padarė sunkų pažeidimą, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 ( 3 ) 42 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje;

yra susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 40 straipsnio 3 dalyje nustatytame Sąjungos NNN žvejybą vykdančių laivų sąraše nurodytų žvejybos laivų arba laivų, plaukiojančių su nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis pripažintų šalių, kaip išdėstyta to reglamento 33 straipsnyje, vėliavomis, eksploatavimu, valdymu arba nuosavybe;

padarė sunkų BŽP taisyklių pažeidimą, kuris nurodytas kituose Europos Parlamento ir Tarybos priimtuose teisės aktuose; ar

padarė bet kurią iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB ( 4 ) 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, kai teikiama paraiška paramai pagal šio reglamento V antraštinės dalies II skyrių.

nustatomas šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytas laikotarpis, kuris turi būti proporcingas rimto pažeidimo, nusikalstamos veikos ar sukčiavimo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui, ir trunka mažiausiai vienus metus;

nustatomos atitinkamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyto laikotarpio pradžios ir pabaigos datos.

Azorų saloms ir Madeirai – 6 450 000 EUR;

Kanarų saloms – 8 700 000 EUR;

Prancūzijos atokiausiems regionams, nurodytiems SESV 349 straipsnyje, – 12 350 000 EUR.

jeigu taikoma V antraštinė dalis, išskyrus 76 ir 77 straipsnius:

jeigu taikomi 76 ir 77 straipsniai:

visų priemonių atveju remiamasi ankstesniais lėšų asignavimais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir ankstesniu panaudojimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006.

padėties analizė stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių požiūriu ir nustatyti poreikiai, kurie turi būti patenkinti geografinėje teritorijoje, kurioje taikoma programa, įskaitant, atitinkamais atvejais, jūrų baseinus.

Analizės struktūra nustatoma atsižvelgiant į šio reglamento 6 straipsnyje nustatytus atitinkamus Sąjungos prioritetus ir, atitinkamais atvejais, ji turi būti suderinta su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje nurodytu akvakultūros daugiamečiu nacionaliniu strateginiu planu ir padaryta pažanga siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę plėtojant ir įgyvendinant Direktyvos 2008/56/EB 5 straipsnyje nurodytą jūrų strategiją. Konkretūs su darbo vietomis, aplinkosauga, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir inovacijų skatinimu susiję poreikiai įvertinami atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus, siekiant nustatyti tinkamiausias priemones kiekvieno su atitinkamomis sritimis susijusio prioriteto lygiu;

strategijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnyje, aprašas, kuriame įrodoma, kad:

atitinkamais atvejais, konkretūs „Natura 2000“ teritorijų, kaip nustatyta Tarybos direktyva 92/43/EEB ( 7 ), poreikiai ir programos indėlis kuriant darnų žuvų išteklių atkūrimo teritorijų tinklą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnyje;

šio reglamento 9 straipsnyje ir IV priede nurodytų konkrečių ex ante sąlygų ir, jeigu reikia, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų įvertinimas;

veiklos rezultatų plano, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 22 straipsnyje ir II priede, aprašas;

pagal Sąjungos prioritetus sugrupuotų atrinktų priemonių sąrašas;

nustatant žuvininkystės ir akvakultūros regionus pagal V antraštinės dalies III skyrių taikomų kriterijų sąrašas;

V antraštinės dalies III skyriuje numatytų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros strategijų atrankos kriterijų sąrašas;

valstybėse narėse, kuriose daugiau kaip 1 000 laivų gali būti laikomi mažos apimties priekrantės žvejybos laivais – mažos apimties priekrantės žvejybos plėtojimo, konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas;

vertinimo reikalavimai ir vertinimo planas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 56 straipsnyje, ir veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų galima patenkinti nustatytus poreikius;

finansavimo planas, kuris turi būti parengtas atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 20 straipsnį ir laikantis šio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto Komisijos įgyvendinimo akto, kuriame pateikiama:

informacija apie papildomumą ir koordinavimą su BSP fondais ir kitomis atitinkamomis Sąjungos ir nacionalinėmis finansavimo priemonėmis;

pasirengimo įgyvendinti veiksmų programą priemonės, įskaitant:

partnerių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnyje, sąrašas ir konsultacijų su tais partneriais rezultatai;

siekiant geresnio atitikties užtikrinimo taikant 6 straipsnio 3 punkto b punkte nurodytą kontrolę ir laikantis faktinių Komisijos patvirtintų prioritetų pagal 17 straipsnio 3 dalį:

duomenų, skirtų tvariam žuvininkystės valdymui, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 punkto a punkte, rinkimo tikslu ir laikantis daugiametės Sąjungos programos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 199/2008 3 straipsnyje:

veiksmų programoms patvirtinti;

pasiūlymams dėl veiksmų programų pakeitimų, įskaitant jų įsigaliojimą ir teikimo dažnumą programavimo laikotarpiu, teikti ir patvirtinti;

pasiūlymams dėl 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų pakeitimų teikti ir patvirtinti;

duomenų rinkimo darbų planams teikti.

veiksmų programų pakeitimai yra susiję su lėšų perkėlimu tarp Sąjungos prioritetų, jeigu perkeltos lėšos neviršija 10 % Sąjungos prioritetui skirtos sumos;

veiksmų programų pakeitimai yra susiję su priemonių arba atitinkamų veiksmų rūšių ir susijusios informacijos bei rodiklių nustatymu arba panaikinimu;

veiksmų programų pakeitimai yra susiję su priemonių aprašų pakeitimais, įskaitant tinkamumo finansuoti sąlygų pakeitimus;

tai susiję su 20 straipsnio 3 dalyje nurodytais pakeitimais, taip pat tolesniais 18 straipsnio 1 dalies o punkte nurodytos veiksmų programos dalies pakeitimais;

veiksmų programų pakeitimai yra susiję su 33 straipsnio 1 dalies d punkte, 35 straipsnyje, 44 straipsnio 4a dalyje, 55 straipsnio 1 dalies b punkte, 57, 66 ir 67 straipsniuose, 68 straipsnio 3 dalyje ir 69 straipsnio 3 dalyje nurodyta parama, įskaitant jiems reikalingų finansinių išteklių perskirstymą kovojant su COVID-19 protrūkio pasekmėmis arba švelninant Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmes žvejybos veiklai ir to agresijos karo keliamų rinkos trikdžių poveikį žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinei.

finansuotinos veiklos aprašas ir tikslai, kurių siekiama kiekvienos veiklos atveju, kurie turi atitikti 82 ir 85 straipsniuose nustatytus tikslus. Joje taip pat nurodoma kiekvienai veiklai skirta suma, pateikiamas orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis bei informacija apie jos vykdymą;

dotacijų ir susijusių priemonių atveju – pagrindiniai vertinimo kriterijai, kurie nustatomi užtikrinant kuo geresnį tikslų, kurių siekiama veiksmų programa, įgyvendinimą, ir didžiausias galimas bendro finansavimo procentinis dydis;

6 000 000  EUR; arba

15 % Sąjungos finansinės paramos, kurią valstybė narė skiria Sąjungos prioritetams, išdėstytiems 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose.

galimybių studijas ir konsultavimo paslaugas, kuriomis vertinamas veiksmų, kuriems gali būti teikiama šiame skyriuje nustatyta parama, ekonominis perspektyvumas;

specialistų konsultacijų aplinkos tvarumo klausimais teikimą, daugiausia dėmesio skiriant galimybėms apriboti ir, jei įmanoma, panaikinti žvejybos veiklos neigiamą poveikį jūrų, sausumos ir gėlo vandens ekosistemoms;

specialistų konsultacijų verslo ir rinkodaros strategijų klausimais teikimą.

vienos ar daugiau nepriklausomų mokslo įstaigų ir žvejų arba vienos ar daugiau žvejų organizacijų tinklų kūrimą, partnerystės susitarimus ar asociacijas, kuriose gali dalyvauti technikos įstaigos;

veiklą, vykdomą a punkte nurodytuose tinkluose, pagal partnerystės susitarimus ar asociacijose.

profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, bendrus projektus, ekonominio, techninio, reguliuojamojo ar mokslinio pobūdžio žinių ir inovacinės praktikos pavyzdžių platinimą, naujų profesinių gebėjimų įgijimą, visų pirma, kai tai susiję su tvariu jūrų ekosistemų valdymu, higiena, sveikata, sauga, jūrų sektoriaus veiklos rūšimis, inovacijomis ir verslumu;

suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, organizacijų, propaguojančių lygias vyrų ir moterų galimybes, propaguojančių moterų vaidmenį žvejų bendruomenėse ir skatinančių mažos apimties priekrantės žvejyboje ar žvejyboje nuo kranto dalyvaujančias grupes, kurioms nepakankamai atstovaujama, bendradarbiavimą tinkluose ir keitimąsi patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais;

socialinį dialogą Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu, įtraukiant žvejus, socialinius partnerius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

pateikia verslo planą, skirtą naujai jų veiklai plėtoti;

turi reikiamų profesinių gebėjimų, kurie gali būti įgyjami vykdant pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą finansuojamus veiksmus.

kurio bendras ilgis mažesnis nei 24 metrai;

kuris pritaikytas jūrinei žvejybai;

kurio amžius – nuo 5 iki 30 metų; ir

kuris priklauso laivyno segmentui, kurio atveju Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje apie žvejybos pajėgumus nurodyta, kad to segmento pajėgumai subalansuoti su jo turimomis žvejybos galimybėmis.

kai įgyvendinamos atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsniuose nurodytos Komisijos priemonės arba valstybių narių neatidėliotinos priemonės arba to reglamento 7 straipsnyje nurodytos išsaugojimo priemonės, įskaitant biologinio atsinaujinimo laikotarpius;

kai neatnaujinami tausios žuvininkystės partnerystės susitarimai arba jų protokolai;

kai laikinas žvejybos veiklos nutraukimas yra numatytas valdymo plane, priimtame pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 ( 9 ), arba daugiamečiame plane, priimtame pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsnius, kai, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, reikia mažinti žvejybos pastangas siekiant tikslų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnio 5 dalies a punkte;

kai žvejybos veikla laikinai nutraukiama dėl COVID-19 protrūkio nuo 2020 m. vasario 1 d. iki gruodžio 31 d., įskaitant tuos atvejus, kai ją nutraukia laivai, vykdantys veiklą pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą, arba 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, kuris kelia grėsmę žvejybos veiklos saugumui arba kenkia žvejybos operacijų ekonominiam gyvybingumui.

Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti kaip naudojami ir kuriais per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 120 dienų vykdyta žvejybos veikla jūroje; arba

žvejams, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 120 dienų dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla laikinai nutraukiama.

nukrypstant nuo 3 dalies a punkto, jeigu paraiškos paramai gauti pateikimo dieną žvejybos laivas yra registruotas Sąjungos žvejybos laivų registre mažiau nei dvejus metus, valstybės narės gali minimalų žvejybos veiklos dienų, reikalaujamų tam laivui, skaičių skaičiuoti kaip proporcingą dalį nuo 120 dienų per pastaruosius dvejus kalendorinius metus;

nukrypstant nuo 3 dalies b punkto, jeigu paraiškos paramai gauti pateikimo dieną žvejys yra išdirbęs Sąjungos žvejybos laive mažiau nei dvejus metus, valstybės narės gali minimalų darbo dienų, reikalaujamų tam žvejui, skaičių skaičiuoti kaip proporcingą dalį nuo 120 dienų per pastaruosius dvejus kalendorinius metus;

nukrypstant nuo 3 dalies, parama taip pat teikiama žvejams, vykdantiems žvejybą be laivo, kurie yra išdirbę bent 120 dienų per pastaruosius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos. Jeigu paraiškos paramai gauti pateikimo dieną žvejys, vykdantis žvejybą be laivo, yra išdirbęs mažiau nei dvejus metus, valstybės narės gali minimalų darbo dienų, reikalaujamų tam žvejui, vykdančiam žvejybą be laivo, skaičių skaičiuoti kaip proporcingą dalį nuo 120 dienų per pastaruosius dvejus kalendorinius metus.

tai įtraukta į veiksmų programą, kaip nustatyta 18 straipsnyje; ir

veiklos nutraukimas visam laikui kaip priemonė yra numatytas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje nurodytame veiksmų plane, kuriame konstatuota, kad laivyno segmento pajėgumai nėra veiksmingai subalansuoti su to segmento turimomis žvejybos galimybėmis.

Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti kaip naudojami ir kuriais per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 90 dienų per metus vykdyta žvejybos veikla jūroje; arba

žvejams, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 90 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama visam laikui.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 ( 11 ) nustatyto daugiamečio vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo plano;

Reglamentu (ES) 2016/1139 nustatyto daugiamečio Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos plano laivų tikslingai žvejojusių rytinės Baltijos jūros dalies menkes, vakarinės Baltijos jūros dalies menkes arba vakarinės Baltijos jūros dalies silkes, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2016/1139 8a straipsnyje, atžvilgiu.

būti pagal nacionalinę teisę akredituotas valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos;

laikytis skaidrios įmokų į fondą ir išmokų iš jo politikos; ir

turėti aiškias taisykles dėl atsakomybės už susidariusias skolas.

techninių ir administravimo priemonių, būtinų išsaugojimo priemonių ir regionavimo rengimui bei įgyvendinimui, rengimą, plėtojimą ir stebėseną;

suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir valstybių narių bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant išsaugojimo priemones ir regionavimą.

įrangą, kuria gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas dydžio arba rūšių atžvilgiu;

laivą arba įrangą, kuriais siekiama panaikinti išmetimą į jūrą išvengiant nepageidaujamos verslinių išteklių priegaudos ir ją mažinant arba tvarkant nepageidaujamą priegaudą, kuri turi būti iškraunama pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį;

įrangą, kuria ribojamas ir, jei įmanoma, panaikinamas fizinis ir biologinis žvejybos poveikis ekosistemai arba jūros dugnui;

įrangą, kuria apsaugoma, kad į žvejybos įrankius ir sužvejojamą laimikį nepatektų žinduoliai ir paukščiai, kurie yra saugomi pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB ( 12 ), jei nuo to nenukenčia žvejybos įrankių selektyvumas ir jei imtasi visų tinkamų priemonių, kad būtų išvengta fizinės žalos plėšrūnams.

Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti kaip naudojami ir kurie per dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą jūroje;

žvejams, kurie turi keistiną žvejybos įrankį ir kurie per dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos Sąjungos žvejybos laive dirbo ne mažiau kaip 60 dienų;

valstybės narės pripažintoms žvejų organizacijoms.

žvejų atliekamą atliekų rinkimą iš jūros, pavyzdžiui, pamestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių pašalinimą;

stacionarių arba kilnojamų įrenginių jūrų gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti statymą, įrengimą arba modernizavimą, įskaitant jų mokslinį parengimą ir įvertinimą;

pastangas, kuriomis siekiama padėti geriau valdyti arba išsaugoti jūrų biologinius išteklius;

apsaugos ir valdymo planų, skirtų su žuvininkyste susijusiai veiklai „Natura 2000“ teritorijose ir Direktyvoje 2008/56/EB nurodytoms erdvės apsaugos priemonėms ir kitose ypatingose buveinėse, parengiamąjį darbą, įskaitant studijas, parengimą, stebėseną ir atnaujinimą;

„Natura 2000“ teritorijų valdymą, atkūrimą ir stebėseną pagal Direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, atsižvelgiant į prioritetinių veiksmų programas, nustatytas pagal Direktyvą 92/43/EEB;

saugomų jūrų teritorijų valdymą, atkūrimą ir stebėseną siekiant įgyvendinti erdvės apsaugos priemones, nurodytas Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje;

priemones sąmoningumui aplinkosaugos srityje ugdyti, kuriomis žvejai įtraukiami į jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą;

laimikiui padarytos žalos, patirtos dėl žinduolių ir paukščių, kurie saugomi pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, kompensavimo sistemas;

dalyvavimą kituose veiksmuose, kuriais siekiama išlaikyti ir praturtinti biologinę įvairovę bei ekosistemų funkcijas, pavyzdžiui, tam tikrų jūrų ir pakrančių buveinių atkūrimą remiant tvarius žuvų išteklius, įskaitant jų mokslinį parengimą ir įvertinimą;

investicijas į įrangą arba laivą, kurių tikslas – mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą. Investicijos į žvejybos įrankius taip pat laikomos tinkamomis finansuoti, jei nuo to nenukenčia tų žvejybos įrankių selektyvumas;

energijos vartojimo efektyvumo patikrinimus ir sistemas;

tyrimus, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumui.

laivams, kurių bendras ilgis neviršija 12 metrų, jeigu naujas ar modernizuotas variklis nėra didesnės galios kW kaip esamas variklis;

laivams, kurių bendras ilgis yra nuo 12 iki 18 metrų, jeigu naujo ar modernizuoto variklio galia kW yra bent 20 % mažesnė už esamo variklio galią;

laivams, kurių bendras ilgis yra nuo 18 iki 24 metrų, jeigu naujo ar modernizuoto variklio galia kW yra bent 30 % mažesnė už esamo variklio galią.

1 500 000  EUR; arba

3 % Sąjungos finansinės paramos, kurią valstybė narė skiria Sąjungos prioritetams, išvardytiems 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose.

investicijas į žvejybos produktų vertės didinimą, visų pirma suteikiant galimybę žvejams vykdyti savo sužvejoto laimikio perdirbimą, rinkodarą ir tiesioginę prekybą;

inovacines investicijas į laivus, kuriomis gerinama žvejybos produktų kokybė.

į žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo rėmimą, kaip nurodyta 29 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

į laivą arba atskirą įrangą, kaip nurodyta 32 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

į įrangą ir tam tikrų rūšių veiksmus, kaip nurodyta 38 ir 39 straipsniuose, laikantis tuose straipsniuose nustatytų sąlygų;

į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir klimato kaitos poveikio švelninimą, kaip nurodyta 41 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

skirtas sugautų žuvų pridėtinei vertei ar kokybei gerinti, kaip nurodyta 42 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

į žvejybos uostus, priedangas ir iškrovimo vietas, kaip nurodyta 43 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

30, 32, 33, 38, 39, 41 ir 42 straipsniuose pateiktos nuorodos į žvejybos laivus suprantamos kaip nuorodos į laivus, eksploatuojamus tik vidaus vandenyse;

38 straipsnyje pateiktos nuorodos į jūrų aplinką suprantamos kaip nuorodos į aplinką, kurioje eksploatuojamas vidaus vandenų žvejybos laivas.

„Natura 2000“ teritorijų, kurioms daro įtaką žvejybos veikla, valdymą, atkūrimą ir stebėseną, ir vidaus vandenų, įskaitant nerštavietes ir migruojančių rūšių migracijos kelius, atkūrimą laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB ( 14 ), nedarant poveikio šio reglamento 40 straipsnio 1 dalies e punktui ir, atitinkamais atvejais, dalyvaujant žvejybą vidaus vandenyse vykdantiems žvejams;

stacionarių arba kilnojamų įrenginių, skirtų vandens gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti, statymą, modernizavimą arba įrengimą, įskaitant jų mokslinį parengimą, stebėseną ir įvertinimą.

plėtoti technines, mokslines ar organizacines žinias akvakultūros ūkiuose, kuriomis visų pirma mažinamas poveikis aplinkai, priklausomybė nuo žuvų miltų ir taukų, skatinama akvakultūroje tausiai naudoti išteklius, gerinama gyvūnų gerovė arba sudaromos palankesnės sąlygos naujiems tvarios gamybos metodams;

kurti ar teikti rinkai naujas akvakultūros rūšis, turinčias gerų rinkos perspektyvų, naujus arba iš esmės patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus, naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas;

ištirti inovacinių produktų ar procesų technines ar ekonomines galimybes.

produktyvios investicijos į akvakultūrą;

akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas;

akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą;

tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą;

investicijos į neigiamo poveikio aplinkai mažinimą arba teigiamo poveikio aplinkai didinimą ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimą;

investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą;

esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai;

akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą;

investicijos siekiant sudaryti galimybes gerokai sumažinti akvakultūros įmonių poveikį vandens naudojimui ir kokybei, visų pirma mažinant naudojamo vandens ar cheminių medžiagų, antibiotikų ir kitų vaistų kiekį arba gerinant išleidžiamo vandens kokybę, be kita ko, naudojant daugiatrofines akvakultūros sistemas;

uždarų akvakultūros sistemų, kai akvakultūros produktai auginami uždarose recirkuliacinėse sistemose, taip užtikrinant kuo mažesnį vandens naudojimą, skatinimas;

investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.

valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugų akvakultūros ūkiams sukūrimą;

techninio, mokslinio, teisinio, aplinkosauginio ar ekonominio pobūdžio ūkių konsultavimo paslaugų pirkimą.

valdymo poreikius, siekiant įgalinti akvakultūros ūkius laikytis Sąjungos ir nacionalinių aplinkosaugos teisės aktų bei jūrų teritorijų planavimo reikalavimų;

poveikio aplinkai vertinimą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES ( 15 ) ir Direktyvoje 92/43/EEB;

valdymo poreikius, siekiant įgalinti akvakultūros ūkius laikytis Sąjungos ir nacionalinės vandens gyvūnų sveikatos ir gerovės arba visuomenės sveikatos teisės aktų;

sveikatos ir saugos standartus, pagrįstus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais;

rinkodaros ir verslo strategijas.

profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, mokslo bei technikos žinių ir inovacinės praktikos pavyzdžių platinimą, naujų profesinių gebėjimų akvakultūros srityje įgijimą ir akvakultūros veiklos poveikio aplinkai mažinimą;

darbo sąlygų gerinimą ir darbo saugos skatinimą;

akvakultūros įmonių ar profesinių organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mokslo ir technikos įstaigas arba lygias vyrų ir moterų galimybes propaguojančias įstaigas, bendradarbiavimą tinkluose ir keitimąsi patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais.

tinkamiausių teritorijų akvakultūrai plėtoti nustatymą bei kartografavimą ir, atitinkamais atvejais, atsižvelgiant į teritorijų planavimo procesus, ir teritorijų, kuriose neturėtų būti užsiimama akvakultūros veikla, nustatymą ir kartografavimą siekiant išsaugoti tokių teritorijų vaidmenį ekosistemų veikimui;

paramos priemonių ir infrastruktūros, reikalingų didinti akvakultūros teritorijų galimybes ir mažinti neigiamą akvakultūros poveikį aplinkai, tobulinimą ir plėtojimą, įskaitant investicijas į žemės konsolidaciją, energijos tiekimą ar vandentvarką;

veiksmus, kurių kompetentingos valdžios institucijos imasi ir kuriuos įgyvendina pagal Direktyvos 2009/147/EB 9 straipsnio 1 dalį arba Direktyvos 92/43/EEB 16 straipsnio 1 dalį, kad būtų išvengta didelės žalos akvakultūrai.

veiksmus, kurių kompetentingos valdžios institucijos imasi ir kuriuos įgyvendina nustačius padidėjusį gaištamumą ar ligas, kaip numatyta Tarybos direktyvos 2006/88/EB ( 16 ) 10 straipsnyje. Tie veiksmai gali apimti veiksmų planų dėl vėžiagyvių, skirtų natūralių vėžiagyvių telkinių ir vandens baseinų apsaugai, atkūrimui ir tvarkymui, įskaitant paramą vėžiagyvių augintojams jiems išlaikant tokius telkinius ir vandens baseinus, priėmimą.

turi pakankamų profesinių gebėjimų ir kompetencijos;

pirmą kartą steigia akvakultūros mikroįmonę arba mažą įmonę kaip jos vadovai; ir

pateikia verslo planą, skirtą jų akvakultūros veiklai plėtoti;

perėjimą nuo įprastų akvakultūros gamybos metodų prie ekologinės akvakultūros, kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 ( 17 ) ir remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 710/2009 ( 18 );

dalyvavimą Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemose (EMAS), įsteigtose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ( 19 ).

negautų pajamų arba papildomų išlaidų, patirtų perėjimo nuo įprastos prie ekologinės gamybos laikotarpiu vykdant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal 1 dalies a punktą, suma; arba

papildomų išlaidų, susidarančių dėl EMAS taikymo ir pasirengimo dalyvauti joje, vykdant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal 1 dalies b punktą, suma.

akvakultūros metodus, kurie suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais ir kuriems taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai dėl „Natura 2000“ teritorijų nustatymo pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB;

su dalyvavimu užtikrinant vandens gyvūnų išsaugojimą ex situ ir reprodukciją pagal išsaugojimo ir biologinės įvairovės atkūrimo programas, kurias parengė arba prižiūri viešosios valdžios institucijos, tiesiogiai susijusių išlaidų kompensavimą;

akvakultūros veiklą, įskaitant aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimą ir gerinimą, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų elementų tvarkymą.

kompensacijas moliuskų augintojams už išaugintų moliuskų surinkimo sustabdymą, kai toks sustabdymas taikomas išskirtinai visuomenės sveikatos sumetimais;

apyvartinio kapitalo ir kompensacijų akvakultūros augintojams teikimą.

užteršimas trunka ilgiau kaip keturis iš eilės einančius mėnesius; arba

nuostoliai, kilę dėl surinkimo sustabdymo, viršija 25 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kai buvo sustabdytas surinkimas.

ligų kontrolės ir likvidavimo išlaidas akvakultūros sektoriuje, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 652/2014 ( 20 ), įskaitant veiklos išlaidas, būtinas likvidavimo plane nustatytiems įsipareigojimams įvykdyti;

bendros ir konkrečioms gyvūnų rūšims skirtos geriausios praktikos ar elgesio kodeksų dėl biologinio saugumo ar gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės poreikių akvakultūros sektoriuje parengimą;

iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti akvakultūros priklausomybę nuo veterinarinių vaistų;

veterinarinius arba farmacinius tyrimus ir informacijos platinimą ir keitimąsi ja bei geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su veterinarinėmis ligomis akvakultūros sektoriuje. siekiant skatinti tinkamą veterinarinių vaistų naudojimą;

valstybių narių pripažintų akvakultūros sektoriaus sanitarinės apsaugos grupių steigimą ir veiksmus;

kompensacijas moliuskų augintojams už laikiną jų veiklos sustabdymą dėl išskirtinio masinio gaištamumo, kai gaištamumo lygis viršija 20 % arba kai nuostoliai dėl veiklos sustabdymo viršija 35 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais buvo sustabdyta veikla.

stichinių nelaimių;

pavojingų meteorologinių reiškinių;

staigių vandens kokybės ir kiekio pokyčių, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

ligų, gamybos infrastruktūros gedimo ar sunaikinimo akvakultūros sektoriuje, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

visuomenės sveikatos krizių.

kuo labiau didinti žvejybos ir akvakultūros sektorių dalyvavimą tvariai plėtojant priekrantės žvejybos bei žvejybos vidaus vandenyse ir akvakultūros regionus;

užtikrinti, kad vietos bendruomenės visiškai pasinaudotų jūrų, pakrančių ir vidaus vandenų plėtros siūlomomis galimybėmis ir gautų jų teikiamą naudą, ir visų pirma padėti mažiems ir nykstantiems žvejybos uostams kuo labiau padidinti savo jūrinį potencialą plėtojant įvairią infrastruktūrą.

subalansuotai atstovaudamos pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant privatųjį sektorių, viešąjį sektorių ir pilietinę visuomenę, iš esmės atspindi pagrindinį savo strategijos tikslą ir socialinę bei ekonominę savo regiono sudėtį;

užtikrina reikšmingą žvejybos ir (arba) akvakultūros sektorių atstovavimą.

parengiamoji parama;

bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas;

bendradarbiavimo veikla;

einamosios išlaidos ir aktyvus pritaikymas.

vertei didinti, darbo vietoms kurti, jaunimui pritraukti ir inovacijoms skatinti visuose žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinės etapuose;

veiklos įvairinimui verslinės žvejybos ar kituose sektoriuose, mokymuisi visą gyvenimą ir darbo vietų kūrimui žvejybos ir akvakultūros regionuose remti;

žvejybos ir akvakultūros regionų aplinkos ištekliams didinti ir juos panaudoti, įskaitant klimato kaitos švelninimo veiksmus;

socialinei gerovei ir kultūros paveldui žvejybos ir akvakultūros regionuose, įskaitant žvejybos, akvakultūros ir jūrinės kultūros paveldą, skatinti;

žvejybos bendruomenių vaidmeniui vykdant vietos plėtrą stiprinti ir vietos žvejybos ištekliams bei jūrų veiklai valdyti.

tarpteritorinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektams;

parengiamajai techninei paramai tarpteritorinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektams, jei vietos veiklos grupės gali įrodyti, kad rengiasi įgyvendinti projektą.

paramos sandėliavimui suma neviršija veiksmų, reikalingų atitinkamų produktų stabilizavimui ir sandėliavimui, techninių ir finansinių išlaidų sumos;

paramos sandėliavimui lėšomis tinkami finansuoti kiekiai neviršija 25 % atitinkamų produktų metinio kiekio, kurį gamintojų organizacija pateikia prekybai;

finansinė parama per metus neviršija gamintojų organizacijos narių 2017–2019 m. laikotarpiu rinkai pateiktos produkcijos 20 % vidutinės metinės vertės.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais, kai gamintojų organizacijos narys 2017–2019 m. laikotarpiu rinkai produkcijos nepateikė, atsižvelgiama į to nario pirmųjų trejų gamybos metų rinkai pateiktos produkcijos vidutinę metinę vertę.

techninės išlaidos kasmet skaičiuojamos remiantis tiesioginėmis išlaidomis, susijusiomis su stabilizavimui ir atitinkamų produktų sandėliavimui reikalingais veiksmais;

finansinės išlaidos kasmet skaičiuojamos taikant kiekvienoje valstybėje narėje kasmet nustatomą palūkanų normą;

steigti gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ar tarpšakines organizacijas, kurios turi būti pripažįstamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II skyriaus II skirsnį;

ieškoti naujų rinkų ir gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų pateikimo rinkai sąlygas, be kita ko:

skatinti kokybę ir pridėtinę vertę sudarant palankesnes sąlygas:

prisidėti prie gamybos ir rinkų skaidrumo ir atlikti rinkos tyrimus bei Sąjungos priklausomybės nuo importo tyrimus;

prisidėti prie žvejybos ar akvakultūros produktų atsekamumo ir prireikus sukurti Sąjungos mastu naudojamą ekologinį ženklą, skirtą žvejybos ir akvakultūros produktams, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1379/2013;

rengti MVĮ standartines sutartis, atitinkančias Sąjungos teisę;

vykdyti regionines, nacionalines ar tarptautines komunikacijos ir reklamines kampanijas siekiant didinti visuomenės informuotumą apie tausius žvejybos ir akvakultūros produktus.

kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą;

kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos;

kuriomis remiamas sužvejoto verslinių žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, laimikio perdirbimas;

susijusias su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės perdirbimo veiklos, perdirbimu;

susijusias su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu, laikantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 6 ir 7 straipsnių;

kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas.

sužvejotiems trečiųjų šalių laivais, išskyrus žvejybos laivus, plaukiojančius su Venesuelos vėliava ir vykdančius veiklą Sąjungos vandenyse;

sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivais, kurie nėra registruoti vieno iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste;

importuotiems iš trečiųjų šalių.

fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie naudojasi gamybos priemonėmis žvejybos ar akvakultūros produktams gauti, kad juos pateiktų rinkai;

1 dalyje nurodytų regionų uostuose registruotų ir tuose regionuose veiklą vykdančių laivų savininkams ar veiklos vykdytojams arba tokių savininkų ar veiklos vykdytojų asociacijoms;

perdirbimo ir prekybos sektoriaus veiklos vykdytojams arba tokių veiklos vykdytojų asociacijoms.

technologijų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, laivų aptikimo sistemas (LAS), apsaugines vaizdo stebėjimo sistemas (AVSS) ir IT tinklus, kuriuos naudojant galima rinkti, administruoti, tvirtinti, analizuoti duomenis, atlikti rizikos valdymą, pateikti duomenis (naudojant su kontrole susijusias interneto svetaines), keistis su žuvininkyste susijusiems duomenims skirtais duomenų atrankos metodais ir juos rengti, taip pat prisijungti prie tarpsektorinių keitimosi duomenimis sistemų, įsigijimas, įrengimas ir kūrimas;

komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti subjektų, užsiimančių žvejyba ir žvejybos produktų prekyba, duomenų perdavimą atitinkamoms valstybių narių ir Sąjungos valdžios institucijoms, įskaitant reikalingus elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemų (EDRPS), laivų stebėjimo sistemų (LSS) ir automatinio identifikavimo sistemų (AIS) komponentus, kūrimas, įsigijimas ir įrengimas;

komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra reikalingos užtikrinti žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 58 straipsnyje, kūrimas, įsigijimas ir įrengimas;

valstybių narių keitimosi duomenimis ir duomenų analizės programų įgyvendinimas;

patruliuojančių laivų, orlaivių ir sraigtasparnių modernizavimas ir įsigijimas su sąlyga, jeigu jie ne trumpiau kaip 60 % viso jų naudojimo laiko per metus naudojami žuvininkystės kontrolei;

kitų kontrolės priemonių, įskaitant prietaisus, kuriais galima matuoti variklio galią, ir svėrimo įrangą, įsigijimas;

inovacinių kontrolės ir stebėsenos sistemų kūrimas ir bandomųjų projektų, susijusių su žuvininkystės kontrole, įskaitant žuvų DNR analizę, įgyvendinimas arba su kontrole susijusių interneto svetainių kūrimas;

mokymo ir mainų programos, be kita ko, tarp valstybių narių, skirtos už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą atsakingiems darbuotojams;

ekonominės naudos analizė ir atliktų auditų įvertinimas, taip pat atliekant stebėseną, kontrolę ir priežiūrą kompetentingų valdžios institucijų patirtų išlaidų įvertinimas;

iniciatyvos, įskaitant seminarus ir žiniasklaidai skirtas priemones, kuriomis siekiama didinti tiek žvejų bei kitų subjektų, pvz., inspektorių, valstybės prokurorų ir teisėjų, tiek plačiosios visuomenės informuotumą apie būtinybę kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir apie BŽP taisyklių įgyvendinimą;

veiklos išlaidos, patirtos vykdant sustiprintą išteklių, kuriems taikomos specialiosios kontrolės ir tikrinimo programos, parengtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnį ir kuriems taikomas kontrolės koordinavimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 768/2005 ( 22 ) 15 straipsnį, kontrolę;

programos, susijusios su veiksmų plano, nustatyto pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 102 straipsnio 4 dalį, įgyvendinimu, įskaitant visas patirtas veiklos išlaidas.

duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas mokslinės analizės ir BŽP įgyvendinimo tikslais;

nacionalinės, tarptautinės ir subnacionalinės daugiametės duomenų atrankos programos su sąlyga, kad jos skirtos ištekliams, kuriems taikoma BŽP;

verslinės ir mėgėjų žvejybos stebėsena jūroje, įskaitant jūrų gyvūnų, pavyzdžiui, jūrų žinduolių ir paukščių, priegaudos stebėseną;

moksliniai tyrimai jūroje;

valstybių narių atstovų ir regioninės valdžios institucijų atstovų dalyvavimas regioniniuose koordinavimo posėdžiuose, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kurių susitariančioji šalis ar stebėtoja yra Sąjunga, posėdžiuose arba tarptautinių įstaigų, atsakingų už mokslinių konsultacijų teikimą, posėdžiuose;

duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemų tobulinimas ir bandomųjų tyrimų įgyvendinimas siekiant gerinti esamas duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemas.

Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos techninės paramos priemonės;

nacionalinių tinklų, kurių tikslas yra informacijos platinimas, gebėjimų stiprinimas, keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir valstybių narių teritorijoje esančių ŽRVVG bendradarbiavimo rėmimas, kūrimas.

integruotą jūrų stebėjimą ir visų pirma bendrą keitimosi informacija aplinką (BKIA), skirtą Sąjungos jūrų srities stebėjimui;

jūrų aplinkos, visų pirma jos biologinės įvairovės ir saugomų jūrų teritorijų, pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijų, apsaugos skatinimą, nedarant poveikio šio reglamento 37 straipsniui, tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą ir konkretesnį žmogaus veiklos, darančios poveikį jūrų aplinkai, tvarumo ribų nustatymą, visų pirma pagal Direktyvą 2008/56/EB.

suteikiantys galimybę prisidėti prie integruoto jūrų stebėjimo tikslų įgyvendinimo, visų pirma – BKIA;

jūrų aplinkos, visų pirma jos biologinės įvairovės ir saugomų jūrų teritorijų, pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijų, apsauga laikantis direktyvomis 92/43/EEB ir 2009/147/EB nustatytų įpareigojimų;

žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimas, siekiant nustatyti stebėsenos programas ir priemonių programas, numatytas Direktyvoje 2008/56/EB, laikantis toje direktyvoje nustatytų įpareigojimų.

tyrimai;

projektai, įskaitant bandomuosius projektus ir bendradarbiavimo projektus;

visuomenės informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, informuotumo didinimo kampanijos ir susijusi komunikacinė ir informacijos platinimo veikla, pavyzdžiui, viešinimo kampanijos, renginiai, interneto svetainių, suinteresuotųjų subjektų platformų kūrimas ir techninė priežiūra;

konferencijos, seminarai, forumai ir praktiniai seminarai;

veiklos koordinavimas, įskaitant keitimosi informacija tinklus, ir parama jūrų baseinų strategijų kūrimui;

informacinių technologijų sistemų ir tinklų, kuriuose galima rinkti, administruoti, tvirtinti, analizuoti ir keistis duomenimis bei kurti duomenims skirtus atrankos metodus, kūrimas, veikimas ir techninė priežiūra, taip pat sujungimas su tarpsektorinėmis duomenų keitimosi sistemomis;

mokymo projektai, skirti žinių bei profesinės kvalifikacijos tobulinimui, ir priemonės jūrininkystės sektoriaus profesiniam tobulinimuisi skatinti;

integruoto jūrų stebėjimo techninių priemonių kūrimas ir įgyvendinimas, visų pirma siekiant remti BKIA jūrų srityje diegimą, veikimą ir techninę priežiūrą, siekiant skatinti tarpsektorinį ir tarpvalstybinį keitimąsi stebėsenos informacija sujungiant visas naudotojų bendruomenes, atsižvelgiant į svarbius sektorių politikos pokyčius stebėjimo srityje ir prireikus prisidedant prie reikiamo jos vystymo;

valstybių narių arba regionų veiksmų tarpusavio koordinavimo ir bendradarbiavimo veikla siekiant vystyti jūrų teritorijų planavimą ir integruotą pakrančių zonos valdymą, įskaitant išlaidas, susijusias su keitimosi duomenimis ir jų stebėsenos sistemomis ir praktika, vertinimo veikla, ekspertų tinklo sukūrimu ir naudojimu, ir programos, kuria siekiama gerinti valstybių narių gebėjimus vykdyti jūrų teritorijų planavimą, sukūrimu;

iniciatyvos, kuriomis siekiama bendrai finansuoti, įsigyti ir eksploatuoti jūrų stebėjimo sistemas bei technines priemones, skirtas Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jūrų duomenų ir žinių rinkimui, įgijimui, kaupimui, tvarkymui, kokybės kontrolei, pakartotinam panaudojimui ir platinimui, bendradarbiaujant atitinkamoms valstybėms narėms ir (arba) tarptautinėms institucijoms, sukūrimui, įsteigimui ir eksploatavimui.

tyrimai ir bandomieji projektai, būtini BŽP įgyvendinti ir vystyti, įskaitant dėl alternatyvių tvaraus žuvininkystės ir akvakultūros valdymo metodų, įskaitant patariamosiose tarybose;

mokslo įstaigų, įskaitant tarptautines patariamąsias įstaigas, atsakingas už žuvų išteklių vertinimą, nepriklausomų ekspertų ir mokslinių tyrimų institucijų mokslinių nuomonių ir rekomendacijų rengimas ir teikimas;

ekspertų dalyvavimas darbo grupių žuvininkystės srities moksliniais ir techniniais klausimais pavyzdžiui, ŽMTEK, posėdžiuose, taip pat tarptautinių patariamųjų įstaigų posėdžiuose ir posėdžiuose, kuriuose reikalingas žuvininkystės ir akvakultūros ekspertų dalyvavimas;

jūroje atliekami moksliniai tyrimai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 12 straipsnio 2 dalyje, regionuose, kuriuose Sąjungos laivai žvejoja pagal tausios žuvininkystės partnerystės susitarimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 1380/2013 31 straipsnyje;

Komisijos patiriamos išlaidos už paslaugas, susijusias su duomenų rinkimu, tvarkymu ir naudojimu, žuvininkystės ekspertų posėdžių rengimu bei administravimu ir metinių darbo programų, susijusių su žuvininkystės srities moksline ir technine kompetencija, valdymu, kvietimų teikti duomenis ir duomenų rinkinių rengimu, parengiamaisiais darbais, kuriais siekiama pateikti mokslines nuomones ir rekomendacijas;

valstybių narių bendradarbiavimas duomenų rinkimo srityje, įskaitant įvairius regioninius suinteresuotuosius subjektus ir regioninių duomenų bazių, skirtų duomenims saugoti, tvarkyti ir naudoti, kūrimą ir eksploatavimą; tai bus naudinga regioniniam bendradarbiavimui ir pagerins duomenų surinkimą ir tvarkymą, taip pat suteiks daugiau mokslinės patirties, naudingos žuvininkystės valdymui;

patruliavimo laivų, orlaivių, sraigtasparnių įsigijimas ir (arba) frachtavimas, kai juos bendrai įsigyja ir (arba) frachtuoja kelios valstybės narės, esančios toje pačioje geografinėje teritorijoje, jeigu ne mažiau kaip 60 % viso naudojimo laiko per metus jie naudojami žuvininkystės kontrolei;

išlaidos, susijusios su naujų kontrolės technologijų vertinimu ir kūrimu, taip pat keitimosi duomenimis procesais;

visos veiklos išlaidos, susijusios su Komisijos atliekama BŽP įgyvendinimo kontrole ir vertinimu, visų pirma su patikros, tikrinimo ir audito misijomis, Komisijos pareigūnų įranga ir mokymu, susitikimų rengimu ar dalyvavimu juose, įskaitant valstybių narių keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, tyrimus, informacinių technologijų paslaugas ir tiekėjus, ir su Komisijos vykdomu tikrinimo priemonių užsakymu ar įsigijimu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 IX ir X antraštinėse dalyse.

100 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 67 straipsnyje nurodytai paramai sandėliavimui;

100 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 70 straipsnyje nurodytai kompensavimo tvarkai;

50 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 33 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, 34 straipsnyje ir 41 straipsnio 2 dalyje nurodytai paramai;

70 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 76 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytai paramai;

90 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 76 straipsnio 2 dalies a–d ir f–l punktuose nurodytai paramai;

80 % tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų 77 straipsnyje nurodytai paramai.

paramos gavėjas yra viešosios teisės subjektas arba įmonė, kuriai yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, kaip nurodyta SESV 106 straipsnio 2 dalyje, kai pagalba teikiama tokių paslaugų teikimui;

veiksmas susijęs su 67 straipsnyje nurodyta parama sandėliavimui;

veiksmas susijęs su 70 straipsnyje nurodyta kompensavimo tvarka;

veiksmas susijęs su 77 straipsnyje nurodytu duomenų rinkimu;

veiksmas yra susijęs su parama pagal 33 ar 34 straipsnį arba su kompensacija pagal 54 straipsnį, 55 straipsnį, 56 straipsnį, 68 straipsnio 3 dalį arba 69 straipsnio 3 dalį;

veiksmas susijęs su IJP priemonėmis, nurodytomis 80 straipsnyje.

veiksmas vykdomas pagal V antraštinės dalies I, II, III arba IV skyrius ir atitinka visus šiuos kriterijus:

veiksmas vykdomas pagal V antraštinės dalies III skyrių, atitinka vieną iš šios dalies a punkto i, ii arba iii papunkčiuose nurodytų kriterijų ir visuomenei suteikiama galimybė susipažinti su jo rezultatais.

kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. pateikia Komisijai atitinkamus veiksmų, atrinktų finansavimui, laikotarpio iki ankstesnių kalendorinių metų pabaigos suvestinius duomenis, įskaitant pagrindines paramos gavėjo ir paties veiksmo ypatybes;

užtikrina veiksmų programos viešinimą teikdama informaciją galimiems paramos gavėjams, profesinėms organizacijoms, ekonominiams ir socialiniams partneriams, vyrų ir moterų lygybę propaguojančioms įstaigoms ir atitinkamoms nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, apie tos programos siūlomas galimybes ir taisykles, reglamentuojančias naudojimąsi programos finansavimu;

užtikrina veiksmų programos viešinimą teikdama paramos gavėjams informaciją apie Sąjungos įnašą, o plačiajai visuomenei – apie Sąjungos vaidmenį vykdant programą.

mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį atvejai, kai paramos gavėjas nevykdo šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, o valstybė narė iki šioje dalyje numatytos taisomosios procedūros pradžios neištaisė padėties;

mokėjimo paraiškoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį sunkūs atvejai, kai valstybės narės nesilaiko BŽP taisyklių ir dėl to pagal šio reglamento 101 straipsnį sustabdyti mokėjimai, o atitinkama valstybė narė vis dar negali įrodyti, jog ji ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų taikomų taisyklių laikymąsi ir jų vykdymo užtikrinimą ateityje.

informacija apie pagal kiekvieną priemonę prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir patirtas išlaidas;

su vertinimo planu susijusios veiklos santrauka;

informacija apie veiksmus, kurių imtasi šio reglamento10 straipsnio 1 dalyje nurodytų sunkių pažeidimų atvejais ir trukmės sąlygų, nustatytų šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje, nesilaikymo atvejais, bei apie taisomuosius veiksmus;

informacija apie veiksmus, kurių imtasi, kad būtų laikomasi šio reglamento 41 straipsnio 8 dalies;

informacija apie veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad pagal šio reglamento V priedą būtų paskelbti paramos gavėjai, fizinių asmenų atveju – laikantis nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas ribas.

užtikrinimą, kad būtų sukurta viena bendra interneto svetainė arba vienas bendras interneto portalas, kurioje (-iame) būtų skelbiama informacija apie valstybės narės veiksmų programas ir galimybę jomis naudotis;

tai, kad galimi paramos gavėjai būtų informuojami apie finansavimo pagal veiksmų programas galimybes;

tai, kad įgyvendinant informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su partnerystės susitarimų, veiksmų programų ir veiksmų rezultatais bei poveikiu, Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie EJRŽF vaidmenį bei pasiekimus;

užtikrinimą, kad būtų viešai skelbiama priemonių, skirtų užtikrinti BŽP taisyklių laikymąsi, santrauka, įskaitant atvejus, kai valstybės narės arba paramos gavėjai jų nesilaiko, ir taisomuosius veiksmus, pavyzdžiui, atliktas finansines pataisas.