Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje ( ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ )

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2015 m. balandžio 20 d. Taryba patvirtino tvirtą įsipareigojimą imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią žmogiškosioms tragedijoms, kylančioms dėl neteisėto žmonių gabenimo per Viduržemio jūrą;

(2)

2015 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Taryba pareiškė pasipiktinimą dėl padėties Viduržemio jūros regione ir pabrėžė, kad Sąjunga sutelks visas savo turimas priemones, kad bendradarbiaudama su kilmės ir tranzito šalimis užkirstų kelią tolesnėms žūtims jūroje ir pašalintų šios ekstremaliosios humanitarinės situacijos pamatines priežastis, ir kad neatidėliotinas prioritetas yra neleisti, kad jūroje toliau žūtų žmonės. Europos Vadovų Taryba įsipareigojo sustiprinti Sąjungos pajėgumus jūroje, užkirsti kelią nelegalios migracijos srautams ir stiprinti vidaus solidarumą bei atsakomybę;

(3)

be to, 2015 m. balandžio 23 d. susitikime Europos Vadovų Taryba įsipareigojo laikydamasi tarptautinės teisės kovoti su prekiautojais žmonėmis, sistemingai dedant pastangas nustatyti, sulaikyti ir sunaikinti laivus anksčiau, nei juos panaudoja prekiautojai žmonėmis, ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) paprašė pradėti pasirengimą galimai bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijai šiuo tikslu;

(4)

2015 m. gegužės 11 d. vyriausioji įgaliotinė informavo JT Saugumo Tarybą apie migrantų krizę Viduržemio jūroje ir apie vykstantį pasirengimą galimai Sąjungos jūrų pajėgų operacijai pagal Sąjungos bendrą saugumo ir gynybos politiką. Šiuo atžvilgiu ji pareiškė, kad Sąjungai vykdant šią veiklą reikalinga JT Saugumo Tarybos parama;

(5)	2015 m. gegužės 18 d. Taryba patvirtino BSGP operacijos, skirtos neteisėtai žmones gabenančių asmenų verslo modeliui Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje sužlugdyti, krizės valdymo koncepciją;

(6)

Sąjungos BSGP operacija bus vykdoma laikantis tarptautinės teisės, visų pirma atitinkamų 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), 2000 m. protokolų dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru (Protokolas dėl neteisėto migrantų įvežimo) ir dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja, papildančių Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), 1979 m. Tarptautinės jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos (SAR), 1976 m. Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (Barselonos konvencija), 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso bei negrąžinimo principo ir tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatų.

UNCLOS, SOLAS ir SAR konvencijose numatytas įpareigojimas suteikti pagalbą nelaimėje atsidūrusiems žmonėms jūroje ir likusius gyvus žmones nugabenti į saugią vietą; tuo tikslu ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ skirti laivai bus pasirengę vykdyti atitinkamas užduotis ir bus aprūpinti tam reikalinga įranga, koordinuojant kompetentingam Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui;

(7)

vadovaudamosi atitinkama nacionaline ir tarptautine teise, atviroje jūroje valstybės gali sulaikyti neteisėtų migrantų gabenimu įtariamus laivus, jeigu vėliavos valstybė suteikia leidimą įlipti į šį laivą ir jį apieškoti arba jeigu laivas neturi nacionalinės priklausomybės, ir gali laivų, asmenų ir krovinio atžvilgiu imtis atitinkamų priemonių;

(8)

be to, valstybės teritorinėje jūroje ar vidaus vandenyse, teritorijoje arba oro erdvėje, gavus tos valstybės sutikimą arba laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, arba abiem atvejais, galima imtis priemonių laivų, įtariamų dalyvaujant neteisėto žmonių gabenimo arba prekybos žmonėmis veikloje, atžvilgiu;

(9)	vadovaudamasi tarptautine ir nacionaline teise, valstybė gali imtis atitinkamų priemonių jos teritorijoje esančių asmenų, kuriuos ji įtaria neteisėtu žmonių gabenimu arba prekyba žmonėmis, atžvilgiu, kad jie galbūt būtų suimti ir būtų vykdomas jų persekiojimas;

(10)

Politinis ir saugumo komitetas (PSK) turėtų Tarybos ir vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe vykdyti Sąjungos krizių valdymo operacijos politinę kontrolę, užtikrinti strateginį vadovavimą jai ir priimti atitinkamus sprendimus pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 38 straipsnio trečią pastraipą;

(11)	pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį ir pagal Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/528 ( 1 ) dėl šio sprendimo patiriamas veiklos išlaidas, kurios yra karinio ar gynybinio pobūdžio, turi padengti valstybės narės;

(12)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Todėl Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą, jis nėra jai privalomas ar taikomas ir ji nedalyvauja finansuojant šią operaciją,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1. Vadovaudamasi taikytina tarptautine teise, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS) ir visas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, Sąjunga vykdo karinę krizių valdymo operaciją (toliau – ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ ), kuria padedama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklų Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje verslo modelį, tai užtikrinant sistemingomis pastangomis nustatyti, sulaikyti ir sunaikinti laivus ir turtą, kuriais naudojasi neteisėtai žmones gabenantys asmenys ar prekiautojai žmonėmis arba įtariama, kad jie jais naudojasi.

2. Prieš pradedant vykdyti ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ , operacijos teritorija apibrėžiama atitinkamuose planavimo dokumentuose, kuriuos tvirtina Taryba.

1. ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ vykdoma vadovaujantis politiniais, strateginiais ir politiniais bei kariniais tikslais, nustatytais krizės valdymo koncepcijoje, kurią Taryba patvirtino 2015 m. gegužės 18 d.

2. ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ vykdoma eilės tvarka išdėstytais etapais ir vadovaujantis tarptautinės teisės reikalavimais. Vykdant ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ :

3. Atsižvelgdama į visas taikytinas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas ir į susijusių pakrantės valstybių sutikimą, Taryba įvertina, ar įgyvendintos perėjimo iš pirmojo etapo į kitą etapą sąlygos.

4. Vykdant ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ galima, vadovaujantis taikytina teise, rinkti asmenų, įlaipintų į ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ dalyvaujančius laivus, asmens duomenis, susijusius su jų tapatybę galinčiomis padėti nustatyti savybėmis, įskaitant pirštų atspaudus, taip pat šiuos duomenis, išskyrus kitus asmens duomenis: pavardę, mergautinę pavardę, vardus ir, jei yra, bet kokius kitus vardus ar išgalvotus vardus; gimimo datą ir vietą, pilietybę, lytį; gyvenamąją vietą, profesiją ir buvimo vietą; vairuotojo pažymėjimų, tapatybės dokumentų ir paso duomenis. Ją vykdant galima perduoti šiuos duomenis ir su laivais ir įranga, kuriais šie asmenys naudojasi, susijusius duomenis atitinkamoms valstybių narių teisėsaugos institucijoms ir (arba) kompetentingiems Sąjungos organams.

Kontradmirolas Enrico Credendino skiriamas ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ ES operacijos vadu.

►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ operacijos štabas įkuriamas Romoje, Italijoje.

Sprendimą pradėti ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ priima Taryba, remdamasi ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ operacijos vado rekomendacija, prieš tai patvirtinus operacijos planą ir veiksmų pradžios taisykles, būtinus įgaliojimams vykdyti.

1. Tarybos ir vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe PSK vykdo ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą jai. Taryba suteikia leidimą PSK priimti atitinkamus sprendimus pagal ES sutarties 38 straipsnį. Šis leidimas apima įgaliojimus iš dalies keisti planavimo dokumentus, įskaitant operacijų planą, pavaldumo tvarką ir veiksmų pradžios taisykles. Jis taip pat apima įgaliojimus priimti sprendimus dėl ES operacijos vado ir ES pajėgų vado skyrimo. Įgaliojimai priimti sprendimus dėl ES karinės operacijos tikslų ir nutraukimo paliekami Tarybai. Laikantis šio sprendimo 2 straipsnio 3 dalies, PSK turi įgaliojimus nuspręsti, kada pereiti nuo vieno operacijos etapo prie kito.

3. ES karinio komiteto (ESKK) pirmininkas reguliariai teikia ataskaitas PSK dėl ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ įgyvendinimo. Prireikus PSK gali į savo posėdžius pakviesti ES operacijos vadą arba ES pajėgų vadą.

1. ESKK prižiūri, kad ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ būtų tinkamai vykdoma ES operacijos vado atsakomybe.

2. ES operacijos vadas reguliariai teikia ataskaitas ESKK. Prireikus ESKK gali į savo posėdžius pakviesti ES operacijos vadą arba ES pajėgų vadą.

3. ESKK pirmininkas veikia kaip pagrindinis ryšio su ES operacijos vadu palaikymo punktas.

1. Vyriausiasis įgaliotinis užtikrina šio sprendimo įgyvendinimą ir jo suderinamumą su Sąjungos išorės veiksmais apskritai, įskaitant Sąjungos vystymosi programas ir jos teikiamą humanitarinę pagalbą.

2. Vyriausiasis įgaliotinis padedant Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) veikia kaip pagrindinis ryšio su Jungtinėmis Tautomis, regiono šalių valdžios institucijomis ir kitais tarptautiniais bei dvišaliais subjektais, įskaitant NATO, Afrikos Sąjungą ir Arabų Valstybių Lygą, punktas.

3. ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ bendradarbiauja su atitinkamomis valstybių narių institucijomis ir sukuria veiklos koordinavimo su kitomis Sąjungos agentūromis ir organais, visų pirma FRONTEX, Europolu, Eurojustu, Europos prieglobsčio paramos biuru ir susijusiomis BSGP misijomis, mechanizmą bei, prireikus, sudaro su jais susitarimus.

1. Nedarant poveikio Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumui arba bendrai institucijų struktūrai ir laikantis atitinkamų Europos Vadovų Tarybos gairių, trečiosios valstybės gali būti pakviestos dalyvauti operacijoje.

2. Taryba įgalioja PSK kviesti trečiąsias valstybes prisidėti prie operacijos, ir priimti atitinkamus sprendimus dėl siūlomų įnašų priėmimo ES operacijos vadui ir ESKK rekomendavus.

3. Išsami trečiųjų valstybių dalyvavimo tvarka nustatoma susitarimuose, sudarytuose pagal ES sutarties 37 straipsnį ir laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tais atvejais, kai Sąjunga ir trečioji valstybė yra sudariusi susitarimą, kuriuo nustatomi pastarosios dalyvavimo Sąjungos krizių valdymo misijose principai, tokio susitarimo nuostatos taikomos ir ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ .

4. Trečiosios valstybės, kurių kariniai įnašai į ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ yra dideli, turi tokias pačias teises ir pareigas atliekant kasdienį operacijos administravimą kaip ir operacijoje dalyvaujančios valstybės narės.

5. Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus dėl Prisidedančiųjų valstybių komiteto sudarymo, jei trečiosios valstybės suteiktų didelių karinių įnašų.

Sąjungos vadovaujamų padalinių ir personalo statusas nustatomas, jei būtina, pagal tarptautinę teisę.

1. Bendros ES karinės operacijos išlaidos administruojamos laikantis Sprendimo (BUSP) 2015/528.

2. ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ bendrų išlaidų orientacinė finansavimo suma – 11,82 mln. EUR. Sprendimo (BUSP) 2015/528 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta orientacinės sumos procentinė dalis – 70 % įsipareigojimams ir 40 % mokėjimams.

1. Vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas trečiosioms valstybėms, susijusioms su šiuo sprendimu, tam tikrais atvejais ir atsižvelgiant į ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ poreikius, suteikti ES įslaptintą informaciją, sukauptą operacijos tikslais, pagal Tarybos sprendimą 2013/488/ES ( 2 ):

2. Be to, vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas suteikti JT, atsižvelgiant į ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ veiklos poreikius, ES įslaptintą informaciją, neviršijančią slaptumo lygio „RESTREINT UE/EU RESTRICTED“, kuri sukaupta ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ tikslais, pagal Sprendimą 2013/488/ES. Šiuo tikslu sudaromi vyriausiojo įgaliotinio ir Jungtinių Tautų kompetentingų institucijų susitarimai.

3. Vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas trečiosioms valstybėms, susijusioms su šiuo sprendimu, suteikti bet kuriuos ES neįslaptintus dokumentus, susijusius su operacijos aspektų svarstymu Taryboje, kuriems taikomas profesinės paslapties saugojimo reikalavimas pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių ( 3 ) 6 straipsnio 1 dalį.

4. Vyriausiasis įgaliotinis gali šiuos įgaliojimus ir kompetenciją sudaryti šiame straipsnyje nurodytus susitarimus deleguoti EIVT pareigūnams, ES operacijos vadui arba ES pajėgų vadui pagal Sprendimo 2013/488/ES VI priedo VII skirsnį.

►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ baigiasi ne vėliau kaip 12 mėnesių po to, kai pasiekiamas visiškas operacinis pajėgumas.

Šis sprendimas panaikinamas nuo ES operacijos štabo uždarymo dienos vadovaujantis patvirtintais ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ nutraukimo planais ir nedarant poveikio ►M1 EUNAVFOR MED operacija SOPHIA ◄ audito ir sąskaitų pateikimo procedūroms, kaip nustatyta Sprendime (BUSP) 2015/528.

( 1 ) 2015 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/528, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmas (ATHENA) ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/871/BUSP (OL L 84, 2015 3 28, p. 39).

( 2 ) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

( 3 ) 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2015/1926 2015 m. spalio 26 d.	L 281	13	27.10.2015