Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB

Šiuo reglamentu nustatomos nuostatos dėl bendrojo Europos Sąjungos biudžeto išlaidų valdymo srityse, kurias reglamentuoja Sąjungos taisyklės:

a) dėl maisto ir maisto saugos bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo, platinimo ir šalinimo etapu, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų interesus ir informaciją, medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, gamybą ir naudojimą;

b) dėl pašarų ir pašarų saugos bet kuriuo pašarų gamybos, perdirbimo, platinimo ir šalinimo etapu ir pašarų naudojimo, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų interesus ir informaciją;

f) dėl gamybos, siekiant augalų dauginamąją medžiagą pateikti rinkai ir ją tiekiant rinkai;

g) dėl augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai ir tausiojo pesticidų naudojimo reikalavimų;

h) kuriomis siekiama užkirsti kelią ir sumažinti pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kylantį dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių;

i) dėl į aplinką apgalvotai išleidžiamų genetiškai modifikuotų organizmų;

j) dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su augalų veislėmis, apsaugos ir augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir jų mainų.

a) bendrąjį tikslą prisidėti prie aukšto žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygio visoje maisto grandinėje ir susijusiose srityse užkertant kelią ligoms ir kenksmingiesiems organizmams ir juos likviduojant, užtikrinant aukšto lygio vartotojų ir aplinkos apsaugą, kartu stiprinant Sąjungos maisto ir pašarų pramonės konkurencingumą ir skatinant darbo vietų kūrimą;

i) prisidėti prie aukšto lygio maisto ir maisto gamybos sistemų saugos ir kitų produktų, kurie gali daryti poveikį maisto saugai, saugos, taip pat prie maisto gamybos tvarumo gerinimo;

ii) prisidėti prie aukštesnio gyvūnų sveikatos lygio Sąjungoje ir gyvūnų gerovės užtikrinimo;

iii) padėti laiku nustatyti kenksminguosius organizmus ir juos sunaikinti, kai tie kenksmingieji organizmai pateko į Sąjungą;

iv) padėti didinti oficialios kontrolės ir kitos veiklos, atliekamos siekiant veiksmingai įgyvendinti 1 straipsnyje nurodytas Sąjungos taisykles ir jų laikytis, veiksmingumą, ekonominį efektyvumą ir patikimumą.

2. Siekiant įvertinti, ar pasiekti konkretūs tikslai, nurodyti 1 dalies b punkte, naudojami šie rodikliai:

a) siekiant 1 dalies b punkto i papunktyje nurodyto konkretaus tikslo, žmonių susirgimų ligomis, susijusiomis su maisto sauga ir zoonozėmis, atvejų skaičiaus sumažėjimas;

b) siekiant 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodyto konkretaus tikslo:

i) valstybių narių ar jų regionų, kurios yra neapimtos gyvūnų ligų, dėl kurių skiriama finansinė parama, skaičiaus augimas;

ii) ligos parametrų, pvz., sergamumo, paplitimo ir protrūkių skaičiaus, bendras mažėjimas;

c) siekiant 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodyto konkretaus tikslo:

i) Sąjungos teritorijoje atliekamų tyrimų dėl kenksmingųjų organizmų, ypač tų, apie kuriuos nežinoma, kad jų pasitaiko Sąjungos teritorijoje, ir dėl kenksmingųjų organizmų, laikomų pavojingiausiais Sąjungos teritorijoje, aprėptis;

ii) tų kenksmingųjų organizmų išnaikinimo trukmė ir sėkmės dažnis;

d) siekiant 1 dalies b punkto iv papunktyje nurodyto konkretaus tikslo, palanki kontrolės, visų pirma, susirūpinimą keliančiose srityse, kurią Komisijos ekspertai atlieka valstybėse narėse ir kurių duomenis pateikia ataskaitose, rezultatų tendencija.

1. 1 straipsnyje nurodytų išlaidų finansavimas Sąjungos lėšomis įgyvendinamas laikantis Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012.

2. Jeigu dotacijos teikiamos valstybių narių kompetentingoms institucijoms, jos turi būti laikomos nustatytais naudos gavėjais pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 128 straipsnio 1 dalį. Tokios dotacijos gali būti suteiktos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus.

3. Sąjungos finansinė parama šiame reglamente nurodytoms priemonėms taip pat gali būti savanoriški mokėjimai tarptautinėms organizacijoms, kurių narė yra Sąjunga arba kurių darbe ji dalyvauja, veikiančioms srityse, kurioms taikomos 1 straipsnyje nurodytos taisyklės.

1. 1 straipsnyje nurodytų išlaidų viršutinė riba laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2020 m. yra 1 891 936 000 EUR galiojančiomis kainomis.

2. Finansinis paketas, nurodytas 1 dalyje, gali taip pat apimti išlaidas, susijusias su pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiksmais, kurie reikalingi 1 straipsnyje nurodytų išlaidų valdymui ir tikslų įgyvendinimui, visų pirma tyrimai, ekspertų susitikimai, išlaidos, susijusios su informacijai apdoroti ir ja keistis skirtais informaciniais tinklais, taip pat visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama tas išlaidas.

3. Viršutinė riba taip pat gali apimti techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, būtinas užtikrinti perėjimą nuo priemonių, priimtų iki šio reglamento įsigaliojimo, prie priemonių, priimtų po jo įsigaliojimo. Jei būtina, asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m. ir skirti apmokėti panašioms išlaidoms, kad būtų galima valdyti veiksmus, nebaigtus iki 2020 m. gruodžio 31 d.

4. Jei daugiamečiai veiksmai patvirtinami, biudžetinius įsipareigojimus galima suskaidyti į metines išmokas. Jeigu biudžetiniai įsipareigojimai yra taip suskaidyti, Komisija nustato metinių išmokų įsipareigojimus atsižvelgdama į veiksmų įgyvendinimo pažangą, numatomus poreikius ir biudžeto galimybes.

1. Jei Sąjungos finansinis įnašas teikiamas kaip dotacija, jis neturi viršyti 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų.

2. Didžiausia norma, nurodyta 1 dalyje, gali būti padidinta iki 75 % reikalavimus atitinkančių išlaidų:

a) finansuoti tarpvalstybinei veiklai, įgyvendinamai kartu dviejų ar daugiau valstybių narių, siekiant kontroliuoti kenksminguosius organizmus ar gyvūnų ligas, nuo jų apsisaugoti ar juos likviduoti;

b) valstybėse narėse, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio;

c) finansuoti kenkėjų kontrolės atokiausiuose Sąjungos regionuose, kaip nurodyta 25 straipsnyje, programoms.

3. Didžiausia norma, nurodyta 1 dalyje, gali būti padidinta iki 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, jei veikla, remiama iš Sąjungos įnašo, susijusi su didelio pavojaus žmonių, augalų ir gyvūnų sveikatai prevencija ir kontrole Sąjungoje ir:

a) yra skirta išvengti žmonių aukų arba didelių ekonomikos nuostolių visoje Sąjungoje;

b) yra konkrečios visai Sąjungai nepaprastai svarbios užduotys, kaip Komisija nustatė darbo programoje, priimtoje pagal 36 straipsnio 1 dalį, arba

1. Dotacijos gali būti skiriamos valstybėms narėms neviršijant didžiausios normos, nustatytos 5 straipsnio 1–3 dalyse, priemonėms, kurių imamasi patvirtinus, kad pasireiškė viena iš gyvūnų ligų, išvardytų pagal 7 straipsnį, su sąlyga, kad priemonės buvo taikomos nedelsiant ir kad buvo laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės reikalavimų. Tokios dotacijos gali taip pat apimti išlaidas, kurios buvo patirtos dar tik įtariant tokią ligą, jei vėliau ligos pasireiškimas pasitvirtina.

2. Dotacijos gali būti skiriamos valstybėms narėms, jeigu patvirtinus vienos iš gyvūnų ligų, išvardytų pagal 7 straipsnį, pasireiškimą dvi ar daugiau valstybių narių glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos kontroliuoti epidemiją.

3. Dotacijos gali būti skiriamos valstybėms narėms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms dėl apsaugos priemonių, kurių imtasi tuo atveju, jei kyla tiesioginė grėsmė sveikatai Sąjungoje dėl pasireiškusios arba plintančios trečiosios šalies arba valstybės narės teritorijoje vienos iš toliau išvardytų gyvūnų ligų ir zoonozių, išvardytų remiantis 7 arba 10 straipsniu.

4. Dotacijos gali būti skiriamos valstybėms narėms, jei Komisija priima sprendimą valstybės narės prašymu, kad jos turi sudaryti biologinių produktų, skirtų kontroliuoti gyvūnų ligas ir zoonozes, išvardytas pagal 7 arba 10 straipsnį, išteklių atsargas.

5. Sąjungos finansinė parama gali būti skirta biologinių produktų atsargoms kaupti arba vakcinų dozėms įsigyti, jeigu trečiojoje šalyje ar vienoje iš valstybių narių pasireiškusi arba plintanti viena iš gyvūnų ligų ir zoonozių, išvardytų pagal 7 arba 10 straipsnį, gali kelti grėsmę Sąjungai.

1. Gyvūnų ligų, kurios atitinka finansavimo pagal 6 straipsnį reikalavimus, sąrašas pateikiamas I priede.

2. Komisija pagal 40 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, skirtus gyvūnų ligų sąrašui, nurodytam šio straipsnio 1 dalyje, papildyti atsižvelgiant į gyvūnų ligas, apie kurias reikalaujama pranešti pagal Direktyvą 82/894/EEB, ir ligas, kurios gali kelti naują grėsmę Sąjungai dėl jų didelės įtakos:

c) žemės ūkio ar akvakultūros produkcijai ar su ja susijusiems ekonomikos sektoriams.

1. Toliau nurodytos išlaidos, kurias valstybės narės patiria taikydamos 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones, gali būti laikomos atitinkančiomis finansavimo reikalavimus pagal tą dalį:

a) išlaidos kompensacijoms savininkų patiriamai žalai už jų paskerstus arba nužudytus gyvūnus atlyginti, neviršijant tokių gyvūnų rinkos vertės, kurią jie būtų turėję, jei nebūtų buvę paveikti ligos;

b) gyvūnų skerdimo ar nužudymo išlaidos ir su tuo susijusios gabenimo išlaidos;

c) išlaidos kompensacijoms savininkų patiriamai žalai už jų sunaikintus gyvūninius produktus atlyginti, neviršijant tų produktų rinkos vertės prieš pat kylant bet kokiam įtarimui apie prasidėjusią ligą ar prieš jam pasitvirtinant;

d) ūkių ir įrangos valymo, dezinsekcijos ir dezinfekcijos išlaidos remiantis epidemiologija ir patogeno savybėmis;

e) išlaidos, susijusios su užkrėstų pašarų gabenimu ir sunaikinimu ir, jeigu negalima dezinfekuoti, įrangos sunaikinimu;

f) išlaidos vakcinoms ir jaukams įsigyti, laikyti, tvarkyti ar platinti, taip pat paties vakcinavimo išlaidos, jei Komisija taip nusprendžia ar leidžia tokius veiksmus;

h) išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais bet kurios kitos išlaidos, būtinos siekiant likviduoti ligą, kaip numatyta šio reglamento 36 straipsnio 4 dalyje nurodytu finansavimo sprendimu.

2. Kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 130 straipsnio 1 dalyje, išlaidos atitinka reikalavimus nuo dienos, kai valstybės narės praneša Komisijai apie ligos pasireiškimą. Tokios išlaidos gali taip pat apimti išlaidas, kurios buvo patirtos dar tik įtariant tokios ligos pasireiškimą, jei vėliau tas ligos pasireiškimas pasitvirtina.

3. Įvertinusi valstybių narių pateiktus mokėjimo prašymus, Komisija prisiima atitinkamus biudžeto įsipareigojimus ir reikalavimus atitinkančių išlaidų apmokėjimą.

Dotacijos gali būti skiriamos valstybių narių metinėms ar daugiametėms nacionalinėms pagal 10 straipsnį išvardytų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir priežiūros programoms (nacionalinės programos).

1. Gyvūnų ligų ir zoonozių, kurios atitinka dotacijų skyrimo pagal 9 straipsnį reikalavimus, sąrašas pateikiamas II priede.

2. Komisija pagal 40 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, skirtus gyvūnų ligų ir zoonozių sąrašui, nurodytam šio straipsnio 1 dalyje, papildyti, atsižvelgiant į:

a) padėtį, susijusią su gyvūnų ligomis, darančiomis reikšmingą poveikį gyvulininkystės produkcijai arba prekybai;

Toliau nurodytos išlaidos, kurias patiria valstybės narės, įgyvendindamos nacionalines programas, gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus dotacijoms gauti pagal 9 straipsnį:

i) tyrimų rinkinių, reagentų ir vartojimo reikmenų, kurie gali būti identifikuoti ir kurie specialiai naudojami tiems tyrimams atlikti, išlaidos;

ii) išlaidos darbuotojams, neatsižvelgiant į jų statusą, tiesiogiai dalyvaujantiems atliekant tyrimus;

c) išlaidos kompensacijoms savininkų patiriamai žalai už jų paskerstus arba nužudytus gyvūnus atlyginti, neviršijant tokių gyvūnų rinkos vertės, kurią jie būtų turėję, jei nebūtų buvę paveikti ligos;

e) išlaidos kompensacijoms savininkų patiriamai žalai už jų sunaikintus gyvūninius produktus atlyginti, neviršijant tų produktų rinkos vertės prieš pat kylant bet kokiam įtarimui apie prasidėjusią ligą ar prieš jam pasitvirtinant;

f) vakcinų dozių ar vakcinų ir jaukų, naudojamų pagal programas, įsigijimo, laikymo, vakcinavimo, tvarkymo ar platinimo išlaidos;

g) ūkio ir įrangos valymo, dezinfekcijos ir dezinsekcijos remiantis patogenų epidemiologija ir charakteristikomis išlaidos ir

h) išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais išlaidos, patirtos vykdant kitas būtinas priemones, nei nurodytosios a–g punktuose, jei tokios priemonės yra nustatytos sprendime dėl dotacijos, nurodytame 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

Taikant 1 dalies c punktą, atlyginimo už gyvūnus vertė (jei yra) iš kompensacijos atskaitoma.

Taikant 1 dalies d punktą, atlyginimo už termiškai apdorotus perinimui neskirtus kiaušinius vertė iš kompensacijos atskaitoma.

1. Ne vėliau kaip gegužės 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai nacionalines programas, kurios turi būti pradėtos vykdyti kitais metais ir kurioms jos pageidauja prašyti dotacijos.

Po gegužės 31 d. pateiktos nacionalinės programos laikomos neatitinkančiomis reikalavimų gauti finansavimą kitais metais.

a) gyvūnų ligos arba zoonozės epidemiologinės padėties prieš pradedant vykdyti programą aprašymas;

b) geografinių ir administracinių teritorijų, kuriose turi būti taikoma programa, aprašymas ir ribų nustatymas;

f) tikslai, kurie turi būti pasiekti iki programos pabaigos, ir jos numatoma nauda ir

g) tinkami rodikliai, pagal kuriuos vertinamas programos tikslų įgyvendinimas.

Kiekvienoje daugiametėje nacionalinėje programoje pirmos pastraipos b, d ir f punktuose nurodyta informacija pateikiama apie kiekvienus metus, kuriais ši programa vykdoma, jei esama reikšmingų pokyčių, palyginti su ankstesniais metais. Informacija, nurodyta tos pastraipos e punkte, pateikiama apie kiekvienus metus, kuriais ši programa vykdoma.

3. Jeigu vienos iš gyvūnų ligų ar zoonozių, išvardytų pagal 10 straipsnį, pasireiškimas arba plitimas gali kelti grėsmę sveikatos būklei Sąjungoje, ir siekiant apsaugoti Sąjungą nuo vienos iš tų ligų arba zoonozių, valstybės narės gali įtraukti į savo nacionalines programas priemones, kurias reikia įgyvendinti kaimyninių trečiųjų šalių teritorijose bendradarbiaujant su tų šalių institucijomis.

1. Komisija nacionalines programas vertina atsižvelgdama į metinės ar daugiametės darbo programos, nurodytos 36 straipsnio 1 dalyje, prioritetus ir kriterijus.

2. Ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 30 d. Komisija valstybėms narėms praneša apie:

a) techniniu požiūriu patvirtintų nacionalinių programų, siūlomų bendrai finansuoti, sąrašą;

c) preliminarų maksimalų Sąjungos finansinio įnašo į kiekvieną programą dydį ir

d) bet kokias preliminarias sąlygas, kurios gali būti taikomos Sąjungos finansiniam įnašui.

3. Komisija metines nacionalines programas ir susijusį finansavimą patvirtina ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. priimdama sprendimą dėl dotacijos, atsižvelgiant į įgyvendintas priemones bei išlaidas, patirtas nuo tų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Pateikus tarpines ataskaitas, kaip nurodyta 14 straipsnyje, Komisija prireikus gali iš dalies pakeisti tokius sprendimus, atsižvelgdama į visą tinkamumo finansuoti laikotarpį.

4. Komisija daugiametes nacionalines programas ir susijusį finansavimą patvirtina ne vėliau kaip pirmų įgyvendinimo metų sausio 31 d. priimdama sprendimą dėl dotacijos, atsižvelgiant į įgyvendintas priemones bei išlaidas, patirtas nuo pirmų įgyvendinimo metų sausio 1 d. iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

Dėl kiekvienos patvirtintos metinės ar daugiametės nacionalinės programos valstybės narės Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia metinę išsamią techninę ir finansinę ataskaitą už praėjusius metus. Toje ataskaitoje pateikiami pasiekti rezultatai, vertinami pagal rodiklius, nurodytus 12 straipsnio 2 dalies g punkte, ir išsamiai aprašomos patirtos reikalavimus atitinkančios išlaidos.

Be to, valstybės narės Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. pateikia tarpinę finansinę kiekvienos patvirtintos metinės nacionalinės programos ataskaitą.

Valstybė narė mokėjimo prašymą už atitinkamus metus nacionalinei programai finansuoti Komisijai pateikia ne vėliau kaip kitų metų balandžio 30 d.

Komisija sumoka Sąjungos finansinį įnašą reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti po atitinkamo ataskaitų, nurodytų 14 straipsnyje, patikrinimo.

1. Dotacijos gali būti skiriamos valstybėms narėms neviršijant didžiausios normos, nustatytos 5 straipsnio 1–3 dalyse, šioms kovos su kenksmingaisiais organizmais priemonėms, laikantis 17 straipsnyje nustatytų sąlygų:

a) kenkėjo naikinimo užkrėstoje zonoje priemonės, kurių kompetentingos institucijos imasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 ( 1 ) 17 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 dalį arba 30 straipsnio 1 dalį;

b) prioritetinio kenkėjo, įtraukto į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2016/2031 6 straipsnio 2 dalį, izoliavimo priemonės, kurias Sąjunga priėmė pagal to reglamento 28 straipsnio 2 dalį, taikomos užkrėstoje zonoje, kurioje negalima sunaikinti to prioritetinio kenkėjo, kai tos priemonės būtinos, kad tas prioritetinis kenkėjas nebeplistų Sąjungos teritorijoje. Tos priemonės susijusios su šio kenkėjo sunaikinimu buferinėje zonoje, esančioje aplink užkrėstą zoną, jeigu jis aptinkamas toje buferinėje zonoje, ir

c) prioritetinio kenkėjo, įtraukto į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2016/2031 6 straipsnio 2 dalį, išplitimo prevencijos priemonės, kurias Sąjunga priėmė pagal to reglamento 28 straipsnio 3 dalį, kai tos priemonės būtinos, kad tas prioritetinis kenkėjas nebeplistų Sąjungos teritorijoje.

Dotacijos už pirmos pastraipos a ir b punktuose minimas priemones taip pat gali būti skiriamos už priemones, kurios jau buvo taikomos kilus įtarimui dėl to kenksmingojo organizmo buvimo, jei vėliau tas buvimas buvo patvirtintas.

2. 1 dalyje nurodytos dotacijos taip pat gali būti skiriamos valstybei narei, kurios teritorijoje kenksmingųjų organizmų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, nėra, jei buvo imtasi priemonių prieš tų kenksmingųjų organizmų patekimą į tos valstybės narės teritoriją, kai jų yra kaimyninėje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje šalia jos sienų.

3. Dotacijos valstybėms narėms gali būti skiriamos tais atvejais, kai patvirtinus vieno ar daugiau 17 straipsnyje nurodytų kenksmingųjų organizmų buvimą dvi ar daugiau valstybių narių glaudžiai bendradarbiauja įgyvendindamos atitinkamas 1 dalyje nurodytas priemones.

4. Be to, dotacijos už 1 dalies pirmos pastraipos a–c punktuose nurodytas priemones gali būti skiriamos ir tarptautinėms organizacijoms.

Priemonėms, nurodytoms 16 straipsnyje, finansuoti galima gauti dotacijas, jei jos buvo taikomos nedelsiant ir buvo laikomasi taikytinų atitinkamų Sąjungos teisės aktų nuostatų, taip pat jei tenkinama viena arba daugiau iš šių sąlygų:

a) jos yra susijusios su pagal Reglamento (ES) 2016/2031 5 straipsnio 2 dalį į sąrašą įtrauktais Sąjungos karantininiais kenkėjais, apie kurių buvimą Sąjungos teritorijoje nėra žinoma;

b) jos yra susijusios su kenkėjais, kurie neįtraukti į sąrašą kaip Sąjungos karantininiai kenkėjai ir kuriems taikoma valstybės narės kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) 2016/2031 29 straipsnio 1 dalį priimta priemonė;

c) jos yra susijusios su kenkėjais, kurie neįtraukti į sąrašą kaip Sąjungos karantininiai kenkėjai ir kuriems taikoma priemonė, kurią Komisija priėmė pagal Reglamento (ES) 2016/2031 30 straipsnio 1 dalį;

d) jos yra susijusios su prioritetiniais kenkėjais, įtrauktais į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2016/2031 6 straipsnio 2 dalį.

Jeigu priemonės atitinka sąlygą, nustatytą pirmos pastraipos b punkte, dotacija nepadengia išlaidų, patirtų praėjus daugiau nei dvejiems metams po atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) 2016/2031 29 straipsnį priimtos priemonės įsigaliojimo arba po tos priemonės taikymo pabaigos. Jeigu priemonės atitinka sąlygą, nustatytą pirmos pastraipos c punkte, dotacija nepadengia išlaidų, patirtų po priemonės, kurią Komisija priėmė pagal Reglamento (ES) 2016/2031 30 straipsnio 1 dalį, taikymo pabaigos.

1. Toliau nurodytos išlaidos, kurias patiria valstybės narės, vykdydamos 16 straipsnyje nurodytas priemones, gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus dotacijoms gauti pagal tą straipsnį:

a) išlaidos darbuotojams, neatsižvelgiant į jų statusą, tiesiogiai dalyvaujantiems įgyvendinant priemones, taip pat įrangos nuomos sąnaudos, vartojimo reikmenų ir kitų reikalingų medžiagų, apdorojimo produktų, mėginių ėmimo ir laboratorinių tyrimų išlaidos;

b) išlaidos paslaugų sutartims su trečiosiomis šalimis daliai priemonių vykdyti;

c) išlaidos kompensacijoms atitinkamiems veiklos vykdytojams ir savininkams už augalų, augalinių produktų ir kitų objektų apdorojimą, sunaikinimą ir tolesnį šalinimą, taip pat už patalpų, žemės, vandens, dirvožemio ir auginimo terpės, įrenginių, mašinų ir įrangos valymą ir dezinfekavimą;

d) išlaidos kompensacijoms atitinkamiems savininkams žalai už sunaikintus augalus, augalinius produktus ar kitus objektus, patirtai taikant 16 straipsnyje nurodytas priemones, atlyginti, neviršijant tokių augalų, augalinių produktų ir kitų objektų rinkos vertės, kurią jie būtų turėję, jei nebūtų buvę paveikti tų priemonių; atlyginimo vertė (jei yra) iš kompensacijos atskaitoma; ir

e) išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais – išlaidos, patirtos vykdant kitas būtinas priemones, nei nurodytosios a–d punktuose, jei tokios priemonės yra nustatytos finansavimo sprendime, nurodytame 36 straipsnio 4 dalyje.

Kompensacijos savininkams, nurodytos c punkte, laikomos atitinkančiomis reikalavimus tik tuo atveju, jei priemonės buvo įgyvendinamos prižiūrint kompetentingai institucijai.

2. Kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 130 straipsnio 1 dalyje, išlaidos laikomos atitinkančiomis reikalavimus nuo dienos, kai valstybės narės Komisijai pateikia pranešimą dėl kenksmingojo organizmo buvimo. Tokios išlaidos gali taip pat apimti išlaidas, kurios buvo patirtos kilus įtarimui dėl to kenksmingojo organizmo buvimo, jei vėliau tas buvimas buvo patvirtintas.

3. Įvertinusi valstybių narių pateiktus mokėjimo prašymus, Komisija prisiima atitinkamus biudžetinius įsipareigojimus ir apmoka reikalavimus atitinkančias išlaidas.

Dotacijos gali būti suteikiamos valstybėms narėms metinėms ir daugiametėms stebėsenos programoms, kurios vykdomos kenkėjams aptikti (stebėsenos programos), jei tos stebėsenos programos atitinka bent vieną iš šių trijų sąlygų:

a) jos yra susijusios su pagal Reglamento (ES) 2016/2031 5 straipsnio 2 dalį į sąrašą įtrauktais Sąjungos karantininiais kenkėjais, apie kurių buvimą Sąjungos teritorijoje nėra žinoma;

b) jos yra susijusios su prioritetiniais kenkėjais, įtrauktais į sąrašą pagal Reglamento (ES) 2016/2031 6 straipsnio 2 dalį, ir

Kenksmingiesiems organizmams, nurodytiems šio straipsnio pirmos pastraipos a punkte, aptikti skirtos tyrimų programos yra pagrįstos tų kenksmingųjų organizmų patekimo, atsiradimo ir plitimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje rizikos vertinimu, o jas vykdant tiriami bent didžiausią riziką keliantys kenksmingieji organizmai ir pagrindinės augalų rūšys, kurioms kyla pavojus.

Jeigu priemonės atitinka pirmos dalies c punkte nustatytą sąlygą, dotacija nepadengia išlaidų, patirtų baigus taikyti priemonę, kurią Komisija priėmė pagal Reglamento (ES) 2016/2031 30 straipsnio 1 dalį.

Toliau nurodytos išlaidos, kurias valstybės narės patiria įgyvendindamos tyrimų programas, nurodytas 19 straipsnyje, gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus dotacijoms gauti pagal tą straipsnį:

i) tyrimų rinkinių, reagentų ir vartojimo reikmenų, kurie gali būti identifikuoti ir kurie specialiai naudojami šiems tyrimams atlikti, išlaidos;

ii) išlaidos darbuotojams, neatsižvelgiant į jų statusą, dalyvaujantiems atliekant tyrimus;

c) išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais – išlaidos, patirtos vykdant kitas būtinas priemones, nei nurodytosios a ir b punktuose, jei tokios priemonės yra nustatytos sprendime dėl dotacijos, nurodytame 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

1. Ne vėliau kaip gegužės 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai tyrimų programas, kurios turi būti pradėtos vykdyti kitais metais ir kurioms jos pageidauja prašyti dotacijos.

Po gegužės 31 d. pateiktos tyrimų programos laikomos neatitinkančiomis reikalavimų gauti finansavimą kitais metais.

b) geografinių ir administracinių teritorijų, kuriose turi būti taikoma programa, aprašymas ir ribų nustatymas ir tų plotų būklės aprašymas atitinkamų kenksmingųjų organizmų buvimo požiūriu;

d) kenksmingųjų organizmų ir augalų, augalinių produktų ir kitų objektų suplanuotų vizualių patikrinimų, mėginių ir tyrimų skaičius;

f) tikslai, kurie turi būti pasiekti iki programos pabaigos, ir jos numatoma nauda; ir

g) tinkami rodikliai, pagal kuriuos vertinamas programos tikslų įgyvendinimas.

Kiekvienoje daugiametėje tyrimų programoje pirmos pastraipos b, d ir f punktuose nurodyta informacija pateikiama apie kiekvienus metus, kuriais ši programa vykdoma, jei esama reikšmingų pokyčių, palyginti su ankstesniais metais. Informacija, nurodyta tos pastraipos e punkte, pateikiama apie kiekvienus metus, kuriais ši programa vykdoma.

1. Komisija tyrimų programas vertina atsižvelgdama į metinės ar daugiametės darbo programos, nurodytos 36 straipsnio 1 dalyje, prioritetus ir kriterijus.

2. Kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. Komisija praneša valstybėms narėms apie:

a) techniniu požiūriu patvirtintų tyrimų programų, siūlomų bendrai finansuoti, sąrašą;

c) preliminarų maksimalų Sąjungos finansinio įnašo į kiekvieną programą dydį ir

d) bet kokias preliminarias sąlygas, kurios gali būti taikomos Sąjungos finansiniam įnašui.

3. Komisija metines tyrimų programas ir susijusį finansavimą patvirtina ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. priimdama sprendimą dėl dotacijos, atsižvelgiant į įgyvendintas priemones bei išlaidas, patirtas nuo tų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Pateikus tarpines ataskaitas, kaip nurodyta 23 straipsnyje, Komisija prireikus gali iš dalies pakeisti tokius sprendimus, atsižvelgdama į visą tinkamumo finansuoti laikotarpį.

4. Komisija daugiametes tyrimų programas ir susijusį finansavimą patvirtina ne vėliau kaip pirmų įgyvendinimo metų sausio 31 d. priimdama sprendimą dėl dotacijos, atsižvelgiant į įgyvendintas priemones bei išlaidas, patirtas nuo pirmų įgyvendinimo metų sausio 1 d. iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

Dėl kiekvienos patvirtintos metinės ar daugiametės tyrimų programos valstybės narės Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia metinę išsamią techninę ir finansinę ataskaitą už praėjusius metus. Toje ataskaitoje pateikiami pasiekti rezultatai, vertinami pagal rodiklius, nurodytus 21 straipsnio 2 dalies g punkte, ir išsamiai aprašomos patirtos reikalavimus atitinkančios išlaidos. Be to, dėl kiekvienos patvirtintos metinės tyrimų programos valstybės narės Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. pateikia tarpinę finansinę ataskaitą.

Valstybė narė mokėjimo prašymą už atitinkamus metus tyrimų programai finansuoti Komisijai pateikia ne vėliau kaip kitų metų balandžio 30 d.

Komisija sumoka Sąjungos finansinį įnašą reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti po atitinkamo 23 straipsnyje nurodytų ataskaitų patikrinimo.

Kenksmingųjų organizmų kontrolės atokiausiuose Sąjungos regionuose programos

1. Dotacijos gali būti skiriamos valstybių narių vykdomoms programoms, skirtoms kontroliuoti kenksminguosius organizmus atokiausiuose Sąjungos regionuose, nurodytuose SESV 349 straipsnyje, pagal Reglamento (EB) Nr. 228/2013 2 straipsnyje nustatytus tikslus (toliau – programos atokiausiems regionams). Tos dotacijos yra susijusios su veikla, reikalinga siekiant užtikrinti, kad tuose regionuose būtų tinkamai įgyvendinamos juose galiojančios Sąjungos arba nacionalinės kenksmingųjų organizmų kontrolės taisyklės.

2. Toliau nurodytoms išlaidoms, kurias patiria valstybės narės, vykdydamos programas atokiausiuose regionuose, finansuoti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama:

a) išlaidos darbuotojams, neatsižvelgiant į jų statusą, tiesiogiai dalyvaujantiems įgyvendinant priemones, taip pat įrangos nuomos, vartojimo reikmenų, apdorojimo produktų išlaidos;

b) išlaidos paslaugų sutartims su trečiosiomis šalimis daliai priemonių vykdyti;

i) tyrimų rinkinių, reagentų ir vartojimo reikmenų, kurie gali būti identifikuoti ir kurie specialiai naudojami šiems tyrimams atlikti, išlaidos;

ii) išlaidos darbuotojams, neatsižvelgiant į jų statusą, dalyvaujantiems atliekant tyrimus;

1. Ne vėliau kaip gegužės 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai programas atokiausiems regionams, kurios turi būti pradėtos vykdyti kitais metais ir kurioms jos pageidauja prašyti dotacijos.

Atokiausiems regionams skirtos programos, pateiktos po gegužės 31 d., laikomos neatitinkančiomis finansavimo kitais metais reikalavimų.

e) programoje numatyta veikla ir atitinkamais atvejais kenksmingųjų organizmų ir augalų, augalinių produktų ir kitų objektų suplanuotų vizualių patikrinimų, mėginių ir tyrimų skaičius;

g) tikslai, kurie turi būti pasiekti iki programos pabaigos, ir jos numatoma nauda; ir

h) tinkami rodikliai, pagal kuriuos vertinamas programos tikslų įgyvendinimas.

Kiekvienoje daugiametėje programoje atokiausiems regionams informacija, nurodyta pirmos pastraipos b, e ir g punktuose, pateikiama apie kiekvienus metus, kuriais ši programa vykdoma, jei esama reikšmingų pokyčių, palyginti su ankstesniais metais. Informacija, nurodyta tos pastraipos f punkte, pateikiama apie kiekvienus metus, kuriais ši programa vykdoma.

1. Programos atokiausiems regionams vertinamos atsižvelgiant į metinėse ar daugiametėse darbo programose, nurodytose 36 straipsnio 1 dalyje, nustatytus prioritetus ir kriterijus.

a) techniniu požiūriu patvirtintų programų atokiausiems regionams, siūlomų bendrai finansuoti, sąrašą;

c) preliminarų maksimalų Sąjungos finansinio įnašo į kiekvieną programą dydį ir

d) bet kokias preliminarias sąlygas, kurios gali būti taikomos Sąjungos finansiniam įnašui.

3. Metinės programos atokiausiems regionams ir susijęs finansavimas patvirtinami ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d. priimant sprendimą dėl dotacijos, atsižvelgiant į įgyvendintas priemones bei išlaidas, patirtas nuo tų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Pateikus tarpines ataskaitas, kaip nurodyta 28 straipsnyje, Komisija prireikus gali iš dalies pakeisti tokius sprendimus, atsižvelgdama į visą tinkamumo finansuoti laikotarpį.

4. Daugiametės nacionalinės programos ir susijęs finansavimas patvirtinami ne vėliau kaip pirmų įgyvendinimo metų sausio 31 d. priimant sprendimą dėl dotacijos, atsižvelgiant į įgyvendintas priemones bei išlaidas, patirtas nuo pirmų įgyvendinimo metų sausio 1 d. iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

Valstybės narės Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia metinę išsamią techninę ir finansinę kiekvienos patvirtintos metinės ar daugiametės programos atokiausiems regionams ataskaitą už praėjusius metus. Toje ataskaitoje pateikiami pasiekti rezultatai, vertinami pagal rodiklius, nurodytus 26 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos h punkte, ir išsamiai aprašomos patirtos reikalavimus atitinkančios išlaidos.

Be to, valstybės narės Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. pateikia tarpinę finansinę kiekvienos patvirtintos metinės atokiausiems regionams programos atokiausiems regionams ataskaitą.

Valstybė narė mokėjimo prašymą už atitinkamus metus programai atokiausiems regionams finansuoti Komisijai pateikia ne vėliau kaip kitų metų balandžio 30 d.

Komisija sumoka Sąjungos finansinį įnašą reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti po atitinkamo ataskaitų, nurodytų 28 straipsnyje, patikrinimo.

1. Siekiant padengti jų patirtas išlaidas įgyvendinant Komisijos patvirtintas darbo programas, dotacijos gali būti skiriamos:

a) Europos Sąjungos etaloninėms laboratorijoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento ►C2 (ES) 2017/625 ◄ ( 2 ) 93 straipsnyje, ir Europos Sąjungos etaloniniams centrams, nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1012 ( 3 ) 29 straipsnyje;

b) Europos Sąjungos gyvūnų gerovės etaloniniams centrams, nurodytiems Reglamento ►C2 (ES) 2017/625 ◄ 95 straipsnyje;

c) žemės ūkio maisto produktų grandinės autentiškumo ir vientisumo Europos Sąjungos etaloniniams centrams, nurodytiems Reglamento ►C2 (ES) 2017/625 ◄ 97 straipsnyje.

2. Toliau nurodytos išlaidos gali būti tinkamos dotacijoms gauti pagal šio straipsnio 1 dalį:

a) išlaidos darbuotojams, neatsižvelgiant į jų statusą, tiesiogiai dalyvaujantiems laboratorijų ar centrų veikloje, kuri vykdoma kaip Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ar centro veikla;

d) išlaidos mėginių siuntimui, komandiruotėms, posėdžiams, mokymo veiklai.

1. Nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms, nurodytoms Reglamento ►C2 (ES) 2017/625 ◄ 100 straipsnyje, gali būti skiriamos dotacijos padengti išlaidoms, patirtoms gaunant akreditaciją pagal standartą EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ naudoti laboratorinės analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodus tikrinant, kaip laikomasi apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų taisyklių.

2. Dotacijos gali būti skiriamos vienai nacionalinei etaloninei laboratorijai kiekvienoje valstybėje narėje kiekvienai Europos Sąjungos augalų sveikatos etaloninei laboratorijai ne ilgiau kaip trejus metus po tos Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos paskyrimo.

1. Sąjunga gali finansuoti kompetentingų institucijų, atsakingų už oficialią kontrolę, darbuotojų mokymą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 51 straipsnyje, kad būtų pasiektas suderintas požiūris į oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą ir taip būtų galima užtikrinti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos apsaugos lygį.

2. Komisija rengia mokymo programas ir nustato prioritetines intervencijos sritis, atsižvelgdama į nustatytą riziką visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai bei gerovei ir augalų sveikatai.

3. Tam, kad atitiktų reikalavimus Sąjungos finansavimui gauti, kaip nurodyta 1 dalyje, kompetentingos institucijos užtikrina, kad žinios, įgytos dalyvaujant toje dalyje nurodytoje mokymo veikloje, būtų prireikus skleidžiamos ir tinkamai naudojamos nacionalinėse mokymo programose.

4. Toliau nurodytos išlaidos gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus 1 dalyje nurodytam finansiniam įnašui gauti:

a) išlaidos mokymui, įskaitant mokymą, kuris atviras ir dalyviams iš trečiųjų šalių, ar mainų veiklai rengti;

b) kelionės, apgyvendinimo ir kasdienės pragyvenimo išlaidos kompetentingos institucijų darbuotojams, dalyvaujantiems mokyme.

Sąjungos finansinis įnašas gali būti skiriamas kelionės, apgyvendinimo ir kasdienėms pragyvenimo išlaidoms, kurias patiria valstybių narių ekspertai dėl to, kad Komisija juos paskiria padėti savo ekspertams, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 882/2004 45 straipsnio 1 dalyje ir 46 straipsnio 1 dalyje.

1. Dotacijos gali būti skiriamos valstybių narių išlaidoms, patirtoms įgyvendinant koordinuotuosius kontrolės planus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 882/2004 53 straipsnyje, ir renkant duomenis, finansuoti.

2. Toliau nurodytos išlaidos gali būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus:

b) išlaidos įrangai, reikalingai oficialios kontrolės ir duomenų rinkimo užduotims atlikti.

1. Sąjunga finansuoja Komisijos tvarkomų duomenų bazių ir kompiuterinių informacinių valdymo sistemų, būtinų veiksmingam ir ekonomiškai efektyviam 1 straipsnyje nurodytų taisyklių įgyvendinimui, kūrimą ir veikimą.

2. Sąjungos finansinis įnašas gali būti skiriamas trečiųjų šalių, taip pat tarptautinių organizacijų duomenų bazėms ir kompiuterinėms informacinėms valdymo sistemoms sukurti ir valdyti, jei tos duomenų bazės ir kompiuterinės informacinės valdymo sistemos:

a) turi įrodytos papildomos naudos visai Sąjungai ir yra prieinamos visoje Sąjungoje visiems suinteresuotiesiems naudotojams; ir

b) reikalingos siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai įgyvendinamos 1 straipsnyje nurodytos taisyklės.

1. Sąjunga gali finansuoti techninę ir mokslinę veiklą, įskaitant tyrimus ir koordinavimo veiklą, būtiną siekiant užtikrinti, kad būtų teisingai įgyvendintos 1 straipsnyje nurodytų sričių taisyklės ir kad tos taisyklės būtų pritaikytos prie mokslo, technologijų ir visuomenės raidos.

Sąjungos finansinis įnašas gali būti skiriamas ir valstybėms narėms ar tarptautinėms organizacijoms, veikiančioms 1 straipsnyje nurodytose srityse, veiklai, kuria padedama tobulinti ir įgyvendinti 1 straipsnyje nurodytų sričių taisykles, vykdyti.

2. Dotacijos gali būti skiriamos projektams, kuriuos organizuoja viena arba kelios valstybės narės, siekdamos pagerinti oficialios kontrolės vykdymo efektyvumą taikant inovacinius metodus ir protokolus.

3. Sąjungos finansinė parama taip pat gali būti teikiama Sąjungos ir valstybių narių informavimo ir informuotumo gerinimo iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti geresnį, reikalavimus atitinkantį ir tvarų veikimą įgyvendinant 1 straipsnyje nurodytų sričių taisykles.

1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato bendras ar atskiras metines ar daugiametes darbų programas II antraštinėje dalyje nurodytoms priemonėms, išskyrus nurodytąsias tos dalies I skyriaus 1 skirsnyje ir II skyriaus 1 skirsnyje, įgyvendinti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Darbų programose, nurodytose 1 dalyje, nustatomi siektini veiklos tikslai, laukiami rezultatai, atitinkantys 2 straipsnyje nustatytus bendrąjį ir konkrečius tikslus, įgyvendinimo metodas ir visa jų finansavimo suma. Jose taip pat aprašomi finansuotini veiksmai, nurodomos kiekvienai priemonei skirtos sumos ir preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Dėl dotacijų jose nurodomi prioritetiniai veiksmai, vertinimo kriterijai, finansavimo norma ir orientacinis reikalavimus atitinkančių priemonių ir išlaidų sąrašas, vadovaujantis šio reglamento 3 straipsniu.

3. II antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnyje ir II antraštinės dalies II skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nurodytų priemonių įgyvendinimo darbo programos priimamos ne vėliau kaip metų, einančių prieš jų įgyvendinimo metus, balandžio 30 d., jei yra priimtas biudžeto projektas. Tos darbo programos atspindi prioritetus, nustatytus šio reglamento III priede.

4. Dėl II antraštinės dalies I skyriaus 1 skirsnyje ir II antraštinės dalies II skyriaus 1 skirsnyje nurodytų skubių priemonių įgyvendinimo, arba kai reikia reaguoti į nenumatytus įvykius, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose išdėsto savo sprendimą dėl finansinio įnašo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustato valstybių narių paraiškų, ataskaitų ir dotacijų išmokėjimo prašymų teikimo procedūras, nurodytas II antraštinės dalies I skyriaus 1 ir 2 skirsniuose ir II antraštinės dalies II skyriaus 1, 2 ir 3 skirsniuose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Komisija gali atlikti patikras vietoje valstybėse narėse ir naudos gavėjų patalpose, siekdama patikrinti visų pirma:

a) priemonių, finansuojamų iš Sąjungos finansinio įnašo, įgyvendinimo veiksmingumą;

c) būtinų patvirtinamųjų dokumentų buvimą ir jų sąsają su priemonėmis, finansuojamomis iš Sąjungos įnašo.

Valstybės narės ir naudos gavėjai pateikia Komisijai visą informaciją, būtiną priemonių įgyvendinimui patikrinti, ir imasi visų reikiamų priemonių tikrinimams supaprastinti, kurios, Komisijos manymu, yra tinkamos atsižvelgiant į Sąjungos finansų valdymą, įskaitant patikras vietoje.

1. Komisija tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamas priemones Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veika priemones, atliekant veiksmingą kontrolę ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas.

2. Komisija arba jos atstovai ir Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, įgyvendinimo įstaigų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų pagal šį reglamentą, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) suteikiami įgaliojimai Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ( 4 ) nustatyta tvarka atlikti tiesiogiai ar netiesiogiai tokį finansavimą gavusių ekonominės veiklos vykdytojų patikras vietoje ir inspektavimą, siekiant nustatyti sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos, darančios poveikį Sąjungos finansiniams interesams ir susijusios su susitarimu ar sprendimu dėl dotacijos ar sutartimi dėl Sąjungos lėšų skyrimo, atvejus.

Nedarant poveikio pirmai ir antrai pastraipoms, bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis ir subsidijų susitarimuose bei sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai numatoma teisė atlikti auditą, patikras vietoje ir inspektavimą.

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 7 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami septyneriems metams nuo 2014 m. birželio 30 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki septynerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kada atšaukti 7 straipsnio 2 dalyje ir 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 7 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

1. Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

1. Komisija ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d. parengia ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą, kurioje nurodo, ar II antraštinės dalies I ir II skyriuose ir III skyriaus 30 ir 31 straipsniuose nurodytomis priemonėmis pasiekiami 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti tikslai jų rezultatų bei poveikio prasme, kalbant apie išteklių naudojimo veiksmingumą ir pridėtinę vertę Sąjungos lygmeniu. Be to, vertinimo ataskaitoje aptariamos supaprastinimo galimybės, visų tikslų aktualumas ir priemonių indėlis siekiant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo prioritetų. Joje atsižvelgiama į vertinimo rezultatus, susijusius su ilgalaikiu ankstesnių priemonių poveikiu. Kartu su ataskaita prireikus pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento dalinio pakeitimo.

2. Komisija ne vėliau kaip 2022 m. birželio 30 d. atlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių ex post vertinimą, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. 1 dalyje nurodytų priemonių ex post vertinimas apima 1 straipsnyje nurodytų išlaidų veiksmingumo ir ekonominio efektyvumo ir jų poveikio vertinimą.

3. Vertinimuose, nurodytuose šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiama į padarytą pažangą naudojantis rodikliais, nurodytais 2 straipsnio 2 dalyje.

4. Komisija perduoda vertinimų, nurodytų 1 ir 2 dalyse, išvadas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

1. Prireikus naudos gavėjai ir atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą suteikta finansinė parama būtų tinkamai viešinama, kad visuomenė būtų informuota apie Sąjungos vaidmenį finansuojant priemones.

2. Komisija įgyvendina informacijos ir komunikacijos veiklą finansuotų priemonių ir jų rezultatų klausimus. Be to, komunikacijai pagal šį reglamentą skirtas biudžetas taip pat apima komunikaciją su įmonėmis dėl Sąjungos politikos prioritetų.

2. Nuorodos į sprendimus 66/399/EEB ir 76/894/EEB laikomos nuorodomis į Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnio 1 dalį.

1. Šio reglamento 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybių narių nacionalinės programos, pateiktos Komisijai 2012 m. ir skirtos įgyvendinti 2013 m., programos, pateiktos 2013 m. ir skirtos įgyvendinti 2014 m. bei programos, pateiktos ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 30 d., skirtos įgyvendinti 2015 m., jei yra patvirtinamos, laikomos atitinkančiomis reikalavimus gauti Sąjungos finansavimą remiantis Sprendimo 2009/470/EB 27 straipsniu.

2013 ir 2014 m. įgyvendinamoms nacionalinėms programoms ir toliau taikomos to sprendimo 27 straipsnio 7 ir 8 dalys.

2015 m. įgyvendinamoms nacionalinėms programoms ir toliau taikoma to sprendimo 27 straipsnio 2 dalis.

2. Šio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybių narių tyrimų programos, pateiktos Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 30 d., skirtos įgyvendinti 2015 m., laikomos atitinkančiomis reikalavimus gauti Sąjungos finansavimą remiantis Direktyvos 2000/29/EB 23 straipsnio 6 dalimi. Toms tyrimų programoms ir toliau taikoma tos direktyvos 23 straipsnio 6 dalis.

3. Valstybių narių paraiškoms dėl šio reglamento 16 straipsnyje nurodytoms skubioms priemonėms skiriamo Sąjungos finansavimo, pateiktoms Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 30 d., ir toliau taikomi Direktyvos 2000/29/EB 22–24 straipsniai.

„1. Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 ( *1 ) 58 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( *2 ).

„1. Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.“

Valstybės narės nustato, kad bet kas, sužinojęs apie I arba II priede nurodyto kenkėjo arba kenkėjo, kuriam taikoma priemonė pagal 16 straipsnio 2 arba 3 dalį, buvimą arba turi pagrindo jį įtarti, nedelsdamas praneša apie tai kompetentingai institucijai ir šiai paprašius pateikia savo turimą informaciją dėl to buvimo. Tais atvejais, kai pranešama ne raštu, kompetentinga institucija tą pranešimą oficialiai užregistruoja.“

„1. Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas (toliau – komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( *3 ). Komitetą sudaro skyriai, kuriuose sprendžiami visi svarbūs klausimai.

Visos nuorodos Sąjungos teisėje į Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinį komitetą laikomos nuoroda į pirmoje pastraipoje nurodytą komitetą.

„1. Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 ( *4 ) 58 straipsnio 1 dalimi. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( *5 ).

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Tačiau 18 straipsnio 1 dalies d punktas ir 47 straipsnio 2 punktas taikomi nuo 2017 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

— mėlynojo liežuvio liga endeminėse arba didelės rizikos zonose

II Antraštinės Dalies I Skyriaus 2 Skirsnyje ir II Antraštinės Dalies II Skyriaus 2 ir 3 Skirsniuose nurodytų Komisijos darbo programų prioritetai

Sąjungos finansinės paramos prioritetai, susiję su nacionalinių gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir priežiūros programų orientavimu:

— ligos, turinčios poveikį gyvūnų sveikatai, atsižvelgiant į galimą jų išplitimą ir sergamumo ta liga ir mirtingumo nuo jos rodiklius gyvūnų populiacijose,

— ligos ir zoonozės, kurios, esama pavojaus, gali patekti ir (arba) iš naujo patekti į Sąjungos teritoriją iš trečiųjų šali,

— ligos, kurios gali sukelti krizę, turėsiančią rimtų ekonominių padarinių,

— ligos, turinčios poveikį prekybai su trečiosiomis šalimis ir ES vidaus prekybai.

Sąjungos finansinės paramos prioritetai, susiję su nacionalinių kenksmingųjų organizmų tyrimų programų siekiant apsaugoti Sąjungos teritoriją orientavimu:

— kenksmingieji organizmai, išvardyti Direktyvos 2000/29/EB I priedo A dalies I skirsnyje ir II priedo A dalies I skirsnyje kaip neaptinkami Sąjungos teritorijoje,

— kenksmingieji organizmai, kuriems taikomos Sąjungos priemonės, priimtos pagal Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 3 dalį,

— kenksmingieji organizmai, neišvardyti Direktyvoje 2000/29/EB ir keliantys neišvengiamą pavojų Sąjungos teritorijai,

— kenksmingieji organizmai, kurie gali sukelti krizę, turėsiančią rimtų ekonominių ir su aplinka susijusių padarinių,

— kenksmingieji organizmai, turintys poveikį prekybai su trečiosiomis šalimis ir ES vidaus prekybai.

Sąjungos finansinės paramos prioritetai, susiję su atokiausiems regionams skirtų nacionalinių programų orientavimu:

— kovos su kenksmingaisiais organizmais priemonės, susijusios su importu į tuos regionus ir klimatu šiuose regionuose,

— kovos su kenksmingaisiais organizmais, įtrauktais į sąrašą remiantis tuose regionuose galiojančiomis taisyklėmis dėl augalų kenksmingųjų organizmų, priemonės.

Komisija, siekdama geriau informuoti valstybes nares, rengs metinius Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdžius, kuriuose bus aptariami programų vertinimo procedūros rezultatai. Šis posėdis vyks ne vėliau kaip metų, einančių prieš programų įgyvendinimo metus, lapkričio 30 d.

Šio posėdžio tikslais Komisija pateiks techniniu požiūriu patvirtintų programų, siūlomų bendrai finansuoti, sąrašą. Finansinės ir techninės detalės bus aptariamos su nacionalinėmis delegacijomis ir bus atsižvelgiama į jų komentarus.

Be to, prieš priimdama galutinį sprendimą, Komisija sausio mėn. vykstančiame Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdyje pateiks valstybėms narėms galutinį programų, kurios buvo atrinktos bendrai finansuoti, sąrašą ir nurodys kiekvienai programai skirtą sumą.

Parengiamasis darbas, skirtas 9, 19 ir 25 straipsniuose nurodytų priemonių įgyvendinimo gairėms nustatyti, bus atliekamas su valstybių narių ekspertais kiekvienų metų vasario mėn. pradžioje, kad valstybėms narėms būtų pateikta likvidavimo ir priežiūros programoms nustatyti svarbi informacija.

( 1 ) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos nuo augalų kenkėjų priemonių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23 p. 4).

( 2 ) 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas ►C2 (ES) 2017/625 ◄ dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) ( ►C2 OL L 95, 2017 4 7, p. 1 ◄ ).

( 3 ) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) (OL L 171, 2016 6 29, p. 66).

( 4 ) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

( *1 ) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

( *2 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“

( *3 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“

( *4 ) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

( *5 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/1012 2016 m. birželio 8 d.	L 171	66	29.6.2016
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/2031 2016 m. spalio 26 d.	L 317	4	23.11.2016
►M3	KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2017/67 2016 m. lapkričio 4 d.	L 9	2	13.1.2017
►M4	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/625 2017 m. kovo 15 d.	L 95	1	7.4.2017
►M5	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2393 2017 m. gruodžio 13 d.	L 350	15	29.12.2017

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 328, 12.12.2015, p. 126 (Nr. 652/2014,)
►C2	Klaidų ištaisymas, OL L 137, 24.5.2017, p. 40 (2017/625)