Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2107

2017 m. lapkričio 15 d.

kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės nuostatos, susijusios su toli migruojančių rūšių žuvų išteklių, kuriuos valdo Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – ICCAT), žvejyba.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

Sąjungos žvejybos laivams ir mėgėjų žvejyba užsiimantiems Sąjungos laivams, kurie veiklą vykdo ICCAT konvencijos rajone, o perkrovimo atveju – taip pat už ICCAT konvencijos rajono ribų, jei jie perkrauna tame rajone sužvejotas žuvis;

trečiųjų šalių laivams, kurie yra inspektuojami valstybių narių uostuose ir kurie gabena ICCAT rūšių žuvis ar iš tokių rūšių žuvų pagamintus žuvininkystės produktus, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uostuose;

trečiųjų šalių žvejybos laivams ir mėgėjų žvejyba užsiimantiems trečiųjų šalių laivams, kurie veiklą vykdo Sąjungos vandenyse.

3 straipsnis

Ryšys su kitais Sąjungos aktais

Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio nuostatoms, išdėstytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo ( 1 ) ir Reglamente (ES) 2016/1627.

Šiame reglamente numatytos priemonės papildo priemones, numatytas reglamentuose (EB) Nr. 1005/2008 ir (EB) Nr. 1224/2009.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	ICCAT rūšys – I priede išvardytos rūšys;

2)	tropiniai tunai – didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai;

▼M3

2a)	buriažuvinės – ICCAT valdomos Istiophoridae šeimos žuvų rūšys;

▼B

3)	žvejybos laivas – laivas, turintis versliniam jūrų biologinių išteklių naudojimui skirtą įrangą arba paprastųjų tunų gaudyklę;

4)	žūklės laivas – žvejybos laivas, naudojamas jūrų biologiniams ištekliams žvejoti;

5)	Sąjungos žvejybos laivas – žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje;

6)	žvejybos leidimas – Sąjungos žvejybos laivui išduotas leidimas, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

7)	specialusis žvejybos leidimas – Sąjungos žvejybos laivui išduotas leidimas, kuriuo jam suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone ar pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis konkrečiais įrankiais vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

8)	perkrovimas – visų ar dalies laive laikomų žvejybos produktų iškrovimas į kitą laivą;

9)	mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

10)	I užduoties duomenys – duomenys, ICCAT „Praktiniame statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų ėminių ėmimo vadove“ apibrėžti kaip I užduotis;

11)	II užduoties duomenys – duomenys, ICCAT „Praktiniame statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų ėminių ėmimo vadove“ apibrėžti kaip II užduotis;

12)	KSŠ – ICCAT konvencijos susitariančiosios šalys ir bendradarbiaujančiosios šalys, kurios nėra susitariančiosios šalys, bendradarbiaujantys subjektai arba žvejybos subjektai;

13)	ICCAT konvencijos rajonas – visi Atlanto vandenyno ir gretimų jūrų vandenys;

14)	tausios žvejybos partnerystės susitarimas – tarptautinis susitarimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 37 punkte;

15)	laivo ilgis – atstumas, matuojamas tiesia linija tarp kraštutinių laivapriekio ir laivagalio taškų;

16)	didelis pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas – pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 24 metrai;

17)	didelis žvejybos laivas – žvejybos laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 20 metrų;

18)	didelis žūklės laivas – žūklės laivas, kurio bendrasis ilgis yra didesnis nei 20 metrų;

19)	didelių žvejybos laivų ICCAT registras – ICCAT sekretoriato tvarkomas didelių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti ICCAT rūšių žuvis ICCAT konvencijos rajone, sąrašas;

▼M3

20)

aptarnaujantis laivas – laivas, išskyrus laive esančias plaukiojančias priemones, kuriame nėra naudoti paruoštų žvejybos įrankių ir kuris palengvina žvejybos veiklą, padeda ją vykdyti arba parengia jai, be kita ko, aprūpindamas žūklės laivą ir statydamas, aptarnaudamas ir iškeldamas žuvų suburiamąjį įrenginį;

▼B

21)	transportinis laivas – aptarnaujantis laivas, kuris naudojamas perkrovimo operacijoms vykdyti ir į kurį iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų perkeliamos ICCAT rūšių žuvys;

22)	transportinių laivų ICCAT registras – ICCAT sekretoriato tvarkomas laivų, į kuriuos leidžiama jūroje, ICCAT konvencijos rajone, perkrauti žvejybos produktus iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, sąrašas;

23)	leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registras – ICCAT sekretoriato tvarkomas didelių žvejybos laivų, kuriems leidžiama ICCAT konvencijos rajone žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti tropinius tunus, sąrašas;

▼M3

23a)

plūduriuojantysis objektas – gamtinis ar dirbtinis plūduriuojantis (t. y. paviršinis arba popaviršinis) objektas, negalintis judėti savarankiškai; žuvų suburiamieji įrenginiai (ŽSĮ) yra žmogaus pagaminti ir tikslingai statomi ir (arba) sekami plūduriuojantieji objektai; rąstai – atsitiktinai prarasti antropogeninės ir gamtinės kilmės plūduriuojantieji objektai;

▼M3

24)

žuvų suburiamasis įrenginys (ŽSĮ) – statomas arba sekamas nuolatinis, pusiau nuolatinis arba laikinas bet kokios medžiagos žmogaus pagamintas ar gamtinis objektas, konstrukcija ar įrenginys, skirti žuvims privilioti, kad vėliau jas būtų galima sužvejoti; ŽSĮ gali būti inkariniai arba dreifuojantieji;

▼M3

24a)	su ŽSĮ susijęs užmetimas – žvejybos įrankio užmetimas aplink tunų tuntą, susijusį su ŽSĮ;

▼B

25)	NNN žvejyba – žvejybos veikla, apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 2 straipsnio 1 punkte;

26)	NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašas – laivų, kuriuos ICCAT laiko vykdančiais NNN žvejybą, sąrašas;

27)	ūda – žvejybos įrankis, kurį sudaro pagrindinis lynas su ant šoninių (ilginamųjų) lynų, kurių ilgis ir išdėstymo intervalas priklauso nuo tikslinės žuvų rūšies, pritvirtintais kabliukais;

▼M3

27a)	sekliojo statymo ūdos – ūdos, kurias pastačius dauguma kabliukų yra mažesniame nei 100 m gylyje;

▼B

28)	gaubiamasis tinklas – apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama per išilginius gruntlynio žiedus perkištu lynu, kuriuo tinklą galima sutraukti ir užverti;

29)	kabliukas – lenktas aštrus plieninės vielos elementas;

▼M3

30)	apskritasis kabliukas – paprastai apskritimo ar ovalo formos kabliukas, kurio smaigalys yra statmenas strypeliui; apskritieji kabliukai nuo statmens linijos turėtų būti palenkti ne daugiau kaip 10 laipsnių;

31)	eksploatuojamas plūduras – anksčiau aktyvuotas, įjungtas ir jūroje naudojamas prietaisinis plūduras, kuris perduoda koordinates ir visą kitą turimą informaciją, pvz., echolotų įverčius;

▼B

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TAM TIKRŲ RŪŠIŲ ŽUVŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO, IŠSAUGOJIMO IR KONTROLĖS PRIEMONĖS

I SKYRIUS

Tropiniai tunai

5 straipsnis

Didžiaakius tunus žvejojančių Sąjungos didelių žūklės laivų skaičiaus apribojimai

Didžiaakius tunus ICCAT konvencijos rajone žvejojančių Sąjungos didelių žūklės laivų skaičius ir bendras žvejybos pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa (GT), nustatomi:

pagal ICCAT konvencijos rajone 1991–1992 m. laikotarpiu didžiaakius tunus žvejojusių Sąjungos žūklės laivų vidutinį skaičių ir žvejybos pajėgumą, išreikštą GT, ir

remiantis Sąjungos žūklės laivų, žvejojusių didžiaakius tunus 2005 m., skaičiaus, apie kurį buvo pranešta ICCAT 2005 m. birželio 30 d., apribojimu.

▼M3

5a straipsnis

Pajėgumo apribojimas tropinių tunų atžvilgiu

Kasmet ne vėliau kaip sausio 31 d. valstybės narės nustato metinius žvejybos ir pajėgumo valdymo planus tropinių tunų atžvilgiu.

Valstybės narės užtikrina, kad jų bendras ūdomis ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų pajėgumas būtų valdomas pagal 1 dalyje nurodytus metinius žvejybos ir pajėgumo valdymo planus, visų pirma siekiant apriboti tropinių tunų laimikį, laikantis pagal Sąjungos teisę nustatytų laimikio limitų.

Valstybės narės nedidina 2023 m. birželio mėn. užregistruoto aptarnaujančių laivų skaičiaus.

Valstybės narės praneša Komisijai datas, kuriomis buvo išnaudotas visas jų tropinių tunų rūšių laimikio limitas. Komisija tą informaciją nedelsdama nusiunčia ICCAT sekretoriatui.

Valstybės narės praneša Komisijai apie Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir didelių ūdomis žvejojančių laivų ( kurių bendrasis ilgis 20 m ar daugiau) tropinių tunų laimikį kas mėnesį, o kai sužvejojama 80 % jų laimikio limito – kas savaitę.

Valstybės narės kas 3 mėnesius pateikia Komisijai informaciją apie su jų vėliava plaukiojančių laivų sužvejotų tropinių tunų kiekį pagal rūšis; tokia informacija pateikiama per 15 dienų nuo laikotarpio, per kurį buvo sužvejotas laimikis, pabaigos, t. y. ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 15 d., liepos 15 d. ir spalio 15 d. ir ne vėliau kaip kitų metų sausio 15 d., išskyrus atvejus, kai tokia informacija Komisijai siunčiama kas mėnesį. Ta informacija, neatsižvelgiant į tai, ar ji siunčiama kas 3 mėnesius, ar kas mėnesį, siunčiama suvestinės laimikio duomenų ataskaitos formatu. Kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d., liepos 30 d. ir spalio 30 d. ir kitų metų sausio 30 d. Komisija tą informaciją nusiunčia ICCAT sekretoriatui.

▼B

6 straipsnis

Specialieji leidimai dideliems tropinių tunų žūklės laivams ir aptarnaujantiems laivams

Valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo ( 2 ) išdėstytomis nuostatomis, dideliems su jų vėliava plaukiojantiems žūklės laivams išduoda leidimus žvejoti tropinius tunus ICCAT konvencijos rajone.

Valstybės narės išduoda leidimus su jų vėliava plaukiojantiems aptarnaujantiems laivams, kurie aptarnauja 1 dalyje nurodytus laivus.

▼M3

6a straipsnis

Draudimas išmesti į jūrą Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų sužvejotus tropinius tunus

Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, kuriems leidžiama žvejoti tropinius tunus, visus sužvejotus tropinius tunus laiko laive, iškrauna arba perkrauna į uostą.

Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojančio laivo sužvejoti tropiniai tunai tinklo užmetimo metu neturi būti išmetami į jūrą, kai tinklas visiškai užveriamas ir kai ištraukiama daugiau kaip pusė tinklo. Jei dėl tinklo užvėrimo arba ištraukimo tvarkos kyla techninių problemų, dėl kurių to draudimo taikyti neįmanoma, laivų kapitonai arba jų vardu veikiantys įgulos nariai deda visas pastangas, kad tunai būtų kuo greičiau paleisti į vandenį.

Nukrypstant nuo 1 dalies, tropiniai tunai gali būti išmetami į jūrą šiais atvejais:

kai laivo kapitonas nustato, kad sužvejoti tropiniai tunai yra įstrigę ar yra sutraiškyti gaubiamajame tinkle, yra sužaloti plėšrūnų arba nugaišo ir sugedo tinkle, kai dėl žvejybos įrankio gedimo nebuvo galima nei įprastai ištraukti tinklo, nei žvejoti ir paleisti gyvų žuvų į jūrą;

kai laivo kapitonas nustato, kad tropiniai tunai buvo sužvejoti reiso metu paskutinį kartą užmetus žvejybos įrankį ir nėra pakankamai sandėliavimo pajėgumo, kad būtų galima laikyti per šį užmetimą sužvejotus tunus; tos žuvys gali būti išmetamos į jūrą tik su sąlyga, kad:

laivo kapitonas arba įgulos nariai stengėsi kuo greičiau paleisti tunus gyvus ir;

ii)

išmetus žuvis į jūrą nevykdoma jokia kita žvejybos operacija, kol laive laikomi tunai neiškraunami arba neperkraunami.

Žvejybos laivų kapitonai apie visą pastebėtą į jūrą išmestą laimikį praneša laivų vėliavos valstybėms narėms. Valstybės narės siunčia Komisijai išmetimo į jūrą ataskaitas kaip I ir II užduočių duomenų dalis.

▼B

7 straipsnis

Leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registras

Valstybės narės praneša Komisijai nedelsdamos ir ne vėliau kaip per 30 dienų apie įvykį, dėl kurio būtina papildyti leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registrą, iš jo ką nors išbraukti ar jį iš dalies pakeisti. Komisija nedelsdama ir ne vėliau kaip per 45 dienas nuo tokio įvykio datos pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

▼M3

Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių tropinius tunus žvejojančių laivų ICCAT registrą, įskaitant aptarnaujančius laivus, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų tropinių tunų arba teikti kokios nors rūšies pagalbą tai veiklai, įskaitant ŽSĮ arba plūdurų statymą ir iškėlimą. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis netaikoma.

Sąjungos žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti tropinius tunus pagal 6 straipsnį, gali būti leidžiama laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti tropinių tunų priegaudą, laikantis šiems laivams nustatyto didžiausio priegaudos laive limito. Valstybės narės, teikdamos metinę ataskaitą, praneša Komisijai apie didžiausią su jų vėliava plaukiojantiems laivams leidžiamą priegaudos limitą ir pateikia informaciją apie tai, kaip jos užtikrina, kad to limito būtų laikomasi.

8 straipsnis

Atitinkamais metais tropinius tunus žvejojusių laivų sąrašas

Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių leidimus turinčių laivų, kurie ICCAT konvencijos rajone žvejojo tropinius tunus arba praėjusiais kalendoriniais metais teikė bet kokią pagalbą žvejybos veiklai (aptarnaujantys laivai), sąrašą. Gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju į tą sąrašą taip pat įtraukiami aptarnaujantys laivai, kurie teikė pagalbą žvejybos veiklai, neatsižvelgiant į jų vėliavą. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija praneša ICCAT sekretoriatui apie sąrašus, kuriuos ji gavo iš valstybių narių.

8a straipsnis

Neišnaudotas ar viršytas didžiaakių tunų kvotos kiekis

Bet kokia neišnaudota arba viršyta valstybės narės didžiaakių tunų metinės kvotos arba laimikio limito dalis gali būti pridėta prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito arba atitinkamai iš jų išskaičiuota per koregavimo metus arba iki jų pagal galiojančias ICCAT rekomendacijas dėl didžiaakių tunų.

Didžiausias neišnaudotas didžiaakių tunų kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, turi neviršyti tais konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.

▼B

9 straipsnis

Žuvų suburiamųjų įrenginių valdymo planai

Kasmet ne vėliau kaip gruodžio 31 d. valstybės narės, turinčios gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų, kurie žvejoja tropinius tunus naudodami žuvų suburiamuosius įrenginius (toliau – ŽSĮ), pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų tokių ŽSĮ naudojimo valdymo planus. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui ne vėliau kaip kitų metų sausio 31 d.

1 dalyje nurodytų valdymo planų tikslai yra šie:

gerinti žinias apie ŽSĮ charakteristikas, plūdurų charakteristikas, žvejybą naudojant ŽSĮ, įskaitant žvejybos pastangas, ir susijusį poveikį tikslinėms ir netikslinėms rūšims;

veiksmingai valdyti ŽSĮ ir bakenų statymą bei iškėlimą ir jų galimo praradimo atvejus;

sumažinti ir apriboti ŽSĮ ir žvejybos naudojant ŽSĮ poveikį ekosistemai, be kita ko, atitinkamais atvejais imantis veiksmų dėl atskirų mirtingumo dėl žvejybos aspektų (pvz., pastatytų ŽSĮ skaičiaus, įskaitant gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų tinklų užmetimų prie ŽSĮ skaičių, žvejybos pajėgumo, aptarnaujančių laivų skaičiaus).

1 dalyje nurodytuose valdymo planuose pateikiama II priede nustatyta informacija.

▼M3

Valstybės narės užtikrina, kad vienas laivas tuo pačiu metu naudotų ne daugiau kaip 300 aktyvių ŽSĮ su eksploatuojamais plūdurais.

ŽSĮ su eksploatuojamais plūdurais skaičius tikrinamas tikrinant telekomunikacijų sąskaitas. Tokius patikrinimus atlieka valstybės narės kompetentingos institucijos.

Valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams gali leisti žvejybos įrankį užmesti ant plūduriuojančiųjų objektų su sąlyga, kad žvejybos laive yra arba stebėtojas, arba veikianti elektroninės stebėsenos sistema, kuria galima patikrinti užmetimo tipą ir rūšinę sudėtį ir kuria teikiama informacija apie žvejybos veiklą ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui.

▼B

10 straipsnis

ŽSĮ taikomi reikalavimai

ŽSĮ turi atitikti šiuos reikalavimus:

paviršiuje esanti ŽSĮ konstrukcija negali būti uždengta jokia medžiaga arba gali būti uždengta tik tokia medžiaga, kuri kelia mažiausią pavojų, kad įsipainios netikslinių rūšių gyvūnai, ir

po paviršiumi esančios dalys turi būti sudarytos tik iš medžiagos, į kurią neįsipainioja netikslinių rūšių gyvūnai.

▼M3

Naudodamos ar projektuodamos ŽSĮ, valstybės narės:

užtikrina, kad visi naudojami ŽSĮ būtų nepinklūs, kaip numatyta pagal X priede išdėstytas gaires;

stengiasi užtikrinti, kad visi ŽSĮ būtų pagaminti iš biologiškai skaidžių medžiagų, pavyzdžiui, neplastikų, išskyrus medžiagas, naudojamas ŽSĮ sekimo plūdurams statyti.

Savo ŽSĮ valdymo planuose valstybės narės kasmet praneša Komisijai apie veiksmus, kurių imtasi siekiant laikytis 2 dalies.

▼B

11 straipsnis

Laivų pateikiama informacija apie ŽSĮ

Kiekvienu ŽSĮ pastatymo atveju gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys Sąjungos žūklės laivai ir aptarnaujantys Sąjungos laivai renka ir pateikia šią informaciją ir duomenis:

ŽSĮ geografines koordinates;

ŽSĮ pastatymo datą;

ŽSĮ tipą (inkarinis ŽSĮ, dreifuojantysis dirbtinis ŽSĮ);

ŽSĮ identifikatorių (t. y. ŽSĮ ženklus ar bakeno ID, plūduro tipą, pvz., paprastas plūduras ar plūduras, susietas su echolotu) arba kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti savininką;

ŽSĮ konstrukcines charakteristikas (plūduriuojančiosios dalies ir povandeninės konstrukcijos matmenis ir sudedamąsias medžiagas, taip pat povandeninės konstrukcijos pinklumą).

Kiekvienu nuplaukimo į ŽSĮ vietą atveju, neatsižvelgiant į tai, ar nuplaukus buvo užmesti žvejybos įrankiai, gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys Sąjungos žūklės laivai ir aptarnaujantys Sąjungos laivai renka ir pateikia šią informaciją:

nuplaukimo pobūdį (ištraukimas, iškėlimas, su elektronine įranga atliekami intervenciniai veiksmai);

ŽSĮ geografines koordinates;

nuplaukimo datą;

ŽSĮ tipą (inkarinis ŽSĮ, dreifuojantysis gamtinis ŽSĮ, dreifuojantysis dirbtinis ŽSĮ);

▼M3

rąsto aprašą arba ŽSĮ identifikatorių (t. y. ŽSĮ ženklus ir plūduro ID arba kitą informaciją, pagal kurią galima nustatyti savininką);

▼B

jei nuplaukus užmetami žvejybos įrankiai, užmetus pasiektą rezultatą – laimikį ir priegaudą, nurodant tiek laikomą laive, tiek išmestą į jūrą gyvų ar negyvų gyvūnų kiekį, o jei nuplaukus žvejybos įrankiai neužmetami, nurodoma tokio sprendimo priežastis (pavyzdžiui, kad nepakanka žuvų arba kad žuvys yra per mažos);

▼M3

plūduro ID.

▼B

Kiekvienu ŽSĮ praradimo atveju gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys Sąjungos žūklės laivai ir aptarnaujantys Sąjungos laivai renka ir pateikia šią informaciją:

paskutines užregistruotas geografines koordinates;

paskutinių geografinių koordinačių užregistravimo datą;

▼M3

ŽSĮ identifikatorių (t. y. ŽSĮ ženklus ir plūduro ID).

Sąjungos žvejybos laivai tvarko pastatytų ŽSĮ sąrašą, kuriame pateikiama bent III priede nustatyta informacija, ir kas mėnesį jį atnaujina pagal II užduoties duomenų reikalavimus.

▼B

12 straipsnis

Valstybių narių teikiama informacija apie ŽSĮ

Valstybės narės kasmet likus 15 dienų iki ICCAT nustatyto konkrečių metų galutinio termino pateikia Komisijai toliau nurodytą informaciją, kad ją būtų galima perduoti ICCAT sekretoriatui:

kas ketvirtį – faktiškai pastatytų ŽSĮ skaičių pagal ŽSĮ tipą, nurodant, ar yra su ŽSĮ susietas bakenas / plūduras ar echolotas, ar jo nėra;

▼M3

kas mėnesį – pastatytų bakenų / plūdurų skaičių ir tipą (pvz., radijo, tik sonarų, sonarų su echolotu) pagal II užduoties duomenų reikalavimus;

kas mėnesį – vidutinį aktyvių ir neaktyvių bakenų / plūdurų, kuriuos sekė kiekvienas laivas, skaičių;

kas mėnesį – vidutinį prarastų ŽSĮ su aktyviais plūdurais skaičių;

▼B

kiekvieno aptarnaujančio laivo duomenis apie jūroje praleistų dienų skaičių pagal kiekvieną 1° kartografinio tinklelio zoną, mėnesį ir vėliavos valstybę narę;

▼M3

gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų laimikį, žvejybos pastangas ir (gaubiamųjų tinklų) užmetimų skaičių pagal žvejybos būdą (tuntų prie plūduriuojančiųjų objektų ir laisvai plaukiojančių tuntų žvejyba) pagal II užduoties duomenų reikalavimus;

kai gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai vykdo veiklą kartu su kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančiais laivais – gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, siejamų su kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančiais laivais, laimikio ataskaitas ir žvejybos pastangas pagal I ir II užduočių duomenų reikalavimus.

▼B

13 straipsnis

Laivo žurnalai

Valstybės narės užtikrina, kad:

būtų greitai surenkami ir Sąjungos mokslininkams prieinami popieriniai ir elektroniniai žvejybos žurnalai ir, kai taikytina, ŽSĮ žurnalai;

pagal 50 straipsnį Komisijai perduodami II užduoties duomenys apimtų informaciją, surinktą iš žvejybos arba, kai taikytina, ŽSĮ žurnalų.

▼M3

14 straipsnis

Stebėjimo aprėptis ir draudimas statyti ŽSĮ, taikomas siekiant apsaugoti jauniklius

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai nestatytų dreifuojančiųjų ŽSĮ 15 dienų iki Sąjungos teisėje nustatytų žvejybos draudimo laikotarpių pradžios.

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, kuriems leidžiama žvejoti tropinius tunus, nustatytų mažiausią stebėjimo aprėptį taip:

savo ūdomis žvejojančių laivų, kurių bendrasis ilgis yra 20 metrų ar didesnis, atveju užtikrina, kad iki 2022 m. stebėjimas aprėptų bent 10 % žvejybos pastangų, tuo tikslu laive esant stebėtojui pagal IV priedą arba taikant patvirtintą elektroninės stebėsenos sistemą;

savo gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų atveju užtikrina, kad stebėjimas aprėptų 100 % žvejybos pastangų, tuo tikslu laive esant stebėtojui pagal IV priedą arba taikant patvirtintą elektroninės stebėsenos sistemą.

Valstybės narės ne vėliau kaip balandžio 30 d. ICCAT sekretoriatui ir ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui pateikia praėjusių metų stebėtojų arba taikant patvirtintą elektroninės stebėsenos sistemą surinktą informaciją, atsižvelgdamos į 72 straipsnyje nurodytus konfidencialumo reikalavimus.

▼B

15 straipsnis

Tropinių tunų žvejyba tam tikruose Portugalijos vandenyse

Draudžiama laikyti laive bet kokį kiekį tropinių tunų, gaubiamaisiais tinklais sužvejotų vandenyse, į kuriuos Portugalija turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai ICES X parajonyje į šiaurę nuo 36°30′ šiaurės platumos ar CECAF rajonuose į šiaurę nuo 31° šiaurės platumos ir į rytus nuo 17°30′ vakarų ilgumos, ar tais įrankiais žvejoti tokios rūšies žuvis tuose rajonuose. Tokiais atvejais netaikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis.

▼M3

16 straipsnis

NNN žvejybos nustatymas

Jeigu ICCAT vykdomasis sekretorius praneša Komisijai apie tai, kad Sąjungos žvejybos laivai galbūt pažeidė 7 straipsnio 2 dalį arba 14 straipsnio 1 ar 2 dalį, Komisija nedelsdama informuoja atitinkamą vėliavos valstybę narę. Ta valstybė narė nedelsdama ištiria padėtį ir, nustačiusi, kad laivas žvejoja naudodamas objektus, kurie galėtų daryti poveikį žuvų susibūrimui, skaitant ŽSĮ, žvejybos draudimo laikotarpiu, pareikalauja, kad laivas nutrauktų žvejybą ir, jei būtina, nedelsdamas išplauktų iš to rajono. Atitinkama vėliavos valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie atlikto tyrimo rezultatus ir atitinkamas priemones, kurių ji ėmėsi. Komisija perduoda tą informaciją pakrantės valstybei ir ICCAT vykdomajam sekretoriui.

II SKYRIUS

Ilgapelekiai tunai

1 skirsnis

Šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekiai tunai

▼B

17 straipsnis

Laivų skaičiaus apribojimai

Didžiausias Sąjungos žūklės laivų, žvejojančių Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus ICCAT konvencijos rajone, skaičius nustatomas pagal Sąjungos žūklės laivų, žvejojusių Šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus kaip tikslinę rūšį 1993–1995 m. laikotarpiu, vidutinį skaičių.

▼M3

17a straipsnis

Specialūs leidimai dideliems žūklės laivams, tikslingai žvejojantiems šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekius tunus

Valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2403 ( 3 ) išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus dideliems su jų vėliava plaukiojantiems žūklės laivams žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekius tunus ICCAT konvencijos rajone.

Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekius tunus tikslingai žvejojančių laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis netaikoma.

Sąjungos žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų pagal 1 dalį, gali būti leidžiama laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų priegaudą, laikantis šiems laivams nustatyto didžiausio priegaudos laive limito. Valstybės narės, teikdamos metinę ataskaitą, praneša Komisijai apie su jų vėliava plaukiojantiems laivams leidžiamą didžiausią priegaudos limitą.

17b straipsnis

Neišnaudotas ir viršytas šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų kvotos kiekis

Bet kokia neišnaudota arba viršyta valstybės narės šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų metinės kvotos arba laimikio limito dalis gali būti pridėta prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito arba atitinkamai iš jų išskaičiuota per koregavimo metus arba iki jų pagal galiojančias ICCAT rekomendacijas dėl šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų.

Didžiausias neišnaudotas šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, neturi viršyti tais konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.

17c straipsnis

Pietų Atlanto ilgapelekių tunų laimikio registras

Valstybės narės, su kurių vėliava laivai žvejoja pietų Atlanto ilgapelekius tunus, pateikia ICCAT sekretoriatui tikslius ir patvirtintus duomenis apie pietų Atlanto ilgapelekių tunų laimikį, kaip 50 straipsnyje nurodytų I užduoties ir II užduoties duomenų dalį.

2 skirsnis

Viduržemio jūros ilgapelekiai tunai

17d straipsnis

Mėgėjų vykdoma Viduržemio jūros ilgapelekių tunų žvejyba

Nedarant poveikio bet kokiems mėgėjų žvejybos draudimams pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę, mėgėjų žvejybą vykdantys fiziniai ar juridiniai asmenys negali sužvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti daugiau kaip tris Viduržemio jūros ilgapelekių tunų egzempliorius, skaičiuojant vienam laivui per dieną.

Vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotus Viduržemio jūros ilgapelekius tunus parduoti draudžiama.

Valstybės narės Komisijai ir ICCAT sekretoriatui pateikia visų mėgėjų žvejybą vykdančių žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti Viduržemio jūros ilgapelekius tunus, sąrašą likus ne mažiau kaip 15 dienų iki tokios veiklos vykdymo pradžios. Į tą sąrašą neįtrauktiems laivams Viduržemio jūros ilgapelekių tunų žvejoti neleidžiama.

▼B

III SKYRIUS

Paprastosios durklažuvės

1 Skirsnis

Paprastosios durklažuvės Atlanto vandenyne

18 straipsnis

Šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių išteklių valdymo planai

Valstybės narės, kurioms skirta Šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių kvota ir kurių laivai žvejoja šios rūšies žuvis, savo valdymo planus Komisijai pateikia kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 15 d. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d.

▼M3

18a straipsnis

Specialūs leidimai dideliems žūklės laivams, tikslingai žvejojantiems šiaurės ir pietų Atlanto paprastąsias durklažuves

Valstybės narės, vadovaudamosi Reglamente (ES) 2017/2403 išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus dideliems su jų vėliava plaukiojantiems žūklės laivams žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto paprastąsias durklažuves ICCAT konvencijos rajone.

Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į leidimus turinčių šiaurės ir pietų Atlanto paprastąsias durklažuves tikslingai žvejojančių laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perkelti, perdirbti ar iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių. Tokiais atvejais Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis netaikoma.

Sąjungos žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių pagal 1 dalį, gali būti leidžiama laikyti laive, perkrauti, transportuoti, perdirbti arba iškrauti šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių priegaudą, laikantis šiems laivams nustatyto didžiausio priegaudos laive limito. Valstybės narės, teikdamos metinę ataskaitą, praneša Komisijai apie su jų vėliava plaukiojantiems laivams leidžiamą didžiausią priegaudos limitą.

18b straipsnis

Neišnaudotas šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių kvotos kiekis

Bet kokia neišnaudota valstybės narės šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių metinės kvotos arba laimikio limito dalis gali būti pridėta prie atitinkamos kvotos ar laimikio limito per koregavimo metus arba iki jų pagal galiojančias ICCAT rekomendacijas dėl šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių.

Didžiausias neišnaudotas šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių kvotos kiekis, kurį valstybė narė gali perkelti bet kuriais konkrečiais metais, neturi viršyti tais konkrečiais metais ICCAT leidžiamo kiekio.

▼B

19 straipsnis

Mažiausias Šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių dydis

Draudžiama žvejoti, laikyti laive ar perkrauti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti, taip pat parduoti arba tiekti rinkai paprastąsias durklažuves, kurių gyvasis svoris – mažesnis nei 25 kg arba ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo – mažesnis nei 125 cm. Tokiais atvejais netaikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis.

Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama laikyti laive, perkrauti, perkelti, iškrauti, transportuoti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti ne daugiau kaip 15 % atsitiktinai sužvejotų paprastųjų durklažuvių, kurių gyvasis svoris – mažesnis nei 25 kg arba ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo – mažesnis nei 125 cm.

2 dalyje nurodytas leidžiamasis 15 % nuokrypis apskaičiuojamas pagal paprastųjų durklažuvių skaičių bendrame konkretaus laivo sužvejotų ir per vieną kartą iškrautų paprastųjų durklažuvių kiekyje.

2 skirsnis

Paprastosios durklažuvės Viduržemio jūroje

▼M3

IV SKYRIUS

Buriažuvinės, atlantinės buriažuvės, atlantiniai marlinai, atlantiniai baltieji marlinai ir atlantiniai apvaliažvyniai durklasnukiai

27 straipsnis

Sužvejotų gyvų atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių paleidimas į jūrą

Tiek, kiek įmanoma, Sąjungos pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai ir Sąjungos gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai nedelsdami paleidžia visus atlantinius marlinus (Makaira nigricans), atlantinius baltuosius marlinus (Tetrapturus albidus) ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius (Tetrapturus georgei), kurie ištraukimo metu yra gyvi, deramai atsižvelgdami į įgulos narių saugą, taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala ir kuo labiau padidintas išgyvenamumas po paleidimo į jūrą.

Valstybės narės, rengdamos savo laivynui skirtas gaires, skatina įgyvendinti ICCAT rekomendacijos 19-05 1 priede nurodytus saugaus elgesio ir gyvų žuvų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliuosius standartus. Kad būtų galima saugiai paleisti sužvejotus gyvus atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius, Sąjungos žvejybos laivuose ant denio įgulos nariams turi būti lengvai prieinami šie įtaisai: keliamasis įtaisas, varžtų pjoviklis, kabliukų atkabinimo įrankis arba replės ir lynų pjoviklis.

Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos laivų kapitonai ir įgulos nariai būtų tinkamai apmokyti, žinotų ir taikytų tinkamus poveikio mažinimo, identifikavimo, elgesio ir paleidimo į jūrą metodus ir laikytų laive visą įrangą, būtiną atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių paleidimui į jūrą, laikantis gairių dėl saugaus elgesio ir gyvų žuvų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliųjų standartų, nurodytų 2 dalyje.

Vykdydamos ICCAT valdomų išteklių žvejybą, valstybės narės stengiasi kuo labiau sumažinti atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių mirtingumą po jų paleidimo į jūrą.

Valstybės narės gali leisti su jų vėliava plaukiojantiems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams ir gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti ir laikyti laive, perkrauti arba iškrauti negyvus atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius, neviršijant jų laimikio limito.

28 straipsnis

Atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių iškrovimas viršijus žvejybos galimybes

Išnaudojusi jai skirtą kvotą, valstybė narė užtikrina, kad iškrauti atlantiniai marlinai, atlantiniai baltieji marlinai ir atlantiniai apvaliažvyniai durklasnukiai, kurie prie laivo borto atplukdomi negyvi, nebūtų parduodami ir nepatektų į prekybą. Tokie iškrauti kiekiai neįskaitomi į tos valstybės narės laimikio limitus, nustatytus remiantis ICCAT rekomendacijos 19-05 2 punkte Sąjungai nustatytu iškrovimo limitu, su sąlyga, kad toks draudimas yra aiškiai paaiškintas šio reglamento 71 straipsnyje nurodytoje metinėje ataskaitoje.

29 straipsnis

Mėgėjų vykdoma atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių žvejyba

Valstybės narės, su kurių vėliava žvejojantys laivai vykdo atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių mėgėjų žvejybą, užtikrina, kad mokslinis stebėjimas aprėptų 5 % turnyrų metu iškrauto sužvejotų atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių kiekio.

Mėgėjų vykdomos atlantinių marlinų žvejybos atveju taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis – 251 cm ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo.

Mėgėjų vykdomos atlantinių baltųjų marlinų ir atlantinių apvaliažvynių durklasnukių žvejybos atveju taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis dydis – 168 cm ilgis nuo apatinės žiaunos galo iki uodegos peleko išsišakojimo.

Draudžiama parduoti ar siūlyti parduoti vykdant mėgėjų žvejybą sužvejotų atlantinių marlinų, atlantinių baltųjų marlinų ar atlantinių apvaliažvynių durklasnukių skerdenas ar skerdenų dalis.

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad mėgėjų žvejybos atveju visos paleidžiamos į jūrą žuvys būtų paleidžiamos taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala.

29a straipsnis

Duomenų apie atlantines buriažuves rinkimas

Valstybės narės renka duomenis apie atlantinių buriažuvių, įskaitant gyvas ir negyvas į jūrą išmestas žuvis, laimikį ir šiuos duomenis, kaip I ir II užduočių duomenų dalį, kasmet teikia išteklių vertinimo procesui pagrįsti.

29b straipsnis

Duomenų apie buriažuvines, atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius rinkimas ir jų teikimas

Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programas, kuriomis užtikrinama, kad ICCAT būtų teikiami tikslūs duomenys apie buriažuvinių laimikį, žvejybos pastangas, žuvų dydį ir į jūrą išmestą žuvų kiekį, laikydamosi I ir II užduočių duomenų teikimui nustatytų ICCAT reikalavimų.

Valstybės narės pateikia Komisijai buriažuvinių patikrinimo lapus, nustatytus ICCAT rekomendacijos 18-05 1 priede, įskaitant informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi šalies viduje, kad stebėtų laimikius ir išsaugotų bei valdytų buriažuvinių išteklius.

Jei I užduoties duomenys, įskaitant duomenis apie negyvus į jūrą išmestus atlantinius marlinus, atlantinius baltuosius marlinus ir atlantinius apvaliažvynius durklasnukius pagal ICCAT rezoliuciją 01-06 ir ICCAT rekomendaciją 11-15 nepateikiami, tų rūšių žuvis laikyti laive draudžiama.

▼B

V SKYRIUS

Rykliai

30 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Vykdant žvejybą, kurios atveju rykliai nėra tikslinė rūšis, gyvi rykliai, kurie yra sužvejojami atsitiktinai ir nėra suvartojami maistui ar naudojami kaip pragyvenimo šaltinis, paleidžiami.

Valstybės narės, kai įmanoma, atlieka ICCAT konvencijos rajone sužvejotų ryklių rūšių mokslinius tyrimus, kad būtų galima pagerinti žvejybos įrankių selektyvumą, nustatyti galimas jauniklių augimo vietas ir apsvarstyti galimybę taikyti draudimą žvejoti tam tikru laikotarpiu ir draudimą žvejoti tam tikrame rajone, taip pat prireikus kitas priemones. Tokie moksliniai tyrimai turi suteikti informacijos apie pagrindinius biologinius ir ekologinius parametrus, gyvenimo etapus ir elgsenos ypatumus, taip pat apie galimų poravimosi, jauniklių atsivedimo ir augimo vietų nustatymą.

31 straipsnis

Atlantiniai silkiarykliai (Lamna nasus)

Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti atlantinių silkiaryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

Sąjungos žūklės laivai nedelsdami nesužeisdami paleidžia vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejotus atlantinius silkiaryklius, atplukdytus prie bortų.

32 straipsnis

Didžiaakės jūrų lapės (Alopias superciliosus)

Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

Sąjungos žūklės laivai nedelsdami nesužeisdami paleidžia vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejotas didžiaakes jūrų lapes, atplukdytas prie bortų.

▼M3

33 straipsnis

Šiaurės Atlanto atlantiniai pilkšvieji rykliai (Isurus oxyrinchus)

Sąjungos žvejybos laivais sužvejoti šiaurės Atlanto atlantiniai pilkšvieji rykliai neturi būti sužaloti ir, kiek tai praktiškai įmanoma, turi būti nedelsiant paleidžiami į jūrą, deramai atsižvelgiant į įgulos narių saugą.

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai taikytų IX priede nustatytus saugaus elgesio su šiaurės Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais ir jų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliuosius standartus.

„33a straipsnis

Pietų Atlanto atlantiniai pilkšvieji rykliai (Isurus oxyrinchus)

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai taikytų IX priede nustatytus saugaus elgesio su pietų Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais ir jų paleidimo į jūrą procedūrų minimaliuosius standartus.

Valstybės narės kas mėnesį teikia Komisijai viso leidžiamo iškrauti iš su jų vėliava plaukiojančių laivų pietų Atlanto atlantinių pilkšvųjų ryklių kiekio ataskaitas. Tos ataskaitos pateikiamos Komisijai per 15 dienų po kalendorinio mėnesio, kurį buvo sužvejotas laimikis, pabaigos. Be to, valstybės narės kasmet pateikia Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų į jūrą išmestų šių negyvų ryklių, į jūrą paleistų gyvų ryklių ir bendro laimikio ataskaitas.

Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. valstybės narės, su kurių vėliava žvejojantys laivai sužvejojo (iškrautos ir negyvos į jūrą išmestos žuvys) pietų Atlanto atlantinių pilkšvųjų ryklių, praneša Komisijai, kokią statistinę metodiką jos naudojo negyvų į jūrą išmestų ir gyvų į jūrą paleistų šių ryklių kiekiui apskaičiuoti. Valstybės narės, kuriose vykdoma smulkioji ir mažos apimties žvejyba, taip pat teikia informaciją apie savo duomenų rinkimo programas.

Teikdamos metinius I ir II užduočių duomenis, valstybės narės, naudodamosi ICCAT Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto patvirtintais metodais, pateikia Komisijai visus atitinkamus duomenis apie pietų Atlanto atlantinius pilkšvuosius ryklius, įskaitant negyvų į jūrą išmestų ir gyvų į jūrą paleistų šių ryklių skaičiaus įverčius.

Žvejybos laivams, kuriuose laikomi pietų Atlanto atlantiniai pilkšvieji rykliai, draudžiama perkrauti pietų Atlanto atlantinių pilkšvųjų ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

▼B

34 straipsnis

Ilgapelekiai pilkieji rykliai (Carcharhinus longimanus)

Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

Sąjungos žūklės laivai nedelsdami nesužeisdami paleidžia vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejotus ilgapelekius pilkuosius ryklius, atplukdytus prie bortų.

35 straipsnis

Paprastieji kūjarykliai

Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių paprastųjų kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo), sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

Sąjungos žūklės laivai nedelsdami nesužeisdami paleidžia vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejotus paprastuosius kūjaryklius, atplukdytus prie bortų.

36 straipsnis

Floridiniai šilkiniai rykliai (Carcharhinus falciformis)

Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti floridinių šilkinių ryklių, sužvejotų vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą, skerdenas arba skerdenų dalis.

Sąjungos žūklės laivai nedelsdami – ne vėliau nei prieš įkeliant laimikį į žuvų talpyklas – nesužeisdami paleidžia vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą sužvejotus floridinius šilkinius ryklius – tinkamai atsižvelgdami į įgulos narių saugumą.

ICCAT valdomų išteklių žvejybą vykdantys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys Sąjungos laivai imasi papildomų priemonių atsitiktinai sužvejotų floridinių šilkinių ryklių išgyvenimo galimybėms padidinti. Valstybės narės kasmet pateikia Komisijai ataskaitą apie padarytą pažangą, kuri yra 71 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos dalis.

▼M3

36a straipsnis

Duomenų apie ryklius rinkimas

Valstybės narės įgyvendina duomenų rinkimo programas, kuriomis užtikrinama, kad ICCAT būtų teikiami tikslūs duomenys apie ryklių laimikį, žvejybos pastangas, žuvų dydį ir į jūrą išmestą kiekį, laikantis I ir II užduočių duomenų teikimo reikalavimų.

Valstybės narės pateikia Komisijai ryklių patikrinimo lapus, nustatytus ICCAT rekomendacijos 18-06 1 priede, įskaitant informaciją apie veiksmus, kurių jos ėmėsi šalies viduje, kad stebėtų laimikius ir išsaugotų bei valdytų ryklių išteklius.

▼B

37 straipsnis

Mokslinių stebėtojų ir kitų įgaliotųjų asmenų renkami tam tikrų rūšių ryklių ėminiai

Nukrypstant nuo 31, 32, 34, 35 ir 36 straipsniuose nustatyto draudimo laikyti laive atlantinius silkiaryklius, didžiaakes jūrų lapes, ilgapelekius pilkuosius ryklius, paprastuosius kūjaryklius (priklausančius Sphyrnidae šeimai, išskyrus Sphyrna tiburo) ir floridinius šilkinius ryklius, moksliniams stebėtojams ar asmenims, kuriuos KSŠ yra įgaliojusios rinkti biologinius ėminius per verslinės žvejybos operacijas, leidžiama tuos ėminius rinkti šiomis sąlygomis:

renkami tik gyvūnų, kurie ištraukiami negyvi, biologiniai ėminiai;

biologiniai ėminiai imami vykdant mokslinių tyrimų projektą, apie kurį pranešta ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui ir kuris plėtojamas atsižvelgiant į to komiteto rekomenduojamus mokslinių tyrimų prioritetus. Į mokslinių tyrimų projektą turėtų būti įtrauktas išsamus dokumentas, kuriame apibūdinamas projekto tikslas, naudotina metodika, rinktinų ėminių skaičius bei tipas ir ėminių ėmimo laikotarpiai bei rajonai;

biologiniai ėminiai laikomi laive iki atvežimo į iškrovimo uostą ar perkrovimo ir

prie visų pagal šį straipsnį surinktų ėminių iki atvežimo į galutinį iškrovimo uostą privalo būti pridėtas vėliavos valstybės narės arba, jei tai frachtuojami laivai, – frachtuojančios KSŠ ir vėliavos valstybės narės leidimas. Tokiais ėminiais ir kitomis ryklių egzempliorių, kurių ėminiai paimti, dalimis negali būti prekiaujama ir jie negali būti parduodami.

1 dalyje nurodytus biologinius ėminius visų pirma gali sudaryti stuburo slanksteliai, audinys, reprodukcinė sistema, skrandis, odos ėminiai, spiralinis vožtuvas, žiaunos, visa žuvis ar skeletas taksonominiams tyrimams ir faunos sąrašams.

Ėminių ėmimo procesas gali būti pradėtas tik po to, kai atitinkama valstybė narė išduoda leidimą.

VI SKYRIUS

Jūrų paukščiai

38 straipsnis

Poveikio jūrų paukščiams mažinimo priemonės rajone tarp 20° ir 25° pietų platumos

Visi rajone tarp 20° ir 25° pietų platumos žvejojantys laivai turi turėti ir naudoti paukščių baidymo lynus ir paukščių baidymo lynų stiebus, atitinkančius V priede išdėstytus reikalavimus ir papildomas gaires.

Paukščių baidymo lynai turi būti visada ištempiami prieš nuleidžiant į vandenį ūdas.

Kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs, turi būti naudojamas dar vienas paukščių baidymo lyno stiebas ir paukščių baidymo lynas, jeigu tai praktiškai įmanoma.

Visi laivai turi turėti atsarginius paukščių baidymo lynus, kuriuos būtų galima nedelsiant panaudoti.

Laivams, vienagijėmis ūdomis žvejojantiems paprastąsias durklažuves, 1, 2 ir 3 dalių reikalavimai netaikomi, jei tenkinamos šios sąlygos:

ūdos užmetamos naktį (naktis – laikotarpis tarp jūrinio saulėlydžio ir jūrinio saulėtekio, kaip nurodyta jūrų astronominio metraščio dalyje, skirtoje saulėlydžiams ir saulėtekiams pagal vietos, kurioje vykdoma žvejyba, geografines koordinates) ir

ne toliau kaip 3 metrai nuo kabliuko pritaisoma ne lengvesnė kaip 60 g lankstinė jungtis, kad būtų pasiekta optimali grimzdimo sparta.

Laivų, kuriems taikoma pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis, vėliavos valstybės narės informuoja Komisiją apie savo mokslines išvadas, gautas stebėtojams stebint tuos laivus.

39 straipsnis

Poveikio jūrų paukščiams mažinimo priemonės rajone į pietus nuo 25° pietų platumos

Ūdomis žvejojantys laivai taiko bent dvi iš toliau nurodytų poveikio mažinimo priemonių laikydamiesi V priede išdėstytų reikalavimų ir papildomų gairių:

žvejybos įrankiai užmetami naktį esant minimaliam denio apšvietimui;

naudojami paukščių baidymo lynai;

lynas gramzdinamas svoriais.

40 straipsnis

Ataskaitų apie jūrų paukščius teikimo pareigos

Ūdomis žvejojantys laivai renka ir savo vėliavos valstybei narei pateikia informaciją apie susidūrimą su jūrų paukščiais, įskaitant atsitiktinę priegaudą. Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės perduoda tą informaciją Komisijai. Komisija nedelsdama tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie 38 ir 39 straipsniuose nustatytų priemonių įgyvendinimą ir apie pažangą, padarytą įgyvendinant Sąjungos veiksmų planą, skirtą atsitiktinei jūrų paukščių priegaudai žvejybos įrankiais mažinti.

VII SKYRIUS

Jūrų vėžliai

41 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl jūrų vėžlių

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai turi vengti jūrų vėžlių patekimo į tinklus ir paleisti į tinklus, taip pat į ŽSĮ, patekusius ar įsipainiojusius jūrų vėžlius. Jie praneša savo vėliavos valstybei narei apie jūrų vėžlių susidūrimą su gaubiamaisiais tinklais ar ŽSĮ.

Pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai turi turėti ir naudoti saugaus elgesio su jūrų vėžliais, jų išpainiojimo ir paleidimo įrangą, skirtą užtikrinti, kad jūrų vėžliai būtų paleidžiami taip, kad jų galimybės išgyventi būtų kuo didesnės.

▼M3

2a.

Valstybės narės reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, žvejojantys sekliojo statymo ūdomis:

naudotų tik didelius apskrituosius kabliukus;

jaukui naudotų tik pelekines žuvis arba;

naudotų kitas priemones, kurias ICCAT peržiūrėjo, laiko veiksmingomis ir kurias patvirtino kaip galinčias sumažinti sąveikos su jūrų vėžliais dažnį vykdant žvejybą sekliojo statymo ūdomis.

▼B

Pelaginėmis ūdomis žvejojančiuose laivuose dirbantys žvejai turi naudoti 2 dalyje nurodytą įrangą laikantis VI priede išdėstytų reikalavimų, kad jūrų vėžlių galimybės išgyventi būtų kuo didesnės.

▼M3

Valstybės narės:

užtikrina, kad tais atvejais, kai susidūrimo su jūrų vėžliais atvejai pagrindžiami dokumentais ir apie juos pranešama ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, sąveikos su jūrų vėžliais galimybė būtų kiek įmanoma sumažinta ir panaikinta taikant arba nuolat taikant bent vieną iš šių priegaudos mažinimo priemonių:

alternatyvius arba naujus žvejybos įrankių tipus ir žvejybos įrankių modifikacijas;

ii)

žvejybos ribojimą ir draudimą tam tikrą laiką tam tikrame rajone tais atvejais, kai yra didesnė sąveikos su jūrų vėžliais rizika;

iii)

veiksmingus statomųjų tinklų ženklus, kad jūrų vėžliai galėtų juos pastebėti, pvz., tinkle naudoti tinklo spalvas, pasyviuosius atšvaitus, didesnio skersmens siūlą, kamščius ar kitas medžiagas;

iv)

su žvejyba susijusio elgesio ir strategijos pakeitimus (pvz., sutrumpinti panardinimo trukmę ir t. t.);

reikalauja, kad su jų vėliava plaukiojantys gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai:

kiek tai praktiškai įmanoma, stengtųsi išvengti apsupti jūrų vėžlius tinklais;

ii)

jei įmanoma, paleistų tinklų apsuptus, taip pat į ŽSĮ patekusius, arba į tinklus įsipainiojusius jūrų vėžlius, ir

iii)

užtikrintų, kad statomi ŽSĮ būtų pagaminti laikantis X priedo, siekiant veiksmingai pašalinti jūros vėžlių įsipainiojimo riziką;

imasi visų pagrįstų veiksmų, kad užtikrintų saugų jūrų vėžlių paleidimą į jūrą taip, kad jų išgyvenimo tikimybė būtų kuo didesnė, reikalaudamos, kad:

gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, ūdomis žvejojantys laivai ir kitų rūšių laivai, plaukiojantys su jų vėliava, naudojantys žvejybos įrankius, į kuriuos gali įsipainioti jūros vėžliai, laive turėtų kabliukų atkabinimo, lynų nupjovimo įrankių ir pintinių ar panardinamųjų tinklelių (atsižvelgiant į tai, kas tinka konkrečiam įrankių tipui), atitinkančių FAO gairėse dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo (2009 m.) (toliau – FAO gairės) nurodytą „Geriausią elgesio su jūrų vėžliais ir jų paleidimo į jūrą praktiką“;

ii)

i punkte nurodytų laivų savininkai, operatoriai ir įgulos nariai, taip pat visi laive esantys stebėtojai naudotų tame punkte nurodytą įrangą laikydamiesi VI priede nustatytos jūros vėžlių saugaus elgesio ir paleidimo į jūrą praktikos ir FAO gairių;

iii)

i punkte nurodytų laivų savininkai, operatoriai ir įgulos nariai būtų skatinami dalyvauti mokymuose, kaip naudotis tame punkte nurodytą įranga;

reikalauja, kad jų žvejai laivuose, tikslingai žvejojančiuose rūšis, kurioms taikoma ICCAT konvencija, visus sugautus komos ištiktus ar nejudančius jūrų vėžlius kuo greičiau įkeltų į laivą, jei tai praktiškai įmanoma, ir padėtų jiems atsigauti, be kita ko, taikydami gaivinimo priemones, kaip nurodyta VI priedo C skirsnyje, prieš grąžindami juos į vandenį;

užtikrina, kad žvejai žinotų apie tinkamus poveikio švelninimo ir elgesio metodus, kaip aprašyta VI priede, ir juos taikytų.

Valstybės narės siekia padidinti mokslinio stebėjimo aprėptį ICCAT valdomų išteklių žvejybą vykdančiuose ūdomis žvejojančiuose laivuose, kurių atveju susidūrimai su jūrų vėžliais buvo pagrįsti dokumentais ir apie juos buvo pranešta ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, kad ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d. būtų pasiekta mažiausią 5 % lygį viršijanti 10 % aprėptis. Šią didesnę aprėptį galima užtikrinti pasitelkiant stebėtojus ir (arba) elektroninės stebėsenos sistemas.

Nepaisant pirmos pastraipos, laivų, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 15 metrų, atveju, jeigu galėtų kilti ypač didelis susirūpinimas dėl saugumo ir dėl to stebėtojo priimti į laivą negalima, valstybė narė gali taikyti alternatyvų mokslinio stebėjimo metodą, pagal kurį būtų renkami duomenys, lygiaverčiai šiame reglamente nurodytiems duomenims, tokiu būdu, kad būtų užtikrinta panaši aprėptis. Prieš įgyvendinant alternatyvius metodus pagal šią pastraipą, juos metiniame susirinkime turi patvirtinti ICCAT.

Viduržemio jūroje:

2a dalis netaikoma;

4 ir 5 dalys taikomos nuo 2026 m. sausio 1 d.

▼B

42 straipsnis

Ataskaitų apie jūrų vėžlius teikimo pareigos

Valstybės narės renka ir kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. pateikia Komisijai informaciją apie savo laivų susidūrimą su jūrų vėžliais vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą ir ją pateikia pagal įrankių tipą. Komisija tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Tokia informacija apima:

laimikio dydį, įrankių charakteristikas, laiką ir vietą, tikslines rūšis, taip pat tvarkomo laimikio būklę (t. y. į jūrą išmetamas negyvas ar paleidžiamas gyvas laimikis);

susidūrimų suskirstymą pagal jūrų vėžlių rūšis ir

užkibimo ar įsipainiojimo (įskaitant ŽSĮ) pobūdį, jauko tipą, kabliuko dydį bei tipą ir gyvūno dydį.

Valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie 41 straipsnio įgyvendinimą ir kitus atitinkamus veiksmus, kurių jos ėmėsi dėl ICCAT valdomų išteklių žvejybos, siekdamos įgyvendinti 2010 m. FAO gaires dėl jūrų vėžlių mirtingumo vykdant žvejybos operacijas mažinimo, kuri yra 71 straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos dalis.

VIII SKYRIUS

Paprastųjų tunų ir paprastųjų durklažuvių išteklių žvejybos galimybės

▼M2 —————

▼B

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROS KONTROLĖS PRIEMONĖS

I SKYRIUS

Leidimai

44 straipsnis

Didelių žvejybos laivų ICCAT registras

Valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente ( 4 ) išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus su jų vėliava plaukiojantiems dideliems žvejybos laivams žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti ICCAT rūšių žuvis ICCAT konvencijos rajone.

Išduodamos leidimą, valstybės narės pateikia Komisijai didelių žvejybos laivų, kuriems pagal 1 dalį išduotas leidimas, sąrašą. Komisija nedelsdama tą informaciją pateikia ICCAT sekretoriatui, kad šis ją įtrauktų į didelių žvejybos laivų ICCAT registrą.

Valstybės narės nedelsdamos ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įvykio, dėl kurio būtina papildyti, išbraukti ar pakeisti didelių žvejybos laivų ICCAT registro informaciją, apie tai praneša Komisijai. Komisija ne vėliau kaip per 45 dienas nuo tokio įvykio datos pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

Dideliems žvejybos laivams, kurie nėra įtraukti į didelių žvejybos laivų ICCAT registrą, neleidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti ICCAT konvencijos rajone sužvejotų ICCAT rūšių žuvų. Tokiais atvejais netaikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalis.

▼M3

44a straipsnis

Laivų stebėjimo sistema

Jei žvejybos laivuose pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 9 straipsnį yra įrengti sekimo įtaisai, valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų sekimo įtaisai veiktų nuolat ir nepertraukiamai ir kad informacija apie gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus būtų renkama ir perduodama valstybės narės kompetentingoms institucijoms bent kartą per valandą, o informacija apie visus kitus ICCAT rūšių žuvis tikslingai žvejojančius laivus – bent kartą per 2 valandas.

Sąjungos žvejybos laive sumontuoto sekimo įtaiso techninio gedimo arba neveikimo atveju įtaisas remontuojamas arba pakeičiamas kuo greičiau ir bet kuriuo atveju per 1 mėnesį nuo įvykio, išskyrus atvejus, kai laivas nebevykdo veiklos ICCAT konvencijos rajone. Jeigu sekimo įtaisas nesuremontuotas arba nepakeistas, Sąjungos žvejybos laivai žvejybos reiso nepradeda.

▼B

II SKYRIUS

Frachtavimas

45 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas Sąjungos žūklės laivų ir KSŠ žūklės laivų frachtavimo susitarimams (išskyrus laivo nuomos be įgulos sutartis) tais atvejais, kai atitinkami Sąjungos žūklės laivai nekeičia savo vėliavos.

46 straipsnis

Bendrosios nuostatos

Sąjungos žūklės laivams leidžiama dalyvauti su KSŠ sudarytame frachtavimo susitarime tik kaip frachtuojamiems laivams, jei tenkinamos šios sąlygos:

frachtuojami laivai turi frachtuojančios KSŠ išduotą žvejybos leidimą ir nėra įtraukti į NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašą;

frachtuojamiems laivams neleidžiama tuo pačiu metu žvejoti pagal daugiau kaip vieną frachtavimo susitarimą;

frachtuojamų laivų laimikiai iškraunami tik frachtuojančių KSŠ uostuose, nebent frachtavimo susitarime būtų numatyta kitaip, ir

frachtavimo įmonė yra teisėtai įsteigta frachtuojančioje KSŠ.

Norint atlikti bet kokį perkrovimą jūroje turi būti gautas išankstinis ir tinkamas frachtuojančios KSŠ leidimas ir jį atliekant turi būti laikomasi šios antraštinės dalies IV skyriaus.

47 straipsnis

Pranešimas

Sudarant frachtavimo susitarimą, vėliavos valstybė narė praneša Komisijai apie savo pritarimą tam susitarimui.

Jeigu per 15 kalendorinių dienų nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo perdavimo Komisijai dienos Komisija nepaprašė papildomos informacijos, frachtuojamas laivas gali pradėti atitinkamą žvejybos veiklą.

Vėliavos valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją apie kiekvieno frachtavimo pabaigą.

Komisija nedelsdama perduoda 1 ir 3 dalyse nurodytą informaciją ICCAT sekretoriatui.

III SKYRIUS

Laimikių kontrolė

48 straipsnis

Kvotų ir mažiausio dydžio reikalavimų laikymasis

Kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 20 d. valstybės narės pateikia Komisijai informaciją apie ICCAT rūšių žuvų praėjusių metų laimikį, kuriam taikytos kvotos, ir apie mažiausio dydžio reikalavimų laikymąsi.

Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d.

49 straipsnis

Laimikio ėminių ėmimas

Laimikio ėminiai siekiant pagerinti žinias apie atitinkamų ICCAT rūšių biologiją ir apskaičiuoti joms įvertinti reikalingus parametrus imami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1004 ( 5 ), Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2016/1251 ( 6 ) ir 1990 m. ICCAT paskelbtą „Praktinio statistinių duomenų apie Atlanto tunus ir tunams giminingas žuvis rinkimo ir jų ėminių ėmimo vadovą“.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų laimikio ėminių ėmimo reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

50 straipsnis

Pranešimas apie laimikį ir žvejybos pastangas

Jei Komisija, kad būtų laikomasi ICCAT nustatytų metinių terminų, nėra nustačiusi kitaip, valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. perduoda Komisijai šiuos duomenis (I užduoties duomenys):

informaciją apie jų laivyno praėjusių metų charakteristikas;

ICCAT rūšių žuvų praėjusių metų metinių nominaliųjų laimikio duomenų (įskaitant priegaudos ir į jūrą išmesto kiekio duomenų) įverčius.

Jei Komisija, kad būtų laikomasi ICCAT nustatytų metinių terminų, nėra nustačiusi kitaip, valstybės narės kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. perduoda Komisijai šiuos ICCAT rūšių duomenis (II užduoties duomenys):

praėjusių metų laimikio ir žvejybos pastangų duomenis, pateikdamos išsamius pagal žvejybos rajonus ir laikotarpius išskaidytus duomenis; tie duomenys apima išmestų ir paleistų į jūrą žuvų kiekio įverčius, nurodant žuvų būklę (negyvos ar gyvos);

visus turimus duomenis apie praėjusių metų mėgėjų žvejybos laimikius.

1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją Komisija nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių atitinkamai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų I užduoties ir II užduoties duomenų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

IV SKYRIUS

Perkrovimas

51 straipsnis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas šioms perkrovimo operacijoms:

ICCAT konvencijos rajone vykdomoms ICCAT rūšių žuvų ir kartu su tomis žuvimis sužvejotų kitų rūšių žuvų perkrovimo operacijoms ir

už ICCAT konvencijos rajono ribų vykdomoms ICCAT konvencijos rajone sužvejotų ICCAT rūšių žuvų ir kartu su tomis žuvimis sužvejotų kitų rūšių žuvų perkrovimo operacijoms.

Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, šis skyrius netaikomas už ICCAT konvencijos rajono ribų vykdomam ICCAT konvencijos rajone sužvejotų žuvų perkrovimui jūroje, kai toks perkrovimas vykdomas pagal kitos regioninės tunų žvejybos valdymo organizacijos nustatytą perkrovimo programą.

Šis skyrius netaikomas šviežių paprastųjų durklažuvių perkrovimą jūroje vykdantiems harpūnais žvejojantiems laivams.

52 straipsnis

Perkrovimas uoste

Visos perkrovimo operacijos vyksta paskirtuosiuose uostuose, išskyrus tas, kurias pagal 53–60 straipsnius vykdo dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai.

Sąjungos žvejybos laivai, vykdydami perkrovimus uoste, laikosi VII priede nustatytų pareigų.

Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17–22 straipsniams ir Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 4, 6, 7 ir 8 straipsniams.

53 straipsnis

Perkrovimas jūroje

Dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai perkrovimą jūroje vykdo pagal 54–60 straipsnius.

54 straipsnis

Transportinių laivų ICCAT registras

Valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente ( 7 ) išdėstytomis nuostatomis, išduoda leidimus transportiniams laivams jūroje, ICCAT konvencijos rajone, į juos perkrauti žuvis iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų.

Išduodamos leidimus valstybės narės pateikia Komisijai transportinių laivų, kuriems pagal 1 dalį išduotas leidimas, sąrašus. Komisija nedelsdama pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui, kad šis ją įtrauktų į transportinių laivų ICCAT registrą.

Vėliavos valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį jų transportinių laivų sąrašo informacijos papildymą, išbraukimą ar pakeitimą. Komisija nedelsdama pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

▼M3

2 ir 3 dalyse nurodytas pranešimas turi atitikti ICCAT vykdomojo sekretoriaus nustatytus formos ir išdėstymo reikalavimus ir jame turi būti pateikta ši informacija:

—

laivo pavadinimas, registro numeris,

—

numeris ICCAT registre (jei toks yra),

—

IMO numeris,

—

ankstesnis pavadinimas (jei toks buvo),

—

ankstesnė laivo vėliavos valstybė (jei tokia buvo),

—

ankstesni duomenys apie išbraukimą iš kitų registrų (jei būta),

—

tarptautinis radijo šaukinys,

—

laivo tipas, ilgis, bendroji registrinė talpa (GRT) ir krovumas,

—

savininko (-ų) ir operatoriaus (-ių) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai),

—

leidžiamo perkrovimo tipas (t. y. uoste, jūroje),

—

leidžiamas perkrovimo laikotarpis.

▼B

Perkrauti jūroje, kaip nurodyta 53 straipsnyje, galima tik į tuos transportinius laivus, kurie yra įtraukti į transportinių laivų ICCAT registrą.

55 straipsnis

Leidimų išdavimas dideliems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams perkrauti ICCAT konvencijos rajone

Valstybės narės, vadovaudamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ( 8 ) nuostatomis, išduoda leidimus su jų vėliava plaukiojantiems dideliems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams perkrauti jūroje.

Išduodamos leidimus, valstybės narės pateikia Komisijai didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems pagal 1 dalį išduotas leidimas, sąrašą. Komisija nedelsdama pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

Vėliavos valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie bet kokį didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama perkrauti jūroje, sąrašų papildymą, išbraukimą iš jų ar jų pakeitimą. Komisija nedelsdama pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

2 ir 3 dalyse nurodytas pranešimas turi atitikti ICCAT sekretoriato nustatytus formos ir išdėstymo reikalavimus ir jame turi būti pateikta ši informacija:

—

laivo pavadinimas, registro numeris,

—

numeris ICCAT registre,

—

leidžiamas perkrovimo jūroje laikotarpis,

—

transportinio (-ių) laivo (-ų), kuriuo (-iais) leidžiama naudotis dideliam (-iems) pelaginėmis ūdomis žvejojančiam (-iems) laivui (-ams), vėliavos valstybė (-ės), pavadinimas (-ai) ir registro numeris (-iai).

56 straipsnis

Išankstiniai leidimai perkrauti jūroje

Dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai, norintys atlikti perkrovimą vandenyse, kurie priklauso KSŠ jurisdikcijai, turi gauti išankstinį tos KSŠ leidimą. To leidimo originalas ar kopija laikomi laive ir paprašius pateikiami ICCAT regioniniam stebėtojui.

Dideliems pelaginėmis ūdomis žvejojantiems laivams neleidžiama perkrauti jūroje, jeigu jie nėra gavę išankstinio savo vėliavos valstybės narės leidimo. To leidimo dokumentų originalai ar kopijos laikomi laive ir paprašius pateikiami ICCAT regioniniam stebėtojui.

Siekdamas gauti 1 ir 2 dalyse nurodytus išankstinius leidimus, didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo kapitonas ar savininkas praneša savo vėliavos valstybės narės institucijoms ir pakrantės KSŠ likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki ketinamo perkrovimo šią informaciją:

didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo pavadinimą ir jo numerį didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama perkrauti jūroje, ICCAT registre;

transportinio laivo pavadinimą ir jo numerį transportinių laivų ICCAT registre;

informaciją apie produktą, kurį ketinama perkrauti, pagal rūšis, jei jos yra žinomos, ir, jei įmanoma, pagal išteklius;

ICCAT rūšių žuvų kiekius, kuriuos ketinama perkrauti, pagal išteklius, jei įmanoma;

kartu su ICCAT rūšių žuvimis sužvejotų kitų rūšių žuvų kiekius, kuriuos ketinama perkrauti, pagal rūšis, jei jos yra žinomos;

perkrovimo datą ir vietą;

laimikio (pagal rūšis ir atitinkamais atvejais pagal išteklius) sužvejojimo geografinę vietą pagal ICCAT statistinius rajonus.

57 straipsnis

ICCAT perkrovimo deklaracija

Didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo kapitonas ar savininkas ne vėliau kaip per 15 dienų po perkrovimo dienos užpildo ir savo vėliavos valstybei narei bei pakrantės KSŠ perduoda ICCAT perkrovimo deklaraciją.

Transportinio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas per 24 valandas nuo perkrovimo užbaigimo dienos užpildo ir ICCAT sekretoriatui, didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo vėliavos KSŠ ir savo vėliavos valstybei narei perduoda ICCAT perkrovimo deklaraciją kartu nurodydamas laivo numerį transportinių laivų ICCAT registre.

Transportinio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas likus nemažiau kaip 48 valandoms iki iškrovimo perduoda iškrovimo valstybės kompetentingoms institucijoms ICCAT perkrovimo deklaraciją kartu nurodydamas laivo numerį transportinių laivų ICCAT registre.

Iki tol, kol įvyks pirmasis pardavimas, ICCAT perkrovimo deklaracija turi būti pridėta prie KSŠ rajone ar teritorijoje iškraunamų ar į juos importuojamų neperdirbtų ar laive perdirbtų visų ICCAT rūšių žuvų ir kartu su jomis sužvejotų kitų rūšių žuvų, kurios yra perkrautos jūroje.

58 straipsnis

ICCAT perkrovimo jūroje regioninių stebėtojų programa

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visuose transportiniuose laivuose, į kuriuos perkraunama jūroje, pagal VIII priede nustatytą ICCAT perkrovimo jūroje regioninių stebėtojų programą būtų ICCAT regioninis stebėtojas.

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 73 straipsniui, ICCAT regioniniam stebėtojui pavedama tikrinti, ar laikomasi šio skyriaus reikalavimų ir, visų pirma, ar perkraunami kiekiai atitinka ICCAT perkrovimo deklaracijoje nurodytą laimikį ir žvejybos laivo žurnale užregistruotus laimikius.

Laivams draudžiama pradėti arba tęsti perkrovimą ICCAT konvencijos rajone, jei laive nėra ICCAT regioninio stebėtojo, išskyrus force majeure atvejus, apie kuriuos tinkamai pranešama ICCAT sekretoriatui.

▼M3

58a straipsnis

ICCAT perkrovimo jūroje regioninių stebėtojų programoje dalyvaujančių stebėtojų sveikata ir sauga

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviename su jų vėliava plaukiojančiame laive, kuriame yra ICCAT regioninis stebėtojas, kiekvieno ištiso reiso metu būtų įrengta tinkama saugos įranga, įskaitant:

visiems laive esantiems asmenims skirtus pakankamai talpius gelbėjimosi plaustus su patikrinimo sertifikatu, galiojančiu visą stebėtojo buvimo laiką;

atitinkamus tarptautinius standartus atitinkančias gelbėjimosi liemenes arba gelbėjimosi kostiumus, kurių užtektų visiems laive esantiems asmenims, ir

tinkamai registruotą nelaimės vietos žymėjimo radijo švyturį (EPIRB) ir paieškos ir gelbėjimo atsakiklį (SART), kurių galiojimo terminas, kol stebėtojas bus laive, nesibaigs.

Kiekvienas Sąjungos žvejybos laivas, kuriame yra ICCAT regioninis stebėtojas, parengia ir įgyvendina ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kurio turi būti laikomasi atvejais, jei stebėtojas miršta, dingsta arba manoma, kad iškrito už borto, suserga sunkia liga ar yra sužalojamas ir dėl to kyla grėsmė jo sveikatai, saugumui ar gerovei, arba jei jis buvo užpultas, bauginamas, jam grasinta ar prie jo priekabiauta. Į tokį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą turi būti įtraukti, inter alia, ICCAT rekomendacijos 19-10 1 priede išdėstyti elementai.

Kiekvienas Sąjungos žvejybos laivas, kuriame yra ICCAT regioninis stebėtojas, pateikia ekstremaliųjų situacijų valdymo planą Komisijai, kad jis būtų perduotas ICCAT ir paskelbtas ICCAT interneto svetainėje. Naujas arba iš dalies pakeistas ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, kai tik jis parengiamas, pateikiamas Komisijai, kad jis būtų perduotas ICCAT ir paskelbtas ICCAT interneto svetainėje.

Sąjungos žvejybos laive ICCAT regioninis stebėtojas gali būti tik tuo atveju, jei tas laivas yra pateikęs ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Be to, jei Komisija, remdamasi ekstremaliųjų situacijų valdymo plane pateikta informacija, nustato ICCAT rekomendacijos 19-10 1 priede nustatytų standartų neatitikimą, ji gali nuspręsti, kad stebėtojo nusiuntimas į atitinkamos vėliavos valstybės narės laivą atidedamas tol, kol į neatitikimą bus tinkamai sureaguota.

▼B

59 straipsnis

Ataskaitų teikimo pareigos

Didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, iš kurių praėjusiais metais perkrauta, vėliavos valstybė narė ir transportinių laivų, į kuriuos praėjusiais metais perkrauta, vėliavos valstybė narė kasmet ne vėliau kaip rugpjūčio 15 d. pateikia Komisijai šią informaciją:

praėjusiais metais perkrautų ICCAT rūšių žuvų laimikių kiekius pagal rūšis ir, jei įmanoma, pagal išteklius;

praėjusiais metais perkrautų kitų rūšių žuvų, sužvejotų kartu su ICCAT rūšių žuvimis, laimikių kiekius pagal rūšis, jei jos yra žinomos;

didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, iš kurių praėjusiais metais perkrauta, sąrašą;

išsamią ataskaitą, kurioje įvertinamas į transportinius laivus, į kuriuos perkrauta iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, paskirtų ICCAT regioninių stebėtojų ataskaitų turinys ir išvados.

Komisija pagal 1 dalį gautą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 15 d.

60 straipsnis

Pateikiamų duomenų atitikimas

Perkrovimo jūroje operacijas vykdančio didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo vėliavos valstybė narė, be kita ko, prireikus bendradarbiaudama su iškrovimo valstybe, peržiūri pagal šį reglamentą gautą informaciją, siekdama nustatyti, ar sutampa pateikti duomenys apie kiekvieno laivo laimikius, perkrautus ir iškrautus kiekius. Tas tikrinimas turi būti atliekamas kuo mažiau trikdant laivo veiklą, keliant jam kuo mažiau nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

V SKYRIUS

Mokslinių stebėtojų programos

61 straipsnis

Nacionalinių mokslinių stebėtojų programų nustatymas

Valstybės narės nustato nacionalines mokslinių stebėtojų programas, užtikrindamos, kad:

▼M3

stebėjimas aprėptų mažiausiai 5 % ICCAT rūšių žuvų tikslingos žvejybos tiek pelaginėmis ūdomis, tiek gaubiamaisiais tinklais, tiek kartinėmis ūdomis su jauku, tiek gaudyklėmis, tiek žiauniniais tinklais, tiek tralais, pastangų;

▼B

frachtuojamų laivų atveju, nukrypstant nuo a punkto, stebėjimas aprėptų mažiausiai 10 % žvejybos tiek pelaginėmis ūdomis, tiek gaubiamaisiais tinklais, tiek kartinėmis ūdomis su jauku pastangų;

būtų kaupiami reprezentatyvūs laivynų veiklos laikotarpių ir rajonų duomenys, siekiant užtikrinti, kad būtų surinkta pakankamai tinkamų duomenų, atsižvelgiant į laivyno ir atitinkamos žvejybos charakteristikas;

būtų renkami duomenys apie visus žvejybos operacijos aspektus, įskaitant laimikį, kaip nurodyta 63 straipsnio 1 dalyje.

▼M3

1 dalies a ir b punktuose nurodytos stebėjimo aprėpties procentinė dalis apskaičiuojama taip:

žvejybos gaubiamaisiais tinklais atveju – žvejybos įrankių užmetimo kartų ar reisų skaičiumi;

žvejybos pelaginėmis ūdomis atveju – žvejybos dienų, žvejybos įrankių užmetimo kartų ar reisų skaičiumi;

žvejybos kartinėmis ūdomis su jauku ir žvejybos gaudyklėmis atveju – žvejybos dienų skaičiumi;

žvejybos žiauniniais tinklais atveju – žvejybos valandų arba dienų skaičiumi ir;

žvejybos tralais atveju – žvejybos valksmų arba žvejybos dienų skaičiumi.

▼B

Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto, laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 15 metrų, atveju, jeigu kyla ypač didelis susirūpinimas dėl saugumo ir dėl to stebėtojo priimti į laivą negalima, valstybė narė gali taikyti alternatyvų mokslinio stebėjimo metodą. Tuo alternatyviu metodu turi būti užtikrinama aprėptis, panaši į nurodytąją 1 dalies a punkte, ir lygiavertis duomenų surinkimas. Atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia išsamią informaciją apie alternatyvų metodą.

Komisija pateikia išsamią informaciją apie 3 dalyje nurodytą alternatyvų metodą ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, kad jis jį įvertintų. Prieš įgyvendinant alternatyvius metodus ICCAT metiniame susirinkime juos turi patvirtinti ICCAT komisija.

62 straipsnis

Mokslinių stebėtojų kvalifikacija

Valstybės narės užtikrina, kad priimami į laivą stebėtojai būtų baigę reikiamus mokymus, turėtų tinkamą kvalifikaciją ir būtų patvirtinti. Stebėtojai turi turėti šią kvalifikaciją:

turėti pakankamai žinių ir patirties, kad galėtų nustatyti rūšis ir rinkti informaciją apie įvairias žvejybos įrankių konfigūracijas;

turėti pakankamų žinių apie ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones;

gebėti stebėti ir tiksliai registruoti pagal programą renkamus duomenis;

gebėti rinkti biologinius ėminius;

nebūti stebimo žvejybos laivo įgulos nariai ir

nebūti žvejybos laivo įmonės, susijusios su stebima žvejyba, darbuotojai.

▼M3

63 straipsnis

Mokslinių stebėtojų pareigos

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad stebėtojai vykdytų visų pirma šias užduotis:

registruotų stebimo laivo žvejybos veiklos duomenis ir teiktų tos veiklos ataskaitas, ir tuo tikslu atliktų bent šiuos veiksmus:

rinktų duomenis, be kita ko, nustatytų bendro tikslinio laimikio, priegaudos ir į jūrą išmesto laimikio (įskaitant ryklius, jūrų vėžlius, jūrų žinduolius ir jūrų paukščius) kiekį, įvertintų arba nustatytų sudėtį pagal dydį (jei praktiškai įmanoma), tvarkomo laimikio būklę (t. y. laikomas laive, į jūrą išmestas negyvas ar paleistas gyvas laimikis) ir rinktų biologinius ėminius gyvenimo etapų tyrimams (pvz., lytines liaukas, kaulines vidinės ausies dalis, stuburą, žvynus);

ii)

registruotų informaciją apie visus rastus įsagus;

iii)

registruotų informaciją apie žvejybos operaciją, įskaitant vietos, kurioje sužvejotas laimikis, platumą ir ilgumą, informaciją apie žvejybos pastangas (pvz., žvejybos įrankių užmetimo kartų skaičių, kabliukų skaičių ), kiekvienos žvejybos operacijos datą, įskaitant atitinkamai žvejybos veiklos pradžios ir pabaigos laiką, naudojamus žuvų suburiamuosius objektus, įskaitant ŽSĮ, ir bendrą paleistų gyvūnų būklę, nuo kurios priklauso jų išgyvenamumas (t. y. nugaišę arba gyvi, sužeisti);

stebėtų atsitiktinio laimikio mažinimo priemonių naudojimą ir registruotų šią ir kitą susijusią informaciją;

kiek įmanoma, stebėtų aplinkos sąlygas (pvz., jūros sąlygas, klimato bei hidrologinius parametrus ) ir apie jas praneštų;

stebėtų ŽSĮ ir apie juos praneštų pagal ICCAT regioninių stebėtojų programą, priimtą pagal daugiametę tropinių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo programą, ir

atliktų bet kokias kitas mokslines užduotis, kurias rekomenduoja ICCAT Nuolatinis mokslinių tyrimų ir statistikos komitetas ir kurioms pritaria Komisija.

Valstybės narės užtikrina, kad stebėtojai:

netrikdytų laivo elektroninės įrangos veikimo;

būtų susipažinę su laive taikomomis ekstremaliųjų situacijų procedūromis, įskaitant gelbėjimosi plaustų, gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių buvimo vietą;

prireikus palaikytų ryšį su kapitonu dėl aktualių su stebėtojais susijusių klausimų ir užduočių;

netrukdytų vykdyti žvejybos veiklos ir įprastų laivo operacijų ir į jas nesikištų;

dalyvautų ataskaitiniuose posėdžiuose su atitinkamais mokslo instituto arba už stebėtojų programos įgyvendinimą atsakingos nacionalinės institucijos atstovais.

Laivo, į kurį paskirtas stebėtojas, kapitonas:

sudaro tinkamas sąlygas patekti į laivą ir stebėti jo operacijas;

sudaro sąlygas stebėtojui veiksmingai vykdyti stebėtojo užduotis, tuo tikslu, be kita ko:

suteikia tinkamą prieigą prie laivo žvejybos įrankių, dokumentų (įskaitant elektroninius ir popierinius laivo žurnalus) ir laimikio;

ii)

nuolat palaiko ryšį su atitinkamais mokslo instituto ar nacionalinės institucijos atstovais;

iii)

užtikrina tinkamą prieigą prie elektroninės ir kitos su žvejyba susijusios įrangos, įskaitant:

—

palydovinės navigacijos įrangą,

—

elektronines ryšio priemones;

iv)

užtikrina, kad nė vienas stebimame laive esantis asmuo neklastotų ar nenaikintų stebėtojo įrangos ar dokumentų, netrukdytų stebėtojui, nesikištų į jo darbą ar kitaip be reikalo nekliudytų stebėtojui vykdyti stebėtojo užduočių;

užtikrina stebėtojams gyvenamąją patalpą, taip pat ir prisišvartavus, maitinimą ir tinkamas sanitarines bei medicinines sąlygas, atitinkančias sąlygas, kurios sudaromos aukštesnio rango laivo įgulos nariams;

suteikia stebėtojui pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje stebėtojo užduotims atlikti ir pakankamai vietos ant denio stebėtojo užduotims atlikti.

Kiekviena valstybė narė:

reikalauja, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, žvejojančiuose ICCAT rūšių žuvis, būtų mokslinis stebėtojas pagal šį reglamentą;

prižiūri savo stebėtojų saugumą;

skatina, kai įmanoma ir tinkama, savo mokslo institutą ar nacionalinę instituciją sudaryti susitarimus su kitų valstybių narių arba KSŠ mokslo institutais ar nacionalinėmis institucijomis dėl tarpusavio keitimosi stebėtojų ataskaitomis ir stebėtojų duomenimis;

savo metinėje ataskaitoje, skirtoje naudoti Komisijai ir ICCAT Nuolatiniam mokslinių tyrimų ir statistikos komitetui, pateikia konkrečią informaciją apie ICCAT rekomendacijos 16-14 įgyvendinimą, kuri apima:

išsamią informaciją apie jos mokslinių stebėtojų programų struktūrą ir modelį, įskaitant, inter alia:

—

tikslinį stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą, taip pat jo nustatymo metodą,

—

reikalaujamus rinkti duomenis,

—

taikomus duomenų rinkimo ir tvarkymo protokolus,

—

informaciją apie tai, kaip laivai atrenkami stebėjimui, kad būtų pasiektas valstybių narių tikslinis stebėjimo aprėpties lygis,

—

stebėtojų rengimo reikalavimus ir,

—

stebėtojų kvalifikacijos reikalavimus;

ii)

stebimų laivų skaičių, pasiektą stebėjimo aprėpties lygį pagal žvejybos ir žvejybos įrankio tipą ir išsamią informaciją apie tai, kaip tie aprėpties lygiai buvo apskaičiuoti;

pirmą kartą pateikusi d punkto i papunktyje reikalaujamą informaciją, teikdama savo metines ataskaitas praneša apie savo stebėtojų programų struktūros ir modelio pakeitimus tik tada, kai padaroma tokių pakeitimų, ir pagal d punkto ii papunktį reikalaujamą informaciją ir toliau kasmet teikia Komisijai;

kasmet, naudodamasi tam skirtomis ICCAT Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto parengtomis elektroninėmis formomis ir laikydamasi taikomos kitų duomenų teikimo reikalavimų tvarkos ir nacionalinių konfidencialumo reikalavimų, teikia tam komitetui informaciją, surinktą įgyvendinant nacionalines stebėtojų programas, kad ja galėtų naudotis Komisija, visų pirma išteklių įvertinimo ir kitais moksliniais tikslais;

užtikrina, kad jos stebėtojai, vykdydami 1 ir 2 dalyse nurodytas užduotis, įskaitant fotografavimą (kai būtina ir tikslinga), taikytų patikimus duomenų rinkimo protokolus.

▼B

64 straipsnis

Surinktos informacijos pateikimas

Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. valstybės narės pateikia Komisijai pagal jų nacionalines mokslinių stebėtojų programas surinktą informaciją. Kasmet ne vėliau kaip liepos 31 d. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

VI SKYRIUS

Trečiųjų valstybių žvejybos laivų kontrolė valstybių narių uostuose

65 straipsnis

Pareigos pranešti apie paskirtuosius uostus ir kontaktinius centrus

Valstybės narės, norinčios leisti į savo uostus patekti trečiųjų valstybių žvejybos laivams, gabenantiems ICCAT rūšių žuvis ar iš tokių rūšių žuvų pagamintus žuvininkystės produktus, kurie anksčiau nebuvo iškrauti ar perkrauti uostuose:

paskiria savo uostus, į kuriuos leisti įplaukti gali prašyti trečiųjų šalių žvejybos laivai pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 5 straipsnį;

paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnį turi būti siunčiamas išankstinis pranešimas;

paskiria kontaktinį centrą, kuriam pagal šio reglamento 66 straipsnį turi būti perduodamos inspektavimo uoste ataskaitos.

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus paskirtųjų uostų ir kontaktinių centrų sąrašo pakeitimus bent prieš 30 dienų iki tokių pakeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija pateikia tą informaciją ICCAT sekretoriatui bent prieš 14 dienų iki tų pakeitimų įsigaliojimo dienos.

66 straipsnis

Pareigos pranešti apie inspektavimą uoste

Inspektuojanti valstybė narė ne vėliau kaip per 10 dienų po inspektavimo pabaigos dienos perduoda Komisijai Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 10 straipsnio 3 dalyje nurodytos inspektavimo uoste ataskaitos kopiją. Komisija ne vėliau kaip per 14 dienų nuo inspektavimo pabaigos dienos perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui.

Jei inspektavimo uoste ataskaitos neįmanoma perduoti per 1 dalyje nurodytą 10 dienų laikotarpį, inspektuojanti valstybė narė per tą laikotarpį Komisijai praneša vėlavimo priežastis ir nurodo, kada ataskaita bus pateikta.

Jei per inspektavimą surinkta informacija suteikia priežasčių manyti, kad trečiosios valstybės laivas pažeidė ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 11 straipsnis.

▼M3

Kiekviena valstybė narė kasmet inspektuoja ne mažiau kaip 5 % iškrovimo ir perkrovimo operacijų, kurias jos paskirtuosiuose uostuose vykdo trečiųjų šalių žvejybos laivai.

Vėliavos valstybės narės nagrinėja uosto valstybės inspektorių ataskaitas dėl pažeidimų ir imasi veiksmų dėl jų panašiai kaip ir savo inspektorių ataskaitų atveju, laikydamosi Reglamento (ES) 2017/2403.

▼B

VII SKYRIUS

Vykdymo užtikrinimas

▼M3

66a straipsnis

Laivų stebėjimas

Pastebėjus, kad Sąjungos žvejybos laivas, trečiosios šalies žvejybos laivas arba jokiai valstybei nepriklausantis laivas vykdo žvejybos arba su žvejyba susijusią veiklą (pvz., perkrovimą), kuri, kaip manoma, siejama su NNN žvejyba, valstybės narės surenka kuo daugiau informacijos inspektavimo ir priežiūros operacijomis, jų kompetentingų institucijų vykdomomis ICCAT konvencijos rajone.

Valstybės narės renka informaciją apie pastebėtus laivus pagal ICCAT rekomendacijos 19-09 priede pateiktą stebėjimo informacijos lapą.

Pastebėjus laivą pagal 1 dalį, atitinkama valstybė narė (toliau – pastebėjusi valstybė narė) nepagrįstai nedelsdama praneša ir pateikia visus užregistruotus laivo atvaizdus pastebėto laivo vėliavos valstybės narės, KSŠ arba ne KSŠ vėliavos valstybės atitinkamoms institucijoms ir:

jei pastebėtas laivas plaukioja su valstybės narės vėliava, vėliavos valstybė narė nepagrįstai nedelsdama imasi tinkamų veiksmų dėl atitinkamo laivo; tiek pastebėjusi valstybė narė, tiek pastebėto laivo vėliavos valstybė narė Komisijai ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūrai (EŽKA) teikia informaciją apie stebėjimą, įskaitant informaciją apie visus tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi;

jei pastebėtas laivas plaukioja su kitos KSŠ vėliava, ne KSŠ vėliava, nenustatyta vėliava arba nepriklauso jokiai valstybei, pastebėjusi valstybė narė nepagrįstai nedelsdama pateikia Komisijai ir EŽKA visą atitinkamą su stebėjimu susijusią informaciją; Komisija atitinkamai stebėjimo informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui.

▼B

67 straipsnis

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša valstybės narės

Valstybės narės įvykdo ne tik Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 48 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, bet ir bent prieš 140 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos pateikia Komisijai visą dokumentais pagrįstą informaciją, kuri rodo, kad KSŠ galbūt nesilaiko ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir prireikus ją perduoda ICCAT sekretoriatui bent prieš 120 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos.

Valstybės narės pateikia Komisijai žūklės laivų, kurių bendrasis ilgis ne mažesnis nei 12 metrų, žuvų perdirbimo laivų, vilkikų, perkrovimo operacijas vykdančių laivų ir aptarnaujančių laivų, kurie įtariami praėjusiais metais vykdę ir einamaisiais metais vykdantys NNN žvejybą ICCAT konvencijos rajone, sąrašą kartu su įrodymais, patvirtinančiais prielaidą, kad vykdoma NNN žvejybą. Tas sąrašas pateikiamas bent prieš 140 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos. Komisija tą informaciją išnagrinėja ir, jei ji pakankamai pagrįsta dokumentais, perduoda ICCAT sekretoriatui bent prieš 120 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos, kad būtų parengtas NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašo projektas.

68 straipsnis

NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašo projektas

Valstybės narės atidžiai stebi laivus, įtrauktus į ICCAT vykdomojo sekretoriaus platinamą NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašo projektą, siekdamos nustatyti tų laivų veiklą ir galimus pavadinimo, vėliavos valstybės ar registruoto savininko pasikeitimus.

69 straipsnis

ICCAT vykdomojo sekretoriaus pranešimai apie įtariamus reikalavimų nesilaikymo atvejus

Jei Komisija iš ICCAT vykdomojo sekretoriaus gauna informacijos, iš kurios galima įtarti, kad valstybė narė nesilaiko reikalavimų, Komisija tą informaciją nedelsdama perduoda atitinkamai valstybei narei.

Atitinkama valstybė narė Komisijai ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki ICCAT metinio susirinkimo dienos pateikia visų su įtariamais reikalavimų nesilaikymo atvejais susijusių tyrimų išvadas ir informaciją apie visus veiksmus, kurių imtasi reikalavimų nesilaikymo klausimams išspręsti. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT vykdomajam sekretoriui bent prieš 30 dienų iki ICCAT metinio susirinkimo dienos.

▼M3

69a straipsnis

NNN laivai

Valstybės narės užtikrina, kad į NNN žvejybą vykdančių laivų ICCAT sąrašą įtrauktiems laivams nebūtų leidžiama iškrauti, perkrauti, papildyti degalų, papildyti atsargų ar vykdyti kitus komercinius sandorius.

▼B

70 straipsnis

Įtariami pažeidimai, apie kuriuos praneša KSŠ

Valstybės narės paskiria kontaktinį centrą, kuriam KSŠ turi teikti inspektavimo uoste ataskaitas.

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus su 1 dalyje nurodytu kontaktiniu centru susijusius pasikeitimus bent prieš 30 dienų iki tokių pasikeitimų įsigaliojimo dienos. Komisija perduoda tą informaciją ICCAT sekretoriatui bent prieš 14 dienų iki tų pakeitimų įsigaliojimo dienos.

Jei valstybės narės paskirtam kontaktiniam centrui KSŠ pateikia inspektavimo uoste ataskaitą, kurioje yra įrodymų, kad su tos valstybės narės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas padarė ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimą, valstybė narė nedelsdama tą pažeidimą ištiria ir per 160 dienų nuo tokios inspektavimo uoste ataskaitos gavimo dienos praneša Komisijai apie tyrimo padėtį ir visus vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių imtasi.

Jei vėliavos valstybė narė negali laikytis 3 dalyje nurodyto termino, ji Komisijai praneša šio vėlavimo priežastis ir nurodo, kada bus pateikta tyrimo padėties ataskaita.

Komisija per 180 dienų nuo uosto inspektavimo ataskaitos gavimo dienos tą informaciją perduoda ICCAT sekretoriatui ir į 71 straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą įtraukia informaciją apie tyrimų padėtį ir apie visus vykdymo užtikrinimo veiksmus, kurių ėmėsi vėliavos valstybė narė.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

71 straipsnis

Metinė ataskaita

Kasmet ne vėliau kaip ►M3 rugpjūčio 1 d. ◄ valstybės narės pateikia Komisijai praėjusių kalendorinių metų metinę ataskaitą, apimančią informaciją apie žvejybą, mokslinius tyrimus, statistiką, valdymą, inspektavimo veiklą, veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią NNN žvejybai, ir prireikus visą papildomą informaciją.

Į metinę ataskaitą įtraukiama informacija apie priemones, kurių imtasi siekiant sumažinti priegaudą ir išmetamą į jūrą žuvų kiekį, taip pat apie visus aktualius mokslinius tos srities tyrimus.

Komisija sudaro pagal 1 ir 2 dalis gautos informacijos rinkinį ir jį nedelsdama perduoda ICCAT sekretoriatui.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl išsamių šiame straipsnyje nurodytos metinės ataskaitos formos reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 75 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

72 straipsnis

Konfidencialumas

Duomenys, kurie yra renkami ir kuriais yra keičiamasi pagal šį reglamentą, tvarkomi laikantis taikomų konfidencialumo taisyklių vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsniais.

73 straipsnis

Pakeitimų tvarka

Kiek tai būtina siekiant Sąjungos teisės aktais įgyvendinti esamų ICCAT rekomendacijų pakeitimus, kurie tampa privalomi Sąjungai, ir tiek, kiek Sąjungos teisė iš dalies keičiama neviršijant tų ICCAT rekomendacijų, Komisijai pagal 74 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami:

▼M3

I–X priedai;

aa)

5a straipsnyje nurodyti tropinių tunų žvejybos pajėgumo apribojimai, susiję su to straipsnio 2 dalyje nurodytomis metinių žvejybos ir pajėgumo valdymo planų ataskaitomis, taip pat to straipsnio 3 dalyje nurodytu aptarnaujančių laivų skaičiumi

7 straipsnio 1 dalyje, 8 straipsnyje, 9 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 26 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 40 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 1 dalyje, 44 straipsnio 3 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 56 straipsnio 3 dalyje, 57 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 59 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 64 straipsnyje, 65 straipsnio 2 dalyje, 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 67 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 69 straipsnio 2 dalyje, 70 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse ir 71 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai;

ba)

metinis didžiaakių tunų kvotų perkėlimas pagal 8a straipsnį;

bb)

ŽSĮ taikomi reikalavimai pagal 10 straipsnio 1 ir 2 dalis;

bc)

nuorodos į ICCAT rekomendacijas, nurodytas 10 straipsnio 2 dalyje, 28 straipsnyje, 27 straipsnio 3 dalyje, 29b straipsnio 2 ir 3 dalyse, 36a straipsnio 2 dalyje, 58a straipsnio 2 ir 4 dalyse, 63 straipsnio 4 dalies d punkte ir 66a straipsnio 2 dalyje;

mažiausia stebėjimo aprėptis pagal 14 straipsnio 2 dalį;

ca)

šiaurės Atlanto ilgapelekius tunus tikslingai žvejojančių Sąjungos žūklės laivų skaičiaus apribojimai pagal 17 straipsnį;

cb)

šiaurės ir pietų Atlanto ilgapelekių tunų kvotų metinis perkėlimas pagal 17b straipsnį;

cc)

šiaurės Atlanto paprastųjų durklažuvių išteklių valdymo planai pagal 18 straipsnį;

cd)

šiaurės ir pietų Atlanto paprastųjų durklažuvių kvotų metinis perkėlimas pagal 18b straipsnį;

▼B

19 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti mažiausi dydžiai;

19 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 21 straipsnyje ir 24 straipsnio 3 dalyje nustatyti leidžiamieji nuokrypiai;

25 straipsnyje ir 38 straipsnio 5 dalies b punkte nustatytos kabliukų ir ūdų techninės specifikacijos;

29 straipsnio 1 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatyta mokslinio stebėjimo aprėptis;

11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 12 straipsnyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 42 straipsnio 1 dalyje, 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 54 straipsnio 4 dalyje, 55 straipsnio 4 dalyje, 56 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnio 1 dalyje nustatyto pobūdžio informacija ir duomenys;

9 straipsnio 4 dalyje nustatytas prietaisinių plūdurų didžiausias skaičius;

▼M3

reikalavimai kuo labiau padidinti jūrų vėžlių išgyvenamumą pagal 41 straipsnį;

aprėpties procentinės dalies apskaičiavimas pagal 61 straipsnio 2 dalį.

▼B

Visi pagal 1 dalį priimti pakeitimai turi būti susiję tik su atitinkamos ICCAT rekomendacijos pakeitimų įgyvendinimu Sąjungos teisėje.

74 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

73 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2017 m. gruodžio 3 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 73 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pagal 73 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

75 straipsnis

Komiteto procedūra

Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

76 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 pakeitimai

Išbraukiami Reglamento (EB) Nr. 1936/2001 4, 5, 6, 6a, 7, 8a, 8b, 8c, 9, 9a ir 10–19 straipsniai.

77 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1984/2003 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1984/2003 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis papildomas šiais punktais:

„g)	didelis žvejybos laivas – žvejybos laivas, kurio bendrasis ilgis yra ne mažesnis nei 20 metrų;

h)	didelis pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas – pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas, kurio bendrasis ilgis yra ne mažesnis nei 24 metrai.“;

4 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„c) jei žvejybą vykdė didelis žvejybos laivas, statistinis dokumentas priimamas tik tuo atveju, jei tas laivas yra įtrauktas į laivų ICCAT registrą.“;

5 straipsnio 2 dalis papildoma šiuo punktu:

„c) jei žvejybą vykdė didelis žvejybos laivas, statistinis dokumentas oficialiai patikrinamas ir patvirtinamas tik tuo atveju, jei tas laivas yra įtrauktas į laivų ICCAT registrą.“;

2 skyrius papildomas šiuo skirsniu:

„4 skirsnis

Valstybėms narėms taikomi reikalavimai dėl ICCAT konvencijos rajone perkrautų produktų

7a straipsnis

Statistiniai dokumentai ir ataskaitų teikimas

Oficialiai patikrindama ir patvirtindama statistinius dokumentus, didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų vėliavos valstybė narė užtikrina, kad perkraunami kiekiai atitiktų kiekvieno tokio laivo pranešamo laimikio kiekį.

Didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų vėliavos valstybė narė, patvirtinusi, kad perkrovimas atliktas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2107 ( *1 ) 51–58 straipsnius, oficialiai patikrina ir patvirtina statistinius dokumentus dėl perkrautų žuvų. Tas patvirtinimas grindžiamas informacija, gauta vykdant ICCAT perkrovimo jūroje regioninių stebėtojų programą.

Valstybės narės reikalauja, kad į jų teritoriją ar rajoną importuojant ICCAT konvencijos rajone didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų sužvejotas į statistinių dokumentų programos taikymo sritį patenkančių rūšių žuvis, kartu būtų pateikiami oficialiai patikrinti ir patvirtinti statistiniai dokumentai, susiję su laivais, kurie yra įtraukti į didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, turinčių leidimą perkrauti jūroje, ICCAT sąrašą, ir ICCAT perkrovimo deklaracijos kopija.

78 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 520/2007 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 520/2007 4 straipsnio 1 dalis, II antraštinė dalis ir II, III bei IV priedai išbraukiami.

79 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M3

I PRIEDAS

ICCAT rūšys

Šeima	Lotyniškas pavadinimas	Lietuviškas pavadinimas
Scombridae	Acanthocybium solandri	Dygioji pelamidė
	Alothunnus fallai	Pietinis tunas
	Auxis rochei	Skersadryžis skumbrinis tunas
	Auxis thazard	Paprastasis skumbrinis tunas
	Euthynnus alletteratus	Vakarinis tuniukas
	Gasterochisma melampus	Drugelinis tuniukas
	Katsuwonus pelamis	Dryžasis tunas
	Orcynopsis unicolor	Vienspalvis bonitas
	Sarda sarda	Atlantinė pelamidė
	Scomberomorus brasiliensis	Brazilinė skumbrė
	Scomberomorus cavalla	Atlantinė karališkoji skumbrė
	Scomberomorus maculatus	Dėmėtoji karališkoji skumbrė
	Scomberomorus regalis	Ispaninė karališkoji skumbrė
	Scomberomorus tritor	Afrikinė karališkoji skumbrė
	Thunnus alalunga	Ilgapelekis tunas
	Thunnus albacares	Gelsvauodegis tunas
	Thunnus atlanticus	Atlantinis juodapelekis tunas
	Thunnus maccoyii	Australinis tunas
	Thunnus obesus	Didžiaakis tunas
	Thunnus thynnus	Paprastasis tunas
Istiophoridae	Istiophorus albicans	Atlantinė buriažuvė
	Makaira indica	Juodasis marlinas
	Makaira nigricans	Atlantinis marlinas
	Tetrapturus albidus	Atlantinis baltasis merlinas
	Tetrapturus bellone	Viduržemio jūros marlinas
	Tetrapturus georgii	Atlantinis apvaliažvynis durklasnukis
	Tetrapturus pfluegeri	Atlantinis mažasis durklasnukis
Xiphiidae	Xiphias gladius	Paprastoji durklažuvė
Alopiidae	Alopias superciliosus	Didžiaakė jūrų lapė
Alopiidae	Alopias vulpinus	Paprastoji jūrų lapė
Carcharhinidae	Carcharhinus falciformis	Floridinis šilkinis ryklys
	Carcharhinus galapagensis	Galapaginis pilkasis ryklys
	Carcharhinus longimanus	Ilgapelekis pilkasis ryklys
	Prionace glauca	Melsvasis ryklys
Lamnidae	Carcharodon carcharias	Didysis baltasis ryklys
	Isurus oxyrinchus	Atlantinis pilkšvasis ryklys
	Isurus paucus	Ilgapelekis pilkšvasis ryklys
	Lamna nasus	Atlantinis silkiaryklis
Sphyrnidae	Sphyrna lewini	Bronzinis kūjaryklis
	Sphyrna mokarran	Didysis kūjaryklis
	Sphyrna zygaena	Paprastasis kūjaryklis
Rhincodontidae	Rhincodon typus	Bangininis ryklys
Pseudocarchariidae	Pseudocarcharias kamoharai	Krokodilinis ryklys
Cetorhinidae	Cetorhinus maximus	Milžinryklis
Dasyatidae	Pteroplatytrygon violacea	Melsvasis dygliauodegis
Mobulidae	Manta alfredi	nėra (1)
	Manta birostris	Didžioji manta
	Mobula hypostoma	Senegalinė mobulė
	Mobula japonica	nėra (1)
	Mobula mobular	Europinė mobulė
	Mobula tarapacana	Gvinėjinė mobulė
	Mobula thurstoni	Peruvinė mobulė
(1) Bendrinio pavadinimo nėra.

▼B

II PRIEDAS

ŽUVŲ SUBURIAMŲJŲ ĮRENGINIŲ (ŽSĮ) VALDYMO PLANŲ RENGIMO GAIRĖS

KSŠ gaubiamaisiais tinklais ir kartinėmis ūdomis su jauku žvejojančių laivų ŽSĮ valdymo planuose privaloma nurodyti šią informaciją:

Aprašymas

ŽSĮ tipai: IŽSĮ = inkarinis; DŽSĮ = dreifuojantysis

Bakeno / plūduro tipas

Didžiausias ŽSĮ skaičius vienam gaubiamajam tinklui ir vienam ŽSĮ tipui

Mažiausias atstumas tarp IŽSĮ

Atsitiktinės priegaudos mažinimo ir naudojimo politika

Atsižvelgimas į sąveiką su kitų tipų įrankiais

Pareiškimas ar taisyklės dėl ŽSĮ nuosavybės;

Institucinės procedūros

Su ŽSĮ valdymo planais susijusios institucijų pareigos

Prašymo leisti pastatyti ŽSĮ procedūros

Su ŽSĮ pastatymu ir naudojimu susijusios laivų savininkų ir kapitonų pareigos

ŽSĮ pakeitimo politika

Šiame reglamente nenurodytos papildomos ataskaitų teikimo pareigos

Su ŽSĮ susijusių konfliktų sprendimo taisyklės

Išsami informacija apie žvejybos draudimo rajonus ar laikotarpius, pvz., teritorinius vandenis, laivybos kelius, smulkiosios žvejybos rajonų artumą ir t. t.;

ŽSĮ konstrukcinės specifikacijos ir reikalavimai

ŽSĮ konstrukcinės charakteristikos (aprašymas)

Apšvietimo reikalavimai

Radaro reflektoriai

Matomas atstumas

ŽSĮ ženklai ir identifikatorius

Radijo plūdurų ženklai ir identifikatorius (serijos numerių reikalavimas)

Plūdurų su echolotu ženklai ir identifikatorius (serijos numerių reikalavimas)

Palydoviniai siųstuvai-imtuvai

Biologiškai skaidžių ŽSĮ moksliniai tyrimai

ŽSĮ praradimo ar apleidimo prevencija

ŽSĮ iškėlimo valdymas;

ŽSĮ valdymo plano taikymo laikotarpis;

ŽSĮ valdymo plano įgyvendinimo stebėsenos ir peržiūros priemonės.

III PRIEDAS

KAS KETVIRTĮ SUDAROMAS PASTATYTŲ ŽSĮ SĄRAŠAS

ŽSĮ identifikatorius		ŽSĮ ir elektroninės įrangos tipai		ŽSĮ konstrukcinės charakteristikos				Pastaba
ŽSĮ ženklinimas	Susieto bakeno identifikacinis numeris	ŽSĮ tipas	Susieto bakeno ir (arba) elektroninių prietaisų tipas	Plūduriuojančioji ŽSĮ dalis		Povandeninė ŽSĮ konstrukcija
ŽSĮ ženklinimas	Susieto bakeno identifikacinis numeris	ŽSĮ tipas	Susieto bakeno ir (arba) elektroninių prietaisų tipas	Matmenys	Medžiagos	Matmenys	Medžiagos
(1)	(1)	(2)	(3)	(4)	(5)	(4)	(6)	(7)
…	…	…	…	…	…	…	…	…
…	…	…	…	…	…	…	…	…
(1) Jeigu ŽSĮ ženklinimo ir susieto bakeno identifikacinio numerio nėra arba jie yra neįskaitomi, nurodykite šį faktą ir pateikite visą turimą informaciją, kuri gali padėti nustatyti ŽSĮ savininką. (2) Inkarinis ŽSĮ, dreifuojantysis gamtinis ŽSĮ arba dreifuojantysis dirbtinis ŽSĮ. (3) Pvz. GPS, echolotas ir t. t. Jei su ŽSĮ nėra susietas joks elektroninis prietaisas, nurodykite, kad tokios įrangos nėra. (4) Pvz., plotis, ilgis, aukštis, gylis, tinklo akių dydžiai ir t. t. (5) Nurodykite, iš kokių medžiagų pagaminta konstrukcija, jos danga, ir tai, ar medžiagos yra biologiškai skaidžios. (6) Pvz., tinklai, virvės, palmių lapai ir t. t. Taip pat nurodykite medžiagų savybes – pinkliosios ir (arba) biologiškai skaidžios. (7) Šioje skiltyje turi būti nurodytos apšvietimo specifikacijos, radaro reflektoriai ir matomi atstumai.

IV PRIEDAS

STEBĖTOJŲ PROGRAMOS REIKALAVIMAI, TAIKOMI LAIVAMS, ŽVEJOJANTIEMS TROPINIUS TUNUS GEOGRAFINIUOSE RAJONUOSE, KURIŲ ATŽVILGIU TAIKOMAS DRAUDIMAS ŽVEJOTI TAM TIKRU LAIKOTARPIU / TAM TIKRAME RAJONE

1. Stebėtojai turi turėti šias užduotims atlikti reikalingas kvalifikacijas:

—

pakankamos patirties, kad galėtų atpažinti žuvų rūšis ir žvejybos įrankius,

—

pakankamų žinių apie ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, patvirtintų ICCAT mokymo gaires atitinkančiu valstybės narės išduotu sertifikatu,

—

gebėjimą vykdyti stebėjimą ir tiksliai registruoti duomenis,

—

pakankamų stebimo laivo vėliavos valstybės kalbos žinių.

2. Stebėtojai negali būti stebimo žvejybos laivo įgulos nariai, jie:

turi būti vienos iš KSŠ piliečiai;

turi gebėti vykdyti 3 punkte išdėstytas pareigas;

tuo metu negali turėti su tropinių tunų žvejyba susijusių finansinių interesų ir siekti iš jos gauti naudos.

Stebėtojų užduotys

3. Stebėtojų užduotys visų pirma yra šios:

tikrinti, ar žvejybos laivas laikosi atitinkamų ICCAT komisijos priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių.

Stebėtojai visų pirma:

registruoja vykdomos žvejybos veiklos duomenis ir teikia jos ataskaitas;

ii)

stebi ir apytikriai įvertina laimikius, taip pat tikrina laivo žurnalo įrašus;

iii)

nustato laivus, kurie galbūt žvejoja nesilaikydami ICCAT priimtų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, ir juos registruoja;

iv)

tikrina žūklės veiklą vykdančio laivo geografines koordinates;

remdamiesi Nuolatinio mokslinių tyrimų ir statistikos komiteto nurodymais vykdo mokslinę veiklą, pvz., renka II užduoties duomenis, kai to reikalauja ICCAT Nuolatinis mokslinių tyrimų ir statistikos komitetas;

deramai atsižvelgus į stebėtojo saugumą, nedelsiant pranešti apie bet kokią žvejybos naudojant ŽSĮ veiklą, laivo vykdytą 11 straipsnyje nurodytame rajone ir tame pačiame straipsnyje nurodytu laikotarpiu;

rengti pagal šį punktą surinktą informaciją apimančias bendrąsias ataskaitas ir suteikti kapitonui galimybę į jas įtraukti bet kokią aktualią informaciją.

4. Stebėtojai visą su žvejybos laivų atliktomis žvejybos ir perkrovimo operacijomis susijusią informaciją laiko konfidencialia ir su šiuo reikalavimu, kuris yra skyrimo stebėtoju sąlyga, sutinka raštu.

5. Stebėtojai laikosi vėliavos valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso laivas, į kurį jie paskirti, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

6. Stebėtojai laikosi hierarchijos ir visuotinių elgesio taisyklių, taikomų visam laivo personalui, jei šios taisyklės yra suderinamos su šioje programoje nustatytomis stebėtojų pareigomis ir 7 punkte išdėstytomis pareigomis.

Vėliavos valstybės narės pareigos

7. Žvejybos laivų vėliavos valstybės narės ir tų laivų kapitonų pareigos stebėtojų atžvilgiu visų pirma yra šios:

stebėtojams leidžiama bendrauti su laivo personalu ir suteikiama prieiga prie žvejybos įrankių bei įrangos;

kad stebėtojams būtų lengviau atlikti 3 punkte išdėstytas pareigas, jų prašymu jiems taip pat suteikiama prieiga prie šios įrangos (jeigu tokia įranga yra laive, į kurį jie yra paskirti):

palydovinės navigacijos įrangos;

ii)

radiolokacinio vaizdo ekranų, kai jie naudojami;

iii)

elektroninių ryšio priemonių;

stebėtojams užtikrinami tokie patys patogumai, įskaitant gyvenamąją patalpą, maistą ir tinkamas sanitarines sąlygas, kokiais naudojasi aukštesnio rango laivo įgulos nariai;

stebėtojams suteikiama pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje kanceliariniam darbui atlikti ir vieta ant denio, tinkama stebėtojo pareigoms atlikti, ir

vėliavos valstybė narė užtikrina, kad kapitonai, įgula ir laivų savininkai netrukdytų stebėtojams vykdyti pareigų, jiems negrasintų, nesikištų į jų darbą, nedarytų jiems įtakos ir neduotų ar nebandytų duoti kyšių.

V PRIEDAS

MINIMALIEJI POVEIKIO MAŽINIMO PRIEMONIŲ TECHNINIAI STANDARTAI

Poveikio mažinimo priemonė	Aprašymas	Specifikacija
Žvejybos įrankiai užmetami naktį esant minimaliam denio apšvietimui	Žvejybos įrankių negalima užmesti tarp jūrinio saulėtekio ir jūrinio saulėlydžio. Denio apšvietimas turi būti minimalus.	Jūrinis saulėlydis ir jūrinis saulėtekis apibrėžiami atitinkamai platumai, vietos laikui ir datai skirtose jūrų astronominio metraščio lentelėse. Minimalus denio apšvietimas turi atitikti minimaliuosius saugos ir navigacijos standartus.
Paukščių baidymo lynai	Paukščių baidymo lynai ištempiami užmetant ūdas, kad atbaidytų prie šoninių lynų puolančius paukščius.	35 m ilgio arba ilgesniems laivams taikomi reikalavimai: — turi būti ištempiamas bent vienas paukščių baidymo lynas. Kai paukščių labai gausu arba jie labai aktyvūs, laivams rekomenduojama, jei praktiškai įmanoma, naudoti dar vieną paukščių baidymo lyno stiebą ir paukščių baidymo lyną. Abu paukščių baidymo lynai turėtų būti ištempiami tuo pat metu – po vieną iš abiejų užmetamos ūdos pusių, — ore esančios paukščių baidymo lyno dalies ilgis turi būti ne mažesnis kaip 100 m, — ilgosios atšakos turi būti pakankamo ilgio, kad pasiektų vandens paviršių, kai jūra rami, — ilgosios atšakos turi būti išdėstytos ne ilgesniais kaip 5 m intervalais. Trumpesniems nei 35 m ilgio laivams taikomi reikalavimai: — turi būti ištempiamas bent vienas paukščių baidymo lynas, — ore esančios lyno dalies ilgis turi būti ne mažesnis kaip 75 m, — turi būti naudojamos ilgosios ir (arba) trumposios (bet ilgesnės nei 1 m ilgio) atšakos; jos turi būti išdėstytos tokiais intervalais: — — trumposios: ne ilgesniais kaip 2 m intervalais, — ilgosios: pirmojoje 55 m paukščių baidymo lyno atkarpoje – ne ilgesniais kaip 5 m intervalais. Tolesnėje dalyje „Papildomos paukščių baidymo lynų projektavimo ir naudojimo gairės“ pateikiama papildomų paukščių baidymo lynų projektavimo ir naudojimo gairių.
Lyno gramzdinimas svoriais	Lynų gramzdikliai turi būti tvirtinami prie ilginamųjų lynų prieš užmetant ūdą.	Didesnio kaip 45 g bendro svorio gramzdiklis turi būti tvirtinamas ne tolesniu kaip 1 m atstumu nuo kabliuko arba didesnio kaip 60 g bendro svorio gramzdiklis turi būti tvirtinamas ne tolesniu kaip 3,5 m atstumu nuo kabliuko, arba didesnio kaip 98 g bendro svorio gramzdiklis tūri būti tvirtinamas ne tolesniu kaip 4 m atstumu nuo kabliuko.

PAPILDOMOS PAUKŠČIŲ BAIDYMO LYNŲ PROJEKTAVIMO IR NAUDOJIMO GAIRĖS

Įvadas

Minimalieji paukščių baidymo lynų naudojimo techniniai standartai pateikti pirmiau pateiktoje lentelėje. Šios papildomos gairės skirtos padėti parengti ir įgyvendinti ūdomis žvejojantiems laivams skirtas taisykles dėl paukščių baidymo lynų. Nors šios gairės gana išsamios, skatinama eksperimentuojant gerinti paukščių baidymo lynų veiksmingumą laikantis pirmiau pateiktoje lentelėje išdėstytų reikalavimų. Gairėse atsižvelgiama į aplinkos ir veiklos kintamuosius veiksnius (pvz., oro sąlygas, užmetimo greitį ir laivo dydį); visi jie turi įtakos paukščių baidymo lyno veiksmingumui saugant jauką nuo paukščių ir atitinkamai jo konstrukcijai. Paukščių baidymo lynų konstrukcija ir naudojimas gali skirtis atsižvelgiant į šiuos kintamuosius veiksnius, tačiau negali būti pakenkta jų veiksmingumui. Numatoma ir toliau gerinti paukščių baidymo lynų konstrukciją, todėl ateityje šios gairės turėtų būti peržiūrimos.

Paukščių baidymo lynų konstrukcija

1. Prie vandenyje esančios paukščių baidymo lyno dalies pritvirtintas tinkamas velkamas įtaisas gali pagerinti ore esančios lyno dalies ištempimą.

2. Virš vandens esanti lyno dalis turėtų būti pakankamai lengva, kad jos judėjimas būtų nenuspėjamas ir paukščiai prie jos nepriprastų, ir pakankamai sunki, kad lynas nepasislinktų dėl vėjo.

3. Geriausia lyną tvirtinti prie laivo stipria cilindro formos lankstine jungtimi, kad jis mažiau painiotųsi.

4. Atšakos turėtų būti iš ryškios medžiagos, kuri smarkiai ir nenuspėjamai judėtų (pvz., tvirtas plonas lynas, apgaubtas raudono poliuretano vamzdeliu). Prie paukščių baidymo lyno jos turėtų būti prikabintos tvirta trišake lankstine jungtimi (kuri taip pat mažintų painiojimąsi).

5. Kiekvieną atšaką turėtų sudaryti dvi ar daugiau gijų.

6. Kiekvieną atšakų porą turėtų būti įmanoma atskirti naudojant gnybtą, kad lyną būtų galima geriau suvynioti.

Paukščių baidymo lynų naudojimas

1. Lynas turėtų būti prikabintas prie stiebo, pritvirtinto prie laivo. Paukščių baidymo lyno stiebas turėtų būti įtaisytas kuo aukščiau, kad lynas apsaugotų jauką dideliu atstumu nuo laivagalio ir nesusipainiotų su žvejybos įrankiu. Kuo aukštesnis stiebas, tuo geriau apsaugomas jaukas. Pavyzdžiui, jei stiebo aukštis yra apie 7 m virš vaterlinijos, jaukas gali būti apsaugotas maždaug 100 m atstumu.

2. Jei laivai naudoja tik vieną paukščių baidymo lyną, jis turi būti ištemptas priešvėjinėje grimztančių jaukų pusėje. Jei kabliukai su jauku užmetami už kilvaterio, paukščių baidymo lynas turėtų būti pritvirtintas prie laivo kelių metrų atstumu nuo to laivo borto, per kurį užmetamas jaukas. Jei laivas naudoja du paukščių baidymo lynus, kabliukai su jauku turėtų būti užmetami tarp tų dviejų paukščių baidymo lynų esančiame plote.

3. Skatinama ištempti kelis paukščių baidymo lynus iš karto, kad jaukai būtų dar geriau apsaugoti nuo paukščių.

4. Kadangi lynas gali nutrūkti arba susipainioti, laive reikėtų turėti atsarginių paukščių baidymo lynų, kuriais būtų galima pakeisti sugadintus lynus ir užtikrinti, kad žvejybos operacijos nenutrūktų. Paukščių baidymo lynas gali būti su jungtimis, ties kuriomis lynas lengviau trūksta, kad kuo labiau sumažėtų saugos ir funkcinių problemų tais atvejais, jei ūda susimegztų arba susipainiotų su vandenyje esančia paukščių baidymo lyno dalimi.

5. Žvejai, naudojantys jauko užmetimo įrenginį, turi suderinti paukščių baidymo lyno ir jauko užmetimo įrenginio veikimą užtikrindami, kad jauko užmetimo įrenginys jauką užmestų tiesiai į paukščių baidymo lyno saugomą plotą. Tais atvejais, kai vienas arba daugiau jauko užmetimo įrenginių užmeta jauką už kairiojo ir dešiniojo bortų, turėtų būtų naudojami du paukščių baidymo lynai.

6. Užmesdami šoninius lynus rankomis žvejai turėtų užtikrinti, kad kabliukai su jauku ir suvyniotos šoninių lynų dalys būtų užmesti į paukščių baidymo lyno saugomą plotą, vengdami sraigto turbulencijos, kuri galėtų sulėtinti grimzdimą.

7. Žvejai skatinami įsirengti rankines, elektrines arba hidraulines gerves, kad paukščių baidymo lynus būtų galima lengviau ištempti ir suvynioti.

▼M3

VI PRIEDAS

Saugaus elgesio su jūrų vėžliais ir jų paleidimo į jūrą praktika

A. Saugus elgesys ir paleidimas į jūrą vykdant žvejybą gaubiamaisiais tinklais

1. Kaskart, kai tinkle pastebimas jūrų vėžlys, dedamos visos pagrįstos pastangos, kad jūrų vėžlys būtų išgelbėtas prieš jam įsipainiojant į tinklą.

2. Jūrų vėžlio negalima traukti iš vandens žvejojimo lynu, prie kurio jis prisikabinęs arba į kurį jis yra įsipainiojęs.

3. Jei jūrų vėžlys įsipainioja tinklo vyniojimo metu, tinklo vyniojimas sustabdomas vos tik vėžlys iškyla iš vandens; prieš vėl pradedant vynioti tinklą vėžlys turi būti išpainiotas jo nesužeidžiant.

4. Jei, nepaisant priemonių, kurių buvo imtasi, jūrų vėžlys atsitiktinai įkeliamas į laivą ir yra gyvas ir juda arba negyvas, jis kuo greičiau pagal galimybes paleidžiamas į jūrą.

5. Jei į laivą įkeltas jūrų vėžlys yra ištiktas komos arba nejuda, turi būti bandoma jį atgaivinti, vadovaujantis C skirsniu.

B. Saugus elgesys ir paleidimas į jūrą vykdant žvejybą ūdomis

1. Jei įmanoma praktiškai ir jei operatorius ar laivo įgulos nariai yra tinkamai išmokyti, komos ištikti jūrų vėžliai nedelsiant įkeliami į laivą.

2. Pastebėjus jūrų vėžlį, laivo ir lyno ritės greitis sulėtinamas, o laivo kryptis nustatoma taip, kad būtų artėjama prie jūros vėžlio, taip kuo labiau sumažinant lyno įtempimą.

3. Jūrų vėžlio negalima traukti iš vandens žvejojimo lynu, prie kurio jis prisikabinęs arba į kurį jis yra įsipainiojęs.

4. Jei jūrų vėžlys yra per didelis arba yra užkibęs taip, kad nebūtų galima saugiai jį įkelti į laivą nepadarant jam dar didesnės žalos ar jo dar labiau nesužeidžiant, naudojamos lyno žirklės, kuriomis lynas perkerpamas ir kuo daugiau lyno pašalinama prieš paleidžiant jūrų vėžlį į jūrą.

5. Jei pastebima, kad vykdant ištraukimo operacijas jūrų vėžlys užkimba už ūdų arba į jas įsipainioja, laivo operatorius nedelsdamas nutraukia ištraukimo operacijas, kol jūrų vėžlys nuimamas nuo ūdos arba įkeliamas į laivą.

6. Jei jūrų vėžlys yra užkibęs iš išorės arba matomas visas kabliukas, tas kabliukas iš jūrų vėžlio pašalinamas kuo greičiau ir atsargiau. Jei kabliuko iš jūrų vėžlio pašalinti negalima (pvz., jis nurytas arba įstrigęs gomuryje), lynas nupjaunamas kuo arčiau kabliuko.

7. Gyvi jūrų vėžliai, juos sutvarkius, į jūrą grąžinami tokiu būdu:

laivo variklis įjungiamas neutralia pavara taip, kad sraigtas būtų išjungtas ir laivas būtų sustabdytas, ir jūrų vėžlys paleidžiamas į jūrą tolyn nuo naudojamų įrankių, ir

užtikrinama, kad prieš įjungiant sraigtą ir pratęsiant operacijas jūrų vėžlys būtų saugiai nutolęs nuo laivo.

8. Jei į laivą įkeltas jūrų vėžlys yra ištiktas komos arba nejuda, turi būti bandoma jį atgaivinti, vadovaujantis C skirsniu.

C. Jūrų vėžlio gaivinimas laive

1. Tvarkant jūrų vėžlį, gyvūną stengiamasi laikyti už šarvo, stengiantis neliesti galvos ir kaklo srities ir plaukmenų.

2. Stengiamasi pašalinti ir (arba) išpainioti visus svetimkūnius nuo jūrų vėžlio, pavyzdžiui, visus plastikinius objektus, tinklus ar įmontuotus kabliukus ir kt.

3. Jūrų vėžlys dedamas ant pilvo skydo (plastrono) taip, kad jo dešinė pusė būtų viršuje, jis dedamas ant minkšto paviršiaus, kad būtų saugiai izoliuotas ir imobilizuotas, pvz., ant automobilio padangos be ratlankio, laivo pagalvėlės ar į ritinį susukto lyno. Pagrindinė minkšto paviršiaus paskirtis – pakelti jūrų vėžlį nuo denio, kad būtų lengviau jį suturėti. Užpakaliniai ketvirčiai pakeliami ne mažiau kaip 6 colius (15 cm) 4–24 valandų laikotarpiui. Pakėlimo aukštis priklauso nuo vėžlio dydžio; didesnius jūrų vėžlius reikia pakelti aukščiau. Kartkartėmis atsargiai pasūpuokite jūrų vėžlį iš kairės į dešinę ir iš dešinės į kairę laikant už išorinio šarvo (karapakso) krašto ir pakaitomis pakeliant tai vieną, tai kitą pusę apie 3 colius (8 cm). Kartkartėmis atsargiai palieskite akį ir gnybtelėkite uodegą (refleksų tikrinimas) siekdami nustatyti, ar yra reakcija.

4. Gaivinami jūrų vėžliai pridengiami ir laikomi drėgni ar šlapi, tačiau jokiu būdu nededami į konteinerį, kuriame yra vandens. Veiksmingiausias būdas išlaikyti jūrų vėžlį šlapią – ant galvos, karapakso ir plaukmenų uždėti vandenyje sumirkytą rankšluostį.

5. Atsigavę ir pradėję judėti jūrų vėžliai paleidžiami į jūrą per laivagalį tik tada, kai žvejybos įrankiai nenaudojami (t. y. nėra aktyviai statomi (užmetami) ar traukiami) ir kai variklio pavaros yra neutralioje padėtyje, ir tose vietose, kuriose mažai tikėtina, kad laivai juos vėl sugaus arba sužalos.

6. Jūrų vėžliai, kurie nereaguoja į refleksų tikrinimą arba nepajuda per 4 valandas (daugiausia 24 val., jei įmanoma), grąžinami į vandenį taip pat, kaip ir aktyviai judantys jūrų vėžliai.

▼B

VII PRIEDAS

PERKROVIMAS UOSTE

Kai Sąjungos laivai uoste perkrauna tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis, ir kitų rūšių žuvis, sužvejotas vykdant tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų žvejybą ICCAT konvencijos rajone, arba kai toks perkrovimas vykdomas Sąjungos uostuose, laikomasi toliau nurodytų procedūrų.

Pareiga pranešti

2. Žvejybos laivas

2.1.	Žvejybos laivo kapitonas likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki perkrovimo operacijų uosto valstybės institucijoms privalo pranešti transportinio laivo pavadinimą ir perkrovimo datą / laiką.

2.2.

Žvejybos laivo kapitonas perkrovimo metu savo vėliavos valstybei narei praneša:

—

perkrauti numatytus tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų kiekius pagal išteklius (jei įmanoma),

—

perkrauti numatytus kitų rūšių žuvų, sužvejotų vykdant tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų žvejybą, kiekius pagal rūšis, jei jos yra žinomos,

—

perkrovimo datą ir vietą,

—

transportinio laivo, į kurį perkraunamos žuvys, pavadinimą, registracijos numerį bei vėliavos valstybę ir

—

žuvų (pagal rūšis ir atitinkamais atvejais pagal išteklius) sužvejojimo geografinę vietą pagal ICCAT statistinius rajonus.

2.3.	Atitinkamo žvejybos laivo kapitonas užpildo ir ne vėliau kaip per 15 dienų po perkrovimo savo vėliavos valstybei narei nusiunčia ICCAT perkrovimo deklaraciją, kartu, kai taikytina, nurodydamas savo laivui priskirtą numerį ICCAT žvejybos laivų registre.

3. Laivas, į kurį perkraunamos žuvys

3.1.

Transportinio laivo, į kurį perkraunamos žuvys, kapitonas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki perkrovimo pradžios ir pabaigus perkrovimą uosto valstybės institucijoms praneša sužvejotų tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų, perkrautų į jo laivą, kiekius, užpildo ICCAT perkrovimo deklaraciją ir per 24 valandas ją nusiunčia kompetentingoms institucijoms.

3.2.	Transportinio laivo, į kurį perkraunamos žuvys, kapitonas užpildo ICCAT perkrovimo deklaraciją ir likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki žuvų iškrovimo ją nusiunčia iškrovimo valstybės kompetentingoms institucijoms.

Uosto valstybės ir iškrovimo valstybės bendradarbiavimas

Ankstesniuose punktuose minėtos uosto valstybė ir iškrovimo valstybė peržiūri pagal šio priedo nuostatas gautą informaciją (jei reikia, bendradarbiaudamos su žvejybos laivo vėliavos KSŠ) siekdamos patikrinti, ar sutampa kiekvieno laivo pranešti sužvejoti, perkrauti ir iškrauti žuvų kiekiai. Tas tikrinimas atliekamas kuo mažiau trikdant laivo veiklą, vengiant sukelti nepatogumų ir nepakenkiant žuvų kokybei.

Ataskaitų teikimas

5.	Kiekviena žvejybos laivo vėliavos valstybė narė į savo metinę ICCAT skirtą ataskaitą įtraukia jos laivų atliktų perkrovimų duomenis.

VIII PRIEDAS

ICCAT PERKROVIMO JŪROJE REGIONINIŲ STEBĖTOJŲ PROGRAMA

1. Valstybių narių reikalavimu transportiniuose laivuose, įtrauktuose į laivų, į kuriuos leidžiama ICCAT konvencijos rajone perkrauti žuvis ir kurie vykdo perkrovimą jūroje, ICCAT registrą, per kiekvieną perkrovimo ICCAT konvencijos rajone operaciją turi būti ICCAT regioninis stebėtojas.

2. Stebėtojus skiria ICCAT ir jie stebėjimą vykdo transportiniuose laivuose, į kuriuos leidžiama ICCAT konvencijos rajone perkrauti žuvis iš didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų, plaukiojančių su KSŠ, kuri įgyvendina ICCAT regioninių stebėtojų programą, vėliava.

Stebėtojų skyrimas

3. Paskirtieji stebėtojai turi turėti šias užduotims atlikti reikalingas kvalifikacijas:

—

įrodytą gebėjimą atpažinti ICCAT rūšis ir žvejybos įrankius, akivaizdžią pirmenybę teikiant stebėtojams, turintiems stebėtojo darbo pelaginėmis ūdomis žvejojančiuose laivuose patirties,

—

pakankamų žinių apie ICCAT priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones,

—

gebėjimą vykdyti stebėjimą ir tiksliai registruoti duomenis,

—

pakankamų stebimo laivo vėliavos valstybės kalbos žinių.

Stebėtojų pareigos

4. Stebėtojai:

turi būti baigę techninio mokymo kursus, kaip reikalaujama pagal ICCAT nustatytas gaires;

negali būti transportinio laivo, į kurį perkraunamos žuvys, vėliavos valstybės piliečiai;

turi gebėti atlikti 5 punkte išdėstytas pareigas;

turi būti įtraukti į ICCAT tvarkomą stebėtojų sąrašą;

negali būti didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų ar transportinių laivų įgulos nariai arba didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų ar transportinių laivų bendrovių darbuotojai.

5. Stebėtojas stebi, kaip didelis pelaginėmis ūdomis žvejojantis laivas ir transportinis laivas laikosi ICCAT priimtų atitinkamų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių. Stebėtojų užduotys visų pirma yra šios:

5.1.

apsilankyti dideliame pelaginėmis ūdomis žvejojančiame laive, iš kurio ketinama perkrauti žuvis į transportinį laivą, atsižvelgiant į 9 punkte išdėstytus reikalavimus, ir prieš pradedant perkrovimą:

patikrinti, ar galioja žvejybos laivo leidimas arba licencija žvejoti tunus ir tunams giminingų rūšių žuvis, ir kitų rūšių žuvis, sužvejojamas vykdant tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų žvejybą ICCAT konvencijos rajone;

patikrinti išankstinius leidimus perkrauti žuvis jūroje, kuriuos žvejybos laivui išdavė vėliavos KSŠ ir atitinkamais atvejais pakrantės valstybė;

patikrinti ir užregistruoti visą laive esančių žuvų kiekį pagal rūšis ir, jei įmanoma, pagal išteklius ir į transportinį laivą numatytus perkrauti kiekius;

patikrinti, ar veikia laivų stebėjimo sistema (LSS), ir, jei įmanoma, peržiūrėti laivo žurnalą ir patikrinti jo įrašus;

patikrinti, ar laive yra iš kitų laivų perkeltų žuvų, ir tokio perkėlimo dokumentus;

pastebėjus su žvejybos laivu susijusių pažeidimų požymių, nedelsiant apie pažeidimą (-us) pranešti transportinio laivo kapitonui (deramai atsižvelgus į visus saugumo aspektus) ir stebėtojų programą įgyvendinančiai bendrovei; pastaroji tą informaciją nedelsdama perduoda žvejybos laivo vėliavos KSŠ institucijoms, ir

vykdant pareigas žvejybos laive gautus rezultatus užregistruoti stebėtojo ataskaitoje;

5.2.

stebėti transportinio laivo veiklą ir:

registruoti duomenis apie vykdomą perkrovimo veiklą ir teikti tos veiklos ataskaitas;

tikrinti laivo geografines koordinates jam vykdant perkrovimą;

stebėti ir apytikriai įvertinti perkraunamus tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų kiekius pagal rūšis, jei jos yra žinomos, ir, jei įmanoma, pagal išteklius;

stebėti ir apytikriai įvertinti kitų rūšių žuvų, sužvejotų vykdant tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų žvejybą, kiekius pagal rūšis, jei jos yra žinomos;

patikrinti ir užregistruoti atitinkamo didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo pavadinimą ir jo numerį ICCAT registre;

patikrinti perkrovimo deklaracijoje įrašytus duomenis, be kita ko, jei įmanoma, palyginant juos su didelio pelaginėmis ūdomis žvejojančio laivo žurnalo įrašais;

patvirtinti perkrovimo deklaracijoje įrašytus duomenis;

perkrovimo deklaraciją patvirtinti parašu ir

stebėti ir apytikriai įvertinti produktų, iškraunamų uoste, kuriame stebėtojas išsilaipina, kiekius pagal rūšis siekiant patikrinti, ar jie atitinka kiekius, gautus per perkrovimą jūroje;

5.3.

be to, stebėtojai:

kasdien parengia transportinio laivo vykdomos perkrovimo veiklos ataskaitą;

rengia bendrąsias ataskaitas, kuriose pateikiama informacija, surinkta vykdant stebėtojo pareigas, ir suteikia kapitonui galimybę į ataskaitas įtraukti bet kokią aktualią informaciją;

per 20 dienų po stebėjimo laikotarpio pabaigos b punkte nurodytą bendrąją ataskaitą pateikia ICCAT sekretoriatui;

atlieka kitas ICCAT nustatytas funkcijas.

6. Stebėtojai visą su didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų ir jų savininkų atliktomis žvejybos operacijomis susijusią informaciją laiko konfidencialia ir su šiuo reikalavimu, kuris yra skyrimo stebėtoju sąlyga, sutinka raštu.

7. Stebėtojai laikosi vėliavos valstybės narės (ir atitinkamais atvejais pakrantės valstybės), kurios jurisdikcijai priklauso laivas, į kurį jie paskirti, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

8. Stebėtojai laikosi hierarchijos ir visuotinių elgesio taisyklių, taikomų visam laivo personalui, jei šios taisyklės yra suderinamos su šioje programoje nustatytomis stebėtojų pareigomis ir 9 punkte išdėstytomis laivo personalo pareigomis.

Transportinių laivų vėliavos valstybių pareigos

9. Transportinių laivų vėliavos valstybėms ir kapitonams taikomos visų pirma šios su regioninių stebėtojų programos įgyvendinimu susijusios sąlygos:

stebėtojams leidžiama bendrauti su laivo personalu ir jiems suteikiama prieiga prie atitinkamų dokumentų, žvejybos įrankių ir įrangos;

kad stebėtojams būtų lengviau atlikti 5 punkte išdėstytas pareigas, jų prašymu jiems taip pat suteikiama prieiga prie šios įrangos (jeigu tokia įranga yra laive, į kurį jie yra paskirti):

palydovinės navigacijos įrangos;

ii)

radiolokacinio vaizdo ekranų, kai jie naudojami;

iii)

elektroninių ryšio priemonių ir

iv)

perkraunamiems produktams sverti naudojamų svarstyklių;

stebėtojams užtikrinami tokie patys patogumai, įskaitant gyvenamąją patalpą, maistą ir tinkamas sanitarines sąlygas, kokiais naudojasi aukštesnio rango laivo įgulos nariai;

stebėtojams suteikiama pakankamai vietos ant kapitono tiltelio ar locmano kabinoje kanceliariniam darbui atlikti ir pakankamai vietos ant denio stebėtojo pareigoms atlikti;

stebėtojams leidžiama pasirinkti tinkamiausią vietą ir metodą perkrovimo operacijoms stebėti ir vertinti, kokių rūšių ir (arba) išteklių žuvys iškraunamos ir kokiais kiekiais. Tuo tikslu ir tinkamai atsižvelgdamas į saugos reikalavimus ir praktines galimybes, transportinio laivo kapitonas sudaro stebėtojui tinkamas darbo sąlygas – be kita ko, stebėtojo prašymu laikinai sukrauna tikrintinus produktus transportinio laivo denyje ir stebėtojams suteikia pakankamai laiko pareigoms atlikti. Stebėjimas vykdomas kuo mažiau trikdant laivo veiklą ir nepakenkiant perkraunamų produktų kokybei;

atsižvelgdamas į 10 punkto nuostatas transportinio laivo kapitonas užtikrina, kad stebėtojui būtų suteikiama visa būtina pagalba, kad jis galėtų saugiai persikelti iš transportinio laivo į žvejybos laivą, jei oro sąlygos ir kitos aplinkybės yra tinkamos, ir

vėliavos valstybė užtikrina, kad kapitonai, įgula ir laivų savininkai netrukdytų stebėtojams vykdyti pareigų, jiems negrasintų, nesikištų į jų darbą, nedarytų jiems įtakos ir neduotų ar nebandytų duoti kyšių.

Didelių pelaginėmis ūdomis žvejojančių laivų pareigos perkrovimo metu

10. Jei oro sąlygos ir kitos aplinkybės yra tinkamos, stebėtojams leidžiama apsilankyti žvejybos laive ir bendrauti su laivo personalu, jiems suteikiama prieiga prie atitinkamų dokumentų ir leidžiama patekti į reikiamas laivo vietas, kad jie galėtų atlikti 5 punkte išdėstytas pareigas. Žvejybos laivo kapitonas užtikrina, kad stebėtojui būtų suteikiama visa būtina pagalba, kad jis galėtų saugiai persikelti iš transportinio laivo į žvejybos laivą. Jei dėl nepalankių aplinkybių stebėtojui būtų pernelyg rizikinga bandyti patekti į didelį pelaginėmis ūdomis žvejojantį laivą prieš pradedant perkrovimo operacijas, šios operacijos vis tiek gali būti vykdomos.

Stebėtojų mokesčiai

11. Šios programos įgyvendinimo išlaidas padengia didelio pelaginėmis ūdomis plaukiojančio laivo, kuris nori vykdyti perkrovimo operacijas, vėliavos KSŠ. Mokesčio dydis apskaičiuojamas remiantis bendromis programos išlaidomis. Tas mokestis pervedamas į tam skirtą ICCAT sekretoriato sąskaitą, o ICCAT sekretoriatas tvarko su programos įgyvendinimu susijusią sąskaitą.

12. Dideli pelaginėmis ūdomis žvejojantys laivai gali dalyvauti jūroje vykdomoje perkrovimo programoje tik tuo atveju, jei yra sumokėję 11 punkte nurodytą mokestį.

▼M3

IX PRIEDAS

Saugaus elgesio su šiaurės ir pietų Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais ir gyvų žuvų paleidimo į jūrą procedūrų minimalieji standartai

Šiame priede išdėstomi saugaus elgesio su šiaurės ir pietų Atlanto atlantiniais pilkšvaisiais rykliais minimalieji standartai ir pateikiamos konkrečios rekomendacijos tiek dėl žvejybos ūdomis, tiek dėl žvejybos gaubiamaisiais tinklais.

Šie minimalieji standartai tinka gyviems paleidžiamiems atlantiniams pilkšviesiems rykliams, nesvarbu, ar jie paleidžiami pagal nelaikymo laive principą, ar savanoriškai. Šie minimalieji standartai nepakeičia jokių griežtesnių saugos taisyklių, kurios gali būti nustatytos pagal nacionalinę teisę.

Principas „svarbiausia – sauga“. Šiais minimaliaisiais standartais atsižvelgiama į įgulos narių saugą ir galimybes tai praktiškai įgyvendinti. Įgulos narių sauga visai atvejais yra svarbiausia. Įgulos nariai turi bent jau mūvėti tinkamas pirštines ir stengtis nedirbti arti ryklių snukių.

Mokymas. Valstybės narės gali naudotis mokymo medžiaga trimis oficialiosiomis ICCAT kalbomis.

Paleidimo į jūrą metodas. Kiek tik praktiškai įmanoma, visi paleistini rykliai turi visą laiką likti vandenyje, nebent juos reikėtų iškelti siekiant nustatyti rūšį. Tai apima ir lyno nupjovimą, kol ryklys dar yra vandenyje, naudojant varžtų pjoviklį ar kabliukų atkabinimo įrankius, kad, jei įmanoma, kabliukas būtų pašalintas arba kad lynas būtų nupjautas kuo arčiau kabliuko (tokiu būdu paliekant kuo trumpesnį besidriekiantį lyną).

Pasiruošimas. Įrankiai turi būti paruošti iš anksto (pvz., brezentas ar tinkliniai diržai, nešimui ar pakėlimui skirti neštuvai, tinklas didelėmis akimis ar tinklelis liukams arba hoperiams uždengti žvejybos gaubiamaisiais tinklais atveju, ir pjovikliai ilgomis rankenomis ir kabliukų atkabinimo įrankiai žvejybos ūdomis atveju, išvardyti E skirsnyje).

A. Visų rūšių žvejybai taikomos bendros rekomendacijos

1. Jeigu saugu eksploatavimo požiūriu, laivą sustabdykite arba labai sumažinkite jo greitį.

2. Jei ryklys įsipainiojęs (tinkle, žvejojimo lyne ir pan.): jei saugu, atsargiai nupjaukite tinklą arba lyną ir išlaisvinkite ryklį, ir kuo greičiau paleiskite jį į jūrą nepalikdami jokių prisikabinusių kliuvinių.

3. Jei įmanoma, bandykite išmatuoti ryklio ilgį palikdami jį vandenyje.

4. Siekdami išvengti įkandimų, į nasrus įdėkite kokį nors daiktą, pvz., žuvį arba didelį pagalį ar medinę kartį.

5. Jei dėl kokios nors priežasties ryklį reikia iškelti ant denio, stenkitės kuo labiau sutrumpinti jo grąžinimo į vandenį laiką, kad padidėtų galimybės išgyventi ir sumažėtų pavojai įgulos nariams.

B. Žvejybai ūdomis taikoma saugaus elgesio praktika

1. Kuo labiau priartinkite ryklį prie laivo per daug neįtempdami šoninio lyno, kad dėl atsipalaidavusio kabliuko ar šoninio lyno stabdžio kabliukas, gramzdikliai ir kitos dalys dideliu greičiu nenulėktų laivų ir įgulos narių link.

2. Pritvirtinkite ūdos pagrindinio lyno tolimąjį galą, kad joks vandenyje likęs įrankis netemptų lyno ir ryklio.

3. Jeigu gyvūnas užkibęs ant kabliuko ir kabliukas matomas kūne ar snukyje, naudokite kabliukų atkabinimo įrankį ar varžtų pjoviklį ilga rankena, kad būtų pašalinta kabliuko užkarpa, ir tada pašalinkite kabliuką.

4. Jeigu kabliuko pašalinti neįmanoma ar jo nesimato, nupjaukite jungiamąjį lyną (arba ilginamąjį lyną, pavadį) kuo arčiau kabliuko (geriausiu atveju palikdami kuo mažiau lyno ir (arba) pavadžio ir nepalikdami jokių prie ryklio prikabintų gramzdiklių).

C. Žvejybai gaubiamaisiais tinklais taikoma saugaus elgesio praktika

1. Jei gyvūnas yra gaubiamajame tinkle: atidžiai apžiūrėkite tinklą žvelgdami kuo toliau į priekį, kad ryklius būtų galima pastebėti iš anksto ir greitai reaguoti. Nekelkite ryklių tinkle galios agregato linkme. Sumažinkite laivo greitį, kad sumažėtų tinklo įtempimas ir įsipainiojusį ryklį būtų galima pašalinti iš tinklo. Jei reikia, tinklui sukarpyti naudokite žirkles.

2. Jei gyvūnas yra tinklakrepšyje arba ant denio: naudokite specialiai sukonstruotą didelių akių krovinių tinklą arba brezentinius diržus ar panašų įtaisą. Jei įmanoma pagal laivo išplanavimą, rykliai taip pat galėtų būti paleidžiami į jūrą ištuštinant tinklakrepšį tiesiai į hoperį ir ant paleidimo rampos, palenktos tokiu kampu, kuriam esant ji susisieja su anga viršutinio denio relinguose ir įgulos nariams jos nereikia kelti ar valdyti.

D. Konkrečios rekomendacijos ir visų rūšių žvejybai taikoma saugaus elgesio praktika

1. Kiek tik praktiškai įmanoma, nekelkite ryklių iš vandens naudodami šoninį lyną, ypač jei jie užkibę ant kabliuko, nebent juos reikėtų iškelti siekiant nustatyti rūšį.

2. Nekelkite ryklių naudodami plonas vielas ar kabelius arba tik už uodegos.

3. Siekdami, pavyzdžiui, nuimti ryklį nuo lyno, netrankykite gyvūno į jokius paviršius.

4. Nebandykite pašalinti jokio giliai įryto kabliuko, kurio nesimato.

5. Nebandykite pašalinti kabliuko staigiai patraukdami už lyno.

6. Nepjaukite uodegos arba bet kurios kitos kūno dalies.

7. Neprapjaukite ir pradurkite ryklyje skylių.

8. Neužkabinkite ryklio kobiniu ir jo nespardykite ir nekiškite rankų į žiaunų plyšius.

9. Nelaikykite ryklio ilgą laiką saulėje.

10. Keldami ryklį ar rają į laivą, neapsivyniokite pirštų, rankų plaštakų ar rankų lynu (galima labai susižeisti).

E. Naudingos saugaus elgesio ir paleidimo į jūrą priemonės:

pirštinės (ryklių oda šiurkšti, pirštinės užtikrina saugų ryklio tvarkymą ir apsaugo įgulos narius nuo įkandimų);

rankšluostis arba audinys (jūros vandenyje sumirkytas rankšluostis arba audinys gali būti dedamas ant ryklio akių rykliui nuraminti);

kabliukų atkabinimo įrankiai (pvz., kiaulės uodegos formos kabliukų atkabinimo įrankis, varžtų pjoviklis ar replės);

ryklių pakinktai arba neštuvai (jei reikia);

uodegos virvė (siekiant sutvirtinti už kabliuko užkibusį ryklį, jei jį reikia paimti iš vandens);

sūraus vandens žarna (jei numatoma, kad rykliui paleisti į jūrą gali prireikti daugiau kaip 5 minučių, žarna dedama į ryklio burną, kad į ją pamažu bėgtų jūros vanduo; prieš dėdami žarną į ryklio burną įsitikinkite, kad denio siurblys veikia jau keletą minučių);

matuoklis arba matavimo metodas (pvz., paženklinkite stiebą, jungiamąjį lyną ir plūdurą arba matavimo juostą);

duomenų lapas visam laimikiui registruoti;

ženklinimo įrankis (jei taikytina).

X PRIEDAS

Vykdant ICCAT valdomų išteklių žvejybą ŽSĮ daromo ekologinio poveikio mažinimo gairės

1. ŽSĮ paviršiaus struktūra neturi būti padengta, o jei ji yra padengta, ji gali būti padengta tik medžiaga, keliančia mažiausią įsipainiojimo riziką priegaudos rūšims.

2. Popaviršiniai ŽSĮ komponentai turi būti sudaryti tik iš nepinklios medžiagos (pvz., jokių lynų arba brezento).

3. Projektuojant ŽSĮ pirmenybė teikiama biologiškai skaidžių medžiagų naudojimui.

( 1 ) Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar napaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

( 2 ) Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar napaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

( 3 ) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81).

( 4 ) Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar napaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

( 5 ) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).

( 6 ) 2016 m. liepos 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1251, kuriuo priimama 2017–2019 m. daugiametė Sąjungos duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo žvejybos ir akvakultūros sektoriuose programa (OL L 207, 2016 8 1, p. 113).

( 7 ) Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar napaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

( 8 ) Procedūros numeris 2015/0289 (COD), dar napaskelbtas Oficialiajame leidinyje.

( *1 ) 2017 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2107, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) valdomame konvencijos rajone, ir kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1936/2001, (EB) Nr. 1984/2003 ir (EB) Nr. 520/2007 (OL L 315, 2017 11 30, p. 1).“

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1154 2019 m. birželio 20 d.	L 188	1	12.7.2019
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/2053 2023 m. rugsėjo 13 d.	L 238	1	27.9.2023
►M3	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/897 2024 m. kovo 13 d.	L 897	1	19.3.2024