02015R0757 — LT — 01.01.2024 — 003.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

►M2   EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/757

2015 m. balandžio 29 d.

dėl jūrų transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB ◄

(Tekstas svarbus EEE)

(OL L 123 2015.5.19, p. 55)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/2071  2016 m. rugsėjo 22 d.

  L 320

1

26.11.2016

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/957  2023 m. gegužės 10 d.

  L 130

105

16.5.2023

►M3

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2023/2776  2023 m. spalio 12 d.

  L 

1

14.12.2023




▼B

▼M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/757

2015 m. balandžio 29 d.

dėl jūrų transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB

▼B

(Tekstas svarbus EEE)



I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

▼M2

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, plaukioja po juos arba išvyksta iš jų, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos aktualios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviu būdu mažinti jūrų transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

▼B

2 straipsnis

Taikymo sritis

▼M2

1.  
Šis reglamentas taikomas laivams, kurių bendroji talpa yra 5 000 arba didesnė, dėl jų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vykdant komercinius krovinių arba keleivių vežimo reisus iš paskutiniojo tokių laivų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose.
1a.  
Nuo 2025 m. sausio 1 d. šis reglamentas taip pat taikomas bendrosios paskirties krovininiams laivams, kurių bendroji talpa yra ne didesnė kaip 5 000 , bet ne mažesnė kaip 400, dėl jų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vykdant komercinius krovinių arba keleivių vežimo reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose, taip pat jūrinės veiklos laivams, kurių bendroji talpa yra ne didesnė kaip 5 000 , bet ne mažesnė kaip 400, dėl jų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vykdant reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose.
1b.  
Nuo 2025 m. sausio 1 d. šis reglamentas taikomas laivams, kurių bendroji talpa yra 5 000 ir didesnė, dėl jų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vykdant reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose.
1c.  

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurioms taikomas šis reglamentas, yra šios:

a) 

anglies dioksidas (CO2);

b) 

kalbant apie išmetamuosius teršalus nuo 2024 m. – metanas (CH4) ir

c) 

kalbant apie išmetamuosius teršalus nuo 2024 m. – azoto suboksidas (N2O).

Kai šiame reglamente nurodomas bendras suvestinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba bendras suvestinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, jis suprantamas kaip bendras suvestinis atskirai kiekvienų dujų išmestas kiekis.

▼B

2.  
Šis reglamentas netaikomas karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams, žvejybos arba žuvų apdorojimo laivams, mediniams primityvios konstrukcijos laivams, ne mechaniniu būdu varomiems laivams arba valstybiniams laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

▼M2

a)

išmetamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikomas šis reglamentas pagal 2 straipsnio 1c dalies pirmą pastraipą, išmetimas iš laivų;

b)

įplaukimo uostas – įplaukimo uostas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB ( 1 ) 3 straipsnio z punkte;

c)

reisas – laivo judėjimas, kuris prasideda įplaukimo uoste arba jame baigiasi;

d)

bendrovė – laivybos bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio w punkte;

▼B

e)

bendroji talpa (BT) – bendroji talpa, apskaičiuota pagal talpos matavimo taisykles, nustatytas Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) 1969 m. birželio 23 d. Londone priimtos Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I priede ar vėlesnėse konvencijose;

f)

tikrintojas – tikrinimo veiklą vykdantis juridinis subjektas, nacionalinės akreditavimo įstaigos akredituotas pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 ir šį reglamentą;

g)

tikrinimas – tikrintojo vykdoma veikla, skirta įvertinti bendrovės perduotų dokumentų atitiktį šio reglamento reikalavimams;

h)

atitikties patvirtinimo dokumentas – laivui skirtas dokumentas, kurį bendrovei išduoda tikrintojas ir kuriame patvirtinama, kad tas laivas atitinka šio reglamento reikalavimus tam tikru ataskaitiniu laikotarpiu;

i)

kita susijusi informacija – informacija, susijusi su naudojant laivų kurą ►M2  išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekiu, transportavimo apimtimi ir laivų energijos vartojimo efektyvumu, suteikianti galimybę analizuoti išmetamųjų teršalų kiekio tendencijas ir vertinti laivų eksploatacines savybes;

j)

išmetamųjų teršalų faktorius – vidutinė su sukėliklio veiklos duomenimis susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sparta, jeigu daroma visiškos oksidacijos vykstant degimui ir visiškos kitų cheminių reakcijų konversijos prielaida;

k)

neapibrėžtis – parametras, susijęs su kiekio nustatymo rezultatu, apibūdinantis verčių sklaidą, kuri galėtų būti pagrįstai susieta su tam tikru kiekiu, atsižvelgiant į sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį, išreiškiamas procentais ir apibūdinantis pasikliautinąjį intervalą apie vidutinę vertę, apimantį 95 % numanomų verčių, atsižvelgiant į verčių pasiskirstymo asimetriją;

l)

konservatyvus – atitinkantis prielaidų rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti, jog nebūtų nepakankamai įvertintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis arba kad nebūtų pervertinti atstumai arba pervežtų krovinių kiekis;

▼M2

m)

ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; tuo atveju, kai reisas prasideda vienais, o baigiasi kitais metais, atitinkami duomenys priskiriami atitinkamiems metams;

▼B

n)

prisišvartavęs laivas – laivas, kuris stovi saugiai pritvirtintas ar nuleidęs inkarą viename iš valstybių narių jurisdikcijai priklausančių uostų jo pakrovimo, iškrovimo arba aptarnavimo metu, įskaitant laiką, kai krovos darbai nevyksta;

o)

ledo klasė – žymuo, kurį laivui suteikia vėliavos valstybės kompetentingos nacionalinės institucijos arba valstybės pripažinta organizacija ir kuris rodo, kad laivas skirtas plaukioti jūros ledo sąlygomis;

▼M2

p)

atsakinga administruojančioji institucija – laivybos bendrovę administruojanti institucija, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 3gf straipsnyje;

q)

ledo klasė – bendrovės lygmens suvestiniai išmetamo teršalų kiekio duomenys – išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam taikoma Direktyva 2003/87/EB dėl jūrų transporto veiklos pagal tos direktyvos I priedą, ir apie kurį bendrovė turi pranešti pagal tą direktyvą visų laivų, už kuriuos ji yra atsakinga per ataskaitinį laikotarpį, atžvilgiu, suma.

▼B

II SKYRIUS

STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

1 SKIRSNIS

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai ir metodai

4 straipsnis

Bendrieji stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai

1.  
Pagal 8–12 straipsnius bendrovės pagal šio straipsnio 2–6 dalis vykdo savo kiekvieno laivo atitinkamų parametrų stebėseną ir teikia ataskaitas ataskaitiniu laikotarpiu. Jos vykdo tą stebėseną ir teikia ataskaitas visuose valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose ir per atvykimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ar išvykimo iš tokio uosto reisus.
2.  
Stebėsena ir ataskaitų teikimas turi būti nuoseklūs ir apimti tiek jūroje esančių, tiek prisišvartavusių laivų deginant kurą ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį. Bendrovės imasi reikiamų priemonių, kad ataskaitiniu laikotarpiu nesusidarytų duomenų spragų.
3.  
Stebėsena ir ataskaitos turi būti nuoseklios ir palyginamos su kitų laikotarpių stebėsena ir ataskaitomis. Tuo tikslu bendrovės turi taikyti vienodą stebėsenos metodiką ir naudoti vienodus duomenų rinkinius, kurie gali būti keičiami gavus tikrintojo įvertinimą.
4.  
Bendrovės turi skaidriai rinkti, registruoti, kaupti, analizuoti ir dokumentais patvirtinti stebėsenos duomenis, pateikdamos prielaidas, nuorodas, išmetamųjų teršalų faktorius ir veiklos duomenis, kad tikrintojas galėtų atkurti ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio nustatymo eigą.
5.  
Bendrovės turi užtikrinti, kad nustatant išmetamo ►M2  išmetamų efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį nebūtų daroma sistemingų arba tyčinių netikslumų. Jos turi nustatyti ir mažinti netikslumų priežastis.
6.  
Bendrovės turi suteikti galimybę pagrįstai įsitikinti, ar duomenys apie ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį, kurie turi būti stebimi ir apie kuriuos turi būti teikiamos ataskaitos, yra teisingi.
7.  
Bendrovės tolesnėje stebėsenos ir ataskaitų teikimo veikloje turi stengtis atsižvelgti į rekomendacijas, esančias patikros ataskaitose, pateiktose pagal 13 straipsnio 3 arba 4 dalį.

▼M2

8.  
Bendrovės pagal 11a straipsnį pateikia laivų, už kuriuos jos yra atsakingos per ataskaitinį laikotarpį, bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis.

▼B

5 straipsnis

►M2  Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio ir kitos susijusios informacijos stebėsenos metodai

1.  
Įgyvendindamos 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, bendrovės nustato savo kiekvieno laivo ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį taikydamos bet kurį I priede nustatytą metodą ir stebi kitą susijusią informaciją pagal II priede išdėstytas taisykles arba pagal juo vadovaujantis priimtas taisykles.

▼M2

2.  
Komisijai pagal šio reglamento 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento I ir II priedai, siekiant atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir į Direktyvos 2003/87/EB pakeitimus, taip pat suderinti tuos priedus su įgyvendinimo aktais, priimtais pagal tos direktyvos 14 straipsnio 1 dalį, su atitinkamomis tarptautinėmis taisyklėmis ir tarptautiniais bei Europos standartais. Komisijai pagal šio reglamento 23 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiami šio reglamento I ir II priedai, siekiant patobulinti juose išdėstytus stebėsenos metodų elementus atsižvelgiant į technologijų ir mokslo raidą ir siekiant užtikrinti, kad pagal Direktyvą 2003/87/EB sukurta ES apyvartinių taršos leidimų sistema (ES ATLPS) veiktų veiksmingai.

Iki 2023 m. spalio 1 d. Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais siekiama atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat ir jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje. CH4 ir N2O kiekio stebėsenos metodai grindžiami tais pačiais principais, kaip ir šio reglamento I priede nustatyti išmetamo CO2 kiekio stebėsenos metodai, su patikslinimais, kurie būtini atsižvelgiant į atitinkamų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pobūdį. Šio reglamento I priede nustatyti metodai ir šio reglamento II priede nustatytos taisyklės prireikus suderinami su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytais metodais ir taisyklėmis.

▼B

2 SKIRSNIS

Stebėsenos planas

6 straipsnis

Stebėsenos plano turinys ir teikimas

1.  
Ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės tikrintojams pateikia kiekvieno savo laivo stebėsenos planą, kuriame nurodomas pasirinktas ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio ir kitos susijusios informacijos stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodas.
2.  
Nepaisant 1 dalies, laivams, pirmą kartą patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį po 2017 m. rugpjūčio 31 d., skirtą stebėsenos planą bendrovė nepagrįstai nedelsdama tikrintojui pateikia ne vėliau kaip per du mėnesius nuo kiekvieno laivo pirmojo įplaukimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą.
3.  

Stebėsenos plane pateikiami išsamūs ir aiškūs atitinkamo laivo stebėsenos metodikos dokumentai ir bent visa ši informacija:

a) 

laivo identifikavimo duomenys ir tipas, įskaitant jo pavadinimą, TJO jam suteiktą identifikavimo numerį, jo registracijos arba prirašymo uostą ir laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę);

▼M2

b) 

bendrovės pavadinimas ir kontaktinio asmens adresas, telefono ir el. pašto duomenys, TJO suteiktas bendrovės ir registruotojo savininko unikalus identifikavimo numeris;

▼B

c) 

laive esančių toliau nurodytų ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio šaltinių aprašai: pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, dujų turbinų, katilų bei inertinių dujų generatorių, ir naudojamo kuro rūšių;

d) 

procedūrų, sistemų ir pareigų, naudotų ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio šaltinių sąrašui atnaujinti ataskaitiniu laikotarpiu, aprašas;

e) 

procedūrų, taikomų atliekant reisų sąrašo išsamumo stebėseną, aprašas;

f) 

laivo kuro sąnaudų stebėsenos procedūrų aprašas, įskaitant:

i) 

iš I priede nustatytų metodų pasirinktą kiekvieno ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio šaltinio kuro sąnaudų apskaičiavimo metodą, be kita ko, jei taikytina, pateikiant naudojamos matavimo įrangos aprašą;

ii) 

papildyto kuro kiekio ir rezervuaruose esančio kuro kiekio matavimo procedūras, šiuo tikslu naudojamos matavimo įrangos aprašą ir, jei taikytina, su matavimo duomenimis susijusios informacijos registravimo, gavimo, perdavimo ir saugojimo procedūras;

iii) 

pasirinktą tankio nustatymo metodą, jei taikytina;

iv) 

procedūrą, taikomą siekiant užtikrinti, kad bendroji kuro matavimo neapibrėžtis atitiktų šio reglamento reikalavimus, jeigu įmanoma, remiantis nacionaliniais teisės aktais, sutartyse su klientais numatytomis nuostatomis ar kuro tiekėjo tikslumo standartais;

g) 

kiekvienos rūšies kurui nustatytų išmetamųjų teršalų bendrų faktorių arba, jeigu tai alternatyvus kuras, išmetamųjų teršalų faktorių nustatymo metodikų, įskaitant ėminių ėmimo metodiką, analizės metodus, ir pateikiant naudojamų laboratorijų aprašą ir, jei taikytina, pagal standartą ISO 17025 patvirtintą tų laboratorijų akreditaciją;

h) 

procedūrų, taikomų kiekvieno reiso veiklos duomenims nustatyti, aprašas, įskaitant:

i) 

procedūras, pareigas ir duomenų šaltinius, skirtus nuplauktam atstumui nustatyti ir užregistruoti;

ii) 

procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus atitinkamai pervežtiems kroviniams ir keleivių skaičiui nustatyti ir užregistruoti;

iii) 

procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus jūroje praleistam laikui plaukiant iš išvykimo uosto į atvykimo uostą nustatyti ir užregistruoti;

i) 

metodo, kuris turi būti taikomas siekiant nustatyti pakaitinius duomenis, skirtus duomenų spragoms užpildyti, aprašą;

j) 

persvarstymo duomenų lapą, kuriame būtų registruojama visa ankstesnių persvarstymų informacija.

4.  
Stebėsenos plane taip pat gali būti pateikiama informacija apie laivo ledo klasę ir (arba) procedūros, pareigos, formulės ir duomenų šaltiniai, skirti ledo sąlygomis nuplauktam atstumui ir jūroje praleistam laikui nustatyti ir užregistruoti.

▼M2

5.  
Bendrovės naudoja standartizuotus stebėsenos planus, grindžiamus šablonais, ir jos tuos stebėsenos planus pateikia naudojant automatizuotas sistemas ir duomenų mainų formatus. Tuos šablonus, įskaitant technines jų vienodo taikymo taisykles, ir automatinio pateikimo technines taisykles įgyvendinimo aktais nustato Komisija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M2

6.  
Ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 1 d. bendrovės atsakingai administruojančiajai institucijai pateikia kiekvieno jų laivo, patenkančio į šio reglamento taikymo sritį, stebėsenos planą, kurį tikrintojas pirmiausia turi įvertinti kaip atitinkantį šį reglamentą ir kuriame atsižvelgiama į išmetamo CH4 ir N2O kiekio įtraukimą į šio reglamento taikymo sritį.
7.  
Nepaisant 6 dalies, laivams, pirmą kartą patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį po 2024 m. sausio 1 d., skirtą stebėsenos planą pagal šio reglamento reikalavimus bendrovės nepagrįstai nedelsdamos atsakingai administruojančiajai institucijai pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo kiekvieno laivo pirmojo įplaukimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą.
8.  
Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 6 d. atsakingos administruojančios institucijos patvirtina bendrovių pateiktus stebėsenos planus pagal Komisijos pagal šios dalies trečią pastraipą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytas taisykles. Laivams, pirmą kartą patenkantiems į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį po 2024 m. sausio 1 d., skirtą pateiktą stebėsenos planą atsakinga administruojančioji institucija pateikia per keturis mėnesius nuo laivo pirmojo įplaukimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą pagal Komisijos pagal šios dalies trečią pastraipą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytas taisykles.

Ne vėliau kaip 2023 m. spalio 1 d. Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 6–10 straipsniai dėl tuose straipsniuose esamų stebėsenos planų taisyklių, siekiant atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl atsakingų administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų patvirtinimo.

▼B

7 straipsnis

Stebėsenos plano pakeitimai

1.  
Bendrovės reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus tikrina, ar laivo stebėsenos planas atitinka laivo pobūdį ir eksploatavimo būdą ir ar stebėsenos metodiką galima patobulinti.
2.  

Bendrovės daro stebėsenos plano pakeitimus šiais atvejais:

a) 

jei bendrovė pakeičiama;

b) 

jei atsiradus naujiems išmetamųjų teršalų šaltiniams arba dėl naujo, į stebėsenos planą dar neįtraukto, kuro naudojimo išmetamas naujas ►M2  šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis;

c) 

jei dėl naujo tipo matavimo įrangos naudojimo arba naujų ėminių ėmimo, arba analizės metodų taikymo, arba dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei gauti duomenų gali būti padarytas poveikis ►M2  išmetamu šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio nustatymo tikslumui;

d) 

nustačius, kad pagal taikytą stebėsenos metodą gauti duomenys buvo neteisingi;

e) 

jei nustatoma, kad kuri nors stebėsenos plano dalis neatitinka šio reglamento reikalavimų, ir bendrovė turi patikslinti tą planą pagal 13 straipsnio 1 dalį.

3.  
Bendrovės nepagrįstai nedelsdamos praneša tikrintojams apie pasiūlymus padaryti stebėsenos plano pakeitimų.

▼M2

4.  
Tikrintojas pagal 13 straipsnio 1 dalį patikrina pagal šio straipsnio 2 dalies b, c ir d punktus padarytus stebėsenos plano pakeitimus. Atlikęs patikrinimą tikrintojas bendrovei praneša apie tai, ar tie pakeitimai atitinka reikalavimus. Bendrovė, gavusi tikrintojo pranešimą, kad stebėsenos planas atitinka reikalavimus, pateikia pakeistą stebėsenos planą atsakingai administruojančiajai institucijai.

▼M2

5.  
Atsakinga administruojančioji institucija patvirtina stebėsenos plano pakeitimus pagal 2 dalies a–d punktus remdamasi Komisijos pagal šios dalies antrą pastraipą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl atsakingų administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų pakeitimų patvirtinimo.

▼B

3 SKIRSNIS

►M2  Išmetamų mo šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio ir kitos susijusios informacijos stebėsena

8 straipsnis

Veiklos stebėsena ataskaitiniu laikotarpiu

Nuo 2018 m. sausio 1 d. bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį įvertintu stebėsenos planu, vykdo kiekvieno laivo kiekvieno reiso metu ir per metus ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio stebėseną, taikydamos iš I priedo B dalyje nustatytų metodų pasirinktą tinkamą ►M2  išmetamu šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio nustatymo metodą ir apskaičiuodamos ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį pagal I priedo A dalį.

9 straipsnis

Stebėsena kiekvieno reiso metu

1.  

Remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį įvertintu stebėsenos planu, bendrovės pagal I priedo A dalį ir II priedo A dalį vykdo kiekvieno laivo, atvykstančio į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir išvykstančio iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, ir kiekvieno reiso stebėseną, stebėdamos šią informaciją:

a) 

išvykimo uostą ir atvykimo uostą, įskaitant išvykimo ir atvykimo dieną ir laiką;

b) 

kiekvienos sunaudotos rūšies kuro kiekį iš viso ir išmetamųjų teršalų faktorių;

c) 

►M2  išmestas šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ ;

d) 

nuplauktą atstumą;

e) 

jūroje praleistą laiką;

f) 

pervežtą krovinį;

g) 

transportavimo apimtį.

Bendrovės taip pat gali stebėti informaciją, susijusią su laivo ledo klase ir su plaukimu ledo sąlygomis, jei taikytina.

2.  

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies ir nedarant poveikio 10 straipsniui, bendrovei netaikoma prievolė stebėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie konkretaus laivo kiekvieną reisą, jei:

a) 

visi laivo reisai ataskaitiniu laikotarpiu pradedami arba baigiami valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste ir

b) 

laivas, remiantis jo tvarkaraščiu, ataskaitiniu laikotarpiu atlieka daugiau nei 300 reisų.

10 straipsnis

Metinė stebėsena

Bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį įvertintu stebėsenos planu, pagal I priedo A dalį ir II priedo B dalį vykdo kiekvieno laivo stebėseną kiekvienais kalendoriniais metais, stebėdamos šiuos parametrus:

a) 

kiekvienos sunaudotos rūšies kuro kiekį iš viso ir išmetamųjų teršalų faktorių;

b) 

bendrą suminį ►M2  išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas;

c) 

suminį per visus reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų ►M2  išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;

d) 

suminį per visus reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų ►M2  išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;

e) 

suminį per visus reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus ►M2  išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;

f) 

valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose prisišvartavusių laivų ►M2  išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;

g) 

bendrą nuplauktą atstumą;

h) 

bendrą jūroje praleistą laiką;

i) 

bendrą transportavimo apimtį;

j) 

vidutinį energijos vartojimo efektyvumą;

▼M2

k) 

bendrą suvestinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekį, susijusį su jūrų transporto veikla pagal tos direktyvos I priedą, apie kurį turi būti pranešama pagal tą direktyvą, kartu pateikiant būtiną informaciją, kuria pagrindžiamas bet kurios atitinkamos nuo tos direktyvos 12 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos tos direktyvos 12 straipsnio 3-e–3-b dalyse, taikymas.

▼B

Bendrovės gali stebėti informaciją, susijusią su laivo ledo klase ir su plaukimu ledo sąlygomis, jei taikytina.

Bendrovės taip pat gali stebėti suvartoto kuro ir ►M2  išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį, diferencijuodamos pagal kitus stebėsenos plane nustatytus kriterijus.

4 SKIRSNIS

Ataskaitų teikimas

11 straipsnis

Išmetamųjų teršalų ataskaitos turinys

1.  
Pradedant 2019 m., ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. bendrovės Komisijai ir atitinkamų vėliavos valstybių valdžios institucijoms pateikia išmetamųjų teršalų ataskaitą, kurioje nurodomi ►M2  išmestu šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekiai ir kita susijusi informacija visu ataskaitiniu laikotarpiu apie kiekvieną laivą, už kurį jos yra atsakingos, kurią tikrintojas yra įvertinęs kaip tinkamą pagal 13 straipsnį.

▼M2

Nuo 2025 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. bendrovės atsakingai administruojančiai institucijai, su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų vėliavos valstybių institucijoms ir Komisijai pateikia kiekvieno laivo, už kurį jos yra atsakingos, viso praėjusių metų ataskaitinio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, kurią tikrintojas pagal 13 straipsnį patikrino kaip tinkamą. Atsakinga administruojančioji institucija gali prašyti bendrovių pateikti savo išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas anksčiau nei kovo 31 d., bet ne anksčiau nei vasario 28 d.

▼M2

2.  
Pasikeitus bendrovei, ankstesnė bendrovė savo atsakingai administruojančiajai institucijai, su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų vėliavos valstybių institucijoms, naujajai bendrovei ir Komisijai kuo anksčiau, kaip tai praktiškai įmanoma, iki pakeitimo užbaigimo dienos ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos pateikia ataskaitą, kurioje nurodomi tie patys duomenys kaip ir 1 dalyje nurodytoje išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje, tačiau tik už laikotarpį, kuriuo ji buvo atsakinga už vykdomą veiklą.

▼B

3.  

Išmetamųjų teršalų ataskaitoje bendrovės pateikia šią informaciją:

a) 

laivo ir bendrovės identifikavimo duomenis, įskaitant:

i) 

laivo pavadinimą;

ii) 

TJO identifikavimo numerį;

iii) 

laivo registracijos arba prirašymo uostą;

iv) 

laivo ledo klasę, jei ji įtraukta į stebėsenos planą;

v) 

laivo techninį efektyvumą (energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklį (EVEDR) arba apskaičiuotąją rodiklio vertę (ARV) pagal TJO rezoliuciją MEPC.215 (63), jeigu taikytina);

vi) 

laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę);

vii) 

laivo savininko adresą ir jo pagrindinę verslo vietą;

viii) 

bendrovės pavadinimą (jeigu tai ne laivo savininkas);

ix) 

bendrovės (jeigu tai ne laivo savininkas) adresą ir jo pagrindinę verslo vietą;

x) 

kontaktinio asmens adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto duomenis;

b) 

tikrintojo, kuris įvertino išmetamųjų teršalų ataskaitą, tapatybę;

c) 

informaciją apie taikomą stebėsenos metodą ir susijusį neapibrėžties lygį;

d) 

pagal 10 straipsnį atliktos metinės parametrų stebėsenos rezultatus.

▼M2

4.  
Ne vėliau kaip 2023 m. spalio 1 d. Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 11, 11a ir 12 straipsniai dėl ataskaitų teikimo taisyklių, siekiant atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

11a straipsnis

Ataskaitų teikimas ir suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų teikimas bendrovės lygmeniu

1.  
Bendrovės nustato ataskaitinio laikotarpio bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis remdamosi išmetamo teršalų kiekio ataskaitos ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos duomenimis dėl kiekvieno laivo, už kurį jos atsako per ataskaitinį laikotarpį, laikydamosi pagal šio straipsnio 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytų taisyklių.
2.  
Nuo 2025 m. bendrovės iki kiekvienų metų kovo 31 m. atsakingai administruojančiajai institucijai pateikia bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis, į kuriuos įtrauktas praėjusių metų ataskaitinio laikotarpio išmetamas teršalų kiekis, apie kurį reikia pranešti pagal Direktyvą 2003/87/EB vykdant jūrų transporto veiklą, laikantis pagal šio straipsnio 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytų taisyklių, ir kuris buvo patikrintas pagal šio reglamento III skyrių.
3.  
Atsakinga administruojančioji institucija gali prašyti bendrovių pateikti 2 dalyje nurodytus patikrintus bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis anksčiau nei kovo 31 d., bet ne anksčiau nei vasario 28 d.
4.  
Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų stebėsenos ir ataskaitų teikimo ir bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų teikimo atsakingai administruojančiajai institucijai.

▼B

12 straipsnis

▼M2

Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos forma ir bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų teikimas

1.  
Išmetamo teršalų kiekio ataskaita ir bendrovės lygmens suvestiniai išmetamo teršalų kiekio duomenys teikiami naudojant automatizuotas sistemas ir duomenų mainų formatus, įskaitant elektroninius šablonus.

▼B

2.  
Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato technines taisykles, kuriomis nustatomos duomenų perdavimo formos, įskaitant elektroninius šablonus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III SKYRIUS

TIKRINIMAS IR AKREDITAVIMAS

13 straipsnis

Tikrinimo veiklos apimtis ir patikros ataskaita

1.  
Tikrintojas įvertina stebėsenos plano atitiktį 6 ir 7 straipsniuose nustatytiems reikalavimams. Jei tikrinimo metu nustatoma neatitikimų tiems reikalavimams, atitinkama bendrovė atitinkamai patikslina savo stebėsenos planą ir šį patikslintą stebėsenos planą pateikia tikrintojui galutiniam įvertinimui prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui. Bendrovė su tikrintoju susitaria dėl laikotarpio, būtino tiems patikslinimams padaryti. Tas laikotarpis negali trukti ilgiau nei iki ataskaitinio laikotarpio pradžios.

▼M2

2.  
Tikrintojas įvertina išmetamųjų teršalų ataskaitos ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos atitiktį 8–12 straipsniuose ir I ir II prieduose nustatytiems reikalavimams.

▼B

3.  
Jei patikros įvertinime padaroma išvada, kurią patikimai patvirtina tikrintojas, kad išmetamųjų teršalų ataskaitoje nėra esminių netikslumų, tikrintojas parengia patikros ataskaitą, kurioje nurodo, kad išmetamųjų teršalų ataskaita buvo patikrinta ir yra patenkinama. Patikros ataskaitoje nurodomi visi klausimai, svarbūs tikrintojo atliktam darbui.
4.  
Jei patikros įvertinime padaroma išvada, kad išmetamųjų teršalų ataskaitoje yra netikslumų arba neatitikčių šio reglamento reikalavimams, tikrintojas apie tai laiku informuoja bendrovę. Bendrovė tuomet ištaiso netikslumus ar pašalina neatitiktis, kad būtų galima laiku užbaigti patikros procesą, ir pateikia tikrintojui patikslintą išmetamųjų teršalų ataskaitą bei bet kurią kitą informaciją, kuri buvo būtina nustatytoms neatitiktims pašalinti. Patikros ataskaitoje tikrintojas nurodo, ar bendrovė ištaisė patikros vertinimo metu nustatytus netikslumus arba pašalino neatitiktis. Jei nurodyti netikslumai nebuvo ištaisyti arba neatitiktys nebuvo pašalintos ir dėl jų atskirai arba kartu atsirado esminių netikslumų, tikrintojas parengia patikros ataskaitą, kurioje nurodo, kad išmetamųjų teršalų ataskaita neatitinka šio reglamento.

▼M2

5.  
Tikrintojas įvertina bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų atitiktį pagal 6 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytiems reikalavimams.

Jeigu tikrintojas pakankamai užtikrintai prieina prie išvados, kad bendrovės lygmens suvestiniuose išmetamo teršalų kiekio duomenyse reikšmingų iškraipymų nėra, tikrintojas parengia tikrinimo ataskaitą, kurioje konstatuoja, kad bendrovės lygmens suvestiniai išmetamo teršalų kiekio duomenys patikrinti ir laikomi patenkinamais remiantis pagal 6 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis.

6.  
Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų tikrinimo ir tikrinimo ataskaitos, įskaitant tikrinimo metodus ir tikrinimo procedūrą, paskelbimo.

▼B

14 straipsnis

Bendrosios tikrintojų prievolės ir veiklos principai

1.  
Tikrintojas yra nepriklausomas nuo bendrovės arba laivo operatoriaus ir vykdo pagal šį reglamentą nustatytą veiklą viešojo intereso naudai. Tuo tikslu nei tikrintojas, nei bet kuris to paties juridinio subjekto padalinys negali būti bendrovė arba laivo operatorius, bendrovės savininkas arba nuosavybės teise jiems priklausantis subjektas; be to, tikrintojas negali turėti ryšių su bendrove, kurie galėtų pakenkti jo nepriklausomumui ir nešališkumui.
2.  

Tikrindamas išmetamųjų teršalų ataskaitą ir bendrovės taikomas stebėsenos procedūras, tikrintojas įvertina stebėsenos sistemų ir ataskaitoje pateiktų su ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekiu susijusių duomenų ir informacijos patikimumą, tikėtinumą ir tikslumą, visų pirma įvertina:

a) 

kuro sąnaudų susiejimą su reisais;

b) 

pateiktus duomenis apie kuro sąnaudas ir susijusius matavimus bei apskaičiavimus;

c) 

išmetamųjų teršalų faktorių pasirinkimą ir naudojimą;

▼M2

d) 

apskaičiavimai, kuriais atlikus nustatomas bendras išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir bendras suvestinis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekis, susijęs su jūrų transporto veikla pagal tos direktyvos I priedą, apie kurį turi būti pranešama pagal tą direktyvą;

▼B

e) 

apskaičiavimus, kuriuos atliekant buvo nustatytas energijos vartojimo efektyvumas.

3.  

Tikrintojas į pagal 12 straipsnį pateiktas išmetamųjų teršalų ataskaitas atsižvelgia tik tuo atveju, jei remiantis patikimais ir tikėtinais duomenimis ir informacija galima nustatyti ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį užtikrinant pagrįsto laipsnio apibrėžtumą ir jei užtikrinama, kad:

a) 

pateikti duomenys atitiktų apskaičiuotus duomenis, grindžiamus laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis, pavyzdžiui, įmontuoto variklio galia;

b) 

pateiktuose duomenyse nebūtų neatitikimų, visų pirma, lyginant bendrą kiekvieno laivo kasmet įsigyjamą kuro kiekį ir sumines kuro sąnaudas reisų metu;

c) 

duomenys būtų renkami laikantis taikomų taisyklių ir

d) 

atitinkami laivo įrašai būtų išsamūs ir nuoseklūs.

▼M2

4.  
Atlikdamas bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų tikrinimą, tikrintojas įvertina pateiktų duomenų išsamumą ir jų suderinamumą su bendrovės pateikta informacija, įskaitant jos patikrinto išmetamo teršalų kiekio ataskaitas ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas.

▼B

15 straipsnis

Patikros procedūros

1.  
Tikrintojas nustato galimus pavojus, susijusius su stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūra, ataskaitoje pateiktą ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį palygindamas su apskaičiuotais duomenimis, grindžiamais laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis, pavyzdžiui, įmontuoto variklio galia. Jei nustatoma didelių nukrypimų, tikrintojas atlieka išsamesnes analizes.
2.  
Tikrintojas nustato galimus pavojus, susijusius su įvairiais skaičiavimo etapais, peržiūrėdamas visus naudotus duomenų šaltinius bei taikytas metodikas.
3.  
Tikrintojas atsižvelgia į visus veiksmingus rizikos kontrolės būdus, kuriuos bendrovė taiko norėdama sumažinti neapibrėžtį, susijusius su konkrečių stebėsenos metodų tikslumu.
4.  
Bendrovė tikrintojui pateikia visą papildomą informaciją, kuri jam suteikia galimybę atlikti patikros procedūras. Tikrinimo metu tikrintojas gali atlikti patikrinimus vietoje, kad nustatytų ataskaitoje pateiktų duomenų ir informacijos patikimumą.
5.  
Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų tiksliau nustatytos šiame reglamente nurodytos tikrinimo veiklos taisyklės. Priimdama šiuos aktus Komisija atsižvelgia į III priedo A dalyje nustatytus elementus. Tuose deleguotuosiuose aktuose nurodytos taisyklės grindžiamos 14 straipsnyje numatytais patikros principais ir atitinkamais tarptautiniu mastu pripažintais standartais.

▼M2

6.  
Tikrindami bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis, tikrintojas ir bendrovė laikosi pagal 13 straipsnio 6 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytų tikrinimo taisyklių. Tikrintojas netikrina kiekvieno laivo, už kurį atsakinga bendrovė, išmetamo teršalų kiekio ataskaitos ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos.

▼B

16 straipsnis

Tikrintojų akreditavimas

▼M2

1.  
Tikrintojus, kurie vertina stebėsenos planus, išmetamo teršalų kiekio ataskaitas, ataskaitas, nurodytas šio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, ir bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis ir pateikia šio reglamento 13 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas tikrinimo ataskaitas ir šio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atitikties patvirtinimo dokumentus, veiklai, kuriai taikomas šis reglamentas, vykdyti akredituoja nacionalinė akreditavimo įstaiga pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.

▼B

2.  
Tais atvejais, kai šiame reglamente nenustatoma konkrečių nuostatų dėl tikrintojų akreditavimo, taikomos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatos.
3.  
Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų tiksliau nustatyti tikrintojų akreditavimo būdai. Priimdama šiuos aktus Komisija atsižvelgia į III priedo B dalyje nustatytus elementus. Tuose deleguotuosiuose aktuose nurodyti metodai grindžiami 14 straipsnyje numatytais patikros principais ir atitinkamais tarptautiniu mastu pripažintais standartais.

IV SKYRIUS

ATITIKTIS IR INFORMACIJOS SKELBIMAS

17 straipsnis

Atitikties patvirtinimo dokumentas

1.  
Kai išmetamųjų teršalų ataskaita atitinka 11–15 straipsniuose ir I bei II prieduose nustatytus reikalavimus, tikrintojas, remdamasis patikros ataskaita, išduoda atitinkamo laivo atitikties patvirtinimo dokumentą.
2.  

Atitikties patvirtinimo dokumente pateikiama ši informacija:

a) 

laivo identifikavimo duomenys (pavadinimas, TJO identifikavimo numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);

b) 

laivo savininko pavadinimas (vardas ir pavardė), adresas ir pagrindinė verslo vieta;

c) 

tikrintojo tapatybė;

d) 

atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data, jo galiojimo laikotarpis ir susijęs ataskaitinis laikotarpis.

3.  
Atitikties patvirtinimo dokumentai galioja 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
4.  
Tikrintojas nedelsdamas informuoja Komisiją ir vėliavos valstybės valdžios instituciją apie atitikties patvirtinimo dokumentų išdavimą. Tikrintojas perduoda 2 dalyje nurodytą informaciją naudodamas automatizuotas sistemas ir duomenų perdavimo formas, įskaitant elektroninius šablonus.
5.  
Komisija priimdama įgyvendinimo aktus nustato technines taisykles, dėl duomenų perdavimo formų, įskaitant elektroninius šablonus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

18 straipsnis

Prievolė laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą

Ne vėliau kaip kitų metų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos birželio 30 d. laivuose, atplaukiančiuose į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, esančiuose tame uoste arba iš jo išplaukiančiuose, kurie tuo ataskaitiniu laikotarpiu vykdė reisus, turi būti galiojantis atitikties patvirtinimo dokumentas.

19 straipsnis

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymas ir patikrinimai

1.  
Remdamasi pagal 21 straipsnio 1 dalį paskelbta informacija, kiekviena valstybė narė imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose būtų vykdomi 8–12 straipsniuose nustatyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimai. Tai, kad pagal 17 straipsnio 4 dalį atitinkamam laivui buvo išduotas atitikties patvirtinimo dokumentas, valstybės narės laiko tokio vykdymo įrodymu.
2.  
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal Direktyvą 2009/16/EB atliekant bet kokį laivo patikrinimą jos jurisdikcijai priklausančiame uoste, būtų patikrinta, ar laive yra galiojantis atitikties patvirtinimo dokumentas.
3.  
Kiekvieno laivo, apie kurį neturima 21 straipsnio 2 dalies i ir j punktuose nurodytos informacijos jo įplaukimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą metu, atveju atitinkama valstybė narė gali patikrinti, ar jame yra galiojantis atitikties patvirtinimo dokumentas.

20 straipsnis

Sankcijos, keitimasis informacija ir įsakymas išvykti

1.  
Valstybės narės nustato sankcijų už 8–12 straipsniuose nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolių nevykdymą sistemą ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad tos sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės apie tas nuostatas praneša Komisijai ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d. ir nedelsdamos praneša Komisijai apie vėlesnius pakeitimus.
2.  
Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės valdžios institucijos, atsakingos už stebėsenos ir ataskaitų teikimo prievolių vykdymo užtikrinimą, arba, jei taikytina, jų valdžios institucijos, kurioms pavestos sankcijų taikymo procedūros, veiksmingai keistųsi informacija ir veiksmingai bendradarbiautų tarpusavyje. Apie valstybės narės nacionalines sankcijų taikymo konkrečiam laivui procedūras pranešama Komisijai, Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA), kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei.

▼M2

3.  
Laivas, kuris nesilaikė stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigų du ar daugiau vienas po kito einančių ataskaitinių laikotarpių, atveju, ir kai kitomis vykdymo užtikrinimo priemonėms šių pareigų laikymosi užtikrinti nepavyko, atvykimo uosto valstybės narės kompetentinga institucija gali, suteikusi galimybę atitinkamai bendrovei pateikti savo pastabas, priimti draudimo įplaukti nurodymą, apie kurį pranešama Komisijai, Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA), kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei. Priėmus tokį draudimo įplaukti nurodymą, kiekviena valstybė narė, išskyrus valstybę narę, su kurios vėliava plaukioja laivas, atsisako įleisti atitinkamą laivą į visus savo uostus, kol bendrovė įvykdys 11 ir 18 straipsniuose nustatytas stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigas. Kai toks laivas plaukioja su valstybės narės vėliava ir įplaukia arba yra viename iš jos uostų, atitinkama valstybė narė, suteikusi atitinkamai bendrovei galimybę pateikti savo pastabas, sulaiko laivą, kol bendrovė įvykdo stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigas.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytas laivas randamas viename iš valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, uostų, atitinkama valstybė narė, suteikusi atitinkamai bendrovei galimybę pateikti savo pastabas, gali paskelbti draudimą plaukioti su jos vėliava tol, kol bendrovė įvykdys stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigas. Valstybė narė apie tai praneša Komisijai, EMSA ir kitoms valstybėms narėms.

Tų stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigų įvykdymas patvirtinamas pateikiant draudimo įplaukti nurodymą paskelbusiai nacionalinei kompetentingai institucijai pranešimą apie galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą. Šia dalimi nedaromas poveikis tarptautinėms laivybos taisyklėms, taikytinoms nelaimės ištiktiems laivams.

▼B

4.  
Laivo savininkas ar operatorius arba jo atstovas valstybėse narėse turi teisę naudotis veiksminga teisių gynimo priemone dėl įsakymo išvykti kreipiantis į teismą, ir atvykimo uosto valstybės narės kompetentinga valdžios institucija juos apie tai tinkamai informuoja. Valstybės narės šiuo tikslu nustato ir toliau taiko atitinkamas procedūras.
5.  
Bet kuri valstybė narė, savo teritorijoje neturinti jūrų uostų ir kuri yra nutraukusi laivų registravimą nacionaliniame registre arba neturi su jos vėliava plaukiojančių laivų, kuriems taikomas šis reglamentas, laikotarpiu, kuriuo ji neturi tokių su jos vėliava plaukiojančių laivų, gali nukrypti nuo šio straipsnio nuostatų. Bet kuri valstybė narė, ketinanti pasinaudoti ta nukrypti leidžiančia nuostata, praneša Komisijai ne vėliau kaip 2015 m. liepos 1 d. Komisijai taip pat pranešama apie visus vėlesnius pakeitimus.

▼M2

Galimybė nukrypti pagal pirmą pastraipą netaikoma valstybėms narėms, kurių atsakinga institucija yra administruojančioji atsakinga institucija.

▼B

21 straipsnis

Informacijos skelbimas ir Komisijos ataskaita

1.  
Kasmet ne vėliau kaip birželio 30 d. Komisija padaro viešai prieinama informaciją apie ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį, apie kurį buvo pranešta pagal 11 straipsnį, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.
2.  

Komisija į informaciją, kuri turi būti padaryta viešai prieinama, įtraukia šią informaciją:

▼M2

a) 

laivo identifikavimo duomenys (pavadinimas, bendrovė, TJO identifikavimo numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);

▼B

b) 

laivo techninis efektyvumas (EVEDR arba ARV, jei taikytina);

c) 

metinis išmetamas ►M2  šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis;

d) 

bendros metinės kuro sąnaudos reisų metu;

e) 

vidutinės metinės kuro sąnaudos ir ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis, tenkantys reisų metu nuplauktam atstumui;

f) 

vidutinės metinės kuro sąnaudos ir ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis, tenkantys reisų metu nuplauktam atstumui ir pervežtam kroviniui;

g) 

iš viso per metus reisų metu jūroje praleistas laikas;

h) 

taikytas stebėsenos metodas;

i) 

atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data ir galiojimo terminas;

j) 

tikrintojo, kuris vertino išmetamųjų teršalų ataskaitą, tapatybė;

k) 

kita savanoriškai stebėta ir pranešta informacija, laikantis 10 straipsnio.

3.  
Kai dėl konkrečių aplinkybių atskleidus 2 dalyje nurodytos, su ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekiu nesusijusios kategorijos suvestinius duomenis būtų ypač pakenkta komercinio intereso, kuriam reikia apsaugos kaip teisėtam ekonominiam interesui, kuris viršija viešąjį interesą atskleidžiant informaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 ( 2 ), apsaugai, tiems konkretiems duomenims, bendrovės prašymu, taikomas kitoks duomenų sumavimo lygis siekiant tą interesą apsaugoti. Kai skirtingo duomenų sumavimo lygio taikyti neįmanoma, Komisija tų duomenų nepadaro viešai prieinamais.
4.  
Komisija skelbia metinę jūrų transporto ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio ir kitos susijusios informacijos ataskaitą, įskaitant suvestinius ir paaiškintus rezultatus, siekiant informuoti visuomenę ir sudaryti sąlygas įvertinti jūrų transporto ►M2  išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį ir jo energijos vartojimo efektyvumą pagal laivų dydį, tipą, veiklą ar kurią kitą reikiamą kategoriją.

▼M2

5.  
Komisija kas dvejus metus įvertina bendrą jūrų transporto sektoriaus poveikį pasaulio klimatui, įskaitant CO2 išmetamuosius teršalus arba su CO2 nesusijusias šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir daleles, kurių visuotinio atšilimo potencialas nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, poveikį.

▼B

6.  
Laikydamasi savo įgaliojimų, EMSA pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 ( 3 ) padeda Komisijai atlikti jos užduotis pagal šio reglamento 12 ir 17 straipsnius bei šį straipsnį.

V SKYRIUS

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

22 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.  
Komisija reguliariai informuoja TJO ir kitas atitinkamas tarptautines organizacijas apie šio reglamento įgyvendinimą, nedarydama poveikio Sutartyse numatytam kompetencijos pasiskirstymui ar sprendimų priėmimo procedūroms.
2.  
Komisija ir atitinkamais atvejais valstybės narės keičiasi su trečiosiomis šalimis technine informacija, visų pirma informacija apie tolesnį stebėsenos metodų tobulinimą, ataskaitų teikimo organizavimą ir išmetamųjų teršalų ataskaitų tikrinimą.
3.  
Pasiekus tarptautinį susitarimą dėl pasaulinės išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos arba dėl pasaulinių priemonių, skirtų mažinti jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Komisija peržiūri šį reglamentą ir prireikus pasiūlo šio reglamento pakeitimų, kad užtikrintų jo suderinamumą su tuo tarptautiniu susitarimu.

▼M2

22a straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. peržiūri šį reglamentą, visų pirma atsižvelgdama į jį įgyvendinant įgytą papildomą patirtį, inter alia, siekiant į šio reglamento taikymo sritį įtraukti laivus, kurių bendroji talpa yra ne didesnė kaip 5 000 , bet ne mažesnė kaip 400, kad vėliau juos būtų galima įtraukti į Direktyvą 2003/87/EB arba pasiūlyti kitų priemonių, kuriomis būtų mažinamas tokių laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Prireikus prie tos peržiūros pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas.

▼B

VI SKYRIUS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Ypač svarbu, kad Komisija vadovautųsi savo įprasta praktika ir prieš priimdama tuos deleguotuosius aktus konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus.

▼M2

2.  
5 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 1 d.

6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje, 11a straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2023 m. birželio 5 d.

Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki atitinkamo penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje, 11a straipsnio 4 dalyje, 13 straipsnio 6 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

▼B

4.  
Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

▼M2

5.  
Pagal 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 8 dalį, 7 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 4 dalį, 11a straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 6 dalį, 15 straipsnio 5 dalį ar 16 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Tačiau šios dalies pirmos pastraipos paskutinis sakinys netaikomas deleguotiesiems aktams, priimtiems iki 2023 m. spalio 1 d. pagal 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 6 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą ar 11 straipsnio 4 dalį.

▼B

24 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  
Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 ( 4 ) 26 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

25 straipsnis

Direktyvos 2009/16/EB daliniai pakeitimai

Direktyvos 2009/16/EB IV priede pateikiamas sąrašas papildomas šiuo punktu:

„50. Atitikties patvirtinimo dokumentas, išduotas pagal 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB ( *1 ).

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M3




I PRIEDAS

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos metodai

A.   IŠMETAMO ŠILTNAMLIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS (9 straipsnis)

1.    Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo formulės

Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bendrovės apskaičiuoja pagal šią formulę:

image

Kad apskaičiuotų išmetamą CO2 kiekį, bendrovės visų i rūšių vartojamo kuro išmetamus CO2 kiekius sudeda pagal šią formulę:

image

Kad apskaičiuotų išmetamą CH4 kiekį, bendrovės CH4 kiekius, susidariusius sudeginus visų i rūšių kurą, sudeda su išmetamųjų teršalų kiekiu, susidariusiu dėl nesudegusio CH4, pagal šią formulę:

image

Kad apskaičiuotų išmetamą N2O kiekį, bendrovės visų i rūšių vartojamo kuro išmetamus N2O kiekius sudeda pagal šią formulę:

image

Išmetamųjų teršalų kiekiui, susidariusiam vykdant reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų, iš jų, į juos, taip pat išmetamųjų teršalų kiekiui, susidariusiam valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose, gauti kuro sąnaudos apskaičiuojamos atskirai. Valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose prišvartuotų laivų kuro sąnaudos apskaičiuojamos atskirai.



Narys

Paaiškinimas

GHGMRV

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, apie kurį pranešama pagal šį reglamentą, išreikštas CO2 ekvivalento tonomis, čia „CO2 ekvivalentas“ – matavimo vienetas, naudojamas išmetamam CO2, CH4 ir N2O kiekiui apskaičiuoti, remiantis jų visuotinio atšilimo potencialu, paverčiant CH4 ir N2O kiekį lygiaverčiu anglies dioksido kiekiu, turinčiu tokį patį visuotinio atšilimo potencialą.

image

Bendras suminis išmestas CO2 kiekis.

image

Bendras suminis išmestas CH4 kiekis.

image

Bendras suminis išmestas N2O kiekis.

image

CH4 visuotinio atšilimo potencialas per 100 metų, nurodytas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1044 (1) priede.

image

N2O visuotinio atšilimo potencialas per 100 metų, nurodytas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1044 priede.

i

Per ataskaitinį laikotarpį laive naudoto kuro rūšies indeksas.

j

Laivo išmetamųjų teršalų šaltinio indeksas. Taikant šį reglamentą, prie tokių šaltinių priskiriami bent pagrindiniai varikliai, pagalbiniai varikliai, dujų turbinos, katilai ir inertinių dujų generatoriai.

Mi

Kuro sąnaudos, kaip bendra naudojamo konkretaus i rūšies kuro masė (visų taršos šaltinių suma).

Mi, j

Kuro sąnaudos, kaip j taršos šaltinyje naudojamo konkretaus i rūšies kuro masė.

Cj

Nesudegusio kuro išmetamųjų teršalų faktorius „nuo bako iki kilvaterio“ (nesudegusio kuro koeficientas), kaip j taršos šaltinyje naudojamo i rūšies kuro masės procentinė dalis [%].

Cj įskaičiuoti nevaldomieji išmetamieji teršalai ir nesudegusio kuro išmetamieji teršalai. Nevaldomieji išmetamieji teršalai ir nesudegusio kuro išmetamieji teršalai yra teršalai, kurie išmetami, nes dalis kuro nepasiekia kuro išmetimo šaltinio degimo kameros arba nesunaudojama išmetimo šaltinyje, t. y. nesudega, išleidžiama arba nuteka iš sistemos.

Mi, NC

Visa į atmosferą išleisto nesudeginto i rūšies kuro masė.

image

image

Į atmosferą išleisto nesudeginto CH4 kiekis. Bendrovės kiekį apskaičiuoja pagal šią formulę:

image

image

i rūšies kuro CO2 išmetamųjų teršalų faktorius „nuo bako iki kilvaterio“, nustatytas šios dalies lentelės 2 punkte.

image

i rūšies kuro CH4 išmetamųjų teršalų faktorius „nuo bako iki kilvaterio“, nustatytas šios dalies lentelės 2 punkte.

image

i rūšies kuro N2O išmetamųjų teršalų faktorius „nuo bako iki kilvaterio“, nustatytas šios dalies lentelės 2 punkte.

(1)   

(1) 2020 m. gegužės 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1044, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 papildomas nuostatomis dėl visuotinio atšilimo potencialo verčių, apskaitos gairių ir Sąjungos apskaitos sistemos ir panaikinamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 666/2014 (OL L 230, 2020 7 17, p. 1).

2.    Numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai

Šioje lentelėje

— 
TBI reiškia „turi būti išmatuota“;
— 
N/A reiškia „nėra duomenų“;
— 
brūkšnelis reiškia „netaikytina“.

Toliau lentelėje pateiktos laive naudojamo kuro ir taršos šaltinių išmetamųjų teršalų faktorių numatytosios vertės taikomos šio reglamento tikslais.

Jei lentelės langelyje įrašyta TBI arba N/A, naudojama didžiausia tos pačios skilties kuro klasės numatytoji vertė. Jei tam tikros klasės kuro visuose tos pačios skilties langeliuose įrašyta TBI arba N/A, turi būti naudojama nepalankiausia iškastinio kuro numatytoji vertė. Ši taisyklė netaikoma 6 skilčiai, kurioje TBI arba N/A reiškia, kad taršos šaltinio verčių nėra. Jei nėra numatytosios vertės Cj, turi būti naudojama sertifikuotoji vertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1805* 10 straipsnio 6 dalį.

Pritaikius atitinkamai Reglamento (ES) 2023/1805 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas sąlygas ir apribojimus, Bendrovės gali nukrypti nuo toliau pateiktoje lentelėje išvardytų išmetamųjų teršalų faktorių numatytųjų verčių.

Jei į toliau pateiktą lentelę neiškastinio kuro rūšys neįrašytos, bendrovė išmetamųjų teršalų faktorius nustato pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2066** 32–35 straipsnius.

Jei įvairių rūšių kuras nemaišomas, į kiekvienos rūšies kurą atsižvelgiama atskirai.



1

2

3

4

5

6

Kuro klasė

Kuro rūšis

image

image

image

image

image

image

Cj

Kaip išmetamųjų teršalų šaltinio sunaudoto kuro procentinė dalis

Iškastinis kuras

Mazutas

ISO 8217, nuo RME iki RMK markių

3,114

0,00005

0,00018

Lengvasis mazutas

ISO 8217, nuo RMA iki RMD markių

3,151

0,00005

0,00018

Jūrinis dyzelinas

Žymėtasis gazolis

ISO 8217, nuo DMX iki DMB markių

3,206

0,00005

0,00018

Suskystintos gamtinės dujos

2,750

0

0,00011

3,1 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, vidutinio greičio)

1,7 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio)

0,2 – suskystintų gamtinių dujų dyzelino varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio)

2,6 – lieso mišinio kibirkštinio uždegimo dujiniams varikliams

Suskystintos naftos dujos (butanas)

3,03

TBI

TBI

N/A

Suskystintos naftos dujos (propanas)

3,00

TBI

TBI

N/A

H2 (iškastinis)

0

0

— kuro elementams

TBI, vidaus degimo varikliui

NH3 (iškastinis)

0

N/A

TBI

N/A

Metanolis (iškastinis)

1,375

TBI

TBI

Biodegalai

Etanolis

1,913

TBI

TBI

Biodyzelinas

2,834

TBI

TBI

Hidrintas augalinis aliejus

3,115

0,00005

0,00018

Suskystintas biometanas kaip transporto kuras (biologinės kilmės suskystintos gamtinės dujos)

2,750

0

0,00011

3,1 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, vidutinio greičio)

1,7 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio)

0,2 – suskystintų gamtinių dujų dyzelino varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio)

2,6 – lieso mišinio kibirkštinio uždegimo dujiniams varikliams

Biometanolis

1,375

TBI

TBI

Kita

3,115

0,00005

0,00018

Bio H2

0

0

0 kuro elementams

TBI vidaus degimo varikliams

Nebiologinės kilmės kuras iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

Elektrolizinis kuras

Elektrosintetinis dyzelinas

3,206

0,00005

0,00018

Elektrosintetinis metanolis

1,375

TBI

TBI

Sintetinės suskystintos gamtinės dujos

2,750

0

0,00011

3,1 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, vidutinio greičio)

1,7 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio)

0,2 – suskystintų gamtinių dujų dyzelino varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio)

2,6 – lieso mišinio kibirkštinio uždegimo dujiniams varikliams

Sintetinis H2

0

0

0 kuro elementams

TBI vidaus degimo varikliams

Sintetinis NH3

0

N/A

TBI

N/A

Sintetinės SND

N/A

N/A

N/A

N/A

Sintetinis dimetileteris

N/A

N/A

N/A

1 skiltyje įrašyta kuro klasė.

2 skiltyje įrašytas kiekvienos klasės atitinkamų kuro rūšių pavadinimas.

3 skiltyje įrašytas anglies dioksido išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas gCO2/g kuro.

4 skiltyje įrašytas metano išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas gCH4/g kuro.

5 skiltyje įrašytas azoto suboksido išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas gN2O/g kuro.

6 skiltyje nurodoma kuro dalis, prarasta išmetamų nevaldomųjų ir nutekamųjų teršalų pavidalu (Cj), išreiškiama kaip konkretaus išmetamųjų teršalų šaltinio sunaudojamo kuro masės procentinė dalis. Tokio kuro kaip suskystintos gamtinės dujos, kuriam būdingi nevaldomieji ir nutekamieji išmetamieji teršalai, išmetamų nevaldomųjų ir nutekamųjų teršalų kiekis, nurodytas lentelėje, išreiškiamas kaip sunaudoto kuro masės procentinė dalis. Cj lentelėje nurodytos vertės apskaičiuotos esant 50 % pilnutinės variklio apkrovos.

* 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1805 dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 234, 2023 9 22, p. 48)

** 2018 m. .gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1).

B.   IŠMETAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO NUSTATYMO METODAI

Bendrovė stebėsenos plane nurodo stebėsenos metodą, taikomą nustatant kiekvieno laivo, už kurį ji yra atsakinga, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir užtikrina, kad pasirinktas metodas būtų nuosekliai taikomas.

Gali būti naudojami šie apskaičiavimo arba matavimo principais grindžiami metodai A, B, C ir D.

Laikantis apskaičiavimo principo (metodai A, B ir C), išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal A dalyje nustatytas formules. Tam turi būti nustatomas faktinis kuro sunaudojimas kiekvienam reisui, taikant bet kurį iš toliau aprašytų apskaičiavimo metodų A, B arba C. Pasirenkant bet kurį iš metodų A, B arba C, turi būti atsižvelgiama į neapibrėžties šaltinius ir susijusius neapibrėžties lygius. Bendrovė turi reguliariai vykdyti tinkamą kontrolės veiklą, įskaitant kryžmines bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje nurodyto bunkerio kiekio ir laive įrengtomis matavimo sistemomis išmatuoto bunkerio kiekio patikras, ir imtis priemonių padėčiai taisyti, jei nustatomi dideli nuokrypiai.

Laikantis matavimo principo (metodas D), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti matuojamas tiesiogiai.

Gali būti taikomas bet kuris tikrintojo įvertintas metodų A, B, C ir D derinys, jei taip padidinamas bendras matavimo tikslumas.

1.    Metodas A. Bunkerio atsargų papildymo važtaraštis ir periodinė kuro rezervuarų inventorizacija

Šis metodas grindžiamas Bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje (BAPV) įrašytu kuro kiekiu bei rūšimi ir periodine kuro rezervuarų inventorizacija remiantis rezervuarų rodmenimis. Per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekis nustatomas prie laikotarpio pradžioje buvusio kuro kiekio pridedant papildyto kuro kiekį, atimant laikotarpio pabaigoje likusio kuro kiekį ir nuo laikotarpio pradžios iki laikotarpio pabaigos iš bunkerio paimto kuro kiekį.

Laikotarpis – laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį.

Šis metodas netaikomas, kai laivuose nėra BAPV, ypač jeigu kurui naudojamas krovinys, pvz., vyksta suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujinimas.

Pagal esamas MARPOL VI priedo taisykles BAPV yra privalomas, laive turi būti saugomas trejus metus nuo bunkerinio kuro atsargų papildymo ir turi būti lengvai prieinamas. Periodinė laive esančių kuro rezervuarų inventorizacija grindžiama kuro rezervuarų rodmenimis. Atliekant inventorizaciją naudojamos kiekvieno kuro rezervuaro lentelės, skirtos tūriui nustatyti kuro rezervuaro rodmenų nuskaitymo metu. Su BAPV susijusi neapibrėžtis nurodoma stebėsenos plane. Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., automatizuotomis sistemomis, garsinėmis ir juostinėmis gylio matavimo priemonėmis. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.

Jeigu papildyto kuro kiekis arba rezervuaruose likusio kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas kubiniais metrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę pagal faktinio tankio vertes. Faktinį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:

a) 

naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;

b) 

remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;

c) 

pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima.

Faktinis tankis išreiškiamas kg/kubiniam metrui ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Jei faktinio tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamos rūšies kuro tankio koeficientas.

2.    Metodas B. Bunkerinio kuro rezervuaro stebėsena laive

Šis metodas grindžiamas visų laive esančių kuro rezervuarų rodmenų nuskaitymu. Rezervuaro rodmenys nuskaitomi kasdien, kai laivas yra jūroje, ir kaskart, kai papildomos arba tuštinamos laivo bunkerinio kuro atsargos.

Suvestiniai kuro rezervuaro lygio pokyčiai tarp dviejų rodmenų nuskaitymų laikomi per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekiu.

Laikotarpis – laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį.

Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., automatizuotomis sistemomis, garsinėmis ir juostinėmis gylio matavimo priemonėmis. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.

Jeigu papildyto kuro kiekis arba rezervuaruose likusio kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas kubiniais metrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę pagal faktinio tankio vertes. Faktinį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:

a) 

naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;

b) 

remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;

c) 

pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima.

Faktinis tankis išreiškiamas kg/kubiniam metrui ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Jei faktinio tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamos rūšies kuro tankio koeficientas.

3.    Metodas C. Įskaičiuojamų degimo procesų srautmačiai

Šis metodas grindžiamas laive išmatuotais kuro srautais. Siekiant nustatyti bendrąsias kuro sąnaudas per tam tikrą laikotarpį, sudedami visų su atitinkamais išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šaltiniais susijusių srautmačių duomenys.

Laikotarpis – laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia vykdyti kuro rūšies ir sieros kiekio stebėseną.

Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais srautmačiais susijusi neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.

Jeigu sunaudoto kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas kubiniais metrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę pagal faktinio tankio vertes. Faktinį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:

a) 

naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;

b) 

remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;

c) 

pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima.

Faktinis tankis išreiškiamas kg/kubiniam metrui ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Jei faktinio tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamos rūšies kuro tankio koeficientas.

4.    Metodas D. Tiesioginis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio matavimas

Tiesiogiai gali būti matuojami per reisus išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai ir valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose uostuose išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Laivų, kurių CO2 ataskaitos grindžiamos šiuo metodu, taikomu visiems laivo taršos šaltiniams, kuro sąnaudos apskaičiuojamos naudojant išmatuotą išmestą CO2 kiekį ir atitinkamam kurui ir atitinkamiems taršos šaltiniams taikomus išmetamųjų teršalų faktorius.

Šis metodas grindžiamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio srauto nustatymu išmetamųjų dujų vamzdžiuose (kaminuose), šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją išmetamosiose dujose padauginant iš išmetamųjų dujų srauto.

Šio metodo taikymas išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui nustatyti netrukdo bendrovėms kitus šioje dalyje aprašytus metodus taikyti bet kurioms kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms.

Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais įrenginiais susijusi neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.

C.   DUOMENŲ VALDYMAS IR KONTROLĖ

1.    Kontrolės sistema

1.1. Bendrovė vertina riziką, kad atpažintų rizikos šaltinius duomenų sraute nuo pirminių duomenų iki galutinių duomenų išmetamųjų teršalų ataskaitoje, ir nustato, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir taiko veiksmingą kontrolės sistemą, kuria užtikrina, kad remiantis duomenų srauto valdymo veikla rengiamose ataskaitose nebūtų netikslumų ir kad jos atitiktų stebėsenos planą ir šį reglamentą.

Bendrovė pirmoje pastraipoje nurodytą rizikos vertinimą pateikia atsakingai administruojančiai institucijai, gavusi tokį prašymą. Bendrovė jį taip pat pateikia patikrinti.

1.2. Taikydama 1.1 punkto pirmą pastraipą, bendrovė parengia, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir tvarko atskiras nuo stebėsenos plano rašytines procedūras, skirtas duomenų srauto valdymo veiklai ir kontrolės veiklai, ir į stebėsenos planą įrašo nuorodas į tas procedūras bei jų aprašymą. Bendrovė rašytinius procedūrų dokumentus pateikia atsakingai administruojančiai institucijai, gavusi tokį prašymą. Bendrovė tokius dokumentus taip pat pateikia patikrinti.

1.3. Kai taikytina, 1.2 punkte nurodyta kontrolė apima:

a) 

susijusios matavimo įrangos kokybės užtikrinimą;

b) 

informacinių technologijų sistemų kokybės užtikrinimą, kad atitinkamos sistemos būtų sukurtos, pagrįstos dokumentais, išbandytos, įdiegtos, kontroliuojamos ir taikomos taip, kad būtų užtikrintas patikimų, tikslių ir laiku gaunamų duomenų apdorojimas, atsižvelgiant į riziką, nustatytą pagal 1.1 punktą;

c) 

su duomenų srauto valdymo veikla ir kontrole susijusių pareigų atskyrimą ir būtinų kompetencijų valdymą;

d) 

vidaus peržiūras ir duomenų patvirtinimą;

e) 

taisymus ir taisomuosius veiksmus;

f) 

rangovų vykdomų procesų kontrolę;

g) 

įrašų ir dokumentų tvarkymą, įskaitant dokumentų versijų valdymą.

1.4. Taikydama 1.3 punkto a papunktį, bendrovė užtikrina, kad proporcingai nustatytai rizikai visa susijusi matavimo įranga būtų reguliariai kalibruojama, reguliuojama bei tikrinama, įskaitant tikrinimą prieš pradedant ją naudoti, ir būtų palyginama su matavimo standartais, kurie grindžiami tarptautiniais matavimo standartais, jeigu jų yra.

Jeigu matavimo sistemos sudedamosios dalys negali būti kalibruojamos, bendrovė jas nurodo stebėsenos plane ir pasiūlo alternatyvius kontrolės būdus.

Jeigu nustatoma, kad įranga veikia ne pagal veikimo reikalavimus, bendrovė nedelsdama imasi veiksmų padėčiai ištaisyti.

1.5. Taikydama 1.3 punkto d papunktį, bendrovė peržiūri ir patvirtina duomenis, gautus vykdant 1.2 punkte nurodytą duomenų srauto valdymą.

Duomenų peržiūrą ir tvirtinimą sudaro:

a) 

patikrinimas, ar yra visi reikiami duomenys;

b) 

duomenų, kuriuos bendrovė gavo, stebėjo ir kurių ataskaitas teikė kelerius metus, palyginimą;

c) 

duomenų ir verčių, gautų skirtingais stebėsenos metodais palyginimą, jei taikomi keli stebėsenos metodai.

1.6. Taikydama 1.3 punkto e papunktį, bendrovė užtikrina, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad duomenų srauto valdymo veikla arba kontrolė neveiksminga arba vykdoma nesilaikant tos veiklos procedūrų dokumentuose nustatytų taisyklių, korekcinių veiksmų būtų imtasi nepagrįstai nedelsiant ir atitinkami duomenys būtų ištaisyti.

1.7. Taikydama 1.3 punkto f papunktį, bendrovė atlieka visus toliau išvardytus veiksmus, jeigu ji samdo rangovus vienos arba kelių rūšių duomenų srauto valdymo veiklai arba kontrolei, nurodytoms 1.1 punkte:

a) 

tikrina rangovų vykdomos duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės kokybę pagal šio reglamento nuostatas;

b) 

nurodo rangovų atliekamų procesų rezultatų reikalavimus ir atliekant tuos procesus taikytinus metodus;

c) 

tikrina b punkte nurodytų rezultatų ir metodų kokybę;

d) 

užtikrina, kad rangovas vykdytų jam perduotą veiklą atsižvelgdamas į būdingąją riziką ir kontrolės riziką, nustatytą atlikus 1.1 punkte nurodytą rizikos vertinimą.

1.8. Bendrovė stebi kontrolės sistemos veiksmingumą, be kita ko, atlikdama vidaus peržiūras ir atsižvelgdama į tikrintojo išvadas, pateiktas atlikus išmetamųjų teršalų ataskaitų ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų patikras.

Bendrovė, nustačiusi, kad kontrolės sistema yra neveiksminga arba neproporcinga nustatytai rizikai, siekia pagerinti atitinkamą kontrolės sistemą ir atnaujinti stebėsenos planą arba pamatines rašytines duomenų srauto valdymo veiklos procedūras, rizikos vertinimą ir kontrolę.

2.    Duomenų spragos

2.1. Jei trūksta duomenų, reikalingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kurį laivas išmetė per vieną arba kelis reisus, nustatyti, bendrovė naudoja pakaitinius duomenis, parengtus alternatyviu metodu (-ais), nurodytu (-ais) tikrintojo įvertintame ir, jei reikia, atsakingos administruojančios institucijos patvirtintame stebėsenos plane.

Jei trūksta duomenų, reikalingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kurį laivas išmetė per vieną arba kelis reisus, nustatyti, ir jei stebėsenos plane tokiems duomenims nėra numatytų alternatyvių stebėsenos metodų arba alternatyvių duomenų šaltinių, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti duomenis arba gauti trūkstamus duomenis, bendrovė taiko tinkamą apytikslio nustatymo metodą, kuriuo nustatomi konservatyvūs pakaitiniai atitinkamo laikotarpio ir trūkstamo parametro duomenys.

2.2. Jeigu tikrintojo teigiamai įvertinto ir, jei reikia, atsakingos administruojančios institucijos patvirtinto stebėsenos plano laikinai neįmanoma taikyti dėl techninių priežasčių, bendrovė taiko metodą, grindžiamą stebėsenos plane išvardytais alternatyviais duomenų šaltiniais, kad atliktų patvirtinamąsias patikras, arba, jei stebėsenos plane nėra tokios alternatyvos, ji tam taiko alternatyvų metodą pakaitiniams duomenims arba konservatyviam įverčiui gauti tol, kol bus atkurtos patvirtinto stebėsenos plano taikymo sąlygos.

Bendrovė imasi visų būtinų priemonių, kad būtų skubiai pradėtas taikyti stebėsenos planas.

2.3. Jei pagal 2.1 punktą naudojamas apytikslio nustatymo metodas arba jei laikinai nukrypstama nuo stebėsenos plano pagal 2.2 punktą, bendrovė nedelsdama parengia rašytinę procedūrą, kaip ateityje išvengti tokio tipo duomenų spragų, ir pataiso stebėsenos planą pagal 7 straipsnį.

▼B




II PRIEDAS

Kitos susijusios informacijos stebėsena

A.   KIEKVIENO REISO STEBĖSENA (9 STRAIPSNIS)

1. Vykdydamos kitos su kiekvienu reisu susijusios informacijos stebėseną (9 straipsnio 1 dalis), bendrovės laikosi toliau išdėstytų taisyklių:

a) 

►M1  išvykimo iš prieplaukos ir atvykimo į prieplauką data ir laikas nustatomi remiantis vidutiniu Grinvičo laiku (žymima GMT ir (arba) UTC). ◄ Jūroje praleistas laikas apskaičiuojamas remiantis informacija apie išvykimą iš uosto ir atvykimą į uostą, į šį laiką neįtraukiamas stovėjimas nuleidus inkarą;

b) 

nuplauktas atstumas gali būti tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą arba tikrasis nuplauktas atstumas. Jeigu naudojamas tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą, turėtų būti taikomas konservatyvus koregavimo koeficientas, kad būtų užtikrinta, jog apskaičiuotasis nuplauktas atstumas nebūtų gerokai trumpesnis nei iš tikrųjų. Stebėsenos plane nurodomas atstumo apskaičiavimo metodas ir, jeigu reikia, koregavimo pataisos koeficientas. ►M1  Nuplauktas atstumas matuojamas nuo išvykimo uosto prieplaukos iki atvykimo uosto prieplaukos ir išreiškiamas jūrmylėmis; ◄

c) 

transportavimo apimtis nustatoma nuplauktą atstumą padauginus iš pervežto krovinių kiekio;

d) 

keleiviniais laivais vežamas krovinys išreiškiamas keleivių skaičiumi. Visų kitų kategorijų laivais vežamas krovinių kiekis išreiškiamas, atitinkamai, arba metrinėmis tonomis arba standartiniais kubiniais krovinio metrais;

e) 

►M1  ro-ro laivais vežamas krovinys išreiškiamas laive esančio krovinio mase, kuri nustatoma kaip faktinė masė, arba krovinio vienetų (sunkvežimių, automobilių ir t. t.) skaičiumi, arba jų užimamais trasos metrais, padaugintais iš jų svorio numatytosios vertės. ◄

Šiame reglamente ro-ro laivas – laivas, skirtas riedamiesiems arba ridenamiems kroviniams (transporto priemonėms) vežti, arba laivas, turintis riedamųjų arba ridenamųjų krovinių patalpas;

f) 

konteinervežiais vežamas krovinys išreiškiamas visą krovinio svorį metrinėmis tonomis, o jei tai neįmanoma, dvidešimt pėdų atitinkančių vienetų (TEU) skaičių padauginus iš jų svorio numatytosios vertės. Jei konteinervežiu vežamas krovinys yra apibrėžtas pagal taikomas TJO gaires arba priemones pagal Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje konvenciją (SOLAS konvencija), ta apibrėžtis laikoma atitinkančia šį reglamentą.

Šiame reglamente konteinervežis – laivas, skirtas išimtinai konteineriams apatinėje laivo patalpoje arba denyje vežti;

g) 

apibrėžiant kitų kategorijų laivais (ne keleiviniais laivais, ro-ro laivais ir konteinervežiais) vežamus krovinius, atsižvelgiama, atitinkamais atvejais, į vežamo krovinio svorį ir dydį ir į vežamų keleivių skaičių. Tos kategorijos apima, inter alia, tankerius, balkerius, bendro pobūdžio krovininius laivus, laivus refrižeratorius, transporto priemones vežančius laivus ir biriųjų krovinių ar naftos vežimo laivus.

2. Siekiant užtikrinti vienodas ►M3  1 punkto g papunkčio ◄ nuostatos taikymo sąlygas, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos techninės taisyklės, nurodančios parametrus, taikomus kiekvienos tame punkte nurodytos kategorijos laivams.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais prireikus gali būti patikslinti ►M3  1 punkto g papunktyje ◄ nurodyti taikomi parametrai. Prireikus Komisija taip pat patikslina tuos parametrus, kad būtų atsižvelgta į šio priedo pakeitimus pagal 5 straipsnio 2 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Siekdamos laikytis ►M3  1 ir 2 punktuose ◄ nurodytų taisyklių bendrovės taip pat gali nuspręsti įtraukti konkrečią informaciją, susijusią su laivo ledo klase arba plaukiojimu ledo sąlygomis.

▼M3

B.   METINĖ STEBĖSENA (10 straipsnis)

Vykdydamos kitos susijusios informacijos metinę stebėseną, bendrovės laikosi toliau išdėstytų taisyklių.

Pagal 10 straipsnį stebėtinos vertės nustatomos sudedant atitinkamus kiekvieno reiso duomenis.

Vidutinis energijos vartojimo efektyvumas stebimas remiantis ne mažiau kaip keturiais rodikliais: atstumui tenkančiomis kuro sąnaudomis, transportavimo apimčiai tenkančiomis kuro sąnaudomis, atstumui tenkančiu išmestu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir transportavimo apimčiai tenkančiu išmestu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, kurie apskaičiuojami taip:

atstumui tenkančios kuro sąnaudos = bendros metinės kuro sąnaudos/bendras nuplauktas atstumas;

transportavimo apimčiai tenkančios kuro sąnaudos = bendros metinės kuro sąnaudos/bendra transportavimo apimtis;

atstumui tenkantis išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis = bendras per metus išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis/bendras nuplauktas atstumas;

transportavimo apimčiai tenkantis išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis = bendras per metus išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis/bendra transportavimo apimtis.

Be to, vidutinis laivų energijos vartojimo efektyvumas prireikus gali būti stebimas remiantis šiais dviem energijos vartojimo efektyvumo rodikliais: kuro sąnaudomis jūroje išbūto laiko vienetui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu jūroje išbūto laiko vienetui, apskaičiuojamais taip:

kuro sąnaudos jūroje išbūto laiko vienetui = bendros metinės kuro sąnaudos/bendras jūroje išbūtas laikas;

išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis jūroje išbūto laiko vienetui = bendras metinis išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis/bendras jūroje išbūtas laikas.

Siekdamos laikytis šių taisyklių bendrovės taip pat gali nuspręsti įtraukti konkrečią informaciją, susijusią su laivo ledo klase arba plaukiojimu ledo sąlygomis, taip pat kitą informaciją, susijusią su sunaudoto kuro kiekiu ir išmestu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, diferencijuodamos pagal kitus stebėsenos plane nurodytus kriterijus.

▼M3

C.   BENDRO SUVESTINIO IŠMETAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ, KURIOMS TAIKOMA DIREKTYVA 2003/87/EB, KIEKIO, SUSIJUSIO SU JŪRŲ TRANSPORTO VEIKLA, IR INFORMACIJOS, KURIA PAGRINDŽIAMOS TOS DIREKTYVOS 12 STRAIPSNIO 3 DALIES IŠIMTYS (10 STRAIPSNIO K PUNKTAS), STEBĖSENA

1.    Bendro suvestinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekio, kuris yra susijęs su jūrų transporto veikla pagal tos direktyvos I priedą ir apie kurį turi būti pranešama pagal tą direktyvą, stebėsenos taisyklės

Bendrovės atskirai nustato atitinkamus kiekvienos rūšies šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir apskaičiuoja visą tų kiekių sumą CO2 ekvivalentu.

Bendrovės atsižvelgia į tai, kiek kiekvienos rūšies kuro sunaudota į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patenkančiai jūrų transporto veiklai per laikotarpį, kurį jos buvo atsakingos už laivą pagal direktyvoje nustatytus įpareigojimus.

Kai taikytina, bendrovės 1.1–1.7 punktuose nustatytus skaičiavimus atlieka toliau nurodyta eilės tvarka.

1.1.    Bendrasis principas

Bendrą suvestinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, apie kurias pranešama pagal Direktyvą 2003/87/EB, kiekį bendrovės stebi taikydamos šio reglamento I priedo A dalyje nustatytas formules ir atsižvelgdamos į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, rūšis.

1.2.    Bendrojo principo išimtis ir išmetamųjų teršalų faktorių naudojimas pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnį

Bendrovė daro 1.1 punkto išimtį ir netaiko šio reglamento I priedo A dalyje nustatytų CO2 išmetamųjų teršalų faktorių apskaičiavimo taisyklių, jei bendrovė naudoja kurą, atitinkantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, taikomus naudojant biomasę, ir daro visus būtinus taikymo patikslinimus, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2066 ( 5 ). Tokiais atvejais biomasės anglies dalies CO2 išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui.

Bendrovė daro 1.1 punkto išimtį ir netaiko šio reglamento I priedo A dalyje nustatytų CO2 išmetamųjų teršalų faktorių apskaičiavimo taisyklių, jei ji naudoja atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą ir perdirbtos anglies kurą. Tokiais atvejais CO2 išmetamųjų teršalų faktorius apskaičiuojamas pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2066.

1.3.    Bendrojo principo išimtis, kai reisas vykdomas tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto

Direktyvos 2003/87/EB 3ga straipsnyje nustatytoje geografinėje taikymo srityje pagal šios dalies 1.1 ir 1.2 punktus apskaičiuoti kiekiai padauginami iš 50 %, jei šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmeta laivas, kuris į reisą išplaukia iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto ir atplaukia į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį įplaukimo uostą arba į reisą išplaukia iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio įplaukimo uosto ir atplaukia į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą.

1.4.    Bendrojo principo išimtis, daroma Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3a ir 3b dalyse nurodytam išmetamam CO2 kiekiui

Jei išmetamas CO2 kiekis patenka į Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3a arba 3b dalies taikymo sritį, daroma 1.1 punkto išimtis ir tokių išmetamųjų teršalų kiekiai, apskaičiuoti pagal šios dalies 1.1, 1.2 ir 1.3 punktus, padauginami iš nulio.

1.5.    Bendrojo principo išimtis, daroma šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, susidariusiam vykdant Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-d, 3-c arba 3-b dalyse nurodytus reisus arba veiklą

Jei išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis patenka į Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-d, 3-c arba 3-b dalių taikymo sritį, daroma 1.1 punkto išimtis ir tokių išmetamųjų teršalų kiekiai, apskaičiuoti pagal šios dalies 1.1–1.4 punktus, padauginami iš nulio.

1.6.    Laivo bendro suvestinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, apie kurias pranešama pagal Direktyvą 2003/87/EB, kiekio apskaičiavimas, kai bendrovė nori pasinaudoti tos direktyvos 12 straipsnio 3-e dalyje numatyta išimtimi

Jei bendrovė nori pasinaudoti Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-e dalyje numatyta išimtimi ledo klasės laivams, ji iš kiekių, apskaičiuotų pagal šios dalies 1.1–1.5 punktus, atitinkamai atima 5 %

1.7.    Laivo bendro suvestinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, apie kurias pranešama pagal Direktyvą 2003/87/EB, kiekio apskaičiavimas atsižvelgiant į tos direktyvos 3gb straipsnį

Skaičiuodamos 2024 ir 2025 ataskaitinių metų išmetamųjų teršalų kiekį, pagal šios dalies 1.1–1.6 punktus apskaičiuotiems kiekiams bendrovės atitinkamai taiko Direktyvos 2003/87/EB 3gb straipsnyje numatytus laipsniško reikalavimų įvedimo procentus. Kad apskaičiuotų laivo bendrą suvestinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, apie kurias pranešama pagal Direktyvą 2003/87/EB, kiekį, bendrovės susumuoja kiekvienų dujų kiekius.

2.    Daromai Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3 dalies išimčiai pagrįsti būtinos informacijos stebėsena

2.1. Jei išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis patenka į Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-d, 3-c arba 3-b dalių taikymo sritį, bendrovės stebi šią laivo, už kurį jos yra atsakingos, kiekvieno reiso informaciją, susijusią su kiekvienos rūšies išimtimi, padaryta pagal tas nuostatas:

a) 

išvykimo uostą ir atvykimo uostą, įskaitant išvykimo ir atvykimo duomenis ir laiką;

b) 

kiekvienos rūšies kuro kiekį ir išmetamųjų teršalų faktorių, atsižvelgdamos į 1.2 punkto nuostatas;

c) 

išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, apskaičiuotą pagal 1.1, 1.2 ir 1.3 punktus;

d) 

nuplauktą atstumą;

e) 

jūroje išbūtą laiką.

2.2. Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį laivas išmetė per ataskaitinį laikotarpį, patenka į Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-d, 3-c arba 3-b dalies taikymo sritį ir jei laivas pagal savo tvarkaraštį per tą ataskaitinį laikotarpį atlieka daugiau kaip 300 reisų, bendrovė nėra įpareigota per ataskaitinį laikotarpį stebėti to laivo kiekvieno reiso informacijos, nurodytos šios dalies 2.1 punkte.

2.3. Jei išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis patenka į Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-e dalies taikymo sritį, bendrovės turi pateikti informaciją apie laivo ledo klasę

▼B




III PRIEDAS

Elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant deleguotuosius aktus, numatytus 15 ir 16 straipsniuose

A.   TIKRINIMO PROCEDŪROS

— 
tikrintojų kompetencija,
— 
dokumentai, kuriuos bendrovės turi pateikti tikrintojams,
— 
rizikos vertinimas, kurį turi atlikti tikrintojai,
— 
stebėsenos plano atitikties įvertinimas,
— 
išmetamųjų teršalų ataskaitos patikrinimas,
— 
svarbos lygis,
— 
tikrintojo pagrįstas įsitikinimas,
— 
netikslumai ir neatitiktys,
— 
patikros ataskaitos turinys,
— 
rekomendacijos dėl patobulinimų,
— 
bendrovių, tikrintojų ir Komisijos ryšių palaikymas.

B.   TIKRINTOJŲ AKREDITAVIMAS

— 
kaip prašyti laivybos veiklos akreditavimo,
— 
kaip tikrintojus vertins nacionalinės akreditacijos įstaigos, siekdamos išduoti akreditacijos pažymėjimą,
— 
kaip nacionalinės akreditacijos įstaigos vykdys priežiūrą, kad patvirtintų akreditacijos pratęsimą,
— 
reikalavimai nacionalinėms akreditacijos įstaigoms, kad jos būtų kompetentingos suteikti laivybos veiklos akreditaciją tikrintojams, įskaitant nuorodą į darniuosius standartus.



( 1 )  2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

( 2 )  2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).

( 3 )  2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

( 4 )  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).

( *1 )  OL L 123, 2015 5 19, p. 55 “.

( 5 )  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).