemų reikalavimai
|
|
Tiesiškumas |
|
||||
|
Matavimo sistema |
Atkarpa | xmin Í (a1 – 1) + a0 | |
Kreivė a1 |
Liekamasis standartinis nuokrypis SEE |
Determinacijos koeficientas r2 |
Tikslumas (1) |
Kilimo trukmė (2) |
|
Variklio sūkių dažnis |
≤ 0,2 proc. didž. kalibravimo (3) |
0,999–1,001 |
≤ 0,1 proc. didž. kalibravimo (3) |
≥ 0,9985 |
0,2 proc. sūkių dažnio rodmens arba 0,1 proc. didž. kalibravimo (3) (taikoma didesnioji vertė) |
≤ 1 s |
|
Variklio sukimo momentas |
≤ 0,5 proc. didž. kalibravimo (3) |
0,995–1,005 |
≤ 0,5 proc. didž. kalibravimo (3) |
≥ 0,995 |
0,6 proc. sukimo momento rodmens arba 0,3 proc. didž. kalibravimo (3) (taikoma didesnioji vertė) |
≤ 1 s |
|
Skystųjų degalų masės srautas |
≤ 0,5 proc. didž. kalibravimo (3) |
0,995–1,005 |
≤ 0,5 proc. didž. kalibravimo (3) |
≥ 0,995 |
0,6 proc. srauto rodmens arba 0,3 proc. didž. kalibravimo (3) (taikoma didesnioji vertė) |
≤ 2 s |
|
Dujinių degalų masės srautas |
≤ 1 proc. didž. kalibravimo (3) |
0,99–1,01 |
≤ 1 proc. didž. kalibravimo (3) |
≥ 0,995 |
1 proc. srauto rodmens arba 0,5 proc. didž. kalibravimo (3) (taikoma didesnioji vertė) |
≤ 2 s |
|
Elektrinė galia |
≤ 1 proc. didž. kalibravimo (3) |
0,98–1,02 |
≤ 2 proc. didž. kalibravimo (3) |
≥ 0,990 |
netaikoma |
≤ 1 s |
|
Elektros srovė |
≤ 1 proc. didž. kalibravimo (3) |
0,98–1,02 |
≤ 2 proc. didž.kalibravimo (3) |
≥ 0,990 |
netaikoma |
≤ 1 s |
|
Elektros įtampa |
≤ 1 proc. didž. kalibravimo (3) |
0,98–1,02 |
≤ 2 proc. didž. kalibravimo (3) |
≥ 0,990 |
netaikoma |
≤ 1 s |
|
Su WHR sistema susijusi temperatūra |
≤ 1,5 % didžiausios kalibravimo vertės (3) |
0,98 - 1,02 |
≤ 2 % didžiausios kalibravimo vertės(3) |
≥ 0,980 |
netaikoma |
≤ 10 s |
|
Su WHR sistema susijęs slėgis |
≤ 1,5 % didžiausios kalibravimo vertės (3) |
0,98 - 1,02 |
≤ 2 % didžiausios kalibravimo vertės(3) |
≥ 0,980 |
netaikoma |
≤ 3 s |
|
Su WHR sistema susijusi elektrinė galia |
≤ 2 % didžiausios kalibravimo vertės (3) |
0,97 - 1,03 |
≤ 4 % didžiausios kalibravimo vertės (3) |
≥ 0,980 |
netaikoma |
≤ 1 s |
|
Su WHR sistema susijusi mechaninė galia |
≤ 1 % didžiausios kalibravimo vertės (3) |
0,995 - 1,005 |
≤ 1,0 % didžiausios kalibravimo vertės(3) |
≥ 0,99 |
1,0 % galios rodmens arba 0,5 % didžiausios kalibravimo vertės(3), jei ši vertė didesnė |
≤ 1 s |
|
(1)
Tikslumas – analizatoriaus rodmens nuokrypis nuo nacionalinį ar tarptautinį standartą atitinkančios atskaitos vertės.
(2)
Kilimo trukmė – laiko, kai atsakas sudaro 10 proc., ir laiko, kai atsakas sudaro 90 proc. analizatoriaus galutinio rodmens, skirtumas (t90 – t10).
(3)
Didž. kalibravimo vertės – vertės, atitinkančios iš 1,1 padaugintą didžiausią numatytąją vertę, kurios tikimasi atliekant visus bandymus, per kuriuos naudojama atitinkama matavimo sistema. |
||||||
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių atveju „didžiausia kalibravimo“ vertė, taikoma skystojo ir dujinio kuro masės srauto matavimo sistemai, nustatoma pagal šias nuostatas:
Degalų, kurių masės srautą nustato matavimo sistema, tikrinama dėl 2 lentelėje apibrėžtų reikalavimų, tipas yra pirminiai degalai. Kito tipo degalai yra antriniai degalai.
Didžiausia numatytoji vertė, kurios tikimasi per visus antrinių degalų bandymus, perskaičiuojama į didžiausią numatytąją vertę, kurios tikimasi per visus pirminių degalų bandymus, taikant šią lygtį:
mf* mp,seco = mfmp,seco × NCVseco / NCVprim
čia:
|
mf* mp,seco |
– |
didžiausia numatytoji antrinių degalų masės srauto vertė, perskaičiuota pirminiams degalams; |
|
mfmp,seco |
– |
didžiausia numatytoji antrinių degalų masės srauto vertė; |
|
NCVprim |
– |
pirminių degalų apatinis šilumingumas (NCV), nustatytas pagal 3.2 punktą [MJ/kg]; |
|
NCVseco |
– |
antrinių degalų NCV, nustatytas pagal 3.2 punktą [MJ/kg]. |
Bendra didžiausia numatytoji vertė mfmp,overall, kurios tikimasi per visus bandymus, nustatoma pagal šią lygtį:
mfmp,overall = mfmp,prim + mf* mp,seco
čia:
|
mfmp,prim |
– |
didžiausia numatytoji antrinių degalų masės srauto masės srauto vertė; |
|
mf* mp,seco |
– |
didžiausia numatytoji antrinių degalų masės srauto vertė, perskaičiuota pirminiams degalams. |
Didžiausios kalibravimo vertės turi būti 1,1 karto didesnės už bendrą didžiausią numatytąją vertę, mfmp,overall, nustatytą pagal 3 punktą.
„xmin“, naudojamas 2 lentelėje nurodytai atkarpos vertei apskaičiuoti, turi būti lygus iš 0,9 padaugintai mažiausiai numatytajai vertei, kurios atitinkamai matavimo sistemai tikimasi atliekant visus bandymus.
2 lentelėje išvardytų matavimo sistemų, išskyrus degalų masės srauto matavimo sistemą, signalo perdavimo dažnis turi būti bent 5 Hz (rekomenduojamas ≥ 10 Hz dažnis). Degalų masės srauto matavimo sistemos signalo perdavimo dažnis turi būti bent 2 Hz.
Visi matavimo duomenys turi būti registruojami bent 5 Hz dažniu (rekomenduojamas ≥ 10 Hz dažnis).
3.5.1. Matavimo įrangos tikrinimas
Tikrinama, ar kiekviena matavimo sistema atitinka 2 lentelėje nustatytus reikalavimus. Į matavimo sistemą įvedama bent 10 atskaitos verčių nuo xmin iki 3.5 punkte apibrėžtos didž. kalibravimo vertės ir matavimo sistemos atsakas registruojamas kaip išmatuotoji vertė.
Kad būtų patikrintas tiesiškumas, išmatuotosios vertės palyginamos su atskaitos vertėmis pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 3 priedėlio A.3.2. punktą taikant mažiausiųjų kvadratų tiesinės regresijos principą.
4. Bandymų procedūra
Visi matavimo duomenys nustatomi pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedą, jeigu šiame priede nenurodyta kitaip.
4.1. Atliktinų bandymų apžvalga
3 lentelėje apžvelgiami visi bandymai, atliktini sertifikuojant pagal 3 priedėlį apibrėžtą vieną konkrečią variklių šeimą pagal CO2.
Degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas pagal 4.3.5 punktą netaikomas ir variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė pagal 4.3.2 punktą neregistruojama jokiems kitiems varikliams, išskyrus variklių šeimos pagal CO2 pirminį variklį pagal CO2.
Jeigu gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalyje išdėstytos nuostatos, tam konkrečiam varikliui degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas pagal 4.3.5 punktą taikomas ir variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė pagal 4.3.2 punktą registruojama papildomai.
3 lentelė
Atliktinų bandymų apžvalga
|
Bandymas |
Nuoroda į punktą |
Turi būti atliekamas su pirminiu varikliu pagal CO2 |
Turi būti atliekamas su kitais šeimos pagal CO2 varikliais |
|
Variklio pilnutinės apkrovos kreivė |
4.3.1. |
taip |
taip |
|
Variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė |
4.3.2. |
taip |
ne |
|
WHTC bandymas |
4.3.3. |
taip |
taip |
|
WHSC bandymas |
4.3.4. |
taip |
taip |
|
Degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas |
4.3.5. |
taip |
ne |
4.2. Leidžiamieji variklio sistemos pakeitimai
Kad variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga valdiklis ir bandymo stendo sūkių dažnio valdiklis netrikdytų vienas kito veikimo, variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga valdiklio tikslinę vertę pakeisti mažesne verte variklio elektroniniame valdymo bloke leidžiama atliekant visus bandymus, per kuriuos variklis veikia tuščiąja eiga.
4.2.1. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai visų pagal 4.3 punktą atliekamų bandymų metu turi veikti dvirūšių degalų režimu. Jei atliekant bandymą persijungiama į techninės priežiūros režimą, visi atitinkamo bandymo metu užregistruoti duomenys laikomi niekiniais.
4.3. Bandymai
4.3.1. Variklio pilnutinės apkrovos kreivė
Variklio pilnutinės apkrovos kreivė registruojama pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.4.1–7.4.5 punktus.
4.3.2. Variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė
Variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė pagal šį punktą neregistruojama jokiems kitiems varikliams, išskyrus pagal 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminį variklį pagal CO2. Pagal 6.1.3 punktą užregistruota variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 varymo išoriniu galios įtaisu kreivė taip pat taikoma visiems tos pačios variklių šeimos pagal CO2 varikliams.
Jeigu gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalyje išdėstytos nuostatos, to konkretaus variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė registruojama papildomai.
Variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė registruojama pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.4.7 punkto b parinktį. Atliekant šį bandymą nustatomas neigiamas sukimo momentas, būtinas variklį sukti taip, kad taikant mažiausiąją valdymo komandą jo charakteristikų grafikų sudarymo sūkių dažnis būtų ne didesnis už didžiausią sūkių dažnį ir ne mažesnis už mažiausią sūkių dažnį.
Bandymas tęsiamas iškart po to, kai pagal 4.3.1 punktą sudaromas pilnutinės apkrovos kreivės charakteristikų grafikas. Gamintojo prašymu variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė gali būti registruojama atskirai. Šiuo atveju registruojama variklio alyvos temperatūra pagal 4.3.1 punktą atliekamo pilnutinės apkrovos kreivės bandymo pabaigoje ir gamintojas patvirtinimo institucijai priimtinu būdu įrodo, kad variklio alyvos temperatūra variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivės pradiniame taške atitinka minėtąją temperatūrą ± 2K.
Variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivės bandymo pradžioje variklis veikia taikant mažiausiąją valdymo komandą ir ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.4.3 punkte apibrėžtu didžiausiu charakteristikų grafikų sudarymo sūkių dažniu. Kai variklio varymo išoriniu galios įtaisu sukimo momento vertė bent 10 sekundžių nusistovi taip, kad jos pokytis sudaro ne daugiau kaip ± 5 proc. jos vidutinės vertės, pradedami registruoti duomenys ir variklio sūkių dažnis vidutine 8 ± 1 min– 1/s sparta mažinamas nuo ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.4.3 punkte apibrėžto didžiausiojo iki mažiausiojo charakteristikų grafikų sudarymo sūkių dažnio.
4.3.2.1. Specialieji reikalavimai WHR sistemoms
WHR_mech ir WHR_elec sistemose variklio kreivės duomenys nepradedami registruoti, kol WHR sistema gaunamos mechaninės arba elektrinės galios rodmuo ne mažiau kaip 10 sekundžių nekinta daugiau kaip ± 10 % savo vidutinės vertės.
4.3.3. WHTC bandymas
WHTC bandymas atliekamas pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedą. Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo svertiniai rezultatai turi atitikti Reglamente (EB) Nr. 595/2009 nustatytas taikomas ribines vertes.
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai turi atitikti taikomas ribines vertes pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 XVIII priedo 5 punktą.
Pagal 4.3.1 punktą užregistruota variklio pilnutinės apkrovos kreivė naudojama etaloniniam ciklui ir visoms apskaičiuotoms atskaitos vertėms denormalizuoti pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.4.6, 7.4.7 ir 7.4.8 punktus.
4.3.3.1. Matavimo signalai ir duomenų registravimas
Be ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priede išdėstytų nuostatų, pagal 3.4 punktą registruojamas faktinis variklio sunaudojamų degalų masės srautas.
4.3.3.2. Specialieji reikalavimai WHR sistemoms
WHR_mech sistemų mechaninė P_WHR_net ir WHR_elec sistemų elektrinė P_WHR_net registruojamos pagal 3.1.6 punktą.
4.3.4. WHSC bandymas
WHSC bandymas atliekamas pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedą. Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo rezultatai turi atitikti Reglamente (EB) Nr. 595/2009 nustatytas taikomas ribines vertes.
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai turi atitikti taikomas ribines vertes pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 XVIII priedo 5 punktą.
Pagal 4.3.1 punktą užregistruota variklio pilnutinės apkrovos kreivė naudojama etaloniniam ciklui ir visoms apskaičiuotoms atskaitos vertėms denormalizuoti pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.4.6, 7.4.7 ir 7.4.8 punktus.
4.3.4.1. Matavimo signalai ir duomenų registravimas
Be ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priede išdėstytų nuostatų, pagal 3.4 punktą registruojamas faktinis variklio sunaudojamų degalų masės srautas.
4.3.4.2. Specialieji reikalavimai WHR sistemoms
WHR_mech sistemų mechaninė P_WHR_net ir WHR_elec sistemų elektrinė P_WHR_net registruojamos pagal 3.1.6 punktą.
4.3.5. Degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas (FCMC)
Degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas (FCMC) pagal šį punktą netaikomas jokiems kitiems varikliams, išskyrus variklių šeimos pagal CO2 pirminį variklį pagal CO2. Užregistruoti variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 degalų sąnaudų charakteristikų grafiko duomenys taip pat taikomi visiems tos pačios šeimos pagal CO2 varikliams.
Jeigu gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalyje išdėstytos nuostatos, tam konkrečiam varikliui degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas taikomas papildomai.
Variklio degalų sąnaudų charakteristikų grafikas sudaromas taikant pagal 4.3.5.2 punktą apibrėžtus pastovios būsenos variklio veikimo taškus. Šio grafiko metrika – g/val. išreikštos degalų sąnaudos atsižvelgiant į min– 1 išreikštą variklio sūkių dažnį ir Nm išreikštą variklio sukimo momentą.
4.3.5.1. FCMC pertraukų valdymas
Jeigu varikliuose su sumontuotomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis, kurių periodiškas regeneravimas vyksta, kaip apibrėžta ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 6.6 punkte, per FCMC įvyksta papildomo apdorojimo regeneravimo procesas, visi matavimai taikant tą variklio sūkių dažnio režimą laikomi niekiniais. Regeneravimo procesas turi būti užbaigiamas ir po to procedūra tęsiama taip, kaip aprašyta 4.3.5.1.1 punkte.
Jeigu per FCMC įvyksta nenumatyta pertrauka, triktis ar klaida, visi matavimai taikant tą variklio sūkių dažnio režimą laikomi niekiniais ir gamintojas renkasi vieną iš šių galimybių:
procedūra tęsiama, kaip aprašyta 4.3.5.1.1 punkte;
visas FCMC kartojamas pagal 4.3.5.4 ir 4.3.5.5 punktus.
4.3.5.1.1. FCMC tęsimo nuostatos
Variklis paleidžiamas ir įšildomas pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.4.1 punktą. Įšildžius variklį, atliekamas jo parengiamasis kondicionavimas, kai jis 20 minučių veikia 9 režimu, apibrėžtu ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.2.2 punkto 1 lentelėje.
Pagal 4.3.1 punktą užregistruota variklio pilnutinės apkrovos kreivė naudojama denormalizuojant pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.4.6, 7.4.7 ir 7.4.8 punktus taikyto 9 režimo atskaitos vertes.
Tik užbaigus parengiamąjį kondicionavimą, variklio sūkių dažnio ir sukimo momento tikslinės vertės per 20–46 sekundes tiesiškai pakeičiamos didžiausiu tiksliniu sukimo momento nuostačiu taikant paskesnį tikslinį variklio sūkių dažnio nuostatį, didesnį už tą tikslinį variklio sūkių dažnio nuostatį, kuriam esant buvo pertrauktas FCMC. Jeigu tikslinis nuostatis pasiekiamas greičiau kaip per 46 sekundes, iki 46 sekundžių likęs laikas naudojamas jam stabilizuoti.
Stabilizuojant variklis nuo to taško veikia toliau taikant 4.3.5.5 punkte nurodytą bandymo seką, bet neregistruojant išmatuotųjų verčių.
Kai pasiekiamas didžiausias tikslinis sukimo momento nuostatis taikant tą tikslinį variklio sūkių dažnio nuostatį, kuriam esant įvyko pertrauka, išmatuotos vertės nuo to taško toliau registruojamos taikant 4.3.5.5 punkte nurodytą bandymo seką.
4.3.5.2. Tikslinių nuostačių tinklelis
Tikslinių nuostačių tinklelis nustatomas normalizuojant, jį sudaro 10 tikslinių variklio sūkių dažnio nuostačių ir 11 tikslinių sukimo momento nuostačių. Apibrėžtų normalizuotųjų nuostačių konversija į atskiro bandomojo variklio faktines sūkių dažnio ir sukimo momento nuostačių tikslines vertes grindžiama pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2- pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreive, užregistruota pagal 4.3.1 punktą.
4.3.5.2.1. Tikslinių variklio sūkių dažnio nuostačių apibrėžimas
10 tikslinių variklio sūkių dažnio nuostačių apibrėžiami naudojant 4 pagrindinius tikslinius variklio sūkių dažnio nuostačius ir 6 papildomus tikslinius variklio sūkių dažnio nuostačius.
Variklio sūkių dažniai nidle, nlo, npref, n95h ir nhi nustatomi remiantis pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreive, užregistruota pagal 4.3.1 punktą, taikant pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.4.6 punktą apibrėžtus būdinguosius variklio sūkių dažnius.
Variklio sūkių dažnis n57 nustatomas pagal šią lygtį:
n57 = 0,565 × (0,45 × nlo + 0,45 × npref + 0.1 × nhi – nidle) × 2,0327 + nidle
4 pagrindiniai tiksliniai variklio sūkių dažnio nuostačiai apibrėžiami taip:
1 pagrindinis variklio sūkių dažnis: nidle
2 pagrindinis variklio sūkių dažnis: nA = n57 – 0,05 × (n95h – nidle)
3 pagrindinis variklio sūkių dažnis: nB = n57 + 0,08 × (n95h – nidle)
4 pagrindinis variklio sūkių dažnis: n95h
Galimi atstumai tarp sūkių dažnio nuostačių nustatomi pagal šias lygtis:
dnidleA_44 = (nA – nidle) / 4
dnB95h_44 = (n95h – nB) / 4
dnidleA_35 = (nA – nidle) / 3
dnB95h_35 = (n95h – nB) / 5
dnidleA_53 = (nA – nidle) / 5
dnB95h_53 = (n95h – nB) / 3
Galimų nuokrypų tarp dviejų atkarpų absoliučiosios vertės nustatomos pagal šias lygtis:
dn44 = ABS(dnidleA_44 – dnB95h_44)
dn35 = ABS(dnidleA_35 – dnB95h_35)
dn53 = ABS(dnidleA_53 – dnB95h_53)
6 papildomi tiksliniai variklio sūkių dažnio nuostačiai nustatomi laikantis šių nuostatų:
jeigu dn44 yra mažesnė už (dn35 + 5) arba jai lygi ir yra mažesnė už (dn53 + 5) arba jai lygi, 6 papildomos tikslinės variklio sūkių dažnio vertės nustatomos kiekvieną iš dviejų diapazonų – vieną nuo nidle iki nA, kitą – nuo nB iki n95h – padalijus į keturias vienodo ilgio atkarpas;
jeigu (dn35 + 5) yra mažesnė už dn44 ir dn35 yra mažesnė už dn53, 6 papildomos tikslinės variklio sūkių dažnio vertės nustatomos diapazoną nuo nidle iki nA padalijus į tris vienodo ilgio atkarpas, o diapazoną nuo nB iki n95h – į penkias vienodo ilgio atkarpas.
Jei (dn53 + 5) yra mažesnė už dn44 ir dn53 is yra mažesnė už dn35, 6 papildomos tikslinės variklio sūkių dažnio vertės nustatomos diapazoną nuo nidle iki nA padalijus į penkias vienodo ilgio atkarpas, o diapazoną nuo nB iki n95h – į tris vienodo ilgio atkarpas.
1 pav. pateiktas tikslinių variklio sūkių dažnio nuostačių apibrėžimo pagal 1 papunktį pavyzdys.
1 pav.
Sūkių dažnio nuostačių apibrėžimas
4.3.5.2.2. Tikslinių sukimo momento nuostačių apibrėžimas
11 tikslinių sukimo momento nuostačių apibrėžiami naudojant 2 pagrindinius tikslinius sukimo momento nuostačius ir 9 papildomus tikslinius sukimo momento nuostačius. 2 pagrindiniai tiksliniai sukimo momento nuostačiai apibrėžiami taikant nulinės vertės variklio sukimo momentą ir pagal 4.3.1 punktą nustatytą pirminio variklio pagal CO2 didžiausią pilnutinę apkrovą (bendras didžiausias sukimo momentas Tmax_overall). 9 papildomi tiksliniai sukimo momento nuostačiai nustatomi diapazoną nuo nulinio sukimo momento iki bendro didžiausio sukimo momento Tmax_overall adalijus į 10 vienodo ilgio atkarpų.
►M3 Visi tiksliniai sukimo momento nuostačiai, gauti esant konkrečiam tiksliniam variklio sūkių dažnio nuostačiui, kurie viršija ribinę vertę, apibrėžiamą kaip pilnutinės apkrovos sukimo momento vertė (nustatyta pagal variklio pilnutinės apkrovos kreivę, užregistruotą pagal 4.3.1 punktą), esant tam konkrečiam tiksliniam variklio sūkių dažnio nuostačiui, minus 5 % Tmax_overall vertės, pakeičiami vienu atskiru tiksliniu pilnutinės apkrovos sukimo momento nuostačiu, esant tam konkrečiam tiksliniam variklio sūkių dažnio nuostačiui. ◄ Visi šie pakaitiniai nuostačiai matuojami tik vieną kartą atliekant FCMC bandymo seką, apibrėžtą pagal 4.3.5.5 punktą. 2 paveiksle pateikiamas tikslinių sukimo momento nuostačių apibrėžties pavyzdys.
2 pav.
Sukimo momento nuostačių apibrėžimas
4.3.5.3. Matavimo signalai ir duomenų registravimas
Registruojami toliau nurodyti matavimo duomenys:
variklio sūkių dažnis;
pagal 3.1.2 punktą pataisytas variklio sukimo momentas;
pagal 3.4 punktą nustatytas visos variklio sistemos sunaudojamų degalų masės srautas;
Išmetamų dujinių teršalų kiekis matuojamas pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.5.1, 7.5.2, 7.5.3, 7.5.5, 7.7.4, 7.8.1, 7.8.2, 7.8.4 ir 7.8.5 punktus.
Taikant ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.8.4 punktą terminas „bandymo ciklas“ nurodytame punkte – visa seka nuo parengiamojo kondicionavimo pagal 4.3.5.4 punktą pradžios iki bandymo sekos pagal 4.3.5.5 pabaigos.
4.3.5.3.1. Specialieji reikalavimai WHR sistemoms
WHR_mech sistemų mechaninė P_WHR_net ir WHR_elec sistemų elektrinė P_WHR_net registruojamos pagal 3.1.6 punktą.
4.3.5.4. Variklio sistemos parengiamasis kondicionavimas
Skiedimo sistema, jei naudojama, ir variklis paleidžiami ir įšildomi pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.4.1 punktą.
Įšildžius variklį, atliekamas jo ir ėminių ėmimo sistemos parengiamasis kondicionavimas, kai variklis 20 minučių veikia 9 režimu, apibrėžtu ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.2.2 punkto 1 lentelėje, ir kartu veikia skiedimo sistema.
Pagal 4.3.1 punktą užregistruota variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreivė naudojama 9 režimu gautoms atskaitos vertėms denormalizuoti pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 7.4.6, 7.4.7 ir 7.4.8 punktus.
Tik užbaigus parengiamąjį kondicionavimą, variklio sūkių dažnio ir sukimo momento tikslinės vertės per 20–46 sekundes tiesiškai pakeičiamos, kad atitiktų pagal 4.3.5.5 punktą taikytos bandymo sekos pirmąjį tikslinį nuostatį. Jeigu pirmasis tikslinis nuostatis pasiekiamas greičiau kaip per 46 sekundes, iki 46 sekundžių likęs laikas naudojamas jam stabilizuoti.
4.3.5.5. Bandymo seka
Bandymo seka sudaryta iš pastovios būsenos tikslinių nuostačių su pagal 4.3.5.2 punktą apibrėžtu variklio sūkių dažniu ir sukimo momentu esant kiekvienam tiksliniam nuostačiui ir nustatytų perėjimo nuo vieno tikslinio nuostačio prie paskesnio nuolydžių.
Didžiausias tikslinis sukimo momento nuostatis esant kiekvienam tiksliniam variklio sūkių dažniui pasiekiamas taikant didžiausiąją valdymo komandą.
Pirmasis tikslinis nuostatis nustatomas taikant didžiausią tikslinį variklio sūkių dažnio nuostatį ir didžiausią tikslinį sukimo momento nuostatį.
Kad būtų aprėpiami visi tiksliniai nuostačiai, imamasi toliau nurodytų veiksmų.
Variklis veikia 95 ± 3 sekundes taikant kiekvieną tikslinį nuostatį. Kiekvieno tikslinio nuostačio taikymo pirmosios 55 ± 1 sekundės laikomos stabilizavimo tarpsniu. ►M3 Per kitą 30±1 sekundžių tarpsnį variklis kontroliuojamas taip: ◄
palaikoma variklio sūkių dažnio vidutinė vertė, atitinkanti tikslinį variklio sūkių dažnio nuostatį, tapatų didžiausiam tiksliniam variklio sūkių dažniui ± 1 proc.;
išskyrus pilnutinės apkrovos taškus, palaikoma variklio sukimo momento vidutinė vertė, atitinkanti tikslinį sukimo momento nuostatį su ± 20 Nm arba ± 2 proc. bendro didžiausio sukimo momento Tmax_overall dydžio leidžiamąja nuokrypa (taikoma didesnioji vertė).
Pagal 4.3.5.3 punktą užregistruotos vertės išsaugomos kaip suvidurkinta vertė per 30 ± 1 sekundžių tarpsnį. Per likusį 10 ± 1 sekundžių tarpsnį galima atlikti duomenų baigiamąjį apdorojimą ar juos išsaugoti, jeigu būtina. Per šį tarpsnį išlaikomas variklio tikslinis nuostatis.
Užbaigus matavimą taikant vieną tikslinį nuostatį, tikslinė variklio sūkių dažnio vertė išlaikoma pastovi ir su ± 20 min– 1 nuokrypa atitinkanti tikslinį variklio sūkių dažnio nuostatį, o tikslinė sukimo momento vertė per 20 ± 1 sekundžių tiesiškai sumažinama taip, kad atitiktų paskesnį mažesnį tikslinį sukimo momento nuostatį. Tuomet matavimas atliekamas pagal 1 papunktį.
Pagal 1 papunktį išmatavus nulinės vertės sukimo momento nuostatį, tikslinis variklio sūkių dažnis tiesiškai sumažinamas iki paskesnio mažesnio tikslinio variklio sūkių dažnio nuostačio, o tikslinis sukimo momentas tuo pat metu per 20–46 sekundes tiesiškai padidinamas iki didžiausio tikslinio sukimo momento nuostačio esant paskesniam mažesniam tiksliniam variklio sūkių dažnio nuostačiui. Jeigu paskesnis tikslinis nuostatis pasiekiamas greičiau kaip per 46 sekundes, iki 46 sekundžių likęs laikas naudojamas jam stabilizuoti. Tuomet matavimas atliekamas pagal 1 papunktį pradedant stabilizavimo procedūrą, o tuomet tiksliniai sukimo momento nuostačiai esant pastoviam tiksliniam variklio sūkių dažniui pakoreguojami pagal 2 papunktį.
3 pav. parodyti trys skirtingi etapai, taikytini pasirinkus kiekvieną matavimo nuostatį, kai bandymas atliekamas pagal 1 papunktį.
3 pav.
Pasirinkus kiekvieną matavimo nuostatį taikytini etapai
4 pav. pateiktas atliekant bandymą taikytinos pastovios būsenos matavimo nuostačių sekos pavyzdys.
4 pav.
Pastovios būsenos matavimo nuostačių seka
4.3.5.6. Išmetamųjų teršalų kiekio stebėjimo duomenų vertinimas
Per FCMC stebimas dujinių teršalų kiekis pagal 4.3.5.3 punktą. Taikomi pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.4.6 punktą apibrėžti būdingieji variklio sūkių dažniai.
4.3.5.6.1. Kontrolės srities apibrėžimas
Kontrolės sritis išmetamųjų teršalų kiekiui per FCMC stebėti apibrėžiama pagal 4.3.5.6.1.1 ir 4.3.5.6.1.2 punktus.
4.3.5.6.1.1. Kontrolės srities variklio sūkių dažnio diapazonas
Kontrolės srities variklio sūkių dažnio diapazonas apibrėžiamas remiantis pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreive, užregistruota pagal 4.3.1 punktą.
Kontrolės sritis apima visas variklio sūkių dažnio vertes, didesnes už suminio sūkių dažnio pasiskirstymo 30-ąjį procentilį ar lygias tam procentiliui, nustatytam taikant visas variklio sūkių dažnio, įskaitant sūkių dažnį tuščiąja eiga, vertes, išdėstytas didėjančia tvarka, per pagal 4.3.3 punktą atliekamą įšilusio variklio paleidimo WHTC bandymo ciklą (n30), 1 papunktyje nurodytai variklio pilnutinės apkrovos kreivei.
Kontrolės sritis apima visas variklio sūkių dažnio vertes, mažesnes kaip nhi ar lygias tai vertei, nustatytai remiantis 1 papunktyje nurodyta variklio pilnutinės apkrovos kreive.
4.3.5.6.1.2. Kontrolės srities variklio sukimo momentas ir galios diapazonas
Kontrolės srities apatinė variklio sukimo momento diapazono riba nustatoma remiantis variklio, kurio rodikliai mažiausi iš visų variklių šeimos pagal CO2 variklių, pilnutinės apkrovos kreive, užregistruota pagal 4.3.1 punktą.
Kontrolės sritis apima visus variklio apkrovos taškus, kuriuose sukimo momento vertė didesnė kaip 30 proc. didžiausios sukimo momento vertės ar lygi tai vertei, nustatytai remiantis 1 papunktyje nurodyta variklio pilnutinės apkrovos kreive.
Nepaisant 2 papunkčio nuostatų, į kontrolės sritį neįtraukiami sūkių dažnio ir sukimo momento taškai, kurių vertė mažesnė kaip 30 proc. didžiausios galios vertės, nustatytos remiantis 1 papunktyje nurodyta variklio pilnutinės apkrovos kreive.
Nepaisant 2 ir 3 papunkčių nuostatų, kontrolės srities viršutinė riba grindžiama pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreive, užregistruota pagal 4.3.1 punktą. Variklio kiekvieno sūkių dažnio sukimo momento vertė, nustatyta remiantis pirminio variklio pagal CO2- pilnutinės apkrovos kreive, didinama 5 proc. bendro didžiausio sukimo momento Tmax_overall, apibrėžto pagal 4.3.5.2.2 punktą. Modifikuota padidinta pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreivė naudojama kaip viršutinė kontrolės srities riba.
5 pav. pateiktas kontrolės srities variklio sūkių dažnio, sukimo momento ir galios diapazono apibrėžimo pavyzdys.
5 pav.
Kontrolės srities variklio sūkių dažnio, sukimo momento ir galios diapazono apibrėžimo pavyzdys
4.3.5.6.2. Tinklelio langelių apibrėžimas
Pagal 4.3.5.6.1 punktą apibrėžta kontrolės sritis dalijama į tam tikrą skaičių tinklelio langelių išmetamųjų teršalų kiekiui per FCMC stebėti.
Tinklelis sudarytas iš 9 langelių, skirtų varikliams, kurių vardinis sūkių dažnis mažesnis kaip 3 000 min– 1, ir iš 12 langelių, skirtų varikliams, kurių vardinis sūkių dažnis lygus 3 000 min– 1 arba didesnis. Tinkleliai apibrėžiami pagal šias nuostatas:
išorinės tinklelių ribos sutampa su pagal 4.3.5.6.1 punktą apibrėžta kontrolės sritimi;
dvi vertikaliosios linijos brėžiamos vienodais tarpais tarp variklio sūkių dažnių n30 ir nhi 9 langelių tinkleliuose arba 3 vertikalios linijos brėžiamos tarp variklio sūkių dažnių n30 ir nhi 12 langelių tinkleliuose;
2 linijos brėžiamos vienodu atstumu nuo variklio sukimo momento (t. y. 1/3) kiekvienos vertikaliosios linijos kontrolės srityje, apibrėžtoje pagal 4.3.5.6.1 punktą.
Tinklelio langelių ribas apibrėžiančios visos variklio sūkių dažnio vertės (min– 1) ir visos sukimo momento vertės (niutonmetrais) suapvalinamos iki 2 skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.
6 pav. pateiktas 9 langelių tinklelio kontrolės srities tinklelio langelių apibrėžimo pavyzdys.
6 pav.
9 langelių tinklelio kontrolės srities tinklelio langelių apibrėžimo pavyzdys
4.3.5.6.3. Išmetamųjų teršalų savitosios masės apskaičiavimas
Išmetamųjų dujinių teršalų savitoji masė nustatoma kaip kiekvieno pagal 4.3.5.6.2 punktą apibrėžto tinklelio langelio vidutinė vertė. Kiekvieno tinklelio langelio vidutinė vertė – išmetamųjų teršalų savitosios masės visuose variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taškuose, išmatuotuose per FCMC ir esančiuose tame pačiame tinklelio langelyje, aritmetinis vidurkis.
Išmetamųjų teršalų savitoji masė, išmatuota pavieniams variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taškams atliekant FCMC bandymus, nustatoma kaip vidutinė vertė per 4.3.5.5 punkto 1 papunktyje nustatytą 30 ± 1 sekundžių matavimo tarpsnį.
Jeigu variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taškas yra tiesiai ant tinklelio langelius vieną nuo kito skiriančios linijos, į šį variklio sūkių dažnio ir apkrovos tašką atsižvelgiama nustatant visų gretimų tinklelio langelių vidutines vertes.
Per FCMC išmatuota bendroji kiekvieno išmetamojo dujinio teršalo masė kiekviename variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taške mFCMC,i (gramais) per 4.3.5.5 punkto 1 papunktyje nustatytą 30 ± 1 sekundžių matavimo tarpsnį apskaičiuojama laikantis ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 8 dalies.
Per FCMC išmatuotas faktinis variklio darbas kiekviename variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taške WFCMC,i (kWh) per 4.3.5.5 punkto 1 papunktyje nustatytą 30 ± 1 sekundžių matavimo tarpsnį nustatomas remiantis pagal 4.3.5.3 punktą užregistruotomis variklio sūkių dažnio ir sukimo momento vertėmis.
Per FCMC išmatuota išmetamųjų dujinių teršalų savitoji masė kiekviename variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taške eFCMC,i (g/kWh) nustatoma pagal šią lygtį:
eFCMC,i = mFCMC,i / WFCMC,i
4.3.5.7. Duomenų priimtinumas
4.3.5.7.1. FCMC priimtinumo patvirtinimo statistinių duomenų reikalavimai
Atliekama per FCMC naudojamų faktinių variklio sūkių dažnio (nact), variklio sukimo momento (Mact) ir variklio galios (Pact) verčių tiesinės regresijos analizė remiantis atitinkamomis atskaitos vertėmis (nref, Mref, Pref). Faktinės vertės nact, Mact ir Pact nustatomos remiantis pagal 4.3.5.3 punktą užregistruotomis vertėmis.
Perėjimo nuo vieno tikslinio nuostačio prie paskesnio nuostačio nuolydžiai į šią regresijos analizę neįtraukiami.
Norint sumažinti paklaidą dėl ciklo faktinių ir atskaitos verčių signalų tarpusavio delsos, visa variklio sūkių dažnio ir sukimo momento faktinių signalų seka gali būti paankstinta ar uždelsta atskaitos sūkių dažnio ir sukimo momento sekos atžvilgiu. Jeigu paslenkami faktiniai signalai, ir sūkių dažnio, ir sukimo momento vertės paslenkamos tuo pačiu dydžiu ir ta pačia kryptimi.
Atliekant regresijos analizę pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 3 priedėlio A.3.1 ir A.3.2 punktus taikomas mažiausiųjų kvadratų metodas su geriausios sutapties lygtimi, kurios forma atitinka apibrėžtąją ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.8.7 punkte. Atliekant šią analizę rekomenduojama taikyti 1 Hz dažnį.
Tik šios regresijos analizės tikslais prieš pradedant regresijos apskaičiavimą ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ 4 priedo 4 lentelėje (Taškai, kuriuos leidžiama praleisti atliekant regresijos analizę) nurodytus taškus leidžiama praleisti. Be to, tik šios regresijos analizės tikslais praleidžiamos visos variklio sukimo momento ir galios vertės tuose taškuose, kurie susiję su didžiausiąja valdymo komanda. Tačiau regresijos analizės tikslais praleisti taškai negali būti praleidžiami atliekant bet kokius kitus apskaičiavimus pagal šį priedą. Taško praleidimas gali būti taikomas visam ciklui arba bet kuriai jo daliai.
Kad duomenys būtų laikomi priimtinais, turi būti laikomasi ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 3 lentelėje (WHSC regresijos kreivės leidžiamosios nuokrypos) nustatytų kriterijų.
4.3.5.7.2. Reikalavimai išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenai
Atlikus FCMC bandymus gauti duomenys laikomi priimtinais, jei išmetamųjų kontroliuojamų dujinių teršalų savitoji masė, pagal 4.3.5.6.3 punktą nustatyta kiekviename tinklelio langelyje, atitinka šias dujinių teršalų ribines vertes.
Varikliai, išskyrus dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklius, turi atitikti taikomas ribines vertes pagal JT taisyklės Nr. 49 10 priedo 5.2.2 punktą.
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai turi atitikti taikomas ribines vertes, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 582/2011 XVIII priede, kurio nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 595/2009 I priede apibrėžtą išmetamųjų teršalų kiekio ribinę vertę pakeičiama nuoroda į to paties teršalo ribinę vertę pagal JT taisyklės Nr. 49 10 priedo 5.2.2 punktą.
Jei tame pačiame tinklelio langelyje variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taškų skaičius yra mažesnis kaip 3, tam konkrečiam tinklelio langeliui šis punktas netaikomas.
5. Matavimo duomenų baigiamasis apdorojimas
Visi šiame punkte nurodyti apskaičiavimai atliekami konkrečiai kiekvienam variklių šeimos pagal CO2 varikliui.
5.1. Variklio darbo apskaičiavimas
Per ciklą ar per nustatytą tarpsnį atliktas visas variklio darbas nustatomas remiantis užregistruotomis variklio galios vertėmis, nustatytomis pagal šio priedo 3.1.2 punktą ir ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 6.3.5 ir 7.4.8 punktus.
Per visą bandymo ciklą ar per kiekvieną iš WHTC pociklių variklio atliktas darbas nustatomas užregistruotas variklio galios vertes integruojant pagal šią formulę:
čia:
|
Wact, i |
– |
visas variklio darbas per tarpsnį nuo t0 iki t1 |
|
t0 |
– |
laikas tarpsnio pradžioje |
|
t1 |
– |
laikas tarpsnio pabaigoje |
|
n |
– |
per tarpsnį nuo t0 iki t1 užregistruotų verčių skaičius |
|
Pk [0 … n] |
– |
chronologine tvarka pateiktos per tarpsnį nuo t0 iki t1 užregistruotos variklio galios vertės; čia k yra nuo 0 laiku t0 iki n laiku t1 |
|
h |
– |
intervalo tarp dviejų gretimų užregistruotų verčių plotis, nustatytas pagal lygtį
|
5.2. Integruotų degalų sąnaudų apskaičiavimas
Visos užregistruotos neigiamos degalų sąnaudų vertės naudojamos tiesiogiai ir apskaičiuojant integruotąją vertę nuliui neprilyginamos.
Per visą bandymo ciklą ar per kiekvieną iš WHTC pociklių variklio sunaudotų degalų bendroji masė nustatoma integruojant užregistruotas degalų masės srauto vertes pagal šią formulę:
čia:
|
Σ FCmeas, i |
– |
per tarpsnį nuo t0 iki t1 variklio sunaudotų degalų bendroji masė |
|
t0 |
– |
laikas tarpsnio pradžioje |
|
t1 |
– |
laikas tarpsnio pabaigoje |
|
n |
– |
per tarpsnį nuo t0 iki t1 užregistruotų verčių skaičius |
|
mffuel,k [0 … n] |
– |
chronologine tvarka pateiktos per tarpsnį nuo t0 iki t1 užregistruotos degalų masės srauto vertės; čia k yra nuo 0 laiku t0 iki n laiku t1 |
|
h |
– |
intervalo tarp dviejų gretimų užregistruotų verčių plotis, nustatytas pagal lygtį
|
5.3. Degalų savitųjų sąnaudų skaičių apskaičiavimas
Pataisos ir pusiausvyrinimo koeficientai, kurie turi būti pateikiami kaip modeliavimo priemonei skirti įvesties duomenys, apskaičiuojami naudojant variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę ir remiantis išmatuotais variklio degalų savitųjų sąnaudų skaičiais, nustatytais pagal 5.3.1 ir 5.3.2 punktus.
5.3.1. Su WHTC pataisos koeficientu susiję degalų savitųjų sąnaudų skaičiai
WHTC pataisos koeficientui nustatyti būtini degalų savitųjų sąnaudų skaičiai apskaičiuojami remiantis faktinėmis išmatuotomis įšilusio variklio paleidimo WHTC vertėmis, užregistruotomis pagal 4.3.3 punktą:
čia:
|
SFCmeas, i |
– |
savitosios degalų sąnaudos per WHTC pociklį i [g/kWh] |
|
Σ FCmeas, i |
– |
bendroji per WHTC pociklį i variklio sunaudotų degalų masė [g], nustatyta pagal 5.2 punktą |
|
Wact, i |
– |
visas variklio darbas per WHTC pociklį i [kWh], nustatytas pagal 5.1 punktą |
3 skirtingi WHTC pocikliai – važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu – apibrėžiami taip:
važiavimas mieste: nuo ciklo pradžios iki ≤ 900 sekundžių nuo ciklo pradžios;
važiavimas užmiestyje: nuo > 900 sekundžių iki ≤ 1 380 sekundžių nuo ciklo pradžios;
važiavimas greitkeliu (MW): nuo > 1 380 sekundžių nuo ciklo pradžios iki ciklo pabaigos.
5.3.1.1. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
WHTC pataisos koeficientui skirti dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių degalų savitųjų sąnaudų skaičiai pagal 5.3.1 punktą apskaičiuojami kiekvienai iš dviejų degalų rūšių atskirai.
5.3.2. Su šalto ir įšilusio variklio išmetamų teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientu susiję degalų savitųjų sąnaudų skaičiai
Šalto ir įšilusio variklio išmetamų teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientui nustatyti būtini degalų savitųjų sąnaudų skaičiai apskaičiuojami remiantis faktinėmis vertėmis, nustatytomis atliekant įšilusio variklio paleidimo ir šalto variklio paleidimo WHTC bandymą ir užregistruotomis pagal 4.3.3 punktą. Įšilusio variklio paleidimo ir šalto variklio paleidimo WHTC apskaičiavimas atliekamas atskirai:
čia:
|
SFCmeas, j |
– |
savitosios degalų sąnaudos [g/kWh] |
|
Σ FCmeas, j |
– |
bendrosios degalų sąnaudos per WHTC [g], nustatytos pagal šio priedo 5.2 punktą |
|
Wact, j |
– |
visas variklio darbas per WHTC [kWh], nustatytas pagal šio priedo 5.2 punktą |
5.3.2.1. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
Su šalto ir įšilusio variklio išmetamų teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientu susiję dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių degalų savitųjų sąnaudų skaičiai pagal 5.3.2 punktą apskaičiuojami kiekvienai iš dviejų degalų rūšių atskirai.
5.3.3. Degalų savitųjų sąnaudų per WHSC skaičiai
Savitosios degalų sąnaudos per WHSC apskaičiuojamos pagal faktines per WHSC išmatuotas vertes, užregistruotas pagal 4.3.4 punktą taip:
SFCWHSC = (Σ FCWHSC) / (WWHSC + Σ E_WHRWHSC)
čia:
|
SFCWHSC |
– |
savitosios degalų sąnaudos per WHSC [g/kWh]; |
|
Σ FCWHSC |
– |
visos degalų sąnaudos per WHSC, nustatytos pagal šio priedo 5.2 punktą [kWh]; |
|
WWHSC |
– |
visas variklio darbas per WHSC [kWh], nustatytos pagal šio priedo 5.1 punktą [kWh]; |
Jei varikliuose įrengta daugiau kaip viena WHR sistema, E_WHRWHSC apskaičiuojamas kiekvienai skirtingai WHR sistemai atskirai. Jei varikliai neturi WHR sistemos, E_WHRWHSC nustatoma į nulį.
E_WHRWHSC – visa integruota E_WHR_net per WHSC,
nustatyta pagal 5.3 punktą.
Σ E_WHRWHSC – visų įrengtų skirtingų WHR sistemų atskirų E_WHRWHSC suma [kWh].
5.3.3.1. Pataisyti degalų savitųjų sąnaudų per WHSC skaičiai
Per WHSC apskaičiuotos savitosios degalų sąnaudos SFCWHSC, nustatytos pagal 5.3.3 punktą, pakoreguojamos siekiant gauti pataisytąją vertę SFCWHSC,corr, kad būtų atsižvelgiama į atliekant bandymus naudotų degalų NCV ir standartinio atitinkamai variklio degalų technologijai būdingo NCV skirtumą, taikant šią lygtį:
čia:
|
SFCWHSC,corr |
– |
pataisytos savitosios degalų sąnaudos per WHSC [g/kWh] |
|
SFCWHSC |
– |
savitosios degalų sąnaudos per WHSC [g/kWh] |
|
NCVmeas |
– |
atliekant bandymus naudotų degalų NCV, nustatytas pagal 3.2 punktą [MJ/kg] |
|
NCVstd |
– |
standartinis NCV pagal 4 lentelę [MJ/kg] |
4 lentelė
Standartinės tam tikrų tipų degalų apatinio šilumingumo vertės
|
Degalų tipas / variklio tipas |
Etaloninių degalų tipas |
Standartinis NCV [MJ/kg] |
|
Dyzelinas / slėginis uždegimas |
B7 |
42,7 |
|
Etanolis / slėginis uždegimas |
ED95 |
25,7 |
|
Benzinas / kibirkštinis uždegimas |
E10 |
41,5 |
|
Etanolis / kibirkštinis uždegimas |
E85 |
29,1 |
|
SND / kibirkštinis uždegimas |
SND B degalai |
46,0 |
|
►M3 Gamtinės dujos/kibirkštinis uždegimas arba gamtinės dujos/slėginis uždegimas ◄ |
G25 arba GR |
45,1 |
5.3.3.2. Specialios B7 etaloninių degalų nuostatos
Jeigu atliekant bandymus pagal 3.2 punktą naudoti B7 tipo (dyzelinas / slėginis uždegimas) etaloniniai degalai, standartizacijos pataisa pagal 5.3.3.1 punktą netaikoma ir pataisytoji vertė SFCWHSC,corr nustatoma tokia kaip nepataisytoji vertė SFCWHSC.
5.3.3.3. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių pataisytos savitosios degalų sąnaudos per WHSC pagal 5.3.3.1 punktą apskaičiuojamos kiekvienai iš dviejų degalų rūšių atskirai pagal atitinkamų savitosios degalų sąnaudų per WHSC skaičius, nustatytus kiekvienam iš dviejų degalų atskirai pagal 5.3.3 punktą.
5.3.3.2 punktas taikomas dyzeliniams degalams B7.
5.4. Variklių su įmontuotomis periodiškai regeneruojamomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis pataisos koeficientas
Variklių su įmontuotomis ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 6.6.1 punkte apibrėžtomis periodiškai regeneruojamomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis degalų sąnaudos patikslinamos taikant pataisos koeficientą, kad būtų atsižvelgiama į regeneravimo procesus.
Šis pataisos koeficientas CFRegPer nustatomas pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 6.6.2 punktą.
Variklių su įmontuotomis ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 6.6 punkte apibrėžtomis nenutrūkstamai regeneruojamomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis pataisos koeficientas nenustatomas ir koeficiento CFRegPer vertė laikoma lygia 1.
Pagal 4.3.1 punktą užregistruota variklio pilnutinės apkrovos kreivė taikoma denormalizuojant WHTC etaloninį ciklą ir visi atskaitos verčių apskaičiavimai atliekami pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.4.6, 7.4.7 ir 7.4.8 punktus.
Be ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priede išdėstytų nuostatų, registruojamas faktinis pagal 3.4 punktą variklio sunaudojamų degalų masės srautas atliekant kiekvieną įšilusio variklio paleidimo WHTC bandymą pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 6.6.2 punktą.
Savitosios degalų sąnaudos atliekant kiekvieną įšilusio variklio paleidimo WHTC bandymą apskaičiuojamos pagal šią lygtį:
SFCmeas, m = (Σ FCmeas, m) / (Wact, m)
čia:
|
SFCmeas, m |
– |
savitosios degalų sąnaudos [g/kWh] |
|
Σ FCmeas,m |
– |
bendrosios degalų sąnaudos per WHTC [g], nustatytos pagal šio priedo 5.2 punktą |
|
Wact, m |
– |
visas variklio darbas per WHTC [kWh], nustatytas pagal šio priedo 5.2 punktą |
|
m |
– |
kiekvieną pavienį įšilusio variklio paleidimo WHTC bandymą apibūdinantis žymuo |
Atliekant pavienius WHTC bandymus degalų savitųjų sąnaudų vertėms svertiniai koeficientai taikomi pagal šią lygtį:
čia:
|
n |
– |
įšilusio variklio paleidimo WHTC bandymų skaičius be regeneravimo proceso |
|
nr |
– |
įšilusio variklio paleidimo WHTC bandymų skaičius su regeneravimo procesu (atliekamas ne mažiau kaip vienas bandymas) |
|
SFCavg |
– |
vidutinės savitosios degalų sąnaudos atliekant visus įšilusio variklio paleidimo WHTC bandymus be regeneravimo proceso [g/kWh] |
|
SFCavg,r |
– |
vidutinės savitosios degalų sąnaudos atliekant visus įšilusio variklio paleidimo WHTC bandymus su regeneravimo procesu [g/kWh] |
Pataisos koeficientas CFRegPer apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
5.4.1. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių, turinčių periodiškai regeneruojamas papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas, pataisos koeficientas pagal 5.4 punktą apskaičiuojamas kiekvienam iš dviejų degalų atskirai.
5.5. Specialiosios nuostatos dėl WHR sistemų
Vertės pagal 5.5.1, 5.5.2 ir 5.5.3 papunkčius apskaičiuojamos, jei bandymo sąrankoje yra WHR_mech arba WHR_elec sistema. Atitinkamos mechaninės ir elektrinės naudingosios galios vertės apskaičiuojamos atskirai.
5.5.1. Integruotos E_WHR_net skaičiavimas
Šis punktas taikomas tik varikliams su WHR sistemomis.
Visos užregistruotos neigiamos mechaninės ir elektrinės P_WHR_net naudojamos tiesiogiai ir nenustatomos į nulį atliekant integruotos vertės skaičiavimus.
Visa integruota E_WHR_net per visą bandymo ciklą arba per kiekvieną WHTC pociklį nustatoma integruojant užregistruotas mechaninės ar elektrinės P_WHR_net vertes pagal šią lygtį:
čia:
|
E_WHRmeas, i |
– |
visa integruotoji E_WHR_net per tarpsnį nuo t0 iki t1; |
|
t0 |
– |
laikas laikotarpio pradžioje; |
|
t1 |
– |
laikas laikotarpio pabaigoje; |
|
n |
– |
per laikotarpį nuo t0 iki t1 užregistruotų verčių skaičius; |
|
P_WHRmeas,k [0 … n] |
– |
momentu t0 + k × h užregistruota mechaninės arba elektrinės P_WHR_net vertė laikotarpiu nuo t0 iki t1 chronologine tvarka, kai k kinta nuo 0 momentu t0 iki n momentu t1; |
|
|
– |
intervalo tarp dviejų gretimų užregistruotų verčių plotis, |
5.5.2 Savitosios E_WHR_net skaičių skaičiavimas
Pataisos ir pusiausvyrinimo koeficientai, kurie turi būti pateikiami kaip modeliavimo priemonės įvesties duomenys, apskaičiuojami naudojant variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę pagal išmatuotus savitosios E_WHR_net skaičius, nustatytus pagal 5.5.2.1 ir 5.5.2.2 punktus.
5.5.2.1 WHTC pataisos koeficientui skirti savitosios E_WHR_net skaičiai
WHTC pataisos koeficientui nustatyti būtini savitosios E_WHR_net skaičiai apskaičiuojami pagal faktines išmatuotas įšilusio variklio paleidimo WHTC vertes, užregistruotas pagal 4.3.3 punktą:
S_E_WHRmeas, Urban = E_WHRmeas, WHTC-Urban / Wact, WHTC-Urban
S_E_WHRmeas, Rural = E_WHRmeas, WHTC- Rural / Wact, WHTC- Rural
S_E_WHRmeas, MW = E_WHRmeas, WHTC-MW / Wact, WHTC-MW
čia:
|
S_E_WHR meas, i |
– |
savitoji E_WHR_net per WHTC pociklį i [kJ/kWh]; |
|
E_WHR meas, i |
– |
visa integruota E_WHR_net per WHTC pociklį i [kJ], nustatyta pagal 5.5.1 punktą; |
|
Wact, i |
– |
visas variklio darbas per WHTC pociklį i [kWh], nustatytas pagal 5.1 punktą. |
3 skirtingi WHTC pocikliai (važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu) apibrėžti 5.3.1. punkte.
5.5.2.2 Šalto ir įšilusio variklio išmetamo teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientui skirti savitosios E_WHR_net skaičiai
Šalto ir įšilusio variklio išmetamų teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientui nustatyti būtini savitosios E_WHR_net skaičiai apskaičiuojami pagal faktines vertes, išmatuotas atliekant įšilusio variklio paleidimo ir šalto variklio paleidimo WHTC bandymą ir užregistruotas pagal 4.3.3 punktą. Įšilusio variklio paleidimo ir šalto variklio paleidimo WHTC skaičiavimai atliekamas atskirai taip:
S_E_WHRmeas, hot = E_WHRmeas, hot / Wact, hot
S_E_WHRmeas, cold = E_WHRmeas, cold / Wact, cold
čia:
|
S_E_WHR meas, j |
– |
savitoji E_WHR_net per WHTC [kJ/kWh]; |
|
E_WHR meas, j |
– |
visa integruota E_WHR_net per WHTC [kJ], nustatyta pagal 5.5.1 punktą; |
|
Wact, j |
– |
visas variklio darbas per WHTC [kWh], nustatytas pagal 5.1 punktą. |
5.5.3 Variklių, turinčių periodiškai regeneruojamas papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas, WHR pataisos koeficientas
Šis pataisos koeficientas nustatomas į 1.
6. Variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės taikymas
Variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonė taikoma kiekvienam vienos variklių šeimos pagal CO2 varikliui, naudojant 6.1 apibrėžtus įvesties duomenis.
Variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės išvesties duomenys yra galutinis variklio bandymo procedūros rezultatas ir jie yra dokumentuojami.
6.1. Variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonei skirti įvesties duomenys
Toliau nurodyti įvesties duomenys gaunami atliekant šiame priede nurodytas bandymo procedūras ir įvedami į variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę.
6.1.1. Pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreivė
Įvesties duomenys – pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreivė, užregistruota pagal 4.3.1 punktą.
Jeigu gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kaip įvesties duomenys naudojama to konkretaus variklio pilnutinės apkrovos kreivė, užregistruota pagal 4.3.1 punktą.
Įvesties duomenys pateikiami rinkmenoje, kurios formatas – kableliu atskirtos vertės (CSV) kaip skirtuką naudojant unikodo ženklą „COMMA“ (U+002C) („,“ ). Pirmoji rinkmenos eilutė naudojama kaip antraštė ir joje nepateikiami jokie užregistruoti duomenys. Užregistruotų duomenų pradžia – antroji rinkmenos eilutė.
Pirmajame rinkmenos stulpelyje pateikiama min– 1 išreikšta variklio sūkių dažnio vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06. Antrajame stulpelyje pateikiama Nm išreikšta sukimo momento vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.
6.1.2. Pilnutinės apkrovos kreivė
Įvesties duomenys – pagal 4.3.1 punktą užregistruota variklio pilnutinės apkrovos kreivė.
Įvesties duomenys pateikiami rinkmenoje, kurios formatas – kableliu atskirtos vertės (CSV) kaip skirtuką naudojant unikodo ženklą „COMMA“ (U+002C) („,“ ). Pirmoji rinkmenos eilutė naudojama kaip antraštė ir joje nepateikiami jokie užregistruoti duomenys. Užregistruotų duomenų pradžia – antroji rinkmenos eilutė.
Pirmajame rinkmenos stulpelyje pateikiama min– 1 išreikšta variklio sūkių dažnio vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06. Antrajame stulpelyje pateikiama Nm išreikšta sukimo momento vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.
6.1.3. Pirminio variklio pagal CO2 varymo išoriniu galios įtaisu kreivė
Įvesties duomenys – pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 varymo išoriniu galios įtaisu kreivė, užregistruota pagal 4.3.2 punktą.
Jeigu gamintoju prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kaip įvesties duomenys naudojama to konkretaus variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė, užregistruota pagal 4.3.2 punktą.
Įvesties duomenys pateikiami rinkmenoje, kurios formatas – kableliu atskirtos vertės (CSV) kaip skirtuką naudojant unikodo ženklą „COMMA“ (U+002C) („,“ ). Pirmoji rinkmenos eilutė naudojama kaip antraštė ir joje nepateikiami jokie užregistruoti duomenys. Užregistruotų duomenų pradžia – antroji rinkmenos eilutė.
Pirmajame rinkmenos stulpelyje pateikiama min– 1 išreikšta variklio sūkių dažnio vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06. Antrajame stulpelyje pateikiama Nm išreikšta sukimo momento vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.
6.1.4. Pirminio variklio pagal CO2 degalų sąnaudų charakteristikų grafikas
Įvesties duomenys yra šio priedo 3 priedėlyje apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 nustatytos vertės, užregistruotos pagal 4.3.5 punktą.
Jei gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kaip įvesties duomenys naudojamos tam konkrečiam varikliui nustatytos vertės, užregistruotos pagal 4.3.5 punktą.
Įvesties duomenis sudaro tik vidutinės matavimo vertės, gautos per 30±1 sekundžių matavimo laikotarpį, nustatytą pagal 4.3.5.5 punkto 1 papunktį.
Įvesties duomenys pateikiami rinkmenoje, kurios formatas – kableliu atskirtos vertės (CSV) kaip skirtuką naudojant unikodo ženklą „COMMA“ (U+002C) („,“). Pirmoji rinkmenos eilutė naudojama kaip antraštė ir joje nepateikiami jokie užregistruoti duomenys. Užregistruotų duomenų pradžia – antroji rinkmenos eilutė.
Kiekvieno stulpelio antraštė pirmoje rinkmenos eilutėje apibrėžia numatomą atitinkamo stulpelio turinį.
Variklio sūkių dažnio stulpelio antraštė pirmoje rinkmenos eilutėje turi būti „engine speed“. Duomenų verčių, išreikštų min-1 ir suapvalintų iki dviejų skaitmenų po kablelio pagal ASTM E 29-06, pradžia – antra rinkmenos eilutė.
Sukimo momento stulpelio antraštė pirmoje rinkmenos eilutėje turi būti eilutė „torque“. Duomenų verčių, išreikštų Nm ir suapvalintų iki dviejų skaitmenų po kablelio pagal ASTM E 29-06, pradžia – antra rinkmenos eilutė.
Degalų masės srauto stulpelio antraštė pirmoje rinkmenos eilutėje turi būti eilutė „massflow fuel 1“. Duomenų verčių, išreikštų g/h ir suapvalintų iki dviejų skaitmenų po kablelio pagal ASTM E 29-06, pradžia – antra rinkmenos eilutė.
6.1.4.1. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
Antrųjų degalų išmatuoto masės srauto stulpelio antraštė pirmoje rinkmenos eilutėje turi būti eilutė „massflow fuel 2“. Duomenų verčių, išreikštų g/h ir suapvalintų iki dviejų skaitmenų po kablelio pagal ASTM E 29-06, pradžia – antra rinkmenos eilutė.
6.1.4.2. Specialieji reikalavimai WHR sistemas turintiems varikliams
Jei WHR sistema yra „WHR_mech“ arba „WHR_elec“, įvesties duomenys WHR_mech sistemoms papildomi mechaninės P_WHR_net vertėmis arba WHR_elec sistemoms – elektrinės P_WHR_net vertėmis, užregistruotomis pagal 4.3.5.3.1 punktą.
Mechaninės P_WHR_net stulpelio pirmoje rinkmenos eilutėje turi būti antraštės eilutė „WHR mechanical power“, o elektrinės P_WHR_net stulpelio – eilutė „WHR electrical power“. Duomenų verčių, išreikštų W ir suapvalintų iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06, pradžia – antra rinkmenos eilutė.
6.1.5. Su WHTC pataisos koeficientu susiję degalų savitųjų sąnaudų skaičiai
Įvesties duomenys – trys degalų savitųjų sąnaudų per skirtingus WHTC pociklius, t. y. važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu, vertės (g/kWh), nustatytos pagal 5.3.1 punktą.
Vertės suapvalinamos iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.
6.1.5.1. Specialieji reikalavimai WHR sistemas turintiems varikliams
Jei WHR sistema yra „WHR_mech“ arba „WHR_elec“, įvesties duomenys WHR_mech sistemoms papildomi mechaninės P_WHR_net vertėmis arba WHR_elec sistemoms – elektrinės P_WHR_net vertėmis, užregistruotomis pagal 4.3.5.3.1 punktą.
Mechaninės P_WHR_net stulpelio pirmoje rinkmenos eilutėje turi būti antraštės eilutė „WHR mechanical power“, o elektrinės P_WHR_net stulpelio – eilutė „WHR electrical power“. Duomenų verčių, išreikštų W ir suapvalintų iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06, pradžia – antra rinkmenos eilutė.
6.1.6. Su šalto ir įšilusio variklio išmetamo teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientu susiję degalų savitųjų sąnaudų skaičiai
Įvesties duomenys – per įšilusio variklio paleidimo ir šalto variklio paleidimo WHTC gautos dvi degalų savitųjų sąnaudų vertės (g/kWh), nustatytos pagal 5.3.2 punktą.
Vertės suapvalinamos iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.
6.1.6.1. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
Pagal 6.1.6 punktą nustatytos susijusį degalų tipą atitinkančios vertės, naudojamos kaip stulpelio „massflow fuel 1“ įvesties duomenys pagal 6.1.4 punktą, yra grafinės sąsajos kortelės „Fuel 1“ įvesties duomenys.
Pagal 6.1.6 punktą nustatytos susijusį degalų tipą atitinkančios vertės, naudojamos kaip stulpelio „massflow fuel 2“ įvesties duomenys pagal 6.1.4.1 punktą, yra grafinės sąsajos kortelės „Fuel 2“ įvesties duomenys.
6.1.7. Variklių su įmontuotomis periodiškai regeneruojamomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis pataisos koeficientas
Įvesties duomenys – pataisos koeficientas CFRegPer, nustatytas pagal 5.4 punktą.
Dėl variklių su įmontuotomis JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.6.1 punkte apibrėžtomis nenutrūkstamai regeneruojamomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis pagal 5.4 punktą nustatoma, kad šis koeficientas yra lygus 1.
Vertė suapvalinama iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.
6.1.7.1. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
Pagal 6.1.7 punktą nustatytos susijusį degalų tipą atitinkančios vertės, naudojamos kaip stulpelio „massflow fuel 1“ įvesties duomenys pagal 6.1.4 punktą, yra grafinės sąsajos kortelės „Fuel 1“ įvesties duomenys.
Pagal 6.1.7 punktą nustatytos susijusį degalų tipą atitinkančios vertės, naudojamos kaip stulpelio „massflow fuel 2“ įvesties duomenys pagal 6.1.4.1 punktą, yra grafinės sąsajos kortelės „Fuel 2“ įvesties duomenys.
6.1.8. Bandymo degalų NCV
Įvesties duomenys – bandymo degalų NCV (MJ/kg), nustatytas pagal 3.2 punktą.
Vertė suapvalinama iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29–06.
6.1.8.1. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
Pagal 6.1.8 punktą nustatyta susijusį degalų tipą atitinkanti vertė, naudojama kaip stulpelio „massflow fuel 1“ įvesties duomenys pagal 6.1.4 punktą, yra grafinės sąsajos kortelės „Fuel 1“ įvesties duomenys.
Pagal 6.1.8 punktą nustatyta susijusį degalų tipą atitinkanti vertė, naudojama kaip stulpelio „massflow fuel 2“ įvesties duomenys pagal 6.1.4.1 punktą, yra grafinės sąsajos kortelės „Fuel 2“ įvesties duomenys.
6.1.9. Bandymo degalų tipas
Įvesties duomenys – bandymo degalų tipas, parinktas pagal 3.2 punktą.
6.1.9.1. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
Bandymo degalų tipas, atitinkantis susijusį degalų tipą, naudojamą kaip stulpelio „massflow fuel 1“ įvesties duomenys pagal 6.1.4 punktą, yra grafinės sąsajos kortelės „Fuel 1“ įvesties duomenys.
Bandymo degalų tipas, atitinkantis susijusį degalų tipą, naudojamą kaip stulpelio „massflow fuel 2“ įvesties duomenys pagal 6.1.4.1 punktą, yra grafinės sąsajos kortelės „Fuel 2“ įvesties duomenys.
6.1.10. Pirminio variklio pagal CO2 sūkių dažnis tuščiąja eiga
Įvesties duomenys – pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 sūkių dažnis tuščiąja eiga nidle (min– 1), deklaruotas gamintojo pateiktos sertifikavimo paraiškos informaciniame dokumente, parengtame pagal 2 priedėlyje pateikiamą pavyzdį.
Jeigu gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kaip įvesties duomenys naudojamas to konkretaus variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga.
Vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06.
6.1.11. Variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga
Įvesties duomenys – variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga nidle (min– 1), deklaruotas gamintojo pateiktos sertifikavimo paraiškos informaciniame dokumente, parengtame pagal šio priedo 2 priedėlyje pateikiamą pavyzdį.
Vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06.
6.1.12. Variklio darbinis tūris
Įvesties duomenys – variklio darbinis tūris (kubiniais centimetrais), deklaruotas gamintojo pateiktos sertifikavimo paraiškos informaciniame dokumente, parengtame pagal šio priedo 2 priedėlyje pateikiamą pavyzdį.
Vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06.
6.1.13. Variklio vardinis sūkių dažnis
Įvesties duomenys – variklio vardinis sūkių dažnis (min– 1), deklaruotas gamintojo pateiktos sertifikavimo paraiškos pagal šio priedo 2 priedėlyje pateikiamą pavyzdį parengto informacinio dokumento 3.2.1.8 punkte.
Vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06.
6.1.14. Variklio vardinė galia
Įvesties duomenys – variklio vardinė galia (kW), deklaruota gamintojo pateiktos sertifikavimo paraiškos pagal šio priedo 2 priedėlyje pateikiamą pavyzdį parengto informacinio dokumento 3.2.1.8 punkte.
Vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06.
6.1.15. Gamintojas
Įvesties duomenys – variklio gamintojo pavadinimas, nurodytas naudojant ženklų seką pagal ISO8859-1 koduotę.
6.1.16. Modelis
Įvesties duomenys – variklio modelio pavadinimas, nurodytas naudojant ženklų seką pagal ISO8859-1 koduotę.
6.1.17. Sertifikavimo numeris
Įvesties duomenys – variklio sertifikavimo numeris, nurodytas naudojant ženklų seką pagal ISO8859-1 koduotę.
6.1.18. Dual-fuel
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams grafinės sąsajos žymimasis langelis „Dual-fuel“ turi būti pažymėtas varnele.
6.1.19. WHR_no_ext
Jei variklis turi WHR_no_ext sistemą, grafinės sąsajos žymimasis langelis „MechanicalOutputICE“ turi būti pažymėtas varnele.
6.1.20. WHR_mech
Jei variklis turi WHR_mech sistemą, grafinės sąsajos žymimasis langelis „MechanicalOutputDrivetrain“ turi būti pažymėtas varnele.
6.1.21. WHR_elec
Jei variklis turi WHR_elec sistemą, grafinės sąsajos žymimasis langelis „ElectricalOutput“ turi būti pažymėtas varnele.
6.1.22. WHR_mech sistemų WHTC pataisos koeficientui skirti savitosios E_WHR_net skaičiai
Variklio su WHR_mech sistema įvesties duomenys yra trys skirtingų WHTC pociklių, važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu, savitosios E_WHR_net vertės, išreikštos kJ/kWh ir nustatytos pagal 5.5.2.1 punktą.
Vertės apvalinamos iki dviejų skaitmenų po kablelio pagal ASTM E 29-06 ir yra grafinės sąsajos kortelės „WHR Mechanical“ įvesties duomenys.
6.1.23. WHR_mech sistemų šalto ir įšilusio variklio išmetamų teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientui skirti savitosios E_WHR_net skaičiai
Variklio su WHR_mech sistema įvesties duomenys yra dvi įšilusio variklio paleidimo ir šalto variklio paleidimo WHTC bandymo savitosios E_WHR_net vertės, išreikštos kJ/kWh ir nustatytos pagal 5.5.2.2 punktą.
Vertės apvalinamos iki dviejų skaitmenų po kablelio pagal ASTM E 29-06 ir yra grafinės sąsajos kortelės „WHR Mechanical“ įvesties duomenys.
6.1.24. WHR_elec sistemų WHTC pataisos koeficientui skirti savitosios E_WHR_net skaičiai
Variklio su WHR_elec sistema įvesties duomenys yra trys skirtingų WHTC pociklių, važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu, savitosios E_WHR_net vertės, išreikštos kJ/kWh ir nustatytos pagal 5.5.2.1 punktą.
Vertės apvalinamos iki dviejų skaitmenų po kablelio pagal ASTM E 29-06 ir yra grafinės sąsajos kortelės „WHR Electrical“ įvesties duomenys.
6.1.25. WHR_elec sistemų šalto ir įšilusio variklio išmetamų teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientui skirti savitosios E_WHR_net skaičiai
Variklio su WHR_elec sistema įvesties duomenys yra dvi įšilusio variklio paleidimo ir šalto variklio paleidimo WHTC bandymo savitosios E_WHR_net vertės, išreikštos kJ/kWh ir nustatytos pagal 5.5.2.2 punktą.
Vertės apvalinamos iki dviejų skaitmenų po kablelio pagal ASTM E 29-06 ir yra grafinės sąsajos kortelės „WHR Electrical“ įvesties duomenys.
6.1.26. Variklių, turinčių periodiškai regeneruojamas papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas, WHR pataisos koeficientas
Įvesties duomenys – pataisos koeficientas, nustatytas pagal 5.5.3 punktą.
Vertė apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio pagal ASTM E 29-06 ir yra variklio su WHR_elec sistema grafinės sąsajos kortelės „WHR Electrical“, o su WHR_mech sistema – grafinės sąsajos kortelės „WHR Mechanical“ įvesties duomenys.
1 priedėlis
SUDEDAMOSIOS DALIES, ATSKIRO TECHNINIO MAZGO AR SISTEMOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)
SU IŠMETAMO CO2 KIEKIU IR DEGALŲ SĄNAUDOMIS SUSIJUSIŲ VARIKLIŲ ŠEIMOS SAVYBIŲ SERTIFIKATAS
|
Pranešimas dėl su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių variklių šeimos savybių sertifikato: — suteikimo (1) — išplėtimo (1) — nesuteikimo (1) — panaikinimo (1) |
Administracijos antspaudas
|
pagal Komisijos reglamentą (ES) 2017/2400
Komisijos reglamentas (ES) 2017/2400 su paskutiniais pakeitimais, padarytais …
Sertifikato numeris:
Maiša:
Išplėtimo priežastis:
I SKIRSNIS
|
0.1. |
Markė (gamintojo prekės pavadinimas): |
|
0.2. |
Tipas: |
|
0.3. |
Tipo identifikavimo priemonės
|
|
0.5. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas: |
|
0.6. |
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): |
|
0.7. |
Gamintojo atstovo (jeigu jis yra) pavadinimas ir adresas |
II SKIRSNIS
|
1. |
Papildoma informacija (jeigu taikoma): žr. papildymą |
|
2. |
Už bandymus atsakinga patvirtinimo institucija: |
|
3. |
Bandymų ataskaitos data: |
|
4. |
Bandymų ataskaitos numeris: |
|
5. |
Pastabos (jeigu yra): žr. papildymą |
|
6. |
Vieta: |
|
7. |
Data: |
|
8. |
Parašas: |
Priedai:
Informacinių dokumentų rinkinys. Bandymų ataskaita.
2 priedėlis
Variklio informacinis dokumentas
Pastabos dėl lentelių pildymo
Raidės A, B, C, D, E, žyminčios variklių šeimos pagal CO2 narius, pakeičiamos tikraisiais variklių šeimos pagal CO2 narių pavadinimais.
Jeigu tam tikros variklio charakteristikos ta pati vertė ir (arba) aprašymas tinka visiems variklių šeimos pagal CO2 nariams, A–E laukeliai sujungiami.
Jeigu variklių šeimą pagal CO2 sudaro daugiau kaip penki nariai, galima pridėti daugiau skilčių.
Informacinio dokumento priedėlis nukopijuojamas ir užpildomas atskirai kiekvienam šeimos pagal CO2 varikliui.
Aiškinamosios išnašos pateikiamos šio priedėlio pabaigoje.
|
|
|
Pirminis variklis pagal CO2 |
Variklių šeimos pagal CO2 nariai |
||||
|
A |
B |
C |
D |
E |
|||
|
0. |
Bendrieji duomenys |
||||||
|
0.l. |
Markė (gamintojo prekės pavadinimas) |
|
|||||
|
0.2. |
Tipas |
|
|||||
|
0.2.1. |
Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra) |
|
|
|
|
|
|
|
0.5. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas |
|
|||||
|
0.8. |
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|
0.9. |
Gamintojo atstovo (jeigu jis yra) pavadinimas ir adresas |
|
|||||
1 DALIS
Pagrindinės (pirminio) variklio ir prie variklių šeimos priklausančių variklių tipų charakteristikos
|
|
|
Pirminis variklis ar variklio tipas |
Variklių šeimos pagal CO2 nariai |
|||||||
|
A |
B |
C |
D |
E |
||||||
|
3.2. |
Vidaus degimo variklis |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1. |
Speciali informacija apie variklį |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.1. |
Veikimo principas: kibirkštinio uždegimo / slėginio uždegimo (1) Ciklas: keturi taktų / dviejų taktų / rotorinis (1) |
|
||||||||
|
3.2.1.1.1. |
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklio tipas: 1A tipas/1B tipas/2A tipas/2B tipas/3 B tipas1 |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.1.2. |
Dujų energijos santykis atliekant įšilusio variklio paleidimo WHTC bandymo dalį: % |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.2. |
Cilindrų skaičius ir išdėstymas: |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.2.1. |
Cilindro skersmuo (3) (mm) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.2.2. |
Stūmoklio eiga (3) (mm) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.2.3. |
Cilindrų uždegimo tvarka |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.3. |
Variklio darbinis tūris (4) (cm3) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.4. |
Tūrinio suspaudimo laipsnis (5) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.5. |
Degimo kameros, stūmoklio galvutės ir, jei tai kibirkštinio uždegimo varikliai, stūmoklio žiedų brėžiniai |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.6. |
Normalus variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga (5) (min – 1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.6.1. |
Didelis variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga (5) (min – 1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.6.2. |
Veikimas tuščiąja eiga naudojant dyzeliną: taip/ne1 |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.7. |
Anglies monoksido kiekis (pagal tūrį) tuščiąja eiga veikiančio variklio išmetamosiose dujose (5): … proc., kaip yra nurodęs gamintojas (tik kibirkštinio uždegimo varikliams) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.8. |
Didžiausia naudingoji galia (6): … kW esant … min (– 1) (gamintojo deklaruota vertė) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.9. |
Gamintojo nustatytas didžiausias leidžiamasis variklio sūkių dažnis (min – 1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.10. |
Didžiausias naudingasis sukimo momentas (6): … (Nm) esant … (min – 1) (gamintojo deklaruota vertė) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.1.11. |
Gamintojo nuorodos į dokumentų rinkinį, kurį reikalaujama pateikti pagal JT taisyklės Nr. 49 3.1, 3.2 ir 3.3 punktus ir kuris užtikrina tipo patvirtinimo institucijai galimybę įvertinti variklyje įdiegtas išmetamųjų teršalų kontrolės strategijas ir sistemas, siekiant užtikrinti tinkamą NOx kontrolės priemonių veikimą |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.2. |
Degalai |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.2.2. |
Sunkiųjų transporto priemonių dyzelinas/benzinas/SND/GD/etanolis (ED95)/etanolis (E85) (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.2.2.1. |
Degalai pritaikyti varikliui, deklaruotam gamintojo pagal JT taisyklės Nr. 49 4.6.2 punktą (kai taikoma) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
||||||||||
|
3.2.4. |
Degalų tiekimas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2. |
Degalų įpurškimu (tik slėginio uždegimo arba dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams): taip/ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.1. |
Sistemos aprašymas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.2. |
Veikimo principas: tiesioginis įpurškimas / į prieškamerę / į sūkurinę kamerą (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.3. |
Įpurškimo siurblys |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.3.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.3.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.3.3. |
Didžiausias tiekiamų degalų kiekis (1) (5) … mm3 per vieną taktą ar ciklą, kai variklio sūkių dažnis … min (– 1), arba pateikiama charakteristikų diagrama (Jeigu purškimo stiprumas reguliuojamas, nurodyti būdingą degalų tiekimą ir purškimo slėgio kitimą pagal variklio sūkių dažnį.) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.3.4. |
Statinis įpurškimo laiko reguliavimas (5) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.3.5. |
Įpurškimo paskubos kreivė (5) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.3.6. |
Kalibravimo metodas: bandymų stendas / variklis (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.4. |
Reguliatorius |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.4.1. |
Tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.4.2. |
Degalų tiekimo nutraukimo momentas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.4.2.1. |
Sūkių dažnis, kuriam esant nutraukiamas degalų tiekimas esant apkrovai (min (– 1)) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.4.2.2. |
Didžiausias sūkių dažnis be apkrovos (min– 1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.4.2.3. |
Sūkių dažnis tuščiąja eiga (min– 1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.5. |
Įpurškimo vamzdynas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.5.1. |
Ilgis (mm) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.5.2. |
Vidinis skersmuo (mm) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.5.3. |
Bendrosios magistralės degalų sistema, markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.6. |
Purkštuvas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.6.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.6.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.6.3. |
Atidarymo slėgis (5): |
kPa arba charakteristikų diagrama (5) |
|
|
|
|
|
|
||
|
3.2.4.2.7. |
Šaltojo paleidimo sistema |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.7.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.7.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.7.3. |
Aprašymas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.8. |
Pagalbinis paleidimo įtaisas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.8.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.8.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.8.3. |
Sistemos aprašymas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9. |
Elektroniškai valdomas įpurškimas: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.3. |
Sistemos aprašymas (jeigu tai ne nuolatinio įpurškimo sistema, pateikiami lygiaverčiai duomenys) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.3.1. |
Valdymo bloko (EVB) markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.3.2. |
Degalų reguliatoriaus markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.3.3. |
Oro srauto jutiklio markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.3.4. |
Degalų skirstytuvo markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.3.5. |
Droselio korpuso markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.3.6. |
Vandens temperatūros jutiklio markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.3.7. |
Oro temperatūros jutiklio markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.3.8. |
Oro slėgio jutiklio markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.2.9.3.9. |
Programinės įrangos kalibravimo numeris (-iai): |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3. |
Degalų įpurškimas (tik kibirkštinio uždegimo varikliams): taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.1. |
Veikimo principas: įsiurbimo kolektorius (viename taške / keliuose taškuose / tiesioginis įpurškimas (1) / kita – nurodyti) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.2. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.3. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4. |
Sistemos aprašas (jeigu tai yra ne nuolatinio įpurškimo sistema, pateikiami lygiaverčiai duomenys) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.1. |
Valdymo bloko (EVB) markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.2. |
Degalų reguliatoriaus markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.3. |
Oro srauto jutiklio markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.4. |
Degalų skirstytuvo markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.5. |
Slėgio reguliatoriaus markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.6. |
Mikrojungiklio markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.7. |
Tuščiosios eigos reguliavimo varžto markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.8. |
Droselio korpuso markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.9. |
Vandens temperatūros jutiklio markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.10. |
Oro temperatūros jutiklio markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.11. |
Oro slėgio jutiklio markė ir tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.4.12. |
Programinės įrangos kalibravimo numeris (-iai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.5. |
Purkštuvai: atidarymo slėgis (5) (kPa) arba charakteristikų diagrama (5) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.5.1. |
Markė |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.5.2. |
Tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.6. |
Įpurškimo laiko reguliavimas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.7. |
Šaltojo paleidimo sistema |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.7.1. |
Veikimo principas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.3.7.2. |
Eksploatavimo apribojimai / nustatymai (1) (5) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.4. |
Tiekimo siurblys |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.4.4.1. |
Slėgis (5) (kPa) arba charakteristikų diagrama (5) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.5. |
Elektros sistema |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.5.1. |
Vardinė įtampa (V), teigiamas / neigiamas įžeminimas (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.5.2. |
Generatorius |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.5.2.1. |
Tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.5.2.2. |
Vardinė atiduodamoji galia (VA) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6. |
Uždegimo sistema (tik kibirkštinio uždegimo varikliams) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.3. |
Veikimo principas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.4. |
Uždegimo paskubos kreivė arba schema (5) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.5. |
Statinis uždegimo laiko reguliavimas (5) (laipsniai iki viršutinio rimties taško) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.6. |
Uždegimo žvakės |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.6.1. |
Markė |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.6.2. |
Tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.6.3. |
Tarpo nustatymas (mm) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.7. |
Uždegimo ritė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.7.1. |
Markė |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.6.7.2. |
Tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7. |
Aušinimo sistema: skysčiu / oru (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
||||||||||
|
3.2.7.2. |
Skystis |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.2.1. |
Skysčio rūšis |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.2.2. |
Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai): taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.2.3. |
Charakteristikos |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.2.3.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.2.3.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.2.4. |
Pavaros perdavimo skaičius (-iai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.3. |
Oras |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.3.1. |
Ventiliatorius: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.3.2. |
Charakteristikos |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.3.2.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.3.2.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.7.3.3. |
Pavaros perdavimo skaičius (-iai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8. |
Įsiurbimo sistema |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8.1. |
Kompresorius: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8.1.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8.1.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8.1.3. |
Sistemos aprašymas (pvz., didžiausias pripūtimo slėgis … kPa, išmetamųjų dujų slėgio reguliavimo įtaisas, jeigu naudojamas) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8.2. |
Tarpinis aušintuvas: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8.2.1. |
Tipas: oras-oras / oras-vanduo (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8.3. |
Įsiurbimo slėgio sumažėjimas esant vardiniam variklio sūkių dažniui ir 100 proc. apkrovai (tik slėginio uždegimo varikliams) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8.3.1. |
Mažiausias leidžiamas (kPa) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8.3.2. |
Didžiausias leidžiamas (kPa) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8.4. |
Įsiurbimo vamzdžių ir jų pagalbinių įtaisų (padidinto slėgio kameros, šildymo įtaiso, papildomų oro įleidimo angų ir kt.) aprašymas ir brėžiniai |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.8.4.1. |
Įsiurbimo kolektoriaus aprašymas (su brėžiniais ir (arba) nuotraukomis) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.9. |
Išmetimo sistema |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.9.1. |
Išmetimo kolektoriaus aprašymas ir (arba) brėžiniai |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.9.2. |
Išmetimo sistemos aprašymas ir (arba) brėžinys |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.9.2.1. |
Išmetimo sistemos elementų, kurie yra variklio sistemos dalys, aprašymas ir (arba) brėžinys |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.9.3. |
Didžiausias leidžiamas išmetimo sistemos atgalinis slėgis esant vardiniam variklio sūkių dažniui ir 100 proc. apkrovai (tik slėginio uždegimo varikliams) (kPa) (7) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
||||||||||
|
3.2.9.7. |
Išmetimo sistemos tūris (dm3) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.9.7.1. |
Leidžiamas išmetimo sistemos tūris (dm3) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.10. |
Mažiausias įleidimo ir išleidimo angų skerspjūvio plotas ir angos geometrija |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.11. |
Vožtuvo uždarymo ir atidarymo laiko reguliavimas arba lygiaverčiai duomenys |
|||||||||
|
3.2.11.1. |
Didžiausias vožtuvų pakilimo aukštis, atidarymo ir uždarymo kampai arba išsami informacija apie alternatyvių paskirstymo sistemų veikimo taktą, atsižvelgiant į rimties taškus. Jeigu tai yra kintamo takto sistema, mažiausias ir didžiausias taktas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.11.2. |
Etaloninis ir (arba) nustatomasis intervalas (7) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12. |
Oro taršos mažinimo priemonės |
|||||||||
|
|
||||||||||
|
3.2.12.1.1. |
Karterio dujų perdirbimo įtaisas: taip/ne 1 Jei taip, aprašymas ir brėžiniai Jei ne, turi atitikti JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 6.10 punktą |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2. |
Papildomi taršos kontrolės įtaisai (jeigu yra ir jeigu neįrašyti dalyje kita antrašte) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1. |
Katalizinis keitiklis: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.1. |
Katalizinių keitiklių ir elementų skaičius (toliau pateikiama informacija apie kiekvieną atskirą įtaisą) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.2. |
Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) matmenys, forma ir tūris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.3. |
Katalizinio veikimo tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.4. |
Bendrasis tauriųjų metalų kiekis |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.5. |
Santykinė koncentracija |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.6. |
Substratas (struktūra ir medžiaga): |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.7. |
Narvelių tankis |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.8. |
Katalizinio (-ių) keitiklio (-ių) korpuso tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.9. |
Katalizinio (-ų) keitiklio (-ių) padėtis (vieta ir santykinis atstumas išmetimo vamzdyje) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.10. |
Šiluminė apsauga: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.11. |
Papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemų regeneravimo sistemų / metodo aprašymas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
||||||||||
|
3.2.12.2.1.11.5. |
Įprastos veikimo temperatūros intervalas (K) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.11.6. |
Sunaudojamieji reagentai: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.11.7. |
Kataliziniam veikimui reikalingo reagento tipas ir jo koncentracija |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.11.8. |
Įprastos reagento veikimo temperatūros intervalas (K) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.11.9. |
Tarptautinis standartas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.11.10. |
Reagento papildymo dažnumas: nuolat / atliekant priežiūrą (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.12. |
Katalizinio keitiklio markė |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.1.13. |
Dalies identifikavimo numeris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.2. |
Deguonies jutiklis: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.2.1. |
Markė |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.2.2. |
Vieta |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.2.3. |
Kontrolės intervalas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.2.4. |
Tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.2.5. |
Dalies identifikavimo numeris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.3. |
Oro pripūtimas: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.3.1. |
Tipas (impulsinis įpūtimas, oro siurblys ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.4. |
Išmetamųjų dujų recirkuliacija (EGR) taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.4.1. |
Charakteristikos (markė, tipas, srautas ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6. |
Kietųjų dalelių gaudyklė (KDG): taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6.1. |
Kietųjų dalelių gaudyklės matmenys, forma ir talpa |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6.2. |
Kietųjų dalelių gaudyklės konstrukcija |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6.3. |
Padėtis (santykinis atstumas išmetimo vamzdyne) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6.4. |
Regeneravimo metodas arba sistema, aprašymas ir (arba) brėžinys |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6.5. |
Kietųjų dalelių gaudyklės markė |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6.6. |
Dalies identifikavimo numeris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6.7. |
Įprastos veikimo temperatūros (K) ir slėgio (kPa) intervalai |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6.8. |
Jeigu tai yra periodinis regeneravimas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
||||||||||
|
3.2.12.2.6.8.1.1. |
WHTC bandymų ciklų skaičius be regeneravimo (n) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6.8.2.1. |
WHTC bandymų ciklų skaičius su regeneravimu (nR) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6.9. |
Kitos sistemos: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.6.9.1. |
Aprašymas ir veikimas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.12.2.7. |
Jei taikoma, gamintojo nuoroda į dokumentus, kurių reikia dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliui įrengti transporto priemonėje |
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
||||||||||
|
3.2.17. |
Speciali informacija, susijusi su sunkiųjų transporto priemonių dujiniais ir dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliais (jei sistemos schema yra kitokia, pateikti lygiaverčius duomenis) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.1. |
Degalai: SND / GD-H / GD-L / GD-HL (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.2. |
Slėgio reguliatorius (-iai) arba garintuvas / slėgio reguliatorius (-iai) (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.2.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.2.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.2.3. |
Slėgio mažinimo pakopų skaičius |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.2.4. |
Slėgis paskutinėje pakopoje: mažiausias (kPa) – didžiausias (kPa) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.2.5. |
Pagrindinių reguliavimo taškų skaičius |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.2.6. |
Tuščiosios eigos reguliavimo taškų skaičius |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.2.7. |
Tipo patvirtinimo numeris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.3. |
Degalų tiekimo sistema: maišymo įtaisas / dujų įpurškimas / skysčio įpurškimas / tiesioginis įpurškimas (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.3.1. |
Mišinio koncentracijos reguliavimas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.3.2. |
Sistemos aprašymas ir (arba) diagrama ir brėžiniai |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.3.3. |
Tipo patvirtinimo numeris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.4. |
Maišymo įtaisas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.4.1. |
Skaičius |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.4.2. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.4.3. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.4.4. |
Vieta |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.4.5. |
Reguliavimo galimybės |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.4.6. |
Tipo patvirtinimo numeris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5. |
Įpurškimas į įsiurbimo kolektorių |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.1. |
Įpurškimas: viename taške / keliuose taškuose (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.2. |
Įpurškimas: nepertraukiamas / vienalaikio sinchronizavimo / nuosekliojo sinchronizavimo (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.3. |
Įpurškimo įranga |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.3.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.3.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.3.3. |
Reguliavimo galimybės |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.3.4. |
Tipo patvirtinimo numeris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.4. |
Tiekimo siurblys (jeigu taikoma) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.4.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.4.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.4.3. |
Tipo patvirtinimo numeris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.5. |
Purkštuvas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.5.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.5.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.5.5.3. |
Tipo patvirtinimo numeris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.6. |
Tiesioginis įpurškimas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.6.1. |
Įpurškimo siurblys / slėgio reguliatorius (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.6.1.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.6.1.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.6.1.3. |
Įpurškimo laiko reguliavimas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.6.1.4. |
Tipo patvirtinimo numeris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.6.2. |
Purkštuvas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.6.2.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.6.2.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.6.2.3. |
Atidarymo slėgis arba charakteristikų diagrama (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.6.2.4. |
Tipo patvirtinimo numeris |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.7. |
Elektroninis valdymo blokas (EVB) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.7.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.7.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.7.3. |
Reguliavimo galimybės |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.7.4. |
Programinės įrangos kalibravimo numeris (-iai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.8. |
Gamtinių dujų degalams pritaikyta įranga |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.8.1. |
1 variantas (tik patvirtinant variklius kelioms specialioms degalų sudėtims) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.2.17.8.1.0.1. |
Prisitaikymo funkcija: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
▼M1 ————— |
||||||||||
|
3.2.17.8.1.1. |
metanas (CH4) … pagrindas (proc. mol.) etanas (C2H6) … pagrindas (proc. mol.) propanas (C3H8) … pagrindas (proc. mol.) butanas (C4H10) … pagrindas (proc. mol.) C5/C5+ … pagrindas (proc. mol.) deguonis (O2) … pagrindas (proc. mol.) inertinės dujos (N2, He ir kt.) … pagrindas (proc. mol.) |
maž. (proc. mol.) maž. (proc. mol.) maž. (proc. mol.) maž. (proc. mol.) maž. (proc. mol.) maž. (proc. mol.) maž. (proc. mol.) |
didž. (proc. mol.) didž. (proc. mol.) didž. (proc. mol.) didž. (proc. mol.) didž. (proc. mol.) didž. (proc. mol.) didž. (proc. mol.) |
|||||||
|
3.5.5. |
Savitosios degalų sąnaudos ir pataisos koeficientai |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.5.5.1. |
Savitosios degalų sąnaudos per WHSC SFCWHSC pagal 5.3.3 punktą … g/kWh ►M3 (9) ◄ |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.5.5.2. |
Pataisytosios savitosios degalų sąnaudos per WHSC SFCWHSC, corr pagal 5.3.3.1 punktą … g/kWh ►M3 (9) ◄ |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.5.5.2.1. |
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių: savitieji išmetamo CO2 kiekiai per WHSC pagal 4 priedėlio 6.1 punktą, g/kWh (9) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.5.5.3. |
WHTC važiavimo mieste dalies pataisos koeficientas (remiantis variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės išvesties duomenimis) ►M3 (9) ◄ |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.5.5.4. |
WHTC važiavimo užmiestyje dalies pataisos koeficientas (remiantis variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės išvesties duomenimis) ►M3 (9) ◄ |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.5.5.5. |
WHTC važiavimo greitkeliu dalies pataisos koeficientas (remiantis variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės išvesties duomenimis) ►M3 (9) ◄ |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.5.5.6. |
Šalto ir įšilusio variklio išmetamo teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientas (remiantis variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės išvesties duomenimis) ►M3 (9) ◄ |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.5.5.7. |
Variklių su sumontuotomis periodiškai regeneruojamomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis pataisos koeficientas CFRegPer (remiantis variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės išvesties duomenimis) ►M3 (9) ◄ |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.5.5.8. |
Standartinio NCV pataisos koeficientas (remiantis variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės išvesties duomenimis) ►M3 (9) ◄ |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.6. |
Gamintojo leidžiama temperatūra |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.6.1. |
Aušinimo sistema |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.6.1.1. |
Aušinimas skysčiu: didžiausia temperatūra prie išleidimo angos (K) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.6.1.2. |
Aušinimas oru |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.6.1.2.1. |
Atskaitos taškas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.6.1.2.2. |
Didžiausia temperatūra atskaitos taške (K) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.6.2. |
Didžiausia temperatūra prie įleidimo tarpinio aušintuvo išleidimo angos (K) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.6.3. |
Didžiausia išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (-ių) taške šalia išmetimo kolektoriaus (-ių) išorinės (-ių) jungės (-ių) ar turbokompresoriaus (-ių) (K) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.6.4. |
Degalų temperatūra: mažiausia (K) – didžiausia (K) Dyzelinių variklių įpurškimo siurblio įleidimo angoje, dujinių variklių slėgio reguliatoriaus paskutinėje pakopoje |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.6.5. |
Tepalo temperatūra: mažiausia (K) – didžiausia (K) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
|
||||||||||
|
3.8. |
Tepimo sistema |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.1. |
Sistemos aprašymas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.1.1. |
Tepalo talpyklos padėtis |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.1.2. |
Tiekimo sistema (siurbliu / įpurškiama į įsiurbimo angą / maišoma su degalais / kita) (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.2. |
Tepalo tiekimo siurblys |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.2.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.2.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.3. |
Mišinys su degalais |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.3.1. |
Procentinė dalis |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.4. |
Alyvos aušintuvas: taip / ne (1) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.4.1. |
Brėžinys (-iai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.4.1.1. |
Markė (-ės) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.8.4.1.2. |
Tipas (-ai) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9. |
WHR sistema |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.1. |
WHR sistemos tipas: WHR_no_ext, WHR_mech, WHR_elec |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.2. |
Veikimo principas: |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.3. |
Sistemos aprašymas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.4. |
Garintuvo tipas (10) |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.5. |
LEW pagal 3.1.6.2 punkto a papunktį |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.6. |
LmaxEW pagal 3.1.6.2 punkto a papunktį |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.7. |
Turbinos tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.8. |
LET pagal 3.1.6.2 punkto b papunktį |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.9. |
LmaxET pagal 3.1.6.2 punkto b papunktį |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.10. |
Detanderio tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.11. |
LHE pagal 3.1.6.2 punkto c papunkčio i įtrauką |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.12. |
LmaxHE pagal 3.1.6.2 punkto c papunkčio i įtrauką |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.13. |
Kondensatoriaus tipas |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.14. |
LEC pagal 3.1.6.2 punkto c papunkčio ii įtrauką |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.15. |
LmaxEC pagal 3.1.6.2 punkto c papunkčio ii įtrauką |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.16. |
LCE pagal 3.1.6.2 punkto c papunkčio iii įtrauką |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.17. |
LmaxCE pagal 3.1.6.2 punkto c papunkčio iii įtrauką |
|
|
|
|
|
|
|||
|
3.9.18. |
Sūkių dažnis, kuriam esant WHR_mech sistemų naudingoji mechaninė galia buvo išmatuota pagal 3.1.6.2 punkto f papunktį |
|
|
|
|
|
|
|||
Pastabos:
(1) Išbraukti, kas netaikoma (tam tikrais atvejais, kai taikomas daugiau kaip vienas punktas, nereikia nieko išbraukti).
(3) Šis skaičius suapvalinamas dešimtosios milimetro dalies tikslumu.
(4) Ši vertė apskaičiuojama ir suapvalinama iki artimiausio cm3.
(5) Nurodoma leidžiamoji nuokrypa.
(6) Nustatoma pagal Taisyklės Nr. 85 reikalavimus.
(7) Įrašomos kiekvieno varianto didžiausia ir mažiausia vertės.
(8) Turi būti pagrindžiama dokumentais, jeigu tai vieno variklio su OBD sistema šeima ir jeigu dokumentai dar nėra įtraukti į šio priedėlio 1 dalies 3.2.12.2.7.0.4 eilutėje nurodytą (-us) dokumentų rinkinį (-ius).
(9) Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių kiekvieno degalų tipo ir kiekvienos veiksenos vertes atskirai.
(10) Kitoms WHR sistemoms nurodomas šilumokaičio tipas pagal 3.1.6.2 punkto d papunktį.
Informacinio dokumento priedėlis
Informacija apie bandymų sąlygas
1. Uždegimo žvakės
|
1.1. |
Markė |
|
1.2. |
Tipas |
|
1.3. |
Tarpo tarp žvakių elektrodų nustatymas |
2. Uždegimo ritė
|
2.1. |
Markė |
|
2.2. |
Tipas |
3. Naudotas tepalas
|
3.1. |
Markė |
|
3.2. |
Tipas (nurodyti alyvos procentinę dalį mišinyje, jeigu tepalas ir degalai yra maišomi) |
|
3.3. |
Tepalo specifikacijos |
4. Naudojami bandymo degalai ( 13 )
|
4.1. |
Degalų tipas (pagal Komisijos reglamento (ES) 2017/2400 V priedo 6.1.9 punktą) |
|
4.2. |
Naudotų degalų unikalusis identifikavimo numeris (gamybos partijos numeris) |
|
4.3. |
Apatinis šilumingumas (NCV) (pagal Komisijos reglamento (ES) 2017/2400 V priedo 6.1.8 punktą) |
|
4.4. |
Etaloninių degalų tipas (etaloninių degalų, naudotų atliekant bandymą pagal Komisijos reglamento (ES) 2017/2400 V priedo 3.2 punktą, tipas) |
5. Variklio varoma įranga
|
5.1. |
Pagalbinių įtaisų ir (arba) įrangos sugeriamą galią reikia nustatyti tik jei
a)
privalomi pagalbiniai įtaisai ir (arba) įranga neprijungti prie variklio ir (arba)
b)
neprivalomi pagalbiniai įtaisai ir (arba) įranga prijungti prie variklio. Pastaba: Variklio varomai įrangai keliami reikalavimai skiriasi atsižvelgiant į tai, ar atliekamas išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymas, ar galios bandymas. |
|
5.2. |
Sąrašas ir identifikavimo informacija |
|
5.3. |
Esant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymui nustatytoms variklio sūkių dažnio vertėms sugeriama galia
1 lentelė Esant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymui nustatytoms variklio sūkių dažnio vertėms sugeriama galia
|
||||||||||||||||||||||||
|
5.4. |
Ventiliatoriaus konstanta, nustatyta pagal šio priedo 5 priedėlį (jeigu taikoma)
|
6. Variklio eksploatacinės savybės (deklaruotos gamintojo)
6.1. ►M3 Variklio sūkių dažnio vertės atliekant išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymą (dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams bandymas atliekamas dvirūšių degalų režimu) pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedą ( 14 ) ◄
|
Mažas sūkių dažnis (nlo) |
… min– 1 |
|
Didelis sūkių dažnis (nhi) |
… min– 1 |
|
Sūkių dažnis tuščiąja eiga |
… min– 1 |
|
Pirmenybinis sūkių dažnis |
… min– 1 |
|
n95h |
… min– 1 |
6.2. Atliekant galios bandymą (dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams bandymas atliekamas dvirūšių degalų režimu) pagal JT taisyklę Nr. 85 deklaruotos vertės ( *1 )
|
Sūkių dažnis tuščiąja eiga |
… min– 1 |
|
Sūkių dažnis veikiant didžiausia galia |
… min– 1 |
|
Didžiausia galia |
… kW |
|
Sūkių dažnis esant didžiausiam sukimo momentui |
… min– 1 |
|
Didžiausias sukimo momentas |
… Nm |
3 priedėlis
Variklių šeima pagal CO2
1. Variklių šeimos pagal CO2 apibrėžimo parametrai
Gamintojo apibrėžta variklių šeima pagal CO2 turi atitikti pagal JT taisyklės Nr. 49 4 priedo 5.2.3 punkte nustatytus narystės kriterijus. Variklių šeima pagal CO2 gali būti sudaryta tik iš vieno variklio.
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių šeima pagal CO2 taip pat turi atitikti JT taisyklės Nr. 49 15 priedo 3.1.1 punkte nustatytus papildomus reikalavimus.
Be tų narystės kriterijų, gamintojo apibrėžta variklių šeima pagal CO2 turi atitikti 1.1–1.10 punktuose išvardytus narystės kriterijus.
Be 1.1–1.10 punktuose išvardytų parametrų, gamintojas gali įtraukti papildomų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima apibrėžti mažesnio dydžio šeimas. Tai nebūtinai yra parametrai, kurie daro įtaką degalų sąnaudų lygiui.
1.1. Su degimu susiję geometriniai duomenys
|
1.1.1. |
Kiekvieno cilindro tūris |
|
1.1.2. |
Cilindrų skaičius |
|
1.1.3. |
Cilindro skersmens ir stūmoklio eigos duomenys |
|
1.1.4. |
Degimo kameros geometrinė forma ir suspaudimo laipsnis |
|
1.1.5. |
Vožtuvo skersmenys ir angos geometrija |
|
1.1.6. |
Degalų purkštuvai (konstrukcija ir padėtis) |
|
1.1.7. |
Cilindrų galvutės konstrukcija |
|
1.1.8. |
Stūmoklio ir jo žiedo konstrukcija |
1.2. Su oro reguliavimu susijusios sudedamosios dalys
|
1.2.1. |
Pripūtimo įrangos tipas (išmetamųjų dujų slėgio reguliavimo įtaisas, keičiamos geometrijos turbina, dviejų turbokompresorių sistema ir kt.) ir termodinaminės charakteristikos |
|
1.2.2. |
Aušinimo pripučiamu oru koncepcija |
|
1.2.3. |
Vožtuvo uždarymo ir atidarymo takto koncepcija (pastovus, iš dalies keičiamas, keičiamas) |
|
1.2.4. |
EGR koncepcija (neaušinama / aušinama, didelio / mažo slėgio, EGR kontrolė) |
|
1.3. |
Įpurškimo sistema |
|
1.4. |
Pagalbinių įtaisų ir (arba) įrangos varymo koncepcija (mechaniškai, elektra, kitaip) |
|
1.5. |
Atliekinės šilumos panaudojimo sistema (-os) 1.5.1. WHR sistemos (-ų) tipas (nustatytas pagal šio priedo 2 punktą) 1.5.2. WHR sistemos bandymų pagal šio priedo 3.1.6 punktą sąranka 1.5.3. WHR sistemos (-ų) turbinos tipas 1.5.4. WHR sistemos (-ų) garintuvo tipas 1.5.5. WHR sistemos (-ų) detanderio tipas 1.5.6. WHR sistemos (-ų) kondensatoriaus tipas 1.5.7. WHR sistemos (-ų) siurblio tipas 1.5.8. LEW pagal šio priedo 3.1.6.2 punkto a papunktį visiems kitiems tos pačios variklių šeimos pagal CO2 varikliams turi būti ne mažesnis nei pirminio variklio pagal CO2 atveju. 1.5.9. LET pagal šio priedo 3.1.6.2 punkto b papunktį visiems kitiems tos pačios variklių šeimos pagal CO2 varikliams turi būti ne mažesnis nei pirminio variklio pagal CO2 atveju. 1.5.10. LHE pagal šio priedo 3.1.6.2 punkto c papunkčio i įtrauką visiems kitiems tos pačios variklių šeimos pagal CO2 varikliams turi būti ne mažesnis nei pirminio variklio pagal CO2 atveju. 1.5.11. LEC pagal šio priedo 3.1.6.2 punkto c papunkčio ii įtrauką visiems kitiems tos pačios variklių šeimos pagal CO2 varikliams turi būti ne didesnis nei pirminio variklio pagal CO2 atveju. 1.5.12. LCE pagal šio priedo 3.1.6.2 punkto c papunkčio iii įtrauką visiems kitiems tos pačios variklių šeimos pagal CO2 varikliams turi būti ne didesnis nei pirminio variklio pagal CO2 atveju. 1.5.13. pcond pagal šio priedo 3.1.6.2 punkto c papunkčio iv įtrauką visiems kitiems tos pačios variklių šeimos pagal CO2 varikliams turi būti ne mažesnis nei pirminio variklio pagal CO2 atveju. 1.5.14 pcool pagal šio priedo 3.1.6.2 punkto c papunkčio v įtrauką visiems kitiems tos pačios variklių šeimos pagal CO2 varikliams turi būti ne mažesnis nei pirminio variklio pagal CO2 atveju. |
|
1.6. |
Papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema
|
|
1.7. |
Pilnutinės apkrovos kreivė
|
|
1.8. |
Būdingieji variklio bandymo sūkių dažniai
|
|
1.9. |
Mažiausias degalų sąnaudų charakteristikų grafiko taškų skaičius
|
|
1.10. |
GERWHTC kitimas 1.10.1. Tos pačios šeimos pagal CO2 dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių didžiausio ir mažiausio GERWHTC skirtumas (t. y. didžiausias GERWHTC minus mažiausias GERWHTC) neturi viršyti 10 %. |
2. Pirminio variklio pagal CO2 pasirinkimas
Variklių šeimos pagal CO2 pirminis variklis pagal CO2 pasirenkamas taikant šiuos kriterijus:
|
2.1. |
didžiausia vardinė galia iš visų variklių šeimos pagal CO2 variklių. |
4 priedėlis
Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis
1. Bendrosios nuostatos
|
1.1. |
Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis tikrinama remiantis šio priedo 1 priedėlyje nustatytuose sertifikatuose pateiktu aprašymu ir atsižvelgiant į aprašymą, įtrauktą į šio priedo 2 priedėlyje nustatytą informacinį dokumentą. |
|
1.2. |
Jeigu variklio sertifikatas buvo išplėstas vieną ar daugiau kartų, bandymai atliekami su varikliais, aprašytais su atitinkamu išplėtimu susijusiame informacinių dokumentų rinkinyje. |
|
1.3. |
Visi bandytini varikliai pasirenkami iš serijinės gamybos laikantis šio priedėlio 3 dalyje nustatytų atrankos kriterijų. |
|
1.4. |
Bandymus galima atlikti naudojant rinkoje parduodamus degalus. Tačiau gamintojo prašymu galima naudoti 3.2 punkte nurodytų rūšių etaloninius degalus. |
|
1.5. |
Jeigu atliekant dujinių variklių (gamtinių dujų, SND) su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties nustatymo bandymus naudojami rinkoje parduodami degalai, variklių gamintojas patvirtinimo institucijai pagrindžia atitinkamos dujinių degalų sudėties pasirinkimą, kad pagal šio priedėlio 4 dalį NCV būtų nustatomas remiantis gerąja inžinerine praktika. |
2. Bandytinų variklių ir variklių šeimų pagal CO2 skaičius
|
2.1. |
0,05 proc. visų variklių, kuriems taikomas šis reglamentas, pagamintų per paskutinius gamybos metus – tai pagrindas, kuriuo remiantis nustatomas kiekvienais metais bandytinų variklių šeimų pagal CO2 ir tų šeimų pagal CO2 variklių skaičius, kad būtų patikrinta sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis. Taikant 0,05 proc. gautas atitinkamų variklių skaičius apvalinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Šis rezultatas vadinamas nCOP,base. |
|
2.2. |
Nepaisant 2.1 punkto nuostatų, skaičius nCOP,base turi būti ne mažesnis kaip 30. |
|
2.3. |
Pagal šio priedėlio 2.1 ir 2.2 punktus nustatytas skaičius nCOP,base dalijamas iš 10, o gautas rezultatas apvalinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus siekiant nustatyti kiekvienais metais bandytinų variklių šeimų pagal CO2 skaičių nCOP,fam, kad būtų patikrinta sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis. |
|
2.4. |
Jeigu gamintojas šeimų pagal CO2 turi mažiau už pagal 2.3 punktą nustatytą skaičių nCOP,fam, bandytinų šeimų pagal CO2 skaičius nCOP,fam nustatomas atsižvelgiant į visą gamintojo šeimų pagal CO2 skaičių. |
3. Bandytinų variklių šeimų pagal CO2 atranka
Iš bandytinų variklių šeimų pagal CO2 skaičiaus, nustatyto pagal šio priedėlio 2 dalį, pirmosios dvi šeimos pagal CO2 – tai šeimos, kurių gamybos apimtis didžiausia.
Kitos bandytinos variklių šeimos pagal CO2 atsitiktine tvarka atrenkamos iš visų esamų variklių šeimų pagal CO2, gamintojui susitarus su patvirtinimo institucija.
4. Atliktini bandymai
Mažiausias bandytinų kiekvienos variklių šeimos pagal CO2 variklių skaičius nCOP,min nustatomas nCOP,base padalijus iš nCOP,fam; abi vertės nustatomos pagal 2 dalį. Gautas nCOP,min rezultatas apvalinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Jeigu gautas nCOP,min dydis yra mažesnis už 4, taikomas dydis 4, o jeigu jis didesnis už 19, taikomas dydis 19.
Kad būtų gautas teigiamas sprendimas pagal šio priedėlio 9 dalį, kiekvienos pagal šio priedėlio 3 dalį nustatytos variklių šeimos pagal CO2išbandomas mažiausias variklių skaičius nCOP,min.
Su variklių šeima pagal CO2 atliktinų bandymų skaičius atsitiktine tvarka paskirstomas skirtingiems tos šeimos pagal CO2 varikliams, dėl paskirstymo gamintojui susitarus su patvirtinimo institucija.
Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis tikrinama su varikliais atliekant WHSC bandymą pagal 4.3.4 punktą.
Atliekant sertifikavimo bandymus taikomos visos šiame priede nurodytos ribinės sąlygos, išskyrus:
laboratorinių bandymų sąlygas pagal šio priedo 3.1.1 punktą. 3.1.1 punkte nurodytos sąlygos yra rekomenduojamos, bet neprivalomos. Bandymo vietoje tam tikromis aplinkos sąlygomis gali pasitaikyti nuokrypų, o jų poveikis turėtų būti sumažinamas taikant gerąją inžinerinę praktiką.
Jeigu pagal šio priedo 3.2 punktą naudojami B7 tipo (dyzelinas / slėginio uždegimo) etaloniniai degalai, nustatyti NCV laikantis šio priedo 3.2 punkto nereikalaujama.
Jeigu naudojami ne B7 tipo (dyzelinas / slėginio uždegimo) rinkoje parduodami arba etaloniniai degalai, degalų NCV nustatomas pagal taikomus šio priedo 1 lentelėje nurodytus standartus. Išskyrus dujinius variklius, NCV matavimą atlieka tik viena su variklių gamintoju nesusijusi laboratorija, o ne dvi laboratorijos, kaip reikalaujama pagal šio priedo 3.2 punktą. ►M1 Etaloninių dujinių degalų (G25/GR, SND degalų B) NCV apskaičiuojamas pagal taikomus šio priedo 1 lentelėje nurodytus standartus, remiantis etaloninių dujinių degalų tiekėjo pateikta degalų analize. ◄
Naudojama gaminant variklį įpilta tepimo alyva ir atliekant su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties nustatymo bandymus ji nekeičiama.
5. Naujai pagamintų variklių įvažinėjimas
|
5.1. |
Bandymai atliekami su naujais serijinės gamybos varikliais, prieš pradedant sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties patikros pagal šio priedėlio 4 dalį bandymą įvažinėtais ne ilgiau kaip 15 valandų. |
|
5.2. |
Gamintojo prašymu bandymus galima atlikti su varikliais, kurie buvo įvažinėjami ne ilgiau kaip 125 valandas. Šiuo atveju variklius įvažinėja gamintojas ir jis tų variklių niekaip nereguliuoja. |
|
5.3. |
Jeigu gamintojas prašo įvažinėti variklius pagal šio priedėlio 5.2 punktą, įvažinėti galima:
a.
visus bandomus variklius;
b)
naujai pagamintą variklį toliau nurodytais būdais nustatant raidos koeficientą taip:
A.
Degalų sąnaudos matuojamos vieną kartą atliekant WHSC bandymą pagal šio priedėlio 4 punktą su naujai pagamintu varikliu, įvažinėtu ne ilgiau kaip 15 valandų pagal šio priedėlio 5.1 punktą, ir su pirmuoju išbandytu varikliu atliekant antrą bandymą, kol dar nepasiektas šio priedėlio 5.2 punkte nustatytas didžiausias 125 valandų skaičius.
B.
Savitosios degalų sąnaudos per WHSC, SFCWHSC, nustatomos pagal šio priedo 5.3.3 punktą ir pagal šio punkto A papunktyje išmatuotas vertes.
C.
Abiejų bandymų savitųjų sąnaudų vertės pakoreguojamos atitinkamų degalų, naudotų atliekant kiekvieną iš šių dviejų bandymų, pataisytai vertei gauti pagal šio priedėlio 7.2, 7.3 ir 7.4 punktus.
D.
Raidos koeficientas apskaičiuojamas pataisytas antrojo bandymo savitąsias degalų sąnaudas dalijant iš pataisytų pirmojo bandymo degalų savitųjų degalų sąnaudų. Raidos koeficiento vertė gali būti mažesnė už vienetą.
E.
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams pirmiau nurodytas D papunktis netaikomas. Vietoj to, raidos koeficientas apskaičiuojamas antrojo bandymo savitąjį išmetamo CO2 kiekį dalijant iš pirmojo bandymo savitojo išmetamo CO2 kiekio. Dvi savitojo išmetamo CO2 kiekio vertės nustatomos pagal šio priedėlio 6.1 punkto nuostatas, naudojant dvi SFCWHSC,corr vertes, nustatytas kaip nurodyta C papunktyje. Raidos koeficiento vertė gali būti mažesnė už vienetą. |
|
5.4. |
Jei taikomos šio priedėlio 5.3 punkto b papunkčio nuostatos, paskesnių variklių, atrinktų atlikti su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties nustatymo bandymus, įvažinėjimo procedūra netaikoma, bet jų degalų savitųjų sąnaudų per WHSC arba dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių savitojo išmetamo CO2 kiekio per WHSC vertės, nustatytos su naujai pagamintu varikliu, įvažinėtu ne ilgiau kaip 15 valandų pagal šio priedėlio 5.1 punktą, dauginamos iš raidos koeficiento. |
|
5.5. |
Šio priedėlio 5.4 punkte aprašytu atveju imamos šios degalų savitųjų sąnaudų per WHSC arba dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių savitojo išmetamo CO2 kiekio per WHSC vertės:
(a)
jei tai variklis, naudotas raidos koeficientui pagal šio priedėlio 5.3 punkto b papunktį nustatyti, antrojo bandymo vertė;
(b)
jei tai kiti varikliai, vertės, nustatytos su naujai pagamintu varikliu, pagal šio priedėlio 5.1 punktą įvažinėtu ne ilgiau kaip 15 valandų, padaugintos iš raidos koeficiento, nustatyto pagal šio priedėlio 5.3 punkto b papunkčio D įtrauką arba pagal 5.3 punkto b papunkčio E įtrauką dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių atveju. |
|
5.6. |
Gamintojo prašymu vietoj šio priedėlio 5.2–5.5 punktuose nurodytos įvažinėjimo procedūros leidžiama naudoti bendrąjį raidos koeficientą 0,99. Šiuo atveju savitųjų degalų sąnaudų per WHSC arba dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių savitojo išmetamo CO2 kiekio per WHSC vertės, nustatytos su naujai pagamintu varikliu, pagal šio priedėlio 5.1 punktą įvažinėtu ne ilgiau kaip 15 valandų, dauginamos iš bendrojo raidos koeficiento 0,99. |
|
5.7. |
Jeigu raidos koeficientas pagal šio priedėlio 5.3 punkto b papunktį nustatomas naudojant variklių šeimos pirminį variklį pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 5.2.3 ir 5.2.4 punktus, jį galima taikyti visiems bet kurios šeimos pagal CO2 nariams, pagal ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 5.2.3 punktą priskiriamiems prie tos pačios variklių šeimos. |
6. Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties vertinimo tikslinė vertė
Tikslinė vertė vertinant sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktį – g/kWh išreikštos pataisytosios savitosios degalų sąnaudos per WHSC SFCWHSC,corr, nustatytos pagal 5.3.3 punktą ir įtrauktos į informacinį dokumentą, kuris yra šio priedo 2 priedėlyje nustatytų konkretaus išbandyto variklio sertifikatų dalis.
6.1. Specialieji reikalavimai dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių tikslinė vertė, skirta įvertinti su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktį, apskaičiuojama pagal kiekvienų degalų savitųjų degalų sąnaudų per WHSC dvi atskiras pataisytas SFCWHSC,corr vertes, g/kWh, nustatytas pagal 5.3.3 punktą. Kiekviena iš dviejų atskirų kiekvienų degalų verčių dauginama iš atitinkamo kiekvienų degalų išmetamo CO2 kiekio koeficiento pagal šio priedėlio 1 lentelę. Dviejų per WHSC gautų savitojo išmetamo CO2 kiekio verčių suma nustato taikomą tikslinę vertę, skirta įvertinti su dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktį.
1 lentelė
Degalų tipų išmetamo CO2 kiekio koeficientai
|
Degalų tipas / variklio tipas |
Etaloninių degalų tipas |
Išmetamo CO2 kiekio koeficientai [g CO2/g degalų] |
|
Dyzelinas/slėginis uždegimas |
B7 |
3,13 |
|
LPG/PI |
SND B degalai |
3,02 |
|
Gamtinės dujos/kibirkštinis uždegimas arba Gamtinės dujos/slėginis uždegimas |
G25 arba GR |
2,73 |
7. Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties vertinimo faktinė vertė
|
7.1. |
Savitosios degalų sąnaudos per WHSC SFCWHSC nustatomos pagal šio priedo 5.3.3 punktą, remiantis bandymais, atliktais laikantis šio priedėlio 4 dalies. Gamintojo prašymu nustatyta degalų savitųjų sąnaudų vertė modifikuojama taikant šio priedėlio 5.3–5.6 punktų nuostatas. |
|
7.2. |
Jeigu atliekant bandymą pagal šio priedėlio 1.4 punktą naudoti rinkoje parduodami degalai, pagal šio priedėlio 7.1 punktą nustatytos savitosios degalų sąnaudos per WHSC SFCWHSC patikslinamos pagal šio priedo 5.3.3.1 punktą, kad būtų gauta pataisytoji vertė SFCWHSC,corr. |
|
7.3. |
Jei atliekant bandymą pagal šio priedėlio 1.4 punktą buvo naudojami etaloniniai degalai, šio priedėlio 7.1 punkte nustatytai vertei taikomos specialios šio priedo 5.3.3.2 punkte apibrėžtos nuostatos pataisytai vertei SFCWHSC,corr apskaičiuoti. |
|
7.3.a |
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių atveju pagal šio priedėlio 7.1 punktą nustatytai vertei, be 7.2 ir 7.3 punktų, taikomos šio priedėlio 5.3.3.3 punkte apibrėžtos specialios nuostatos pataisytai vertei SFCWHSC,corr apskaičiuoti. |
|
7.4. |
Pagal 4 dalį atliekant WHSC išmatuotas išmetamųjų dujinių teršalų kiekis patikslinamas taikant atitinkamus tam varikliui taikomus nusidėvėjimo koeficientus (DF), įrašytus į pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 582/2011 išduoto EB tipo patvirtinimo sertifikato papildymą. |
|
7.5. |
Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties vertinimui skirta faktinė vertė yra savitųjų degalų sąnaudų per WHSC pataisyta SFCWHSC,corr vertė, nustatyta pagal 7.2 ir 7.3 punktus. |
|
7.6. |
Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliams 7.5 punktas netaikomas. Vietoj to, su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties vertinimui skirta faktinė vertė yra dviejų per WHSC gautų savitojo išmetamo CO2 kiekio verčių suma, nustatyta pagal šio priedėlio 6.1 punkto nuostatas, naudojant dvi SFCWHSC,corr vertes, nustatytas pagal šio priedėlio 7.4 punktą. |
8. Ribinė atitikties vertė atliekant vienintelį bandymą
Jei tai dyzeliniai varikliai, vertinant vienintelio išbandyto variklio atitiktį gautos ribinės vertės – pagal 6 dalį nustatyta tikslinė vertė, prie kurios pridedami 4 %.
Jei tai dujiniai ir dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai, vienintelio bandyto variklio atitikčiai vertinti skirtos ribinės vertės yra pagal 6 dalį nustatyta tikslinė vertė + 5 %.
9. Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties vertinimas
|
9.1. |
Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo per WHSC bandymo rezultatai, gauti pagal šio priedėlio 7.4 punktą, turi atitikti šias nustatytas visų dujinių teršalų, išskyrus amoniaką, ribines vertes, antraip bandymas vertinant su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktį laikomas niekiniu:
(a)
taikomas ribines vertes, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 595/2009 I priede;
(b)
dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo varikliai – Reglamento (ES) Nr. 582/2011 XVIII priedo 5 punkte nustatytas taikomas ribines vertes. |
|
9.2. |
Vienintelio bandymo, pagal šio priedėlio 4 dalį atlikto su vienu varikliu, rezultatai laikomi neatitinkančiais reikalavimų, jeigu faktinė vertė pagal šio priedėlio 7 dalį yra didesnė už ribines vertes, nustatytas pagal šio priedėlio 8 dalį. |
|
9.3. |
Atsižvelgiant į esamą pagal šio priedėlio 4 dalį išbandytų vienos šeimos pagal CO2 variklių imties dydį, nustatomi bandymo statistiniai rezultatai, kuriais kiekybiškai išreiškiamas bendras bandymų, kurių rezultatai neatitinka reikalavimų, skaičius pagal šio priedėlio 9.2 punktą atliekant n-tąjį bandymą.
a.
Jeigu pagal šio priedėlio 9.3 punktą nustatytas bendras bandymų, kurių rezultatai neatitinka reikalavimų, skaičius atliekant n-tąjį bandymą yra mažesnis už tokio dydžio imčiai ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 3 priedėlio 4 lentelėje pateiktą teigiamo sprendimo ribinę vertę ar yra jai lygus, priimamas teigiamas sprendimas.
b.
Jeigu pagal šio priedėlio 9.3 punktą nustatytas bendras bandymų, kurių rezultatai neatitinka reikalavimų, skaičius atliekant n-tąjį bandymą yra didesnis už tokio dydžio imčiai ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 3 priedėlio 4 lentelėje pateiktą neigiamo sprendimo ribinę vertę ar yra jai lygus, priimamas neigiamas sprendimas.
c.
Kitais atvejais pagal šio priedėlio 4 dalį bandomas papildomas variklis ir laikantis šio priedėlio 9.3 punkto atliekamas apskaičiavimas imtį padidinus vienu varikliu. |
|
9.4. |
Jei nepriimamas nei teigiamas, nei neigiamas sprendimas, gamintojas bet kuriuo metu gali nuspręsti nutraukti bandymus. Tokiu atveju registruojamas neigiamas sprendimas. |
5 priedėlis
Variklio sudedamųjų dalių sunaudojamos galios nustatymas
1. Ventiliatorius
Variklio sukimo momentas matuojamas, kai variklis varomas išoriniu galios įtaisu įjungus ventiliatorių ar jį išjungus, taikant toliau aprašytą procedūrą.
Prieš pradedant bandymą ventiliatorius įmontuojamas laikantis gaminio instrukcijų.
Įšildymo etapas. Variklis įšildomas laikantis gamintojo rekomendacijos ir taikant gerąją inžinerinę praktiką (pvz., paleidžiant variklį 20 minučių veikti 9 režimu, apibrėžtu ►M3 JT taisyklės Nr. 49 ◄ redakcijos 4 priedo 7.2.2 punkto 1 lentelėje).
Stabilizavimo etapas. Užbaigus įšildymą ar pasirenkamąjį įšildymo etapą (v), variklis taikant mažiausiąją valdymo komandą (variklio varymą išoriniu galios įtaisu) 130 ± 2 sekundžių veikia sūkių dažniu npref su išjungtu ventiliatoriumi (nfan_disengage < 0,75 * nengine * rfan). Šio tarpsnio pirmosios 60 ± 1 sekundžių laikomos stabilizavimo tarpsniu, per kurį faktinis variklio sūkių dažnis išlaikomas lygus npref.. ± 5 min– 1.
Matavimo etapas. Per paskesnį 60 ± 1 sekundžių tarpsnį faktinis variklio sūkių dažnis išlaikomas lygus npref ± 2 min– 1, o aušalo temperatūra ± 5 °C ir per šį 60 ± 1 sekundžių tarpsnį registruojamos vidutinės sukimo momento, kai variklis varomas išoriniu galios įtaisu, o ventiliatorius yra išjungtas, ventiliatoriaus sūkių dažnio ir variklio sūkių dažnio vertės. Per likusį 10 ± 1 sekundžių tarpsnį atliekamas duomenų baigiamasis apdorojimas ir jie išsaugomi, jeigu būtina.
Pasirenkamasis įšildymo etapas. Gamintojo prašymu ir taikant gerąją inžinerinę praktiką ii etapą galima pakartoti (pvz., jeigu temperatūra sumažėja daugiau kaip 5 °C).
Stabilizavimo etapas. Užbaigus pasirenkamąjį įšildymo etapą, variklis taikant mažiausiąją valdymo komandą (variklio varymą išoriniu galios įtaisu) 130 ± 2 sekundžių veikia sūkių dažniu npref su įjungtu ventiliatoriumi (nfan_engage > 0,9*nengine*rfan). Šio tarpsnio pirmosios 60 ± 1 sekundžių laikomos stabilizavimo tarpsniu, per kurį faktinis variklio sūkių dažnis išlaikomas lygus npref. ± 5 min– 1.
Matavimo etapas. Per paskesnį 60 ± 1 sekundžių tarpsnį faktinis variklio sūkių dažnis išlaikomas lygus npref ± 2 min– 1, o aušalo temperatūra ± 5 °C ir per šį 60 ± 1 sekundžių tarpsnį registruojamos vidutinės sukimo momento, kai variklis varomas išoriniu galios įtaisu, o ventiliatorius yra įjungtas, ventiliatoriaus sūkių dažnio ir variklio sūkių dažnio vertės. Per likusį 10 ± 1 sekundžių tarpsnį atliekamas duomenų baigiamasis apdorojimas ir jie išsaugomi, jeigu būtina.
iii–vii etapai pakartojami esant variklio sūkių dažniui n95h ir nhi, vietoj npref, prieš kiekvieną stabilizavimo etapą atliekant pasirenkamojo įšildymo etapą (v), jeigu tai būtina siekiant išlaikyti stabilią aušalo temperatūrą (± 5 °C), atsižvelgiant į gerąją inžinerinę praktiką.
Jeigu visų pagal toliau pateiktą lygtį apskaičiuotų Ci standartinė nuokrypa taikant tris sūkių dažnius npref, n95h ir nhi yra 3 proc. ar didesnė, matavimai atliekami esant visoms variklio sūkių dažnio vertėms, taikomoms apibrėžiant degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo procedūros (FCMC) tinklelį pagal 4.3.5.2.1 punktą.
Faktinė ventiliatoriaus konstanta apskaičiuojama remiantis matavimo duomenimis pagal šią lygtį:
čia:
|
Ci |
ventiliatoriaus konstanta esant tam tikram variklio sūkių dažniui |
|
MDfan_disengage |
išmatuotas variklio sukimo momentas, kai variklis varomas išoriniu galios įtaisu, o ventiliatorius yra išjungtas (Nm) |
|
MDfan_engage |
išmatuotas variklio sukimo momentas, kai variklis varomas išoriniu galios įtaisu, o ventiliatorius yra įjungtas (Nm) |
|
nfan_engage |
ventiliatoriaus sūkių dažnis, kai ventiliatorius įjungtas (min– 1) |
|
nfan_engage |
ventiliatoriaus sūkių dažnis, kai ventiliatorius išjungtas (min– 1) |
|
rfan |
klampiosios sankabos variklio pusėje greičio ir alkūninio veleno greičio santykis |
Jeigu visų apskaičiuotų Ci standartinė nuokrypa taikant tris sūkių dažnius npref, n95h ir nhi yra mažesnė kaip 3 proc., ventiliatoriaus konstanta – tai vidutinė vertė Cavg-fan, nustatyta taikant tris sūkių dažnius npref, n95h ir nhi.
Jeigu visų apskaičiuotų Ci standartinė nuokrypa taikant tris sūkių dažnius npref, n95h ir nhi yra 3 proc. ar didesnė, ventiliatoriaus konstanta Cind-fan,i – tai pavienės vertės, nustatytos visoms variklio sūkių dažnio vertėms pagal ix punktą. Variklio faktinio sūkių dažnio ventiliatoriaus konstantos vertė Cfan nustatoma pavienėms ventiliatoriaus konstantos vertėms Cind-fan,i taikant tiesinę interpoliaciją.
Variklio sukimo momentas, naudojamas varyti ventiliatoriui, apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
Mfan = Cfan · nfan 2 · 10– 6
čia:
|
Mfan |
variklio sukimo momentas, naudojamas varyti ventiliatoriui (Nm) |
|
Cfan |
ventiliatoriaus konstanta Cavg-fan ar Cind-fan,i, atitinkanti nengine |
Ventiliatoriaus sunaudojama mechaninė galia apskaičiuojama remiantis variklio sukimo momentu, naudojamu varyti ventiliatoriui, ir faktiniu variklio sūkių dažniu. Į mechaninę galią ir variklio sukimo momentą atsižvelgiama pagal 3.1.2 punktą.
2. Elektrinės sudedamosios dalys ir (arba) įranga
Elektrinėms variklio sudedamosioms dalims iš išorės tiekiama elektrinė galia turi būti matuojama. Ši išmatuota vertė pakoreguojama, kad atitiktų mechaninę galią, t. y. dalijama iš bendrosios veiksmingumo vertės 0,65. Į šią mechaninę galią ir atitinkamą variklio sukimo momentą atsižvelgiama pagal 3.1.2 punktą.
6 priedėlis
1. Ženklai
Jeigu variklis sertifikuojamas pagal šį priedą, ant variklio nurodoma:
|
1.1. |
gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas; |
|
1.2. |
markė ir tipo identifikavimo rodmuo, įtrauktas į šio priedo 2 priedėlio 0.1 ir 0.2 punktuose nurodytą informaciją; |
|
1.3. |
sertifikavimo ženklas, kurį sudaro stačiakampis, kuriame įrašyta mažoji raidė e, o šalia nurodytas sertifikatą suteikusios valstybės narės skiriamasis numeris: 1 – Vokietija;
2 – Prancūzija;
3 – Italija;
4 – Nyderlandai;
5 – Švedija;
6 – Belgija;
7 – Vengrija;
8 – Čekija;
9 – Ispanija;
11 – Jungtinė Karalystė;
12 – Austrija;
13 – Liuksemburgas;
17 – Suomija;
18 – Danija;
19 – Rumunija;
20 – Lenkija;
21 – Portugalija;
23 – Graikija;
24 – Airija;
25 – Kroatija;
26 – Slovėnija;
27 – Slovakija;
29 – Estija;
32 – Latvija;
34 – Bulgarija;
36 – Lietuva;
49 – Kipras;
50 – Malta.
|
|
1.4. |
Be to, sertifikavimo ženkle greta stačiakampio įrašomas pagrindinis patvirtinimo numeris, nurodytas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2020/683 I priede nustatyto tipo patvirtinimo numerio 4 segmente, o prieš jį – du skaitmenys, rodantys eilės numerį, suteiktą šio reglamento naujausiam techniniam pakeitimui, ir raidė E, rodanti, kad patvirtinimas išduotas varikliui. Šiam reglamentui taikomas eilės numeris 02. 1.4.1. Sertifikavimo ženklo pavyzdys ir matmenys (atskirasis ženklinimas)
Pirmiau nurodytas prie variklio pritvirtintas sertifikavimo ženklas rodo, kad atitinkamas tipas buvo sertifikuotas Lenkijoje (e20) pagal šį reglamentą. Pirmieji du skaitmenys (02) rodo naujausiam šio reglamento techniniam pakeitimui suteiktą eilės numerį. Paskesnė raidė rodo, kad sertifikatas išduotas varikliui (E). Paskutiniai penki skaitmenys (00005) – varikliui patvirtinimo institucijos suteiktas pagrindinis patvirtinimo numeris. |
|
1.5. |
Jeigu pagal šį reglamentą sertifikatas suteiktas tuo pat metu kaip variklio kaip atskiro techninio mazgo tipo patvirtinimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 582/2011, po 1.4 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančių ženklų galima pateikti ženklu „/“ atskirtus Reglamento (ES) Nr. 582/2011 I priedo 8 priedėlyje nustatytus reikalavimus atitinkančius ženklus. 1.5.1. Sertifikavimo ženklo pavyzdys (bendrasis ženklinimas)
Pavaizduotas prie variklio pritvirtintas sertifikavimo ženklas rodo, kad konkretus tipas buvo sertifikuotas Lenkijoje (e20) pagal Reglamentą (ES) Nr. 582/2011. Raidė D reiškia dyzeliną, o raidė E greta rodo išmetamųjų teršalų ribojimo etapą; po jų įrašyti penki skaitmenys (00005), kuriuos patvirtinimo institucija suteikė varikliui kaip pagrindinį patvirtinimo numerį pagal Reglamentą (ES) Nr. 582/2011. Pirmieji du skaitmenys po pasvirojo brūkšnio rodo šio reglamento naujausiam techniniam pakeitimui suteiktą eilės numerį, o po jo įrašyta variklį žyminti raidė E ir penki skaitmenys, kuriuos patvirtinimo institucija suteikė sertifikavimo pagal šį reglamentą tikslais (pagrindinis patvirtinimo numeris pagal šį reglamentą). |
|
1.6. |
Gavus sertifikatą išduoti prašančio pareiškėjo prašymą ir iš anksto susitarus su patvirtinimo institucija leidžiama naudoti kitus, o ne 1.4.1 ir 1.5.1 punktuose nurodytus tipo matmenis. Kiti tipo matmenys turi būti aiškiai įskaitomi. |
|
1.7. |
Ženklai, etiketės, plokštelės ar lipdukai turi būti patvariai pritvirtinti visą variklio naudojimo laiką ir turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami. Gamintojas užtikrina, kad ženklų, etikečių, plokštelių ar lipdukų nebūtų įmanoma pašalinti jų nesugadinant ar nepažeidžiant. |
2. Numeravimas
|
2.1. |
Variklių sertifikavimo numerį sudaro:
eX*YYYY/YYYY*ZZZZ/ZZZZ*E*00000*00
|
7 priedėlis
Modeliavimo priemonės įvesties parametrai
Įvadas
Šiame priedėlyje nustatomas parametrų, kuriuos sudedamosios dalies gamintojas turi pateikti kaip modeliavimo priemonei skirtus įvesties duomenis, sąrašas. Taikoma XML schema ir pavyzdiniai duomenys pateikiami specialioje elektroninio platinimo platformoje.
XML savaime parengia variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonė.
Terminų apibrėžtys
|
(1) |
Parameter ID –taikant modeliavimo priemonę naudojamo konkretaus įvesties parametro ar įvesties duomenų rinkinio unikalus identifikatorius. |
|
(2) |
Type
– parametro duomenų tipas:
|
|
(3) |
Unit – …fizinis parametro vienetas. |
Įvesties parametrų rinkinys
1 lentelė
Įvesties parametrai „Engine/General“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
Manufacturer |
P200 |
token |
[-] |
|
|
Model |
P201 |
token |
[-] |
|
|
CertificationNumber |
P202 |
token |
[-] |
|
|
Date |
P203 |
dateTime |
[-] |
Sudedamosios dalies maišos kodo sukūrimo data ir laikas |
|
AppVersion |
P204 |
token |
[-] |
Variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės versijos numeris |
|
Displacement |
P061 |
int |
[cm3] |
|
|
IdlingSpeed |
P063 |
int |
[min-1] |
|
|
RatedSpeed |
P249 |
int |
[min-1] |
|
|
RatedPower |
P250 |
int |
[W] |
|
|
MaxEngineTorque |
P259 |
int |
[Nm] |
|
|
WHRTypeMechanicalOutputICE |
P335 |
boolean |
[-] |
|
|
WHRTypeMechanicalOutputDrivetrain |
P336 |
boolean |
[-] |
|
|
WHRTypeElectricalOutput |
P337 |
boolean |
[-] |
|
|
WHRElectricalCFUrban |
P338 |
double, 4 |
[-] |
Reikia, jei „WHRTypeElectricalOutput“ yra „true“ |
|
WHRElectricalCFRural |
P339 |
double, 4 |
[-] |
Reikia, jei „WHRTypeElectricalOutput“ yra „true“ |
|
WHRElectricalCFMotorway |
P340 |
double, 4 |
[-] |
Reikia, jei „WHRTypeElectricalOutput“ yra „true“ |
|
WHRElectricalBFColdHot |
P341 |
double, 4 |
[-] |
Reikia, jei „WHRTypeElectricalOutput“ yra „true“ |
|
WHRElectricalCFRegPer |
P342 |
double, 4 |
[-] |
Reikia, jei „WHRTypeElectricalOutput“ yra „true“ |
|
WHRMechanicalCFUrban |
P343 |
double, 4 |
[-] |
Reikia, jei „WHRTypeMechanicalOutputDrivetrain“ yra „true“ |
|
WHRMechanicalCFRural |
P344 |
double, 4 |
[-] |
Reikia, jei „WHRTypeMechanicalOutputDrivetrain“ yra „true“ |
|
WHRMechanicalCFMotorway |
P345 |
double, 4 |
[-] |
Reikia, jei „WHRTypeMechanicalOutputDrivetrain“ yra „true“ |
|
WHRMechanicalBFColdHot |
P346 |
double, 4 |
[-] |
Reikia, jei „WHRTypeMechanicalOutputDrivetrain“ yra „true“ |
|
WHRMechanicalCFRegPer |
P347 |
double, 4 |
[-] |
Reikia, jei „WHRTypeMechanicalOutputDrivetrain“ yra „true |
1a lentelė
Degalų tipo įvesties parametrai „Engine“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
WHTCUrban |
P109 |
double, 4 |
[-] |
|
|
WHTCRural |
P110 |
double, 4 |
[-] |
|
|
WHTCMotorway |
P111 |
double, 4 |
[-] |
|
|
BFColdHot |
P159 |
double, 4 |
[-] |
|
|
CFRegPer |
P192 |
double, 4 |
[-] |
|
|
CFNCV |
P260 |
double, 4 |
[-] |
|
|
FuelType |
P193 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Diesel CI“, „Ethanol CI“, „Petrol PI“, „Ethanol PI“, „LPG PI“, „NG PI“, „NG CI“ |
2 lentelė
Kiekvieno pilnutinės apkrovos kreivės tinklelio taško įvesties parametrai „Engine/FullloadCurve“
|
Parameter name |
Parameter ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„EngineSpeed“ |
P068 |
double, 2 |
[1/min] |
|
|
„MaxTorque“ |
P069 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
„DragTorque“ |
P070 |
double, 2 |
[Nm] |
|
3 lentelė
Kiekvieno degalų sąnaudų charakteristikų grafiko tinklelio taško įvesties parametrai „Engine/FullMap“
(Reikalingas vienas degalų sąnaudų charakteristikų grafikas vienam degalų tipui)
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
EngineSpeed |
P072 |
double, 2 |
[min-1] |
|
|
Torque |
P073 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
FuelConsumption |
P074 |
double, 2 |
[g/h] |
|
|
WHRElectricPower |
P348 |
int |
[W] |
Reikia, jei „WHRTypeElectricalOutput“ yra „true“ |
|
WHRMechanicalPower |
P349 |
int |
[W] |
Reikia, jei „WHRTypeMechanicalOutputDrivetrain“ yra „true“ |
8 priedėlis
Variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės svarbūs vertinimo etapai ir lygtys
Šiame priedėlyje aprašomi svarbiausi vertinimo etapai ir pagrindinės bazinės lygtys, taikomos naudojant variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę. Vertinant įvesties duomenis toliau nurodyta tvarka atliekami toliau nurodyti veiksmai.
1. Įvesties rinkmenų nuskaitymas ir automatinė įvesties duomenų patikra
|
1.1. |
Patikrinama, ar duomenys atitinka įvesties duomenims taikomus reikalavimus pagal šio priedo 6.1 punkte pateiktas apibrėžtis. |
|
1.2. |
Patikrinama, ar duomenys atitinka registruojamiems FCMC duomenims taikomus reikalavimus pagal šio priedo 4.3.5.2 punkte ir 4.3.5.5 punkto 1 papunktyje pateiktas apibrėžtis. |
|
2. |
Būdingųjų variklio sūkių dažnių apskaičiavimas remiantis pirminio variklio ir faktiškai sertifikuoti pateikto variklio pilnutinės apkrovos kreivėmis pagal šio priedo 4.3.5.2.1 punkte pateiktas apibrėžtis |
|
3. |
Degalų sąnaudų (FC) charakteristikų grafiko sudarymas
|
|
4. |
Faktiškai sertifikuoti pateikto variklio FC ir ciklo darbo modeliavimas per WHTC ir atitinkamas jo dalis
|
|
5. |
WHTC pataisos koeficientų apskaičiavimas
|
|
6. |
Šalto ir įšilusio variklio išmetamo teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficiento apskaičiavimas
|
|
7. |
FC charakteristikų grafike taikoma FC verčių pataisa pagal standartinį NCV
|
|
8. |
Faktiškai sertifikuoti pateikto variklio pilnutinės apkrovos ir sukimo momento, kai variklis varomas išoriniu galios įtaisu, verčių konvertavimas į 8 min– 1 variklio sūkių dažnio registravimo dažnį
|
VI PRIEDAS
PAVARŲ DĖŽĖS, SUKIMO MOMENTO KEITIKLIO, KITŲ SUKIMO MOMENTĄ PERDUODANČIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ IR PAPILDOMŲ TRANSMISIJOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ DUOMENŲ PATIKRA
1. Įžanga
Šiame priede aprašytos sunkiųjų transporto priemonių pavarų dėžės, sukimo momento keitiklio (toliau – SMK), kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių (toliau – SMPSD) ir papildomų transmisijos sudedamųjų dalių (toliau – PTSD) sertifikavimo, atsižvelgiant į sukimo momento nuostolius, nuostatos. Be to, jame apibrėžtos standartinių sukimo momento nuostolių apskaičiavimo procedūros.
SMK, kitas SMPSD ir PTSD galima išbandyti kartu su pavarų dėže ar atskiruoju mazgu. Jeigu šios sudedamosios dalys bandomos atskirai, taikomos 4, 5 ir 6 dalių nuostatos. Į sukimo momento nuostolius, kurių atsiranda dėl pavaros mechanizmo tarp pavarų dėžės ir minėtų sudedamųjų dalių, galima neatsižvelgti.
2. Terminų apibrėžtys
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
skirstomoji dėžė – transporto priemonės variklio galią dalijantis įtaisas ir ją paskirstantis priekinei ir užpakalinei varančiajai ašiai. Įtaisas montuojamas už pavarų dėžės ir su juo sujungiamas priekinis ir užpakalinis varantysis velenas. Jį sudaro krumpliaračių rinkinys arba grandininės pavaros sistema, kuri galią iš pavarų dėžės paskirsto ašims. Skirstomoji dėžė paprastai gali perjungti į įprastinį važiavimo režimą (priekinių arba galinių ratų pavarą), didelės galios traukos režimą (priekinių arba galinių ratų pavarą), mažos galios traukos režimą ir neutralųjį režimą; |
|
2) |
pavarų perdavimo skaičius – priekinės eigos pavaros įėjimo veleno (į pirminį veleną) sūkių dažnio ir išėjimo veleno (į varomuosius ratus) sūkių dažnio santykis be slydimo (i = nin/nout ); |
|
3) |
perdavimo skaičiaus diapazonas – pavarų dėžės priekinės eigos pavaros didžiausio ir mažiausio perdavimo skaičiaus santykis: φtot = imax/imin ; |
|
4) |
sudėtinė pavarų dėžė – pavarų dėžė, kuriai būdingas didelis priekinės eigos pavarų skaičius ir (arba) didelis perdavimo skaičiaus diapazonas, sudaryta iš dalijimo mechanizmų, kurie suderinti taip, kad būtų naudojama dauguma kelių priekinės eigos pavarų galios perdavimo dalių; |
|
5) |
pagrindinė sekcija – sudėtinės pavarų dėžės dalijimo mechanizmas, kuriame yra daugiausia priekinės eigos pavarų; |
|
6) |
diapazono sekcija – su sudėtinės pavarų dėžės pagrindine sekcija nuosekliai sujungtas dalijimo mechanizmas. Diapazono sekcijoje paprastai būna dvi perjungiamos priekinės eigos pavaros. Visos pavarų dėžės žemesnės priekinės eigos pavaros įjungiamos naudojant mažo diapazono pavarą. Aukštesnės pavaros įjungiamos naudojant didelio diapazono pavarą; |
|
7) |
Demultiplikatorius – pagrindinės sekcijos pavaras į du variantus (dažniausiai), t. y. į žeminančias ir aukštinančias demultiplikatoriaus pavaras, dalijantis mechanizmas, kurio pavarų perdavimo skaičiai beveik atitinka pavarų dėžės perdavimo skaičiaus diapazoną. Demultiplikatorius gali būti atskiras dalijimo mechanizmas, įmontuotas įtaisas, sujungtas su pagrindine sekcija ar su jos sąranka; |
|
8) |
krumplinė sankaba – sankaba, kuria sukimo momentas daugiausia perduodamas veikiant įprastoms tarp dviejų atitinkančių krumplių veikiančioms jėgoms. Krumplinė sankaba gali būti sujungta ar atjungta. Ji naudojama tik neveikiant jokiai apkrovai (pvz., perjungiant mechaninės pavarų dėžės pavaras); |
|
9) |
kampinė pavara – sukimo jėgą tarp nelygiagrečių velenų perduodantis įtaisas, dažniausiai naudojamas transporto priemonės išilginei ašiai statmenai sumontuotame variklyje ir sukimo momentą varomajai ašiai perduodantis išilgine kryptimi; |
|
10) |
trinties sankaba – varantįjį sukimo momentą perduodanti sankaba, kuri sukimo momentą perduoda esant tvarioms trinties jėgoms. Trinties sankaba sukimo momentą gali perduoti slysdama, todėl ją galima naudoti pajudant iš vietos (tačiau taip daryti nerekomenduojama) ir perjungiant pavaras (išlaikomas jėgos perdavimas perjungiant pavaras); |
|
11) |
Sinchronizatorius – tam tikro tipo krumplinė sankaba, kurioje trinties įtaisas naudojamas sujungtinų dalių sūkių dažniams suvienodinti; |
|
12) |
krumpliaračių sukibimo veiksmingumas – išėjimo ir įėjimo galios santykis, kai galia esant santykiniam judėjimui perduodama įjungus priekinės eigos pavarą; |
|
13) |
lėtaeigė pavara – retai naudojama, pvz., manevruojant mažu greičiu ar retsykiais pajudant į įkalnę, žema priekinės eigos pavara (jos sūkių dažnio mažinimo santykis, palyginti su ne lėtaeigėmis pavaromis, yra didesnis); |
|
14) |
galios perdavimo įrenginys (GPĮ) – pavarų dėžės ar variklio įtaisas, kurį naudojant galima sujungti pagalbinį varomąjį įtaisą, pvz., hidraulinį siurblį; |
|
15) |
galios perdavimo įrenginio pavaros mechanizmas – pavarų dėžės įtaisas, kurį naudojant galima sumontuoti galios perdavimo įrenginį; |
|
16) |
blokavimo sankaba – hidrodinaminio sukimo momento keitiklio trinties sankaba. ►M3 Kai kuriais atvejais numatytas nejudamų krumpliaračių nuolatinis slydimas, pvz., vibracijai išvengti; ◄ |
|
17) |
►M3 pajudėjimo iš vietos sankaba – variklio sūkių dažnį ir varančiųjų ratų sukimąsi derinanti sankaba transporto priemonei pradedant važiuoti. ◄ Pajudėjimo iš vietos sankaba paprastai montuojama tarp variklio ir pavarų dėžės; |
|
18) |
sinchronizuotoji neautomatinė pavarų dėžė (SNPD) – mechaniškai valdoma pavarų dėžė, kurioje sinchronizatorius užtikrina du ar daugiau pasirenkamųjų perdavimo skaičių. Perdavimo skaičius keičiamas sankaba laikinai atjungiant pavarų dėžę nuo variklio (dažniausiai naudojama transporto priemonės pajudėjimo iš vietos sankaba); |
|
19) |
automatizuota mechaninė pavarų dėžė arba automatinė mechaniškai valdoma pavarų dėžė (AMPD) – automatiškai perjungiama pavarų dėžė su dviem ar daugiau pasirenkamųjų perdavimo skaičių, kurie gaunami naudojant krumplines sankabas (nesinchronizuotas ir (arba) sinchronizuotas). Perdavimo skaičius keičiamas laikinai atjungiant pavarų dėžę nuo variklio. Perdavimo skaičius keičiamas elektroninėmis priemonėmis valdoma sistema, nustatančia perjungimo momentą, variklio ir pavarų dėžės sankabos veikimą bei variklio sūkių dažnį ir jo sukimo momentą. Sistema automatiškai parenka ir įjungia tinkamiausią priekinės eigos pavarą, tačiau vairuotojas, naudodamas rankinį valdymo režimą, gali perimti valdymą; |
|
20) |
dviejų sankabų pavarų dėžė (DSPD) – automatiškai perjungiama pavarų dėžė su dviem trinties sankabomis ir keliais pasirenkamaisiais perdavimo skaičiais, kurie gaunami naudojant krumplines sankabas. Perdavimo skaičius keičiamas elektroninėmis priemonėmis valdoma sistema, nustatančia perjungimo momentą, sankabų veikimą ir variklio sūkių dažnį bei jo sukimo momentą. Sistema automatiškai parenka pavarą, tačiau vairuotojas. ►M3 Kai kuriais atvejais numatytas nejudamų krumpliaračių nuolatinis slydimas, pvz., vibracijai išvengti; ◄ |
|
21) |
Lėtintuvas – transporto priemonės galios pavaroje sumontuotas pagalbinis stabdymo įtaisas, skirtas nuolatiniam stabdymui; |
|
22) |
S konstrukcija – automatinė kelių sankabų pavarų dėžė (APT) su nuosekliuoju sukimo momento keitiklio ir prijungtųjų pavarų dėžės mechaninių dalių išdėstymu; |
|
23) |
P konstrukcija – APT su lygiagrečiuoju sukimo momento keitiklio ir prijungtųjų pavarų dėžės mechaninių dalių išdėstymas (pvz., galios paskirstymo įrenginiuose); |
|
24) |
automatinė kelių sankabų pavarų dėžė (AKSPD) – automatiškai perjungiama pavarų dėžė su daugiau kaip dviem trinties sankabomis ir keliais pasirenkamais perdavimo skaičiais, kurie gaunami naudojant minėtas trinties sankabas. Perdavimo skaičius keičiamas elektroninėmis priemonėmis valdoma sistema, nustatančia perjungimo momentą, sankabų veikimą ir variklio sūkių dažnį bei jo sukimo momentą. Sistema automatiškai parenka pavarą, tačiau vairuotojas, naudodamas rankinį valdymo režimą, gali perimti valdymą. Paprastai perjungimas atliekamas nenutrūkstant traukai (trinties sankaba su trinties sankaba); |
|
25) |
alyvos kondicionavimo sistema – bandomosios pavarų dėžės alyvą kondicionuojanti išorinė sistema. Sistema tiekia alyvą pavarų dėžei ir iš jos pašalina. Tokiu atveju alyva yra filtruojama ir (arba) temperatūroje kondicionuojama; |
|
26) |
išmanioji tepimo sistema – nuo apkrovos nepriklausomiems pavarų dėžės nuostoliams (taip pat vadinamiems be apkrovos besisukančios sistemos nuostoliais arba trinties sukeltais nuostoliais) poveikį, atsižvelgiant į išorinį sukimo momentą ir (arba) per pavarų dėžę perduodamą galios srautą, daranti sistema. Pvz., tai AKSPD naudojami reguliuojami hidrauliniai slėginiai stabdžių ir sankabų siurbliai, kontroliuojamas kintantis alyvos lygis pavarų dėžėje, kontroliuojamas kintantis tepimo ir aušinamosios alyvos srautas ir (arba) slėgis pavarų dėžėje. Išmanusis tepimas taip pat gali apimti pavarų dėžės alyvos temperatūros reguliavimą, tačiau šiame dokumente nėra nagrinėjamos tik temperatūrai reguliuoti skirtos išmaniosios tepimo sistemos, nes atliekant pavarų dėžės bandymą pasirenkamos pastovios bandymo temperatūros; |
|
27) |
elektrinis pavarų dėžės pagalbinis įtaisas – veikiančioje pavarų dėžėje nuostoviosios būsenos metu perdavimo funkcijai naudojamas elektrinis pagalbinis įtaisas. Įprastas pavyzdys – elektrinis aušinimo ir (arba) tepimo siurblys (tačiau ne elektriniai pavaros perjungimo vykdikliai ir ne elektroninės valdymo sistemos, įskaitant elektromagnetinius vožtuvus, nes jie sunaudoja nedaug elektros energijos, visų pirma vykstant nuostoviosios būsenos operacijai); |
|
28) |
alyvos tipo klampumo laipsnis – SAE J306 apibrėžtas klampumo laipsnis; |
|
29) |
gamykloje pripilta alyva – gamykloje įpilta pasirinkto klampumo laipsnio alyva, kuri turėtų likti pavarų dėžėje, sukimo momento keitiklyje, kitose sukimo momentą perduodančiose sudedamosiose dalyse arba papildomose sudedamosiose transmisijos dalyse, kol pasibaigs pirmasis techninės priežiūros laikotarpis; |
|
30) |
pavarų dėžės konstrukcija – velenų, krumpliaračių ir sankabų išdėstymas pavarų dėžėje; |
|
31) |
galios srautas – galios perėjimas pavarų dėžėje iš įeities vietos į išeities vietą per velenus, krumpliaračius ir sankabas; |
|
32) |
diferencialas – įtaisas, kuris dalija sukimo momentą į dvi atšakas, pvz., kairės ir dešinės pusės ratams, kad šios atšakos galėtų suktis nevienodu sūkių dažniu. Sukimo momento dalijimo funkcija gali būti paslinkta arba išjungta diferencialinio stabdymo arba diferencialo blokavimo įtaisu (jei taikoma); |
|
33) |
N konstrukcija – APT be sukimo momento keitiklio. |
3. Pavarų dėžių bandymo procedūra
Kad būtų nustatyti pavarų dėžės nuostoliai, sudaromas kiekvieno atskiro tipo pavarų dėžės sukimo momento nuostolių grafikas. Pavarų dėžes galima grupuoti į šeimas pagal panašius ar tapačius su CO2 susijusius duomenis laikantis šio priedo 6 priedėlio nuostatų.
Kad būtų nustatyti pavarų dėžės sukimo momento nuostoliai, išduoti sertifikatą prašantis pareiškėjas kiekvienai atskirai priekinės eigos pavarai taiko vieną iš toliau nurodytųjų metodų (negalioja lėtinančioms pavaroms).
1 variantas. Nuo sukimo momento nepriklausomų nuostolių matavimas, nuo sukimo momento priklausomų nuostolių apskaičiavimas.
2 variantas. Nuo sukimo momento nepriklausomų nuostolių matavimas, sukimo momento nuostolių matavimas esant didžiausiam sukimo momentui ir nuo sukimo momento priklausomų nuostolių interpoliavimas taikant tiesinį modelį.
3 variantas. Visų sukimo momento nuostolių matavimas.
|
3.1. |
1 variantas. Nuo sukimo momento nepriklausomų nuostolių matavimas, nuo sukimo momento priklausomų nuostolių apskaičiavimas. Pavarų dėžės įėjimo veleno sukimo momento nuostoliai Tl ,in apskaičiuojami taip: T l,in (n in ,T in ,gear) = T l,in,min_loss + f T × T in + f loss_corr × T in + T l,in,min_el + f el_corr × T in + f loss tcc × T in Nuo sukimo momento priklausomų hidraulinio sukimo momento nuostolių korekcijos koeficientas apskaičiuojamas taip:
Nuo sukimo momento priklausomų elektrinio sukimo momento nuostolių korekcijos koeficientas apskaičiuojamas taip:
Pavarų dėžės įėjimo veleno sukimo momento nuostoliai, kuriuos sukelia elektrinio pavarų dėžės pagalbinio įtaiso sunaudojama galia, apskaičiuojami taip:
Nuostolių dėl slystančios SMK blokavimo sankabos, apibrėžtos 2 dalies 16 punkte, arba slystančios įėjimo pusės sankabos, apibrėžtos 2 dalies 20 punkte, pataisos koeficientas apskaičiuojamas taip:
čia:
|
|
3.2. |
2 variantas. Nuo sukimo momento nepriklausomų nuostolių matavimas, sukimo momento nuostolių matavimas esant didžiausiam sukimo momentui ir nuo sukimo momento priklausomų nuostolių interpoliavimas taikant tiesinį modelį 2 variante aprašytas sukimo momento nuostolių nustatymas atliekant ir matavimus, ir tiesinę interpoliaciją. Išmatuojami nuo sukimo momento nepriklausomi pavarų dėžės nuostoliai, o viename apkrovos taške – nuo sukimo momento priklausomi nuostoliai (didžiausias įėjimo veleno sukimo momentas). Remiantis sukimo momento nuostoliais, kai nėra apkrovos ir įėjimo velenas sukasi didžiausiu sukimo momentu, apskaičiuojami įėjimo veleno tarpiniai sukimo momento nuostoliai taikant sukimo momento nuostolių koeficientą fTlimo . Pavarų dėžės įėjimo veleno sukimo momento nuostoliai Tl,in apskaičiuojami taip: Tl,in (nin , Tin , gear) = Tl,in,min_loss + fTlimo * Tin + T l,in,min_el + fel_corr * Tin Tiesiniu modeliu fTlimo pagrįstas sukimo momento nuostolių koeficientas apskaičiuojamas taip:
čia:
Nuo sukimo momento priklausomų sukimo momento elektrinių nuostolių pataisos koeficientas fel_corr , pavarų dėžės įėjimo veleno sukimo momento nuostoliai dėl pavarų dėžės elektrinio pagalbinio įtaiso galios sąnaudų Tl,in,el ir nuostolių dėl slystančios SMK blokavimo sankabos, apibrėžtos 2 dalies 16 punkte, arba slystančios įėjimo pusės sankabos, apibrėžtos 2 dalies 20 punkte, pataisos koeficientas apskaičiuojami kaip aprašyta 3.1 punkte.
|
|
3.3. |
3 variantas. Visų sukimo momento nuostolių matavimas. Pagal 3 variantą aprašomas sukimo momento nuostolių nustatymas matuojant visus nuo sukimo momento priklausomus nuostolius, įskaitant nuo sukimo momento priklausomus pavarų dėžės nuostolius. 3.3.1. Bendrieji reikalavimai Kaip nustatyta 3.1.2.1 punkte 1 variantui. 3.3.1.1. Skirtuminiai matavimai Kaip nustatyta 3.1.2.2 punkte 1 variantui. 3.3.2. Parengimas Kaip nustatyta 3.1.2.3 punkte 1 variantui. 3.3.2.1. Parengiamasis kondicionavimas Kaip nustatyta 3.1.2.4 punkte 1 variantui, išskyrus tai, kad: parengiamasis kondicionavimas taikomas tiesioginiam varančiajam krumpliaračiui, išėjimo velenui netaikant sukimo momento arba nustačius išėjimo veleno numatytojo sukimo momento nulio vertę. Jeigu pavarų dėžėje tiesioginis varantysis krumpliaratis nėra sumontuotas, taikoma pavara, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias perdavimo skaičiui, kurio santykis yra 1:1.
Arba:
taikomi 3.1.2.4 punkte nustatyti reikalavimai, išskyrus tai, kad:
parengiamasis kondicionavimas taikomas tiesioginiam varančiajam krumpliaračiui, išėjimo velenui netaikant sukimo momento arba nustačius išėjimo veleno +/–50 Nm sukimo momento vertę. Jeigu pavarų dėžėje tiesioginis varantysis krumpliaratis nėra sumontuotas, taikoma pavara, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias perdavimo skaičiui, kurio santykis yra 1:1.
Arba, jeigu bandymo stende naudojama įėjimo veleno (pagrindinė trinties) sankaba:
taikomi 3.1.2.4 punkte nustatyti reikalavimai, išskyrus tai, kad:
parengiamasis kondicionavimas taikomas tiesioginiam varančiajam krumpliaračiui, išėjimo velenui netaikant sukimo momento arba įėjimo velenui netaikant sukimo momento. Jeigu pavarų dėžėje tiesioginis varantysis krumpliaratis nėra sumontuotas, taikoma pavara, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias perdavimo skaičiui, kurio santykis yra 1:1.
Tuomet pavarų dėžė turėtų būti varoma iš išėjimo pusės. Šiuos pasiūlymus taip pat galima sujungti.
3.3.3. Bandymo sąlygos 3.3.3.1. Aplinkos temperatūra Kaip nustatyta 3.1.2.5.1 punkte 1 variantui. 3.3.3.2. Alyvos temperatūra Kaip nustatyta 3.1.2.5.2 punkte 1 variantui. 3.3.3.3. Alyvos kokybė ir (arba) alyvos klampa Kaip nustatyta 3.1.2.5.3 ir 3.1.2.5.4 punktuose 1 variantui. 3.3.3.4. Alyvos lygis ir kondicionavimas Taikomi 3.1.2.5.5 punkte nustatyti reikalavimai, išskyrus tai, kad: alyvos išorinės kondicionavimo sistemos bandymo taškas apibrėžiamas taip:
(1)
aukščiausia netiesioginė pavara,
(2)
įėjimo veleno sūkių dažnis – ne mažesnis kaip 60 %, bet ne didesnis kaip 80 % didžiausio įėjimo veleno sūkių dažnio,
(3)
įėjimo veleno sukimo momentas = didžiausias įėjimo veleno sukimo momentas įjungus aukščiausią netiesioginę pavarą. 3.3.4. Montavimas Bandymo stendą turi varyti elektrinės mašinos (įėjimą ir išėjimą). Sukimo momento jutikliai įrengiami pavarų dėžės įėjimo ir išėjimo pusėje. Taikomi kiti 3.1.3 punkte nustatyti reikalavimai. 3.3.5. Matavimo įranga Matuojant nuo sukimo momento nepriklausomus nuostolius taikomi 3.1.4 punkte 1 variantui nustatyti matavimo įrangos reikalavimai. Matuojant nuo sukimo momento priklausomus nuostolius taikomi toliau nurodyti reikalavimai. Sukimo momento matavimo jutiklio neapibrėžtis turi būti mažesnė nei 5 proc. išmatuotų sukimo momento nuostolių vertės arba 1 Nm, nelygu kuri iš šių verčių yra didesnė. Leidžiama naudoti sukimo momento jutiklius, kurių matavimo neapibrėžties vertės didesnės, jeigu įmanoma apskaičiuoti 5 proc. neapibrėžties ar 1 Nm viršijančias dalis ir jeigu mažesnioji iš šių dalių yra pridedama prie išmatuotų sukimo momento nuostolių. Sukimo momento neapibrėžtis apskaičiuojama ir įtraukiama kaip nustatyta 3.3.9 punkte. Taikomi kiti 3.1.4 punkte 1 variantui nustatyti matavimo įrangos reikalavimai. 3.3.6. Bandymo procedūra 3.3.6.1. Sukimo momento nulio signalo kompensavimas Kaip nustatyta 3.1.6.1 punkte. 3.3.6.2. Sūkių dažnių diapazonas Sukimo momento nuostoliai matuojami šiuose nurodytų sūkių dažnių taškuose (įėjimo veleno sūkių dažnio): 600, 900, 1 200 , 1 600 , 2 000 , 2 500 , 3 000 , 4 000 sūk./min. ir šių verčių 10 kartotinių iki pavarų dėžės specifikacijose nurodyto didžiausio pavaros sūkių dažnio arba paskutinio sūkių dažnio taško prieš nustatytą didžiausią sūkių dažnį. Leidžiama matuoti papildomuose tarpiniuose sūkių dažnio taškuose. Sūkių dažnio kitimo trukmė (laiko tarpas tarp dviejų sūkių dažnių taškų) neturi būti didesnė kaip 20 sekundžių. 3.3.6.3. Sukimo momento diapazonas Kiekvieno sūkių dažnio taško sukimo momento nuostoliai matuojami šiems įėjimo veleno sukimo momentams: 0 (laisvai besisukantis išėjimo velenas), 200, 400, 600, 900, 1 200 , 1 600 , 2 000 , 2 500 , 3 000 , 3 500 , 4 000 , […] Nm neviršijant didžiausio pavaros sūkių dažnio pagal pavarų dėžės specifikacijas arba paskutinio sukimo momento taško prieš nustatytą didžiausią sukimo momentą ir (arba) paskutinio sukimo momento taško prieš 10 kNm išėjimo veleno sukimo momentą. Leidžiama matuoti papildomus tarpinius sukimo momento taškus. Jei sukimo momento diapazonas yra per mažas, reikia naudoti papildomus sukimo momento taškus, kad būtų matuojami bent 5 vienodai išdėstyti sukimo momento taškai. Tarpinius sukimo momento taškus galima pakoreguoti iki artimiausios 50 Nm kartotinės vertės. Jei išėjimo veleno sukimo momentas viršija 10 kNm (teorinės be nuostolių veikiančios pavarų dėžės) arba įėjimo galia viršija nurodytą didžiausią įėjimo galią, taikomas 3.4.4 punktas. Sukimo momento kitimo trukmė (laiko tarpas tarp dviejų sukimo momento taškų) neturi būti didesnė kaip 15 sekundžių (2 varianto – 180 sekundžių). Siekiant apimti visą pirmiau apibrėžtame grafike nurodytą pavarų dėžės sukimo momento diapazoną, įėjimo ir (arba) išėjimo pusėje galima naudoti skirtingus riboto matavimo diapazono sukimo momento jutiklius. Todėl naudojant tą patį sukimo momento jutiklių rinkinį matavimą leidžiama suskirstyti į atkarpas. Visas sukimo momento nuostolių grafikas sudaromas iš šių matavimo atkarpų. 3.3.6.4. Matavimo seka
3.3.7. Matavimų signalų ir duomenų registravimas Matuojant registruojami bent šie signalai:
(1)
įėjimo veleno ir išėjimo veleno sukimo momentai [Nm];
(2)
įėjimo veleno ir išėjimo veleno sūkių dažnis [sūk./min.];
(3)
aplinkos temperatūra [°C];
(4)
alyvos temperatūra [°C]. Jeigu pavarų dėžėje sumontuota hidrauliniu slėgiu valdoma perjungimo ir (arba) sankabos sistema ar mechanine pavara varoma išmanioji tepimo sistema, papildomai registruojama:
(5)
alyvos slėgis [kPa]. Jeigu pavarų dėžėje sumontuotas elektrinis pavarų dėžės pagalbinis įtaisas, papildomai registruojama:
(6)
elektrinio pavarų dėžės pagalbinio įtaiso įtampa [V];
(7)
elektrinio pavarų dėžės pagalbinio įtaiso elektros srovė [A]. Siekiant atlikti bandymo stendo sąrankos sukelto poveikio kompensavimo skirtuminius matavimus, papildomai registruojama:
(8)
bandymo stendo guolių temperatūra [°C]. Nuskaitant ir registruojant taikomas 100 Hz arba didesnis dažnis. Siekiant sumažinti matavimo paklaidą, taikomas žemųjų dažnių filtras. 3.3.8. Matavimo patvirtinimas
3.3.9. Matavimo neapibrėžtis Kai registruojami sukimo momento nuostoliai Tloss,rep , apskaičiuotos visos neapibrėžties UT,loss dalis, viršijanti 5 proc. Tloss arba 1 Nm (ΔUT,loss ), nelygu, kuri iš ΔUT,loss verčių yra mažesnė, pridedama prie Tloss . Jeigu UT,loss yra mažesnė kaip 5 proc. Tloss arba 1 Nm, tuomet Tloss,rep = Tloss . Tloss,rep = Tloss + MAX (0, ΔUT,loss) ΔUT,loss = MIN ((UT,loss – 5 % * Tloss), (UT,loss – 1 Nm)) Kiekvienos matavimo sekos metu gauta visa sukimo momento nuostolių neapibrėžtis UT,loss apskaičiuojama taikant šiuos parametrus:
(1)
temperatūros poveikį,
(2)
trukdines apkrovas,
(3)
kalibravimo paklaidą (įskaitant leidžiamąją jautrio nuokrypą, tiesiškumą, histerezę ir pakartojamumą). Visa sukimo momento nuostolių (UT,loss ) neapibrėžtis grindžiama jutiklių neapibrėžtimis taikant 95 proc. pasikliovimo lygį. Apskaičiuojant traukiama kvadratų sumos kvadratinė šaknis (Gauso paklaidų pasiskirstymo dėsnis).
wpara
= senspara
* ipara
čia:
Pavarų dėžės su integruotu diferencialu, naudojant priekinių ratų pavarą, bandymo sąranką sudaro dinamometras pavarų dėžės įėjimo pusėje ir mažiausiai vienas dinamometras pavarų dėžės išėjimo pusėje (-ėse). Sukimo momento matuokliai įrengiami pavarų dėžės įėjimo ir išėjimo pusėje (-ėse). Jei bandymo sąranka turi vieną dinamometrą išėjimo pusėje, laisvai besisukantis pavarų dėžės su integruotu diferencialu galas sujungiamas laisvai suktis su kitu galu išėjimo pusėje (pvz., įjungiant diferencialo blokavimą arba naudojant bet kokį kitą mechaninį diferencialo blokavimo įtaisą, veikianti tik matavimo metu). Konkrečių sukimo momento jutiklių didžiausios trukdinių apkrovų poveikio koeficiento ipara gradavimas atitinka pirmiau aprašytus atvejus (A/B/C). 5 paveikslas A bandymo sąrankos, skirtos pavarų dėžei su integruotu diferencialu (pvz., naudojant priekinių ratų pavarą), pavyzdys
6 paveikslas B bandymo sąrankos, skirtos pavarų dėžei su integruotu diferencialu (pvz., naudojant priekinių ratų pavarą), pavyzdys
Jei dinamometras yra ant kiekvieno išėjimo veleno, visa sukimo momento nuostolių neapibrėžtis UT,loss ) apskaičiuojama taip:
Gamintojas, atsižvelgdamas į gerąją inžinerinę praktiką ir susitaręs su patvirtinimo institucija, gali priderinti A ir B bandymų sąrankas, pvz., dėl praktinių su bandymo sąrankomis susijusių priežasčių. Tokio nukrypimo atveju bandymo ataskaitoje aiškiai nurodoma priežastis ir alternatyvi sąranka. Leidžiama atlikti bandymą be atskiro guolių bloko bandymo stende pavarų dėžės įėjimo ir (arba) išėjimo pusėje, jei pavarų dėžės velenas, ant kurio matuojamas sukimo momentas, laikomas dviem pavarų dėžės korpuse esančiais guoliais, kurie gali absorbuoti pavarų dėžės krumpliaračių sukeliamas radialines ir ašines jėgas (žr. 2C paveikslą 3.1.8 punkte). |
|
3.4. |
Modeliavimo priemonės įvesties duomenų rinkmenų papildymas ►M3 Kiekvienos pavaros sukimo momento nuostolių grafikas, apimantis apibrėžtą įėjimo veleno sūkių dažnio ir įėjimo veleno sukimo momento taškus, nustatomas naudojant vieną iš nurodytų bandymo variantų arba standartines sukimo momento nuostolių vertes. ◄ Modeliavimo priemonės įvesties duomenų rinkmenai skirtas pagrindinis sukimo momento nuostolių grafikas papildomas taip, kaip toliau aprašyta.
|
4. Sukimo momento keitiklio (SMK) bandymo procedūra
Sukimo momento keitiklio charakteristikos, kurios nustatomos kaip modeliavimo priemonės įvesties duomenys, yra T pum1000 (atskaitos sukimo momentas, kai įėjimo veleno sūkių dažnis yra 1 000 sūk./min.) ir μ (sukimo momento keitiklio sukimo momentų santykis). Abu parametrai priklauso nuo sukimo momento keitiklio perdavimo skaičiaus v (= sukimo momento keitiklio išėjimo veleno (turbinos) sūkių dažnis/įėjimo veleno (siurblio) sūkių dažnis).
Jei reikia nustatyti SMK charakteristikas, išduoti sertifikatą prašantis pareiškėjas taiko šį metodą, nepriklausomai nuo pasirinkto pavarų dėžės sukimo momento nuostolių vertinimo varianto.
Siekiant atsižvelgti į dvi galimas SMK konstrukcijos schemas ir mechaninės pavarų dėžės sudedamąsias dalis, skiriamos šios dvi S ir P konstrukcijos:
|
S konstrukcija |
: |
SMK ir mechaninės pavarų dėžės dalys sujungiamos nuosekliai; |
|
P konstrukcija |
: |
SMK ir mechaninės pavarų dėžės dalys sujungiamos lygiagrečiai (galios paskirstymo įrenginys). |
Jei naudojama S konstrukcija, SMK charakteristikas galima vertinti arba atskirai nuo mechaninės pavarų dėžės, arba kartu su ja. Jei naudojama P konstrukcija, SMK charakteristikas galima vertinti tik kartu su mechanine pavarų dėže. Tačiau šiuo atveju ir hidromechaninių pavarų matavimo atveju SMK laikoma visa konstrukcija, sukimo momento keitiklis ir mechaninė pavarų dėžė, kurios charakteristikos kreivės yra panašios į atskiro sukimo momento keitiklio kreives. Jei matuojama kartu su mechanine pavarų dėže, perdavimo skaičius v ir visos atitinkamos intervalo tarp taškų pločio vertės bei ribos koreguojami atsižvelgiant į mechaninės pavarų dėžės perdavimo skaičių.
Galima taikyti du matavimo variantus sukimo momento keitiklio charakteristikoms nustatyti:
A variantas. Matavimas esant pastoviam įėjimo veleno sūkių dažniui;
B variantas. Matavimas esant pastoviam įėjimo veleno sukimo momentui pagal SAE J643.
S konstrukcijai ir P konstrukcijai gamintojas gali rinktis A arba B variantą.
Kaip modeliavimo priemonės įvesties duomenys matuojamas sukimo momento keitiklio sukimo momentų santykis μ ir atskaitos sukimo momentas Tpum intervale v ≤ 0,95 (transporto priemonės varymo režimas).
Jei naudojamos standartinės vertės, į modeliavimo priemonę įvedami sukimo momento keitiklio charakteristikų duomenys apima tik v ≤ 0,95 intervalą (arba pakoreguotą perdavimo skaičių). Ribų viršijimo sąlygomis modeliavimo priemonė automatiškai įveda bendrąsias vertes.
1 lentelė
Nustatytosios vertės, kai v ≥ 1,00
|
v |
μ |
Tpum1000 |
|
1,000 |
1,0000 |
0,00 |
|
1,100 |
0,9999 |
– 40,34 |
|
1,222 |
0,9998 |
– 80,34 |
|
1,375 |
0,9997 |
– 136,11 |
|
1,571 |
0,9996 |
– 216,52 |
|
1,833 |
0,9995 |
– 335,19 |
|
2,200 |
0,9994 |
– 528,77 |
|
2,500 |
0,9993 |
– 721,00 |
|
3,000 |
0,9992 |
– 1 122,00 |
|
3,500 |
0,9991 |
– 1 648,00 |
|
4,000 |
0,9990 |
– 2 326,00 |
|
4,500 |
0,9989 |
– 3 182,00 |
|
5,000 |
0,9988 |
– 4 242,00 |
4.1. A variantas. Išmatuotos sukimo momento keitiklio charakteristikos taikant pastovų sūkių dažnį
4.1.1. Bendrieji reikalavimai
Matavimams atlikti pasirinktas sukimo momento keitiklis turi atitikti serijinės gamybos sukimo momento keitiklių brėžinio specifikacijas.
Leidžiama atlikti SMK modifikacijas, kad jis atitiktų šiame priede nustatytus bandymo reikalavimus, pvz., leidžiama įtraukti matavimo jutiklius.
Gavęs patvirtinimo institucijos prašymą, išduoti sertifikatą prašantis pareiškėjas turi apibrėžti ir įrodyti atitiktį šiame priede nustatytiems reikalavimams.
4.1.2. Alyvos temperatūra
Į SMK pilamos alyvos temperatūra turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus.
Alyvos temperatūra matuojama išleidimo kamščio angoje arba karterio dugninėje.
Jeigu SMK charakteristikos matuojamos atskirai nuo pavarų dėžės, alyvos temperatūra matuojama prieš jai patenkant į sukimo momento keitiklio bandymo būgną (stendą).
4.1.3. Alyvos srautas ir slėgis
Į SMK įtekančios alyvos srautas ir iš SMK ištekančios alyvos slėgis turi atitikti sukimo momento keitikliui nustatytas ribines eksploatacines vertes, atitinkančias susijusios pavarų dėžės tipą ir išbandytą didžiausią įėjimo veleno sūkių dažnį.
4.1.4. Alyvos kokybė ir (arba) alyvos klampa
Kaip nustatyta 3.1.2.5.3 ir 3.1.2.5.4 punktuose dėl pavarų dėžės bandymo.
4.1.5. Montavimas
Sukimo momento keitiklis įrengiamas bandymo stende, o sukimo momento jutiklis, greičio jutiklis ir elektrinė mašina prijungiami prie SMK įėjimo ir išėjimo velenų.
4.1.6. Matavimo įranga
Kalibravimo laboratorijos įranga turi atitikti ►M3 IATF ◄ 16949, ISO 9000 serijos arba ISO/IEC 17025 reikalavimus. Visą kalibruojant ir (arba) tikrinant naudojamą etaloninę laboratorijos įrangą turi būti įmanoma patikrinti pagal nacionalinius (tarptautinius) standartus.
4.1.6.1. Sukimo momentas
Sukimo momento matavimo jutiklio neapibrėžtis turi būti mažesnė kaip 1 proc. išmatuotos sukimo momento vertės.
Leidžiama naudoti sukimo momento jutiklius, kurių matavimo neapibrėžties vertės didesnės, jeigu įmanoma apskaičiuoti 1 proc. neapibrėžtį viršijančią dalį ir jeigu ji pridedama prie išmatuotų sukimo momento nuostolių pagal 4.1.7 punktą.
4.1.6.2. Sūkių dažnis
Sūkių dažnio jutiklių neapibrėžtis neturi būti didesnė kaip ± 1 sūk./min.
4.1.6.3. Temperatūra
Temperatūros jutiklių neapibrėžtis matuojant aplinkos temperatūrą neturi būti didesnė kaip ± 1,5 K.
Temperatūros jutiklių neapibrėžtis matuojant alyvos temperatūrą neturi būti didesnė kaip ± 1,5 K.
4.1.7. Bandymo procedūra
4.1.7.1. Sukimo momento nulio signalo kompensavimas
Kaip nustatyta 3.1.6.1 punkte.
4.1.7.2. Matavimo seka
|
4.1.7.2.1. |
Nustatomas pastovus sukimo momento keitiklio įėjimo veleno sūkių dažnis npum ir jo vertė turi atitikti šį diapazoną: 1 000 sūk./min. ≤ npum ≤ 2 000 sūk./min. |
|
4.1.7.2.2. |
Perdavimo skaičius v reguliuojamas didinant išėjimo veleno sūkių dažnį ntur nuo 0 sūk./min. iki nustatytosios vertės npum . |
|
4.1.7.2.3. |
0–0,6 perdavimo skaičiaus diapazonui taikomas 0,1 padidėjimas, o 0,6–0,95 diapazonui – 0,05. |
|
4.1.7.2.4. |
Viršutinę perdavimo skaičiaus ribinę vertę gamintojas gali apriboti iki 0,95. Šiuo atveju išmatuojami bent septyni tolygiai paskirstyti taškai nuo v = 0 ir iki v < 0,95 vertės. |
|
4.1.7.2.5. |
►M3 Stabilizavimo kiekviename taške trukmė, esant 4.1.2 punkte apibrėžtoms ribinėms temperatūros vertėms, turi būti ne mažesnė kaip 3 sekundės. ◄ Jeigu būtina, gamintojas stabilizavimo tarpsnį gali pratęsti, tačiau ne ilgesnei kaip 60 sekundžių trukmei. Per stabilizavimo tarpsnį registruojama alyvos temperatūra. |
|
4.1.7.2.6. |
Kiekvienos pakopos atveju 4.1.8 punkte nurodyti signalai bandymo taške registruojami 3–15 sekundžių. |
|
4.1.7.2.7. |
Matavimo seka (4.1.7.2.1–4.1.7.2.6 punktai) iš viso taikoma du kartus. Matavimo signalų ir duomenų registravimas |
4.1.8. Matavimų signalų ir duomenų registravimas
Matuojant registruojami bent šie signalai:
įėjimo veleno (siurblio) sukimo momentas Tc,pum [Nm];
išėjimo veleno (turbinos) sukimo momentas Tc,tur [Nm];
įėjimo veleno (siurblio) sūkių dažnis npum [sūk./min.];
išėjimo veleno (turbinos) sūkių dažnis ntur [sūk./min.];
į SMK įtekančios alyvos temperatūra KTCin [°C].
Nuskaitant ir registruojant taikomas 100 Hz arba didesnis dažnis.
Siekiant sumažinti matavimo paklaidą, taikomas žemųjų dažnių filtras.
4.1.9. Matavimo patvirtinimas
|
4.1.9.1. |
Apskaičiuojamos kiekvieno iš dviejų matavimų 3–15 sekundžių tarpsnio sukimo momento ir sūkių dažnio aritmetinio vidurkio vertės. |
|
4.1.9.2. |
Abiejų matavimo sekų metu išmatuotos sukimo momento ir sūkių dažnio vertės yra suvidurkinamos (aritmetinio vidurkio vertės). |
|
4.1.9.3. |
Abiejų matavimo sekų metu suvidurkintos sukimo momento nuokrypa turi būti mažesnė nei ± 5 proc. suvidurkintos vertės arba ± 1 Nm, nelygu, kuri iš šių verčių yra didesnė. Taikomas dviejų suvidurkintų sukimo momentų verčių aritmetinis vidurkis. Jeigu nuokrypa didesnė, taikoma 4.1.10 punkte ir 4.1.11 punktuose nurodyta vertė arba su SMK atliekamas pakartotinis bandymas.
—
apskaičiuojant ΔUT,pum/tur – mažiausia suvidurkinta sukimo momento vertė Tc,pum/tur;
—
apskaičiuojant sukimo momentų santykį μ – didžiausia suvidurkinta sukimo momento vertė Tc,pum;
—
apskaičiuojant sukimo momentų santykį μ – mažiausia suvidurkinta sukimo momento vertė Tc,tur;
—
apskaičiuojant atskaitos sukimo momentą Tpum1000 – mažiausia suvidurkinta sukimo momento vertė Tc,pum.
|
|
4.1.9.4. |
Išmatuotos ir suvidurkintos įėjimo veleno sūkių dažnio ir sukimo momento vertės turi būti ± 5 sūk./min. ir ± 5 Nm mažesnės nei per visą perdavimo skaičiaus seką kiekviename išmatuotame veikimo taške nustatytos sūkių dažnio ir sukimo momento vertės. |
4.1.10. Matavimo neapibrėžtis
Kaip toliau nurodoma, apskaičiuota matavimo neapibrėžties dalis UT,pum/tur , viršijanti 1 proc. išmatuoto sukimo momento vertės Tc,pum/tur , taikoma tikslinant SMK būdingą vertę.
ΔUT,pum/tur = MAX ( 0, (UT,pum/tur – 0,01 * Tc,pum/tur))
Sukimo momento matavimo neapibrėžtis UT,pum/tur apskaičiuojama taikant šį parametrą:
kalibravimo paklaidą (įskaitant leidžiamąją jautrio nuokrypą, tiesiškumą, histerezę ir pakartojamumą).
Sukimo momento neapibrėžties UT,pum/tur matavimas pagrįstas jutiklių neapibrėžtimis taikant 95 proc. pasikliovimo lygį.
čia:
|
Tc,pum/tur |
– |
tikroji ir (arba) išmatuota sukimo momento vertė, išmatuota įėjimo veleno sukimo momento ir (arba) išėjimo veleno sukimo momento jutikliu (nepakoreguota) [Nm]; |
|
Tpum |
– |
įėjimo veleno (siurblio) sukimo momentas (pritaikius neapibrėžties pataisą) [Nm]; |
|
UT,pum/tur |
– |
įėjimo veleno sukimo momento ir (arba) išėjimo veleno sukimo momento matavimo neapibrėžtis 95 proc. pasikliovimo lygį atskirai taikant įėjimo veleno sukimo momento ir (arba) išėjimo veleno sukimo momento jutikliams [Nm]; |
|
Tn |
– |
sukimo momento jutiklio vardinė sukimo momento vertė [Nm]; |
|
ucal |
– |
sukimo momento jutiklio kalibravimo neapibrėžtis [Nm]; |
|
Wcal |
– |
santykinė kalibravimo neapibrėžtis (susijusi su vardiniu sukimo momentu) [proc.]; |
|
kcal |
– |
kalibravimo poslinkio koeficientas (jeigu jutiklių gamintojas jį yra deklaravęs, antraip = 1). |
4.1.11. SMK charakteristikų apskaičiavimas
Kiekvieno matavimo taške matavimo duomenys apskaičiuojami taip:
čia:
|
μ |
– |
SMK sukimo momentų santykis [–]; |
|
v |
– |
SMK perdavimo skaičius [–]; |
|
Tc,pum |
– |
įėjimo veleno (siurblio) sukimo momentas (pataisytas) [Nm]; |
|
npum |
– |
įėjimo veleno (siurblio) sūkių dažnis [sūk./min.]; |
|
ntur |
– |
išėjimo veleno (turbinos) sūkių dažnis [sūk./min.]; |
|
Tpum1000 |
– |
atskaitos sukimo momentas taikant 1 000 sūk./min. dažnį [Nm]. |
4.2. B variantas. B variantas Matavimas taikant pastovų įėjimo veleno sukimo momentą (pagal SAE J643)
4.2.1. Bendrieji reikalavimai
Kaip nustatyta 4.1.1 punkte.
4.2.2. Alyvos temperatūra
Kaip nustatyta 4.1.2 punkte.
4.2.3. Alyvos srautas ir slėgis
Kaip nustatyta 4.1.3 punkte.
4.2.4. Alyvos kokybė
Kaip nustatyta 4.1.4 punkte.
4.2.5. Montavimas
Kaip nustatyta 4.1.5 punkte.
4.2.6. Matavimo įranga
Kaip nustatyta 4.1.6 punkte.
4.2.7. Bandymo procedūra
4.2.7.1. Sukimo momento nulio signalo kompensavimas
Kaip nustatyta 3.1.6.1 punkte.
4.1.7.2. Matavimo seka
|
4.2.7.2.1. |
Įėjimo veleno sukimo momentoTpum teigiamas lygis nustatomas taikant npum = 1 000 sūk./min. dažnį ir nesisukant SMK išėjimo velenui (išėjimo veleno sūkių dažnis ntur = 0 sūk./min.). |
|
4.2.7.2.2. |
Perdavimo skaičius v reguliuojamas didinant išėjimo veleno sūkių dažnį ntur nuo 0 sūk./min. iki ntur vertės, kurios apima naudojamą v diapazoną, sudarytą bent iš septynių tolygiai paskirstytų sūkių dažnių taškų. |
|
4.2.7.2.3. |
0–0,6 perdavimo skaičiaus diapazonui taikomas 0,1 padidėjimas, o 0,6–0,95 diapazonui – 0,05. |
|
4.2.7.2.4. |
Viršutinę perdavimo skaičiaus ribinę vertę gamintojas gali apriboti iki 0,95. |
|
4.2.7.2.5. |
►M3 Stabilizavimo kiekviename taške trukmė, esant 4.2.2 punkte apibrėžtoms ribinėms temperatūros vertėms, turi būti ne mažesnė kaip 5 sekundės. ◄ Jeigu būtina, gamintojas stabilizavimo tarpsnį gali pratęsti, tačiau ne ilgesnei kaip 60 sekundžių trukmei. Per stabilizavimo tarpsnį registruojama alyvos temperatūra. |
|
4.2.7.2.6. |
Kiekvienam bandymo taškui 4.2.8 punkte nurodytos vertės registruojamos mažiausiai 5 sekundes, bet ne ilgiau kaip 15 sekundžių. |
|
4.2.7.2.7. |
Matavimo seka (4.2.7.2.1–4.2.7.2.6 punktai) iš viso taikoma du kartus. |
4.2.8. Matavimų signalų ir duomenų registravimas
Kaip nustatyta 4.1.8 punkte.
4.2.9. Matavimo patvirtinimas
Kaip nustatyta 4.1.9 punkte.
4.2.10. Matavimo neapibrėžtis
Kaip nustatyta 4.1.9 punkte.
4.2.11. SMK charakteristikų apskaičiavimas
Kaip nustatyta 4.1.11 punkte.
5. ►M3 Kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių (SMPSD) bandymo procedūra ◄
Šioje dalyje aptariami varikliniai stabdžiai, pavaros lėtintuvai, transmisijos lėtintuvai ir sudedamosios dalys, kurios naudojant modeliavimo priemonę laikomos lėtintuvu. Šios sudedamosios dalys – transporto priemonės užvedimo įtaisai, pvz., vienadiskė šlapioji pavarų dėžės įėjimo sankaba ar hidrodinaminė sankaba.
5.1. Trinties sukeltų lėtintuvo nuostolių nustatymo metodai
Trinties sukelti lėtintuvo sukelti nuostoliai – lėtintuvo rotoriaus sūkių dažnio funkcija. Lėtintuvą galima sumontuoti skirtingose transporto priemonės transmisijos dalyse, todėl lėtintuvo rotoriaus sūkių dažnis priklauso nuo varomosios dalies (= etaloninis sūkių dažnis) ir nuo nustatyto varomosios dalies ir lėtintuvo rotoriaus santykio, kaip nurodyta 2 lentelėje.
2 lentelė
Lėtintuvo rotoriaus sūkių dažniai
|
Konfigūracija |
Etaloninis sūkių dažnis |
Lėtintuvo rotoriaus sūkių dažnio apskaičiavimas |
|
A. Variklinis stabdys |
Variklio sūkių dažnis |
nretarder = nengine * istep-up |
|
B. Pavarų dėžės įėjimo veleno sukimo momento lėtintuvas |
Pavarų dėžės įėjimo veleno sūkių dažnis |
nretarder = ntransm.input * istep-up = ntransm.output * itransm * istep-up |
|
C. Pavarų dėžės išėjimo veleno lėtintuvas arba ašies krumpliaračio įėjimo veleno lėtintuvas |
Pavarų dėžės išėjimo veleno sūkių dažnis arba ašies krumpliaračio įėjimo veleno sūkių dažnis |
nretarder = ntransm.output × istep-up |
čia:
|
istep-up |
– |
didinimo santykis = lėtintuvo rotoriaus sūkių dažnis ir (arba) varomosios dalies sūkių dažnis; |
|
itransm |
– |
pavarų dėžės perdavimo skaičius = pavarų dėžės įėjimo veleno sūkių dažnis ir (arba) pavarų dėžės išėjimo veleno sūkių dažnis. |
Į variklį integruotos lėtintuvo konstrukcijos, kurių negalima atjungti nuo variklio, bandomos kartu su juo. Šioje dalyje šie su varikliu neatskiriamai sujungti lėtintuvai nėra aptariami.
Laikoma, kad atjungtų lėtintuvų, kuriuos įmanoma atjungti nuo transmisijos ar variklio šiam tikslui naudojant bet kokios rūšies sankabą, rotoriaus sūkių dažnio vertė yra 0, todėl šiuo atveju nėra jokių galios nuostolių.
Trinties sukelti lėtintuvo nuostoliai matuojami vienu iš šių dviejų būdų:
matuojant autonominį lėtintuvą;
matuojant kartu su pavarų dėže.
5.1.1. Bendrieji reikalavimai
Jeigu matuojami autonominio lėtintuvo nuostoliai, rezultatams poveikį daro sukimo momento nuostoliai, atsirandantys dėl bandymo stendo guolių veikimo. Šiuos guolių veikimo sukeltus nuostolius leidžiama išmatuoti ir atimti iš trinties sukeltų lėtintuvo nuostolių matavimo rezultatų.
Gamintojas turi garantuoti, kad atliekant matavimus naudojamas lėtintuvas atitiks serijinės gamybos lėtintuvų brėžinių specifikacijas.
Leidžiama atlikti lėtintuvo modifikacijas, kad jis atitiktų šiame priede nustatytus bandymo reikalavimus, pvz., įtraukti matavimo jutiklius ar pritaikyti išorinę alyvos kondicionavimo sistemą.
Atsižvelgiant į šio priedo 6 priedėlyje aprašytą šeimą, išmatuotus pavarų dėžių su lėtintuvais trinties sukeltus nuostolius leidžiama naudoti su tapačia (lygiaverte) pavarų dėže be lėtintuvo.
Matuojant įvairių variantų sukimo momento nuostolius su lėtintuvu ar be jo leidžiama naudoti tą pačią pavarą.
Gavęs patvirtinimo institucijos prašymą, išduoti sertifikatą prašantis pareiškėjas turi apibrėžti ir įrodyti atitiktį šiame priede nustatytiems reikalavimams.
5.1.2. Parengimas
Gavus pareiškėjo prašymą lėtintuvui galima taikyti parengimo procedūrą. Parengimo procedūrai taikomos toliau nurodytos nuostatos.
|
5.1.2.1. |
Jeigu gamintojas lėtintuvui taiko parengimo procedūrą, taikant nulio vertės lėtintuvo sukimo momentą jos trukmė neturi būti ilgesnė kaip 100 valandų. Antraip, galima įtraukti ne ilgesnį kaip 6 valandų tarpsnį, per kurį lėtintuvui taikomas sukimo momentas. |
5.1.3. Bandymo sąlygos
5.1.3.1. Aplinkos temperatūra
Atliekant bandymą aplinkos temperatūros diapazonas turi būti 25 °C ± 10 K.
Aplinkos temperatūra matuojama 1 m atstumu nuo lėtintuvo dėžės šono.
5.1.3.2. Išorės slėgis
Naudojant magnetinio tipo lėtintuvus pagal Tarptautinę standartinę atmosferą (ISA) ISO 2533 mažiausias išorinis slėgis turi būti 899 hPa.
5.1.3.3. Alyvos arba vandens temperatūra
Hidrodinaminiai lėtintuvai
Neleidžiama naudoti išorinio šildymo, išskyrus skysčiams.
Jeigu bandymas atliekamas su autonominiu lėtintuvu, lėtintuvo skysčio (alyvos ar vandens) temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 87 °C.
Jeigu bandymas atliekamas kartu su pavarų dėže, taikomos alyvos temperatūros ribinės vertės, pasirinktos bandant pavarų dėžę.
5.1.3.4. Alyvos arba vandens kokybė
Atliekant bandymą naudojama Europos rinkai rekomenduojama šviežia pirmojo įpylimo alyva.
Jeigu lėtintuve naudojamas vanduo, vandens kokybė turi atitikti lėtintuvo gamintojo nurodytas specifikacijas. Turi būti pasirenkama transporto priemonės būklę kuo geriau atitinkanti vandens slėgio vertė (1 ± 0,2 baro santykinio slėgio vertė lėtintuvo įleidimo žarnoje).
5.1.3.5. Alyvos klampumas
Jeigu pirmajam įpylimui rekomenduojamos kelių rūšių alyvos, jos laikomos tapačiomis, kai jų kinematinės klampos vertės esant tai pačiai temperatūrai nesiskiria daugiau kaip 50 proc. (KV100 taikomos leidžiamosios nuokrypos intervale).
5.1.3.6. Alyvos arba vandens lygis
Alyvos ir (arba) lygis turi atitikti lėtintuvo vardines specifikacijas.
5.1.4. Montavimas
Elektrinė mašina, sukimo momento jutiklis ir sūkių dažnio jutiklis sumontuojami lėtintuvo ar pavarų dėžės įėjimo pusėje.
Lėtintuvas (ir pavarų dėžė) montuojamas tokiu pokrypio kampu, kokiu jis montuojamas transporto priemonėje pagal ± 1° patvirtinimo brėžinį arba 0° ± 1 o.
5.1.5. Matavimo įranga
Kaip nustatyta 3.1.4 punkte atliekant pavarų dėžės bandymą.
5.1.6. Bandymo procedūra
5.1.6.1. Sukimo momento nulio signalo kompensavimas
Kaip nustatyta 3.1.6.1 punkte atliekant pavarų dėžės bandymą.
5.1.6.2. Matavimo seka
Taikant lėtintuvo bandymo sukimo nuostolių matavimo seką laikomasi 3.1.6.3.2–3.1.6.3.5 punktuose apibrėžtų pavarų dėžės bandymo nuostatų.
5.1.6.2.1. Autonominio lėtintuvo matavimas
Jeigu lėtintuvas bandomas kaip autonominis įtaisas, atliekant sukimo momento nuostolių matavimus taikomi šie sūkių dažnių taškai:
200, 400, 600, 900, 1 200 , 1 600 , 2 000 , 2 500 , 3 000 , 3 500 , 4 000 , 4 500 , 5 000 , kol pasiekiamas didžiausias lėtintuvo rotoriaus sūkių dažnis.
5.1.6.2.2. Matavimas kartu su pavarų dėže
|
5.1.6.2.2.1. |
Jeigu lėtintuvas bandomas kartu su pavarų dėže, pasirinkama tokia pavarų dėžė, kad lėtintuvo rotorius galėtų veikti didžiausiu sūkių dažniu. |
5.1.6.2.2. Sukimo momento nuostoliai matuojami veikiant nurodytam atitinkamos bandomos pavarų dėžės darbiniam sūkių dažniui.
|
5.1.6.2.2.3. |
Jeigu to prašo gamintojas, galima įtraukti taškus, kuriuose matuojamas mažesnis kaip 600 sūk./min. pavarų dėžės įėjimo veleno sūkių dažnis. |
|
5.1.6.2.2.4. |
Gamintojas lėtintuvo nuostolius gali atskirti nuo visų pavarų dėžės nuostolių bandymą atlikdamas toliau aprašyta tvarka.
(1)
Nuo apkrovos nepriklausomi visos pavarų dėžės, įskaitant lėtintuvą, sukimo momento nuostoliai matuojami pagal 3.1 punktą, kai bandomojoje pavarų dėžėje įjungta viena iš aukštesnių pavarų dėžės pavarų: = Tl,in,withret
(2)
Lėtintuvas ir susijusios dalys pakeičiamos dalimis, kurios būtinos lygiaverčiam pavarų dėžės variantui be lėtintuvo. Pakartojamas 1 taško matavimas. = Tl,in,withoutret
(3)
Nuo apkrovos nepriklausomi lėtintuvo sistemos sukimo momento nuostoliai nustatomi apskaičiuojant dviejų bandymo duomenų rinkinių skirtumus. = Tl,in,retsys = Tl,in,withret – Tl,in,withoutret |
5.1.7. Matavimų signalų ir duomenų registravimas
Kaip nustatyta 3.1.5 punkte atliekant pavarų dėžės bandymą.
5.1.8. Matavimo patvirtinimas
Visi užregistruoti duomenys patikrinami ir tvarkomi taip, kaip nustatyta 3.1.7 punkte atliekant pavarų dėžės bandymą.
5.2. Modeliavimo priemonės įvesties duomenų rinkmenų papildymas
|
5.2.1. |
Nustatoma, kad lėtintuvui veikiant sūkių dažniu, kuris yra mažesnis už mažiausią matavimo sūkių dažnį, sukimo momento nuostoliai turi būti lygūs sukimo momento nuostoliams, išmatuotiems veikiant šiuo mažiausiu matavimo sūkių dažniu. |
|
5.2.2. |
Jeigu apskaičiuojant bandymo su lėtintuvu ir be jo (žr. 5.1.6.2.2.4 punktą) duomenų rinkinių skirtumą lėtintuvo nuostoliai buvo atskirti nuo visų nuostolių, tikrieji lėtintuvo rotoriaus sūkių dažniai priklauso nuo lėtintuvo padėties ir (arba) pasirinkto pavarų perdavimo skaičiaus, nustatyto lėtintuvo santykio ir todėl jie gali skirtis nuo išmatuotų pavarų dėžės įėjimo veleno sūkių dažnių. Tikrieji lėtintuvo rotoriaus sūkių dažniai, palyginti su nustatytais trinties sukeltų nuostolių duomenimis, apskaičiuojami pagal 2 lentelės 5.1 punktą. |
|
5.2.3. |
Sukimo momento nuostolių grafiko duomenys suformatuojami ir išsaugomi kaip nurodyta šio priedo 12 priedėlyje. |
6. Papildomų transmisijos sudedamųjų dalių (PTSD) ir (arba) vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies (pvz., kampinės pavaros) bandymo procedūra
6.1. Vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies nuostolių nustatymo metodas
Vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies nuostoliai nustatomi naudojant vieną iš šių atvejų:
6.1.1. A atvejis. Atskiros vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies matavimas
Matuojant vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies sukimo momento nuostolius, taikomi trys pavarų dėžės nuostolių nustatymo variantai:
|
1 variantas. |
: |
Matuojami nuo sukimo momento nepriklausomi nuostoliai ir apskaičiuojami nuo sukimo momento priklausomi nuostoliai (pavarų dėžės bandymo 1 variantas). |
|
2 variantas. |
: |
Matuojami nuo sukimo momento nepriklausomi nuostoliai ir matuojami nuo sukimo momento priklausomi nuostoliai esant pilnutinei apkrovai (pavarų dėžės bandymo 2 variantas). |
|
3 variantas. |
: |
Matuojama pagal pilnutinės apkrovos taškus (pavarų dėžės bandymo 3 variantas). |
Atliekant vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies nuostolių matavimą, patvirtinimą ir neapibrėžties skaičiavimą, reikia laikytis susijusiam pavarų dėžės bandymo 3 varianto punkte aprašytos bandymo procedūros, kuri skiriasi šiais reikalavimais:
Matuojama esant 200 sūk./min. ir 400 sūk./min. (vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies įėjimo veleno) ir šiuose nurodytų sūkių dažnių taškuose): 600, 900, 1 200 , 1 600 , 2 000 , 2 500 , 3 000 , 4 000 sūk./min. ir šių verčių 10 kartotinių iki vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies specifikacijoje nurodyto didžiausio sūkių dažnio arba paskutinio sūkių dažnio taško prieš apibrėžtą didžiausią sūkių dažnį. Leidžiama matuoti papildomuose tarpiniuose sūkių dažnio taškuose.
6.1.1.1. Taikomas sūkių dažnių diapazonas
6.1.2. B atvejis. Prie pavarų dėžės prijungtos vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies atskiras matavimas
Jei vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalis bandoma kartu su pavarų dėže, bandymas atliekamas pagal vieną iš nustatytų pavarų dėžės bandymo variantų:
|
1 variantas. |
: |
Matuojami nuo sukimo momento nepriklausomi nuostoliai ir apskaičiuojami nuo sukimo momento priklausomi nuostoliai (pavarų dėžės bandymo 1 variantas). |
|
2 variantas. |
: |
Matuojami nuo sukimo momento nepriklausomi nuostoliai ir matuojami nuo sukimo momento priklausomi nuostoliai esant pilnutinei apkrovai (pavarų dėžės bandymo 2 variantas). |
|
3 variantas. |
: |
Matuojama pagal pilnutinės apkrovos taškus (pavarų dėžės bandymo 3 variantas). |
|
6.1.2.1. |
Gamintojas gali atskirti vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies nuostolius nuo visų pavarų dėžės nuostolių, bandymą atlikdamas toliau aprašyta tvarka:
(1)
Visos pavarų dėžės, įskaitant vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamąją dalį, sukimo momento nuostoliai matuojami taip, kaip nustatyta taikomam pavarų dėžės bandymo variantui. = Tl,in,withad
(2)
Vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamoji dalis ir susijusios dalys pakeičiamos dalimis, kurios būtinos lygiaverčiam pavarų dėžės variantui be vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies. Pakartojamas 1 taško matavimas. = Tl,in,withoutad
(3)
Vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies sistemos sukimo momento nuostoliai nustatomi apskaičiuojant dviejų bandymo duomenų rinkinių skirtumus. = Tl,in,adsys = max(0, Tl,in,withad – Tl,in,withoutad) |
6.2. Modeliavimo priemonės įvesties duomenų rinkmenų papildymas
|
6.2.1. |
Sukimo momento nuostoliai esant mažesniam sūkių dažniui nei nustatytas pirmiau ir papildomai taikant įėjimo veleno sūkių dažnio tašką 0 sūk./min., nustatomi lygūs sukimo momento nuostoliams esant mažiausiam sūkių dažniui. |
|
6.2.2. |
Jei didžiausias bandytas vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies įėjimo veleno sūkių dažnis buvo paskutinis mažesnis sūkių dažnio taškas prieš apibrėžtą didžiausią leidžiamą vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies sūkių dažnį, tiesinės regresijos metodu atliekamas sukimo momento nuostolių ekstrapoliavimas iki didžiausio sūkių dažnio pagal du paskutinius išmatuotus sūkių dažnio taškus. |
|
6.2.3. |
Siekiant apskaičiuoti pavarų dėžės, su kuria sujungta vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamoji dalis, įėjimo veleno sukimo momento nuostolius, taikoma tiesinė interpoliacija ir ekstrapoliacija. |
7. Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis
|
7.1. |
Kiekviena pavarų dėžė, sukimo momento keitiklis (SMK), kitos sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalys (SMPSD) ir papildomos transmisijos sudedamosios dalys (PTSD) pagaminamos taip, kad atitiktų patvirtintą tipą remiantis sertifikate ir jo prieduose pateiktu aprašymu. ►M3 Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties tikrinimo procedūros turi atitikti gamybos atitikties priemones, nustatytas Reglamento (ES) 2018/858 31 straipsnyje. ◄ |
|
7.2. |
Sukimo momento keitikliui (SMK), kitoms sukimo momentą perduodančioms sudedamosioms dalims (SMPSD) ir papildomoms transmisijos sudedamosioms dalims (PTSD) netaikomos šio priedo 8 skirsnyje nurodytos gamybos atitikties bandymo nuostatos. |
|
7.3. |
Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis tikrinama remiantis šio priedo 1 priedėlyje nustatytuose sertifikatuose pateiktu aprašymu. |
|
7.4. |
Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis vertinama laikantis šiame punkte nustatytų specialių sąlygų. |
|
7.5. |
Atsižvelgdamas į visą per metus pagaminamų pavarų dėžių skaičių, gamintojas kasmet išbando bent tiek pavarų dėžių, kiek nurodyta 3 lentelėje. Apskaičiuojant pagamintų gaminių skaičių, skaičiuojamos tik tos pavarų dėžės, kurioms taikomi šio reglamento reikalavimai. |
|
7.6. |
Kiekviena gamintojo išbandoma pavarų dėžė turi būti tipiška tam tikros šeimos pavarų dėžė. Nepaisant 7.10 punkto nuostatų kiekvienos šeimos atveju išbandoma tik viena šeimos pavarų dėžė. |
|
7.7. |
Jeigu per metus pagaminama nuo 1 001 iki 10 000 pavarų dėžių, gamintojas su patvirtinimo institucija susitaria, kuri šeima bus pasirinkta bandymų tikslais. |
|
7.8. |
Jeigu per metus iš viso pagaminama daugiau kaip 10 000 pavarų dėžių, bandymas visada atliekamas su ta pavarų dėžių šeima, kurios pavarų dėžių pagaminta daugiausiai. Gamintojas patvirtinimo institucijai pagrindžia (pvz., nurodydamas parduotų gaminių skaičių) atliktų bandymų skaičių ir šeimų pasirinkimą. Gamintojas su patvirtinimo institucija susitaria dėl likusių šeimų, kurių pavarų dėžės turi būti išbandytos.
3 lentelė Imties dydis atliekant atitikties bandymus
|
|
7.9. |
Atliekant sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymus, patvirtinimo institucija kartu su gamintoju nustato bandytinos (-ų) pavarų dėžės (-ių) tipą (-us). Patvirtinimo institucija užtikrina, kad pasirinktas (-i) pavarų dėžės (-ių) tipas (-ai) būtų pagamintas (-i) pagal tą patį standartą, kuris taikomas serijinei gamybai. |
|
7.10. |
Jeigu pagal 8 dalį atlikto bandymo rezultatas yra aukštesnis už nurodytąjį 8.1.3 punkte, išbandomos dar trys tos pačios šeimos pavarų dėžės. Jeigu bent vienos iš jų bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, taikomos 23 straipsnio nuostatos. |
8. Gamybos atitikties bandymai
Atliekant sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymus, patvirtinimo institucijai ir išduoti sertifikatą prašančiam pareiškėjui iš anksto susitarus taikomas toliau nurodytas metodas.
8.1. Pavarų atitikties bandymas
|
8.1.1. |
Pavarų dėžės veiksmingumas nustatomas taikant šiame punkte aprašytą supaprastintą procedūrą.
|
|
8.1.3. |
Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu įvykdoma ši sąlyga: išbandytos pavarų dėžės veiksmingumas η A,CoP atliekant sertifikuotųjų su išmetamo CO 2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymą turi būti nemažesnis kaip X proc. patvirtinto tipo pavarų dėžės veiksmingumo ηA,TA . ηA,TA – ηA,CoP ≤ X Jeigu tai SNPD/AMPD/DSPD pavarų dėžės, X pakeičiamas 1,5 %, o jei tai automatinės pavarų dėžės arba pavarų dėžė su daugiau kaip dviem trinties sankabomis – 3 %. Patvirtintos pavarų dėžės veiksmingumo koeficientas ηA,TA apskaičiuojamas kaip veiksmingumo koeficiento 18 veikimo taškų aritmetinio vidurkio vertė, atliekant sertifikavimą pagal 8.1.2.3 ir 8.1.2.4 lygtis, apibrėžtas pagal 8.1.2.2.2 punkto reikalavimus. |
1 priedėlis
SUDEDAMOSIOS DALIES, ATSKIRO TECHNINIO MAZGO AR SISTEMOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)
SU IŠMETAMO CO2 KIEKIU IR DEGALŲ SĄNAUDOMIS SUSIJUSIŲ PAVARŲ DĖŽIŲ, SUKIMO MOMENTO KEITIKLIŲ, KITŲ SUKIMO MOMENTĄ PERDUODANČIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ IR (ARBA) PAPILDOMŲ TRANSMISIJOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ( 15 )ŠEIMOS SAVYBIŲ SERTIFIKATAS
|
Pranešimas dėl sertifikato: — suteikimo (1) — išplėtimo (1) — nesuteikimo (1) — panaikinimo (1) |
Administracijos antspaudas
|
pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009, įgyvendintą Reglamentu (ES) 2017/2400.
Reglamentas (EB) 2017/XXXX ir Reglamentas (ES) 2017/2400 su paskutiniais pakeitimais, padarytais …
sertifikato numeris:
Maiša:
Išplėtimo priežastis:
I SKIRSNIS
|
0.1. |
Markė (gamintojo prekės pavadinimas): |
|
0.2. |
Tipas: |
|
0.3. |
Tipo identifikavimo priemonės, jeigu pažymėtos ant sudedamosios dalies
|
|
0.4. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas: |
|
0.5. |
EB patvirtinimo ženklo pritvirtinimo ant sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų vieta ir būdas: |
|
0.6. |
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): |
|
0.7. |
Gamintojo atstovo (jeigu jis yra) pavadinimas ir adresas |
II SKIRSNIS
1. Papildoma informacija (tam tikrais atvejais): žr. papildymą
1.1. Nustatant sukimo momento nuostolius pasirinktas variantas
|
1.1.1. |
Jei tai pavarų dėžė: nurodyti atskirai pagal kiekvieną iš šių dviejų pavarų dėžės išėjimo veleno sukimo momento diapazonų – 0–10 kNm ir >10 kNm |
|
2. |
Už bandymus atsakinga patvirtinimo institucija: |
|
3. |
Bandymų ataskaitos data |
|
4. |
Bandymų ataskaitos numeris |
|
5. |
Pastabos (jeigu yra): žr. papildymą |
|
6. |
Vieta |
|
7. |
Data |
|
8. |
Parašas |
Priedai:
Informacinis dokumentas
Bandymo ataskaita
2 priedėlis
Pavarų dėžės informacinis dokumentas
|
Informacinio dokumento Nr.: |
Išdavė: Išdavimo data: Pakeitimo data: |
pagal …
Pavarų dėžės tipas/šeima (jei taikoma):
…
0. BENDRIEJI DUOMENYS
|
0.1. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas |
|
0.2. |
Markė (gamintojo prekės pavadinimas): |
|
0.3. |
Pavarų dėžės tipas: |
|
0.4. |
Pavarų dėžių šeima: |
|
0.5. |
Pavarų dėžės kaip atskiro techninio mazgo tipas ir (arba) pavarų dėžės kaip atskiro techninio mazgo šeima |
|
0.6. |
Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra): |
|
0.7. |
Modelio identifikavimo priemonės, jeigu pavarų dėžė pažymėta: |
|
0.8. |
EB patvirtinimo ženklo pritvirtinimo ant sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų vieta ir būdas: |
|
0.9. |
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): |
|
0.10. |
Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas: |
1 DALIS
(PIRMINĖS) PAVARŲ DĖŽĖS IR PRIE PAVARŲ DĖŽIŲ ŠEIMOS PRISKIRTŲ TIPŲ PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
|
|
Pirminė pavarų dėžė |
Šeimos nariai |
|
||
|
|
|||||
|
arba pavarų dėžės tipas |
|
||||
|
|
|||||
|
|
#1 |
#2 |
#3 |
|
|
|
|
|||||
▼M1 —————
1.0. KONKRETI INFORMACIJA APIE PAVARŲ DĖŽĘ IR (ARBA) PAVARŲ DĖŽIŲ ŠEIMĄ
|
1.1. |
Pavarų perdavimo skaičius. Pavarų dėžės konstrukcija ir galios srautas |
|
1.2. |
Atstumas tarp pavarų dėžės su tarpiniu velenu centrų |
|
1.3. |
Atitinkamose padėtyse esančių guolių (jeigu sumontuoti) tipas |
|
1.4. |
Atitinkamose padėtyse įrengtų perjungimo elementų (krumplinių sankabų, įskaitant sinchronizatorius, arba trinties sankabų) (jeigu sumontuoti) tipas |
|
1.5. |
Vieno krumplio plotis 1-am variantui arba vieno krumplio plotis ±1 mm 2-am arba 3-iam variantui |
|
1.6. |
Visas priekinių pavarų skaičius |
|
1.7. |
Krumplinių sankabų skaičius |
|
1.8. |
Sinchronizatorių skaičius |
|
1.9. |
Trinties sankabos diskų skaičius (išskyrus vieną sausąją sankabą su 1 ar 2 diskais) |
|
1.10. |
Išorinis trinties sankabos diskų skersmuo (išskyrus vieną sausąją sankabą su 1 ar 2 diskais) |
|
1.11. |
Krumplių paviršiaus šiurkštis (įskaitant brėžinius) |
|
1.12. |
Dinaminių veleno sandariklių skaičius |
|
1.13. |
Vienu pavarų dėžės įėjimo veleno sūkiu tepimui ir aušinimui tiekiamas alyvos srautas |
|
1.14. |
Alyvos klampa 100 °C temperatūroje (± 10 proc.) |
|
1.15. |
Hidraulinėmis priemonėmis valdomų pavarų dėžių sistemos slėgis |
|
1.16. |
Nustatytas alyvos lygis statinėmis ir veikimo sąlygomis atsižvelgiant į centrinę ašį ir brėžinio specifikaciją (remiantis vidutine mažiausios ir didžiausios leidžiamosios nuokrypos verte). Alyvos lygis laikomas tolygiu, jeigu visos besisukančios pavarų dėžės dalys (išskyrus alyvos siurblį ir jo pavarą) yra virš nustatyto alyvos lygio |
|
1.17. |
Nustatytas alyvos lygis (±1 mm) |
|
1.18. |
►M3 Didžiausių šeimos nario vardinių parametrų versijos (jei tas pats šeimos narys parduodamas su skirtingais prekiniais pavadinimais) pavarų perdavimo skaičiai [–] ir didžiausias įėjimo veleno sukimo momentas [Nm], didžiausia įėjimo galia (kW) ir didžiausias įėjimo veleno sūkių dažnis [sūk./min.] ◄ 1 pavara
2 pavara
3 pavara
4 pavara
5 pavara
6 pavara
7 pavara
8 pavara
9 pavara
10 pavara
11 pavara
12 pavara
n pavara
|
|
1.19. |
SMK blokavimo sankabos nejudamų krumpliaračių slydimas (taip/ne) Jei taip, SMK blokavimo sankabos arba įėjimo pusės sankabos nuolatinio slydimo deklaracija atskiruose grafikuose kiekvienai pavarai, priklausomai nuo išmatuotų įėjimo veleno sūkių dažnio ir sukimo momento taškų, žr. 1 pavarai toliau pateiktą duomenų pavyzdį:
SMK slydimas [sūk./min.], 1 pavara
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
Nr.: |
Aprašymas: |
Išdavimo data: |
|
1 |
Informacija apie pavarų dėžės bandymo sąlygas |
… |
|
2 |
… |
|
Pavarų dėžės informacinio dokumento 1 priedas
Informacija apie bandymo sąlygas (jeigu taikoma)
|
1.1. Matavimas su lėtintuvu |
taip / ne |
|
1.2. Matavimas su kampine pavara |
taip / ne |
|
1.3. Didžiausias išbandytas įėjimo veleno sūkių dažnis [sūk./min.] |
|
|
1.4. Didžiausias išbandytas įėjimo veleno sukimo momentas [Nm] |
|
3 priedėlis
Hidrodinaminio sukimo momento keitiklio (SMK) informacinis dokumentas
|
Informacinio dokumento Nr.: |
Išdavė: Išdavimo data: Pakeitimo data: |
pagal …
SMK tipas/šeima (jei taikoma):
…
0. BENDRIEJI DUOMENYS
|
0.1. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas |
|
0.2. |
Markė (gamintojo prekės pavadinimas): |
|
0.3. |
SMK tipas: |
|
0.4. |
SMK šeima: |
|
0.5. |
SMK kaip atskiro techninio mazgo tipas / SMK kaip atskiro techninio mazgo šeima |
|
0.6. |
Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra): |
|
0.7. |
Modelio identifikavimo priemonės, jeigu pažymėtos ant SMK: |
|
0.8. |
EB patvirtinimo ženklo pritvirtinimo ant sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų vieta ir būdas: |
|
0.9. |
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): |
|
0.10. |
Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas: |
1 DALIS
(PIRMINIO) SMK IR PRIE SMK ŠEIMOS PRISKIRTŲ SMK TIPŲ PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
|
|
Pirminis SMK arba |
Šeimos nariai |
|
||
|
|
|||||
|
SMK tipas |
#1 |
#2 |
#3 |
|
|
|
|
|||||
|
|
|||||
|
|
|
|
|
|
|
▼M1 —————
1.0. KONKRETI INFORMACIJA APIE SUKIMO MOMENTO KEITIKLĮ IR (ARBA) SUKIMO MOMENTO KEITIKLIŲ ŠEIMĄ
|
1.1. |
Hidrodinaminis sukimo momento keitiklis be mechaninės pavarų dėžės (nuoseklus išdėstymas)
|
|
1.2. |
Hidrodinaminis sukimo momento keitiklis su mechanine pavarų dėže (lygiagretus išdėstymas)
|
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
Nr.: |
Aprašymas: |
Išdavimo data: |
|
1. |
Informacija apie sukimo momento keitiklio bandymo sąlygas |
… |
|
2. |
… |
|
Sukimo momento keitiklio informacinio dokumento 1 priedas
Informacija apie bandymo sąlygas (jeigu taikoma)
1. Matavimo metodas
|
1.1. |
SMK su mechanine pavarų dėže taip / ne |
|
1.2. |
SMK kaip atskiras techninis mazgas taip / ne |
4 priedėlis
Kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių (SMPSD) informacinis dokumentas
|
Informacinio dokumento Nr.: |
Išdavė: Išdavimo data: Pakeitimo data: |
pagal …
SMPSD tipas/šeima (jei taikoma):
…
0. BENDRIEJI DUOMENYS
|
0.1. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas |
|
0.2. |
Markė (gamintojo prekės pavadinimas): |
|
0.3. |
SMPSD tipas: |
|
0.4. |
SMPSD šeima: |
|
0.5. |
SMPSD kaip atskiro techninio mazgo tipas / SMPSD kaip atskiro techninio mazgo šeima |
|
0.6. |
Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra): |
|
0.7. |
Modelio identifikavimo priemonės, jeigu pažymėtos ant SMPSD: |
|
0.8. |
EB patvirtinimo ženklo pritvirtinimo ant sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų vieta ir būdas: |
|
0.9. |
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): |
|
0.10. |
Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas: |
1 DALIS
(PIRMINĖS) SMPSD IR PRIE SMPSD ŠEIMOS PRISKIRTŲ SMPSD TIPŲ PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
|
|
Pirminė SMPSD |
Šeimos nariai |
|
||
|
|
|||||
|
|
#1 |
#2 |
#3 |
|
|
|
|
|||||
▼M1 —————
1.0. KONKRETI INFORMACIJA APIE SMPSD
|
1.1. |
Hidrodinaminės sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalys (SMPSD) ir (arba) lėtintuvas
|
|
1.2. |
Elektromagnetinės sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalys (SMPSD) ir (arba) lėtintuvas
|
|
1.3. |
Sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalys (SMPSD) ir (arba) hidrodinaminė sankaba
|
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
Nr.: |
Aprašymas: |
Išdavimo data: |
|
1 |
Informacija apie SMPSD bandymo sąlygas |
… |
|
2 |
… |
|
SMPSD informacinio dokumento 1 priedas
Informacija apie bandymo sąlygas (jeigu taikoma)
1. Matavimo metodas
|
2. |
Didžiausio SMPSD bandymo sūkių dažnio pagrindinis sukimo momento slopintuvas, pvz., lėtintuvo rotorius [sūk./min.] |
5 priedėlis
Papildomų transmisijos sudedamųjų dalių (PTSD) informacinis dokumentas
|
Informacinio dokumento Nr.: |
Išdavė: Išdavimo data: Pakeitimo data: |
pagal …
PTSD tipas/šeima (jei taikoma):
…
0. BENDRIEJI DUOMENYS
|
0.1. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas |
|
0.2. |
Markė (gamintojo prekės pavadinimas): |
|
0.3. |
PTSD tipas: |
|
0.4. |
PTSD šeima: |
|
0.5. |
PTSD kaip atskiro techninio mazgo tipas / PTSD kaip atskiro techninio mazgo šeima |
|
0.6. |
Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra): |
|
0.7. |
Modelio identifikavimo priemonės, jeigu pažymėtos ant PTSD: |
|
0.8. |
EB patvirtinimo ženklo pritvirtinimo ant sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų vieta ir būdas: |
|
0.9. |
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): |
|
0.10. |
Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas: |
1 DALIS
(PIRMINĖS) PTSD IR PRIE PTSD ŠEIMOS PRISKIRTŲ PTSD TIPŲ PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
|
|
Pirminė PTSD |
Šeimos narys |
|
||
|
|
|||||
|
|
#1 |
#2 |
#3 |
|
|
|
|
|||||
▼M1 —————
1.0. KONKRETI INFORMACIJA APIE PTSD IR (ARBA) KAMPINĘ PAVARĄ
|
1.1. |
Pavarų perdavimo skaičius ir pavarų schema |
|
1.2. |
Kampas tarp įėjimo ir (arba) išėjimo veleno |
|
1.3. |
Atitinkamose padėtyse esančių guolių tipas |
|
1.4. |
Krumplių skaičius krumpliaratyje |
|
1.5. |
Vieno krumplio plotis |
|
1.6. |
Dinaminių veleno sandariklių skaičius |
|
1.7. |
Alyvos klampa (± 10 proc.) |
|
1.8. |
Krumplio paviršiaus šiurkštis |
|
1.9. |
Nustatytas alyvos lygis statinėmis ir veikimo sąlygomis atsižvelgiant į centrinę ašį ir brėžinio specifikaciją (remiantis vidutine mažiausios ir didžiausios leidžiamosios nuokrypos verte). Alyvos lygis laikomas tolygiu, jeigu visos besisukančios pavarų dėžės dalys (išskyrus alyvos siurblį ir jo pavarą) yra virš nustatyto alyvos lygio |
|
1.10. |
Alyvos lygis (± 1 mm) |
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
Nr.: |
Aprašymas: |
Išdavimo data: |
|
1. |
Informacija apie PTSD bandymo sąlygas |
... |
|
2. |
... |
|
PTSD informacinio dokumento 1 priedas
Informacija apie bandymo sąlygas (jeigu taikoma)
1. Matavimo metodas
|
su pavarų dėže |
taip / ne |
|
pavaros mechanizmas |
taip / ne |
|
tiesioginis |
taip / ne |
|
2. |
Didžiausias PTSD įėjimo sūkių dažnis atliekant bandymą [sūk./min.] |
6 priedėlis
Šeimos koncepcija
1. Bendrosios nuostatos
Pavarų dėžė, sukimo momento keitiklis, kitos sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalys ar papildomos transmisijos sudedamosios dalys apibūdinamos pagal konstrukciją ir eksploatacinius parametrus. Šios savybės turi būti bendros visiems šeimai priskirtiems nariams. Gamintojas gali nuspręsti, kuri pavarų dėžė, sukimo momento keitiklis, kitos sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalys ar papildomos transmisijos sudedamosios dalys priskiriamos prie šeimos, jeigu laikomasi šiame priedėlyje išvardytų narystės kriterijų. Atitinkamą šeimą patvirtina patvirtinimo institucija. Gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia su šeimos nariais susijusią reikiamą informaciją.
1.1. Specialūs atvejai
Kai kuriais atvejais gali būti parametrų sąveika. Į tai atsižvelgiama siekiant užtikrinti, kad į tą pačią šeimą būtų įtraukiamos tik panašių charakteristikų pavarų dėžės, sukimo momento keitikliai, kitos sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalys ar papildomos transmisijos sudedamosios dalys. Gamintojas nustato tokius atvejus ir praneša apie juos patvirtinimo institucijai. Į tai atsižvelgiama kaip į kriterijų, pagal kurį sudaroma nauja pavarų dėžės, sukimo momento keitiklio, kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių ar papildomų transmisijos sudedamųjų dalių šeima.
9 dalyje neišvardytų prietaisų arba funkcijų, kurios daro didelę įtaką eksploataciniams parametrams, atveju šią įrangą gamintojas nustato remdamasis gerąja inžinerine praktika ir informuoja patvirtinimo instituciją. Į tai atsižvelgiama kaip į kriterijų, pagal kurį sudaroma nauja pavarų dėžės, sukimo momento keitiklio, kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių ar papildomų transmisijos sudedamųjų dalių šeima.
|
1.2. |
Į šeimos koncepciją įtraukiami kriterijai ir parametrai, leidžiantys gamintojui pavarų dėžę, sukimo momento keitiklį, kitas sukimo momentą perduodančias sudedamąsias dalis ar papildomas transmisijos sudedamąsias dalis grupuoti į šeimas ir tipus, kurių duomenys, susiję su išmetamu CO2, yra panašūs arba tapatūs. |
|
2. |
Patvirtinimo institucija gali nuspręsti, kad pavarų dėžės, sukimo momento keitiklio, kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių ar papildomų transmisijos sudedamųjų dalių didžiausius sukimo momento nuostolius geriausiai galima nustatyti atliekant papildomus bandymus. Šiuo atveju gamintojas pateikia atitinkamą informaciją, kad būtų galima nustatyti tą šeimos pavarų dėžę, sukimo momento keitiklį, kitas sukimo momento perduodančias sudedamąsias dalis ar papildomas transmisijos sudedamąsias dalis, kurių sukimo momento nuostolių lygis greičiausiai bus didžiausias. Jeigu šeimai priskirti nariai turi kitų savybių, kurios galėtų turėti įtakos sukimo momento nuostoliams, šios savybės taip pat nustatomos ir į jas atsižvelgiama renkantis pirminį narį. |
|
3. |
Pavarų dėžę apibrėžiantys parametrai
|
|
4. |
Pirminės pavarų dėžės pasirinkimas Pirminė pavarų dėžė pasirenkama pagal šiuos kriterijus:
a)
didžiausią vieno krumplio plotį 1-am variantui arba vieno krumplio plotį ± 1 mm 2-am ar 3-iam variantui;
b)
didžiausią bendrą pavarų skaičių;
c)
krumplinių sankabų skaičių;
d)
didžiausią sinchronizatorių skaičių;
e)
didžiausią trinties sankabos diskų skaičių (išskyrus vieną sausąją sankabą su 1 ar 2 diskais);
f)
didžiausią išorinį trinties sankabos diskų skersmenį (išskyrus vieną sausąją sankabą su 1 ar 2 diskais);
g)
didžiausią krumplių paviršiaus šiurkščio vertę;
h)
didžiausią dinaminių veleno sandariklių skaičių;
i)
didžiausią vienu pavarų dėžės įėjimo veleno sūkiu tepimui ir aušinimui tiekiamos alyvos srautą;
j)
didžiausią alyvos klampą;
k)
didžiausią hidraulinėmis priemonėmis valdomų pavarų dėžių sistemos slėgį;
l)
didžiausią nustatytą alyvos lygį statinėmis ir veikimo sąlygomis atsižvelgiant į centrinę ašį ir pagal brėžinio specifikaciją (remiantis vidutine mažiausios ir didžiausios leidžiamosios nuokrypos verte). Alyvos lygis laikomas tolygiu, jeigu visos besisukančios pavarų dėžės dalys (išskyrus alyvos siurblį ir jo pavarą) yra virš nustatyto alyvos lygio;
m)
didžiausią nustatytą alyvos lygį (± 1 mm). |
|
5. |
Sukimo momento keitiklių šeimą apibrėžiantys parametrai
|
|
6. |
Sukimo momento pirminio keitiklio pasirinkimas
|
|
7. |
Kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių (SMPSD) šeimą apibrėžiantys kriterijai
|
|
8. |
Pirminės sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalies pasirinkimas
|
|
9. |
Papildomų transmisijos sudedamųjų dalių šeimą apibrėžiantys kriterijai
|
|
10. |
Pirminės papildomos transmisijos sudedamosios dalies pasirinkimas
|
7 priedėlis
Ženklai ir numeravimas
1. Ženklai
Jeigu sudedamoji dalis sertifikuojama pagal šį priedą, ant jos nurodoma:
|
1.1. |
gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas; |
|
1.2. |
markė ir tipo identifikavimo rodmuo, įtrauktas į šio priedo 2–5 priedėlių 0.2 ir 0.3 punktuose nurodytą informaciją; |
|
1.3. |
sertifikavimo ženklas (jeigu taikoma), kurį sudaro stačiakampis, kuriame įrašyta mažoji raidė e, o šalia nurodytas sertifikatą suteikusios valstybės narės skiriamasis numeris: 1 – Vokietija;
2 – Prancūzija;
3 – Italija;
4 – Nyderlandai;
5 – Švedija;
6 – Belgija;
7 – Vengrija;
8 – Čekija;
9 – Ispanija;
11 – Jungtinė Karalystė;
12 – Austrija;
13 – Liuksemburgas;
17 – Suomija;
18– Danija;
19 – Rumunija;
20 – Lenkija;
21 – Portugalija;
23 – Graikija;
24 – Airija;
25 – Kroatija;
26 – Slovėnija;
27 – Slovakija;
29 – Estija;
32 – Latvija;
34 – Bulgarija;
36 – Lietuva;
49 – Kipras;
50 – Malta.
|
|
1.4. |
►M3 Be to, sertifikavimo ženkle greta stačiakampio įrašomas pagrindinis patvirtinimo numeris, nurodytas Reglamento (ES) 2020/683 IV priede nustatyto tipo patvirtinimo numerio 4 segmente, o prieš jį – du skaitmenys, rodantys eilės numerį, suteiktą šio reglamento naujausiam techniniam pakeitimui, ir raidinis ženklas, rodantis tą dalį, kuriai išduotas sertifikatas. ◄ Šiam reglamentui taikomas eilės numeris ►M3 02 ◄ . Pagal šį reglamentą taikomas vienas iš 1 lentelėje nurodytų raidinių ženklų.
|
|
1.5. |
Sertifikavimo ženklo pavyzdys
Pavaizduotas prie pavarų dėžės, sukimo momento keitiklio (SMK), kitos sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalies (SMPSD) ar papildomos transmisijos sudedamosios dalies (PTSD) pritvirtintas sertifikavimo ženklas rodo, kad konkretus tipas buvo sertifikuotas Lenkijoje (e20) pagal šį reglamentą. Pirmieji du skaitmenys (02) rodo naujausiam šio reglamento techniniam pakeitimui suteiktą eilės numerį. Paskesnė raidė rodo, kad sertifikatas išduotas pavarų dėžei (G). Paskutiniai penki skaitmenys (00005) – pavarų dėžei patvirtinimo institucijos suteiktas pagrindinis patvirtinimo numeris. |
|
1.6. |
Gavus sertifikatą išduoti prašančio pareiškėjo prašymą ir iš anksto susitarus su patvirtinimo institucija leidžiama naudoti kitus, o ne 1.5 punkte nurodytus tipo matmenis. Kiti tipo matmenys turi būti aiškiai įskaitomi. |
|
1.7. |
Ženklai, etiketės, plokštelės ar lipdukai turi būti patvariai pritvirtinti visą pavarų dėžės, sukimo momento keitiklio (SMK), kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių (SMPSD) ar papildomos transmisijos sudedamosios dalies (PTSD) naudojimo laiką ir turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami. Gamintojas užtikrina, kad ženklų, etikečių, plokštelių ar lipdukų nebūtų įmanoma pašalinti jų nesugadinant ar nepažeidžiant. |
|
1.8. |
Jeigu ta pati patvirtinimo institucija dėl pavarų dėžės, sukimo momento keitiklio, kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių ar papildomų transmisijos sudedamųjų dalių išduoda atskirus sertifikatus ir jeigu šios dalys sumontuojamos kartu, pakanka pritvirtinti vieną iš 1.3 punkte pateiktų sertifikavimo ženklų. Po šio sertifikavimo ženklo pateikiami 1.4 punkte nurodyti naudotini pavarų dėžės, sukimo momento keitiklio, kitos sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalies ar papildomos transmisijos sudedamosios dalies žymenys, atskirti simboliu „/“. |
|
1.9. |
Sertifikavimo ženklas turi būti matomas pavarų dėžę, sukimo momento keitiklį, kitą sukimo momentą perduodančią sudedamąją dalį ar papildomą transmisijos sudedamąją dalį sumontavus transporto priemonėje ir turi būti pritvirtintas prie dalies, be kurios jie negali įprastai veikti ir kurios paprastai nereikia keisti visą sudedamosios dalies naudojimo trukmę. |
|
1.10. |
Jeigu sukimo momento keitiklis ar kitos sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalys sukonstruotos taip, kad sumontuotos su pavarų dėže jų neįmanoma pasiekti ir (arba) pamatyti, sukimo momento keitiklio ar kitos sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalies sertifikavimo ženklas nurodomas ant pavarų dėžės. Pirmoje pastraipoje aprašytu atveju, jeigu sukimo momento keitiklis ar kita sukimo momentą perduodanti sudedamoji dalis nebuvo sertifikuota, ant pavarų dėžės greta 1.4 punkte nurodyto raidinio ženklo vietoj sertifikavimo ženklo pateikiamas simbolis –. |
2. Numeravimas
|
2.1. |
Pavarų dėžės, sukimo momento keitiklio, kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių ar transmisijos papildomos sudedamosios dalies sertifikavimo numerį sudaro:
eX*YYYY/YYYY*ZZZZ/ZZZZ*X*00000*00
|
8 priedėlis
Standartinės sukimo momento nuostolių vertės. Pavarų dėžė
Taikant didžiausią vardinį pavarų dėžės sukimo momentą apskaičiuotos atsarginės vertės.
|
Tl,in |
– |
su įėjimo velenu susiję sukimo momento nuostoliai [Nm]; |
|
Tdx |
– |
stabdymo momentas taikant x sūk./min. dažnį [Nm]; |
|
Taddx |
– |
papildomas kampinės pavaros stabdymo momentas taikant x sūk./min. [Nm] (jei taikoma); |
|
nin |
– |
įėjimo veleno sūkių dažnis [sūk./min.]; |
|
fT |
– |
1 – η |
|
η |
– |
veiksmingumas |
|
fT |
– |
0,01 tiesioginės pavaros, 0,04 netiesioginių pavarų; |
|
fT_add |
– |
0,04 kampinės pavaros (jeigu taikoma); |
|
Tin |
– |
įėjimo veleno sukimo momentas [Nm]. |
|
Tmax,in |
– |
pavarų dėžės kiekvienos priekinės eigos pavaros didžiausias leidžiamasis įėjimo sukimo momentas [Nm]; |
|
– |
didž. (Tmax,in,gear) |
|
Tmax,in,gear |
– |
didžiausias leidžiamasis įėjimo sukimo momentas įjungus pavarą, jeigu pavara = 1, 2, 3, … aukščiausia pavara). Jei tai yra pavarų dėžės su hidrodinaminiu sukimo momento keitikliu, minėtas įėjimo sukimo momentas – tai pavarų dėžės įėjimo sukimo momentas prieš sukimo momento keitiklį. |
Pavarų dėžių su integruotu diferencialu integruotas diferencialas laikomas kampine pavara. Todėl T l,in skaičiuojamas naudojant pirmiau nurodytasTadd0 , Tadd1000 ir fTadd lygtis.
9 priedėlis
Bendrasis modelis. Sukimo momento keitiklis
Bendrasis sukimo momento keitiklio modelis pagrįstas standartine technologija.
Nustatant sukimo momento keitiklio charakteristikas galima taikyti nuo specialiųjų variklio charakteristikų priklausomą bendrąjį sukimo momento keitiklio modelį.
Bendrasis SMK modelis grindžiamas šiais variklio charakteristikų duomenimis:
|
nrated |
– |
didžiausias variklio sūkių dažnis veikiant didžiausia galia (nustatyta pagal visos variklio apkrovos kreivę, apskaičiuotą naudojantis variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemone) [sūk./min.]; |
|
Tmax |
– |
didžiausias variklio sukimo momentas (nustatytas pagal visos variklio apkrovos kreivę, apskaičiuotą naudojantis variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemone) [Nm]. |
Todėl bendrosios SMK charakteristikos galioja tik SMK sąrankai su varikliu, kuriam būdingi tie patys konkretūs variklio charakteristikų duomenys.
SMK sukimo momento galios keturių taškų modelio aprašymas.
Bendroji sukimo momento galia ir bendrasis sukimo momentų santykis.
1 pav.
Bendroji sukimo momento galia
2 pav.
Bendrasis sukimo momentų santykis
čia:
|
TP1000 |
– |
siurblio atskaitos sukimo momentas;
|
|
v |
– |
perdavimo skaičius
|
|
μ |
– |
sukimo momentų santykis
|
|
vs |
– |
perdavimo skaičius pavarų dėžės sūkių dažnio viršijimo taške
Jeigu SMK korpusas sukasi (sukimo momento keitiklis sudarytas iš trijų komponentų (tipo „Trilock“)), vs vertė paprastai yra 1. Kitos konstrukcijos SMK, visų pirma jeigu taikomos galios dalijimo koncepcijos, vs vertės gali būti kitokios negu 1; |
|
vc |
– |
perdavimo skaičius sukibimo taške
|
|
v0 |
– |
variklio užgesimo taškas v 0 = 0 [sūk./min.]; |
|
vm |
– |
tarpinis perdavimo skaičius
|
Apskaičiuojant bendrą modelio sukimo momento galią būtinos šių sąvokų apibrėžtys:
Apskaičiuojant bendrąjį modelio sukimo momentų santykį būtinos šių sąvokų apibrėžtys:
Turi būti taikoma apskaičiuotų konkrečių taškų tarpusavio tiesinė interpoliacija.
10 priedėlis
Standartinės sukimo momento nuostolių vertės. Kitos sukimo momentą perduodančios sudedamosios dalys
Kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių apskaičiuotos standartinės sukimo momentų nuostolių vertės:
Pirminių hidrodinaminių lėtintuvų (naudojamų su alyva ar vandeniu), turinčių transporto priemonės paleidimo funkciją, stabdymo momentas apskaičiuojamas taip:
Kitų hidrodinaminių lėtintuvų (naudojamų su alyva ar vandeniu) stabdymo momentas apskaičiuojamas taip:
Magnetinių lėtintuvų (su nuolatiniu magnetu ar elektromagnetinių) stabdymo momentas apskaičiuojamas taip:
čia:
|
Tretarder |
= |
lėtintuvo stabdymo nuostoliai [Nm]; |
|
nretarder |
= |
lėtintuvo rotoriaus sūkių dažnis [sūk./min.] (žr. šio priedo 5.1 punktą); |
|
istep-up |
= |
didinimo santykis = lėtintuvo rotoriaus sūkių dažnis/pavaros sudedamosios dalies sūkių dažnis (žr. šio priedo 5.1 punktą). |
11 priedėlis
Standartinės sukimo momento nuostolių vertės. Krumplinė kampinė pavara arba vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamoji dalis
Atsižvelgiant į 8 priedėlyje pateiktas pavarų dėžės ir krumplinės kampinės pavaros derinio standartines sukimo momento nuostolių vertes, krumplinės kampinės pavaros arba vieno perdavimo skaičiaus transmisijos sudedamosios dalies sukimo momento nuostolių standartinės vertės atskirai nuo pavarų dėžės apskaičiuojamos taip:
čia:
|
Tl,in |
– |
su pavarų dėžės įėjimo velenu susiję sukimo momento nuostoliai [Nm]; |
|
Taddx |
– |
papildomas kampinės pavaros stabdymo momentas taikant x sūk./min. [Nm] (jei taikoma); |
|
nin |
– |
pavarų dėžės įėjimo veleno sūkių dažnis [sūk./min.]; |
|
fT |
– |
1 – η; η – veiksmingumas fT_add – 0,04 kampinės pavaros; |
|
Tin |
– |
pavarų dėžės įėjimo veleno sukimo momentas [Nm]; |
|
Tmax,in |
– |
pavarų dėžės kiekvienos priekinės eigos pavaros didžiausias leidžiamasis įėjimo sukimo momentas [Nm]; |
|
– |
didž. (Tmax,in,gear); |
|
Tmax,in,gear |
– |
didžiausias leidžiamasis įėjimo sukimo momentas įjungus pavarą, jeigu pavara = 1, 2, 3,…aukščiausia pavara). |
Pirmiau nurodytu būdu apskaičiuotus standartinius sukimo momento nuostolius leidžiama pridėti prie pagal 1–3 variantus nustatytų pavarų dėžės sukimo momento nuostolių, kad būtų nustatyti tam tikros pavarų dėžės sąrankos su kampine pavara sukimo momento nuostoliai.
12 priedėlis
Modeliavimo priemonės įvesties parametrai
ĮVADAS
Šiame priedėlyje nustatomas parametrų, kuriuos pavarų dėžės, sukimo momento keitiklio (SMK), kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių (SMPSD) ir papildomų transmisijos sudedamųjų dalių (PTSD) gamintojas turi pateikti kaip modeliavimo priemonei skirtus įvesties duomenis, sąrašas. Taikoma XML schema ir pavyzdiniai duomenys pateikiami specialioje elektroninio platinimo platformoje.
Terminų apibrėžtys
|
(1) |
Parameter ID – taikant modeliavimo priemonę naudojamo konkretaus įvesties parametro ar įvesties duomenų rinkinio unikalus identifikatorius. |
|
(2) |
Type –
|
|
(3) |
Unit … – fizinis parametro vienetas. |
Įvesties parametrų rinkinys
1 lentelė
Įvesties parametrai „Transmission/General“
|
Parameter name |
Parameter ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„Manufacturer“ |
P205 |
token |
[–] |
|
|
„Model“ |
P206 |
token |
[–] |
|
|
„CertificationNumber“ |
P207 |
token |
[–] |
|
|
„Date“ |
P208 |
dateTime |
[–] |
Data ir laikas, kada sukuriamas sudedamosios dalies maišos kodas |
|
„AppVersion“ |
P209 |
token |
[–] |
|
|
„TransmissionType“ |
P076 |
string |
[–] |
►M3 Leidžiamosios vertės (1): „SMT“, „AMT“, „APT-S“, „APT-P“, „APT-N“, „IHPC Type 1“ ◄ |
|
„MainCertificationMethod“ |
P254 |
string |
[–] |
Leidžiamosios vertės: „Option 1“, „Option 2“, „Option 3“, „Standard values“ |
|
DifferentialIncluded |
P353 |
boolean |
[-] |
|
|
AxlegearRatio |
P150 |
double, 3 |
[-] |
Neprivaloma, būtina tik tuo atveju, jei „DifferentialIncluded“ yra „true“. |
|
(1)
DSPD deklaruojama kaip AMPD tipo pavarų dėžė. |
||||
2 lentelė
Pavaros įvesties parametrai „Transmission/Gear“
|
Parameter name |
Parameter ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„GearNumber“ |
P199 |
integer |
[–] |
|
|
„Ratio“ |
P078 |
double, 3 |
[–] |
►M3 Jei pavarų dėžė su integruotu diferencialu, nurodomas tik pavarų dėžės perdavimo skaičius, neatsižvelgiant į ašies perdavimo skaičių ◄ |
|
„MaxTorque“ |
P157 |
integer |
[Nm] |
neprivaloma |
|
„MaxSpeed“ |
P194 |
integer |
[1/min] |
neprivaloma |
3 lentelė
Pavaros ir kiekvieno nuostolių grafiko tinklelio taško įvesties parametrai „Transmission/LossMap“
|
Parameter name |
Parameter ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„InputSpeed“ |
P096 |
double, 2 |
[1/min] |
|
|
„InputTorque“ |
P097 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
„TorqueLoss“ |
P098 |
double, 2 |
[Nm] |
|
4 lentelė
Įvesties parametrai „TorqueConverter/General“
|
Parameter name |
Parameter ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„Manufacturer“ |
P210 |
token |
[–] |
|
|
„Model“ |
P211 |
token |
[–] |
|
|
„CertificationNumber“ |
P212 |
token |
[–] |
|
|
„Date“ |
P213 |
dateTime |
[–] |
Data ir laikas, kada sukuriamas sudedamosios dalies maišos kodas |
|
„AppVersion“ |
P214 |
string |
[–] |
|
|
„CertificationMethod“ |
P257 |
string |
[–] |
Leidžiamosios vertės: „Measured“, „Standard values“ |
5 lentelė
Kiekvieno būdingosios kreivės tinklelio taško įvesties parametrai „TorqueConverter/Characteristics“
|
Parameter name |
Parameter ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„SpeedRatio“ |
P099 |
double, 4 |
[–] |
|
|
„TorqueRatio“ |
P100 |
double, 4 |
[–] |
|
|
„InputTorqueRef“ |
P101 |
double, 2 |
[Nm] |
|
6 lentelė
Įvesties parametrai „ADC/General“ (privaloma tik, jei taikoma sudedamoji dalis)
|
Parameter name |
Parameter ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„Manufacturer“ |
P220 |
token |
[–] |
|
|
„Model“ |
P221 |
token |
[–] |
|
|
„CertificationNumber“ |
P222 |
token |
[–] |
|
|
„Date“ |
P223 |
dateTime |
[–] |
Data ir laikas, kada sukuriamas sudedamosios dalies maišos kodas |
|
„AppVersion“ |
P224 |
string |
[–] |
|
|
„Ratio“ |
P176 |
double, 3 |
[–] |
|
|
„CertificationMethod“ |
P258 |
string |
[–] |
Leidžiamosios vertės: „Option 1“, „Option 2“, „Option 3“, „Standard values“ |
7 lentelė
Kiekvieno nuostolių grafiko tinklelio taško įvesties parametrai „ADC/LossMap“ (privaloma tik, jei taikoma sudedamoji dalis)
|
Parameter name |
Parameter ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„InputSpeed“ |
P173 |
double, 2 |
[1/min] |
|
|
„InputTorque“ |
P174 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
„TorqueLoss“ |
P175 |
double, 2 |
[Nm] |
|
8 lentelė
Įvesties parametrai „Retarder/General“ (privaloma jei taikoma sudedamoji dalis)
|
Parameter name |
Parameter ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„Manufacturer“ |
P225 |
token |
[–] |
|
|
„Model“ |
P226 |
token |
[–] |
|
|
„CertificationNumber“ |
P227 |
token |
[–] |
|
|
„Date“ |
P228 |
dateTime |
[–] |
Data ir laikas, kada sukuriamas sudedamosios dalies maišos kodas |
|
„AppVersion“ |
P229 |
string |
[–] |
|
|
„CertificationMethod“ |
P255 |
string |
[–] |
Leidžiamosios vertės: „Measured“, „Standard values“ |
9 lentelė
Kiekvieno būdingosios kreivės grafiko tinklelio taško įvesties parametrai „Retarder/LossMap“ (privaloma tik jei taikoma sudedamoji dalis)
|
Parameter name |
Parameter ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„RetarderSpeed“ |
P057 |
double, 2 |
[1/min] |
|
|
„TorqueLoss“ |
P058 |
double, 2 |
[Nm] |
|
VII PRIEDAS
AŠIŲ DUOMENŲ TIKRINIMAS
1. Įvadas
Šiame priede išdėstytos sertifikavimo nuostatos, susijusios su sunkiųjų transporto priemonių varančiųjų ašių sukimo momento nuostoliais. Be ašių sertifikavimo, siekiant nustatyti transporto priemonės išmetamo CO2 kiekį gali būti taikoma standartinių sukimo momento nuostolių apskaičiavimo tvarka, apibrėžta šio priedo 3 priedėlyje.
2. Terminų apibrėžtys
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
ašis su vienpakopiu reduktoriumi (SR) – varomoji ašis su vienu pavaros reduktoriumi, paprastai kūginiu krumpliaračiu su hipoidiniu poslinkiu arba be jo; |
|
2) |
vienguba portalinė ašis (SP) – ašis, kuriai būdingas vertikalus karūninio krumpliaračio sukimosi ašies ir rato sukimosi ašies poslinkis didesnei prošvaisai arba žemesnėms grindims gauti, kad miesto autobusai turėtų žemas grindis. ►M3 Paprastai pirmasis reduktorius yra kūginių krumpliaračių rinkinys, antrasis – tiesiakrumplių krumpliaračių rinkinys (arba sraigtinių krumpliaračių rinkinys) pavarų komplektas su vertikaliu poslinkiu arti ratų. ◄ |
|
3) |
ašis su stebulių reduktoriais (HR) – varomoji ašis su dviem pavaros reduktoriais. Pirmasis reduktorius paprastai yra kūginis krumpliaratis su hipoidiniu poslinkiu arba be jo. Kitas yra planetinės pavaros krumpliaračių sąranka, paprastai įrengiama prie rato stebulės; |
|
4) |
sudvejinta ašis su vienpakopiu reduktoriumi (SRT) – varomoji ašis, kuri yra iš esmės panaši į viengubą varomąja ašį, tačiau taip pat naudojama sukimo momentui iš įėjimo jungės perduoti kitai ašiai per išėjimo jungę. Sukimo momentą galima perduoti prie įėjimo jungės esančia tiesiakrumplio krumpliaračio sąranka, kad būtų gautas išėjimo jungės vertikalus poslinkis. Taip pat galima panaudoti antrą krumpliastiebį prie kūginio krumpliaračio ir taip sumažinti sukimo momentą ties pagrindinės pavaros varomuoju krumpliaračiu; |
|
5) |
sudvejinta ašis su stebulių reduktoriais (HRT) – varomoji ašis su stebulių reduktoriais, kuria galima perduoti sukimo momentą į galą, kaip aprašyta sudvejintos ašies su vienpakopiu reduktoriumi (SRT) apibrėžtyje; |
|
6) |
ašies korpusas – korpuso dalys, būtinos konstrukciniam pajėgumui užtikrinti ir transmisijos dalims, ašies guoliams ir sandarikliams laikyti; |
|
7) |
krumpliastiebis – kūginio krumpliaračio dalis, kurią paprastai sudaro du krumpliaračiai. Krumpliastiebis yra varantysis krumpliaratis, sujungtas su įėjimo junge. SRT ir (arba) HRT ašyse galima įtaisyti antrą krumpliastiebį, kad būtų sumažintas varomojo krumpliaračio sukimo momentas; |
|
8) |
varomasis krumpliaratis – kūginio krumpliaračio dalis, kurią paprastai sudaro du krumpliaračiai. Varomasis krumpliaratis yra varomasis su diferencialo gaubtu sujungtas krumpliaratis; |
|
9) |
stebulių reduktorius – planetinės pavaros krumpliaračių sąranka, paprastai įrengiama ašių su stebulių reduktoriais planetinės pavaros guolio išorėje. Krumpliaračių sąranką sudaro trys skirtingi krumpliaračiai: centrinis krumpliaratis, planetiniai krumpliaračiai ir žiedinis krumpliaratis. Centrinis krumpliaratis yra viduryje, planetiniai krumpliaračiai sukasi aplink centrinį krumpliaratį ir įrengiami prie reduktoriaus pritvirtintame planetinės pavaros vediklyje. Paprastai planetinę pavarą sudaro 3–5 krumpliaračiai. Žiedinis krumpliaratis nesisuka ir įrengiamas prie ašies sijos; |
|
10) |
planetinės pavaros krumpliaračiai – krumpliaračiai, kurie sukasi žiediniame planetinės pavaros krumpliaračių sąrankos krumpliaratyje aplink centrinį krumpliaratį. Jie sąranką prie rato stebulės pritvirtintame planetinės pavaros vediklyje sudaro su guoliais; |
|
11) |
alyvos tipo klampumo laipsnis – SAE J306 apibrėžtas klampumo laipsnis; |
|
12) |
gamykloje pripilta alyva – gamykloje įpilta pasirinkto klampumo laipsnio alyva, kuri turėtų likti ašyje, kol pasibaigs pirmasis techninės priežiūros laikotarpis; |
|
13) |
ašių linija – tą pačią pagrindinę ašies funkciją atliekančių ašių šeima, kaip apibrėžta šeimos koncepcijoje; |
|
14) |
ašių šeima – gamintojo sudaryta ašių grupė, kurios ašys pagal konstrukciją, kaip apibrėžta šio priedo 4 priedėlyje, pasižymi panašiomis konstrukcijos savybėmis ir su išmetamu CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusiomis savybėmis; |
|
15) |
stabdymo momentas – sukimo momentas, būtinas ašies vidaus trinčiai įveikti, kai ratų galinės ašys laisvai sukasi esant 0 Nm išėjimo veleno sukimo momentui; |
|
16) |
veidrodinis apverstinis ašies gaubtas – ašies gaubtas, atspindėtas vertikalioje plokštumoje; |
|
17) |
ašies įėjimo velenas – ašies pusė, kuria ašiai perduodamas sukimo momentas; |
|
18) |
ašies išėjimo velenas – ašies pusė (-s), kuria (-ioms) ratams perduodamas sukimo momentas. |
3. Bendrieji reikalavimai
Tikrinant ašies nuostolius ašies krumpliaračiai ir visi guoliai turi būti nauji, o ratų stebulių guoliai jau gali būti įvažinėti ir gali būti naudojami daugkartiniams matavimams.
Pareiškėjui paprašius viename ašies korpuse naudojant tas pačias ratų galines ašis galima atlikti įvairių pavarų perdavimo skaičių bandymus.
Įvairius ašių su stebulių reduktoriais ir viengubų portalinių ašies (HR, HRT, SP) perdavimo skaičius galima išmatuoti vien tik pakeičiant stebulių reduktorius. Taikomos šio priedo 4 priedėlio nuostatos.
Bendrasis neprivalomo parengimo ir kiekvienos ašies (išskyrus ašies korpusą ir galines ratų stebules) laikas neturi viršyti 120 valandų.
Kad būtų nustatyti ašies nuostoliai, turi būti sudaromas kiekvienos ašies sukimo momento nuostolių grafikas, bet ašis galima grupuoti į ašių šeimas laikantis šio priedo 4 priedėlio nuostatų.
3.1. Parengimas
Gavus pareiškėjo prašymą, ašiai galima taikyti parengimo procedūrą. Parengimo procedūrai taikomos toliau nurodytos nuostatos.
|
3.1.1. |
Parengimo procedūrai naudojama tik gamykloje įpilama alyva. Parengimui naudojama alyva nenaudojama 4 dalyje aprašytiems bandymams. |
|
3.1.2. |
Parengimo procedūros metu taikytiną sūkių dažnio ir sukimo momento profilį nustato gamintojas. |
|
3.1.3. |
Gamintojas parengia parengimo procedūros dokumentus, kuriuose nurodo parengimo trukmę, sūkių dažnį, sukimo momentą, alyvos temperatūrą, ir pateikia patvirtinimo institucijai. |
|
3.1.4. |
Alyvos temperatūros (4.3.1 punktas), matavimų tikslumo (4.4.7 punktas) ir bandymų schemos (4.2 punktas) reikalavimai parengimo procedūrai netaikomi. |
4. Ašių bandymo procedūra
4.1. Bandymo sąlygos
4.1.1. Aplinkos temperatūra
Bandymo patalpoje palaikoma 25 ± 10 °C temperatūra. Aplinkos temperatūra matuojama 1 m atstumu nuo ašies korpuso. Dirbtinis ašies šildymas gali būti užtikrinamas tik naudojant išorės alyvos kondicionavimo sistemą, aprašytą 4.1.5 punkte.
4.1.2. Alyvos temperatūra
Alyvos temperatūra matuojama alyvos nusodintuvo viduryje arba kitoje tinkamoje vietoje vadovaujantis gerąja inžinerijos praktika. Jeigu atliekamas išorės alyvos kondicionavimas, alyvos temperatūrą taip pat galima matuoti išvado linijoje nuo ašies korpuso iki kondicionavimo sistemos ne toliau kaip 5 cm atstumu pasroviui nuo išvado. Abiem atvejais alyvos temperatūra neturi viršyti 70 °C.
4.1.3. Alyvos kokybė
Atliekant matavimus naudojamos tik gamintojo rekomenduojamos gamykloje įpilamos alyvos. ►M3 Skirtingų perdavimo skaičių variantų bandymus atliekant viename ašies korpuse, alyva keičiama atliekant kiekvieną atskirą visos ašies sistemos matavimą. ◄
4.1.4. Alyvos klampumas
Jeigu nurodyta įvairių skirtingų klampumo laipsnių gamykloje pripilamų alyvų, atlikdamas pirminės ašies matavimus gamintojas renkasi didžiausio klampumo laipsnio alyvą.
Jeigu nurodoma, kad vienai ašių šeimai naudojama daugiau nei vienos rūšies to paties klampumo laipsnio gamykloje pripilama alyva, pareiškėjas, atlikdamas su sertifikavimu susijusius matavimus, gali rinktis vieną iš tų alyvų.
4.1.5. Alyvos lygis ir kondicionavimas
Kaip nurodyta gamintojo techninės priežiūros specifikacijose, nustatomas didžiausias alyvos lygis arba pripilamas kiekis.
Galima naudoti išorės alyvos kondicionavimo ir filtravimo sistemą. Ašies korpusą galima modifikuoti ir jame įrengti alyvos kondicionavimo sistemą.
Alyvos kondicionavimo sistema negali būti įrengiama taip, kad ašyje galėtų pasikeisti alyvos lygiai siekiant padidinti našumą arba pasiekti varantįjį sukimo momentą vadovaujantis gerąja inžinerijos praktika.
4.2. Bandymo sąranka
Matuojant sukimo momento nuostolius galimos įvairios bandymų sąrankos, kaip aprašyta 4.2.3 ir 4.2.4 punktuose.
4.2.1. Ašies įrengimas
Jeigu ašis yra sudvejinta, kiekvienos ašies matavimai atliekami atskirai. Pirmoji ašis su išilginiu diferencialu užblokuojama. Ašių su stebulių reduktoriais išėjimo velenas įrengiamas taip, kad suktųsi laisvai.
4.2.2. Sukimo momento matuoklių įrengimas
|
4.2.2.1. |
Bandymo sąrankoje su dviem elektros mašinomis sukimo momento matuokliai įrengiami įėjimo jungėje ir ant vienos galinės rato stebulės, o kita užblokuojama. |
|
4.2.2.2. |
Bandymo sąrankoje su trim elektros mašinomis sukimo momento matuokliai įrengiami įėjimo jungėje ir ant kiekvienos galinės rato stebulės. |
|
4.2.2.3. |
Dviejų mašinų sąrankoje galima naudoti skirtingų ilgių pusašį siekiant užblokuoti diferencialą ir užtikrinti, kad suktųsi abi galinės ratų stebulės. |
4.2.3. A tipo bandymo sąranka
A tipo bandymo sąranką sudaro dinamometras įėjimo ašies velene ir bent vienas dinamometras išėjimo ašies velene (-uose). Sukimo momento matavimo įtaisai įrengiami įėjimo ir išėjimo ašies velenuose. ►M3 Jei A tipo sąranka turi vieną dinamometrą išėjimo pusėje, laisvai besisukantis ašies galas sujungiamas laisvai suktis su kitu galu išėjimo pusėje (pvz., įjungiant diferencialo blokavimą arba naudojant bet kokį kitą mechaninį diferencialo blokavimo įtaisą, veikianti tik matavimo metu). ◄
Siekiant išvengti trukdinių nuostolių sukimo momento matavimo įtaisai įrengiami kuo arčiau tinkamais guoliais sutvirtintų įėjimo ir išėjimo ašies velenų.
Be to, galima naudoti mechaninę sukimo momento jutiklių apsaugą nuo trukdinės ašių apkrovos, pavyzdžiui, įrengiant papildomus guolius ir lanksčią movą arba lengvą kardaninį veleną tarp jutiklių ir vieno iš tų guolių. ►M3 1 paveiksle pavaizduotas A tipo bandymo sąrankos taikant dviejų dinamometrų schemą pavyzdys. ◄
Konfigūruodamas A tipo bandymo sąranką gamintojas atlieka trukdinių apkrovų analizę. Remdamasi ta analize patvirtinimo institucija priima sprendimą dėl didžiausio trukdinių apkrovų poveikio. Tačiau vertė ipara negali būti mažesnė nei 10 proc.
1 pav.
A tipo bandymo sąrankos pavyzdys
4.2.4. B tipo bandymo sąranka
Bet kokia kita bandymo sąrankos konfigūracija vadinama B tipo bandymo sąranka. Tokiose konfigūracijose didžiausias trukdinių apkrovų ipara poveikis lygus 100 proc.
Suderinus su patvirtinimo institucija galima naudoti mažesnes vertes ipara .
4.3. Bandymo procedūra
Kad būtų sudarytas ašies sukimo momento nuostolių grafikas, pagrindiniai sukimo momento nuostolių grafiko duomenys išmatuojami ir apskaičiuojami taip, kaip nustatyta 4.4 punkte. ►M1 Kad sukimo momento nuostolių rezultatus būtų galima toliau apdoroti taikant modeliavimo priemonę, jie papildomi pagal 4.4.8 punktą ir formatuojami laikantis 6 priedėlio nuostatų. ◄
4.3.1. Matavimo įranga
Kalibravimo laboratorijos įranga turi atitikti ►M3 IATF ◄ 16949, ISO 9000 serijos arba ISO/IEC 17025 reikalavimus. Visą kalibruojant ir (arba) tikrinant naudojamą etaloninę laboratorijos įrangą turi būti įmanoma patikrinti pagal nacionalinius (tarptautinius) standartus.
4.3.1.1. Sukimo momento matavimas
Sukimo momento matavimo neapibrėžtis apskaičiuojama ir įtraukiama pagal 4.4.7 punkte pateiktą aprašymą.
Sukimo momento jutiklių atrankos dažnis turi atitikti 4.3.2.1 punktą.
4.3.1.2. Sūkių dažnis
Sūkių dažnio jutiklių neapibrėžtis matuojant įėjimo ir išėjimo sūkių dažnį neturi būti didesnė kaip ± 2 sūk./min.
4.3.1.3. Temperatūra
Temperatūros jutiklių neapibrėžtis matuojant aplinkos temperatūrą neturi būti didesnė kaip ± 1 °C.
Temperatūros jutiklių neapibrėžtis matuojant alyvos temperatūrą neturi būti didesnė kaip ± 0,5 °C.
4.3.2. Matavimo signalų ir duomenų registravimas
Siekiant apskaičiuoti sukimo momento nuostolius registruojami šie signalai:
įėjimo veleno sukimo momentas ir išėjimo veleno sukimo momentas [Nm];
įėjimo veleno sūkių dažnis ir išėjimo veleno sūkių dažnis [sūk./min.];
aplinkos temperatūra [°C];
alyvos temperatūra [°C];
temperatūra prie sukimo momento jutiklio ►M3 [°C] (neprivaloma) ◄ .
|
4.3.2.1. |
Taikomi šie mažiausi jutiklių diskretizavimo dažniai: sukimo momentas – 1 kHz;
sūkių dažnis – 200 Hz;
temperatūra – 10 Hz.
|
|
4.3.2.2. |
Duomenų, naudojamų kiekvieno tinklelio taško aritmetinio vidurkio vertėms nustatyti, registravimo dažnis yra 10 Hz arba didesnis. Neapdorotų duomenų registruoti nebūtina. Suderinus su patvirtinimo institucija galima taikyti signalų filtravimą. Turi būti vengiama diskretizavimo sukeltų paklaidų. |
4.3.3. Sukimo momento diapazonas:
Sukimo momento nuostolių grafike matuojama tik:
|
4.3.3.1. |
Gamintojas gali matuoti iki 20 kNm dydžio išėjimo veleno sukimo momentą taikydamas tiesinę sukimo momento nuostolių ekstrapoliaciją arba iki 20 kNm dydžio išėjimo veleno sukimo momentą matuodamas 2 000 Nm dydžio pakopomis. Matuojant šį papildomą sukimo momento diapazoną naudojamas išėjimo velene kitas sukimo momento jutiklis, kurio didžiausias sukimo momentas yra 20 kNm (2 mašinų sąranka), arba du 10 kNm jutikliai (3 mašinų sąranka). Jeigu mažiausios padangos spindulys sumažinamas (pvz., kuriant produktus), atlikus ašies matavimus arba pasiekus fizines bandymų stendo ribas (pvz., keičiant kuriamą produktą), gamintojas gali ekstrapoliuoti trūkstamas vertes remdamasis turimu grafiku. Ekstrapoliuojamos vertės sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų grafiko verčių, dėl tų verčių taikoma bauda – prie ekstrapoliuojamų verčių reikia pridėti 5 proc. sukimo momento nuostolių. |
|
4.3.3.2. |
Sunkiųjų sunkvežimių ir sunkiųjų autobusų išėjimo veleno sukimo momento matavimo pakopos: 250 Nm < Tout < 1 000 Nm : 250 Nm dydžio pakopos; 1 000 Nm ≤ Tout ≤ 2 000 Nm : 500 Nm dydžio pakopos; 2 000 Nm ≤ Tout ≤ 10 000 Nm : 1 000 Nm dydžio pakopos; Tout > 10 000 Nm : 2 000 Nm dydžio pakopos; Vidutinių sunkvežimių išėjimo veleno sukimo momento matavimo pakopos: 50 Nm < Tout < 200 Nm : 50 Nm dydžio pakopos; 200 Nm ≤ Tout ≤ 400 Nm : 100 Nm dydžio pakopos; 400 Nm ≤ Tout ≤ 2 000 Nm : 200 Nm dydžio pakopos; Tout > 2 000 Nm : 400 Nm dydžio pakopos. |
4.3.4. Sūkių dažnių diapazonas
Bandymo sūkių dažnių diapazonas apima greičius nuo 50 sūk./min. rato sūkių dažnio iki didžiausio dažnio. Didžiausias išmatuotinas bandymo sūkių dažnis nustatomas pagal didžiausią ašies įėjimo sūkių dažnį arba didžiausią rato sūkių dažnį, nelygu, kuri sąlyga įvykdoma pirmiau:
didžiausias taikytinas ašies įėjimo sūkių dažnis gali būti apribotas iki ašies konstrukcijos specifikacijoje nurodytos vertės;
►M3 didžiausias ratų sūkių dažnis, naudojant mažiausio galimo skersmens padangą, matuojamas esant vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių greičiui 90 km/h, o sunkiųjų autobusų – 110 km/h. ◄ jei tai tarpmiestiniai autobusai. Jeigu mažiausias taikytinas padangos skersmuo nėra nustatytas, taikomas 4.3.4.1 punktas.
4.3.5. Rato sūkių dažnio matavimo pakopos
Sunkiųjų sunkvežimių ir sunkiųjų autobusų rato sūkių dažnio matavimo pakopos plotis yra 50 sūk./min., vidutinių sunkvežimių – 100 sūk./min. Leidžiama naudoti papildomas tarpines sūkių dažnio matavimo pakopas.
4.4. Ašių sukimo momento nuostolių grafikų matavimas
4.4.1. Sukimo momento nuostolių grafiko bandymų seka
►M3 Kiekvienos išėjimo veleno sukimo momento pakopos sukimo momento nuostoliai, esant kiekvienai sūkių dažnio pakopai, matuojami nuo mažiausios sukimo momento vertės iki didžiausios ir atgal iki mažiausios vertės. ◄ Dažnio pakopos gali būti matuojamos bet kokia tvarka. ►M1 Sukimo momento matavimo seka taikoma ir registruojama du kartus. ◄
Seką galima nutraukti aušinimo ar šildymo tikslais.
4.4.2. Matavimo trukmė
Kiekvieno atskiro grafiko tinklelio taško matavimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 5 sekundės, bet ne ilgesnė kaip 20 sekundžių.
4.4.3. Tinklelio taškų vidurkio nustatymas
Pagal 4.4.2 punktą nustatomas per 5–20 sekundžių tarpsnį užregistruotų kiekvieno tinklelio taško verčių aritmetinis vidurkis.
Nustačius visų keturių suvidurkintų atitinkamų dažnių ir sukimo momento tinklelio taškų, gautų abi sekas išmatavus nuo mažiausios iki didžiausios vertės ir atvirkščiai, intervalų aritmetinius vidurkius, gaunama viena sukimo momento nuostolių vertė.
|
4.4.4. |
Ašies (įėjimo veleno) sukimo momento nuostoliai apskaičiuojami taip:
čia:
|
|
4.4.5. |
Matavimo patvirtinimas
|
|
4.4.6. |
Neapibrėžties apskaičiavimas Visa sukimo momento nuostolių neapibrėžtis UT,loss apskaičiuojama taikant šiuos parametrus:
i.
temperatūros poveikį;
ii.
trukdines apkrovas;
iii.
neapibrėžtį (įskaitant leidžiamąją jautrio nuokrypą, tiesiškumą, histerezę ir pakartojamumą). Visa sukimo momento nuostolių neapibrėžtis (UT,loss ) grindžiama jutiklių neapibrėžtimis taikant 95 proc. pasikliovimo lygį. Apskaičiuojant traukiama kiekvieno naudojamo jutiklio (pvz., trijų mašinų sąrankoje UT,in, UT,out,1, UTout,2) kvadratų sumos kvadratinė šaknis (Gauso paklaidų pasiskirstymo dėsnis). ▼M3 —————
wpara = senspara * ipara čia:
|
|
4.4.7. |
Visos sukimo momento nuostolių neapibrėžties vertinimas Jei apskaičiuotos neapibrėžtys UT,in/out yra mažesnės nei toliau nurodytos ribinės vertės, ataskaitoje pateikiami sukimo momento nuostoliai Tloss,rep laikomi lygiais išmatuotiems sukimo momento nuostoliams Tloss . UT,in : 7,5 Nm arba 0,25 % išmatuoto sukimo momento, jei ši leidžiamosios neapibrėžties vertė yra didesnė. Bandymo sąrankoms su vienu dinamometru išėjimo pusėje: UT,out : 15 Nm arba 0,25 % išmatuoto sukimo momento, jei ši leidžiamosios neapibrėžties vertė yra didesnė. Bandymo sąrankoms su dviem dinamometrais kiekvieno išėjimo pusėje: UT,out : 7,5 Nm arba 0,25 % išmatuoto sukimo momento, jei ši leidžiamosios neapibrėžties vertė yra didesnė. Esant didesnėms apskaičiuotoms neapibrėžtims, apskaičiuotos neapibrėžties dalis, viršijanti pirmiau nustatytas ribines vertes, pridedama prie Tloss ataskaitoje pateikiamiems Tloss,rep gauti taip: Jei viršijamos UT,in ribinės vertės: Tloss,rep = Tloss + ΔUTin ΔUT,in = MIN((UT,in – 0.25% × Tc) arba (UT,in – 7.5 Nm)) Jei viršijamos UT,out ribinės vertės: Tloss,rep = Tloss + ΔUT,out / igear Bandymo sąrankoms su vienu dinamometru išėjimo pusėje: ΔUT,out = MIN((UT,out – 0.25% × Tc) arba (UT,out – 15Nm)) Bandymo sąrankoms su dviem dinamometrais kiekvieno išėjimo pusėje:
ΔUT,out_1 = MIN((UT,out_1 – 0.25% × Tc) arba (UT,out_1 – 7.5Nm)) ΔUT,out_2 = MIN((UT,out_1 – 0.25% × Tc) arba (UT,out_1 – 7.5Nm)) čia:
|
|
4.4.8. |
Sukimo momento nuostolių grafiko duomenų papildymas
|
5. Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis
|
5.1. |
Kiekviena ašis, kurios tipas patvirtintas remiantis šiuo priedu, pagaminama taip, kad atitiktų patvirtintą tipą remiantis sertifikate ir jo prieduose pateiktu aprašymu. ►M3 Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties tikrinimo procedūros turi atitikti nustatytas Reglamento (ES) 2018/858 31 straipsnyje. ◄ |
|
5.2. |
Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis tikrinama remiantis šio priedo 1 priedėlyje nustatytame sertifikate pateiktu aprašymu ir šioje dalyje nustatytomis konkrečiomis sąlygomis. |
|
5.3. |
Atsižvelgdamas į visą per metus pagaminamų ašių skaičių gamintojas turi išbandyti bent tiek pavarų dėžių, kiek nurodyta 1 lentelėje. Apskaičiuojant pagamintų gaminių skaičių, skaičiuojamos tik tos pavarų dėžės, kurioms taikomi šio reglamento reikalavimai. |
|
5.4. |
Kiekviena gamintojo išbandoma ašis turi būti tipiška tam tikros šeimos ašis. |
|
5.5. |
Varomųjų ašių su vienpakopiu reduktoriumi (SR) ir kitų bandomų ašių šeimų skaičius nurodytas 1 lentelėje.
1 lentelė Imties dydis atliekant atitikties bandymus
|
|
5.6. |
Visada išbandomos dvi ašių, kurių daugiausia pagaminta, šeimos. Gamintojas patvirtinimo institucijai pagrindžia (pvz., nurodydamas parduotų gaminių skaičių) atliktų bandymų skaičių ir šeimų pasirinkimą. Gamintojas su patvirtinimo institucija susitaria dėl likusių šeimų, kurių bandymai turi būti atlikti. |
|
5.7. |
Atliekant sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymus, patvirtinimo institucija kartu su gamintoju nustato bandytinos (-ų) ašies (-ių) tipą (-us). Patvirtinimo institucija užtikrina, kad pasirinkto (-ų) tipo (-ų) ašis (-ys) būtų pagaminta (-os) pagal tuos pačius standartus, kurie taikomi serijinei gamybai. |
|
5.8. |
Jeigu pagal 6 dalį atlikto bandymo rezultatas yra aukštesnis už nurodytąjį 6.4 punkte, išbandomos dar trys tos pačios šeimos ašys. Jeigu bent vienos iš jų bandymo rezultatai neatitinka reikalavimų, taikomos 23 straipsnio nuostatos. |
6. Gamybos atitikties bandymai
|
6.1. |
Atliekant sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymus, patvirtinimo institucijai ir išduoti sertifikatą prašančiam pareiškėjui iš anksto susitarus, taikomas vienas iš toliau nurodytų metodų:
a)
pagal šį priedą atliekamo sukimo momento nuostolių matavimo taikant visą procedūrą tik 6.2 punkte aprašytuose tinklelio taškuose;
b)
pagal šį priedą atliekamo sukimo momento nuostolių matavimo taikant visą procedūrą tik 6.2 punkte aprašytuose tinklelio taškuose, išskyrus parengimo procedūrą. Siekiant atsižvelgti į ašies parengimo aspektą, gali būti taikomas korekcijos koeficientas. Šis koeficientas nustatomas vadovaujantis gerąja inžinerijos praktika ir suderinus su patvirtinimo institucija;
c)
stabdymo momento matavimo pagal 6.3 punktą. Vadovaudamasis gerąja inžinerijos praktika, gamintojas gali pasirinkti iki 100 val. trukmės parengimo procedūrą. |
|
6.2. |
Jeigu sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis vertinama remiantis 6.1 punkto a arba b papunkčiu, patvirtintame sukimo momento nuostolių grafike išmatuojami tik 4 tinklelio taškai.
|
|
6.3. |
Stabdymo momento nustatymas
|
|
6.4. |
Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymo vertinimas
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
1 priedėlis
SUDEDAMOSIOS DALIES, ATSKIRO TECHNINIO MAZGO AR SISTEMOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)
SU IŠMETAMO CO2 KIEKIU IR DEGALŲ SĄNAUDOMIS SUSIJUSIŲ AŠIŲ ŠEIMOS SAVYBIŲ SERTIFIKATAS
|
Pranešimas dėl su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių ašių šeimos savybių sertifikato: — suteikimo (1) — išplėtimo (1) — nesuteikimo (1) — panaikinimo (1) |
Administracijos antspaudas
|
|
(1)
Išbraukti, kas netaikoma (tam tikrais atvejais, kai taikomas daugiau kaip vienas punktas, nereikia nieko išbraukti). |
|
pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 2017/2400
Komisijos reglamentas (ES) Nr. 2017/2400 su paskutiniais pakeitimais, padarytais …
Sertifikato numeris:
Maiša:
Išplėtimo priežastis:
I SKIRSNIS
|
0.1. |
Markė (gamintojo prekės pavadinimas): |
|
0.2. |
Tipas: |
|
0.3. |
Tipo identifikavimo priemonės, jeigu pažymėtos ant ašies |
|
0.3.1. |
Ženklinimo vieta: |
|
0.4. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas: |
|
0.5. |
EB sertifikavimo ženklo pritvirtinimo ant sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų vieta ir būdas: |
|
0.6. |
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): |
|
0.7. |
Gamintojo atstovo (jeigu jis yra) pavadinimas ir adresas |
II SKIRSNIS
|
1. |
Papildoma informacija (tam tikrais atvejais): žr. papildymą |
|
2. |
Už bandymus atsakinga patvirtinimo institucija: |
|
3. |
Bandymų ataskaitos data |
|
4. |
Bandymų ataskaitos numeris |
|
5. |
Pastabos (jeigu yra): žr. papildymą |
|
6. |
Vieta |
|
7. |
Data |
|
8. |
Parašas |
Priedai:
Informacinis dokumentas
Bandymo ataskaita
2 priedėlis
Ašies informacinis dokumentas
|
Informacinio dokumento Nr.: |
Išdavimas: Išdavimo data: Pakeitimo data: |
pagal …
Ašies tipas/šeima (jei taikoma):
…
0. BENDRIEJI DUOMENYS
|
0.1. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas |
|
0.2. |
Markė (gamintojo prekės pavadinimas): |
|
0.3. |
Ašies tipas: |
|
0.4. |
Ašies šeima (jei taikoma): |
|
0.5. |
Ašies kaip atskiro techninio mazgo tipas ir (arba) ašies kaip atskirojo techninio mazgo šeima |
|
0.6. |
Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra): |
|
0.7. |
Tipo identifikavimo priemonės, jeigu pažymėtos ant ašies |
|
0.8. |
Sertifikavimo ženklo pritvirtinimo ant sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų vieta ir būdas: |
|
0.9. |
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): |
|
0.10. |
Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas: |
1 DALIS
(PIRMINĖS) AŠIES IR PRIE AŠIŲ ŠEIMOS PRISKIRTŲ TIPŲ PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
|
|
Pirminė ašis |
Šeimos narys |
|
||
|
|
|||||
|
arba ašies tipas |
#1 |
#2 |
#3 |
|
|
|
|
|||||
▼M1 —————
1.0. KONKRETI INFORMACIJA APIE AŠĮ
|
1.1. |
Ašių linija (SR, HR, SP, SRT, HRT) |
… |
|
… |
… |
… |
|
|
1.2. |
Ašies perdavimo skaičius |
|
… |
|
… |
… |
… |
|
1.3. |
Ašies korpusas (brėžinys) |
|
|
|
|
|
|
|
1.4. |
Pavarų specifikacijos |
… |
|
… |
… |
|
|
|
1.4.1. |
Pagrindinės pavaros varomojo krumpliaračio skersmuo [mm] |
|
… |
|
… |
|
|
|
1.4.2. |
Krumpliastiebis ir (arba) pagrindinės pavaros krumpliaratis su vertikaliu poslinkiu [mm] |
… |
|
|
|
|
|
|
1.4.3. |
Krumpliastiebio kampas horizontaliosios plokštumos atžvilgiu [°] |
|
1.4.4. |
Tik portalinių ašių: kampas tarp krumpliastiebio ašies ir pagrindinės pavaros varomojo krumpliaračio ašies [°] |
|
1.4.5. |
Krumpliastiebio dantų skaičius |
|
1.4.6. |
Pagrindinės pavaros krumpliaračio dantų skaičius |
|
1.4.7. |
Horizontalusis krumpliastiebio poslinkis [mm] |
|
1.4.8. |
Horizontalusis pagrindinės pavaros varomojo krumpliaračio poslinkis [mm] |
|
1.5. |
Alyvos tūris (-iai)“; [cm3] |
|
1.6. |
Alyvos lygis (-iai)“; [mm] |
|
1.7. |
Alyvos specifikacija |
|
1.8. |
Guolių tipas (tipas, kiekis, vidinis skersmuo, išorinis skersmuo, plotis ir brėžinys) |
|
1.9. |
Sandariklio tipas (pagrindinis skersmuo, sandarinimo briaunų skaičius) [mm] |
|
1.10. |
Galinė rato stebulė (brėžinys)
|
|
1.11. |
Planetinių krumpliaračių / tiesiakrumplių krumpliaračių skaičius diferencialo korpuse |
|
1.12. |
Planetinių krumpliaračių ir (arba) tiesiakrumplių krumpliaračių mažiausias plotis diferencialo korpuse; [mm] |
|
1.13. |
Stebulių reduktoriaus pavaros perdavimo skaičius |
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
Nr.: |
Aprašymas: |
Išdavimo data: |
|
1 |
… |
… |
|
2 |
… |
|
3 priedėlis
Standartinių sukimo momento nuostolių skaičiavimas
Standartiniai ašių sukimo momento nuostoliai pateikti 1 lentelėje. Standartines vertes lentelėje sudaro bendrosios pastovios veiksmingumo koeficiento vertės, apimančios nuo apkrovos priklausomus nuostolius, ir bendrosios pagrindinio stabdymo momento vertės, apimančios stabdymo nuostolius esant mažoms apkrovoms, suma.
Sudvejintų ašių vertės apskaičiuojamos naudojant suminį ašies veiksmingumo koeficientą, įskaitant ašį su stebulių reduktoriais (SRT, HRT) ir tinkamą viengubą ašį (SR, HR).
1 lentelė
Bendrasis veiksmingumo koeficientas ir stabdymo nuostoliai
|
Pagrindinė funkcija |
Bendrasis veiksmingumo koeficientas η |
Stabdymo momentas (rato pusė) Td0 = T0 + T1 × igear |
|
Ašis su vienpakopiu reduktoriumi (SR) |
0,98 |
T0 = 70 Nm T1 = 20 Nm |
|
Sudvejinta ašis su vienpakopiu reduktoriumi (SRT) ir (arba) / vienguba portalinė ašis (SP) |
0,96 |
T0 = 80 Nm T1 = 20 Nm |
|
Ašis su stebulių reduktoriais (HR) |
0,97 |
T0 = 70 Nm T1 = 20 Nm |
|
Sudvejinta ašis su stebulių reduktoriais (HRT) |
0,95 |
T0 = 90 Nm T1 = 20 Nm |
|
Visos kitos ašių technologijos |
0,90 |
T0 = 150 Nm T1 = 50 Nm |
Pagrindinis stabdymo momentas (ratų pusėje) Td0 apskaičiuojamas taip:
Td0 = T0 + T1 × igear
naudojant 1 lentelėje nurodytas vertes.
Standartiniai sukimo momento nuostoliai Tloss,std ašies įėjimo pusėje apskaičiuojami taip:
čia:
|
Tloss,std |
= |
standartiniai sukimo momento nuostoliai įėjimo pusėje [Nm]; |
|
Td0 |
= |
pagrindinis stabdymo momentas visame sūkių dažnių diapazone [Nm]; |
|
igear |
= |
ašies perdavimo skaičius [–]; |
|
η |
= |
bendrasis veiksmingumo koeficientas esant nuo apkrovos priklausomiems nuostoliams [–]; |
|
Tout |
= |
išėjimo veleno sukimo momentas [Nm]. |
Atitinkamas ašies sukimo momentas (įėjimo pusėje) apskaičiuojamas taip:
čia:
|
Tin |
= |
įėjimo veleno sukimo momentas [Nm]; |
4 priedėlis
Šeimos koncepcija
|
1. |
Sertifikatą prašantis išduoti pareiškėjas patvirtinimo institucijai pateikia paraišką išduoti sertifikatą ašių šeimai remdamasis 3 punkte nustatytais šeimos kriterijais. Ašių šeima apibūdinama pagal konstrukciją ir eksploatacinius parametrus. Šios savybės yra bendros visoms prie šeimos priskirtoms ašims. Ašių gamintojas gali nuspręsti, kuri ašis priskiriama prie ašių šeimos, jeigu laikomasi 4 dalyje išvardytų narystės kriterijų. Be 4 dalyje išvardytų parametrų, ašių gamintojas gali įtraukti papildomų kriterijų, leidžiančių apibrėžti mažesnes šeimas. Tai nebūtinai yra parametrai, turintys įtakos eksploatacinių parametrų lygiui. Ašių šeimą patvirtina patvirtinimo institucija. Gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia su šeimos narių eksploataciniais parametrais susijusią reikiamą informaciją. |
|
2. |
Specialūs atvejai Kai kuriais atvejais gali būti parametrų sąveika. Į tai privaloma atsižvelgti siekiant užtikrinti, kad į tą pačią ašių šeimą būtų įtraukiamos tik panašių charakteristikų ašys. Gamintojas nustato tokius atvejus ir praneša apie juos patvirtinimo institucijai. Į tai atsižvelgiama kaip į kriterijų, pagal kurį sudaroma nauja ašių šeima. 3 dalyje neišvardytų parametrų, kurie daro didelę įtaką eksploataciniams parametrams, atveju tuos parametrus gamintojas nustato remdamasis gerąja inžinerijos praktika ir informuoja patvirtinimo instituciją. |
|
3. |
Ašių šeimą apibrėžiantys parametrai 3.1. Ašies kategorija
a)
Ašis su vienpakopiu reduktoriumi (SR).
b)
Ašis su stebulių reduktoriais (HR).
c)
Vienguba portalinė ašis (SP).
d)
Sudvejinta ašis su vienpakopiu reduktoriumi (SRT).
e)
Sudvejinta ašis su stebulių reduktoriais (HRT).
f)
Ta pati vidaus ašies korpuso geometrija tarp diferencialų guolių ir krumpliastiebio veleno vidurio horizontaliosios plokštumos, kaip parodyta brėžinio specifikacijoje (išskyrus viengubas portalines ašis (SP)). Toje pačioje ašių šeimoje leidžiami geometrijos pokyčiai dėl įmontuoto neprivalomo diferencialo blokavimo įrenginio. Veidrodinių apverstinių ašių gaubtų atveju veidrodines apverstines ašis galima įtraukti į tą pačią ašių šeimą kaip pirmines ašis su sąlyga, kad kūginiai krumpliaračiai yra pritaikyti suktis kita kryptimi (priešinga spiraline kryptimi).
g)
Pagrindinės pavaros varomojo krumpliaračio skersmuo (+ 1,5/– 8 %, atsižvelgiant į didžiausią skersmenį brėžinyje).
h)
Krumpliastiebis ir (arba) pagrindinės pavaros varomasis krumpliaratis su vertikaliu hipoidiniu poslinkiu iki ± 2 mm.
i)
Viengubų portalinių ašių (SP) atveju: krumpliastiebio kampas horizontaliosios plokštumos atžvilgiu iki ± 5°.
j)
Viengubų portalinių ašių (SP) atveju: kampas tarp krumpliastiebio ašies ir pagrindinės pavaros varomojo krumpliaračio ašies iki ± 3,5°.
k)
Ašių su stebulių reduktoriais ir viengubų portalinių ašių (HR, HRT, FHR, SP) atveju: vienodas planetinės pavaros ir tiesiakrumplių krumpliaračių skaičius.
l)
Kiekvienos pavaros pakopos pavaros perdavimo skaičius dvejeto diapazone, jeigu keičiama tik viena krumpliaračių sąranka.
m)
Alyvos lygis iki ± 10 mm arba alyvos kiekis iki ± 0,5 litro atsižvelgiant į brėžinio specifikaciją ir įrengimo vietą transporto priemonėje.
n)
Tas pats alyvos tipo klampumo laipsnis (rekomenduojama gamykloje pripilama alyva).
o)
guolių tipas (vidinis skersmuo, išorinis skersmuo ir plotis) atitinkamose padėtyse (jei sumontuoti) ± 1 mm atstumu nuo brėžinyje nurodyto atskaitos taško
p)
Sandariklio tipas |
|
4. |
Pirminės ašies pasirinkimas
|
5 priedėlis
Ženklai ir numeravimas
1. Ženklai
Jeigu ašies tipas patvirtinamas pagal šį priedą, ant ašies nurodoma:
gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas;
markė ir tipo identifikavimo rodmuo, įtrauktas į šio priedo 2 priedėlio 0.2 ir 0.3 punktuose nurodytą informaciją;
sertifikavimo ženklas, kurį sudaro stačiakampis, kuriame įrašyta mažoji raidė e, o šalia nurodytas sertifikatą suteikusios valstybės narės skiriamasis numeris:
|
1.4. |
►M3
Be to, sertifikavimo ženkle greta stačiakampio įrašomas pagrindinis sertifikavimo numeris, nurodytas Reglamento (ES) 2020/683 IV priede nustatyto tipo patvirtinimo numerio 4 segmente, o prieš jį – du skaitmenys, rodantys eilės numerį, suteiktą šio reglamento naujausiam techniniam pakeitimui, ir raidė L, rodanti, kad sertifikatas išduotas ašiai. Šiam reglamentui taikomas eilės numeris 02. ◄1.4.1. Sertifikavimo ženklo pavyzdys ir matmenys
Pirmiau nurodytas prie ašies pritvirtintas sertifikavimo ženklas rodo, kad atitinkamas tipas buvo patvirtintas Lenkijoje (e20) pagal šį reglamentą. Pirmieji du skaitmenys (02) rodo naujausiam šio reglamento techniniam pakeitimui suteiktą eilės numerį. Paskesnė raidė rodo, kad sertifikatas išduotas ašiai (L). Paskutiniai penki skaitmenys (00005) – ašiai patvirtinimo institucijos suteiktas pagrindinis sertifikavimo numeris. |
|
1.5. |
Gavus sertifikatą išduoti prašančio pareiškėjo prašymą ir iš anksto susitarus su tipo patvirtinimo institucija leidžiama naudoti kitus, o ne 1.4.1 punkte nurodytus tipo matmenis. Kiti tipo matmenys turi būti aiškiai įskaitomi. |
|
1.6. |
Ženklai, etiketės, plokštelės ar lipdukai turi būti patvariai pritvirtinti visą ašies naudojimo laiką ir turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami. Gamintojas užtikrina, kad ženklų, etikečių, plokštelių ar lipdukų nebūtų įmanoma pašalinti jų nesugadinant ar nepažeidžiant. |
|
1.7. |
Sertifikavimo numeris turi būti matomas ašį sumontavus transporto priemonėje ir pritvirtintas prie tokios dalies, be kurios ašis negali įprastai veikti ir kurios paprastai nereikia keisti visą sudedamosios dalies naudojimo laiką. |
2. Numeravimas
|
2.1. |
Ašių sertifikavimo numerį sudaro:
eX*YYYY/YYYY*ZZZZ/ZZZZ*L*00000*00
|
6 priedėlis
Modeliavimo priemonės įvesties parametrai
Įvadas
Šiame priedėlyje nustatomas parametrų, kuriuos sudedamosios dalies gamintojas turi pateikti kaip modeliavimo priemonei skirtus įvesties duomenis, sąrašas. Taikoma XML schema ir pavyzdiniai duomenys pateikiami specialioje elektroninio platinimo platformoje.
Terminų apibrėžtys
|
(1) |
Parameter ID – taikant modeliavimo priemonę naudojamo konkretaus įvesties parametro ar įvesties duomenų rinkinio unikalus identifikatorius. |
|
(2) |
Type
– parametro duomenų tipas:
|
|
(3) |
Unit … – fizinis parametro vienetas. |
Įvesties parametrų rinkinys
1 lentelė
Įvesties parametrai „Axlegear/General“
|
Parameter name |
Param ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„Manufacturer“ |
P215 |
token |
[–] |
|
|
„Model“ |
P216 |
token |
[–] |
|
|
„CertificationNumber“ |
P217 |
token |
[–] |
|
|
„Date“ |
P218 |
dateTime |
[–] |
Data ir laikas, kada sukuriamas sudedamosios dalies maišos kodas |
|
„AppVersion“ |
P219 |
token |
[–] |
|
|
„LineType“ |
P253 |
string |
[–] |
Leidžiamosios vertės: „Single reduction axle“, „Single portal axle“, „Hub reduction axle“, „Single reduction tandem axle“, „Hub reduction tandem axle“ |
|
„Ratio“ |
P150 |
double, 3 |
[–] |
|
|
„CertificationMethod“ |
P256 |
string |
[–] |
Leidžiamosios vertės: „Measured“, „Standard values“ |
2 lentelė
Kiekvieno nuostolių grafiko tinklelio taško įvesties parametrai „Axlegear/LossMap“
|
Parameter name |
Param ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„InputSpeed“ |
P151 |
double, 2 |
[1/min] |
|
|
„InputTorque“ |
P152 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
„TorqueLoss“ |
P153 |
double, 2 |
[Nm] |
|
VIII PRIEDAS
ORO PASIPRIEŠINIMO DUOMENŲ TIKRINIMAS
1. Įvadas
Šiame priede pateikiamos oro pasipriešinimo duomenų nustatymo bandymo procedūros.
2. Terminų apibrėžtys
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
|
1) |
aktyvusis aerodinaminis prietaisas – valdymo pultu aktyvuojama priemonė, skirta visos transporto priemonės oro pasipriešinimui sumažinti; |
|
2) |
aerodinaminiai priedai – papildomi prietaisai oro srovei apie visą transporto priemonę reguliuoti; |
|
3) |
priekinis statramstis – kabinos stogą ir priekinę pertvarą jungianti laikančioji konstrukcija; |
|
4) |
parengto dažyti kėbulo geometrija – laikančioji konstrukcija, įskaitant kabinos priekinį stiklą; |
|
5) |
vidurinis statramstis – kabinos grindis ir kabinos stogą kabinos viduryje jungianti laikančioji konstrukcija; |
|
6) |
kabinos dugnas – kabinos grindų laikančioji konstrukcija; |
|
7) |
virš rėmo esanti kabina – atstumas nuo rėmo iki kabinos atskaitos taško vertikaliojoje Z ašyje. Atstumas matuojamas nuo horizontaliojo rėmo viršaus iki kabinos atskaitos taško vertikaliojoje Z ašyje; |
|
8) |
kabinos atskaitos taškas – atskaitos taškas (X/Y/Z = 0/0/0) kabinos CAD koordinačių sistemoje arba aiškiai nustatytas kabinos taškas, pvz., kulno taškas; |
|
9) |
kabinos plotis – horizontalus atstumas tarp kairiojo ir dešiniojo vidurinių kabinos statramsčių; |
|
10) |
pastovaus greičio bandymas – matavimo procedūra, atliekama bandymo kelyje siekiant nustatyti oro pasipriešinimą; |
|
11) |
duomenų rinkinys – duomenys, registruojami vieną kartą atliekant matavimus tam tikroje atkarpoje; |
|
12) |
EMS – Europos modulinė sistema (EMS) remiantis Tarybos direktyva 96/53/EB; |
|
13) |
rėmo aukštis – atstumas nuo rato vidurio iki horizontaliojo rėmo viršaus Z ašyje; |
|
14) |
kulno taškas – taškas, kuriame bato kulnas spaudžia grindų dangą, o bato padas liečia nespaudžiamą greičio pedalą, bet jo nespaudžia, ir kulkšnies kampas yra 87° (ISO 20176:2011); |
|
15) |
matavimo zona (-os) – paskirtoji (-osios) bandymo kelio dalis (-ys), kurią (-ias) sudaro bent viena matavimo atkarpa ir prieš ją esanti stabilizavimo atkarpa; |
|
16) |
matavimo atkarpa – paskirtoji bandymo kelio dalis, svarbi registruojant ir vertinant duomenis; |
|
17) |
stogo aukštis – atstumas vertikaliojoje Z ašyje nuo kabinos atskaitos taško iki aukščiausio stogo taško be stoglangio. |
3. Oro pasipriešinimo nustatymas
Oro pasipriešinimo charakteristikos nustatomos taikant pastovaus greičio bandymo procedūrą. Atliekant pastovaus greičio bandymą pagrindiniai matavimo signalai, susiję su sukimo momentu, transporto priemonės greičiu, oro srovės greičiu ir nuokrypio kampu, matuojami dviem pastoviais transporto priemonės greičiais (esant mažam ir dideliam greičiui) nustatytomis bandymo kelio sąlygomis. Atliekant pastovaus greičio bandymą įregistruoti duomenys įvedami į oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę, kurioje nustatoma pasipriešinimo koeficiento ir pjūvio ploto sandauga, kai nėra šoninio vėjo Cd Acr (0), ir taikomi kaip modeliavimo priemonės įvestis. Sertifikatą išduoti prašantis pareiškėjas deklaruoja vertę Cd · Adeclared diapazone, kuris yra iki + 0,2 m2 didesnis nei Cd · Acr (0). ►M3 Cd·Adeclared vertė yra modeliavimo priemonės įvestis bei su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties bandymų atskaitos vertė. ◄
Transporto priemonėms, kurios nėra šeimos narės, taikomos Cd·Adeclared standartinės vertės, kaip aprašyta šio priedo 7 priedėlyje. Šiuo atveju nepateikiama jokių įvesties duomenų apie oro pasipriešinimą. Modeliavimo priemonė standartines vertes priskiria automatiškai.
3.1. Bandymo kelio reikalavimai
|
3.1.1. |
Bandymo kelio geometrija:
i.
žiedinis kelias (kuriuo galima važiuoti viena kryptimi (*): esant dviem matavimo zonoms, po vieną kiekvienoje tiesioje atkarpoje, esant didžiausiam nuokrypiui, neviršijančiam 20 laipsnių); (*) bent jau siekiant pakoreguoti mobiliojo anemometro duomenų nesutaptį (žr. 3.6 punktą), bandymo keliu reikia važiuoti dviem kryptimis; arba
ii.
žiedinis arba tiesus kelias (kuriuo galima važiuoti abiem kryptimis): esant vienai matavimo zonai (arba dviem, esant pirmiau nurodytam didžiausiam nuokrypiui); dvi alternatyvos: važiavimas viena ir kita kryptimi pakaitomis po kiekvienos bandymo atkarpos arba po tam tikro bandymo atkarpų rinkinio, pvz., dešimt kartų važiuojama viena kryptimi ir po to dešimt kartų – kita kryptimi. |
|
3.1.2. |
Matavimo atkarpos Bandymo kelyje nustatoma 250 m ilgio bandymo atkarpa (-os); leidžiamoji nuokrypa – ± 3 m. |
|
3.1.3. |
Matavimo zonos Matavimo zoną sudaro bent viena matavimo atkarpa ir stabilizavimo atkarpa. Prieš pirmąją matavimo zonos matavimo atkarpą nustatoma stabilizavimo atkarpa greičiui ir sukimo momentui stabilizuoti. Mažiausias stabilizavimo atkarpos ilgis – 25 m. Bandymo kelias parengiamas taip, kad transporto priemonė įvažiuotų į stabilizavimo atkarpą jau pasiekusi bandymui numatytą didžiausią transporto priemonės greitį. Kiekvienos matavimo zonos pradžios ir pabaigos taškų platuma ir ilguma nustatomos 0,15 m 95 proc. tikimosios apskritiminės paklaidos arba didesniu tikslumu (DGPS tikslumu). |
|
3.1.4. |
Matavimo atkarpų forma Matavimo atkarpa ir stabilizavimo atkarpa turi būti tiesios. |
|
3.1.5. |
Išilginis matavimo atkarpų nuokrypis Kiekvienos matavimo atkarpos ir stabilizavimo atkarpos vidutinis išilginis nuokrypis neturi viršyti ± 1 proc. Matavimo atkarpos nuokrypio variantai neturi sukelti greičio ir sukimo momento pokyčių, viršijančių šio priedo 3.10.1.1 punkto vii ir viii papunkčiuose nurodytas ribines vertes. |
|
3.1.6. |
Kelio danga Bandymo kelias turi būti asfaltuotas arba betonuotas. Matavimo atkarpų danga turi būti vienoda. Skirtingų matavimo atkarpų danga gali būti skirtinga. |
|
3.1.7. |
Stovėjimo zona Bandymo kelyje turi būti stovėjimo zona, kurioje transporto priemonę galima sustabdyti norint nustatyti nulines vertes ir atlikti sukimo momento matavimo sistemos poslinkio patikrą. |
|
3.1.8. |
Atstumas iki pakelės kliūčių ir vertikalioji prošvaisa 5 m spinduliu nuo abiejų transporto priemonės šonų neturi būti jokių kliūčių. Galima įrengti iki 1 m aukščio apsaugines užtvaras paliekant daugiau nei 2,5 m atstumą iki transporto priemonės. Virš matavimo atkarpų neleidžiama jokių tiltų ar panašių konstrukcijų. Bandymo kelyje turi būti pakankama vertikalioji prošvaisa, kad transporto priemonėje būtų galima įrengti anemometrą, kaip nurodyta šio priedo 3.4.7 punkte. |
|
3.1.9. |
Aukščio profilis Gamintojas nurodo, ar vertinant bandymo rezultatus galima taikyti aukščio korekciją. Jeigu taikoma aukščio korekcija, kiekvienai matavimo atkarpai parengiamas aukščio profilis. Duomenys turi atitikti šiuos reikalavimus:
i.
aukščio profilis matuojamas važiavimo kryptimi 50 m ar mažesniu tinklelio atstumu;
ii.
kiekvieno tinklelio taško atveju kiekvienoje vidurinės kelio linijos pusėje bent viename taške (toliau – aukščio matavimo taškas) matuojama platuma ir ilguma ir tie duomenys po to apdorojami siekiant nustatyti vidutinę tinklelio taško reikšmę;
iii.
tinklelio taškai, įvedami į oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę, išdėstomi mažesniu nei 1 m atstumu nuo vidurinės matavimo atkarpos linijos;
iv.
aukščio matavimo taškai, palyginti su kelio vidurine linija (statmenas atstumas, taškų skaičius), išdėstomi taip, kad išbandomos transporto priemonės nuolydžio požiūriu būtų gautas tipiškas aukščio profilis;
v.
aukščio profilio tikslumas turi būti ± 1 cm arba didesnis;
vi.
matavimo duomenys neturi būti senesni nei 10 metų. Atnaujinant dangą matavimo zonoje reikia atlikti naują aukščio profilio matavimą. |
3.2. Aplinkos sąlygų reikalavimai
|
3.2.1. |
Aplinkos sąlygos matuojamos naudojant 3.4 punkte nurodytą įrangą. |
|
3.2.2. |
Aplinkos temperatūra yra 0–25 °C. Šis kriterijus tikrinamas naudojant oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę remiantis transporto priemonėje matuojamos aplinkos temperatūros signalu. Šis kriterijus taikomas tik duomenų rinkiniams, užregistruotiems esant mažo, didelio ir mažo greičio sekai ir netaikomas nesutapimo bandymui ir įšilimo etapams. |
|
3.2.3. |
Žemės paviršiaus temperatūra neturi viršyti 40 °C. Šis kriterijus tikrinamas naudojant oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę remiantis transporto priemonėje įtaisytu IR jutikliu matuojamos žemės paviršiaus temperatūros signalu. Šis kriterijus taikomas tik duomenų rinkiniams, užregistruotiems esant mažo, didelio ir mažo greičio sekai ir netaikomas nesutapimo bandymui ir įšilimo etapams. |
|
3.2.4. |
Mažo, didelio ir mažo greičio sekos metu kelio danga turi būti sausa, kad būtų galima nustatyti palygintinus riedėjimo varžos koeficientus. |
|
3.2.5. |
Vėjo sąlygų diapazonas:
i.
vidutinis vėjo greitis: ≤ 5 m/s
ii.
vėjo gūsių greitis (1 s centrinis slankusis vidurkis): ≤ 8 m/s i ir ii punktai taikomi duomenų rinkiniams, užregistruotiems atliekant bandymą dideliu greičiu ir nesutapimo kalibravimo bandymą, bet ne bandymus mažu greičiu;
iii.
vidutinis nuokrypio kampas (β): duomenų rinkiniams, užregistruotiems atliekant bandymą dideliu greičiu – ≤3 laipsniai;
duomenų rinkiniams, užregistruotiems atliekant nesutapimo kalibravimo bandymą – ≤5 laipsniai.
Vėjo sąlygų galiojimas tikrinamas oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemone remiantis transporto priemonėje užregistruotais signalais ir taikant pakraščio korekciją. Matavimų duomenys, surinkti pirmiau nurodytas ribas viršijančiomis sąlygomis, automatiškai pašalinami iš apskaičiavimų. |
3.3. Transporto priemonės įrengimas
3.3.1. Bendrieji įrengimo reikalavimai
3.3.1.1. Bandomoji transporto priemonė turi reprezentuoti rinkai pateikiamą transporto priemonę atsižvelgiant į transporto priemonės tipo patvirtinimo reikalavimus pagal Reglamentą (ES) 2018/858. Ši nuostata netaikoma įrangai, kurios reikia pastovaus greičio bandymui atlikti (pvz., bendram transporto priemonės aukščiui, įskaitant anemometrą).
3.3.1.2. Transporto priemonės padangos turi atitikti šiuos reikalavimus:
3.3.1.3. Ašių reguliavimas tikrinamas pagal gamintojo specifikacijas.
3.3.1.4. Atliekant matavimus mažo, didelio ir mažo greičio sekos bandymų metu neleidžiama naudoti jokių aktyvių padangų slėgio kontrolės sistemų.
3.3.1.5. Jei transporto priemonė turi aktyvųjį aerodinaminį įtaisą, jis gali veikti atliekant pastovaus greičio bandymą šiomis sąlygomis:
Visais kitais atvejais atliekant pastovaus greičio bandymą aktyvusis aerodinaminis įtaisas turi būti visiškai išjungtas.
3.3.1.6. Transporto priemonėje neturi būti jokių laikinųjų detalių, pakeitimų ar įtaisų, kurie nėra naudojamos transporto priemonės būdingi elementai, kuriais siekiama sumažinti oro pasipriešinimo vertę bandymo metu (pvz., sandarinti kėbulo tarpai). Leidžiama atlikti pakeitimus, kuriais siekiama suderinti bandomos transporto priemonės aerodinamines charakteristikas su pirminės transporto priemonės specifikacijomis.
3.3.1.7. Į antrinės rinkos dalis, t. y. dalis, kurioms netaikomas transporto priemonės tipo patvirtinimas pagal Reglamentą 2018/858 (pvz., skydeliai nuo saulės, sirenos, papildomi priekiniai žibintai, signaliniai žibintai, apsauginiai lankai ar stogo bagažinės), neatsižvelgiama nustatant oro pasipriešinimą pagal šį priedą.
3.3.1.8. Transporto priemonės matavimai atliekami be naudingosios apkrovos.
3.3.2. Įrengimo reikalavimai, taikomi vidutiniams ir sunkiesiems standžiosios vilkties sunkvežimiams
3.3.2.1. Transporto priemonės važiuoklė turi atitikti standartinio kėbulo ar puspriekabės matmenis, nustatytus šio priedo 4 priedėlyje.
3.3.2.2. Transporto priemonės aukštis, nustatomas pagal 3.5.3.1 punkto vii papunktį, neturi viršyti šio priedo 3 priedėlyje nustatytų ribinių verčių.
3.3.2.3. Mažiausias atstumas tarp kabinos ir priekabos korpuso ar puspriekabės turi atitikti gamintojo reikalavimus ir kėbulo gamintojo instrukcijas.
3.3.2.4. Kabina ir aerodinaminiai priedai pritaikomi taip, kad geriausiai atitiktų standartinį apibrėžtą kėbulą ar puspriekabę. Aerodinaminiai priedai (pvz., spoileriai) įrengiami pagal gamintojo instrukcijas.
3.3.2.5. Puspriekabės konstrukcija turi atitikti šio priedo 4 priedėlio reikalavimus.
3.4. Matavimo įranga
Kalibravimo laboratorija turi laikytis ►M3 IATF ◄ 16949, ISO 9000 serijos arba ISO/IEC 17025 reikalavimų. Visą kalibruojant ir (arba) tikrinant naudojamą etaloninę laboratorijos įrangą turi būti įmanoma patikrinti pagal nacionalinius (tarptautinius) standartus.
3.4.1. „Torque“
|
3.4.1.1. |
Visų varomųjų ašių sukimo momentas matuojamas taikant vieną iš šių matavimo sistemų:
a.
rato stebulės sukimo momento matuoklį;
b.
ratlankio sukimo momento matuoklį;
c.
pusašės sukimo momento matuoklį. |
|
3.4.1.2. |
Kalibruojant pavienį sukimo momento matuoklį laikomasi šių sistemos reikalavimų:
čia: netiesiškumas – didžiausias idealių ir faktinių išėjimo signalų charakteristikų tarpusavio nuokrypis, palyginti su matuojamuoju dydžiu tam tikrame matavimo diapazone; pakartojamumas – vienas po kito vienodomis sąlygomis atliekamų to paties matuojamojo dydžio matavimų rezultatų artumas; kryžminiai trikdžiai – signalas jutiklio pagrindiniame išėjime (My), sukurtas jutiklį veikiančio matuojamojo dydžio (Fz), kuris skiriasi nuo šiam išėjimui priskirto matuojamojo dydžio. Koordinačių sistemos priskyrimas nustatytas pagal ISO 4130. Daroma registruotų sukimo momento duomenų pataisa atsižvelgiant į tiekėjo nustatytą įrangos paklaidą. |
3.4.2. Transporto priemonės greitis
Transporto priemonės greitis nustatomas naudojant oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę ir remiantis CAN šynos priekinės ašies signalu, kuris kalibruojamas atsižvelgiant į:
atskaitos greitį, apskaičiuojamą pagal laiko nuokrypį nuo dviejų fiksuotų optoelektroninių kliūčių (žr. šio priedo 3.4.4 punktą) ir žinomą (-us) matavimo atkarpos (-ų) ilgį (-ius), arba
nustatyto greičio signalo laiko nuokrypį remiantis DGPS padėties signalu ir žinomu (-ais) matavimo atkarpos (-ų) ilgiu (-iais) pagal DGPS koordinates.
Transporto priemonės greičiui kalibruoti naudojami duomenys, užregistruoti atliekant bandymą dideliu greičiu.
3.4.3. Atskaitos signalas varomosios ašies ratų sūkių dažniui apskaičiuoti
Pasirenkamas vienas iš trijų variantų:
3.4.4. Optoelektroninės kliūtys
Kliūčių signalas pateikiamas oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonei siekiant nustatyti matavimo atkarpos pradžią ir pabaigą ir sukalibruoti transporto priemonės greičio signalą. Aktyvinimo signalo matavimo dažnis turi būti 100 Hz arba didesnis. Taip pat galima naudoti DGPS sistemą.
3.4.5. (D)GPS sistema
A alternatyva skirta tik padėčiai išmatuoti: GPS
Reikiamas tikslumas:
|
i. |
padėtis: < 3 m 95 proc. tikimosios apskritiminės paklaidos; |
|
ii. |
atnaujinimo dažnis: ≥4 Hz |
B alternatyva skirta transporto priemonės greičiui sukalibruoti ir padėčiai išmatuoti: diferencinė GPS sistema (DGPS)
Reikiamas tikslumas:
|
i. |
padėtis: 0,15 m 95 proc. tikimosios apskritiminės paklaidos; |
|
ii. |
atnaujinimo dažnis: ≥100 Hz |
3.4.6. Stacionari meteorologijos stotis
Aplinkos slėgis ir aplinkos oro drėgnis nustatomi stacionarioje meteorologijos stotyje. Meteorologiniai prietaisai įrengiami mažesniu nei 2 000 m atstumu nuo vienos iš matavimo zonų ir išdėstomi tokiame pat ar didesniame aukštyje, kaip tos matavimo zonos.
Reikiamas tikslumas:
|
i. |
temperatūra: ± 1 °C; |
|
ii. |
drėgnis: ± 5 proc. RH; |
|
iii. |
slėgis: ± 1 mbar; |
|
iv. |
atnaujinimo dažnis: ≤ 6 min. |
3.4.7. Mobilusis anemometras
Mobilusis anemometras naudojamas matuojant oro srovės sąlygas, t. y. oro srovės greitį ir nuokrypio kampą (β) tarp visos oro srovės ir transporto priemonės išilginės ašies.
3.4.7.1. Tikslumo reikalavimai
Anemometras kalibruojamas laboratorijoje pagal ISO 16622. Turi būti tenkinami 1 lentelėje išdėstyti reikalavimai:
1 lentelė
Anemometro tikslumo reikalavimai
|
oro greičių diapazonas [m/s] |
oro greičio tikslumas [m/s] |
nuokrypio kampo tikslumas 180 ± 7 laipsniai nuokrypio kampų diapazone [laipsniai] |
|
20 ± 1 |
= 0,7 |
= 1,0 |
|
27 ± 1 |
= 0,9 |
= 1,0 |
|
35 ± 1 |
= 1,2 |
= 1,0 |
3.4.7.2. Įrengimo vieta
Mobilusis anemometras transporto priemonėje įrengiamas nustatytoje vietoje:
padėtis X ašyje:
padėtis Y ašyje: simetrijos plokštumoje esant ± 0,1 m leidžiamajai nuokrypai;
padėtis Z ašyje:
įrengimo aukštis virš transporto priemonės sudaro vieną trečdalį nuo žemės matuojamo viso transporto priemonės aukščio, esant nuo 0,0 m iki + 0,2 m leidžiamajai nuokrypai. Jei transporto priemonės visas aukštis viršija 4 m, gamintojo prašymu įrengimo aukštis virš transporto priemonės gali būti ne didesnis kaip 1,3 m, esant nuo 0,0 m iki + 0,2 m leidžiamajai nuokrypai.
Prietaisai turi būti reguliuojami kiek įmanoma tiksliau, naudojant geometrines arba optines pagalbines priemones. Bet koks liekamasis nesutapimas kalibruojamas pagal šio priedo 3.6 punktą.
|
3.4.7.3. |
Anemometro atnaujinimo dažnis turi būti 4 Hz arba didesnis. |
3.4.8. Aplinkos temperatūros keitlys transporto priemonėje
Aplinkos oro temperatūra matuojama mobiliojo anemometro polyje. Įrengimo aukštis neturi viršyti 600 mm žemiau mobiliojo anemometro. Jutiklis apsaugomas nuo saulės.
Reikiamas tikslumas: ± 1 °C
Atnaujinimo dažnis: ≥1 Hz
3.4.9. Žemės paviršiaus temperatūra bandymų vietoje
Žemės paviršiaus temperatūra bandymų vietoje užregistruojama transporto priemonėje naudojant bekontaktį plataus diapazono (8–14 μm) IR jutiklį. Vertinant asfaltą ir betoną taikomas 0,90 spinduliavimo koeficientas. ►M3 IR jutiklis kalibruojamas pagal ASTM E2847 arba VDI/VDE 3511. ◄
Reikiamas tikslumas kalibruojant: temperatūra: ± 2,5 °C
atnaujinimo dažnis: ≥1 Hz
3.5. Pastovaus greičio bandymo procedūra
Kiekvienam matavimo atkarpos ir važiavimo krypties deriniui ta pačia kryptimi taikoma toliau aprašoma pastovaus greičio bandymo procedūra, kurią sudaro važiavimo mažu, dideliu ir mažu greičiu bandymų seka.
|
3.5.1. |
Vidutinis greitis matavimo atkarpoje atliekant bandymą mažu greičiu yra 10–15 km/val. |
|
3.5.2. |
Vidutinis greitis matavimo atkarpoje atliekant bandymą dideliu greičiu: didžiausias greitis: 95 km/h – vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių, 103 km/h – sunkiųjų autobusų;
mažiausias greitis: 85 km/val. arba 3 km/val. mažesnis nei didžiausias transporto priemonės greitis, kuriuo transporto priemonė gali važiuoti bandymo kelyje, nelygu, kuri iš šių verčių yra mažesnė.
|
|
3.5.3. |
Bandymai atliekami griežtai laikantis šio priedo 3.5.3.1–3.5.3.9 punktuose nustatytos sekos. 3.5.3.1. Transporto priemonės ir matavimo sistemų parengimas
i.
Sukimo momento matuoklių įrengimas bandomosios transporto priemonės varomosiose ašyse ir įrengimo bei signalų duomenų tikrinimas laikantis gamintojo specifikacijos.
ii.
Tam tikrų bendrųjų transporto priemonės duomenų dokumentavimas naudojantis oficialiu bandymo šablonu, kaip nustatyta šio priedo 3.7 punkte.
iii.
Oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonėje apskaičiuojant pagreičio korekciją prieš bandymą nustatoma faktinė transporto priemonės masė, neviršijanti ± 500 kg ribos.
iv.
Padangų patikrinimas siekiant nustatyti didžiausią leidžiamą pripūtimo slėgį ir padangų slėgio verčių užregistravimas.
v.
Optoelektroninių kliūčių parengimas matavimo atkarpoje (-ose) arba tinkamo DGPS sistemos veikimo patikrinimas.
vi.
Mobiliojo anemometro įrengimas transporto priemonėje ir (arba) įrengimo, padėties ir nukreipimo kontrolė. ►M3 Kiekvieną kartą iš naujo įrengiant anemometrą transporto priemonėje arba reguliuojant jo padėtį reikia atlikti nesutapimo kalibravimą. ◄
vii.
Tikrinamas transporto priemonės aukščio ir geometrinių parametrų nustatymas standartinėje važiavimo aukščio padėtyje:
—
vidutiniai ir sunkieji standžiosios vilkties sunkvežimiai ir vilkikai: didžiausias transporto priemonės aukštis nustatomas matuojant keturiuose priekabos kėbulo ar puspriekabės kampuose;
—
sunkieji autobusai ir vidutiniai furgonai: didžiausias transporto priemonės aukštis matuojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1230/2012 I priedo techninius reikalavimus, bet neatsižvelgiant į to priedo 1 priedėlyje nurodytus įtaisus ir įrangą.
viii.
Puspriekabės aukščio koregavimas pagal tikslinę vertę ir prireikus pakartotinis didžiausio transporto priemonės aukščio nustatymas.
ix.
Veidrodžiai arba optinės sistemos, aerodinaminė stogo konstrukcija ar kiti aerodinaminiai prietaisai turi būti įprastos eksploatacinės būklės. 3.5.3.2. Įšilimo etapas Transporto priemone važiuojama bent 90 minučių tiksliniu greičiu atliekant bandymą dideliu greičiu, kad sistema įšiltų. Pakartotinis įšilimas (pvz., po konfigūracijos pakeitimų, negaliojančio bandymo ir kt.) turi būti bent tokios pat trukmės kaip stovėjimo laikas. Įšilimo etapu galima atlikti nesutapimo kalibravimą, kaip aprašyta šio priedo 3.6 punkte. Jeigu neįmanoma išlaikyti didelio greičio visą etapą (pvz., jei posūkiai per siauri), posūkiuose, įskaitant greta esančias tiesias atkarpas, kurių reikia transporto priemonei sulėtinti ar pagreitinti, leidžiama nukrypti nuo tikslinio greičio reikalavimo. Nukrypimai turi būti kuo mažesni. Įšilimo etapas gali būti atliekamas ir netoli esančiame kelyje, jeigu 90 % įšilimo laiko išlaikomas ± 10 km/h tikslinis greitis. Įšilimo etapo dalis, kurios reikia nuvažiuoti nuo kelio iki stovėjimo zonos bandymo kelyje, norint nustatyti nulines sukimo momento vertes, įtraukiama į 3.5.3.4 punkte nustatytą kitą įšilimo etapą. Šios bandymo dalies trukmė neturi viršyti 20 minučių. Įšilimo etapu matavimo įranga registruoja greitį ir laiką. 3.5.3.3. Sukimo momento nulio nustatymas Sukimo momento matuoklių nulio nustatymas vyksta taip:
i.
transporto priemonė sustabdoma;
ii.
Ratai su prietaisais pakeliami nuo žemės;
iii.
nustatomos nulinės stiprintuvo, naudojamo sukimo momento matuokliams nuskaityti, vertės. Stovėjimo tarpsnio trukmė neturi viršyti 15 minučių.
|
3.6. Nesutapimo kalibravimo bandymas
Anemometro nesutapimas nustatomas bandymo kelyje atliekant nesutapimo kalibravimo bandymą.
|
3.6.1. |
Kiekviena kryptimi dideliu greičiu atliekami bent 5 galiojantys važiavimai tiesiose 250 ± 3 m ilgio atkarpose. |
|
3.6.2. |
Taikomi galiojimo kriterijai, susiję su vėjo sąlygomis, kaip nustatyta šio priedo 3.2.5 punkte, ir šio priedo 3.1 punkte išdėstyti bandymo kelio kriterijai. |
|
3.6.3. |
Atliekant nesutapimo kalibravimo bandymą užregistruoti duomenys naudojami oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonėje nesutapimo paklaidai apskaičiuoti ir reikiamoms korekcijoms atlikti. ►M3 Vertinimui nenaudojami ratų sukimo momentų ir variklio, kardaninio veleno ar vidutinio ratų sūkių dažnio signalai. ◄ |
|
3.6.4. |
Nesutapimo kalibravimo bandymą galima atlikti atskirai nuo pastovaus greičio bandymo procedūros. Jeigu nesutapimo kalibravimo bandymas atliekamas atskirai, laikomasi šios tvarkos:
i.
250 ± 3 m atkarpoje parengiamos optoelektroninės kliūtys arba patikrinamas tinkamas DGPS sistemos veikimas;
ii.
patikrinama transporto priemonės sąranka atsižvelgiant į jos aukštį ir geometriją, kaip numatyta šio priedo 3.5.3.1 punkte. Prireikus pakoreguojamas puspriekabės aukštis pagal šio priedo 4 priedėlyje nustatytus reikalavimus;
iii.
dėl įšilimo jokių nurodymų nėra;
iv.
atliekamas nesutapimo kalibravimo bandymas atliekant bent 5 galiojančius važiavimus, kaip aprašyta pirmiau. |
|
3.6.5. |
Naujas nesutapimo bandymas atliekamas šiais atvejais:
a.
nuo transporto priemonės nuėmus anemometrą;
b.
anemometrą perkėlus į kitą vietą
c.
naudojant kitą vilkiką ar standžiosios vilkties sunkvežimį;
d.
pasikeitus oro pasipriešinimo šeimai. |
3.7. Bandymo šablonas
Be tikimiausiųjų matavimo duomenų registravimo, bandymo veiksmai užregistruojami šablone, į kurį įtraukiami bent šie duomenys:
bendrasis transporto priemonės aprašymas (dėl specifikacijos žr. 2 priedėlį „Informacinis dokumentas“);
faktinis didžiausias transporto priemonės aukštis, kaip nustatyta 3.5.3.1 punkto vii papunktyje;
bandymo pradžios laikas ir data;
transporto priemonės masė, neviršijanti ± 500 kg ribos;
padangų slėgis;
matavimo duomenų rinkmenų pavadinimai;
užregistruoti neeiliniai įvykiai (nurodant laiką ir matavimo atkarpų skaičių), pvz.:
3.8. Duomenų apdorojimas
|
3.8.1. |
Užregistruoti duomenys sinchronizuojami ir derinami pagal 100 Hz laikinę skyrą remiantis aritmetiniu vidurkiu, artimiausia reikšme arba tiesine interpoliacija. |
|
3.8.2. |
Patikrinami visi užregistruoti duomenys, ar jie nėra klaidingi. Matavimo duomenys į paskesnį vertinimą neįtraukiami šiais atvejais:
—
duomenų rinkiniai tapo negaliojantys dėl matuojant įvykusių įvykių (žr. 3.7 punkto vii papunktį);
—
prietaiso soties režimo matavimo atkarpose atveju (pvz., dėl stiprių vėjo gūsių gali būti pasiekta anemometro signalų sotis);
—
matavimai, kuriuos atliekant viršijamos sukimo momento matuoklio poslinkio leidžiamosios ribos.
|
|
3.8.3. |
Vertinant pastovaus greičio bandymus turi būti naudojama naujausios versijos oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonė. Be pirmiau minėto duomenų tvarkymo, oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonėje užbaigiami visi vertinimo etapai, įskaitant galiojimo patikras (išskyrus pirmiau pateiktą sąrašą). |
3.9. ►M1 Oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės įvesties duomenys ◄
Toliau esančiose lentelėse nustatyti matavimo duomenų registravimo ir parengiamojo duomenų apdorojimo reikalavimai naudojant duomenis kaip oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės įvesties duomenis:
►M1 Išsamus reikiamų duomenų formatų, įvesties duomenų rinkmenų ir vertinimo principų aprašymas pateiktas oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės techniniame aprašyme. ◄ Duomenys apdorojami taip, kaip aprašyta šio priedo 3.8 punkte.
1 lentelė
Parengiamojo apdorojimo priemonės oro pasipriešinimo įvesties duomenys. Transporto priemonės duomenų rinkmena
|
Įvesties duomenys |
Vienetas |
Pastabos |
|
Transporto priemonių grupės kodas |
[-] |
1 – 19 sunkiųjų sunkvežimių pagal I priedo 1 lentelę 31a – 40f sunkiųjų autobusų pagal I priedo 4–6 lenteles 51 – 56 vidutinių sunkvežimių pagal I priedo 2 lentelę |
|
Transporto priemonės su priekaba konfigūracija |
[-] |
Jei transporto priemonė matuojama be priekabos (įvestis „No“) arba su priekaba, t. y. kaip vilkiko ir puspriekabės derinys (įvestis „Yes“) |
|
Transporto priemonės bandymo masė |
[kg] |
Faktinė masė matavimų metu |
|
Didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė |
[kg] |
Sunkieji sunkvežimiai: didžiausioji techniškai leidžiama standžiosios vilkties sunkvežimio ar vilkiko (be priekabos ar puspriekabės) masė Visos kitos transporto priemonių klasės: jokios įvesties |
|
Ašies perdavimo skaičius |
[-] |
|
|
Pavarų perdavimo skaičius esant dideliam greičiui |
[-] |
Važiavimo dideliu greičiu bandymo įjungtos pavaros perdavimo skaičius (2) (4) |
|
Pavarų perdavimo skaičius esant mažam greičiui |
[-] |
Važiavimo mažu greičiu bandymo įjungtos pavaros perdavimo skaičius (2) (4) |
|
Anemometro įrengimo aukštis |
[m] |
Įrengto anemometro matavimo taško aukštis virš žemės paviršiaus |
|
Transporto priemonės aukštis |
[m] |
Vidutiniai ir sunkieji standžiosios vilkties sunkvežimiai ir vilkikai: didžiausias transporto priemonės aukštis pagal 3.5.3.1 punkto vii papunktį. Visos kitos transporto priemonių klasės: jokios įvesties |
|
Važiavimo mažu greičiu bandymo pastovus perdavimo skaičius |
[-] |
„Taip“/„ne“ (transporto priemonėms, kurios negali važiuoti su užblokuotu sukimo momento keitikliu atliekant važiavimo mažu greičiu bandymą) |
|
Didžiausias transporto priemonės greitis |
[km/h] |
Didžiausias greitis, kuriuo transporto priemonę galima praktiškai eksploatuoti bandymo kelyje (2) |
|
Kairiojo rato sukimo momento matuoklio poslinkis |
[Nm] |
Vidutiniai sukimo momento matuoklio rodmenys pagal 3.5.3.9 punktą |
|
Dešiniojo rato sukimo momento matuoklio poslinkis |
[Nm] |
|
|
Sukimo momento matuoklių laiko žymos nulio nustatymas |
[s] nuo (pirmosios dienos) dienos pradžios |
|
|
Sukimo momento matuoklių laiko žymos poslinkio tikrinimas |
||
|
(1)
Perdavimo skaičiaus specifikacija, nurodant bent 3 skaitmenis po kablelio.
(2)
Jei oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonei pateikiamas kardaninio veleno sūkių dažnio signalas arba vidutinio ratų sūkio dažnio signalas (žr. 3.4.3 punktą; 1 variantas – transporto priemonėms su sukimo momento keitikliais arba 2 variantas), ašies perdavimo skaičiaus įvesties parametras nustatomas į „1 000 “.
(3)
Įvesties duomenų reikia tik tuo atveju, jei vertė mažesnė kaip 88 km/h.
(4)
Jei oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonei pateikiamas vidutinis ratų sūkių dažnis (žr. 3.4.3 punkto 2 variantą), pavarų perdavimo skaičių įvesties parametrai nustatomi į „1 000 ““; |
||
3 lentelė
Oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės įvesties duomenys. Aplinkos sąlygų rinkmena
|
Signalas |
Stulpelio identifikatorius įvesties duomenų rinkmenoje |
Vienetas |
Matavimo dažnis |
Pastabos |
|
Laikas |
<t> |
[s] nuo pradžios (pirmosios) dienos |
— |
— |
|
Aplinkos temperatūra |
<t_amb_stat> |
[°C] |
Bent 1 vidutinė vertė kas 6 min. |
Stacionari meteorologijos stotis |
|
Aplinkos slėgis |
<p_amb_stat> |
[mbar] |
Stacionari meteorologijos stotis |
|
|
Santykinis oro drėgnis |
<rh_stat> |
[proc.] |
Stacionari meteorologijos stotis |
4 lentelė
Oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės įvesties duomenys. Matavimo atkarpos konfigūracijos rinkmena
|
Įvesties duomenys |
Vienetas |
Pastabos |
|
Panaudotas aktyvinimo signalas |
[–] |
1 = aktyvinimo signalas panaudotas; 0 = aktyvinimo signalas nepanaudotas |
|
Matavimo atkarpos ID |
[–] |
Naudotojo nustatytas ID Nr. |
|
Važiavimo krypties ID |
[–] |
Naudotojo nustatytas ID Nr. |
|
Kryptis |
[°] |
Matavimo atkarpos kryptis |
|
Matavimo atkarpos ilgis |
[m] |
— |
|
Atkarpos pradžios taško platuma |
dešimtainiai laipsniai arba dešimtainės minutės |
Standartinė GPS, vienetas – dešimtainiai laipsniai: bent 5 skaitmenys po kablelio |
|
Atkarpos pradžios taško ilguma |
Standartinė GPS, vienetas – dešimtainės minutės: bent 3 skaitmenys po kablelio |
|
|
Atkarpos pabaigos taško platuma |
DGPS, vienetas – dešimtainiai laipsniai: bent 7 skaitmenys po kablelio |
|
|
Atkarpos pabaigos taško ilguma |
DGPS, vienetas – dešimtainės minutės: bent 5 skaitmenys po kablelio |
|
|
Aukščio rinkmenos vieta ir (arba) pavadinimas |
[–] |
Reikalaujama tik atliekant pastovaus greičio bandymus (ne nesutapimų bandymus) ir jeigu taikoma aukščio korekcija |
5 lentelė
Oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės įvesties duomenys. Matavimo duomenų rinkmena
|
Signalas |
Stulpelio identifikatorius įvesties duomenų rinkmenoje |
Vienetas |
Matavimo dažnis |
Pastabos |
|
Laikas |
<t> |
[s] nuo pradžios (pirmosios) dienos |
100 Hz |
Nustatytasis 100 Hz dažnis; laiko signalas naudojamas derinant su orų duomenimis ir tikrinant dažnį |
|
(D)GPS platuma |
<lat> |
dešimtainiai laipsniai arba dešimtainės minutės |
GPS: ≥4 Hz DGPS: ≥100 Hz |
Standartinė GPS, vienetas – dešimtainiai laipsniai: bent 5 skaitmenys po kablelio |
|
(D)GPS ilguma |
<long> |
Standartinė GPS, vienetas – dešimtainės minutės: bent 3 skaitmenys po kablelio DGPS, vienetas – dešimtainiai laipsniai: bent 7 skaitmenys po kablelio DGPS, vienetas – dešimtainės minutės: bent 5 skaitmenys po kablelio |
||
|
(D)GPS kryptis |
<hdg> |
[°] |
≥4 Hz |
|
|
DGPS greitis |
<v_veh_GPS> |
[km/val.] |
≥20 Hz |
|
|
Transporto priemonės greitis |
<v_veh_CAN> |
[km/val.] |
≥20 Hz |
Neapdorotas CAN šynos priekinės ašies signalas |
|
Oro greitis |
<v_air> |
[m/s] |
≥4 Hz |
Neapdoroti duomenys (prietaiso rodmenys) |
|
Prietakos kampas (beta) |
<beta> |
[°] |
≥4 Hz |
Neapdoroti duomenys (prietaiso rodmenys); „180°“ reiškia oro srautą iš priekio |
|
Variklio sūkių dažnis, kardaninio veleno sūkių dažnis, vidutinis ratų sūkių dažnis arba elektros variklio sūkių dažnis |
<n_eng>,<n_card>, <n_wheel_ave> arba <n_EM> |
[sūk./min.] |
≥ 20 Hz |
Žr. 3.4.3 punkto nuostatas |
|
Sukimo momento matuoklis (kairysis ratas) |
<tq_l> |
[Nm] |
≥20 Hz |
— |
|
Sukimo momento matuoklis (dešinysis ratas) |
<tq_r> |
[Nm] |
≥20 Hz |
|
|
Aplinkos temperatūra transporto priemonėje |
<t_amb_veh> |
[°C] |
≥1 Hz |
|
|
Aktyvinimo signalas |
<trigger> |
[–] |
100 Hz |
Neprivalomas signalas; reikalaujama, jeigu matavimo atkarpos nustatomos naudojant optoelektronines kliūtis (variantas „trigger_used=1“) |
|
Žemės paviršiaus temperatūra bandymų vietoje |
<t_ground> |
[°C] |
≥1 Hz |
|
|
Galiojimas |
<valid> |
[–] |
— |
Neprivalomas signalas (1 = galioja; 0 = negalioja) |
6 lentelė
Oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės įvesties duomenys. Aukščio profilio rinkmena
|
Įvesties duomenys |
Vienetas |
Pastabos |
|
Platuma |
dešimtainiai laipsniai arba dešimtainės minutės |
vienetas – dešimtainiai laipsniai: bent 7 skaitmenys po kablelio |
|
Ilguma |
vienetas – dešimtainės minutės: bent 5 skaitmenys po kablelio |
|
|
Aukštis |
[m] |
bent 2 skaitmenys po kablelio |
3.10. Galiojimo kriterijai
Šioje dalyje nustatomi kriterijai, pagal kuriuos oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonėje gaunami galiojantys rezultatai.
3.10.1. Pastovaus greičio bandymo galiojimo kriterijai
|
3.10.1.1. |
Oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonėje priimami duomenų rinkiniai, užregistruoti atliekant pastovaus greičio bandymą, jeigu laikomasi šių galiojimo kriterijų:
i.
vidutinis transporto priemonės greitis atitinka 3.5.2 punkte nustatytus kriterijus;
ii.
aplinkos temperatūra atitinka 3.2.2 punkte nustatyto verčių diapazono ribas. Šis kriterijus tikrinamas naudojant oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę remiantis transporto priemonėje matuojama aplinkos temperatūra;
iii.
žemės paviršiaus temperatūra bandymų vietoje atitinka 3.2.3 punkte nustatyto verčių diapazono ribas;
iv.
galiojančios vidutinio vėjo greičio sąlygos atitinka 3.2.5 punkto i papunkčio nuostatas;
v.
galiojančios vėjo gūsių greičio sąlygos atitinka 3.2.5 punkto ii papunkčio nuostatas;
vi.
galiojančios vidutinio nuokrypio kampo sąlygos atitinka 3.2.5 punkto iii papunkčio nuostatas;
vii.
laikomasi transporto priemonės greičio stabilumo kriterijų: bandymas važiuojant mažu greičiu:
čia:
bandymas važiuojant dideliu greičiu:
čia:
viii.
laikomasi transporto priemonės sukimo momento stabilumo kriterijų: „bandymas važiuojant mažu greičiu:
(T
lms,avrg
– T
grd
) × (1 – tol) ≤ (T
lms,avrg
– T
grd
) ≤ (T
lms,avrg
– T
grd
) × (1 + tol)
T
grd
= F
grd,avrg
× r
dyn,avrg
čia:
bandymas važiuojant dideliu greičiu
čia:
ix.
galiojanti transporto priemonės važiavimo kryptis pravažiuojant matavimo atkarpą (< 10° nuokrypis nuo tikslinės krypties, taikomos bandymui važiuojant mažu greičiu, bandymui važiuojant dideliu greičiu ir nesutapimo bandymui);
x.
matavimo atkarpoje nuvažiuotas atstumas, apskaičiuotas pagal kalibruotą transporto priemonės greitį, nuo tikslinio atstumo skiriasi ne daugiau kaip 3 metrais (taikytina bandymui važiuojant mažu greičiu ir bandymui važiuojant dideliu greičiu);
xi.
►M3 sėkmingai atliktas variklio sūkių dažnio, kardaninio veleno sūkių dažnio arba vidutinio ratų sūkių dažnio, atsižvelgiant į tai, kuris taikomas, tikėtinumo patikrinimas: ◄ ►M3 variklio sūkių dažnis arba vidutinis ratų sūkio dažnis ◄ patikrinimas atliekant bandymą važiuojant dideliu greičiu:
čia:
►M3 variklio sūkių dažnis arba vidutinis ratų sūkio dažnis ◄ patikrinimas atliekant bandymą važiuojant mažu greičiu:
čia:
Kardaninio veleno sūkių dažnio patikimumo patikrinimas atliekamas panašiai, neng,1s pakeitus ncard,1s (1 s centriniu slankiuoju kardaninio veleno sūkių dažnio vidurkiu didelio greičio matavimo atkarpoje) ir neng,float pakeitus ncard,float (centriniu slankiuoju kardaninio veleno sūkių dažnio vidurkiu remiantis Xms sekundžių baziniu laiku mažo greičio matavimo atkarpoje), kai igear vertė yra lygi 1;
xii.
tam tikra matavimo duomenų dalis oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės įvesties duomenų rinkmenoje nepažymėta kaip negaliojanti. |
|
3.10.1.2. |
Oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonė nevertina pavienių vertinimo duomenų rinkinių, jeigu tam tikro matavimo atkarpos ir važiavimo krypties derinio duomenų rinkinių skaičius pirmajame ir antrajame bandymuose važiuojant mažu greičiu nėra vienodas. Tokiu atveju pirmieji duomenų rinkiniai iš pirmojo mažo greičio etapo su didesniu duomenų rinkinių skaičiumi neįtraukiami. |
|
3.10.1.3. |
Oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonė nevertina pavienių matavimo atkarpų ir važiavimo krypčių derinių, jeigu:
i.
nėra galiojančio duomenų rinkinio po pirmo bandymo važiuojant mažu greičiu ir (arba) antro bandymo važiuojant mažu greičiu;
ii.
atlikus bandymą važiuojant dideliu greičiu gaunami mažiau nei du galiojantys duomenų rinkiniai. |
|
3.10.1.4. |
Taikant oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę visas pastovaus greičio bandymas laikomas negaliojančiu, jeigu:
i.
nesilaikoma 3.1.1 punkte nustatytų bandymo kelio reikalavimų;
ii.
kiekvienai krypčiai gaunama mažiau nei po 10 duomenų rinkinių (atliekant bandymą važiuojant dideliu greičiu);
iii.
kiekvienai krypčiai gaunama mažiau nei po 5 galiojančius duomenų rinkinius (atliekant nesutapimo kalibravimo bandymą);
iv.
riedėjimo varžos koeficientai (RRC), kai atliekamas pirmas ir antras bandymai važiuojant mažu greičiu, skiriasi daugiau kaip 0,40 kg/t. Šis kriterijus patikrinamas atskirai dėl kiekvienos matavimo atkarpos ir važiavimo krypties derinio. |
3.10.2. Nesutapimo bandymo galiojimo kriterijai
|
3.10.2.1. |
Oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonėje priimami duomenų rinkiniai, užregistruoti atliekant nesutapimo bandymą, jeigu laikomasi šių galiojimo kriterijų:
i.
vidutinis transporto priemonės greitis atitinka 3.5.2 punkte nustatytus bandymo važiuojant dideliu greičiu kriterijus;
ii.
galiojančios vidutinio vėjo greičio sąlygos atitinka 3.2.5 punkto i papunkčio nuostatas;
iii.
galiojančios vėjo gūsių greičio sąlygos atitinka 3.2.5 punkto ii papunkčio nuostatas;
iv.
galiojančios vidutinio nuokrypio kampo sąlygos atitinka 3.2.5 punkto iii papunkčio nuostatas;
v.
laikomasi transporto priemonės greičio stabilumo kriterijų:
čia:
|
|
3.10.2.2. |
Taikant oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę vienos matavimo atkarpos duomenys laikomi negaliojančiais, jeigu:
i.
vidutiniai transporto priemonės greičiai visuose galiojančiuose duomenų rinkiniuose kiekviena važiavimo kryptimi skiriasi daugiau kaip 2 km/val.;
ii.
kiekvienai krypčiai gaunama mažiau nei po 5 duomenų rinkinius. |
|
3.10.2.3. |
Taikant oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę visas nesutapimo bandymas laikomas negaliojančiu, jeigu nėra jokių galiojančių vienos matavimo atkarpos rezultatų. |
3.11. Oro pasipriešinimo vertės deklaravimas
Deklaruojama bazinė oro pasipriešinimo vertė yra galutinis Cd · Acr (0) rezultatas, apskaičiuotas oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemone. Sertifikatą išduoti prašantis pareiškėjas deklaruoja vertę Cd · Adeclared diapazone, kuris yra iki +0,2 m2 didesnis nei Cd · Acr (0). Taikant tokią leidžiamąją nuokrypą atsižvelgiama į neapibrėžtis renkantis pirmines transporto priemones kaip į blogiausią atvejį visiems išbandytiniems šeimos nariams. Vertė Cd · Adeclared naudojama kaip modeliavimo priemonės įvestis ir atskaitos vertė vertinant sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktį.
Kelios deklaruotos Cd·Adeclared vertės gali būti gautos pagal vieną išmatuotą Cd·Acr (0) vertę, jei atitinka vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių šeimos nuostatas pagal 5 priedėlio 3.1 punktą, o sunkiųjų autobusų – pagal 5 priedėlio 4.1 punktą.
1 priedėlis
SUDEDAMOSIOS DALIES, ATSKIRO TECHNINIO MAZGO AR SISTEMOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)
SU IŠMETAMO CO2 KIEKIU IR DEGALŲ SĄNAUDOMIS SUSIJUSIŲ ORO PASIPRIEŠINIMO ŠEIMOS SAVYBIŲ SERTIFIKATAS
|
Pranešimas dėl su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių oro pasipriešinimo šeimos savybių sertifikato: — suteikimo (1) — išplėtimo (1) — nesuteikimo (1) — panaikinimo (1) |
Administracijos antspaudas
|
pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 2017/2400
Komisijos reglamentas (ES) 2017/2400 su paskutiniais pakeitimais, padarytais …
Sertifikato numeris:
Maiša:
Išplėtimo priežastis:
I SKIRSNIS
|
0.1. |
Markė (gamintojo prekės pavadinimas): |
|
0.2. |
Transporto priemonės kėbulo ir oro pasipriešinimo tipas (šeima) (jei taikoma): |
|
0.3. |
Transporto priemonės kėbulo ir oro pasipriešinimo šeimos narys (šeimos atveju)
|
|
0.4. |
Tipo identifikavimo priemonės, jei pažymėtos
|
|
0.5. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas: |
|
0.6. |
EB sertifikavimo ženklo pritvirtinimo ant sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų vieta ir būdas: |
|
0.7. |
Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai): |
|
0.9. |
Gamintojo atstovo (jeigu jis yra) pavadinimas ir adresas |
II SKIRSNIS
|
1. |
Papildoma informacija (jeigu taikoma): žr. papildymą |
|
2. |
Už bandymus atsakinga patvirtinimo institucija: |
|
3. |
Bandymų ataskaitos data: |
|
4. |
Bandymų ataskaitos numeris: |
|
5. |
Pastabos (jeigu yra): žr. papildymą |
|
6. |
Vieta: |
|
7. |
Data: |
|
8. |
Parašas: |
Priedai:
Informacinių dokumentų rinkinys. Bandymų ataskaita.
2 priedėlis
Oro pasipriešinimo informacinis dokumentas
|
Aprašymo lapas Nr.: |
Išdavimas: nuo: Pakeitimas: |
pagal …
Oro pasipriešinimo tipas arba šeima (jei taikoma):
Bendroji pastaba: modeliavimo priemonės įvesties duomenims reikia nustatyti elektroninės rinkmenos formatą, kurį galimą naudoti duomenims į modeliavimo priemonę suvesti. Modeliavimo priemonės įvesties duomenys gali skirtis nuo informaciniame dokumente prašomų nurodyti duomenų ir atvirkščiai (turi būti apibrėžta). Duomenų rinkmena visų pirma reikalinga tada, kai reikia tvarkyti daug duomenų, pvz., veiksmingumo grafikus (rankinis perkėlimas (įvedimas) nereikalingas).
…
0.0. BENDRIEJI DUOMENYS
0.1. Gamintojo pavadinimas ir adresas
0.2. Markė (gamintojo prekės pavadinimas)
0.3. Oro pasipriešinimo tipas (šeima, jei taikoma)
0.4. Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra)
0.5. Tipo, jei ant transporto priemonės yra jo ženklas, identifikavimo priemonės
0.6. Sertifikavimo ženklo pritvirtinimo ant sudedamųjų dalių ir atskirų techninių mazgų vieta ir būdas
0.7. Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai)
0.8. Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas
1 DALIS
(PIRMINIO) ORO PASIPRIEŠINIMO IR PRIE ORO PASIPRIEŠINIMO ŠEIMOS PRISKIRTŲ ORO PASIPRIEŠINIMO TIPŲ PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
|
|
Pirminis oro pasipriešinimas |
Šeimos narys |
|
||
|
|
|||||
|
arba oro pasipriešinimo tipas |
#1 |
#2 |
#3 |
|
|
|
|
|||||
1.0. KONKRETI INFORMACIJA APIE ORO PASIPRIEŠINIMĄ
1.1.0. TRANSPORTO PRIEMONĖ
1.1.1. Sunkiųjų transporto priemonių grupė pagal sunkiųjų transporto priemonių CO2 schemą
1.2.0. Transporto priemonės modelis/komercinis pavadinimas
1.2.1. Ašių konfigūracija
1.2.2. Didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė
1.2.3. Kabinos arba modelio linija
1.2.4. Kabinos plotis (didžiausia vertė Y kryptimi, transporto priemonių su kabina)
1.2.5. Kabinos ilgis (didžiausia vertė X kryptimi, transporto priemonių su kabina)
1.2.6. Stogo aukštis (transporto priemonių su kabina)
1.2.7. Važiuoklės bazė
1.2.8. Virš rėmo esančios kabinos aukštis (transporto priemonių su rėmu)
1.2.9. Rėmo aukštis (transporto priemonių su rėmu)
1.2.10. Aerodinaminiai ar papildomi įtaisai (pvz., stogo spoileris, šonų platinimo priedai, šonų uždangos, kampiniai deflektoriai)
1.2.11. Priekinės ašies padangų matmenys
1.2.12. Varomosios (-ųjų) ašies (-ių) padangų matmenys
1.2.13. Transporto priemonės plotis pagal III priedo 2 dalies 8 punktą (transporto priemonių be kabinos)
1.2.14. Transporto priemonės ilgis pagal III priedo 2 dalies 7 punktą (transporto priemonių be kabinos)
1.2.15. laikančiojo kėbulo aukštis pagal III priedo 2 dalies 5 punktą (transporto priemonių be kabinos)
|
1.3. |
Kėbulo specifikacijos (remiantis standartinio kėbulo apibrėžtimi) |
|
1.4. |
Priekabos (puspriekabės) specifikacijos (remiantis standartinės priekabos (puspriekabės) specifikacija) |
|
1.5. |
Šeimos apibrėžties parametras remiantis pareiškėjo pateiktu aprašymu (pirminių transporto priemonių kriterijai ir šeimos narių su nuokrypomis kriterijai) |
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
Nr.: |
Aprašymas: |
Išdavimo data: |
|
1. |
Informacija apie bandymų sąlygas |
… |
|
2. |
… |
|
Informacinio dokumento 1 priedėlis
Informacija apie bandymų sąlygas (jeigu taikoma)
1.1. Bandymo kelias, kuriame atlikti bandymai
1.2. Išmatuota bendroji transporto priemonės masė [kg]
1.3. Išmatuotas didžiausias transporto priemonės aukštis [m]
1.4. Vidutinės aplinkos sąlygos atliekant pirmąjį bandymą važiuojant mažu greičiu [°C]
1.5. Vidutinis transporto priemonės greitis atliekant bandymus važiuojant dideliu greičiu [km/h]
1.6. Pasipriešinimo koeficiento (Cd ) ir pjūvio ploto (Ac r) sandauga nesant šoninio vėjo CdAcr(0) [m2]
1.7. Pasipriešinimo koeficiento (Cd ) ir pjūvio ploto (Acr ) sandauga esant vidutiniam šoniniam vėjui pastovaus greičio bandymo metu CdAcr(β) [m2]
1.8. Vidutinis nuokrypio kampas pastovaus greičio bandymo metu β [°]
1.9. Deklaruota oro pasipriešinimo vertė Cd·Adeclared [m2]
1.10. Oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės versijos numeris
3 priedėlis
Transporto priemonės aukščio reikalavimai standžiosios vilkties sunkvežimiams ir vilkikams
1. Vidutiniai standžiosios vilkties sunkvežimiai, sunkieji standžiosios vilkties sunkvežimiai ir vilkikai, kurių pastovaus greičio bandymo matavimai atliekami pagal šio priedo 3 punktą, turi atitikti transporto priemonės aukščio reikalavimus, kaip nurodyta 2 lentelėje.
2. Transporto priemonės aukštis nustatomas, kaip aprašyta 3.5.3.1 punkto vii papunktyje.
3. Visų kitų 2 lentelėje nenurodytų transporto priemonių grupių standžiosios vilkties sunkvežimių ir vilkikų pastovaus greičio bandymai neatliekami.
2 lentelė
Transporto priemonės aukščio reikalavimai standžiosios vilkties vidutiniams sunkvežimiams, standžiosios vilkties sunkiesiems sunkvežimiams ir vilkikams
|
Transporto priemonių grupė |
Mažiausias transporto priemonės aukštis [m] |
Didžiausias transporto priemonės aukštis [m] |
|
51, 53, 55 |
3,20 |
3,50 |
|
1s, 1 |
3,40 |
3,60 |
|
2 |
3,50 |
3,75 |
|
3 |
3,70 |
3,90 |
|
4 |
3,85 |
4,00 |
|
5 |
3,90 |
4,00 |
|
9 |
panašios vertės kaip standžiosios vilkties sunkvežimių (1, 2, 3 ar 4 grupės) tokios pačios didžiausiosios techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės |
|
|
10 |
3,90 |
4,00 |
4 priedėlis
Standartinė standžiosios vilkties sunkvežimių ir vilkikų kėbulo ir puspriekabės konfigūracija
1. ►M3 Vidutiniai standžiosios vilkties sunkvežimiai ir sunkieji standžiosios vilkties sunkvežimiai, kurių atveju atliekamas oro pasipriešinimo nustatymas, turi atitikti standartiniams kėbulams keliamus reikalavimus, aprašytus šiame priedėlyje. Vilkikai turi atitikti standartinėms puspriekabėms keliamus reikalavimus, kaip aprašyta šiame priedėlyje. ◄
2. Naudotinas standartinis kėbulas ar puspriekabė nustatomi pagal 8 lentelę.
3 lentelė
Standartinių kėbulų ir puspriekabių paskirstymas atliekant pastovaus greičio bandymus
|
Transporto priemonių grupės |
Standartinis kėbulas ar priekaba |
|
51, 53, 55 |
B-II |
|
1s, 1 |
B1 |
|
2 |
B2 |
|
3 |
B3 |
|
4 |
B4 |
|
5 |
ST1 |
|
9 |
priklausomai nuo techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės: 7,5 – 10 t: B1 > 10 – 12 t: B2 > 12 – 16t: B3 > 16 t: B5 |
|
10 |
ST1 |
3. Standartiniai kėbulai B-II, B1, B2, B3, B4 ir B5 projektuojami kaip standieji dėžės formos uždari kėbulai. Jie turi dvejas galines duris, šoninių durų nėra. Standartiniai kėbulai turi būti be galinių keltuvų, priekinių spoilerių ar šoninių deflektorių aerodinaminiam pasipriešinimui mažinti. Standartinių kėbulų specifikacijos pateiktos:
Atliekant oro pasipriešinimo bandymus 9a–15 lentelėse nurodytos masės netikrinamos.
4. Standartinei puspriekabei ST1 taikomi tipo ir važiuoklės reikalavimai išdėstyti 14 lentelėje. Specifikacijos pateiktos 15 lentelėje.
5. Visi dydžiai ir masės, neatsižvelgiant į aiškiai nustatytas leidžiamąsias nuokrypas, atitinka Reglamento Nr. 1230/2012/EB 1 priedo 2 priedėlio nuostatas, t. y. intervalas ± 3 proc. tikslinės vertės.
9 lentelė
Standartinio kėbulo B1 specifikacijos
|
Specifikacija |
Vienetas |
Išorės matmuo (leidžiamoji nuokrypa) |
Pastabos |
|
Ilgis |
[mm] |
6 200 |
|
|
Plotis |
[mm] |
2 550 (– 10) |
|
|
Aukštis |
[mm] |
2 680 (± 10) |
dėžės formos dalis: išorės aukštis: 2 560 išilginė sija: 120 |
|
Šono ir stogo su priekine dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
50–80 |
|
|
Šono su stogo dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
50–80 |
|
|
Likę kampai |
[mm] |
padalyta ≤10 spinduliu |
|
|
Masė |
[kg] |
1 600 |
►M3 Masė naudojama modeliavimo priemonėje kaip bendroji vertė ir jos nereikia tikrinti atliekant oro pasipriešinimo bandymus ◄ |
9a lentelė
Standartinio kėbulo „B-II“ specifikacijos
|
Specifikacija |
Vienetas |
Išorinis matmuo (leidžiamoji nuokrypa) |
Pastabos |
|
Ilgis |
[mm] |
4 500 (± 10) |
|
|
Plotis |
[mm] |
2 300 (± 10) |
|
|
Aukštis |
[mm] |
2 500 (± 10) |
dėžės formos dalis: išorinis aukštis: 2 380 išilginė sija: 120 |
|
Šono ir stogo su priekine dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
30 – 80 |
|
|
Šono su stogo dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
30 – 80 |
|
|
Likę kampai |
[mm] |
padalyta ≤ 10 spinduliu |
|
|
Masė |
[kg] |
800 |
Masė naudojama modeliavimo priemonėje kaip bendroji vertė ir jos nereikia tikrinti atliekant oro pasipriešinimo bandymus |
10 lentelė
Standartinio kėbulo B2 specifikacijos
|
Specifikacija |
Vienetas |
Išorės matmuo (leidžiamoji nuokrypa) |
Pastabos |
|
Ilgis |
[mm] |
7 400 |
|
|
Plotis |
[mm] |
2 550 (– 10) |
|
|
Aukštis |
[mm] |
2 760 (± 10) |
dėžės formos dalis: išorės aukštis: 2 640 išilginė sija: 120 |
|
Šono ir stogo su priekine dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
50–80 |
|
|
Šono su stogo dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
50–80 |
|
|
Likę kampai |
[mm] |
padalyta ≤10 spinduliu |
|
|
Masė |
[kg] |
1 900 |
►M3 Masė naudojama modeliavimo priemonėje kaip bendroji vertė ir jos nereikia tikrinti atliekant oro pasipriešinimo bandymus ◄ |
11 lentelė
Standartinio kėbulo B3 specifikacijos
|
Specifikacija |
Vienetas |
Išorės matmuo (leidžiamoji nuokrypa) |
Pastabos |
|
Ilgis |
[mm] |
7 450 |
|
|
Plotis |
[mm] |
2 550 (– 10) |
teisiškai nustatyta riba (96/53/EB), vidaus ≥ 2 480 |
|
Aukštis |
[mm] |
2 880 (± 10) |
dėžės formos dalis: išorės aukštis: 2 760 išilginė sija: 120 |
|
Šono ir stogo su priekine dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
50–80 |
|
|
Šono su stogo dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
50–80 |
|
|
Likę kampai |
[mm] |
padalyta ≤10 spinduliu |
|
|
Masė |
[kg] |
2 000 |
►M3 Masė naudojama modeliavimo priemonėje kaip bendroji vertė ir jos nereikia tikrinti atliekant oro pasipriešinimo bandymus ◄ |
12 lentelė
Standartinio kėbulo B4 specifikacijos
|
Specifikacija |
Vienetas |
Išorės matmuo (leidžiamoji nuokrypa) |
Pastabos |
|
Ilgis |
[mm] |
7 450 |
|
|
Plotis |
[mm] |
2 550 (– 10) |
|
|
Aukštis |
[mm] |
2 980 (± 10) |
dėžės formos dalis: išorės aukštis: 2 860 išilginė sija: 120 |
|
Šono ir stogo su priekine dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
50–80 |
|
|
Šono su stogo dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
50–80 |
|
|
Likę kampai |
[mm] |
padalyta ≤10 spinduliu |
|
|
Masė |
[kg] |
2 100 |
►M3 Masė naudojama modeliavimo priemonėje kaip bendroji vertė ir jos nereikia tikrinti atliekant oro pasipriešinimo bandymus ◄ |
13 lentelė
Standartinio kėbulo B5 specifikacijos
|
Specifikacija |
Vienetas |
Išorės matmuo (leidžiamoji nuokrypa) |
Pastabos |
|
Ilgis |
[mm] |
7 820 |
vidaus ≥7 650 |
|
Plotis |
[mm] |
2 550 (– 10) |
teisiškai nustatyta riba (96/53/EB), vidaus ≥ 2 460 |
|
Aukštis |
[mm] |
2 980 (± 10) |
dėžės formos dalis: išorės aukštis: 2 860 išilginė sija: 120 |
|
Šono ir stogo su priekine dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
50–80 |
|
|
Šono su stogo dalimi kampinis spindulys |
[mm] |
50–80 |
|
|
Likę kampai |
[mm] |
padalyta ≤10 spinduliu |
|
|
Masė |
[kg] |
2 200 |
►M3 Masė naudojama modeliavimo priemonėje kaip bendroji vertė ir jos nereikia tikrinti atliekant oro pasipriešinimo bandymus ◄ |
14 lentelė
Standartinės puspriekabės ST1 tipo ir važiuoklės konfigūracija
|
Priekabos tipas |
3 ašių puspriekabė be varančiosios (-ųjų) ašies (-ių) |
|
Važiuoklės konfigūracija |
— Kopėčių rėmas nuo vieno galo iki kito — Rėmas be pogrindžio dangos — 2 juostos kiekviename šone kaip apsauga nuo palindimo — Galinė apsauga nuo palindimo (GAP) — Galinė lempos lizdo plokštė — Be priekabos — Du atsarginiai ratai už 3-osios ašies — Viena įrankių dėžė kėbulo gale prieš GAP (kairėje ar dešinėje) — Purvasaugiai prieš ašių sąranką ir už jos — Pneumatinė pakaba — Diskiniai stabdžiai — Padangų dydis: 385/65 R 22,5 — 2 galinės durys — Be durų šonuose — Be galinio keltuvo — Be priekinio spoilerio — Be aerodinaminių deflektorių šonuose |
15 lentel
Standartinės puspriekabės ST1 specifikacijos
|
Specifikacija |
Vienetas |
Išorės matmuo (leidžiamoji nuokrypa) |
Pastabos |
|
Visas ilgis |
[mm] |
13 685 |
|
|
Bendrasis plotis (kėbulo plotis) |
[mm] |
2 550 (– 10) |
|
|
Kėbulo aukštis |
[mm] |
2 850 (± 10) |
visas didžiausias aukštis: 4 000 (96/53/EC) |
|
Visas aukštis be krovinio |
[mm] |
4 000 (– 10) |
aukštis per visą ilgį puspriekabės specifikacija, netaikoma tikrinant transporto priemonės aukštį pastovaus greičio bandymo metu |
|
Priekabos sukabinimo aukštis, be krovinio |
[mm] |
1 150 |
puspriekabės specifikacija, atliekant pastovaus greičio bandymą netikrinama |
|
Važiuoklės bazė |
[mm] |
7 700 |
|
|
Atstumas tarp ašių |
[mm] |
1 310 |
3 ašių važiuoklė, 24 t (96/53/EB) |
|
Priekinė iškyša |
[mm] |
1 685 |
spindulys: 2 040 (teisiškai nustatyta riba, 96/53/EB) |
|
Priekinė siena |
|
|
plokščia siena su suslėgto oro ir elektros įranga |
|
Kampinė priekinė ir (arba) šoninė plokštė |
[mm] |
padalyta juostos ir krašto spinduliais, kurie yra ≤ 5 |
apskritimo kirstinė, kurioviduryje yra sukabintuvas, o spindulys yra 2 040 (teisiškai nustatyta riba, 96/53/EB) |
|
Likę kampai |
[mm] |
padalyta ≤ 10 spinduliu |
|
|
Įrankių dėžės matmenys transporto priemonės X ašyje |
[mm] |
655 |
Leidžiamoji nuokrypa: ± 10 proc. tikslinės vertės |
|
Įrankių dėžės matmenys transporto priemonės Y ašyje |
[mm] |
445 |
Leidžiamoji nuokrypa: ± 5 proc. tikslinės vertės |
|
Įrankių dėžės matmenys transporto priemonės Z ašyje |
[mm] |
495 |
Leidžiamoji nuokrypa: ± 5 proc. tikslinės vertės |
|
Šoninės apsaugos nuo palindimo ilgis |
[mm] |
3 045 |
2 juostos kiekviename šone, ECE-R 73, 01 pakeitimas (2010 m.), +/–100 priklausomai nuo važiuoklės bazės |
|
Juostų profilis |
[mm2] |
100 × 30 |
ECE-R 73, 01 pakeitimas (2010 m.), |
|
Techninė bendroji transporto priemonės masė |
[kg] |
39 000 |
teisiškai nustatytas GVWR: 24 000 (96/53/EC) |
|
Transporto priemonės masė be krovinio |
[kg] |
7 500 |
neprivalo būti tikrinama atliekant oro pasipriešinimo bandymus |
|
Leidžiamoji ašių apkrova |
[kg] |
24 000 |
teisiškai nustatyta riba (96/53/EB) |
|
Techninė ašių apkrova |
[kg] |
27 000 |
3 × 9 000 |
5 priedėlis
Oro pasipriešinimo šeima
1. Bendrieji duomenys
Oro pasipriešinimo šeima apibūdinama pagal konstrukciją ir eksploatacinius parametrus. Šios savybės turi būti bendros visoms prie šeimos priskirtoms transporto priemonėms. ►M3 Gamintojas gali nuspręsti, kurios transporto priemonės priklauso prie oro pasipriešinimo šeimos, jei laikomasi narystės kriterijų, kurie vidutiniams sunkvežimiams ir sunkiesiems sunkvežimiams išvardyti 3 dalyje, o sunkiesiems autobusams – 6 dalyje ◄ Oro pasipriešinimo šeimą patvirtina patvirtinimo institucija. Gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia su oro pasipriešinimo šeimos narių oro pasipriešinimu susijusią reikiamą informaciją.
2. Specialūs atvejai
Kai kuriais atvejais gali būti parametrų sąveika. Į tai privaloma atsižvelgti siekiant užtikrinti, kad į tą pačią oro pasipriešinimo šeimą būtų įtraukiamos tik panašių charakteristikų transporto priemonės. Gamintojas nustato tokius atvejus ir praneša apie juos patvirtinimo institucijai. Į tai atsižvelgiama kaip į kriterijų, pagal kurį sudaroma nauja oro pasipriešinimo šeima.
Be parametrų, išvardytų šio priedėlio 4 punkte vidutiniams bei sunkiesiems sunkvežimiams ir šio priedėlio 6.1 punkte sunkiesiems autobusams, gamintojas gali įtraukti papildomų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima apibrėžti mažesnio dydžio šeimas.
4. Parametras, apibrėžiantis vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių oro pasipriešinimo šeimą
|
4.1. |
►M3 Vidutinius ir sunkiuosius sunkvežimius galima grupuoti į šeimą, jei jie priklauso tai pačiai transporto priemonių grupei pagal I priedo 1 arba 2 lentelę ir atitinka šiuos kriterijus: ◄
a)
vienoda kabinos geometrija ir parengto dažyti kėbulo geometrija iki vidurinio statramsčio ir virš kulno taško, išskyrus kabinos dugną (pvz., variklio tunelį). Visi šeimos nariai neturi viršyti pirminės transporto priemonės ribinių verčių ± 10 mm tikslumu;
b)
vienodas stogo aukštis vertikaliojoje Z ašyje. Visi šeimos nariai patenka į pirminės transporto priemonės diapazoną ± 10 mm tikslumu.
c)
►M3 Transporto priemonės su rėmu: vienodas virš rėmo esančios kabinos aukštis. ◄ Šio kriterijaus paisoma, jeigu virš rėmo esančių kabinų aukščių skirtumas Z ašyje yra < 175 mm. Šeimos koncepcijos reikalavimų įvykdymas įrodomas pateikiant CAD (kompiuterinio projektavimo) duomenis. 1 pav. Šeimos apibrėžtis
|
|
4.2. |
Oro pasipriešinimo šeimą sudaro nariai, kuriems turėtų būti taikomi bandymai, ir transporto priemonių konfigūracijos, kurių pagal šį reglamentą bandyti negalima. |
|
4.3. |
Šeimos nariai, kuriems turėtų būti taikomi bandymai, yra transporto priemonių konfigūracijos, atitinkančios šio priedo pagrindinės dalies 3.3 punkte nustatytus įrengimo reikalavimus. |
5. Oro pasipriešinimo šeimos pirminės transporto priemonės pasirinkimas vidutiniams ir sunkiesiems sunkvežimiams
|
5.1. |
Kiekvienos šeimos pirminė transporto priemonė atrenkama laikantis toliau nurodytų kriterijų. |
|
5.2. |
Vidutinių standžiosios vilkties sunkvežimių ir sunkiųjų standžiosios vilkties sunkvežimių transporto priemonės važiuoklė turi atitikti standartinio kėbulo ar puspriekabės matmenis, nustatytus šio priedo 4 priedėlyje. |
|
5.3. |
Visiems šeimos nariams, kuriems turėtų būti taikomi bandymai, priskiriama tokia pati ar mažesnė oro pasipriešinimo vertė, kaip deklaruota pirminės transporto priemonės vertė Cd · Adeclared. |
|
5.4. |
Sertifikatą išduoti prašantis pareiškėjas turi sugebėti įrodyti, kad pirminės transporto priemonės pasirinkimas, pagrįstas moksliniais metodais, pvz., hidrodinamikos skaitmeninio modeliavimo (CFD), bandymų aerodinaminiame vamzdyje rezultatais arba gerąja inžinerijos praktika, atitinka 5.3 punkto nuostatas. Ši nuostata taikoma visiems transporto priemonių variantams, kuriuos galima bandyti taikant šio priedo 3 punkte aprašytą pastovaus greičio bandymo procedūrą. Kitoms transporto priemonių konfigūracijoms (pvz., kai transporto priemonių aukščiai neatitinka 4 priedėlio nuostatų, važiuoklės bazė neatitinka 5 priedėlyje nustatytų standartinių kėbulo matmenų) be jokių papildomų įrodymų priskiriama tokia pati oro pasipriešinimo vertė kaip bandomai konkrečios šeimos pirminei transporto priemonei. Kadangi padangos laikomos matavimo įrangos dalimi, jų įtaka turi būti pašalinta įrodant blogiausią scenarijų. |
|
5.5. |
Sunkiųjų sunkvežimių atveju deklaruota Cd·Adeclared vertė gali būti naudojama kitų transporto priemonių grupių šeimoms kurti, jei tenkinami šio priedėlio 5 punkto šeimos kriterijai pagal 16 lentelėje pateiktas nuostatas.
16 lentelė Sunkiųjų sunkvežimių oro pasipriešinimo verčių perkėlimo kitoms transporto priemonių grupėms nuostatos
|
|
5.6. |
Vidutinių sunkvežimių deklaruota Cd·Adeclared vertė gali būti perkelta kitų transporto priemonių grupių šeimoms kurti, jei atitinka šeimos kriterijus pagal šio priedėlio 5 punktą ir 16a lentelės nuostatas. Perkėlimas atliekamas perimant nepakitusią pradinės grupės Cd·Adeclared vertę.
16a lentelė Vidutinių sunkvežimių oro pasipriešinimo verčių perkėlimo kitoms transporto priemonių grupėms nuostatos
|
|
6. |
Sunkiųjų autobusų oro pasipriešinimo šeimą apibrėžiantys parametrai:
|
|
7. |
Sunkiųjų autobusų oro pasipriešinimo šeimos pirminės transporto priemonės pasirinkimas Kiekvienos šeimos pirminė transporto priemonė atrenkama pagal šiuos kriterijus:
|
6 priedėlis
Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis
1. Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis vertinama atliekant pastovaus greičio bandymus, kaip nustatyta šio priedo pagrindinės dalies 3 skirsnyje. Vertinant sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktį taikomos šios papildomos nuostatos:
aplinkos temperatūra atliekant pastovaus greičio bandymą turi atitikti sertifikavimo matavimo vertę ± 5 °C tikslumu. Šis kriterijus tikrinamas remiantis vidutine temperatūra, nustatyta per pirmuosius bandymus važiuojant mažu greičiu ir apskaičiuota oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemone;
kai atliekamas bandymas važiuojant dideliu greičiu, transporto priemonės greitis sertifikavimo matavimo vertę turi atitikti ± 2 km/val. tikslumu.
Visus sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymus prižiūri patvirtinimo institucija.
2. Transporto priemonės sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymo rezultatai laikomi neatitinkančiais reikalavimų, jeigu išmatuotoji vertė Cd Acr (0) yra didesnė nei deklaruota pirminės transporto priemonės vertė Cd · Adeclared , pridėjus 7,5 proc. dydžio leidžiamosios nuokrypos skirtumą. Jeigu pirmasis bandymas nėra sėkmingas, su ta pačia transporto priemone skirtingomis dienomis galima atlikti iki dviejų papildomų bandymų. ►M1 Jeigu visų atliktų bandymų išmatuotoji vertė Cd Acr (0) viršija deklaruotą pirminės transporto priemonės vertę Cd·Adeclared , pridėjus 7,5 % dydžio leidžiamosios nuokrypos skirtumą, taikomas šio reglamento 23 straipsnis. ◄
Vertei Cd Acr (0) apskaičiuoti naudojama pirminio oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės versija pagal šio priedo 2 priedėlio 1 priedą.
3. Transporto priemonių, kurios turi būti bandomos dėl atitikties su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusioms sertifikuotosioms savybėms, skaičius per vienus gamybos metus nustatomas pagal 17 lentelę. Lentelė atskirai taikoma vidutiniams sunkvežimiams, sunkiesiems sunkvežimiams ir sunkiesiems autobusams.
17 lentelė
Transporto priemonių, kurios turi būti bandomos dėl atitikties su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusioms sertifikuotosioms savybėms, skaičius per vienus gamybos metus
(atskirai taikoma vidutiniams sunkvežimiams, sunkiesiems sunkvežimiams ir sunkiesiems autobusams)
|
Transporto priemonių, su kuriomis atlikti gamybos atitikties bandymai (CoP), skaičius |
Tvarkaraštis |
Per ankstesnius metus pagamintų transporto priemonių, dėl kurių atlikti gamybos atitikties bandymai (CoP), skaičius |
|
0 |
— |
≤ 25 |
|
1 |
kas 3 metus (*1) |
25 < X ≤ 500 |
|
1 |
kas 2 metus |
500 < X ≤ 5 000 |
|
1 |
kasmet |
5 000 < X ≤ 15 000 |
|
2 |
kasmet |
≤ 25 000 |
|
3 |
kasmet |
≤ 50 000 |
|
4 |
kasmet |
≤ 75 000 |
|
5 |
kasmet |
≤ 100 000 |
|
6 |
kasmet |
100 001 ir daugiau |
|
(*1)
Gamybos atitikties (CoP) bandymas atliekamas per pirmus dvejus metus. |
||
Nustatant gamybos skaičius atsižvelgiama tik į oro pasipriešinimo duomenis, kuriems taikomi šio reglamento reikalavimai ir kuriems nebuvo nustatytos standartinės oro pasipriešinimo vertės pagal šio priedo 7 priedėlį.
4. Atrenkant transporto priemones, kurioms turėtų būti taikomi sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymai, taikomos toliau nurodytos papildomos nuostatos.
Bandymai atliekami tik nuo gamybos linijos nukeltoms transporto priemonėms.
Atrenkamos tik tos transporto priemonės, kurios atitinka šio priedo pagrindinės dalies 3.3 punkte išdėstytas nuostatas dėl pastovaus greičio bandymų.
Padangos laikomos matavimo įrangos dalimi ir gamintojas gali jas atrinkti.
Transporto priemonėms, priskiriamoms prie šeimų, kurių oro pasipriešinimo vertė nustatyta perkėlimo būdu pagal kitas transporto priemones, kaip nustatyta 5 priedėlio 5 dalyje, sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymai netaikomi.
Transporto priemonėms, kurioms pagal 8 priedėlį naudojamos standartinės oro pasipriešinimo vertės, sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymai netaikomi.
Pirmoji transporto priemonė, kuri turi būti bandoma dėl atitikties su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusioms sertifikuotosioms savybėms, parenkama iš oro pasipriešinimo tipo arba oro pasipriešinimo šeimos, reprezentuojančios didžiausius gamybos skaičius atitinkamais metais. Visos papildomos transporto priemonės parenkamos iš visų oro pasipriešinimo šeimų, atsižvelgiant į jau bandytas oro pasipriešinimo šeimas ir transporto priemonių grupes, ir dėl jų susitaria gamintojas ir patvirtinimo institucija. Jei per metus turi būti atliktas tik vienas bandymas arba mažiau, transporto priemonė visada parenkama iš visų oro pasipriešinimo šeimų ir dėl jos susitaria gamintojas ir patvirtinimo institucija.
5. Atrinkęs transporto priemonę, siekdamas patikrinti sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktį, gamintojas turi patikrinti sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktį per 12 mėnesių. Gamintojas gali prašyti patvirtinimo institucijos tą laikotarpį pratęsti dar iki 6 mėnesių, jeigu jis gali įrodyti, kad per nustatytą laikotarpį neturėjo galimybės atlikti patikrinimo dėl oro sąlygų.
7 priedėlis
Standartinės vertės
Šiame priedėlyje aprašomos deklaruotos oro pasipriešinimo vertės Cd·Adeclared standartinės vertės. Jei taikomos standartinės vertės, į modeliavimo priemonę jokie oro pasipriešinimo įvesties duomenys neįvedami. Tokiu atveju standartines vertes modeliavimo priemonė priskiria automatiškai.
1. Sunkiųjų autobusų standartinės vertės apibrėžiamos pagal 18 lentelę.
18 lentelė
Sunkiųjų sunkvežimių Cd·Adeclared standartinės vertės
|
Transporto priemonių grupė |
Standartinė vertė Cd·Adeclared [m2] |
|
1, 1s |
7,1 |
|
2 |
7,2 |
|
3 |
7,4 |
|
4 |
8,4 |
|
5 |
8,7 |
|
9 |
8,5 |
|
10 |
8,8 |
|
11 |
8,5 |
|
12 |
8,8 |
|
16 |
9,0 |
2. —
3. —
4. Sunkiųjų autobusų standartinės vertės apibrėžiamos pagal 21 lentelę. Transporto priemonių grupėms, kurių aerodinaminio pasipriešinimo neleidžiama matuoti (pagal šio priedo 5 priedėlio 7.3 punktą), standartinės vertės nėra taikomos.
21 lentelė
Sunkiųjų autobusų Cd·Adeclared standartinės vertės
|
Transporto priemonių parametrų pogrupis |
Standartinė vertė Cd·Adeclared [m2] |
|
31a |
netaikoma |
|
31b1 |
netaikoma |
|
31b2 |
4,9 |
|
31c |
netaikoma |
|
31d |
netaikoma |
|
31e |
netaikoma |
|
32a |
4,6 |
|
32b |
4,6 |
|
32c |
4,6 |
|
32d |
4,6 |
|
32e |
5,2 |
|
32f |
5,2 |
|
33a |
netaikoma |
|
33b1 |
netaikoma |
|
33b2 |
5,0 |
|
33c |
netaikoma |
|
33d |
netaikoma |
|
33e |
netaikoma |
|
34a |
4,7 |
|
34b |
4,7 |
|
34c |
4,7 |
|
34d |
4,7 |
|
34e |
5,3 |
|
34f |
5,3 |
|
35a |
netaikoma |
|
35b1 |
netaikoma |
|
35b2 |
5,1 |
|
35c |
netaikoma |
|
36a |
4,8 |
|
36b |
4,8 |
|
36c |
4,8 |
|
36d |
4,8 |
|
36e |
5,4 |
|
36f |
5,4 |
|
37a |
netaikoma |
|
37b1 |
netaikoma |
|
37b2 |
5,1 |
|
37c |
netaikoma |
|
37d |
netaikoma |
|
37e |
netaikoma |
|
38a |
4,8 |
|
38b |
4,8 |
|
38c |
4,8 |
|
38d |
4,8 |
|
38e |
5,4 |
|
38f |
5,4 |
|
39a |
netaikoma |
|
39b1 |
netaikoma |
|
39b2 |
5,2 |
|
39c |
netaikoma |
|
40a |
4,9 |
|
40b |
4,9 |
|
40c |
4,9 |
|
40d |
4,9 |
|
40e |
5,5 |
|
40f |
5,5 |
5. Vidutinių sunkvežimių standartinės vertės apibrėžiamos pagal 22 lentelę.
22 lentelė
Vidutinių sunkvežimių Cd·Adeclared standartinės vertės
|
Transporto priemonių grupė |
Standartinė vertė Cd·Adeclared [m2] |
|
53 |
5,8 |
|
54 |
2,5 |
8 priedėlis
Ženklai
Jei transporto priemonė sertifikuojama pagal šį priedą, ant jos kabinos ar kėbulo nurodoma:
gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas;
markė ir tipo identifikavimo rodmuo, įtrauktas į šio priedo 2 priedėlio 0.2 ir 0.3 punktuose nurodytą informaciją;
sertifikavimo ženklas, kurį sudaro stačiakampis, kuriame įrašyta mažoji raidė e, o šalia nurodytas sertifikatą suteikusios valstybės narės skiriamasis numeris:
Be to, sertifikavimo ženkle greta stačiakampio įrašomas pagrindinis sertifikavimo numeris, nurodytas Reglamento (ES) 2020/683 I priede nustatyto tipo patvirtinimo numerio 4 segmente, o prieš jį – du skaitmenys, rodantys eilės numerį, suteiktą šio reglamento naujausiam techniniam pakeitimui, ir raidė P, rodanti, kad patvirtinimas išduotas dėl oro pasipriešinimo.
Šiam reglamentui taikomas eilės numeris 02.
◄1.4.1. Sertifikavimo ženklo pavyzdys ir matmenys
Pirmiau nurodytas prie kabinos pritvirtintas sertifikavimo ženklas rodo, kad atitinkamas tipas buvo sertifikuotas Lenkijoje (e20) pagal šį reglamentą. Pirmieji du skaitmenys (02) rodo naujausiam šio reglamento techniniam pakeitimui suteiktą eilės numerį. Paskesnė raidė rodo, kad sertifikatas išduotas dėl oro pasipriešinimo (P). Paskutiniai penki skaitmenys (00005) – oro pasipriešinimo vertei patvirtinimo institucijos suteiktas pagrindinis sertifikavimo numeris.
Sertifikavimo ženklas pritvirtinamas prie kabinos taip, kad jo nebūtų įmanoma pašalinti ir jis būtų aiškiai įskaitomas. Jis turi būti matomas kabiną sumontavus transporto priemonėje ir pritvirtintas prie tokios dalies, be kurios kabina negali įprastai veikti ir kurios paprastai nereikia keisti visą kabinos naudojimo trukmę. ►M1 Ženklai, etiketės, plokštelės ar lipdukai turi būti patvariai pritvirtinti visą kabinos naudojimo laiką ir turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami. ◄ Gamintojas užtikrina, kad ženklų, etikečių, plokštelių ar lipdukų nebūtų įmanoma pašalinti jų nesugadinant ar nepažeidžiant.
2. Numeravimas
|
2.1. |
Oro pasipriešinimo sertifikavimo numerį sudaro: eX*YYYY/YYYY*ZZZZ/ZZZZ*P*00000*00
|
9 priedėlis
Modeliavimo priemonės įvesties parametrai
Įžanga
Šiame priedėlyje nustatomas parametrų, kuriuos transporto priemonių gamintojas turi pateikti kaip modeliavimo priemonės įvesties duomenis, sąrašas. Taikoma XML schema ir pavyzdiniai duomenys pateikiami specialioje elektroninio platinimo platformoje.
XML automatiškai sukuriama oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonėje.
Terminų apibrėžtys
|
(1) |
Parameter ID –taikant modeliavimo priemonę naudojamo konkretaus įvesties parametro ar įvesties duomenų rinkinio unikalus identifikatorius; |
|
(2) |
Type parametro duomenų tipas:
|
|
(3) |
Unit …fizikinis parametro vienetas. |
Įvesties parametrų rinkinys
1 lentelė
Įvesties parametrai „AirDrag“
|
Parameter name |
Parameter ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„Manufacturer“ |
P240 |
token |
|
|
|
„Model“ |
P241 |
token |
|
|
|
„CertificationNumber“ |
P242 |
token |
|
Sudedamosios dalies identifikatorius, naudojamas sertifikavimo procese |
|
„Date“ |
P243 |
date |
|
Data ir laikas, kada sukuriamas sudedamosios dalies maišos kodas |
|
„AppVersion“ |
P244 |
token |
|
Numeris, rodantis oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės versiją |
|
CdxA_0 |
P245 |
double, 2 |
[m2] |
Galutinis oro pasipriešinimo duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės rezultatas |
|
TransferredCdxA |
P246 |
double, 2 |
[m2] |
CdxA_0 perkeliama į susijusias kitų transporto priemonių grupių sunkiųjų sunkvežimių šeimas – pagal 5 priedo 16 lentelę, vidutinių sunkvežimių – pagal 5 priedo 16a lentelę ir sunkiųjų autobusų – pagal 5 priedo 16b lentelę. Jei netaikoma jokia perkėlimo taisyklė, įvedama CdxA_0 vertė. |
|
„DeclaredCdxA“ |
P146 |
double, 2 |
[m2] |
Deklaruota oro pasipriešinimo šeimos vertė |
Jeigu modeliavimo priemonėje naudojamos standartinės vertės pagal 7 priedėlį, nepateikiama jokių oro pasipriešinimo sudedamosios dalies įvesties duomenų. Standartinės vertės priskiriamos automatiškai pagal transporto priemonių grupės schemą.
IX PRIEDAS
SUNKVEŽIMIŲ IR AUTOBUSŲ PAGALBINIŲ ĮTAISŲ DUOMENŲ TIKRINIMAS
1. Įvadas
Šiame priede aprašomos technologijų deklaravimo ir kitos svarbios įvesties informacijos apie sunkiųjų transporto priemonių pagalbines sistemas nuostatos, siekiant nustatyti transporto priemonei būdingą išmetamo CO2 kiekį.
Modeliavimo priemonė įvertina toliau nurodytų tipų pagalbinių įtaisų galios sąnaudas, naudojant su technologijomis susijusius vidutinius galios sąnaudų bendruosius modelius:
variklio aušinimo ventiliatoriaus;
vairavimo sistemos;
elektros sistemos;
pneumatinės sistemos;
šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemos;
pavaros galios perdavimo įrenginio (GPĮ).
Bendrosios vertės yra įtrauktos į modeliavimo priemonę ir automatiškai naudojamos atsižvelgiant į susijusią įvesties informacija pagal šio priedo nuostatas. Susiję modeliavimo priemonės įvesties duomenų formatai aprašyti III priede. Siekiant pateikti aiškią nuorodą, į šį priedą taip pat yra įtraukti III priede naudojami trijų skaitmenų parametrų identifikavimo žymenys (parametro ID).“;
2. Apibrėžtys
Šiame priede vartojamos tokios apibrėžtys. Atitinkamas pagalbinio įtaiso tipas nurodytas skliaustuose.
ant alkūninio veleno montuojamas ventiliatorius – ant alkūninio veleno prailginto galo dažniausiai per jungę tvirtinamas varomas ventiliatorius (variklio aušinimo ventiliatorius);
diržu ar pavara varomas ventiliatorius – ventiliatorius, sumontuotas tokioje padėtyje, kurioje jam varyti reikia papildomo diržo, įtempimo sistemos ar pavaros (variklio aušinimo ventiliatorius);
hidrauline pavara varomas ventiliatorius – hidrauline alyva sukamas ventiliatorius, įrengiamas dažnai toliau nuo variklio. Hidraulinė sistema su alyvos sistema, siurbliu ir vožtuvais daro įtaką sistemos nuostoliams ir veiksmingumo koeficientui (variklio aušinimo ventiliatorius);
elektra varomas ventiliatorius – elektros varikliu varomas ventiliatorius. Atsižvelgiama į viso energijos virsmo, įskaitant baterijos įkrovimą ar iškrovimą, veiksmingumo koeficientą (variklio aušinimo ventiliatorius);
elektronikos valdoma viskozinė sankaba – sankaba, kurioje keli jutiklių įėjimai kartu su SW logiką naudojami skysčio srautui viskozinėje sankaboje valdyti elektroniniu būdu (variklio aušinimo ventiliatorius);
bimetalinio jutiklio valdoma viskozinė sankaba – sankaba, kurioje naudojama bimetalinė jungtis temperatūros pokyčiui paversti mechaniniu poslinkiu. Mechaninis poslinkis veikia kaip viskozinės sankabos paleidiklis (variklio aušinimo ventiliatorius);
pakopinė sankaba – mechaninis įtaisas, kurio įjungimo laipsnis gali būti keičiamas tik atskiromis pakopomis (ne tolygiai reguliuojamas) (variklio aušinimo ventiliatorius);
dviejų padėčių sankaba – visiškai įjungta arba visiškai išjungta mechaninė sankaba (variklio aušinimo ventiliatorius);
kintamo darbinio tūrio siurblys – įtaisas, kuris mechaninę energiją paverčia hidraulinio skysčio energija. Galima keisti per vieną siurblio apsisukimą tiekiamo skysčio kiekį siurblio veikimo metu (variklio aušinimo ventiliatorius);
pastovaus darbinio tūrio siurblys – įtaisas, kuris mechaninę energiją paverčia hidraulinio skysčio energija. Negalima keisti per vieną siurblio apsisukimą tiekiamo skysčio kiekio siurblio veikimo metu (variklio aušinimo ventiliatorius);
elektros varikliu varomas – elektros variklio naudojimas ventiliatoriui sukti. Elektros mašina elektros energiją paverčia mechanine energija. Galia ir sūkių dažnis valdomi taikant įprastas elektros variklių technines schemas ((variklio aušinimo ventiliatorius);
fiksuoto darbinio tūrio siurblys (numatytoji technologija) – viduje ribojamo srauto siurblys (vairavimo sistema);
elektroninio valdymo fiksuoto darbinio tūrio siurblys – siurblys, kurio srautas valdomas elektroniniu būdu (vairavimo sistema);
dviejų darbinių tūrių siurblys – siurblys su dviem kameromis (vienodo arba skirtingų tūrių) ir mechaniniu vidiniu srauto apribojimu (vairavimo sistema);
elektroninio valdymo dviejų darbinių tūrių siurblys – siurblys su dviem kameromis (vienodo arba skirtingų tūrių), kurias galima sujungti arba tam tikromis sąlygomis naudoti tik viena iš jų. Srautas elektroniniu būdu valdomas vožtuvu (vairavimo sistema);
mechaninio valdymo kintamo darbinio tūrio siurblys – siurblys, kurio srautas mechaniškai valdomas viduje (vidinio slėgio skalės) (vairavimo sistema);
elektroninio valdymo kintamo darbinio tūrio siurblys – siurblys, kurio srautas valdomas elektroniniu būdu (vairavimo sistema);
elektra varomas siurblys – vairavimo sistema, varoma elektros variklio, atliekančio nuolatinę hidraulinio skysčio recirkuliaciją (vairavimo sistema);
visiškai elektrinė vairo pavara – vairavimo sistema, varoma elektros variklio, nesant nuolatinės hidraulinio skysčio recirkuliacijos (vairo sistema);
-
oro kompresorius su energijos taupymo sistema arba ESS – kompresorius, sumažinantis galios sąnaudas oro išleidimo metu, pvz., uždarant oro tiekimo angą; ETS valdoma sistemos oro slėgiu (pneumatinė sistema);
kompresorius su (viskozine) sankaba – atjungiamas kompresorius, kurio sankaba valdoma sistemos oro slėgių (nenaudojant išmaniųjų technologijų), nedidelius nuostolius esant atjungties būsenai sukelia viskozinė sankaba (pneumatinė sistema);
kompresorius su (mechanine) sankaba) – atjungiamas kompresorius, kurio sankaba valdoma sistemos oro slėgių (nenaudojant išmaniųjų technologijų) (pneumatinė sistema);
optimalios regeneracijos oro valdymo sistema arba AMS – elektroninis oro apdorojimo blokas, kurį sudaro optimaliam oro regeneravimui skirtas elektroniniu būdu valdomas oro džiovintuvas ir oro tiekimo įtaisas, kurio prireikia ribų viršijimo sąlygomis (reikia sankabos ar ESS) (pneumatinė sistema);
Šviesos diodai arba LED – puslaidininkiniai įtaisai, kurie skleidžia matomą šviesą, kai jais teka elektros srovė (elektros sistema);
-
galios perdavimo įrenginys arba GPĮ – įtaisas ant pavarų dėžės ar variklio, prie kurio galima prijungti pasirenkamą galią vartojantį įtaisą (vartotoją), pvz., hidraulinį siurblį; galios perdavimo įrenginys paprastai nėra privalomas (GPĮ);
galios perdavimo įrenginio pavaros mechanizmas – pavarų dėžės įtaisas, kurį naudojant galima sumontuoti galios perdavimo įrenginį (GPĮ);
sujungtas krumpliaratis – krumpliaratis, sujungtas su variklio arba pavarų dėžės besisukančiais velenais, kai GPĮ sankaba (jei taikoma) yra išjungta (GPĮ);
krumplinė sankaba – (valdoma) sankaba, kuria sukimo momentas daugiausia perduodamas veikiant įprastoms tarp dviejų atitinkančių krumplių veikiančiomis jėgoms. Krumplinė sankaba gali būti sujungta ar atjungta. Ji naudojama tik neveikiant jokiai apkrovai (pvz., perjungiant mechaninės pavarų dėžės pavaras) (GPĮ);
sinchronizatorius – tam tikro tipo krumplinė sankaba, kurioje trinties įtaisas naudojamas jungiamų sukamųjų dalių sūkių dažniams suvienodinti (GPĮ);
daugiadiskė sankaba – sankaba, kurioje lygiagrečiai išdėstyti keli trinties antdėklai ir visoms trinties poroms tenka vienoda spaudimo jėga. Daugiadiskės sankabos kompaktiškos ir jas galima įjungti ir išjungti veikiant apkrovai. Jos gali būti suprojektuotos kaip sausos arba į alyvą panardintos sankabos (GPĮ);
slankusis krumpliaratis – kaip perjungimo elementas naudojamas krumpliaratis, kai perjungiama stumdant krumpliaratį velenu jo krumpliams sukabinti su poruojamu krumpliaračiu arba jiems atkabinti (GPĮ);
pakopinė sankaba (išjungta + 2 pakopos) – mechaninis įtaisas, kurio įjungimo laipsnis gali būti keičiamas tik dviem skirtingomis pakopomis ir dar išjungta (ne tolygiai reguliuojamas) (variklio aušinimo ventiliatorius);
pakopinė sankaba (išjungta + 3 pakopos) – mechaninis įtaisas, kurio įjungimo laipsnis gali būti keičiamas tik trimis skirtingomis pakopomis ir dar išjungta (ne tolygiai reguliuojamas) (variklio aušinimo ventiliatorius);
kompresoriaus ir variklio santykis – priekinės pavaros variklio sūkių dažnio ir oro kompresoriaus be slydimo sūkių dažnio santykis (i = nin/nout) (pneumatinė sistema);
mechaninis pneumatinės pakabos valdymas – pneumatinė pakabos sistema, kurioje pneumatinės pakabos valdymo vožtuvai valdomi mechaninėmis priemonėmis, nenaudojant elektronikos ir programinės įrangos (pneumatinė sistema);
elektroninis pneumatinės pakabos valdymas – pneumatinės pakabos sistema, kurioje keli jutiklių įėjimai kartu su programinės įrangos loginėmis schemomis naudojami pneumatinės pakabos valdymo vožtuvams įjungti elektroniniu būdu (pneumatinė sistema);
pneumatinis selektyviosios katalizinės redukcijos (SCR) reagento dozavimas – suslėgto oro naudojimas reagentui dozuoti į išmetimo sistemą (pneumatinė sistema);
pneumatinės durų pavaros technologija – transporto priemonės keleivių durų valdymas suslėgtu oru (pneumatinė sistema);
elektrinės durų pavaros technologija – transporto priemonės keleivių durų valdymas elektros varikliu arba elektrohidrauline sistema (pneumatinė sistema);
mišriosios durų pavaros technologija – transporto priemonėje įrengtos pneumatinės durų pavaros technologijos ir elektrinės durų pavaros technologijos durys (pneumatinė sistema);
išmanioji regeneravimo sistema – pneumatinė sistema, kurioje regeneracinio oro suvartojimas optimizuojamas atsižvelgiant į pagaminto sauso oro kiekį (pneumatinė sistema);
išmanioji suslėgimo sistema – pneumatinė sistema, kurioje oro tiekimas yra valdomas elektroniniu būdu, kai oro tiekiama daugiau nustatytų ribų viršijimo sąlygomis (pneumatinė sistema);
vidaus apšvietimo lempos – keleivių salone esančios lempos, įrengtos taip, kad atitiktų JT taisyklės Nr. 107 ( 17 ) 3 priedo 7.8 punkto (dirbtinis vidaus apšvietimas) reikalavimus (elektros sistema);
dieniniai žibintai – dieniniai žibintai pagal JT taisyklės Nr. 48 ( 18 ) 2.7.25 punktą (elektros sistema);
gabaritiniai žibintai – šoniniai gabaritiniai žibintai pagal JT taisyklės Nr. 48 2.724 punktą (elektros sistema);
stabdymo žibintai – stabdymo žibintai pagal JT taisyklės Nr. 48 2.712 punktą (elektros sistema);
priekiniai žibintai – artimosios šviesos žibintas pagal JT taisyklės Nr. 48 2.7.10 ir tolimosios šviesos žibintas pagal JT taisyklės Nr. 48 2.7.9 punktą (elektros sistema);
kintamosios srovės generatorius – elektros mašina, skirta įkrauti bateriją ir tiekti elektros energiją pagalbinei elektros sistemai, kai veikia transporto priemonės vidaus degimo variklis. Kintamosios srovės generatorius negali prisidėti prie transporto priemonės varymo (elektros sistema);
išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema – vieno ar kelių kintamosios srovės generatorių sistema kartu su viena ar daugiau jai skirtų REESS, kuri valdoma elektroniniu būdu ir kuri daugiausia gamina elektros energija nustatytų ribų viršijimo sąlygomis (elektros sistema);
šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistema arba ŠVOK sistema – sistema, kuri gali aktyviai šildyti ir (arba) aktyviai vėsinti ir maišyti arba pakeisti orą, kad būtų užtikrinta geresnė keleivių salono ir (arba) vairuotojo skyriaus oro kokybė (ŠVOK sistema);
ŠVOK sistemos konfigūracija – ŠVOK sistemos sudedamųjų dalių derinys pagal šio priedo 13 lentelę (ŠVOK sistema);
keleivių salono šiluminio komforto sistema – sistema, kuri naudoja ventiliatorius orui cirkuliuoti transporto priemonės viduje arba grynam orui pūsti į transporto priemonės vidų, kai oro tūrinį srautą galima bent jau aktyviai vėsinti arba šildyti. Oras tiekiamas iš transporto priemonės viršaus, o dviaukščių autobusų atveju – į abu aukštus. Bestogių dviaukščių autobusų atveju – į apatinį aukštą (ŠVOK sistema);
keleivių salono šilumos siurblių skaičius – transporto priemonėje įrengtų šilumos siurblių, skirtų salono orui arba į keleivių saloną tiekiamam grynam orui pašildyti ir (arba) atvėsinti, skaičius. Jei šilumos siurblys naudojamas keleivių salonui ir vairuotojo skyriui, jis skaičiuojamas tik keleivių salonui (ŠVOK sistema). Jei šildymui ir vėsinimui įrengiami skirtingi šilumos siurbliai, šilumos siurblių skaičius nustatomas pagal abiem atvejais mažesnį siurblių skaičių, t. y. į šilumos siurblius vėsinimui ir šilumos siurblių šildymui skaičių atsižvelgiama atskirai (pvz., jei yra 2 šilumos siurbliai vėsinimui ir 1 šilumos siurblys šildymui: atsižvelgiama tik į 1 šilumos siurblį);
vairuotojo skyriaus oro kondicionavimo sistema – transporto priemonėje įrengta sistema, kuri gali atvėsinti kabinos orą arba vairuotojui arba į vairuotojo skyrių tiekiamą gryną orą (ŠVOK sistema);
keleivių salono oro kondicionavimo sistema – transporto priemonėje įrengta sistema, kuri gali atvėsinti kabinos orą arba į keleivių saloną tiekiamą gryną orą (ŠVOK sistema);
atskiras vairuotojo skyriaus šilumos siurblys – transporto priemonėje įrengtas šilumos siurblys, naudojamas tik vairuotojo skyriuje (ŠVOK sistema);
dviejų pakopų šilumos siurblys – šilumos siurblys, kuris gali turėti tik du atskirus įjungimo laipsnius, bet ne tolygiai reguliuojamas lygį (ŠVOK sistema);
trijų pakopų šilumos siurblys – šilumos siurblys, kuris gali turėti tik tris atskirus įjungimo laipsnius, bet ne tolygiai reguliuojamas (ŠVOK sistema);
keturių pakopų šilumos siurblys – šilumos siurblys, kuris gali turėti tik keturis atskirus įjungimo laipsnius, bet ne tolygiai reguliuojamas (ŠVOK sistema);
tolygaus veikimo šilumos siurblys – šilumos siurblys, kurio įjungimo laipsnis yra tolygiai reguliuojamas arba kuriame oro kondicionavimo kompresorius varomas tolygiai kintamo sūkių dažnio elektros variklio (ŠVOK sistema);
pagalbinio šildytuvo galia – galia, nurodyta JT taisyklės Nr. 122 7 priedo 4 punkte apibrėžtoje etiketėje ( *2 ) ŠVOK sistema);
stiklo paketas – keleivių salono langai, sudaryti iš dviejų stiklų lakštų, kuriuos skiria dujomis užpildyta erdvė arba vakuumas. Jei salone yra kelių tipų langai, pasirenkamas vyraujantis lango tipas pagal didžiausią paviršiaus plotą. Vertinant vyraujantį lango tipą neatsižvelgiama į priekinį stiklą, galinį langą, vairuotojo pusės langą (-us), langus duryse, langus virš priekinės ašies ir priešais priekinę ašį (pavyzdžiai patekti 1 paveiksle), taip pat pakreipiami langai, neatsižvelgiama (ŠVOK sistema);
1 paveikslas
Langai, į kuriuos neatsižvelgiama nustatant vyraujančio tipo langus
šilumos siurblys – sistema, kuria cirkuliuoja aušalas šiluminei energijai iš aplinkos perduoti į keleivių saloną ir (arba) vairuotojo skyrių ir (arba) šiluminei energijai perduoti priešinga kryptimi (vėsinimo ir (arba) šildymo funkcija) ir kurios veiksmingumo koeficientas didesnis kaip 1 (ŠVOK sistema);
R-744 šilumos siurblys – šilumos siurblys, kuriame kaip darbinė terpė naudojamas R-744 aušalas (ŠVOK sistema);
ne R-744 šilumos siurblys – šilumos siurblys, kuriame kaip darbinė terpė naudojamas kitoks nei R-744 aušalas. Galimam įjungimo laipsniui (2 pakopų, 3 pakopų, 4 pakopų, tolygaus veikimo) taikomos 56 – 59 apibrėžtys (ŠVOK sistema);
reguliuojamas aušalo termostatas – aušalo termostatas, kurio charakteristikoms be aušalo temperatūros įtakos turi bent vienas papildomas įvesties parametras, pvz., aktyvus elektrinis termostato šildymas (ŠVOK sistema);
reguliuojamas pagalbinis šildytuvas – degalus naudojantis šildytuvas, turintis ne mažiau kaip 2 šildymo galios lygius, neskaitant „off“, kurį galima reguliuoti priklausomai nuo autobusui reikiamos šildymo sistemos galios (ŠVOK sistema);
variklio išmetamųjų dujų šilumokaitis – šilumokaitis, kuris naudoja variklio išmetamųjų dujų šiluminę energiją aušinimo grandinei šildyti (ŠVOK sistema);
atskiri oro paskirstymo kanalai – vienas arba keli oro kanalai, sujungti su šiluminio komforto sistema kondicionuotam orui tolygiai paskirstyti keleivių salone. Oro kanalai gali turėti garsiakalbius arba ŠVOK vandens tiekimo sistemą ir elektros laidus. Šiame (šiuose) kanale (-uose) neturi būti įrengti suslėgtojo oro rezervuarai. Taikant šį modelio parametrą modeliavimo priemonė atsižvelgia į sumažėjusius šilumos pernešimo į aplinką arba tarp kanalo sudedamųjų dalių nuostolius. 31, 33, 35, 37 ir 39 transporto priemonių grupių 8, 9 ir 10 ŠVOK konfigūracijoms ši įvestis nustatoma į „true“, nes šioms konfigūracijoms nuostoliai mažesni, kadangi vėsinamas oras tiesiogiai pučiamas į transporto priemonės vidų, netgi nesant oro kanalo. Visoms 32, 34, 36, 38 ir 40 transporto priemonių grupių ŠVOK konfigūracijoms šis parametras nustatomas į „true“, nes tai yra pažangioji technologija (ŠVOK sistema);
elektra varomas kompresorius – elektros varikliu varomas kompresorius (pneumatinė sistema);
elektrinis vandens šildytuvas – įtaisas, naudojantis elektros energiją transporto priemonės aušalui pašildyti, esant veiksmingumo koeficientui mažesniam nei 1, ir kuris aktyviai naudojamas šildymo funkcijai transporto priemonei važiuojant keliu (ŠVOK sistema);
elektrinis oro šildytuvas – įtaisas, naudojantis elektros energiją keleivių salono ir (arba) vairuotojo skyriaus orui pašildyti, esant veiksmingumo koeficientui mažesniam nei 1 (ŠVOK sistema);
kita šildymo technologija – bet kokia visiškai elektrinė technologija, naudojama keleivių ir (arba) vairuotojo salonui šildyti, kuriai netaikomos 62, 70 arba 71 apibrėžtys (ŠVOK sistema);
švino rūgštinė baterija, standartinė – švino rūgštinė baterija, kuriai netaikoma 74 arba 75 apibrėžtis (elektros sistema);
švino rūgštinė baterija, AGM (Absorbed Glass Mat) (sugeriantis stiklo pluošto demblys) – švino rūgštinė baterija, kurioje elektrolitu įmirkyti stiklo pluošto dembliai naudojami kaip neigiamų ir teigiamų plokščių skirtuvai (elektros sistema);
švino rūgštinė baterija, gelio – švino rūgštinė baterija, kurioje į elektrolitą įmaišoma geliacijos agento (elektros sistemą);
ličio jonų baterija, didelės galios – ličio jonų baterija, kurios vardinės didžiausios srovės [A] ir vardinės talpos [Ah] skaitinis santykis yra lygus 10 arba didesnis (elektros sistema);
ličio jonų baterija, didelės energijos – ličio jonų baterija, kurios vardinės didžiausios srovės [A] ir vardinės talpos [Ah] skaitinis santykis yra mažesnis kaip 10 (elektros sistema);
kondensatorius su DC/DC keitikliu – (ypač didelės talpos) kondensatorinis elektros energijos kaupiklis, sujungtas su DC/DC keitiklio bloku, kuris reguliuoja įtampos lygį ir valdo srovę į elektros vartotojų skydo tinklą ir iš jo (elektros sistema);
sujungtasis autobusas – sunkusis autobusas, kuris yra nekomplektinė transporto priemonė, komplektinė transporto priemonė arba sukomplektuota transporto priemonė, susidedanti iš mažiausiai dviejų standžiųjų sekcijų, sujungtų viena su kita lanksčiąja sekcija. Sekcijas sujungti ir atskirti turi būti įmanoma tik dirbtuvėse. Jei šio tipo transporto priemonė yra komplektinis arba sukomplektuotas sunkusis autobusas, keleiviams turi būti įmanoma laisvai judėti lanksčiąja sekcija tarp standžiųjų sekcijų.
3. Su pagalbiniais įtaisais susijusios modeliavimo priemonės įvesties informacijos aprašymas
3.1. Variklio aušinimo ventiliatorius
Informacija apie variklio aušinimo ventiliatoriaus technologiją įvedama atsižvelgiant į taikomus ventiliatoriaus pavaros ir ventiliatoriaus valdymo technologijų derinius, kaip aprašyta 4 lentelėje.
Jei sąraše nepavyksta rasti ventiliatoriaus pavarų grupėje naudojamos naujos technologijos (pvz., ant alkūninio veleno montuojamo ventiliatoriaus), įvedama „default for fan drive cluster“ technologija.
Jei naujos technologijos nerandama jokioje ventiliatoriaus pavarų grupėje, įvedama „default overall“ technologija.
4 lentelė
Variklio aušinimo ventiliatoriaus technologijos (P181)
|
Ventiliatoriaus pavarų grupė |
Ventiliatoriaus valdymas |
Vidutiniai ir sunkieji sunkvežimiai |
Sunkieji autobusai |
|
Montuojamas ant alkūninio veleno |
Elektroninio valdymo viskozinė sankaba |
X |
X |
|
Bimetalinio jutiklio valdoma viskozinė sankaba |
X (DC) |
X |
|
|
Pakopinė sankaba |
X |
|
|
|
Pakopinė sankaba (išjungta + 2 pakopos) |
|
X |
|
|
Pakopinė sankaba (išjungta + 3 pakopos) |
|
X |
|
|
Dviejų padėčių sankaba |
X |
X (DC, DO) |
|
|
Diržo ar pavaros varomas ventiliatorius |
Elektroninio valdymo viskozinė sankaba |
X |
X |
|
Bimetalinio jutiklio valdoma viskozinė sankaba |
X (DC) |
X |
|
|
Pakopinė sankaba |
X |
|
|
|
Pakopinė sankaba (išjungta + 2 pakopos) |
|
X |
|
|
Pakopinė sankaba (išjungta + 3 pakopos) |
|
X |
|
|
Dviejų padėčių sankaba |
X |
X (DC) |
|
|
Hidrauline pavara varomas |
Kintamo darbinio tūrio siurblys |
X |
X |
|
Pastovaus darbinio tūrio siurblys |
X (DC, DO) |
X (DC) |
|
|
Elektra varomas |
Elektros variklio valdomas |
X (DC) |
X (DC) |
|
X: taikoma, DC: numatyta ventiliatoriaus pavarų grupei, DO: „default overall“. |
|||
3.2. Vairavimo sistema
Vairavimo sistemos technologija įvedama pagal 5 lentelę kiekvienai aktyviai vairuojamai transporto priemonės ašiai.
Jei sąraše nepavyksta rasti vairavimo technologijų grupėje naudojamos naujos technologijos (pvz., su mechanine pavara), įvedama „default for steering technology cluster“ technologija. Jei naujos technologijos nerandama jokioje vairavimo technologijų grupėje, įvedama „default overall“ technologija.
5 lentelė
Vairavimo sistemos technologijos (P182)
|
Vairavimo technologijų grupė |
Technologija |
Vidutiniai ir sunkieji sunkvežimiai |
Sunkieji autobusai |
|
Mechaninė pavara |
Pastovaus darbinio tūrio |
X (DC, DO) |
X (DC, DO) |
|
Pastovaus darbinio tūrio, elektroninio valdymo |
X |
X |
|
|
Dviejų darbinių tūrių siurblys |
X |
X |
|
|
Elektroninio valdymo dviejų darbinių tūrių siurblys |
X |
X |
|
|
Kintamo darbinio tūrio, mechaninio valdymo |
X |
X |
|
|
Kintamo darbinio tūrio, elektroninio valdymo |
X |
X |
|
|
Elektrinė |
Elektra varomas siurblys |
X (DC) |
X (DC) |
|
Visiškai elektrinė vairo pavara |
X |
X |
|
|
X: taikoma, DC: numatyta vairavimo technologijų grupei, DO: „default overall“. |
|||
3.3. Elektros sistema
3.3.1. Vidutiniai sunkvežimiai ir sunkieji sunkvežimiai
Elektros sistemos technologija įvedama pagal
6 lentelę.
Jei transporto priemonėje naudojama technologija nėra įtraukta į sąrašą, į modeliavimo priemonę įvedama „standard technology“.
6 lentelė
Vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių elektros sistemų technologijos (P183)
|
Technologija |
|
Standartinė technologija |
|
Standartinė technologija. LED priekiniai žibintai |
3.3.2. Sunkieji autobusai
Elektros sistemos technologija įvedama pagal 7 lentelę.
7 lentelė
Sunkiųjų autobusų elektros sistemos technologijos
|
Elektros sistemos grupė |
Parametras |
Parametro ID |
Modeliavimo priemonės įvesties parametrai |
Paaiškinimai |
|
Kintamosios srovės generatoriaus |
Kintamosios srovės generatoriaus technologija |
P294 |
conventional / smart / no alternator |
„smart“ deklaruojama sistemoms, atitinkančioms 2 dalies 48 punkte pateiktas apibrėžtis; „no alternator“ taikoma HEV, kurios pagalbinių elektrinių įtaisų sistemoje nėra kintamosios srovės generatoriaus. PEV įvesties duomenų nereikia. |
|
Išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus didžiausia vardinė srovė |
P295 |
vertė [A] |
Didžiausia vardinė srovė esant nominaliajam sūkių dažniui, nurodytam gamintojo etiketėje arba duomenų lape arba išmatuotam pagal standartą ISO 8854:2012. Išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus įvestis |
|
|
Išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus vardinė įtampa |
P296 |
vertė [V] |
Leidžiamosios vertės: „12“, „24“, „48“ Išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus įvestis |
|
|
Išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistemų baterijos |
Technologija |
P297 |
lead-acid battery – conventional/lead-acid battery –AGM/lead-acid battery – gel/li-ion battery – high power/li-ion battery – high energy |
Vienos baterijos, įkraunamos išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, įvestis Jei sąraše nepavyksta rasti baterijos technologijos, kaip įvestis pateikiama „Lead-acid battery – Conventional“ technologija. |
|
Nominalioji įtampa |
P298 |
vertė [V] |
Leidžiamosios vertės: „12“, „24“, „48“ Vienos baterijos, įkraunamos išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, įvestis Jei baterijos sujungtos nuosekliai (pvz., du 24V sistemos 12 V blokai ), įvedama faktinė atskiro baterijos bloko nominalioji įtampa (šiame pavyzdyje ji yra 12V). |
|
|
Vardinė talpa |
P299 |
vertė [Ah] |
Talpa Ah pagal nurodytą gamintojo etiketėje arba duomenų lape Vienos baterijos, įkraunamos išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, įvestis |
|
|
Išmaniųjų kintamosios srovės generatorių sistemų kondensatoriai |
Technologija |
P300 |
su DC/DC keitikliu |
Vienos baterijos, įkraunamos išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, įvestis |
|
Vardinė talpa |
P301 |
vertė [F] |
Talpa faradomis (F) pagal nurodytą gamintojo etiketėje arba duomenų lape Vieno kondensatoriaus, įkraunamos išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, įvestis |
|
|
Vardinė įtampa |
P302 |
vertė [V] |
Vardinė darbinė įtampa pagal nurodytą gamintojo etiketėje arba duomenų lape Vieno kondensatoriaus, įkraunamos išmaniojo kintamosios srovės generatoriaus sistema, įvestis |
|
|
Energijos tiekimas pagalbiniams elektriniams įtaisams |
Galimas pagalbinių elektrinių įtaisų maitinimas iš HEV REESS |
P303 |
true / false |
Nustatoma į „true“, jei transporto priemonė turi valdomą galios jungtį, kuria elektros energiją iš HEV varomosios energijos kaupimo sistemos galima tiekti į transporto priemonės elektros vartotojų tinklą. Įvestis reikalinga tik HEV. |
|
Vidaus apšvietimo lempos |
LED vidaus apšvietimo lempos |
P304 |
true/false |
Parametrai nustatomi į „true“, tik jei visi kategorijos žibintai atitinka 2 dalies 42-46 punktų apibrėžtis. |
|
Išoriniai žibintai |
LED dieniniai žibintai |
P305 |
true/false |
|
|
LED gabaritiniai žibintai |
P306 |
true/false |
||
|
LED stabdymo žibintai |
P307 |
true/false |
||
|
LED priekiniai žibintai |
P308 |
true/false |
3.4. Pneumatinė sistema
3.4.1. Pneumatinės sistemos su viršslėgiu
3.4.1.1. Tiekiamo oro tūris
Pneumatinėms sistemoms su viršslėgiu, tiekiamo oro tūris įvedamas pagal 8 lentelę.
8 lentelė
Pneumatinės sistemos su viršslėgiu. Tiekiamo oro tūris
|
Tiekiamo oro tūris |
Vidutiniai ir sunkieji sunkvežimiai(P184 dalis) |
Sunkieji autobusai (P309) |
|
Mažas darbinis tūris ≤ 250 cm3; 1 cilindro/2 cilindrų |
X |
X |
|
250 cm3 < vidutinis darbinis tūris ≤ 500 cm3 1 cilindro/2 cilindrų, 1 pakopos |
X |
X |
|
250cm3 < vidutinis darbinis tūris ≤ 500 cm3 1 cilindro/2 cilindrų, 2 pakopų |
X |
X |
|
Didelis darbinis tūris > 500 cm3 1 cilindro/2 cilindrų, 1 pakopos/2 pakopų |
X, DO |
|
|
Didelis darbinis tūris > 500 cm3 1 pakopos |
|
X, DO |
|
Didelis darbinis tūris > 500 cm3 2 pakopos |
|
X |
Jei naudojamas dviejų pakopų kompresorius, oro kompresoriaus sistemos tūriui apibūdinti naudojamas pirmosios pakopos darbinis tūris. Jei kompresoriai nestūmokliniai, deklaruojama „default overall“ (DO) technologija.
Sunkiųjų autobusų su elektra varomais kompresoriais tiekiamo oro tūrio įvestis yra „not applicable“, nes į šį parametrą modeliavimo priemonė neatsižvelgia.
3.4.1.2. Degalų taupymo technologijos
Degalų taupymo technologijos įvedamos pagal derinius, vidutiniams ir sunkiesiems sunkvežimiams nurodytus 9 lentelėje, o sunkiesiems autobusams – 10 lentelėje.
9 lentelė
Pneumatinės sistemos su viršslėgiu. Sunkiųjų ir vidutinių sunkvežimių (P184 dalis) kurą taupančios technologijos
|
Derinio Nr. |
Kompresoriaus pavara |
Kompresoriaus sankaba |
Oro kompresorius su energijos taupymo sistema (ETS) |
Optimalios regeneracijos oro valdymo sistema (OVS) |
|
1 |
mechaninė |
ne |
ne |
ne |
|
2 |
mechaninė |
ne |
taip |
ne |
|
3 |
mechaninė |
viskozinė |
ne |
ne |
|
4 |
mechaninė |
mechaninė |
ne |
ne |
|
5 |
mechaninė |
ne |
taip |
taip |
|
6 |
mechaninė |
viskozinė |
ne |
taip |
|
7 |
mechaninė |
mechaninė |
ne |
taip |
|
8 |
elektrinė |
ne |
ne |
ne |
|
9 |
elektrinė |
ne |
ne |
taip |
10 lentelė
Pneumatinės sistemos su viršslėgiu. Sunkiųjų autobusų kurą taupančios technologijos
|
Derinio Nr. |
Kompresoriaus pavara (P310) |
Kompresoriaus sankaba (P311) |
Išmanioji regeneravimo sistema (P312) |
Išmanioji suslėgimo sistema (P313) |
|
1 |
mechaninė |
ne |
ne |
ne |
|
2 |
mechaninė |
ne |
taip |
ne |
|
3 |
mechaninė |
ne |
ne |
taip |
|
4 |
mechaninė |
ne |
taip |
taip |
|
5 |
mechaninė |
viskozinė |
ne |
ne |
|
6 |
mechaninė |
viskozinė |
taip |
ne |
|
7 |
mechaninė |
viskozinė |
ne |
taip |
|
8 |
mechaninė |
viskozinė |
taip |
taip |
|
9 |
mechaninė |
mechaninė |
ne |
ne |
|
10 |
mechaninė |
mechaninė |
taip |
ne |
|
11 |
mechaninė |
mechaninė |
ne |
taip |
|
12 |
mechaninė |
mechaninė |
taip |
taip |
|
13 |
elektrinė |
ne |
ne |
ne |
|
14 |
elektrinė |
ne |
taip |
ne |
3.4.1.3. Kitos sunkiųjų autobusų pneumatinės sistemos charakteristikos
Informacija apie kitas sunkiųjų autobusų pneumatinės sistemos charakteristikas pateikiama pagal 11 lentelę.
11 lentelė
Kitos sunkiųjų autobusų pneumatinės sistemos charakteristikos
|
Parametras |
Parametro ID |
Modeliavimo priemonės įvesties parametrai |
Paaiškinimai |
|
Kompresoriaus ir variklio santykis |
P314 |
vertė [-] |
Santykis = kompresoriaus sūkių dažnis/variklio sūkių dažnis. Taikoma tik kompresoriui su mechanine pavara |
|
Įėjimo aukštis nenuleistoje padėtyje |
P290 |
vertė [mm] |
Pagal III priedo 2 dalies 10 punkte pateiktas apibrėžtis. Šios vertės dokumentai yra transporto priemonės sąrankos brėžiniai, naudojami nustatant transporto priemonės pneumatinės pakabos valdymo parametrus. Vertė rodo būseną pristatymo klientui metu, kaip įprasta įlipimo aukštį. Šis parametras taikomas tik sunkiesiems autobusams. |
|
Pneumatinės pakabos valdymas |
P315 |
mechanically / electronically |
|
|
Pneumatinis SCR reagento dozavimas |
P316 |
true/false |
Žr. 2 punkto 36 papunktį |
|
Durų pavaros technologija |
P291 |
pneumatic / mixed / electric |
|
3.4.2. Vakuumą naudojančios pneumatinės sistemos
Transporto priemonėms su vakuumą naudojančiomis pneumatinėmis sistemomis (santykinis neigiamas slėgis) pateikiama modeliavimo priemonės įvestis „Vacuum pump“„Vacuum pump + elec. driven“ (P184). Ši technologija netaikoma sunkiesiems autobusams.
3.5. ŠVOK sistema
3.5.1. Vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių ŠVOK sistema
ŠVOK sistemos technologija įvedama pagal 12 lentelę.
12 lentelė
Vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių ŠVOK sistemos technologijos (P185)
|
Technologija |
|
Nėra (nėra vairuotojo skyriaus oro kondicionavimo sistemos) |
|
Numatytoji |
3.5.2. Sunkiųjų autobusų ŠVOK sistema
ŠVOK sistemos konfigūracija įvedama pagal 13 lentelės apibrėžtis. Grafinis įvairių konfigūracijų vaizdas pateiktas 2 paveiksle.
13 lentelė
Sunkiųjų autobusų ŠVOK sistemos konfigūracija (P317)
|
ŠVOK sistemos konfigūracija |
Keleivių salono šiluminio komforto sistema |
Šilumos siurblių keleivių salone skaičius pagal 2 dalies 52 punktą |
Tiekimas į vairuotojo skyrių keleivių salono šilumos siurbliu (-iais) |
Atskiras (-i) vairuotojo skyriaus šilumos siurblys (-iai) |
|
|
Vienos dalies |
sujungtasis |
||||
|
1 |
Ne |
0 |
0 |
Ne |
Ne |
|
2 |
Ne |
0 |
0 |
Ne |
Taip |
|
3 |
Taip |
0 |
0 |
Ne |
Ne |
|
4 |
Taip |
0 |
0 |
Ne |
Taip |
|
5 |
Taip |
1 |
1 arba 2 |
Ne |
Ne |
|
6 |
Taip |
1 |
1 arba 2 |
Taip |
Ne |
|
7 |
Taip |
1 |
1 arba 2 |
Ne |
Taip |
|
8 |
Taip |
> 1 |
> 2 |
Ne |
Ne |
|
9 |
Taip |
> 1 |
> 2 |
Ne |
Taip |
|
10 |
Taip |
> 1 |
> 2 |
Taip |
Ne |
2 paveikslas
Sunkiųjų autobusų (vienos dalies ir sujungtųjų) ŠVOK sistemos konfigūracija
ŠVOK sistemos parametrai deklaruojami pagal 14 lentelę.
14 lentelė
ŠVOK sistemos parametrai (sunkieji autobusai)
|
Parametras |
Parametro ID |
Modeliavimo priemonės įvestis |
Paaiškinimai |
|
Vairuotojo skyriui vėsinti naudojamo šilumos siurblio tipas |
P318 |
none / not applicable / R-744 / non R-744 2-stage / non R-744 3-stage / non R-744 4-stage / non R-744 continuous |
„not applicable“ deklaruojama ŠVOK sistemų 6 ir 10 konfigūracijoms dėl tiekimo iš keleivių salono šilumos siurblio |
|
Vairuotojo skyriui šildyti naudojamo šilumos siurblio tipas |
P319 |
none / not applicable / R-744 / non R-744 2-stage / non R-744 3-stage / non R-744 4-stage / non R-744 continuous |
„not applicable“ deklaruojama ŠVOK sistemų 6 ir 10 konfigūracijoms dėl tiekimo iš keleivių salono šilumos siurblio |
|
Vairuotojo skyriui vėsinti naudojamo šilumos siurblio tipas |
P320 |
none / R-744 / non R-744 2-stage / non R-744 3-stage / non R-744 4-stage / non R-744 continuous |
Jei naudojami keli šilumos siurbliai, kuriems taikomos skirtingos keleivių salono vėsinimo technologijos, deklaruojama vyraujanti technologija (pvz., atsižvelgiant į gaunamą galią arba į naudojimo būdą, kuriam teikiama pirmenybė). |
|
Keleivių salonui šildyti naudojamo šilumos siurblio tipas |
P321 |
none / R-744 / non R-744 2-stage / non R-744 3-stage / non R-744 4-stage / non R-744 continuous |
Jei naudojami keli šilumos siurbliai, kuriems taikomos skirtingos keleivių salono vėsinimo technologijos, deklaruojama vyraujanti technologija (pvz., atsižvelgiant į gaunamą galią arba į naudojimo būdą, kuriam teikiama pirmenybė). |
|
Pagalbinio šildytuvo galia |
P322 |
vertė [W] |
Įrenginiui nurodyta vardinė išėjimo galia; Įvedamas „0“, jei pagalbinis šildytuvas nėra įrengtas. |
|
Stiklo paketas |
P323 |
true/false |
|
|
Reguliuojamas aušalo termostatas |
P324 |
true/false |
|
|
Reguliuojamas pagalbinis šildytuvas |
P325 |
true/false |
|
|
Variklio išmetamųjų dujų šilumokaitis |
P326 |
true/false |
|
|
Atskiri oro paskirstymo kanalai |
P327 |
true/false |
|
|
Elektrinis vandens šildytuvas |
P328 |
true/false |
Pateikiami tik HEV ir PEV įvesties duomenys |
|
Elektrinis oro šildytuvas |
P329 |
true/false |
Pateikiami tik HEV ir PEV įvesties duomenys |
|
Kita šildymo technologija |
P330 |
true/false |
Pateikiami tik HEV ir PEV įvesties duomenys |
3.6. Pavaros galios perdavimo įrenginys (GPĮ)
Sunkiųjų sunkvežimių su GPĮ ir (arba) pavarų dėžėje įrengtu GPĮ pavaros mechanizmu galios sąnaudos vertinamos pagal nustatytas bendrąsias vertes. Jos rodo šiuos galios nuostolius įprastiniu važiavimo režimu, kai prie GPĮ jungiamas vartotojas, pvz., hidraulinis siurblys, yra išjungtas ar atjungtas. Modeliavimo priemonė prideda su paskirtimi susijusias prisijungusio vartotojo galios sąnaudas ir jos toliau neaprašomos.
12 lentelė
Sunkiųjų sunkvežimių GPĮ mechaninės galios poreikis, esant atjungtiems vartotojams
|
Konstrukcijos variantai dėl galios nuostolių (palyginti su pavarų dėže be GPĮ ir (arba) GPĮ pavaros mechanizmo) |
Galios nuostoliai |
|
|
Su papildomais stabdymo nuostoliais susijusios dalys |
||
|
Velenai / krumpliaračiai (P247) |
Kiti elementai (P248) |
[W] |
|
tik vienas sukabintas krumpliaratis, esantis virš nurodyto alyvos lygio (be papildomai sukabintų krumpliaračių) |
— |
0 |
|
tik GPĮ pavaros velenas |
krumplinė sankaba (įskaitant sinchronizatorių) arba slankusis krumpliaratis |
50 |
|
tik GPĮ pavaros velenas |
daugiadiskė sankaba |
350 |
|
tik GPĮ pavaros velenas |
daugiadiskė sankaba su atskiru siurbliu GPĮ sankabai |
3 000 |
|
pavaros velenas ir (arba) ne daugiau kaip 2 sukabinti krumpliaračiai |
krumplinė sankaba (įskaitant sinchronizatorių) arba slankusis krumpliaratis |
150 |
|
pavaros velenas ir (arba) ne daugiau kaip 2 sukabinti krumpliaračiai |
daugiadiskė sankaba |
400 |
|
pavaros velenas ir (arba) ne daugiau kaip 2 sukabinti krumpliaračiai |
daugiadiskė sankaba su atskiru siurbliu GPĮ sankabai |
3 050 |
|
pavaros velenas ir (arba) daugiau kaip 2 sukabinti krumpliaračiai |
krumplinė sankaba (įskaitant sinchronizatorių) arba slankusis krumpliaratis |
200 |
|
pavaros velenas ir (arba) daugiau kaip 2 sukabinti krumpliaračiai |
daugiadiskė sankaba |
450 |
|
pavaros velenas ir (arba) daugiau kaip 2 sukabinti krumpliaračiai |
daugiadiskė sankaba su atskiru siurbliu GPĮ sankabai |
3 100 |
|
GPĮ su vienu ar keliais papildomais sukabintais krumpliaračiais, be atjungimo sankabos |
— |
1 500 |
Jei prie pavarų dėžės prijungta keletas galios perdavimo įrenginių (GPĮ), deklaruojama tik ta sudedamoji dalis pagal 12 lentelę, kurios nuostoliai jos „PTOShaftsGearWheels“ ir „PTOShaftsOtherElements“ kriterijų deriniui yra didžiausi. Vidutinių sunkvežimių ir sunkiųjų autobusų pavarų dėžės GPĮ deklaracija nenumatyta.
X PRIEDAS
PNEUMATINIŲ PADANGŲ SERTIFIKAVIMO PROCEDŪRA
1. Įvadas
Šiame priede išdėstytos padangų sertifikavimo, atsižvelgiant į riedėjimo varžos koeficientą, nuostatos. Siekiant apskaičiuoti transporto priemonės riedėjimo varžą, kuri bus naudojama kaip modeliavimo priemonės įvestis, pareiškėjas, siekiantis pneumatinių padangų patvirtinimo, deklaruoja kiekvienai originalios įrangos gamintojams tiekiamai padangai taikytiną padangų riedėjimo varžos koeficientą Cr ir susijusią padangų bandymo apkrovą FZTYRE.
2. Apibrėžtys
Šiame priede, be JT taisyklėje Nr. 54 ( 19 ) ir JT taisyklėje Nr. 117 ( 20 ) pateiktų apibrėžčių, taikomos šios apibrėžtys:
Be JT EEK taisyklėje Nr. 54 ir JT EEK taisyklėje Nr. 117 pateiktų apibrėžčių, šiame priede vartojamos šių terminų apibrėžtys:
|
1) |
riedėjimo varžos koeficientas Cr – riedėjimo varžos ir padangos apkrovos santykis; |
|
2) |
padangos apkrova FZTYRE – padangos apkrova, naudojama atliekant riedėjimo varžos bandymus; |
|
3) |
padangos tipas
– padangų grupė, kurios nesiskiria šiomis charakteristikomis:
a)
gamintojo pavadinimu;
b)
prekės pavadinimu arba prekių ženklu ►M3 ; ◄
c)
Padangų klase (pagal JT taisyklę Nr. 117);
d)
padangų dydžio žymeniu;
e)
padangų struktūra (įstrižinė; radialinė);
f)
naudojimo paskirties kategorija (įprasta padanga, žieminė padanga, specialios paskirties padanga), kaip apibrėžta ►M3 UN ◄ taisyklėje Nr. 117;
g)
greičio kategorija (kategorijos);
h)
apkrovos indeksu (indeksais);
i)
prekės aprašu ir (arba) komerciniu pavadinimu;
j)
deklaruotuoju padangų riedėjimo varžos koeficientu.
4)
‘FuelEfficiencyClass’ is a parameter corresponding to the fuel efficiency class of the tyre as defined in Regulation (EU) 2020/740 ( 21 ) Annex I, part A. For tyres which are not in the scope of Regulation (EU) 2020/740, the fuel efficiency class of the tyre is not applicable and parameter FuelEfficiencyClass shall be recorded in Appendix 3 as ‘N/A’. |
3. Bendrieji reikalavimai
|
3.1. |
Padangų gamintojo gamykla turi būti sertifikuota pagal ►M3 IATF ◄ 16949. |
|
3.2. |
Padangos pasipriešinimo riedėjimui koeficiento matavimas Padangos pasipriešinimo riedėjimui koeficientas matuojamas ir derinamas pagal Reglamento (ES) 2020/740 I priedo A dalį, išreiškiamas N/kN ir suapvalinamas iki pirmojo skaičiaus po kablelio, laikantis ISO 80000-1 B priedėlio B.3 skirsnio B taisyklės (1 pavyzdys). Standartinė C2 ir C3 padangų pasipriešinimo riedėjimui koeficiento vertė yra tokia, kuri atitinka žiemines padangas, skirtas naudoti sunkiomis žiemos sąlygomis, kaip nustatyta JT taisyklės Nr. 117 6.3.2 punkte. Padangų, kurioms netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 661/2009 ( 22 ) arba Reglamentas (ES) 2019/2144 ( 23 ), standartinė vertė yra 13,0 N/kN, o „FuelEfficiencyClass“ nurodoma kaip „N/A“. Standartinė FzISO vertė yra ta, kuri gaunama kaip vertikalios jėgos, susijusios su padangos apkrovos indeksu, esant nominaliajam padangos slėgiui (ir naudojant viengubą padangą), procentinė dalis. C2 ir C3 padangų atveju ši procentinė dalis turi būti 85 %, o kitų padangų atveju – 80 %. |
|
3.3. |
Matavimo nuostatos Padangų gamintojas atlieka 3.2 punkte nurodytą bandymą techninių tarnybų laboratorijoje, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/858 68 straipsnyje, arba savo patalpose, jei:
i)
bandymą prižiūri atsakingos patvirtinimo institucijos paskirtas techninės tarnybos atstovas, arba
ii)
padangų gamintojas yra priskirtas A kategorijos techninei tarnybai pagal Reglamento (ES) 2018/858 68 straipsnį. |
|
3.4. |
Ženklinimas ir atsekamumas
|
4. Sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktis
|
4.1. |
Bet kuri pagal šį reglamentą sertifikuota padanga turi atitikti šio priedo 3.2 punkte nurodytą deklaruotąją riedėjimo varžos vertę. |
|
4.2. |
Siekiant patikrinti sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitiktį, atsitiktinai atrenkama ir pagal 3.2 punkto nuostatas išbandoma serijos gamybos pavyzdžių. ►M3 Bandymai turi būti atliekami su naujomis bandomosiomis padangomis, kaip tai nustatyta JT taisyklės Nr. 117 2 punkte. ◄ |
|
4.3. |
Bandymų dažnumas
|
|
4.4. |
Patikrinimo procedūra
|
1 priedėlis
SUDEDAMOSIOS DALIES, ATSKIRO TECHNINIO MAZGO ARBA SISTEMOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)
SU IŠMETAMO CO2 KIEKIU IR DEGALŲ SĄNAUDOMIS SUSIJUSIŲ PADANGŲ ŠEIMOS SAVYBIŲ SERTIFIKATAS
Pranešimas dėl su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių padangų šeimos savybių sertifikato pagal Komisijos reglamentą (ES) 2017/2400 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) 2019/318:
|
— suteikimo (1) — išplėtimo (1) — nesuteikimo (1) — panaikinimo (1) |
Administracijos antspaudas
|
|
(1)
Išbraukti netinkamą variantą. |
|
Sertifikavimo numeris: …
Maiša: …
Išplėtimo priežastis: …
1. Gamintojo pavadinimas ir adresas: …
2. Jei taikoma, gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas: …
3. Prekės pavadinimas ir (arba) prekių ženklas …
4. Padangos tipo aprašymas: …
gamintojo pavadinimas …
prekės pavadinimas arba prekių ženklas
Padangų klasė (pagal Reglamentą (EB) Nr. 661/2009 arba Reglamentą (ES) 2019/2144)
padangos dydžio žymuo …
padangos struktūra (įstrižinė, radialinė) …
naudojimo paskirties kategorija (įprasta padanga, žieminė padanga, specialios paskirties padanga) …
greičio kategorija (kategorijos) …
apkrovos indeksas (indeksai) …
prekės aprašymas ir (arba) komercinis pavadinimas …
deklaruotasis padangų riedėjimo varžos koeficientas …
5. Padangos identifikavimo kodas (-ai) ir technologija (-os), naudojama (-os) identifikavimo kodui (-ams) suteikti, jei taikoma: …
|
Technologija |
Kodas: |
|
… |
… |
6. Techninė tarnyba ir, jei taikoma, patvirtinta bandymų laboratorija, paskirta atlikti tvirtinimo procedūrą arba atitikties bandymų patikrinimą: …
7. Deklaruotosios vertės:
deklaruotasis padangos riedėjimo varžos lygis (N/kN, suapvalintas iki pirmojo skaičiaus po kablelio, pagal ISO 80000–1 B priedėlio B.3 skirsnio B taisyklę (1 pavyzdys))
Cr, … [N/kN]
padangų bandymo apkrova pagal Reglamento (ES) 2020/740 I priedo A dalį
FZTYRE… [N]
Suderinimo lygtis: …
8. Pastabos: …
9. Vieta: …
10. Data: …
11. Parašas: …
12. Prie šio pranešimo pridedama: …
2 priedėlis
Padangos riedėjimo varžos koeficiento informacinis dokumentas
I SKIRSNIS
|
0.1. |
Gamintojo pavadinimas ir adresas |
|
0.2. |
Firminis ženklas (-ai) ir (arba) prekių ženklas (-ai); |
|
0.3. |
Pareiškėjo pavadinimas ir adresas |
|
0.4. |
Prekės pavadinimas ir prekės aprašas |
|
0.5. |
Padangų klasė (pagal Reglamentą Nr. 661/2009) |
|
0.6. |
Padangų dydžio žymuo |
|
0.7. |
Padangos struktūra (įstrižinė, radialinė) |
|
0.8. |
Naudojimo paskirties kategorija (įprasta padanga, žieminė padanga, specialios paskirties padanga) |
|
0.9. |
Greičio kategorija (kategorijos) |
|
0.10. |
Apkrovos indeksas (indeksai) |
|
0.11. |
- |
|
0.12. |
Deklaruotasis padangų riedėjimo varžos koeficientas |
|
0.13. |
Priemonė (-s), kuria (-iomis) priskiriamas papildomas riedėjimo varžos koeficiento identifikavimo kodas (jei priskiriamas) |
▼M1 —————
|
0.15. |
Apkrova FZTYRE: … [N] |
▼M1 —————
|
0.16. |
Padangų tipo patvirtinimo ženklas (pagal JT taisyklę Nr. 117), jei taikoma |
|
0.17. |
Padangų tipo patvirtinimo ženklas (pagal JT taisyklę Nr. 54 arba 30) ( 24 )) |
II SKIRSNIS
|
1. |
Patvirtinimo institucija arba techninė tarnyba [ar akredituota laboratorija]: |
|
2. |
Bandymo ataskaitos Nr.: |
|
3. |
Pastabos (jei yra): |
|
4. |
Bandymų ataskaitos data: |
|
5. |
Bandymų mašinos nuoroda ir būgno skersmuo ir (arba) paviršius: |
|
6. |
Išsami informacija apie bandomąją padangą:
6.1.
Padangų dydžio žymuo ir eksploatacijos aprašas:
6.2.
Padangos prekės pavadinimas ir (arba) prekės aprašas:
6.3.
Bandymo etaloninis pripūtimo slėgis: kPa |
|
7. |
Bandymo duomenys:
7.1.
Matavimo metodas:
7.2.
Bandymo greitis: km/val.
7.3.
Apkrova FZTYRE : N
7.4.
Bandymo pripūtimo slėgis, pradinis: kPa
7.5.
Atstumas nuo padangos ašies iki būgno išorinio paviršiaus nuostoviosios būsenos sąlygomis rL: m
7.6.
Bandomojo ratlankio plotis ir medžiaga:
7.7.
Aplinkos temperatūra: °C
7.8.
Glisavimo bandymo apkrova (išskyrus lėtėjimo metodą): N |
|
8. |
Riedėjimo varžos koeficientas:
8,1
Pradinė vertė (arba vidurkis, jei jų daugiau nei viena): N/kN
8.2.
Patikslintas pagal temperatūrą: … N/kN
8.3.
Patikslintas pagal temperatūrą ir būgno skersmenį: N/kN
8.4.
Suderinimo lygtis:
8.5.
Padangos riedėjimo varžos lygis (N/kN, suapvalintas iki pirmojo skaičiaus po kablelio, pagal ISO 80000–1 B priedėlio B.3 skirsnio B taisyklę (1 pavyzdys)) Cr,aligned: … [N/kN] |
|
9. |
Bandymo data: |
3 priedėlis
Modeliavimo priemonės įvesties parametrai
Įžanga
Šiame priedėlyje nustatomas parametrų, kuriuos sudedamosios dalies gamintojas turi pateikti kaip modeliavimo priemonei skirtus įvesties duomenis, sąrašas. Taikoma XML schema ir pavyzdiniai duomenys pateikiami specialioje elektroninio platinimo platformoje.
Terminų apibrėžtys
|
(1) |
Parameter ID – taikant modeliavimo priemonę naudojamo konkretaus įvesties parametro ar įvesties duomenų rinkinio unikalus identifikatorius. |
|
(2) |
Type
– parametro duomenų tipas:
|
|
(3) |
Unit … – fizinis parametro vienetas. |
Įvesties parametrų rinkinys
1 lentelė
Įvesties parametrai „Tyre“
|
Parameter name |
Param ID |
Type |
Unit |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
„Manufacturer“ |
P230 |
token |
|
|
|
„Model“ |
P231 |
token |
|
Gamintojo komercinis pavadinimas |
|
„CertificationNumber“ |
P232 |
token |
|
|
|
„Date“ |
P233 |
date |
|
Data ir laikas, kada sukuriamas sudedamosios dalies maišos kodas |
|
„AppVersion“ |
P234 |
token |
|
Versijos numeris, rodantis vertinimo priemonę |
|
„RRCDeclared“ |
P046 |
double, 4 |
[N/N] |
|
|
„FzISO“ |
P047 |
integer |
[N] |
|
|
►M3 Tyre Size Designation ◄ |
P108 |
string |
[–] |
Leidžiamosios vertės (nebaigtinis sąrašas): „9.00 R20“, „9 R22.5“, „9.5 R17.5“, „10 R17.5“, „10 R22.5“, „10.00 R20“, „11 R22.5“, „11.00 R20“, „11.00 R22.5“, „12 R22.5“, „12.00 R20“, „12.00 R24“, „12.5 R20“, „13 R22.5“, „14.00 R20“, „14.5 R20“, „16.00 R20“, „205/75 R17.5“, „215/75 R17.5“, „225/70 R17.5“, „225/75 R17.5“, „235/75 R17.5“, „245/70 R17.5“, „245/70 R19.5“, „255/70 R22.5“, „265/70 R17.5“, „265/70 R19.5“, „275/70 R22.5“, „275/80 R22.5“, „285/60 R22.5“, „285/70 R19.5“, „295/55 R22.5“, „295/60 R22.5“, „295/80 R22.5“, „305/60 R22.5“, „305/70 R19.5“, „305/70 R22.5“, „305/75 R24.5“, „315/45 R22.5“, „315/60 R22.5“, „315/70 R22.5“, „315/80 R22.5“, „325/95 R24“, „335/80 R20“, „355/50 R22.5“, „365/70 R22.5“, „365/80 R20“, „365/85 R20“, „375/45 R22.5“, „375/50 R22.5“, „375/90 R22.5“, „385/55 R22.5“, „385/65 R22.5“, „395/85 R20“, „425/65 R22.5“, „495/45 R22.5“, „525/65 R20.5“ |
|
TyreClass |
P370 |
string |
[-] |
„C2“, „C3“ arba „N/A“ |
|
FuelEfficiencyClass |
P371 |
string |
|
„A“, „B“, „C“, „D“, „E“ arba „N/A“ |
4 priedėlis
Numeravimas
1. Numeravimas:
|
1.1. |
Padangų sertifikavimo numerį sudaro:
eX*YYYY/YYYY*ZZZZ/ZZZZ*T*00000*00
|
Xa PRIEDAS
MODELIAVIMO PRIEMONĖS NAUDOJIMO IR SU IŠMETAMO CO2 KIEKIU IR DEGALŲ SĄNAUDOMIS SUSIJUSIŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, ATSKIRŲ TECHNINIŲ MAZGŲ IR SISTEMŲ SAVYBIŲ ATITIKTIS: PATIKROS BANDYMO PROCEDŪRA
1. Įžanga
Šiame priede nustatyti patikros bandymų procedūros, skirtos patikrinti naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, reikalavimai.
Patikros bandymų procedūra – naujos pagamintos transporto priemonės bandymas kelyje siekiant patikrinti jos išmetamo CO2 kiekį. Ją atlieka gamintojas, o patikrina patvirtinimo institucija, išdavusi licenciją naudoti modeliavimo priemonę.
Per patikros bandymų procedūrą matuojamas transporto priemonės varomųjų ratų sukimo momentas ir sūkių skaičius, variklio sūkių dažnis, degalų sąnaudos, įjungta transporto priemonės pavara ir kiti 6.1.6 punkte nurodyti susiję parametrai. Matavimo duomenys naudojami kaip modeliavimo priemonės, kuri naudoja su transporto priemone susijusius įvesties duomenis ir transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio bei degalų sąnaudų nustatymo įvesties informaciją, įvesties duomenys. Patikros bandymų procedūros modeliavimui kaip įvesties duomenys naudojamas išmatuotas akimirkinis rato sukimosi momentas, rato sūkių dažnis ir variklio sūkių dažnis pagal 6.1.6 punktą, kaip aprašyta 1 pav. vietoj transporto priemonės greičio. Ventiliatoriaus galia per patikros bandymų procedūrą apskaičiuojama pagal išmatuotą ventiliatoriaus sūkių dažnį. Kad patikros bandymas būtų sėkmingas, išmatuotos degalų sąnaudos turi atitikti 7 dalyje nustatytas leidžiamąsias nuokrypas; jos palyginamos su degalų sąnaudomis, kurios buvo modeliuotos naudojant patikros duomenų rinkinį.
Per patikros bandymų procedūrą, siekiant patikrinti duomenis ir duomenų apdorojimo procesą, taip pat iš naujo įvertinamas transporto priemonės su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių atitinkamų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybių sertifikavimo įvesties duomenų rinkinio tikslumas. Su oro pasipriešinimui ir transporto priemonės riedėjimo varžai svarbiomis sudedamosiomis dalimis, atskirais techniniais mazgais ir sistemomis susijusių įvesties duomenų tikslumas patikrinamas pagal 6.1.1 punktą.
1 pav.
Patikros bandymų procedūros metodo schema
2. Terminų apibrėžtys
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
|
(1) |
patikros bandymo duomenų rinkinys – sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų įvesties duomenų rinkinys ir įvesties informacija patikros bandymo procedūrai skirtos transporto priemonės išmetamo CO2 kiekiui apskaičiuoti; |
|
(2) |
patikros bandymo procedūrai tinkama transporto priemonė – nauja transporto priemonė, kurios išmetamo CO2 kiekio vertė ir degalų sąnaudos yra nustatytos ir deklaruotos pagal 9 straipsnį; |
|
(3) |
pataisytoji faktinė transporto priemonės masė – pataisytoji faktinė transporto priemonės masė pagal III priedo 2 dalies 4 punktą; |
|
(4) |
faktinė transporto priemonės masė – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1230/2012 2 straipsnio 6 dalyje; |
|
(5) |
faktinė transporto priemonės su naudingąja apkrova masė – faktinė transporto priemonės masė su viršutine kėbulo dalimi ir naudingąja apkrova, naudojama per patikros bandymo procedūrą; |
|
(6) |
varomiesiems ratams perduodama galia – bendroji transporto priemonės varomųjų ratų galia, būtina visoms ratą veikiančioms pasipriešinimo jėgoms įveikti, apskaičiuojama modeliavimo priemone pagal išmatuotą sukimo momentą ir varomųjų ratų sūkių dažnį; |
|
(7) |
valdymo įtaisų duomenų perdavimo tinklo signalas (CAN signalas) – jungties su transporto priemonės elektroniniu valdymo įtaisu, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 582/2011 II priedo 1 priedėlio 2.1.5 punkte, signalas; |
|
(8) |
važiavimas mieste – matuojant degalų sąnaudas visas mažesniu nei 50 km/h greičiu nuvažiuotas atstumas; |
|
(9) |
važiavimas užmiestyje – matuojant degalų sąnaudas visas 50–70 km/h greičiu nuvažiuotas atstumas; |
|
(10) |
važiavimas greitkeliu – matuojant degalų sąnaudas visas didesniu nei 70 km/h greičiu nuvažiuotas atstumas; |
|
(11) |
kryžminiai trikdžiai – pagrindinio jutiklio išėjimo signalas (My), gaunamas tada, kai jutiklis yra veikiamas matuojamojo dydžio (Fz), kuris skiriasi nuo šiam išėjimui priskirto matuojamojo dydžio; koordinačių sistemos priskyrimas apibrėžtas ISO 4130. |
3. Transporto priemonių atranka
Transporto priemonių, su kuriomis kiekvienais gamybos metais reikia atlikti bandymus, skaičiumi užtikrinama, kad per patikros bandymo procedūrą būtų tikrinami atitinkami sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų variantai. Transporto priemonės patikros bandymams atrenkamos laikantis šių reikalavimų:
Transporto priemonės patikros bandymams atrenkamos iš nuo gamybos linijos nukeltų transporto priemonių, kurių išmetamo CO2 kiekio vertė ir degalų sąnaudos buvo nustatytos ir deklaruotos pagal 9 straipsnį. Transporto priemonėje ar ant jos sumontuotos sudedamosios dalys, atskiri techniniai mazgai ar sistemos turi būti serijinės gamybos ir turi atitikti sumontuotuosius transporto priemonės gamybos dieną.
Transporto priemonę atrenka patvirtinimo institucija, išdavusi licenciją naudoti modeliavimo priemonę, remdamasi transporto priemonės gamintojo pasiūlymais.
Patikros bandymui atrenkamos tik transporto priemonės su viena varomąja ašimi.
Rekomenduojama kiekvieną patikros bandymą atlikti naudojant susijusius variklio, ašies ir pavarų dėžės, kurių kiekvieno gamintojo parduotų gaminių skaičius yra didžiausias, duomenų rinkinius. Sudedamosios dalys, atskiri techniniai mazgai ar sistemos gali būti bandomos vienoje transporto priemonėje arba skirtingose transporto priemonėse, su sąlyga, kad kiekviena sudedamoji dalis būtų bandoma atliekant bent vieną patikros bandymą vienoje transporto priemonėje.
Patikros bandymams neatrenkamos transporto priemonės, kurioms vietoj išmatuotų pavarų dėžės ir ašies nuostolių naudojamos standartinės sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų CO2 sertifikavimo vertės, kol gaminamos transporto priemonės, kurios atitinka a–c punktų reikalavimus ir kurioms naudojami per CO2 sertifikavimo procedūrą išmatuotų tų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų nuostolių grafikai.
Įvairių transporto priemonių, turinčių skirtingus patikros bandymo duomenų rinkinių derinius, su kuriomis kasmet turi būti atliekami patikros bandymai, skaičius nustatomas remiantis transporto priemonės gamintojo parduotų gaminių skaičiumi, kaip nustatyta 1 lentelėje.
1 lentelė
Mažiausio transporto priemonių, su kuriomis transporto priemonės gamintojas turi atlikti bandymus, skaičiaus nustatymas
|
Transporto priemonių, su kuriomis reikia atlikti bandymus, skaičius |
Patikros bandymo procedūrai tinkamos pagamintos transporto priemonės (per metus) |
|
1 |
1–25 000 |
|
2 |
25 001 –50 000 |
|
3 |
50 001 –75 000 |
|
4 |
75 001 –100 000 |
|
5 |
daugiau kaip 100 000 |
Transporto priemonės gamintojas patikros bandymą užbaigia per dešimt mėnesių nuo transporto priemonės atrinkimo patikros bandymui.
4. Transporto priemonės būsena
Visos patikros bandymui skirtos transporto priemonės turi būti serijinės gamybos būsenos, kokios jos paprastai tiekiamos pirkėjui. Neturi būti padaryta jokių techninės įrangos (pvz., tepalų) ar programinės įrangos (pvz., pagalbinių valdiklių) pakeitimų.
4.1. Transporto priemonės įvažinėjimas
Transporto priemonės įvažinėti neprivaloma. Jeigu bendra bandomosios transporto priemonės rida yra mažesnė nei 15 000 km, bandymo rezultatui taikomas raidos koeficientas, kaip nustatyta 7 dalyje. Bendra bandomosios transporto priemonės rida – odometro duomenys pradedant matuoti degalų sąnaudas. Patikros bandymo procedūros rida turi būti ne didesnė kaip 20 000 km.
4.2. Degalai ir tepalai
Visi tepalai turi atitikti transporto priemonės serijinę konfigūraciją.
Degalų sąnaudoms matuoti pagal 6.1.5 punktą naudojami V priedo 3.2 punkte nustatyti etaloniniai degalai.
Pradedant matuoti degalų sąnaudas degalų bakas turi būti pilnas.
5. Matavimo įranga
Visą kalibruojant ir tikrinant naudojamą etaloninę laboratorijos įrangą turi būti įmanoma patikrinti pagal nacionalinius (tarptautinius) standartus. Kalibravimo laboratorija turi laikytis ISO 9000 serijos ir ISO/TS 16949 arba ISO/IEC 17025 reikalavimų.
5.1. Sukimo momentas
Visų varomųjų ašių sukimo momentas matuojamas taikant vieną iš šių matavimo sistemų, atitinkančių 2 lentelėje išdėstytus reikalavimus:
rato stebulės sukimo momento matuoklį;
ratlankio sukimo momento matuoklį;
pusašės sukimo momento matuoklį.
Kalibruotas diapazonas turi būti ne mažesnis kaip 10 000 Nm; matuojamas visas per bandomosios transporto priemonės patikros bandymo procedūrą esantis sukimo momento diapazonas.
Atliekant 6 dalyje aprašytą patikros bandymą poslinkis matuojamas po parengiamojo kondicionavimo etapo, nustatant sukimo momento matavimo sistemos nulinę vertę pagal 6.1.5 punktą, pakeliant ašį ir vėl matuojant pakeltos ašies sukimo momentą iš karto po patikros bandymo.
Bandymo rezultatas yra galiojantis, jeigu sukimo momento matavimo sistemos poslinkis per patikros bandymo procedūrą yra ne didesnis kaip 150 Nm (abiejų ratų suma).
5.2. Transporto priemonės greitis
Transporto priemonės greitis naudojamas galimiems vėlesniems pavaros signalo patikimumo patikrinimams ir turi būti pagrįstas CAN signalu.
5.3. Įjungta pavara
Įjungtos pavaros matuoti nereikia – ji apskaičiuojama modeliavimo priemonėje remiantis išmatuotu variklio sūkių dažniu, transporto priemonės greičiu, padangų dydžiu ir perdavimo skaičiumi pagal 7 dalį. Pavaros padėties duomenys gali būti gaunami ir iš CAN signalo, kad būtų galima patikrinti galimus nukrypimus nuo modeliavimo priemonėje apskaičiuotos pavaros padėties. Jeigu pavaros padėties vertė nukrypsta ilgiau nei 5 % bandymo trukmės, nukrypimo priežastys ištiriamos ir transporto priemonės gamintojas apie jas praneša. Pavaros įvesties duomenys naudojami modeliavimo priemonėje skaičiuojant su pavara susijusius nuostolius pavarų dėžėje. Variklio sūkių dažnį modeliavimo priemonė paima iš įvesties duomenų, kaip nurodyta 5.4 punkte.
5.4. Variklio sūkių dažnis
Variklio sūkių dažniui matuoti naudojamas jungties su transporto priemonės elektroniniu valdymo įtaisu signalas per atvirą vidinę diagnostikos sistemos sąsają. Galima naudoti kitas matavimo sistemas, jeigu jos atitinka 2 lentelėje nustatytus reikalavimus.
5.5. Varomosios ašies ratų sūkių dažnis
Varomosios ašies kairiojo ir dešiniojo rato sūkių dažnių matavimo sistema, skirta apskaičiuoti ratų energijos poreikiui, kuris bus naudojamas kaip modeliavimo priemonės įvestis patikros bandymo modeliavimui, turi atitikti 2 lentelėje nustatytus reikalavimus.
5.6. Ventiliatoriaus sūkių dažnis
Jeigu yra CAN signalas, jį galima naudoti ventiliatoriaus sūkių dažniui. Galima naudoti ir išorinį jutiklį, atitinkantį 2 lentelėje nustatytus reikalavimus.
5.7. Degalų matavimo sistema
Sunaudotų degalų kiekis matuojamas transporto priemonėje, naudojant matavimo įtaisą, rodantį visą sunaudotą degalų kiekį kilogramais. Degalų matavimo sistema turi būti grindžiama vienu iš šių matavimo metodų:
Degalų masės matavimas. Degalų matavimo įtaisas turi atitikti 2 lentelėje nustatytus degalų masės matavimo sistemos tikslumo reikalavimus.
Degalų tūrio matavimas kartu su korekcija, siekiant atsižvelgti į šiluminį degalų plėtimąsi. Degalų tūrio matavimo įtaisas ir degalų temperatūros matavimo įtaisas turi atitikti 2 lentelėje nustatytus degalų tūrio matavimo sistemos tikslumo reikalavimus. Sunaudotų degalų masė apskaičiuojama pagal šias lygtis:
čia:
|
mfuel |
– |
Apskaičiuota degalų masė [kg] |
|
n |
– |
bendras matavimui naudojamų bandinių skaičius. |
|
ρ0 |
– |
patikros bandymui naudotų degalų tankis (kg/m3). Tankis nustatomas pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 IX priedą. Jeigu atliekant patikros bandymą naudojamas dyzelinas, galima naudoti ir vidutinę B7 etaloninių degalų tankio intervalo vertę pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 IX priedą. |
|
t0 |
– |
degalų temperatūra, atitinkanti etaloninių degalų tankį ρ0, kaip apibrėžta V priede [°C] |
|
ρi |
– |
bandinio i bandomųjų degalų tankis [kg/m3] |
|
Vfuel, i |
– |
bendras bandinio i sunaudotų degalų tūris [m3] |
|
ti + 1 |
– |
išmatuota bandinio i+ 1 degalų temperatūra [°C] |
|
β |
– |
temperatūros korekcijos koeficientas (0,001 K– 1). |
5.8. Transporto priemonės svoris
Naudojant 2 lentelėje nustatytus reikalavimus atitinkančią įrangą išmatuojamos šios transporto priemonės masės:
faktinė transporto priemonės masė;
faktinė transporto priemonės su naudingąja apkrova masė.
5.9. Bendrieji matavimo transporto priemonėje reikalavimai
Visi duomenys registruojami bent 2 Hz dažniu arba įrangos gamintojo rekomenduojamu dažniu, nelygu, kuri iš verčių yra didesnė.
Modeliavimo priemonės įvesties duomenys gali būti iš skirtingų registravimo prietaisų. Toliau nurodytiems įvesties duomenims naudojamos matavimų vertės:
kiekvieno varomojo rato sukimo momentas;
kiekvieno varomojo rato sūkių dažnis;
pavara (neprivaloma);
variklio sūkių dažnis;
ventiliatoriaus sūkių dažnis;
transporto priemonės greitis;
degalų srautas.
Ratų sukimo momentas ir sūkių dažnis registruojamas vienoje duomenų registravimo sistemoje. Jeigu kitiems signalams registruoti naudojamos kitokios duomenų registravimo sistemos, registruojamas bendras signalas (pvz., transporto priemonės greitis), siekiant užtikrinti teisingą signalų laikinį gretinimą.
Visa naudojama matavimo įranga turi atitikti 2 lentelėje nustatytus tikslumo reikalavimus. Bet kokia į 2 lentelę neįtraukta įranga turi atitikti V priedo 2 lentelėje nustatytus tikslumo reikalavimus.
2 lentelė
Matavimo sistemų reikalavimai
|
Matavimo sistema |
Tikslumas |
Kilimo trukmė (1) |
|
Transporto priemonės svorio subalansavimas |
50 kg arba < 0,5 % didž. kalibravimo vertės (nelygu, kuri iš verčių yra mažesnė) |
— |
|
Ratų sūkių dažnis |
< 0,5 % didž. kalibravimo vertės |
≤ 1 s |
|
Skystųjų degalų masės srautas |
< 1,0 % rodmens < 0,5 % didž. kalibravimo vertės (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė) |
≤ 2 s |
|
Degalų tūrio matavimo sistema (2) |
< 1,0 % rodmens < 0,5 % didž. kalibravimo vertės (nelygu, kuri iš verčių yra didesnė) |
≤ 2 s |
|
Degalų temperatūra |
± 1 °C |
≤ 2 s |
|
Aušinimo ventiliatoriaus sūkių dažnio matavimo jutikis |
0,4 % sūkių dažnio rodmens arba 0,2 % didž. kalibravimo vertės, nelygu, kuri iš verčių yra didesnė. |
≤ 1 s |
|
Variklio sūkių dažnis |
kaip nustatyta V priede |
|
|
Rato sukimo momentas |
Kai kalibravimo vertė 10 kNm: < 40 Nm tikslumu < 20 Nm kryžminių trikdžių |
< 0,1 s |
|
(1)
Kilimo trukmė – laiko, kai atsakas sudaro 10 %, ir laiko, kai atsakas sudaro 90 % analizatoriaus galutinio rodmens, skirtumas (t90 – t10).
(2)
Nepertraukiamo degalų srauto tikslumo vertė turi būti išlaikyta virš 100 minučių. |
||
Didžiausios kalibravimo vertės – vertės, atitinkančios bent iš 1,1 padaugintą didžiausią numatytąją vertę, kurios tikimasi atliekant visus bandymus, per kuriuos naudojama atitinkama matavimo sistema. Naudojant sukimo momento matavimo sistemą gali būti nustatoma tik 10 kNm didžiausia kalibravimo vertė.
Jeigu naudojamos kelios skalės, nurodytą tikslumą turi atitikti visų atskirų tikslumo verčių suma.
6. Bandymo procedūra
6.1. Transporto priemonės parengimas
Transporto priemonė pasirenkama iš serijinės gamybos pagal 3 dalį.
6.1.1. Įvesties duomenų tvirtinimas
Tvirtinant įvesties duomenis remiamasi atrinktos transporto priemonės gamintojo įrašų byla. Atrinktos transporto priemonės identifikavimo numeris turi sutapti su informacijos klientui byloje nurodytu transporto priemonės identifikavimo numeriu.
Patvirtinimo institucijos, išdavusios licenciją naudoti modeliavimo priemonę, prašymu transporto priemonės gamintojas per 15 darbo dienų pateikia gamintojo įrašų bylą, įvesties informaciją ir įvesties duomenis, kurių reikia modeliavimo priemonei naudoti, ir su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių visų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų savybių sertifikatą.
6.1.1.1. Sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų patikra ir įvesties duomenys bei informacija
Atliekami šie ant transporto priemonės sumontuotų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų patikrinimai:
modeliavimo priemonės duomenų vientisumas: gamintojo įrašų bylos kriptografinės maišos pagal 9 straipsnio 3 dalį, iš naujo apskaičiuotos per patikros bandymo procedūrą naudojant maišos priemonę, vientisumas patikrinamas palyginant ją su atitikties sertifikate nurodyta kriptografine maiša;
transporto priemonės duomenys: transporto priemonės identifikavimo numeris, ašies konfigūracija, atrinkti pagalbiniai įtaisai ir galios perdavimo technologijos turi atitikti atrinktą transporto priemonę;
sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ar sistemos duomenys: su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių sertifikate nurodytas sertifikavimo numeris ir modelio tipas turi atitikti atrinktoje transporto priemonėje įrengtą sudedamąją dalį, atskirą techninį mazgą ar sistemą;
modeliavimo priemonės įvesties duomenų ir įvesties informacijos maiša turi atitikti maišą, nurodytą su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių toliau išvardytų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų savybių sertifikate:
variklių;
pavarų dėžių;
sukimo momento keitiklių;
kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių;
papildomų transmisijos sudedamųjų dalių;
ašių;
kėbulo ar priekabos oro pasipriešinimo;
padangų.
6.1.1.2. Transporto priemonės masės patikra
Patvirtinimo institucijos, išdavusios licenciją naudoti modeliavimo priemonę, prašymu į įvesties duomenų patikrą įtraukiama pataisytos faktinės transporto priemonės masės patikra.
Masės patikrai atlikti parengtos naudoti transporto priemonės masė patikrinama pagal Reglamento (EB) Nr. 1230/2012 I priedo 2 priedėlio 2 punktą.
6.1.1.3. Veiksmai, kurių reikia imtis
Esant sertifikavimo numerio arba vieno ar kelių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų, išvardytų 6.1.1.1 punkto d papunkčio i–vii įtraukose, kriptografinės maišos neatitikimų, tolesniems veiksmams neteisingi duomenys pakeičiami teisingais įvesties duomenimis, kurie buvo sėkmingai patikrinti pagal 6.1.1.1 ir 6.1.1.2 punktus. Nesant išsamaus sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų, išvardytų 6.1.1.1 punkto d papunkčio i–vii įtraukose, įvesties duomenų rinkinio ir tinkamo su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių sertifikato, patikros bandymas užbaigiamas ir transporto priemonės patikros bandymo procedūros rezultatai laikomi neatitinkančiais reikalavimų.
6.1.2. Įvažinėjimas
Patvirtinus įvesties duomenis pagal 6.1.1 punktą, gali būti atliekamas įvažinėjimas neviršijant 15 000 km ridos; jeigu atrinktos transporto priemonės odometro rodmuo yra mažiau 15 000 km, etaloninių degalų naudoti nebūtina. Sugedus kuriai nors iš sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų, išvardytų 6.1.1.1 punkte, ta sudedamoji dalis, atskiras techninis mazgas ar sistema gali būti pakeista bet kokia kita lygiaverte sudedamąja dalimi, atskiru techniniu mazgu ar sistema su tuo pačiu sertifikavimo numeriu. Toks pakeitimas nurodomas bandymo ataskaitoje.
Prieš matavimą visos susijusios sudedamosios dalys, atskiri techniniai mazgai ar sistemos patikrinami, ar nėra neįprastų sąlygų, pvz., ar teisingas alyvos lygis, ar neužsikimšęs oro filtras, ar nėra vidinės diagnostikos sistemos įspėjimų.
6.1.3. Matavimo įrangos paruošimas
Visos matavimo sistemos turi būti sukalibruotos pagal įrangos gamintojo nuostatas. Jeigu tokių nuostatų nėra, kalibruojama laikantis įrangos gamintojo rekomendacijų.
Po įvažinėjimo transporto priemonėje įrengiamos 5 dalyje nustatytos matavimo sistemos.
6.1.4. Transporto priemonės paruošimas degalų sąnaudų matavimui
I priedo 1 lentelėje apibrėžtų transporto priemonių grupei priklausantys vilkikai bandomi su bet kokio tipo puspriekabe, jeigu galima naudoti toliau nurodytą apkrovą.
I priedo 1 lentelėje apibrėžtų transporto priemonių grupei priklausantys standžiosios vilkties sunkvežimiai bandomi su priekaba, jeigu yra sumontuotas priekabos sukabinimo įtaisas. Toliau nurodytai apkrovai vežti gali būti naudojamas bet koks kėbulo tipas arba kitas prietaisas.
Transporto priemonių kėbulai gali skirtis nuo standartinių kėbulų, nustatytų I priedo 1 lentelėje su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybėms sertifikuoti.
Transporto priemonės naudingoji apkrova turi atitikti bent masę, su kuria bendras bandomasis svoris sudaro 90 % didžiausios leidžiamosios bendrosios masės arba didžiausios leidžiamosios transporto priemonės masės, jeigu tai standžiosios vilkties sunkvežimiai be priekabos.
Padangų slėgis turi atitikti gamintojo rekomendaciją. Puspriekabių padangos gali skirtis nuo standartinių padangų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 661/2009 II priedo B dalies 2 lentelėje padangoms sertifikuoti pagal išmetamo CO2 kiekį.
Visi nuostačiai, turintys poveikio papildomam energijos poreikiui, turi būti tokie, kad būtų pagrįstai suvartojama kuo mažiau energijos. Oro kondicionavimas turi būti išjungtas, o kabinos vėdinimas turi būti nustatytas žemiau vidutinio masės srauto. Papildomi energiją vartojantys įtaisai, kurie nebūtini, kad transporto priemonė veiktų, turi būti išjungti. Papildomus energijos transporto priemonėje tiekimo prietaisus (pvz., išorines baterijas) leidžiama naudoti tik papildomai matavimo įrangai, nurodytai 2 lentelėje atitinkamai patikros bandymo procedūrai, tačiau jie neturi tiekti energijos serijinės gamybos transporto priemonės įrangai.
Galima pradėti kietųjų dalelių filtro regeneraciją; ji turi būti užbaigta prieš pradedant patikros bandymą. Jeigu pradėtos kietųjų dalelių filtro regeneracijos negalima užbaigti prieš pradedant patikros bandymą, bandymas negalioja ir turi būti pakartotas.
6.1.5. Patikros bandymas
6.1.5.1. Maršruto parinkimas
Patikros bandymui pasirinktas maršrutas turi atitikti 3 lentelėje nustatytus reikalavimus. Į maršrutą gali būti įtraukti tiek valstybiniai, tiek privatieji keliai.
6.1.5.2. Transporto priemonės parengiamasis kondicionavimas
Transporto priemonės parengiamojo kondicionavimo atlikti nereikia.
6.1.5.3. Transporto priemonės įšildymas
Prieš pradedant matuoti degalų sąnaudas transporto priemonė įšildoma, kaip nustatyta 3 lentelėje. Atliekant patikros bandymą į įšildymo etapą neatsižvelgiama.
6.1.5.4. Sukimo momento matavimo įrangos nulinės vertės nustatymas
Sukimo momento matavimo įrangos nulinė vertė nustatoma laikantis įrangos gamintojo instrukcijų. Nulinės vertės nustatymui užtikrinama, kad varomosios ašies sukimo momentas yra nulis. Nulinės vertės nustatymui transporto priemonė iš karto po įšildymo etapo sustabdoma ir nulinė vertė nustatoma iš karto jai sustojus, kad būtų kuo labiau sumažintas aušinamasis poveikis. Nulinė vertė turi būti nustatyta greičiau nei per 20 minučių.
6.1.5.5. Degalų sąnaudų matavimas
Degalų sąnaudas pradedama matuoti iš karto nustačius ratų sukimosi momento matavimo įrangos nulinę vertę, transporto priemonei stovint ir varikliui veikiant tuščiąja eiga. Atliekant matavimą transporto priemonė turi važiuoti vengiant nereikalingo stabdymo, greičio pedalo pumpavimo ir agresyvaus važiavimo posūkiuose. Naudojami elektroninių valdymo sistemų nuostačiai, įsijungiantys automatiškai užvedus transporto priemonę, o pavaros perjungiamos automatiškai (jei taikoma). Jeigu elektroninių valdymo sistemų nuostačiai nustatomi tik rankiniu būdu, parenkami nuostačiai, kuriems esant degalų sąnaudos vienam kilometrui yra didžiausios. Degalų sąnaudų matavimo trukmė turi atitikti 3 lentelėje nustatytas leidžiamąsias nuokrypas. Degalų sąnaudas baigiama matuoti taip pat transporto priemonei stovint ir varikliui veikiant tuščiąja eiga, iš karto prieš pradedant matuoti sukimo momento matavimo įrangos poslinkį.
6.1.5.6. Sukimo momento matavimo įrangos poslinkio matavimas
Iš karto išmatavus degalų sąnaudas užrašomas sukimo momento matavimo įrangos poslinkis išmatuojant sukimo momentą tomis pačiomis sąlygomis kaip nustatant nulinę vertę. Jeigu degalų sąnaudų nebaigiama matuoti kai transporto priemonės greitis yra nulis, transporto priemonė, nuosaikiai lėtinant, sustabdoma poslinkiui matuoti.
6.1.5.7. Patikros bandymo ribinės sąlygos
Ribinės sąlygos, kurių turi būti laikomasi, kad patikros bandymas būtų galiojantis, yra nustatytos 3 lentelėje.
Jeigu transporto priemonės patikros bandymas pagal 7 dalį yra sėkmingas, nustatoma, kad bandymas yra galiojantis, net jeigu neįvykdytos šios sąlygos:
3 lentelė
Galiojančio patikros bandymo parametrai
|
Nr. |
Parametras |
Maž. |
Didž. |
Taikoma: |
|
1 |
Įšildymas [minutėmis] |
60 |
|
|
|
2 |
Vidutinis greitis įšildymo etapu [km/h] |
70 (1) |
100 |
|
|
3 |
Degalų sąnaudų matavimo trukmė [minutėmis] |
80 |
120 |
|
|
4 |
Nuo atstumo priklausanti važiavimo mieste dalis |
2 % |
8 % |
4, 5, 9 ir 10 transporto priemonių grupė |
|
5 |
Nuo atstumo priklausanti važiavimo užmiestyje dalis |
7 % |
13 % |
|
|
6 |
Nuo atstumo priklausanti važiavimo greitkeliu dalis |
74 % |
— |
4, 5, 9 ir 10 transporto priemonių grupė |
|
7 |
Laiko dalis transporto priemonei stovint ir varikliui veikiant tuščiąja eiga |
|
5 % |
|
|
8 |
Vidutinė aplinkos temperatūra |
5 °C |
30 °C |
|
|
9 |
Kelio sąlygos: sausa |
100 % |
|
|
|
10 |
Kelio sąlygos: sniegas arba ledas |
|
0 % |
|
|
11 |
Kelio aukštis virš jūros lygio [m] |
0 |
800 |
|
|
12 |
Nuolatinio transporto priemonės stovėjimo ir variklio veikimo tuščiąja eiga trukmė [minutėmis] |
|
3 |
|
|
(1)
arba didžiausias transporto priemonės greitis, jeigu mažesnis nei 70 km/h |
||||
Esant neįprastoms sąlygoms, patikros bandymas kartojamas.
6.1.6. Duomenų pateikimas ataskaitoje
Per patikros bandymo procedūrą užregistruoti duomenys pateikiami patvirtinimo institucijai, išdavusiai licenciją naudoti modeliavimo priemonę:
užregistruoti duomenys pateikiami pastoviais 2 Hz signalais, kaip nustatyta 1 lentelėje. Duomenys, užregistruoti aukštesniu nei 2 Hz dažniu, konvertuojami į 2 Hz dažnį, nustatant laiko intervalų vidurkį apie 2 Hz mazgus. Esant, pvz., 10 Hz nuskaitymui, pirmasis 2 Hz mazgas apibūdinamas 0,1–0,5 sekundės vidurkiu, antrasis mazgas – 0,6–1,0 sekundžių vidurkiu. Kiekvieno mazgo laiko žyma turi būti paskutinė kiekvieno mazgo laiko žyma, t. y. 0,5, 1,0, 1,5 ir pan.
Varomiesiems ratams perduodama galia apskaičiuojama pagal išmatuotą rato sukimo momentą ir sūkių dažnį. Visos vertės pirmiausia konvertuojamos į 2 Hz signalus pagal a punktą. Tada kiekvienam varomajam ratui perduodama galia apskaičiuojama pagal 2 Hz sukimo momento ir sūkių dažnio signalus, kaip nustatyta toliau pateiktoje lygtyje:
čia:
|
i |
– |
kairiojo ir dešiniojo varomosios ašies rato indeksas |
|
Pwheel-i (t) |
– |
kairiojo ir dešiniojo varomojo rato galia laiko mazge (t) [kW] |
|
nwheel-i (t) |
– |
kairiojo ir dešiniojo varomojo rato sūkių dažnis laiko mazge (t) [sūk./min.] |
|
Mdwheel-i (t) |
– |
išmatuotas kairiojo ir dešiniojo varomojo rato sukimo momentas laiko mazge (t) [Nm] |
Varomiesiems ratams perduodamos galios įvesties duomenys, skirti patikros bandymo modeliavimui, naudojant modeliavimo priemonę, yra visiems transporto priemonės varomiesiems ratams perduodamos galios suma, kaip nustatyta toliau pateiktoje lygtyje:
čia:
|
Pwheel(t) |
– |
bendra varomųjų ratų galia laiko mazge (t) [kW] |
|
wd |
– |
varomųjų ratų skaičius |
4 lentelė
Matavimo duomenų, skirtų modeliavimo priemonei per patikros bandymą, teikimo forma
|
Kiekis |
Vienetas |
Įvesties duomenų antraštė |
Pastaba |
|
Laiko mazgas |
[s] |
<t> |
|
|
Transporto priemonės greitis |
[km/h] |
<v> |
|
|
Variklio sūkių dažnis |
[sūk./min.] |
<n_eng> |
|
|
Variklio aušinimo ventiliatoriaus sūkių dažnis |
[sūk./min.] |
<n_fan> |
|
|
Sukimo momentas (kairysis ratas) |
[Nm] |
<tq_left> |
|
|
Sukimo momentas (dešinysis ratas) |
[Nm] |
<tq_right> |
|
|
Kairiojo rato sūkių dažnis |
[sūk./min.] |
<n_wh_left> |
|
|
Dešiniojo rato sūkių dažnis |
[sūk./min.] |
<n_wh_right> |
|
|
Pavara |
[–] |
<gear> |
neprivalomas MT ir AMT signalas |
|
Degalų srautas |
[g/val.] |
<fc> |
standartinis NCV (7.2 punktas) |
7. Bandymo rezultatų vertinimas
Modeliuotos degalų sąnaudos palyginamos su degalų sąnaudomis, išmatuotomis naudojant modeliavimo priemonę.
7.1. Degalų sąnaudų modeliavimas
Modeliavimo priemonei skirti įvesties duomenys ir įvesties informacija, skirti patikros bandymui, yra:
su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios toliau išvardytų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų sertifikuotosios savybės:
variklių;
pavarų dėžių;
sukimo momento keitiklių;
kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių;
papildomų transmisijos sudedamųjų dalių;
ašių.
4 lentelėje nustatyti įvesties duomenys.
Galia, apskaičiuota modeliavimo priemonėje, naudojant išmatuoto transporto priemonės greičio ir kelio nuolydžio išilginės dinamikos lygtis, gali būti naudojama patikimumo patikrinimams, siekiant nustatyti, ar visas modeliuotas ciklo darbas yra panašus į išmatuotą vertę.
Modeliavimo priemonė apskaičiuoja per patikros bandymą įjungtas pavaras, apskaičiuodama kiekvienos pavaros variklio sūkių dažnį esant faktiniam transporto priemonės greičiui ir parinkdama pavarą, kurią įjungus variklio sūkių dažnis yra panašiausias į išmatuotą variklio sūkių dažnį.
Išmatuota varomiesiems ratams perduodama galia modeliavimo priemonės patikros bandymo režime pakeičia modeliuotą ratų energijos poreikį. Išmatuotas variklio sūkių dažnis ir patikros bandymo įvesties duomenyse apibrėžt pavara pakeičia atitinkamą modeliuojamą dalį. Standartinė ventiliatoriaus galia modeliavimo priemonėje pakeičiama ventiliatoriaus galia, apskaičiuota pagal modeliavimo priemonėje išmatuotą ventiliatoriaus galią:
čia:
|
Pfan |
– |
ventiliatoriaus galia, kuri turi būti naudojama modeliavimui per patikros bandymą [kW] |
|
RPMfan |
– |
išmatuotas ventiliatoriaus sūkių dažnis [1/s] |
|
Dfan |
– |
ventiliatoriaus skersmuo [m] |
|
C1, C2, C3 |
– |
bendrieji modeliavimo priemonės parametrai: |
|
C1 |
– |
7 320 W |
|
C2 |
– |
1 200 sūk./min. |
|
C3 |
– |
810 mm |
Vairo siurbliui, kompresoriui ir generatoriui priskiriamos standartinės vertės pagal IX priedą.
Visi kiti su ašimi, pavarų dėže ir variklio veiksmingumu susiję modeliavimo etapai ir duomenų apdorojimas turi atitikti modeliavimo priemonės taikymą nustatant ir deklaruojant naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas.
Modeliuota degalų sąnaudų vertė – bendras degalų srautas per patikros bandymo bandomąjį atstumą nuo nulinės vertės nustatymo pabaigos po įšildymo etapo iki bandymo pabaigos. Visas patikros bandymo bandomasis atstumas apskaičiuojamas pagal transporto priemonės greičio signalą.
Modeliavimo priemonės rezultatai, skirti patikros bandymui, apskaičiuojami taip:
čia:
|
VT work |
– |
modeliavimo priemonės per visą degalų sąnaudų matavimo etapą apskaičiuotas patikros bandymo darbas [kWh]
|
|
FCsim |
– |
modeliavimo priemonės per visą degalų sąnaudų matavimo etapą modeliuotos degalų sąnaudos [g/kWh] |
|
fs |
– |
modeliavimo dažnis [Hz] |
|
FCsim(t) |
– |
modeliavimo priemonės per visą bandymą modeliuotos akimirkinės degalų sąnaudos [g/s] |
7.2. Išmatuotų degalų sąnaudų apskaičiavimas
Išmatuotas degalų srautas integruojamas tą patį laiko tarpą kaip modeliuotos degalų sąnaudos. Viso bandymo išmatuotos degalų sąnaudos apskaičiuojamos taip:
čia:
|
FCm – |
per visą degalų sąnaudų matavimo etapą integruojant degalų masės srautą išmatuotos degalų sąnaudos [g/kWh] |
|
FCm(t) – |
per degalų sąnaudų matavimo etapą išmatuotas akimirkinis degalų masės srautas [g/s] |
|
fs – |
nuskaitymo dažnis [Hz] |
|
VT workm – |
rato patikros bandymo darbas, apskaičiuotas pagal išmatuotą rato sukimo momentą ir rato sūkių dažnį per visą degalų sąnaudų matavimo etapą [kWh]
|
|
Pwheel-i-measured,t = |
Teigiama kairiojo (i = l) ir dešiniojo (i = 2) rato galia, apskaičiuota pagal išmatuotą rato sukimo momentą ir rato sūkių dažnį laiko tarpsnyje t, kai taikomos tik už nulį didesnės galios vertės.
|
|
Sukimo momentasi – |
išmatuotas akimirkinis rato i sukimosi momentas laiko tarpsnyje t [Nm] |
|
sūk./min.i – |
išmatuotas akimirkinis rato i sūkių dažnis laiko tarpsnyje t [min– 1] |
Kad būtų galima apskaičiuoti patikros bandymo rezultatus, išmatuotos degalų sąnaudų vertės pakoreguojamos pagal apatinio šilumingumo vertes (NCV), kaip nustatyta V priedo 3 dalyje.
čia:
|
NCVmeas |
– |
patikros bandymui naudotų degalų NCV, nustatytas pagal V priedo 3.2 punktą [MJ/kg] |
|
NCVstd |
– |
standartinis NCV pagal V priedo 4 lentelę [MJ/kg] |
|
FCm,corr |
– |
per visą degalų sąnaudų matavimo etapą integruojant degalų masę išmatuotos degalų sąnaudos, pakoreguotos pagal bandymui naudotų degalų NCV [g/kWh] |
7.3. Patikrinimo kriterijus (teigiamas/neigiamas rezultatas)
Transporto priemonės patikros bandymo rezultatas teigiamas, jeigu pakoreguotų išmatuotų degalų sąnaudų ir modeliuotų degalų sąnaudų santykis yra mažesnis už 5 lentelėje nustatytas leidžiamąsias nuokrypas.
Jeigu įvažinėjimo etapas yra trumpesnis nei 15 000 km, poveikį transporto priemonės degalų naudojimo efektyvumui galima pakoreguoti taikant tokį raidos koeficientą:
[g/kWh]
čia:
|
FCm-c |
– |
išmatuotos ir pakoreguotos trumpesnio įvažinėjimo etapo degalų sąnaudos |
|
rida |
– |
įvažinėjimo atstumas [km] |
|
ef |
– |
raidos koeficientas 0,98 |
Kai transporto priemonės odometro rodmenys rodo daugiau nei 15 000 km, vertės nekoreguojamos.
Per atitinkamą patikros bandymo kelionę išmatuotų ir modeliuotų degalų sąnaudų santykis apskaičiuojamas kaip patikros bandymo santykis pagal šią lygtį:
čia:
|
CVTP |
– |
per patikros bandymo procedūrą išmatuotų ir modeliuotų degalų sąnaudų santykis (-) |
Siekiant palyginti su transporto priemonės išmetamo CO2 kiekiu, deklaruotu pagal 9 straipsnį, patikrintas transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis nustatomas taip:
čia:
|
CO2verified |
– |
patikrintas transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis [g/t-km] |
|
CO2declared |
– |
deklaruotas transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis [g/t-km] |
Jeigu pirma transporto priemonė neatitinka leidžiamųjų nuokrypų CVTP, transporto priemonės gamintojo prašymu gali būti atliekami dar du tos pačios transporto priemonės arba dar dviejų panašių transporto priemonių bandymai. Teigiamam bandymo rezultato kriterijui, nustatytam 5 lentelėje, įvertinti naudojami patikros bandymo procedūros vidurkiai (iki trijų bandymų). Jeigu teigiamo rezultato kriterijus neįvykdytas, transporto priemonės patikros bandymo procedūros rezultatai laikomi neatitinkančiais reikalavimų.
5 lentelė
Teigiamo/neigiamo patikros bandymo rezultato kriterijus
|
|
CVPT |
|
Teigiamo patikros bandymo rezultato kriterijus |
< 1,075 |
8. Ataskaitų teikimo procedūros
Transporto priemonės gamintojas parengia kiekvienos išbandytos transporto priemonės bandymo ataskaitą ir joje pateikia bent šiuos patikros bandymo rezultatus:
8.1. Bendrieji duomenys
|
8.1.1. |
Transporto priemonės gamintojo pavadinimas ir adresas |
|
8.1.2. |
Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai) |
|
8.1.3. |
Transporto priemonės gamintojo atstovo pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio pašto adresas |
|
8.1.4. |
Tipas ir komercinis aprašymas |
|
8.1.5. |
Transporto priemonės ir su CO2 susijusių sudedamųjų dalių atrankos kriterijai (tekstas) |
|
8.1.6. |
Transporto priemonės savininkas |
|
8.1.7. |
Odometro duomenys pradedant matuoti degalų sąnaudas (km) |
8.2. Informacija apie transporto priemonę
|
8.2.1. |
Transporto priemonės modelis |
|
8.2.2. |
Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) |
|
8.2.3. |
Transporto priemonės kategorija (N2, N3) |
|
8.2.4. |
Ašies konfigūracija |
|
8.2.5. |
Didžiausia leidžiamoji transporto priemonės masė (t) |
|
8.2.6. |
Transporto priemonių grupė |
|
8.2.7. |
Pataisytoji faktinė transporto priemonės masė |
|
8.2.8. |
Gamintojo įrašų bylos kriptografinė maiša |
|
8.2.9. |
Didžiausia leidžiamoji bendroji transporto priemonės masė per patikros bandymą (kg) |
8.3. Variklio pagrindinės specifikacijos
|
8.3.1. |
Variklio modelis |
|
8.3.2. |
Variklio sertifikavimo numeris |
|
8.3.3. |
Vardinė variklio galia (kW) |
|
8.3.4. |
Darbinis variklio tūris (l) |
|
8.3.5. |
Variklio etaloninių degalų tipas (dyzelinas/SND/SGD/…) |
|
8.3.6. |
Degalų sąnaudų charakteristikų grafiko rinkmenos/dokumento maiša |
8.4. Pavarų dėžės pagrindinės specifikacijos
|
8.4.1. |
Pavarų dėžės modelis |
|
8.4.2. |
Pavarų dėžės sertifikavimo numeris |
|
8.4.3. |
Sudarant nuostolių grafikus taikytos pagrindinės parinktys (1 parinktis/2 parinktis/3 parinktis/standartinės vertės) |
|
8.4.4. |
Pavarų dėžės tipas |
|
8.4.5. |
Pavarų skaičius |
|
8.4.6. |
Pagrindinės pavaros perdavimo skaičius |
|
8.4.7. |
Lėtintuvo tipas |
|
8.4.8. |
Galios perdavimo įrenginys (taip/ne) |
|
8.4.9. |
Naudojimo veiksmingumo charakteristikų grafiko rinkmenos/dokumento maiša |
8.5. Pagrindinės lėtintuvo specifikacijos
|
8.5.1. |
Lėtintuvo modelis |
|
8.5.2. |
Lėtintuvo sertifikavimo numeris |
|
8.5.3. |
Sudarant nuostolių grafiką taikyta sertifikavimo parinktis (standartinės vertės/matavimas) |
|
8.5.4. |
Lėtintuvo naudojimo veiksmingumo charakteristikų grafiko rinkmenos/dokumento maiša |
8.6. Sukimo momento keitiklio specifikacija
|
8.6.1. |
Sukimo momento keitiklio modelis |
|
8.6.2. |
Sukimo momento keitiklio sertifikavimo numeris |
|
8.6.3. |
Sudarant nuostolių grafiką taikyta sertifikavimo parinktis (standartinės vertės/matavimas) |
|
8.6.4. |
Naudojimo veiksmingumo charakteristikų grafiko rinkmenos/dokumento maiša |
8.7. Kampinės pavaros specifikacijos
|
8.7.1. |
Kampinės pavaros modelis |
|
8.7.2. |
Ašies sertifikavimo numeris |
|
8.7.3. |
Sudarant nuostolių grafiką taikyta sertifikavimo parinktis (standartinės vertės/matavimas) |
|
8.7.4. |
Kampinės pavaros perdavimo skaičius |
|
8.7.5. |
Naudojimo veiksmingumo charakteristikų grafiko rinkmenos/dokumento maiša |
8.8. Ašies specifikacijos
|
8.8.1. |
Ašies modelis |
|
8.8.2. |
Ašies sertifikavimo numeris |
|
8.8.3. |
Sudarant nuostolių grafiką taikyta sertifikavimo parinktis (standartinės vertės/matavimas) |
|
8.8.4. |
Ašies tipas (pvz., standartinė pavienė varomoji ašis) |
|
8.8.5. |
Ašies perdavimo skaičius |
|
8.8.6. |
Naudojimo veiksmingumo charakteristikų grafiko rinkmenos/dokumento maiša |
8.9. Aerodinaminės savybės
|
8.9.1. |
„Model“ |
|
8.9.2. |
Sertifikavimo parinktis CdxA vertei gauti (standartinės vertės/matavimas) |
|
8.9.3. |
CdxA sertifikavimo numeris (jeigu taikoma) |
|
8.9.4. |
CdxA vertė |
|
8.9.5. |
Naudojimo veiksmingumo charakteristikų grafiko rinkmenos/dokumento maiša |
8.10. Padangos pagrindinės specifikacijos
|
8.10.1. |
Visų ašių padangų sertifikavimo numeris |
|
8.10.2. |
Visų ašių padangų savitasis riedėjimo varžos koeficientas |
8.11. Pagalbinių įtaisų pagrindinės specifikacijos
|
8.11.1. |
Variklio aušinimo ventiliatoriaus technologija |
|
8.11.2. |
Vairo mechanizmo hidraulinio stiprintuvo siurblio technologija |
|
8.11.3. |
Elektros sistemos technologija |
|
8.11.4. |
Pneumatinės sistemos technologija |
8.12. Bandymo sąlygos
|
8.12.1. |
Faktinė transporto priemonės masė (kg) |
|
8.12.2. |
Faktinė transporto priemonės su naudingąja apkrova masė (kg) |
|
8.12.3. |
Įšildymo laikas (minutėmis) |
|
8.12.4. |
Vidutinis greitis įšildymo etapu (km/h) |
|
8.12.5. |
Degalų sąnaudų matavimo trukmė (minutėmis) |
|
8.12.6. |
Nuo atstumo priklausanti važiavimo mieste dalis (proc.) |
|
8.12.7. |
Nuo atstumo priklausanti važiavimo užmiestyje dalis (proc.) |
|
8.12.8. |
Nuo atstumo priklausanti važiavimo greitkeliu dalis (proc.) |
|
8.12.9. |
Laiko dalis transporto priemonei stovint ir varikliui veikiant tuščiąja eiga (proc.) |
|
8.12.10. |
Vidutinė aplinkos temperatūra (°C) |
|
8.12.11. |
Kelio sąlygos (sausa, šlapia, sniegas, ledas, kita – nurodyti) |
|
8.12.12. |
Didžiausias kelio aukštis virš jūros lygio (m) |
|
8.12.13. |
Didžiausia nuolatinio transporto priemonės stovėjimo ir variklio veikimo tuščiąja eiga trukmė (minutėmis) |
8.13. Patikros bandymo rezultatai
|
8.13.1. |
Modeliavimo priemonės apskaičiuota vidutinė ventiliatoriaus galia, skirta patikros bandymui (kW) |
|
8.13.2. |
Modeliavimo priemonės apskaičiuotas darbas per patikros bandymą (kW) |
|
8.13.3. |
Per patikros bandymą išmatuotas darbas (kW) |
|
8.13.4. |
Patikros bandymui naudotų degalų NCV (MJ/kg) |
|
8.13.5. |
Per patikros bandymą išmatuotos degalų sąnaudos (g/km) |
|
8.13.6. |
Per patikros bandymą išmatuotos degalų sąnaudos, pataisytos (g/kWh) |
|
8.13.7. |
Per patikros bandymą modeliuotos degalų sąnaudos (g/km) |
|
8.13.8. |
Per patikros bandymą modeliuotos degalų sąnaudos (g/kWh) |
|
8.13.9. |
Paskirtis (tolimieji/tolimieji (EMS)/regioniniai/regioniniai (EMS)/miesto/savivaldybės/statybų pervežimai) |
|
8.13.10. |
Patikrintas transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis (g/tkm) |
|
8.13.11. |
Deklaruotas transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis (g/tkm) |
|
8.13.12. |
Per patikros bandymo procedūrą išmatuotų ir modeliuotų degalų sąnaudų santykis (-) |
|
8.13.13. |
Patikros bandymo rezultatas teigiamas (taip/ne) |
8.14. Programinė įranga ir naudotojo informacija
|
8.14.1. |
Modeliavimo priemonės versija (X.X.X.) |
|
8.14.2. |
Modeliavimo data ir laikas |
Xb PRIEDAS
ELEKTRINĖS GALIOS PAVAROS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ SERTIFIKAVIMAS
1. Įvadas
Atliekant šiame priede aprašytas sudedamųjų dalių bandymo procedūras gaunami modeliavimo priemonės įvesties duomenys, susiję su elektros mašinų sistemomis, IEPC, 1 tipo IHPC, baterijų sistemomis ir kondensatorių sistemomis.
2. Apibrėžtys ir santrumpos
Šiame priede vartojamos tokios apibrėžtys:
baterijos valdymo blokas arba BCU – elektroninis įtaisas, kuris valdo, reguliuoja, aptinka arba apskaičiuoja baterijų sistemos elektrines bei šilumines funkcijas ir užtikrina ryšį tarp baterijų sistemos arba baterijų paketo ar baterijų paketo dalies ir kitų transporto priemonės valdiklių;
baterijų paketas – įkraunamoji elektros energijos kaupimo sistema (REESS), kurią sudaro antriniai elementai arba antrinių elementų sąrankos, kurios paprastai yra sujungtos su elementų elektronika, maitinimo grandinės ir viršsrovio išjungimo įtaisas, įskaitant išorinių sistemų elektrines jungtis ir sąsajas (išorinių sistemų pavyzdžiai – šiluminio kondicionavimo, aukštos bei žemos įtampos pagalbinių įtaisų ir ryšio sistemos).
baterijų sistema – įkraunamoji elektros energijos kaupimo sistema (REESS), kurią sudaro antrinių elementų sąrankos arba baterijų paketas (-ai), taip pat elektrinės grandinės, elektronika, išorinių sistemų (pvz., šiluminio kondicionavimo sistemos) sąsajos, BCU ir kontaktoriai;
reprezentatyvus baterijų posistemis – baterijų sistemos posistemis, sudarytas iš nuosekliosios ir (arba) lygiagrečiosios konfigūracijos antrinių elementų sąrankų arba baterijų paketo (-ų), elektrinių grandinių, šiluminio kondicionavimo sistemos sąsajų, valdymo blokų ir elementų elektronikos;
elementas – iš elektrodų sąrankos, elektrolito, talpyklos, gnybtų ir paprastai atskirtuvų sudarytas bazinis funkcinis baterijos vienetas, kuris yra elektros energijos, gaunamos cheminės energijos tiesioginio virsmo būdu, šaltinis;
elementų elektronika – elektroninis įtaisas, kuris renka ir galimai stebi elementų ar elementų sąrankų, arba kondensatorių ar kondensatorių sąrankų šiluminius arba elektrinius duomenis ir, jei būtina, turi elementų arba kondensatorių pusiausvyrinimo elektroninę schemą;
antrinis elementas – elementas, skirtas pakartotiniam elektriniam įkrovimui grįžtamosios cheminės reakcijos būdu;
kondensatorius – elektros energijos kaupimo dėl elektrocheminio elemento elektrostatinės dvigubojo elektrinio sluoksnio talpos ir elektrocheminės pseudotalpos reiškinių, įtaisas;
kondensatorių elementas – bazinis funkcinis kondensatoriaus vienetas, sudarytas iš elektrodų sąrankos, elektrolito, talpyklos, gnybtų ir paprastai atskirtuvų;
kondensatorių valdymo blokas arba CCU – elektroninis įtaisas, kuris valdo, reguliuoja, aptinka arba apskaičiuoja kondensatorių sistemos elektrines ir šilumines funkcijas ir užtikrina ryšį tarp kondensatorių sistemos arba kondensatorių paketo ar kondensatorių paketo dalies ir kitų transporto priemonės valdiklių;
kondensatorių paketas – įkraunamoji elektros energijos kaupimo sistema (REESS), kurią sudaro kondensatorių elementai arba kondensatorių sąrankos, paprastai sujungtos su kondensatoriaus elementų elektronika, maitinimo grandinės ir viršsrovio išjungimo įtaisas, įskaitant išorinių sistemų elektrines jungtis ir sąsajas bei CCU. Išorinių sistemų pavyzdžiai – šiluminio kondicionavimo, aukštos bei žemos įtampos pagalbinių įtaisų ir ryšio sistemos;
kondensatorių sistema – REESS, kurią sudaro kondensatorių elementai arba kondensatorių sąrankos ar kondensatorių paketas (-ai), taip pat elektrinės grandinės, elektronika, išorinių sistemų (pvz., šiluminio kondicionavimo sistemos) sąsajos, kondensatorių valdymo blokas ir kontaktoriai;
reprezentatyvus kondensatorių posistemis – kondensatorių sistemos posistemis, sudarytas iš nuosekliosios ir (arba) lygiagrečiosios konfigūracijos kondensatorių sąrankų arba kondensatorių paketo (-ų), elektrinių grandinių, šiluminio kondicionavimo sistemos sąsajų, valdymo blokų ir kondensatorių elementų elektronikos;
nC – srovės stipris, lygus n kartų vienos valandos iškrovimo talpai, išreikštas amperais (t. y. srovė, kuria per 1/n valandų visiškai įkraunamas arba iškraunamas bandomasis įtaisas, atsižvelgiant į vardinę talpą);
bepakopė pavarų dėžė arba CVT – automatinė pavarų dėžė, kuria perdavimo skaičius gali būti tolygiai keičiamas visame perdavimo skaičių intervale;
diferencialas – įtaisas, kuris dalija sukimo momentą į dvi atšakas, pvz., kairės ir dešinės pusės ratams, kad šios atšakos galėtų suktis nevienodu sūkių dažniu. Sukimo momento dalijimo funkcija gali būti paslinkta arba išjungta diferencialinio stabdymo arba diferencialo blokavimo įtaisu (jei taikoma;
diferencialo perdavimo skaičius – diferencialo įėjimo veleno (į pirminės varomosios energijos keitiklį) sūkių dažnio ir diferencialo išėjimo veleno (į varomuosius ratus) sūkių dažnio, kai abu diferencialo išėjimo velenai sukasi vienodu sūkių dažniu;
transmisija – sujungti galios pavaros elementai, kuriais mechaninė energija perduodama iš varomosios energijos keitiklio (-ių) į ratus ir atvirkščiai.
elektros mašina (EM) – energijos keitiklis, elektros energiją verčiantis į mechaninę ir atvirkščiai;
elektros mašinų sistema – transporto priemonėje įrengtų elektrinės galios pavaros sudedamųjų dalių derinys, kurį sudaro elektros mašina, inverteris ir elektroninis (-iai) valdymo blokas (-ai), įskaitant išorinių sistemų jungtis ir sąsajas.
elektros mašinos tipas – a) asinchroninė mašina (ASM), b) sužadinama sinchroninė mašina (ESM), c) nuolatinio magneto sinchroninė mašina (PSM) arba d) magnetinės varžos elektros mašina (RM);
ASM – asinchroninė elektros mašina, kurioje sukimo momentui sukurti reikalinga rotoriaus elektros srovė gaunama dėl statoriaus apvijų magnetinio lauko elektromagnetinės indukcijos;
ESM – sužadinama sinchroninė elektros mašina su statoriuje esančiais daugiafazės kintamosios srovės elektromagnetais, sukuriančiais magnetinį lauką, kuris sukasi į taktą su tinklo srovės svyravimais. Rotoriui tiekiama sužadinimui reikalinga nuolatinė srovė;
PSM – nuolatinio magneto sinchroninė elektros mašina su statoriuje esančiais daugiafazės kintamosios srovės elektromagnetais, sukuriančiais magnetinį lauką, kuris sukasi į taktą su tinklo srovės svyravimais. Į plieninį rotorių įtaisyti nuolatiniai magnetai sukuria pastovų magnetinį lauką;
RM – magnetinės varžos elektrinė mašina su statoriuje esančiais daugiafazės kintamosios srovės elektromagnetais, sukuriančiais magnetinį lauką, kuris sukasi į taktą su tinklo srovės svyravimais. Laukas sukuria nenuolatinius magnetinius polius ant iš feromagnetiko pagaminto rotoriaus, kuris neturi jokių apvijų. Rotorius sukuria sukimo momentą dėl magnetinės varžos;
korpusas – sudedamosios dalies integruota ir konstrukcinė dalis, apgaubianti vidinius mazgus ir apsauganti nuo tiesioginio sąlyčio iš visų prieigos pusių;
energijos keitiklis – sistema, kurios atiduodamosios energijos rūšis skiriasi nuo tiekiamosios energijos rūšies;
varomosios energijos keitiklis – galios pavaros energijos keitiklis, kuris nėra išorinis įtaisas, kurio atiduodamoji energija tiesiogiai arba netiesiogiai panaudojama transporto priemonei varyti;
varomosios energijos keitiklio kategorija – i) vidaus degimo variklis, ii) elektros mašina arba iii) kuro elementas;
energijos kaupimo sistema – sistema, kurioje kaupiama energija ir iš kurios energija atiduodama tokios pačios rūšies, kaip tiekiamoji energija.
varomosios energijos kaupimo sistema – galios pavaros energijos kaupimo sistema, kuri nėra išorinis įtaisas ir kurios atiduodamoji energija tiesiogiai arba netiesiogiai panaudojama transporto priemonei varyti;
varomosios energijos kaupimo sistemos kategorija – i) degalų laikymo sistema, ii) įkraunamoji elektros energijos kaupimo sistema arba iii) įkraunamoji mechaninės energijos kaupimo sistema;
energijos rūšis – i) elektros energija, arba ii) mechaninė energija arba iii) cheminė energija (įskaitant degalus);
degalų laikymo sistema – varomosios energijos kaupimo sistema, kurioje cheminė energija sukaupta kaip skystieji arba dujiniai degalai;
pavarų dėžė – įtaisas, kuris keičia sukimo momentą ir sūkių dažnį esant kiekvienai pavarai nustatytam pastoviam perdavimo skaičiui, kuris taip pat gali apimti perjungiamų pavarų funkcijas;
pavaros numeris – pavarų dėžės su tam tikrais perdavimo skaičiais skirtingų priekinės eigos perjungiamų pavarų identifikavimo žymuo; didžiausio perdavimo skaičiaus perjungiamai pavarai priskiriamas 1 numeris; kiekvienos pavaros identifikavimo numeris didėja 1 mažėjančia pavarų perdavimo skaičiaus tvarka;
pavaros perdavimo skaičius – priekinės pavaros įėjimo veleno (į pirminės varomosios energijos keitiklį) sūkių dažnio ir išėjimo veleno (į varomuosius ratus) be slydimo sūkių dažnio santykis;
didelės energijos baterijų sistema arba HEBS – baterijų sistema arba reprezentatyvus baterijų posistemis, kurio sudedamosios dalies gamintojo deklaruotos didžiausios iškrovimo srovės, esant 50 % SOC pagal 5.4.2.3.2 punktą, išreikštos A, ir nominaliojo iškrovimo krūvio, esant 1C iškrovimo srovės stipriui kambario temperatūroje, išreikšto Ah, skaitinis santykis yra mažesnis kaip 10;
didelės galios baterijų sistema arba HPBS – baterijų sistema arba reprezentatyvus baterijų posistemis, kurio sudedamosios dalies gamintojo deklaruotos didžiausios iškrovimo srovės, esant 50 % SOC pagal 5.4.2.3.2 punktą, išreikštos A, ir nominaliojo iškrovimo krūvio, esant 1C iškrovimo srovės stipriui kambario temperatūroje, išreikšto Ah, skaitinis santykis yra lygus 10 arba didesnis;
integruota elektrinės galios pavaros sudedamoji dalis arba IEPC – elektros mašinų sistemos kombinuotoji sistema su vienos pakopos ar daugiapakopės pavarų dėžės, arba diferencialo, arba abiejų funkcija pasižyminti bent viena iš šių savybių:
Papildomai IEPC atitinka šiuos kriterijus:
IEPC su ratų varikliais konstrukcijos tipas – IEPC su vienu išėjimo velenu arba dviem išėjimo velenais, tiesiogiai prijungtais prie rato stebulės (-ių), šiame priede priskiriama dviem skirtingoms konfigūracijoms:
1 tipo integruota hibridinės elektrinės transporto priemonės galios pavaros sudedamoji dalis arba 1 tipo IHPC – kelių elektros mašinų sistemų kombinuotoji sistema su daugiapakopės pavarų dėžės funkcija, turinti bendrą sudedamųjų dalių korpusą ir pasižyminti bent viena iš šių savybių:
Papildomai 1 tipo IHPC atitinka šiuos kriterijus:
vidaus degimo variklis arba ICE – energijos keitiklis, kuriame su pertrūkiais ar nuolat oksiduojamų degalų cheminė energija virsta mechanine energija;
inverteris – elektros energijos keitiklis, kuris nuolatinę elektros srovę paverčia vienfaze ar daugiafaze kintamąja elektros srove;
išoriniai įtaisai – visi energiją naudojantys, keičiantys, kaupiantys arba tiekiantys įtaisai, kuriuose energija nėra tiesiogiai ar netiesiogiai naudojama transporto priemonei varyti, bet kurie yra būtini galios pavaros veikimui ir todėl laikomi galios pavaros sudedamąja dalimi;
galios pavara – transporto priemonei varyti skirtas varomosios energijos kaupimo sistemos (-ų), varomosios energijos keitiklio (-ų) bei ratams mechaninę energiją perduodančios (-ų) transmisijos (-ų) derinys ir išoriniai įtaisai;
vardinė talpa – visas iš visiškai įkrautos baterijos gaunamas ampervalandžių skaičius, nustatytas pagal 5.4.1.3 punktą;
vardinis sūkių dažnis – didžiausias elektros mašinų sistemos sūkių dažnis, kuriam esant gaunamas bendras didžiausias sukimo momentas;
kambario temperatūra arba RT – (25 ± 10) °C aplinkos oro temperatūra bandymo kameroje;
įkrovos būsena arba SOC – baterijos sistemos sukauptas elektros krūvis, išreikštas jos vardinės talpos procentais pagal 5.4.1.3 (kai 0 % reiškia visišką išsikrovimą, o 100 % – visišką įkrovimą);
bandomasis vienetas arba UUT – faktiškai bandoma elektros mašinų sistema, IEPC arba 1 tipo IHPC;
baterijos UUT – faktiškai bandoma baterijų sistemą arba reprezentatyvus baterijų posistemis;
kondensatorių UUT – faktiškai bandoma kondensatorių sistemą arba reprezentatyvus kondensatorių posistemis.
Šiame priede vartojamos šios santrumpos:
|
AC |
kintamoji srovė; |
|
DC |
nuolatinė srovė; |
|
DCIR |
nuolatinės srovės vidinė varža; |
|
EMS |
elektros mašinų sistema; |
|
OCV |
tuščiosios veikos įtampa; |
|
SC |
standartinis ciklas. |
3. Bendrieji reikalavimai
Kalibravimo laboratorijos įranga turi atitikti IATF 16949, ISO 9000 serijos arba ISO/IEC 17025 reikalavimus. Kalibruoti ir (arba) tikrinti naudojamą visą laboratorijos etaloninę matavimo įrangą turi būti įmanoma atsekti pagal nacionalinius ar tarptautinius standartus.
3.1. Matavimo įrangos specifikacijos
Matavimo įranga turi atitikti šiuos tikslumo reikalavimus:
1 lentelė
Matavimo sistemų reikalavimai
|
Matavimo sistema |
Tikslumas (1) |
|
Sūkių dažnis |
0,5 % analizatoriaus rodmens arba 0,1 % didžiausios sūkių dažnio kalibravimo vertės (2), jei ši vertė didesnė |
|
Sukimo momentas |
0,6 % analizatoriaus rodmens, arba 0,3 % didžiausios sukimo momento kalibravimo vertės (2) arba 0,5 Nm, imant didžiausią vertę |
|
Srovė |
0,5 % analizatoriaus rodmens, arba 0,25 % didžiausios srovės kalibravimo vertės (2) arba 0,5 A, imant didžiausią vertę |
|
Įtampa |
0,5 % analizatoriaus rodmens arba 0,25 % didžiausios įtampos kalibravimo vertės (2), jei ši vertė didesnė |
|
Temperatūra |
1,5 K |
|
(1)
Tikslumas – analizatoriaus rodmens nuokrypio nuo atskaitos vertės, atsekamos pagal nacionalinį ar tarptautinį standartą, absoliučioji vertė.
(2)
Didžiausia kalibravimo vertė – atitinkamos matavimo sistemos, naudojamos atliekant konkretų bandymą pagal šį priedą, didžiausia numatytoji vertė, padauginta iš koeficiento 1,1. |
|
Leidžiama kalibruoti pagal kelis taškus, o tai reiškia, kad matavimo sistemą galima kalibruoti iki nominaliosios vertės, kuri yra mažesnė nei matavimo sistemos matavimo riba.
3.2. Duomenų registravimas
Visi matavimo duomenys, išskyrus temperatūrą, matuojami ir registruojami ne mažesniu kaip 100 Hz dažniu. Temperatūrai matuoti pakanka ne mažesnio kaip 10 Hz dažnio.
Sutarus su patvirtinimo institucija, signalus galima filtruoti. Vengiama diskretizavimo sukeltų paklaidų.
4. Elektros mašinų sistemų, IEPC ir 1 tipo IHPC bandymai
4.1. Bandymų sąlygos
UUT įrengiamas pagal 1 paveikslą, o srovės, įtampos, inverterio elektrinės galios, sūkių dažnio ir sukimo momento matuojamieji dydžiai nustatomi pagal 1 paveikslą ir 4.1.1 punktą.
1 paveikslas
Elektros mašinų sistemos arba IEPC matavimo priemonės
4.1.1. Galios skaičių lygtys
Galios skaičiai gaunami pagal šias lygtis:
4.1.1.1. Inverterio galia
Inverterio (arba DC/DC keitiklio, jei taikoma) gaunama arba atiduodama elektrinė galia apskaičiuojama pagal šią lygtį:
PINV_in = VINV_in × IINV_in
čia:
|
PINV_in |
inverterio (arba DC/DC keitiklio, jei taikoma) gaunama arba atiduodama elektrinė galia nuolatinės srovės tiekimo pusėje (arba DC/DC keitiklio nuolatinės srovės maitinimo šaltinio pusėje) [W]; |
|
VINV_in |
įtampa inverterio (arba DC/DC keitiklio, jei taikoma) įėjime inverterio nuolatinės srovės pusėje (arba DC/DC keitiklio nuolatinės srovės maitinimo šaltinio pusėje) [V]; |
|
IINV_in |
srovė inverterio (arba DC/DC keitiklio, jei taikoma) įėjime inverterio nuolatinės srovės pusėje (arba DC/DC keitiklio nuolatinės srovės maitinimo šaltinio pusėje) [A]. |
Jei yra kelios inverterio (-ių) (arba DC/DC keitiklio (-ių), jei taikoma) jungtys su nuolatinės srovės maitinimo šaltiniu, kaip apibrėžta pagal 4.1.3 punktą, matuojama visų skirtingų inverterių visų elektrinių galių suma.
4.1.1.2. Mechaninė išėjimo galia
UUT mechaninė išėjimo galia apskaičiuojama pagal šią lygtį:
čia:
|
PUUT_out |
UUT mechaninė išėjimo galia [W]; |
|
TUUT |
UUT sukimo momentas [Nm]; |
|
n |
UUT sūkių dažnis [min–1]. |
Matuojamas elektros mašinų sistemos sukamojo veleno sukimo momentas ir sūkių dažnis. IEPC sukimo momentas ir sūkių dažnis matuojami pavarų dėžės išėjimo pusėje arba, jei dar įtrauktas diferencialas, diferencialo išėjimo pusėje (-ėse).
IEPC su integruotu diferencialu išėjimo veleno sukimo momento matuoklis (-iai) gali būti įrengtas (-i) abiejose išėjimo veleno pusėse arba tik vienoje išėjimo pusėje. Jei bandymo sąranka turi vieną dinamometrą išėjimo pusėje, laisvai besisukantis IEPC su integruotu diferencialu galas sujungiamas laisvai suktis su kitu galu išėjimo pusėje (pvz., įjungiant diferencialo blokavimą arba naudojant bet kokį kitą mechaninį diferencialo blokavimo įtaisą, veikiantį tik matavimo metu).
IEPC su ratų varikliais konstrukcijos tipo atveju gali būti matuojama viena sudedamoji dalis arba abi tokios sudedamosios dalys. Jei matuojamos dvi tokios sudedamosios dalys, priklausomai nuo konfigūracijos taikomos šios nuostatos:
Jei išėjimo veleno sukimo momento matuokliai įrengti ant abiejų išėjimo velenų, taikomos šios nuostatos:
Jei išėjimo veleno sukimo momento matuoklis įrengtas tik ant vieno iš išėjimo velenų, taikomos šios nuostatos:
4.1.2. Įvažinėjimas
Pareiškėjo prašymu galima atlikti UUT įvažinėjimo procedūrą. Įvažinėjimo procedūrai taikomos šios nuostatos:
4.1.3. Inverterio maitinimas
Inverterio (DC/DC keitiklio, jei taikoma) maitinimo šaltinis turi būti nuolatinės srovės pastovios įtampos maitinimo šaltinis, kuris galėtų tiekti pakankamą elektros energijos kiekį inverteriui (DC/DC keitikliui, jei taikoma) arba imti jų tiekiamą elektros energiją, esant didžiausiai (mechaninei arba elektrinei) UUT galiai šiame priede nurodytų bandymų metu.
Inverterio (arba DC/DC keitiklio, jei taikoma) nuolatinės srovės įėjimo įtampa turi atitikti ± 2 % tikslumu reikiamos UUT nuolatinės srovės įėjimo įtampos tikslinę vertę visais laikotarpiais, kai registruojami faktiniai matavimo duomenys, naudojami kaip pagrindas nustatant modeliavimo įrankio įvesties duomenis.
4.2 punkto 2 lentelėje nurodyti atliekami bandymai ir naudojamas (-i) įtampos lygis (-iai). Atliekamiems matavimams nustatyti 2 skirtingi įtampos lygiai:
4.1.4. Sąranka ir laidai
Visi laidai, ekranai, laikikliai ir kt. turi atitikti skirtingų UUT sudedamųjų dalių gamintojo (-ų) nurodytas sąlygas.
4.1.5. Aušinimo sistema
Elektros mašinų sistemos visų dalių temperatūra turi atitikti sudedamosios dalies gamintojo nurodytą leidžiamą intervalą per visą pagal šį priedą atliekamų bandymų trukmę. IEPC ir 1 tipo IHPC atveju tai taip pat taikoma visoms kitoms sudedamosioms dalims, pavyzdžiui, pavarų dėžėms ir ašims, kurios yra IEPC arba 1 tipo IHPC dalis.
4.1.5.1. Aušinimo galia atliekant bandymus
4.1.5.1.1. Aušinimo galia matuojant sukimo momento ribines vertes
Sudedamosios dalies gamintojas deklaruoja visų pagal 4.2 punktą atliekamų bandymų, išskyrus pagal 4.2.6 punktą atliekamų EPMC bandymų, naudojamų aušinimo grandinių, prijungtų prie išorinio šilumokaičio, skaičių. Kiekvienai iš šių prie išorinio šilumokaičio prijungtų grandinių deklaruojami šie parametrai prie atitinkamos UUT aušinimo grandinės įėjimo angos:
Šios deklaruotos vertės dokumentuojamos atitinkamos sudedamosios dalies informaciniame dokumente.
Toliau nurodytos faktinės vertės turi būti visą laiką mažesnės už deklaruotas didžiausias vertes ir registruojamos kiekvienai prie išorinio šilumokaičio prijungtai aušinimo grandinei, kartu su visų pagal 4.2 punktą atliktų skirtingų bandymų, išskyrus elektrinės galios grafikų sudarymo ciklą (EPMC) pagal 4.2.6 punktą, duomenimis:
Atliekant visus bandymus pagal 4.2 punktą, mažiausia aušalo temperatūra UUT aušinimo skysčiu grandinės įėjime turi būti 25 °C.
Jei atliekant bandymą pagal šį priedą naudojami kiti nei paprastai naudojami aušalai, jų temperatūra neturi viršyti sudedamosios dalies gamintojo nustatytų temperatūros ribinių verčių.
Jei aušinama skysčiu, didžiausia bandymų stende turima aušinimo galia nustatoma pagal aušalo masės srautą, UUT pusėje esančio bandymų stendo šilumokaičio įėjimo ir išėjimo temperatūrų skirtumą ir aušalo savitąją šiluminę talpą.
Bandymo sąrankoje neleidžiama naudoti papildomo ventiliatoriaus, skirto UUT sudedamosioms dalims aktyviai aušinti.
4.1.6. Inverteris
Inverteris naudojamas tuo pačiu režimu ir esant tiems patiems nuostačiams, kaip ir faktinėmis sudedamosios dalies gamintojo nurodytomis naudojimo transporto priemonėje sąlygomis.
4.1.7. Aplinkos sąlygos bandymo kameroje
Visi bandymai atliekami bandymo kameroje esant 25 ± 10 °C aplinkos temperatūrai. Aplinkos temperatūra matuojama 1 m atstumu nuo UUT.
4.1.8. IEPC arba 1 tipo IHPC tepimo alyva
Tepimo alyva turi atitikti toliau 4.1.8.1–4.1.8.4 punktuose apibrėžtas nuostatas. Šios nuostatos netaikomos EM sistemoms.
4.1.8.1. Alyvos temperatūros
Alyvos temperatūra matuojama alyvos nusodintuvo viduryje arba kitoje tinkamoje vietoje atsižvelgiant į gerąja inžinerijos praktika.
Gali būti naudojama pagalbinė reguliavimo sistema pagal 4.1.8.4 punktą, jei būtina, kad temperatūra neviršytų sudedamosios dalies gamintojo nurodytų ribinių verčių.
Tik bandymo tikslais išorinio alyvos kondicionavimo atveju įpilamos alyvos temperatūrą galima matuoti išleidimo linijoje nuo UUT korpuso iki kondicionavimo sistemos ne toliau kaip 5 cm nuo išleidimo angos. Abiem atvejais alyvos temperatūra neturi viršyti sudedamosios dalies gamintojo nurodytos temperatūros ribinės vertės. Tipo patvirtinimo institucijai pateikiamas tvirtas inžinerinis pagrindimas, siekiant paaiškinti, kad išorinė alyvos kondicionavimo sistema nenaudojama UUT veiksmingumo koeficientui pagerinti. Alyvos grandinių, kurios nėra elektros mašinų sistemos sudedamųjų dalių aušinimo grandinės dalis ir nėra prie jos prijungtos, alyvos temperatūra neturi viršyti 70 °C.
4.1.8.2. Alyvos kokybė
Atliekant matavimus naudojamos tik sudedamosios dalies UUT gamintojo rekomenduojamos gamykloje įpilamos alyvos.
4.1.8.3. Alyvos klampa
Jei nurodytos skirtingos gamykloje įpilamos alyvos, su sertifikavimu susijusiems UUT matavimams sudedamosios dalies gamintojas pasirenka alyvą, kurios kinematinė klampa (KV) toje pačioje temperatūroje būtų didžiausios klampos alyvos kinematinės klampos ±10 % (KV100 nurodytame leidžiamųjų nuokrypų intervale).
4.1.8.4. Alyvos lygis ir kondicionavimas
Alyvos lygis arba įpylimo tūris turi būti tarp didžiausiojo ir mažiausiojo lygių, sudedamosios dalies gamintojo nurodytų techninės priežiūros specifikacijose.
Galima naudoti išorinę alyvos kondicionavimo ir filtravimo sistemą. UUT korpusą galima perdaryti, kad jame būtų galima įrengti alyvos kondicionavimo sistemą.
Alyvos kondicionavimo sistema negali būti įrengta taip, kad būtų galima keisti UUT alyvos lygius, siekiant padidinti veiksmingumo koeficientą arba sukurti varomuosius sukimo momentus atsižvelgiant į gerąja inžinerijos praktika.
4.1.9. Susitarimai dėl ženklo
4.1.9.1. Sukimo momentas ir galia
Dinamometrą sukančio UUT išmatuotos sukimo momento ir galios vertės turi teigiamą ženklą, o dinamometrą stabdančio UUT – neigiamą (t. y. dinamometras suka UUT).
4.1.9.2. Srovė
UUT, naudojančio elektros energiją iš inverterio (DC/DC keitiklio, jei taikoma) maitinimo šaltinio, išmatuotos srovės vertės turi teigiamą ženklą, o UUT, tiekiančio elektros energiją į keitiklį (arba DC/DC keitiklio, jei taikoma) ir į maitinimo šaltinį, – neigiamą ženklą.
4.2. Atliekami bandymai
2 lentelėje nurodyti visi bandymai, kurie turi būti atliekami vienai pagal 13 priedėlį apibrėžtai konkrečiai elektros mašinų sistemų šeimai arba IEPC šeimai sertifikuoti.
Elektrinės galios grafikų sudarymo ciklas (EPMC) pagal 4.2.6 punktą ir stabdymo kreivė pagal 4.2.3 punktą neturi būti naudojami visiems kitiems šeimos nariams, išskyrus pirminį šeimos narį.
Jei sudedamosios dalies gamintojo prašymu taikoma šio reglamento 15 straipsnio 5 dalis, papildomai atliekamas tos konkrečios EM arba IEPC EPMC pagal 4.2.6 punktą ir stabdymo kreivės bandymas pagal 4.2.3 punktą.
2 lentelė
Atliekamų elektros mašinų sistemų arba IEPC bandymų apžvalga
|
Bandymas |
Punkto nuoroda |
Reikiamas (-i) įtampos lygis (-iai), kurį (-iuos) reikia pasiekti (pagal 4.1.3) |
Reikia atlikti su pirminiu nariu |
Reikia atlikti su kitais šeimos nariais |
|
Didžiausio ir mažiausio sukimo momento ribinė vertė |
4.2.2. |
Vmin,Test ir Vmax,Test |
taip |
taip |
|
Stabdymo kreivė |
4.2.3. |
Vmin,Test arba Vmax,Test |
taip |
ne |
|
Didžiausias 30 minučių nuolatinis sukimo momentas |
4.2.4. |
Vmin,Test ir Vmax,Test |
taip |
taip |
|
Perkrovos charakteristikos |
4.2.5. |
Vmin,Test ir Vmax,Test |
taip |
taip |
|
EPMC |
4.2.6. |
Vmin,Test ir Vmax,Test |
taip |
ne |
4.2.1. Bendrosios nuostatos
Matavimas atliekamas taip, kad visos UUT temperatūros bandymo metu neviršytų sudedamųjų dalių gamintojo nustatytų ribinių verčių.
Visi bandymai atliekami esant vardinių charakteristikų mažinimo funkcijai priklausomai nuo visiškai veikiančios elektros mašinų sistemos temperatūros ribines vertes. Jei už elektros mašinų sistemos ribų esančių kitų sistemų papildomi parametrai turi įtakos transporto priemonėje esančių prietaikų vardinių charakteristikų mažinimui, į šiuos papildomus parametrus neatsižvelgiama atliekant visus pagal šį priedą atliekamus bandymus.
Visos elektros mašinų sistemos nurodytos sukimo momento ir sūkių dažnio vertės yra susijusios su elektros mašinos sukamuoju velenu, jei nenurodyta kitaip.
Visos nurodytos IEPC sukimo momento ir sūkių dažnio vertės matuojamos pavarų dėžės išėjimo pusėje arba, jei dar įtrauktas diferencialas, diferencialo išėjimo pusėje, jei nenurodyta kitaip.
4.2.2. Didžiausio ir mažiausio sukimo momento ribinių verčių bandymas
Atliekant bandymą matuojamos UUT didžiausio ir mažiausio sukimo momento charakteristikos, siekiant patikrinti deklaruotas sistemos ribines vertes.
IEPC su daugiapakope pavarų dėže bandymas atliekamas tik su ta pavara, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1. Jei dviejų pavarų perdavimo skaičiai yra vienodai nutolę nuo 1, bandymas atliekamas tik su didesnio perdavimo skaičiaus pavara.
4.2.2.1. Sudedamosios dalies gamintojo deklaruojamos vertės
Sudedamosios dalies gamintojas prieš bandymą deklaruoja UUT didžiausio ir mažiausio sukimo momento vertes kaip UUT sūkių dažnio nuo 0 sūk./min. iki didžiausio UUT darbinio sūkių dažnio funkciją. Ši deklaracija pateikiama atskirai kiekvienam iš dviejų įtampos lygių Vmin,Test ir Vmax,Test.
4.2.2.2. Didžiausio sukimo momento ribinių verčių tikrinimas
UUT kondicionuojamas (t. y. sistemai neveikiant) 25 ± 10 °C aplinkos temperatūroje mažiausiai dvi Bandymas pradžios. Jei šis bandymas atliekamas iškart nuosekliai po bet kurio kito pagal šį priedą atlikto bandymo, šį mažiausiai dviejų valandų kondicionavimą galima praleisti arba sutrumpinti, jei UUT lieka bandymo kameroje, o bandymo kameroje palaikoma 25 ± 10 °C aplinkos temperatūra.
Prieš pradedant bandymą, variklis turi veikti bandymų stende tris minutes gamintojo rekomenduotu sūkių dažniu tokia galia, kuri lygi 80 % didžiausios galios.
UUT išėjimo veleno sukimo momentas ir sūkių dažnis matuojami esant bent 10 skirtingų sūkių dažnių, kad būtų tinkamai nustatyta didžiausio sukimo momento kreivė tarp mažiausio ir didžiausio sūkių dažnio.
Sudedamosios dalies gamintojas nurodo mažiausio sūkių dažnio nuostatį, kai sūkių dažnis yra ne didesnis nei 2 % didžiausio UUT darbinio sūkių dažnio, sudedamosios dalies gamintojo deklaruoto pagal 4.2.2.1 punktą. Jei dėl bandymo sąrankos sistema negali veikti esant tokio mažo sūkių dažnio nuostačiui, sudedamosios dalies gamintojas nurodo mažiausio sūkių dažnio nuostatį, kurį galima gauti naudojant konkrečią bandymo sąranką.
Didžiausio sūkių dažnio nuostatis nustatomas pagal didžiausią UUT darbinį sūkių dažnį, kurį sudedamosios dalies gamintojas deklaravo pagal 4.2.2.1 punktą.
Likę 8 ar daugiau skirtingų sūkių dažnio nuostačių turi būti tarp mažiausio ir didžiausio sūkių dažnio nuostačių ir juos nurodo sudedamosios dalies gamintojas. Tarpas tarp dviejų gretimų sūkių dažnio nuostačių neturi būti didesnis kaip 15 % sudedamosios dalies gamintojo deklaruoto didžiausio UUT darbinio sūkių dažnio.
Veikimo trukmė visuose veikimo taškuose turi būti ne trumpesnė kaip 3 sekundes. UUT išėjimo veleno sukimo momentas ir sūkių dažnis registruojami kaip paskutinės matavimo sekundės vidutinė vertė. Visas bandymas turi būti atliktas per 5 minutes.
4.2.2.3. Mažiausio sukimo momento ribinių verčių tikrinimas
UUT kondicionuojamas (t. y. sistemai neveikiant) 25 ± 10 °C aplinkos temperatūroje mažiausiai dvi Bandymas pradžios. Jei šis bandymas atliekamas iškart nuosekliai po bet kurio kito pagal šį priedą atlikto bandymo, šį mažiausiai dviejų valandų kondicionavimą galima praleisti arba sutrumpinti, jei UUT lieka bandymo kameroje, o bandymo kameroje palaikoma 25 ± 10 °C aplinkos temperatūra.
Prieš pradedant bandymą, variklis turi veikti bandymų stende tris minutes gamintojo rekomenduotu sūkių dažniu tokia galia, kuri lygi 80 % didžiausios galios.
UUT išėjimo veleno sukimo momentas ir sūkių dažnis matuojami esant tokiems pat kaip 4.2.2.2 punkte pasirinktiems sūkių dažniams.
Veikimo trukmė visuose veikimo taškuose yra ne trumpesnė kaip 3 sekundes. UUT išėjimo veleno sukimo momentas ir sūkių dažnis registruojami kaip paskutinės matavimo sekundės vidutinė vertė. Visas bandymas turi būti atliktas per 5 minutes.
4.2.2.4. Rezultatų aiškinimas
UUT didžiausio sukimo momento vertės, deklaruotos sudedamosios dalies gamintojo pagal 4.2.2.1 punktą, laikomos galutinėmis vertėmis, jei jos yra didesnės ne daugiau kaip +2 % pagal 4.2.2.2 punktą išmatuoto bendro didžiausio sukimo momento ir ne daugiau kaip +4 % – kituose matavimo taškuose, esant ± 2 % sūkių dažnių leidžiamajai nuokrypai.
Jei sudedamosios dalies gamintojo deklaruotos didžiausio sukimo momento vertės viršija pirmiau nustatytas ribas, kaip galutinės vertės naudojamos faktinės išmatuotos vertės.
Jei UUT didžiausio sukimo momento vertės, kurias pagal 4.2.2.1 punktą deklaravo sudedamosios dalies gamintojas, yra mažesnės nei pagal 4.2.2.2 punktą išmatuotos vertės, kaip galutinės vertės naudojamos sudedamosios dalies gamintojo deklaruotos vertės.
UUT mažiausio sukimo momento vertės, deklaruotos sudedamosios dalies gamintojo pagal 4.2.2.1 punktą, laikomos galutinėmis vertėmis, jei jos yra mažesnės ne daugiau kaip –2 % pagal 4.2.2.3 punktą išmatuoto bendro mažiausio sukimo momento ir ne daugiau kaip –4 % – kituose matavimo taškuose, esant ± 2 % sūkių dažnių leidžiamajai nuokrypai.
Jei sudedamosios dalies gamintojo deklaruotos mažiausio sukimo momento vertės viršija pirmiau nustatytas ribas, kaip galutinės vertės naudojamos faktinės išmatuotos vertės.
Jei UUT mažiausio sukimo momento vertės, kurias pagal 4.2.2.1 punktą deklaravo sudedamosios dalies gamintojas, yra didesnės nei pagal 4.2.2.3 punktą išmatuotos vertės, kaip galutinės vertės naudojamos sudedamosios dalies gamintojo deklaruotos vertės.
4.2.3. Stabdymo kreivės gavimo bandymas
Atliekant bandymą matuojami UUT stabdymo nuostoliai, t. y. mechaninė ir (arba) elektrinė galia, kurios reikia sistemai sukti tam tikru sūkių dažniu, naudojant išorinius energijos šaltinius.
UUT kondicionuojamas (t. y. sistemai neveikiant) 25 ± 10 °C aplinkos temperatūroje mažiausiai dvi valandas. Jei šis bandymas atliekamas iškart nuosekliai po bet kurio kito pagal šį priedą atlikto bandymo, šį mažiausiai dviejų valandų kondicionavimą galima praleisti arba sutrumpinti, jei UUT lieka bandymo kameroje, o bandymo kameroje palaikoma 25 ± 10 °C aplinkos temperatūra.
Prieš pat bandymo pradžią UUT gali veikti stende tris minutes sudedamosios dalies gamintojo rekomenduojamu sūkių dažniu tokia galia, kuri lygi 80 % didžiausios galios.
Faktinis bandymas atliekamas pagal vieną iš toliau nurodytų variantų:
Bandymas atliekamas esant bent tokiam pačiam sūkių dažniui, koks buvo pasirinktas 4.2.2.2 punkte, gali būti pridėta daugiau veikimo taškų esant kitiems sūkių dažniams. Visuose veikimo taškuose veikimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 sekundžių, o faktinis UUT sūkių dažnis tuo metu turi atitikti sūkių dažnio nuostatį ± 2 % tikslumu.
Atsižvelgiant į pasirinktą bandymo variantą, per paskutines 5 matavimo sekundes registruojamos šios vertės kaip vidutinės vertės:
Jei UUT yra IEPC su daugiapakope pavarų dėže, bandymas atliekamas tik su ta pavara, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1. Jei dviejų pavarų perdavimo skaičiai yra vienodai nutolę nuo 1, bandymas atliekamas tik su didesnio perdavimo skaičiaus pavara.
Papildomai bandymas gali būti atliekamas su visomis kitomis IEPC priekinėmis pavaromis, kad būtų nustatytas atskiras duomenų rinkinys kiekvienai IEPC priekinei pavarai.
4.2.4. Didžiausio 30 minučių nuolatinio sukimo momento bandymas
Atliekant bandymą matuojamas didžiausias 30 minučių nuolatinis sukimo momentas, kuris yra per 1 800 sekundžių UUT gautas vidurkis.
IEPC su daugiapakope pavarų dėže bandymas atliekamas tik su ta pavara, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1. Jei dviejų pavarų perdavimo skaičiai yra vienodai nutolę nuo 1, bandymas atliekamas tik su didesnio perdavimo skaičiaus pavara.
4.2.4.1. Sudedamosios dalies gamintojo deklaruojamos vertės
Sudedamosios dalies gamintojas prieš bandymą deklaruoja UUT didžiausio 30 minučių nuolatinio sukimo momento ir atitinkamo sūkių dažnio vertes. Sūkių dažnis turi būti diapazone, kuriame mechaninė galia yra didesnė kaip 90 % bendros didžiausios galios, nustatytos pagal didžiausio sukimo momento ribinių verčių duomenis, atitinkamam įtampos lygiui užregistruotus pagal 4.2.2 punktą. Ši deklaracija pateikiama atskirai kiekvienam iš dviejų įtampos lygių Vmin,Test ir Vmax,Test.
4.2.4.2. Didžiausio 30 minučių nuolatinio sukimo momento tikrinimas
UUT kondicionuojamas (t. y. sistemai neveikiant) 25 ± 10 °C aplinkos temperatūroje mažiausiai keturias valandas. Jei šis bandymas atliekamas iškart nuosekliai po bet kurio kito pagal šį priedą atlikto bandymo, šį mažiausiai keturių valandų kondicionavimą galima praleisti arba sutrumpinti, jei UUT lieka bandymo kameroje, o bandymo kameroje palaikoma 25 ± 10 °C aplinkos temperatūra.
UUT veikia visą 1 800 sekundžių trukmės laikotarpį, esant sukimo momento ir sūkių dažnio nuostačiui, atitinkančiam didžiausią 30 minučių nuolatinį sukimo momentą, kurį pagal 4.2.4.1 punktą deklaravo sudedamosios dalies gamintojas.
UUT išėjimo veleno sukimo momentas ir sūkių dažnis, taip pat inverteriui (arba DC/DC keitikliui, jei taikoma) tiekiama arba iš jo gaunama elektrinė galia matuojami per šį 1 800 sekundžių laikotarpį. Laikui bėgant išmatuota mechaninės galios vertė turi būti mechaninės galios vertės, kurią pagal 4.2.4.1 punktą deklaravo sudedamosios dalies gamintojas, ± 5 % diapazone, sūkių dažnis turi atitikti sudedamosios dalies gamintojo pagal 4.2.4.1 punktą deklaruotą sūkių dažnį ± 2 % tikslumu. Didžiausias 30 minučių nuolatinis sukimo momentas yra išėjimo veleno sukimo momento vidurkis per 1 800 sekundžių matavimo laikotarpį. Atitinkamas sūkių dažnis yra sūkių dažnio vidurkis per 1 800 sekundžių matavimo laikotarpį.
4.2.4.3. Rezultatų aiškinimas
Sudedamosios dalies gamintojo pagal 4.2.4.1 punktą deklaruotos vertės laikomos galutinėmis vertėmis, jei sukimo momento vertės skiriasi ne daugiau kaip +4 % nuo pagal 4.2.4.2 punktą nustatytų vidutinių verčių, esant ± 2 % sūkių dažnių leidžiamajai nuokrypai.
Jei sudedamosios dalies gamintojo deklaruotos vertės viršija pirmiau nustatytas ribines vertes, 4.2.4.1–4.2.4.3 punktuose nurodyti reikalavimai kartojami skirtingoms didžiausio 30 minučių nuolatinio momento ir (arba) atitinkamo sūkių dažnio vertėms.
Jei UUT sukimo momento vertės, kurias pagal 4.2.4.1 punktą deklaravo sudedamosios dalies gamintojas, yra mažesnės nei pagal 4.2.4.2 punktą nustatytos vidutinės sukimo momento vertės, esant ± 2 % sūkių dažnio leidžiamajai nuokrypai, kaip galutinės vertės naudojamos sudedamosios dalies gamintojo deklaruotos vertės.
Papildomai apskaičiuojamas faktinės išmatuotos inverteriui (arba DC/DC keitikliui, jei taikoma) tiekiamos arba iš jų gaunamos elektrinės galios vidurkis per 1 800 sekundžių matavimo laikotarpį. Taip pat apskaičiuojama vidutinė 30 minučių nuolatinė galia pagal galutines didžiausio 30 minučių nuolatinio sukimo momento vertes ir atitinkamą vidutinį sūkių dažnį.
4.2.5. Perkrovos charakteristikų bandymas
Atliekant bandymą matuojama UUT gebėjimo užtikrinti didžiausią išėjimo veleno sukimo momentą trukmė sistemos perkrovos charakteristikoms gauti.
IEPC su daugiapakope pavarų dėže bandymas atliekamas tik su ta pavara, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1. Jei dviejų pavarų perdavimo skaičiai yra vienodai nutolę nuo 1, bandymas atliekamas tik su didesnio perdavimo skaičiaus pavara.
4.2.5.1. Sudedamosios dalies gamintojo deklaruojamos vertės
Sudedamosios dalies gamintojas prieš bandymą deklaruoja UUT išėjimo veleno didžiausio sukimo momento vertę, esant bandymui pasirinktam konkrečiam sūkių dažniui, ir atitinkamą sūkių dažnį. Atitinkamas sūkių dažnis turi būti lygus sūkių dažnio nuostačiui atliekant matavimą pagal 4.2.4.2 punktą esant atitinkamam įtampos lygiui. Deklaruojama UUT išėjimo veleno didžiausia sukimo momento vertė turi būti lygi arba didesnė nei didžiausio 30 minučių nuolatinio sukimo momento vertė, nustatytą pagal 4.2.4.3 punktą atitinkamam įtampos lygiui.
Be to, sudedamosios dalies gamintojas deklaruoja trukmę t0_maxP, per kurią galima nuolat gauti didžiausią UUT išėjimo veleno sukimo momentą nuo 4.2.5.2 punkte nustatytų sąlygų pradžios. Ši deklaracija pateikiama atskirai kiekvienam iš dviejų įtampos lygių Vmin,Test ir Vmax,Test.
4.2.5.2. Išėjimo veleno didžiausio sukimo momento tikrinimas
UUT kondicionuojamas (t. y. sistemai neveikiant) 25 °C ± 10 °C aplinkos temperatūroje mažiausiai dvi valandas. Jei šis bandymas atliekamas iškart nuosekliai po bet kurio kito pagal šį priedą atlikto bandymo, šį mažiausiai dviejų valandų kondicionavimą galima praleisti arba sutrumpinti, jei UUT lieka bandymo kameroje, o bandymo kameroje palaikoma 25 ± 10 °C aplinkos temperatūra.
Prieš pat bandymo pradžią UUT veikia stende 30 minučių, sukurdamas 50 % didžiausio 30 minučių nuolatinio sukimo momento, nustatyto pagal 4.2.4.3 punktą, esant atitinkamam sūkių dažnio nuostačiui.
Tada UUT bandomas esant sukimo momento ir sūkių dažnio nuostačiui, atitinkančiam didžiausią išėjimo veleno sukimo momentą, kurį pagal 4.2.5.1 punktą deklaravo sudedamosios dalies gamintojas.
UUT išėjimo veleno sukimo momentas ir sūkių dažnis, taip pat nuolatinės srovės įtampa inverterio (arba DC/DC keitiklio, jei taikoma) įėjime ir inverteriui (arba DC/DC keitikliui, jei taikoma) tiekiama arba iš jo gaunama elektrinė galia matuojama t0_maxP laikotarpiu, sudedamosios dalies gamintojo deklaruotu pagal 4.2.5.1 punktą.
4.2.5.3. Rezultatų aiškinimas
Laikui bėgant registruojamos pagal 4.2.5.2 punktą išmatuotos sukimo momento ir sūkių dažnio vertės laikomos tinkamomis, jei per visą t0_maxP laikotarpį jos nesiskiria nuo sudedamosios dalies gamintojo pagal 4.2.5.1 punktą deklaruotų verčių daugiau kaip ± 2 % sukimo momentui ir ± 2 % sūkių dažniui.
Jei sudedamosios dalies gamintojo deklaruotos vertės neatitinka pirmoje pastraipoje nustatytų leidžiamųjų nuokrypų, 4.2.5.1, 4.2.5.2 punktuose ir šiame punkte pateiktos procedūros kartojamos esant skirtingoms UUT išėjimo veleno didžiausio sukimo momento ir (arba) trukmės t0_maxP vertėms.
Per t0_maxP laikotarpį išmatuotų faktinių verčių vidurkio vertės, apskaičiuotos skirtingiems sūkių dažnio, sukimo momento ir nuolatinės srovės įtampos inverterio (arba DC/DC keitiklio, jei taikoma) įėjime signalams, naudojamos kaip galutinės vertės perkrovos taškui apibūdinti. Papildomai apskaičiuojamas faktiškai išmatuotos inverteriui (arba DC/DC keitikliui, jei taikoma) tiekiamos arba iš jo gaunamos elektrinės galios vidurkis per t0_maxP laikotarpį.
4.2.6. EPMC bandymas
Atliekant EPMC bandymą matuojama inverteriui (arba DC/DC keitikliui, jei taikoma) tiekiama arba iš jo gaunama elektrinė galia skirtinguose UUT veikimo taškuose.
4.2.6.1. Parengiamasis kondicionavimas
UUT kondicionuojamas (t. y. sistemai neveikiant) 25 ± 10 °C aplinkos temperatūroje mažiausiai dvi valandas. Jei šis bandymas atliekamas iškart nuosekliai po bet kurio kito pagal šį priedą atlikto bandymo, šį mažiausiai dviejų valandų kondicionavimą galima praleisti arba sutrumpinti, jei UUT lieka bandymo kameroje, o bandymo kameroje palaikoma 25 ± 10 °C aplinkos temperatūra.
4.2.6.2. Matuojami veikimo taškai
Jei IEPC turi daugiapakopę pavarų dėže, sūkių dažnio nuostačiai pagal 4.2.6.2.1 punktą ir sukimo momento nuostačiai pagal 4.2.6.2.2 punktą nustatomi kiekvienai priekinei pavarai.
4.2.6.2.1 Sūkių dažnio nuostačiai
Atskirosios elektros mašinų sistemos arba IEPC be perjungiamų pavarų nuostačiai apibrėžiami pagal šias nuostatas:
kaip UUT sūkių dažnio nuostačiai atitinkamam įtampos lygiui naudojami tie patys atliekant matavimą pagal 4.2.2.2 punktą naudoti nuostačiai;
be a punkte nurodytų verčių atitinkamam įtampos lygiui naudojamas pagal 4.2.4.2 punktą atliekamo didžiausio 30 minučių nuolatinio sukimo momento patikrinimo sūkių dažnio nuostatis;
be a ir b papunkčiuose nurodytų nuostačių gali būti apibrėžti kiti sūkių dažnio nuostačiai.
Jei IEPC turi daugiapakopę pavarų dėže, kiekvienai priekinei pavarai nustatomas atskiras UUT sūkių dažnio nuostačių rinkinys pagal šias nuostatas:
pavaros, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1 (jei dviejų pavarų perdavimo skaičiai yra vienodai nutolę nuo 1, bandymas atliekamas tik su didesnio perdavimo skaičiaus pavara), sūkių dažnio nuostačiai nk,gear_iCT1, gauti pagal a–c papunkčius, naudojami kaip kito etapo pagal e papunktį atskaitos taškas;
Šie sūkių dažnio nuostačiai perskaičiuojami į atitinkamus visų kitų pavarų nuostačius pagal šią lygtį:
nk,gear = nk,gear_iCT1 × igear_iCT1 / igear
čia:
|
nk,gear |
= |
konkrečios pavaros sūkių dažnio nuostatis k (čia k = 1, 2, 3, …, didžiausias sūkių dažnio nuostačių skaičius), (kai pavara yra 1, …, aukščiausios pavaros numeris); |
|
nk,gear_iCT1 |
= |
pavaros, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1, sūkių dažnio nuostatis k pagal d papunktį (čia k = 1, 2, 3, …, didžiausias sūkių dažnio nuostačių skaičius); |
|
igear |
= |
konkrečios pavaros perdavimo skaičius [-], (kai pavara yra 1, …, aukščiausios pavaros numeris); |
|
igear_iCT1 |
= |
pavaros, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1 pagal d papunktį [-]. |
4.2.6.2.2 Sukimo momento nuostačiai
Atskiros elektros mašinų sistemos arba IEPC be perjungiamų pavarų nuostačiai apibrėžiami pagal šias nuostatas:
Matavimui apibrėžiama ne mažiau kaip 10 UUT sukimo momento nuostačių, esančių tiek teigiamo (t. y. varomojo), tiek neigiamo (t. y. stabdymo) sukimo momento pusėje. Mažiausias ir didžiausias sukimo momento nuostatis apibrėžiamas atsižvelgiant į mažiausio ir didžiausio sukimo momento ribines vertes, atitinkamam įtampos lygiui nustatytas pagal 4.2.2.4 punktą, kai mažiausias sukimo momento nuostatis yra bendras mažiausias sukimo momentas Tmin_overall, o didžiausias sukimo momento nuostatis yra bendras didžiausias sukimo momentas Tmax_overall, nustatyti pagal šias vertes.
Likę 8 ar daugiau skirtingų sukimo momento nuostačių turi būti tarp mažiausio ir didžiausio sūkių dažnio nuostačių. Tarpas tarp dviejų gretimų sukimo momento nuostačių neturi būti didesnis kaip 22,5 % bendro didžiausio UUT sukimo momento, atitinkamam įtampos lygiui nustatyto pagal 4.2.2.4 punktą.
Šiam konkrečiam sūkių dažnio nuostačiui gauta teigiamo sukimo momento ribinė vertė yra didžiausio sukimo momento ribinė vertė, atitinkamam įtampos lygiui nustatyta pagal 4.2.2.4 punktą esant šiam konkrečiam sūkių dažnio nuostačiui, minus 5 % Tmax_overall vertės. Visi konkrečiam sūkių dažnio nuostačiui gauti sukimo momento nuostačiai, didesni nei šiam konkrečiam sūkių dažniui gauta teigiamo sukimo momento ribinė vertė, pakeičiami vienu tiksliniu sukimo momento nuostačiu, atitinkančiu šiam konkrečiam sūkių dažnio nuostačiui gautą didžiausio sukimo momento ribinę vertę.
Šiam konkrečiam sūkių dažnio nuostačiui gauta neigiamo sukimo momento ribinė vertė yra mažiausio sukimo momento ribinė vertė, atitinkamam įtampos lygiui nustatyta pagal 4.2.2.4 punktą esant šiai konkrečiam sūkių dažnio nuostačiui, minus 5 % Tmin_overall vertės. Visi konkrečiam sūkių dažnio nuostačiui gauti sukimo momento nuostačiai, mažesni nei šiam konkrečiam sūkių dažniui gauta neigiamo sukimo momento ribinė vertė, pakeičiami vienu tiksliniu sukimo momento nuostačiu, atitinkančiu šiam konkrečiam sūkių dažnio nuostačiui gautą mažiausio sukimo momento ribinę vertę.
Konkretaus sūkių dažnio nuostačio mažiausio ir didžiausio sukimo momento ribinės vertės atitinkamam įtampos lygiui nustatomos atliekant pagal 4.2.2.4 punktą gautų duomenų tiesinę interpoliaciją.
Jei IEPC turi daugiapakopę pavarų dėže, kiekvienai pavarai nustatomas atskiras UUT sukimo momento nuostačių rinkinys pagal šias nuostatas:
Pavaros, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1 (jei dviejų pavarų perdavimo skaičiai yra vienodai nutolę nuo 1, bandymas atliekamas tik su didesnio perdavimo skaičiaus pavara), sukimo momento nuostačiai Tj,gear_iCT1, gauti pagal a–e papunkčius, naudojami kaip kito etapo pagal g ir h papunkčius atskaitos taškas.
Šie sukimo momento nuostačiai perskaičiuojami į atitinkamus visų kitų pavarų nuostačius pagal šią lygtį:
Tj,gear = Tj,gear_iCT1 / igear_iCT1 × igear
čia:
|
Tj,gear |
= |
konkrečios pavaros sukimo momento nuostatis j (čia j = 1, 2, 3, …, didžiausias sukimo momento nuostačių skaičius), (kai pavara yra 1, …, aukščiausios pavaros numeris); |
|
Tj,gear_iCT1 |
= |
pavaros, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1, sukimo momento nuostatis j pagal f papunktį, (čia j = 1, 2, 3, …, didžiausias sukimo momento nuostačių skaičius); |
|
igear |
= |
konkrečios pavaros perdavimo skaičius [-], (kai pavara yra 1, …, aukščiausios pavaros numeris); |
|
igear_iCT1 |
= |
pavaros, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1, perdavimo skaičius pagal f papunktį [-]; |
Visų sukimo momento nuostačių Tj,gear, kurių absoliučioji vertė didesnė kaip 10 kNm, nereikalaujama matuoti pagal 4.2.6.4 punktą atliekamo faktinio bandymo metu.
4.2.6.3. Matuojami signalai
Pagal 4.2.6.2 punktą nurodytuose veikimo taškuose matuojama inverteriui (arba DC/DC keitikliui, jei taikoma) tiekiama arba iš jo gaunama elektrinė galia ir UUT išėjimo veleno sukimo momentas bei sūkių dažnis.
4.2.6.4. Bandymo seka
Bandymų seką sudaro pastovios būsenos nuostačiai, kurių kiekvienas turi nustatytą sūkių dažnį ir sukimo momentą pagal 4.2.6.2 punktą.
Jei bandymas nutrūksta nenumatytai, bandymo seka gali būti tęsiama pagal toliau nurodytas nuostatas:
IEPC atveju taikomos šios nuostatos:
Prieš pat bandymo pradžią stende atliekamas UUT įšilimas pagal sudedamosios dalies gamintojo rekomendacijas. Pirmas faktiškai matuojamos pavaros sūkių dažnio nuostatis pradedant EPMC bandymą yra mažiausio sūkių dažnio nuostatis.
Likę faktiškai matuojamos pavaros nuostačiai taikomi tokia tvarka:
pirmas veikimo taškas esant tam tikram sūkių dažnio nuostačiui yra didžiausias sukimo momentas esant šiam konkrečiam sūkių dažniui;
kitas veikimo taškas nustatomas kaip to paties sūkių dažnio mažiausio teigiamo (t. y. varomojo) sukimo momento nuostatis;
kitas veikimo taškas nustatomas kaip to paties sūkių dažnio antro didžiausio teigiamo (t. y. varomojo) sukimo momento nuostatis;.
kitas veikimo taškas nustatomas kaip to paties sūkių dažnio antro mažiausio teigiamo (t. y. varomojo) sukimo momento nuostatis;
ši perėjimo iš likusio didžiausio į likusį mažiausią sukimo momento nuostatį tvarka tęsiama tol, kol bus išmatuoti visi teigiamo (t. y. varomojo) sukimo momento nuostačiai, esant tam tikram sūkių dažnio nuostačiui;
prieš atliekant g etapą, UUT gali būti aušinamas pagal sudedamosios dalies gamintojo rekomendacijas, kai jis veikia esant tam tikram sudedamosios dalies gamintojo apibrėžtam nuostačiui;
tada matuojami neigiamo (t. y. stabdymo) sukimo momento nuostačiai, esant tokiam pačiam sūkių dažnio nuostačiui, pradedant nuo mažiausio sukimo momento, esant šiam konkrečiam sūkių dažniui;
kitas veikimo taškas nustatomas kaip to paties sūkių dažnio didžiausio neigiamo (t. y. stabdymo) sukimo momento nuostatis;
kitas veikimo taškas nustatomas kaip to paties sūkių dažnio antro mažiausio neigiamo (t. y. stabdymo) sukimo momento nuostatis;
kitas veikimo taškas nustatomas kaip to paties sūkių dažnio antro didžiausio neigiamo (t. y. stabdymo) sukimo momento nuostatis;
ši perėjimo iš likusio mažiausio į likusį didžiausią sukimo momento nuostatį tvarka tęsiama tol, kol bus išmatuoti visi neigiamo (t. y. stabdymo) sukimo momento nuostačiai, esant tam tikram sūkių dažnio nuostačiui;
prieš atliekant m etapą, UUT gali būti aušinamas pagal sudedamosios dalies gamintojo rekomendacijas, kai jis veikia esant tam tikram sudedamosios dalies gamintojo apibrėžtam nuostačiui;
bandymas tęsiamas esant kitam didesniam sūkių dažnio nuostačiui, kartojant pirmiau apibrėžtos bandymų sekos a–m etapus, kol bus baigti matuoti visi faktiškai matuojamos pavaros sūkių dažnio nuostačiai.
Veikimo trukmė visuose veikimo taškuose yra ne trumpesnė kaip 5 sekundes. Visą šią veikimo trukmę UUT sūkių dažnis turi atitikti sūkių dažnio nuostatį esant ± 1 % leidžiamajai nuokrypai arba 20 sūk./min., jei ši vertė didesnė. Be to, visą šią veikimo trukmę, išskyrus visų sūkių dažnio nuostačių didžiausio ir mažiausio sukimo momento nuostačius, sukimo momentas turi atitikti sukimo momento nuostatį esant leidžiamajai nuokrypai ±1 % sukimo momento nuostačio vertės arba ±5 Nm, jei ši vertė didesnė.
Inverteriui (arba DC/DC keitikliui, jei taikoma) tiekiama arba iš jo gaunama elektrinė galia, UUT išėjimo veleno sukimo momentas ir sūkių dažnis registruojami kaip paskutinių dviejų veikimo trukmės sekundžių vidutinė vertė.
4.3. UUT matavimo duomenų baigiamasis apdorojimas
4.3.1. Bendrosios baigiamojo apdorojimo nuostatos
Visi 4.3.2–4.3.6 punktuose apibrėžti baigiamojo apdorojimo etapai atliekami atskirai duomenų rinkiniams, išmatuotiems dviem skirtingiems įtampos lygiams pagal 4.1.3 punktą.
4.3.2. Didžiausio ir mažiausio sukimo momento ribinė vertė
Pagal 4.2.2.4 punktą nustatytų didžiausio ir mažiausio sukimo momento ribinių verčių duomenys papildomi atliekant tiesinę ekstrapoliaciją (pagal du artimiausius taškus) iki nulinio sūkių dažnio ir sudedamosios dalies gamintojo deklaruoto didžiausio UUT darbinio sūkių dažnio, jei užregistruoti matavimo duomenys neapima šių diapazonų.
4.3.3. Stabdymo kreivė
Pagal 4.2.3 punktą nustatyti stabdymo kreivės duomenys modifikuojami pagal šias nuostatas:
jei inverterio (arba DC/DC keitiklio, jei taikoma) elektros maitinimo šaltinis arba kintamosios srovės fazės laidai tarp elektros mašinos ir inverterio buvo nustatyti į neveikos padėtį arba atjungti, atitinkamos inverteriui (arba DC/DC keitikliui, jei taikoma) tiekiamos elektrinės galios vertės nustatomos į 0;
jei UUT išėjimo velenas nebuvo prijungtas prie apkrovos mašinos (t. y. dinamometro), atitinkamos sukimo momento vertės nustatomos į 0;
pagal 1 ir 2 punktus modifikuoti duomenys papildomi atliekant tiesinę ekstrapoliaciją iki sudedamosios dalies gamintojo deklaruoto didžiausio UUT darbinio sūkių dažnio, jei užregistruoti matavimo duomenys neapima šių diapazonų;
inverteriui (arba DC/DC keitikliui, jei taikoma) tiekiamos elektrinės galios vertės, modifikuotos pagal 1–3 punktus, laikomos virtualia mechaninių nuostolių galia. Šios virtualių mechaninių nuostolių galios vertės perskaičiuojamos į virtualų stabdymo momentą, esant atitinkamam UUT išėjimo veleno sūkių dažniui;
kiekvienam pagal pirmiau nurodytus 1–3 punktus modifikuotų duomenų UUT išėjimo veleno sūkių dažnio nuostačiui pagal 4 punktą nustatyta virtualaus stabdymo momento vertė pridedama prie faktinio apkrovos mašinos (t. y. dinamometro) sukimo momento, kad būtų apibrėžtas visas UUT stabdymo momentas kaip sūkių dažnio funkcija;
viso UUT stabdymo momento vertės esant mažiausiam sūkių dažnio nuostačiui, nustatytos pagal pirmiau nurodyto 5 punkto modifikuotus duomenis, perrašomos į naują 0 sūk./min. sūkių dažnio įvestį ir pridedami prie pagal 5 punktą modifikuotų duomenų.
4.3.4. EPMC
Pagal 4.2.6.4 punktą nustatyti EPMC duomenys papildomi kiekvienai atskirai matuojamai priekinei pavarai pagal šias nuostatas:
visų išėjimo veleno sukimo momento ir inverterio elektrinės galios duomenų porų vertės, nustatytos mažiausio sūkių dažnio nuostačiui, perrašomos į naują nulinio sūkių dažnio įvestį;
visų išėjimo veleno sukimo momento ir inverterio elektrinės galios duomenų porų vertės, nustatytos didžiausio sūkių dažnių nuostačiui, perrašomos į naują įvestį esant iš 1,05 padaugintiems didžiausio sūkių dažnio nuostačiams;
jei sukimo momento nuostatis, esant konkrečiam sūkių dažnio nuostačiui (įskaitant naujai įtrauktus pagal 1 ir 2 punktus gautus duomenis), nustatytas pagal 4.2.6.2.2 punkto a–g papunkčių nuostatas, buvo praleistas atliekant faktinį matavimą pagal 4.2.6.2.2 punkto h papunktį, naujas duomenų taškas apskaičiuojamas pagal šias nuostatas:
sūkių dažnis: naudojant praleisto sūkių dažnio nuostačio vertę;
sukimo momentas: naudojant praleisto sukimo momento nuostačio vertę;
inverterio galia: apskaičiuojama nauja vertė atliekant tiesinę ekstrapoliaciją, kai taikomas regresijos tiesės, gautos mažiausių kvadratų metodu pagal tris faktiškai išmatuotus sukimo momento taškus, esančius arčiausiai b papunktyje nurodytos sukimo momento vertės atitinkamam sūkių dažnio nuostačiui, krypties koeficientas;
jei teigiamo sukimo momento verčių atveju ekstrapoliacijos būdu gautos inverterio galios vertės yra mažesnės nei vertės, išmatuotos faktiškai matuojamame sukimo momento taške, esančiame arčiausiai pirmiau nurodyto b papunkčio sukimo momento vertės, nustatomos inverterio galios vertės, faktiškai išmatuotos sukimo momento taške, esančiame arčiausiai b papunkčio sukimo momento vertės;
jei neigiamo sukimo momento verčių atveju ekstrapoliacijos būdu gautos inverterio galios vertės yra didesnės nei vertės, išmatuotos faktiškai matuojamame sukimo momento taške, esančiame arčiausiai pirmiau nurodyto b papunkčio sukimo momento vertės, nustatomos inverterio galios vertės, faktiškai išmatuotos sukimo momento taške, esančiame arčiausiai b papunkčio sukimo momento vertės;
naujas duomenų taškas kiekvienam sūkių dažnio nuostačiui (įskaitant naujus 1–3 punktuose pateiktus duomenis) apskaičiuojamas pagal didžiausio sukimo momento nuostačio duomenis taikant šias taisykles:
sūkių dažnis: naudojant tą pačią sūkių dažnio vertę;
sukimo momentas: naudojant iš 1,05 padaugintą sukimo momento vertę;
inverterio galia: apskaičiuojant naują vertę taip, kad veiksmingumo koeficientas, apibrėžtas kaip mechaninės galios ir inverterio galios santykis, lieka pastovus;
naujas duomenų taškas kiekvienam sūkių dažnio nuostačiui (įskaitant naujus 1–3 punktuose pateiktus duomenis) apskaičiuojamas pagal mažiausio sukimo momento nuostačio duomenis taikant šias taisykles:
sūkių dažnis: naudojant tą pačią sūkių dažnio vertę;
sukimo momentas: naudojant iš 1,05 padaugintą sukimo momento vertę;
inverterio galia: apskaičiuojant naują vertę taip, kad veiksmingumo koeficientas, apibrėžtas kaip inverterio galios ir mechaninės galios santykis, lieka pastovus.
4.3.5. Perkrovos charakteristikos
Veiksmingumo koeficientas nustatomas naudojant pagal 4.2.5.3 punktą nustatytus perkrovos charakteristikų duomenis, t0_maxP laikotarpio vidutinę mechaninę išėjimo galią dalijant iš t0_maxP laikotarpio vidutinės inverteriui (arba DC/DC keitikliui, jei taikoma) tiekiamos arba iš jo gaunamos elektrinės galios.
4.3.6. Didžiausias 30 minučių nuolatinis sukimo momentas
Veiksmingumo koeficientas gaunamas naudojant pagal 4.2.4.3 punktą nustatytus duomenis, vidutinę 30 minučių nuolatinę galią dalijant iš vidutinės inverteriui (arba DC/DC keitikliui, jei taikoma) tiekiamos arba iš jo gaunamos elektrinės galios.
Naudojant didžiausio 30 minučių nuolatinio sukimo momento matavimo pagal 4.2.4.2 punktą duomenis, kiekvienai atskirai prie išorinio šilumokaičio prijungtai aušinimo grandinei nustatomos šios vidutinės vertės pagal 1 800 sekundžių trukmės matavimo laikotarpio laikinės skyros vertes:
Aušinimo galia nustatoma pagal aušalo savitąją šiluminę talpą, aušalo masės srautą ir UUT pusėje esančio bandymų stendo šilumokaičio įėjimo ir išėjimo temperatūrų skirtumą.
4.4. Specialios 1 tipo IHPC bandymų nuostatos
Dėl tvarkymo modeliavimo priemone 1 tipo IHPC virtualiai dalijama į dvi atskiras sudedamąsias dalis, t. y. elektros mašinų sistemą ir pavarų dėžę. Todėl nustatomi du atskiri sudedamųjų dalių duomenų rinkiniai pagal šiame punkte aprašytas nuostatas.
1 tipo IHPC sudedamųjų dalių bandymams taikomi šio priedo 4.1 ir 4.2 punktai.
Matuojamas 1 tipo IHPC išėjimo veleno (t. y. pavarų dėžės išėjimo į transporto priemonės ratus pusėje) sukimo momentas ir sūkių dažnis.
1 tipo IHPC šeimas neturi būti leidžiama apibrėžti pagal 13 priedėlį. Todėl negalima praleisti bandymų ir visi 4.2 punkte aprašyti bandymai atliekami vienai konkrečiai 1 tipo IHPC. Nepaisant šių nuostatų, 1 tipo IHPC stabdymo kreivės bandymas pagal 4.2.3 punktą neatliekamas.
Neturi būti leidžiama gauti 1 tipo IHPC įvesties duomenų pagal standartines vertes.
4.4.1. Atliekami 1 tipo IHPC bandymai
4.4.1.1. Visos sistemos charakteristikų nustatymo bandymai
Šiame papunktyje aprašoma visos 1 tipo IHPC charakteristikų nustatymo išsami informacija, įskaitant sistemos pavarų dėžės dalies nuostolius.
Atliekami šie bandymai atitinkamuose taškuose, atsižvelgiant į IEPC su daugiapakope pavarų dėže apibrėžtas nuostatas. Atliekant visus šiuos bandymus, įėjimo velenas, kuriuo varomasis sukimo momentas perduodamas į sistemą, turi būti atjungtas ir laisvai suktis arba būti pritvirtintas ir nesisukti.
2a lentelė
Atliekamų 1 tipo IHPC bandymų apžvalga
|
Bandymas |
Punkto nuoroda |
|
Didžiausia ir mažiausia sukimo momento ribinė vertė |
4.2.2. |
|
Didžiausias 30 minučių nuolatinis sukimo momentas |
4.2.4. |
|
Perkrovos charakteristikos |
4.2.5. |
|
EPMC |
4.2.6. |
Dėl IEPC su daugiapakope pavarų dėže apibrėžtų nuostatų tinkamumo 1 tipo IHPC, EPMC matuojamas kiekvienai atskirai priekinei pavarai pagal 4.2.6.2 punktą.
4.4.1.2. Sistemos pavarų dėžės dalies nuostolių nustatymo bandymai
Šiame papunktyje aprašoma sistemos pavarų dėžės dalies nuostolių nustatymo išsami informacija.
Todėl sistema turi būti bandoma pagal VI priedo 3.3 punkto nuostatas. Nepaisant šių nuostatų, taikomos tokios nuostatos:
4.4.2. 1 tipo IHPC matavimo duomenų baigiamasis apdorojimas
1 tipo IHPC matavimo duomenų baigiamajam apdorojimui taikomos visos 4.3 punkte pateiktos nuostatos, jei nenurodyta kitaip.
4.4.2.1. Su visomis sistemos charakteristikomis susijusių duomenų baigiamasis apdorojimas
Visi pagal 4.4.1.1 punktą nustatyti matavimo duomenys tvarkomi pagal 4.3.1–4.3.6 punktuose pateiktas nuostatas. 4.3.3 punkto nuostatos netaikomos, nes neatliekamas 1 tipo IHPC stabdymo kreivės matavimas pagal 4.2.3 punktą. Jei atitinkamuose punktuose yra specialios IEPC daugiapakopės pavarų dėžei apibrėžtos nuostatos, taikomos tokios specialios nuostatos.
4.4.2.2. Sistemos pavarų dėžės dalies nuostolių duomenų baigiamasis apdorojimas
Visi pagal 4.4.1.2 punktą nustatyti matavimo duomenys tvarkomi pagal VI priedo 3.4 punkte pateiktas nuostatas. Nepaisant šių nuostatų, taikomos tokios nuostatos:
4.4.2.3. Duomenų baigiamasis apdorojimas virtualios elektros mašinų sistemos specialiems duomenims gauti
Taikomi šie etapai, kad būtų nustatyti virtualios elektros mašinų sistemos sudedamųjų dalių duomenys. Dviejų pagal 4.3.5 ir 4.3.6 punktus nustatytų veiksmingumo koeficiento skaičių baigiamojo apdorojimo etapai neatliekami, nes šie veiksmingumo koeficiento skaičiai naudojami tik su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikčiai vertinti.
Visos pagal 4.4.2.1 punktą tvarkomų 1 tipo IHPC išėjimo veleno sūkių dažnio ir sukimo momento matavimo duomenų vertės perskaičiuojamos įėjimo velenui pagal toliau pateiktas lygtis. Jei tas pats bandymas buvo atliktas kelioms pavaroms, perskaičiavimas kiekvienai pavarai atliekamas atskirai.
čia:
|
nEM,virt |
= |
virtualios elektros mašinų sistemos sūkių dažnis, nurodytas 1 tipo IHPC įėjimo velenui [min–1]; |
|
noutput |
= |
išmatuotas 1 tipo IHPC išėjimo veleno sūkių dažnis [min–1]; |
|
igbx |
= |
matavimo metu įjungtos konkrečios pavaros įėjimo veleno sūkių dažnio ir 1 tipo IHPC išėjimo veleno sūkių dažnio santykis [-]; |
|
TEM,virt |
= |
virtualios elektros mašinų sistemos sukimo momentas, nurodytas 1 tipo IHPC įėjimo velenui [Nm]; |
|
Toutput |
= |
išmatuotas 1 tipo IHPC išėjimo veleno sukimo momentas [Nm]; |
|
Tloss,gbx |
= |
nuo 1 tipo IHPC įėjimo veleno sūkių dažnio ir sukimo momento priklausomi sukimo momento nuostoliai [Nm]. Jie apskaičiuojami atliekant pavarų dėžės nuostolių grafikų, gautų atitinkamai pavarai pagal 4.4.2.2 punktą, dvimatę tiesinę interpoliaciją; |
|
gear |
= |
matavimo metu įjungta konkreti pavara [-]. |
Elektrinės galios grafikai, nustatyti kiekvienai priekinei pavarai pagal 4.4.2.1 punktą ir perskaičiuoti įėjimo velenui pagal 4.4.2.3 punkto a papunktį, naudojami kaip toliau nurodytų skaičiavimų pagrindas. Visos šių elektrinės galios grafikų inverterio elektrinės galios vertės perskaičiuojamos į atitinkamus virtualios elektros mašinų sistemos grafikus, atimant pavarų dėžės dalies nuostolius pagal šią lygtį:
čia:
|
Pel,virt |
virtualios elektros mašinų sistemos inverterio elektrinė galia [W]; |
|
nEM,virt |
virtualios elektros mašinų sistemos sūkių dažnis, nurodytas 1 tipo IHPC įėjimo velenui, nustatytas pagal 4.4.2.3 punkto a papunktį [min–1]; |
|
TEM,virt |
virtualios elektros mašinų sistemos sukimo momentas, nurodytas 1 tipo IHPC įėjimo velenui, nustatytas pagal 4.4.2.3 punkto a papunktį [Nm]; |
|
Pel,meas |
išmatuota inverterio elektrinė galia [W]; |
|
Tloss,gbx |
nuo 1 tipo IHPC įėjimo veleno sūkių dažnio ir sukimo momento priklausomi sukimo momento nuostoliai [Nm]. Jie apskaičiuojami atliekant pavarų dėžės nuostolių grafikų, gautų atitinkamai pavarai pagal 4.4.2.2 punktą, dvimatę tiesinę interpoliaciją; |
|
gear |
matavimo metu įjungta konkreti pavara [-]. |
Virtualios elektros mašinų sistemos stabdymo momento vertės nurodomos tiems patiems 1 tipo IHPC įėjimo velenui nurodytiems sūkių dažnio taškams nEM,virt, kurie naudojami virtualios elektros mašinų sistemos didžiausio ir mažiausio sukimo momento kreivei apibrėžti. Kiekviena skirtingiems sūkių dažnio nuostačiams nurodyta atskira stabdymo momento vertė, Nm, nustatoma į nulį.
Virtualios elektros mašinų sistemos sukimosi inercija apskaičiuojama faktinės (-ių) elektros mašinos (-ų) inercijos vertę (-es), nustatytą (-as) pagal šio priedo 8 priedėlyje nurodytą 8 punktą, perskaičiuojant į atitinkamą sukimosi inercijos vertę, nurodytą 1 tipo IHPC įėjimo velenui.
4.4.3. Modeliavimo priemonės įvesties duomenų gavimas
Kadangi dėl tvarkymo modeliavimo priemone 1 tipo IHPC virtualiai dalijama į dvi atskiras sudedamąsias dalis, nustatomi atskiri elektros mašinų sistemos ir pavarų dėžės sudedamųjų dalių įvesties duomenys. Įvesties duomenyse nurodytas sertifikavimo numeris turi būti vienodas abiem sudedamosioms dalims, elektros mašinų sistemai ir pavarų dėžei.
4.4.3.1. Virtualios elektros mašinų sistemos įvesties duomenys
Virtualios elektros mašinų sistemos įvesties duomenys gaunami atsižvelgiant į 15 priedėlyje pateiktas elektros mašinų sistemos apibrėžtis ir pagal galutinius duomenis, gautus laikantis 4.4.2.3 punkto nuostatų.
4.4.3.2. Virtualios pavarų dėžės įvesties duomenys
Virtualios pavarų dėžės įvesties duomenys gaunami atsižvelgiant į VI priedo 12 priedėlio 1–3 lentelėse pateiktas pavarų dėžės apibrėžtis ir pagal galutinius duomenis, gautus laikantis 4.4.2.2 punkto nuostatų. Parametro „TransmissionType“ vertė 1 lentelėje nustatoma į „IHPC Type 1“.
5. Baterijų sistemų arba reprezentatyvių baterijų posistemių bandymas
Baterijos UUT šiluminio kondicionavimo įtaisas ir atitinkama bandymų stendo įrangos šiluminio kondicionavimo grandinė turi veikti taip, kad atitiktų baterijos UUT šiluminio kondicionavimo charakteristikas, atsižvelgiant į transporto priemonės taikymą, ir sudaryti sąlygas bandymų stendo įrangai atlikti reikiamą bandymo procedūrą, neviršijant baterijos UUT veikimo ribinių verčių.
5.1. Bendrosios nuostatos
Baterijos UUT sudedamosios dalys gali būti pasiskirsčiusios po skirtingus įtaisus transporto priemonėje.
Baterijos UUT valdo baterijos valdymo blokas (BCU) ir bandymų stendo įranga turi laikytis veikimo ribinių verčių, kurias BCU teikia magistraliniu ryšiu. Baterijos UUT šiluminio kondicionavimo įtaisas ir atitinkama bandymų stendo įrangos šiluminio kondicionavimo grandinė veikia valdoma BCU valdiklių, jei tam tikrai bandymo procedūrai nenurodyta kitaip. BCU sudaro sąlygas bandymų stendo įrangai atlikti reikiamą bandymo procedūrą, neviršijant baterijos UUT veikimo ribinių verčių. Jei būtina, sudedamosios dalies gamintojas BCU programą pritaiko reikiamai bandymo procedūrai, tačiau neviršijant baterijos UUT veikimo ir saugumo ribinių verčių.
5.1.1. Šiluminės pusiausvyros sąlygos
Šiluminė pusiausvyra pasiekiama, jei 1 valandos laikotarpiu sudedamųjų dalių gamintojo nurodytos elemento temperatūros ir temperatūrų visuose elemento temperatūros matavimo taškuose skirtumai yra mažesni kaip ±7 K.
5.1.2. Susitarimai dėl ženklo
5.1.2.1. Srovė
Matuojamos iškrovimo srovės vertės ženklas yra teigiamas, įkrovimo srovės – neigiamas.
5.1.3. Aplinkos temperatūros matavimo atskaitos taškas
Aplinkos temperatūra matuojama ne didesniu kaip 1 m atstumu nuo baterijų UUT sudedamosios dalies gamintojo nurodytame taške.
5.1.4. Šiluminės sąlygos
Baterijų bandymo temperatūrą, t. y. tikslinę baterijų UUT darbinę temperatūrą, nurodo sudedamosios dalies gamintojas. Temperatūra visuose elemento temperatūros matavimo taškuose turi atitikti sudedamųjų dalių gamintojo nurodytas ribines vertes visų atliekamų bandymų metu.
Baterijos UUT su skystiniu kondicionavimu (t. y. šildymu arba aušinimu) kondicionavimo skysčio temperatūra registruojama baterijos UUT įėjime ir sudedamosios dalies gamintojo nurodyta vertė palaikoma ± 2 K tikslumu.
Oru aušinamo baterijos UUT temperatūra sudedamosios dalies gamintojo nurodytame taške palaikoma sudedamosios dalies gamintojo nurodytos didžiausios vertės +0/-20 K tikslumu.
Stende turima aušinimo ir (arba) šildymo galia atliekant visus bandymus apribojama sudedamosios dalies gamintojo nurodyta verte. Ši vertė registruojama kartu su kitais bandymų duomenimis.
Bandymų stende turima aušinimo ir (arba) šildymo galia nustatoma pagal toliau nurodytas procedūras ir registruojama kartu su faktinio sudedamosios dalies bandymo duomenimis:
Skystinio kondicionavimo – pagal kondicionavimo skysčio masės srautą ir baterijos UUT pusėje esančio šilumokaičio įėjimo ir išėjimo temperatūrų skirtumą.
Elektrinio kondicionavimo – pagal įtampą ir srovę. Sudedamosios dalies gamintojas gali modifikuoti šio kondicionavimo įrenginio elektrinę jungtį baterijos UUT sertifikavimui atlikti, kad baterijos UUT charakteristikas būtų galima matuoti neatsižvelgiant į kondicionavimui reikiamą elektrinę galią (pvz., jei kondicionavimo įrenginys yra tiesiogiai įdiegtas ir prijungtas prie baterijos UUT). Nepaisant šių nuostatų, registruojama reikiamą elektros aušinimo ir (arba) šildymo elektrinė galią, kurią baterijos UUT iš išorės tiekia kondicionavimo įrenginys.
Kitų tipų kondicionavimas atliekamas atsižvelgiant į gerąją inžinerinę praktiką ir susitarus su tipo patvirtinimo institucija.
5.2. Parengiamieji ciklai
Baterijos UUT kondicionuojamas atliekant ne daugiau kaip penkis visiško iškrovimo ir visiško įkrovimo ciklus, siekiant užtikrinti sistemos charakteristikų stabilizavimą prieš pradedant faktinį bandymą.
Nuoseklieji visiško iškrovimo ir po jo visiško įkrovimo ciklai atliekami sudedamosios dalies gamintojo nustatytoje darbinėje temperatūroje, kol pasiekiama „parengiamojo kondicionavimo“ būsena. Baterijos UUT parengiamojo kondicionavimo kriterijus yra tai, kad atliekant du nuoseklius iškrovimus iškrovimo talpos skirtumas būtų ne didesnis kaip 3 % vardinės talpos arba kad iškrovimas būtų pakartotas penkis kartus.
Baterijos UUT įtampa iškrovimo pabaigoje neturi sumažėti iki mažesnės nei sudedamosios dalies gamintojo rekomenduojamą mažiausia įtampą (mažiausia įtampa yra iškrovimo metu pasiekta mažiausia įtampa, kai dar nepadaroma negrįžtama žala baterijos UUT). Visiško iškrovimo ir visiško įkrovimo ciklų pabaigos kriterijus nustato sudedamosios dalies gamintojas.
5.2.1. HPBS parengiamųjų ciklų srovės lygiai
Iškraunama 2C srove, įkraunama pagal sudedamosios dalies gamintojo rekomendacijas.
5.2.2. HEBS parengiamojo kondicionavimo ciklų srovės lygiai
Iškraunama 1/3C srove, įkraunama pagal sudedamosios dalies gamintojo rekomendacijas.
5.3. Standartinis ciklas
Standartinio ciklo (SC) tikslas – užtikrinti tą pačią pradinę būseną prieš kiekvieną specialų baterijos UUT bandymą, taip pat įkrautą energiją CoP bandymo tikslais pagal 12 priedėlį. Jis atliekamas sudedamosios dalies gamintojo nustatytoje darbinėje temperatūroje.
5.3.1. HPBS standartinis ciklas
HPBS SC sudaro šie įvykiai nuosekliąja tvarka: standartinis iškrovimas, ramybės laikotarpis, standartinis įkrovimas ir antras ramybės laikotarpis.
Standartinė iškrovimo procedūra atliekama 1C srove iki mažiausios SOC pagal sudedamosios dalies gamintojo specifikacijas.
Ramybės laikotarpis prasideda iškart po iškrovimo pabaigos ir trunka 30 minučių.
Standartinė įkrovimo procedūra atliekama pagal sudedamosios dalies gamintojo specifikacijas dėl įkrovimo pabaigos kriterijų ir dėl taikomų visos įkrovimo procedūros trukmės ribinių verčių.
Antras ramybės laikotarpis prasideda iškart po įkrovimo pabaigos ir trunka 30 minučių.
5.3.2. HEBS standartinis ciklas
HEBS SC sudaro šie įvykiai nuosekliąja tvarka: standartinis iškrovimas, ramybės laikotarpis, standartinis įkrovimas ir antras ramybės laikotarpis.
Standartinė iškrovimo procedūra atliekama 1/3C srove iki mažiausios SOC pagal sudedamosios dalies gamintojo specifikacijas.
Ramybės laikotarpis prasideda iškart po iškrovimo pabaigos ir trunka 30 minučių.
Standartinė įkrovimo procedūra atliekama pagal sudedamosios dalies gamintojo specifikacijas dėl įkrovimo pabaigos kriterijų ir dėl taikomų visos įkrovimo procedūros trukmės ribinių verčių.
Antras ramybės laikotarpis prasideda iškart po įkrovimo pabaigos ir trunka 30 minučių.
5.4. Atliekami bandymai
Prieš atliekant bet kokius bandymus pagal šį punktą, baterijos UUT taikomos 5.2 punkto nuostatos.
5.4.1. Vardinės talpos nustatymo bandymo procedūra
Atliekant šį bandymą matuojama vardinė baterijos UUT talpa Ah, esant pastoviems iškrovimo srovės stipriams.
5.4.1.1. Matuojami signalai
Atliekant parengiamąjį kondicionavimą, standartinius ciklus ir faktinį bandymą registruojami šie signalai:
5.4.1.2. Bandymas
Visiškai įkrovus baterijos UUT pagal sudedamosios dalies gamintojo specifikacijas ir pasiekus šiluminę pusiausvyrą pagal 5.1.1 punktą, atliekamas standartinis ciklas pagal 5.3 punktą.
Faktinis bandymas pradedamas ne vėliau kaip 3 valandos nuo standartinio ciklo pabaigos, kitaip standartinis ciklas kartojamas.
Faktinis bandymas atliekamas kambario temperatūroje ir jį sudaro iškrovimas esant šiems pastoviems iškrovimo srovės stipriams:
Visi iškrovimo bandymai baigiami esant mažiausioms charakteristikoms pagal sudedamosios dalies gamintojo specifikacijas.
5.4.1.3. Rezultatų aiškinimas
Baterijos Ah išreikšta talpa, gauta integruojant pagal laiką baterijos srovę faktinio bandymo pagal 5.4.1.2 punktą metu, naudojama kaip vardinės talpos vertė.
5.4.1.4. Ataskaitoje pateikiami duomenys
Pateikiami šie duomenys:
Gamybos atitikties bandymo tikslais taip pat apskaičiuojamos šios vertės:
Visos naudojamos SOC vertės apskaičiuojamos atsižvelgiant į faktinę išmatuotą vardinę talpą, nustatytą pagal 5.4.1.3 punktą.
Viso ciklo veiksmingumo koeficientas ηBAT apskaičiuojamas visą iškrovimo energiją Edis dalijant iš visos įkrovimo energijos Echa ir pateikiamas informaciniame dokumente pagal 5 priedėlį.
5.4.2. Tuščiosios veikos įtampos, vidinės varžos ir srovės ribų bandymo procedūra
Atliekant šį bandymą nustatoma aktyvioji varža iškrovimo ir įkrovimo sąlygoms, taip pat baterijos UUT tuščiosios veikos įtampa (OCV) kaip SOC funkciją. Be to, tikrinama nurodyta didžiausia sudedamosios dalies iškrovimo ir įkrovimo srovė.
5.4.2.1. Bendrosios bandymų atlikimo nuostatos
Visos naudojamos SOC vertės apskaičiuojamos atsižvelgiant į faktinę išmatuotą vardinę talpą, nustatytą pagal 5.4.1.3 punktą.
Tik, jei baterijos UUT iškrovimo metu pasiekia ribinę iškrovimo įtampą, srovė sumažinama taip, kad per visą iškrovimo impulsą įtampa ant baterijos UUT gnybtų visą laiką būtų ribinė iškrovimo įtampa.
Tik, jei baterijos UUT įkrovimo metu pasiekia ribinę įkrovimo įtampą, srovė sumažinama taip, kad per visą regeneracinio įkrovimo impulsą įtampa ant baterijos UUT gnybtų visą laiką būtų ribinė įkrovimo įtampa.
Jei bandymo įranga neįmanoma gauti srovės vertės reikiamu ± 1 % tikslinės vertės tikslumu per 100 ms po srovės kreivės pakeitimo, atitinkami užregistruoti duomenys atmetami ir pagal šiuos duomenis neturi būti skaičiuojamos jokios susijusios tuščiosios veikos įtampos ir vidinės varžos vertės.
Jei atsižvelgiant į BCU magistraliniu ryšiu teikiamas veikimo ribines vertes reikia sumažinti srovę, kad nebūtų viršytos baterijos UUT veikimo ribinės vertės, bandymų stendo įranga sumažina atitinkamą tikslinę srovę pagal BCU reikalavimus.
5.4.2.2. Matuojami signalai
Atliekant parengiamąjį kondicionavimą ir faktinį bandymą registruojami šie signalai:
5.4.2.3. Bandymas
5.4.2.3.1. Parengiamasis kondicionavimas
Visiškai įkrovus baterijos UUT pagal sudedamosios dalies gamintojo specifikacijas ir pasiekus šiluminę pusiausvyrą pagal 5.1.1 punktą, atliekamas standartinis ciklas pagal 5.3 punktą.
Faktinis bandymas pradedamas ne vėliau kaip 1 – 3 valandos nuo standartinio ciklo pabaigos. Kitaip kartojama pirmesnėje pastraipoje aprašyta procedūra.
5.4.2.3.2. Bandymo procedūra
HPBS bandymas atliekamas esant penkiems skirtingiems SOC lygiams: 80, 65, 50, 35 ir 20 %.
HEBS bandymas atliekamas esant penkiems skirtingiems SOC lygiams: 90, 70, 50, 35 ir 20 %.
Atliekant paskutinį etapą esant 20 % SOC, sudedamosios dalies gamintojas gali sumažinti didžiausią baterijos UUT iškrovimo srovę, kad SOC liktų didesnė nei mažiausia SOC pagal sudedamosios dalies gamintojo specifikacijas ir būtų išvengta gilaus iškrovimo.
Prieš pradedant faktinius bandymus kiekvienam SOC lygiui, atliekamas baterijos UUT parengiamasis kondicionavimas pagal 5.4.2.3.1 punktą.
Tam, kad būtų pasiektas reikiamas bandymo SOC lygis nuo pradinės baterijos UUT būsenos, HPBS iškraunama esant pastoviam 1 C, o HEBS 1/3 C srovės stipriui, po to eina 30 minučių trukmės ramybės laikotarpis prieš kito matavimo pradžią.
Sudedamosios dalies gamintojas prieš bandymą deklaruoja kiekvieno skirtingo SOC lygio didžiausią įkrovimo ir iškrovimo srovę, HPBS nustatytą pagal 3 lentelę ir HEBS – pagal 4 lentelę, kuria galima veikti per atitinkamą srovės impulso laiko prieaugį.
Faktinis bandymas atliekamas kambario temperatūroje ir jį sudaro HPBS srovės kreivės gavimas pagal 3 lentelę, o HEBS – pagal 4 lentelę.
3 lentelė
HPBS srovės kreivė
|
Laiko prieaugis [s] |
Visa trukmė [s] |
Tikslinė srovė |
|
0 |
0 |
0 |
|
20 |
20 |
Idischg_max/33 |
|
40 |
60 |
0 |
|
20 |
80 |
Ichg_max/33 |
|
40 |
120 |
0 |
|
20 |
140 |
Idischg_max/32 |
|
40 |
180 |
0 |
|
20 |
200 |
Ichg_max/32 |
|
40 |
240 |
0 |
|
20 |
260 |
Idischg_max/3 |
|
40 |
300 |
0 |
|
20 |
320 |
Ichg_max/3 |
|
40 |
360 |
0 |
|
20 |
380 |
Idischg_max |
|
40 |
420 |
0 |
|
20 |
440 |
Ichg_max |
|
40 |
480 |
0 |
4 lentelė
HEBS srovės kreivė
|
Laiko prieaugis [s] |
Visa trukmė [s] |
Tikslinė srovė |
|
0 |
0 |
0 |
|
120 |
120 |
Idischg_max/33 |
|
40 |
160 |
0 |
|
120 |
280 |
Ichg_max/33 |
|
40 |
320 |
0 |
|
120 |
440 |
Idischg_max/32 |
|
40 |
480 |
0 |
|
120 |
600 |
Ichg_max/32 |
|
40 |
640 |
0 |
|
120 |
760 |
Idischg_max/3 |
|
40 |
800 |
0 |
|
120 |
920 |
Ichg_max/3 |
|
40 |
960 |
0 |
|
120 |
1080 |
Idischg_max |
|
40 |
1120 |
0 |
|
120 |
1240 |
Ichg_max |
|
40 |
1280 |
0 |
čia:
|
Idischg_max |
sudedamosios dalies gamintojo nurodytos didžiausios iškrovimo srovės, kuria galima veikti per visą atitinkamo srovės impulso laiko prieaugį, absoliučioji vertė, esant konkrečiam SOC lygiui; |
|
Ichg_max |
sudedamosios dalies gamintojo nurodytos didžiausios įkrovimo srovės, kuria galima veikti per visą atitinkamo srovės impulso laiko prieaugį, absoliučioji vertė, esant konkrečiam SOC lygiui. |
Įtampa nuliniu bandymo momentu prieš pirmą tikslinės srovės pakitimą, t. y. V0, matuojama kaip vidutinė vertė per 100 ms.
Matuojamos šios HPBS įtampos ir srovės:
Kiekvienam skirtingam 3 lentelėje nurodytam iškrovimo ir įkrovimo srovės impulso lygiui matuojama įtampa esant nulinei srovei, kaip vidutinė vertė per paskutinę sekundę iki tikslinės srovės pakitimo, t. y. Vdstart – iškrovimo ir Vcstart – įkrovimo.
Kiekvienam skirtingam 3 lentelėje nurodytam iškrovimo srovės impulso lygiui matuojama įtampa 2, 10 ir 20 sekundžių po tikslinės srovės pakitimo (Vd2, Vd10, Vd20) ir atitinkama srovė (Id2, Id10 ir Id20) kaip vidutinė vertė per 100 ms.
Kiekvienam skirtingam 3 lentelėje nurodytam įkrovimo srovės impulso lygiui matuojama įtampa 2, 10 ir 20 sekundžių po tikslinės srovės pakitimo (Vc2, Vc10, Vc20) ir atitinkama srovė (Ic2, Ic10 ir Ic20) kaip vidutinė vertė per 100 ms.
5 lentelėje pateikiama laikui bėgant matuojamų įtampos ir srovės verčių, pakeitus HPBS tikslinę srovę, apžvalga.
5 lentelė
(iškrovimo ir įkrovimo) Įtampos matavimo taškai kiekvienam HPBS srovės impulso lygiui
|
Laikas po tikslinės srovės pakitimo [s] |
Iškrovimas (D) arba įkrovimas (C) |
Įtampa |
Srovė |
|
2 |
D |
Vd2 |
Id2 |
|
10 |
D |
Vd10 |
Id10 |
|
20 |
D |
Vd20 |
Id20 |
|
2 |
C |
Vc2 |
Ic2 |
|
10 |
C |
Vc10 |
Ic10 |
|
20 |
C |
Vc20 |
Ic20 |
Matuojamos šios HEBS įtampos ir srovės:
Kiekvienam skirtingam 4 lentelėje nurodytam iškrovimo ir įkrovimo srovės impulso lygiui matuojama įtampa esant nulinei srovei, kaip vidutinė vertė per paskutinę sekundę iki tikslinės srovės pakitimo, t. y. Vdstart – iškrovimo ir Vcstart – įkrovimo.
Kiekvienam skirtingam 4 lentelėje nurodytam iškrovimo srovės impulso lygiui matuojama įtampa 2, 10, 20 ir 120 sekundžių po tikslinės srovės pakitimo (Vd2, Vd10, Vd20 ir Vd120) ir atitinkama srovė (Id2, Id10, Id20 ir Id120), kaip vidutinė vertė per 100 ms.
Kiekvienam skirtingam 4 lentelėje nurodytam įkrovimo srovės impulso lygiui matuojama įtampa 2, 10, 20 ir 120 sekundžių po tikslinės srovės pakitimo (Vc2, Vc10, Vc20 ir Vc120) ir atitinkama srovė (Ic2, Ic10, Ic20 ir Ic120), kaip vidutinė vertė per 100 ms.
6 lentelėje pateikiama laikui bėgant matuojamų įtampos ir srovės verčių, pakeitus HEBS tikslinę srovę, apžvalga.
6 lentelė
Įtampos matavimo taškai kiekvienam HEBS srovės impulso lygiui srovės impulso lygiui (iškrovimo ir įkrovimo)
|
Laikas po tikslinės srovės pakitimo [s] |
Iškrovimas (D) arba įkrovimas (C) |
Įtampa |
Srovė |
|
2 |
D |
Vd2 |
Id2 |
|
10 |
D |
Vd10 |
Id10 |
|
20 |
D |
Vd20 |
Id20 |
|
120 |
D |
Vd120 |
Id120 |
|
2 |
C |
Vc2 |
Ic2 |
|
10 |
C |
Vc10 |
Ic10 |
|
20 |
C |
Vc20 |
Ic20 |
|
120 |
C |
Vc120 |
Ic120 |
5.4.2.4. Rezultatų aiškinimas
Atskirai kiekvienam pagal 5.4.2.3 punktą išmatuotam SOC lygiui atliekami šie skaičiavimai.
5.4.2.4.1. HPBS skaičiavimai
Kiekvienam skirtingam 3 lentelėje nurodytam iškrovimo srovės impulso lygiui apskaičiuojamos vidinės varžos vertės, naudojant pagal 5.4.2.3 punktą išmatuotas įtampos bei srovės vertes ir šias lygtis:
Iškrovimo vidinės varžos RId2_avg, RId10_avg, RId20_avg apskaičiuojamos kaip atskirų pagal 1 punktą apskaičiuotų verčių vidurkis visiems 3 lentelėje nurodytų skirtingų srovės impulsų lygiams.
Kiekvienam skirtingam 3 lentelėje nurodytam įkrovimo srovės impulso lygiui apskaičiuojamos vidinės varžos vertės, naudojant pagal 5.4.2.3 punktą išmatuotas įtampos bei srovės vertes ir šias lygtis:
Įkrovimo vidinės varžos RIc2_avg, RIc10_avg, RIc20_avg apskaičiuojamos kaip atskirų pagal 3 punktą apskaičiuotų verčių vidurkis visiems 3 lentelėje nurodytiems skirtingiems srovės impulsų lygiams.
Bendrosios vidinės varžos RI2, RI10 ir RI20 apskaičiuojamos kaip pagal 2 ir 4 punktus apskaičiuotų atitinkamų iškrovimo ir įkrovimo verčių vidurkis.
Tuščiosios veikos įtampa yra V0 vertė, išmatuota atitinkamam SOC lygiui pagal 5.4.2.3 punktą.
Didžiausios iškrovimo srovės ribinės vertės apskaičiuojamos kiekvienam pagal 5.4.2.3 punktą išmatuotam SOC lygiui kaip vidutinė 20 sekundžių vertė, esant tikslinei srovei Idischg_max.
Didžiausios įkrovimo srovės ribinės vertės apskaičiuojamos kiekvienam pagal 5.4.2.3 punktą išmatuotam SOC lygiui kaip vidutinė 20 sekundžių vertė, esant tikslinei srovei Ichg_max. Absoliučiosios rezultatų vertės pateikiamos kaip galutinės vertės.
5.4.2.4.2. HEBS apskaičiavimas
Kiekvienam skirtingam 4 lentelėje nurodytam iškrovimo srovės impulso lygiui apskaičiuojamos vidinės varžos vertės, naudojant pagal 5.4.2.3 punktą išmatuotas įtampos bei srovės vertes ir šias lygtis:
Iškrovimo vidinės varžos RId2_avg, RId10_avg, RId20_avg ir Id120_avg apskaičiuojamos kaip atskirų pagal 1 punktą apskaičiuotų verčių vidurkis visiems 4 lentelėje nurodytiems skirtingiems srovės impulsų lygiams.
Kiekvienam skirtingam 4 lentelėje nurodytam įkrovimo srovės impulso lygiui apskaičiuojamos vidinės varžos vertės, naudojant pagal 5.4.2.3 punktą išmatuotas įtampos bei srovės vertes ir šias lygtis:
Įkrovimo vidinės varžos RIc2_avg, RIc10_avg, RIc20_avg ir RIc120_avg apskaičiuojamos kaip atskirų pagal 3 punktą apskaičiuotų verčių vidurkis visiems 4 lentelėje nurodytiems skirtingiems srovės impulsų lygiams.
Bendrosios vidinės varžos RI2, RI10, RI20 ir RI120 apskaičiuojamos kaip pagal 2 ir 4 punktus apskaičiuotų atitinkamų iškrovimo ir įkrovimo verčių vidurkis.
Tuščiosios veikos įtampa yra V0 vertė, išmatuota atitinkamam SOC lygiui pagal 5.4.2.3 punktą.
Didžiausios iškrovimo srovės ribinės vertės apskaičiuojamos kiekvienam pagal 5.4.2.3 punktą išmatuotam SOC lygiui kaip vidutinė 120 sekundžių vertė, esant tikslinei srovei Idischg_max.
Didžiausios įkrovimo srovės ribinės vertės apskaičiuojamos kiekvienam pagal 5.4.2.3 punktą išmatuotam SOC lygiui kaip vidutinė 120 sekundžių vertė, esant tikslinei srovei Ichg_max. Absoliučiosios rezultatų vertės pateikiamos kaip galutinės vertės.
5.5. Baterijos UUT matavimo duomenų baigiamasis apdorojimas
Nuo SOC priklausomos tuščiosios veikos įtampos (OCV) vertės nustatomos atsižvelgiant į vertes, skirtingiems SOC lygiams nustatytas pagal 5.4.2.4.1 punkto 6 papunktį – HPBS ir 5.4.2.4.2 punkto 6 papunktį – HEBS.
Skirtingos nuo SOC priklausomos vidinės varžos vertės nustatomos atsižvelgiant į vertes, skirtingiems SOC lygiams nustatytas pagal 5.4.2.4.1 punkto 5 papunktį – HPBS ir 5.4.2.4.2 punkto 5 papunktį – HEBS.
Didžiausios iškrovimo srovės ir didžiausios įkrovimo srovės ribinės vertės nustatomos pagal vertes, kurias prieš bandymą nurodė sudedamosios dalies gamintojas. Jei konkreti didžiausios iškrovimo srovės arba didžiausios įkrovimo srovės vertė, nustatyta pagal 5.4.2.4.1 punkto 7 ir 8 papunkčius – HPBS bei 5.4.2.4.2 7 ir 8 papunkčius – HEBS, nukrypsta nuo sudedamosios dalies gamintojo prieš bandymą deklaruotos vertės daugiau kaip ±2 %, turi būti pateikta atitinkama vertė, nustatyta pagal 5.4.2.4.1 punkto 7 ir 8 papunkčius – HPBS bei 5.4.2.4.2 7 ir 8 papunkčius – HEBS.
6. Kondensatorių sistemų arba reprezentatyvių kondensatorių posistemių bandymas
6.1. Bendrosios nuostatos
Kondensatorių UUT kondensatorių sistemos sudedamosios dalys taip pat gali būti pasiskirsčiusios po skirtingus įtaisus transporto priemonėje.
Kondensatoriaus charakteristikos beveik nepriklauso nuo jo įkrovimo būsenos arba nuo įkrovimo srovės. Todėl modelio įvesties parametrams apskaičiuoti nurodytas tik vienas bandymas.
6.1.1. Susitarimas dėl srovės ženklo
Matuojamos iškrovimo srovės vertės ženklas yra teigiamas, įkrovimo srovės – neigiamas.
6.1.2. Aplinkos temperatūros matavimo atskaitos taškas
Aplinkos temperatūra matuojama ne didesniu kaip 1 m atstumu nuo kondensatorių UUT kondensatorių UUT sudedamosios dalies gamintojo nurodytame taške.
6.1.3. Šiluminės sąlygos
Kondensatorių bandymo temperatūrą, t. y. tikslinę kondensatorių UUT darbinė temperatūrą, nurodo sudedamosios dalies gamintojas. Temperatūra visuose kondensatorių elementų temperatūros matavimo taškuose turi atitikti sudedamųjų dalių gamintojo nurodytas ribines vertes visų atliekamų bandymų metu.
Kondensatorių UUT su skystiniu kondicionavimu (t. y. šildymu arba aušinimu) kondicionavimo skysčio temperatūra registruojama kondensatoriaus UUT įėjime ir sudedamosios dalies gamintojo nurodyta vertė palaikoma ± 2 K tikslumu.
Oru aušinamo kondensatorių UUT temperatūra sudedamosios dalies gamintojo nurodytame taške palaikoma sudedamosios dalies gamintojo nurodytos didžiausios vertės +0/-20 K tikslumu.
Stende turima aušinimo ir (arba) šildymo galia atliekant visus bandymus apribojama sudedamosios dalies gamintojo nurodyta verte. Ši vertė registruojama kartu su kitais bandymų duomenimis.
Bandymų stende turima aušinimo ir (arba) šildymo galia nustatoma pagal toliau nurodytas procedūras ir registruojama kartu su faktinio sudedamosios dalies bandymo duomenimis:
Skystinio kondicionavimo – pagal kondicionavimo skysčio masės srautą ir kondensatorių UUT pusėje esančio šilumokaičio įėjimo ir išėjimo temperatūrų skirtumą.
Elektrinio kondicionavimo – pagal įtampą ir srovę. Sudedamosios dalies gamintojas gali modifikuoti šio kondicionavimo įrenginio elektrinę jungtį kondensatorių UUT sertifikavimui atlikti, kad kondensatorių UUT charakteristikas būtų galima matuoti neatsižvelgiant į kondicionavimui reikiamą elektrinę galią (pvz., jei kondicionavimo įrenginys yra tiesiogiai įdiegtas ir prijungtas prie kondensatorių UUT). Nepaisant šių nuostatų, registruojama reikiama elektros aušinimo ir (arba) šildymo elektrinė galia, kurią kondensatorių bandomajam vienetui (UUT) iš išorės tiekia kondicionavimo įrenginys.
Kitų tipų kondicionavimas atliekamas atsižvelgiant į gerąją inžinerinę praktiką ir susitarus su tipo patvirtinimo institucija.
6.2. Bandymų sąlygos
Kondensatorių UUT dedamas į kontroliuojamos temperatūros bandymo kamerą. Aplinkos temperatūra nustatoma lygi 25 ± 10 °C.
Matuojama įtampa ant kondensatorių UUT gnybtų.
Kondensatorių UUT šiluminio kondicionavimo sistema ir atitinkama bandymų stendo įrangos šiluminio kondicionavimo grandinė turi veikti visiškai valdoma atitinkamų valdiklių.
Valdymo blokas sudaro sąlygas bandymų stendo įrangai atlikti reikiamą bandymo procedūrą, neviršijant kondensatorių UUT veikimo ribinių verčių. Jei būtina, kondensatorių UUT sudedamųjų dalių gamintojas pritaiko valdymo bloko programą reikiamai bandymo procedūrai.
6.3. Kondensatorių UUT charakteristikų bandymas
Visiškai įkrovus ir visiškai iškrovus kondensatorių UUT iki mažiausios darbinės įtampos pagal sudedamosios dalies gamintojo nurodytą įkrovimo būdą, jis paliekamas savaime išsikrauti mažiausiai 2 valandas, bet ne ilgiau kaip 6 valandas.
Kondensatorių UUT temperatūra bandymo pradžioje turi būti 25 ± 2 °C. Tačiau galima pasirinkti 45 ± 2 °C, tipo patvirtinimo arba sertifikavimo institucijai pranešus, kad ši temperatūra labiau atitinka tipinio naudojimo sąlygas.
Pasibaigus savaiminio išsikrovimo laikui, atliekamas visas įkrovimo ir iškrovimo pastovia srove Itest ciklas pagal 2 paveikslą. Itest turi būti sudedamosios dalies gamintojo nurodyta didžiausia leidžiama pastovi kondensatoriaus UUT srovė.
Po ne trumpesnio kaip 30 sekundžių laukimo laikotarpio (nuo t0 iki t1) kondensatorių UUT įkraunamas pastovia srove Itest, kol pasiekiama didžiausia darbinė įtampa V max. Tada įkrovimas stabdomas, kondensatorių UUT savaime išsikrauna 30 sekundžių (nuo (t2 iki t3), kad įtampa nusistovėtų iki galutinės vertės V b prieš pradedant iškrovimą. Po to kondensatorių UUT iškraunamas pastovia srove Itest, kol pasiekiama mažiausia darbinė įtampa V min. Toliau (nuo t4) yra dar vienas mažiausiai 30 sekundžių laukimo laikotarpis, kol nusistovi galutinė įtampos vertė Vc.
Srovė ir įtampa Imeas ir Vmeas registruojamos laikui bėgant ne mažesniu kaip 10 Hz diskretizacijos dažniu.
Pagal matavimo rezultatus nustatomos šių charakteristikų vertės (paaiškintos 2 paveiksle):
2 paveikslas
Kondensatorių UUT matavimo įtampos kreivės pavyzdys
6.4. Kondensatorių UUT matavimo duomenų baigiamasis apdorojimas
6.4.1. Vidinės varžos ir talpos skaičiavimas
Pagal 6.3 punktą gauti matavimo duomenys naudojami vidinės varžos (R) ir talpos (C) vertėms apskaičiuoti pagal šias lygtis:
Įkrovimo ir iškrovimo talpa apskaičiuojama taip:
Įkrovimo ir iškrovimo didžiausia srovė apskaičiuojama taip:
Įkrovimo ir iškrovimo vidinė varža apskaičiuojama taip:
Modeliui reikia turėti tik vieną talpa ir varžą, kurios apskaičiuojamos taip:
Didžiausia įtampa apibrėžiama kaip registruojama Vb vertė, o mažiausia – registruojama Vc vertė, kaip nustatyta pagal 6.3 punkto f papunktį.
1 priedėlis
SUDEDAMOSIOS DALIES, ATSKIRO TECHNINIO MAZGO ARBA SISTEMOS SERTIFIKATO PAVYZDYS
Didžiausias formatas: A4 (210 x 297 mm)
ELEKTROS MAŠINŲ SISTEMOS / IEPC / 1 tipo IHPC / BATERIJŲ SISTEMOS / KONDENSATORIŲ SISTEMOS SU IŠMETAMO CO2 KIEKIU IR DEGALŲ SĄNAUDOMIS SUSIJUSIŲ SAVYBIŲ SERTIFIKATAS
Administracijos antspaudas
Pranešimas:
dėl elektros mašinų sistemos / IEPC / 1 tipo IHPC / baterijų sistemos / kondensatorių sistemos su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių sertifikato pagal Komisijos reglamentą (ES) 2017/2400.
Komisijos reglamentas (ES) 2017/2400 su paskutiniais pakeitimais, padarytais ……………..
Sertifikavimo numeris:
Maiša:
Išplėtimo priežastis:
I SKIRSNIS
0.1. Markė (gamintojo prekybinis pavadinimas):
0.2. Tipas:
0.3. Tipo identifikavimo priemonės
0.3.1. Sertifikavimo ženklo vieta:
0.3.2. Sertifikavimo ženklo pritvirtinimo būdas:
0.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas:
0.6. Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai):
0.7. Gamintojo atstovo (jei yra) pavadinimas ir adresas
II SKIRSNIS
1. Papildoma informacija (jei taikoma): žr. Papildymą
2. Už bandymus atsakinga patvirtinimo institucija:
3. Bandymų ataskaitos data:
4. Bandymų ataskaitos numeris:
5. Pastabos (jei yra): žr. Papildymą
6. Vieta:
7. Data:
8. Parašas:
Priedai:
Informacijos rinkinys. Bandymų ataskaita.
2 priedėlis
Elektros mašinų sistemos informacinis dokumentas
|
Informacinis dokumentas Nr.: |
Išleido: Išleidimo data: Pakeitimo data: |
pagal …
Elektros mašinų sistemos tipas/šeima (jei taikoma):
…
0. BENDRIEJI DUOMENYS
0.1. Gamintojo pavadinimas ir adresas
0.2. Markė (gamintojo prekybinis pavadinimas):
0.3. Elektros mašinų sistemos tipas:
0.4. Elektros mašinų sistemų šeima:
0.5. Elektros mašinų sistemos tipas kaip atskiras techninis mazgas/elektros mašinų sistemos šeima kaip atskiras techninis mazgas
0.6. Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra):
0.7. Modelio identifikavimo priemonės, jei pažymėtos ant elektros mašinų sistemos:
0.8. Jei tai sudedamosios dalys ir atskiri techniniai mazgai, ES patvirtinimo ženklo vieta ir ženklinimo metodas
0.9. Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai):
0.10. Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas:
1 DALIS
ELEKTROS MAŠINŲ SISTEMŲ ŠEIIMOS (PIRMINĖS) ELEKTROS MAŠINŲ SISTEMOS IR ELEKTROS MAŠINŲ SISTEMOS TIPŲ ESMINĖS CHARAKTERISTIKOS
|
|
|Pirminė EMS |
|Šeimos nariai |
||||
|
|
|arba EMS tipas |
| |
||||
|
|
| |
| #1 |
| #2 |
| #3 |
| |
|
1. Bendrieji duomenys
1.1. Bandymo įtampa (-os): V
1.2. Pagrindinis variklio sūkių dažnis: min-1
1.3. Didžiausias variklio išėjimo veleno sūkių dažnis: min-1
1.4. (arba numatytasis) reduktoriaus/pavarų dėžės išėjimo veleno sūkių dažnis: min-1
1.5. Sūkių dažnis esant didžiausiai galiai: min-1
1.6. Didžiausia galia: kW
1.7. Sūkių dažnis esant didžiausiam sukimo momentui: min-1
1.8. Didžiausias sukimo momentas: Nm
1.9. Didžiausia 30 minučių galia: kW
2. Elektros mašina
2.1. Veikimo principas
2.1.1. nuolatinės srovės (DC)/kintamosios srovės (AC):
2.1.2. fazių skaičius:
2.1.3. žadinimas: nepriklausomasis/nuoseklusis/mišrusis:
2.1.4. sinchroninis/asinchroninis:
2.1.5. rotorius su apvijomis/nuolatiniais magnetais/korpuse:
2.1.6. variklio polių skaičius:
2.2. Sukimosi inercija: kgm2
3. Galios valdiklis
3.1. Markė:
3.2. Tipas:
3.3. Veikimo principas:
3.4. Valdymo principas: vektorinis/atvirosios kilpos/uždaras/kita (nurodyti):
3.5. Varikliui tiekiamas didžiausiasis efektyvusis srovės stipris: A
3.6. Didžiausios trukmės: s
3.7. Didžiausias naudojamas nuolatinės srovės įtampos intervalas (nuo/iki): V
3.8. DC/DC keitiklis yra elektros mašinų sistemos dalis pagal šio priedo 4.1 punktą (taip/ne):
4. Aušinimo sistema
4.1. Variklio (skystis/oras/kita, nurodyti):
4.2. Valdiklio (skystis/oras/kita, nurodyti):
4.3. Sistemos aprašymas:
4.4. Principinė (ės) schema (-os):
4.5. Temperatūros ribinės vertės (mažiausia/didžiausia): K
4.6. atskaitos padėtyje:
4.7. Srautai (didžiausias/mažiausias): ltr/min
5. Dokumentuotos sudedamųjų dalių bandymų vertės
5.1. CoP bandymo veiksmingumo koeficiento skaičiai ( 25 ):
5.2. Aušinimo sistema (deklaruojama kiekvienai aušinimo grandinei):
5.2.1. didžiausias aušalo masės srautas arba tūrio srautas arba didžiausias įėjimo slėgis:
5.2.2. didžiausios aušalo temperatūros:
5.2.3. didžiausia turima aušinimo galia:
5.2.4. Registruojamos kiekvieno bandymo vidutinės vertės
5.2.4.1. aušalo tūrio arba masės srautas:
5.2.4.2. aušalo temperatūra aušinimo grandinės įėjime:
5.2.4.3. aušalo temperatūra EMS pusėje esančio bandymo stendo šilumokaičio įėjime ir išėjime:
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
Nr.: |
Aprašymas: |
Išleidimo data: |
|
1 |
Informacija apie EMS bandymų sąlygas … |
|
|
2 |
… |
|
Elektros mašinų sistemos informacinio dokumento 1 priedas
|
|
Informacija apie bandymų sąlygas (jei taikoma) |
|
1.1. |
… |
3 priedėlis
IEPC informacinis dokumentas
|
Informacinis dokumentas Nr.: |
Išleido: Išleidimo data: Pakeitimo data: |
pagal …
IEPC tipas/šeima (jei taikoma):
…
0. BENDRIEJI DUOMENYS
0.1. Gamintojo pavadinimas ir adresas
0.2. Markė (gamintojo prekybinis pavadinimas):
0.3. IEPC tipas:
0.4. IEPC šeima:
0.5. IEPC tipas kaip atskiras techninis mazgas/IEPC šeima kaip atskiras techninis mazgas
0.6. Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra):
0.7. Modelio identifikavimo priemonės, jei pažymėtos ant IEPC:
0.8. Jei tai sudedamosios dalys ir atskiri techniniai mazgai, ES patvirtinimo ženklo vieta ir ženklinimo metodas
0.9. Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai):
0.10. Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas:
1 DALIS
(PIRMINĖS) IEPC IR IEPC ŠEIMOS IEPC TIPŲ ESMINĖS CHARAKTERISTIKOS
|
|
|Pirminė IEPC |
|Šeimos nariai |
||||
|
|
|arba IEPC tipas |
| |
||||
|
|
| |
| #1 |
| #2 |
| #3 |
| |
|
1. Bendrieji duomenys
1.1. Bandymo įtampa (-os): V
1.2. Pagrindinis variklio sūkių dažnis: min-1
1.3. Didžiausias variklio išėjimo veleno sūkių dažnis: min-1
1.4. (arba numatytasis) reduktoriaus ir (arba) pavarų dėžės išėjimo veleno sūkių dažnis: min-1
1.5. Sūkių dažnis esant didžiausiai galiai: min-1
1.6. Didžiausia galia: kW
1.7. Sūkių dažnis esant didžiausiam sukimo momentui: min-1
1.8. Didžiausias sukimo momentas: Nm
1.9. Didžiausia 30 minučių galia: kW
1.10. Elektros mašinų skaičius:
2. Elektros mašina (kiekviena elektros mašina):
2.1. elektros mašinos ID
2.2. Veikimo principas
2.2.1. nuolatinės srovės (DC)/kintamosios srovės (AC):
2.2.2. fazių skaičius:
2.2.3. žadinimas: nepriklausomasis/nuoseklusis/mišrusis:
2.2.4. sinchroninis/asinchroninis:
2.2.5. rotorius su apvijomis/nuolatiniais magnetais/korpuse:
2.2.6. variklio polių skaičius:
2.3. Sukimosi inercija: kgm2
3. Galios valdiklis (kiekvieno galios valdiklio):
3.1. Atitinkamas elektros mašinos identifikavimo žymuo:
3.2. Markė:
3.3. Tipas:
3.4. Veikimo principas:
3.5. Valdymo principas: vektorinis/atvirosios kilpos/uždaras/kita (nurodyti):
3.6. Varikliui tiekiamas didžiausiasis efektyvusis srovės stipris: A
3.7. Didžiausios trukmės: s
3.8. Didžiausias naudojamas nuolatinės srovės įtampos intervalas (nuo/iki): V
3.9. DC/DC keitiklis yra elektros mašinų sistemos dalis pagal šio priedo 4.1 punktą (taip/ne):
4. Aušinimo sistema
4.1. Variklio (skystis/oras/kita, nurodyti):
4.2. Valdiklio (skystis/oras/kita, nurodyti):
4.3. Sistemos aprašymas:
4.4. Principinė (ės) schema (-os):
4.5. Temperatūros ribinės vertės (mažiausia/didžiausia): K
4.6. atskaitos padėtyje:
4.7. Srautai (didžiausias/mažiausias): g/min arba ltr/min
5. Pavarų dėžė
5.1. Perdavimo skaičius, pavarų schema ir galios perdavimo schema:
5.2. Atstumas tarp pavarų dėžės su tarpiniu velenu centrų:
5.3. Atitinkamose padėtyse esančių guolių (jei yra) tipas:
5.4. Atitinkamose padėtyse įrengtų perjungimo elementų (krumplinių sankabų, įskaitant sinchronizatorius, arba trinties sankabų) (jei įrengti):
5.5. Visas priekinių pavarų skaičius:
5.6. Krumplinių sankabų skaičius:
5.7. Sinchronizatorių skaičius:
5.8. Trinties sankabos diskų skaičius (išskyrus pavienę sausąją sankabą su 1 ar 2 diskais):
5.9. Išorinis trinties sankabos diskų skersmuo (išskyrus pavienę sausąją sankabą su 1 ar 2 diskais):
5.10. Krumplių paviršiaus šiurkštis (įskaitant brėžinius):
5.11. Dinaminių veleno sandariklių skaičius:
5.12. Vienu pavarų dėžės įėjimo veleno sūkiu tepimui ir aušinimui tiekiamas alyvos srautas
5.13. Alyvos klampa 100 °C temperatūroje (± 10 %):
5.14. Hidrauliniu būdu valdomų pavarų dėžių sistemos slėgis:
5.15. Nustatytas alyvos lygis centrinės ašies atžvilgiu statinėmis ir veikimo sąlygomis ir pagal brėžinyje pateiktą specifikaciją (pagal vidutinę viršutinio ir apatinio lygio leidžiamosios nuokrypos vertę). Alyvos lygis laikomas tinkamu, jei visos besisukančios pavarų dėžės dalys (išskyrus alyvos siurblį ir jo pavarą) yra virš nustatyto alyvos lygio:
5.16. Nustatytas alyvos lygis (± 1 mm):
5.17. Pavarų perdavimo skaičiai [–], didžiausias įėjimo veleno sukimo momentas [Nm], didžiausia įėjimo galia (kW) ir didžiausias įėjimo veleno sūkių dažnis [sūk./min.] (kiekvienos priekinės pavaros)
6. Diferencialas
6.1. Perdavimo skaičius:
6.2. Pagrindinės techninės specifikacijos:
6.3. Principinės schemos:
6.4. Alyvos tūris:
6.5. Alyvos lygis:
6.6. Alyvos specifikacija:
6.7. Guolių tipas (tipas, kiekis, vidinis skersmuo, išorinis skersmuo, plotis ir brėžinys):
6.8. Sandariklio tipas (pagrindinis skersmuo, sandarinimo briaunų skaičius):
6.9. Galinės rato stebulės (brėžinys):
6.9.1. Guolių tipas (tipas, kiekis, vidinis skersmuo, išorinis skersmuo, plotis ir brėžinys):
6.9.2. Sandariklio tipas (pagrindinis skersmuo, sandarinimo briaunų skaičius):
6.9.3. Plastiškojo tepalo tipas:
6.10. Planetinių krumpliaračių ir (arba) tiesiakrumplių krumpliaračių skaičius diferencialo korpuse:
6.11. Planetinių krumpliaračių ir (arba) tiesiakrumplių krumpliaračių mažiausias plotis diferencialo korpuse:
7. Dokumentuotos sudedamųjų dalių bandymų vertės
7.1. CoP bandymo veiksmingumo koeficiento skaičiai (*):
7.2. Aušinimo sistema (deklaruojama kiekvienai aušinimo grandinei):
7.2.1. didžiausias aušalo masės srautas arba tūrio srautas arba didžiausias įėjimo slėgis:
7.2.2. didžiausios aušalo temperatūros:
7.2.3. didžiausia turima aušinimo galia:
7.2.4. Registruojamos kiekvieno bandymo vidutinės vertės
7.2.4.1. aušalo tūrio arba masės srautas:
7.2.4.2. aušalo temperatūra aušinimo grandinės įėjime:
7.2.4.3. aušalo temperatūra IEPC pusėje esančio bandymo stendo šilumokaičio įėjime ir išėjime:
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
Nr.: |
Aprašymas: |
Išleidimo data: |
|
1 |
Informacija apie IEPC bandymų sąlygas … |
|
|
2 |
… |
|
IEPC informacinio dokumento 1 priedas
8. Informacija apie bandymų sąlygas (jei taikoma)
8.1. Didžiausias bandytas įėjimo veleno sūkių dažnis [sūk./min.]
8.2. Didžiausias bandytas įėjimo veleno sukimo momentas [Nm]
4 priedėlis
1 tipo IHPC informacinis dokumentas
1 tipo IHPC informacinį dokumentą sudaro elektros mašinų sistemų informacinio dokumento pagal šio priedo 2 priedėlį ir pavarų dėžių informacinio dokumento pagal VI priedo 2 priedėlį taikomos dalys.
5 priedėlis
Baterijų sistemos arba reprezentatyvaus baterijų posistemio tipo informacinis dokumentas
|
Informacinis dokumentas Nr.: |
Išleido: Išleidimo data: Pakeitimo data: |
pagal …
Baterijų sistemos arba reprezentatyvaus baterijų posistemio tipas:
…
0. BENDRIEJI DUOMENYS
0.1. Gamintojo pavadinimas ir adresas
0.2. Markė (gamintojo prekybinis pavadinimas):
0.3. Baterijų sistemos tipas:
0.4. -
0.5. Baterijų sistemos tipas kaip atskiras techninis mazgas
0.6. Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra):
0.7. Modelio identifikavimo priemonės, jei pažymėtos ant baterijų sistemos:
0.8. Jei tai sudedamosios dalys ir atskiri techniniai mazgai, ES patvirtinimo ženklo vieta ir ženklinimo metodas
0.9. Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai):
0.10. Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas:
1 DALIS
BATERIJŲ SISTEMOS ARBA REPREZENTATYVAUS BATERIJŲ POSISTEMIO TIPO ESMINĖS CHARAKTERISTIKOS
Baterijų sistemos ar posistemio tipas
1. Bendrieji duomenys
1.1. Visa sistema arba reprezentatyvus posistemis:
1.2. HPBS/HEBS:
1.3. Pagrindinės techninės specifikacijos:
1.4. Elemento cheminės reakcijos:
1.5. Nuosekliai sujungtų elementų skaičius:
1.6. Lygiagrečiai sujungtų elementų skaičius:
1.7. Reprezentatyvi sujungimų dėžutė su saugikliais ir jungtuvais, įtraukta į bandomą sistemą (taip / ne):
1.8. Reprezentatyvios nuosekliosios jungtys, įtrauktos į bandomą sistemą (taip/ne):
2. Kondicionavimo sistema
2.1. Skystis/oras/kita, nurodyti:
2.2. Sistemos aprašymas:
2.3. Principinė (ės) schema (-os):
2.4. Temperatūros ribinės vertės (mažiausia/didžiausia): K
2.5. Atskaitos padėtyje:
2.6. Srautai (didžiausias/mažiausias): ltr/min
3. Dokumentuotos sudedamųjų dalių bandymų vertės
3.1. Gamybos atitikties (CoP) bandymo viso ciklo veiksmingumo koeficientas (**):
3.2. CoP bandymo didžiausia iškrovimo srovė:
3.3. CoP bandymo didžiausia įkrovimo srovė:
3.4. Bandymo temperatūra (deklaruota tikslinė darbinė temperatūra):
3.5. Kondicionavimo sistema (nurodoma kiekvienam atliekamam bandymui)
3.5.1. Reikiamas aušinimas ar šildymas:
3.5.2. Didžiausia turima aušinimo arba šildymo galia:
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
Nr.: |
Aprašymas: |
Išleidimo data: |
|
1 |
Informacija apie baterijų sistemos bandymų sąlygas … |
|
|
2 |
… |
|
Baterijų sistemos informacinio dokumento 1 priedas
|
|
Informacija apie bandymų sąlygas (jei taikoma) |
|
1.1. |
… |
6 priedėlis
Kondensatorių sistemos arba reprezentatyvaus kondensatorių posistemio tipo informacinis dokumentas
|
Informacinis dokumentas Nr.: |
Išleido: Išleidimo data: Pakeitimo data: |
pagal …
Kondensatorių sistemos arba reprezentatyvaus kondensatorių posistemio tipas:
…
0. BENDRIEJI DUOMENYS
0.1. Gamintojo pavadinimas ir adresas
0.2. Markė (gamintojo prekybinis pavadinimas):
0.3. Kondensatorių sistemos tipas:
0.4. Kondensatorių sistemos šeima:
0.5. Kondensatorių sistemos tipas kaip atskiras techninis mazgas/kondensatorių sistemos šeima kaip atskiras techninis mazgas
0.6. Komercinis (-iai) pavadinimas (-ai) (jei yra):
0.7. Modelio identifikavimo priemonės, jei pažymėtos ant kondensatorių sistemos:
0.8. Jei tai sudedamosios dalys ir atskiri techniniai mazgai, ES patvirtinimo ženklo vieta ir ženklinimo metodas
0.9. Surinkimo gamyklos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai):
0.10. Gamintojo atstovo pavadinimas ir adresas:
1 DALIS
KONDENSATORIŲ SISTEMOS ARBA REPREZENTATYVAUS KONDENSATORIŲ POSISTEMIO TIPO ESMINĖS CHARAKTERISTIKOS
Kondensatorių sistemos ar posistemio tipas
1. Bendrieji duomenys
1.1. Visa sistema arba reprezentatyvus posistemis:
1.2. Pagrindinės techninės specifikacijos:
1.3. Elemento technologija ir specifikacija:
1.4. Nuosekliai sujungtų elementų skaičius:
1.5. Lygiagrečiai sujungtų elementų skaičius:
1.6. Reprezentatyvi sujungimų dėžutė su saugikliais ir jungtuvais, įtraukta į bandomą sistemą (taip / ne):
1.7. Reprezentatyvios nuosekliosios jungtys, įtrauktos į bandomą sistemą (taip/ne):
2. Kondicionavimo sistema
2.1. Skystis/oras/kita, nurodyti:
2.2. Sistemos aprašymas:
2.3. Principinė (ės) schema (-os):
2.4. Temperatūros ribinės vertės (mažiausia/didžiausia): K
2.5. atskaitos padėtyje:
2.6. Srautai (didžiausias/mažiausias): ltr/min
3. Dokumentuotos sudedamųjų dalių bandymų vertės
3.1. Bandymo temperatūra (deklaruota tikslinė darbinė temperatūra):
3.2. Kondicionavimo sistema (nurodoma kiekvienam atliekamam bandymui)
3.2.1. Reikiamas aušinimas ar šildymas:
3.2.2. Didžiausia turima aušinimo arba šildymo galia:
PRIEDŲ SĄRAŠAS
|
Nr.: |
Aprašymas: |
Išleidimo data: |
|
1 |
Informacija apie kondensatorių sistemos bandymų sąlygas … |
|
|
2 |
… |
|
Kondensatorių sistemos informacinio dokumento 1 priedas
|
|
Informacija apie bandymų sąlygas (jei taikoma) |
|
1.1. |
… |
7 priedėlis
(rezervuota)
8 priedėlis
Elektros mašinų sistemos standartinės vertės
Atliekami šie etapai elektros mašinų sistemos įvesties duomenims gauti pagal standartines vertes:
Normalizuotų galios nuostolių grafikas apskaičiuojamas kaip normalizuotų sūkių dažnio ir sukimo momento verčių funkcija pagal šią lygtį:
čia:
|
Ploss,norm |
= |
normalizuota nuostolių galia [-]; |
|
Tnorm,i |
= |
normalizuotas visų tinklelio taškų sukimo momentas, apibrėžtas pagal b punkto ii papunktį [-]; |
|
ωnorm,j |
= |
normalizuotas visų tinklelio taškų sūkių dažnis, apibrėžtas pagal b punkto i papunktį [-]; |
|
k |
= |
nuostolių koeficientas [-]; |
|
m |
= |
nuo sukimo momento priklausomų nuostolių indeksas, kurio vertės nuo 0 iki 3 [-]; |
|
n |
= |
nuo sūkių dažnio priklausomų nuostolių indeksas, kurio vertės nuo 0 iki 3 [-]. |
Normalizuotų nuostolių grafiko tinklelio taškus apibrėžiančios normalizuotos sūkių dažnio ir sukimo momento vertės, kurios turi būti naudojamos a punkte nurodytai lygčiai, yra:
normalizuotas sūkių dažnis: 0,02, 0,20, 0,40, 0,60, 0,80, 1,00, 1,20, 1,40, 1,60, 1,80, 2,00, 2,20, 2,40, 2,60, 2,80, 3,00, 3,20, 3,40, 3,60, 3,80, 4,00 Jei didžiausias sūkių dažnis, nustatytas pagal duomenis, gautus atliekant pirmiau nurodytą 2 etapą, yra didesnis nei normalizuoto sūkių dažnio vertė 4,00, į esamą sąrašą įtraukiamos papildomos normalizuoto sūkių dažnio vertės, naudojant 0,2 prieaugį, kad apimtų reikiamą sūkių dažnio diapazoną.
normalizuotas sukimo momentas: – 1,00, – 0,95, – 0,90, – 0,85, – 0,80, – 0,75, – 0,70, – 0,65, – 0,60, – 0,55, – 0,50, – 0,45, – 0,40, – 0,35, – 0,30, – 0,25, – 0,20, – 0,15, – 0,10, – 0,05, – 0,01, 0,01, 0,05, 0,10, 0,15, 0,20, 0,25, 0,30, 0,35, 0,40, 0,45, 0,50, 0,55, 0,60, 0,65, 0,70, 0,75, 0,80, 0,85, 0,90, 0,95, 1,00;
Nuostolių koeficientas k, naudojamas a punkte nurodytai lygčiai, apibrėžiamas atsižvelgiant į indeksus m ir n pagal šias lenteles:
PSM tipo elektros mašinų atveju:
|
|
n |
||||
|
0 |
1 |
2 |
3 |
||
|
m |
3 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
2 |
0,018 |
0,001 |
0,03 |
0 |
|
|
1 |
0,0067 |
0 |
0 |
0 |
|
|
0 |
0 |
0,005 |
0,0025 |
0,003 |
|
visų kitų nei PSM tipo elektros mašinų atveju:
|
|
n |
||||
|
0 |
1 |
2 |
3 |
||
|
m |
3 |
0 |
0 |
0 |
0 |
|
2 |
0,1 |
0,03 |
0,03 |
0 |
|
|
1 |
0,01 |
0 |
0,001 |
0 |
|
|
0 |
0,003 |
0 |
0,001 |
0,001 |
|
Pagal normalizuotų galios nuostolių grafiką, gautą pagal pirmiau nurodytus a–c punktus, veiksmingumo koeficientas apskaičiuojamas taikant šias nuostatas:
normalizuoto sūkių dažnio grafiko tinklelio taškai turi būti: 0,02, 0,20, 0,40, 0,60, 0,80, 1,00, 1,20, 1,40, 1,60, 1,80, 2,00, 2,20, 2,40, 2,60, 2,80, 3,00, 3,20, 3,40, 3,60, 3,80, 4,00
Jei didžiausias sūkių dažnis, nustatytas pagal duomenis, gautus atliekant pirmiau nurodytą 2 etapą, yra didesnis nei normalizuoto sūkių dažnio vertė 4,00, į esamą sąrašą įtraukiamos papildomos normalizuoto sūkių dažnio vertės, naudojant 0,2 prieaugį, kad apimtų reikiamą sūkių dažnio diapazoną.
Normalizuoto sukimo momento grafiko tinklelio taškai turi būti: – 1,00, – 0,95, – 0,90, – 0,85, – 0,80, – 0,75, – 0,70, – 0,65, – 0,60, – 0,55, – 0,50, – 0,45, – 0,40, – 0,35, – 0,30, – 0,25, – 0,20, – 0,15, – 0,10, – 0,05, – 0,01, 0,01, 0,05, 0,10, 0,15, 0,20, 0,25, 0,30, 0,35, 0,40, 0,45, 0,50, 0,55, 0,60, 0,65, 0,70, 0,75, 0,80, 0,85, 0,90, 0,95, 1,00;
Kiekvieno tinklelio taško, apibrėžto pagal pirmiau nurodyto d punkto i ir ii papunkčius, veiksmingumo koeficientas η apskaičiuojamas pagal šias lygtis:
|
η |
= |
veiksmingumo koeficientas [-]; |
|
Tnorm,i |
= |
visų tinklelio taškų, apibrėžtų pagal pirmiau nurodyto d punkto ii papunktį, normalizuotas sukimo momentas [-]; |
|
ωnorm,j |
= |
visų tinklelio taškų, apibrėžtų pagal pirmiau nurodyto d punkto i papunktį, normalizuotas sukimo momentas [-]; |
|
Ploss,norm |
= |
normalizuota nuostolių galia, nustatyta pagal pirmiau nurodytus a-c papunkčius [-]. |
Pagal veiksmingumo charakteristikų grafiką, gautą pagal pirmiau nurodytą d papunktį, faktinis elektros mašinų galios nuostolių grafikas apskaičiuojamas taikant šias nuostatas:
Kiekvieno normalizuoto sūkių dažnio tinklelio taško, apibrėžto pagal pirmiau nurodyto d punkto i papunktį, faktinės sūkių dažnio vertės nj apskaičiuojamos pagal šią lygtį:
nj = ωnorm,j × nrated
čia:
|
nj |
= |
faktinis sūkių dažnis [min-1]; |
|
ωnorm,j |
= |
visų tinklelio taškų, apibrėžtų pagal pirmiau nurodyto d punkto i papunktį, normalizuotas sūkių dažnis [-]; |
|
nrated |
= |
vardinis elektros mašinų sistemos sūkių dažnis, nustatytas pagal duomenis, gautus pirmiau nurodytame 2 etape [min-1]; |
Kiekvieno normalizuoto sukimo momento tinklelio taško, apibrėžto pagal d punkto ii papunktį, faktinės sukimo momento vertės Tj apskaičiuojamos pagal šią lygtį:
Ti = Tnorm,i × Tmax
čia:
|
Ti |
= |
faktinis sukimo momentas [Nm]; |
|
Tnorm,i |
= |
visų tinklelio taškų, apibrėžtų pagal pirmiau nurodyto d punkto ii papunktį, normalizuotas sukimo momentas [-]; |
|
Tmax |
= |
bendras didžiausias elektros mašinų sistemos sukimo momentas, nustatytas pagal duomenis, gautus atliekant pirmiau nurodytą 2 etapą [Nm]; |
Kiekvieno tinklelio taško, apibrėžto pagal e punkto i ir ii papunkčius, faktiniai galios nuostoliai apskaičiuojami pagal šią lygtį:
čia:
|
Ploss |
= |
faktinė nuostolių galia [W]; |
|
Ti |
= |
faktinis sukimo momentas [Nm]; |
|
nj |
= |
faktinis sūkių dažnis [min-1]; |
|
η |
= |
veiksmingumo koeficientas, priklausomas nuo normalizuoto sūkių dažnio ir sukimo momento, nustatytų pagal pirmiau nurodytą d punktą [-]; |
|
Tmax |
= |
bendras didžiausias elektros mašinų sistemos sukimo momentas, nustatytas pagal duomenis, gautus atliekant pirmiau nurodytą 2 etapą [Nm]; |
|
nrated |
= |
vardinis elektros mašinų sistemos sūkių dažnis, nustatytas pagal duomenis, gautus atliekant pirmiau nurodytą 2 etapą [min-1]; |
Kiekvieno tinklelio taško, apibrėžto pagal e punkto i ir ii papunkčius, faktinė inverterio elektrinė galia apskaičiuojama pagal šią lygtį:
čia:
|
Pel |
= |
faktinė inverterio elektrinė galia [W]; |
|
Ploss |
= |
faktinė nuostolių galia [W]; |
|
Ti |
= |
faktinis sukimo momentas [Nm]; |
|
nj |
= |
faktinis sūkių dažnis [min-1]. |
Faktinės elektrinės galios grafiko duomenys, nustatyti pagal e papunktį, papildomi pagal šio priedo 4.3.4 punkto 1, 2, 4 ir 5 papunkčius.
čia:
|
Tdrag |
= |
faktinis stabdymo momentas [Nm]; |
|
Ti |
= |
faktinis sukimo momentas [Nm]; |
|
Tmax |
= |
bendras didžiausias elektros mašinų sistemos sukimo momentas, nustatytas pagal duomenis, gautus atliekant pirmiau nurodytą 2 etapą [Nm]; |
|
nj |
= |
faktinis sūkių dažnis [min-1]; |
|
nrated |
= |
vardinis elektros mašinų sistemos sūkių dažnis, nustatytas pagal duomenis, gautus atliekant pirmiau nurodytą 2 etapą [min-1]; |
|
Ploss |
= |
faktinė nuostolių galia [W]. |
Pagal dvi stabdymo momento vertes, nustatytas pagal pirmiau nurodytą a papunktį, taikant tiesinę ekstrapoliaciją apskaičiuojama trečia stabdymo momento vertė nuliniam sūkių dažniui.
Pagal dvi stabdymo momento vertes, nustatytas pagal pirmiau nurodytą a papunktį, taikant tiesinę ekstrapoliaciją apskaičiuojama ketvirta stabdymo momento vertė didžiausiai normalizuoto sūkių dažnio vertei, apibrėžtai pagal pirmiau nurodyto 6 etapo b punkto i papunktį.
1 variantas. pagal faktinę sukimosi inerciją, apibrėžtą elektros mašinos rotoriaus geometrine forma ir atitinkamų medžiagų tankiu. Kompiuterinio projektavimo (CAD) programinės įrangos duomenys ir metodai gali būti naudojami faktinei elektros mašinos rotoriaus sukimosi inercijai nustatyti. Išsamus sukimosi inercijos nustatymo metodas derinamas su tipo patvirtinimo institucija.
2 variantas. Pagrįstas išoriniais elektros mašinos rotoriaus matmenimis. Apibrėžiamas tuščiaviduris cilindras, kuris atitiktų elektros mašinos rotoriaus matmenis taip, kad:
išorinis cilindro skersmuo atitiktų rotoriaus tašką, kurio atstumas nuo rotoriaus sukimosi ašies būtų didžiausias, matuojant išilgai tiesės, statmenos rotoriaus sukimosi ašiai;
vidinis cilindro skersmuo atitiktų rotoriaus tašką, kurio atstumas nuo rotoriaus sukimosi ašies būtų mažiausias, matuojant išilgai tiesės, statmenos rotoriaus sukimosi ašiai;
cilindro ilgis atitiktų atstumą tarp dviejų toliausiai vienas nuo kito esančių taškų, matuojamą išilgai tiesės, lygiagrečios su rotoriaus sukimosi ašiai.
Tuščiavidurio cilindro, apibrėžto pagal pirmiau nurodytus i– iii papunkčius, sukimosi inercija apskaičiuojama, naudojant medžiagos tankį – 7 850 kg/m3.
9 priedėlis
IEPC standartinės vertės
Turi būti įvykdytos šios sąlygos, kad būtų galima naudoti šiame priedėlyje apibrėžtas nuostatas, kai reikia gauti IEPC įvesties duomenis, visiškai arba iš dalies pagrįstus standartinėmis vertėmis.
Jei IEPC dalis yra daugiau nei viena elektros mašinų sistema, visų elektros mašinų specifikacijos turi būti vienodos. Jei IEPC dalis yra daugiau nei viena elektros mašinų sistema, visos elektros mašinos turi būti prijungtos prie IEPC toje pačioje sukimo momento perdavimo atskaitos padėtyje (t. y. prieš pavarų dėžę arba už pavarų dėžės), kai visų elektros mašinų vienodas sūkių dažnis šioje atskaitos padėtyje, o jų atskiras sukimo momentas (galia) sudedamas bet kokia sumuojančia pavarų dėže.
(1) Naudojamas vienas iš šių variantų, kad būtų galima gauti IEPC įvesties duomenis, visiškai arba iš dalies pagrįstus standartinėmis vertėmis:
Elektros mašinų sistemos, kaip IEPC dalies, standartinės vertės nustatomos pagal 8 priedėlį. Jei IEPC dalis yra kelios elektros mašinos, pagal 8 priedėlį nustatomos vienos elektros mašinos standartinės vertės, o visi sukimo momento ir galios (mechaninės ir elektrinės) skaičiai padauginami iš viso elektros mašinų, kurios yra IEPC dalis, skaičiaus. Atliekant šį dauginimą gautos vertės naudojamos visuose tolesniuose šio priedėlio etapuose.
Sukimosi inercijos vertė, nustatyta pagal šio priedo 8 priedėlyje nurodytą 8 etapą, dauginama iš viso elektros mašinų, kurios yra IEPC dalis, skaičiaus.
Jei pavarų dėžė yra IEPC dalis, sudarant elektrinės galios sąnaudų grafiką standartinės IEPC vertės nustatomos kiekvienai priekinei pavarai atskirai, ir tik pavarai, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1, visi kiti įvesties duomenys gaunami pagal šią procedūrą:
standartinės pavarų dėžės nuostolių vertės nustatomos pagal šio priedėlio 2 punktą;
atliekant pirmiau nurodytą i numerio etapą, kaip pavarų dėžės įėjimo veleno sūkių dažnio ir sukimo momento vertės naudojami elektros mašinų sistemos veleno sūkių dažnio ir sukimo momento taškai, nustatyti pagal pirmiau nurodytą a papunktį;
siekiant gauti pagal 15 priedėlį reikalaujamus pavarų dėžės išėjimo velenui nurodytus IEPC įvesties duomenis, visos elektros mašinos išėjimo velenui nurodytos sukimo momento vertės, nustatytos pagal pirmiau nurodytą a papunktį, perskaičiuojamos pavarų dėžės išėjimo velenui pagal šią lygtį:
Ti,GBX = (Ti,EM – Ti,l,in (nj,EM, Ti,EM, gear)) × igear
čia:
|
Ti,GBX |
= |
pavarų dėžės išėjimo veleno sukimo momentas; |
|
Ti,EM |
= |
elektros mašinų sistemos išėjimo veleno sukimo momentas; |
|
Ti,l,in |
= |
kiekvienos perjungiamos priekinės pavaros sukimo momento nuostoliai, susiję su pavarų dėžės IEPC dalių įėjimo velenu, nustatyti pagal pirmiau nurodyto b papunkčio i įtrauką; |
|
nj,EM |
= |
elektros mašinų sistemos išėjimo veleno sūkių dažnis, kuriam esant buvo išmatuotas Ti,EM [sūk./min.]; |
|
igear |
= |
konkrečios pavaros perdavimo skaičius [-], |
(kai pavara yra 1, …, aukščiausios pavaros numeris);
Siekiant gauti pagal 15 priedėlį reikalaujamus pavarų dėžės išėjimo velenui nurodytus IEPC įvesties duomenis, visos elektros mašinos išėjimo velenui nurodytos sūkių dažnio vertės, nustatytos pagal pirmiau nurodytą a papunktį, perskaičiuojamos pavarų dėžės išėjimo velenui pagal šią lygtį:
nj,GBX = nj,EM / igear
čia:
|
nj,EM |
= |
elektros mašinos išėjimo veleno sūkių dažnis [sūk./min.]; |
|
igear |
= |
konkrečios pavaros perdavimo skaičius [-], |
(kai pavara yra 1, …, aukščiausios pavaros numeris);
Jei diferencialas yra IEPC dalis, sudarant elektrinės galios sąnaudų grafiką standartinės diferencialo vertės nustatomos kiekvienai priekinei pavarai atskirai, ir tik pavarai, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1, o visi kiti įvesties duomenys gaunami pagal šiuos etapus:
standartinės diferencialo nuostolių vertės nustatomos pagal šio priedėlio 3 punktą;
kaip diferencialo įėjimo veleno sukimo momento vertės naudojami pavarų dėžės, kuri yra IEPC dalis, išėjimo velenui apibrėžti sukimo momento taškai, nustatyti pagal pirmiau nurodytą b papunktį. Jei pavarų dėžė nėra IEPC dalis, kaip diferencialo įėjimo veleno sukimo momento vertės pirmiau nurodytam i numerio etapui naudojami elektros mašinų sistemos išėjimo velenui apibrėžti sukimo momento taškai, nustatyti pagal pirmiau nurodytą a papunktį;
siekiant gauti pagal 15 priedėlį reikalaujamus diferencialo išėjimo velenui nurodytus IEPC įvesties duomenis, visos pavarų dėžės išėjimo velenui (jei pavarų dėžė yra IEPC dalis) nurodytos sukimo momento vertės, nustatytos pagal pirmiau nurodytą b papunkčio iii numerio etapą, arba elektros mašinų sistemos išėjimo velenui (jei pavarų dėžė nėra IEPC dalis) nurodytos sukimo momento vertės, nustatytos pagal pirmiau nurodytą a papunktį, perskaičiuojamos diferencialo išėjimo velenui pagal šią lygtį:
Ti,diff,out = (Ti,diff,in – Ti,diff,l,in (Ti,diff,in)) × idiff
čia:
|
Ti,diff,out |
= |
diferencialo išėjimo veleno sukimo momentas; |
|
Ti,diff,in |
= |
diferencialo įėjimo veleno sukimo momentas; |
|
Ti,diff,l,in |
= |
sukimo momento nuostoliai, susiję su diferencialo įėjimo velenu, priklausomi nuo įėjimo veleno sukimo momento, nustatyto pagal pirmiau pateiktą c papunkčio i įtrauką; |
|
idiff |
= |
diferencialo perdavimo skaičius [–]; |
siekiant gauti pagal 15 priedėlį reikalaujamus diferencialo išėjimo velenui nurodytus IEPC įvesties duomenis, visos pavarų dėžės išėjimo velenui (jei pavarų dėžė yra IEPC dalis) nurodytos sūkių dažnio vertės, nustatytos pagal pirmiau nurodytą b papunkčio iv numerio etapą, arba elektros mašinų sistemos išėjimo velenui (jei pavarų dėžė nėra IEPC dalis) nurodytos sūkių dažnio vertės, nustatytos pagal pirmiau nurodytą a papunktį, perskaičiuojamos diferencialo išėjimo velenui pagal šią lygtį:
nj,diff,out = nj,diff,in / idiff
čia:
|
nj,diff,in |
= |
diferencialo įėjimo veleno sūkių dažnis [sūk./min.]; |
|
idiff |
= |
diferencialo perdavimo skaičius [–]. |
Elektros mašinų sistemos, kaip IEPC dalies, išmatuoti sudedamųjų dalių duomenys nustatomi pagal šio priedo 4 punktą. Jei IEPC dalis yra kelios elektros mašinos, nustatomi vienos elektros mašinos sudedamosios dalies duomenys, o visi sukimo momento ir galios (mechaninės ir elektrinės) skaičiai padauginami iš viso elektros mašinų, kurios yra IEPC dalis, skaičiaus. Atliekant šį dauginimą gautos vertės naudojamos visuose tolesniuose šio priedėlio etapuose.
Sukimosi inercijos vertė, nustatyta pagal šio priedo 8 priedėlio 8 punktą, dauginama iš viso elektros mašinų, kurios yra IEPC dalis, skaičiaus.
Jei pavarų dėžė yra IEPC dalis, sudarant elektrinės galios sąnaudų grafiką standartinės IEPC vertės nustatomos kiekvienai priekinei pavarai atskirai, ir tik pavarai, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1, visi kiti įvesties duomenys gaunami pagal pirmiau nurodyto 1 punkto b papunkčio nuostatas. Šiomis aplinkybėmis visos varianto pagal 1 punkto b papunktį nuorodos į a papunktį suprantamos kaip nuorodos į 2 varianto a papunktį.
Jei diferencialas yra IEPC dalis, sudarant elektrinės galios sąnaudų grafiką standartinės diferencialo vertės nustatomos kiekvienai priekinei pavarai atskirai, ir tik pavarai, kurios perdavimo skaičius yra artimiausias 1, visi kiti įvesties duomenys gaunami pagal pirmiau nurodyto 1 punkto c papunkčio variantą. Šiomis aplinkybėmis visos varianto pagal 1 punkto c papunktį nuorodos į b papunktį suprantamos kaip nuorodos į 2 varianto b papunktį.
(2) Pavarų dėžę yra IEPC vidinė sudedamoji dalis
Kiekvienos perjungiamos priekinės pavaros sukimo momento nuostoliai Tgbx,l ,in, susiję su pavarų dėžės IEPC dalių įėjimo velenu, apskaičiuojami pagal šias nuostatas:
Tgbx,l,in (nin, Tin, gear) = Td0 + Td1000 × nin / 1000 sūk./min. + fT,gear × Tin
čia:
|
Tgbx,l,in |
= |
su įėjimo velenu susiję sukimo momento nuostoliai [Nm]; |
|
Tdx |
= |
stabdymo momentas, esant x sūk./min. [Nm]; |
|
nin |
= |
įėjimo veleno sūkių dažnis [sūk./min.]; |
|
fT,gear |
= |
nuo pavaros priklausomo sukimo momento nuostolių koeficientas [-], nustatytas pagal toliau nurodytus b-f papunkčius; |
|
Tin |
= |
įėjimo veleno sukimo momentas [Nm]; |
|
gear |
= |
1, …, aukščiausios pavaros numeris [-]. |
Lygties vertės nustatomos visoms pavarų dėžės pavaroms, esančioms už EM išėjimo veleno.
Jei diferencialas yra IEPC dalis, lygties vertės nustatomos visoms pavarų dėžės pavaroms, esančioms už EM išėjimo veleno ir prieš diferencialą, neįtraukiant išėjimo veleno sukabinimo su diferencialo įėjimo krumpliaračiu. Sukabinimas su diferencialo įėjimo krumpliaračiu gali būti išorinis-išorinis krumpliaračių sukabinimas (tiesiakrumplių arba kūginių krumpliaračių) arba vienas planetinių krumpliaračių rinkinys.
Rato stebulės variklių atveju lygties vertės nustatomos visoms pavarų dėžės pavaroms, esančioms už EM išėjimo veleno ir prieš rato stebulę.
fT vertė nustatoma pagal VI priedo 3.1.1. punktą.
Priekinės pavaros fT vertė turi būti 0,007.
Pavarų dėžių su daugiau kaip 2 trinties perjungimo sankabomis Td0 ir Td1000 vertės turi būti 0,0075 × Tmax,in.
Visų kitų pavarų dėžių Td0 ir Td1000 vertės turi būti 0,0025 × Tmax,in.
Tmax,in yra pavarų dėžės kiekvienos priekinės pavaros įėjimo veleno atskiros didžiausios leidžiamos sukimo momento vertės bendra didžiausia vertė [Nm].
(3) Diferencialas kaip IEPC vidinė sudedamoji dalis
Sukimo momento nuostoliai Tdiff,l ,in, susiję su diferencialo IEPC dalių įėjimo velenu, apskaičiuojami pagal šias nuostatas:
Tdiff,l,in (Tin) = ηdiff × Tdiff,d0 / idiff + (1- ηdiff) × Tin
čia:
|
Tdiff,l,in |
= |
su diferencialo įėjimo velenu susiję sukimo momento nuostoliai [Nm]; |
|
Tdiff,d0 |
= |
stabdymo momentas [Nm], nustatytas, pagal toliau nurodytus e ir f papunkčius; |
|
ηdiff |
= |
nuo sukimo momento priklausomas veiksmingumo koeficientas [-], nustatytas pagal toliau nurodytus b–d papunkčius; |
|
Tin |
= |
diferencialo įėjimo veleno sukimo momentas [Nm]; |
|
idiff |
= |
diferencialo perdavimo skaičius [–]; |
Lygties vertės nustatomos visiems sukabinamiems diferencialo krumpliaračiams, įskaitant sukabinimą su diferencialo įėjimo krumpliaračiu.
ηdiff vertė nustatoma pagal VI priedo 3.1.1 punktą, kai kūginių krumpliaračių sukabinimo atveju ηm atitinkamose lygtyse turi būti nustatytas 0,98.
Atliekant skaičiavimus pagal pirmiau nurodytus b–c papunkčius, į diferencialo vidinių krumpliaračių nuostolius neatsižvelgiama.
Jei diferencialo karūninio krumpliaračio sukabinimas yra kūginis, Tdiff,d0 vertė nustatoma pagal šią lygtį: Tdiff,d0 = 25 Nm + 15 Nm × idiff
Jei diferencialo įėjimo krumpliaratis sukabinamas su tiesiakrumpliu krumpliaračių arba yra vienas planetinių krumpliaračių rinkinys, Tdiff,d0 vertė nustatoma pagal šią lygtį: Tdiff,d0 = 25 Nm + 5 Nm × idiff
10 priedėlis
REESS standartinės vertės
(1) Baterijų sistema arba reprezentatyvus baterijų posistemis
Atliekami šie etapai baterijų sistemos arba reprezentatyvaus baterijų posistemio įvesties duomenims gauti pagal standartines vertes:
Baterijos tipas nustatomas pagal didžiausios srovės A (nurodytos JT taisyklės Nr. 100 (***) 6 priedo 2 priedėlio 1.4.4 punkte) ir talpos Ah (nurodytos JT taisyklės Nr. 100 6 priedo 2 priedėlio 1.4.3 punkte) santykį. Baterijos tipas yra „didelės energijos baterijų sistema (HEBS)“, jei šis santykis yra mažesnis kaip 10, ir „didelės galios baterijų sistema (HPBS)“, jei šis santykis yra lygus 10 arba didesnis.
Vardinė talpa yra vertė Ah, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 100 6 priedo 2 priedėlio 1.4.3 punkte.
OCV kaip SOC funkcija nustatoma pagal vardinę įtampą Vnom, V, kaip nurodyta JT taisyklės Nr. 100 6 priedo 2 priedėlio 1.4.1 punkte. Skirtingų SOC lygių OCV vertės apskaičiuojamos pagal toliau pateiktą lentelę:
|
SOC [%] |
OCV [V] |
|
0 |
0,88 × Vnom |
|
10 |
0,94 × Vnom |
|
50 |
1,00 × Vnom |
|
90 |
1,06 × Vnom |
|
100 |
1,12 × Vnom |
DCIR nustatoma pagal šias nuostatas:
HPBS, apibrėžtos pagal pirmiau nurodytą a papunktį, DCIR apskaičiuojama dalijant savitąją varžą 25 [mOhm × Ah] iš pagal b punktą apibrėžtos vardinės talpos Ah.
HEBS, apibrėžtos pagal pirmiau nurodytą a papunktį, DCIR apskaičiuojama dalijant savitąją varžą 140 [mOhm × Ah] iš pagal b punktą apibrėžtos vardinės talpos Ah.
Didžiausios įkrovimo srovės ir didžiausios iškrovimo srovės vertės nustatomos pagal šias nuostatas:
HPBS pagal pirmiau nurodytą a papunktį didžiausios įkrovimo srovės ir didžiausios iškrovimo srovės vertės nustatomos kaip 10C lygi A išreikšta atitinkama srovė;
HEBS pagal pirmiau nurodytą a papunktį didžiausios įkrovimo srovės ir didžiausios iškrovimo srovės vertės nustatomos kaip 1C lygi A išreikšta atitinkama srovė.
Didžiausios įkrovimo ir didžiausios iškrovimo srovės absoliučiosios vertės naudojamos kaip galutinės vertės.
(2) Kondensatorių sistema arba reprezentatyvus kondensatorių posistemis
Atliekami šie etapai kondensatorių sistemos arba reprezentatyvaus kondensatorių posistemio įvesties duomenims gauti pagal standartines vertes:
Talpa yra vardinė talpa, nurodyta kondensatorių sistemos arba reprezentatyvaus kondensatorių posistemio duomenų lape. Faktinė kondensatorių sistemos arba reprezentatyvaus kondensatorių posistemio talpa gali būti nustatyta dauginant iš konstantos vieno kondensatoriaus elemento vardinę talpą priklausomai nuo kondensatorių sistemos arba reprezentatyvaus kondensatorių posistemio atskirų elementų jungimo schemos (t. y. nuoseklus ir (arba) lygiagretus jungimas).
Didžiausia įtampa Vmax,Cap yra vardinė įtampa, nurodyta kondensatorių sistemos arba reprezentatyvaus kondensatorių posistemio duomenų lape. Faktinė kondensatorių sistemos arba reprezentatyvaus kondensatorių posistemio didžiausia įtampa gali būti nustatyta dauginant iš konstantos vieno kondensatoriaus elemento vardinę įtampą priklausomai nuo kondensatorių sistemos arba reprezentatyvaus kondensatorių posistemio atskirų elementų jungimo schemos (t. y. nuoseklus ir (arba) lygiagretus jungimas).
Mažiausia įtampa Vmin,Cap yra pagal pirmiau nurodytą b papunktį nustatyta Vmax,Cap, padauginta iš 0,45.
Vidinė varža nustatoma pagal šią lygtį:
čia:
|
RI,Cap |
= |
vidinė varža [Ohm]; |
|
RI,ref |
= |
vidinės varžos etalonas, kurio skaitinė vertė 0,015 [Ohm]; |
|
Vmax,Cap |
= |
didžiausia įtampa, apibrėžta pagal pirmiau nurodytą b papunktį [V]; |
|
Vmin,Cap |
= |
mažiausia įtampa, apibrėžta pagal pirmiau nurodytą c papunktį [V]; |
|
Vref |
= |
didžiausios įtampos etalonas, kurios skaitinė vertė 2,7 [V]; |
|
Cref |
= |
talpos etalonas, kurio skaitinė vertė 3 000 [F]; |
|
CCap |
= |
talpa, apibrėžta pagal a papunktį [F]. |
Didžiausios įkrovimo ir didžiausios iškrovimo srovės vertės apskaičiuojamos dauginant pagal pirmiau nurodytą a papunktį apibrėžtą ir F išreikštą talpos vertę iš koeficiento 5,0 [A/F]. Didžiausios įkrovimo ir didžiausios iškrovimo srovės absoliučiosios vertės naudojamos kaip galutinės vertės.
11 priedėlis
(rezervuota)
12 priedėlis
Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktis
1. Elektros mašinų sistema arba IEPC
1.1. Kiekviena elektros mašinų sistema arba IEPC pagaminamos taip, kad atitiktų patvirtintą tipą pagal sertifikate ir jo prieduose pateiktą aprašymą. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties tikrinimo procedūros turi atitikti nustatytas Reglamento (ES) 2018/858 31 straipsnyje.
1.2. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktis tikrinama pagal sertifikatuose pateiktą aprašymą ir prie jų pridedamus informacinius rinkinius, kaip nustatyta šio priedo 2–3 priedėliuose.
1.3. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktis vertinama pagal šioje dalyje nustatytas specialias sąlygas.
1.4. Sudedamosios dalies gamintojas kasmet išbando ne mažiau kaip 1 lentelėje nurodytą vienetų skaičių, pagrįstą visų sudedamosios dalies gamintojo per metus pagamintų elektros mašinų sistemų arba IEPC skaičiumi. Nustatant metinius gamybos skaičius, atsižvelgiama tik į elektros mašinų sistemas arba IEPC, kurioms taikomi šio reglamento reikalavimai ir kurioms nebuvo naudojamos standartinės vertės.
1.5. Jei visa metinė gamybos apimtis yra ne didesnė kaip 4,000, dėl šeimos, kurios bandymai turi būti atliekami, pasirinkimo susitaria sudedamosios dalies gamintojas ir patvirtinimo institucija.
1.6. Jei visa metinė gamybos apimtis viršija 4,000, visada turi būti bandoma šeima, kurios gamybos apimtis yra didžiausia. Sudedamosios dalies gamintojas turi pagrįsti patvirtinimo institucijai atliktų bandymų skaičių ir šeimos pasirinkimą. Gamintojas su patvirtinimo institucija susitaria dėl likusių šeimų, kurių bandymai turi būti atlikti.
1 lentelė
Imties dydis atliekant atitikties bandymus
|
Visa metinė elektros mašinų sistemų arba IEPC gamybos apimtis |
Metinis bandymų skaičius |
Arba |
|
0 – 1 000 |
netaikoma |
1 bandymas kas 3 metus (*1) |
|
1 001 – 2 000 |
netaikoma |
1 bandymas kas 2 metus (*1) |
|
2 001 – 4 000 |
1 |
netaikoma |
|
4 001 – 10 000 |
2 |
netaikoma |
|
10 001 – 20 000 |
3 |
netaikoma |
|
20 001 – 30 000 |
4 |
netaikoma |
|
30 001 – 40 000 |
5 |
netaikoma |
|
40 001 – 50 000 |
6 |
netaikoma |
|
> 50 000 |
7 |
netaikoma |
|
(*1)
Gamybos atitikties (CoP) bandymas atliekamas pirmaisiais metais. |
||
1.7. Atliekant su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties bandymus, patvirtinimo institucija kartu su sudedamosios dalies gamintoju nustato bandomą (-us) elektros mašinų sistemos arba IEPC tipą (-us). Patvirtinimo institucija užtikrina, kad pasirinkta elektros mašinų sistema arba IEPC tipas (-ai) būtų pagamintas (-i) pagal tą patį standartą, kuris taikomas serijinei gamybai.
1.8. Jei pagal 1.9 punktą atlikto bandymo rezultatas yra didesnis nei nurodytas 1.9.4 punkte, bandomi dar trys tos pačios šeimos vienetai. Jei kuris nors iš jų neatitinka pirmiau nurodyto reikalavimo, taikomas 23 straipsnis.
1.9. Elektros mašinų sistemos arba IEPC gamybos atitikties bandymai
1.9.1. Ribinės sąlygos
Atliekant sertifikavimo bandymus taikomos visos šiame priede nurodytos ribinės sąlygos, jei šiame punkte nenurodyta kitaip.
Aušinimo galia turi atitikti šiame priede sertifikavimo bandymui nustatytas ribines vertes.
Matuojama esant tik vienam šio priedo 4.1.3 punkte nurodytam įtampos lygiui. Bandymo įtampos lygį pasirenka sudedamosios dalies gamintojas.
Matavimo įrangos specifikacijos, nustatytos pagal šio priedo 3.1 punktą, nebūtinai turi būti įvykdytos gamybos atitikties (CoP) bandymui atlikti.
1.9.2. Bandymas
Matuojami du skirtingi nuostačiai. Baigus vieno nuostačio matavimą, sistema gali būti aušinama pagal sudedamosios dalies gamintojo rekomendacijas, kai ji veikia esant tam tikram sudedamosios dalies gamintojo apibrėžtam nuostačiui.
1 nuostačiui atliekamas perkrovos charakteristikų bandymas pagal šio priedo 4.2.5 punktą.
2 nuostačiui atliekamas didžiausio 30 minučių nuolatinio sukimo momento bandymas pagal šio priedo 4.2.4 punktą.
1.9.3. Rezultatų baigiamasis apdorojimas
Visų mechaninės ir elektrinės galios verčių, nustatytų pagal 4.2.5.3 ir 4.2.4.3 punktus, pataisa dėl gamybos atitikties (CoP) bandymams naudotos matavimo įrangos neapibrėžties nuokrypio daroma pagal šias nuostatas:
Apskaičiuojamas sūkių dažnio, sukimo momento, srovės ir įtampos matavimo sistemų matavimo įrangos neapibrėžties skirtumas procentais atliekant sudedamosios dalies tipo patvirtinimą ir gamybos atitikties (CoP) bandymą pagal šį priedėlį.
Pirmiau a papunktyje nurodytas neapibrėžties skirtumas procentais apskaičiuojamas analizatoriaus rodmeniui ir didžiausiai kalibravimo vertei, apibrėžtai pagal šio priedo 3.1 punktą.
Visas elektrinės galios neapibrėžties skirtumas apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
čia:
|
ΔuU,max calib |
įtampos matavimo didžiausios kalibravimo vertės neapibrėžties skirtumas [%]; |
|
ΔuU,value |
analizatoriumi matuojamos įtampos rodmens neapibrėžties skirtumas [%]; |
|
ΔuI,max calib |
srovės matavimo didžiausios kalibravimo vertės neapibrėžties skirtumas [%]; |
|
ΔuI,value |
analizatoriumi matuojamos srovės rodmens neapibrėžties skirtumas [%]. |
Visas mechaninės galios neapibrėžties skirtumas apskaičiuojamas pagal šią lygtį:
čia:
|
ΔuT,max calib |
sukimo momento matavimo didžiausios kalibravimo vertės neapibrėžties skirtumas [%]; |
|
ΔuT,value |
analizatoriumi matuojamo sukimo momento rodmens neapibrėžties skirtumas [%]; |
|
Δun,max calib |
sūkių dažnio matavimo didžiausios kalibravimo vertės neapibrėžties skirtumas [%]; |
|
Δun,value |
analizatoriumi matuojamo sūkių dažnio rodmens neapibrėžties skirtumas [%]. |
Visų išmatuotų mechaninės galios verčių pataisa daroma pagal šią lygtį:
P* mech = Pmech,meas (1 – ΔuP,mech,CoP)
čia:
|
Pmech,meas |
išmatuota mechaninės galios vertė; |
|
ΔuP,mech,CoP |
visas mechaninės galios neapibrėžties skirtumas pagal pirmiau nurodytą d papunktį; |
Visų išmatuotų elektrinės galios verčių pataisa daroma pagal šią lygtį:
P* el = Pel,meas (1 + ΔuP,el,CoP)
čia:
|
Pel,meas |
išmatuota elektrinės galios vertė; |
|
ΔuP,el,CoP |
visas elektrinės galios neapibrėžties skirtumas pagal pirmiau nurodytą c papunktį. |
1.9.4. Rezultatų įvertinimas
Veiksmingumo koeficiento skaičiai gaunami pagal 1.9.2 ir 1.9.3 punktus nustatytas kiekvieno iš dviejų skirtingų nuostačių vertes, pataisytą mechaninės galios vertę P* mech dalijant iš pataisytos elektrinės galios vertės P* el.
Atliekant su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties bandymą visas veiksmingumo koeficientas ηA,CoP apskaičiuojamas kaip dviejų veiksmingumo koeficiento verčių aritmetinis vidurkis.
Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties bandymas yra išlaikytas, jei ηA,CoP ir ηA,TA skirtumas yra mažesnis kaip 3 % tipui patvirtinto veiksmingumo koeficiento ηA,TA. Jei IEPC yra kartu su pavarų dėže arba diferencialu, gamybos atitikties (CoP) bandymo išlaikymo ribinė vertė padidinama iki 4 % vietoj 3 %. Jei IEPC yra su pavarų dėže ir diferencialu, CoP bandymo išlaikymo ribinė vertė padidinama iki 5 % vietoj 3 %.
Tipui patvirtintas veiksmingumo koeficientas ηA,TA apskaičiuojamas kaip dviejų veiksmingumo koeficientų skaičių, nustatytų pagal 4.3.5 ir 4.3.6 punktus, aritmetinis vidurkis ir pateikiamas informaciniame dokumente sudedamosios dalies sertifikavimo metu.
2. 1 tipo IHPC
2.1. Kiekviena IHPC pagaminama taip, kad atitiktų patvirtintą tipą pagal sertifikate ir jo prieduose pateiktą aprašymą. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties tikrinimo procedūros turi atitikti nustatytas Reglamento (ES) 2018/858 31 straipsnyje.
2.2. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktis tikrinama pagal sertifikatuose pateiktą aprašymą ir prie jų pridedamus informacinius rinkinius, kaip nustatyta šio priedo 4 priedėlyje.
2.3. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktis vertinama pagal šio priedėlio 1 dalyje nustatytas specialias sąlygas, taikant atitinkamose dalyse dėl IEPC apibrėžtas nuostatas, jei nenurodyta kitaip.
2.4. Nepaisant šio priedėlio 2.3 punkto nuostatų, taikomos šios nuostatos:
Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktis tikrinama tik atskiriems 1 tipo IHPC tipams, bet ne šeimoms, nes pagal šio priedo 4.4 punktą 1 tipo IHPC šeimų apibrėžimas neleidžiamas.
Dėl atskiro tipo atliekamų bandymų skaičiaus priskyrimo susitaria gamintojas ir patvirtinimo institucija.
Visos nuorodos į šeimas atitinkamose punktuose aiškinamos kaip nuorodos į atskirus tipus.
Tipui patvirtintas veiksmingumo koeficientas ηA,TA apskaičiuojamas kaip dviejų veiksmingumo koeficientų skaičių, nustatytų pagal 4.3.5 ir 4.3.6 punktus, aritmetinis vidurkis ir pateikiamas informaciniame dokumente sudedamosios dalies sertifikavimo metu. Šių dviejų veiksmingumo koeficientų skaičių baigiamojo apdorojimo etapai, aprašyti šio priedo 4.4.2.3 punkte, neatliekami.
3. Baterijų sistemos arba reprezentatyvūs baterijų posistemiai
3.1. Kiekviena baterijų sistema pagaminama taip, kad atitiktų patvirtintą tipą pagal sertifikate ir jo prieduose pateiktą aprašymą. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties tikrinimo procedūros turi atitikti nustatytas Reglamento (ES) 2018/858 31 straipsnyje.
3.2. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktis tikrinama pagal sertifikatuose pateiktą aprašymą ir prie jų pridedamus informacinius rinkinius, kaip nustatyta šio priedo 5 priedėlyje.
3.3. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktis vertinama pagal šioje dalyje nustatytas specialias sąlygas.
3.4. Sudedamosios dalies gamintojas kasmet išbando ne mažiau kaip 2 lentelėje nurodytą vienetų skaičių, pagrįstą visų sudedamosios dalies gamintojo per metus pagamintų baterijų sistemų arba reprezentatyvių baterijų posistemių skaičiumi. Nustatant metinius gamybos skaičius, atsižvelgiama tik į baterijų sistemas arba reprezentatyvius baterijų posistemius, kuriems taikomi šio reglamento reikalavimai ir kuriems nebuvo naudojamos standartinės vertės.
2 lentelė
Imties dydis atliekant atitikties bandymus
|
Visa metinė baterijų sistemų arba reprezentatyvių baterijų posistemių gamybos apimtis |
Metinis bandymų skaičius |
Arba |
|
0 – 3 000 |
netaikoma |
1 bandymas kas 3 metus (*1) |
|
3 001 – 6 000 |
netaikoma |
1 bandymas kas 2 metus (*1) |
|
6 001 – 12 000 |
1 |
netaikoma |
|
12 001 – 30 000 |
2 |
netaikoma |
|
30 001 – 60 000 |
3 |
netaikoma |
|
60 001 – 90 000 |
4 |
netaikoma |
|
90 001 – 120 000 |
5 |
netaikoma |
|
120 001 – 150 000 |
6 |
netaikoma |
|
> 150 000 |
7 |
netaikoma |
|
(*1)
Gamybos atitikties (CoP) bandymas atliekamas pirmaisiais metais. |
||
3.5. Atliekant su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties bandymus, patvirtinimo institucija kartu su sudedamosios dalies gamintoju nustato bandomą (-us) baterijos sistemos arba reprezentatyvaus baterijų posistemio tipą (-us). Patvirtinimo institucija užtikrina, kad pasirinktas (-i) baterijų sistemos arba reprezentatyvaus baterijų posistemio tipas (-ai) būtų pagamintas (-i) pagal tą patį standartą, kuris taikomas serijinei gamybai.
3.6. Jei pagal 3.7 punktą atlikto bandymo rezultatas yra didesnis nei nurodytas 3.7.4 punkte, bandomi dar trys to paties tipo vienetai. Jei kuris nors iš jų neatitinka pirmiau nurodyto reikalavimo, taikomas 23 straipsnis.
3.7. Baterijos sistemos arba reprezentatyvaus baterijos posistemio gamybos atitikties bandymas
3.7.1. Ribinės sąlygos
Atliekant sertifikavimo bandymus taikomos visos šiame priede nurodytos ribinės sąlygos.
3.7.2. Bandymas
Atliekami du skirtingi bandymai.
1 bandymas atliekamas taikant vardinės talpos bandymo procedūrą pagal šio priedo 5.4.1 punktą.
2 bandymas atliekamas taikant šią procedūrą:
2 bandymas atliekamas po 1 bandymo.
Visiškai įkrovus baterijos UUT pagal sudedamosios dalies gamintojo specifikacijas ir pasiekus šiluminė pusiausvyra pagal 5.1.1 punktą, atliekamas standartinis ciklas pagal 5.3 punktą.
Faktinis bandymas pradedamas ne vėliau kaip 1 – 3 valandos nuo standartinio ciklo pabaigos. Kitaip kartojama pirmesniame b papunktyje aprašyta procedūra.
Tam, kad būtų pasiektas reikiamas bandymo SOC lygis nuo pradinės baterijos UUT būsenos, kaip apibrėžta e ir f papunkčiuose, HPBS iškraunama esant pastoviam 3C, o HEBS – 1C srovės stipriui.
HPBS faktinį bandymą sudaro 20 sekundžių iškrovimas, esant 80 % SOC ir didžiausiai iškrovimo srovei Idischg_max, nurodytai sudedamosios dalies tipo patvirtinimo dokumente, ir 20 sekundžių įkrovimas, esant 20 % SOC ir didžiausiai įkrovimo srovei Ichg_max, nurodytai sudedamosios dalies tipo patvirtinimo dokumente.
HEBS faktinį bandymą sudaro 120 sekundžių iškrovimas, esant 90 % SOC ir didžiausiai iškrovimo srovei Idischg_max, nurodytai sudedamosios dalies tipo patvirtinimo dokumente, ir 120 sekundžių įkrovimas, esant 20 % SOC ir didžiausiai įkrovimo srovei Ichg_max, nurodytai sudedamosios dalies tipo patvirtinimo dokumente.
Atliekant faktinius bandymus pagal pirmiau nurodytus e ir f papunkčius, iškrovimo ir įkrovimo srovės registruojamos atitinkamas nurodytas trukmes.
3.7.3. Rezultatų baigiamasis apdorojimas
HPBS iškrovimo srovė, esant 80 % SOC, ir įkrovimo srovė, esant 20 % SOC, vidurkinamos 20 sekundžių matavimo laikotarpiu.
HEBS iškrovimo srovė, esant 90 % SOC, ir įkrovimo srovė, esant 20 % SOC, vidurkinamos 120 sekundžių matavimo laikotarpiu.
Naudojami abiejų vidutinių srovių, iškrovimo ir įkrovimo srovių, absoliutieji skaičiai.
3.7.4. Rezultatų įvertinimas
Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties bandymas yra išlaikytas, kai įvykdomi visi šie kriterijai:
CCoP ≥ 0,95 CTA
čia:
|
CCoP |
vardinė talpa, nustatyta pagal 3.7.2 punktą [Ah]; |
|
CTA |
vardinė talpa, nustatyta atliekant sudedamosios dalies tipo patvirtinimą [Ah]; |
(ηBAT,CoP – ηBAT,TA) ≤ 3 %
čia:
|
ηBAT,CoP |
viso ciklo veiksmingumo koeficientas, nustatytas pagal 3.7.2 punktą [-]; |
|
ηBAT,TA |
viso ciklo veiksmingumo koeficientas, nustatytas atliekant sudedamosios dalies tipo patvirtinimą [-]; |
Idischg_max,CoP ≥ Idischg_max,TA
čia:
|
Idischg_max,CoP |
didžiausia iškrovimo srovė, nustatyta pagal 3.7.2 punktą (esant 80 % HPBS SOC ir 90 % HEBS SOC) [A]; |
|
Idischg_max,TA |
didžiausia iškrovimo srovė, nustatyta atliekant sudedamosios dalies tipo patvirtinimą (esant 80 % HPBS SOC ir 90 % HEBS SOC) [A]; |
Ichg_max,CoP ≥ Ichg_max,TA
čia:
|
Ichg_max,CoP |
didžiausia įkrovimo srovė, nustatyta pagal 3.7.2 punktą (esant 20 % SOC) [A]; |
|
Ichg_max,TA |
didžiausia įkrovimo srovė, nustatyta atliekant sudedamosios dalies tipo patvirtinimą (esant 20 % SOC) [A]. |
4. Kondensatorių sistemos
4.1. Kiekviena kondensatorių sistema pagaminama taip, kad atitiktų patvirtintą tipą pagal sertifikate ir jo prieduose pateiktą aprašymą. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties tikrinimo procedūros turi atitikti nustatytas Reglamento (ES) 2018/858 31 straipsnyje.
4.2. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktis tikrinama pagal sertifikatuose pateiktą aprašymą ir prie jų pridedamus informacinius rinkinius, kaip nustatyta šio priedo 6 priedėlyje.
4.3. Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitiktis vertinama pagal šioje dalyje nustatytas specialias sąlygas.
4.4. Sudedamosios dalies gamintojas kasmet bando ne mažiau kaip 3 lentelėje nurodytą vienetų skaičių, pagrįstą visų sudedamosios dalies gamintojo per metus pagamintų kondensatorių sistemų skaičiumi. Nustatant metinius gamybos skaičius, atsižvelgiama tik į kondensatorių sistemas, kurioms taikomi šio reglamento reikalavimai ir kurioms nebuvo naudojamos standartinės vertės.
3 lentelė
Imties dydis atliekant atitikties bandymus
|
Visa metinė kondensatorių sistemų gamybos apimtis |
Metinis bandymų skaičius |
Arba |
|
0 – 3 000 |
netaikoma |
1 bandymas kas 3 metus (*1) |
|
3 001 – 6 000 |
netaikoma |
1 bandymas kas 2 metus (*1) |
|
6 001 – 12 000 |
1 |
netaikoma |
|
12 001 – 30 000 |
2 |
netaikoma |
|
30 001 – 60 000 |
3 |
netaikoma |
|
60 001 – 90 000 |
4 |
netaikoma |
|
90 001 – 120 000 |
5 |
netaikoma |
|
120 001 – 150 000 |
6 |
netaikoma |
|
> 150 000 |
7 |
netaikoma |
|
(*1)
Gamybos atitikties (CoP) bandymas atliekamas pirmaisiais metais. |
||
4.5. Atliekant sertifikuotųjų su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių atitikties bandymus, patvirtinimo institucija kartu su sudedamosios dalies gamintoju nustato bandomą (-us) kondensatorių sistemų tipą (-us). Patvirtinimo institucija užtikrina, kad pasirinktas (-i) kondensatorių sistemų tipas (-ai) būtų pagamintas (-i) pagal tą patį standartą, kuris taikomas serijinei gamybai.
4.6. Jei pagal 4.7 punktą atlikto bandymo rezultatas yra didesnis nei nurodytas 4.7.4 punkte, bandomi dar trys to paties tipo vienetai. Jei kuris nors iš jų neatitinka pirmiau nurodyto reikalavimo, taikomas 23 straipsnis.
4.7. Kondensatorių sistemų gamybos atitikties bandymai
4.7.1. Ribinės sąlygos
Atliekant sertifikavimo bandymus taikomos visos šiame priede nurodytos ribinės sąlygos.
4.7.2. Bandymas
Bandymo procedūra atliekama pagal šio priedo 6.3 punktą.
4.7.3. Rezultatų baigiamasis apdorojimas
Rezultatų baigiamasis apdorojimas atliekamas pagal šio priedo 6.4 punktą.
4.7.4. Rezultatų įvertinimas
Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sertifikuotųjų savybių atitikties bandymas yra išlaikytas, kai įvykdomi visi šie kriterijai:
(CCoP / CTA) – 1 < ±3 %
čia:
|
CCoP |
talpa, nustatyta pagal 4.7.2 punktą [F]; |
|
CTA |
talpa, nustatyta atliekant sudedamosios dalies tipo patvirtinimą [F]; |
(RCoP / RTA) – 1 < ±3 %
čia:
|
RCoP |
vidinė varža, nustatyta pagal 4.7.2 punktą [Ohm]; |
|
RTA |
vidinė varža, nustatyta atliekant sudedamosios dalies tipo patvirtinimą [Ohm]. |
13 priedėlis
Šeimos koncepcija
1. Elektros mašinų sistema ir IEPC
1.1. Bendrosios nuostatos
Elektros mašinų sistemų arba IEPC šeimą apibūdina konstrukcijos ir veikimo parametrai. Šie parametrai turi būti bendri visiems šeimai priskirtiems nariams. Sudedamosios dalies gamintojas gali nuspręsti, kurios elektros mašinų sistemos ar IEPC priskiriamos šeimai, jei laikomasi šiame priedėlyje išvardytų narystės kriterijų. Susijusią šeimą patvirtina patvirtinimo institucija. Sudedamosios dalies gamintojas pateikia patvirtinimo institucijai su šeimos nariais susijusią reikiamą informaciją.
1.2. Specialieji atvejai
Kai kuriais atvejais gali būti parametrų sąveika. Į tai atsižvelgiama siekiant užtikrinti, kad tą pačią šeimą sudarytų tik panašių charakteristikų elektros mašinų sistemos arba EIPC. Sudedamosios dalies gamintojas nustato tokius atvejus ir praneša apie juos patvirtinimo institucijai. Tada į tai atsižvelgiama kaip į kriterijų, pagal kurį sudaroma nauja elektros mašinų sistemos arba EIPC šeima.
Jei įtaisai ar elementai nėra išvardyti 1.4 dalyje, bet jie daro didelę įtaką eksploatacinių charakteristikų lygiui ir (arba) elektrinės galios sąnaudoms, sudedamosios dalies gamintojas, remdamasis gerąja inžinerine praktika, nustato atitinkamus įtaisus arba elementus ir praneša patvirtinimo institucijai. Tada į tai atsižvelgiama kaip į kriterijų, pagal kurį sudaroma nauja elektros mašinų sistemos arba EIPC šeima.
1.3. Šeimos koncepcija
Šeimos koncepcija apibrėžia kriterijus ir parametrus, pagal kuriuos sudedamųjų dalių gamintojas galėtų suskirstyti elektros mašinų sistemas arba IEPC į šeimas, turinčias panašius arba vienodus duomenis, susijusius su išmetamo CO2 kiekiu arba energijos suvartojimu.
1.4. Specialios nuostatos dėl reprezentatyvumo
Patvirtinimo institucija gali padaryti išvadą, kad elektros mašinų sistemų arba IEPC šeimos veikimo parametrus ir elektrinės galios sąnaudas geriausiai galėtų apibūdinti papildomi bandymai. Šiuo atveju sudedamosios dalies gamintojas pateikia atitinkamą informaciją, kad būtų galima nustatyti šeimą geriausiai reprezentuojančią elektros mašinų sistemą arba IEPC. Turėdama šią informaciją patvirtinimo institucija taip pat gali padaryti išvadą, kad sudedamosios dalies gamintojas turi sukurti naują mažesnio narių skaičiaus elektros mašinų sistemų arba IEPC šeimą, kad ji būtų reprezentatyvesnė.
Jei šeimai priskirti nariai turi kitų savybių, kurios galėtų turėti įtakos veikimo parametrams ir (arba) elektrinės galios sąnaudoms, šios savybės taip pat nustatomos ir į jas atsižvelgiama renkantis pirminį narį.
1.5. Parametrai, pagal kuriuos apibrėžiama elektros mašinų sistemų arba IEPC šeima
Be toliau išvardytų parametrų, sudedamųjų dalių gamintojas gali įtraukti papildomų kriterijų, pagal kuriuos būtų galima apibrėžti mažesnio dydžio šeimas. Šie parametrai nebūtinai daro įtaką eksploatacinių charakteristikų lygiui ir (arba) elektrinės galios sąnaudoms.
1.5.1. Šie kriterijai iš esmės turi būti vienodi visiems elektros mašinų sistemų arba IEPC šeimos nariams:
elektros mašina: rotoriaus, statoriaus, apvijų matmenys, konstrukcija, medžiagos ir kt.;
inverteris: maitinimo moduliai, laidininkų matmenys, konstrukcija, medžiagos ir kt.
vidinė aušinimo sistema: aušinimo plokščių, briaunų ir strypų išdėstymas, matmenys ir medžiagos;
vidiniai ventiliatoriai: išdėstymas ir matmenys;
inverterio programinė įranga: pagrindinis kalibravimas, kurį sudaro temperatūros modeliai (elektros mašinos ir inverterio), charakteristikų mažinimo ribinės vertės, sukimo momento kelias (sukimo momento ribojimo komandos perdavimas fazinei srovei valdyti), srauto kalibravimas, srovės valdymas, įtampos keitimas, jutikliui būdingas kalibravimas (leidžiama tik pakeitus jutiklį);
su pavara susiję parametrai (tik IEPC): pagal VI priede pateiktas apibrėžtis.
Sudedamųjų dalių, nurodytų a–f punktuose, pakeitimai yra priimtini tik, jei būtų pateiktas tvirtas techninis pagrindimas, siekiant įrodyti, kad atitinkamas pakeitimas neturi neigiamos įtakos veikimo parametrams ir (arba) elektrinės galios sąnaudoms.
1.5.2. Toliau nurodytus kriterijus turi atitikti visi elektros mašinų sistemų arba IEPC šeimos nariai. Gavus patvirtinimo institucijos sutikimą, toliau išvardytiems parametrams galima taikyti tam tikrą intervalą:
išėjimo veleno sąsaja: leidžiami visi pakeitimai;
galiniai gaubtai:
kalbant apie vidinę konstrukciją, turi būti patikrinta, ar pakitimai neturi įtakos pasyviojo aušinimo elementams arba oro srautui iš vidinės galinių gaubtų pusės.
Ar išoriniai konstrukcijos varžtai, pakabos taškai, jungės konstrukcija neturi įtakos veikimui, jei nėra pašalinti ar pakeisti pasyviojo aušinimo elementai;
guoliai: pakeitimai leidžiami, jei nesikeičia guolių skaičius ir tipas;
velenas: pakeitimai leidžiami, jei jie neturi įtakos aktyviajam arba pasyviajam aušinimui;
aukštosios įtampos jungtis: leidžiami aukštosios įtampos jungties padėties ar tipo pakeitimai;
korpusas: korpuso arba varžtų ar tvirtinimo taškų skaičiaus, tipo ir padėties keitimas leidžiamas, jei nėra pašalinti ar pakeisti pasyviojo aušinimo elementai;
jutiklis: pakeitimai leidžiami, jei nepakinta sertifikuotosios veikimo charakteristikos;
inverterio korpusas: korpuso arba varžtų ar tvirtinimo taškų skaičiaus, tipo ir padėties keitimas leidžiamas, jei nėra pašalinti ar pakeisti pasyviojo aušinimo elementai arba nepakeistas elektrinių aktyviųjų dalių vidinis išdėstymas;
inverterio aukštosios įtampos jungtis: aukštosios įtampos jungties padėties ar tipo pakeitimai leidžiami, jei nėra pakeistas aktyviųjų dalių arba (aktyviojo ar pasyviojo) aušinimo elementų išdėstymas ar padėtis;
inverterio programinė įranga: leidžiami visi programinės įrangos pakeitimai, kurie nekeičia pagrindinio elektros mašinos kalibravimo (apibrėžtis pateikta pirmiau). Nepaisant pirmiau nurodytų nuostatų, leidžiami elektros mašinų sistemų arba IEPC šeimos narių išėjimo galios apribojimai;
inverterio jutiklis: pakeitimai leidžiami, jei nepakinta sertifikuotosios veikimo charakteristikos;
alyvos klampa: visų nurodytų gamykloje įpilamų alyvų kinematinė klampa toje pačioje temperatūroje neturi būti didesnė kaip 110 % sudedamosios dalies sertifikavimui naudojamos alyvos kinematinės klampos, nurodytos atitinkamame informaciniame dokumente (KV100 nurodytame leidžiamųjų nuokrypų intervale);
didžiausio sukimo momento kreivė
Pirminio nario didžiausio sukimo momento kreivės sukimo momento vertės kiekvienam sūkių dažniui, nustatytos pagal šio priedo 4.2.2.4 punktą, turi būti lygios arba didesnės nei visų kitų tos pačios šeimos narių vertės tam pačiam sūkių dažniui visame sūkių dažnių diapazone. Jei, esant tam tikram sūkių dažniui, kitų tos pačios šeimos narių sukimo momento vertės yra didesnės nei didžiausia pirminio nario sukimo momento vertė, esant +40 Nm arba +4 %, jei ši vertė didesnė, leidžiamajai nuokrypai, jos laikomos lygios;
mažiausio sukimo momento kreivė
Pirminio nario mažiausio sukimo momento kreivės sukimo momento vertės kiekvienam sūkių dažniui, nustatytos pagal šio priedo 4.2.2.4 punktą, turi būti lygios arba mažesnės nei visų kitų tos pačios šeimos narių vertės tam pačiam sūkių dažniui visame sūkių dažnių diapazone. Jei, esant tam tikram sūkių dažniui, kitų tos pačios šeimos narių sukimo momento vertės yra mažesnės nei mažiausia pirminio nario sukimo momento vertė, esant -40 Nm arba -4 %, jei ši vertė didesnė, leidžiamajai nuokrypai, jos laikomos lygios;
mažiausias EPMC grafiko taškų skaičius:
Visi tos pačios šeimos nariai (t. y. tuo atveju, jei pirminio nario EPMC grafikas taikomas kitiems nariams) turi apimti mažiausiai 60 % EPMC grafiko taškų (suapvalinant iki kito sveiko skaičiaus), esančių tarp jų didžiausio ir mažiausio sukimo momento kreivių, nustatytų pagal šio priedo 4.2.2.4 punktą.
1.6. Pirminio nario parinkimas
Pirminis vienos šeimos elektros mašinų sistemų arba IEPC narys turi būti narys, turintis bendrą didžiausią sukimo momentą, nustatytas pagal šio priedo 4.2.2 punktą.
14 priedėlis
Ženklai ir numeravimas
1. Ženklai
Jei elektrinės galios pavaros sudedamosios dalies tipas patvirtintas pagal šį priedą, ant sudedamosios dalies nurodomas:
1.1. gamintojo pavadinimas arba prekės ženklas;
1.2. markė ir tipo identifikavimo žymuo, įtraukti į šio priedo 2 – 6 priedėlių 0.2 ir 0.3 punktuose nurodytą informaciją;
1.3. sertifikavimo ženklas (jei taikoma), kurį sudaro stačiakampis, kuriame įrašyta mažoji raidė e, o šalia nurodytas sertifikatą išdavusios valstybės narės skiriamasis numeris:
|
1 – Vokietija; |
19 – Rumunija; |
|
2 – Prancūzija; |
20 – Lenkija; |
|
3 – Italija; |
21 – Portugalija; |
|
4 – Nyderlandai; |
23 – Graikija; |
|
5 – Švedija; |
24 – Airija; |
|
6 – Belgija; |
25 – Kroatija; |
|
7 – Vengrija; |
26 – Slovėnija; |
|
8 – Čekija; |
27 – Slovakija; |
|
9 – Ispanija; |
29 – Estija; |
|
12 – Austrija; |
32 – Latvija; |
|
13 – Liuksemburgas; |
34 – Bulgarija; |
|
17 – Suomija; |
36 – Lietuva; |
|
18 – Danija; |
49 – Kipras; |
|
|
50 – Malta. |
1.4. Be to, sertifikavimo ženkle greta stačiakampio įrašomas pagrindinis sertifikavimo numeris, nurodytas Reglamento (ES) 2020/683 IV priede nustatyto tipo patvirtinimo numerio 4 segmente, o prieš jį – du skaitmenys, rodantys eilės numerį, suteiktą šio reglamento naujausiam techniniam pakeitimui, ir raidinis ženklas, rodantis tą dalį, kuriai išduotas sertifikatas:
Šiam reglamentui taikomas eilės numeris 02.
Pagal šį reglamentą taikomas vienas iš 1 lentelėje pateiktų raidinių ženklų.
1 lentelė
|
M |
Elektros mašinų sistema (EMS) |
|
I |
Integruota elektrinės galios pavaros sudedamoji dalis (IEPC) |
|
H |
1 tipo integruota HEV galios pavaros sudedamoji dalis (IHPC) |
|
B |
Baterijų sistema |
|
A |
Kondensatorių sistema |
1.4.1. Sertifikavimo ženklo pavyzdys ir matmenys
Pirmiau nurodytas prie elektrinės galios pavaros sudedamosios dalies pritvirtintas sertifikavimo ženklas rodo, kad atitinkamas tipas buvo patvirtintas Austrijoje (e12) pagal šį reglamentą. Pirmieji du skaitmenys (02) rodo naujausiam šio reglamento techniniam pakeitimui suteiktą eilės numerį. Paskesnė raidė rodo, kad sertifikatas išduotas elektros mašinų sistemai (M). Paskutiniai penki skaitmenys (00005) – elektros mašinų sistemai patvirtinimo institucijos suteiktas pagrindinis sertifikavimo numeris.
1.5. Jei pareiškėjas pateikia prašymą išduoti sertifikatą ir iš anksto susitaria su tipo patvirtinimo institucija, galima naudoti kitus nei 1.4.1 punkte nurodytus tipo matmenis. Kiti tipo matmenys turi būti aiškiai įskaitomi.
1.6. Ženklai, etiketės, plokštelės ar lipdukai turi būti patvariai pritvirtinti visą elektrinės galios pavaros sudedamosios dalies naudojimo trukmę ir turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinami. Gamintojas užtikrina, kad ženklų, etikečių, plokštelių ar lipdukų nebūtų įmanoma pašalinti jų nesugadinant ar nenutrinant.
1.7. Sertifikavimo ženklas turi būti matomas ant transporto priemonėje įrengtos elektrinės galios pavaros sudedamosios dalies ir pritvirtintas prie tokios jos dalies, be kurios neįmanomas įprastinis veikimas ir kurios paprastai nereikia keisti visą sudedamosios dalies naudojimo trukmę.
2. Numeravimas:
2.1. Elektrinės galios pavaros sudedamosios dalies sertifikavimo numerį sudaro:
eX*YYYY/YYYY*ZZZZ/ZZZZ*X*00000*00
|
1 segmentas |
2 segmentas |
3 segmentas |
Papildoma 3 segmento raidė |
4 segmentas |
5 segmentas |
|
Sertifikatą išdavusios šalies žymuo |
Sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio nustatymo reglamentas „2017/2400“ |
Naujausias keičiantis reglamentas (ZZZZ/ZZZZ) |
Žr. šio priedėlio 1 lentelę |
Pagrindinis sertifikavimo numeris 00000 |
Plėtinys 00 |
15 priedėlis
Modeliavimo priemonės įvesties parametrai
Įvadas
Šiame priedėlyje nustatomas parametrų, kuriuos sudedamosios dalies gamintojas turi pateikti kaip modeliavimo priemonei skirtus įvesties duomenis, sąrašas. Taikoma XML schema ir pavyzdiniai duomenys pateikiami specialioje elektroninio platinimo platformoje.
Apibrėžtys
parametro ID („parameter ID“) – taikant modeliavimo priemonę naudojamo konkretaus įvesties parametro ar įvesties duomenų rinkinio unikalus identifikatorius;
tipas („type“) – parametro duomenų tipas:
|
string… |
ženklų seka pagal ISO 8859-1 koduotę; |
|
token… |
ženklų seka pagal ISO8859-1 koduotę, be priekinio ir (arba) galinio tarpo; |
|
date… |
data ir laikas pagal suderintąjį pasaulinį laiką (UTC), kurio formatas: YYYY-MMTHH:MM:SSZ, kai kursyvu pateiktos raidės reiškia nekintamus ženklus, pvz., „2002-05-30T09:30:10Z“; |
|
integer… |
sveikaisiais skaičiais išreikšta vertė be priekyje esančių nulių, pvz., „1800“; |
|
double, X… |
trupmeninis skaičius su būtent X skaitmenimis po dešimtainės trupmenos žymos („.“) ir be priekyje esančių nulių, pvz., „double, 2“: „2345,67“; „double, 4“: „45.6780“ |
vienetas („unit“) … – fizikinis parametro vienetas.
Elektros mašinų sistemos įvesties parametrų rinkinys
1 lentelė
Įvesties parametrai „Electric machine system/General“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
Manufacturer |
P450 |
token |
[-] |
|
|
Model |
P451 |
token |
[-] |
|
|
CertificationNumber |
P452 |
token |
[-] |
|
|
Date |
P453 |
dateTime |
[-] |
Sudedamosios dalies maišos kodo sukūrimo data ir laikas |
|
AppVersion |
P454 |
token |
[-] |
Su gamintoju susijusi įvestis dėl programinių priemonių, naudojamų išmatuotiems sudedamųjų dalių duomenims vertinti ir tvarkyti |
|
ElectricMachineType |
P455 |
string |
[-] |
Nustatyta pagal šio priedo 2 dalies 21 punktą. Leidžiamosios vertės: „ASM“, „ESM“, „PSM“, „RM“ |
|
CertificationMethod |
P456 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Measurement“, „Standard values“ |
|
R85RatedPower |
P457 |
integer |
[W] |
Nustatyta pagal JT taisyklės Nr. 85 1 2 priedo 1.9 punktą. |
|
RotationalInertia |
P458 |
double, 2 |
[kgm2] |
Nustatyta pagal šio priedo 8 priedėlio 8 punktą. |
|
DcDcConverterIncluded |
P465 |
boolean |
[-] |
Nustatoma į „true“, jei DC/DC keitiklis yra elektros mašinų sistemos dalis pagal šio priedo 4.1 punktą |
|
IHPCType |
P466 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „None“, „IHPC Type 1“ |
2 lentelė
Kiekvieno išmatuoto įtampos lygio įvesties parametrai „Electric machine system/VoltageLevels“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
VoltageLevel |
P467 |
integer |
[V] |
Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values“ įvestis nepateikiama. |
|
ContinuousTorque |
P459 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
TestSpeedContinuousTorque |
P460 |
double, 2 |
[min–1] |
|
|
OverloadTorque |
P461 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
TestSpeedOverloadTorque |
P462 |
double, 2 |
[min–1] |
|
|
OverloadDuration |
P463 |
double, 2 |
[s]; |
|
3 lentelė
Kiekvieno veikimo taško ir kiekvieno išmatuoto įtampos lygio įvesties parametrai „Electric machine system/MaxMinTorque“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
OutputShaftSpeed |
P468 |
double, 2 |
[min–1] |
|
|
MaxTorque |
P469 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
MinTorque |
P470 |
double, 2 |
[Nm] |
|
4 lentelė
Kiekvieno veikimo taško įvesties parametrai „Electric machine system/DragTorque“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
OutputShaftSpeed |
P471 |
double, 2 |
[min–1] |
|
|
DragTorque |
P472 |
double, 2 |
[Nm] |
|
5 lentelė
Kiekvieno veikimo taško ir kiekvieno išmatuoto įtampos lygios įvesties parametrai „Electric machine system/ElectricPowerMap“
1 tipo IHPC (pagal šio priedo 2 dalies 42 punktą) atveju kiekvienam veikimo taškui, kiekvienam išmatuotam įtampos lygiui ir kiekvienai priekinei pavarai.
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
OutputShaftSpeed |
P473 |
double, 2 |
[min–1] |
|
|
Torque |
P474 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
ElectricPower |
P475 |
double, 2 |
[W] |
|
6 lentelė
Kiekvienos aušinimo grandinės, sujungtos su išoriniu šilumokaičiu, įvesties parametrai „Electric machine system/Conditioning“
Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values“ įvestis nepateikiama.
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
CoolantTempInlet |
P476 |
integer |
[°C] |
Nustatyta pagal šio priedo 4.1.5.1 ir 4.3.6 punktus. |
|
CoolingPower |
P477 |
integer |
[W] |
Nustatyta pagal šio priedo 4.1.5.1 ir 4.3.6 punktus. |
IEPC įvesties parametrų rinkinys
1 lentelė
Įvesties parametrai „IEPC/General“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
Manufacturer |
P478 |
token |
[-] |
|
|
Model |
P479 |
token |
[-] |
|
|
CertificationNumber |
P480 |
token |
[-] |
|
|
Date |
P481 |
dateTime |
[-] |
Sudedamosios dalies maišos kodo sukūrimo data ir laikas |
|
AppVersion |
P482 |
token |
[-] |
Su gamintoju susijusi įvestis dėl programinių priemonių, naudojamų išmatuotiems sudedamųjų dalių duomenims vertinti ir tvarkyti |
|
ElectricMachineType |
P483 |
string |
[-] |
Nustatyta pagal šio priedo 2 dalies 21 punktą. Leidžiamosios vertės: „ASM“, „ESM“, „PSM“, „RM“ |
|
CertificationMethod |
P484 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Measured for complete component“, „Measured for EM and standard values for other components“, „Standard values for all components“ |
|
R85RatedPower |
P485 |
integer |
[W] |
Nustatyta pagal JT taisyklės Nr. 85 2 priedo 1.9 punktą. |
|
RotationalInertia |
P486 |
double, 2 |
[kgm2] |
Nustatyta pagal šio priedo 8 priedėlio 8 punktą. |
|
DifferentialIncluded |
P493 |
boolean |
[-] |
Nustatoma į „true“, jei diferencialas yra IEPC dalis. |
|
DesignTypeWheelMotor |
P494 |
boolean |
[-] |
Nustatoma į „true“ IEPC su ratų varikliais konstrukcijos tipo atveju |
|
NrOf DesignTypeWheelMotorMeasured |
P495 |
integer |
[-] |
Įvestis taikoma tik IEPC su ratų varikliais konstrukcijos tipui pagal šio priedo 4.1.1.2 punktą. Leidžiamosios vertės: „1“, „2“ |
2 lentelė
Kiekvienos priekinės pavaros įvesties parametrai „IEPC/Gears“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
GearNumber |
P496 |
integer |
[-] |
|
|
Ratio |
P497 |
double, 3 |
[-] |
Elektros mašinos rotoriaus sūkių dažnio ir IEPC išėjimo veleno sūkių dažnio santykis |
|
MaxOutputShaftTorque |
P498 |
integer |
[Nm] |
optional |
|
MaxOutputShaftSpeed |
P499 |
integer |
[min–1] |
optional |
3 lentelė
Kiekvieno išmatuoto įtampos lygio įvesties parametrai „IEPC/VoltageLevels“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
VoltageLevel |
P500 |
integer |
[V] |
Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values for all components“ įvestis nepateikiama. |
|
ContinuousTorque |
P487 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
TestSpeedContinuousTorque |
P488 |
double, 2 |
[min–1] |
|
|
OverloadTorque |
P489 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
TestSpeedOverloadTorque |
P490 |
double, 2 |
[min–1] |
|
|
OverloadDuration |
P491 |
double, 2 |
[s]; |
|
4 lentelė
Kiekvieno veikimo taško ir kiekvieno išmatuoto įtampos lygio įvesties parametrai „IEPC/MaxMinTorque“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
OutputShaftSpeed |
P501 |
double, 2 |
[min–1] |
|
|
MaxTorque |
P502 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
MinTorque |
P503 |
double, 2 |
[Nm] |
|
5 lentelė
Kiekvieno veikimo taško ir kiekvienos priekinės pavaros įvesties parametrai „IEPC/DragTorque“ (neprivalomas nuo pavaros priklausomas matavimas pagal 4.2.3 punktą)
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
OutputShaftSpeed |
P504 |
double, 2 |
[min–1] |
|
|
DragTorque |
P505 |
double, 2 |
[Nm] |
|
6 lentelė
Kiekvieno veikimo taško, kiekvieno išmatuoto įtampos lygio ir kiekvienos priekinės pavaros įvesties parametrai „IEPC/ElectricPowerMap“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
OutputShaftSpeed |
P506 |
double, 2 |
[min–1] |
|
|
Torque |
P507 |
double, 2 |
[Nm] |
|
|
ElectricPower |
P508 |
double, 2 |
[W] |
|
7 lentelė
Kiekvienos aušinimo grandinės, sujungtos su išoriniu šilumokaičiu, įvesties parametrai „IEPC/Conditioning“
Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values for all components“ įvestis nepateikiama.
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
CoolantTempInlet |
P509 |
integer |
[°C] |
Nustatyta pagal šio priedo 4.1.5.1 ir 4.3.6 punktus. |
|
CoolingPower |
P510 |
integer |
[W] |
Nustatyta pagal šio priedo 4.1.5.1 ir 4.3.6 punktus. |
Baterijų sistemos įvesties parametrų rinkinys
1 lentelė
Įvesties parametrai „Battery system/General“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
Manufacturer |
P511 |
token |
[-] |
|
|
Model |
P512 |
token |
[-] |
|
|
CertificationNumber |
P513 |
token |
[-] |
|
|
Date |
P514 |
dateTime |
[-] |
Sudedamosios dalies maišos kodo sukūrimo data ir laikas |
|
AppVersion |
P515 |
token |
[-] |
Su gamintoju susijusi įvestis dėl programinių priemonių, naudojamų išmatuotiems sudedamųjų dalių duomenims vertinti ir tvarkyti |
|
CertificationMethod |
P517 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Measured“, „Standard values“ |
|
BatteryType |
P518 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „HPBS“, „HEBS“ |
|
RatedCapacity |
P519 |
double, 2 |
[Ah] |
|
|
ConnectorsSubsystemsIncluded |
P520 |
boolean |
[-] |
Tai taikoma tik tuo atveju, jei bandomas reprezentatyvus baterijų posistemis: Nustatoma į „true“ jei kartu buvo bandomi reprezentatyvūs baterijų posistemių prijungimo laidai. Visuomet nustatoma į „true“, jei buvo bandoma visa baterijų sistema. |
|
JunctionboxIncluded |
P511 |
boolean |
[-] |
Tai taikoma tik tuo atveju, jei bandomas reprezentatyvus baterijų posistemis: Nustatoma į „true“, jei kartu bandoma reprezentatyvi sujungimų dėžutė su išjungimo įtaisu ir saugikliais. Visuomet nustatoma į „true“, jei buvo bandoma visa baterijų sistema. |
|
TestingTemperature |
P521 |
integer |
[°C] |
Nustatyta pagal šio priedo 5.1.4 punktą. Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values“ įvestis nepateikiama. |
2 lentelė
Kiekvieno išmatuoto SOC lygio įvesties parametrai „Battery system/OCV“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
SOC |
P522 |
integer |
[%] |
|
|
OCV |
P523 |
double, 2 |
[V] |
|
3 lentelė
Kiekvieno išmatuoto SOC lygio įvesties parametrai „Battery system/DCIR“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
SOC |
P524 |
integer |
[%] |
Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values“, tos pačios DCIR vertės įvedamos dviem skirtingoms SOC vertėms 0 % ir 100 %. |
|
DCIR RI2 |
P525 |
double, 2 |
[mOhm] |
Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values“, įvedama DCIR vertė, nustatyta pagal 10 priedėlio d punkto 1 papunktį. |
|
DCIR RI10 |
P526 |
double, 2 |
[mOhm] |
Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values“, įvedama DCIR vertė, nustatyta pagal 10 priedėlio d punkto 1 papunktį. |
|
DCIR RI20 |
P527 |
double, 2 |
[mOhm] |
Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values“, įvedama DCIR vertė, nustatyta pagal 10 priedėlio d punkto 1 papunktį. |
|
DCIR RI120 |
P528 |
double, 2 |
[mOhm] |
Neprivaloma, reikia tik HEBS tipo baterijoms. Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values“, įvedama DCIR vertė, nustatyta pagal 10 priedėlio d punkto 1 papunktį. |
4 lentelė
Kiekvieno išmatuoto SOC lygio įvesties parametrai „Battery system/Current limits“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
SOC |
P529 |
integer |
[%] |
Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values“, tos pačios MaxChargingCurrent ir MaxDischargingCurrent vertės įvedamos dviem skirtingoms SOC vertėms 0 % ir 100 %. |
|
MaxChargingCurrent |
P530 |
double, 2 |
[A] |
|
|
MaxDischargingCurrent |
P531 |
double, 2 |
[A] |
|
Kondensatorių sistemos įvesties parametrų rinkinys
1 lentelė
Įvesties parametrai „Capacitor system/General“
|
Parametro pavadinimas |
Parametro ID |
Tipas |
Vienetas |
Aprašymas ir (arba) nuoroda |
|
Manufacturer |
P532 |
token |
[-] |
|
|
Model |
P533 |
token |
[-] |
|
|
CertificationNumber |
P534 |
token |
[-] |
|
|
Date |
P535 |
dateTime |
[-] |
Sudedamosios dalies maišos kodo sukūrimo data ir laikas |
|
AppVersion |
P536 |
token |
[-] |
Su gamintoju susijusi įvestis dėl programinių priemonių, naudojamų išmatuotiems sudedamųjų dalių duomenims vertinti ir tvarkyti |
|
CertificationMethod |
P538 |
string |
[-] |
Leidžiamosios vertės: „Measurement“, „Standard values“ |
|
Capacitance |
P539 |
double, 2 |
[F] |
|
|
InternalResistance |
P540 |
double, 2 |
[Ohm] |
|
|
MinVoltage |
P541 |
double, 2 |
[V] |
|
|
MaxVoltage |
P542 |
double, 2 |
[V] |
|
|
MaxChargingCurrent |
P543 |
double, 2 |
[A] |
|
|
MaxDischargingCurrent |
P544 |
double, 2 |
[A] |
|
|
TestingTemperature |
P532 |
integer |
[°C] |
Nustatyta pagal šio priedo 6.1.3 punktą. Jei parametras „CertificationMethod“ yra „Standard values“ įvestis nepateikiama. |
(*) Nustatyta pagal šio priedo 4.3.5 ir 4.3.6 punktus.
(**) Nustatyta pagal šio priedo 5.4.1.4 punktą.
(***) Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė JT Nr. 100 „Transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į specialius elektrinės jėgos pavaros reikalavimus, suvienodintos nuostatos“ (OL L 449, 2021 21 15, p. 1).
XI PRIEDAS
DIREKTYVOS 2007/46/EB PAKEITIMAI
1) I priede įterpiamas šis 3.5.7 punktas:
|
„3.5.7. |
Išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų sertifikavimas (sunkiųjų transporto priemonių, kaip nurodyta Komisijos reglamento (ES) 2017/2400 |
|
3.5.7.1. |
Modeliavimo priemonės licencijos numeris:“. |
2) III priedo I dalies A skyriuje (M ir N kategorijos) įterpiami šie 3.5.7 ir 3.5.7.1 punktai:
|
„3.5.7. |
Išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų sertifikavimas (sunkiųjų transporto priemonių, kaip nurodyta Komisijos reglamento (ES) 2017/2400 |
|
3.5.7.1. |
Modeliavimo priemonės licencijos numeris:“. |
3) IV priedo I dalis iš dalies keičiama taip:
41A eilutė pakeičiama taip:
|
„41A |
Išmetamas kiekis (Euro VI) sunkiosios transporto priemonės / galimybė susipažinti su informacija |
Reglamentas (EB) Nr. 595/2009 Reglamentas (ES) Nr. 582/2011 |
X (9) |
X (9) |
X |
X (9) |
X (9) |
X“ |
|
|
|
|
įterpiama 41B eilutė:
|
„41B |
CO2 modeliavimo priemonės licencija (sunkiosios transporto priemonės) |
Reglamentas (EB) Nr. 595/2009 Reglamentas (ES) 2017/2400 |
|
|
|
|
X (16) |
X“ |
|
|
|
|
įterpiama 16 aiškinamoji pastaba:
„(16) Transporto priemonių, kurių didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė yra nuo 7 500 kg.“.
4) IX priedas iš dalies keičiamas taip:
I dalies B pavyzdžio 2 PUSĖJE „N2 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS“ įterpiamas 49 punktas:
„49. Gamintojo įrašų bylos kriptografinė maiša …“;
I dalies B pavyzdžio 2 PUSĖJE „N3 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS“ įterpiamas 49 punktas:
„49. Gamintojo įrašų bylos kriptografinė maiša …“.
5) XV priedo 2 punkte įterpiama ši eilutė:
|
„46B |
Riedėjimo varžos nustatymas |
Reglamentas (ES) 2017/2400, X priedas“ |
( 1 ) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).
( 2 ) 2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2400, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011 (OL L 349, 2017 12 29, p. 1).“;
( 3 ) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė JT Nr. 107 „Vienodos nuostatos dėl M2 arba M3 kategorijos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją konstrukciją“ (OL L 52, 2018 2 23, p. 1).
( 4 ) 2020 m. balandžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/683, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros administracinių reikalavimų (OL L 163, 2020 5 26, p. 1).
( 5 ) Įvesties informacija ir įvesties duomenys, kaip pirminėms transporto priemonėms apibrėžta III priede.
( 6 ) CO2 kiekio ir degalų sąnaudų rezultatų nereikia pateikti su VIF, nes šią informaciją galima apskaičiuoti pagal energijos suvartojimo rezultatus ir žinomą degalų tipą.
( 7 ) VIF turinys išsamiai aprašytas IV priedo III dalyje.
( 8 ) Įvesties informacijos ir įvesties duomenų pogrupis, III priede apibrėžtas komplektinėms ir sukomplektuotoms transporto priemonėms.
( 9 ) „i“ reiškia iki šiol šiame procese atliktų gamybos etapų skaičių.
( 10 ) Žr. IV priedo III dalies 1.1 punktą.
( 11 ) OL L 349, 2017 12 29, p. 1.
( 12 ) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 49 „Suvienodintos nuostatos dėl priemonių, kurių imamasi siekiant mažinti transporto priemonėse naudojamų slėginio ir priverstinio uždegimo variklių išmetamų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių kiekį (OL L 171, 2013 6 24, p. 1).
( 13 ) Dvirūšių degalų vienalaikio naudojimo variklių kiekvieno degalų tipo ir kiekvienos veiksenos vertes atskirai.
►M3 ( 14 ) Nurodyti leidžiamąją nuokrypą; gamintojo deklaruotų verčių ji negali viršyti daugiau kaip ± 3 proc. ◄
( *1 ) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 85. M ir N kategorijų motorinių transporto priemonių vidaus degimo variklių arba elektrinių galios pavarų patvirtinimo pagal naudingosios galios ir elektrinių galios pavarų didžiausios 30 minučių galios matavimą suvienodintos nuostatos (OL L 323, 2014 11 7, p. 52)
( 15 ) Išbraukti, kas netaikoma (tam tikrais atvejais, kai taikomas daugiau kaip vienas punktas, nereikia nieko išbraukti)
( 16 ) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 54 „Vienodos nuostatos, susijusios su komercinių transporto priemonių ir jų priekabų pneumatinių padangų patvirtinimu“ (OL L 183, 2008 7 11, p. 41).
( 17 ) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 107 „Vienodos nuostatos dėl M2 arba M3 kategorijos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją konstrukciją“ (OL L 52, 2018 2 23, p. 1).
( 18 ) Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 48 „Suvienodinti transporto priemonių patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą“ (OL L 14, 2019 1 16, p. 42).
( *2 ) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 122 „Suvienodinti M, N ir O kategorijų transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į šildymo sistemas, techniniai reikalavimai“ (OL L 19, 2020 1 24, p. 42).“
( 19 ) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 54 „Vienodos nuostatos, susijusios su komercinių transporto priemonių ir jų priekabų pneumatinių padangų patvirtinimu“ (OL L 183, 2008 7 11, p. 41).
( 20 ) Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 117 – Suvienodintos nuostatos dėl padangų tvirtinimo, atsižvelgiant į riedėjimo triukšmą, sukibtį su šlapia danga ir (arba) pasipriešinimą riedėjimui [2016/1350] (OL L 218, 2016 8 12, p. 1).
( 21 ) Regulation (EU) 2020/740 of the European Parliament and of the Council of 25 May 2020 on the labelling of tyres with respect to fuel efficiency and other parameters, amending Regulation (EU) 2017/1369 and repealing Regulation (EC) No 1222/2009 (OJ L 177, 5.6.2020, p. 1).
( 22 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1).
( 23 ) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2144 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo reikalavimų, susijusių su jų bendrąja sauga ir transporto priemonėse esančių asmenų bei pažeidžiamų eismo dalyvių apsauga, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 (OL L 325, 2019 12 16, p. 1).
( 24 ) Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) Taisyklė Nr. 30 – Suvienodintos nuostatos dėl variklinių transporto priemonių ir jų priekabų pneumatinių padangų tvirtinimo (OL L 201, 2008 7 30, p. 70).
( 25 ) Nustatyta pagal šio priedo 4.3.5 ir 4.3.6 punktus.
