02013R1305 — LT — 25.06.2021 — 011.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1305/2013 2013 m. gruodžio 17 d. (OL L 347 2013.12.20, p. 487) |
Iš dalies keičiamas:
Pataisytas:
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1305/2013
2013 m. gruodžio 17 d.
dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005
I
ANTRAŠTINĖ DALIS
TIKSLAI IR STRATEGIJA
I
SKYRIUS
Dalykas ir terminų apibrėžtys
1 straipsnis
Dalykas
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Be to, vartojamos ir tokios terminų apibrėžtys:
|
a) |
programavimas – keliais etapais vykdomas organizavimo, sprendimų priėmimo ir finansinių išteklių skyrimo procesas, kuriame dalyvauja partneriai, skirtas daugiamečiams Sąjungos ir valstybių narių bendriems veiksmams įgyvendinti siekiant Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų; |
|
b) |
regionas – teritorinis vienetas, atitinkantis Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros 1 arba 2 lygius (NUTS 1 ir 2 lygiai), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 ( 2 ); |
|
c) |
priemonė – veiksmų, kuriais prisidedama siekiant vieno ar kelių Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų, rinkinys; |
|
d) |
paramos lygis – viešojo įnašo į veiksmą dalis; |
|
e) |
sandorių išlaidos – papildomos išlaidos, susijusios su įsipareigojimo įvykdymu, bet tiesiogiai nepriskirtinos to įsipareigojimo įgyvendinimo išlaidoms arba neįtrauktos į išlaidas arba prarastas pajamas, kurios kompensuojamos tiesiogiai; ir kurios gali būti apskaičiuotos standartinių išlaidų pagrindu; |
|
f) |
žemės ūkio paskirties žemės plotas – bet koks žemės plotas, naudojamas kaip ariamoji žemė, daugiamečiai žolynai ir daugiametė ganykla arba daugiamečiams pasėliams auginti, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnyje; |
|
g) |
ekonominiai nuostoliai – visos ūkininko patirtos papildomos išlaidos dėl išskirtinių priemonių, kurias ūkininkas taikė siekdamas sumažinti pasiūlą atitinkamoje rinkoje, arba didelis gamybos sumažėjimas; |
|
h) |
nepalankus klimato reiškinys – oro sąlygos, kaip antai šalna, speigas, audra, kruša, ledėjimas, smarkus lietus arba didelė sausra, kurios gali būti prilyginamos gaivalinei nelaimei; |
|
i) |
gyvūnų ligos – ligos, nurodytos gyvūnų ligų sąraše, kurį sudarė Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija arba kuris nustatytas Tarybos sprendimo 2009/470/EB ( 3 ) priede; |
|
j) |
su aplinka susijęs įvykis – konkretus taršos, užteršimo arba aplinkos kokybės pablogėjimo atvejis, kuris susijęs su konkrečiu įvykiu ir kurio geografinė apimtis ribota, tačiau šiai sąvokai nepriskiriami bendro pobūdžio su konkrečiu įvykiu nesusiję aplinkos pavojai, pvz., klimato kaita arba atmosferos tarša; |
|
k) |
gaivalinė nelaimė – natūralus biotinio arba abiotinio pobūdžio įvykis, dėl kurio kyla didelių žemės ūkio gamybos sistemų ar miškų struktūros trikdžių, ilgainiui žemės ūkio ar miškų ūkio sektoriui padarančių didelę ekonominę žalą; |
|
l) |
katastrofinis įvykis – nenumatytas biotinio arba abiotinio pobūdžio įvykis dėl žmogaus veiklos, dėl kurio kyla didelių žemės ūkio gamybos sistemų ar miškų struktūros trikdžių, ilgainiui žemės ūkio ar miškų ūkio sektoriams padarančių didelę ekonominę žalą; |
|
m) |
trumpa tiekimo grandinė – tiekimo grandinė, kuriai priklauso ribotas ūkinės veiklos vykdytojų, įsipareigojusių bendradarbiauti, vykdyti vietos ekonomikos plėtrą ir palaikyti artimus geografinius ir socialinius gamintojų, perdirbėjų bei vartotojų ryšius, skaičius; |
|
n) |
jaunasis ūkininkas – asmuo, kuris paraiškos pateikimo momentu yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos ir pirmą kartą įsisteigia žemės ūkio valdoje kaip tos valdos valdytojas; jis gali įsisteigti vienas arba kartu su kitais ūkininkais, nepriklausomai nuo jo teisinės formos; |
|
o) |
teminiai tikslai – Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 9 straipsnyje apibrėžti teminiai tikslai; |
|
p) |
Bendra strateginė programa (BSP) – Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 10 straipsnyje nurodyta Bendra strateginė programa; |
|
q) |
klasteris – savarankiškų įmonių – naujai įsisteigusių įmonių, mažųjų, vidutinių ir didžiųjų įmonių, taip pat konsultavimo paslaugas teikiančių įstaigų ir (arba) mokslinių tyrimų organizacijų – grupė, kurios tikslas yra skatinti ekonominę ir inovacinę veiklą propaguojant aktyvų bendradarbiavimą, dalijantis infrastruktūra ir praktine patirtimi, taip pat veiksmingai prisidedant prie žinių perdavimo, bendradarbiavimo tinkle ir informacijos sklaidos tarp klasterio įmonių; |
|
r) |
miškas – didesnis kaip 0,5 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis siekia daugiau kaip 5 metrus, kuriuose medžių lajos danga užima daugiau kaip 10 procentų ploto, arba apaugęs medžiais, galinčiais pasiekti tokias ribas in situ; ir ji neapima žemės, kuri iš esmės naudojama žemės ūkio tikslams arba miesto reikmėms, laikantis 2 dalies; |
|
s) |
įsisteigimo diena – diena, kai pareiškėjas atlieka arba užbaigia veiksmą (-us), susijusį (-ius) su n punkte nurodytu įsisteigimu. |
II
SKYRIUS
Užduotis, tikslai ir prioritetai
3 straipsnis
Uždaviniai
EŽŪFKP prisideda prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo skatindamas tvarią kaimo plėtrą visoje Sąjungoje ir papildydamas kitas BŽŪP priemones, sanglaudos politiką ir bendrą žuvininkystės politiką. Jis prisideda prie Sąjungos žemės ūkio sektoriaus plėtros, kad jis teritorijos ir aplinkos požiūriu būtų labiau subalansuotas, nekenkiantis klimatui ir atsparesnis jo kaitai ir konkurencingesnis bei inovatyvesnis. Jis taip pat prisideda prie kaimo vietovių plėtros.
4 straipsnis
Tikslai
Pagal visą BŽŪP sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų:
skatinti žemės ūkio konkurencingumą;
užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus;
užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.
5 straipsnis
Sąjungos kaimo plėtros prioritetai
Kaimo plėtros tikslų, kuriais prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, siekiama įgyvendinant šešis Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, kurie atspindi atitinkamus BSP teminius tikslus:
skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
inovacijų skatinimui, bendradarbiavimui ir žinių bazės vystymui kaimo vietovėse;
žemės ūkio, maisto produktų gamybos bei miškininkystės ir mokslinių tyrimų bei inovacijų ryšių stiprinimui, įskaitant siekiant geresnio aplinkosaugos valdymo ir aplinkosauginio veiksmingumo;
mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose skatinimui;
didinti ūkių perspektyvumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
visų ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimui ir palankesnių sąlygų ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui sudarymui, visų pirma siekiant intensyvinti dalyvavimą rinkoje ir orientavimą, taip pat žemės ūkio įvairinimą;
palankesnių sąlygų sudarymui reikiamos kvalifikacijos ūkininkams pradėti veiklą žemės ūkio sektoriuje ir, visų pirma, kartų kaitos palengvinimui;
skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimui geriau juos integruojant į žemės ūkio maisto produktų grandinę taikant kokybės sistemas, kuriant žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, propaguojant vietos rinkas ir pasitelkiant trumpas tiekimo grandines, gamintojų grupes ir organizacijas, taip pat tarpšakines organizacijas;
ūkių rizikos prevencijos ir valdymo rėmimui;
atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
biologinės įvairovės atkūrimui, išsaugojimui ir didinimui, be kita ko, „Natura 2000“ teritorijose ir teritorijose, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, gamtiniu požiūriu didelės vertės ūkininkavimui skirtose teritorijose, taip pat Europos kraštovaizdžių būklei;
vandentvarkos gerinimui, įskaitant trąšų ir pesticidų valdymo gerinimą;
dirvožemio erozijos prevencijai ir dirvožemio valdymo gerinimui;
skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
vandens naudojimo žemės ūkyje efektyvumo didinimui;
energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje efektyvumo didinimui;
atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų nemaistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimui bioekonomikos tikslais;
žemės ūkio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimui;
anglies dioksido išlaikymo ir sekvestracijos žemės ūkyje ir miškininkystėje skatinimui;
skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimui;
vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui;
prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) didinimui, jų naudojimo skatinimui ir kokybės gerinimui kaimo vietovėse.
Visais tais prioritetais prisidedama siekiant kompleksinių tikslų, susijusių su inovacijomis, aplinkos ir klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos. Programos gali būti susijusios su mažiau nei šešiais prioritetais, jeigu tai grindžiama stiprybėmis, silpnybėmis, galimybėmis ir grėsmėmis (SSGG) pagrįsta padėties analize bei ex ante vertinimu. Kiekviena programa turi būti siejama bent su keturiais prioritetais. Kai valstybė narė pateikia nacionalinę programą ir regioninių programų rinkinį, ta nacionalinė programa gali būti susijusi su mažiau nei keturiais prioritetais.
Į programas gali būti įtrauktos kitos tikslinės sritys, kad būtų siekiama vieno iš prioritetinių tikslų, jeigu tai pagrįsta ir galima įvertinti.
II
ANTRAŠTINĖ DALIS
PROGRAMAVIMAS
I
SKYRIUS
Programavimo turinys
6 straipsnis
Kaimo plėtros programos
Valstybių narių, turinčių regionines programas, nacionaliniuose metmenyse taip pat galima pateikti lentelę, kurioje būtų pateikti apibendrinti atskirų regionų ir metų duomenys apie bendrą EŽŪFKP įnašą, skirtą konkrečiai valstybei narei visu programavimo laikotarpiu.
7 straipsnis
Teminės paprogramės
Valstybės narės, siekdamos prisidėti prie Sąjungos kaimo plėtros prioritetų įgyvendinimo, gali į savo kaimo plėtros programas įtraukti temines paprogrames, skirtas specifiniams poreikiams patenkinti. Tokios teminės paprogramės gali būti, inter alia, susijusios su:
jaunaisiais ūkininkais,
19 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodytais smulkiais ūkiais;
32 straipsnio 2 dalyje nurodytomis kalnų vietovėmis;
trumpomis tiekimo grandinėmis;
moterimis kaimo vietovėse;
klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir biologine įvairove.
IV priede pateiktas orientacinis priemonių ir veiksmų tipų, kuriems atitinkamose teminėse paprogramėse teikiama ypatingos svarbos, sąrašas.
8 straipsnis
Kaimo plėtros programų turinys
Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnyje nurodytų elementų, į kiekvieną kaimo plėtros programą įtraukiama:
Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 55 straipsnyje nurodytas ex ante vertinimas;
SSGG analize grindžiama padėties analizė ir nustatyti poreikiai, kurie turi būti patenkinti geografinėje vietovėje, kurioje taikoma programa.
Analizės struktūra nustatoma atsižvelgiant į Sąjungos kaimo plėtros prioritetus. Specifiniai su aplinka, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir su inovacijomis susiję poreikiai įvertinami atsižvelgiant į visus Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, siekiant pagal kiekvieną prioritetą nustatyti tinkamas šių trijų sričių atsakomąsias priemones;
strategijos aprašymas, iš kurio aišku, kad:
nustatyti tinkami tikslai kiekvienos į programą įtrauktos Sąjungos kaimo plėtros prioritetų tikslinės srities atžvilgiu, remiantis 69 straipsnyje nurodytais bendrais rodikliais, ir prireikus specifiniais programos rodikliais;
parinkti atitinkami priemonių, susijusių su kiekviena į programą įtraukta Sąjungos kaimo plėtros prioritetų tiksline sritimi, deriniai, remiantis aiškia programos intervencijų logika, kuri grindžiama a punkte nurodytu ex ante vertinimu ir b punkte nurodyta analize;
programos priemonėms skirti finansiniai ištekliai yra pagrįsti ir pakankami nustatytiems tikslams pasiekti;
atsižvelgta į specifinius poreikius, susijusius su specifinėmis regioninio arba paregioninio lygio sąlygomis, ir numatyti tinkami konkretūs jiems patenkinti skirtų priemonių arba teminių paprogramių deriniai;
programoje laikomasi tinkamo požiūrio į inovacijas, siekiant Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų, įskaitant EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje, taip pat į aplinką, įskaitant specifinius „Natura 2000“ teritorijų poreikius, ir į klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie jos;
buvo imtasi priemonių siekiant užtikrinti pakankamus konsultavimo gebėjimus reguliavimo reikalavimų ir su inovacijomis susijusių veiklų klausimais;
kiekvienos ex ante sąlygos, nustatytos pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 19 straipsnį ir XI priedo II dalį bei pagal šio reglamento V priedą, atveju įvertinimas, kurios iš ex ante sąlygų taikomos programai ir kurios yra įvykdytos partnerystės susitarimo ir programos pateikimo dieną. Jeigu taikomos ex ante sąlygos nėra įvykdytos, programoje pateikiamas veiklos, kurios reikia imtis, aprašymas, atsakingi organai ir tų veiksmų tvarkaraštis remiantis partnerystės susitarime pateikta santrauka;
veiklos rezultatų plano, nustatyto Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 21 straipsnio tikslais, aprašymas;
kiekvienos pasirinktos priemonės apibūdinimas;
Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 56 straipsnyje nurodytas vertinimo planas. Valstybės narės skiria pakankamai išteklių, kad būtų patenkinti nustatyti poreikiai ir užtikrinta tinkama stebėsena ir vertinimas;
finansinis planas, į kurį įtraukiama:
lentelė, kurioje pagal šio reglamento 58 straipsnio 4 dalį ir 58a straipsnio 2 dalį nustatomas bendras kiekvieniems metams planuojamas EŽŪFKP įnašas. Toje lentelėje atskirai nurodomi papildomi ištekliai, kaip nurodyta šio reglamento 58a straipsnio 2 dalyje. Kai taikytina, toje lentelėje taip pat atskirai nurodoma, kokią bendro EŽŪFKP įnašo dalį sudaro asignavimai mažiau išsivysčiusiems regionams ir lėšos, pervestos į EŽŪFKP taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 7 straipsnio 2 dalį. Planuojamas metinis EŽŪFKP įnašas turi būti suderinamas su daugiamete finansine programa;
lentelė, kurioje nurodytas kiekvienai priemonei, kiekvienam veiksmo tipui, kuriam taikomas konkretus EŽŪFKP įnašo lygis, 37 straipsnio 1 dalyje ir 39a straipsnyje nurodytam veiksmo tipui, 38 straipsnio 3 dalyje ir 39 straipsnio 1 dalyje nurodytam veiksmo tipui, kai valstybė narė taiko mažesnę kaip 30 % procentinę dalį, ir techninei pagalbai numatomas bendras Sąjungos įnašas ir taikomas EŽŪFKP įnašo lygis. Kai taikytina, toje lentelėje atskirai nurodomas EŽŪFKP įnašo mažiau išsivysčiusiems regionams ir kitiems regionams lygis;
pagal tikslines sritis suskirstytas rodiklių planas, kuriame nurodomi 8 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nurodyti tikslai, taip pat planuojami produktai ir kiekvienos kaimo plėtros priemonės, atrinktos atitinkamos tikslinės srities atžvilgiu, planuojamos išlaidos;
atitinkamais atvejais papildomo nacionalinio kiekvienos priemonės finansavimo pagal 82 straipsnį lentelė;
atitinkamais atvejais, 81 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai priklausančių pagalbos sistemų, kurios bus naudojamos programoms įgyvendinti, sąrašas;
informacija apie papildomumą priemonių, finansuojamų pagal kitas bendros žemės ūkio politikos priemones, ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESIF) lėšomis, atžvilgiu;
programos įgyvendinimo tvarka, be kita ko:
visos valstybių narių paskirtos 65 straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos ir informacijos tikslais valdymo ir kontrolės struktūros trumpas apibūdinimas;
stebėsenos ir vertinimo procesų apibūdinimas ir Stebėsenos komiteto sudėtis;
nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad programa būtų viešinama, įskaitant ir per 54 straipsnyje nurodytą nacionalinį kaimo tinklą;
taikomo metodo, kuriuo nustatomi principai, susiję su veiksmų ir vietos plėtros strategijų atrankos kriterijų nustatymu, ir atsižvelgiama į atitinkamus tikslus, apibūdinimas; šioje srityje valstybės narės gali numatyti, kad pirmenybė būtų teikiama su žemės ūkio ir miškininkystės sektoriumi susijusioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms.
jeigu taikoma, vietos plėtros atveju – mechanizmų, kuriais užtikrinamas pagal vietos plėtros strategijas numatytos veiklos, 35 straipsnyje nurodytos bendradarbiavimo priemonės ir 20 straipsnyje nurodytos pagrindinių paslaugų ir kaimų atnaujinimo kaimo vietovėse priemonės suderinamumas, įskaitant miesto bei kaimo ryšius, apibūdinimas;
veikla, kurios imtasi siekiant įtraukti partnerius, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnyje, ir konsultacijų su partneriais rezultatų santrauka;
kai taikoma, nacionalinio kaimo tinklo struktūra, kaip nurodyta 54 straipsnio 3 dalyje, ir jo valdymo nuostatos, kurios yra jo metinių veiklos planų pagrindas.
Jei į kaimo plėtros programą yra įtrauktos teminės paprogramės, į kiekvieną paprogramę įtraukiama:
specifinė SSGG metodologija grindžiama padėties analizė ir poreikių, kurie turi būti patenkinti taikant paprogramę, nustatymas;
specifiniai tikslai paprogramės lygiu ir atrinktos priemonės, remiantis nuodugniu paprogramės intervencijų logikos pagrindimu, įskaitant tikslams pasiekti parinktų priemonių numatomo indėlio įvertinimą;
atskiras specifinių rodiklių planas su planuojamais produktais ir kiekvienos kaimo plėtros priemonės, atrinktos atitinkamos tikslinės srities atžvilgiu, planuojamomis išlaidomis.
II
SKYRIUS
Kaimo plėtros programų rengimas, tvirtinimas ir keitimas
9 straipsnis
Ex ante sąlygos
Be bendrųjų ex ante sąlygų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 XI priedo II dalyje, EŽŪFKP programavimui taikomos ir šio reglamento V priede nurodytos ex ante sąlygos, jeigu tai yra svarbu ir taikytina konkretiems tikslams, kurių siekiama atsižvelgiant į programos prioritetus.
10 straipsnis
Kaimo plėtros programų tvirtinimas
11 straipsnis
Kaimo plėtros programų dalinis keitimas
Kai Komisija gauna iš valstybių narių prašymus dėl programų dalinių pakeitimų, susijusių su vienu ar daugiau nei vienu iš toliau išvardytų aspektų:
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais priimami sprendimai dėl prašymų iš dalies pakeisti programas, susijusias su vienu ar keliais toliau nurodytais klausimais:
programos strategijos pakeitimu, kuriuo daugiau nei 50 % pakeičiamas kiekybinis tikslas, susijęs su tiksline sritimi;
vienai ar kelioms priemonėms taikomo EŽŪFKP įnašo lygio pakeitimu;
viso Sąjungos įnašo arba jo metinio paskirstymo programos lygiu pakeitimu;
visais kitais atvejais Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais tvirtina prašymus dėl dalinių programos pakeitimų. Jie visų pirma apima:
priemonių arba veiksmų tipų įtraukimą arba išbraukimą;
priemonių apibūdinimų pakeitimus, įskaitant tinkamumo sąlygų pakeitimus;
vienos priemonės lėšų perkėlimą kitai priemonei, kai toms priemonėms taikomas skirtingas EŽŪFKP įnašo lygis;
Tačiau b punkto i ir ii papunkčių ir b punkto iii papunkčio atvejais, kai lėšų perkėlimas yra susijęs su mažiau kaip 20 % priemonei skirtų lėšų ir mažiau kaip 5 % viso EŽŪFKP įnašo į programą, laikoma, kad patvirtinimas suteiktas, jeigu praėjus 42 darbo dienoms po prašymo pateikimo Komisija nepriėmė dėl jo sprendimo. Tas laikotarpis neapima laikotarpio, kuris prasideda kitą diena po dienos, kai Komisija išsiunčia savo pastabas valstybei narei, ir kuris baigiasi tą dieną, kurią valstybė narė atsako į tas pastabas.
Siekiant atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio ištaisymus, kurie nedaro poveikio politikos ar priemonių įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokius dalinius pakeitimus.
12 straipsnis
Procedūrų ir tvarkaraščių taisyklės
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato taisykles dėl procedūrų ir tvarkaraščių, taikomų:
tvirtinant kaimo plėtros programas ir nacionalinius metmenis;
teikiant ir tvirtinant pasiūlymus dėl kaimo plėtros programų ir pasiūlymų dėl nacionalinių metmenų pakeitimų, įskaitant šių pasiūlymų įsigaliojimą ir teikimo dažnumą programavimo laikotarpiu.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
III
ANTRAŠTINĖ DALIS
PARAMA KAIMO PLĖTRAI
I
SKYRIUS
Priemonės
13 straipsnis
Priemonės
Kiekviena kaimo plėtros priemonė yra programuojama taip, kad konkrečiai padėtų įgyvendinti vieną ar kelis Sąjungos kaimo plėtros prioritetus. VI priede pateiktas orientacinis priemonių, kurios turi ypatingos svarbos Sąjungos prioritetams, sąrašas.
14 straipsnis
Žinių perdavimas ir informavimo veikla
Parama gali būti skiriama ir trumpalaikiams mainams ūkių ir miškų tvarkymo srityje, taip pat apsilankymams ūkiuose ir miškuose.
Paramos gavėjas yra subjektas, teikiantis mokymo arba kitokio žinių perteikimo ir informavimo veiklos paslaugas.
Žinių perdavimo ir informavimo paslaugas teikiančios įstaigos turi turėti tinkamus pajėgumus, t. y. turėti kvalifikuotus darbuotojus ir reguliariai rengti mokymus, kad būtų pajėgios atlikti šią užduotį.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
15 straipsnis
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos
Parama pagal šią priemonę skiriama siekiant:
padėti ūkininkams, jauniesiems ūkininkams, kaip apibrėžta šiame reglamente, miškų valdytojams, kitiems žemės valdytojams ir kaimo vietovėse veikiančioms MVĮ pasinaudoti konsultavimo paslaugomis ir taip padidinti savo valdų, įmonių ir (arba) investicijų ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, palankumą klimatui ir atsparumą jo kaitai;
skatinti pradėti teikti ūkių valdymo, ūkininkų pavadavimo ir jų konsultavimo paslaugas, taip pat miškininkystės konsultavimo paslaugas, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 12–14 straipsniuose nurodytos ūkių konsultavimo sistemos diegimą;
remti konsultantų mokymus.
Teikiant konsultavimo paslaugas laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų neatskleisti informacijos.
Atskiriems ūkininkams, jauniesiems ūkininkams, kaip apibrėžta šiame reglamente, ir kitiems žemės valdytojams teikiamos konsultacijos yra susijusios su bent vienu Sąjungos kaimo plėtros prioritetu ir apima bent vieną iš šių elementų:
įsipareigojimus ūkio lygiu, kylančius iš teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyriuje;
atitinkamais atvejais klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 3 skyriuje, ir žemės ūkio paskirties žemės ploto laikymą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkte;
kaimo plėtros programose numatytas priemones ūkio lygiu, kuriomis siekiama ūkių modernizavimo, konkurencingumo didinimo, sektorių integracijos, inovacijų ir orientavimo į rinką bei verslumo skatinimo;
valstybių narių nustatytus reikalavimus ūkio lygiu siekiant įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvos 11 straipsnio 3 dalį;
valstybių narių nustatytus reikalavimus siekiant įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 55 straipsnį, visų pirma atitiktį bendriesiems integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės, nurodytos Direktyvos 2009/128/EB 14 straipsnyje, principams; arba
atitinkamais atvejais darbo saugos standartus arba su ūkiu siejamus saugos standartus;
konkrečias konsultacijas pirmą kartą besikuriantiems ūkininkams.
►C1 Konsultacijos taip pat gali apimti kitus klausimus, visų pirma susijusius su informacija klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityje, biologine įvairove ir vandens apsauga, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 I priede, arba klausimus, susijusius su žemės ūkio valdos ekonominės veiklos rezultatais ir aplinkosauginiu veiksmingumu, įskaitant konkurencingumo aspektą. ◄ Tai, be kita ko, gali būti konsultacijos dėl trumpų tiekimo grandinių ir ekologinio ūkininkavimo plėtojimo bei ūkinių gyvūnų sveikatos apsaugos aspektų.
16 straipsnis
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos
Parama pagal šią priemonę teikiama ūkininkams ir ūkininkų grupėms, kurie pirmą kartą dalyvauja arba kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja:
kokybės sistemose, nustatytose pagal šiuos reglamentus ir nuostatas:
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 ( 4 );
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ( 5 );
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 110/2008 ( 6 );
Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1601/91 ( 7 );
Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies II antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnį, kiek tai susiję su vynu.
žemės ūkio produktų, medvilnės arba maisto produktų kokybės sistemose, įskaitant ūkių sertifikavimo sistemas, kurias valstybės narės pripažino atitinkančiomis šiuos kriterijus:
galutinio produkto, kuriam taikoma tokia sistema, specifiškumą lemia aiškūs įpareigojimai, kurie užtikrina bet kurį iš toliau nurodytų aspektų:
sistemoje gali dalyvauti visi gamintojai;
pagal sistemą yra numatytos privalomos produkto specifikacijos, o atitiktį toms specifikacijoms tikrina viešosios valdžios institucijos arba nepriklausoma kontrolės įstaiga;
sistema yra skaidri ir ja užtikrinamas visiškas produktų atsekamumas; arba
savanoriškose žemės ūkio produktų sertifikavimo sistemose, kurias valstybės narės pripažino atitinkančiomis Sąjungos žemės ūkio ir maisto produktų savanoriško sertifikavimo sistemų geriausios patirties gaires.
Jeigu pirminis dalyvavimas vyko prieš pateikiant paramos paraišką pagal 1 dalį, ilgiausia penkerių metų trukmė sumažinama tokiu metų skaičiumi, kiek praėjo nuo pirminio dalyvavimo kokybės sistemoje ir paramos paraiškos pateikimo dienos.
Šioje dalyje fiksuotos išlaidos – dalyvavimo remiamoje kokybės sistemoje pradžios išlaidos ir metinis įnašas už dalyvavimą toje sistemoje, įskaitant, jei būtina, patikrinimų, reikalingų atitikčiai tos sistemos specifikacijoms patikrinti, išlaidas.
Šiame straipsnyje ūkininkas – aktyvus ūkininkas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnyje, kaip taikoma atitinkamoje valstybėje narėje.
17 straipsnis
Investicijos į materialųjį turtą
Parama pagal šią priemonę teikiama materialiosioms ir (arba) nematerialiosioms investicijoms:
kuriomis gerinami bendri žemės ūkio valdos rezultatai ir tvarumas;
kurios yra susijusios su SESV I priede nurodytų žemės ūkio produktų arba medvilnės, išskyrus žuvininkystės produktus, perdirbimu, rinkodara ir (arba) plėtojimu; gamybos proceso rezultatas gali būti produktas, kuris nėra nurodytas tame priede; jeigu parama teikiama finansinių priemonių forma, žaliava taip pat gali būti produktas, kuris nėra nurodytas tame priede, su sąlyga, kad investicijomis padedama siekti vieno ar daugiau Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų;
kurios yra susijusios su žemės ūkio ir miškininkystės plėtros, modernizavimo ar pritaikymo infrastruktūra, įskaitant prieigą prie ūkių ir miško žemės, žemės konsolidavimą ir gerinimą, energijos ir vandens tiekimą bei taupymą; arba
kurios yra ne pelno investicijos, susijusios su agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities tikslų, kurių siekiama pagal šį reglamentą, įvykdymu, įskaitant rūšių ir buveinių biologinės įvairovės būklės išsaugojimą ir „Natura 2000“ tinklo arba kitų didelės gamtinės vertės sistemų, kurios turi būti apibrėžtos programoje, visuomeninės vertės didinimą.
Investicijų, kuriomis remiamas ūkių restruktūrizavimas, atveju valstybės narės nukreipia paramą ūkiams, remdamosi SSGG analize, susijusia su Sąjungos kaimo plėtros prioritetu „didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą visuose regionuose, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų tvarkymą“.
18 straipsnis
Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas
Parama pagal šią priemonę apima:
investicijas į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius;
investicijas į gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių bei katastrofinių įvykių paveiktos žemės ūkio paskirties žemės ir gamybos potencialo atkūrimą.
Valstybės narės užtikrina, kad šią priemonę taikant kartu su kitomis nacionalinėmis ar Sąjungos paramos priemonėmis arba privačiomis draudimo schemomis būtų išvengta kompensacijos permokos.
19 straipsnis
Ūkio ir verslo plėtra
Parama pagal šią priemonę apima:
paramą verslui pradėti, skiriamą:
jauniesiems ūkininkams;
ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėse;
smulkių ūkių plėtrai;
investicijas, skirtas ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti;
metines išmokas ar vienkartines išmokas ūkininkams, atitinkantiems paramos pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 V antraštinėje dalyje nustatytą smulkiųjų ūkininkų sistemą (smulkiųjų ūkininkų sistema) skyrimo reikalavimus, kurie visam laikui perleidžia savo valdą kitam ūkininkui.
Parama pagal 1 dalies a punkto ii papunktį skiriama ūkininkams arba ūkininko ūkio nariams, kurie įvairina vykdomą veiklą imdamiesi ne žemės ūkio veiklos, bei labai mažoms ir mažoms įmonėms ir fiziniams asmenims kaimo vietovėse.
Parama pagal 1 dalies a punkto iii papunktį skiriama smulkiems ūkiams, kaip apibrėžta valstybių narių.
Parama pagal 1 dalies b punktą skiriama labai mažoms ir mažosioms įmonėms ir fiziniams asmenims kaimo vietovėse bei ūkininkams arba ūkininko namų ūkio nariams.
Parama pagal 1 dalies c punktą skiriama atitinkantiems dalyvavimo reikalavimus ūkininkams, kurie paramos paraiškos pateikimo metu ne mažiau kaip vienus metus atitinka dalyvavimo smulkiųjų ūkininkų sistemoje reikalavimus ir kurie įsipareigoja visą savo valdą ir atitinkamas teises į išmokas visam laikui perleisti kitam ūkininkui. Parama mokama nuo perleidimo datos iki 2020 m. gruodžio 31 d. arba apskaičiuojama tam laikotarpiui ir sumokama kaip vienkartinė išmoka.
Parama pagal 1 dalies a punktą skiriama su sąlyga, kad pateiktas verslo planas. Verslo planas pradedamas įgyvendinti ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo dienos. Verslo planas galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.
Verslo plane numatoma, kad jaunasis ūkininkas turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnį, kaip taikoma atitinkamoje valstybėje narėje, per 18 mėnesių nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo dienos.
Valstybės narės kaimo plėtros programose nustato veiksmą (-us), nurodytą (-us) 2 straipsnio 1 dalies s punkte.
Valstybės narės nustato paramos gavėjo ar valdos galimybių gauti paramą pagal 1 dalies a punkto i ir iii papunkčius viršutines ir apatines ribas. Apatinė paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto i papunktį riba turi būti aukštesnė už viršutinę paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto iii papunktį ribą. Parama teikiama tik valdoms, kurios atitinka labai mažų ir mažųjų įmonių apibrėžtį.
20 straipsnis
Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse
Parama pagal šią priemonę teikiama visų pirma:
kaimo vietovių savivaldybių bei kaimų ir jų pagrindinių paslaugų plėtros planų ir su „Natura 2000“ teritorijomis bei kitomis didelės gamtinės vertės vietovėmis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimui ir atnaujinimui;
investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūros kūrimą, gerinimą arba plėtimą, įskaitant investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir energijos taupymą;
plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai, įskaitant jos kūrimą, gerinimą ir plėtimą, pasyviajai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai, prieigos prie plačiajuosčio ryšio bei viešųjų e. valdžios paslaugų suteikimui;
investicijoms į kaimo gyventojams skirtų pagrindinių vietos paslaugų, įskaitant laisvalaikio ir kultūros paslaugas, ir susijusios infrastruktūros kūrimą, gerinimą arba plėtimą;
viešojo naudojimo investicijoms į laisvalaikio infrastruktūrą, turistų informavimą ir mažos apimties turizmo infrastruktūrą;
tiriamosioms studijoms ir investicijoms, susijusioms su kaimų, kaimo kraštovaizdžių ir didelės gamtinės vertės vietovių kultūrinio ir gamtos paveldo išlaikymu, atkūrimu ir atnaujinimu, įskaitant susijusius socialinius bei ekonominius aspektus, taip pat informuotumo aplinkosaugos srityje didinimo veiklai;
investicijoms, kuriomis siekiama perkelti veiklą ir pertvarkyti kaimo gyvenvietėse arba netoli jų esančius pastatus ar patalpas, kad būtų pagerinta gyvenimo kokybė gyvenvietėje arba padidintas jos aplinkosauginis veiksmingumas.
21 straipsnis
Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą
Parama pagal šią priemonę teikiama:
miško įveisimui ir miškingų plotų kūrimui;
agrarinės miškininkystės sistemų kūrimui;
miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių, įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius, ir su klimatu susijusių grėsmių prevencijai ir jų padarytos žalos miškams atlyginimui;
investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas, aplinkosauginė vertė ir klimato kaitos švelninimo potencialas;
investicijoms į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą.
Valdoms, viršijančioms tam tikrą dydį, kurį valstybė narė turi nustatyti programoje, parama skiriama su sąlyga, kad pateikta atitinkama informacija iš miškotvarkos plano arba lygiaverčio su tvariu miškų tvarkymu, kaip nustatyta 1993 m. Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, suderinamo dokumento.
22 straipsnis
Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas
Parama miško įveisimui valdžios institucijoms priklausančioje žemėje arba greitai augantiems medžiams teikiama tik įveisimo išlaidoms padengti.
23 straipsnis
Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas, atkūrimas arba atnaujinimas
24 straipsnis
Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių prevencija ir jų padarytos žalos miškui atlyginimas
Parama pagal 21 straipsnio 1 dalies c punktą skiriama privačių ir valstybinių miškų valdytojams ir kitiems privatinės teisės ir viešiesiems subjektams bei jų asociacijoms; ja finansuojamos šios išlaidos:
apsauginės infrastruktūros kūrimo išlaidos. Miško priešgaisrinių juostų atveju parama gali būti skiriama ir priežiūros išlaidoms finansuoti. Parama neskiriama su žemės ūkiu susijusiai veiklai vietovėse, kuriose taikomi agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai;
vietos lygio mažos apimties veiklos, skirtos gaisrų arba kitų gaivalinių nelaimių prevencijai, išlaidos, įskaitant plotų, naudojamų gyvuliams ganyti, išlaidas;
miškų gaisrų, kenkėjų ir ligų stebėsenos infrastruktūros ir ryšių įrangos diegimo ir gerinimo išlaidos; ir
miško potencialo, kuriam padarė žalą gaisrai ir kitos gaivalinės nelaimės, įskaitant kenkėjus bei ligas, katastrofiniai įvykiai ir su klimato kaita susiję įvykiai, atkūrimo išlaidos.
Reikalavimus atitinkantys veiksmai turi atitikti valstybių narių parengtą miškų apsaugos planą. Valdoms, viršijančioms tam tikrą dydį, kurį programoje nustato valstybės narės, parama skiriama su sąlyga, kad pateikta atitinkama prevencijos tikslus išsamiai paaiškinanti informacija iš miškotvarkos plano arba lygiaverčio su tvariu miškų tvarkymu, kaip nustatyta 1993 m. Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, suderinamo dokumento.
Miško plotai, kurie pagal valstybės narės nustatytą miškų apsaugos planą yra priskiriami vidutinės – didelės gaisro rizikos miškų plotams, atitinka paramos, susijusios su miškų gaisrų prevencija, skyrimo reikalavimus.
Valstybės narės užtikrina, kad šią priemonę taikant kartu su kitomis nacionalinėmis ar Sąjungos paramos priemonėmis arba privačiomis draudimo schemomis būtų išvengta kompensacijos permokos.
25 straipsnis
Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė
26 straipsnis
Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą
27 straipsnis
Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas
Parama pagal šią priemonę skiriama gamintojų grupių ir organizacijų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose įsisteigimui palengvinti, siekiant:
gamintojų, kurie yra tokių grupių ar organizacijų nariai gamybą ir produkciją priderinti pagal rinkos reikalavimus;
bendrai teikti rinkai prekes, įskaitant paruošimą pardavimui, pardavimo centralizavimą ir tiekimą didmenininkams;
nustatyti bendras informavimo apie gamybą, ypač apie derliaus nuėmimą ir turimumą, taisykles; ir
vykdyti kitą veiklą, kurios gali imtis gamintojų grupės ir organizacijos, tokią kaip verslo ir rinkodaros gebėjimų plėtojimas, organizuoti inovacinių procesų organizavimas ir palengvinimas.
Valstybės narės tikrina, ar per penkerius metus nuo gamintojų grupės ar organizacijos pripažinimo pasiekiami verslo plano tikslai.
Pirmaisiais metais valstybės narės gamintojų grupei ar organizacijai gali skirti paramą, apskaičiuotą remiantis vidutine jos narių trejų metų, einančių prieš jų įstojimą į grupę ar organizaciją, metine parduotos produkcijos verte. Miškininkystės sektoriaus gamintojų grupėms ir organizacijoms skiriama parama apskaičiuojama remiantis grupės ar organizacijos narių penkerių metų prieš pat grupės ar organizacijos pripažinimą parduotos produkcijos vidurkiu, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.
28 straipsnis
Agrarinė aplinkosauga ir klimatas
Dėl naujų įsipareigojimų, kurie turi būti prisiimti nuo 2021 m., valstybės narės savo kaimo plėtros programose nustato trumpesnį laikotarpį – nuo vienų iki trejų metų.
Jei valstybės narės numato metinį įsipareigojimų pratęsimą pasibaigus pradiniam laikotarpiui pagal pirmą pastraipą, nuo 2022 m. pratęsimas negali viršyti vienų metų.
Nukrypstant nuo antros pastraipos, dėl naujų įsipareigojimų, kurie turi būti prisiimti 2021 m. ir 2022 m., valstybės narės gali savo kaimo plėtros programose nustatyti ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, remdamosi įsipareigojimų pobūdžiu ir siekiamais aplinkos bei su klimatu susijusiais tikslais.
Apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytas išmokas valstybės narės atima būtiną sumą, kad būtų užkirstas kelias dvigubam Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje nurodytos praktikos finansavimui. Valstybės narės gali apskaičiuoti išskaičiuotiną sumą kaip fiksuotą vidutinę sumą, taikomą visiems atitinkamiems paramos gavėjams, vykdantiems atitinkamo tipo veiksmą.
Tinkamai pagrįstais atvejais parama su aplinkos išsaugojimu susijusiems veiksmams, susieta su įsipareigojimais atsisakyti naudoti plotus komerciniais tikslais, gali būti skiriama kaip fiksuoto dydžio arba vienkartinė išmoka už vienetą, apskaičiuota remiantis papildomomis patirtomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis.
Pagal šią priemonę negalima skirti paramos įsipareigojimams, kuriems taikoma ekologinio ūkininkavimo priemonė.
Siekiant užtikrinti, kad agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimai būtų nustatyti laikantis Sąjungos kaimo plėtros prioritetų, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:
sąlygų, taikytinų įsipareigojimams plėtoti gyvulininkystę;
sąlygų, taikytinų įsipareigojimams veisti vietos veisles, kurioms kyla grėsmė išnykti dėl žemės ūkio veiklos, arba išsaugoti augalų, kuriems kyla genetinės erozijos grėsmė, genetinius išteklius; ir
taip pat dėl reikalavimus atitinkančių veiksmų pagal 9 dalį apibrėžimo.
29 straipsnis
Ekologinis ūkininkavimas
Dėl naujų įsipareigojimų, kurie turi būti prisiimti nuo 2021 m., valstybės narės savo kaimo plėtros programose nustato trumpesnį laikotarpį – nuo vienų iki trejų metų.
Jei valstybės narės numato kasmet pratęsti ekologinio ūkininkavimo išlaikymą pasibaigus pradiniam laikotarpiui pagal pirmą pastraipą, nuo 2022 m. pratęsimas neturi viršyti vienų metų.
Nukrypstant nuo antros pastraipos, dėl naujų įsipareigojimų, kurie turi būti prisiimti 2021 m. ir 2022 m., kai teikiama parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, valstybės narės gali savo kaimo plėtros programose nustatyti ilgesnį nei trejų metų laikotarpį.
Apskaičiuodamos šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytas išmokas valstybės narės atima būtiną sumą, kad būtų užkirstas kelias dvigubam Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje nurodytos praktikos finansavimui. Valstybės narės gali apskaičiuoti išskaičiuotiną sumą kaip fiksuotą vidutinę sumą, taikomą visiems atitinkamiems paramos gavėjams, vykdantiems atitinkamas papriemones.
30 straipsnis
Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos
Apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytas su parama susijusias išmokas valstybės narės atima būtiną sumą, kad būtų užkirstas kelias dvigubam Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje nurodytos praktikos finansavimui. Valstybės narės gali apskaičiuoti išskaičiuotiną sumą kaip fiksuotą vidutinę sumą, taikomą visiems atitinkamiems paramos gavėjams, vykdantiems atitinkamas papriemones.
Su Vandens pagrindų direktyva susijusi parama ūkininkams skiriama tik tuo atveju, kai ji yra susijusi su konkrečiais reikalavimais:
kurie buvo nustatyti Vandens pagrindų direktyva, atitinka upių baseinų valdymo planų priemonių programas, skirtas tos direktyvos aplinkos tikslams įgyvendinti, ir kurie viršija priemones, reikalingas kitiems Sąjungos vandens apsaugos teisei įgyvendinti;
kurie viršija teisės aktais numatytus valdymo reikalavimus ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, numatytus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyriuje ir atitinkamus kriterijus bei būtiniausią veiklą, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkto i ir iii papunkčius;
kurie viršija Sąjungos teisėje, galiojusioje priimant Vandens pagrindų direktyvą, nustatytą apsaugos lygį, kaip išdėstyta tos direktyvos 4 straipsnio 9 dalyje; ir
kuriais nustatomi dideli žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimai ir (arba) dideli ūkininkavimo praktikos apribojimai, dėl ko prarandama daug pajamų.
Reikalavimus išmokoms gauti atitinka tokie plotai:
pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB „Natura 2000“ tinklui priskirti žemės ūkio paskirties ir miško plotai;
kitos nustatytos gamtos apsaugos teritorijos, kuriose esantiems ūkiams ir miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo, su sąlyga, kad tie plotai neviršija 5 % kiekvienos kaimo plėtros programos teritorinei taikymo sričiai priklausančių „Natura 2000“ vietovių plotų;
pagal Vandens pagrindų direktyvą į upės baseino valdymo planus įtraukti žemės ūkio paskirties žemės plotai.
31 straipsnis
Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių
Papildomos išlaidos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, atsižvelgiant į pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 4 skyrių skiriamas išmokas.
Apskaičiuodamos papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas, tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali diferencijuoti išmokos lygį atsižvelgdamos į:
Juridinio asmens arba fizinių ar juridinių asmenų grupės atveju valstybės narės gali taikyti proporcingą išmokų mažinimą šių juridinių asmenų arba grupių narių lygmeniu tais atvejais, kai:
nacionalinėje teisėje yra numatyta, kad atskirų narių teisės ir įsipareigojimai yra sulyginami su atskirų ūkininkų, turinčių valdos valdytojo statusą – visų pirma ekonominiu, socialiniu ir mokestiniu požiūriu, – teisėmis ir pareigomis su sąlyga; ir
tie atskiri nariai prisidėjo stiprinant atitinkamų juridinių asmenų arba grupių žemės ūkio struktūras.
2021 m. ir 2022 m. dėl programų, kurios buvo pratęstos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/2220 ( 11 ) 1 straipsnį, kai valstybės narės ketverių metų neviršijančiu laikotarpiu iki 2020 m. neskyrė proporcingai mažinamų išmokų, tos valstybės narės gali nuspręsti toliau mokėti tas išmokas iki 2022 m. pabaigos, bet iš viso ne ilgiau kaip ketverius metus. Tokiu atveju 2021 ir 2022 metais išmokos neturi viršyti 25 EUR už hektarą.
Baigus nustatyti ribas, vietovėse, kurios tebeatitinka reikalavimus, įsikūrę paramos gavėjai gauna viso dydžio išmoką pagal šią priemonę.
32 straipsnis
Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatymas
Valstybės narės, remdamosi 2, 3 ir 4 dalimis, nustato vietoves, kurios atitinka reikalavimus 31 straipsnyje numatytoms išmokoms gauti, ir suskirsto jas į šias kategorijas:
kalnų vietovės;
ne kalnų vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, ir
kitos vietovės, kurioms turi įtakos specifinės kliūtys.
Kad kalnų vietovės atitiktų reikalavimus išmokoms gauti pagal 31 straipsnį, jose turi būti smarkiai ribotos galimybės naudotis žeme ir labai padidėjusios gamybos išlaidos dėl:
aukščio lemiamų itin nepalankių klimato sąlygų, dėl kurių žymiai sutrumpėja augimo sezonas;
žemesniame aukštyje didesnėje atitinkamos vietovės dalyje esančių šlaitų, kurie yra pernelyg statūs, kad būtų galima naudoti techniką, arba kuriuose reikia naudoti labai brangią specialią įrangą, arba dėl abiejų šių veiksnių derinio, kai dėl vieno iš šių veiksnių atsiradusios kliūtys yra ne tokios didelės, bet dėl jų abiejų derinio susidaro lygiavertė kliūtis.
Į šiaurę nuo 62-os lygiagretės esančios vietovės ir tam tikros gretimos vietovės laikomos kalnų vietovėmis.
Atitiktis toms sąlygoms užtikrinama administracinių vienetų lygiu (LAU 2 lygiu) arba aiškiai apibrėžto vietos vieneto, apimančio vieną aiškią vientisą geografinę vietovę, išskirtą pagal tam tikrus ekonominius ir administracinius kriterijus, lygiu.
Nustatydamos vietovių, kurioms taikoma ši dalis, ribas, valstybės narės taiko objektyviais kriterijais grindžiamą tikslaus nustatymo metodą, kurio tikslas – išbraukti vietoves, kuriose didelės gamtinės kliūtys pagal pirmą dalį buvo pagrįstos dokumentais, bet jos buvo įveiktos darant investicijas arba vykdant ekonominę veiklą, arba buvo pateikta normalaus žemės našumo įrodymų, arba jeigu 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos prarastos pajamos arba papildomos išlaidos kompensuojamos, taikant gamybos metodus arba ūkininkavimo sistemas.
Vietovės, kuriose esama specifinių kliūčių, apima ūkininkavimo teritorijas, kuriose yra panašios gamtinės gamybos sąlygos ir kurių bendra apimtis neviršija 10 % atitinkamos valstybės narės teritorijos.
Be to, vietovės taip pat gali atitikti reikalavimus išmokoms gauti pagal šią dalį, jeigu:
Atitiktis toms sąlygoms užtikrinama administracinių vienetų lygiu (LAU 2 lygiu) arba aiškiai apibrėžto vietos vieneto, apimančio vieną aiškią vientisą geografinę vietovę, turinčią apibrėžiamą ekonominę ir administracinę tapatybę, lygiu. Nustatydamos vietovių, kurioms taikoma ši pastraipa, ribas, valstybės narės taiko 32 straipsnio 3 dalyje išdėstytą tikslaus nustatymo metodą. Į vietoves, laikomas atitinkančiomis reikalavimus pagal šią pastraipą, atsižvelgiama apskaičiuojant 10 % ribą, nurodytą antroje pastraipoje.
Taikant išlygą, antroji pastraipa netaikoma valstybėms narėms, kurių visa teritorija pagal reglamentus (EB) Nr. 1698/2005 ir (EB) Nr. 1257/1999 buvo laikoma vietove, veikiama konkrečių kliūčių.
Valstybės narės prie savo kaimo plėtros programos prideda:
turimas arba pakoreguotas vietovių ribas pagal 2 ir 4 dalis;
naujai nustatytas 3 dalyje nurodytų vietovių ribas.
33 straipsnis
Gyvūnų gerovė
Tie įsipareigojimai prisiimami vienų – septynerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęsiamas.
Dėl naujų įsipareigojimų, kurie turi būti prisiimti nuo 2021 m., valstybės narės savo kaimo plėtros programose nustato trumpesnį laikotarpį – nuo vienų iki trejų metų.
Jei valstybės narės numato metinį įsipareigojimų atnaujinimą pasibaigus pradiniam laikotarpiui pagal antrą pastraipą, nuo 2022 m. atnaujinimas neturi viršyti vienų metų.
Nukrypstant nuo trečios pastraipos, dėl naujų įsipareigojimų, kurie turi būti prisiimti 2021 m. ir 2022 m., valstybės narės gali savo kaimo plėtros programose nustatyti ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, remdamosi įsipareigojimų pobūdžiu ir siekiama nauda gyvūnų gerovei.
Parama neviršija II priede nustatytos didžiausios galimos sumos.
34 straipsnis
Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas
►C1 Miško valdoms, viršijančioms tam tikrą dydį, kurį savo kaimo plėtros programose nustato valstybės narės, ◄ parama pagal 1 dalį skiriama su sąlyga, kad buvo pateikta atitinkama informacija iš miškotvarkos plano arba lygiavertės su tvariu miškų tvarkymu, kaip nustatyta 1993 m. Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos, suderinamos priemonės.
Įsipareigojimai prisiimami penkerių–septynerių metų laikotarpiui. Tačiau, jei būtina ir tinkamai pagrindžiama, valstybės narės kaimo plėtros programose gali nustatyti ilgesnį konkrečių tipų įsipareigojimų laikotarpį.
Tinkamai pagrįstais atvejais parama su aplinkos išsaugojimu susijusiems veiksmams, susieta su įsipareigojimais atsisakyti naudoti medžius bei miškus komerciniais tikslais, gali būti skiriama kaip fiksuoto dydžio arba vienkartinė išmoka už vienetą, apskaičiuota remiantis papildomomis patirtomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis.
35 straipsnis
Bendradarbiavimas
Parama pagal šią priemonę skiriama siekiant skatinti bendradarbiavimo, kuriame dalyvauja bent du subjektai, formas, visų pirma:
įvairių Sąjungos žemės ūkio sektoriaus, miškininkystės sektoriaus ir maisto grandinės subjektų ir kitų subjektų, kurie padeda įgyvendinti kaimo plėtros politikos tikslus ir prioritetus, įskaitant gamintojų grupes, kooperatyvus ir tarpšakines organizacijas, bendradarbiavimo metodus;
klasterių ir tinklų kūrimą;
EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių, nurodytų 56 straipsnyje, kūrimą ir veiklą.
1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas yra susijęs visų pirma su:
bandomaisiais projektais;
naujų produktų, praktikos, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose plėtojimu;
smulkių veiklos vykdytojų bendradarbiavimu organizuojant bendrus darbo procesus ir dalijantis infrastruktūra bei ištekliais ir siekiant plėtoti su kaimo turizmu susijusias turizmo paslaugas ir (arba) vykdyti jų rinkodarą;
tiekimo grandinės dalyvių horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu kuriant ir plėtojant trumpas tiekimo grandines ir vietos rinkas;
vietos lygio populiarinimo veikla, skirta trumpoms tiekimo grandinėms bei vietos rinkoms plėtoti;
bendra veikla, kuria siekiama sušvelninti klimato kaitą arba prisitaikyti prie jos;
bendrai vykdomais aplinkosaugos projektais ir taikant esamą aplinkosaugos praktiką, įskaitant veiksmingą vandentvarką, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir žemės ūkio kraštovaizdžių išsaugojimą;
tiekimo grandinės dalyvių horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu tvariai tiekiant biomasę, skirtą naudoti maisto bei energijos gamybai ir pramoniniuose procesuose;
Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 19 dalyje nenurodytų vietos plėtros strategijų, kuriomis siekiama vieno ar kelių Sąjungos kaimo plėtros prioritetų, įgyvendinimu, ypač kai jas įgyvendina viešųjų ir privačiųjų partnerių grupės, nenurodytos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 32 straipsnio 2 dalies b punkte;
miškotvarkos planų arba lygiaverčių dokumentų rengimu.
ūkininkavimo veiklos įvairinimu, imantis veiklos, susijusios su sveikatos priežiūra, socialine integracija, bendruomenių remiama žemės ūkio veikla ir švietimu aplinkos ir maisto klausimais.
Parama 2 dalies a ir b punktuose nurodytiems veiksmams gali būti skiriama ir individualiems subjektams, jei tokia galimybė numatyta kaimo plėtros programoje.
Pagal šią priemonę paramos skyrimo reikalavimus atitinka šios išlaidos, susijusios su 1 dalyje nurodytomis bendradarbiavimo formomis:
atitinkamos vietovės tiriamųjų studijų, jos galimybių studijų ir verslo plano, miškotvarkos plano ar jo atitikmens parengimo arba Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 33 straipsnyje nenurodytos vietos plėtros strategijos išlaidos;
atitinkamos vietovės aktyvaus pritaikymo, kad būtų galima realizuoti pagrįstą kolektyvinį teritorinį projektą arba projektą, kurį turi vykdyti EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srities veiklos grupė, nurodyta 56 straipsnyje, išlaidos. Klasterių atveju šis aktyvus pritaikymas apima ir mokymo organizavimą, narių bendradarbiavimą tinkle ir naujų narių priėmimą;
einamosios bendradarbiavimo išlaidos;
tiesioginės konkrečių projektų išlaidos, susijusios su verslo plano, aplinkosaugos plano, miškotvarkos plano arba jo atitikmens, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 33 straipsnyje nenurodytos vietos plėtros strategijos arba kitos tikslinės inovacinės veiklos tiesioginės išlaidos, įskaitant bandymus, įgyvendinimu;
populiarinimo veiklos išlaidos.
Kai parama skiriama išmokant bendrą sumą, o įgyvendinamas projektas yra tokio tipo, kuriam taikoma kita priemonė pagal šį reglamentą, taikoma atitinkama didžiausia galima suma arba paramos lygis.
36 straipsnis
Rizikos valdymas
Parama pagal šią priemonę apima:
finansinius įnašus į pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo nuo ekonominių nuostolių, ūkininkų patirtų dėl nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ar augalų ligų, kenksmingųjų organizmų antpuolio arba su aplinka susijusio įvykio, įmokas;
finansinius įnašus į tarpusavio pagalbos fondus, iš kurių ūkininkams išmokamos ekonominių nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato reiškinių arba dėl gyvūnų ar augalų ligų arba kenksmingųjų organizmų antpuolio arba su aplinka susijusio įvykio sukeltų nuostolių, finansinės kompensacijos;
pajamų stabilizavimo priemonę, pagal kurią finansiniai įnašai įnešami į tarpusavio pagalbos fondus, iš kurių skiriamos kompensacijos visų sektorių ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo;
konkrečiam sektoriui skirtą pajamų stabilizavimo priemonę, pagal kurią finansiniai įnašai įnešami į tarpusavio pagalbos fondus, iš kurių skiriamos kompensacijos konkretaus sektoriaus ūkininkams dėl didelio jų pajamų sumažėjimo.
▼M7 —————
37 straipsnis
Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas
Nuostolių masto skaičiavimas gali būti pritaikytas prie kiekvieno produkto tipo konkretaus pobūdžio naudojant:
biologinius rodiklius (prarastas biomasės kiekis) arba lygiaverčius prarasto derliaus kiekio rodiklius, nustatytus ūkio, vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygiu, arba
meteorologinius rodiklius (įskaitant lietaus kiekį ir temperatūrą), nustatytus vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygiu.
Atitinkamais atvejais valstybės narės gali iš anksto apibrėžti kriterijus, kuriais remiantis laikoma, kad toks faktas buvo oficialiai pripažintas.
Valstybės narės gali taikyti atitinkamas viršutines ribas, kuriomis apribojama paramos skyrimo reikalavimus atitinkančios draudimo įmokos suma.
38 straipsnis
Tarpusavio pagalbos fondai nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų bei augalų ligų, kenksmingųjų organizmų antpuolių ir su aplinka susijusių įvykių atvejais
Siekiant, kad tarpusavio pagalbos fondas atitiktų paramos skyrimo reikalavimus:
jis turi būti akredituotas kompetentingos valdžios institucijos pagal nacionalinę teisę;
įmokų į fondą ir išmokų iš jo politika turi būti skaidri;
jis turi turėti aiškias taisykles dėl atsakomybės už susidariusias skolas.
36 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus įvykius turi oficialiai pripažinti atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija.
36 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti finansiniai įnašai gali būti susiję tik su:
administracinėmis tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo išlaidomis, paskirstytomis ne daugiau kaip trejų metų laikotarpiu proporcingo mažėjimo tvarka;
sumomis, kurios iš tarpusavio pagalbos fondo išmokamos ūkininkams kaip finansinės kompensacijos. Be to, finansinis įnašas gali būti susijęs su komercinių paskolų, paimtų iš tarpusavio pagalbos fondo siekiant ūkininkams išmokėti finansines kompensacijas krizės atveju, palūkanomis;
metinių įmokų į fondą papildymu;
tarpusavio pagalbos fondo pradiniu pasirašytuoju kapitalu.
Parama pagal 36 straipsnio 1 dalies b punktą skiriama tik siekiant kompensuoti nuostolius, patirtus dėl pavojingų klimato reiškinių, gyvūnų ar augalų ligos, kenkėjų antpuolio arba dėl priemonių, patvirtintų pagal Direktyvą 2000/29/EB siekiant išnaikinti augalų ligą ar kenkėjus arba sustabdyti jų plitimą arba apriboti su aplinka susijusio įvykio padarinius, dėl ko buvo sunaikinta daugiau kaip 30 % ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos arba vidutinės trejų metų produkcijos per praėjusį penkerių metų laikotarpį, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Metinei ūkininko produkcijai apskaičiuoti gali būti naudojami indeksai. Tokiu apskaičiavimo metodu sudaromos galimybės nustatyti faktinius atskiro ūkininko nuostolius atitinkamais metais. Valstybės narės gali nuspręsti sumažinti tą 30 % procentinę dalį, tačiau iki ne mažiau kaip 20 %.
▼M7 —————
Valstybės narės gali apriboti paramos skyrimo reikalavimus atitinkančias išlaidas, taikydamos:
viršutines ribas fondui;
atitinkamas viršutines ribas vienetui.
39 straipsnis
Visų sektorių ūkininkams skirta pajamų stabilizavimo priemonė
Kad tarpusavio pagalbos fondas atitiktų paramos skyrimo reikalavimus:
jis turi būti akredituotas kompetentingos valdžios institucijos pagal nacionalinę teisę;
įmokų į fondą ir išmokų iš jo politika turi būti skaidri;
jis turi turėti aiškias taisykles dėl atsakomybės už susidariusias skolas.
36 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti finansiniai įnašai gali būti susiję tik su:
administracinėmis tarpusavio pagalbos fondo įkūrimo išlaidomis, paskirstytomis ne daugiau kaip trejų metų laikotarpiu proporcingo mažėjimo tvarka;
sumomis, kurios iš tarpusavio pagalbos fondo išmokamos ūkininkams kaip finansinės kompensacijos. Be to, finansinis įnašas gali būti susijęs su komercinių paskolų, paimtų iš tarpusavio pagalbos fondo siekiant ūkininkams išmokėti finansines kompensacijas krizės atveju, palūkanomis;
metinių įmokų į fondą papildymu;
tarpusavio pagalbos fondo pradiniu pasirašytuoju kapitalu.
39a straipsnis
Konkretaus sektoriaus ūkininkams skirta pajamų stabilizavimo priemonė
39b straipsnis
Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė
40 straipsnis
Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų Kroatijoje finansavimas
Ūkininkui už 2014, 2015 ir 2016 m. skiriama parama neturi viršyti šių dydžių skirtumo:
Kroatijai taikomo tiesioginių išmokų už atitinkamus metus pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 17 straipsnį lygio; ir
45 % nuo 2022 m. taikytino atitinkamo tiesioginių išmokų dydžio.
41 straipsnis
Priemonių įgyvendinimo taisyklės
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio skirsnio priemonių įgyvendinimo taisykles dėl:
institucijų ir įstaigų, teikiančių ūkių ir miškininkystės konsultavimo paslaugas, ūkio valdymo arba ūkininkų pavadavimo paslaugas, atrankos procedūrų ir paramos, teikiamos pagal 15 straipsnyje nurodytą konsultavimo paslaugų priemonę, proporcingo mažinimo procedūrų;
valstybių narių atliekamo verslo plano įgyvendinimo pažangos vertinimo, mokėjimo būdų ir jaunųjų ūkininkų galimybių pasinaudoti kitomis priemonėmis pagal 19 straipsnyje nurodytą ūkių ir verslo plėtros priemonę;
pakeitimo į kitus vienetus nei nurodyti II priede ir gyvūnų pakeitimo į sutartinius galvijus normų pagal 28, 29, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas priemones;
galimybės taikyti standartines prielaidas dėl papildomų išlaidų ir prarastų pajamų pagal 28–31, 33 ir 34 straipsniuose nurodytas priemones ir jų apskaičiavimo kriterijų;
paramos sumos apskaičiavimo tais atvejais, kai veiksmas atitinka paramos skyrimo reikalavimus pagal kelias priemones.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
LEADER
42 straipsnis
LEADER vietos veiklos grupės
43 straipsnis
LEADER pradžios priemonių rinkinys
Parama vietos plėtrai pagal iniciatyvą LEADER gali taip pat apimti „LEADER pradžios priemonių rinkinį“, skirtą vietos bendruomenėms, kurios neįgyvendino LEADER 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu. „LEADER pradžios priemonių rinkinį“ sudaro parama gebėjimų stiprinimui ir mažiems bandomiesiems projektams. Pagal „LEADER pradžios priemonių rinkinį“ teikiamai paramai netaikoma sąlyga pateikti pagal iniciatyvą LEADER vykdomos vietos plėtros strategiją.
44 straipsnis
LEADER bendradarbiavimo veikla
Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 35 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta parama skiriama:
bendradarbiavimo projektams valstybėje narėje projektams (teritorinis bendradarbiavimas) arba bendradarbiavimo projektams, kuriuose dalyvauja kelių valstybių narių teritorijos arba trečiųjų šalių teritorijos (tarptautinis bendradarbiavimas);
parengiamajai techninei paramai teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams su sąlyga, kad vietos veiklos grupės gali įrodyti, jog yra numačiusios įgyvendinti konkretų projektą.
Be kitų vietos veiklos grupių, vietos veiklos grupės partneriais pagal EŽŪFKP gali būti:
kaimo vietovės vietos viešųjų ir privačiųjų partnerių grupė, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją Sąjungoje arba už jos ribų;
ne kaimo vietovės vietos viešųjų ir privačiųjų partnerių grupė, įgyvendinanti vietos plėtros strategiją.
Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po jų kaimo plėtros programų patvirtinimo jos viešai paskelbia tarptautinio bendradarbiavimo projektų atrankos nacionalines arba regionines administravimo procedūras ir finansuoti tinkamų išlaidų sąrašą.
Kompetentinga valdžios institucija bendradarbiavimo projektus patvirtina ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo projekto paraiškos pateikimo datos.
II
SKYRIUS
Kelioms priemonėms taikomos bendrosios nuostatos
45 straipsnis
Investicijos
Išlaidomis, kurios atitinka paramos EŽŪFKP lėšomis skyrimo reikalavimus, laikomos tik šios išlaidos:
nekilnojamojo turto statybos, įgijimo, įskaitant ilgalaikę nuomą, ir gerinimo išlaidos;
naujų įrenginių ir įrangos pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios to turto rinkos vertės;
bendrosios išlaidos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pavyzdžiui, atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, atlygis už konsultacijas, susijusias su aplinkosauginiu ir ekonominiu tvarumu, įskaitant galimybių studijas. Išlaidos galimybių studijoms tinkamos finansuoti net ir tuo atveju, jei remiantis jų rezultatais nėra padaroma išlaidų pagal a ir b punktus;
šios nematerialiosios investicijos: kompiuterinės programinės įrangos įsigijimas ar papildymas ir patentų, licencijų, autorių teisių, prekės ženklų įsigijimas;
miškotvarkos planų ir jų atitikmenų parengimo išlaidos.
46 straipsnis
Investicijos į drėkinimą
Jei investicija daromas poveikis požeminio ar paviršinio vandens telkiniams, kurių būklė dėl su vandens kiekiu susijusių priežasčių atitinkamame upės baseino valdymo plane pripažinta prastesne nei gera:
investicija turi būti užtikrintas faktinis vandens sunaudojimo sumažinimas investicijos lygiu, siekiantis bent 50 % potencialiai dėl tos investicijos sutaupytino vandens kiekio;
investicijos, susijusios su paviene žemės ūkio valda, atveju, investicijos rezultatas taip pat turi būti valdos bendro vandens sunaudojamo sumažinimas, siekiantis bent 50 % potencialiai investicijos lygiu sutaupytino vandens kiekio. Į bendrą valdoje sunaudojamo vandens kiekį įeina valdos parduodamas vanduo.
Nei viena iš 4 dalies sąlygų netaikoma investicijoms į esamus įrenginius, kurios daro poveikį tik energijos vartojimo efektyvumui, arba investicijoms į tvenkinio įrengimą, arba investicijoms į apytakinio vandens panaudojimą, kuriomis nedaromas poveikis požeminio ar paviršinio vandens telkiniui.
Investicija, kurios rezultatas – grynasis drėkinamo ploto padidėjimas, darantis poveikį tam tikram požeminio ar paviršinio vandens telkiniui, laikoma atitinkančia reikalavimus tik jei:
vandens telkinio būklė dėl su vandens kiekiu susijusių priežasčių atitinkamame upės baseino valdymo plane nepripažinta prastesne nei gera; ir
poveikio aplinkai analizė rodo, kad investicija nebus padaryta didelio neigiamo poveikio aplinkai; tokią poveikio aplinkai analizę atlieka arba patvirtina kompetentinga valdžios institucija ir ji taip pat gali apimti valdų grupes.
Plotai, kurie nėra drėkinami, bet kuriuose dar neseniai veikė drėkinimo įrenginiai ir kuriuos reikia nustatyti ir pagrįsti programoje, gali būti laikomi drėkinimo plotais siekiant nustatyti grynąjį drėkinamo ploto padidėjimą.
Nukrypstant nuo 5 dalies a punkto, investicija, kurios rezultatas – grynasis drėkinamo ploto padidėjimas, vis dar gali būti laikoma atitinkančia reikalavimus, jeigu:
investicijomis, derinamomis su investicijomis į esamus drėkinimo įrenginius ar drėkinimo infrastruktūros elementus, ex ante vertinimu sudaroma galimybė potencialiai sutaupyti bent 5–25 % vandens, remiantis esamų įrenginių ar infrastruktūros techninėmis charakteristikomis, ir
investicijomis užtikrinamas faktinis vandens sunaudojimo sumažinimas visos investicijos lygiu, siekiantis bent 50 % potencialiai dėl tos investicijos į esamus drėkinimo įrenginius ar drėkinimo infrastruktūros elementus sutaupytino vandens kiekio.
Be to, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, 5 dalies a punkte nurodyta sąlyga netaikoma investicijoms į naujų drėkinimo įrenginių, į kuriuos vanduo tiekiamas iš esamo tvenkinio, patvirtinto kompetentingų valdžios institucijų iki 2013 m. spalio 31 d., įrengimą, jei tenkinamos šios sąlygos:
47 straipsnis
Su plotu susijusių išmokų taisyklės
Hektarų skaičius, kuriam taikomi įsipareigojimai pagal 28, 29 ir 34 straipsnius, skirtingais metais gali skirtis, jeigu:
tokia galimybė numatyta kaimo plėtros programoje;
atitinkamas įsipareigojimas netaikomas nustatyto dydžio sklypams; ir
nekyla grėsmė įgyvendinti įsipareigojimo tikslą.
48 straipsnis
Nuostata dėl peržiūros
Veiksmų, kurie įgyvendinami pagal 28, 29, 33 ir 34 straipsnius, atveju numatoma nuostata dėl peržiūros, siekiant užtikrinti, kad jie būtų atitinkamai pritaikyti, jei iš dalies pakeičiami tuose straipsniuose nurodyti atitinkami privalomi standartai, reikalavimai arba įpareigojimai, kuriuos turi viršyti įsipareigojimai. Ši peržiūros nuostata apima ir pritaikymus, kurių reikia, kad būtų išvengta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje nurodytos praktikos dvigubo finansavimo, jei tokia praktika būtų iš dalies pakeista.
Pagal 28, 29, 33 ir 34 straipsnius įgyvendinamiems veiksmams, kurie trunka ilgiau nei dabartinis programavimo laikotarpis, numatoma nuostata dėl peržiūros, kad jie galėtų būti atitinkamai pritaikyti pagal kito programavimo laikotarpio teisinę sistemą.
Jeigu paramos gavėjas nesutinka su tokiu pakoregavimu, įsipareigojimas nustoja galioti ir nereikalaujama kompensacijos už laikotarpį, kuriuo įsipareigojimas galiojo.
49 straipsnis
Veiksmų atranka
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl susijusių veiksmų rūšies pobūdžio atrankos kriterijų nustatyti nėra galimybės, vadovaujančioji institucija gali nustatyti kitą atrankos metodą, kuris, pasikonsultavus su Stebėsenos komitetu, turi būti apibūdintas kaimo plėtros programoje.
50 straipsnis
Kaimo vietovės apibrėžtis
Taikant šį reglamentą, kaimo vietovę programos lygiu apibrėžia vadovaujančioji institucija. Valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais gali nustatyti tokią apibrėžtį priemonei ar veiksmo rūšiai.
III
SKYRIUS
Techninė pagalba ir bendradarbiavimas tinkle
51 straipsnis
Techninės pagalbos finansavimas
EŽŪFKP lėšomis gali būti finansuojama pasirengimo įgyvendinti BŽŪP kitu programavimo laikotarpiu veikla.
EŽŪFKP lėšomis taip pat gali būti finansuojami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 ( 13 ) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta veikla, susijusi su Sąjungos kokybės sistemų nuorodomis ir simboliais.
Ta veikla vykdoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 966/2012 58 ( 14 ) straipsnį ir kitas to reglamento ir jo įgyvendinimo nuostatas, taikomas šiai biudžeto vykdymo formai.
Su Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnyje nurodyta sertifikavimo įstaiga susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal šią dalį.
Iš tų 4 % skiriama suma, skirta 54 straipsnyje nurodytam nacionaliniam kaimo tinklui sukurti ir valdyti.
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, valstybės narės, kurioms skirta šio reglamento I priede nustatyta bendra Sąjungos paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. suma yra mažesnė nei 1 800 mln. EUR, gali, po savo programų pratęsimo pagal Reglamento (ES) 2020/2220 1 straipsnį, nuspręsti 5 % kiekvienos kaimo plėtros programos bendros sumos skirti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 59 straipsnyje nurodytoms užduotims vykdyti.
52 straipsnis
Europos kaimo plėtros tinklas
Bendradarbiavimu per Europos kaimo plėtros tinklą siekiama:
aktyvesnio visų suinteresuotųjų subjektų, ypač žemės ūkio, miškininkystės ir kitų kaimo plėtros suinteresuotųjų subjektų, dalyvavimo įgyvendinant kaimo plėtrą;
pagerinti kaimo plėtros programų kokybę;
prisidėti informuojant plačiąją visuomenę apie kaimo plėtros politikos naudą;
remti kaimo plėtros programų vertinimą.
Tinklo užduotys:
rinkti, analizuoti ir platinti informaciją apie veiklą kaimo plėtros srityje;
teikti paramą vertinimo procesams ir duomenų rinkimui bei valdymui;
rinkti, stiprinti ir platinti Sąjungos lygiu gerąją kaimo plėtros patirtį, įskaitant su vertinimo metodika bei priemonėmis susijusią patirtį;
kurti temines grupes ir (arba) rengti praktinius seminarus ir vykdyti jų veiklą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas keistis žiniomis ir remti tolesnį kaimo plėtros politikos įgyvendinimą bei stebėseną;
teikti informaciją apie pokyčius Sąjungos kaimo vietovėse ir trečiosiose šalyse;
Sąjungos lygiu organizuoti susitikimus ir seminarus aktyviems kaimo plėtros dalyviams;
remti nacionalinius tinklus bei tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas ir keitimąsi informacija apie veiklą ir patirtį kaimo plėtros srityje su tinklais trečiosiose šalyse;
konkrečiai vietos veiklos grupių atveju:
užtikrinti sinergiją su veikla, kurią nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu arba abejais lygmenimis vykdo atitinkami tinklai gebėjimų stiprinimo srityje ir keičiantis patirtimi; ir
vietos plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse bendradarbiauti su vietos plėtros bendradarbiavimo tinkle bei techninės paramos įstaigomis, kurias įsteigė ERPF, ESF ir EJRŽF.
53 straipsnis
Europos inovacijų partnerystės tinklas
EIP tinklo užduotys:
sudaryti palankesnes sąlygas keistis žiniomis ir gerosios praktikos pavyzdžiais;
užmegzti ūkininkų ir mokslininkų bendruomenės dialogą ir sudaryti palankesnes sąlygas į keitimosi žiniomis procesą įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus.
EIP tinklo užduotys:
vykdyti pagalbos tarnybos funkciją ir pagrindiniams dalyviams teikti informaciją EIP klausimais;
skatinti kurti veiklos grupes ir informuoti apie Sąjungos įvairių sričių politikos teikiamas galimybes;
sudaryti palankesnes sąlygas kurti klasterių iniciatyvas ir bandomuosius arba parodomuosius projektus, kurie, inter alia, gali būti susiję su:
didesniu žemės ūkio našumu, ekonominiu gyvybingumu, tvarumu, produkcija ir išteklių naudojimo efektyvumu;
inovacijomis, kuriomis remiama bioekonomika;
biologine įvairove, ekosistemų funkcijomis, dirvožemio funkcionalumu ir tvaria vandentvarka;
integruotoje tiekimo grandinėje naudojamais inovaciniais produktais ir paslaugomis;
naujų produktų ir rinkų galimybių atvėrimu pirminiams gamintojams;
maisto kokybe, maisto sauga ir sveika mityba;
po derliaus nuėmimo patiriamų nuostolių ir maisto švaistymo mažinimu.
rinkti ir skleisti informaciją EIP srityje, įskaitant apie mokslinių tyrimų rezultatus ir naujas technologijas, svarbias inovacijoms ir keitimuisi žiniomis ir keitimuisi informacija inovacijų srityje su trečiosiomis šalimis.
54 straipsnis
Nacionalinis kaimo tinklas
Valstybės narės, turinčios regionines programas, gali pateikti tvirtinti konkrečią jų nacionalinio kaimo tinklo sukūrimo ir veikimo programą.
Bendradarbiavimu nacionaliniame kaimo tinkle siekiama:
aktyvesnio suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo įgyvendinant kaimo plėtrą;
pagerinti kaimo plėtros programų įgyvendinimo kokybę;
informuoti plačiąją visuomenę ir galimus paramos gavėjus apie kaimo plėtros politiką ir finansavimo galimybes;
skatinti inovacijas žemės ūkyje, maisto gamyboje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse.
EŽŪFKP parama pagal 51 straipsnio 2 dalį naudojama:
struktūroms, kurių reikia tinklo veiklai vykdyti;
parengti ir įgyvendinti veiksmų planą, kuriame būtų pateikti bent toliau nurodyti elementai:
veiklai, susijusiai su projektų, apimančių visus kaimo plėtros programų prioritetus, pavyzdžių, rinkimu;
veiklai, susijusiai su palankesnių sąlygų kaimo plėtros suinteresuotųjų subjektų teminių ir analizės duomenų keitimuisi sudarymu, keitimusi jais ir jų sklaida;
veiklai, susijusiai su vietos veiklos grupėms skirto mokymo ir bendradarbiavimo tinkle organizavimu ir visų pirma technine pagalba teritoriniam bei tarp tarptautiniam bendradarbiavimui, palankesnių sąlygų vietos veiklos grupių bendradarbiavimui sudarymu ir partnerių paieška 35 straipsnyje nurodytai priemonei įgyvendinti;
veiklai, susijusiai su konsultantams skirtos bendradarbiavimo tinkle organizavimu ir paramos inovacijoms paslaugų teikimu;
veiklai, susijusiai su keitimasis stebėsenos ir vertinimo rezultatais bei jų sklaida;
komunikacijos planui, įskaitant su vadovaujančiųjų institucijų pritarimu vykdomą su kaimo plėtros programa susijusią viešinimo ir informavimo veiklą ir plačiajai visuomenei skirtą informavimo ir komunikacijos veiklą;
veiklai, susijusiai su dalyvavimu Europos kaimo plėtros tinklo veikloje ir prisidėjimo prie jos.
IV
ANTRAŠTINĖ DALIS
EIP ŽEMĖS ŪKIO NAŠUMO IR TVARUMO SRITYJE
55 straipsnis
Tikslai
EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje:
skatina efektyviai išteklius naudojantį, ekonomiškai perspektyvų, našų, konkurencingą, mažiau teršiantį, klimatui palankų ir klimato kaitos poveikiui atsparų žemės ūkio ir miškininkystės sektorių, pereinantį prie agrarinės ir ekologinės gamybos sistemų ir tausojantį pagrindinius gamtos išteklius, kuriuos naudoja žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriai;
padeda užtikrinti nuolatinį ir tvarų maisto, pašarų ir biologinių medžiagų – tiek esamų, tiek būsimų rūšių – tiekimą;
tobulina procesus, kuriais siekiama išsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti;
pažangiausias mokslinių tyrimų žinias ir technologijas padaro prieinamas ūkininkams, miškų valdytojams, kaimo bendruomenėms, įmonėms, NVO ir konsultavimo paslaugų teikėjams.
Šiuos tikslus EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje siekia įgyvendinti:
geriau susiedama su ūkininkavimo praktika ir skatindama platesnį turimų inovacinių priemonių naudojimą;
skatindama greitesnį ir platesnį inovacinių sprendimų įgyvendinimą praktikoje; ir
informuodama mokslininkų bendruomenę apie ūkininkavimo praktikai reikalingus mokslinius tyrimus.
56 straipsnis
Veiklos grupės
57 straipsnis
Veiklos grupių uždaviniai
EIP veiklos grupės parengia planą, kuriame pateikia:
inovacinio projekto, kuris bus rengiamas, bandomas, pritaikomas ar įgyvendinamas, aprašymą;
numatomų rezultatų ir indėlio į EIP tikslo didinti našumą ir tvarų išteklių valdymą aprašymą.
Įgyvendindamos savo inovacinius projektus, veiklos grupės:
priima sprendimus dėl inovacinių veiksmų rengimo ir įgyvendinimo; ir
įgyvendina inovacinius veiksmus pasinaudodamos priemonėmis, finansuojamomis pagal kaimo plėtros programas.
V
ANTRAŠTINĖ DALIS
FINANSINĖS NUOSTATOS
58 straipsnis
Ištekliai ir jų skirstymas
Nedarant poveikio 5, 6 ir 7 dalims, bendra Sąjungos paramos kaimo plėtrai pagal šį reglamentą skiriama suma laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra ne didesnė kaip 26 896 831 880 EUR dabartinėmis kainomis pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą.
58a straipsnis
Sąjungos žemės ūkio sektoriaus ir kaimo vietovių atsigavimui skirti ištekliai
Ta 8 070 486 840 EUR suma dabartinėmis kainomis sudaro išorės asignuotąsias pajamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 ( 16 ) 21 straipsnio 5 dalį.
Ji suteikiama kaip papildomi ištekliai biudžetiniams įsipareigojimams pagal EŽŪFKP 2021 ir 2022 metams, šalia šio reglamento 58 straipsnyje nustatytų bendrųjų išteklių, tokiu būdu:
Šio reglamento ir reglamentų (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 tikslais tie papildomi ištekliai laikomi sumomis, kuriomis finansuojamos priemonės pagal EŽŪFKP. Jie laikomi bendros Sąjungos paramos kaimo plėtrai sumos dalimi, kaip nurodyta šio reglamento 58 straipsnio 1 dalyje, prie kurios jos pridedamos, kai daroma nuoroda į bendrą Sąjungos paramos kaimo plėtrai sumą. Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsnis netaikomas šioje dalyje ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems papildomiems ištekliams.
Ne mažiau kaip 37 % papildomų išteklių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, kiekvienoje kaimo plėtros programoje rezervuojama 33 straipsnyje ir 59 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytoms priemonėms, visų pirma:
ekologiniam ūkininkavimui;
klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos, įskaitant žemės ūkio sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;
dirvožemio apsaugai, įskaitant dirvožemio derlingumo didinimą anglies dioksido sekvestracijos būdu;
vandens naudojimo ir vandentvarkos, įskaitant vandens taupymą, gerinimui;
biologinei įvairovei palankių buveinių kūrimui, išsaugojimui ir atkūrimui;
pesticidų ir antimikrobinių medžiagų naudojimo rizikos ir poveikio mažinimui;
gyvūnų gerovei;
LEADER bendradarbiavimo veiklai.
Ne mažiau kaip 55 % papildomų išteklių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, kiekvienoje kaimo plėtros programoje rezervuojama 17, 19, 20 ir 35 straipsniuose nurodytoms priemonėms su sąlyga, kad kaimo plėtros programose numatytas tokių priemonių naudojimas skatintų ekonominę ir socialinę kaimo vietovių plėtrą ir padėtų užtikrinti atsparų, tvarų ir skaitmeninį ekonomikos gaivinimą, atitinkantį, inter alia, žemės ūkio, aplinkos ir klimato tikslus, kurių siekiama pagal šį reglamentą, visų pirma susijusius su:
trumpomis tiekimo grandinėmis ir vietos rinkomis;
efektyviu išteklių naudojimu, įskaitant tikslųjį ir pažangųjį ūkininkavimą, inovacijas, gamybos mechanizmų ir įrangos skaitmeninimą ir modernizavimą;
darbo saugos sąlygomis;
atsinaujinančiąja energija, žiedine ir bioekonomika;
prieiga prie aukštos kokybės IRT kaimo vietovėse.
Skirstydamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus papildomus išteklius, valstybės narės gali nuspręsti nukrypti nuo šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos procentinės ribos tiek, kiek tai būtina siekiant laikytis Reglamento (ES) 2020/2220 1 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimų nemažinimo principo. Tačiau valstybės narės vietoj to gali nuspręsti nukrypti nuo to reikalavimų nemažinimo principo tiek, kiek tai būtina siekiant laikytis šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos procentinės ribos.
59 straipsnis
Fondo įnašas
Kaimo plėtros programose nustatomas bendras EŽŪFKP įnašo lygis, taikomas visoms priemonėms. Prireikus nustatomas atskiras EŽŪFKP įnašo lygis, taikomas mažiau išsivysčiusiems regionams, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 229/2013, taip pat pereinamojo laikotarpio regionams. ◄ EŽŪFKP įnašo lygis negali viršyti:
85 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sumos mažiau išsivysčiusiuose regionuose, atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 229/2013;
75 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sumos visuose regionuose, kuriuose vienam gyventojui tenkanti BVP dalis 2007–2013 m. laikotarpiu nesiekė 75 % ES-25 vidurkio per ataskaitinį laikotarpį ribos, tačiau kuriuose vienam gyventojui tenkanti BVP dalis viršijo ES-27 BVP vidurkio 75 % ribą;
63 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sumos pereinamojo laikotarpio regionuose, išskyrus šios dalies b punkte nurodytus regionus;
53 % reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų sumos kituose regionuose.
EŽŪFKP įnašo lygis negali būti mažesnis kaip 20 %.
Nukrypstant nuo 3 dalies, didžiausias EŽŪFKP įnašo dydis siekia:
80 % priemonėms, nurodytoms 14, 27 ir 35 straipsniuose, vietos plėtrai pagal iniciatyvą LEADER, nurodytai Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 ►C1 32 straipsnyje, ir veiksmams pagal 19 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį. Tas lygis gali būti padidintas daugiausia iki 90 % mažiau išsivysčiusių regionų, atokiausių regionų, mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 229/2013, ir pereinamojo laikotarpio regionų, nurodytų 3 dalies b ir c punktuose, programoms; ◄
75 % veiksmams, kuriais siekiama aplinkosaugos ir klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo ►C1 prie jos tikslų pagal 17 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, 28, 29, 30, 31 ir 34 straipsnius ◄ ;
100 % Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytoms Sąjungos lygio finansinėms priemonėms;
atitinkamai priemonei taikytinas įnašo lygis, padidėjęs papildomais 10 procentinių punktų, įnašų į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas finansines priemones atveju;
100 % veiksmams, finansuojamiems lėšomis, pervestomis į EŽŪFKP taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 136a straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 7 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį;
100 % veiksmams, finansuojamiems iš papildomų išteklių, nurodytų 58a straipsnio 1 dalyje. Valstybės narės gali nustatyti bendrą konkretų EŽŪFKP įnašo lygį, taikytiną visiems šiems veiksmams;
100 % Airijai skirtai 100 mln. EUR sumai 2011 m. kainomis, Portugalijai skirtai 500 mln. EUR sumai 2011 m. kainomis ir Kiprui skirtai 7 mln. EUR sumai 2011 m. kainomis;
valstybėms narėms, 2014 m. sausio 1 d. arba vėliau gaunančioms finansinę paramą pagal SESV 136 ir 143 straipsnius, EŽŪFKP įnašo lygis nustatomas taikant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 24 straipsnio 1 dalį gali būti padidinta daugiausia papildomų 10 procentinių punktų, daugiausiai iki 95 % išlaidų, kurias turi padengti šios valstybės narės per pirmuosius dvejus kaimo plėtros programos įgyvendinimo metus. Tačiau bendros per programavimo laikotarpį patirtų viešųjų išlaidų sumos atžvilgiu laikomasi EŽŪFKP įnašo lygio, kuris būtų taikomas be šios leidžiančios nukrypti nuostatos;
Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 39a straipsnio 13 dalyje nurodytą įnašo lygį to reglamento 38 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai finansinei priemonei.
Kai valstybės narės pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsnio 1 dalies šeštoje arba septintoje pastraipoje numatyta galimybe, šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos procentinės dalys taikomos bendram kaimo plėtros programai skiriamam EŽŪFKP įnašui be papildomos paramos, skiriamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsnio 1 dalies šeštą arba septintą pastraipą.
Pirma pastraipa netaikoma valstybių narių atokiausiems regionams ir užjūrio teritorijoms.
60 straipsnis
Išlaidų tinkamumas finansuoti
Tinkamomis finansuoti laikomos tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo kompetentingai valdžios institucijai, išskyrus bendrąsias išlaidas, apibrėžtas 45 straipsnio 2 dalies c punkte ir susijusias su investicijų veiksmais pagal priemones, patenkančias į SESV 42 straipsnio taikymo sritį. Tačiau valstybės narės savo programoje gali nustatyti, kad išlaidos, susijusios su nepaprastosiomis priemonėmis, taikomomis gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, nepalankių klimato reiškinių ar didelio ir staigaus valstybės narės arba regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčio atvejais, ir kurias paramos gavėjas patyrė po to, kai įvyko įvykis, taip pat laikomos tinkamomis finansuoti.
Valstybės narės savo programose gali numatyti, kad tinkamos finansuoti yra tik tos išlaidos, kurios patiriamos po to, kai kompetentinga valdžios institucija patvirtino paraišką skirti paramą.
61 straipsnis
Tinkamos finansuoti išlaidos
Kai pagal šį reglamentą remiamos einamosios išlaidos, tinkamomis finansuoti laikomos šios išlaidų rūšys:
veiklos išlaidos;
personalo išlaidos;
mokymo išlaidos;
su viešaisiais ryšiais susijusios išlaidos;
finansinių paslaugų išlaidos;
bendradarbiavimo tinkle veiklos išlaidos.
62 straipsnis
Galimybė tikrinti ir kontroliuoti priemones
63 straipsnis
Avansas
Valdžios institucijos kaip garantija pateikta priemonė laikoma lygiaverte pirmoje pastraipoje nurodytai garantijai, jeigu ta valdžios institucija įsipareigoja sumokėti garantuojamą sumą tuo atveju, jei teisė į išmokėtą avansą nėra patvirtinta.
VI
ANTRAŠTINĖ DALIS
VALDYMAS, KONTROLĖ IR VIEŠINIMAS
64 straipsnis
Komisijos pareigos
Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, laikantis pasidalijamojo valdymo principo, pagal SESV 317 straipsnį, Komisija taiko Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 nustatytas priemones ir atlieka minėtame reglamente nustatytas patikras.
65 straipsnis
Valstybių narių pareigos
Valstybės narės kiekvienai kaimo plėtros programai paskiria šias institucijas:
už atitinkamos programos valdymą atsakingą vadovaujančiąją instituciją, kuri gali būti viešoji arba privati įstaiga, veikianti nacionaliniu arba regioniniu lygiu, arba tą užduotį atlikti gali valstybė narė;
akredituotą mokėjimo agentūrą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnyje;
sertifikavimo įstaigą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnyje.
66 straipsnis
Vadovaujančioji institucija
Vadovaujančioji institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą vadovavimą programai bei jos įgyvendinimą, visų pirma:
užtikrina, kad būtų tinkama saugi elektroninė sistema, skirta įrašyti, laikyti, valdyti ir pranešti stebėsenai ir vertinimui reikalingus statistinius duomenis apie programą ir jos įgyvendinimą, ypač duomenis, reikalingus pažangai siekiant nustatytų tikslų ir prioritetų stebėti;
▼M7 —————
užtikrina, kad paramos gavėjai ir kitos įstaigos, dalyvaujančios veiksmų įgyvendinime:
būtų informuojami apie įsipareigojimus, atsirandančius dėl skirtos paramos, ir taikytų atskirą apskaitos sistemą arba atitinkamą apskaitos kodą visiems su veiksmu susijusiems sandoriams;
žinotų apie duomenų teikimo vadovaujančiajai institucijai ir produktų bei rezultatų registravimo reikalavimus;
užtikrina, kad ex ante vertinimas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 55 straipsnyje, atitiktų vertinimo ir stebėsenos sistemą, jį patvirtina ir vertinimo rezultatus teikia Komisijai;
užtikrina, kad būtų vykdomas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 56 straipsnyje nurodytas vertinimo planas, kad programos ex post vertinimas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 57 straipsnyje, būtų vykdomas laikantis tame reglamente nustatytų laiko terminų; taip pat užtikrina tokių vertinimų atitiktį stebėsenos ir vertinimo sistemai ir pateikia juos stebėsenos komitetui ir Komisijai;
teikia stebėsenos komitetui programos įgyvendinimo pagal konkrečius programos tikslus ir prioritetus stebėsenai būtiną informaciją ir dokumentus;
rengia metinę pažangos ataskaitą, įskaitant apibendrintas stebėsenos duomenų lenteles, ir, stebėsenos komitetui patvirtinus, ją teikia Komisijai;
užtikrina, kad mokėjimo agentūra, prieš patvirtinant išmokas, gautų visą būtiną informaciją, pirmiausia apie procedūras ir patikrinimus, atliktus finansavimui atrinktų veiksmų atžvilgiu;
užtikrina programos viešumą, be kita ko, pasitelkiant nacionalinį kaimo tinklą, galimus paramos gavėjus, profesines organizacijas, ekonominius ir socialinius partnerius, lyčių lygybę skatinančias įstaigas ir atitinkamas nevyriausybines organizacijas, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, informuodama apie programos siūlomas galimybes ir apie taisykles programos finansavimui gauti, taip pat Sąjungos įnašo gavėjus ir plačiąją visuomenę informuodama apie Sąjungos vaidmenį programoje.
Jei vadovaujančioji institucija perduoda dalį savo užduočių kitai įstaigai, vadovaujančioji institucija išlieka visiškai atsakinga už tų užduočių efektyvų ir tinkamą valdymą bei įgyvendinimą. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų nustatytos tinkamos nuostatos, kuriomis būtų sudarytos sąlygos kitai įstaigai gauti visus šioms užduotims vykdyti reikiamus duomenis ir informaciją.
Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad šios teminės paprogramės veiksmai ir rezultatai būtų nustatomi atskirai 67 straipsnyje nurodytos stebėsenos ir vertinimo sistemos tikslais.
VII
ANTRAŠTINĖ DALIS
STEBĖSENA IR VERTINIMAS
I
SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1
67 straipsnis
Stebėsenos ir vertinimo sistema
Pagal šią antraštinę dalį bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms parengiama bendra stebėsenos ir vertinimo sistema, kurią patvirtina Komisija įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 84 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
68 straipsnis
Tikslai
Stebėsenos ir vertinimo sistemos tikslas:
parodyti kaimo plėtros politikos pažangą ir pasiekimus, įvertinti kaimo plėtros politikos intervencijos priemonių poveikį, veiksmingumą, efektyvumą ir tinkamumą;
padėti tikslingiau nukreipti paramą kaimo plėtrai;
remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėsena ir vertinimu.
2
69 straipsnis
Bendrieji rodikliai
70 straipsnis
Elektroninė informacinė sistema
►C1 Pagrindinė informacija apie programos įgyvendinimą, visus finansuoti atrinktus ir ◄ užbaigtus veiksmus, reikalinga stebėsenai ir vertinimui, įskaitant pagrindinę informaciją apie kiekvieną paramos gavėją ir projektą, registruojama ir saugoma elektroniniu būdu.
71 straipsnis
Informacijos teikimas
Paramos pagal kaimo plėtros priemones gavėjai ir vietos veiklos grupės įsipareigoja teikti vadovaujančiajai institucijai ir (arba) paskirtiems vertintojams arba kitoms įstaigoms, kurioms suteikti įgaliojimai vadovaujančiosios institucijos vardu vykdyti funkcijas, visą informaciją, reikalingą programos stebėsenai ir vertinimui, visų pirma, siekiant nustatyti, kaip vykdomi apibrėžti tikslai ir prioritetai.
II
SKYRIUS
Stebėsena
72 straipsnis
Stebėsenos procedūros
73 straipsnis
Stebėsenos komitetas
Valstybės narės, kuriose vykdomos regioninės programos, gali įsteigti nacionalinį stebėsenos komitetą, kuris koordinuotų šių programų įgyvendinimą pagal nacionalinę programą ir finansinių išteklių įsisavinimą.
74 straipsnis
Stebėsenos komiteto pareigos
Stebėsenos komitetas tikrina kaimo plėtros programos veiklos rezultatus ir jos įgyvendinimo veiksmingumą. Tuo tikslu be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 49 straipsnyje nurodytų funkcijų stebėsenos komitetas atlieka šias funkcijas:
su komitetu konsultuojamasi prieš paskelbiant atitinkamą kvietimą teikti pasiūlymus ir jis pateikia nuomonę dėl finansuojamų veiksmų atrankos kriterijų, kurie patikslinami atsižvelgiant į programavimo poreikius;
nagrinėja veiklą ir rezultatus, susijusius su programos vertinimo plano įgyvendinimo pažanga;
nagrinėja visų pirma programos veiklą, susijusią su ex ante sąlygų, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija, įvykdymu, ir yra informuojamas apie veiklą, susijusią su kitų ex ante sąlygų įvykdymu;
dalyvauja nacionalinio kaimo tinklo veikloje keičiantis informacija apie programos įgyvendinimą; ir
svarsto ir tvirtina metines įgyvendinimo ataskaitas prieš tas ataskaitas siunčiant Komisijai.
75 straipsnis
Metinė įgyvendinimo ataskaita
III
SKYRIUS
Vertinimas
76 straipsnis
Bendrosios nuostatos
77 straipsnis
Ex ante vertinimas
Valstybės narės užtikrina, kad ex ante vertintojas nuo pat pradžių dalyvautų kaimo plėtros programos rengimo procese, be kita ko, apie 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos analizės rengimo, programos intervencinės logikos formavimo ir programos tikslų nustatymo procesą.
78 straipsnis
Ex post vertinimas
2026 m. valstybės narės parengia kiekvienos kaimo plėtros programos ex post vertinimo ataskaitą. Ta ataskaita Komisijai pateikiama ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d.
79 straipsnis
Vertinimų apibendrinimai
Komisija yra atsakinga už ex ante ir ex post vertinimo ataskaitų apibendrinimus Sąjungos lygiu.
Vertinimo ataskaitų apibendrinimai parengiami ne vėliau kaip kitų metų, einančių po atitinkamų vertinimų pateikimo, gruodžio 31 d.
VIII
ANTRAŠTINĖ DALIS
KONKURENCIJOS NUOSTATOS
80 straipsnis
Įmonėms taikomos taisyklės
Kai parama pagal šį reglamentą skiriama įmonių bendradarbiavimo formoms, ji gali būti skiriama tik tuo atveju, kai bendradarbiavimo formos atitinka konkurencijos taisykles, taikomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 206–210 straipsnius.
81 straipsnis
Valstybės pagalba
82 straipsnis
Papildomas nacionalinis finansavimas
Valstybių narių mokamos išmokos, susijusios su veiksmais, kuriems taikomas SESV 42 straipsnis, skirtos papildomai finansuoti kaimo plėtros priemones, kurioms bet kuriuo programavimo laikotarpio metu teikiama Sąjungos parama, valstybių narių įtraukiamos į kaimo plėtros programą, kaip numatyta 8 straipsnio 1 dalies j punkte, ir, jeigu jos atitinka šio reglamento kriterijus, jas patvirtina Komisija.
IX
ANTRAŠTINĖ DALIS
KOMISIJOS ĮGALIOJIMAI, BENDROSIOS NUOSTATOS, PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
I
SKYRIUS
Komisijos įgaliojimai
83 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
84 straipsnis
Komiteto procedūra
II
SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
85 straipsnis
Keitimasis informacija ir dokumentais
86 straipsnis
Asmens duomenų tvarkymas ir apsauga
87 straipsnis
Bendrosios BŽŪP nuostatos
Šiame reglamente nurodytoms priemonėms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 ir pagal jį priimtos nuostatos.
III
SKYRIUS
Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos
88 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005
Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 panaikinamas.
Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 ir toliau taikomas veiksmams, įgyvendinamiems pagal programas, kurias Komisija pagal tą reglamentą patvirtino iki 2014 m. sausio 1 d.
89 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
Siekiant, kad perėjimas nuo Reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 nustatytos sistemos prie šiuo reglamentu nustatytos sistemos būtų sklandesnė, Komisijai pagal 83 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kuriomis Komisijos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 patvirtintą paramą būtų galima integruoti į paramą, numatytą pagal šį reglamentą, įskaitant paramą techninei pagalbai ir ex post vertinimams. Šiais deleguotaisiais aktais taip pat gali būti nustatomos perėjimo nuo Kroatijai pagal Reglamentą (EB) Nr. 1085/2006 teikiamos paramos kaimo plėtrai prie pagal šį reglamentą teikiamos paramos sąlygos.
90 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
PIRMOJI DALIS. SĄJUNGOS PARAMOS KAIMO PLĖTRAI PASKIRSTYMAS (2014–2020 M.)
|
(dabartinėmis kainomis EUR) |
||||||||
|
|
2014 m. |
2015 m. |
2016 m. |
2017 m. |
2018 m. |
2019 m. |
2020 m. |
IŠ VISO 2014–2020 m. |
|
Belgija |
40 855 562 |
97 243 257 |
109 821 794 |
97 175 076 |
97 066 202 |
102 912 713 |
102 723 155 |
647 797 759 |
|
Bulgarija |
0 |
502 807 341 |
505 020 057 |
340 409 994 |
339 966 052 |
339 523 306 |
338 990 216 |
2 366 716 966 |
|
Čekija |
0 |
470 143 771 |
503 130 504 |
344 509 078 |
343 033 490 |
323 242 050 |
321 615 103 |
2 305 673 996 |
|
Danija |
90 287 658 |
90 168 920 |
136 397 742 |
144 868 072 |
153 125 142 |
152 367 537 |
151 588 619 |
918 803 690 |
|
Vokietija |
664 601 903 |
1 498 240 410 |
1 685 574 112 |
1 404 073 302 |
1 400 926 899 |
1 397 914 658 |
1 394 588 766 |
9 445 920 050 |
|
Estija |
103 626 144 |
103 651 030 |
111 192 345 |
122 865 093 |
125 552 583 |
127 277 180 |
129 177 183 |
823 341 558 |
|
Airija |
0 |
469 633 941 |
469 724 442 |
313 007 411 |
312 891 690 |
312 764 355 |
312 570 314 |
2 190 592 153 |
|
Graikija |
0 |
907 059 608 |
1 007 736 821 |
703 471 245 |
701 719 722 |
700 043 071 |
698 261 326 |
4 718 291 793 |
|
Ispanija |
0 |
1 780 169 908 |
1 780 403 445 |
1 185 553 005 |
1 184 419 678 |
1 183 448 718 |
1 183 394 067 |
8 297 388 821 |
|
Prancūzija |
4 353 019 |
2 336 138 618 |
2 363 567 980 |
1 665 777 592 |
1 668 304 328 |
1 984 761 729 |
1 987 739 983 |
12 010 643 249 |
|
Kroatija |
0 |
448 426 250 |
448 426 250 |
282 342 500 |
282 342 500 |
282 342 500 |
282 342 500 |
2 026 222 500 |
|
Italija |
0 |
2 223 480 180 |
2 231 599 688 |
1 493 380 162 |
1 495 583 530 |
1 498 573 799 |
1 501 763 408 |
10 444 380 767 |
|
Kipras |
0 |
28 341 472 |
28 345 126 |
18 894 801 |
18 892 389 |
18 889 108 |
18 881 481 |
132 244 377 |
|
Latvija |
138 327 376 |
150 968 424 |
153 066 059 |
155 139 289 |
157 236 528 |
159 374 589 |
161 491 517 |
1 075 603 782 |
|
Lietuva |
230 392 975 |
230 412 316 |
230 431 887 |
230 451 686 |
230 472 391 |
247 213 599 |
264 151 386 |
1 663 526 240 |
|
Liuksemburgas |
0 |
21 385 468 |
21 432 133 |
14 366 484 |
14 415 051 |
14 464 074 |
14 511 390 |
100 574 600 |
|
Vengrija |
0 |
742 851 235 |
737 099 981 |
488 620 684 |
488 027 342 |
487 402 356 |
486 662 895 |
3 430 664 493 |
|
Мalta |
0 |
20 905 107 |
20 878 690 |
13 914 927 |
13 893 023 |
13 876 504 |
13 858 647 |
97 326 898 |
|
Nyderlandai |
87 118 078 |
87 003 509 |
118 496 585 |
118 357 256 |
118 225 747 |
148 107 797 |
147 976 388 |
825 285 360 |
|
Austrija |
557 806 503 |
559 329 914 |
560 883 465 |
562 467 745 |
564 084 777 |
565 713 368 |
567 266 225 |
3 937 551 997 |
|
Lenkija |
1 569 517 638 |
1 175 590 560 |
1 193 429 059 |
1 192 025 238 |
1 190 589 130 |
1 189 103 987 |
1 187 301 202 |
8 697 556 814 |
|
Portugalija |
577 031 070 |
577 895 019 |
578 913 888 |
579 806 001 |
580 721 241 |
581 637 133 |
582 456 022 |
4 058 460 374 |
|
Rumunija |
0 |
1 723 260 662 |
1 751 613 412 |
1 186 544 149 |
1 184 725 381 |
1 141 925 604 |
1 139 927 194 |
8 127 996 402 |
|
Slovėnija |
118 678 072 |
119 006 876 |
119 342 187 |
119 684 133 |
120 033 142 |
120 384 760 |
120 720 633 |
837 849 803 |
|
Slovakija |
271 154 575 |
213 101 979 |
215 603 053 |
215 356 644 |
215 106 447 |
214 844 203 |
214 524 943 |
1 559 691 844 |
|
Suomija |
335 440 884 |
336 933 734 |
338 456 263 |
340 009 057 |
341 593 485 |
343 198 337 |
344 776 578 |
2 380 408 338 |
|
Švedija |
0 |
386 944 025 |
378 153 207 |
249 386 135 |
249 552 108 |
249 710 989 |
249 818 786 |
1 763 565 250 |
|
Jungtinė Karalystė |
475 531 544 |
848 443 195 |
850 859 320 |
754 569 938 |
754 399 511 |
755 442 113 |
756 171 870 |
5 195 417 491 |
|
Iš viso ES 28 |
5 264 723 001 |
18 149 536 729 |
18 649 599 495 |
14 337 026 697 |
14 346 899 509 |
14 656 460 137 |
14 675 251 797 |
100 079 497 365 |
|
|
||||||||
|
Techninė parama |
34 130 699 |
34 131 977 |
34 133 279 |
34 134 608 |
34 135 964 |
34 137 346 |
34 138 756 |
238 942 629 |
|
Iš viso |
5 298 853 700 |
18 183 668 706 |
18 683 732 774 |
14 371 161 305 |
14 381 035 473 |
14 690 597 483 |
14 709 390 553 |
100 318 439 994 |
ANTROJI DALIS. SĄJUNGOS PARAMOS KAIMO PLĖTRAI PASKIRSTYMAS (2021 IR 2022 M.)
(dabartinėmis kainomis EUR)
|
|
2021 m. |
►M14 2022 m. ◄ |
|
Belgija |
101 120 350 |
►M14 82 800 894 ◄ |
|
Bulgarija |
276 362 304 |
►M14 284 028 644 ◄ |
|
Čekija |
317 532 230 |
►M14 267 027 708 ◄ |
|
Danija |
155 064 249 |
►M14 136 972 060 ◄ |
|
Vokietija |
1 635 145 136 |
►M14 1 387 301 738 ◄ |
|
Estija |
107 500 074 |
►M14 88 031 648 ◄ |
|
Airija |
380 591 206 |
►M14 311 641 628 ◄ |
|
Graikija |
776 736 956 |
►M14 651 537 600 ◄ |
|
Ispanija |
1 320 014 366 |
►M14 1 081 564 825 ◄ |
|
Prancūzija |
2 342 357 917 |
►M14 2 008 001 070 ◄ |
|
Kroatija |
320 884 794 |
►M14 276 679 401 ◄ |
|
Italija |
1 654 587 531 |
►M14 1 355 921 375 ◄ |
|
Kipras |
29 029 670 |
►M14 23 770 514 ◄ |
|
Latvija |
143 740 636 |
►M14 142 745 173 ◄ |
|
Lietuva |
238 747 895 |
►M14 195 495 162 ◄ |
|
Liuksemburgas |
13 190 338 |
►M14 11 626 644 ◄ |
|
Vengrija |
476 870 229 |
►M14 384 539 149 ◄ |
|
Мalta |
23 852 009 |
►M14 19 334 497 ◄ |
|
Nyderlandai |
161 088 781 |
►M14 129 378 369 ◄ |
|
Austrija |
635 078 708 |
►M14 520 024 752 ◄ |
|
Lenkija |
1 297 822 020 |
►M14 1 004 725 539 ◄ |
|
Portugalija |
575 185 863 |
►M14 455 640 620 ◄ |
|
Rumunija |
1 181 006 852 |
►M14 967 049 892 ◄ |
|
Slovėnija |
134 545 025 |
►M14 110 170 192 ◄ |
|
Slovakija |
318 199 138 |
►M14 234 975 909 ◄ |
|
Suomija |
432 995 097 |
►M14 354 551 956 ◄ |
|
Švedija |
258 770 726 |
►M14 211 889 741 ◄ |
|
Iš viso ES |
15 308 020 100 |
►M14 12 697 426 700 ◄ |
|
Techninė pagalba |
36 969 860 |
►M14 30 272 220 ◄ |
|
Iš viso |
15 344 989 960 |
►M14 12 727 698 920 ◄ |
Ia PRIEDAS
PAPILDOMŲ IŠTEKLIŲ PASKIRSTYMAS PAGAL VALSTYBES NARES, KAIP NURODYTA 58A STRAIPSNYJE
(dabartinėmis kainomis EUR)
|
|
2021 |
2022 |
|
Belgija |
14 246 948 |
33 907 737 |
|
Bulgarija |
59 744 633 |
142 192 228 |
|
Čekija |
54 879 960 |
130 614 305 |
|
Danija |
16 078 147 |
38 265 991 |
|
Vokietija |
209 940 765 |
499 659 020 |
|
Estija |
18 636 494 |
44 354 855 |
|
Airija |
56 130 739 |
133 591 159 |
|
Graikija |
108 072 886 |
257 213 470 |
|
Ispanija |
212 332 550 |
505 351 469 |
|
Prancūzija |
256 456 603 |
610 366 714 |
|
Kroatija |
59 666 188 |
142 005 526 |
|
Italija |
269 404 179 |
641 181 947 |
|
Kipras |
3 390 542 |
8 069 491 |
|
Latvija |
24 878 226 |
59 210 178 |
|
Lietuva |
41 393 810 |
98 517 267 |
|
Liuksemburgas |
2 606 635 |
6 203 790 |
|
Vengrija |
88 267 157 |
210 075 834 |
|
Malta |
2 588 898 |
6 161 577 |
|
Nyderlandai |
15 513 719 |
36 922 650 |
|
Austrija |
101 896 221 |
242 513 006 |
|
Lenkija |
279 494 858 |
665 197 761 |
|
Portugalija |
104 599 747 |
248 947 399 |
|
Rumunija |
204 761 482 |
487 332 328 |
|
Slovėnija |
21 684 662 |
51 609 495 |
|
Slovakija |
48 286 370 |
114 921 561 |
|
Suomija |
61 931 116 |
147 396 056 |
|
Švedija |
44 865 170 |
106 779 104 |
|
Iš viso ES-27 |
2 381 748 705 |
5 668 561 918 |
|
Techninė pagalba (0,25 %) |
5 969 295 |
14 206 922 |
|
Iš viso |
2 387 718 000 |
5 682 768 840 |
II PRIEDAS
SUMOS IR PARAMOS LYGIAI
|
Straipsnis |
Priemonė |
Didžiausia galima suma EUR arba paramos lygis |
|
|
15 straipsnio 8 dalis |
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos |
1 500 |
Už konsultaciją |
|
200 000 |
Per trejus metus už konsultantų mokymą |
||
|
16 straipsnio 2 dalis |
Informavimo ir propagavimo veikla |
70 % |
Finansuoti tinkamų finansuoti veiklos išlaidų |
|
16 straipsnio 4 dalis |
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos |
3 000 |
Vienai valdai per metus |
|
17 straipsnio 3 dalis |
Investicijos į materialųjį turtą |
|
Žemės ūkio sektorius |
|
50 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir visuose regionuose, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 % ES 25 vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % ES 27 vidurkio, sumos. |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų Kroatijoje Tarybos direktyvai 91/676/EEB (1) įgyvendinti per ne ilgesnį nei ketverių metų laikotarpį nuo įstojimo dienos pagal tos direktyvos 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį sumos. |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos |
||
|
40 % |
►M12
Reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos Pirmiau nurodyti paramos lygiai gali būti padidinti papildomai ne daugiau kaip 35 procentiniais punktais, jei veiksmai, kuriais prisidedama prie atsparaus, tvaraus ir skaitmeninio ekonomikos gaivinimo, finansuojami iš 58a straipsnio 1 dalyje nurodytų lėšų, su sąlyga, kad tokia parama neviršija 75 %, ir papildomai 20 procentinių punktų su sąlyga, kad didžiausia kompleksinė parama neviršija 90 %, kai parama skiriama: — jauniesiems ūkininkams, kaip apibrėžta šiame reglamente, arba tiems jauniesiems ūkininkams, kurie jau įsikūrė penkerių metų laikotarpiu iki paraiškos paramai gauti pateikimo, — kolektyvinėms investicijoms ir integruotiems projektams, įskaitant susijusius su gamintojų organizacijų susijungimu; — vietovėms, kuriose esama gamtinių kliūčių ir kitų specifinių kliūčių, kaip nurodyta 32 straipsnyje; — veiksmams, remiamiems įgyvendinant EIP; — investicijoms, susijusioms su veiksmais pagal 28 ir 29 straipsnius |
||
|
|
SESV I priede išvardytų produktų perdirbimas ir rinkodara |
||
|
50 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir visuose regionuose, kurių BVP vienam gyventojui 2007–2013 m. laikotarpiu buvo mažesnis kaip 75 % ES 25 vidurkio ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurių BVP vienam gyventojui yra didesnis kaip 75 % ES 27 vidurkio, sumos |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos |
||
|
40 % |
►M12
|
||
|
17 straipsnio 4 dalis |
Investicijos į materialųjį turtą |
100 % |
Ne pelno investicijos ir žemės ūkio bei miškininkystės infrastruktūra |
|
18 straipsnio 5 dalis |
Gaivalinių nelaimių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamų prevencinės veiklos vykdymo pradžia |
80 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų išlaidų, kai parama skiriama prevencinei veiklai, vykdomai atskirų ūkininkų, sumos |
|
100 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų išlaidų, kai parama skiriama prevenciniams veiksmams, kolektyviai vykdomiems daugiau nei vieno paramos gavėjo, sumos |
||
|
100 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų išlaidų, kai parama skiriama gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio paskirties žemės ir žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimo veiksmams, sumos |
||
|
19 straipsnio 6 dalis |
Ūkio ir verslo plėtra |
70 000 |
►M12
|
|
70 000 |
Vienam paramos gavėjui pagal 19 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį |
||
|
15 000 |
Vienam smulkiam ūkiui pagal 19 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktį |
||
|
23 straipsnio 3 dalis |
Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas |
80 % |
Reikalavimus atitinkančios investicijos į agrarinės miškininkystės sistemos kūrimą sumos |
|
26 straipsnio 4 dalis |
Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą |
65 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose sumos |
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos |
||
|
75 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos |
||
|
40 % |
Reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos |
||
|
27 straipsnio 4 dalis |
Gamintojų grupių ir organizacijų steigimas |
10 % |
Per pirmus penkerius metus po pripažinimo parduotos produkcijos procentinė dalis. Parama yra proporcingai mažėjanti. |
|
100 000 |
Didžiausia galima suma per metus visais atvejais |
||
|
28 straipsnio 8 dalis |
Agrarinė aplinkosauga ir klimatas |
600 (*1) |
Per metus už 1 ha vienmečių kultūrų |
|
900 (*1) |
Per metus už 1 ha specializuotų daugiamečių kultūrų |
||
|
450 (*1) |
Per metus už 1 ha kitoms reikmėms naudojamos žemės |
||
|
200 (*1) |
Per metus už 1 vietinės veislės sutartinį gyvulį (SGV), jei tos veislės veisimo ūkiuose tradicija gresia išnykti |
||
|
29 straipsnio 5 dalis |
Ekologinis ūkininkavimas |
600 (*1) |
Per metus už 1 ha vienmečių kultūrų |
|
900 (*1) |
Per metus už 1 ha specializuotų daugiamečių kultūrų |
||
|
450 (*1) |
Per metus už 1 ha kitoms reikmėms naudojamos žemės |
||
|
30 straipsnio 7 dalis |
Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos |
500 (*1) |
Didžiausia suma per metus už 1 ha pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu |
|
200 (*1) |
Didžiausia suma per metus už 1 ha |
||
|
50 (*2) |
Mažiausia su Vandens pagrindų direktyva susijusių išmokų suma per metus už 1 ha |
||
|
31 straipsnio 3 dalis |
Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių |
25 |
Mažiausia vidutinė suma per metus už 1 ha paramos gavėjo valdos ploto, už kurį mokama ši parama |
|
250 (*1) |
Didžiausia suma per metus už 1 ha |
||
|
450 (*1) |
Didžiausia suma per metus už 1 ha kalnų vietovėse, kaip apibrėžta 32 straipsnio 2 dalyje |
||
|
33 straipsnio 3 dalis |
Gyvūnų gerovė |
500 |
Už 1 SGV |
|
34 straipsnio 3 dalis |
Miškų ir aplinkosaugos bei klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas |
200 (*1) |
Per metus už 1 ha |
|
37 straipsnio 5 dalis |
Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas |
70 % |
Mokėtinos draudimo įmokos |
|
38 straipsnio 5 dalis |
Tarpusavio pagalbos fondai nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų bei augalų ligų, kenkėjų antpuolių ir su aplinka susijusių įvykių atvejais |
70 % |
Finansuoti tinkamų išlaidų |
|
39 straipsnio 5 dalis |
Pajamų stabilizavimo priemonė |
70 % |
Finansuoti tinkamų išlaidų |
|
(1)
1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).
(*1)
Tinkamai pagrįstais atvejais šias išmokas galima padidinti, atsižvelgiant į specifines aplinkybes, kurios turi būti pagrįstos kaimo plėtros programose.
(*2)
Tinkamai pagrįstais atvejais šias sumas galima sumažinti, atsižvelgiant į specifines aplinkybes, kurios turi būti pagrįstos kaimo plėtros programose. NB. Pagalbos intensyvumas nedaro poveikio Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms. |
|||
III PRIEDAS
VIETOVIU, KURIOSE ESAMA GAMTINIU KLIUCIU, RIBU NUSTATYMO BIOFIZINIAI KRITERIJAI
|
KRITERIJUS |
APIBRĖŽTIS |
RIBA |
|
KLIMATAS |
||
|
Žema temperatūra (*1) |
Auginimo laikotarpio trukmė (dienų skaičius), apibrėžiama dienų, kai vidutinė paros temperatūra yra > 5 °C, skaičiumi (LGPt5) arba |
≤ 180 dienų |
|
Auginimo laikotarpio šilumos ir laiko suma (laipsnių dienos), apibrėžiama kaip suminė vidutinė paros temperatūra > 5 °C |
≤ 1 500 laipsnių dienų |
|
|
Sausumas |
Metinio kritulių kiekio (P) ir metinio potencialaus evapotranspiracijos (PET) santykis |
P/PET ≤ 0,5 |
|
KLIMATAS IR DIRVOŽEMIS |
||
|
Dirvožemio drėgmės perteklius |
Dienų, kai pasiekiama arba viršijama lauko drėgmės imlumo riba, skaičius |
≥ 230 dienų |
|
DIRVOŽEMIS |
||
|
Ribotas dirvožemio drenažas (*1) |
Vietovės, kuriose dirvožemis yra primirkęs vandens didelę metų dalį |
Drėgmė laikosi nuo paviršiaus iki 80 cm gylio daugiau kaip 6 mėnesius arba nuo paviršiaus iki 40 cm gylio daugiau kaip 11 mėnesių arba prastas arba labai prastas dirvožemio drenažas, arba glėjiškos spalvos dirvožemis nuo paviršiaus iki 40 cm gylio |
|
Nepalanki granuliometrinė sudėtis ir akmeningumas (*1) |
Santykinai daug molio, dumblo, smėlio, organinės medžiagos (masės %) ir stambios medžiagos (tūrio %) frakcijų |
≥ 15 % dirvožemio armens tūrio sudaro stambi medžiaga, įskaitant uolienų atodangas, dideli akmenys, arba |
|
granuliometrinės sudėties klasė pusėje ar daugiau nei pusėje (bendrai imant) dirvos paviršiaus iki 100 cm gylio yra smėlis, priesmėlis, apibūdinamas kaip: dumblas % + (2 × molis %) ≤ 30 %, arba |
||
|
granuliometrinės dirvožemio armens sudėties klasė yra sunkus molis (≥ 60 % molio), arba |
||
|
organinis dirvožemis (organinės medžiagos ≥ 30 %) bent 40 cm, arba |
||
|
30 % arba didesnę dalį dirvožemio armens sudaro molis, ir dirvos paviršiuje iki 100 cm gylio yra verstžemio savybių |
||
|
Negilus šaknims palankus sluoksnis |
Gylis (cm) nuo dirvos paviršiaus iki vientisos kietos uolienos arba kieto podirvio klodo |
≤ 30 cm |
|
Nepalankios cheminės savybės (*1) |
Yra druskų, vyksta natrio mainai, pernelyg didelis rūgštingumas |
Druskingumas: druskingumas ≥ 4 decisimensai metrui (dS/m) dirvožemio armenyje arba |
|
Datringumas: ≥ 6 mainomo natrio procentai pusėje ar daugiau nei pusėje (bendrai imant) dirvos paviršiaus sluoksnio iki 100 cm gylio, arba |
||
|
Dirvos rūgštingumas: pH ≤ 5 (vandenyje) dirvožemio armenyje |
||
|
VIETOVĖ |
||
|
Status šlaitas |
Aukščio virš jūros lygio kitimas planimetrinio atstumo atžvilgiu (%) |
≥ 15 % |
|
(*1)
Valstybėms narėms reikia tikrinti šio kriterijaus įgyvendinimą atsižvelgiant tik į tų ribinių verčių, kurios yra susijusios su vietovės specifine padėtimi, kriterijus. |
||
IV PRIEDAS
ORIENTACINIS PRIEMONIU IR VEIKSMU, KURIE TURI YPATINGOS SVARBOS 7 STRAIPSNYJE NURODYTOMS TEMINEMS PAPROGRAMEMS, SARASAS
Jaunieji ūkininkai:
Smulkūs ūkiai:
Investicijos, skirtos ne žemės ūkio veiklai
Kalnų vietovės:
Trumpos tiekimo grandinės:
Moterys kaimo vietovėse:
Klimato kaitos švelninimas bei prisitaikymas prie jos ir biologinė įvairovė:
V PRIEDAS
KAIMO PLĖTROS EX ANTE SĄLYGOS
1. SU PRIORITETAIS SUSIJUSIOS SĄLYGOS
|
ES kaimo plėtros prioritetas / BNR teminis tikslas |
Ex ante sąlyga |
Įvykdymo kriterijai |
|
3 kaimo plėtros prioritetas: skatinti maisto grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje 5 teminis tikslas: prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas |
3.1. Rizikos prevencija ir rizikos valdymas: parengti nacionaliniai arba regioniniai rizikos vertinimai nelaimių valdymo tikslais, atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos |
— Parengti nacionaliniai arba regioniniai rizikos vertinimai, kuriuose yra šie elementai: — — apibūdinti procesai, metodika, metodai ir neįslaptinti duomenys, naudojami rengiant rizikos vertinimą, taip pat rizika grindžiami kriterijai, taikomi nustatant investavimo prioritetus; — apibūdinami vienos rizikos ir kelių tipų rizikos scenarijai; — atitinkamais atvejais atsižvelgiama į nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas. |
|
4 kaimo plėtros prioritetas: atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas |
4.1 Gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė (GAAB): nacionaliniu lygiu nustatyti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 VI antraštinės dalies I skyriuje nurodyti geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai. |
— GAAB standartai nustatyti nacionalinėje teisėje ir nurodyti programose; |
|
5 teminis tikslas: prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo skatinimas |
►C1
|
— programose nurodyti šio reglamento III antraštinės dalies I skyriuje nurodyti privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo; |
|
6 teminis tikslas: aplinkos išsaugojimas ir apsauga bei efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas |
►C1
|
— programose nurodyti atitinkami privalomi nacionaliniai standartai; |
|
5 kaimo plėtros prioritetas: skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio bei maisto ir miškininkystės sektoriuose 4 teminis tikslas: perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas 6 teminis tikslas: aplinkos išsaugojimas ir apsauga bei efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas |
5.1 Energijos vartojimo efektyvumas: imtasi veiklos siekiant skatinti energijos galutinio vartojimo efektyvumo ekonomiškai efektyvų gerinimą ir ekonomiškai efektyvias investicijas į energijos vartojimo efektyvumą statant arba renovuojant pastatus |
— Veikla: — — priemonės, skirtos užtikrinti būtiniausius reikalavimus, susijusius su pastatų energiniu naudingumu, kurios atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES (1) 3, 4 ir 5 straipsnius; — priemonės, būtinos energinio pastatų naudingumo sertifikavimo sistemai nustatyti, kurios atitinka Direktyvos 2010/31/ES 11 straipsnį; — priemonės, skirtos užtikrinti strateginį energijos vartojimo efektyvumo planavimą, kurios atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (2) 3 straipsnį; — priemonės, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB (3) dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų 13 straipsnį, siekiant užtikrinti, jei tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga potencialių energijos sutaupymo kiekių atžvilgiu, kad galutiniams vartotojams būtų pateikti individualūs skaitikliai. |
|
5.2 Vandens sektorius: a) veikia vandens kainodaros politika, kuria naudotojai tinkamai skatinami veiksmingai naudotis vandens išteklius, ir b) įvairiose vandens naudojimo srityse tinkamai prisidedama prie sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimo tarifu, apibrėžtu patvirtintame upės baseino valdymo plane, skirtame investicijoms, kurios remiamos kitų programų lėšomis. |
— EŽŪFKP remiamuose sektoriuose valstybė narė yra užtikrinusi, kad įvairiose vandens naudojimo srityse būtų prisidedama prie sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas pagal sektorius, susigrąžinimo, laikantis Vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnio 1 dalies pirmos įtraukos, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį susigrąžinimo poveikį ir poveikį patiriančio regiono arba regionų geografines ir klimato sąlygas. |
|
|
5.3 Atsinaujinanti energija: imtasi veiksmų siekiant skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių gamybą ir paskirstymą (4). |
— Nustatytos skaidrios paramos sistemos, priėjimo prie elektros energijos tinklų ar garantuoto priėjimo ir paskirstymo prioritetai, taip pat nustatytos standartinės sąnaudų padengimo ir pasidalijimo atliekant techninius pertvarkymus taisyklės, kurios prieš tai buvo paskelbtos, atitinkančios Direktyvos 2009/28/EB 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 ir 3 dalis, — valstybė narė priėmė nacionalinį atsinaujinančiosios energijos veiksmų planą, atitinkantį Direktyvos 2009/28/EB 4 straipsnį. |
|
|
6 kaimo plėtros prioritetas: skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse 2 teminis tikslas: informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas (Plačiajuosčio ryšio tikslas) |
6. Naujos kartos tinklo (NKT) infrastruktūra: parengti nacionaliniai arba regioniniai NKP planai, kuriuose atsižvelgta į regioninę veiklą, siekiant įgyvendinti Sąjungos didelės spartos interneto prieigos tikslus, daugiausia dėmesio skiriant toms sritims, kuriose rinka negali prieinamomis sąnaudomis suteikti atviros infrastruktūros, kurios kokybė atitiktų Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisykles, ir teikti pažeidžiamoms grupėms prieinamas paslaugas. |
— Galiojančiame nacionaliniame arba regioniniame NKT plane pateikiama: — — investicijų į infrastruktūrą planas, grindžiamas ekonomine analize, atsižvelgiant į esamą privačiąją ir viešąją infrastruktūrą ir planuojamas investicijas, — tvarūs investicijų modeliai, kuriais skatinama konkurencija, suteikiama galimybė naudotis atvira, prieinama, kokybiška ir perspektyvia infrastruktūra ir paslaugomis, — privačių investicijų skatinimo priemonės. |
|
(1)
2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).
(2)
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
(3)
2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą 93/76/EEB (OL L 114, 2006 4 27, p. 64).
(4)
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16). |
||
VI PRIEDAS
ORIENTACINIS PRIEMONIŲ, KURIOS TURI SVARBOS VIENAM AR KELIEMS SĄJUNGOS KAIMO PLĖTROS PRIORITETAMS, SĄRAŠAS
|
15 straipsnis |
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos |
|
17 straipsnis |
Investicijos į materialųjį turtą |
|
19 straipsnis |
Ūkio ir verslo plėtra |
|
35 straipsnis |
Bendradarbiavimas |
|
42–44 straipsniai |
LEADER |
|
14 straipsnis |
Žinių perdavimas ir informavimo veikla |
|
26 straipsnis |
Investicijos į miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, sutelkimą bei jų rinkodarą |
|
16 straipsnis |
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos |
|
18 straipsnis |
Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas |
|
24 straipsnis |
Miškų gaisrų, gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių prevencija ir jų padarytos žalos miškui atlyginimas |
|
27 straipsnis |
Gamintojų grupių kūrimas |
|
33 straipsnis |
Gyvūnų gerovė |
|
36 straipsnis |
Rizikos valdymas |
|
37 straipsnis |
Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas |
|
38 straipsnis |
Tarpusavio pagalbos fondai nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų bei augalų ligų, kenksmingųjų organizmų antpuolių ir su aplinka susijusių įvykių atvejais |
|
39 straipsnis |
Pajamų stabilizavimo priemonė |
|
21 straipsnio 1 dalies a punktas |
Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas |
|
21 straipsnio 1 dalies b punktas |
Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimas |
|
21 straipsnio 1 dalies d punktas |
Investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas, aplinkosauginė vertė ir klimato kaitos švelninimo potencialas |
|
28 straipsnis |
Agrarinė aplinkosauga ir klimatas |
|
29 straipsnis |
Ekologinis ūkininkavimas |
|
30 straipsnis |
Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos |
|
31–32 straipsniai |
Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių |
|
34 straipsnis |
Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas |
|
20 straipsnis. |
Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse |
|
42–44 straipsniai |
LEADER |
( 1 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006. (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 549).
( 2 ) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
( 3 ) 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimas 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje (OL L 155, 2009 6 18, p. 30).
( 4 ) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).
( 5 ) 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL L 189, 2007 7 20, p. 1).
( 6 ) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).
( 7 ) 1991 m. birželio 10 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91, nustatantis bendrąsias aromatintų vynų, aromatintų vyno gėrimų ir aromatintų vyno kokteilių apibrėžimo, aprašymo ir pateikimo taisykles (OL L 149, 1991 6 14, p. 1).
( 8 ) 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).
( 9 ) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 41).
( 10 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007.(Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 671).
( 11 ) 2020 m. gruodžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/2220, kuriuo nustatomos tam tikros pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl 2021 m. ir 2022 m. paramos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir taikymu, ir Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kiek tai susiję su 2021 m. ir 2022 m. ištekliais ir tokios paramos skirstymu (OL L 437, 2020 12 28, p.1).
( 12 ) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/825 dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (OL L 129, 2017 5 19, p. 1). ◄
( 13 ) 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1)
( 14 ) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
( 15 ) 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433, 2020 12 22, p. 23).
( 16 ) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).