02014D0445 — LT — 01.01.2021 — 002.001


Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 445/2014/ES

2014 m. balandžio 16 d.

kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1622/2006/EB

(OL L 132 2014.5.3, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/1545 2017 m. rugsėjo 13 d.

  L 237

1

15.9.2017

►M2

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2020/2229 2020 m. gruodžio 23 d.

  L 437

116

28.12.2020




▼B

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 445/2014/ES

2014 m. balandžio 16 d.

kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1622/2006/EB



1 straipsnis

Veiksmų nustatymas

Šiuo sprendimu nustatomi 2020–2033 m. Sąjungos veiksmai „Europos kultūros sostinės“ (toliau – veiksmai).

2 straipsnis

Tikslai

1.  

Šiais veiksmais siekiama šių bendrų tikslų:

a) 

saugoti ir skatinti kultūrų įvairovę Europoje ir pabrėžti joms būdingus bendrus bruožus, taip pat stiprinti piliečių priklausomumo bendrai kultūrinei erdvei jausmą;

b) 

puoselėti kultūros įnašą į ilgalaikį miestų vystymąsi vadovaujantis jų atitinkamomis strategijomis ir prioritetais.

2.  

Šiais veiksmais siekiama šių specialių tikslų:

a) 

miestuose didinti kultūros pasiūlos mastą, įvairovę ir europinį aspektą, be kita ko, vykdant tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

b) 

plėsti prieigos prie kultūros galimybes ir dalyvavimą kultūros veikloje;

c) 

didinti kultūros sektoriaus pajėgumus ir stiprinti jo sąsajas su kitais sektoriais;

d) 

kultūros priemonėmis didinti tarptautinį miestų žinomumą.

3 straipsnis

Galimybė dalyvauti veiksmuose

1.  
Konkurse dėl vardo gali dalyvauti tie miestai, kurie gali įtraukti savo aplinkinį regioną.

▼M1

2.  
Toks vardas tais pačiais metais (toliau – vardo metai) gali būti suteiktas ne daugiau kaip trims miestams.

▼M2

Vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam kiekvienos iš dviejų valstybių narių, nurodytų priede pateiktame kalendoriuje (toliau – kalendorius), miestui, o atitinkamais metais – vienam Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo šalis (toliau – EEE nare esanti ELPA valstybė), šalies kandidatės, potencialios kandidatės arba į Sąjungą stojančios šalies miestui, laikantis 5 dalyje nustatytų sąlygų. Tačiau vardas 2023 m. suteikiamas ne daugiau kaip vienam kiekvienos iš trijų valstybių narių, nurodytų kalendoriuje, miestui.

3.  
Valstybių narių miestams suteikiama teisė vieniems metams pagal tai, kaip valstybės narės yra išvardytos kalendoriuje, gauti vardą. Miestai, kuriems suteiktas vardas 2020 m., gali išlaiktyti šį vardą iki 2021 m. balandžio 30 d., nekeičiant vardo suteikimo metų.

▼M1

4.  
EEE narėmis esančių ELPA valstybių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestai, kurie 10 straipsnio 2 dalyje nurodyto kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dieną dalyvauja programoje „Kūrybiška Europa“ ar vėlesnėse Sąjungos programose, pagal kurias remiama kultūra, gali pateikti paraišką vardui gauti vieniems metams dalyvaudami atvirame konkurse, kuris rengiamas laikantis priede pateikto kalendoriaus.

EEE narėmis esančių ELPA valstybių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestams 2020–2033 m. leidžiama dalyvauti tik viename konkurse.

2020–2033 m. teisė gauti vardą kiekvienai EEE nare esančiai ELPA valstybei, šaliai kandidatei ar potencialiai šaliai kandidatei suteikiama tik vieną kartą.

▼B

5.  
Šaliai, kuri į Sąjungą įstoja po 2014 m. gegužės 4 d., tačiau iki 2027 m. sausio 1 d., teisė gauti vardą suteikiama po septynerių metų po jos įstojimo, laikantis taisyklių ir procedūrų, kurios taikomos valstybėms narėms. Kalendorius atitinkamai atnaujinamas. Šalis, kuri į Sąjungą įstoja 2027 m. sausio 1 d. arba po šios datos, neturi teisės dalyvauti veiksmuose kaip valstybė narė.

Tačiau tais metais, kai pagal kalendorių jau yra paskirti trys miestai, kuriems suteiktas vardas, teisė gauti vardą pirmoje pastraipoje nurodytiems šalių miestams suteikiama tik kitais kalendoriuje nurodytais neužimtais metais laikantis tų šalių stojimo eilės.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytos šalies miestas anksčiau yra dalyvavęs šalims kandidatėms ir potencialioms kandidatėms skirtame konkurse, jis negali dalyvauti jokiame vėlesniame valstybėms narėms skirtame konkurse. Jei tokios šalies miestui 2020–2033 m. laikotarpiu buvo suteiktas vardas, kaip nurodyta 4 dalyje, po jos įstojimo ta šalis nebeturi teisės organizuoti konkursą kaip valstybė narė tuo laikotarpiu.

Jei tą pačią dieną į Sąjungą įstoja daugiau negu viena šalis ir jei tos šalys nėra susitarusios dėl dalyvavimo įgyvendinant šiuos veiksmus eilės tvarkos, Taryba organizuoja burtų traukimą.

4 straipsnis

Taikymas

1.  
Komisija parengia bendrą paraiškos formą, grindžiamą 5 straipsnyje nustatytais kriterijais, kurią naudoja visi miestai kandidatai.

Kai miestas kandidatas įtraukia savo aplinkinį regioną, paraiška teikiama to miesto vardu.

2.  
Visos paraiškos grindžiamos kultūros programa, kurioje pabrėžiamas stiprus europinis aspektas.

▼M2

Kultūros programa įgyvendinama vienus vardo suteikimo metus ir ji parengiama konkrečiai vardui gauti, vadovaujantis 5 straipsnyje nustatytais kriterijais. Tačiau miestai, kuriems suteiktas vardas 2020 m., gali toliau įgyvendinti savo kultūros programą iki 2021 m. balandžio 30 d.

▼B

5 straipsnis

Kriterijai

Paraiškų vertinimo kriterijai (toliau – kriterijai) skirstomi į kategorijas: įnašas į ilgalaikę strategiją, europinis aspektas, kultūrinis ir meninis turinys, įgyvendinimo pajėgumai, informavimo veikla ir valdymas:

1. 

vertinant įnašo į ilgalaikę strategiją kategoriją, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a) 

tai, kad paraiškos teikimo metu būtų parengta miesto kandidato kultūros strategija, kuri apimtų veiksmus ir įtrauktų planus toliau vykdyti kultūros veiklą kultūros sostinės vardo metams pasibaigus;

b) 

kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumų stiprinimo planus, įskaitant ilgalaikių miesto kandidato kultūros, ekonomikos ir socialinio sektorių sąsajų plėtojimą;

c) 

numatomą ilgalaikį kultūrinį, socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant miesto plėtrą, kurį miestui kandidatui darytų toks vardas;

d) 

kultūros sostinės vardo poveikio miestui kandidatui stebėsenos ir vertinimo, taip pat įvertinimo rezultatų sklaidos planus;

2. 

vertinant europinį aspektą, įvertinami šie veiksniai:

a) 

Europos kultūrų įvairovės, kultūrų dialogo ir didesnio Europos piliečių tarpusavio supratimo skatinimo veiklos mastas ir kokybė;

b) 

veiklos, kuria pabrėžiami bendri Europos kultūrų, paveldo ir istorijos aspektai, Europos integracija ir šiuo metu Europai aktualios temos, mastas ir kokybė;

c) 

veiklos, kuria populiarinami Europos menininkai, bendradarbiaujama su įvairių šalių subjektais ar miestais, atitinkamais atvejais įskaitant miestus, kuriems suteiktas vardas, plėtojama tarpvalstybinė partnerystė, mastas ir kokybė;

d) 

Europos ir tarptautinės plačiosios visuomenės dėmesio pritraukimo strategija;

3. 

vertinant kultūrinio ir meninio turinio kategoriją, įvertinami šie veiksniai:

a) 

aiški ir nuosekli kultūros programos meninė vizija ir strategija;

b) 

vietos menininkų ir kultūros organizacijų įtraukimas į kultūros programos sumanymo ir įgyvendinimo veiklą;

c) 

siūlomos veiklos spektras bei įvairovė ir jos bendra meninė kokybė;

d) 

gebėjimas derinti vietos kultūros paveldą ir tradicines meno formas su nauja, novatoriška ir eksperimentine kultūros raiška;

4. 

įgyvendinimo pajėgumų kategorija vertinama pagal miestų kandidatų įrodymus, kad:

a) 

paraiška yra visapusiškai ir tvirtai remiama politiniu lygmeniu ir jos atžvilgiu yra tvirtai įsipareigojusios vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos;

b) 

miestas kandidatas turi ar turės tinkamą ir perspektyvią infrastruktūrą kultūros sostinės veiklai vykdyti;

5. 

vertinant informavimo veiklos kategoriją, įvertinami šie veiksniai:

a) 

vietos gyventojų ir pilietinės visuomenės dalyvavimas rengiant paraišką ir vykdant veiklą;

b) 

naujų ir tvarių galimybių lankytis kultūros renginiuose ar dalyvauti kultūros veikloje sudarymas įvairioms piliečių grupėms, visų pirma jaunimui, savanoriams ir į užribį nustumtiems bei palankių sąlygų neturintiems asmenims, įskaitant mažumas, itin daug dėmesio skiriant neįgalių asmenų ir vyresnio amžiaus asmenų galimybėms dalyvauti toje veikloje;

c) 

bendra auditorijos formavimo strategija, visų pirma sąsajos su švietimu ir mokyklų dalyvavimu;

6. 

vertinant valdymo kategoriją, įvertinami šie veiksniai:

a) 

lėšų rinkimo strategijos ir siūlomo biudžeto pagrįstumas, kuris apima atitinkamais atvejais planus prašyti pagal Sąjungos programas ir iš jos fondų teikiamos finansinės paramos bei parengiamąjį etapą, pačius kultūros sostinės metus, įvertinimą ir su veiklos tęstinumu, taip pat su nenumatytų atvejų planavimu susijusias lėšas;

b) 

numatyta veiklos įgyvendinimo valdymo ir realizavimo struktūra, kuri, inter alia, apima tinkamo vietos valdžios institucijos ir realizavimo padalinio, įskaitant už meno sprendimus atsakingus darbuotojus, bendradarbiavimo užtikrinimą;

c) 

generalinio direktoriaus ir meno vadovo skyrimo tvarka ir jų veiklos sritys;

d) 

išsami rinkodaros ir komunikacijos strategija, kurioje pabrėžiama, kad veiksmai yra Sąjungos veiksmai;

e) 

tai, kad realizavimo padalinyje dirba tinkamos kvalifikacijos personalas, turintis patirties, reikalingos vardo metų kultūros programai planuoti, valdyti ir įgyvendinti.

6 straipsnis

Ekspertų grupė

1.  
Sudaroma nepriklausomų ekspertų grupė (toliau – grupė), kuri vykdys atrankos ir stebėsenos procedūras.
2.  
Grupę sudaro 10 ekspertų, kuriuos pagal 3 dalį paskiria Sąjungos institucijos ir įstaigos (toliau – Europos ekspertai).
3.  
Surengusi atvirą kvietimą pareikšti susidomėjimą, Komisija pasiūlo potencialių Europos ekspertų grupės narių sąrašą.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasirenka po tris ekspertus iš to sąrašo ir paskiria juos savo nustatyta tvarka.

Regionų komitetas iš to sąrašo pasirenka vieną ekspertą ir tą ekspertą paskiria pagal savo tvarką.

Kiekviena iš tų Sąjungos institucijų ir įstaigų, atrinkdama Europos ekspertus, siekia visoje sudarytoje grupėje užtikrinti kompetencijos papildomumą, subalansuotą geografinį pasiskirstymą ir lyčių pusiausvyrą.

4.  
Be to, vykdant miesto atranką ir stebėseną valstybėje narėje, atitinkamai valstybei narei suteikiama teisė pagal savo tvarką ir pasikonsultavus su Komisija į grupę skirti ne daugiau kaip du ekspertus.
5.  

Visi ekspertai turi:

a) 

būti Sąjungos piliečiai;

b) 

būti nepriklausomi ekspertai;

c) 

būti sukaupę daug patirties ir ekspertinių žinių šiose srityse:

i) 

kultūros sektoriaus;

ii) 

miestų kultūrinio vystymosi ar

iii) 

Europos kultūros sostinės renginių arba panašios aprėpties ir masto tarptautinių kultūros renginių organizavimo;

d) 

turėti galimybę darbui grupėje skirti tinkamą skaičių darbo dienų per metus.

6.  
Grupė paskiria savo pirmininką.
7.  
Europos ekspertai skiriami trejų metų laikotarpiui.

Nepaisant pirmos pastraipos, pirmą kartą sudarant grupę Europos Parlamentas savo ekspertus skiria trejiems metams, Komisija – dvejiems, o Taryba ir Regionų komitetas – vieniems metams.

8.  
Visi ekspertai praneša apie bet kokį su konkrečiu miestu kandidatu susijusį faktinį arba potencialų interesų konfliktą. Jeigu padaromas toks pranešimas arba jeigu toks interesų konfliktas išaiškėja, atitinkamas ekspertas atsistatydina ir atitinkama Sąjungos institucija ar įstaiga arba valstybė narė tą ekspertą likusiam kadencijos laikotarpiui pakeičia kitu, laikantis atitinkamos tvarkos.

7 straipsnis

Paraiškų teikimas valstybėse narėse

1.  
Už savo miestų atrankos organizavimą, vadovaujantis kalendoriumi, atsako pačios valstybės narės.
2.  
Likus ne mažiau kaip šešeriems metams iki kultūros sostinės metų atitinkamos valstybės narės paskelbia kvietimą teikti paraiškas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, kurioms suteikta teisė paskirti miestą, kuriam būtų suteiktas vardas 2020 m., tokį kvietimą paskelbia kuo skubiau po 2014 m. gegužės 4 d.

Į visus kvietimus teikti paraiškas įtraukiama paraiškos forma, nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje.

Galutinis paraiškų, kurias miestai kandidatai turi pateikti pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas, pateikimo terminas – ne anksčiau kaip po 10 mėnesių nuo kvietimo paskelbimo dienos.

3.  
Atitinkamos valstybės narės apie paraiškas informuoja Komisiją.

8 straipsnis

Išankstinė atranka valstybėse narėse

1.  
Kiekviena atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip penkerius metus iki kultūros sostinės metų sušaukia grupę į išankstinės atrankos posėdį, kuriame dalyvauja ir miestų kandidatų atstovai.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, kurioms suteikta teisė skirti miestus, kuriems būtų suteiktas vardas 2020 m., gali pratęsti šį terminą daugiausiai vienais metais.

2.  
Grupė, įvertinusi paraiškas pagal kriterijus, susitaria dėl galutinio miestų kandidatų sąrašo ir parengia išankstinės atrankos ataskaitą apie visas paraiškas, pateikdama, inter alia, rekomendacijas į galutinį sąrašą įtrauktiems miestams kandidatams.
3.  
Grupė pateikia išankstinės atrankos ataskaitą atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai.
4.  
Kiekviena atitinkama valstybė narė, remdamasi grupės ataskaita, oficialiai patvirtina galutinį sąrašą.

9 straipsnis

Atranka valstybėse narėse

1.  
Į galutinį sąrašą įtraukti miestai kandidatai užbaigia ir patikslina savo paraiškas, kad jos atitiktų kriterijus ir kad būtų atsižvelgta į išankstinės atrankos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, ir pateikia jas atitinkamai valstybei narei, kuri tuomet perduoda jas Komisijai.
2.  
Kiekviena atitinkama valstybė narė praėjus ne daugiau kaip devyniems mėnesiams po išankstinės atrankos posėdžio sušaukia grupę į atrankos posėdį, kuriame dalyvauja ir į galutinį sąrašą įtrauktų miestų kandidatų atstovai.

Prireikus atitinkama valstybė narė, pasikonsultavusi su Komisija, gali pratęsti devynių mėnesių galutinį terminą pagrįstam laikotarpiui.

3.  
Grupė įvertina užpildytas ir patikslintas paraiškas.
4.  
Grupė parengia paraiškų atrankos ataskaitą apie atrinktų miestų kandidatų galutinį sąrašą ir rekomendaciją dėl ne daugiau kaip vieno atitinkamos valstybės narės miesto paskyrimo.

Atrankos ataskaitoje taip pat pateikiama rekomendacijų atitinkamam miestui dėl pažangos, kurią reikia padaryti iki kultūros sostinės metų.

Grupė pateikia atrankos ataskaitą atitinkamai valstybei narei ir Komisijai.

5.  
Nepaisant 4 dalies, jei nė vienas miestas kandidatas neatitinka visų kriterijų, grupė gali rekomenduoti tais metais vardo nesuteikti.

10 straipsnis

▼M1

Išankstinė atranka ir atranka EEE narėmis esančiose ELPA valstybėse, šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse

1.  
Už EEE narėmis esančių ELPA valstybių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestų atrankos organizavimą atsako Komisija.

▼B

2.  
Likus ne mažiau kaip šešeriems metams iki kultūros sostinės metų Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia kvietimą teikti paraiškas.

Į visus kvietimus teikti paraiškas įtraukiama paraiškos forma, nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje.

Galutinis paraiškų, kurias miestai kandidatai turi pateikti pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas, pateikimo terminas – ne anksčiau kaip po 10 mėnesių nuo kvietimo paskelbimo dienos.

3.  
Išankstinę miestų atranką likus ne mažiau kaip penkeriems metams iki kultūros sostinės metų vykdo grupė, remdamasi jų atitinkamomis paraiškomis. Posėdis su miestų kandidatų atstovais nerengiamas.

Grupė, įvertinusi paraiškas pagal kriterijus, susitaria dėl galutinio miestų kandidatų sąrašo ir parengia išankstinės atrankos ataskaitą apie visas paraiškas, pateikdama, inter alia, rekomendacijas į galutinį sąrašą įtrauktiems miestams kandidatams.

Grupė pateikia išankstinės atrankos ataskaitą Komisijai.

4.  
Į galutinį sąrašą įtraukti miestai kandidatai užbaigia ir patikslina savo paraiškas, kad jos atitiktų kriterijus ir kad būtų atsižvelgta į išankstinės atrankos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, ir pateikia jas Komisijai.

Praėjus ne daugiau kaip devyniems mėnesiams po išankstinės atrankos posėdžio Komisija sušaukia grupę į atrankos posėdį, kuriame dalyvauja ir į galutinį sąrašą įtrauktų miestų atstovai.

Prireikus Komisija gali pratęsti devynių mėnesių galutinį terminą pagrįstam laikotarpiui.

5.  
Grupė įvertina užpildytas ir patikslintas paraiškas.

▼M1

6.  
Grupė parengia į galutinį sąrašą įtrauktų miestų kandidatų paraiškų atrankos ataskaitą ir rekomendaciją dėl ne daugiau kaip vieno EEE nare esančios ELPA valstybės, šalies kandidatės ar potencialios šalies kandidatės miesto atrinkimo.

▼B

Atrankos ataskaitoje taip pat pateikiama rekomendacijų atitinkamam miestui dėl pažangos, kurią reikia padaryti iki kultūros sostinės metų.

Grupė pateikia atrankos ataskaitą Komisijai.

7.  
Nepaisant 6 dalies, jei nė vienas miestas kandidatas neatitinka visų kriterijų, grupė gali rekomenduoti tais metais vardo nesuteikti.

11 straipsnis

Vardo suteikimas

1.  
Kiekviena atitinkama valstybė narė, remdamasi grupės atrankos ataskaitoje pateikta rekomendacija, suteikia vienam miestui vardą ir praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui ne vėliau kaip likus ketveriems metams iki kultūros sostinės metų.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, kurioms suteikta teisė skirti 2020 m. miestus, kuriems būtų suteiktas vardas, gali pratęsti šį terminą daugiausiai vienais metais.

▼M1

2.  
EEE narėmis esančių ELPA valstybių, šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių atveju Komisija, remdamasi grupės atrankos ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, atitinkamais metais suteikia vienam miestui vardą ir praneša apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui ne vėliau kaip likus ketveriems metams iki vardo suteikimo.

▼B

3.  
Kartu su 1 ir 2 dalyse nurodytais pranešimais apie vardo suteikimą pateikiami argumentai dėl pasirinkto miesto, grindžiami grupės ataskaitomis.
4.  
Jei miestas įtraukia aplinkinį regioną, kultūros sostinės vardas suteikiamas tik miestui.
5.  
Per du mėnesius nuo pranešimų apie vardo suteikimą Komisija Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbia miestų, kuriems suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, sąrašą.

12 straipsnis

Miestų, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas, bendradarbiavimas

Miestai, kuriems kultūros sostinės vardai suteikti tais pačiais metais, siekia plėtoti savo kultūros programų sąsajas ir gali apsvarstyti galimybę bendradarbiauti vykdant 13 straipsnyje nustatytą stebėsenos procedūrą.

13 straipsnis

Stebėsena

1.  
Grupė stebi išrinktų miestų, kuriems bus suteiktas vardas, pasiruošimą vardo suteikimo metams ir nuo vardo suteikimo iki kultūros sostinės metų pradžios teikia jiems paramą ir gaires.
2.  

Tuo tikslu Komisija sušaukia tris stebėsenos posėdžius, kuriuose dalyvauja grupė ir išrinkti miestai, kurie surengiami:

a) 

likus trejiems metams iki kultūros sostinės metų;

b) 

likus 18 mėnesių iki kultūros sostinės metų;

c) 

likus dviem mėnesiams iki kultūros sostinės metų.

▼M1

Atitinkama valstybė narė, EEE nare esanti ELPA valstybė, šalis kandidatė ar potenciali šalis kandidatė gali paskirti stebėtoją, kuris dalyvautų tuose posėdžiuose.

▼B

Likus šešioms savaitėms iki kiekvieno stebėsenos posėdžio išrinkti miestai pateikia Komisijai pažangos ataskaitas.

Stebėsenos posėdžiuose grupė įvertina išrinktų miestų pasirengimą ir pataria jiems, kad miestai galėtų parengti kokybiškas kultūros programas ir veiksmingas strategijas. Grupė itin daug dėmesio skiria rekomendacijoms, pateiktoms atrankos ataskaitoje ir ankstesnėse stebėsenos ataskaitose, nurodytose 3 dalyje.

3.  
Po kiekvieno stebėsenos posėdžio grupė parengia stebėsenos ataskaitą apie pasirengimo būklę ir veiksmus, kurių turi būti imamasi.

▼M1

Stebėsenos ataskaitas grupė perduoda Komisijai, miestams, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas, ir atitinkamai jų valstybei narei EEE nare esančiai ELPA valstybei, šaliai kandidatei ar potencialiai šaliai kandidatei.

▼B

4.  
Prireikus Komisija gali rengti ne tik stebėsenos posėdžius, bet ir grupės vizitus į miestus, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas.

14 straipsnis

Apdovanojimas

1.  
Miestams, kuriems suteiktas kultūros sostinės vardas, Komisija gali skirti piniginį Melinos Mercouri vardo apdovanojimą (toliau – apdovanojimas), jei atitinkamoje daugiametėje finansinėje programoje tam skirta lėšų.

Teisiniai ir finansiniai šio apdovanojimo aspektai įgyvendinami pagal atitinkamas Sąjungos kultūros rėmimo programas.

2.  
Piniginis apdovanojimas išmokamas ne vėliau kaip iki metų, kuriais miestas yra kultūros sostinė, kovo mėn. pabaigos, su sąlyga, kad atitinkamas išrinktas miestas laikosi įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką, atitinka kriterijus ir atsižvelgia į atrankos ir stebėsenos ataskaitose pateiktas rekomendacijas.

Laikoma, kad miestas, kuriam suteiktas kultūros sostinės vardas, įvykdė teikiant paraišką prisiimtus įsipareigojimus, jeigu nuo paraiškos pateikimo iki kultūros sostinės metų nepadaryta esminių programos ir strategijos pakeitimų, visų pirma:

a) 

išlaikytas tokio dydžio biudžetas, kad galima vykdyti kokybišką kultūros programą laikantis paraiškos ir kriterijų;

b) 

buvo tinkamai užtikrintas už meninius sprendimus atsakingų darbuotojų nepriklausomumas;

c) 

galutinėje kultūros programos versijoje išlaikytas pakankamai stiprus europinis aspektas;

d) 

miesto, kuriam suteiktas kultūros sostinės vardas, rinkodaros bei komunikacijos strategijoje ir komunikacinėje medžiagoje aiškiai nurodyta, kad veiksmai yra Sąjungos veiksmai;

e) 

vykdomi suteikto kultūros sostinės vardo poveikio stebėsenos ir vertinimo planai.

15 straipsnis

Praktiniai aspektai

Komisija visų pirma:

a) 

užtikrina bendrą veiksmų nuoseklumą;

b) 

užtikrina valstybių narių ir grupės veiklos koordinavimą;

c) 

atsižvelgdama į tikslus, nurodytus 2 straipsnyje, bei kriterijus ir glaudžiai bendradarbiaudama su grupe, nustato gaires, kad būtų padedama vykdyti atrankos bei stebėsenos procedūras;

d) 

teikia techninę pagalbą grupei;

e) 

paskelbia savo interneto puslapyje visus grupės pranešimus;

f) 

skelbia visą atitinkamą informaciją ir prisideda prie šių veiksmų viešinimo Europos ir tarptautiniu lygmeniu;

g) 

skatina buvusių, esamų ir būsimų miestų, kuriems suteiktas vardas, bei miestų kandidatų keitimąsi patirtimi ir geros praktikos pavyzdžiais ir skatina platesnę miestų įvertinimo ataskaitų bei įgytos patirties sklaidą.

16 straipsnis

Vertinimas

1.  
Kiekvienas atitinkamas miestas yra atsakingas už savo kaip Europos kultūros sostinės metų rezultatų vertinimą.

Komisija atitinkamiems miestams nustato bendras gaires ir rodiklius, grindžiamus tikslais, nurodytais 2 straipsnyje, ir kriterijais, kad būtų užtikrintas nuoseklus požiūris į vertinimo procedūrą.

▼M2

Atitinkami miestai parengia savo įvertinimo ataskaitas ir jas nusiunčia Komisijai ne vėliau kaip iki metų, einančių po vardo suteikimo metų, gruodžio 31 d. Tačiau miestai, kuriems suteiktas vardas 2020 m., parengia įvertinimo ataskaitas ir jas nusiunčia Komisijai ne vėliau kaip iki 2022 m. balandžio 30 d.

▼B

Komisija skelbia įvertinimo ataskaitas savo interneto svetainėje.

2.  
Komisija užtikrina, kad būtų vertinami ne tik miestai, bet ir reguliariai atliekamas išorės ir nepriklausomas iniciatyvos rezultatų vertinimas.

Atliekant išorės ir nepriklausomą vertinimą itin daug dėmesio skiriama visų buvusių Europos kultūros sostinių sąsajoms su europiniu kontekstu, kad būsimos Europos kultūros sostinės ir visi Europos miestai galėtų palyginti patirtį ir padaryti naudingas išvadas. Atliekant tuos vertinimus taip pat įvertinami veiksmai apskritai, įskaitant jų vykdymo procesų veiksmingumą, poveikį ir tobulinimo galimybes.

Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui pateikia toliau nurodytas tais įvertinimais pagrįstas ataskaitas ir prireikus pateikia atitinkamus pasiūlymus:

a) 

pirminę tarpinę ataskaitą – ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d.;

b) 

antrą tarpinę ataskaitą – ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d.;

c) 

ex-post ataskaitą – ne vėliau kaip 2034 m. gruodžio 31 d.

17 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamasis laikotarpis

Sprendimas Nr. 1622/2006/EB panaikinamas. Tačiau jis toliau taikomas tiems miestams, kuriems 2013–2019 m. Europos kultūros sostinės vardas jau yra arba netrukus bus suteiktas.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

▼M2




PRIEDAS

KALENDORIUS



2020 m.

Kroatija

Airija

 

2021 m.

 

 

 

2022 m.

Lietuva

Liuksemburgas

Šalis kandidatė arba potenciali šalis kandidatė

2023 m.

Vengrija

Rumunija

Graikija

2024 m.

Estija

Austrija

EEE nare esanti ELPA valstybė, šalis kandidatė arba potenciali šalis kandidatė

2025 m.

Slovėnija

Vokietija

 

2026 m.

Slovakija

Suomija

 

2027 m.

Latvija

Portugalija

 

2028 m.

Čekija

Prancūzija

EEE nare esanti ELPA valstybė, šalis kandidatė arba potenciali šalis kandidatė

2029 m.

Lenkija

Švedija

 

2030 m.

Kipras

Belgija

EEE nare esanti ELPA valstybė, šalis kandidatė arba potenciali šalis kandidatė

2031 m.

Мalta

Ispanija

 

2032 m.

Bulgarija

Danija

 

2033 m.

Nyderlandai

Italija

EEE nare esanti ELPA valstybė, šalis kandidatė arba potenciali šalis kandidatė