02017R2400 — LT — 01.03.2019 — 001.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

Iš dalies keičiamas:

▼B

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2400

2017 m. gruodžio 12 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 595/2009 nuostatos dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 582/2011

(Tekstas svarbus EEE)

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu papildoma Reglamentu (ES) Nr. 582/2011 nustatyta motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į išmetamų teršalų kiekį ir transporto priemonės remonto bei priežiūros informaciją, teisinė sistema – nustatomos licencijų naudoti modeliavimo priemonę siekiant nustatyti naujų transporto priemonių, kurias ketinama parduoti, registruoti ar pradėti eksploatuoti Sąjungoje, išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas išdavimo, taip pat tos modeliavimo priemonės naudojimo ir tokiu būdu nustatytų išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų verčių deklaravimo taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Laikantis 4 straipsnio antros pastraipos, šis reglamentas taikomas Direktyvos 2007/46/EB II priede apibrėžtos N2 kategorijos transporto priemonėms, kurių didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė yra didesnė nei 7 500  kg, ir visoms tame priede apibrėžtos N3 kategorijos transporto priemonėms.

▼M1

2.  1 dalyje nurodytų transporto priemonių pakopinio tipo patvirtinimo arba individualaus tipo patvirtinimo atveju šis reglamentas taikomas tik bazinėms transporto priemonėms, kuriose sumontuota bent važiuoklė, variklis, pavarų dėžė, ašys ir padangos.

▼B

3.  Šis reglamentas netaikomas atitinkamai Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalies 2.1, 2.2 ir 2.3 punktuose apibrėžtoms visureigėms transporto priemonėms, specialios paskirties transporto priemonėms ir specialios paskirties visureigėms transporto priemonėms.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

▼M1

▼B

▼M1

▼B

▼M1

Hibridinėms elektra varomoms sunkiosioms transporto priemonėms 5 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 1 dalis ir 12 straipsnio 1 dalis taikomos tik tada, kai visų energijos keitiklių antroji didžiausia naudingoji galia sudaro mažiau kaip 10 % didžiausios visų energijos keitiklių naudingosios galios. Šiuo atžvilgiu į energijos keitiklius, kurie naudojami tik transporto priemonei užvesti, neatsižvelgiama.

▼B

4 straipsnis

Transporto priemonių grupės

Šiame reglamente motorinės transporto priemonės skirstomos į transporto priemonių grupes pagal I priedo 1 lentelę.

0, 6, 7, 8, 13, 14, 15 ir 17 transporto priemonių grupių motorinėms transporto priemonėms 5–22 straipsniai netaikomi.

5 straipsnis

Elektroninės priemonės

1.  Komisija nemokamai pateikia šias atsisiunčiamosios ir vykdomosios programinės įrangos formos elektronines priemones:

Komisija elektronines priemones prižiūri ir atlieka jų pakeitimus bei atnaujinimus.

2.  Komisija 1 dalyje nurodytas elektronines priemones teikia naudodamasi viešai prieinama specialia elektroninio platinimo platforma.

▼M1

3.  Modeliavimo priemonė naudojama naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti arba siekiant nustatyti, ar transporto priemonė yra netarši sunkioji transporto priemonė, hibridinė elektra varoma sunkioji transporto priemonė arba dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonė. Ji turi būti suprojektuota taip, kad jos veikimas būtų grindžiamas įvesties informacija, nustatyta III priede, taip pat 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais įvesties duomenimis.

▼B

4.  Parengiamojo apdorojimo priemonės naudojamos bandymų rezultatams tikrinti ir kompiliuoti, taip pat papildomiems skaičiavimams dėl su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių tam tikrų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų savybių atlikti ir jų duomenims išreikšti modeliavimo priemonės naudojamu formatu. Parengiamojo apdorojimo priemones gamintojas naudoja atlikęs V priedo 4 dalyje nurodytus variklių bandymus ir VIII priedo 3 dalyje nurodytus oro pasipriešinimo bandymus.

▼M1

5.  Maišos priemonės naudojamos su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ar sistemos sertifikuotųjų savybių ir sertifikavimo dokumento vienareikšmei sąsajai, taip pat transporto priemonės ir IV priede nurodytos gamintojo įrašų bylos ir informacijos klientui bylos vienareikšmei sąsajai nustatyti.

▼B

2 SKYRIUS

LICENCIJA NAUDOTI MODELIAVIMO PRIEMONĘ TIPO PATVIRTINIMO, ATSIŽVELGIANT Į IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKĮ IR TRANSPORTO PRIEMONĖS REMONTO BEI PRIEŽIŪROS INFORMACIJĄ, TIKSLAIS

6 straipsnis

Paraiška išduoti licenciją naudoti modeliavimo priemonę naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti

1.  Transporto priemonių gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia paraišką išduoti licenciją naudoti 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą modeliavimo priemonę siekiant nustatyti prie vienos ar kelių transporto priemonių grupių priklausančių naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas (toliau – licencija).

2.  Licencijos paraiška teikiama kaip informacinis dokumentas, parengtas pagal II priedo 1 priedėlyje pateikiamą pavyzdį.

3.  Prie licencijos paraiškos pridedamas tinkamas procesų, gamintojo įdiegtų visų atitinkamų transporto priemonių grupių išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti, aprašymas, kaip nustatyta II priedo 1 dalyje.

Taip pat pridedama vertinimo ataskaita, patvirtinimo institucijos parengta atlikus vertinimą pagal II priedo 2 dalį.

4.  Transporto priemonių gamintojas pagal 2 ir 3 dalis parengtą licencijos paraišką patvirtinimo institucijai pateikia ne vėliau kaip kartu su paraiška patvirtinti transporto priemonės su patvirtinta variklio sistema EB tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto bei priežiūros informacija, pagal Reglamento (ES) Nr. 582/2011 7 straipsnį arba su paraiška patvirtinti transporto priemonės EB tipą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir galimybę naudotis transporto priemonės remonto bei priežiūros informacija, pagal to reglamento 9 straipsnį. Licencijos paraiška turi būti susijusi su transporto priemonių grupe, prie kurios priklauso transporto priemonių tipas, dėl kurio teikiama EB tipo patvirtinimo paraiška.

7 straipsnis

Licencijos išdavimo administracinės nuostatos

1.  Patvirtinimo institucija išduoda licenciją, jeigu gamintojas pagal 6 straipsnį pateikia paraišką ir įrodo, kad dėl atitinkamų transporto priemonių grupių II priede nustatyti reikalavimai yra įvykdyti.

Jeigu II priede nustatyti reikalavimai yra įvykdyti tik dėl kai kurių licencijos paraiškoje nurodytų transporto priemonių grupių, licencija išduodama tik dėl tų transporto priemonių grupių.

2.  Licencija išduodama vadovaujantis II priedo 2 priedėlyje pateikiamu pavyzdžiu.

8 straipsnis

Paskesni procesų, įdiegtų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti, pakeitimai

1.  Licencija išplečiama įtraukiant kitas transporto priemonių grupes nei tos, kurioms licencija buvo išduota, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalyje, jeigu transporto priemonių gamintojas įrodo, kad procesai, jo įdiegti transporto priemonių grupių, kurioms taikoma licencija, išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti, visiškai atitinka II priedo reikalavimus ir dėl kitų transporto priemonių grupių.

2.  Transporto priemonių gamintojas paraišką išplėsti licenciją teikia pagal 6 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

3.  Gavęs licenciją, transporto priemonių gamintojas nedelsdamas praneša patvirtinimo institucijai apie bet kokius procesų, jo įdiegtų transporto priemonių grupių, kurioms taikoma licencija, išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti, pakeitimus, galinčius turėti įtakos tų procesų tikslumui, patikimumui ir stabilumui.

4.  Gavusi 3 dalyje nurodytą pranešimą, patvirtinimo institucija transporto priemonių gamintojui praneša, ar procesams, kurių pakeitimų padaryta, ir toliau taikoma išduota licencija, ar licencija turi būti išplėsta pagal 1 ir 2 dalis, ar reikėtų teikti naujos licencijos paraišką pagal 6 straipsnį.

5.  Jeigu licencija pakeitimams netaikoma, gamintojas per mėnesį nuo 4 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos teikia paraišką išplėsti licenciją arba išduoti naują licenciją. Jeigu gamintojas iki to termino paraiškos išplėsti licenciją arba išduoti naują licenciją nepateikia arba paraiška atmetama, licencija panaikinama.

3 SKYRIUS

MODELIAVIMO PRIEMONĖS NAUDOJIMAS IŠMETAMO CO2 KIEKIUI IR DEGALŲ SĄNAUDOMS NUSTATYTI, SIEKIANT REGISTRUOTI, PARDUOTI IR PRADĖTI EKSPLOATUOTI NAUJAS TRANSPORTO PRIEMONES

9 straipsnis

Įpareigojimas nustatyti ir deklaruoti naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas

▼M1

1.  Naudodamas 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą naujausios prieinamos versijos modeliavimo priemonę, transporto priemonės gamintojas nustato kiekvienos naujos transporto priemonės (išskyrus netaršią sunkiąją transporto priemonę, hibridinę elektra varomą sunkiąją transporto priemonę ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonę), kurią ketinama parduoti, registruoti ar pradėti eksploatuoti Sąjungoje, išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas. Netaršiųjų sunkiųjų transporto priemonių, hibridinių elektra varomų sunkiųjų transporto priemonių ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonių, kurias ketinama parduoti, registruoti ar pradėti eksploatuoti Sąjungoje, gamintojas, naudodamas 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą naujausios prieinamos versijos modeliavimo priemonę, nustato tik su tokiomis transporto priemonėmis susijusią IV priedo I ir II dalyse pateiktuose pavyzdžiuose nurodytą informaciją.

▼B

Transporto priemonių gamintojas modeliavimo priemonę šio straipsnio tikslais gali naudoti tik jei turi dėl atitinkamos transporto priemonių grupės pagal 7 straipsnį išduotą arba dėl atitinkamos transporto priemonių grupės pagal 8 straipsnio 1 dalį išplėstą licenciją.

2.  Transporto priemonių gamintojas pagal 1 dalies pirmą pastraipą atlikto modeliavimo rezultatus užregistruoja gamintojo įrašų byloje, parengtoje pagal IV priedo I dalyje pateikiamą pavyzdį.

Bet kokie paskesni gamintojo įrašų bylos pakeitimai draudžiami, išskyrus 21 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

▼M1

3.  Transporto priemonės gamintojas, naudodamas 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą maišos priemonę, atlieka gamintojo įrašų bylos ir informacijos klientui bylos kriptografinę maišą.

▼B

4.  Prie kiekvienos transporto priemonės, kurią ketinama registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti, pridedama informacijos klientui byla, gamintojo parengta pagal IV priedo II dalyje pateikiamą pavyzdį.

Į kiekvieną informacijos klientui bylą įtraukiama 3 dalyje nurodytos gamintojo įrašų bylos kriptografinės maišos žyma.

▼M1

5.  Prie kiekvienos transporto priemonės, kurią ketinama registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti, pridedamas atitikties sertifikatas arba, jeigu transporto priemonė patvirtinta pagal Direktyvos 2007/46/EB 24 straipsnį, – individualus patvirtinimo sertifikatas, į kurį įtraukta 3 dalyje nurodytos gamintojo įrašų bylos ir informacijos klientui bylos kriptografinės maišos žyma.

▼B

10 straipsnis

Elektroninių priemonių pakeitimai, atnaujinimai ir triktys

1.  Jeigu modeliavimo priemonė pakeičiama ar atnaujinama, transporto priemonių gamintojas pakeistą ar atnaujintą modeliavimo priemonę pradeda naudoti ne vėliau kaip praėjus 3 mėnesiams po to, kai pakeitimai ir atnaujinimai buvo pateikti specialioje elektroninio platinimo platformoje.

2.  Jeigu pagal 9 straipsnio 1 dalį nustatyti naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų negalima dėl modeliavimo priemonės trikties, transporto priemonių gamintojas, naudodamasis specialia elektroninio platinimo platforma, apie tai nedelsdamas praneša Komisijai.

3.  Jeigu pagal 9 straipsnio 1 dalį nustatyti naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų negalima dėl modeliavimo priemonės trikties, transporto priemonių gamintojas tų transporto priemonių modeliavimą atlieka ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo 1 dalyje nurodytos datos. Iki tol įpareigojimai, pagal 9 straipsnį taikytini transporto priemonėms, kurių degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vis dar neįmanoma nustatyti, laikinai netaikomi.

11 straipsnis

Modeliavimo priemonės įvesties duomenų ir išvesties informacijos prieinamumas

1.  Gamintojo įrašų bylą, taip pat su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, sistemų ir atskirų techninių mazgų savybių sertifikatus transporto priemonių gamintojas saugo bent 20 metų nuo transporto priemonės pagaminimo datos ir pateikia patvirtinimo institucijai ir Komisijai, jei jos to paprašo.

2.  Valstybės narės įgaliotojo subjekto arba Komisijos prašymu transporto priemonių gamintojas gamintojo įrašų bylą pateikia per 15 darbo dienų.

3.  Valstybės narės įgaliotojo subjekto arba Komisijos prašymu patvirtinimo institucija, pagal 7 straipsnį išdavusi licenciją arba pagal 17 straipsnį sertifikavusi su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ar sistemos savybes, atitinkamai 6 straipsnio 2 dalyje arba 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą informacinį dokumentą pateikia per 15 darbo dienų.

4 SKYRIUS

SU IŠMETAMO CO2 KIEKIU IR DEGALŲ SĄNAUDOMIS SUSIJUSIOS SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, ATSKIRŲ TECHNINIŲ MAZGŲ IR SISTEMŲ SAVYBĖS

12 straipsnis

Išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų nustatymo požiūriu reikšmingos sudedamosios dalys, atskiri techniniai mazgai ir sistemos

1.  5 straipsnio 3 dalyje nurodyti modeliavimo priemonės įvesties duomenys apima informaciją apie su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias savybes, būdingas šioms sudedamosioms dalims, atskiriems techniniams mazgams ir sistemoms:

2.  Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios 1 dalies b–g ir i punktuose nurodytų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybės grindžiamos pagal 14 straipsnį nustatytomis ir pagal 17 straipsnį sertifikuotomis kiekvienos sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos vertėmis (toliau – sertifikuotosios vertės) arba, jei sertifikuotųjų verčių nėra, pagal 13 straipsnį nustatytomis standartinėmis vertėmis.

3.  Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios variklių savybės grindžiamos pagal 14 straipsnį nustatytomis ir pagal 17 straipsnį sertifikuotomis kiekvienos variklių šeimos vertėmis.

4.  Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios pagalbinių įtaisų savybės grindžiamos pagal 13 straipsnį nustatytomis standartinėmis vertėmis.

5.  Jei tai 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta bazinė transporto priemonė, su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios 1 dalies g ir h punktuose nurodytų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybės, kurių bazinei transporto priemonei nustatyti negalima, grindžiamos standartinėmis vertėmis. Dėl h punkte nurodytų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų transporto priemonių gamintojas pasirenka technologiją, kurią taikant galios nuostoliai yra didžiausi.

▼M1

6.  Netaršiųjų sunkiųjų transporto priemonių, hibridinių elektra varomų sunkiųjų transporto priemonių ir dviejų rūšių degalų vienalaikio naudojimo transporto priemonių modeliavimo priemonės įvesties duomenys apima III priedo 5 lentelėje nurodytą informaciją.

7.  Transporto priemonės, kurią ketinama registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti su žieminėmis ir standartinėmis padangomis, gamintojas gali pasirinkti, kurias iš padangų naudoti, kad nustatytų išmetamo CO2 kiekį.

▼B

13 straipsnis

Standartinės vertės

1.  Pavarų dėžių standartinės vertės nustatomos pagal VI priedo 8 priedėlį.

2.  Sukimo momento keitiklių standartinės vertės nustatomos pagal VI priedo 9 priedėlį.

3.  Kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių standartinės vertės nustatomos pagal VI priedo 10 priedėlį.

4.  Papildomų transmisijos sudedamųjų dalių standartinės vertės nustatomos pagal VI priedo 11 priedėlį.

5.  Ašių standartinės vertės nustatomos pagal VII priedo 3 priedėlį.

6.  Kėbulo ar priekabos oro pasipriešinimo standartinės vertės nustatomos pagal VIII priedo 7 priedėlį.

7.  Pagalbinių įtaisų standartinės vertės nustatomos pagal IX priedą.

▼M1

8.  Naudojamos standartinės padangų vertės – C3 klasės žieminių padangų standartinės vertės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 661/2009 ( 1 ) II priedo B dalies 2 lentelėje.

▼B

14 straipsnis

Sertifikuotosios vertės

1.  Transporto priemonių gamintojas kaip modeliavimo priemonės įvesties duomenis gali naudoti pagal 2–9 dalis nustatytas vertes, jeigu jos yra sertifikuotos pagal 17 straipsnį.

2.  Variklių sertifikuotosios vertės nustatomos pagal V priedo 4 dalį.

3.  Pavarų dėžių sertifikuotosios vertės nustatomos pagal VI priedo 3 dalį.

4.  Sukimo momento keitiklių sertifikuotosios vertės nustatomos pagal VI priedo 4 dalį.

5.  Kitų sukimo momentą perduodančių sudedamųjų dalių sertifikuotosios vertės nustatomos pagal VI priedo 5 dalį.

6.  Papildomų transmisijos sudedamųjų dalių sertifikuotosios vertės nustatomos pagal VI priedo 6 dalį.

7.  Ašių sertifikuotosios vertės nustatomos pagal VII priedo 4 dalį.

8.  Kėbulo ar priekabos oro pasipriešinimo sertifikuotosios vertės nustatomos pagal VIII priedo 3 dalį.

9.  Padangų sertifikuotosios vertės nustatomos pagal X priedą.

15 straipsnis

Šeimos koncepcija atsižvelgiant į sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų sertifikuotąsias vertes

1.  Laikantis 3–6 dalių, nustatytos pirminės sudedamosios dalies, pirminio atskiro techninio mazgo ar pirminės sistemos sertifikuotosios vertės be papildomų bandymų galioja visiems šeimos nariams, atsižvelgiant į šeimos apibrėžtį, pateiktą:

2.  Nepaisant 1 dalies, variklių šeimos, sukurtos remiantis V priedo 3 priedėlyje nustatyta šeimos apibrėžtimi, visų narių sertifikuotosios vertės gaunamos pagal V priedo 4, 5 ir 6 dalis.

Padangų šeimą sudaro tik vienas padangų tipas.

3.  Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios pirminės sudedamosios dalies, pirminio atskiro techninio mazgo ar pirminės sistemos savybės negali būti geresnės už bet kurio tos pačios šeimos nario savybes.

4.  Gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia įrodymų, kad pirminė sudedamoji dalis, atskiras techninis mazgas ar sistema visiškai atitinka sudedamųjų dalių šeimą, atskirų techninių mazgų šeimą ar sistemų šeimą.

Jeigu 16 straipsnio 3 dalies antros pastraipos tikslais atlikdama bandymus patvirtinimo institucija nustato, kad parinkta pirminė sudedamoji dalis, pirminis atskiras techninis mazgas ar pirminė sistema nevisiškai atitinka sudedamųjų dalių šeimą, atskirų techninių mazgų šeimą ar sistemų šeimą, patvirtinimo institucija gali parinkti ir išbandyti alternatyvią atskaitos sudedamąją dalį, atskirą techninį mazgą ar sistemą ir ta sudedamoji dalis, atskiras techninis mazgas ar sistema tampa pirmine sudedamąja dalimi, pirminiu atskiru techniniu mazgu ar pirmine sistema.

5.  Gamintojo prašymu ir su patvirtinimo institucijos sutikimu su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos savybių sertifikate gali būti nurodomos su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios konkrečios sudedamosios dalies, konkretaus atskiro techninio mazgo ar konkrečios sistemos, kurie nėra atitinkamai pirminė sudedamoji dalis, pirminis atskiras techninis mazgas ar pirminė sistema, savybės.

Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios tos konkrečios sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ar sistemos savybės nustatomos pagal 14 straipsnį.

6.  Jeigu dėl konkrečios sudedamosios dalies, konkretaus atskiro techninio mazgo ar konkrečios sistemos charakteristikų, sietinų su pagal 5 dalį nustatytomis su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusiomis savybėmis, gaunamos didesnės išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertės už atitinkamai pirminės sudedamosios dalies, pirminio atskiro techninio mazgo ar pirminės sistemos vertes, gamintojas tą sudedamąją dalį, atskirą techninį mazgą ar sistemą pašalina iš esamos šeimos, priskiria prie naujos šeimos ir nurodo, kad tai yra naujoji tos šeimos pirminė sudedamoji dalis, pirminis atskiras techninis mazgas ar pirminė sistema, arba pagal 18 straipsnį teikia paraišką išplėsti sertifikavimo aprėptį.

16 straipsnis

Paraiška sertifikuoti su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų savybes

1.  Paraiška sertifikuoti su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos savybes teikiama patvirtinimo institucijai.

2.  Sertifikavimo paraiška teikiama kaip informacinis dokumentas, parengtas pagal pavyzdį, pateikiamą:

3.  Prie sertifikavimo paraiškos pridedamas atitinkamos sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos konstrukcijos elementų, darančių nemažą poveikį su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusioms atitinkamų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų savybėms, paaiškinimas.

Prie paraiškos taip pat pridedamos patvirtinimo institucijos pateiktos susijusios bandymų ataskaitos, bandymų rezultatai ir pagal Direktyvos 2007/46/EB X priedo 1 dalį patvirtinimo institucijos išduotas atitikties pareiškimas.

17 straipsnis

Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybių sertifikavimo administracinės nuostatos

1.  Jeigu laikomasi visų taikomų reikalavimų, patvirtinimo institucija sertifikuoja vertes, susijusias su atitinkamos sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos savybėmis, susijusiomis su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis.

2.  1 dalyje nurodytu atveju patvirtinimo institucija išduoda su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių sertifikatą, parengtą pagal pavyzdį, pateikiamą:

3.  Patvirtinimo institucija suteikia sertifikavimo numerį, laikydamasi numeravimo sistemos, nustatytos:

Patvirtinimo institucija nepriskiria to paties numerio kitai sudedamųjų dalių šeimai, atskirų techninių mazgų šeimai ar sistemų šeimai. Sertifikavimo numeris naudojamas kaip bandymų ataskaitos identifikavimo numeris.

4.  Patvirtinimo institucija, naudodamasi 5 straipsnio 5 dalyje nurodyta maišos priemone, atlieka rinkmenos su bandymų rezultatais, įskaitant sertifikavimo numerį, kriptografinę maišą. Maiša atliekama tuoj pat, kai pateikiami bandymų rezultatai. Patvirtinimo institucija tą maišos žymę kartu su sertifikavimo numeriu pateikia su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių sertifikate.

18 straipsnis

Išplėtimas į sudedamųjų dalių šeimą, atskirų techninių mazgų šeimą ar sistemų šeimą įtraukiant naują sudedamąją dalį, atskirą techninį mazgą ar sistemą

1.  Gamintojo prašymu ir su patvirtinimo institucijos pritarimu nauja sudedamoji dalis, atskiras techninis mazgas ar sistema gali tapti sertifikuotos sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos nariu, jeigu atitinka šeimos apibrėžties kriterijus, nustatytus:

Tokiais atvejais patvirtinimo institucija išduoda peržiūrėtą sertifikatą, pažymėtą išplėtimo numeriu.

Gamintojas pakoreguoja 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą informacinį dokumentą ir pateikia jį patvirtinimo institucijai.

2.  Jeigu dėl konkrečios sudedamosios dalies, konkretaus atskiro techninio mazgo ar konkrečios sistemos charakteristikų, sietinų su pagal 1 dalį nustatytomis su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusiomis savybėmis, gaunamos didesnės išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertės už atitinkamai pirminės sudedamosios dalies, pirminio atskiro techninio mazgo ar pirminės sistemos vertes, naujoji sudedamoji dalis, atskiras techninis mazgas ar sistema tampa naująja pirmine sudedamąja dalimi, atskiru techniniu mazgu ar sistema.

19 straipsnis

Su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybių sertifikavimo požiūriu reikšmingi paskesni pakeitimai

1.  Gamintojas patvirtinimo institucijai praneša apie bet kokius atitinkamų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų konstrukcijos ar gamybos proceso pakeitimus, kurie yra padaryti po to, kai pagal 17 straipsnį buvo sertifikuotos vertės, susijusios su atitinkamos sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusiomis savybėmis, ir kurie gali daryti nemažą poveikį su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusioms tų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybėms.

2.  Gavusi 1 dalyje nurodytą pranešimą, patvirtinimo institucija gamintojui praneša, ar sudedamosioms dalims, atskiriems techniniams mazgams ar sistemoms, kurių pakeitimų padaryta, ir toliau taikomas išduotas sertifikatas, ar reikia pagal 14 straipsnį atlikti papildomų bandymų siekiant patikrinti, kokį poveikį tie pakeitimai padarė su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusioms atitinkamų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ar sistemų savybėms.

3.  Jeigu sudedamosioms dalims, atskiriems techniniams mazgams ar sistemoms, kurių pakeitimų padaryta, sertifikatas netaikomas, gamintojas per mėnesį nuo tokios informacijos gavimo iš patvirtinimo institucijos dienos teikia naujo sertifikavimo ar išplėtimo paraišką pagal 18 straipsnį. Jeigu gamintojas iki to termino naujo sertifikavimo arba išplėtimo paraiškos nepateikia arba paraiška atmetama, sertifikatas panaikinamas.

5 SKYRIUS

MODELIAVIMO PRIEMONĖS NAUDOJIMO, ĮVESTIES INFORMACIJOS IR ĮVESTIES DUOMENŲ ATITIKTIS

20 straipsnis

▼M1

Transporto priemonės gamintojo, patvirtinimo institucijos ir Komisijos įpareigojimai siekiant užtikrinti modeliavimo priemonės naudojimo atitiktį

▼B

1.  Transporto priemonių gamintojas imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad procesai, įdiegti visų grupių, kurioms taikoma pagal 7 straipsnį išduota arba pagal 8 straipsnio 1 dalį išplėsta licencija, transporto priemonių išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti, ir toliau būtų tinkami tam tikslui pasiekti.

▼M1

Transporto priemonės gamintojas kasmet pagal to priedo 3 dalį su minimaliu skaičiumi transporto priemonių atlieka patikros bandymo procedūrą, nurodytą Xa priede. Transporto priemonės gamintojas iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. pagal Xa priedo 8 punktą pateikia patvirtinimo institucijai kiekvienos išbandytos transporto priemonės bandymų ataskaitą, saugo ataskaitas ne trumpiau kaip 10 metų ir gavęs prašymą pateikia jas Komisijai bei kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms.

▼B

2.  Patvirtinimo institucija keturis kartus per metus atlieka II priedo 2 dalyje nurodytą vertinimą, kad patikrintų, ar procesai, gamintojo įdiegti visų grupių, kurioms taikoma licencija, transporto priemonių išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti, tebėra tinkami. Atliekant vertinimą taip pat patikrinama atrinkta įvesties informacijos ir įvesties duomenų dalis ir pakartojamas gamintojo atliktas modeliavimas.

▼M1

Jeigu Xa priede nustatytas transporto priemonės patikros bandymas yra nesėkmingas, patvirtinimo institucija pagal Xa priedą pradeda tyrimą, kad nustatytų priežastį. Kai tik patvirtinimo institucija nustato nesėkmingo bandymo priežastį, ji apie tai praneša kitų valstybių narių patvirtinimo institucijoms.

Jei ta priežastis susijusi su modeliavimo priemonės naudojimu, taikomas 21 straipsnis. Jei priežastis yra susijusi su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų sertifikuotosiomis savybėmis, taikomas 23 straipsnis.

Jeigu sertifikuojant sudedamąsias dalis, atskirus techninius mazgus ar sistemas ir naudojant modeliavimo priemonę pažeidimų nenustatoma, patvirtinimo institucija apie nesėkmingą transporto priemonės bandymą praneša Komisijai. Komisija atlieka tyrimą, ar transporto priemonės bandymas buvo nesėkmingas dėl modeliavimo priemonės arba Xa priede nustatytos patikros bandymo procedūros ir ar modeliavimo priemonę arba patikros bandymo procedūrą būtina patobulinti.

▼B

21 straipsnis

Taisomosios priemonės modeliavimo priemonės naudojimo atitikčiai užtikrinti

1.  Jeigu patvirtinimo institucija pagal 20 straipsnio 2 dalį nustato, kad procesai, transporto priemonių gamintojo įdiegti atitinkamų grupių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti, neatitinka licencijos ar šio reglamento arba dėl jų atitinkamų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos gali būti nustatomi neteisingai, patvirtinimo institucija gamintojo paprašo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo patvirtinimo institucijos prašymo gavimo dienos pateikti taisomųjų priemonių planą.

Jeigu transporto priemonių gamintojas įrodo, kad taisomųjų priemonių planui pateikti reikia daugiau laiko, patvirtinimo institucija gali šį terminą pratęsti ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų.

2.  Taisomųjų priemonių planas taikomas visoms patvirtinimo institucijos prašyme nurodytoms transporto priemonių grupėms.

3.  Patvirtinimo institucija taisomųjų priemonių planą patvirtina arba atmeta per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo. Patvirtinimo institucija gamintojui ir visoms kitoms valstybėms narėms praneša apie savo sprendimą patvirtinti arba atmesti taisomųjų priemonių planą.

Patvirtinimo institucija gali reikalauti, kad transporto priemonių gamintojas pateiktų naują gamintojo įrašų bylą, informacijos klientui bylą ir atitikties sertifikatą, grindžiamus iš naujo nustatytais išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis, atspindinčiais pagal patvirtintą taisomųjų priemonių planą įvykdytus pakeitimus.

4.  Gamintojas atsako už patvirtinto taisomųjų priemonių plano įvykdymą.

5.  Jeigu patvirtinimo institucija taisomųjų priemonių planą atmeta arba nustato, kad taisomosios priemonės taikomos netinkamai, ji imasi reikiamų priemonių modeliavimo priemonės naudojimo atitikčiai užtikrinti arba panaikina licenciją.

22 straipsnis

Gamintojo ir patvirtinimo institucijos įpareigojimai siekiant užtikrinti su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybių atitiktį

1.  Gamintojas pagal Direktyvos 2007/46/EB X priedą imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios 12 straipsnio 1 dalyje išvardytų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybės, kurios yra sertifikuotos pagal 17 straipsnį, nenukryptų nuo sertifikuotųjų verčių.

Tos priemonės, be kita ko, apima:

Jeigu su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos nario savybės yra sertifikuotos pagal 15 straipsnio 5 dalį, atskaitos vertė tikrinant su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias savybes yra šio šeimos nario sertifikuotoji vertė.

Jeigu taikant pirmoje ir antroje pastraipose nurodytas priemones nustatoma, kad nuo sertifikuotųjų verčių nukrypta, gamintojas nedelsdamas apie tai praneša patvirtinimo institucijai.

2.  Gamintojas patvirtinimo institucijai, kuri sertifikavo su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias atitinkamos sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos savybes, kasmet teikia bandymų ataskaitas, kuriose išdėstomi 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų procedūrų rezultatai. Gavęs prašymą, gamintojas bandymų ataskaitas pateikia Komisijai.

3.  Gamintojas užtikrina, kad bet vienos iš 25 su tam tikra sudedamųjų dalių šeima, atskirų techninių mazgų šeima ar sistemų šeima susijusių 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų procedūrų arba, taikant išimtį padangoms, bent vienos procedūros per metus vykdymą prižiūrėtų kita patvirtinimo institucija nei dalyvavusioji pagal 16 straipsnį sertifikuojant su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias atitinkamos sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ar sistemų šeimos savybes.

4.  Bet kuri patvirtinimo institucija gali bet kuriuo metu bet kuriose gamintojo ir transporto priemonių gamintojo patalpose atlikti su sudedamosiomis dalimis, atskirais techniniais mazgais ir sistemomis susijusių patikrinimų, kad nustatytų, ar su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios tų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybės nenukrypusios nuo sertifikuotųjų verčių.

Gamintojas ir transporto priemonių gamintojas patvirtinimo institucijai per 15 darbo dienų nuo jos prašymo pateikia visus turimus susijusius dokumentus, pavyzdžius ir kitą medžiagą, kurių reikia su sudedamąja dalimi, atskiru techniniu mazgu ar sistema susijusiems patikrinimams atlikti.

23 straipsnis

Taisomosios priemonės su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybių atitikčiai užtikrinti

▼M1

1.  Jeigu patvirtinimo institucija pagal 20 ir 22 straipsnį nustato, kad priemonės, kurių gamintojas ėmėsi siekdamas užtikrinti, kad pagal 17 straipsnį su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusios 12 straipsnio 1 dalyje išvardytų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų sertifikuotosios savybės nenukryptų nuo sertifikuotųjų verčių, yra netinkamos, patvirtinimo institucija gamintojo paprašo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo patvirtinimo institucijos prašymo gavimo dienos pateikti taisomųjų priemonių planą.

▼B

Jeigu gamintojas įrodo, kad taisomųjų priemonių planui pateikti reikia daugiau laiko, patvirtinimo institucija gali šį terminą pratęsti ne daugiau kaip 30 kalendorinių dienų.

2.  Taisomųjų priemonių planas taikomas visoms patvirtinimo institucijos prašyme nurodytoms sudedamųjų dalių šeimoms, atskirų techninių mazgų šeimoms ar sistemų šeimoms.

3.  Patvirtinimo institucija taisomųjų priemonių planą patvirtina arba atmeta per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo. Patvirtinimo institucija gamintojui ir visoms kitoms valstybėms narėms praneša apie savo sprendimą patvirtinti arba atmesti taisomųjų priemonių planą.

Patvirtinimo institucija gali reikalauti, kad transporto priemonių gamintojai, savo transporto priemonėse sumontavę atitinkamas sudedamąsias dalis, atskirus techninius mazgus ir sistemas, pateiktų naują gamintojo įrašų bylą, informacijos klientui bylą ir atitikties sertifikatą, grindžiamus su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusiomis tų sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų savybėmis, užtikrintomis taikant 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones.

4.  Gamintojas atsako už patvirtinto taisomųjų priemonių plano įvykdymą.

5.  Gamintojas registruoja kiekvienos atšauktos ir suremontuotos arba pakeistos sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ar sistemos, taip pat remontą atlikusių dirbtuvių duomenis. Vykdant taisomųjų priemonių planą ir 5 metus po jo įvykdymo patvirtinimo institucijai suteikiama galimybė paprašius gauti tuos įrašus.

6.  Jeigu patvirtinimo institucija taisomųjų priemonių planą atmeta arba nustato, kad taisomosios priemonės taikomos netinkamai, ji imasi reikiamų priemonių su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių atitinkamos sudedamųjų dalių šeimos, atskirų techninių mazgų šeimos ir sistemų šeimos savybių atitikčiai užtikrinti arba panaikina su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusių savybių sertifikatą.

6 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Nedarant poveikio 10 straipsnio 3 daliai, jeigu nesilaikoma 9 straipsnyje nurodytų įpareigojimų, valstybės narės uždraudžia registruoti, parduoti ar pradėti eksploatuoti:

▼M1

▼B

2.  Nepaisant 1 dalies a punkto, 9 straipsnyje nurodyti įpareigojimai nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomi visoms 4, 5, 9 ir 10 grupių transporto priemonėms, kurių pagaminimo data yra 2019 m. sausio 1 d. arba vėlesnė. ►M1  Su bet kuria iš minėtų grupių v pogrupio transporto priemonių susijusi 9 straipsnyje nurodyta prievolė taikoma nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. ◄

▼M1

Pirmoje pastraipoje pagaminimo data reiškia:

3.  20 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 20 straipsnio 2 dalies antra, trečia ir ketvirta pastraipos taikomos nuo 2020 m. liepos 1 d. Taisomosios priemonės pagal 21 straipsnio 5 dalį ir 23 straipsnio 6 dalį, remiantis tyrimu dėl nesėkmingo Xa priede nustatyto transporto priemonės patikros bandymo, taikomos nuo 2023 m. liepos 1 d.

▼B

25 straipsnis

Direktyvos 2007/46/EB pakeitimas

Direktyvos 2007/46/EB I, III, IV, IX ir XV priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento XI priedą.

26 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 582/2011 pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 582/2011 iš dalies keičiamas taip:

„Norėdamas gauti transporto priemonės su patvirtinta variklio sistema EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją, arba transporto priemonės EB tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį ir transporto priemonių remonto ir priežiūros informaciją, gamintojas taip pat įrodo, kad dėl atitinkamos transporto priemonių grupės laikomasi Komisijos reglamento (ES) 2017/2400 ( *1 ) 6 straipsnyje ir II priede nustatytų reikalavimų. Vis dėlto tas reikalavimas netaikomas, jeigu gamintojas nurodo, kad Reglamento (ES) 2017/2400 24 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose atitinkamai transporto priemonių grupei nustatytą datą ar vėliau naujos patvirtintino tipo transporto priemonės Sąjungoje nebus registruojamos, parduodamos ar pradedamos eksploatuoti.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

I PRIEDAS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ SKIRSTYMAS TRANSPORTO PRIEMONIŲ GRUPĖMIS

1.   Šiame reglamente taikomas transporto priemonių klasifikavimas

1.1.   N kategorijos transporto priemonių klasifikavimas

▼M1

▼B

II PRIEDAS

SU MODELIAVIMO PRIEMONĖS NAUDOJIMU SUSIJĘ REIKALAVIMAI IR PROCEDŪROS

1.   Transporto priemonių gamintojo įdiegtini procesai, kad būtų galima naudoti modeliavimo priemonę

2.   Patvirtinimo institucijos atliekamas vertinimas

Patvirtinimo institucija taip pat tikrina:

Atliekant antros pastraipos a punkte nurodytą patikrą nustatomas bent vienos transporto priemonės iš kiekvienos transporto priemonių grupės, dėl kurios pateikta paraiška išduoti licenciją, išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos.

1 priedėlis

INFORMACINIO DOKUMENTO, BŪTINO NAUDOJANT MODELIAVIMO PRIEMONĘ NAUJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMO CO2 KIEKIUI IR DEGALŲ SĄNAUDOMS NUSTATYTI, PAVYZDYS

I SKIRSNIS

II SKIRSNIS

1.   Papildoma informacija

2 priedėlis

LICENCIJOS NAUDOTI MODELIAVIMO PRIEMONĘ NAUJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMO CO2 KIEKIUI IR DEGALŲ SĄNAUDOMS NUSTATYTI PAVYZDYS

Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

LICENCIJA NAUDOTI MODELIAVIMO PRIEMONĘ NAUJŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IŠMETAMO CO2 KIEKIUI IR DEGALŲ SĄNAUDOMS NUSTATYTI

pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009, įgyvendinamą Reglamentu (ES) 2017/2400.

Licencijos numeris:

Išplėtimo priežastis: …

I SKIRSNIS

II SKIRSNIS

1.   Papildoma informacija

III PRIEDAS

SU TRANSPORTO PRIEMONĖS CHARAKTERISTIKOMIS SUSIJUSI ĮVESTIES INFORMACIJA

1.   Įvadas

Šiame priede nustatomas parametrų, kuriuos transporto priemonių gamintojas turi pateikti kaip modeliavimo priemonei skirtus įvesties duomenis, sąrašas. Taikoma XML schema ir pavyzdiniai duomenys pateikiami specialioje elektroninio platinimo platformoje.

2.   Terminų apibrėžtys

▼M1

▼B

Visos prie pagrindinio rėmo ir virš jo pritvirtintos dalys laikomos viršutinės kėbulo dalies elementais, jeigu jos pritvirtintos tik siekiant palengvinti viršutinę kėbulo dalį, neatsižvelgiant į dalis, būtinas parengties naudoti sąlygomis.

3.   Įvesties parametrų rinkinys

▼M1

▼B

▼M1

▼B

4.   Transporto priemonės masė

5.   Varomosios ašys su hidrauline ir mechanine pavara

Jeigu transporto priemonėse sumontuotos:

6.   Transporto priemonės valdymo priemonėmis nustatytos nuo pavaros priklausomos variklio sukimo momento ribinės vertės

Dėl 50 proc. aukščiausių pavarų (pvz., 12 pavarų dėžės 7–12 pavarų) transporto priemonių gamintojas gali deklaruoti nuo pavaros priklausomą didžiausią variklio sukimo momento ribinę vertę, neviršijančią 95 proc. didžiausio variklio sukimo momento.

7.   Transporto priemonės savitasis variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga

▼M1

8.   Pažangiosios pagalbos vairuotojui sistemos

Prie kalvos keteros artėjančios transporto priemonės greitis mažėja nuo to taško, kai ji pradeda greitėti vien tik veikiama sunkio jėgos, palyginti su nustatytuoju pastovaus greičio palaikymo sistemos greičiu, kad paskui, važiuojant nuokalne, reikėtų mažiau stabdyti.

Nedideliu greičiu stačia nuokalne važiuojanti transporto priemonė greitėja nenaudodama variklio galios, kad važiuojant nuokalne reikėtų mažiau stabdyti.

Kai nuokalne važiuojanti transporto priemonė, greičiui viršijus nustatytąją vertę, pradeda stabdyti, PPGPS trumpam padidina viršgreitį, kad transporto priemonė iki nuokalnės galo važiuotų didesniu greičiu. Viršgreitis – transporto priemonės greitis, didesnis už nustatytąjį pastovaus greičio palaikymo sistemos greitį.

PPGPS gali būti deklaruojama teikiant modeliavimo priemonės įvesties duomenis, jeigu veikia 1 ir 2 punktuose arba 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos funkcijos.

▼B

IV PRIEDAS

GAMINTOJO ĮRAŠŲ BYLOS IR INFORMACIJOS KLIENTUI BYLOS PAVYZDYS

I DALIS

Transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos. Gamintojo įrašų byla

Gamintojo įrašų byla parengiama naudojant modeliavimo priemonę ir į bylą įtraukiama bent toliau nurodyta informacija.

1.   Transporto priemonės, sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ir sistemų duomenys

1.1.   Transporto priemonės duomenys

▼M1

▼B

1.2.   Variklio pagrindinės specifikacijos

▼M1

▼B

1.3.   Pavarų dėžės pagrindinės specifikacijos

▼M1

▼B

1.4.   Lėtintuvo specifikacijos

▼M1

▼B

1.5.   Sukimo momento keitiklio specifikacija

▼M1

▼B

1.6.   Kampinės pavaros specifikacijos

▼M1

▼B

1.7.   Ašies specifikacijos

▼M1

▼B

1.8.   Aerodinaminės savybės

▼M1

▼B

1.9.   Padangos pagrindinės specifikacijos

▼M1

▼B

▼M1

▼B

▼M1

▼B

▼M1

▼B

1.10.   Pagalbinių įtaisų pagrindinės specifikacijos

1.11.   Variklio sukimo momento ribinės vertės

▼M1

1.12.   Pažangiosios pagalbos vairuotojui sistemos (ADAS)

▼B

2.   Nuo paskirties ir apkrovos priklausančios vertės

2.1.   Modeliavimo parametrai (pagal kiekvieną paskirtį / apkrovą / degalų derinį)

▼M1

▼B

2.2.   Transporto priemonės vairavimo veiksmingumas ir tikrinant modeliavimo kokybę būtina informacija

2.3.   Degalų ir CO2 rezultatai

3.   Programinė įranga ir naudotojo informacija

3.1.   Programinė įranga ir naudotojo informacija

▼M1

▼B

II DALIS

Transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos. Informacijos klientui byla

1.   Transporto priemonės, sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ir sistemų duomenys

1.1.   Transporto priemonės duomenys

▼M1

▼B

▼M1

▼B

1.2.   Sudedamosios dalies, atskiro techninio mazgo ir sistemų duomenys

▼M1

▼B

▼M1

▼M1

2.   Transporto priemonės išmetamo CO2 kiekis ir degalų sąnaudos (pagal kiekvieną naudingosios apkrovos vertę ir (arba) paskirtį)

2.1.   Maža naudingoji apkrova [kg]:

2.2.   Reprezentacinė naudingoji apkrova [kg]:

▼M1 —————

▼B

V PRIEDAS

VARIKLIO DUOMENŲ PATIKRA

1.   Įvadas

Taikant šiame priede aprašytą variklio bandymo procedūrą parengiami su varikliais susiję modeliavimo priemonei skirti įvesties duomenys.

2.   Terminų apibrėžtys

Šiame priede, be JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijoje pateiktų apibrėžčių, taikomos šios terminų apibrėžtys:

JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 3.1.5 ir 3.1.6 punktuose pateiktos terminų apibrėžtys netaikomos.

3.   Bendrieji reikalavimai

Kalibravimo laboratorijos įranga turi atitikti ISO/TS 16949, ISO 9000 serijos arba ISO/IEC 17025 reikalavimus. Kalibruoti ir (arba) tikrinti naudojamą visą laboratorijos etaloninę matavimo įrangą turi būti įmanoma atsekti pagal nacionalinius ar tarptautinius standartus.

Varikliai į variklių šeimas pagal CO2 grupuojami pagal 3 priedėlį. 4.1 punkte paaiškinama, kokie bandymai turi būti atlikti, kad būtų sertifikuota viena konkreti variklių šeima pagal CO2.

3.1.   Bandymų sąlygos

Visi bandymai, būtini sertifikuojant pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtą vieną konkrečią variklių šeimą pagal CO2-, atliekami su tuo pačiu fiziniu varikliu, nekeičiant nei variklio dinamometro nuostačių, nei variklio sistemos, išskyrus 4.2 punkte ir 3 priedėlyje nustatytas išimtis.

3.1.1.   Laboratorinių bandymų sąlygos

Bandymai atliekami aplinkos sąlygomis, per visą bandymo laiką atitinkančiomis šiuos reikalavimus:

Jeigu bandymai atliekami bandymo kamerose, kuriose gali būti modeliuojamos kitokios barometrinės sąlygos nei esančios tam tikros bandymų vietos aplinkoje, taikytina fa vertė nustatoma remiantis sumodeliuotomis atmosferos slėgio vertėmis, užtikrinamomis naudojant kondicionavimo sistemą. Ta pati sumodeliuota atmosferos slėgio atskaitos vertė taikoma įsiurbiamo oro sistemoje, išmetamųjų dujų išleidimo sistemoje ir visose kitose susijusiose variklio sistemose. Įsiurbiamo oro sistemoje, išmetamųjų dujų išleidimo sistemoje ir visose kitose susijusiose variklio sistemose taikoma faktinė sumodeliuota atmosferos slėgio vertė turi atitikti 3 papunktyje nustatytas ribines vertes.

Jeigu tam tikroje bandymų vietoje aplinkos atmosferos slėgio vertė viršija 102 kPa lygią didžiausią ribinę vertę, bandymus pagal šį priedą vis vien galima atlikti. Tokiu atveju bandymai atliekami esant konkrečiam aplinkos atmosferos slėgiui.

Jeigu bandymo kameroje galima reguliuoti variklio įsiurbiamo oro temperatūrą, slėgį ir (arba) drėgnį neatsižvelgiant į atmosferos sąlygas, tokie patys šių parametrų nustatymai taikomi atliekant visus bandymus, būtinus sertifikuojant pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtą vieną konkrečią variklių šeimą pagal CO2.

3.1.2.   Variklio montavimas

Bandomasis variklis montuojamas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.3–6.6 punktus.

Jeigu eksploatuojant variklio sistemą būtini pagalbiniai įtaisai ir (arba) įranga nėra sumontuoti, kaip reikalaujama pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.3 punktą, visoms išmatuotoms variklio sukimo momento vertėms taikoma pataisa atsižvelgiant į galią, būtiną šioms sudedamosioms dalims varyti šio priedo tikslais pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.3 punktą.

Toliau nurodytų variklio sudedamųjų dalių sunaudojama galia, kad būtų sukurtas variklio sukimo momentas, būtinas šioms variklio sudedamosioms dalims varyti, nustatoma pagal šio priedo 5 priedėlį:

3.1.3.   Išmetamosios karterio dujos

Jeigu naudojamas uždarasis karteris, gamintojas užtikrina, kad per variklio ventiliacijos sistemą į atmosferą nebūtų išleidžiama karterio dujų. Jeigu naudojamas atvirasis karteris, išmetamųjų teršalų kiekis išmatuojamas ir pridedamas prie per išmetimo vamzdį išmetamų teršalų kiekio pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.10 punkte išdėstytas nuostatas.

3.1.4.   Varikliai su įpučiamo oro aušinimu

Atliekant visus bandymus bandymo stende naudojama įpučiamo oro aušinimo sistema eksploatuojama tokiomis sąlygomis, kurios atitinka šios sistemos naudojimą transporto priemonėje standartinėmis aplinkos sąlygomis. Standartinės aplinkos sąlygos – 293 K oro temperatūra ir 101,3 kPa slėgis.

Atliekant bandymus pagal šį reglamentą laboratorijoje naudojama įpučiamo oro aušinimo sistema turėtų atitikti JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.2 punkte išdėstytas nuostatas.

3.1.5.   Variklio aušinimo sistema

▼M1

▼B

3.2.   Degalai

Bandomosioms variklių sistemoms skirti atitinkami etaloniniai degalai pasirenkami iš 1 lentelėje išvardytų degalų tipų. 1 lentelėje išvardytų etaloninių degalų savybės turi atitikti nurodytąsias Komisijos reglamento (ES) Nr. 582/2011 IX priede.

Siekiant užtikrinti, kad atliekant visus bandymus, būtinus sertifikuojant vieną konkrečią variklių šeimą pagal CO2, būtų naudojami tie patys degalai, negalima papildyti degalų bako arba pradėti tiekti degalus variklio sistemai iš kito bako. Išskirtiniais atvejais papildyti ar perjungti gali būti leidžiama, jeigu įmanoma užtikrinti, kad pakaitinių degalų savybės būtų tokios pačios kaip pirmiau naudotų degalų (ta pati gamybos partija).

Naudojamų degalų NCV nustatomas atliekant du atskirus matavimus pagal 1 lentelėje kiekvienam degalų tipui nurodytus atitinkamus standartus. Abu atskirus matavimus atlieka su sertifikavimo paraišką pateikusiu gamintoju nesusijusios dvi skirtingos laboratorijos. Matavimus atliekančios laboratorijos turi atitikti ISO/IEC 17025 reikalavimus. Patvirtinimo institucija užtikrina, kad NCV nustatyti naudojamas degalų ėminys būtų paimtas iš degalų partijos, kuri naudota visiems bandymams.

Jeigu abi atskiros NCV vertės skiriasi daugiau kaip 440 džaulių degalų gramui, nustatytosios vertės laikomos niekinėmis ir matavimai pakartojami.

▼M1

Abiejų atskirų NCV, kurie nesiskiria daugiau kaip 440 džaulių degalų gramui, vidutinė vertė įrašoma dokumentuose išreikšta MJ/kg ir suapvalinta iki 2 ženklų po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29–06.

▼B

Į dujinių degalų NCV nustatymo pagal 1 lentelę standartus įtrauktas šilumingumo apskaičiavimas atsižvelgiant į degalų sudėtį. Dujinių degalų sudėtis NCV nustatyti gaunama atlikus etaloninių dujinių degalų partijos, naudotos atliekant sertifikavimo bandymus, analizę. Kad būtų gauta dujinių degalų sudėtis NCV nustatyti, su sertifikavimo paraišką pateikusiu gamintoju nesusijusi laboratorija atlieka tik vieną analizę. Dujinių degalų NCV nustatomas remiantis minėta vienintele analize, o ne dviejų atskirų matavimų vidutine verte.

▼M1

Kai naudojami dujiniai degalai, skirtingų gamybos partijų degalų bakai išimties tvarka gali būti keičiami tarpusavyje; tokiu atveju turėtų būti apskaičiuotas kiekvienos naudotos kuro partijos NCV, o didžiausia vertė turėtų būti įrašyta dokumentuose.

▼B

3.3.   Tepalai

Pagal šį priedą atliekant visus bandymus naudojama rinkoje parduodama tepimo alyva be gamintojo patvirtinimo apribojimų įprastomis naudojimo sąlygomis, apibrėžtomis JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 8 priedo 4.2 punkte. Tepalai, kurie gali būti naudojami tik tam tikromis specialiomis variklio sistemos eksploatavimo sąlygomis arba kuriems būdingas neįprastai trumpas alyvos keitimo intervalas, pagal šį priedą atliekant bandymus nenaudojami. Rinkoje parduodama alyva negali būti kaip nors modifikuojama ir į ją negali būti dedama jokių priedų.

Atliekant visus bandymus, būtinus sertifikuojant su išmetamo CO2 kiekiu ir degalų sąnaudomis susijusias vienos konkrečios variklių šeimos pagal CO2- savybes, naudojama to paties tipo tepimo alyva.

3.4.   Degalų srauto matavimo sistema

Visos variklio sistemos sunaudoti visi degalų srautai registruojami degalų srauto matavimo sistema. Papildomi degalų srautai, kurie nėra tiesiogiai tiekiami degimo procesui variklio cilindruose, įtraukiami į visų atliktų bandymų degalų srauto signalą. Atliekant visus bandymus variklio sistemai veikti nebūtini papildomi degalų purkštuvai (pvz., šaltojo paleidimo įtaisai) nuo degalų tiekimo linijos atjungiami.

3.5.   Matavimo įrangos specifikacijos

Matavimo įranga turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 9 dalies reikalavimus.

Nepaisant JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 9 dalyje nustatytų reikalavimų, 2 lentelėje išvardytos matavimo sistemos turi atitikti 2 lentelėje nustatytas ribines vertes.

„xmin“, taikomas apskaičiuojant 2 lentelėje nurodytą atkarpos vertę, atitinka iš 0,9 padaugintą mažiausią numatytąją vertę, kurios tikimasi atliekant visus bandymus, per kuriuos naudojama atitinkama matavimo sistema.

2 lentelėje išvardytų matavimo sistemų, išskyrus degalų masės srauto matavimo sistemą, signalo perdavimo dažnis turi būti bent 5 Hz (rekomenduojamas ≥ 10 Hz dažnis). Degalų masės srauto matavimo sistemos signalo perdavimo dažnis turi būti bent 2 Hz.

Visi matavimo duomenys turi būti registruojami bent 5 Hz dažniu (rekomenduojamas ≥ 10 Hz dažnis).

3.5.1.   Matavimo įrangos tikrinimas

Tikrinama, ar kiekviena matavimo sistema atitinka 2 lentelėje nustatytus reikalavimus. Į matavimo sistemą įvedama bent 10 atskaitos verčių nuo xmin iki 3.5 punkte apibrėžtos didž. kalibravimo vertės ir matavimo sistemos atsakas registruojamas kaip išmatuotoji vertė.

Kad būtų patikrintas tiesiškumas, išmatuotosios vertės palyginamos su atskaitos vertėmis pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 3 priedėlio A.3.2. punktą taikant mažiausiųjų kvadratų tiesinės regresijos principą.

4.   Bandymų procedūra

Visi matavimo duomenys nustatomi pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedą, jeigu šiame priede nenurodyta kitaip.

4.1.   Atliktinų bandymų apžvalga

3 lentelėje apžvelgiami visi bandymai, atliktini sertifikuojant pagal 3 priedėlį apibrėžtą vieną konkrečią variklių šeimą pagal CO2.

Degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas pagal 4.3.5 punktą netaikomas ir variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė pagal 4.3.2 punktą neregistruojama jokiems kitiems varikliams, išskyrus variklių šeimos pagal CO2 pirminį variklį pagal CO2.

Jeigu gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalyje išdėstytos nuostatos, tam konkrečiam varikliui degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas pagal 4.3.5 punktą taikomas ir variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė pagal 4.3.2 punktą registruojama papildomai.

4.2.   Leidžiamieji variklio sistemos pakeitimai

Kad variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga valdiklis ir bandymo stendo sūkių dažnio valdiklis netrikdytų vienas kito veikimo, variklio sūkių dažnio tuščiąja eiga valdiklio tikslinę vertę pakeisti mažesne verte variklio elektroniniame valdymo bloke leidžiama atliekant visus bandymus, per kuriuos variklis veikia tuščiąja eiga.

4.3.   Bandymai

4.3.1.   Variklio pilnutinės apkrovos kreivė

Variklio pilnutinės apkrovos kreivė registruojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.1–7.4.5 punktus.

4.3.2.   Variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė

Variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė pagal šį punktą neregistruojama jokiems kitiems varikliams, išskyrus pagal 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminį variklį pagal CO2. Pagal 6.1.3 punktą užregistruota variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 varymo išoriniu galios įtaisu kreivė taip pat taikoma visiems tos pačios variklių šeimos pagal CO2 varikliams.

Jeigu gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalyje išdėstytos nuostatos, to konkretaus variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė registruojama papildomai.

Variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė registruojama pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.7 punkto b parinktį. Atliekant šį bandymą nustatomas neigiamas sukimo momentas, būtinas variklį sukti taip, kad taikant mažiausiąją valdymo komandą jo charakteristikų grafikų sudarymo sūkių dažnis būtų ne didesnis už didžiausią sūkių dažnį ir ne mažesnis už mažiausią sūkių dažnį.

Bandymas tęsiamas iškart po to, kai pagal 4.3.1 punktą sudaromas pilnutinės apkrovos kreivės charakteristikų grafikas. Gamintojo prašymu variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė gali būti registruojama atskirai. Šiuo atveju registruojama variklio alyvos temperatūra pagal 4.3.1 punktą atliekamo pilnutinės apkrovos kreivės bandymo pabaigoje ir gamintojas patvirtinimo institucijai priimtinu būdu įrodo, kad variklio alyvos temperatūra variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivės pradiniame taške atitinka minėtąją temperatūrą ± 2K.

Variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivės bandymo pradžioje variklis veikia taikant mažiausiąją valdymo komandą ir JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.3 punkte apibrėžtu didžiausiu charakteristikų grafikų sudarymo sūkių dažniu. Kai variklio varymo išoriniu galios įtaisu sukimo momento vertė bent 10 sekundžių nusistovi taip, kad jos pokytis sudaro ne daugiau kaip ± 5 proc. jos vidutinės vertės, pradedami registruoti duomenys ir variklio sūkių dažnis vidutine 8 ± 1 min– 1/s sparta mažinamas nuo JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.3 punkte apibrėžto didžiausiojo iki mažiausiojo charakteristikų grafikų sudarymo sūkių dažnio.

4.3.3.   WHTC bandymas

WHTC bandymas atliekamas pagal pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedą. Svertiniai išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo rezultatai turi atitikti taikomas Reglamente (EB) Nr. 595/2009 nustatytas ribines vertes.

Pagal 4.3.1 punktą užregistruota variklio pilnutinės apkrovos kreivė taikoma denormalizuojant etaloninį ciklą ir atliekant visus atskaitos verčių apskaičiavimus pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.6, 7.4.7 ir 7.4.8 punktus.

4.3.3.1.   Matavimo signalai ir duomenų registravimas

Be JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priede išdėstytų nuostatų, pagal 3.4 punktą registruojamas faktinis variklio sunaudojamų degalų masės srautas.

4.3.4.   WHSC bandymas

WHSC bandymas atliekamas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedą. Išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo bandymo rezultatai turi atitikti taikomas Reglamente (EB) Nr. 595/2009 nustatytas ribines vertes.

Pagal 4.3.1 punktą užregistruota variklio pilnutinės apkrovos kreivė taikoma denormalizuojant etaloninį ciklą ir atliekant visus atskaitos verčių apskaičiavimus pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.6, 7.4.7 ir 7.4.8 punktus.

4.3.4.1.   Matavimo signalai ir duomenų registravimas

Be JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priede išdėstytų nuostatų, pagal 3.4 punktą registruojamas faktinis variklio sunaudojamų degalų masės srautas.

4.3.5.   Degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas (FCMC)

Degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas (FCMC) pagal šį punktą netaikomas jokiems kitiems varikliams, išskyrus variklių šeimos pagal CO2 pirminį variklį pagal CO2. Užregistruoti variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 degalų sąnaudų charakteristikų grafiko duomenys taip pat taikomi visiems tos pačios šeimos pagal CO2 varikliams.

Jeigu gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalyje išdėstytos nuostatos, tam konkrečiam varikliui degalų sąnaudų charakteristikų grafiko sudarymo ciklas taikomas papildomai.

Variklio degalų sąnaudų charakteristikų grafikas sudaromas taikant pagal 4.3.5.2 punktą apibrėžtus pastovios būsenos variklio veikimo taškus. Šio grafiko metrika – g/val. išreikštos degalų sąnaudos atsižvelgiant į min– 1 išreikštą variklio sūkių dažnį ir Nm išreikštą variklio sukimo momentą.

4.3.5.1.   FCMC pertraukų valdymas

Jeigu varikliuose su sumontuotomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis, kurių periodiškas regeneravimas vyksta, kaip apibrėžta JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.6 punkte, per FCMC įvyksta papildomo apdorojimo regeneravimo procesas, visi matavimai taikant tą variklio sūkių dažnio režimą laikomi niekiniais. Regeneravimo procesas turi būti užbaigiamas ir po to procedūra tęsiama taip, kaip aprašyta 4.3.5.1.1 punkte.

Jeigu per FCMC įvyksta nenumatyta pertrauka, triktis ar klaida, visi matavimai taikant tą variklio sūkių dažnio režimą laikomi niekiniais ir gamintojas renkasi vieną iš šių galimybių:

4.3.5.1.1.   FCMC tęsimo nuostatos

Variklis paleidžiamas ir įšildomas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.1 punktą. Įšildžius variklį, atliekamas jo parengiamasis kondicionavimas, kai jis 20 minučių veikia 9 režimu, apibrėžtu JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.2.2 punkto 1 lentelėje.

Pagal 4.3.1 punktą užregistruota variklio pilnutinės apkrovos kreivė naudojama denormalizuojant pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.6, 7.4.7 ir 7.4.8 punktus taikyto 9 režimo atskaitos vertes.

Tik užbaigus parengiamąjį kondicionavimą, variklio sūkių dažnio ir sukimo momento tikslinės vertės per 20–46 sekundes tiesiškai pakeičiamos didžiausiu tiksliniu sukimo momento nuostačiu taikant paskesnį tikslinį variklio sūkių dažnio nuostatį, didesnį už tą tikslinį variklio sūkių dažnio nuostatį, kuriam esant buvo pertrauktas FCMC. Jeigu tikslinis nuostatis pasiekiamas greičiau kaip per 46 sekundes, iki 46 sekundžių likęs laikas naudojamas jam stabilizuoti.

Stabilizuojant variklis nuo to taško veikia toliau taikant 4.3.5.5 punkte nurodytą bandymo seką, bet neregistruojant išmatuotųjų verčių.

Kai pasiekiamas didžiausias tikslinis sukimo momento nuostatis taikant tą tikslinį variklio sūkių dažnio nuostatį, kuriam esant įvyko pertrauka, išmatuotos vertės nuo to taško toliau registruojamos taikant 4.3.5.5 punkte nurodytą bandymo seką.

4.3.5.2.   Tikslinių nuostačių tinklelis

Tikslinių nuostačių tinklelis nustatomas normalizuojant, jį sudaro 10 tikslinių variklio sūkių dažnio nuostačių ir 11 tikslinių sukimo momento nuostačių. Apibrėžtų normalizuotųjų nuostačių konversija į atskiro bandomojo variklio faktines sūkių dažnio ir sukimo momento nuostačių tikslines vertes grindžiama pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2- pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreive, užregistruota pagal 4.3.1 punktą.

4.3.5.2.1.   Tikslinių variklio sūkių dažnio nuostačių apibrėžimas

10 tikslinių variklio sūkių dažnio nuostačių apibrėžiami naudojant 4 pagrindinius tikslinius variklio sūkių dažnio nuostačius ir 6 papildomus tikslinius variklio sūkių dažnio nuostačius.

Variklio sūkių dažniai nidle, nlo, npref, n95h ir nhi nustatomi remiantis pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreive, užregistruota pagal 4.3.1 punktą, taikant pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.6 punktą apibrėžtus būdinguosius variklio sūkių dažnius.

Variklio sūkių dažnis n57 nustatomas pagal šią lygtį:

n57 = 0,565 × (0,45 × nlo + 0,45 × npref + 0.1 × nhi – nidle) × 2,0327 + nidle

4 pagrindiniai tiksliniai variklio sūkių dažnio nuostačiai apibrėžiami taip:

Galimi atstumai tarp sūkių dažnio nuostačių nustatomi pagal šias lygtis:

Galimų nuokrypų tarp dviejų atkarpų absoliučiosios vertės nustatomos pagal šias lygtis:

▼M1

6 papildomi tiksliniai variklio sūkių dažnio nuostačiai nustatomi laikantis šių nuostatų:

▼B

1 pav. pateiktas tikslinių variklio sūkių dažnio nuostačių apibrėžimo pagal 1 papunktį pavyzdys.

4.3.5.2.2.   Tikslinių sukimo momento nuostačių apibrėžimas

11 tikslinių sukimo momento nuostačių apibrėžiami naudojant 2 pagrindinius tikslinius sukimo momento nuostačius ir 9 papildomus tikslinius sukimo momento nuostačius. 2 pagrindiniai tiksliniai sukimo momento nuostačiai apibrėžiami taikant nulinės vertės variklio sukimo momentą ir pagal 4.3.1 punktą nustatytą pirminio variklio pagal CO2 didžiausią pilnutinę apkrovą (bendras didžiausias sukimo momentas Tmax_overall). 9 papildomi tiksliniai sukimo momento nuostačiai nustatomi diapazoną nuo nulinio sukimo momento iki bendro didžiausio sukimo momento Tmax_overall adalijus į 10 vienodo ilgio atkarpų.

▼M1

Visi tiksliniai sukimo momento nuostačiai, gauti esant konkrečiam tiksliniam variklio sūkių dažnio nuostačiui ir viršijantys ribinę vertę, nustatytą taikant pilnutinės apkrovos sukimo momento vertę esant tam konkrečiam tiksliniam variklio sūkių dažnio nuostačiui, atėmus 5 % Tmax_overall vertės, pakeičiami vienu tiksliniu sukimo momento nuostačiu, gautu esant pilnutinės apkrovos sukimo momentui ir tam konkrečiam tiksliniam variklio sūkių dažnio nuostačiui. Visi šie pakaitiniai nuostačiai matuojami tik vieną kartą atliekant FCMC bandymo seką, apibrėžtą pagal 4.3.5.5 punktą. 2 paveiksle pateikiamas tikslinių sukimo momento nuostačių apibrėžties pavyzdys.

▼B

4.3.5.3.   Matavimo signalai ir duomenų registravimas

Registruojami toliau nurodyti matavimo duomenys:

Išmetamų dujinių teršalų kiekis matuojamas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.5.1, 7.5.2, 7.5.3, 7.5.5, 7.7.4, 7.8.1, 7.8.2, 7.8.4 ir 7.8.5 punktus.

Taikant JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.8.4 punktą terminas „bandymo ciklas“ nurodytame punkte – visa seka nuo parengiamojo kondicionavimo pagal 4.3.5.4 punktą pradžios iki bandymo sekos pagal 4.3.5.5 pabaigos.

4.3.5.4.   Variklio sistemos parengiamasis kondicionavimas

Skiedimo sistema, jei naudojama, ir variklis paleidžiami ir įšildomi pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.1 punktą.

Įšildžius variklį, atliekamas jo ir ėminių ėmimo sistemos parengiamasis kondicionavimas, kai variklis 20 minučių veikia 9 režimu, apibrėžtu JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.2.2 punkto 1 lentelėje, ir kartu veikia skiedimo sistema.

Variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreivė, užregistruota pagal 4.3.1 punktą, naudojama denormalizuojant pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.6, 7.4.7 ir 7.4.8 punktus taikyto 9 režimo atskaitos vertes.

Tik užbaigus parengiamąjį kondicionavimą, variklio sūkių dažnio ir sukimo momento tikslinės vertės per 20–46 sekundes tiesiškai pakeičiamos, kad atitiktų pagal 4.3.5.5 punktą taikytos bandymo sekos pirmąjį tikslinį nuostatį. Jeigu pirmasis tikslinis nuostatis pasiekiamas greičiau kaip per 46 sekundes, iki 46 sekundžių likęs laikas naudojamas jam stabilizuoti.

4.3.5.5.   Bandymo seka

Bandymo seka sudaryta iš pastovios būsenos tikslinių nuostačių su pagal 4.3.5.2 punktą apibrėžtu variklio sūkių dažniu ir sukimo momentu esant kiekvienam tiksliniam nuostačiui ir nustatytų perėjimo nuo vieno tikslinio nuostačio prie paskesnio nuolydžių.

Didžiausias tikslinis sukimo momento nuostatis esant kiekvienam tiksliniam variklio sūkių dažniui pasiekiamas taikant didžiausiąją valdymo komandą.

Pirmasis tikslinis nuostatis nustatomas taikant didžiausią tikslinį variklio sūkių dažnio nuostatį ir didžiausią tikslinį sukimo momento nuostatį.

Kad būtų aprėpiami visi tiksliniai nuostačiai, imamasi toliau nurodytų veiksmų.

Pagal 4.3.5.3 punktą užregistruotos vertės išsaugomos kaip suvidurkinta vertė per 30 ± 1 sekundžių tarpsnį. Per likusį 10 ± 1 sekundžių tarpsnį galima atlikti duomenų baigiamąjį apdorojimą ar juos išsaugoti, jeigu būtina. Per šį tarpsnį išlaikomas variklio tikslinis nuostatis.

3 pav. parodyti trys skirtingi etapai, taikytini pasirinkus kiekvieną matavimo nuostatį, kai bandymas atliekamas pagal 1 papunktį.

4 pav. pateiktas atliekant bandymą taikytinos pastovios būsenos matavimo nuostačių sekos pavyzdys.

4.3.5.6.   Išmetamųjų teršalų kiekio stebėjimo duomenų vertinimas

Per FCMC stebimas dujinių teršalų kiekis pagal 4.3.5.3 punktą. Taikomi pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.6 punktą apibrėžti būdingieji variklio sūkių dažniai.

4.3.5.6.1.   Kontrolės srities apibrėžimas

Kontrolės sritis išmetamųjų teršalų kiekiui per FCMC stebėti apibrėžiama pagal 4.3.5.6.1.1 ir 4.3.5.6.1.2 punktus.

4.3.5.6.1.1.   Kontrolės srities variklio sūkių dažnio diapazonas

4.3.5.6.1.2.   Kontrolės srities variklio sukimo momentas ir galios diapazonas

5 pav. pateiktas kontrolės srities variklio sūkių dažnio, sukimo momento ir galios diapazono apibrėžimo pavyzdys.

4.3.5.6.2.   Tinklelio langelių apibrėžimas

Pagal 4.3.5.6.1 punktą apibrėžta kontrolės sritis dalijama į tam tikrą skaičių tinklelio langelių išmetamųjų teršalų kiekiui per FCMC stebėti.

Tinklelis sudarytas iš 9 langelių, skirtų varikliams, kurių vardinis sūkių dažnis mažesnis kaip 3 000  min– 1, ir iš 12 langelių, skirtų varikliams, kurių vardinis sūkių dažnis lygus 3 000  min– 1 arba didesnis. Tinkleliai apibrėžiami pagal šias nuostatas:

Tinklelio langelių ribas apibrėžiančios visos variklio sūkių dažnio vertės (min– 1) ir visos sukimo momento vertės (niutonmetrais) suapvalinamos iki 2 skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.

6 pav. pateiktas 9 langelių tinklelio kontrolės srities tinklelio langelių apibrėžimo pavyzdys.

4.3.5.6.3.   Išmetamųjų teršalų savitosios masės apskaičiavimas

Išmetamųjų dujinių teršalų savitoji masė nustatoma kaip kiekvieno pagal 4.3.5.6.2 punktą apibrėžto tinklelio langelio vidutinė vertė. Kiekvieno tinklelio langelio vidutinė vertė – išmetamųjų teršalų savitosios masės visuose variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taškuose, išmatuotuose per FCMC ir esančiuose tame pačiame tinklelio langelyje, aritmetinis vidurkis.

Per FCMC išmatuota pavienio variklio sūkių dažnio ir sukimo momento išmetamųjų teršalų savitoji masė nustatoma kaip vidutinė vertė per 4.3.5.5 punkto 1 papunktyje nustatytą 30 ± 1 sekundžių matavimo tarpsnį.

Jeigu variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taškas yra tiesiai ant tinklelio langelius vieną nuo kito skiriančios linijos, į šį variklio sūkių dažnio ir apkrovos tašką atsižvelgiama nustatant visų gretimų tinklelio langelių vidutines vertes.

Per FCMC išmatuota bendroji kiekvieno išmetamojo dujinio teršalo masė kiekviename variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taške mFCMC,i (gramais) per 4.3.5.5 punkto 1 papunktyje nustatytą 30 ± 1 sekundžių matavimo tarpsnį apskaičiuojama laikantis JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 8 dalies.

Per FCMC išmatuotas faktinis variklio darbas kiekviename variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taške WFCMC,i (kWh) per 4.3.5.5 punkto 1 papunktyje nustatytą 30 ± 1 sekundžių matavimo tarpsnį nustatomas remiantis pagal 4.3.5.3 punktą užregistruotomis variklio sūkių dažnio ir sukimo momento vertėmis.

Per FCMC išmatuota išmetamųjų dujinių teršalų savitoji masė kiekviename variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taške eFCMC,i (g/kWh) nustatoma pagal šią lygtį:

eFCMC,i = mFCMC,i / WFCMC,i

4.3.5.7.   Duomenų priimtinumas

4.3.5.7.1.   FCMC priimtinumo patvirtinimo statistinių duomenų reikalavimai

Atliekama per FCMC naudojamų faktinių variklio sūkių dažnio (nact), variklio sukimo momento (Mact) ir variklio galios (Pact) verčių tiesinės regresijos analizė remiantis atitinkamomis atskaitos vertėmis (nref, Mref, Pref). Faktinės vertės nact, Mact ir Pact nustatomos remiantis pagal 4.3.5.3 punktą užregistruotomis vertėmis.

Perėjimo nuo vieno tikslinio nuostačio prie paskesnio nuostačio nuolydžiai į šią regresijos analizę neįtraukiami.

Norint sumažinti paklaidą dėl ciklo faktinių ir atskaitos verčių signalų tarpusavio delsos, visa variklio sūkių dažnio ir sukimo momento faktinių signalų seka gali būti paankstinta ar uždelsta atskaitos sūkių dažnio ir sukimo momento sekos atžvilgiu. Jeigu paslenkami faktiniai signalai, ir sūkių dažnio, ir sukimo momento vertės paslenkamos tuo pačiu dydžiu ir ta pačia kryptimi.

Atliekant regresijos analizę pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 3 priedėlio A.3.1 ir A.3.2 punktus taikomas mažiausiųjų kvadratų metodas su geriausios sutapties lygtimi, kurios forma atitinka apibrėžtąją JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.8.7 punkte. Atliekant šią analizę rekomenduojama taikyti 1 Hz dažnį.

Tik šios regresijos analizės tikslais prieš pradedant regresijos apskaičiavimą JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 4 lentelėje (Taškai, kuriuos leidžiama praleisti atliekant regresijos analizę) nurodytus taškus leidžiama praleisti. Be to, tik šios regresijos analizės tikslais praleidžiamos visos variklio sukimo momento ir galios vertės tuose taškuose, kurie susiję su didžiausiąja valdymo komanda. Tačiau regresijos analizės tikslais praleisti taškai negali būti praleidžiami atliekant bet kokius kitus apskaičiavimus pagal šį priedą. Taško praleidimas gali būti taikomas visam ciklui arba bet kuriai jo daliai.

Kad duomenys būtų laikomi priimtinais, turi būti laikomasi JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 3 lentelėje (WHSC regresijos kreivės leidžiamosios nuokrypos) nustatytų kriterijų.

4.3.5.7.2.   Išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos reikalavimai

Atlikus FCMC bandymus gauti duomenys laikomi priimtinais, jeigu išmetamųjų kontroliuojamų dujinių teršalų savitoji masė, pagal 4.3.5.6.3 punktą nustatyta kiekviename tinklelio langelyje, atitinka taikomas JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 10 priedo 5.2.2 punkte nustatytas dujinių teršalų ribines vertes. Jeigu tame pačiame tinklelio langelyje variklio sūkių dažnio ir sukimo momento taškų skaičius yra mažesnis kaip 3, tam konkrečiam tinklelio langeliui šis punktas netaikomas.

5.   Matavimo duomenų baigiamasis apdorojimas

Visi šiame punkte nurodyti apskaičiavimai atliekami konkrečiai kiekvienam variklių šeimos pagal CO2 varikliui.

5.1.   Variklio darbo apskaičiavimas

▼M1

Per ciklą ar per nustatytą tarpsnį atliktas visas variklio darbas nustatomas remiantis užregistruotomis variklio galios vertėmis, nustatytomis pagal šio priedo 3.1.2 punktą ir JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.3.5 ir 7.4.8 punktus.

▼B

Per visą bandymo ciklą ar per kiekvieną iš WHTC pociklių variklio atliktas darbas nustatomas užregistruotas variklio galios vertes integruojant pagal šią formulę:

čia:

5.2.   Integruotų degalų sąnaudų apskaičiavimas

Visos užregistruotos neigiamos degalų sąnaudų vertės naudojamos tiesiogiai ir apskaičiuojant integruotąją vertę nuliui neprilyginamos.

Per visą bandymo ciklą ar per kiekvieną iš WHTC pociklių variklio sunaudotų degalų bendroji masė nustatoma integruojant užregistruotas degalų masės srauto vertes pagal šią formulę:

čia:

5.3.   Degalų savitųjų sąnaudų skaičių apskaičiavimas

Pataisos ir pusiausvyrinimo koeficientai, kurie turi būti pateikiami kaip modeliavimo priemonei skirti įvesties duomenys, apskaičiuojami naudojant variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę ir remiantis išmatuotais variklio degalų savitųjų sąnaudų skaičiais, nustatytais pagal 5.3.1 ir 5.3.2 punktus.

5.3.1.   Su WHTC pataisos koeficientu susiję degalų savitųjų sąnaudų skaičiai

WHTC pataisos koeficientui nustatyti būtini degalų savitųjų sąnaudų skaičiai apskaičiuojami remiantis faktinėmis išmatuotomis įšilusio variklio paleidimo WHTC vertėmis, užregistruotomis pagal 4.3.3 punktą:

čia:

3 skirtingi WHTC pocikliai – važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu – apibrėžiami taip:

5.3.2.   Su šalto ir įšilusio variklio išmetamų teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientu susiję degalų savitųjų sąnaudų skaičiai

Šalto ir įšilusio variklio išmetamų teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientui nustatyti būtini degalų savitųjų sąnaudų skaičiai apskaičiuojami remiantis faktinėmis vertėmis, nustatytomis atliekant įšilusio variklio paleidimo ir šalto variklio paleidimo WHTC bandymą ir užregistruotomis pagal 4.3.3 punktą. Įšilusio variklio paleidimo ir šalto variklio paleidimo WHTC apskaičiavimas atliekamas atskirai:

čia:

5.3.3.   Degalų savitųjų sąnaudų per WHSC skaičiai

Savitosios degalų sąnaudos per WHSC apskaičiuojamos remiantis faktinėmis per WHSC išmatuotomis vertėmis, užregistruotomis pagal 4.3.4 punktą:

SFCWHSC = (Σ FCWHSC) / (WWHSC)

čia:

5.3.3.1.   Pataisyti degalų savitųjų sąnaudų per WHSC skaičiai

Per WHSC apskaičiuotos savitosios degalų sąnaudos SFCWHSC, nustatytos pagal 5.3.3 punktą, pakoreguojamos siekiant gauti pataisytąją vertę SFCWHSC,corr, kad būtų atsižvelgiama į atliekant bandymus naudotų degalų NCV ir standartinio atitinkamai variklio degalų technologijai būdingo NCV skirtumą, taikant šią lygtį:

čia:

5.3.3.2.   Specialios B7 etaloninių degalų nuostatos

Jeigu atliekant bandymus pagal 3.2 punktą naudoti B7 tipo (dyzelinas / slėginis uždegimas) etaloniniai degalai, standartizacijos pataisa pagal 5.3.3.1 punktą netaikoma ir pataisytoji vertė SFCWHSC,corr nustatoma tokia kaip nepataisytoji vertė SFCWHSC.

5.4.   Variklių su įmontuotomis periodiškai regeneruojamomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis pataisos koeficientas

Variklių su įmontuotomis JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.6.1 punkte apibrėžtomis periodiškai regeneruojamomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis degalų sąnaudos patikslinamos taikant pataisos koeficientą, kad būtų atsižvelgiama į regeneravimo procesus.

Šis pataisos koeficientas CFRegPer nustatomas pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.6.2 punktą.

Variklių su įmontuotomis JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.6 punkte apibrėžtomis nenutrūkstamai regeneruojamomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis pataisos koeficientas nenustatomas ir koeficiento CFRegPer vertė laikoma lygia 1.

Pagal 4.3.1 punktą užregistruota variklio pilnutinės apkrovos kreivė taikoma denormalizuojant WHTC etaloninį ciklą ir visi atskaitos verčių apskaičiavimai atliekami pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 7.4.6, 7.4.7 ir 7.4.8 punktus.

Be JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priede išdėstytų nuostatų, registruojamas faktinis pagal 3.4 punktą variklio sunaudojamų degalų masės srautas atliekant kiekvieną įšilusio variklio paleidimo WHTC bandymą pagal JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.6.2 punktą.

Savitosios degalų sąnaudos atliekant kiekvieną įšilusio variklio paleidimo WHTC bandymą apskaičiuojamos pagal šią lygtį:

SFCmeas, m = (Σ FCmeas, m) / (Wact, m)

čia:

Atliekant pavienius WHTC bandymus degalų savitųjų sąnaudų vertėms svertiniai koeficientai taikomi pagal šią lygtį:

čia:

Pataisos koeficientas CFRegPer apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

6.   Variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės taikymas

Variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonė taikoma kiekvienam vienos variklių šeimos pagal CO2 varikliui, naudojant 6.1 apibrėžtus įvesties duomenis.

Variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonės išvesties duomenys yra galutinis variklio bandymo procedūros rezultatas ir jie yra dokumentuojami.

6.1.   Variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonei skirti įvesties duomenys

Toliau nurodyti įvesties duomenys gaunami atliekant šiame priede nurodytas bandymo procedūras ir įvedami į variklio duomenų parengiamojo apdorojimo priemonę.

6.1.1.   Pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreivė

Įvesties duomenys – pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 pilnutinės apkrovos kreivė, užregistruota pagal 4.3.1 punktą.

Jeigu gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kaip įvesties duomenys naudojama to konkretaus variklio pilnutinės apkrovos kreivė, užregistruota pagal 4.3.1 punktą.

Įvesties duomenys pateikiami rinkmenoje, kurios formatas – kableliu atskirtos vertės (CSV) kaip skirtuką naudojant unikodo ženklą „COMMA“ (U+002C) („,“ ). Pirmoji rinkmenos eilutė naudojama kaip antraštė ir joje nepateikiami jokie užregistruoti duomenys. Užregistruotų duomenų pradžia – antroji rinkmenos eilutė.

Pirmajame rinkmenos stulpelyje pateikiama min– 1 išreikšta variklio sūkių dažnio vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06. Antrajame stulpelyje pateikiama Nm išreikšta sukimo momento vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.

6.1.2.   Pilnutinės apkrovos kreivė

Įvesties duomenys – pagal 4.3.1 punktą užregistruota variklio pilnutinės apkrovos kreivė.

Įvesties duomenys pateikiami rinkmenoje, kurios formatas – kableliu atskirtos vertės (CSV) kaip skirtuką naudojant unikodo ženklą „COMMA“ (U+002C) („,“ ). Pirmoji rinkmenos eilutė naudojama kaip antraštė ir joje nepateikiami jokie užregistruoti duomenys. Užregistruotų duomenų pradžia – antroji rinkmenos eilutė.

Pirmajame rinkmenos stulpelyje pateikiama min– 1 išreikšta variklio sūkių dažnio vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06. Antrajame stulpelyje pateikiama Nm išreikšta sukimo momento vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.

6.1.3.   Pirminio variklio pagal CO2 varymo išoriniu galios įtaisu kreivė

Įvesties duomenys – pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 varymo išoriniu galios įtaisu kreivė, užregistruota pagal 4.3.2 punktą.

Jeigu gamintoju prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kaip įvesties duomenys naudojama to konkretaus variklio varymo išoriniu galios įtaisu kreivė, užregistruota pagal 4.3.2 punktą.

Įvesties duomenys pateikiami rinkmenoje, kurios formatas – kableliu atskirtos vertės (CSV) kaip skirtuką naudojant unikodo ženklą „COMMA“ (U+002C) („,“ ). Pirmoji rinkmenos eilutė naudojama kaip antraštė ir joje nepateikiami jokie užregistruoti duomenys. Užregistruotų duomenų pradžia – antroji rinkmenos eilutė.

Pirmajame rinkmenos stulpelyje pateikiama min– 1 išreikšta variklio sūkių dažnio vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06. Antrajame stulpelyje pateikiama Nm išreikšta sukimo momento vertė, suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.

6.1.4.   Pirminio variklio pagal CO2 degalų sąnaudų charakteristikų grafikas

Įvesties duomenys – nustatytos pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 sūkių dažnio, variklio sukimo momento ir degalų masės srauto vertės, užregistruotos pagal 4.3.5 punktą.

Jeigu gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kaip įvesties duomenys naudojamos nustatytos to konkretaus variklio sūkių dažnio, variklio sukimo momento ir degalų masės srauto vertės, užregistruotos pagal 4.3.5 punktą.

Įvesties duomenys – tik vidutinės variklio sūkių dažnio, variklio sukimo momento ir degalų masės srauto vertės, išmatuotos per 30 ± 1 sekundžių matavimo tarpsnį, nustatytą pagal 4.3.5.5 punkto 1 papunktį.

Įvesties duomenys pateikiami rinkmenoje, kurios formatas – kableliu atskirtos vertės (CSV) kaip skirtuką naudojant unikodo ženklą „COMMA“ (U+002C) („,“ ). Pirmoji rinkmenos eilutė naudojama kaip antraštė ir joje nepateikiami jokie užregistruoti duomenys. Užregistruotų duomenų pradžia – antroji rinkmenos eilutė.

Pirmajame rinkmenos stulpelyje pateikiama variklio sūkių dažnio vertė (min– 1), suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06. Antrajame stulpelyje pateikiama sukimo momento vertė (Nm), suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06. Trečiajame stulpelyje pateikiama degalų masės srauto vertė (g/val.), suapvalinta iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.

6.1.5.   Su WHTC pataisos koeficientu susiję degalų savitųjų sąnaudų skaičiai

Įvesties duomenys – trys degalų savitųjų sąnaudų per skirtingus WHTC pociklius, t. y. važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu, vertės (g/kWh), nustatytos pagal 5.3.1 punktą.

Vertės suapvalinamos iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.

6.1.6.   Su šalto ir įšilusio variklio išmetamo teršalų kiekio pusiausvyrinimo koeficientu susiję degalų savitųjų sąnaudų skaičiai

Įvesties duomenys – per įšilusio variklio paleidimo ir šalto variklio paleidimo WHTC gautos dvi degalų savitųjų sąnaudų vertės (g/kWh), nustatytos pagal 5.3.2 punktą.

Vertės suapvalinamos iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.

6.1.7.   Variklių su įmontuotomis periodiškai regeneruojamomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis pataisos koeficientas

Įvesties duomenys – pataisos koeficientas CFRegPer, nustatytas pagal 5.4 punktą.

Dėl variklių su įmontuotomis JT EEK taisyklės Nr. 49 06 redakcijos 4 priedo 6.6.1 punkte apibrėžtomis nenutrūkstamai regeneruojamomis papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemomis pagal 5.4 punktą nustatoma, kad šis koeficientas yra lygus 1.

Vertė suapvalinama iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29-06.

6.1.8.   Bandymo degalų NCV

Įvesties duomenys – bandymo degalų NCV (MJ/kg), nustatytas pagal 3.2 punktą.

▼M1

Vertė suapvalinama iki dviejų skaičių po dešimtainio skaičiaus kablelio pagal ASTM E 29–06.

▼B

6.1.9.   Bandymo degalų tipas

Įvesties duomenys – bandymo degalų tipas, parinktas pagal 3.2 punktą.

6.1.10.   Pirminio variklio pagal CO2 sūkių dažnis tuščiąja eiga

Įvesties duomenys – pagal šio priedo 3 priedėlį apibrėžtos variklių šeimos pagal CO2 pirminio variklio pagal CO2 sūkių dažnis tuščiąja eiga nidle (min– 1), deklaruotas gamintojo pateiktos sertifikavimo paraiškos informaciniame dokumente, parengtame pagal 2 priedėlyje pateikiamą pavyzdį.

Jeigu gamintojo prašymu taikomos šio reglamento 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kaip įvesties duomenys naudojamas to konkretaus variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga.

Vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06.

6.1.11.   Variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga

Įvesties duomenys – variklio sūkių dažnis tuščiąja eiga nidle (min– 1), deklaruotas gamintojo pateiktos sertifikavimo paraiškos informaciniame dokumente, parengtame pagal šio priedo 2 priedėlyje pateikiamą pavyzdį.

Vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06.

6.1.12.   Variklio darbinis tūris

Įvesties duomenys – variklio darbinis tūris (kubiniais centimetrais), deklaruotas gamintojo pateiktos sertifikavimo paraiškos informaciniame dokumente, parengtame pagal šio priedo 2 priedėlyje pateikiamą pavyzdį.

Vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06.

6.1.13.   Variklio vardinis sūkių dažnis

Įvesties duomenys – variklio vardinis sūkių dažnis (min– 1), deklaruotas gamintojo pateiktos sertifikavimo paraiškos pagal šio priedo 2 priedėlyje pateikiamą pavyzdį parengto informacinio dokumento 3.2.1.8 punkte.

Vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06.

6.1.14.   Variklio vardinė galia

Įvesties duomenys – variklio vardinė galia (kW), deklaruota gamintojo pateiktos sertifikavimo paraiškos pagal šio priedo 2 priedėlyje pateikiamą pavyzdį parengto informacinio dokumento 3.2.1.8 punkte.

Vertė suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus pagal ASTM E 29-06.

6.1.15.   Gamintojas

Įvesties duomenys – variklio gamintojo pavadinimas, nurodytas naudojant ženklų seką pagal ISO8859-1 koduotę.

6.1.16.   Modelis

Įvesties duomenys – variklio modelio pavadinimas, nurodytas naudojant ženklų seką pagal ISO8859-1 koduotę.

6.1.17.   Techninės ataskaitos identifikatorius

Įvesties duomenys – konkretaus variklio tipui patvirtinti parengtos techninės ataskaitos unikalusis identifikatorius. Identifikatorius nurodomas naudojant ženklų seką pagal ISO8859-1 koduotę.

1 priedėlis

SUDEDAMOSIOS DALIES, ATSKIRO TECHNINIO MAZGO AR SISTEMOS SERTIFIKATO PAVYZDYS

Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

SU IŠMETAMO CO2 KIEKIU IR DEGALŲ SĄNAUDOMIS SUSIJUSIŲ VARIKLIŲ ŠEIMOS SAVYBIŲ SERTIFIKATAS

pagal Komisijos reglamentą (ES) 2017/2400

Komisijos reglamentas (ES) 2017/2400 su paskutiniais pakeitimais, padarytais …

Sertifikato numeris:

Maiša:

Išplėtimo priežastis:

I SKIRSNIS

II SKIRSNIS

Priedai:

Informacinių dokumentų rinkinys. Bandymų ataskaita.

2 priedėlis

Variklio informacinis dokumentas

Pastabos dėl lentelių pildymo

Raidės A, B, C, D, E, žyminčios variklių šeimos pagal CO2 narius, pakeičiamos tikraisiais variklių šeimos pagal CO2 narių pavadinimais.

Jeigu tam tikros variklio charakteristikos ta pati vertė ir (arba) aprašymas tinka visiems variklių šeimos pagal CO2 nariams, A–E laukeliai sujungiami.

Jeigu variklių šeimą pagal CO2 sudaro daugiau kaip penki nariai, galima pridėti daugiau skilčių.

Informacinio dokumento priedėlis nukopijuojamas ir užpildomas atskirai kiekvienam šeimos pagal CO2 varikliui.

Aiškinamosios išnašos pateikiamos šio priedėlio pabaigoje.

1 DALIS

Pagrindinės (pirminio) variklio ir prie variklių šeimos priklausančių variklių tipų charakteristikos