Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/10)

Eurosistema sukuria VSVVPP, pagal kurią Eurosistemos centriniai bankai antrinėse rinkose iš tinkamų kitų sandorių šalių, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, tam tikromis sąlygomis perka tinkamus antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius, kaip apibrėžta 3 straipsnyje.

2–4 punktuose nurodytų subjektų sąrašas skelbiamas ECB interneto svetainėje.

1. Atsižvelgiant į 3 straipsnyje nustatytus reikalavimus, eurais išreikšti antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido valstybių narių, kurių valiuta yra euro, centrinė, regiono arba vietos valdžia, euro zonoje esančios pripažintos agentūros, euro zonoje esančios tarptautinės organizacijos ir euro zonoje esantys daugiašaliai plėtros bankai, yra tinkami Eurosistemos centrinių bankų pirkimams pagal VSVVPP. Išimtiniais atvejais, kai numatyto pirkimo kiekio negalima pasiekti, Valdančioji taryba gali nuspręsti pirkti antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius, kuriuos išleido kiti euro zonoje esantys subjektai, pagal 4 dalyje nustatytas sąlygas.

2. Kad būtų tinkami pirkimams pagal VSVVPP, antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai turi atitikti antrinę rinką turinčio turto tinkamumo Eurosistemos kredito operacijoms kriterijus pagal Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) ( 2 ) ketvirtą dalį. Jiems taikomi šie reikalavimai:

a) antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių emitentas arba garantas turi bent kredito kokybės 3 žingsnio kredito kokybės įvertinimą pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę, išreikštą bent vienu viešu kredito reitingu, kurį suteikė Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje pripažinta išorinė kredito vertinimo institucija (IKVI);

b) jei yra keli IKVI emitento arba IKVI garanto reitingai, taikoma pirmojo geriausiojo taisyklė, t. y. taikomas geriausias IKVI emitento arba garanto reitingas. Jei atitiktis kredito kokybės reikalavimams yra nustatyta remiantis IKVI garanto reitingu, garantija turi atitikti priimtinos garantijos požymius, kaip nustatyta Gairių 2015/510 (ECB/2014/60) 87 straipsnyje ir 113–115 straipsniuose;

c) jei nėra IKVI emitento ir IKVI garanto reitingo, antrinę rinką turintis skolos vertybinis popierius turi bent vienam IKVI emisijos reitingui bent 3 žingsnio kredito kokybės įvertinimą pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę;

d) jei pripažintos IKVI suteiktas emitento, garanto arba emisijos kredito vertinimas neatitinka bent kredito kokybės 3 žingsnio Eurosistemos suderintoje reitingų skalėje, antrinę rinką turintys skolos vertybiniai popieriai yra tinkami tik tuomet, jei juos išleido arba visapusiškai garantavo euro zonos valstybių narių centrinės Vyriausybės pagal finansinės pagalbos programą, ir kurių atžvilgiu Valdančioji taryba sustabdė Eurosistemos kredito kokybės minimalios ribos taikymą pagal Gairių ECB/2014/31 ( 3 ) 8 straipsnį;

e) jei vykdomai finansinės pagalbos programai taikoma peržiūra, tinkamumas pirkimams pagal VSVVPP yra sustabdomas ir atnaujinamas tik esant teigiamiems peržiūros rezultatams.

3. Kad būtų tinkami pirkimams pagal VSVVPP, skolos vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta 1–2 dalyse, turi turėti ne mažesnį kaip 2 metų likusį terminą ir ne didesnį kaip 30 metų likusį terminą tuo metu, kai atitinkamas Eurosistemos centrinis bankas juos perka. Siekiant užtikrinti sklandų įgyvendinimą, antrinę rinką turinčios skolos priemonės, kurių likęs terminas 30 metų ir 364 dienos, yra tinkamos pagal VSVVPP. Jeigu numatyto pirkti centrinės, regiono arba vietos valdžios ir pripažintų agentūrų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių kiekio negalima pasiekti, nacionaliniai centriniai bankai taip pat atlieka pakaitalų – tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių – pirkimus.

4. Išimtiniais atvejais, jei numatyto pirkti antrinę rinką turinčių skolos priemonių, kurias išleido centrinė, regiono arba vietos valdžia ir pripažintos agentūros, esančios Eurosistemos centrinių bankų jurisdikcijoje, kiekio negalima pasiekti, Eurosistemos centriniai bankai gali pasiūlyti Valdančiajai tarybai kaip pakaitalus pirkti jų jurisdikcijoje esančių viešųjų ne finansų bendrovių išleistus antrinę rinką turinčius skolos vertybinius popierius.

Pasiūlytos viešosios ne finansų bendrovės turi atitikti bent šiuos abu kriterijus:

— būti ne finansų bendrovė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 ( 4 ),

— būti viešojo sektoriaus subjektas, tai yra subjektas, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 ( 5 ) 3 straipsnyje.

Gavus Valdančiosios tarybos pritarimą, eurais išreikštos antrinę rinką turinčios skolos priemonės, išleistos tokių euro zonoje esančių viešųjų ne finansų bendrovių, kurios atitinka i) antrinę rinką turinčio turto kaip įkaito Eurosistemos kredito operacijoms tinkamumo kriterijus pagal Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 ECB/2014/60 ( 6 ) ketvirtą dalį ir ii) 2 ir 3 dalių reikalavimus, yra tinkamos pirkimams pagal VSVVPP kaip pakaitalai.

5. Leidžiama pirkti nominalias antrinę rinką turinčias skolos priemones, kurių pelno marža iki termino pabaigos yra neigiama (arba kurių pelno marža yra blogiausia iš galimų), bet didesnė už indėlių galimybės normą.

1. Siekiant leisti susiformuoti tinkamų vertybinių popierių rinkos kainai, tam tikru Valdančiosios tarybos nustatytu laikotarpiu („ribojimo laikotarpis“) neleidžiama pirkti naujai išleistų vertybinių popierių arba pagal tęstinę emisiją išleistų vertybinių popierių (angl. k. tapped security) ir antrinę rinką turinčių skolos priemonių, kurių likęs terminas sukanka panašiu metu kaip ir antrinę rinką turinčių skolos priemonių, kurios bus išleistos, terminas (prieš jį ir po jo). Sindikuotiems vertybiniams popieriams ribojimo laikotarpis taikomas prieš išleidimą, dedant visas įmanomas pastangas.

2. Jei kiekvienos finansinės pagalbos programos peržiūros rezultatas yra teigiamas, skolos vertybinių popierių, kuriuos išleido arba visapusiškai garantavo euro zonos valstybių narių, kurioms taikoma finansinės pagalbos programa, centrinės Vyriausybės, pirkimų pagal VSVVPP laikotarpis paprastai yra ne ilgesnis kaip du mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl susidariusių išimtinių aplinkybių pirkimai turi būti sustabdyti anksčiau arba pirkimai turi būti tęsiami ir praėjus šiam laikotarpiui, iki kitos peržiūros pradžios.

1. Atsižvelgiant į 3 straipsnį, antrinę rinką turintiems skolos vertybiniams popieriams, atitinkantiems 3 straipsnyje nustatytus kriterijus, konsolidavus turimus vertybinius popierius visuose Eurosistemos centrinių bankų portfeliuose, pagal VSVVPP taikoma emisijos dalies riba kiekvienam tarptautiniam vertybinių popierių identifikavimo numeriui (ISIN). Emisijos dalies riba yra tokia:

a) 50 % kiekvienam tinkamų tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistų tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių ISIN;

b) 33 % kitų tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių kiekvienam ISIN. Išskyrus 25 % kiekvienam tokių tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių su bendrųjų veiksmų sąlyga (toliau – BVS), kuri skiriasi nuo Ekonomikos ir finansų komiteto parengto ir, remiantis Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties 12 straipsnio 3 dalimi, valstybių narių įgyvendinto euro zonos BVS modelio, ISIN, bet bus padidinta iki 33 %, kiekvienu konkrečiu atveju patikrinus, ar turima 33 % šių vertybinių popierių dalis kiekvienam ISIN neleis Eurosistemos centriniams bankams įgyti blokuojančios mažumos tinkamai restruktūrizuojant skolą.

2. Visiems pagal VSVVPP pirkimams tinkamiems antrinę rinką turintiems skolos vertybiniams popieriams, kurių likutiniai terminai nustatyti 3 straipsnyje, konsolidavus turimus vertybinius popierius visuose Eurosistemos centrinių bankų portfeliuose, taikoma agreguota riba:

a) 50 % emitento, kuris yra tinkama tarptautinė organizacija arba daugiašalis plėtros bankas, likusių vertybinių popierių arba

b) 33 % emitento, kuris nėra tinkama tarptautinė organizacija arba daugiašalis plėtros bankas, likusių vertybinių popierių.

3. 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytiems skolos vertybiniams popieriams taikomos kitokios emitento ir emisijos dalies ribos. Šias ribas nustato Valdančioji taryba, atitinkamai atsižvelgdama į svarstymus dėl rizikos valdymo ir rinkos veikimo.

1. 10 % pagal VSVVPP tinkamų pirkti antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių balansinės vertės sudaro perkami tinkamų tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleisti vertybiniai popieriai ir 90 % perkami tinkamos centrinės, regiono arba vietos valdžios ir pripažintų agentūrų išleisti vertybiniai popieriai arba, kai taikytina pagal šio sprendimo 3 straipsnio 4 dalį, tinkamų viešųjų ne finansų bendrovių išleisti vertybiniai popieriai. Valdančioji taryba gali peržiūrėti šį paskirstymą. Tinkamų tarptautinių organizacijų, daugiašalių plėtros bankų ir regiono bei vietos valdžios išleistų skolos vertybinių popierių pirkimus vykdo tik NCB.

2. 90 % pagal VSVVPP tinkamų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių pirkimų balansinės vertės yra NCB dalis, o likusius 10 % perka ECB. Skirtingoms jurisdikcijoms pirkimai paskirstomi pagal ECB kapitalo pasirašymo raktą, kaip nurodyta ECBS statuto 29 straipsnyje.

3. Antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių, kurie perkami pagal VSVVPP, paskirstymui Eurosistemos centriniai bankai taiko specializacijos schemą. Valdančioji taryba leidžia ad hoc nukrypimus nuo specializacijos schemos, jeigu dėl objektyvių priežasčių šios schemos laikytis neįmanoma arba tokie nukrypimai būtini siekiant bendrų pinigų politikos tikslų pagal VSVVPP. Visų pirma, kiekvienas NCB perka savo paties jurisdikcijos emitentų tinkamus vertybinius popierius. Tinkamų tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistus vertybinius popierius gali pirkti visi NCB. ECB perka visų jurisdikcijų centrinių Vyriausybių ir pripažintų agentūrų išleistus vertybinius popierius.

a) subjektai, kurie atitinka tinkamumo dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose kriterijus pagal Gairių ECB/2011/14 I priedo 2.1 skirsnį, ir

b) visos kitos sandorių šalys, kurias Eurosistemos centriniai bankai naudoja savo eurais išreikštų investicinių portfelių investavimui.

1. Eurosistema kas savaitę skelbia vertybinių popierių, laikomų pagal VSVVPP, suvestinę balansinę vertę konsoliduotos savaitinės finansinės ataskaitos komentare.

2. Eurosistema kas mėnesį skelbia jos turimų VSVVPP vertybinių popierių vidutinį svertinį likusį terminą pagal emitento rezidavimo vietą, iš kitų emitentų išskirdama tarptautines organizacijas ir daugiašalius plėtros bankus.

3. Pagal VSVVPP laikomų vertybinių popierių balansinė vertė kas savaitę skelbiama ECB interneto svetainėje, atvirosios rinkos operacijų skiltyje.

Siekdama užtikrinti VSVVPP efektyvumą, Eurosistema sudaro galimybę pagal VSVVPP nupirktus vertybinius popierius skolinti, įskaitant atpirkimo sandorius.

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo ECB interneto svetainėje. Jis taikomas nuo 2015 m. kovo 9 d.

( 1 ) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

( 2 ) 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).

( 3 ) 2014 m. liepos 9 d. Europos Centrinio Banko gairės ECB/2014/31 dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu, ir kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2007/9 (OL L 240, 2014 8 13, p. 28).

( 4 ) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

( 5 ) 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3603/93, nustatantis apibrėžimus, susijusius su Sutarties 104 ir 104b (1) straipsniuose numatytų draudimų taikymu (OL L 332, 1993 12 31, p. 1).

( 6 ) 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
M1	EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2015/2101 2015 m. lapkričio 5 d.	L 303	106	20.11.2015
►M2	EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2015/2464 2015 m. gruodžio 16 d.	L 344	1	30.12.2015
►M3	EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2016/702 2016 m. balandžio 18 d.	L 121	24	11.5.2016