02015R0757 — LT — 01.01.2024 — 003.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
►M2 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/757 2015 m. balandžio 29 d. dėl jūrų transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB ◄ (OL L 123 2015.5.19, p. 55) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2016/2071 2016 m. rugsėjo 22 d. |
L 320 |
1 |
26.11.2016 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/957 2023 m. gegužės 10 d. |
L 130 |
105 |
16.5.2023 |
|
|
KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2023/2776 2023 m. spalio 12 d. |
L |
1 |
14.12.2023 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/757
2015 m. balandžio 29 d.
dėl jūrų transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB
(Tekstas svarbus EEE)
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, plaukioja po juos arba išvyksta iš jų, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos aktualios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviu būdu mažinti jūrų transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
2 straipsnis
Taikymo sritis
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurioms taikomas šis reglamentas, yra šios:
anglies dioksidas (CO2);
kalbant apie išmetamuosius teršalus nuo 2024 m. – metanas (CH4) ir
kalbant apie išmetamuosius teršalus nuo 2024 m. – azoto suboksidas (N2O).
Kai šiame reglamente nurodomas bendras suvestinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba bendras suvestinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, jis suprantamas kaip bendras suvestinis atskirai kiekvienų dujų išmestas kiekis.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
|
a) |
išmetamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikomas šis reglamentas pagal 2 straipsnio 1c dalies pirmą pastraipą, išmetimas iš laivų; |
|
b) |
įplaukimo uostas – įplaukimo uostas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB ( 1 ) 3 straipsnio z punkte; |
|
c) |
reisas – laivo judėjimas, kuris prasideda įplaukimo uoste arba jame baigiasi; |
|
d) |
bendrovė – laivybos bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio w punkte; |
|
e) |
bendroji talpa (BT) – bendroji talpa, apskaičiuota pagal talpos matavimo taisykles, nustatytas Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) 1969 m. birželio 23 d. Londone priimtos Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I priede ar vėlesnėse konvencijose; |
|
f) |
tikrintojas – tikrinimo veiklą vykdantis juridinis subjektas, nacionalinės akreditavimo įstaigos akredituotas pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 ir šį reglamentą; |
|
g) |
tikrinimas – tikrintojo vykdoma veikla, skirta įvertinti bendrovės perduotų dokumentų atitiktį šio reglamento reikalavimams; |
|
h) |
atitikties patvirtinimo dokumentas – laivui skirtas dokumentas, kurį bendrovei išduoda tikrintojas ir kuriame patvirtinama, kad tas laivas atitinka šio reglamento reikalavimus tam tikru ataskaitiniu laikotarpiu; |
|
i) |
kita susijusi informacija – informacija, susijusi su naudojant laivų kurą ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekiu, transportavimo apimtimi ir laivų energijos vartojimo efektyvumu, suteikianti galimybę analizuoti išmetamųjų teršalų kiekio tendencijas ir vertinti laivų eksploatacines savybes; |
|
j) |
išmetamųjų teršalų faktorius – vidutinė su sukėliklio veiklos duomenimis susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sparta, jeigu daroma visiškos oksidacijos vykstant degimui ir visiškos kitų cheminių reakcijų konversijos prielaida; |
|
k) |
neapibrėžtis – parametras, susijęs su kiekio nustatymo rezultatu, apibūdinantis verčių sklaidą, kuri galėtų būti pagrįstai susieta su tam tikru kiekiu, atsižvelgiant į sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį, išreiškiamas procentais ir apibūdinantis pasikliautinąjį intervalą apie vidutinę vertę, apimantį 95 % numanomų verčių, atsižvelgiant į verčių pasiskirstymo asimetriją; |
|
l) |
konservatyvus – atitinkantis prielaidų rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti, jog nebūtų nepakankamai įvertintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis arba kad nebūtų pervertinti atstumai arba pervežtų krovinių kiekis; |
|
m) |
ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; tuo atveju, kai reisas prasideda vienais, o baigiasi kitais metais, atitinkami duomenys priskiriami atitinkamiems metams; |
|
n) |
prisišvartavęs laivas – laivas, kuris stovi saugiai pritvirtintas ar nuleidęs inkarą viename iš valstybių narių jurisdikcijai priklausančių uostų jo pakrovimo, iškrovimo arba aptarnavimo metu, įskaitant laiką, kai krovos darbai nevyksta; |
|
o) |
ledo klasė – žymuo, kurį laivui suteikia vėliavos valstybės kompetentingos nacionalinės institucijos arba valstybės pripažinta organizacija ir kuris rodo, kad laivas skirtas plaukioti jūros ledo sąlygomis; |
|
p) |
atsakinga administruojančioji institucija – laivybos bendrovę administruojanti institucija, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 3gf straipsnyje; |
|
q) |
ledo klasė – bendrovės lygmens suvestiniai išmetamo teršalų kiekio duomenys – išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam taikoma Direktyva 2003/87/EB dėl jūrų transporto veiklos pagal tos direktyvos I priedą, ir apie kurį bendrovė turi pranešti pagal tą direktyvą visų laivų, už kuriuos ji yra atsakinga per ataskaitinį laikotarpį, atžvilgiu, suma. |
II SKYRIUS
STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
1 SKIRSNIS
Stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai ir metodai
4 straipsnis
Bendrieji stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai
5 straipsnis
►M2 Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio ir kitos susijusios informacijos stebėsenos metodai
Iki 2023 m. spalio 1 d. Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais siekiama atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat ir jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje. CH4 ir N2O kiekio stebėsenos metodai grindžiami tais pačiais principais, kaip ir šio reglamento I priede nustatyti išmetamo CO2 kiekio stebėsenos metodai, su patikslinimais, kurie būtini atsižvelgiant į atitinkamų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pobūdį. Šio reglamento I priede nustatyti metodai ir šio reglamento II priede nustatytos taisyklės prireikus suderinami su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytais metodais ir taisyklėmis.
2 SKIRSNIS
Stebėsenos planas
6 straipsnis
Stebėsenos plano turinys ir teikimas
Stebėsenos plane pateikiami išsamūs ir aiškūs atitinkamo laivo stebėsenos metodikos dokumentai ir bent visa ši informacija:
laivo identifikavimo duomenys ir tipas, įskaitant jo pavadinimą, TJO jam suteiktą identifikavimo numerį, jo registracijos arba prirašymo uostą ir laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę);
bendrovės pavadinimas ir kontaktinio asmens adresas, telefono ir el. pašto duomenys, TJO suteiktas bendrovės ir registruotojo savininko unikalus identifikavimo numeris;
laive esančių toliau nurodytų ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio šaltinių aprašai: pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, dujų turbinų, katilų bei inertinių dujų generatorių, ir naudojamo kuro rūšių;
procedūrų, sistemų ir pareigų, naudotų ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio šaltinių sąrašui atnaujinti ataskaitiniu laikotarpiu, aprašas;
procedūrų, taikomų atliekant reisų sąrašo išsamumo stebėseną, aprašas;
laivo kuro sąnaudų stebėsenos procedūrų aprašas, įskaitant:
iš I priede nustatytų metodų pasirinktą kiekvieno ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio šaltinio kuro sąnaudų apskaičiavimo metodą, be kita ko, jei taikytina, pateikiant naudojamos matavimo įrangos aprašą;
papildyto kuro kiekio ir rezervuaruose esančio kuro kiekio matavimo procedūras, šiuo tikslu naudojamos matavimo įrangos aprašą ir, jei taikytina, su matavimo duomenimis susijusios informacijos registravimo, gavimo, perdavimo ir saugojimo procedūras;
pasirinktą tankio nustatymo metodą, jei taikytina;
procedūrą, taikomą siekiant užtikrinti, kad bendroji kuro matavimo neapibrėžtis atitiktų šio reglamento reikalavimus, jeigu įmanoma, remiantis nacionaliniais teisės aktais, sutartyse su klientais numatytomis nuostatomis ar kuro tiekėjo tikslumo standartais;
kiekvienos rūšies kurui nustatytų išmetamųjų teršalų bendrų faktorių arba, jeigu tai alternatyvus kuras, išmetamųjų teršalų faktorių nustatymo metodikų, įskaitant ėminių ėmimo metodiką, analizės metodus, ir pateikiant naudojamų laboratorijų aprašą ir, jei taikytina, pagal standartą ISO 17025 patvirtintą tų laboratorijų akreditaciją;
procedūrų, taikomų kiekvieno reiso veiklos duomenims nustatyti, aprašas, įskaitant:
procedūras, pareigas ir duomenų šaltinius, skirtus nuplauktam atstumui nustatyti ir užregistruoti;
procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus atitinkamai pervežtiems kroviniams ir keleivių skaičiui nustatyti ir užregistruoti;
procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus jūroje praleistam laikui plaukiant iš išvykimo uosto į atvykimo uostą nustatyti ir užregistruoti;
metodo, kuris turi būti taikomas siekiant nustatyti pakaitinius duomenis, skirtus duomenų spragoms užpildyti, aprašą;
persvarstymo duomenų lapą, kuriame būtų registruojama visa ankstesnių persvarstymų informacija.
Ne vėliau kaip 2023 m. spalio 1 d. Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 6–10 straipsniai dėl tuose straipsniuose esamų stebėsenos planų taisyklių, siekiant atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl atsakingų administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų patvirtinimo.
7 straipsnis
Stebėsenos plano pakeitimai
Bendrovės daro stebėsenos plano pakeitimus šiais atvejais:
jei bendrovė pakeičiama;
jei atsiradus naujiems išmetamųjų teršalų šaltiniams arba dėl naujo, į stebėsenos planą dar neįtraukto, kuro naudojimo išmetamas naujas ►M2 šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis;
jei dėl naujo tipo matavimo įrangos naudojimo arba naujų ėminių ėmimo, arba analizės metodų taikymo, arba dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei gauti duomenų gali būti padarytas poveikis ►M2 išmetamu šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio nustatymo tikslumui;
nustačius, kad pagal taikytą stebėsenos metodą gauti duomenys buvo neteisingi;
jei nustatoma, kad kuri nors stebėsenos plano dalis neatitinka šio reglamento reikalavimų, ir bendrovė turi patikslinti tą planą pagal 13 straipsnio 1 dalį.
Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl atsakingų administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų pakeitimų patvirtinimo.
3 SKIRSNIS
►M2 Išmetamų mo šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio ir kitos susijusios informacijos stebėsena
8 straipsnis
Veiklos stebėsena ataskaitiniu laikotarpiu
Nuo 2018 m. sausio 1 d. bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį įvertintu stebėsenos planu, vykdo kiekvieno laivo kiekvieno reiso metu ir per metus ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio stebėseną, taikydamos iš I priedo B dalyje nustatytų metodų pasirinktą tinkamą ►M2 išmetamu šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekio nustatymo metodą ir apskaičiuodamos ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį pagal I priedo A dalį.
9 straipsnis
Stebėsena kiekvieno reiso metu
Remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį įvertintu stebėsenos planu, bendrovės pagal I priedo A dalį ir II priedo A dalį vykdo kiekvieno laivo, atvykstančio į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir išvykstančio iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, ir kiekvieno reiso stebėseną, stebėdamos šią informaciją:
išvykimo uostą ir atvykimo uostą, įskaitant išvykimo ir atvykimo dieną ir laiką;
kiekvienos sunaudotos rūšies kuro kiekį iš viso ir išmetamųjų teršalų faktorių;
►M2 išmestas šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ ;
nuplauktą atstumą;
jūroje praleistą laiką;
pervežtą krovinį;
transportavimo apimtį.
Bendrovės taip pat gali stebėti informaciją, susijusią su laivo ledo klase ir su plaukimu ledo sąlygomis, jei taikytina.
Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies ir nedarant poveikio 10 straipsniui, bendrovei netaikoma prievolė stebėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie konkretaus laivo kiekvieną reisą, jei:
visi laivo reisai ataskaitiniu laikotarpiu pradedami arba baigiami valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste ir
laivas, remiantis jo tvarkaraščiu, ataskaitiniu laikotarpiu atlieka daugiau nei 300 reisų.
10 straipsnis
Metinė stebėsena
Bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį įvertintu stebėsenos planu, pagal I priedo A dalį ir II priedo B dalį vykdo kiekvieno laivo stebėseną kiekvienais kalendoriniais metais, stebėdamos šiuos parametrus:
kiekvienos sunaudotos rūšies kuro kiekį iš viso ir išmetamųjų teršalų faktorių;
bendrą suminį ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį, kuriam taikomas šis reglamentas;
suminį per visus reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;
suminį per visus reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;
suminį per visus reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;
valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose prisišvartavusių laivų ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį;
bendrą nuplauktą atstumą;
bendrą jūroje praleistą laiką;
bendrą transportavimo apimtį;
vidutinį energijos vartojimo efektyvumą;
bendrą suvestinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekį, susijusį su jūrų transporto veikla pagal tos direktyvos I priedą, apie kurį turi būti pranešama pagal tą direktyvą, kartu pateikiant būtiną informaciją, kuria pagrindžiamas bet kurios atitinkamos nuo tos direktyvos 12 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos tos direktyvos 12 straipsnio 3-e–3-b dalyse, taikymas.
Bendrovės gali stebėti informaciją, susijusią su laivo ledo klase ir su plaukimu ledo sąlygomis, jei taikytina.
Bendrovės taip pat gali stebėti suvartoto kuro ir ►M2 išmestų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį, diferencijuodamos pagal kitus stebėsenos plane nustatytus kriterijus.
4 SKIRSNIS
Ataskaitų teikimas
11 straipsnis
Išmetamųjų teršalų ataskaitos turinys
Nuo 2025 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. bendrovės atsakingai administruojančiai institucijai, su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų vėliavos valstybių institucijoms ir Komisijai pateikia kiekvieno laivo, už kurį jos yra atsakingos, viso praėjusių metų ataskaitinio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, kurią tikrintojas pagal 13 straipsnį patikrino kaip tinkamą. Atsakinga administruojančioji institucija gali prašyti bendrovių pateikti savo išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas anksčiau nei kovo 31 d., bet ne anksčiau nei vasario 28 d.
Išmetamųjų teršalų ataskaitoje bendrovės pateikia šią informaciją:
laivo ir bendrovės identifikavimo duomenis, įskaitant:
laivo pavadinimą;
TJO identifikavimo numerį;
laivo registracijos arba prirašymo uostą;
laivo ledo klasę, jei ji įtraukta į stebėsenos planą;
laivo techninį efektyvumą (energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklį (EVEDR) arba apskaičiuotąją rodiklio vertę (ARV) pagal TJO rezoliuciją MEPC.215 (63), jeigu taikytina);
laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę);
laivo savininko adresą ir jo pagrindinę verslo vietą;
bendrovės pavadinimą (jeigu tai ne laivo savininkas);
bendrovės (jeigu tai ne laivo savininkas) adresą ir jo pagrindinę verslo vietą;
kontaktinio asmens adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto duomenis;
tikrintojo, kuris įvertino išmetamųjų teršalų ataskaitą, tapatybę;
informaciją apie taikomą stebėsenos metodą ir susijusį neapibrėžties lygį;
pagal 10 straipsnį atliktos metinės parametrų stebėsenos rezultatus.
11a straipsnis
Ataskaitų teikimas ir suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų teikimas bendrovės lygmeniu
12 straipsnis
Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos forma ir bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų teikimas
III SKYRIUS
TIKRINIMAS IR AKREDITAVIMAS
13 straipsnis
Tikrinimo veiklos apimtis ir patikros ataskaita
Jeigu tikrintojas pakankamai užtikrintai prieina prie išvados, kad bendrovės lygmens suvestiniuose išmetamo teršalų kiekio duomenyse reikšmingų iškraipymų nėra, tikrintojas parengia tikrinimo ataskaitą, kurioje konstatuoja, kad bendrovės lygmens suvestiniai išmetamo teršalų kiekio duomenys patikrinti ir laikomi patenkinamais remiantis pagal 6 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis.
14 straipsnis
Bendrosios tikrintojų prievolės ir veiklos principai
Tikrindamas išmetamųjų teršalų ataskaitą ir bendrovės taikomas stebėsenos procedūras, tikrintojas įvertina stebėsenos sistemų ir ataskaitoje pateiktų su ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekiu susijusių duomenų ir informacijos patikimumą, tikėtinumą ir tikslumą, visų pirma įvertina:
kuro sąnaudų susiejimą su reisais;
pateiktus duomenis apie kuro sąnaudas ir susijusius matavimus bei apskaičiavimus;
išmetamųjų teršalų faktorių pasirinkimą ir naudojimą;
apskaičiavimai, kuriais atlikus nustatomas bendras išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir bendras suvestinis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekis, susijęs su jūrų transporto veikla pagal tos direktyvos I priedą, apie kurį turi būti pranešama pagal tą direktyvą;
apskaičiavimus, kuriuos atliekant buvo nustatytas energijos vartojimo efektyvumas.
Tikrintojas į pagal 12 straipsnį pateiktas išmetamųjų teršalų ataskaitas atsižvelgia tik tuo atveju, jei remiantis patikimais ir tikėtinais duomenimis ir informacija galima nustatyti ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekį užtikrinant pagrįsto laipsnio apibrėžtumą ir jei užtikrinama, kad:
pateikti duomenys atitiktų apskaičiuotus duomenis, grindžiamus laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis, pavyzdžiui, įmontuoto variklio galia;
pateiktuose duomenyse nebūtų neatitikimų, visų pirma, lyginant bendrą kiekvieno laivo kasmet įsigyjamą kuro kiekį ir sumines kuro sąnaudas reisų metu;
duomenys būtų renkami laikantis taikomų taisyklių ir
atitinkami laivo įrašai būtų išsamūs ir nuoseklūs.
15 straipsnis
Patikros procedūros
16 straipsnis
Tikrintojų akreditavimas
IV SKYRIUS
ATITIKTIS IR INFORMACIJOS SKELBIMAS
17 straipsnis
Atitikties patvirtinimo dokumentas
Atitikties patvirtinimo dokumente pateikiama ši informacija:
laivo identifikavimo duomenys (pavadinimas, TJO identifikavimo numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);
laivo savininko pavadinimas (vardas ir pavardė), adresas ir pagrindinė verslo vieta;
tikrintojo tapatybė;
atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data, jo galiojimo laikotarpis ir susijęs ataskaitinis laikotarpis.
18 straipsnis
Prievolė laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą
Ne vėliau kaip kitų metų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos birželio 30 d. laivuose, atplaukiančiuose į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, esančiuose tame uoste arba iš jo išplaukiančiuose, kurie tuo ataskaitiniu laikotarpiu vykdė reisus, turi būti galiojantis atitikties patvirtinimo dokumentas.
19 straipsnis
Stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų vykdymas ir patikrinimai
20 straipsnis
Sankcijos, keitimasis informacija ir įsakymas išvykti
Jei pirmoje pastraipoje nurodytas laivas randamas viename iš valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, uostų, atitinkama valstybė narė, suteikusi atitinkamai bendrovei galimybę pateikti savo pastabas, gali paskelbti draudimą plaukioti su jos vėliava tol, kol bendrovė įvykdys stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigas. Valstybė narė apie tai praneša Komisijai, EMSA ir kitoms valstybėms narėms.
Tų stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigų įvykdymas patvirtinamas pateikiant draudimo įplaukti nurodymą paskelbusiai nacionalinei kompetentingai institucijai pranešimą apie galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą. Šia dalimi nedaromas poveikis tarptautinėms laivybos taisyklėms, taikytinoms nelaimės ištiktiems laivams.
Galimybė nukrypti pagal pirmą pastraipą netaikoma valstybėms narėms, kurių atsakinga institucija yra administruojančioji atsakinga institucija.
21 straipsnis
Informacijos skelbimas ir Komisijos ataskaita
Komisija į informaciją, kuri turi būti padaryta viešai prieinama, įtraukia šią informaciją:
laivo identifikavimo duomenys (pavadinimas, bendrovė, TJO identifikavimo numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);
laivo techninis efektyvumas (EVEDR arba ARV, jei taikytina);
metinis išmetamas ►M2 šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis;
bendros metinės kuro sąnaudos reisų metu;
vidutinės metinės kuro sąnaudos ir ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis, tenkantys reisų metu nuplauktam atstumui;
vidutinės metinės kuro sąnaudos ir ►M2 išmetamų šiltnamio efektą sukeliančios dujos ◄ kiekis, tenkantys reisų metu nuplauktam atstumui ir pervežtam kroviniui;
iš viso per metus reisų metu jūroje praleistas laikas;
taikytas stebėsenos metodas;
atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data ir galiojimo terminas;
tikrintojo, kuris vertino išmetamųjų teršalų ataskaitą, tapatybė;
kita savanoriškai stebėta ir pranešta informacija, laikantis 10 straipsnio.
V SKYRIUS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
22 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
22a straipsnis
Peržiūra
Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. peržiūri šį reglamentą, visų pirma atsižvelgdama į jį įgyvendinant įgytą papildomą patirtį, inter alia, siekiant į šio reglamento taikymo sritį įtraukti laivus, kurių bendroji talpa yra ne didesnė kaip 5 000 , bet ne mažesnė kaip 400, kad vėliau juos būtų galima įtraukti į Direktyvą 2003/87/EB arba pasiūlyti kitų priemonių, kuriomis būtų mažinamas tokių laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Prireikus prie tos peržiūros pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas.
VI SKYRIUS
DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje, 11a straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2023 m. birželio 5 d.
Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki atitinkamo penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Tačiau šios dalies pirmos pastraipos paskutinis sakinys netaikomas deleguotiesiems aktams, priimtiems iki 2023 m. spalio 1 d. pagal 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 6 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą ar 11 straipsnio 4 dalį.
24 straipsnis
Komiteto procedūra
25 straipsnis
Direktyvos 2009/16/EB daliniai pakeitimai
Direktyvos 2009/16/EB IV priede pateikiamas sąrašas papildomas šiuo punktu:
„50. Atitikties patvirtinimo dokumentas, išduotas pagal 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB ( *1 ).
26 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos metodai
A. IŠMETAMO ŠILTNAMLIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS (9 straipsnis)
1. Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo formulės
Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bendrovės apskaičiuoja pagal šią formulę:
Kad apskaičiuotų išmetamą CO2 kiekį, bendrovės visų i rūšių vartojamo kuro išmetamus CO2 kiekius sudeda pagal šią formulę:
Kad apskaičiuotų išmetamą CH4 kiekį, bendrovės CH4 kiekius, susidariusius sudeginus visų i rūšių kurą, sudeda su išmetamųjų teršalų kiekiu, susidariusiu dėl nesudegusio CH4, pagal šią formulę:
Kad apskaičiuotų išmetamą N2O kiekį, bendrovės visų i rūšių vartojamo kuro išmetamus N2O kiekius sudeda pagal šią formulę:
Išmetamųjų teršalų kiekiui, susidariusiam vykdant reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų, iš jų, į juos, taip pat išmetamųjų teršalų kiekiui, susidariusiam valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose, gauti kuro sąnaudos apskaičiuojamos atskirai. Valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose prišvartuotų laivų kuro sąnaudos apskaičiuojamos atskirai.
|
Narys |
Paaiškinimas |
|
GHGMRV |
Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, apie kurį pranešama pagal šį reglamentą, išreikštas CO2 ekvivalento tonomis, čia „CO2 ekvivalentas“ – matavimo vienetas, naudojamas išmetamam CO2, CH4 ir N2O kiekiui apskaičiuoti, remiantis jų visuotinio atšilimo potencialu, paverčiant CH4 ir N2O kiekį lygiaverčiu anglies dioksido kiekiu, turinčiu tokį patį visuotinio atšilimo potencialą. |
|
|
Bendras suminis išmestas CO2 kiekis. |
|
|
Bendras suminis išmestas CH4 kiekis. |
|
|
Bendras suminis išmestas N2O kiekis. |
|
|
CH4 visuotinio atšilimo potencialas per 100 metų, nurodytas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1044 (1) priede. |
|
|
N2O visuotinio atšilimo potencialas per 100 metų, nurodytas Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/1044 priede. |
|
i |
Per ataskaitinį laikotarpį laive naudoto kuro rūšies indeksas. |
|
j |
Laivo išmetamųjų teršalų šaltinio indeksas. Taikant šį reglamentą, prie tokių šaltinių priskiriami bent pagrindiniai varikliai, pagalbiniai varikliai, dujų turbinos, katilai ir inertinių dujų generatoriai. |
|
Mi |
Kuro sąnaudos, kaip bendra naudojamo konkretaus i rūšies kuro masė (visų taršos šaltinių suma). |
|
Mi, j |
Kuro sąnaudos, kaip j taršos šaltinyje naudojamo konkretaus i rūšies kuro masė. |
|
Cj |
Nesudegusio kuro išmetamųjų teršalų faktorius „nuo bako iki kilvaterio“ (nesudegusio kuro koeficientas), kaip j taršos šaltinyje naudojamo i rūšies kuro masės procentinė dalis [%]. Cj įskaičiuoti nevaldomieji išmetamieji teršalai ir nesudegusio kuro išmetamieji teršalai. Nevaldomieji išmetamieji teršalai ir nesudegusio kuro išmetamieji teršalai yra teršalai, kurie išmetami, nes dalis kuro nepasiekia kuro išmetimo šaltinio degimo kameros arba nesunaudojama išmetimo šaltinyje, t. y. nesudega, išleidžiama arba nuteka iš sistemos. |
|
Mi, NC |
Visa į atmosferą išleisto nesudeginto i rūšies kuro masė.
|
|
|
Į atmosferą išleisto nesudeginto CH4 kiekis. Bendrovės kiekį apskaičiuoja pagal šią formulę:
|
|
|
i rūšies kuro CO2 išmetamųjų teršalų faktorius „nuo bako iki kilvaterio“, nustatytas šios dalies lentelės 2 punkte. |
|
|
i rūšies kuro CH4 išmetamųjų teršalų faktorius „nuo bako iki kilvaterio“, nustatytas šios dalies lentelės 2 punkte. |
|
|
i rūšies kuro N2O išmetamųjų teršalų faktorius „nuo bako iki kilvaterio“, nustatytas šios dalies lentelės 2 punkte. |
|
(1)
(1) 2020 m. gegužės 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/1044, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 papildomas nuostatomis dėl visuotinio atšilimo potencialo verčių, apskaitos gairių ir Sąjungos apskaitos sistemos ir panaikinamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 666/2014 (OL L 230, 2020 7 17, p. 1). |
|
2. Numatytieji išmetamųjų teršalų faktoriai
Šioje lentelėje
Toliau lentelėje pateiktos laive naudojamo kuro ir taršos šaltinių išmetamųjų teršalų faktorių numatytosios vertės taikomos šio reglamento tikslais.
Jei lentelės langelyje įrašyta TBI arba N/A, naudojama didžiausia tos pačios skilties kuro klasės numatytoji vertė. Jei tam tikros klasės kuro visuose tos pačios skilties langeliuose įrašyta TBI arba N/A, turi būti naudojama nepalankiausia iškastinio kuro numatytoji vertė. Ši taisyklė netaikoma 6 skilčiai, kurioje TBI arba N/A reiškia, kad taršos šaltinio verčių nėra. Jei nėra numatytosios vertės Cj, turi būti naudojama sertifikuotoji vertė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1805* 10 straipsnio 6 dalį.
Pritaikius atitinkamai Reglamento (ES) 2023/1805 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas sąlygas ir apribojimus, Bendrovės gali nukrypti nuo toliau pateiktoje lentelėje išvardytų išmetamųjų teršalų faktorių numatytųjų verčių.
Jei į toliau pateiktą lentelę neiškastinio kuro rūšys neįrašytos, bendrovė išmetamųjų teršalų faktorius nustato pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2066** 32–35 straipsnius.
Jei įvairių rūšių kuras nemaišomas, į kiekvienos rūšies kurą atsižvelgiama atskirai.
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
Kuro klasė |
Kuro rūšis |
|
|
|
Cj Kaip išmetamųjų teršalų šaltinio sunaudoto kuro procentinė dalis |
|
Iškastinis kuras |
Mazutas ISO 8217, nuo RME iki RMK markių |
3,114 |
0,00005 |
0,00018 |
– |
|
Lengvasis mazutas ISO 8217, nuo RMA iki RMD markių |
3,151 |
0,00005 |
0,00018 |
– |
|
|
Jūrinis dyzelinas Žymėtasis gazolis ISO 8217, nuo DMX iki DMB markių |
3,206 |
0,00005 |
0,00018 |
– |
|
|
Suskystintos gamtinės dujos |
2,750 |
0 |
0,00011 |
3,1 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, vidutinio greičio) |
|
|
1,7 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio) |
|||||
|
0,2 – suskystintų gamtinių dujų dyzelino varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio) |
|||||
|
2,6 – lieso mišinio kibirkštinio uždegimo dujiniams varikliams |
|||||
|
Suskystintos naftos dujos (butanas) |
3,03 |
TBI |
TBI |
N/A |
|
|
Suskystintos naftos dujos (propanas) |
3,00 |
TBI |
TBI |
N/A |
|
|
H2 (iškastinis) |
0 |
0 |
— kuro elementams |
– |
|
|
TBI, vidaus degimo varikliui |
|||||
|
NH3 (iškastinis) |
0 |
N/A |
TBI |
N/A |
|
|
Metanolis (iškastinis) |
1,375 |
TBI |
TBI |
– |
|
|
Biodegalai |
Etanolis |
1,913 |
TBI |
TBI |
– |
|
Biodyzelinas |
2,834 |
TBI |
TBI |
– |
|
|
Hidrintas augalinis aliejus |
3,115 |
0,00005 |
0,00018 |
– |
|
|
Suskystintas biometanas kaip transporto kuras (biologinės kilmės suskystintos gamtinės dujos) |
2,750 |
0 |
0,00011 |
3,1 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, vidutinio greičio) |
|
|
1,7 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio) |
|||||
|
0,2 – suskystintų gamtinių dujų dyzelino varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio) |
|||||
|
2,6 – lieso mišinio kibirkštinio uždegimo dujiniams varikliams |
|||||
|
Biometanolis |
1,375 |
TBI |
TBI |
– |
|
|
Kita |
3,115 |
0,00005 |
0,00018 |
– |
|
|
Bio H2 |
0 |
0 |
0 kuro elementams |
– |
|
|
TBI vidaus degimo varikliams |
|||||
|
Nebiologinės kilmės kuras iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių Elektrolizinis kuras |
Elektrosintetinis dyzelinas |
3,206 |
0,00005 |
0,00018 |
– |
|
Elektrosintetinis metanolis |
1,375 |
TBI |
TBI |
– |
|
|
Sintetinės suskystintos gamtinės dujos |
2,750 |
0 |
0,00011 |
3,1 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, vidutinio greičio) |
|
|
1,7 – suskystintų gamtinių dujų Oto varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio) |
|||||
|
0,2 – suskystintų gamtinių dujų dyzelino varikliams (dvirūšio kuro, mažo greičio) |
|||||
|
2,6 – lieso mišinio kibirkštinio uždegimo dujiniams varikliams |
|||||
|
Sintetinis H2 |
0 |
0 |
0 kuro elementams |
– |
|
|
TBI vidaus degimo varikliams |
|||||
|
Sintetinis NH3 |
0 |
N/A |
TBI |
N/A |
|
|
Sintetinės SND |
N/A |
N/A |
N/A |
N/A |
|
|
Sintetinis dimetileteris |
N/A |
N/A |
N/A |
– |
1 skiltyje įrašyta kuro klasė.
2 skiltyje įrašytas kiekvienos klasės atitinkamų kuro rūšių pavadinimas.
3 skiltyje įrašytas anglies dioksido išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas gCO2/g kuro.
4 skiltyje įrašytas metano išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas gCH4/g kuro.
5 skiltyje įrašytas azoto suboksido išmetamųjų teršalų faktorius, išreikštas gN2O/g kuro.
6 skiltyje nurodoma kuro dalis, prarasta išmetamų nevaldomųjų ir nutekamųjų teršalų pavidalu (Cj), išreiškiama kaip konkretaus išmetamųjų teršalų šaltinio sunaudojamo kuro masės procentinė dalis. Tokio kuro kaip suskystintos gamtinės dujos, kuriam būdingi nevaldomieji ir nutekamieji išmetamieji teršalai, išmetamų nevaldomųjų ir nutekamųjų teršalų kiekis, nurodytas lentelėje, išreiškiamas kaip sunaudoto kuro masės procentinė dalis. Cj lentelėje nurodytos vertės apskaičiuotos esant 50 % pilnutinės variklio apkrovos.
* 2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1805 dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 234, 2023 9 22, p. 48)
** 2018 m. .gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1).
B. IŠMETAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO NUSTATYMO METODAI
Bendrovė stebėsenos plane nurodo stebėsenos metodą, taikomą nustatant kiekvieno laivo, už kurį ji yra atsakinga, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir užtikrina, kad pasirinktas metodas būtų nuosekliai taikomas.
Gali būti naudojami šie apskaičiavimo arba matavimo principais grindžiami metodai A, B, C ir D.
Laikantis apskaičiavimo principo (metodai A, B ir C), išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal A dalyje nustatytas formules. Tam turi būti nustatomas faktinis kuro sunaudojimas kiekvienam reisui, taikant bet kurį iš toliau aprašytų apskaičiavimo metodų A, B arba C. Pasirenkant bet kurį iš metodų A, B arba C, turi būti atsižvelgiama į neapibrėžties šaltinius ir susijusius neapibrėžties lygius. Bendrovė turi reguliariai vykdyti tinkamą kontrolės veiklą, įskaitant kryžmines bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje nurodyto bunkerio kiekio ir laive įrengtomis matavimo sistemomis išmatuoto bunkerio kiekio patikras, ir imtis priemonių padėčiai taisyti, jei nustatomi dideli nuokrypiai.
Laikantis matavimo principo (metodas D), išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti matuojamas tiesiogiai.
Gali būti taikomas bet kuris tikrintojo įvertintas metodų A, B, C ir D derinys, jei taip padidinamas bendras matavimo tikslumas.
1. Metodas A. Bunkerio atsargų papildymo važtaraštis ir periodinė kuro rezervuarų inventorizacija
Šis metodas grindžiamas Bunkerio atsargų papildymo važtaraštyje (BAPV) įrašytu kuro kiekiu bei rūšimi ir periodine kuro rezervuarų inventorizacija remiantis rezervuarų rodmenimis. Per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekis nustatomas prie laikotarpio pradžioje buvusio kuro kiekio pridedant papildyto kuro kiekį, atimant laikotarpio pabaigoje likusio kuro kiekį ir nuo laikotarpio pradžios iki laikotarpio pabaigos iš bunkerio paimto kuro kiekį.
Laikotarpis – laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį.
Šis metodas netaikomas, kai laivuose nėra BAPV, ypač jeigu kurui naudojamas krovinys, pvz., vyksta suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujinimas.
Pagal esamas MARPOL VI priedo taisykles BAPV yra privalomas, laive turi būti saugomas trejus metus nuo bunkerinio kuro atsargų papildymo ir turi būti lengvai prieinamas. Periodinė laive esančių kuro rezervuarų inventorizacija grindžiama kuro rezervuarų rodmenimis. Atliekant inventorizaciją naudojamos kiekvieno kuro rezervuaro lentelės, skirtos tūriui nustatyti kuro rezervuaro rodmenų nuskaitymo metu. Su BAPV susijusi neapibrėžtis nurodoma stebėsenos plane. Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., automatizuotomis sistemomis, garsinėmis ir juostinėmis gylio matavimo priemonėmis. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.
Jeigu papildyto kuro kiekis arba rezervuaruose likusio kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas kubiniais metrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę pagal faktinio tankio vertes. Faktinį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;
pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima.
Faktinis tankis išreiškiamas kg/kubiniam metrui ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Jei faktinio tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamos rūšies kuro tankio koeficientas.
2. Metodas B. Bunkerinio kuro rezervuaro stebėsena laive
Šis metodas grindžiamas visų laive esančių kuro rezervuarų rodmenų nuskaitymu. Rezervuaro rodmenys nuskaitomi kasdien, kai laivas yra jūroje, ir kaskart, kai papildomos arba tuštinamos laivo bunkerinio kuro atsargos.
Suvestiniai kuro rezervuaro lygio pokyčiai tarp dviejų rodmenų nuskaitymų laikomi per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekiu.
Laikotarpis – laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį.
Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., automatizuotomis sistemomis, garsinėmis ir juostinėmis gylio matavimo priemonėmis. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.
Jeigu papildyto kuro kiekis arba rezervuaruose likusio kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas kubiniais metrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę pagal faktinio tankio vertes. Faktinį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;
pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima.
Faktinis tankis išreiškiamas kg/kubiniam metrui ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Jei faktinio tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamos rūšies kuro tankio koeficientas.
3. Metodas C. Įskaičiuojamų degimo procesų srautmačiai
Šis metodas grindžiamas laive išmatuotais kuro srautais. Siekiant nustatyti bendrąsias kuro sąnaudas per tam tikrą laikotarpį, sudedami visų su atitinkamais išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio šaltiniais susijusių srautmačių duomenys.
Laikotarpis – laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, reikia vykdyti kuro rūšies ir sieros kiekio stebėseną.
Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais srautmačiais susijusi neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.
Jeigu sunaudoto kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas kubiniais metrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę pagal faktinio tankio vertes. Faktinį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba BAPV įrašyta tankio verte;
pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokių duomenų turima.
Faktinis tankis išreiškiamas kg/kubiniam metrui ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Jei faktinio tankio verčių neturima, gavus tikrintojo įvertinimą taikomas standartinis atitinkamos rūšies kuro tankio koeficientas.
4. Metodas D. Tiesioginis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio matavimas
Tiesiogiai gali būti matuojami per reisus išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai ir valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose uostuose išmetami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai. Laivų, kurių CO2 ataskaitos grindžiamos šiuo metodu, taikomu visiems laivo taršos šaltiniams, kuro sąnaudos apskaičiuojamos naudojant išmatuotą išmestą CO2 kiekį ir atitinkamam kurui ir atitinkamiems taršos šaltiniams taikomus išmetamųjų teršalų faktorius.
Šis metodas grindžiamas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio srauto nustatymu išmetamųjų dujų vamzdžiuose (kaminuose), šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentraciją išmetamosiose dujose padauginant iš išmetamųjų dujų srauto.
Šio metodo taikymas išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui nustatyti netrukdo bendrovėms kitus šioje dalyje aprašytus metodus taikyti bet kurioms kitoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms.
Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais įrenginiais susijusi neapibrėžtis nurodomi stebėsenos plane.
C. DUOMENŲ VALDYMAS IR KONTROLĖ
1. Kontrolės sistema
1.1. Bendrovė vertina riziką, kad atpažintų rizikos šaltinius duomenų sraute nuo pirminių duomenų iki galutinių duomenų išmetamųjų teršalų ataskaitoje, ir nustato, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir taiko veiksmingą kontrolės sistemą, kuria užtikrina, kad remiantis duomenų srauto valdymo veikla rengiamose ataskaitose nebūtų netikslumų ir kad jos atitiktų stebėsenos planą ir šį reglamentą.
Bendrovė pirmoje pastraipoje nurodytą rizikos vertinimą pateikia atsakingai administruojančiai institucijai, gavusi tokį prašymą. Bendrovė jį taip pat pateikia patikrinti.
1.2. Taikydama 1.1 punkto pirmą pastraipą, bendrovė parengia, dokumentais pagrindžia, įdiegia ir tvarko atskiras nuo stebėsenos plano rašytines procedūras, skirtas duomenų srauto valdymo veiklai ir kontrolės veiklai, ir į stebėsenos planą įrašo nuorodas į tas procedūras bei jų aprašymą. Bendrovė rašytinius procedūrų dokumentus pateikia atsakingai administruojančiai institucijai, gavusi tokį prašymą. Bendrovė tokius dokumentus taip pat pateikia patikrinti.
1.3. Kai taikytina, 1.2 punkte nurodyta kontrolė apima:
susijusios matavimo įrangos kokybės užtikrinimą;
informacinių technologijų sistemų kokybės užtikrinimą, kad atitinkamos sistemos būtų sukurtos, pagrįstos dokumentais, išbandytos, įdiegtos, kontroliuojamos ir taikomos taip, kad būtų užtikrintas patikimų, tikslių ir laiku gaunamų duomenų apdorojimas, atsižvelgiant į riziką, nustatytą pagal 1.1 punktą;
su duomenų srauto valdymo veikla ir kontrole susijusių pareigų atskyrimą ir būtinų kompetencijų valdymą;
vidaus peržiūras ir duomenų patvirtinimą;
taisymus ir taisomuosius veiksmus;
rangovų vykdomų procesų kontrolę;
įrašų ir dokumentų tvarkymą, įskaitant dokumentų versijų valdymą.
1.4. Taikydama 1.3 punkto a papunktį, bendrovė užtikrina, kad proporcingai nustatytai rizikai visa susijusi matavimo įranga būtų reguliariai kalibruojama, reguliuojama bei tikrinama, įskaitant tikrinimą prieš pradedant ją naudoti, ir būtų palyginama su matavimo standartais, kurie grindžiami tarptautiniais matavimo standartais, jeigu jų yra.
Jeigu matavimo sistemos sudedamosios dalys negali būti kalibruojamos, bendrovė jas nurodo stebėsenos plane ir pasiūlo alternatyvius kontrolės būdus.
Jeigu nustatoma, kad įranga veikia ne pagal veikimo reikalavimus, bendrovė nedelsdama imasi veiksmų padėčiai ištaisyti.
1.5. Taikydama 1.3 punkto d papunktį, bendrovė peržiūri ir patvirtina duomenis, gautus vykdant 1.2 punkte nurodytą duomenų srauto valdymą.
Duomenų peržiūrą ir tvirtinimą sudaro:
patikrinimas, ar yra visi reikiami duomenys;
duomenų, kuriuos bendrovė gavo, stebėjo ir kurių ataskaitas teikė kelerius metus, palyginimą;
duomenų ir verčių, gautų skirtingais stebėsenos metodais palyginimą, jei taikomi keli stebėsenos metodai.
1.6. Taikydama 1.3 punkto e papunktį, bendrovė užtikrina, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad duomenų srauto valdymo veikla arba kontrolė neveiksminga arba vykdoma nesilaikant tos veiklos procedūrų dokumentuose nustatytų taisyklių, korekcinių veiksmų būtų imtasi nepagrįstai nedelsiant ir atitinkami duomenys būtų ištaisyti.
1.7. Taikydama 1.3 punkto f papunktį, bendrovė atlieka visus toliau išvardytus veiksmus, jeigu ji samdo rangovus vienos arba kelių rūšių duomenų srauto valdymo veiklai arba kontrolei, nurodytoms 1.1 punkte:
tikrina rangovų vykdomos duomenų srauto valdymo veiklos ir kontrolės kokybę pagal šio reglamento nuostatas;
nurodo rangovų atliekamų procesų rezultatų reikalavimus ir atliekant tuos procesus taikytinus metodus;
tikrina b punkte nurodytų rezultatų ir metodų kokybę;
užtikrina, kad rangovas vykdytų jam perduotą veiklą atsižvelgdamas į būdingąją riziką ir kontrolės riziką, nustatytą atlikus 1.1 punkte nurodytą rizikos vertinimą.
1.8. Bendrovė stebi kontrolės sistemos veiksmingumą, be kita ko, atlikdama vidaus peržiūras ir atsižvelgdama į tikrintojo išvadas, pateiktas atlikus išmetamųjų teršalų ataskaitų ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų patikras.
Bendrovė, nustačiusi, kad kontrolės sistema yra neveiksminga arba neproporcinga nustatytai rizikai, siekia pagerinti atitinkamą kontrolės sistemą ir atnaujinti stebėsenos planą arba pamatines rašytines duomenų srauto valdymo veiklos procedūras, rizikos vertinimą ir kontrolę.
2. Duomenų spragos
2.1. Jei trūksta duomenų, reikalingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kurį laivas išmetė per vieną arba kelis reisus, nustatyti, bendrovė naudoja pakaitinius duomenis, parengtus alternatyviu metodu (-ais), nurodytu (-ais) tikrintojo įvertintame ir, jei reikia, atsakingos administruojančios institucijos patvirtintame stebėsenos plane.
Jei trūksta duomenų, reikalingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kurį laivas išmetė per vieną arba kelis reisus, nustatyti, ir jei stebėsenos plane tokiems duomenims nėra numatytų alternatyvių stebėsenos metodų arba alternatyvių duomenų šaltinių, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti duomenis arba gauti trūkstamus duomenis, bendrovė taiko tinkamą apytikslio nustatymo metodą, kuriuo nustatomi konservatyvūs pakaitiniai atitinkamo laikotarpio ir trūkstamo parametro duomenys.
2.2. Jeigu tikrintojo teigiamai įvertinto ir, jei reikia, atsakingos administruojančios institucijos patvirtinto stebėsenos plano laikinai neįmanoma taikyti dėl techninių priežasčių, bendrovė taiko metodą, grindžiamą stebėsenos plane išvardytais alternatyviais duomenų šaltiniais, kad atliktų patvirtinamąsias patikras, arba, jei stebėsenos plane nėra tokios alternatyvos, ji tam taiko alternatyvų metodą pakaitiniams duomenims arba konservatyviam įverčiui gauti tol, kol bus atkurtos patvirtinto stebėsenos plano taikymo sąlygos.
Bendrovė imasi visų būtinų priemonių, kad būtų skubiai pradėtas taikyti stebėsenos planas.
2.3. Jei pagal 2.1 punktą naudojamas apytikslio nustatymo metodas arba jei laikinai nukrypstama nuo stebėsenos plano pagal 2.2 punktą, bendrovė nedelsdama parengia rašytinę procedūrą, kaip ateityje išvengti tokio tipo duomenų spragų, ir pataiso stebėsenos planą pagal 7 straipsnį.
II PRIEDAS
Kitos susijusios informacijos stebėsena
A. KIEKVIENO REISO STEBĖSENA (9 STRAIPSNIS)
1. Vykdydamos kitos su kiekvienu reisu susijusios informacijos stebėseną (9 straipsnio 1 dalis), bendrovės laikosi toliau išdėstytų taisyklių:
►M1 išvykimo iš prieplaukos ir atvykimo į prieplauką data ir laikas nustatomi remiantis vidutiniu Grinvičo laiku (žymima GMT ir (arba) UTC). ◄ Jūroje praleistas laikas apskaičiuojamas remiantis informacija apie išvykimą iš uosto ir atvykimą į uostą, į šį laiką neįtraukiamas stovėjimas nuleidus inkarą;
nuplauktas atstumas gali būti tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą arba tikrasis nuplauktas atstumas. Jeigu naudojamas tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą, turėtų būti taikomas konservatyvus koregavimo koeficientas, kad būtų užtikrinta, jog apskaičiuotasis nuplauktas atstumas nebūtų gerokai trumpesnis nei iš tikrųjų. Stebėsenos plane nurodomas atstumo apskaičiavimo metodas ir, jeigu reikia, koregavimo pataisos koeficientas. ►M1 Nuplauktas atstumas matuojamas nuo išvykimo uosto prieplaukos iki atvykimo uosto prieplaukos ir išreiškiamas jūrmylėmis; ◄
transportavimo apimtis nustatoma nuplauktą atstumą padauginus iš pervežto krovinių kiekio;
keleiviniais laivais vežamas krovinys išreiškiamas keleivių skaičiumi. Visų kitų kategorijų laivais vežamas krovinių kiekis išreiškiamas, atitinkamai, arba metrinėmis tonomis arba standartiniais kubiniais krovinio metrais;
►M1 ro-ro laivais vežamas krovinys išreiškiamas laive esančio krovinio mase, kuri nustatoma kaip faktinė masė, arba krovinio vienetų (sunkvežimių, automobilių ir t. t.) skaičiumi, arba jų užimamais trasos metrais, padaugintais iš jų svorio numatytosios vertės. ◄
Šiame reglamente ro-ro laivas – laivas, skirtas riedamiesiems arba ridenamiems kroviniams (transporto priemonėms) vežti, arba laivas, turintis riedamųjų arba ridenamųjų krovinių patalpas;
konteinervežiais vežamas krovinys išreiškiamas visą krovinio svorį metrinėmis tonomis, o jei tai neįmanoma, dvidešimt pėdų atitinkančių vienetų (TEU) skaičių padauginus iš jų svorio numatytosios vertės. Jei konteinervežiu vežamas krovinys yra apibrėžtas pagal taikomas TJO gaires arba priemones pagal Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje konvenciją (SOLAS konvencija), ta apibrėžtis laikoma atitinkančia šį reglamentą.
Šiame reglamente konteinervežis – laivas, skirtas išimtinai konteineriams apatinėje laivo patalpoje arba denyje vežti;
apibrėžiant kitų kategorijų laivais (ne keleiviniais laivais, ro-ro laivais ir konteinervežiais) vežamus krovinius, atsižvelgiama, atitinkamais atvejais, į vežamo krovinio svorį ir dydį ir į vežamų keleivių skaičių. Tos kategorijos apima, inter alia, tankerius, balkerius, bendro pobūdžio krovininius laivus, laivus refrižeratorius, transporto priemones vežančius laivus ir biriųjų krovinių ar naftos vežimo laivus.
2. Siekiant užtikrinti vienodas ►M3 1 punkto g papunkčio ◄ nuostatos taikymo sąlygas, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos techninės taisyklės, nurodančios parametrus, taikomus kiekvienos tame punkte nurodytos kategorijos laivams.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d.
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais prireikus gali būti patikslinti ►M3 1 punkto g papunktyje ◄ nurodyti taikomi parametrai. Prireikus Komisija taip pat patikslina tuos parametrus, kad būtų atsižvelgta į šio priedo pakeitimus pagal 5 straipsnio 2 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Siekdamos laikytis ►M3 1 ir 2 punktuose ◄ nurodytų taisyklių bendrovės taip pat gali nuspręsti įtraukti konkrečią informaciją, susijusią su laivo ledo klase arba plaukiojimu ledo sąlygomis.
B. METINĖ STEBĖSENA (10 straipsnis)
Vykdydamos kitos susijusios informacijos metinę stebėseną, bendrovės laikosi toliau išdėstytų taisyklių.
Pagal 10 straipsnį stebėtinos vertės nustatomos sudedant atitinkamus kiekvieno reiso duomenis.
Vidutinis energijos vartojimo efektyvumas stebimas remiantis ne mažiau kaip keturiais rodikliais: atstumui tenkančiomis kuro sąnaudomis, transportavimo apimčiai tenkančiomis kuro sąnaudomis, atstumui tenkančiu išmestu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir transportavimo apimčiai tenkančiu išmestu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, kurie apskaičiuojami taip:
atstumui tenkančios kuro sąnaudos = bendros metinės kuro sąnaudos/bendras nuplauktas atstumas;
transportavimo apimčiai tenkančios kuro sąnaudos = bendros metinės kuro sąnaudos/bendra transportavimo apimtis;
atstumui tenkantis išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis = bendras per metus išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis/bendras nuplauktas atstumas;
transportavimo apimčiai tenkantis išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis = bendras per metus išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis/bendra transportavimo apimtis.
Be to, vidutinis laivų energijos vartojimo efektyvumas prireikus gali būti stebimas remiantis šiais dviem energijos vartojimo efektyvumo rodikliais: kuro sąnaudomis jūroje išbūto laiko vienetui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu jūroje išbūto laiko vienetui, apskaičiuojamais taip:
kuro sąnaudos jūroje išbūto laiko vienetui = bendros metinės kuro sąnaudos/bendras jūroje išbūtas laikas;
išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis jūroje išbūto laiko vienetui = bendras metinis išmestas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis/bendras jūroje išbūtas laikas.
Siekdamos laikytis šių taisyklių bendrovės taip pat gali nuspręsti įtraukti konkrečią informaciją, susijusią su laivo ledo klase arba plaukiojimu ledo sąlygomis, taip pat kitą informaciją, susijusią su sunaudoto kuro kiekiu ir išmestu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, diferencijuodamos pagal kitus stebėsenos plane nurodytus kriterijus.
C. BENDRO SUVESTINIO IŠMETAMO ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ, KURIOMS TAIKOMA DIREKTYVA 2003/87/EB, KIEKIO, SUSIJUSIO SU JŪRŲ TRANSPORTO VEIKLA, IR INFORMACIJOS, KURIA PAGRINDŽIAMOS TOS DIREKTYVOS 12 STRAIPSNIO 3 DALIES IŠIMTYS (10 STRAIPSNIO K PUNKTAS), STEBĖSENA
1. Bendro suvestinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekio, kuris yra susijęs su jūrų transporto veikla pagal tos direktyvos I priedą ir apie kurį turi būti pranešama pagal tą direktyvą, stebėsenos taisyklės
Bendrovės atskirai nustato atitinkamus kiekvienos rūšies šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius ir apskaičiuoja visą tų kiekių sumą CO2 ekvivalentu.
Bendrovės atsižvelgia į tai, kiek kiekvienos rūšies kuro sunaudota į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patenkančiai jūrų transporto veiklai per laikotarpį, kurį jos buvo atsakingos už laivą pagal direktyvoje nustatytus įpareigojimus.
Kai taikytina, bendrovės 1.1–1.7 punktuose nustatytus skaičiavimus atlieka toliau nurodyta eilės tvarka.
1.1. Bendrasis principas
Bendrą suvestinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, apie kurias pranešama pagal Direktyvą 2003/87/EB, kiekį bendrovės stebi taikydamos šio reglamento I priedo A dalyje nustatytas formules ir atsižvelgdamos į išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, rūšis.
1.2. Bendrojo principo išimtis ir išmetamųjų teršalų faktorių naudojimas pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnį
Bendrovė daro 1.1 punkto išimtį ir netaiko šio reglamento I priedo A dalyje nustatytų CO2 išmetamųjų teršalų faktorių apskaičiavimo taisyklių, jei bendrovė naudoja kurą, atitinkantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, taikomus naudojant biomasę, ir daro visus būtinus taikymo patikslinimus, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2066 ( 5 ). Tokiais atvejais biomasės anglies dalies CO2 išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui.
Bendrovė daro 1.1 punkto išimtį ir netaiko šio reglamento I priedo A dalyje nustatytų CO2 išmetamųjų teršalų faktorių apskaičiavimo taisyklių, jei ji naudoja atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą ir perdirbtos anglies kurą. Tokiais atvejais CO2 išmetamųjų teršalų faktorius apskaičiuojamas pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2066.
1.3. Bendrojo principo išimtis, kai reisas vykdomas tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio uosto
Direktyvos 2003/87/EB 3ga straipsnyje nustatytoje geografinėje taikymo srityje pagal šios dalies 1.1 ir 1.2 punktus apskaičiuoti kiekiai padauginami iš 50 %, jei šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmeta laivas, kuris į reisą išplaukia iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto ir atplaukia į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį įplaukimo uostą arba į reisą išplaukia iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio įplaukimo uosto ir atplaukia į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą.
1.4. Bendrojo principo išimtis, daroma Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3a ir 3b dalyse nurodytam išmetamam CO2 kiekiui
Jei išmetamas CO2 kiekis patenka į Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3a arba 3b dalies taikymo sritį, daroma 1.1 punkto išimtis ir tokių išmetamųjų teršalų kiekiai, apskaičiuoti pagal šios dalies 1.1, 1.2 ir 1.3 punktus, padauginami iš nulio.
1.5. Bendrojo principo išimtis, daroma šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, susidariusiam vykdant Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-d, 3-c arba 3-b dalyse nurodytus reisus arba veiklą
Jei išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis patenka į Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-d, 3-c arba 3-b dalių taikymo sritį, daroma 1.1 punkto išimtis ir tokių išmetamųjų teršalų kiekiai, apskaičiuoti pagal šios dalies 1.1–1.4 punktus, padauginami iš nulio.
1.6. Laivo bendro suvestinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, apie kurias pranešama pagal Direktyvą 2003/87/EB, kiekio apskaičiavimas, kai bendrovė nori pasinaudoti tos direktyvos 12 straipsnio 3-e dalyje numatyta išimtimi
Jei bendrovė nori pasinaudoti Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-e dalyje numatyta išimtimi ledo klasės laivams, ji iš kiekių, apskaičiuotų pagal šios dalies 1.1–1.5 punktus, atitinkamai atima 5 %
1.7. Laivo bendro suvestinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, apie kurias pranešama pagal Direktyvą 2003/87/EB, kiekio apskaičiavimas atsižvelgiant į tos direktyvos 3gb straipsnį
Skaičiuodamos 2024 ir 2025 ataskaitinių metų išmetamųjų teršalų kiekį, pagal šios dalies 1.1–1.6 punktus apskaičiuotiems kiekiams bendrovės atitinkamai taiko Direktyvos 2003/87/EB 3gb straipsnyje numatytus laipsniško reikalavimų įvedimo procentus. Kad apskaičiuotų laivo bendrą suvestinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, apie kurias pranešama pagal Direktyvą 2003/87/EB, kiekį, bendrovės susumuoja kiekvienų dujų kiekius.
2. Daromai Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3 dalies išimčiai pagrįsti būtinos informacijos stebėsena
2.1. Jei išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis patenka į Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-d, 3-c arba 3-b dalių taikymo sritį, bendrovės stebi šią laivo, už kurį jos yra atsakingos, kiekvieno reiso informaciją, susijusią su kiekvienos rūšies išimtimi, padaryta pagal tas nuostatas:
išvykimo uostą ir atvykimo uostą, įskaitant išvykimo ir atvykimo duomenis ir laiką;
kiekvienos rūšies kuro kiekį ir išmetamųjų teršalų faktorių, atsižvelgdamos į 1.2 punkto nuostatas;
išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, apskaičiuotą pagal 1.1, 1.2 ir 1.3 punktus;
nuplauktą atstumą;
jūroje išbūtą laiką.
2.2. Jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį laivas išmetė per ataskaitinį laikotarpį, patenka į Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-d, 3-c arba 3-b dalies taikymo sritį ir jei laivas pagal savo tvarkaraštį per tą ataskaitinį laikotarpį atlieka daugiau kaip 300 reisų, bendrovė nėra įpareigota per ataskaitinį laikotarpį stebėti to laivo kiekvieno reiso informacijos, nurodytos šios dalies 2.1 punkte.
2.3. Jei išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis patenka į Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3-e dalies taikymo sritį, bendrovės turi pateikti informaciją apie laivo ledo klasę
III PRIEDAS
Elementai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant deleguotuosius aktus, numatytus 15 ir 16 straipsniuose
A. TIKRINIMO PROCEDŪROS
B. TIKRINTOJŲ AKREDITAVIMAS
( 1 ) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
( 2 ) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).
( 3 ) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).
( 4 ) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
( *1 ) OL L 123, 2015 5 19, p. 55 “.
( 5 ) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).