02015R2365 — LT — 12.08.2022 — 003.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/2365

2015 m. lapkričio 25 d.

dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 337 2015.12.23, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2019/463 2019 m. sausio 30 d.

  L 80

16

22.3.2019

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/23 2020 m. gruodžio 16 d.

  L 22

1

22.1.2021



▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/2365

2015 m. lapkričio 25 d.

dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012

(Tekstas svarbus EEE)



I

SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (toliau – VPĮFS) ir pakartotinio naudojimo skaidrumo taisyklės.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  

Šis reglamentas taikomas:

a) 

VPĮFS sandorio šaliai, kuri yra įsteigta:

i) 

Sąjungoje, įskaitant visus jos filialus, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos;

ii) 

trečiojoje valstybėje, jei VPĮFS sudaromas vykdant veiklą tos sandorio šalies filialui Sąjungoje;

b) 

kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (toliau –KIPVPS) valdymo įmonėms ir KIPVPS investicinėms bendrovėms pagal Direktyvą 2009/65/EB;

c) 

alternatyvaus investavimo fondų valdytojams (toliau – AIFV), kurie gavo leidimus pagal Direktyvą 2011/61/ES;

d) 

pakartotiniu naudojimu užsiimančiai sandorio šaliai, kuri yra įsteigta:

i) 

Sąjungoje, įskaitant visus jos filialus, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos;

ii) 

trečiojoje valstybėje kai:

— 
pakartotinis naudojimas atliekamas vykdant veiklą tos sandorio šalies filialui Sąjungoje; arba
— 
pakartotinis naudojimas yra susijęs su finansinėmis priemonėmis, kurias pagal susitarimą dėl užtikrinimo priemonės pateikė Sąjungoje įsteigta sandorio šalis arba trečiojoje valstybėje įsteigtos sandorio šalies filialas Sąjungoje.
2.  

4 ir 15 straipsniai netaikomi:

a) 

Europos centrinių bankų sistemos (toliau – ECBS) nariams, kitoms valstybių narių įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas ir kitoms Sąjungos viešosioms įstaigoms, kurioms pavesta valdyti arba dalyvauti valdant valstybės skolą;

b) 

Tarptautinių atsiskaitymų bankui;

▼M1

c) 

centriniam bankui, kitoms įstaigoms, atliekančioms panašias funkcijas, ir kitoms viešosioms įstaigoms, kurioms pavesta valdyti arba dalyvauti valdant valstybės skolą Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

▼B

3.  
4 straipsnis netaikomas sandoriams, kuriuose ECBS narys yra sandorio šalis.
4.  
Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatyto sąrašo dalinio pakeitimo.

Tuo tikslu ir prieš priimdama tokius deleguotuosius aktus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas centrinių bankų ir viešųjų įstaigų, kurioms pavesta valdyti arba dalyvauti valdant valstybės skolą, traktavimas tarptautiniu lygiu.

Toje ataskaitoje pateikiama centrinių bankų ir tų įstaigų traktavimo pagal kelių trečiųjų valstybių teisinę sistemą lyginamoji analizė. Jeigu ataskaitoje, visų pirma atsižvelgiant į lyginamosios analizės rezultatus ir į galimą poveikį, padaroma išvada, kad tų trečiųjų valstybių centrinių bankų ir įstaigų fiskalinei atsakomybei būtina netaikyti 15 straipsnio, Komisija priima deleguotąjį aktą, kuriuo jie įtraukiami į šio straipsnio 2 dalyje nustatytą sąrašą.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1. 

sandorių duomenų saugykla – juridinis asmuo, kuris centralizuotai renka ir saugo informaciją apie VPĮFS;

2. 

sandorio šalis – finansų sandorio šalis arba ne finansų sandorio šalis;

3. 

finansų sandorio šalis –

a) 

investicinė bendrovė, gavusi leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES ( 1 );

b) 

kredito įstaiga, gavusi leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES ( 2 ) arba Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013;

c) 

draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė, gavusi leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB ( 3 );

d) 

KIPVPS ir tam tikrais atvejais jo valdymo įmonė, gavę leidimą pagal Direktyvą 2009/65/EB;

e) 

AIF, kurį valdo AIFV, gavę leidimus arba įregistruoti pagal Direktyvą 2011/61/ES;

f) 

įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, gavusi leidimą arba įregistruota pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/41/EB ( 4 );

g) 

pagrindinė sandorio šalis, gavusi leidimą pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

h) 

centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, gavęs leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 909/2014 ( 5 );

i) 

trečiosios valstybės subjektas, kuriam, jei jis būtų įsteigtas Sąjungoje, pagal a–h punktuose nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus, reikėtų gauti leidimą arba jis turėtų būti įregistruotas;

4. 

ne finansų sandorio šalis – Sąjungoje arba trečiojoje valstybėje įsteigta įmonė, išskyrus 3 punkte nurodytus subjektus;

5. 

įsteigtas:

a) 

pagrindinės buveinės vietoje, kai sandorio šalis yra fizinis asmuo;

b) 

registruotosios buveinės vietoje, kai sandorio šalis yra juridinis asmuo;

c) 

pagrindinės buveinės vietoje, kai sandorio šalis pagal nacionalinę teisę neturi registruotosios buveinės;

6. 

filialas – kita nei pagrindinė buveinė verslo vieta, kuri yra sandorio šalies dalis ir neturi juridinio asmens statuso;

7. 

vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas arba vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis – sandoris, kuriuo sandorio šalis perduoda vertybinius popierius arba biržos prekes, o skolininkas įsipareigoja grąžinti lygiaverčius vertybinius popierius arba biržos prekes tam tikrą datą ateityje arba tada, kai to pareikalauja perdavėjas; vertybinius popierius arba biržos prekes perduodančiai sandorio šaliai šis sandoris yra vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas, o sandorio šaliai, kuriai vertybiniai popieriai arba biržos prekės yra perduodami, – vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis;

8. 

pirkimo siekiant parduoti atgal sandoris arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris – sandoris, pagal kurį sandorio šalis perka arba parduoda vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises į vertybinių popierių ar biržos prekių nuosavybę ir atitinkamai susitaria už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje parduoti arba atpirkti tos pačios rūšies vertybinius popierius, biržos prekes ar tokias garantuotas teises; toks sandoris yra pirkimo siekiant parduoti atgal sandoris vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises perkančiai sandorio šaliai arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises parduodančiai sandorio šaliai, tokiam pirkimo siekiant parduoti atgal sandoriui arba pardavimo siekiant atpirkti sandoriui netaikant atpirkimo sandorio arba atvirkštinio atpirkimo sandorio, kaip apibrėžta 9 punkte, nuostatų;

9. 

atpirkimo sandoris – bet koks sandoris, vykdomas vadovaujantis susitarimu, pagal kurį sandorio šalis perduoda vertybinius popierius, biržos prekes arba garantuotas teises, susijusias su vertybinių popierių arba biržos prekių nuosavybe, kai tą garantiją suteikia pripažinta birža, kuriai priklauso teisės į vertybinius popierius ar į biržos prekes, o susitarimu sandorio šaliai nesuteikiama galimybė perduoti arba įkeisti tam tikrus vertybinius popierius ar biržos prekes daugiau kaip vienai sandorio šaliai vienu metu, įsipareigojant juos – arba tos pačios rūšies vertybinių popierių ar biržos prekių pakaitalus – atpirkti už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje, kurią perdavėjas nustato ar nustatys; vertybinius popierius ar biržos prekes parduodančiai sandorio šaliai tai yra atpirkimo sandoris, o juos perkančiai sandorio šaliai – atvirkštinio atpirkimo sandoris;

10. 

garantinės įmokos skolinimo sandoris – sandoris, kuriuo sandorio šalis suteikia kreditą prekiauti vertybiniais popieriais, jiems įsigyti, parduoti ar platinti, tačiau jis neapima kitų paskolų, užtikrintų vertybiniais popieriais;

11. 

vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandoris arba VPĮFS:

a) 

atpirkimo sandoris;

b) 

vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimas ir vertybinių popierių arba biržos prekių skolinimasis;

c) 

pirkimo siekiant parduoti atgal sandoris arba pardavimo siekiant atpirkti sandoris;

d) 

garantinės įmokos skolinimo sandoris;

12. 

pakartotinis naudojimas – finansinių priemonių, kurias jas gaunanti sandorio šalis gavo pagal susitarimą dėl užtikrinimo priemonių, naudojimas savo vardu ir savo sąskaita arba kitos sandorio šalies, įskaitant visus fizinius asmenis, sąskaita; toks naudojimas yra teisės perdavimas arba naudojimasis teise naudotis pagal Direktyvos 2002/47/EB 5 straipsnį, bet neapima finansinės priemonės realizavimo teikiančios sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju;

13. 

susitarimas dėl užtikrinimo priemonės, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė – susitarimas dėl finansinio įkaito, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, sudarytas tarp sandorio šalių siekiant užtikrinti bet kokį įsipareigojimą;

14. 

susitarimas dėl užtikrinimo priemonės kaip prievolės vykdymo užtikrinimo – susitarimas dėl finansinio įkaito, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/47/EB 2 straipsnio 1 dalies c punkte, sudarytas tarp sandorio šalių siekiant užtikrinti bet kokį įsipareigojimą;

15. 

susitarimas dėl užtikrinimo priemonės – susitarimas dėl užtikrinimo priemonės, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, ir susitarimas dėl užtikrinimo priemonės kaip prievolės vykdymo užtikrinimo;

16. 

finansinė priemonė – finansinė priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

17. 

biržos prekė – biržos prekė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 ( 6 ) 2 straipsnio 1 punkte;

18. 

bendrosios grąžos apsikeitimo sandoris – išvestinių finansinių priemonių sutartis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 7 punkte, pagal kurią viena sandorio šalis kitai sandorio šaliai perduoda visą susijusio įsipareigojimo ekonominį rezultatą, įskaitant pajamas iš palūkanų ir mokesčius, pelną arba nuostolius dėl kainų pasikeitimų ir kredito nuostolius.



II

SKYRIUS

VPĮFS SKAIDRUMAS

4 straipsnis

Pareiga teikti VPĮFS duomenis ir jų apsauga

1.  
VPĮFS sandorio šalys pateikia pagal 5 straipsnį įregistruotai arba pagal 19 straipsnį pripažintai sandorių duomenų saugyklai išsamius duomenis apie visus VPĮFS, kuriuos jos sudarė, taip pat praneša apie visus jų pakeitimus arba nutraukimą. Tie duomenys pateikiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sandorio sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo.

Pirmoje pastraipoje įtvirtinta pareiga teikti duomenis taikoma VPĮFS, kurie:

a) 

buvo sudaryti anksčiau nei 33 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą atitinkamą taikymo dieną ir tą dieną tebėra neįvykdyti, jeigu:

i) 

tą dieną tų VPĮFS likęs terminas yra ilgesnis nei 180 dienų; arba

ii) 

tų VPĮFS terminas nenustatytas ir jie tebėra neįvykdyti 180 dienų nuo tos dienos;

b) 

sudaromi 33 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą atitinkamą taikymo dieną arba po tos dienos.

Duomenys apie antros pastraipos a punkte nurodytus VPĮFS pateikiami per 190 dienų nuo 33 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos atitinkamos taikymo dienos.

2.  
Sandorio šalis, kuriai taikoma pareiga teikti duomenis, VPĮFS duomenų teikimą gali deleguoti kitam subjektui.
3.  
Kai finansų sandorio šalis sudaro VPĮFS su ne finansų sandorio šalimi, kuri jos balanso datą neviršija bent dviejų iš trijų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES ( 7 ) 3 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų ribų, ta finansų sandorio šalis yra atsakinga už duomenų teikimą abiejų sandorio šalių vardu.

Kai VPĮFS sandorio šalis yra valdymo įmonės valdomas KIPVPS, valdymo įmonė yra atsakinga už duomenų teikimą to KIPVPS vardu.

Kai VPĮFS sandorio šalis yra AIF, jo AIFV yra atsakinga už duomenų teikimą to AIF vardu.

4.  
Sandorio šalys visų savo sudarytų, pakeistų ar nutrauktų VPĮFS duomenis saugo mažiausiai penkerius metus nuo sandorio nutraukimo.
5.  
Kai nėra sandorių duomenų saugyklos, kuri registruotų VPĮFS duomenis, sandorio šalys užtikrina, kad tokie duomenys būtų pateikiami Europos priežiūros institucijai (toliau – Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – ESMA).

Tais atvejais ESMA turi užtikrinti, kad visi 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti atitinkami subjektai turėtų prieigą prie visų VPĮFS duomenų, kurių jiems reikia savo atitinkamoms pareigoms ir įgaliojimams vykdyti.

6.  
Pagal šį straipsnį gautos informacijos atžvilgiu sandorių duomenų saugyklos ir ESMA laikosi atitinkamų informacijos konfidencialumo, vientisumo ir apsaugos nuostatų ir vykdo pareigas, nustatytas visų pirma Reglamento (ES) Nr. 648/2012 80 straipsnyje. Taikant šį straipsnį, Reglamento (ES) Nr. 648/2012 80 straipsnyje pateiktos nuorodos į to reglamento 9 straipsnį ir į išvestinių finansinių priemonių sutartis laikomos nuorodomis atitinkamai į šį straipsnį ir į VPĮFS.
7.  
Sandorio šalis, teikianti VPĮFS duomenis sandorių duomenų saugyklai ar ESMA, arba subjektas, teikiantis tokius duomenis sandorio šalies vardu, nelaikomi pažeidusiais kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartyje arba įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatose.
8.  
Duomenis teikiantis subjektas, jo direktoriai arba darbuotojai nėra atsakingi už tą duomenų atskleidimą.
9.  

Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą ir suderinamumą su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnyje nurodytu ataskaitų teikimu bei tarptautiniu lygiu sutartais standartais, ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir atsižvelgdama į jos poreikius, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžia pranešimų apie įvairių rūšių VPĮFS, nurodytų šio straipsnio 1 ir 5 dalyse, elementus, kurie apima bent šiuos aspektus:

a) 

VPĮFS šalis ir, kai skiriasi, naudos iš pagal tą VPĮFS atsirandančių teisių ir įsipareigojimų gavėją;

b) 

pagrindinę sumą; valiutą; turtą, naudojamą kaip užtikrinimo priemonė, ir jo rūšį, kokybę ir vertę; užtikrinimo priemonės pateikimo būdą; tai, ar užtikrinimo priemonė gali būti panaudota pakartotinai; tais atvejais, kai užtikrinimo priemonę galima atskirti nuo kito turto, ar ji buvo pakartotinai panaudota; bet kokį užtikrinimo priemonės pakeitimą; atpirkimo sandorių palūkanų normą, skolinimo mokestį ar garantinės įmokos skolinimo normą; vertės sumažinimą; vertės datą; termino dieną; pirmo pareikalavimo datą ir rinkos segmentą.

c) 

priklausomai nuo VPĮFS duomenis apie:

i) 

piniginės užtikrinimo priemonės reinvestavimą;

ii) 

paskolintus ar pasiskolintus vertybinius popierius ar biržos prekes.

Rengdama tuos techninių standartų projektus, ESMA atsižvelgia į turto grupių technines ypatybes ir numato galimybę atitinkamais atvejais teikti pozicijos lygmens užtikrinimo priemonės duomenis.

ESMA ne vėliau kaip 2017 m. sausio 13 d. pateikia Komisijai tų techninių reguliavimo standartų projektus.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

10.  
Siekiant užtikrinti vienodas šio straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas ir tiek, kiek įmanoma, užtikrinti suderinamumą su Reglamento (ES) Nr. 648/2012 9 straipsnyje nurodytu ataskaitų teikimu ir sandorių duomenų saugyklų formų suderinimą, ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir atsižvelgdama į ECBS poreikius, parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose apibrėžiama šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pranešimų apie įvairių rūšių VPĮFS forma ir dažnumas.

Formoje visų pirma pateikiama:

a) 

pasauliniai juridinio asmens identifikatoriai (toliau – LEI) arba pereinamojo laikotarpio juridinio asmens identifikatoriai (prieš LEI) – kol bus visiškai įgyvendinta pasaulinė juridinio asmens identifikatorių sistema;

b) 

tarptautiniai vertybinių popierių identifikavimo numeriai (toliau – ISIN); ir

c) 

unikalūs sandorio identifikatoriai.

Rengdama tuos techninių standartų projektus ESMA atsižvelgia į tarptautinius pokyčius ir standartus, dėl kurių susitarta Sąjungos arba pasauliniu lygiu.

ESMA ne vėliau kaip 2017 m. sausio 13 d. pateikia Komisijai tų techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu.



III

SKYRIUS

SANDORIŲ DUOMENŲ SAUGYKLOS REGISTRACIJA IR PRIEŽIŪRA

5 straipsnis

Sandorių duomenų saugyklos registracija

1.  
4 straipsnio tikslais sandorių duomenų saugykla registruojama ESMA, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų ir procedūros.
2.  
Kad sandorių duomenų saugyklą būtų galima įregistruoti pagal šį straipsnį, ji turi būti Sąjungoje įsteigtas juridinis asmuo, taikyti procedūras siekdama patikrinti, ar jai pagal 4 straipsnio 1 dalį pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi, ir atitikti Reglamento (ES) Nr. 648/2012 78, 79 ir 80 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Taikant šį straipsnį, nuorodos Reglamento (ES) Nr. 648/2012 78 ir 80 straipsniuose į jo 9 straipsnį laikomos nuorodomis į šio reglamento 4 straipsnį.
3.  
Sandorių duomenų saugyklos registracija galioja visoje Sąjungos teritorijoje.
4.  
Registruota sandorių duomenų saugykla visada turi atitikti registracijos sąlygas. Sandorių duomenų saugykla nepagrįstai nedelsdama informuoja ESMA apie visus esminius registracijos sąlygų pasikeitimus.
5.  

Sandorių duomenų saugykla pateikia ESMA vieną iš šių:

a) 

registracijos paraišką;

b) 

paraišką dėl registracijos išplėtimo šio reglamento 4 straipsnio tikslais tuo atveju, kai sandorių duomenų saugykla jau įregistruota pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VI antraštinės dalies 1 skyrių.

6.  
ESMA, gavusi paraišką, per 20 darbo dienų įvertina, ar paraiška yra išsami.

Kai paraiška neišsami, ESMA nustato terminą, iki kurio sandorių duomenų saugykla privalo pateikti papildomą informaciją.

Įvertinusi, kad paraiška išsami, ESMA apie tai informuoja sandorių duomenų saugyklą.

7.  

Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, ESMA parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiai nustatomi visi toliau išvardinti dalykai:

a) 

šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sandorių duomenų saugyklų taikytinos procedūros siekiant patikrinti, ar joms pagal 4 straipsnio 1 dalį pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi;

b) 

registracijos paraiška, nurodyta 5 dalies a punkte;

c) 

supaprastinta paraiška dėl registracijos išplėtimo, nurodyta 5 dalies b punkte, kad būtų išvengta reikalavimų dubliavimosi.

ESMA ne vėliau kaip 2017 m. sausio 13 d. pateikia Komisijai tų techninių reguliavimo standartų projektus.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

8.  

Siekdama užtikrinti vienodas 1 ir 2 dalių taikymo sąlygas, ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodoma abiejų šių dokumentų forma:

a) 

registracijos paraiškos, nurodytos 5 dalies a punkte;

b) 

paraiškos dėl registracijos išplėtimo, nurodytos 5 dalies b punkte.

Pirmos pastraipos b punkto atžvilgiu ESMA parengia supaprastintą formą, kad būtų išvengta procedūrų dubliavimosi.

ESMA ne vėliau kaip 2017 m. sausio 13 d. pateikia Komisijai tų techninių įgyvendinimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus remiantis Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsniu.

6 straipsnis

Pranešimas kompetentingoms institucijoms ir konsultavimasis su jomis prieš registraciją arba registracijos išplėtimą

1.  
Kai registracijos paraišką arba paraišką dėl registracijos išplėtimo teikianti sandorių duomenų saugykla yra subjektas, kuriam leidimą suteikė arba kurį įregistravo kompetentinga institucija valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas, prieš įregistruodama sandorių duomenų saugyklą ESMA nepagrįstai nedelsdama apie tai praneša tai kompetentingai institucijai ir su ja konsultuojasi.
2.  
ESMA ir atitinkama kompetentinga institucija keičiasi visa informacija, būtina sandorių duomenų saugyklai įregistruoti arba jos registracijai išplėsti, taip pat prižiūrėti, ar subjektas tenkina įregistravimo ar leidimo suteikimo valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas, sąlygas.

7 straipsnis

Paraiškos nagrinėjimas

1.  
Per 40 darbo dienų nuo 5 straipsnio 6 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos ESMA išnagrinėja registracijos paraišką arba paraišką dėl registracijos išplėtimo, remdamasi sandorių duomenų saugyklos atitiktimi šio skyriaus reikalavimams, ir priima visiškai pagrįstą sprendimą įregistruoti arba atsisakyti įregistruoti arba išplėsti registraciją.
2.  
Pagal 1 dalį priimtas ESMA sprendimas įsigalioja penktą darbo dieną po jo priėmimo dienos.

8 straipsnis

Pranešimas apie ESMA sprendimus, susijusius su registracija arba registracijos išplėtimu

1.  
Kai ESMA priima 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą ar panaikina registraciją, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje, ji per penkias darbo dienas praneša sandorių duomenų saugyklai ir pateikia išsamiai pagrįstą savo sprendimo paaiškinimą.

ESMA nepagrįstai nedelsdama apie savo sprendimą praneša 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai.

2.  
Apie visus savo sprendimus, priimtus pagal 1 dalį, ESMA praneša Komisijai.
3.  
ESMA savo interneto svetainėje skelbia sandorių duomenų saugyklų, kurios įregistruotos pagal šį reglamentą, sąrašą. Tas sąrašas atnaujinamas per penkias darbo dienas nuo 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos.

9 straipsnis

ESMA įgaliojimai

1.  
Pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 61–68, 73 ir 74 straipsnius, juos skaitant kartu su jo I bei II priedais, suteiktais įgaliojimais ESMA naudojasi ir šio reglamento atžvilgiu. Nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 81 straipsnio 1 ir 2 dalis to reglamento I priede suprantamos kaip nuorodos į atitinkamai šio reglamento 12 straipsnio 1 ir 2 dalis.
2.  
ESMA, jos pareigūnai arba kiti jos įgalioti asmenys nesinaudoja pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 61, 62 ir 63 straipsnius suteiktais įgaliojimais reikalaudami atskleisti informaciją ar dokumentus, kurių atžvilgiu taikoma pareiga saugoti teisinę paslaptį.

10 straipsnis

Registracijos panaikinimas

1.  

Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 648/2012 73 straipsniui, ESMA panaikina sandorių duomenų saugyklos registraciją, kai sandorių duomenų saugykla:

a) 

aiškiai atsisako registracijos arba per pastaruosius šešis mėnesius neteikė paslaugų;

b) 

buvo įregistruota pateikusi melagingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

c) 

nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias ji buvo įregistruota.

2.  
ESMA nepagrįstai nedelsdama apie sprendimą panaikinti sandorių duomenų saugyklos registraciją praneša 6 straipsnio 1 dalyje nurodytai atitinkamai kompetentingai institucijai.
3.  
Jei valstybės narės, kurioje sandorių duomenų saugykla teikia paslaugas ir vykdo veiklą, kompetentinga institucija mano, kad tenkinama viena iš 1 dalyje nustatytų sąlygų, ji gali paprašyti ESMA išnagrinėti, ar tenkinamos sąlygos atitinkamos sandorių duomenų saugyklos registracijai panaikinti. Kai ESMA nusprendžia nepanaikinti atitinkamos sandorių duomenų saugyklos registracijos, ji pateikia išsamias savo sprendimo priežastis.
4.  
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta kompetentinga institucija yra pagal šio reglamento 16 straipsnio 1 dalies a ir b punktus paskirta institucija.

11 straipsnis

Priežiūros mokesčiai

1.  
ESMA sandorių duomenų saugykloms taiko mokesčius pagal šį reglamentą ir pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal šio straipsnio 2 dalį. Tie mokesčiai turi būti proporcingi atitinkamos sandorių duomenų saugyklos apyvartai ir jais turi būti visiškai padengiamos būtinos ESMA išlaidos, susijusios su sandorių duomenų saugyklų registracija, pripažinimu ir priežiūra, taip pat su visų išlaidų, kurių kompetentingos institucijos gali patirti dėl užduočių pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį delegavimo, atlyginimu. Tiek, kiek šio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda į Reglamento (ES) Nr. 648/2012 74 straipsnį, nuorodos į to reglamento 72 straipsnio 3 dalį laikomos nuorodomis į šio straipsnio 2 dalį.

Kai sandorių duomenų saugykla jau yra įregistruota pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 VI antraštinės dalies 1 skyrių, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti mokesčiai koreguojami tik tiek, kad būtų atsižvelgta į papildomas būtinas išlaidas ir sąnaudas, susijusias su sandorių duomenų saugyklų registravimu, pripažinimu ir priežiūra pagal šį reglamentą.

2.  
Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriame konkrečiau nustatomos mokesčių rūšys, tai, už ką jie turi būti mokami, mokesčių dydžiai ir jų mokėjimo būdas.

12 straipsnis

Sandorių duomenų saugykloje laikomų duomenų skaidrumas ir prieinamumas

1.  
Sandorių duomenų saugykla reguliariai ir lengvai prieinamu būdu skelbia VPĮFS, apie kuriuos jai pranešta, bendras pozicijas pagal VPĮFS rūšis.
2.  

Sandorių duomenų saugykla renka ir saugo VPĮFS duomenis ir užtikrina, kad toliau nurodyti subjektai galėtų tiesiogiai ir nedelsiant susipažinti su šiais duomenimis, kad galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas ir įgaliojimus:

a) 

ESMA;

b) 

Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI);

c) 

Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (toliau –EIOPA);

d) 

ESRV;

e) 

kompetentinga institucija, prižiūrinti sandorių, apie kuriuos pateikiami duomenys, prekybos vietas;

f) 

atitinkami ECBS nariai, įskaitant Europos Centrinį Banką (toliau – ECB), kai jis vykdo savo užduotis pagal bendrą priežiūros mechanizmą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013;

g) 

trečiosios valstybės atitinkamos institucijos, kurių atžvilgiu vadovaujantis 19 straipsnio 1 dalimi yra priimtas įgyvendinimo aktas;

h) 

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB ( 8 ) 4 straipsnį paskirtos priežiūros institucijos;

i) 

atitinkamos Sąjungos vertybinių popierių ir rinkų institucijos, kurių atitinkamos priežiūros pareigos ir įgaliojimai yra susiję su sandoriais, rinkomis, dalyviais ir turtu, kuriems taikomas šis reglamentas;

j) 

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009 ( 9 );

k) 

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES ( 10 ) 3 straipsnį paskirtos pertvarkymo institucijos;

l) 

Bendra pertvarkymo valdyba, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 806/2014 ( 11 );

m) 

institucijos, nurodytos 16 straipsnio 1 dalyje;

▼M2

n) 

pertvarkymo institucijos, paskirtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/23 ( 12 ) 3 straipsnį.

▼B

3.  

Siekiant užtikrinti nuoseklų šio straipsnio taikymą, ESMA, glaudžiai bendradarbiaudama su ECBS ir atsižvelgdama į 2 dalyje nurodytų subjektų poreikius, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose apibrėžiami:

a) 

1 dalyje nurodytų bendrų pozicijų dažnumas ir jų duomenys, taip pat 2 dalyje nurodyti VPĮFS duomenys;

b) 

veiklos standartai, reikalingi, kad laiku, struktūriškai ir išsamiai:

i) 

sandorių duomenų saugyklos galėtų rinkti duomenis;

ii) 

galėtų būti atliktas duomenų saugyklų duomenų bendrinimas ir lyginimas;

c) 

informacijos, prie kurios 2 dalyje nurodyti subjektai turi turėti prieigą, duomenys, atsižvelgiant į šių subjektų įgaliojimus ir į jų konkrečius poreikius;

d) 

sąlygos, kuriomis 2 dalyje nurodyti subjektai turi turėti tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie sandorių duomenų saugyklose laikomų duomenų.

Tais techninių reguliavimo standartų projektais užtikrinama, kad pagal informaciją, skelbiamą pagal 1 dalį, nebūtų galima nustatyti VPĮFS šalių.

ESMA ne vėliau kaip 2017 m. sausio 13 d. pateikia Komisijai tų techninių reguliavimo standartų projektus.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.



IV

SKYRIUS

SKAIDRUMAS INVESTUOTOJAMS

13 straipsnis

Kolektyvinio investavimo subjektų skaidrumas periodinėse ataskaitose

1.  

KIPVPS valdymo įmonės, KIPVPS investicinės bendrovės ir AIFV informuoja investuotojus apie tai, kaip jie naudoja VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius tokiu būdu:

a) 

KIPVPS valdymo įmonės ar KIPVPS investicinės bendrovės informaciją įtraukia į pusmetines ir metines ataskaitas, nurodytas Direktyvos 2009/65/EB 68 straipsnyje;

b) 

AIFV informaciją įtraukia į metinę ataskaitą, nurodytą Direktyvos 2011/61/ES 22 straipsnyje.

2.  
Informacija apie VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius apima priedo A skirsnyje nurodytus duomenis.
3.  
Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų atskleidžiami vienodai, ir kartu atsižvelgti į skirtingų rūšių VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių ypatumus, ESMA, atsižvelgdama į reikalavimus, nustatytus direktyvose 2009/65/EB ir 2011/61/ES ir į rinkos praktikos vystymąsi, gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau apibrėžiamas priedo A skirsnio turinys.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

14 straipsnis

Kolektyvinio investavimo subjektų skaidrumas ikisutartiniuose dokumentuose

1.  
KIPVPS prospekte, nurodytame Direktyvos 2009/65/EB 69 straipsnyje, ir AIFV investuotojams atskleidžiamoje informacijoje, nurodytoje Direktyvos 2011/61/ES 23 straipsnio 1 ir 3 dalyse, tiksliai apibrėžiama, kokius VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius atitinkamai KIPVPS valdymo įmonėms ar KIPVPS investicinėms bendrovėms ir AIFV leidžiama naudoti, ir aiškiai nurodoma, kad tie sandoriai ir instrumentai yra naudojami.
2.  
1 dalyje nurodytas prospektas ir investuotojams atskleidžiama informacija apima priedo B skirsnyje nurodytus duomenis.
3.  
Siekiant, kad būtų atsižvelgta į rinkos praktikos vystymąsi, arba užtikrinti, kad duomenys būtų atskleidžiami vienodai, ESMA, atsižvelgdama į reikalavimus nustatytus Direktyvomis 2009/65/EB ir 2011/61/ES, gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose išsamiau apibrėžiamas priedo B skirsnio turinys.

Rengdama pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus, ESMA atsižvelgia į poreikį numatyti pakankamai laiko jų taikymui.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.



V

SKYRIUS

PAKARTOTINIO NAUDOJIMO SKAIDRUMAS

15 straipsnis

Pagal susitarimą dėl užtikrinimo priemonių gautų finansinių priemonių pakartotinis naudojimas

1.  

Sandorio šalys turi teisę pakartotinai naudoti finansines priemones, gautas kaip užtikrinimo priemones, jeigu įvykdomos bent abi šios sąlygos:

a) 

užtikrinimo priemonę pateikusi sandorio šalis ją gavusią sandorio šalį yra tinkamai raštu informavusi apie riziką ir pasekmes, kurios gali būti susijusios su vienu iš šių:

i) 

sutikimu suteikti teisę naudoti užtikrinimo priemonę, pateiktą pagal susitarimą dėl užtikrinimo priemonės, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, pagal Direktyvos 2002/47/EB 5 straipsnį;

ii) 

susitarimo dėl užtikrinimo priemonės, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė, sudarymu;

b) 

užtikrinimo priemonę pateikusi sandorio šalis iš anksto davė aiškų sutikimą, kurį įrodo susitarimo dėl užtikrinimo priemonės, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, kurio sąlygose numatyta naudojimo teisė pagal Direktyvos 2002/47/EB 5 straipsnį, užtikrinimo priemonę pateikusios sandorio šalies raštu ar teisiškai lygiaverte priemone įformintas parašas, arba aiškiai sutiko pateikti užtikrinimo priemonę pagal susitarimą dėl užtikrinimo priemonės, pagal kurį perleidžiama nuosavybės teisė.

Pirmos pastraipos a punkto atveju užtikrinimo priemonę pateikusi sandorio šalis bent raštu informuojama apie riziką ir pasekmes, kurios gali kilti užtikrinimo priemonę gavusios sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo atveju.

2.  

Sandorio šalys gali pasinaudoti savo pakartotinio naudojimo teise, kai įvykdomos bent abi šios sąlygos:

a) 

pakartotinai naudojama laikantis 1 dalies b punkte nurodyto susitarimo dėl užtikrinimo priemonės sąlygų;

b) 

pagal susitarimą dėl užtikrinimo priemonės gautos finansinės priemonės pervedamos iš jas pateikusios sandorio šalies sąskaitos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos b punkto, kai susitarimo dėl užtikrinimo priemonės sandorio šalis įsteigta trečiojoje valstybėje ir sandorio šalies, kuri teikia užtikrinimo priemonę, sąskaita yra trečiojoje valstybėje ir yra tvarkoma pagal trečiosios valstybės teisę, pakartotinis naudojimas įrodomas pervedimu iš užtikrinimo priemonę pateikusios sandorio šalies sąskaitos arba kitomis atitinkamomis priemonėmis.

3.  
Šiuo straipsniu nedaromas poveikis griežtesniems sektorių teisės aktų taikymui, visų pirma direktyvoms 2009/65/EB ir 2014/65/ES, ir nacionalinei teisei, kuria siekiama užtikrinti užtikrinimo priemones pateikusių sandorio šalių aukštesnio lygio apsaugą.
4.  
Šiuo straipsniu nedaromas poveikis nacionalinei teisei dėl sandorio galiojimo ar poveikio.



VI

SKYRIUS

PRIEŽIŪRA IR KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

16 straipsnis

Kompetentingų institucijų paskyrimas ir įgaliojimai

1.  

Šio reglamento tikslais kompetentingos institucijos yra:

a) 

finansų sandorio šalių atveju – kompetentingos institucijos ar nacionalinės kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 1024/2013 bei (ES) Nr. 909/2014 ir direktyvose 2003/41/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES ir 2014/65/ES ir priežiūros institucijos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB;

b) 

ne finansų sandorio šalių atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 10 straipsnio 5 dalį;

c) 

šio reglamento 13 ir 14 straipsnių tikslais, KIPVPS valdymo įmonių ir KIPVPS investicinių bendrovių atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Direktyvos 2009/65/EB 97 straipsnį,

d) 

šio reglamento 13 ir 14 straipsnių tikslais, AIFV atveju – kompetentingos institucijos, paskirtos pagal Direktyvos 2011/61/ES 44 straipsnį.

2.  
Kompetentingos institucijos naudojasi 1 dalyje nurodytomis nuostatomis joms suteiktais įgaliojimais ir prižiūri, kaip laikomasi šiame reglamente įtvirtintų pareigų.
3.  
Šio straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytos kompetentingos institucijos stebi jų teritorijose įsteigtų KIPVPS valdymo įmonių, KIPVPS investicinių bendrovių ir AIFV veiklą, siekdamos patikrinti, ar jie nenaudoja VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių, išskyrus tuos atvejus, kai jie laikosi 13 ir 14 straipsnių.

17 straipsnis

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas

1.  
16 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos ir ESMA glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje ir keičiasi informacija, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, visų pirma siekdamos nustatyti ir ištaisyti šio reglamento pažeidimus.
2.  

Kompetentinga institucija gali atsisakyti reaguoti į į prašymą bendradarbiauti ir keistis informacija pagal 1 dalį tik šiomis išimtinėmis aplinkybėmis:

a) 

kai prašymą gavusios kompetentingos institucijos, valstybės narės institucijos jau yra pradėjusios teismo procesą dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų atžvilgiu; arba

b) 

kai prašymą gavusios kompetentingos institucijos valstybėje narėje jau priimtas galutinis teismo sprendimas tų pačių asmenų atžvilgiu dėl tų pačių veiksmų.

Tokio atsisakymo atveju kompetentinga institucija atitinkamai informuoja prašymą pateikusią instituciją ir ESMA, pateikdama kiek įmanoma išsamesnę informaciją.

3.  
12 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai ir atitinkami ECBS nariai glaudžiai bendradarbiauja laikydamiesi šioje dalyje įtvirtintų sąlygų.

Toks bendradarbiavimas yra konfidencialus ir vykdomas, jeigu gaunamas atitinkamų kompetentingų institucijų pagrįstas prašymas, ir tik siekiant sudaryti galimybę toms institucijoms įvykdyti atitinkamas jų pareigas.

Nepaisant pirmos ir antros pastraipų, ECBS nariai gali atsisakyti pateikti informaciją tuo atveju, kai jie yra sudarę sandorius vykdydami savo kaip pinigų institucijų funkcijas.

Trečioje pastraipoje nurodyto atsisakymo atveju atitinkamas ECBS narys praneša prašymą pateikusiai institucijai apie atsisakymą ir jį pagrindžia.

18 straipsnis

Profesinė paslaptis

1.  
Konfidencialiai informacijai, kuri yra gauta, kuria keičiamasi ar kuri yra perduodama pagal šį reglamentą, taikomos 2 ir 3 dalyse įtvirtintos profesinės paslapties sąlygos.
2.  
Pareiga saugoti profesinę paslaptį taikoma visiems asmenims, dirbantiems arba dirbusiems 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams ir 16 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms, ESMA, EBI ir EIOPA arba kompetentingų institucijų ar ESMA, EBI ir EIOPA nurodymus gaunantiems auditoriams ir ekspertams. Jokia konfidenciali informacija, kurią tie asmenys gauna atlikdami savo pareigas, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, išskyrus tokią jos santrauką ar apibendrinimą, kad nebūtų galima nustatyti atskiros sandorio šalies, sandorių duomenų saugyklos arba kito asmens, nedarant poveikio nacionalinei baudžiamajai arba mokesčių teisei arba šiam reglamentui.
3.  
Nedarant poveikio nacionalinei baudžiamajai arba mokesčių teisei, konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą gaunančios kompetentingos institucijos, ESMA, EBI, EIOPA, kitos įstaigos arba fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nėra kompetentingos institucijos, ją gali naudoti tik: kompetentingų institucijų atveju – atliekant savo pareigas ir vykdant savo funkcijas pagal šį reglamentą, kitų institucijų, įstaigų arba fizinių ar juridinių asmenų atveju – tuo tikslu, kuriuo ji jiems suteikta, arba administracine arba teismine tvarka nagrinėjant bylas, konkrečiai susijusias su tų funkcijų vykdymu (arba abiem tikslais). Kai ESMA, EBI, EIOPA, kompetentinga institucija arba kita institucija, įstaiga arba asmuo, perduodantis informaciją, sutinka, šią informaciją gaunanti institucija ją gali naudoti kitais nekomerciniais tikslais.
4.  
2 ir 3 dalimis neužkertamas kelias ESMA, EBI, EIOPA, kompetentingoms institucijoms ar atitinkamiems centriniams bankams keistis konfidencialia informacija arba ją perduoti pagal šį reglamentą ir kitus teisės aktus, taikomus investicinėms įmonėms, kredito įstaigoms, pensijų fondams, draudimo ir perdraudimo tarpininkams, draudimo įmonėms, reguliuojamosioms rinkoms arba rinkų operatoriams ar kitiems subjektams, jeigu gautas kompetentingos institucijos ar kitos institucijos, įstaigos arba fizinio ar juridinio asmens, kuris perdavė šią informaciją, sutikimas.
5.  
2 ir 3 dalimis neužkertamas kelias kompetentingoms institucijoms vadovaujantis nacionaline teise keistis konfidencialia informacija, kuri yra gauta ne iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, arba ją perduoti.



VII

SKYRIUS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS

19 straipsnis

Sandorių duomenų saugyklų lygiavertiškumas ir pripažinimas

1.  

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad trečiosios valstybės teisine ir priežiūros tvarka užtikrinama, kad:

a) 

toje trečiojoje valstybėje leidimą turinčios sandorių duomenų saugyklos vykdytų teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai šiame reglamente nustatytiems reikalavimams;

b) 

toje trečiojoje valstybėje būtų nuolat veiksmingai prižiūrimos sandorių duomenų saugyklos ir veiksmingai užtikrinama, kad jos vykdytų savo pareigas;

c) 

būtų nustatytos profesinės paslapties saugojimo garantijos, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis institucijos dalijasi su trečiosiomis šalimis, apsaugą, ir tos garantijos būtų bent lygiavertės šiame reglamente įtvirtintoms garantijoms, ir

d) 

sandorių duomenų saugykloms, turinčioms leidimą toje trečiojoje valstybėje, būtų taikoma teisiškai privaloma ir vykdytina pareiga 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams suteikti tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie duomenų.

Pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat nustatomos atitinkamos trečiųjų valstybių institucijos, turinčios teisę į prieigą prie VPĮFS duomenų, laikomų Sąjungoje įsteigtose sandorių duomenų saugyklose.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.  
Kai trečiojoje valstybėje narėje leidimą turinčioms sandorių duomenų saugykloms vadovaujantis tos trečiosios valstybės nacionaline teise netaikoma teisiškai privaloma ir vykdytina pareiga 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams suteikti tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie duomenų, Komisija pateikia Tarybai rekomendacijas dėl derybų dėl tarptautinių susitarimų su ta trečiąja valstybe dėl abipusės prieigos prie toje trečiojoje valstybėje įsteigtose sandorių duomenų saugyklose laikomos informacijos apie VPĮFS ir keitimosi tokia informacija, kad būtų užtikrinta, kad visi 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turėtų tiesioginę ir neatidėliotiną prieigą prie visos informacijos, reikalingos jų pareigoms vykdyti.
3.  
Trečiojoje valstybėje įsteigta sandorių duomenų saugykla gali teikti paslaugas ir vykdyti veiklą Sąjungoje įsteigtiems subjektams 4 straipsnio tikslais tik po to, kai ESMA ją pripažįsta pagal šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
4.  

3 dalyje nurodyta sandorių duomenų saugykla pateikia ESMA bet kurį iš toliau nurodytų:

a) 

paraišką dėl pripažinimo;

b) 

paraišką dėl registracijos išplėtimo šio reglamento 4 straipsnio tikslais tuo atveju, kai sandorių duomenų saugykla jau pripažinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012.

5.  

Prie 4 dalyje nurodytos paraiškos pridedama visa būtina informacija, įskaitant bent informaciją, kuri būtina norint patikrinti, ar sandorių duomenų saugyklai suteiktas leidimas ir ar ji veiksmingai prižiūrima trečiojoje valstybėje, atitinkančioje visus šiuos kriterijus:

a) 

Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą pagal 1 dalį, nustatė, kad trečioji valstybė turi lygiavertę ir vykdymą užtikrinančią reguliavimo bei priežiūros sistemą;

b) 

atitinkamos trečiosios valstybės institucijos su ESMA yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, kuriais nustatomi bent:

i) 

ESMA ir bet kurios kitos Sąjungos institucijos, vykdančios pareigas, kurios jai tenka dėl užduočių pagal 9 straipsnio 1 dalį delegavimo ir susijusios trečiosios valstybės atitinkamų kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas; ir

ii) 

procedūros, susijusios su priežiūros veiklos koordinavimu.

Asmens duomenų perdavimo trečiajai valstybei atžvilgiu ESMA taiko Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

6.  
Per 30 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos ESMA įvertina, ar paraiška išsami. Jeigu ESMA nustato, kad paraiška neišsami, ji nustato terminą, iki kurio paraišką pateikusi sandorių duomenų saugykla turi pateikti papildomą informaciją.
7.  
Per 180 darbo dienų nuo išsamios paraiškos pateikimo dienos ESMA raštu informuoja paraišką pateikusią sandorių duomenų saugyklą, ar pripažinimas jai suteikiamas, ar atsisakoma jį suteikti, ir pateikia išsamiai pagrįstą paaiškinimą.
8.  
ESMA savo interneto svetainėje skelbia pagal šį straipsnį pripažintų sandorių duomenų saugyklų sąrašą.

20 straipsnis

Netiesioginė institucijų prieiga prie viena kitos duomenų

ESMA gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis, kurios turi vykdyti savo atitinkamas pareigas ir įgaliojimus, susijusius su abipusiu keitimusi informacija apie VPĮFS, kurią ESMA suteikia Sąjungos sandorių duomenų saugyklos pagal 12 straipsnio 2 dalį, ir VPĮFS duomenimis, kuriuos renka ir saugo trečiųjų valstybių institucijos, su sąlyga, kad yra nustatytos profesinės paslapties saugojimo garantijos, įskaitant verslo paslapčių, kuriomis institucijos keičiasi su trečiosiomis šalimis, apsaugą.

21 straipsnis

Duomenų teikimo lygiavertiškumas

1.  

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad trečiosios valstybės teisinė, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo tvarka:

a) 

yra lygiavertė 4 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams;

b) 

ja užtikrinama profesinės paslapties apsauga, lygiavertė šiame reglamente įtvirtintai apsaugai,

c) 

yra veiksmingai taikoma ir jos vykdymas užtikrinamas teisingai ir iškraipymų nesukeliančiu būdu siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą toje trečiojoje valstybėje, ir

d) 

yra užtikrinama, kad 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turėtų tiesioginę prieigą prie VPĮFS duomenų elementų pagal 19 straipsnio 1 dalį arba netiesioginę prieigą prie VPĮFS duomenų pagal 20 straipsnį.

2.  
Komisijai priėmus įgyvendinimo aktą dėl lygiavertiškumo trečiosios valstybės atžvilgiu, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje laikoma, kad sandorio šalys, sudarančios sandorį, kuriam taikomas šis reglamentas, įvykdė 4 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, jei bent viena iš sandorio šalių yra įsteigta toje trečiojoje valstybėje ir sandorio šalys įvykdė atitinkamas tos trečiosios valstybės nustatytas pareigas, susijusias su tuo sandoriu.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija, bendradarbiaudama su ESMA, stebi, ar trečiosios valstybės, kurių atžvilgiu buvo priimtas įgyvendinimo aktas dėl lygiavertiškumo, veiksmingai įgyvendina reikalavimus, lygiaverčius 4 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams, ir reguliariai teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Kai ataskaitoje atskleidžiama, kad trečiosios valstybės institucijos nepakankamai ar nenuosekliai taiko lygiaverčius reikalavimus, Komisija per 30 kalendorinių dienų nuo ataskaitos pateikimo dienos apsvarsto, ar panaikinti atitinkamos trečiosios valstybės teisės sistemos lygiavertiškumo pripažinimą.



VIII

SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS SANKCIJOS IR KITOS ADMINISTRACINĖS PRIEMONĖS

22 straipsnis

Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės

1.  
Nedarant poveikio 28 straipsnio taikymui ir valstybių narių teisei numatyti bei taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės pagal nacionalinę teisę kompetentingoms institucijoms suteikia įgaliojimus taikyti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones bent dėl 4 ir 15 straipsnių pažeidimų.

Kai pirmoje pastraipoje nurodytos nuostatos taikomos juridiniams asmenims, valstybės narės suteikia įgaliojimus kompetentingoms institucijoms pažeidimo atveju taikyti sankcijas, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, valdymo organo nariams ir kitiems pagal nacionalinę teisę už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims.

2.  
Pagal 1 dalį taikomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
3.  
Kai valstybės narės, remdamosi šio straipsnio 1 dalimi, nusprendė nustatyti baudžiamąsias sankcijas už toje dalyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jos turi užtikrinti, kad egzistuotų atitinkamos priemonės, jog kompetentingos institucijos turėtų visus būtinus įgaliojimus ryšiams su savo jurisdikcijos teisminėmis, baudžiamojo persekiojimo ir baudžiamosios justicijos institucijomis, palaikyti, kad gautų konkrečią informaciją apie pradėtą baudžiamąjį tyrimą arba procesą dėl galimų 4 ir 15 straipsnių pažeidimų ir tokią informaciją teiktų kitoms kompetentingoms institucijoms ir ESMA siekiant vykdyti pareiga bendradarbiauti tarpusavyje ir, prireikus, su ESMA taikant šį reglamentą.

Kompetentingos institucijos gali bendradarbiauti su kitų valstybių narių ir atitinkamų trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis naudojimosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas srityje.

Kompetentingos institucijos taip pat gali bendradarbiauti su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis piniginių sankcijų išieškojimo palengvinimo klausimais.

4.  

Jeigu padaromi 1 dalyje nurodyti pažeidimai, valstybės narės pagal nacionalinę teisę suteikia kompetentingoms institucijoms įgaliojimus taikyti bent šias administracines sankcijas ir kitas administracines priemones:

a) 

nurodymą, kad už pažeidimą atsakingas asmuo nutrauktų tokį elgesį ir jo nebekartotų;

b) 

viešą pranešimą, kuriame nurodomas už pažeidimą atsakingas asmuo ir to pažeidimo pobūdis pagal 26 straipsnį;

c) 

veiklos leidimo panaikinimą arba jo galiojimo sustabdymą;

d) 

laikiną uždraudimą bet kokiam vadovaujamas pareigas einančiam asmeniui ar bet kokiam fiziniam asmeniui, kuris pripažintas atsakingu už tokį pažeidimą, vykdyti valdymo funkcijas;

e) 

maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent tris kartus didesnis nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai tą sumą gali nustatyti atitinkama institucija, net jei tos sankcijos viršija f ir g punktuose nurodytas sumas;

f) 

fizinio asmens atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – bent 5 000 000  EUR arba tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, – atitinkama suma nacionaline valiuta, apskaičiuota 2016 m. sausio 12 d.;

g) 

juridinių asmenų atžvilgiu – maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – bent:

i) 

5 000 000  EUR arba tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro – atitinkama suma nacionaline valiuta, apskaičiuota 2016 m. sausio 12 d. arba iki 10 % juridinio asmens bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas – už 4 straipsnio pažeidimus;

ii) 

15 000 000  EUR arba tose valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro – atitinkama suma nacionaline valiuta, apskaičiuota 2016 m. sausio 12 d. arba iki 10 % juridinio asmens bendros metinės apyvartos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas – už 15 straipsnio pažeidimus.

Taikant pirmos pastraipos g punkto i ir ii papunkčius, kai juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė arba patronuojančiosios įmonės, kuri turi parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal Direktyvą 2013/34/ES, patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos pagal atitinkamą apskaitos tvarką pagal paskutines turimas pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintas konsoliduotąsias ataskaitas.

Valstybės narės gali numatyti, kad kompetentingos institucijos turi ne tik šioje dalyje nurodytus, bet ir kitus įgaliojimus. Valstybės narės gali taip pat numatyti kitų sankcijų ir griežtesnes sankcijas, nei numatytosios šioje dalyje.

5.  
4 straipsnio pažeidimas neturi poveikio VPĮFS sąlygų galiojimui arba šalių galimybei užtikrinti VPĮFS sąlygų vykdymą. 4 straipsnio pažeidimas nėra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo iš VPĮFS šalies.
6.  
Valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, kaip nurodyta 1 dalyje, kai už toje dalyje nurodytus pažeidimus pagal jų nacionalinę teisę jau taikomos baudžiamosios sankcijos anksčiau nei 2018 m. sausio 13 d. Kai jos nusprendžia nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, valstybės narės Komisijai ir ESMA pateikia išsamią informaciją apie atitinkamas jų baudžiamosios teisės aktų dalis.
7.  
Ne vėliau kaip 2017 m. liepos 13 d. valstybės narės Komisijai ir ESMA praneša apie taisykles dėl 1, 3 ir 4 dalių. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai ir ESMA apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

23 straipsnis

Administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių nustatymas

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių rūšį ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas atitinkamas aplinkybes, prireikus įskaitant:

a) 

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b) 

už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

c) 

už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip antai juridinio asmens bendra apyvarta arba metinės pajamos fizinio asmens atveju;

d) 

už pažeidimą atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e) 

už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, nedarant poveikio būtinybei užtikrinti, kad tas asmuo grąžintų gautą pelną ar sumokėtų išvengtiems nuostoliams lygią sumą;

f) 

ankstesnius už pažeidimą atsakingo asmens pažeidimus.

Nustatydamos administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių rūšį ir lygį kompetentingos institucijos gali atsižvelgti ne tik į pirmoje pastraipoje nurodytus veiksnius, bet ir į kitus veiksnius.

24 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.  
Kompetentingos institucijos nustato veiksmingus mechanizmus, sudarančius galimybę pranešti kitoms kompetentingoms institucijoms apie faktinius ar galimus 4 ir 15 straipsnių pažeidimus.
2.  

1 dalyje nurodyti mechanizmai apima bent:

a) 

specialias pranešimų apie 4 straipsnio ar 15 straipsnio pažeidimus gavimo ir su jais susijusių tolesnių veiksmų procedūras, įskaitant saugių kanalų tokiems pranešimams perduoti nustatymą;

b) 

pagal darbo sutartis dirbančių asmenų, kurie praneša apie 4 straipsnio ar 15 straipsnio pažeidimus arba kurie kaltinami padarę pažeidimus, tinkamą apsaugą nuo keršto, diskriminacijos ir kito nesąžiningo elgesio;

c) 

tiek asmens, kuris praneša apie 4 straipsnio ar 15 straipsnio pažeidimus, tiek fizinio asmens, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, asmens duomenų apsaugą, įskaitant jų tapatybės konfidencialumo išsaugojimą, visais procedūros etapais, nedarant poveikio informacijos atskleidimui, reikalaujamam pagal nacionalinę teisę, atliekamo tyrimo arba vėliau vykdomo teisminio proceso tikslais.

3.  
Sandorio šalys įdiegia deramas vidaus procedūras, pagal kurias jų darbuotojai galėtų pranešti apie 4 ir 15 straipsnių pažeidimus.

25 straipsnis

Keitimasis informacija su ESMA

1.  
Kompetentingos institucijos kasmet ESMA pateikia apibendrintą ir neapibendrintą informaciją apie visas pagal 22 straipsnį jų taikytas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones. ESMA apibendrintą informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.
2.  
Kai valstybės narės nusprendė nustatyti baudžiamąsias sankcijas už 22 straipsnyje nurodytų nuostatų pažeidimus, jų kompetentingos institucijos ESMA kasmet pateikia anoniminius apibendrintus duomenis apie visus įvykusius baudžiamuosius tyrimus ir taikytas baudžiamąsias sankcijas. ESMA taikytų baudžiamųjų sankcijų duomenis skelbia metinėje ataskaitoje.
3.  
Kai kompetentinga institucija viešai atskleidė informaciją apie administracinę sankciją arba kitą administracinę priemonę ar baudžiamąją sankciją, ji kartu apie tai praneša ESMA.
4.  
ESMA parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatomos 1 ir 2 dalyse nurodyto keitimosi informacija procedūros ir formos, projektus.

ESMA tų techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2017 m. sausio 13 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnyje.

26 straipsnis

Sprendimų skelbimas

1.  
Su sąlyga, kad laikomasi šio straipsnio 4 dalies, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos bet kokį sprendimą skirti administracinę sankciją ar kitą administracinę priemonę už 4 straipsnio ar 15 straipsnio pažeidimus paskelbtų savo interneto svetainėje iš karto po to, kai apie tą sprendimą informuojamas asmuo, kuriam jis skirtas.
2.  
Skelbiant informaciją pagal 1 dalį nurodoma bent pažeidimo rūšis ir pobūdis bei asmens, kuriam skirtas sprendimas, tapatybė.
3.  
1 ir 2 dalys netaikomos sprendimams, kuriais nustatomos tiriamojo pobūdžio priemonės.

Kai įvertinusi kiekvieną konkretų atvejį, kompetentinga institucija mano, kad juridinio asmens, kuriam taikomas sprendimas, tapatybės arba fizinio asmens duomenų paskelbimas būtų neproporcingas arba kai toks paskelbimas galėtų pakenkti vykdomam tyrimui arba finansų rinkų stabilumui, kompetentinga institucija renkasi vieną iš šių galimybių:

a) 

atideda sprendimo paskelbimą iki to laiko, kol nebeliks priežasčių skelbimą atidėti;

b) 

skelbia anonimišką sprendimą, laikydamasi nacionalinės teisės, jeigu taip užtikrinama veiksminga tų asmens duomenų apsauga, ir, prireikus, atideda atitinkamų duomenų skelbimą pagrįstam laikotarpiui, kai galima iš anksto numatyti, kad per tą laikotarpį priežasčių skelbti anonimiškus duomenis nebeliks;

c) 

neskelbia sprendimo, jei kompetentinga institucija mano, kad sprendimą paskelbti pagal a arba b punktą būtų nepakankama, norint užtikrinti, kad:

i) 

nebūtų pakenkta finansų rinkų stabilumui; arba

ii) 

tokių sprendimų paskelbimas būtų proporcingas atsižvelgiant į priemones, kurios laikomos mažareikšmėmis.

4.  
Kai sprendimas apskundžiamas nacionalinei teisminei, administracinei ar kitai institucijai, kompetentingos institucijos taip pat nedelsdamos savo interneto svetainėje paskelbia tokią informaciją ir bet kokią vėlesnę informaciją apie tokio skundo nagrinėjimo rezultatus. Taip pat paskelbiamas sprendimas, kuriuo panaikinamas apskųstas sprendimas.
5.  
Kompetentingos institucijos informuoja ESMA apie visas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, kurios buvo skirtos, tačiau nepaskelbtos remiantis 3 dalies c punktu, įskaitant visus su jomis susijusius skundus ir tų skundų nagrinėjimo rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautų su visomis skirtomis baudžiamosiomis sankcijomis susijusią informaciją ir galutinius teismo sprendimus ir tą informaciją bei teismo sprendimus pateiktų ESMA. ESMA tvarko administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių bei baudžiamųjų sankcijų, apie kurias jai pranešta, centrinę duomenų bazę išimtinai keitimosi informacija tarp kompetentingų institucijų tikslais. Prieiga prie tos duomenų bazės suteikiama tik kompetentingoms institucijoms, ir duomenų bazė atnaujinama remiantis kompetentingų institucijų pateikta informacija.
6.  
Kompetentingos institucijos užtikrina, kad su bet kokiu pagal šį straipsnį paskelbtu sprendimu jų interneto svetainėje būtų galima susipažinti bent penkerius metus po jo paskelbimo. Į tuos sprendimus įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos interneto svetainėje saugomi tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis duomenų apsaugos taisyklėmis.

27 straipsnis

Teisė apskųsti

Valstybės narės užtikrina, kad taikant šį reglamentą priimti sprendimai ir taikomos priemonės būtų tinkamai pagrįsti ir juos būtų galima apskųsti teisme. Jei, pateikus paraišką dėl veiklos leidimo, kurioje nurodoma visa reikalaujama informacija, per šešis mėnesius nuo jos pateikimo dienos nepriimamas sprendimas, taip pat taikoma teisė apskųsti teisme.

28 straipsnis

Sankcijos ir kitos priemonės taikant 13 ir 14 straipsnius

Už šio reglamento 13 ir 14 straipsnių pažeidimus taikomos pagal direktyvas 2009/65/EB ir 2011/61/ES nustatytos sankcijos ir kitos priemonės.



IX

SKYRIUS

PERŽIŪRA

29 straipsnis

Ataskaitos ir peržiūra

1.  
Per 36 mėnesius nuo Komisijos pagal 4 straipsnio 9 dalį priimto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos Komisija, pasikonsultavusi su ESMA, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pareigų, nustatytų šiuo reglamentu, veiksmingumo, efektyvumo ir proporcingumo kartu su atitinkamais pasiūlymais. Toje ataskaitoje visų pirma apžvelgiamos panašios trečiosiose valstybėse nustatytos pareigos teikti duomenis, atsižvelgiantį į darbą tarptautiniu lygmeniu. Joje taip pat daug dėmesio skiriama informavimui apie visus atitinkamus sandorius, kurie nėra įtraukti į šio reglamento taikymo sritį, atsižvelgiant į visus svarbius pokyčius rinkos praktikoje, taip pat galimam poveikiui vertybinių popierių įsigijimo finansavimo operacijų skaidrumo lygiui.

Pirmoje pastraipoje nurodytos ataskaitos parengimo tikslais per 24 mėnesius nuo Komisijos pagal 4 straipsnio 9 dalį priimto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos, o vėliau kas trejus metus, ar dažniau, kai atsiranda svarbių pokyčių rinkos praktikoje, ESMA pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai ataskaitą dėl duomenų teikimo efektyvumo, atsižvelgdama į vienpusių pranešimų teikimo tinkamumą, visų pirma teikiamų pranešimų aprėpties ir kokybės atžvilgiu ir sandorių duomenų saugykloms teikiamų pranešimų skaičiaus mažėjimo atžvilgiu, ir dėl svarbių pokyčių rinkos praktikoje, daug dėmesio skirdama sandoriams, kurių tikslas ar poveikis yra lygiavertis VPĮFS tikslui ar poveikiui.

2.  
Užbaigus darbą tarptautiniu lygmeniu ir atsižvelgiant į to darbo rezultatus, 1 dalyje nurodytose ataskaitose taip pat turi būti nustatoma reikšminga rizika, susijusi su kredito institucijų ir biržinių bendrovių naudojimusi VPĮFS, ir analizuojama, ar būtų tinkama, kad tie subjektai savo periodinėse ataskaitose atskleistų papildomos informacijos.
3.  
Ne vėliau kaip 2017 m. spalio 13 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl pažangos, padarytos dedant tarptautines pastangas su VPĮFS susijusiai rizikai sumažinti, įskaitant FST rekomendacijas dėl VPĮFS, kurių tarpuskaita atliekama necentralizuotai, vertės sumažinimo, ir dėl tų rekomendacijų tinkamumo Sąjungos rinkoms. Komisija pateikia tą ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais.

Tuo tikslu ESMA, ne vėliau kaip 2016 m. spalio 13 d., bendradarbiaudama su EBI bei ESRV ir deramai atsižvelgdama į tarptautines pastangas, pateikia ataskaitą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinama:

a) 

ar dėl VPĮFS naudojimo labai padidėja svertas, kurio šis reglamentas nereguliuoja;

b) 

kai tinkama, turimos galimybės reguliuoti tokį didėjimą;

c) 

ar reikalingos papildomos priemonės to sverto procikliškumui sumažinti.

ESMA ataskaitoje taip pat išnagrinėjamas kiekybinis FST rekomendacijų poveikis.

4.  
Per 39 mėnesius nuo Komisijos pagal 4 straipsnio 9 dalį priimto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos ir per šešis mėnesius nuo kiekvienos ESMA ataskaitos pateikimo, kaip nurodyta šios dalies antroje pastraipoje, Komisija, pasikonsultavusi su ESMA, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl 11 straipsnio taikymo, visų pirma dėl to, ar sandorių duomenų saugykloms taikyti mokesčiai yra proporcingi atitinkamos sandorių duomenų saugyklos apyvartai ir yra tik tokio dydžio, kad visiškai padengtų būtinas ESMA išlaidas, susijusias su sandorių duomenų saugyklų registravimu, pripažinimu ir priežiūra, taip pat padengtų visas išlaidas, kurių kompetentingos institucijos gali turėti atlikdamos darbą pagal šį reglamentą, visų pirma dėl bet kokio užduočių delegavimo pagal 9 straipsnio 1 dalį.

Pirmoje pastraipoje nurodytų Komisijos ataskaitų tikslais per 33 mėnesius nuo Komisijos pagal 4 straipsnio 9 dalį priimto deleguotojo akto įsigaliojimo dienos, o vėliau kas trejus metus, ar dažniau, kai padaroma svarbių mokesčių pakeitimų, ESMA pateikia Komisijai ataskaitą dėl pagal šį reglamentą sandorių duomenų saugykloms taikytų mokesčių. Tose ataskaitose nurodomos bent būtinos ESMA išlaidos, susijusios su sandorių duomenų saugyklų registravimu, pripažinimu ir priežiūra, išlaidos, kurias kompetentingos institucijos patyrė atlikdamos darbą pagal šį reglamentą, visų pirma dėl užduočių delegavimo, taip pat sandorių duomenų saugykloms taikyti mokesčiai ir jų proporcingumas sandorių duomenų saugyklų apyvartai.

5.  
Pasikonsultavusi su ESRV, ESMA paskelbia metinę ataskaitą dėl bendrų VPĮFS apimčių pagal sandorio šalies ir sandorių rūšį, grindžiamą pagal 4 straipsnį pateiktais duomenimis.



X

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  
2 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 12 d.
3.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 4 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  
Pagal 2 straipsnio 4 dalį ar 11 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

31 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas, įsteigtas Komisijos sprendimu 2001/528/EB ( 13 ). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( 14 ).
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

32 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 iš dalies keičiamas taip:

1. 

2 straipsnio 7 punktas pakeičiamas taip:

„7. 

ne biržos išvestinė finansinė priemonė arba ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartis – išvestinių finansinių priemonių sutartis, nevykdoma reguliuojamojoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, arba reguliuojamai rinkai lygiaverte laikomoje trečiosios valstybės rinkoje pagal šio reglamento 2a straipsnį;“

2. 

įterpiamas šis straipsnis:

„2a straipsnis

Sprendimai dėl lygiavertiškumo taikant ne biržos išvestinių finansinių priemonių apibrėžtį

1.  
Taikant šio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, trečiosios valstybės rinka laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte, kai ji atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai tos direktyvos III antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, ir yra nuolat vykdoma veiksminga jos priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų įvykdymas toje trečiojoje valstybėje, kaip yra nustačiusi Komisija, laikydamasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
2.  
1 dalies tikslais Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kad trečiosios valstybės rinka atitinka teisiškai privalomus reikalavimus, kurie yra lygiaverčiai Direktyvos 2004/39/EB III antraštinėje dalyje nustatytiems reikalavimams, ir yra nuolat vykdoma veiksminga jos priežiūra ir užtikrinamas reikalavimų įvykdymas toje trečiojoje valstybėje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 86 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.  
Komisija ir ESMA savo interneto svetainėse skelbia tų rinkų, kurios turi būti laikomos lygiavertėmis pagal 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, sąrašą. Tas sąrašas periodiškai atnaujinamas.“
3. 

81 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.  

Sandorių duomenų saugykla padaro prieinama visą būtiną informaciją toliau nurodytiems subjektams, kad jie galėtų vykdyti savo atitinkamas pareigas ir įgaliojimus:

a) 

ESMA;

b) 

EBI;

c) 

EIOPA;

d) 

ESRV;

e) 

kompetentingai institucijai, prižiūrinčiai pagrindines sandorio šalis, kurios naudojasi sandorių duomenų saugyklomis;

f) 

kompetentingai institucijai, prižiūrinčiai sutarčių, apie kurias pranešama, prekybos vietas;

g) 

atitinkamiems ECBS nariams, įskaitant ECB, kai jis vykdo savo užduotis pagal bendrą priežiūros mechanizmą pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 ( *1 );

h) 

atitinkamoms trečiosios valstybės institucijoms, kurios sudarė tarptautinį susitarimą su Sąjunga, kaip nurodyta 75 straipsnyje;

i) 

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB ( *2 ) 4 straipsnį paskirtoms priežiūros institucijoms;

j) 

atitinkamoms Sąjungos vertybinių popierių ir rinkos institucijoms, kurių atitinkamos priežiūros pareigos ir įgaliojimai yra susiję su sutartimis, rinkomis, dalyviais ir pagrindiniu turtu, kuriems taikomas šis reglamentas;

k) 

atitinkamoms trečiosios valstybės institucijoms, kurios sudarė bendradarbiavimo susitarimą su ESMA, kaip nurodyta 76 straipsnyje;

l) 

Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai, įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009 ( *3 );

m) 

pertvarkymo institucijoms, paskirtoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES ( *4 ) 3 straipsnį;

n) 

Bendrai pertvarkymo valdybai, įsteigtai Reglamentu (ES) Nr. 806/2014;

o) 

kompetentingoms institucijoms arba nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kaip apibrėžta reglamentuose (ES) Nr. 1024/2013 bei (ES) Nr. 909/2014 ir direktyvose 2003/41/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES ir 2014/65/ES, ir priežiūros institucijoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB;

p) 

kompetentingoms institucijoms, paskirtoms pagal šio reglamento 10 straipsnio 5 dalį.

33 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.  
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2.  

Šis reglamentas taikomas nuo 2016 m. sausio 12 d., išskyrus:

a) 

4 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma:

i) 

praėjus 12 mėnesių po tos dienos, kurią įsigalioja Komisijos pagal 4 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas – finansų sandorio šalių, nurodytų 3 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose, ir trečiųjų valstybių subjektų, nurodytų 3 straipsnio 3 punkto i papunktyje, kuriems reikėtų suteikti leidimą arba kuriuos reikėtų registruoti pagal teisės aktus, nurodytus 3 straipsnio 3 punkto a ir b papunkčiuose, jei jie būtų įsteigti Sąjungoje, atveju;

ii) 

praėjus 15 mėnesių po dienos, kurią įsigalioja Komisijos pagal 4 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas – finansų sandorio šalių, nurodytų 3 straipsnio 3 punkto g ir h papunkčiuose, ir trečiųjų valstybių subjektų, nurodytų 3 straipsnio 3 punkto i papunktyje, kuriems reikėtų suteikti leidimą arba kuriuos reikėtų registruoti pagal teisės aktus, nurodytus 3 straipsnio 3 punkto g ir h papunkčiuose, jei jie būtų įsteigti Sąjungoje, atveju;

iii) 

praėjus 18 mėnesių po dienos, kurią įsigalioja Komisijos pagal 4 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas – finansų sandorio šalių, nurodytų 3 straipsnio 3 punkto c–f papunkčiuose, ir trečiųjų valstybių subjektų, nurodytų 3 straipsnio 3 punkto i papunktyje, kuriems reikėtų suteikti leidimą arba kuriuos reikėtų registruoti pagal teisės aktus, nurodytus 3 straipsnio 3 punkto c–f papunkčiuose, jei jie būtų įsteigti Sąjungoje, atveju; ir

iv) 

praėjus 21 mėnesiams po dienos, kurią įsigalioja Komisijos pagal 4 straipsnio 9 dalį priimtas deleguotasis aktas – ne finansų sandorio šalių atveju;

b) 

13 straipsnį, kuris taikomas nuo 2017 m. sausio 13 d.;

c) 

14 straipsnį, kuris taikomas nuo 2017 m. liepos 13 d. – kolektyvinio investavimo subjektų, kuriems taikoma Direktyva 2009/65/EB arba Direktyva 2011/61/ES ir kurie įsteigti anksčiau nei 2016 m. sausio 12 d., atveju;

d) 

15 straipsnį, kuris taikomas nuo 2016 m. liepos 13 d., įskaitant susitarimus dėl užtikrinimo priemonės, galiojusius tą dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.



PRIEDAS

A skirsnis.    Informacija, kurią reikia pateikti KIPVPS pusmetinėse ir metinėse ataskaitose ir AIF metinėje ataskaitoje

Bendrieji duomenys:

— 
paskolintų vertybinių popierių ir biržos prekių vertė, išreikšta viso turto, kurį galima paskolinti, neįskaitant grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų, procentine dalimi;
— 
kiekvienos rūšies VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius sudarančio turto vertė, išreikšta absoliučiąja suma (kolektyvinio investavimo subjekto valiuta) ir kolektyvinio investavimo subjekto valdomo turto procentine dalimi.

Koncentracijos duomenys:

— 
dešimt didžiausių užtikrinimo priemonių emitentų visų VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių atžvilgiu (kaip užtikrinimo priemonės gautų vertybinių popierių ir biržos prekių apimčių paskirstymas pagal emitento pavadinimą);
— 
pirmas 10 aukščiausių pozicijų užimančios sandorio šalys – atskirai kiekvienos rūšies VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių atžvilgiu (sandorio šalių pavadinimai ir bendra neapmokėtų sandorių apimtis).

Bendri sandorių duomenys atskirai kiekvienos rūšies VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių atžvilgiu, suskirstyti pagal šias kategorijas:

— 
užtikrinimo priemonės rūšis ir kokybė;
— 
užtikrinimo priemonės termino profilis, suskirsčius pagal tokius terminų intervalus: mažiau nei viena diena, nuo vienos dienos iki vienos savaitės, nuo vienos savaitės iki vieno mėnesio, nuo vieno iki trijų mėnesių, nuo trijų mėnesių iki metų, daugiau nei metai, terminas nenustatytas;
— 
užtikrinimo priemonės valiuta;
— 
VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių termino profilis, suskirsčius pagal tokius terminų intervalus: mažiau nei viena diena, nuo vienos dienos iki vienos savaitės, nuo vienos savaitės iki vieno mėnesio, nuo vieno iki trijų mėnesių, nuo trijų mėnesių iki metų, daugiau nei metai, terminas nenustatytas;
— 
valstybė, kurioje yra įsteigtos sandorio šalys;
— 
atsiskaitymas ir tarpuskaita (pvz., trišalė, atliekama pagrindinės sandorio šalies, dvišalė).

Duomenys apie pakartotinį užtikrinimo priemonės naudojimą:

— 
pakartotinai naudojama gautos užtikrinimo priemonės dalis, palyginti su didžiausia verte, nurodyta prospekte ar investuotojams atskleidžiamoje informacijoje;
— 
piniginės užtikrinimo priemonės reinvestavimo grąža kolektyvinio investavimo subjektui.

Pagal VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius kolektyvinio investavimo subjekto gautų užtikrinimo priemonių saugojimas.

Depozitoriumų skaičius ir pavadinimai bei kiekvieno iš depozitoriumų saugomo turto, naudojamo kaip užtikrinimo priemonė, vertė.

Pagal VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius kolektyvinio investavimo subjekto suteiktų užtikrinimo priemonių saugojimas:

Užtikrinimo priemonių, saugomų atskirtose arba bendrose sąskaitose, arba bet kokiose kitose sąskaitose, procentinė dalis.

Duomenys apie grąžą ir išlaidas kiekvienos rūšies VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių atžvilgiu, paskirsčius kolektyvinio investavimo subjektui, kolektyvinio investavimo subjekto valdytojui ir trečiosioms šalims (pvz., agentui skolintojui), absoliučiąja verte ir kaip visos grąžos, gautos iš tos rūšies VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių, procentinė dalis.

B skirsnis.    Informacija, kuri turi būti įtraukta į KIPVPS prospektą ir į AIF investuotojams atskleidžiamą informaciją:

— 
bendras kolektyvinio investavimo subjekto naudojamų VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių aprašymas ir jų naudojimo pagrindimas;
— 
bendri duomenys, kuriuos reikia pateikti apie kiekvienos rūšies VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorius
— 
turto, kurį galima naudoti tokiuose sandoriuose, rūšys;
— 
didžiausia valdomo turto, kurį galima naudoti tokiuose sandoriuose, procentinė dalis;
— 
numatoma valdomo turto, kuris bus naudojamas kiekviename iš tokių sandorių, procentinė dalis;
— 
kriterijai, pagal kuriuos atrenkamos sandorio šalys (įskaitant teisinę formą, kilmės šalį, mažiausią kredito reitingą);
— 
priimtina užtikrinimo priemonė: priimtinos užtikrinimo priemonės aprašymas, apimantis turto rūšį, emitentą, terminą, likvidumą, taip pat užtikrinimo priemonės diversifikavimo ir koreliacijos politiką;
— 
užtikrinimo priemonės vertinimas: taikomos užtikrinimo priemonės vertinimo metodikos aprašymas ir jos pagrindimas, informacija apie tai, ar taikomas kasdienio perkainavimo pagal rinkos vertę ir kasdienių kintamųjų garantinių įmokų metodas;
— 
rizikos valdymas: su VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandoriais susijusios rizikos aprašymas, taip pat rizikos, susijusios su užtikrinimo priemonių valdymu, kaip antai operacinės, likvidumo, sandorio šalies, saugojimo ir teisinės rizikos, ir, kai taikoma, rizikos, kylančios dėl minėtų sandorių pakartotinio naudojimo, aprašymas;
— 
paaiškinimas, kaip turtas, naudojamas VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandoriuose, ir gautos užtikrinimo priemonės yra saugomi (pvz., fondo depozitoriume);
— 
užtikrinimo priemonės pakartotinio naudojimo apribojimų (reguliavimo institucijos nustatytų arba savanoriškai nustatytų) aprašymas;
— 
iš VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių gautos grąžos pasidalijimo politika: iš VPĮFS ir bendrosios grąžos apsikeitimo sandorių gaunamų pajamų, kurios grąžinamos kolektyvinio investavimo subjektui, ir išlaidų bei mokesčių, priskiriamų valdytojui ar trečiosioms šalims (pvz., agentui skolintojui), procentinių dalių aprašymas. Prospekte ir investuotojams atskleidžiamoje informacijoje taip pat nurodoma, ar tos trečiosios šalys yra susijusios su valdytoju.


( 1 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

( 2 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

( 3 ) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

( 4 ) 2003 m. birželio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB dėl įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, veiklos ir priežiūros (OL L 235, 2003 9 23, p. 10).

( 5 ) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 909/2014 dėl atsiskaitymo už vertybinius popierius gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB ir 2014/65/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 236/2012 (OL L 257, 2014 8 28, p. 1).

( 6 ) 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje apibrėžtų sąlygų (OL L 241, 2006 9 2, p. 1).

( 7 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

( 8 ) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12).

( 9 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L 211, 2009 8 14, p. 1).

( 10 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

( 11 ) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

( 12 ) 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/23 dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1095/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 600/2014, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2015/2365 ir direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES ir (ES) 2017/1132 (OL L 022, 2021 1 22, p. 1).

( 13 ) 2001 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas dėl Europos vertybinių popierių komiteto įsteigimo (OL L 191, 2001 7 13, p. 45).

( 14 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

( *1 ) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

( *2 ) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/25/EB dėl įmonių perėmimo pasiūlymų (OL L 142, 2004 4 30, p. 12).

( *3 ) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 713/2009, įsteigiantis Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (OL L 211, 2009 8 14, p. 1).

( *4 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).“