Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 4 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 4 straipsnio 5 dalį specifinių atvejų nuostatos pateiktos 7 skirsnyje.

Šios TSS reikalavimai galioja bet kurio pločio vėžės sistemoms, kurioms taikoma ši TSS, nebent tam tikroje pastraipoje būtų rašoma apie konkretaus pločio vėžės sistemą arba konkretų nominalų vėžės plotį.

struktūriniam infrastruktūros posistemiui;

funkcinio techninės priežiūros posistemio daliai, susijusiai su infrastruktūros posistemiu (t. y. traukinių išorės plovimo įrenginiams, vandens pripylimo, degalų pripylimo, stacionariajai tualetų nuotekų šalinimo įrangai ir elektros energijos tiekimo iš stacionariojo šaltinio įrangai).

geležinkelio linijos išdėstymą vietovėje;

kelio parametrus;

iešmus ir kryžmes;

kelio atsparumą veikiančioms apkrovoms;

inžinerinių statinių atsparumą eismo apkrovoms;

neatidėliotinų veiksmų, susijusių su kelio geometrijos defektais, ribas;

peronus;

sveikatą, saugą ir aplinką;

eksploatavimo užtikrinimą;

stacionariuosius traukinių priežiūros įrenginius.

riedmenų posistemio;

energijos posistemio;

kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio;

traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio.

geležinkelio linijos charakteristikomis ir tikslia kliūčių padėtimi;

tos geležinkelio linijos inžinerinių statinių artumo gabarito tipiniu profiliu;

a ir b punktuose nurodytų metodų deriniu.

Sąjungos geležinkelių sistema, kuriai taikoma ►M1  Direktyvą (ES) 2016/797 ◄ ir kurios dalis yra infrastruktūros ir techninės priežiūros posistemiai, yra integruota sistema, kurios nuoseklumas turi būti tikrinamas. Nuoseklumas pirmiausia turi būti tikrinamas pagal infrastruktūros posistemio specifikacijas, pagal jo sąsajas su kitais Sąjungos geležinkelių sistemos, į kurią jis yra integruotas, posistemiais, taip pat pagal eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles.

Šioje TSS nustatytos ribinės vertės neturėtų būti taikomos kaip įprastos projektinės vertės. Tačiau projektinės vertės turi atitikti šioje TSS nustatytas ribas.

Pagal funkcines ir technines infrastruktūros posistemio ir techninės priežiūros posistemio dalies ir jų sąsajų specifikacijas, aprašytas 4.2 ir 4.3 punktuose, konkrečių technologijų ar techninių sprendimų taikyti neprivaloma, išskyrus, kai tai būtina Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti.

Tačiau inovaciniams sąveikos sprendimams, kurie neatitinka šioje TSS nustatytų reikalavimų ir (arba) negali būti vertinami taip, kaip nustatyta šioje TSS, reikia naujų specifikacijų ir (arba) vertinimo metodų. Kad būtų įmanoma diegti technologines naujoves, šios specifikacijos ir vertinimo metodai kuriami pagal 10 straipsnyje aprašytą inovacinių sprendimų procesą.

Jei šioje TSS daroma nuoroda į EN standartus ir jei joje nenurodyta kitaip, EN standartuose esantys variantai (dar vad. „nacionaliniais nuokrypiais“) netaikytini ir nėra šios TSS dalis.

Jei šioje TSS kaip kategorija arba eksploatacinis parametras geležinkelio linijos greitis nurodytas kilometrais per valandą [km/h], Airijos Respublikos tinklams ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės tinklams jį pagal G priedėlį galima paversti lygiaverčiu greičiu myliomis per valandą [mph].

Sąjungos geležinkelių tinklo sudedamosios dalys nustatytos Direktyvos (ES) 2016/797 1 priedo 1 punkte. Siekiant užtikrinti, kad sąveika būtų diegiama rentabiliai, kiekvienai Sąjungos geležinkelių tinklo sudedamajai daliai priskiriama pagal TSS nustatyta geležinkelio linijų kategorija.

Pagal TSS nustatyta geležinkelio linijų kategorija yra eismo kodų derinys. Jei geležinkelio linija vyksta vieno tipo eismas (pavyzdžiui, vien krovininių traukinių eismui skirta geležinkelio linija), eksploatacinėms charakteristikoms aprašyti užtenka vieno kodo; jei geležinkelio linija vyksta mišrus eismas, kategorija aprašoma vienu arba keliais keleivių ir krovinių vežimo kodais. Sudėtiniais eismo kodais nustatomos tam tikros ribos, kuriose linija gali būti pritaikyta reikiamam eismo rūšių deriniui.

Pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos naudojamos esamoms geležinkelio linijoms suklasifikuoti siekiant sukurti tikslinę sistemą, kad būtų užtikrinta aktualių eksploatacinių charakteristikų atitiktis.

Geležinkelio linijos klasifikuojamos remiantis eismo tipu (eismo kodu), kuris apibūdinamas šiais eksploataciniais parametrais:

Skiltyse „Inžinerinių statinių artumo gabaritas“ ir „Ašies apkrova“ nurodytos vertės, turinčios tiesioginės įtakos traukinio važiavimui, yra privalomi minimalūs lygiai pagal tikslinį eismo kodą. Nepaisant TEN-T reikalavimų, skiltyse „Geležinkelio linijos greitis“, „Naudingasis perono ilgis“ ir „Traukinio ilgis“ pateikti verčių intervalai taikomi tiek, kiek praktiškai įmanoma.

2 ir 3 lentelėse išvardyti eksploataciniai parametrai neskirti naudoti riedmenų ir infrastruktūros suderinamumo patikrinimams. Suderinamumo su maršrutu patikrinimams taikomas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/773 ( 4 ) priedo (OPE TSS) 4.2.2.5 punktas ir D.1 priedėlis.

Informacija, kuria remiantis nustatomi būtinieji eksploatuojamų inžinerinių statinių pajėgumo reikalavimai, susiję su skirtingais traukinių tipais, pateikta E priedėlyje. Jungtinės Karalystės tinklams Šiaurės Airijoje informacija, kuria remiantis nustatomas didžiausios aširačio apkrovos ir didžiausio greičio, atsižvelgiant į riedmens tipą, santykis, pateikta F priedėlyje.

2 ir 3 lentelėse nustatyti eismo tipų eksploatacinių charakteristikų lygiai.

Inžinerinių statinių infrastruktūros reikalavimams nustatyti vien ašies apkrovos neužtenka. Reikalavimai nustatyti:

Keleivinio transporto mazgai, krovininio transporto mazgai ir jungiamosios geležinkelio linijos prireikus priskiriami prie minėtų eismo kodų.

Pagal Direktyvos (ES) 2016/797 4 straipsnio 7 dalį, kurioje nurodyta, kad TSS negali trukdyti valstybių narių sprendimams dėl infrastruktūros naudojimo transporto priemonių, kurioms TSS netaikomos, eismui, leidžiama projektuoti tokias naujas ir patobulintas geležinkelio linijas, kuriose būtų galima taikyti:

nei nurodyta 2 ir 3 lentelėse.

(Nenaudojama)

Tam tikros geležinkelio linijos vietos gali būti projektuojamos taip, kad tam tikra arba visos geležinkelio linijos eksploatacinės charakteristikos – greitis, naudingasis perono ilgis ir traukinio ilgis – būtų mažesnės nei nurodyta 2 ir 3 lentelėse, jei tai būtina atsižvelgiant į geografinius, urbanistinius ar aplinkos apribojimus.

Geležinkelio linijos išdėstymas vietovėje

Kelio parametrai

Iešmai ir kryžmės

Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms

Inžinerinių statinių atsparumas eismo apkrovoms

Neatidėliotinų veiksmų, susijusių su kelio geometrijos defektais, ribos

Peronai

Sveikata, sauga ir aplinka

▼M1

▼B

Eksploatavimo užtikrinimas

Stacionarieji traukinių priežiūros įrenginiai

Techninės priežiūros taisyklės

▼M1

▼B

Šie reikalavimai aprašyti kitose pastraipose ir kartu su jais nurodomos visos konkrečios sąlygos, kurias kiekvienu atveju galima nustatyti atitinkamiems pagrindiniams parametrams ir sąsajoms.

Nurodytos pagrindinių parametrų vertės galioja tik iki didžiausio geležinkelio linijos greičio (350 km/h).

Nurodytos pagrindinių parametrų vertės Airijos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje, t. y. Šiaurės Airijos tinkle, galioja iki 165 km/h didžiausio geležinkelio linijos greičio.

Daugiabėgio kelio atveju šios TSS reikalavimai atskirai taikomi kiekvienai bėgių porai, kuri suprojektuota būti eksploatuojama kaip atskiras kelias.

Specifinių atvejų geležinkelio linijoms taikomi reikalavimai nustatyti 7.7 punkte.

Galima tiesti trumpas kelio atkarpas su įtaisais, kuriais užtikrinamas perėjimas tarp skirtingo nominalaus vėžės pločio atkarpų.

Posistemio reikalavimai taikomi įprastoms eksploatavimo sąlygoms. Galimi darbų vykdymo padariniai, dėl kurių galėtų prireikti taikyti laikinąsias posistemio eksploatacinių charakteristikų išimtis, aptariami 4.4 punkte.

Traukinių eksploatacines charakteristikas galima pagerinti naudojant specialias sistemas, pvz., transporto priemonės korpuso pakreipimo sistemą. Galima nustatyti specialias šių traukinių eksploatavimo sąlygas, jei į jas neįtraukiama apribojimų kitiems traukiniams, kuriuose tokios sistemos neįrengtos.

Inžinerinių statinių artumo gabarito viršutinė dalis nustatoma remiantis pagal 4.2.1 punktą pasirinktais gabaritais, nustatytais T priedėlio [3] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje.

Inžinerinių statinių artumo gabarito apatinė dalis yra gabaritas GI2, nustatytas T priedėlio [3] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje. Jei bėgių keliuose įrengti vagonų stabdikliai, apatinei gabarito daliai taikomas inžinerinių statinių artumo gabaritas GI1, nustatytas toje pačioje specifikacijoje.

Inžinerinių statinių artumo gabaritas apskaičiuojamas taikant kinematinį metodą pagal T priedėlio [3] rodyklėje nurodytos specifikacijos reikalavimus.

Vietoj 1–3 punktų 1 520  mm vėžės sistemoje visi pagal 4.2.1 punktą pasirinkti eismo kodai taikomi su vienodu šios TSS H priedėlyje apibrėžtu inžinerinių statinių artumo gabaritu S.

Vietoj 1–3 punktų 1 600  mm vėžės sistemoje visi pagal 4.2.1 punktą pasirinkti eismo kodai taikomi su vienodu šios TSS O priedėlyje apibrėžtu inžinerinių statinių artumo gabaritu IRL1.

Atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas laikantis pagal 4.2.1 punktą pasirinktų gabaritų.

Nominalus horizontalusis naujų geležinkelio linijų atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis už 4 lentelėje pateiktas vertes; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

Atstumas tarp gretimų bėgių kelių ašių turi atitikti bent standarto T priedėlio [3] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje nustatytus atstumo tarp bėgių kelių ašių ribų reikalavimus.

Vietoj 1–3 punktų 1 520  mm vėžės sistemoje nominalus horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis už 5 lentelėje pateiktas vertes; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

Vietoj 2 punkto 1 668  mm vėžės sistemoje nominalus naujų geležinkelio linijų horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis už 6 lentelėje pateiktas vertes; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

Vietoj 1–3 punktų 1 600  mm vėžės sistemoje atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas laikantis pagal 4.2.1 punktą pasirinktų gabaritų. Nominalus horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis kaip 3,57 m, kai gabaritas yra IRL1; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

Keleivių peronus kertančio naujų geležinkelio linijų kelio nuolydis neviršija 2,5 mm/m, jei numatoma reguliariai prikabinti arba atkabinti transporto priemones.

Naujų stovynės, kurioje statomi riedmenys, kelių nuolydis neviršija 2,5 mm/m, jei nenumatyta specialių priemonių, kad riedmenys nepradėtų riedėti savaime.

Projektuojamų naujų keleiviniam eismui skirtų P1 geležinkelio linijų pagrindinių kelių nuolydis gali būti iki 35 mm/m, jei laikomasi šių reikalavimų:

Naujų geležinkelio linijų mažiausias projektinis gulsčiosios kreivės spindulys yra ne mažesnis kaip 150 m.

Naujų geležinkelio linijų atvirkštinės mažo spindulio kreivės (išskyrus kaupiamųjų kelynų, kuriuose vagonai manevruojami pavieniui, atvirkštines kreives) projektuojamos taip, kad būtų išvengta taukšų susikabinimo.

Tarp kreivių esantiems tiesaus kelio tarpiniams elementams taikoma T priedėlio [4] rodyklėje nurodyta specifikacija, o vertės grindžiamos toje pačioje specifikacijoje nustatytais tipiniais riedmenimis. Kad būtų išvengta tipinių riedmenų prielaidų neatitinkančių esamų riedmenų taukšų susikabinimo, infrastruktūros valdytojas gali nustatyti didesnius tiesaus tarpinio elemento ilgius.

Netiesioms tarpinėms kelio sudedamosioms dalims atliekamas išsamus skaičiavimas siekiant patikrinti nuokrypio į šoną skirtumus.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 2 punkto taikomas šis reikalavimas – 150–250 m. spindulio atvirkštinės kreivės projektuojamos taip, kad tarp posūkio kreivių būtų bent 15 m tiesaus kelio atkarpa.

Vertikalių kreivių spindulys (išskyrus skirstymo kalnelius skirstymo stotyse) keteroje yra bent 500 m, o įduboje – 900 m.

Skirstymo kalnelių skirstymo stotyse vertikalių kreivių spindulys keteroje yra bent 250 m, o įduboje – 300 m.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – vertikalios kreivės spindulys keteroje ir įduboje (išskyrus skirstymo stotyse) yra bent 5 000  m.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 2 punkto taikomas šis reikalavimas – skirstymo stoties kalnelio vertikalios kreivės spindulys yra bent 350 m keteroje ir 250 m įduboje.

Europos standartinis nominalus vėžės plotis yra 1 435  mm.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – nominalus vėžės plotis yra 1 520  mm.

1 668  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – nominalus vėžės plotis yra 1 668  mm.

1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – nominalus vėžės plotis yra 1 600  mm.

Geležinkelio linijos projektinės išorinio bėgio pakylos ribos nustatytos 7 lentelėje.

Kelių, esančių greta stoties peronų, prie kurių turi sustoti įprastu būdu eksploatuojami traukiniai, projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 110 mm.

Jei naujos mišriojo arba krovininio eismo geležinkelio linijos posūkio kreivės spindulys yra mažesnis nei 305 m, o išorinio bėgio pakylos kitimo sparta yra didesnė kaip 1 mm/m, išorinio bėgio pakylai taikoma pagal šią formulę apskaičiuota riba:

D ≤ (R – 50)/1,5

čia: D – išorinio bėgio pakyla (mm), R – spindulys (m).

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1–3 punktų taikomas šis reikalavimas – projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 150 mm.

Vietoje 1 punkto, 1 668  mm vėžės sistemai taikoma projektinė išorinio bėgio pakyla turi būti ne didesnė kaip 185 mm.

1 668  mm vėžės sistemai vietoj 2 punkto taikomas šis reikalavimas – kelių, esančių greta stoties peronų, prie kurių turi sustoti įprastu būdu eksploatuojami traukiniai, projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 125 mm.

1 668  mm vėžės sistemai vietoj 3 punkto taikomas šis reikalavimas – jei naujos mišriojo arba krovininio eismo geležinkelio linijos posūkio kreivės spindulys yra mažesnis nei 250 m, išorinio bėgio pakylai taikoma pagal šią formulę apskaičiuota riba:

D ≤ 0,9 * (R – 50)

čia: D – išorinio bėgio pakyla (mm), R – spindulys (m).

1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 185 mm.

Didžiausio išorinio bėgio pakylos stygiaus vertės nustatytos 8 lentelėje.

Traukiniams, specialiai suprojektuotiems važiuoti esant didesniam išorinio bėgio pakylos stygiui (pavyzdžiui, sudėtiniams riedmenų vienetams, kurių ašies apkrovos yra mažesnės nei nustatyta 2 lentelėje; transporto priemonėms su specialia saugaus važiavimo posūkio kreivėmis įranga), leidžiama važiuoti esant didesnėms išorinio bėgio pakylos stygiaus vertėms, jei įrodoma, kad važiuoti galima saugiai.

1 520  mm vėžės sistemos visų tipų riedmenims vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – išorinio bėgio pakylos stygius yra ne didesnis kaip 115 mm. Reikalavimas galioja, jei greitis yra ne didesnis kaip 200 km/h.

1 668  mm vėžės sistemos visų tipų riedmenims vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – didžiausio išorinio bėgio pakylos stygiaus vertės nustatytos 9 lentelėje.

Didžiausios išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertės:

Jei prieš staigų kreivumo spindulio pokytį ir po jo V ≤ 40 km/h, o išorinio bėgio pakylos stygius ≤ 75 mm, staigaus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertė gali būti padidinta iki 150 mm.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausios staigaus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertės yra šios:

1 668  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomos šios didžiausios projektinės staigaus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertės:

Ribinės 10 lentelėje nurodytos ekvivalenčiojo kūgiškumo vertės apskaičiuojamos atsižvelgiant į šias aširačio skersinio poslinkio amplitudės (y) vertes:

čia: TG – vėžės plotis, SR –atstumas tarp aširačio antbriaunio sąlyčio paviršių.

Ekvivalenčiojo kūgiškumo vertinimo iešmuose ir kryžmėse atlikti nereikia.

▼M1

Pasirenkami toks projektinis vėžės plotis, bėgio galvutės profilis ir kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio pokrypis, kad nebūtų viršytos 10 lentelėje nustatytos ekvivalenčiojo kūgiškumo ribos.

▼B

Modeliuojamas šių aširačių, nustatytų T priedėlio [6] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje, riedėjimas projektinėmis kelio sąlygomis (modeliuojama skaičiavimais pagal T priedėlio [5] rodyklėje nurodytą specifikaciją):

ir SR2 taikomos šios vertės:

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1–4 punktų taikomas šis reikalavimas – ekvivalenčiojo kūgiškumo vertinti nereikalaujama.

Bėgio galvutės profilis pasirenkamas iš intervalo, nustatyto vienoje iš T priedėlio [7] ir [8] rodyklėse nurodytų specifikacijų, arba atitinka nustatytąjį 2 papunktyje.

Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilių konstrukcija:

▼M1

1 paveikslas

Bėgio galvutės profilis

▼B

Šie reikalavimai netaikomi plečiamiesiems įtaisams.

Bėgis pakreiptas į kelio vidurį.

Keliuose, kuriuose planuojamas važiavimo greitis yra ne mažesnis kaip 60 km/h., bėgio pokrypio vertės intervalas tam tikrame maršrute yra 1/20–1/40.

Ne ilgesnių kaip 100 m atkarpų tarp iešmų ir kryžmių be pokrypio bėgius be pokrypio leidžiama kloti, jei važiavimo greitis yra ne didesnis kaip 200 km/h.

Bėgis projektuojamas vertikalus arba pakreiptas.

Jei bėgis yra pakreiptas, projektinis pokrypis pasirenkamas iš intervalo 1/20–1/40.

Pokrypį gali sudaryti bėgio galvutės profilio aktyvios dalies forma.

Jei važiavimo per iešmus ir kryžmes greitis yra didesnis kaip 200 km/h, bet ne didesnis kaip 250 km/h, bėgius galima kloti be pokrypio, jei jų atkarpos neviršija 50 m.

Jei greitis didesnis kaip 250 km/h, bėgiai yra su pokrypiu.

pagal 4.2.1 išrinktą aširačio apkrovą;

didžiausias vertikaliąsias rato jėgas. Nustatytomis bandymo sąlygomis veikiančios didžiausios rato jėgos yra nustatytos T priedėlio [9] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje;

vertikaliąsias kvazistatines rato jėgas. Nustatytomis bandymo sąlygomis veikiančios didžiausios kvazistatinės rato jėgos yra nustatytos T priedėlio [9] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje.

Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, projektuojamas taip, kad būtų pritaikytas staigiajam stabdymui magnetinėmis stabdžių sistemomis.

Sūkurinių srovių stabdymo sistemų naudojimo kelyje nuostatas eksploataciniu lygmeniu nustato infrastruktūros valdytojas pagal konkrečias kelio, įskaitant iešmus ir kryžmes, charakteristikas. Šios stabdžių sistemos naudojimo sąlygos registruojamos pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/777 ( 5 ) (RINF).

1 600  mm vėžės sistemai 1 punkto galima netaikyti.

šonines jėgas. Didžiausia šoninė jėga, kuria aširatis nustatytomis bandymo sąlygomis veikia kelią, yra nustatyta T priedėlio [9] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje;

kvazistatines kreipiamąsias jėgas. Didžiausios kvazistatinės kreipiamosios jėgos Yqst, esant nustatytiems spinduliams ir bandymo sąlygoms, yra nustatytos T priedėlio [9] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje.

71 modelį, nustatytą T priedėlio [10] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje;

be to, ištisinių sijų tiltų apkrovos modelį SW/0, nustatytą T priedėlio [10] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje.

jei esamas inžinerinis statinys pakeičiamas nauju, naujasis statinys turi atitikti 4.2.7.1 punkto arba 4.2.7.2 punkto reikalavimus;

jei mažiausias esamų inžinerinių statinių pajėgumas atitinka E priedėlio reikalavimus, esami inžineriniai statiniai atitinka aktualius sąveikos reikalavimus;

jei esamo inžinerinio statinio pajėgumas neatitinka E priedėlio reikalavimų ir jei vykdomi darbai (pvz., atliekamas stiprinimas) siekiant padidinti inžinerinio statinio pajėgumą, kad statinys atitiktų šios TSS reikalavimus (inžinerinis statinys neturi būti keičiamas nauju inžineriniu statiniu), imamasi priemonių užtikrinti inžinerinio statinio atitiktį E priedėlio reikalavimams;

Neatidėliotinų atskiro lyginimo defekto taisymo veiksmų ribos nustatytos T priedėlio [12] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje. Atskiri defektai turi neviršyti D1 bangos ilgio intervalo ribų.

Atskiro defekto, susijusio su lyginimu, neatidėliotinų veiksmų ribos, kai važiavimo greitis yra didesnis kaip 300 km/h, yra neišspręstas klausimas.

Atskiro išilginio profilio defekto neatidėliotinų taisymo veiksmų ribos nustatytos T priedėlio [12] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje. Atskiri defektai turi neviršyti D1 bangos ilgio intervalo ribų.

Atskiro defekto, susijusio su išilginiu profiliu, neatidėliotinų veiksmų ribos, kai važiavimo greitis yra didesnis kaip 300 km/h, yra neišspręstas klausimas.

Neatidėliotinų kelio iškrypos kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riba pateikiama kaip vertė nuo nulio iki didžiausios vertės. Kelio iškrypa nustatyta T priedėlio [13] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje.

Kelio iškrypos riba yra matavimo bazės funkcija, taikoma pagal T priedėlio [12] rodyklėje nurodytą specifikaciją.

Infrastruktūros valdytojas priežiūros plane privalo nurodyti bazinį ilgį, kuriuo remdamasis matuos kelią, kad patikrintų atitiktį šiam reikalavimui. Bazinio ilgio matavimas turi apimti bent vieną 2–5 m bazę.

1 520  mm vėžės sistemos kelio iškrypai, kai bazinis ilgis yra 10 m, vietoj 1 ir 2 punktų taikomi kitokie reikalavimai – ji yra ne didesnė kaip:

Infrastruktūros valdytojas 1 520  mm vėžės sistemos priežiūros plane vietoj 3 punkto reikalavimų nurodo bazinį ilgį, kuriuo remdamasis matuos kelią, kad patikrintų atitiktį šiam reikalavimui. Bazinio ilgio matavimas turi apimti bent vieną 10 m bazę.

1 668  mm vėžės sistemos kelio iškrypos ribai vietoj 2 punkto taikomi kitokie reikalavimai – ji yra matavimo bazės funkcija, taikoma pagal T priedėlio [12] rodyklėje nurodytą specifikaciją.

Neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų ribos nustatytos 12 lentelėje.

1 520  mm vėžės sistemos neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riboms vietoj 1 punkto taikomi 13 lentelėje nustatyti reikalavimai

1 600  mm vėžės sistemos neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riboms vietoj 1 punkto taikomi šie reikalavimai:

Didžiausia leidžiama eksploatacinė išorinio bėgio pakyla – 180 mm.

Keleiviniam eismui skirtų geležinkelio linijų didžiausia leidžiama eksploatacinė išorinio bėgio pakyla – 190 mm.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausia eksploatacinė išorinio bėgio pakyla yra 150 mm.

1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausia eksploatacinė išorinio bėgio pakyla yra 185 mm.

1 668  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausia eksploatacinė išorinio bėgio pakyla yra 200 mm.

Iešmų ir kryžmių techninės charakteristikos atitinka šias eksploatacines vertes:

visi atitinkami iešmų ir kryžmių reikalavimai taip pat taikomi kitiems techniniams sprendimams, kuriems naudojamos iešmų smailės, pvz., daugiau daugiabėgiame kelyje naudojamoms trinties mažinimo priemonėms;

1 520  mm vėžės sistemos techninės iešmų ir kryžmių charakteristikos vietoj 1 punkto reikalavimų atitinka šias eksploatacines vertes:

1 600  mm vėžės sistemos techninės iešmų ir kryžmių charakteristikos vietoj 1 punkto reikalavimų atitinka šias eksploatacines vertes:

Šio punkto reikalavimai taikomi tik tiems keleivių peronams, prie kurių turi sustoti įprastu būdu eksploatuojami traukiniai.

Laikantis šio punkto reikalavimų, galima peronus projektuoti pagal esamus eksploatacinius poreikius, jei atsižvelgiama į būsimus eksploatacinius reikalavimus, kuriuos galima pagrįstai numatyti. Nustatant prie perono turinčio sustoti traukinio sąsajas privaloma atsižvelgti į esamus eksploatacinius reikalavimus, taip pat į būsimus eksploatacinius reikalavimus, kuriuos galima pagrįstai numatyti bent dešimčiai metų nuo perono eksploatavimo pradžios.

Nominalus perono aukštis yra 550 arba 760 mm virš viršutinio bėgių paviršiaus, kai spindulys yra ne mažesnis kaip 300 m.

Jei spindulys yra mažesnis, nominalų perono aukštį galima pritaikyti pagal atstumą nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto, siekiant kuo labiau sumažinti atstumą tarp traukinio ir perono, kurį reikia peržengti.

Peronams, kuriuose įprastomis eksploatavimo sąlygomis turi sustoti tik tie keleiviniai traukiniai, kurie aiškiai nurodyti kaip neįtraukti į Komisijos reglamento (ES) Nr. 1302/2014 (LOC&PAS TSS) ( 6 ) taikymo sritį, nurodytą jo 1.1 punkte, gali būti taikomos kitokios nominalaus perono aukščio nuostatos.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – nominalus perono aukštis yra 200 arba 550 mm virš viršutinio bėgių paviršiaus. ►M2  Šioms vertėms taikoma leidžiamoji nuokrypa –10 / +20 mm. ◄

1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – nominalus perono aukštis yra 915 mm virš viršutinio bėgių paviršiaus.

Atstumas tarp kelio ašies ir perono krašto, lygiagretaus važiavimo plokštumai (bq), apibrėžtas T priedėlio [3] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje, nustatomas remiantis įrangos ribiniais gabaritais (bqlim). Įrangos ribinis gabaritas apskaičiuojamas pagal vėžės plotį G1.

Peronas statomas artimas gabaritui, neviršijant didžiausios 50 mm nuokrypos. Todėl vertė bq atitinka

bqlim ≤ bq ≤ bqlim + 50 mm.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – atstumas nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto yra:

▼M2

Šioms vertėms taikoma leidžiamoji nuokrypa –10 / +10 mm.

▼B

1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – atstumas nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto yra 1 560  mm.

Pageidautina, kad naujų geležinkelio linijų bėgių kelias šalia peronų būtų tiesus, tačiau niekur negali būti mažesnio kaip 300 m spindulio.

Išilgai naujo, atnaujinto arba patobulinto perono esančio kelio vertės nenustatytos.

Geležinkelio linija yra pritaikyta sąveikai šoninio vėjo atžvilgiu, jei užtikrintas tipinio traukinio, važiuojančio ta geležinkelio linija pačiomis kritiškiausiomis eksploatavimo sąlygomis, saugumas.

Atitikties taisyklėse turi būti atsižvelgiama į būdingas tipinių traukinių vėjo kreives, apibrėžtas lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS.

Jei saugos neįmanoma užtikrinti be poveikio mažinamųjų priemonių arba dėl geografinės situacijos, arba dėl kitų specifinių geležinkelio linijos ypatybių, infrastruktūros valdytojas imasi reikiamų saugos užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui:

Įrodoma, kad pritaikytomis priemonėmis užtikrinama sauga.

Jei nustatomas riedėjimo nestabilumas, geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas bendru tyrimu, atliekamu pagal toliau pateiktų 2 ir 3 punktų reikalavimus, nustato susijusią linijos dalį.

Pastaba: Atlikti tokį bendrą tyrimą dėl veiksmų, susijusių su riedmenimis, taip pat nustatyta lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS 4.2.3.4.3.2 punkte.

Tiriamoje vietoje infrastruktūros valdytojas maždaug 10 m atstumu matuoja vėžės plotį ir bėgio galvutės profilius. Vidutinis ekvivalentusis kūgiškumas 100 m atkarpoje apskaičiuojamas atliekant modeliavimą su šios TSS 4.2.4.5 dalies 4 punkto a–d papunkčiuose nurodytais aširačiais, kad bendro tyrimo tikslais būtų patikrinta atitiktis 14 lentelėje nustatytai keliui taikomai ekvivalenčiojo kūgiškumo ribai.

Jei vidutinis ekvivalentusis kūgiškumas 100 m atkarpoje atitinka 14 lentelėje nustatytas ribines vertes, geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas atlieka bendrą tyrimą, kad nustatytų nestabilumo priežastį.

Jei naudojamas plovimo įrenginys, jis yra tinkamas vienaukščių ar dviaukščių traukinių išorinius paviršius valyti šiame aukštyje:

Plovimo įrenginys suprojektuojamas taip, kad traukiniai išilgai jo galėtų važiuoti bet kuriuo greičiu nuo 2 iki 5 km/h.

Stacionarieji vandens pripylimo įrenginiai turi būti suderinami su vandens sistemos charakteristikomis, nustatytomis lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS.

Stacionarieji žmonėms vartoti skirto vandens tiekimo įrenginiai aprūpinami geriamuoju vandeniu, atitinkančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 ( 7 ) reikalavimus.

Medžiagos, naudojamos žmonėms vartoti skirtam vandeniui tiekti į riedmenis (pvz., rezervuaro, siurblio, vamzdyno, vandens čiaupo ir sandariklių medžiaga ir kokybė), turi atitikti žmonėms vartoti skirtam vandeniui keliamus reikalavimus.

Eksploatavimo taisyklės rengiamos pagal infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytas procedūras. Rengiant šias taisykles atsižvelgiama į dokumentus, susijusius su eksploatavimu ir įtrauktus į techninę bylą, kaip reikalaujama ►M1  Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnio 4 dalyje ir nustatyta tos direktyvos IV priede (2.4 punkte) ◄ .

Kai kuriose situacijose, kai atliekami iš anksto suplanuoti darbai, gali reikėti laikinai netaikyti infrastruktūros posistemio ir jo sąveikos sudedamųjų dalių, apibrėžtų šios TSS 4 ir 5 skirsniuose, specifikacijų.

Techninės priežiūros taisyklės rengiamos pagal infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytas procedūras.

Techninės priežiūros byla, kaip prie patikros deklaracijos pridedamos techninės bylos dalis, parengiama iki geležinkelio linijos atidavimo eksploatuoti.

Parengiamas posistemio techninės priežiūros planas, kuriuo užtikrinama, kad šioje TSS nustatytų reikalavimų būtų laikomasi per visą jo eksploatavimo laikotarpį.

neatidėliotinų veiksmų ribų verčių rinkinys,

taikytinos priemonės (pavyzdžiui, greičio ribojimas, remonto trukmė), jei nesilaikoma privalomų verčių,

įsikišimo ir įspėjamųjų ribų verčių rinkinys,

pareiškimas apie metodus, profesinę darbuotojų kvalifikaciją ir naudotiną asmeninę apsauginę saugos įrangą,

taisyklės, kurių privaloma laikytis siekiant apsaugoti kelyje ar greta jo dirbančius žmones,

priemonės, kuriomis tikrinama, ar laikomasi eksploatacinių verčių,

jei greitis didesnis kaip 250 km/h, balasto išjudinimo oro srautu rizikos mažinimo priemonės.

Infrastruktūros posistemio eksploatavimo ir techninės priežiūros darbuotojų sveikatos ir darbo saugos sąlygos turi atitikti susijusius Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.

Šį klausimą apima infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje aprašytos procedūros.

5.3 punkto reikalavimai pagrįsti tradicinės konstrukcijos balastuotu keliu, kurio plataus pagrindo bėgiai (Vignole) pakloti ant betoninių ar medinių pabėgių; bėgių atsparumas išilginiam poslinkiui užtikrinamas įtvirtinant bėgio pagrindą.

Sudedamosios dalys ir pablokiai, naudojami klojant kitos konstrukcijos kelią, nelaikomi sąveikos sudedamosiomis dalimis.

Šioje techninėje sąveikos specifikacijoje „sąveikos sudedamosiomis dalimis“ laikomi tik šie elementai (pavienės sudedamosios dalys arba pablokiai):

Tolesniuose punktuose aprašomos kiekvienai iš šių sudedamųjų dalių taikomos specifikacijos.

Bėgiai, sąvaržos ir pabėgiai, naudojami trumpoms specialios paskirties kelio atkarpoms, pavyzdžiui, iešmuose ir kryžmėse, plečiamuosiuose įtaisuose, su pereinamosiomis nebalastuoto kelio plokštėmis ir specialiuose inžineriniuose statiniuose, nelaikomi sąveikos sudedamosiomis dalimis.

bėgio galvutės profilis;

bėgio plienas.

Bėgio plieno reikalavimai yra aktualūs 4.2.6 punkto „Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms“ reikalavimams.

Bėgio plienas atitinka šiuos reikalavimus:

Bėgio sąvaržų reikalavimai yra aktualūs 4.2.6.1 punkto „Kelio atsparumas vertikaliosioms apkrovoms“, 4.2.6.2 punkto „Išilginis kelio atsparumas“ ir 4.2.6.3 punkto „Šoninis kelio atsparumas“ reikalavimams.

Laboratorinių bandymų sąlygomis patikrinta bėgio sąvarža atitinka šiuos reikalavimus:

▼M1

▼B

Kelio pabėgiai projektuojami taip, kad juos naudojant su tam tikru bėgiu ir bėgio sąvarža jų savybės atitiktų 4.2.4.1 punkto „Nominalus vėžės plotis“, 4.2.4.7 punkto „Bėgio pokrypis“ ir 4.2.6 punkto „Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms“ reikalavimus.

1 435  mm nominalaus pločio vėžės sistemai nustatoma, kad kelio pabėgių projektinis vėžės plotis tiesiuosiuose ruožuose ir gulsčiosiose kreivėse, kurių spindulys didesnis kaip 300 m, yra 1 437  mm.

Šios TSS 5 skirsnyje apibrėžta sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo procedūra vykdoma taikant atitinkamus modulius.

Pakartotinai naudoti tinkamoms sąveikos sudedamosioms dalims atitikties vertinimo procedūros netaikomos.

Taikomi šie sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai:

Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimo moduliai pasirenkami iš nurodytųjų 20 lentelėje.

Jei gaminiai pateikiami rinkai iki atitinkamos TSS paskelbimo, tipas laikomas patvirtintu, todėl EB tipo tyrimo (CB modulio) nereikia, jei gamintojas įrodo, kad panašiomis sąlygomis ankstesnėms paraiškoms patvirtinti atliktų bandymų ir sąveikos sudedamųjų dalių patikrų rezultatai teigiami ir atitinka šios TSS reikalavimus. Šiuo atveju tokie vertinimai lieka galioti sudedamąsias dalis ėmus naudoti pagal naują paskirtį. Jei neįmanoma įrodyti, kad sprendimas buvo reikiamai pagrįstas praeityje, taikoma po šios TSS paskelbimo ES rinkai pateiktų sąveikos sudedamųjų dalių procedūra.

Atliekant sąveikos sudedamųjų dalių atitikties vertinimą naudojami šios TSS A priedėlio 36 lentelėje nurodyti etapai ir charakteristikos.

bėgio, bėgio pokrypio, bėgio tarpiklio ir pabėgių tipo derinys, su kuriuo leidžiama naudoti bėgių sąvaržą;

didžiausia ašies apkrova, kurią pagal projektą pritaikyta išlaikyti bėgio sąvarža.

bėgio, bėgio pokrypio ir bėgių sąvaržos tipo derinys, su kuriuo leidžiama naudoti pabėgį;

nominalus ir projektinis vėžės plotis;

ašies apkrovos ir traukinio derinys, kuriam suprojektuotas kelio pabėgis.

Bėgio kietis bandomas važiavimo paviršiuje pagal T priedėlio [7] rodyklėje nurodytą specifikaciją.

Atsparumas tempimui bandomas pagal T priedėlio [7] rodyklėje nurodytą specifikaciją.

Nuovargio bandymas atliekamas pagal T priedėlio [7] rodyklėje nurodytą specifikaciją.

(Nenaudojama)

Universaliosios ir daugiafunkcės vėžės kelio pabėgių atveju, projektinio kelio vėžės pločio galima nevertinti, jei nominali kelio vėžė yra 1 435  mm.

Gavusi pareiškėjo prašymą paskelbtoji įstaiga pagal ►M1  Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnį ◄ ir atitinkamo modulio nuostatas atlieka infrastruktūros posistemio EB patikrą.

Jei pareiškėjas įrodo, kad infrastruktūros posistemio arba jo dalies bandymai arba vertinimas yra tokie patys kaip kiti sėkmingi konstrukcijos taikymo bandymai ir vertinimas, EB patikros tikslais paskelbtoji įstaiga atsižvelgia į šių bandymų ir vertinimo rezultatus.

Infrastruktūros posistemio EB patikra apima šios TSS B priedėlio 37 lentelėje nurodytus etapus ir charakteristikas.

Posistemio EB patikra netaikoma šios TSS 4.2.1 punkte nustatytoms eksploatacinės charakteristikoms.

Specialios pagrindinių infrastruktūros posistemio parametrų vertinimo procedūros nustatytos 6.2.4 punkte.

Pareiškėjas pagal Direktyvos (ES) 2016/797 15 straipsnį parengia infrastruktūros posistemio EB patikros deklaraciją.

SG modulį – EB patikrą, pagrįstą vieneto patikra, arba

modulį – EB patikrą, pagrįstą visiško kokybės valdymo sistema ir projekto tyrimu.

Vykdant projekto peržiūrą inžinerinių statinių artumo gabaritas vertinamas pagal būdingus skerspjūvius, naudojant skaičiavimo, kurį pagal T priedėlio [3] rodyklėje nurodytą specifikaciją atliko infrastruktūros valdytojas arba perkančioji organizacija, rezultatus.

Būdingi skerspjūviai yra:

Po surinkimo ir iki atidavimo eksploatuoti atstumai tikrinami vietose, kuriose prie projektinio ribinio įrangos gabarito priartėjama arčiau kaip per 100 mm, arba kurioje prie nominalaus įrangos gabarito arba tolydžiojo gabarito priartėjama arčiau kaip per 50 mm.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – vykdant projekto peržiūrą inžinerinių statinių artumo gabaritas vertinamas pagal būdingus skerspjūvius, naudojant šios TSS H priedėlyje apibrėžtą vienodą inžinerinių statinių artumo gabaritą S.

1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – vykdant projekto peržiūrą inžinerinių statinių artumo gabaritas vertinamas pagal būdingus skerspjūvius, naudojant šios TSS O priedėlyje apibrėžtą inžinerinių statinių artumo gabaritą IRL1.

Projekto peržiūra atstumui tarp gretimų kelių ašių įvertinti vykdoma naudojant infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos pagal T priedėlio [3] rodyklėje nurodytą specifikaciją atlikto skaičiavimo rezultatus. Nominalus atstumas tarp gretimų kelių ašių tikrinamas geležinkelio linijos išdėstymo vietovėje, kur atstumai nurodyti lygiagrečiai horizontaliajai plokštumai. Ribinis įrengimo tarp gretimų kelių ašių atstumas tikrinamas pagal spindulį ir susijusią išorinio bėgio pakylą.

Po surinkimo ir prieš atiduodant eksploatuoti atstumas tarp gretimų kelių ašių tikrinamas ypatingos svarbos vietose, kuriose prie ribinio įrengimo tarp gretimų kelių ašių atstumo, nustatyto T priedėlio [3] rodyklėje nurodytoje specifikacijoje, priartėjama arčiau kaip per 50 mm.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – projekto peržiūra atstumui tarp gretimų kelių ašių įvertinti vykdoma naudojant infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos atlikto skaičiavimo rezultatus. Nominalus atstumas tarp gretimų kelių ašių tikrinamas geležinkelio linijos išdėstymo vietovėje, atstumus pateikiant lygiagrečiai horizontaliajai plokštumai. Ribinis įrengimo tarp gretimų kelių ašių atstumas tikrinamas pagal spindulį ir susijusią išorinio bėgio pakylą.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 2 punkto taikomas šis reikalavimas – po surinkimo ir iki atidavimo eksploatuoti atstumas tarp gretimų kelių ašių tikrinamas ypatingos svarbos vietose, kuriose prie ribinio įrengimo tarp gretimų kelių ašių atstumo priartėjama arčiau kaip per 50 mm.

Vykdant projekto peržiūrą nominalus vėžės plotis vertinamas tikrinant paties pareiškėjo deklaraciją.

Po surinkimo ir iki atidavimo eksploatuoti nominalus vėžės plotis vertinamas tikrinant sudedamosios dalies – pabėgio – sertifikatą. Jei sąveikos sudedamosios dalys neturi sertifikato, nominalus vėžės plotis tikrinamas pagal paties pareiškėjo deklaraciją.

Vykdant projekto peržiūrą kreivumas, išorinio bėgio pakyla, išorinio bėgio pakylos stygius ir staigus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimas vertinami pagal vietinį projektinį greitį.

Vertinti iešmų ir kryžmių išdėstymo nereikalaujama.

Po surinkimo ir prieš atiduodant eksploatuoti, peržiūrint mažiausią gulsčiąją kreivę, įvertinamos pareiškėjo arba infrastruktūros valdytojo pateiktos matavimo vertės. Atsižvelgiama į infrastruktūros valdytojo nustatytas darbų priėmimo taisykles.

Projektinis naujų bėgių profilis vertinamas pagal 4.2.4.6 punktą.

Pakartotiniam naudojimui tinkamiems naudotiems bėgiams 4.2.4.6 punkte nustatyti bėgio galvutės profilio reikalavimai netaikomi.

Nauji inžineriniai statiniai vertinami projektui naudotas eismo apkrovas ir kelio iškrypos ribą tikrinant pagal būtinuosius 4.2.7.1–4.2.7.3 punktų reikalavimus. Paskelbtoji įstaiga nėra įpareigojama nagrinėti projektą ar atlikti kokius nors skaičiavimus. Jei tikrinama koeficiento alfa vertė, kuri buvo naudota projektuojant pagal 4.2.7.1 punktą, užtenka patikrinti, ar koeficiento alfa vertė atitinka 11 lentelę.

Naujos sankasos ir grunto slėgio poveikis vertinami projektui naudotas vertikaliąsias apkrovas tikrinant pagal 4.2.7.2 punkto reikalavimus. Jei tikrinama koeficiento alfa vertė, kuri buvo naudota projektuojant pagal 4.2.7.2 punktą, užtenka patikrinti, ar koeficiento alfa vertė atitinka 11 lentelę. Paskelbtoji įstaiga nėra įpareigojama nagrinėti projektą ar atlikti kokius nors skaičiavimus.

patikra, ar Europos tinklo geležinkelio linijų kategorijų vertės ir paskelbtas arba numatomas paskelbti leidžiamasis greitis geležinkelio linijoje, kurioje yra inžineriniai statiniai, atitinka E priedėlio reikalavimus;

patikra, ar Europos tinklo geležinkelio linijų kategorijų vertės kartu su nustatytu leidžiamuoju važiavimo per tiltus arba projektiniu greičiu arba alternatyvūs reikalavimai, nustatyti su LM71 ir alfa (α) koeficientu, taikomu P1 ir P2, atitinka E priedėlio reikalavimus;

inžinerinių statinių arba projektinių eismo apkrovų patikra pagal 4.2.7.1.1, 4.2.7.1.2 ir 4.2.7.2 būtinuosius reikalavimus. Koeficiento alfa (α) vertę peržiūrint pagal 4.2.7.1.1 ir 4.2.7.2 punktus, užtenka patikrinti, ar koeficiento alfa (α) vertė atitinka 11 lentelėje nustatytą koeficiento alfa (α) vertę;

jeigu esamam tiltui taikomas reikalavimas E priedėlyje nurodytas pagal projektinį apkrovos modelį HSLM, esamo tilto vertinimas atliekamas pagal vieną iš šių metodų:

jeigu esamam tiltui taikomas reikalavimas yra nustatytas remiantis alternatyviais dinaminės apkrovos reikalavimais (E priedėlio 8 pastaba), esamo tilto vertinimas atliekamas patikrinant šių alternatyvių apkrovos reikalavimų dinaminio vertinimo specifikaciją pagal E priedėlio 8 pastaboje nustatytus reikalavimus.

Vykdant projekto peržiūrą atstumas tarp kelio ašies ir perono krašto vertinamas naudojant infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos pagal T priedėlio [3] rodyklėje nurodytą specifikaciją atlikto skaičiavimo rezultatus.

Gabaritai tikrinami po surinkimo ir iki atidavimo eksploatuoti. Atstumas tikrinamas abiejuose perono galuose – kas 30 m kelio tiesėse ir kas 10 m kelio kreivėse.

1 520  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – vykdant projekto peržiūrą atstumas tarp kelio vidurio ir perono krašto vertinamas pagal 4.2.9.3 punkto reikalavimus. 2 punktas taikomas atitinkamai.

1 600  mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – vykdant projekto peržiūrą atstumas tarp kelio vidurio ir perono krašto vertinamas pagal 4.2.9.3 punkto 4 papunkčio reikalavimus. 2 punktas taikomas atitinkamai.

Kelio atitiktis 4.2.6 punkto reikalavimams įrodoma darant nuorodą į naudojamą kelio konstrukciją, atitinkančią numatytas susijusio posistemio eksploatavimo sąlygas.

Kelio konstrukcija apibrėžiama techninėmis charakteristikomis, nustatytomis šios TSS C priedėlio 1 dalyje, ir jos eksploatavimo sąlygomis, nustatytomis šios TSS D priedėlio 1 dalyje.

Kelio konstrukcija laikoma naudojama, jei įvykdytos abi šios sąlygos:

Naudojamos kelio konstrukcijos eksploatavimo sąlygos reiškia normalaus eksploatavimo sąlygas.

Naudojamos kelio konstrukcijos patvirtinimo vertinimas atliekamas tikrinant, ar nurodytos šios TSS C priedėlio 1 dalyje nustatytos techninės charakteristikos ir šios TSS D priedėlio 1 dalyje nustatytos naudojimo sąlygos ir ar yra nuoroda į ankstesnį kelio konstrukcijos naudojimą.

Jei projekte naudojama anksčiau įvertinta kelio konstrukcija, paskelbtoji įstaiga vertina tik tai, ar laikomasi naudojimo sąlygų.

Jei naujos kelio konstrukcijos grindžiamos naudojamomis kelio konstrukcijomis, naujas vertinimas atliekamas tikrinant skirtumus ir sprendžiant, kaip jie veikia kelio atsparumą. Vertinimas gali būti grindžiamas, pavyzdžiui, kompiuteriniu modeliavimu, laboratoriniais bandymais arba bandymais buvimo vietoje.

Kelio konstrukcija laikoma nauja, jei pakeičiama bent viena iš šios TSS C priedėlyje nustatytų charakteristikų arba viena iš šios TSS D priedėlyje nustatytų naudojimo sąlygų.

Iešmų ir kryžmių kelio atsparumas vertinamas pagal 6.2.5.1 punkto nuostatas. Techninės iešmų ir kryžmių konstrukcijos charakteristikos nustatytos C priedėlio 2 dalyje, o iešmų ir kryžmių konstrukcijos naudojimo sąlygos nustatytos D priedėlio 2 dalyje.

Iešmų ir kryžmių konstrukcijos geometrija vertinama pagal šios TSS 6.2.4.8 punktą.

Didžiausias bukosios kryžmės dalies be rato kreipiamųjų priemonių ilgis vertinamas pagal šios TSS 6.2.4.8 punktą.

dalies eksploatuojamo maršruto trasos atnaujinimas;

aplinkkelio tiesimas;

vieno arba daugiau papildomų kelių tiesimas eksploatuojamame maršrute (nesvarbu, koks atstumas tarp pirminių kelių ir papildomų kelių).

Patobulintam infrastruktūros posistemiui šios TSS taikymas yra privalomas ir ji patobulintam posistemiui taikoma geografinėje patobulinimo aprėptyje. Geografinė patobulinimo aprėptis nustatoma remiantis vieta bėgių kelyje ir metrinėmis nuorodomis ir reiškia, kad toje aprėptyje bus užtikrinta visų su patobulinamo posistemio bėgių keliais susijusių pagrindinių infrastruktūros posistemio parametrų atitiktis.

Vieno ar daugiau bėgių įrengimas užtikrinant suderinamumą su papildomu vėžės pločiu taip pat laikomas patobulinimu, kai pasikeičia posistemio eksploataciniai kriterijai, kaip aprašyta 7.3.1 punkte.

Jeigu atliekamas ne infrastruktūros posistemio patobulinimas, o kitoks pakeitimas, šios TSS taikymas kiekvienam pagrindiniam parametrui (nurodytam 4.2.2 punkte), kuriam pakeitimas turi įtakos, yra privalomas, kai dėl pakeitimo reikia atlikti naują EB patikros procedūrą pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/250 ( 10 ). Taikomos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/250 6 ir 7 straipsnių nuostatos.

Jeigu atliekamas ne infrastruktūros posistemio patobulinimas, o kitoks pakeitimas, ir pagal tuos pagrindinius parametrus, kuriems pakeitimas įtakos neturi, arba jei dėl pakeitimo naujos EB patikros nereikia, atitikties šiai TSS lygis įrodomas savanoriškai.

Patobulinant arba atnaujinant infrastruktūros posistemį nereikalaujama, kad būtų laikomasi naujoms geležinkelio linijoms nustatytų reikalavimų.

Jei atliekant atnaujinimą vykdomas Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 15 punkte nurodytas svarbus pakeitimas, TSS neatitinkantys posistemio arba dalies (-ių) elementai sistemingai pakeičiami TSS atitinkančiais elementais.

Direktyvos (ES) 2016/797 2 straipsnio 17 punkte apibrėžtas pakeitimas atliekant techninę priežiūrą yra bet koks sudedamųjų dalių keitimas tapataus veikimo ir eksploatacinių charakteristikų dalimis atliekant prevencinę arba taisomąją techninę priežiūrą. Jis atliekamas pagal šios TSS reikalavimus, kai praktiškai ir ekonomiškai įmanoma, ir jį atliekant nereikia EB patikros.

Patobulinant arba atnaujinant esamą infrastruktūros posistemį leidžiamos šios išimtys:

1 650  mm, kai perono aukštis 300 mm ir

1 750  mm, kai perono aukštis yra 1 100  mm.

1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 1 papunkčio ir 4.2.3.1 punkto 2 papunkčio taikomas šis reikalavimas – viršutinė ir apatinė inžinerinio statinio artumo gabarito dalis nustatoma pagal vėžės plotį FIN1. Tie gabaritai apibrėžti standarto ►M2  EN 15273-3:2013+A1:2016 ◄ D priedo D4.4 skirsnyje.

1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabaritas apskaičiuojamas taikant statinį metodą pagal standarto EN 15273–3:2013 5, 6, 10 skirsnių reikalavimus ir D priedėlio D.4.4 skirsnį.

1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas pagal vėžės plotį FIN1.

1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.2 punkto 2 papunkčio taikomas šis reikalavimas – nustatomas projektinis naujų geležinkelio linijų nominalus horizontalus atstumas tarp gretimų kelių ašių ir jis yra ne mažesnis už 21 lentelėje nustatytas vertes (įskaičiuojama aerodinaminio poveikio atsarga).

1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.2 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – atstumas tarp gretimų kelių ašių atitinka bent ribinio įrengimo tarp gretimų kelių ašių atstumo reikalavimus, nustatytus pagal standarto ►M2  EN 15273-3:2013+A1:2016 ◄ D priedėlio D4.4.5 skirsnį.

1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.4.2 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – balastuoto arba nebalastuoto kelio projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 180 mm.

1 524  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.4.2 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – jei naujos mišriojo arba krovininio eismo geležinkelio linijos posūkio kreivės spindulys yra mažesnis nei 320, o išorinio bėgio pakyla kinta sparčiau nei 1 mm/m, išorinio bėgio pakylai taikoma pagal šią formulę apskaičiuota riba:

D ≤ (R – 50) × 0,7

čia: D – išorinio bėgio pakyla (mm), R – spindulys (m).

vietoj J.1 punkto b papunkčio taikomas reikalavimas, kad mažiausias spindulys per bukąją kryžmę būtų 200 m; 200–220 m spindulio atveju mažas spindulys kompensuojamas didinant vėžės plotį;

vietoj J.1 punkto c papunkčio taikomas reikalavimas, kad mažiausias gretbėgio aukštis būtų 39 mm.

didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties iešmais vertė – 1 469  mm.

Šį tarpą galima padidinti, jeigu infrastruktūros valdytojas gali įrodyti, kad iešmo valdymo ir blokavimo sistema yra atspari aširačio šoninėms poveikio jėgoms.

mažiausia paprastosios kryžmės fiksuotos smailės apsaugos vertė – 1 476  mm.

Ši vertė matuojama 14 mm žemiau viršutinio bėgių paviršiaus ir ant teorinės atskaitos linijos reikiamu atstumu atgal nuo smaigalio tikrojo taško (RP), kaip parodyta 2 pav.

Kryžmėms su smaigalio įtrauktimi šią vertę galima sumažinti. Šiuo atveju infrastruktūros valdytojas turi įrodyti, kad smaigalio įtrauktis pakankama siekiant užtikrinti, kad tikrajame taške (RP) ratas nesitrenktų į smailę;

didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties kryžmės smaile vertė – 1 440  mm.

didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties gretbėgiu/atlanka vertė – 1 469  mm.

mažiausias antbriauniui skirto tarpo plotis – 42 mm.

mažiausias antbriauniui skirto tarpo gylis – 40 mm.

Didžiausias gretbėgio aukščio perviršis – 55 mm.

330–4 367  mm vienaukščių traukinių,

330–5 300  mm dviaukščių traukinių.

tiesiame kelyje ir vidinėje posūkio kreivės pusėje:

bqlim = 1 650  + 3 750 /R + (g – 1 435 )/2 + 11,5

išorinėje posūkio kreivės pusėje:

bqlim = 1 650  + 3 750 /R + (g – 1 435 )/2 + 11,5 + 220 * tanδ

čia: R – kelio spindulys metrais, g – vėžės plotis, δ – išorinio bėgio pakylos ir horizontalios linijos kampas

Vietoj 4.2.4.5 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – pasirenkamos tokios projektinės vėžės pločio, bėgio galvutės profilio ir kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio pokrypio vertės, kad nebūtų viršytos 24 lentelėje nustatytos ekvivalenčiojo kūgiškumo ribos.

Vietoj 4.2.4.5 punkto 4 papunkčio taikomas šis reikalavimas – modeliuojama, kaip toliau nurodyti aširačiai riedėtų projektinėmis kelio sąlygomis (modeliuojant pagal standartą ►M2  EN 15302:2021 ◄ atliekamas skaičiavimas):

▼M2

▼B

ir SR2 taikomos šios vertės:

Pagal 4.2.7.1.1 punkto 1 papunkčio a dalies reikalavimus 1 520  mm vėžės sistemai taikomas 71 apkrovos modelis, kai paskirstytoji apkrova qvk yra 100 kN/m.

Vietoj 4.2.8.6 punkto 1 papunkčio d dalies taikomas šis reikalavimas – su tam tikrų tipų iešmais, kai R = 190 m, ir kryžmėmis, kurių šlaitai 1:9 ir 1:4,444, didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties gretbėgiu/atlanka vertė gali būti 1 385  mm.

1 520  mm pločio vėžei vietoj 4.2.8.6 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – techninės iešmų ir kryžmių charakteristikos atitinka šias eksploatacines vertes:

Miesto ir priemiesčio geležinkelio peronų nominalus perono aukštis virš viršutinio bėgių paviršiaus gali būti 960 mm.

Patobulintų arba atnaujintų geležinkelio linijų, kurių greitis yra ne didesnis kaip 160 km/h, nominalus perono aukštis virš viršutinio bėgių paviršiaus gali būti 220–380 mm.

1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabarito viršutinė dalis nustatoma pagal 26 ir 27 lentelėse nustatytus gabaritus, apibrėžtus standarto ►M2  EN 15273-3:2013+A1:2016 ◄ D priedo D.4.3 skirsnyje.

1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 2 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabarito apatinė dalis nustatoma pagal standarto ►M2  EN 15273-3:2013+A1:2016 ◄ D priedo D.4.3.4 skirsnį.

1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabaritas apskaičiuojamas taikant kinematinį metodą pagal standarto ►M2  EN 15273-3:2013+A1:2016 ◄ D priedo D.4.3 skirsnį.

didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties iešmais vertė – 1 618  mm.

Šią vertę galima padidinti, jei infrastruktūros valdytojas gali įrodyti, kad iešmo valdymo ir blokavimo sistema yra atspari aširačio šoninėms poveikio jėgoms.

mažiausia paprastosios kryžmės fiksuotos smailės apsaugos vertė – 1 625  mm.

Ši vertė matuojama 14 mm žemiau viršutinio bėgių paviršiaus ir ant teorinės atskaitos linijos reikiamu atstumu atgal nuo smaigalio tikrojo taško (RP), kaip parodyta 2 pav.

Kryžmėms su smaigalio įtrauktimi šią vertę galima sumažinti. Šiuo atveju infrastruktūros valdytojas turi įrodyti, kad smaigalio įtrauktis pakankama siekiant užtikrinti, kad tikrajame taške (RP) ratas nesitrenktų į smailę;

didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties kryžmės smaile vertė – 1 590  mm;

didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties gretbėgiu/atlanka vertė – 1 618  mm;

mažiausias antbriauniui skirto tarpo plotis – 38 mm;

mažiausias antbriauniui skirto tarpo gylis – 40 mm.

Didžiausias gretbėgio aukščio perviršis – 70 mm.

1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.9.3 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – atstumas tarp kelio ašies ir perono krašto, lygiagretaus važiavimo plokštumai (bq), apibrėžtai standarto ►M2  EN 15273-3:2013+A1:2016 ◄ 13 skyriuje, nustatomas remiantis įrangos ribiniais gabaritais (bqlim). Įrangos ribinis gabaritas apskaičiuojamas pagal gabaritą PTb+, apibrėžtą standarto ►M2  EN 15273-3:2013+A1:2016 ◄ D priedo D 4.3 skirsnyje.

Trijų bėgių kelio įrangos ribinis gabaritas yra už kontūro, gauto pagal 1 668  mm kelio vėžę centruotą įrangos gabaritą uždengus pagal 1 435  mm kelio vėžę centruotu įrangos gabaritu, nustatytu 4.2.9.3 punkto 1 papunktyje.

12 m2, jei transporto priemonė suprojektuota tipiniam kinematiniam profiliui PTc,

11 m2, jei transporto priemonė suprojektuota tipiniams kinematiniams profiliams PTb ir PTb+.

1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabarito viršutinė dalis naujoms linijoms nustatoma pagal 29 ir 30 lentelėse nustatytus gabaritus, apibrėžtus standarto ►M2  EN 15273-3:2013+A1:2016 ◄ D priedo D.4.11 skirsnyje.

Atnaujintų arba patobulintų geležinkelio linijų inžinerinių statinių artumo gabarito viršutinė dalis nustatoma pagal gabaritą GHE16, apibrėžtą standarto EN 15273–3:2013 D priedo D.4.11 skirsnyje.

1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 2 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabarito apatinė dalis yra šios TSS P priedėlyje nustatytas GEI2. Jei keliuose įrengti vagonų stabdikliai, apatinei gabarito daliai taikomas šios TSS P priedėlyje apibrėžtas inžinerinių statinių artumo gabaritas GEI1.

1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.3.1 punkto 3 papunkčio taikomas šis reikalavimas – inžinerinių statinių artumo gabaritas apskaičiuojamas taikant kinematinį metodą pagal standarto ►M2  EN 15273-3:2013+A1:2016 ◄ D priedo D.4.11 skirsnį, o apatinės dalies – pagal šios TSS P priedėlį.

didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties iešmais vertė – 1 618  mm.

Šią vertę galima padidinti, jei infrastruktūros valdytojas gali įrodyti, kad iešmo valdymo ir blokavimo sistema yra atspari aširačio šoninėms poveikio jėgoms.

mažiausia paprastosios kryžmės fiksuotos smailės apsaugos vertė – 1 626  mm.

Ši vertė matuojama 14 mm žemiau viršutinio bėgių paviršiaus ir ant teorinės atskaitos linijos reikiamu atstumu atgal nuo smaigalio tikrojo taško (RP), kaip parodyta 2 pav.

Kryžmėms su smaigalio įtrauktimi šią vertę galima sumažinti. Šiuo atveju infrastruktūros valdytojas turi įrodyti, kad smaigalio įtrauktis pakankama siekiant užtikrinti, kad tikrajame taške (RP) ratas nesitrenktų į smailę;

didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties kryžmės smaile vertė – 1 590  mm;

didžiausia rato laisvojo važiavimo tarpo ties gretbėgiu/atlanka vertė – 1 620  mm;

mažiausias antbriauniui skirto tarpo plotis – 38 mm;

mažiausias antbriauniui skirto tarpo gylis – 40 mm;

didžiausias gretbėgio aukštis – 70 mm.

vietinio arba regioninio susisiekimo ar

vietinio ir tolimojo susisiekimo,

regioninio ir tolimo susisiekimo

1 668  mm nominalaus pločio vėžei vietoj 4.2.9.3 punkto 1 papunkčio taikomas šis reikalavimas – atstumas tarp kelio ašies ir perono krašto, lygiagretaus važiavimo plokštumai (bq), apibrėžtai standarto ►M2  EN 15273-3:2013+A1:2016 ◄ 13 skyriuje, nustatomas remiantis įrangos ribiniais gabaritais (bqlim). Įrangos ribinis gabaritas apskaičiuojamas pagal viršutinių dalių GHE16 arba GEC16, apibrėžtų standarto ►M2  EN 15273-3:2013+A1:2016 ◄ D priedo D.4.11 skirsnyje, gabaritus.

Trijų bėgių kelio įrangos ribinis gabaritas yra už kontūro, gauto pagal 1 668  mm kelio vėžę centruotą ribinį įrangos gabaritą uždengus pagal 1 435  mm kelio vėžę centruotu ribiniu įrangos gabaritu, nustatytu 4.2.9.3 punkto 1 papunktyje.

12 m2, jei transporto priemonė suprojektuota tipiniam kinematiniam profiliui GEC16,

11 m2, jei transporto priemonė suprojektuota tipiniams kinematiniams profiliams GEB16 ir GHE16,