Ši TSS taikoma šiems ►M2  Direktyvą (ES) 2016/797 ◄ nustatytiems posistemiams: kontrolės, valdymo ir signalizavimo (angl. CCS), infrastruktūros (angl. INF), energijos (angl. ENE), traukinių eismo organizavimo ir valdymo (angl. OPE) ir riedmenų (lokomotyvų ir keleivinių riedmenų, angl. LOC&PAS).

Šios TSS paskirtis – nustatyti nuoseklų infrastruktūros, energijos, riedmenų, kontrolės, valdymo ir signalizavimo, eismo organizavimo ir valdymo posistemiams skirtų priemonių rinkinį ir taip mažiausiomis sąnaudomis pasiekti optimalų saugos geležinkelių tuneliuose lygį.

Ja šią TSS atitinkančioms transporto priemonėms užtikrinama galimybė laisvai judėti ir suderintomis saugos sąlygomis važiuoti geležinkelių tuneliais.

Šioje TSS aprašytos tik tuneliams būdingos rizikos mažinimo priemonės. Rizika, susijusi tik su geležinkelių eksploatavimu, pvz., nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo su kitais traukiniais rizika, mažinama bendrosiomis geležinkelių saugos priemonėmis.

Kaip nustatyta Direktyvos 2004/49/EB 4 straipsnio 1 dalyje, šalyje esamas saugos lygis neturėtų būti mažinamas. Valstybės narės gali taikyti griežtesnius reikalavimus, jeigu jais nedraudžiama eksploatuoti TSS atitinkančių traukinių.

Valstybės narės, remdamosi Direktyvos 2004/49/EB 8 straipsniu, tam tikriems tuneliams gali nustatyti naujus, griežtesnius reikalavimus; prieš įvesdamos tokius reikalavimus, jos praneša apie juos Komisijai. Šie aukštesni reikalavimai turi būti pagrįsti rizikos analize ir konkrečiomis rizikos aplinkybėmis. Jie turi būti nustatomi pasitarus su infrastruktūros valdytoju ir atitinkamomis reagavimo į nelaimes institucijomis, be to, turi būti atliktas jų sąnaudų ir naudos vertinimas.

Ši TSS taikoma naujiems, rekonstruotiems ir modernizuotiems ►M2  Sąjungos geležinkelių sistemos tinklo ◄ tuneliams, atitinkantiems šios TSS 2.4 skirsnyje pateiktą apibrėžtį.

Tuneliuose esančios stotys turi atitikti nacionalines gaisrinės saugos taisykles. Jeigu jos naudojamos kaip saugios zonos, jos turi atitikti tik šios TSS 4.2.1.5.1, 4.2.1.5.2 ir 4.2.1.5.3 skirsniuose pateiktas specifikacijas. Jeigu jos naudojamos kaip ►M2  evakavimosi ir gelbėjimo punktai ◄ , jos turi atitikti tik šios TSS 4.2.1.7 skirsnio c ir e punktuose pateiktas specifikacijas.

Ši TSS taikoma riedmenims, kuriems taikoma lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS.

Pagal anksčiau nustatytą Geležinkelių tunelių saugos TSS (Sprendimas 2008/163/EB) prie A ir B kategorijų priskiriami riedmenys šioje TSS priskiriami prie tų pačių kategorijų, kaip apibrėžta 4.2.3 skirsnyje.

Ši TSS taikoma tik rizikai, kuri keleivių ir traukinių darbuotojų saugai kyla tuneliuose ir kuri yra susijusi su pirmiau nurodytais posistemiais.

Jeigu atlikus rizikos analizę padaroma išvada, kad tuneliuose gali įvykti kitokių incidentų, turi būti nustatytos specialiai tokiems scenarijams skirtos priemonės.

Ši TSS neapima šių rūšių rizikos:

Sistema, kuria siekiama užtikrinti saugą tuneliuose, apima keturis susijusius lygmenis: prevenciją, poveikio mažinimą, evakuaciją ir gelbėjimą.

Daugiausia pastangų dedama prevencijos srityje, po to – poveikio mažinimo ir t. t.

Siekiant sumažinti liekamosios rizikos lygį, saugos lygmenys derinami tarpusavyje.

Labai svarbi geležinkelių savybė yra jiems būdinga galimybė išvengti avarijų, nes eismas jais vyksta bėgių keliu ir paprastai valdomas bei reguliuojamas naudojant signalizavimo sistemą.

Šioje TSS taip pat numatytos priemonės, kuriomis būtų galima išvengti sunkumų vykdant evakavimo arba gelbėjimo darbus tunelyje įvykus avarijai arba tuos sunkumus sumažinti.

Nustatytos tinkamos priemonės, kuriomis bus valdoma arba gerokai sumažinama pagal pirmiau nurodytus incidentų tuneliuose scenarijus kylanti rizika.

Parengtos šių kategorijų priemonės: prevencinės, poveikio mažinimo, evakuacijos ir gelbėjimo; tačiau šioje TSS jos pateikiamos ne pagal šias kategorijas, o pagal susijusių posistemių pavadinimus.

Nustatytosios priemonės gali būti taikomos reaguojant į toliau aprašytų trijų tipų incidentus.

Didžiausias pavojus yra gaisras. Gaisras suprantamas kaip karščio, liepsnos ir dūmų derinys.

Gaisras kyla traukinyje.

Gaisras aptinkamas riedmenyse įrengtais aptiktuvais arba jį pastebi traukinyje esantys asmenys. Apie problemą pranešama mašinistui: jis gauna automatinį pranešimą, kad kilo gaisras, arba keleiviai, pasinaudodami jiems skirtu signalizacijos įtaisu, jam praneša apie kilusią bendrą problemą.

Mašinistui nurodyta imtis tinkamų veiksmų atsižvelgiant į vietos aplinkybes.

Kad neplistų dūmai, išjungiama vėdinimo sistema. Jeigu riedmuo yra B kategorijos, pavojaus zonoje esantys keleiviai pereina į nepavojingą traukinio dalį, kurioje jie bus apsaugoti nuo liepsnos ir dūmų.

Jeigu įmanoma, traukinys išvažiuoja iš tunelio. Keleiviai, vadovaujami traukinio brigados arba gelbėdamiesi savarankiškai, evakuojami (-asi) į saugią zoną po atviru dangumi.

Kai tinkama, traukinys gali sustoti tunelyje esančiame ►M2  evakavimosi ir gelbėjimo punkte ◄ . Keleiviai, vadovaujami traukinio brigados arba gelbėdamiesi savarankiškai, evakuojami (-asi) į saugią zoną.

Jeigu naudojant gaisro gesinimo sistemą pavyksta užgesinti gaisrą, incidentas tampa negaisriniu.

Gaisras kyla tunelyje.

Kilus gaisrui tunelyje arba techninėje patalpoje, mašinistui nurodyta imtis atitinkamų veiksmų atsižvelgiant į vietoje susidariusias aplinkybes ir laikantis avarijos likvidavimo priemonių plane aprašytų incidentų tuneliuose scenarijų.

Nustatant specialiai tuneliams skirtas priemones, daugiausia dėmesio skiriama įėjimo ir (arba) išėjimo įrenginiams, kurie padeda evakuotis ir reagavimo į nelaimes tarnyboms imtis veiksmų.

Palyginti su gaisriniais incidentais, negaisrinio incidento atveju laikas nėra ribotas, nes nėra tokios pavojingos aplinkos, kokia susidaro kilus gaisrui.

Užsitęsęs stovėjimas (nenumatytas, ilgiau nei 10 minučių trunkantis stovėjimas tunelyje neįvykus gaisriniam ar negaisriniam incidentui) savaime nekelia grėsmės keleiviams ir personalui.

Tačiau toks stovėjimas gali sukelti ►M2  paniką ir ◄ spontanišką, nevaldomą evakuaciją, per kurią žmonėms gresia tunelio aplinkai būdingi pavojai.

Reagavimo į nelaimes tarnybų uždaviniai apibrėžiami susijusiais nacionalinės teisės aktais.

Šioje TSS nustatytos gelbėjimo priemonės grindžiamos prielaida, kad tunelyje įvykus incidentui dirbančios reagavimo į nelaimes tarnybos visų pirma gelbėja gyvybes.

Jos turėtų imtis šių veiksmų:

Šioje TSS laiko ar veiksmingumo reikalavimų nenustatoma.

Incidentų, kuriuose žūtų daug žmonių, tuneliuose pasitaiko retai, tačiau, nors ir labai mažai tikėtina, gali atsitikti taip, kad net gerai techniškai pasirengusių reagavimo į nelaimes tarnybų galimybės bus ribotos, pvz., kilus didžiuliam prekinio traukinio gaisrui.

Jeigu avarijos likvidavimo priemonių planuose aprašyti reagavimo į nelaimes tarnybų lūkesčiai viršija pirmiau aprašytas prielaidas, galima nagrinėti papildomų priemonių arba tunelio įrangos poreikį.

geležinkelio tunelis – iškasa arba statinys aplink bėgių kelią, skirti tam, kad geležinkelis galėtų kirsti aukštumą, pastatus arba vandenį. Tunelio ilgis – tai bėgių lygyje išmatuotas visiškai uždengtos dalies ilgis. Ši TSS taikoma ne trumpesniems kaip 0,1 km tuneliams. Jeigu tam tikri reikalavimai taikomi tik ilgesniems tuneliams, ribinės vertės nurodomos atitinkamuose skirsniuose;

saugi zona – tunelyje arba už jo esanti laikinai apsisaugoti tinkama vieta, kurioje iš traukinio evakavęsi keleiviai ir personalas galėtų rasti prieglobstį;

galutinė saugi vieta – vieta, kurioje keleiviams ir darbuotojams nebedaro poveikio pradinio incidento padariniai (pvz., dūmų tirštumas ir toksiškumas, temperatūra). Tai galutinis evakavimosi taškas.

evakavimosi ir gelbėjimo punktas – tunelyje arba už jo esanti nustatyta vieta, kurioje reagavimo į nelaimes tarnybos gali naudotis gaisro gesinimo įranga, o keleiviai ir darbuotojai – evakuotis iš traukinio;

techninės patalpos – tunelyje arba už jo esančios uždaros erdvės su įeiti ir (arba) išeiti skirtomis durimis ir saugos įrenginiais, būtinais bent vienai iš šių funkcijų atlikti: gelbėjimosi, evakuacijos, avarinio ryšio, gelbėjimo ir gaisro gesinimo, signalizavimo ir ryšių įrangos, traukos elektros energijos tiekimo;

prekinis traukinys – vieno arba daugiau lokomotyvų ir vieno arba daugiau vagonų sąstatas. Prekinis traukinys, kurio sąstate yra bent vienas vagonas, kuriame vežami pavojingieji kroviniai, yra pavojinguosius krovinius vežantis traukinys.

Visų su riedmenimis susijusių terminų apibrėžtys pateiktos lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS ir vagonų TSS.

bendrasis saugos būdas rizikai vertinti – šiuo terminu nurodomas 2013 m. balandžio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 402/2013, kuriuo nustatomas bendrasis saugos būdas, susijęs su pavojaus lygio nustatymu ir pavojaus vertinimu, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 352/2009 (OL L 121, 2013 5 3, p. 8), I priedas.

Toliau lentelėje nurodyti pagrindiniai šioje TSS pateikiami parametrai ir juos atitinkantys pagrindiniai reikalavimai, nustatyti ir sunumeruoti Direktyvos (ES) 2016/797 III priede.

Tenkinant esminius reikalavimus taikomi atitinkami 4.2.1, 4.2.2 ir 4.2.3 skirsnių parametrai.

Siekiant atitikties esminiam reikalavimui „Sauga“, taikomam infrastruktūros ir energijos posistemiams, bendrasis saugos būdas rizikai vertinti gali būti taikomas kaip atitinkamų 4.2.1 ir 4.2.2 skirsnių parametrų alternatyva.

Atitinkamai, kai nagrinėjamos 1.1.4 punkte nustatytos rizikos rūšys ir 2.2 punkte išvardyti parametrai, riziką galima vertinti:

Siekiant atitikties kitiems nei „Sauga“ esminiams reikalavimams taikomi atitinkami 4.2.1 ir 4.2.2 skirsnių parametrai.

Siekiant atitikties esminiams reikalavimams taikomi atitinkami 4.2.3 skirsnio parametrai.

►M2  Sąjungos geležinkelių sistema ◄ , kuriai taikoma ►M2  Direktyvą (ES) 2016/797 ◄ su pakeitimais ir kurios sudedamosios dalys yra posistemiai, išplėtota į integruotą sistemą, kurios suderinamumą reikia patikrinti.

Suderinamumas tikrintas atsižvelgiant į šios TSS reikalavimų rengimą, posistemio sąsają su sistema, į kurią jis yra integruotas, taip pat į geležinkelio eksploatavimo taisykles.

Atsižvelgiant į visus taikomus esminius reikalavimus, šios TSS 4.2 skirsnyje nustatyti pagrindiniai infrastruktūros, energijos ir riedmenų posistemių parametrai, susiję su sauga geležinkelių tuneliuose. Eksploatavimo reikalavimai ir įpareigojimai nustatyti traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS ir šios TSS 4.4 skirsnyje.

Turėtų būti užtikrinama, kad pašaliniai asmenys nepatektų į technines patalpas.

Jeigu saugumo sumetimais avariniai išėjimai užrakinami, juos visada turėtų būti galima atidaryti iš vidaus.

Kilus gaisrui, tam tikrą laikotarpį, kurio pakaktų keleiviams ir personalui išsigelbėti ir evakuotis, o reagavimo į nelaimes tarnyboms – imtis veiksmų, turi būti išlaikytas tunelio apdaro vientisumas. Šis laikotarpis turėtų atitikti apsvarstytus evakuacijos scenarijus ir turėtų būti nurodytas avarijos likvidavimo priemonių plane.

Ši specifikacija taikoma tuneliuose naudojamoms statybinėms medžiagoms ir statinių dalims. Šie produktai turi atitikti Komisijos Reglamento (ES) 2016/364 ( 6 ) reikalavimus:

Jei klasifikacija yra žemesnė nei B2ca, s1a, a1, kabelių klasę po rizikos įvertinimo gali nustatyti infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į tunelio ir numatyto veikimo režimo charakteristikas. Kad būtų išvengta dvejonių, įvairiems įrenginiams tame pačiame tunelyje galima taikyti skirtingas kabelių klasifikacijas, jei užtikrinama atitiktis šio punkto reikalavimams.

Turi būti išvardijamos medžiagos, kurios neskatina gaisro plitimo. Tokios medžiagos gali neatitikti pirmiau nurodytų reikalavimų.

Gaisras techninėse patalpose aptinkamas siekiant įspėti infrastruktūros valdytoją.

Saugi zona turi užtikrinti galimybę evakuotis iš tunelyje esančio traukinio. Jos dydis turi atitikti didžiausią geležinkelio linijoje, kurioje yra tunelis, numatytų eksploatuoti traukinių dydį.

Saugioje zonoje keleiviams ir personalui apsisaugoti tinkamos sąlygos turi būti išlaikomos tiek laiko, kiek reikia, kad iš saugios zonos būtų galima visiškai evakuotis į galutinę saugią vietą.

Požeminėse arba povandeninėse saugiose zonose turi būti sudarytos sąlygos žmonėms iš saugios zonos išeiti į paviršių nepatenkant iš naujo į pavojingą tunelio kanalą.

Požeminės saugios zonos išplanavimas ir joje esanti įranga turėtų būti parinkti atsižvelgiant į dūmų kontrolę, visų pirma siekiant apsaugoti žmones, kurie naudojasi evakavimosi įranga.

Į saugias zonas turi būti galima patekti žmonėms, kurie evakuojasi iš traukinio, ir reagavimo į nelaimes tarnyboms.

Turi būti pasirinktas vienas iš sprendimų, kaip iš traukinio patenkama į saugią zoną:

▼M2 —————

▼B

Durų, pro kurias iš pėsčiųjų evakavimosi tako patenkama į saugią zoną, anga turi būti ne mažesnė kaip 1,4 m pločio ir 2,0 m aukščio. Gali būti greta įrengiama keletas siauresnių durų, jeigu įrodoma, kad pro jas gali judėti toks pat arba didesnis žmonių srautas.

Koridorius, į kurį patenkama išėjus pro duris, turėtų būti ne siauresnis kaip 1,5 m ir ne žemesnis kaip 2,25 m.

Takas, kuriuo reagavimo į nelaimes tarybos patenka į saugią zoną, turi būti aprašytas avarijos likvidavimo priemonių plane.

Turi būti įrengtas avarinis apšvietimas, kuris įvykus avarijai padėtų keleiviams ir personalui pasiekti saugią zoną.

Apšvietimas turi atitikti šiuos reikalavimus:

Autonomiškumas ir patikimumas: nutrūkus maitinimui iš pagrindinio tinklo, tinkamą laikotarpį turi būti užtikrinamas alternatyvus elektros energijos tiekimas. Reikalaujamas laikotarpis atitinka evakuacijos scenarijus ir nurodomas avarijos likvidavimo priemonių plane.

Jeigu avarinis apšvietimas įprastomis eksploatavimo sąlygomis išjungiamas, jį turi būti įmanoma įjungti abiem šiais būdais:

Evakuaciniais ženklais nurodomi avariniai išėjimai, atstumas iki saugios zonos ir kryptis jos link.

Visi ženklai projektuojami laikantis 1992 m. birželio 24 d. Direktyvos 92/58/EEB dėl darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklų įrengimo reikalavimų ir pagal A priedėlio 1 rodyklėje nurodytą specifikaciją.

Evakuaciniai ženklai įrengiami ant sienų palei pėsčiųjų evakavimosi takus.

Atstumas nuo vieno evakuacinio ženklo iki kito turi būti ne didesnis kaip 50 m.

Tuneliuose turi būti įrengti ženklai, nurodantys avarinės įrangos vietą, jeigu tokia įranga yra.

Turi būti pažymėtos visos durys, pro kurias galima patekti į avarinius išėjimus arba perėjas.

Tunelio kanale, kuriame nutiestas vienas bėgių kelias, pėsčiųjų takai įrengiami bent vienoje bėgių kelio pusėje, o tunelio kanale, kuriame nutiesta daugiau nei vienas bėgių kelias, – abiejose tunelio kanalo pusėse. Tunelių kanaluose, kuriuose nutiesti daugiau nei du bėgių keliai, turi būti užtikrinama galimybė patekti į pėsčiųjų taką iš kiekvieno bėgių kelio.

0,8–1,1 m aukštyje virš pėsčiųjų tako, vedančio į saugią zoną, turi būti įrengti ištisiniai turėklai.

Šiame skirsnyje du arba daugiau iš eilės einančių tunelių laikomi vienu tuneliu, išskyrus kai tuneliai atitinka abi šias sąlygas:

►M2  Evakavimosi ir gelbėjimo punktai ◄ turi būti įrengti:

Visiems ►M2  evakavimosi ir gelbėjimo punktams ◄ keliami reikalavimai:

▼M2

▼B

Išorėje prie įeigos į tunelį esantiems ►M2  evakavimosi ir gelbėjimo punktams ◄ keliami reikalavimai

Be 4.2.1.7 skirsnio c punkto reikalavimų, išorėje prie įeigos į tunelį esantys ►M2  evakavimosi ir gelbėjimo punktai ◄ turi atitikti šiuos reikalavimus:

Tunelyje esantiems ►M2  evakavimosi ir gelbėjimo punktams ◄ keliami reikalavimai

Be 4.2.1.7 skirsnio c punkto reikalavimų, tunelyje esantys ►M2  evakavimosi ir gelbėjimo punktai ◄ turi atitikti šiuos reikalavimus:

Kiekviename tunelyje turi būti užtikrinama galimybė palaikyti traukinio ir infrastruktūros valdytojo ryšį naudojantis GSM-R tipo radijo ryšiu.

Radijo ryšys turi būti nenutrūkstamas, kad reagavimo į nelaimes tarnybos galėtų palaikyti ryšį su avarijos vietoje dirbančiomis komandomis. Sistemoje turėtų būti užtikrinama galimybė reagavimo į nelaimes tarnyboms naudotis savo ryšių įranga.

Elektros sistemos, kurias infrastruktūros valdytojas nurodė kaip būtinas tunelyje esančių keleivių saugai, toliau veikia tol, kol būtina pagal avarijos likvidavimo priemonių plane aptartus evakuacijos scenarijus.

Autonomiškumas ir patikimumas: nutrūkus maitinimui iš pagrindinio tinklo, tinkamą laikotarpį turi būti užtikrinamas alternatyvus elektros energijos tiekimas. Reikalaujamas laikotarpis turi atitikti numatytus evakuacijos scenarijus ir nurodomas avarijos likvidavimo priemonių plane.

Jei kontaktinė linija suskirstyta ruožais, kuriuos galima perjungti vietoje, perjungimo vietoje turi būti ryšio ir apšvietimo priemonės.

Tuneliuose įrengiama traukos elektros energijos tiekimo sistema gali būti suskirstyta ruožais.

Tokiu atveju turi būti įmanoma vietoje arba nuotoliniu būdu atskirti kiekvieną kontaktinės linijos ruožą.

Įžeminimo įtaisai turi būti įrengti ties įėjimais į tunelį ir, jeigu pagal įžeminimo procedūras leidžiama įžeminti vieną sekciją, – prie sekcijų atskyrimo vietų. Tai turi būti nešiojamieji įtaisai arba rankomis ar nuotoliniu būdu valdomi stacionarūs įrenginiai.

Turi būti numatytos ryšio ir apšvietimo priemonės, būtinos ►M2  įžeminimo darbams atlikti ◄ .

Šioje TSS riedmenų posistemis padalytas į šias kategorijas:

Riedmenų kategorija turi būti įrašyta į techninę bylą ir liks galioti, nepaisant būsimų šios TSS persvarstymų.

Veiklos taisyklės rengiamos pagal infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytas procedūras. Rengiant šias taisykles atsižvelgiama į dokumentus, susijusius su eksploatavimu ir įtrauktus į techninę bylą, kaip reikalaujama ►M2  Direktyvą (ES) 2016/797 ◄ ►M2  15 straipsnio 4 dalyje ◄ ir nustatyta tos direktyvos ►M2  IV priede ◄ .

stebėti traukinio būklę prieš įvažiuojant į tunelį, kad būtų galima nustatyti visus trūkumus, darančius neigiamą poveikį traukinio važiavimo savybėms, ir imtis tinkamų veiksmų;

jei incidentas įvyko ne tunelyje, sustabdyti traukinį, kuriame yra trūkumų, darančių neigiamą poveikį važiavimo savybėms, kol jis neįvažiavo į tunelį;

jei incidentas įvyko tunelyje, išvažiuoti traukiniu iš tunelio arba nuvažiuoti iki artimiausio ►M2  evakavimosi ir gelbėjimo punkto ◄ ;

Vadovaujant infrastruktūros valdytojui (-ams) ir bendradarbiaujant su reagavimo į nelaimes tarnybomis ir atitinkamomis valdžios institucijomis, parengiamas kiekvieno tunelio avarijos likvidavimo priemonių planas. Stočių valdytojai taip pat turi dalyvauti, jeigu viena arba daugiau stočių naudojamos kaip saugi zona arba evakavimosi ir gelbėjimo punktas. Jei avarijos likvidavimo priemonių planas skirtas esamam tuneliui, būtina konsultuotis su geležinkelio įmonėmis, vykdančiomis veiklą tunelyje. Jei avarijos likvidavimo priemonių planas skirtas naujam tuneliui, galima konsultuotis su geležinkelio įmonėmis, ketinančiomis vykdyti veiklą tunelyje.

Rengiant avarijos likvidavimo priemonių planą turi būti atsižvelgiama į numatytus gelbėjimosi, evakavimosi, gaisro gesinimo ir gelbėjimo įrenginius.

Rengiant avarijos likvidavimo priemonių planą nustatomi ir prie vietinių tunelio sąlygų pritaikomi išsamūs tuneliams būdingų incidentų scenarijai.

Parengtas avarijos likvidavimo priemonių planas perduodamas planuojančioms vykdyti tunelyje veiklą geležinkelio įmonėms.

Prieš atidarant tunelį arba tunelių grupę turi būti organizuojamos visuotinės evakavimo ir gelbėjimo pratybos, kuriose dalyvautų visų avarijos likvidavimo priemonių plane nurodytų kategorijų darbuotojai.

Avarijos likvidavimo priemonių plane nustatoma, kaip visos dalyvaujančios organizacijos gali susipažinti su infrastruktūra ir kaip dažnai turi būti rengiami apsilankymai tunelyje bei teorinės arba kitos gelbėjimo pratybos.

Jeigu reikia išjungti traukos elektros energijos tiekimo sistemą, infrastruktūros valdytojas pasirūpina, kad prieš reagavimo į nelaimes tarnyboms patenkant į tunelį arba tunelio ruožą atitinkamos kontaktinės linijos būtų išjungtos, ir informuoja tas tarnybas.

Už traukos elektros energijos tiekimo išjungimą atsako infrastruktūros valdytojas.

Kontaktinės linijos įžeminimo procedūras ir atsakomybę už jas nustato infrastruktūros valdytojas ir reagavimo į nelaimes tarnybos, ši informacija nurodoma avarijos likvidavimo priemonių plane. Turi būti numatytos ruožo, kuriame įvyko avarija, išjungimo priemonės.

Geležinkelio įmonės privalo informuoti keleivius apie traukinio avarines ir saugos procedūras, susijusias su tuneliais.

Jeigu tokia informacija pateikiama raštu arba žodžiu, ji turi būti pateikta bent tos šalies, kurioje traukinys važiuoja, kalba ir anglų kalba.

Turi būti nustatytos veiklos taisyklės, kuriose nurodoma, kaip traukinio brigada prireikus užtikrina visišką traukinio evakuaciją, įskaitant klausos negalią turinčių žmonių, kurie gali būti uždarose patalpose, evakavimą.

Šią TSS atitinkančiomis transporto priemonėmis, kaip apibrėžta 4.2.3 skirsnyje, leidžiama važiuoti tuneliais laikantis šių principų:

A kategorijos riedmenis leidžiama naudoti linijose, kuriose atstumai tarp ►M2  evakavimosi ir gelbėjimo punktų ◄ ir tunelių ilgis yra ne didesni kaip 5 km, jeigu riedmenyse nėra keleivių.

Turi būti nustatytos veiklos taisyklės siekiant užtikrinti, kad, užsitęsus traukinio stovėjimui tunelyje kai gaisrinis arba negaisrinis incidentas neįvyko, būtų išvengta ►M2  panikos ir ◄ spontaniškos, nevaldomos evakuacijos.

nurodomi elementai, kurie dėvisi, genda, sensta ar kitaip prastėja arba praranda savybes;

nustatomos 1 punkte nurodytų elementų naudojimo ribos ir aprašomos priemonės, kurių būtina imtis, kad šios ribos nebūtų peržengtos;

nurodomi elementai, kurie yra svarbūs avarinėse situacijose ir jas valdant;

nurodomi būtini periodinės patikros ir techninės priežiūros veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą 3 punkte nurodytų dalių ir sistemų veikimą.

Visi profesionalūs darbuotojai, kurie valdo arba lydi traukinį, taip pat traukinių judėjimą leidžiantis personalas turi būti įgiję žinių ir gebėti šias žinias taikyti sudėtingomis aplinkybėmis įvykus incidentui.

Traukinių palydos funkcijas vykdantiems darbuotojams keliami bendrieji reikalavimai nustatyti traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS.

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS apibrėžta traukinio brigada turi turėti žinių apie tinkamą saugų elgesį tuneliuose ir visų pirma gebėti evakuoti keleivius iš tunelyje sustojusio traukinio.

Visų pirma tai apima nurodymus keleiviams pereiti į kitą vagoną arba išlipti iš traukinio ir išlipusių iš traukinio keleivių nuvedimą į saugią zoną.

Pirmiau apibrėžtai traukinio brigadai nepriklausantys pagalbiniai traukinio darbuotojai (pvz., maitinimo, valymo tarnybų), be pagrindinio instruktažo, turi būti išmokyti padėti traukinio brigados nariams.

Profesinis už posistemio techninę priežiūrą atsakingų inžinierių ir vadovų mokymas turi apimti saugos geležinkelio tuneliuose klausimus.

Posistemio EB patikra atliekama pagal vieną iš toliau nurodytų modulių, nustatytų Sprendime 2010/713/ES, arba jų derinį:

Pareiškėjas ir paskelbtoji įstaiga, atsižvelgdami į šioje TSS nustatytus reikalavimus ir laikydamiesi šios TSS 7 skyriuje nustatytų taisyklių, kartu nustato patvirtinimo procesą ir vertinimo turinį.

Pareiškėjas pasirenka vieną iš toliau lentelėje nurodytų modulių arba jų derinį.

Atitinkamais etapais vertinamos posistemio charakteristikos nurodytos B priedėlyje.

Jeigu parengtas sprendimas jau yra įvertintas kaip taikytinas panašiomis sąlygomis ir taikomas, taikoma tokia procedūra:

pareiškėjas įrodo, kad anksčiau vertinant taikymo būdą atliktų bandymų ir patikrų rezultatai atitinka šios TSS reikalavimus. Tokiu atveju ankstesnis posistemio charakteristikų tipo vertinimas galioja ir naujam taikymo būdui.

Novatoriški sprendimai yra tokie techniniai sprendimai, kurie atitinka šios TSS funkcinius reikalavimus ir esmę, tačiau užtikrinama ne visiška atitiktis šiai TSS.

Jeigu siūlomas novatoriškas sprendimas, gamintojas arba Europos Sąjungoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas taiko 8 straipsnyje aprašytą procedūrą.

Pagal ►M2  Direktyvą (ES) 2016/797 ◄ ►M2  15 straipsnio 4 dalį ◄ , ►M2  pareiškėjas ◄ yra atsakinga už techninės bylos, į kurią įtraukiami eksploatavimui ir techninei priežiūrai reikalingi dokumentai, sudarymą.

Paskelbtoji įstaiga tikrina tik tai, ar pateikti eksploatavimui ir techninei priežiūrai reikalingi dokumentai, kaip nustatyta šios TSS 4.5 skirsnyje. Paskelbtoji įstaiga neprivalo tikrinti dokumentuose pateiktos informacijos.

Šis punktas taikomas, kai, siekiant atitikties esminiam reikalavimui „Sauga“, taikomam infrastruktūros ir energijos posistemiams, lyginama su etalonine sistema arba atliekamas tiesioginis rizikos vertinimas.

Tokiu atveju pareiškėjas:

Saugos vertinimo ataskaita pateikiama laikantis reikalavimų, nustatytų bendrajame saugos būde rizikai vertinti.

Notifikuotosios įstaigos išduotame EB sertifikate atskirai nurodomas rizikos priimtinumo principas, naudotas tenkinant šios TSS reikalavimą „Sauga“. Jame taip pat nurodoma rizikos vertinime taikoma metodika ir rizikos priimtinumo lygiai.

Norint įrodyti, kad tam tikrą laikotarpį, kurio pakaktų keleiviams ir personalui išsigelbėti ir evakuotis, o reagavimo į nelaimes tarnyboms – imtis veiksmų, išlaikomas tunelio apdaro vientisumas, pakanka įrodyti, kad tunelio apdaras skliauto lygyje gali tiek laiko išlaikyti 450 °C temperatūrą.

Paskelbtoji įstaiga patikrina, ar pasirinktas sprendimas aiškiai nurodytas techninėje byloje ir ar jis atitinka 4.2.1.5 skirsnio reikalavimus. Vertindama, kaip įvykus incidentui keičiasi sąlygos saugioje zonoje, paskelbtoji įstaiga patikrina, ar saugią zoną nuo tunelio skiriančios durys ir konstrukcijos gali išlaikyti temperatūros kilimą artimiausiame tunelio kanale.

Pagal šią TSS nereikalaujama atlikti jau eksploatuojamų posistemių pakeitimų, išskyrus kai jie modernizuojami arba rekonstruojami.

Jeigu 7.3 skirsnyje „Specifiniai atvejai“ nenurodyta kitaip, visi nauji B kategorijos riedmenys, kurie atitinka TSS, laikomi esančiais aukštesnio priešgaisrinės saugos ir saugos tuneliuose lygio nei riedmenys, kurie TSS neatitinka. Šia prielaida grindžiamas saugus naujų riedmenų, kurie atitinka TSS, naudojimas senuose tuneliuose, kurie TSS neatitinka. Todėl visi B kategorijos traukiniai, kurie atitinka TSS, laikomi ►M2  techniškai suderinamais su visais tuneliais, kurie TSS neatitinka, nors yra šios TSS geografinėje taikymo srityje pagal Direktyvos (ES) 2016/797 21 straipsnio 3 dalį. ◄

Nepaisant pirmiau išdėstytų nuostatų, norint pasiekti pageidaujamą tunelių saugos lygį, be šioje TSS nustatytų priemonių, gali reikėti įgyvendinti papildomas priemones. Šios priemonės gali būti taikomos tik infrastruktūros, energijos ir traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiuose ir jomis neturėtų būti ribojami leidimai naudoti TSS atitinkančius riedmenis ar tokių riedmenų naudojimas.

Ši TSS taikoma visiems posistemiams, kurie atitinka jos taikymo sritį ir pradedami eksploatuoti jai įsigaliojus, išskyrus kai toliau kituose skirsniuose nustatyta kitaip.

Šios TSS taikymas bėginėms mašinoms yra savanoriškas. Jeigu bėginių mašinų atitiktis šiai TSS nevertinama ir nedeklaruojama, joms taikomos nacionalinės taisyklės. ►M2  Tokiu atveju taikomi Direktyvos 2008/57/EB 24 ir 25 straipsniai. ◄

Tunelis laikomas modernizuotu arba rekonstruotu pagal šią TSS, jei tunelį sudarančiame posistemyje (arba jo dalyje) atliekami bet kokie svarbūs modifikavimo arba pakeitimo darbai.

Vykdant konkrečią modernizavimo arba rekonstravimo programą į ją neįtrauktų agregatų ir sudedamųjų dalių atitikties reikalavimams užtikrinti nebūtina.

Atliekant modernizavimo arba rekonstravimo darbus taikomi šie parametrai, jei jie patenka į darbų vykdymo apimtį:

Tunelio avarijos likvidavimo priemonių planas persvarstomas.

Tunelis laikomas pailgintu pagal šią TSS, jei pasikeičia jo geometrija (pvz., padidėja ilgis, jis sujungiamas su kitu tuneliu).

Jei atliekamas tunelio pailginimas, jį ilginant panaudotiems agregatams ir sudedamosioms dalims įgyvendinamos toliau nurodytos priemonės. Jas taikant nagrinėtinas tunelio ilgis yra visas tunelio ilgis po pailginimo:

Bendrasis saugos būdas rizikai vertinti įgyvendinamas, kaip aprašyta 6.2.6 punkte, siekiant nustatyti, ar aktualu taikyti kitas 4.2.1.5 punkte numatytas priemones ir 4.2.1.7 punkte numatytas priemones visam tuneliui po išplėtimo.

Jei taikoma, tunelio avarijos likvidavimo priemonių planas persvarstomas.

Traukinių eismo organizavimo ir valdymo aspektai ir jų įgyvendinimas nustatyti traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS.

Modernizuojamiems arba rekonstruojamiems tuneliams taikomi šioje TSS naujiems tuneliams nustatyti reikalavimai.

Pagal 4.4.6 skirsnio a punktą turi būti pasirenkama naujų riedmenų, kuriuos ketinama naudoti esamuose tuneliuose, kategorija.

Tačiau valstybė narė gali leisti naudoti naujus A kategorijos riedmenis esamuose ilgesniuose kaip 5 km tuneliuose, jeigu naudojant tuos naujus riedmenis bus užtikrintas toks pat arba aukštesnis gaisrinės saugos lygis, palyginti su pirmiau naudotais riedmenimis. Toks pat arba aukštesnis keleivių ir personalo saugos lygis įrodomas taikant bendrąjį saugos būdą rizikai vertinti.