Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/36/ES

2013 m. birželio 26 d.

dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB

▼B

(Tekstas svarbus EEE)

ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

▼M6

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl:

galimybės verstis kredito įstaigų veikla;

priežiūros įgaliojimų ir kompetentingų institucijų vykdomos kredito įstaigų riziką ribojančios priežiūros priemonių;

kompetentingų institucijų vykdomos kredito įstaigų riziką ribojančios priežiūros, kuri vykdoma Reglamente (ES) Nr. 575/2013 išdėstytas taisykles atitinkančiu būdu;

kompetentingoms institucijoms taikomų informacijos skelbimo reikalavimų kredito įstaigų riziką ribojančio reguliavimo ir priežiūros srityse.

▼B

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma įstaigoms.

▼M6 —————

▼B

34 straipsnis ir VII antraštinės dalies 3 skyrius taikomi finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms bendrovėms, kurių pagrindinės buveinės yra Sąjungoje.

▼M5

Ši direktyva netaikoma:

▼M6 —————

▼M5

centriniams bankams;

pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigoms;

Danijoje – Eksport Kredit Fonden, Eksport Kredit Fonden A/S, Danmarks Skibskredit A/S ir KommuneKredit;

Vokietijoje – Kreditanstalt für Wiederaufbau, Landwirtschaftliche Rentenbank, Bremer Aufbau-Bank GmbH, Hamburgische Investitions- und Förderbank, Investitionsbank Berlin, Investitionsbank des Landes Brandenburg, Investitionsbank Schleswig-Holstein, Investitions- und Förderbank Niedersachsen – NBank, Investitions- und Strukturbank Rheinland-Pfalz, Landeskreditbank Baden-Württemberg – Förderbank, LfA Förderbank Bayern, NRW.BANK, Saarländische Investitionskreditbank AG, Sächsische Aufbaubank – Förderbank, Thüringer Aufbaubank, t. y. įmonėms, kurios pagal Wohnungsgemeinnützigkeitsgesetz pripažįstamos valstybinės aprūpinimo būstu politikos įgyvendinimo institucijomis ir kurių pagrindinė veikla nėra banko sandoriai, taip pat įmonėms, kurios pagal tą įstatymą pripažįstamos aprūpinimo būstu ne pelno įmonėmis;

Estijoje – hoiu-laenuühistud, kurios pagal hoiu-laenuühistu seadus pripažintos kooperatinėmis įmonėmis;

Airijoje – the Strategic Banking Corporation of Ireland, kredito unijoms ir savišalpos draugijoms;

Graikijoje – Ταμείο Παρακαταθηκών και Δανείων (Tamio Parakatathikon kai Danion);

Ispanijoje – Instituto de Crédito Oficial;

10.

Prancūzijoje – Caisse des dépôts et consignations;

11.

Kroatijoje – kreditne unije ir Hrvatska banka za obnovu i razvitak;

12.

Italijoje – Cassa depositi e prestiti;

13.

Latvijoje – krājaizdevu sabiedrības, įmonėms, kurios pagal krājaizdevu sabiedrību likums pripažintos kooperatinėmis įmonėmis, kurios teikia finansines paslaugas tik savo nariams;

14.

Lietuvoje – kredito unijoms, išskyrus centrines kredito unijas;

15.

Vengrijoje – MFB Magyar Fejlesztési Bank Zártkörűen Működő Részvénytársaság ir Magyar Export-Import Bank Zártkörűen Működő Részvénytársaság;

16.

Maltoje – The Malta Development Bank;

17.

Nyderlanduose – Nederlandse Investeringsbank voor Ontwikkelingslanden NV, NV Noordelijke Ontwikkelingsmaatschappij, NV Limburgs Instituut voor Ontwikkeling en Financiering, Ontwikkelingsmaatschappij Oost-Nederland NV ir kredietunies;

18.

Austrijoje – įmonėms, kurios, atsižvelgiant į visuomenės interesus, pripažintos namų asociacijomis, ir Österreichische Kontrollbank AG;

19.

Lenkijoje – Spóldzielcze Kasy Oszczędnościowo – Kredytowe ir Bank Gospodarstwa Krajowego;

20.

Portugalijoje – Caixas Económicas, veikusioms 1986 m. sausio 1 d., išskyrus tas, kurios įkurtos kaip ribotos atsakomybės bendrovės, ir išskyrus Caixa Económica Montepio Geral;

21.

Slovėnijoje – SID-Slovenska izvozna in razvojna banka, d.d. Ljubljana;

22.

Suomijoje – Teollisen yhteistyön rahasto Oy/Fonden för industriellt samarbete AB ir Finnvera Oyj/Finnvera Abp;

23.

Švedijoje – Svenska Skeppshypotekskassan;

24.

Jungtinėje Karalystėje – National Savings and Investments (NS&I), CDC Group plc, Agricultural Mortgage Corporation Ltd, Crown Agents for overseas governments and administrations, kredito unijoms ir municipaliniams bankams.

▼M6

Subjektai, nurodyti šio straipsnio 5 dalies 3–24 punktuose, taikant 34 straipsnį ir VII antraštinės dalies 3 skyrių laikomi finansų įstaigomis.

▼B

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamos šios apibrėžtys:

1)	kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

2)	investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

3)	įstaiga – įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

▼M6 —————

▼B

5)	draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

6)	perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte;

valdymo organas – įstaigos organas ar organai, paskirtas (-i) pagal nacionalinę teisę, įgaliotas (-i) nustatyti įstaigos strategiją, tikslus ir bendrą veiklos kryptį ir vykdantis (-ys) vadovybės sprendimų priėmimo priežiūrą bei stebėseną; į jį įtraukiami asmenys, kurie faktiškai vadovauja įstaigos veiklai;

8)	valdymo organo priežiūros funkcija – valdymo organo vykdoma vadovybės sprendimų priėmimo priežiūros ir stebėsenos funkcija;

9)	vyresnioji vadovybė – fiziniai asmenys, vykdantys vykdomąsias funkcijas įstaigoje ir atsakingi bei atskaitingi valdymo organui už kasdienį įstaigos valdymą;

10)	sisteminė rizika – finansų sistemos sutrikimo rizika, kuri gali turėti rimtų neigiamų pasekmių finansų sistemai ir realiajai ekonomikai;

11)	modelio rizika – galimas nuostolis, kurį įstaiga gali patirti dėl sprendimų, kurie iš esmės galėtų būti grindžiami vidaus modelių taikymo rezultatais, dėl tokių modelių plėtojimo, įgyvendinimo ar naudojimo klaidų;

12)	iniciatorius – iniciatorius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 13 punkte;

13)	sponsorius – sponsorius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte;

14)	patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

15)	patronuojamoji įmonė – patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 16 punkte;

16)	filialas – filialas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte;

17)	papildomas paslaugas teikianti įmonė – papildomas paslaugas teikianti įmonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

18)	turto valdymo bendrovė – turto valdymo bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 19 punkte;

19)	finansų kontroliuojančioji bendrovė – finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte;

20)	mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

21)	mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė – mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte;

22)	finansų įstaiga – finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte;

23)	finansų sektoriaus subjektas – finansų sektoriaus subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 27 punkte;

24)	patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje – patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte;

25)	ES patronuojančioji įstaiga – ES patronuojančioji įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 29 punkte;

26)	patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 30 punkte;

27)	ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė – ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 31 punkte;

28)	patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje – patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 32 punkte;

29)	ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė – ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 33 punkte;

30)

sisteminės svarbos įstaiga – ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė, ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba įstaiga, dėl kurios, jei ji nevykdo įsipareigojimų arba jos veikla sutrinka, galėtų kilti sisteminė rizika;

31)	pagrindinė sandorio šalis – pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 34 punkte;

32)	dalyvavimas – dalyvavimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 35 punkte;

33)	kvalifikuojančioji akcijų paketo dalis – kvalifikuojančioji akcijų paketo dalis, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte;

34)	kontrolė – kontrolė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 37 punkte;

35)	artimi ryšiai – artimi ryšiai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 38 punkte;

36)	kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte;

37)	konsoliduotą priežiūrą vykdantis subjektas – konsoliduotą priežiūrą vykdantis subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 41 punkte;

38)	leidimas – leidimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 42 punkte;

39)	buveinės valstybė narė – buveinės valstybė narė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 43 punkte;

40)	priimančioji valstybė narė – priimančioji valstybė narė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 44 punkte;

41)	ECBS centriniai bankai – ECBS centriniai bankai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 45 punkte;

42)	centriniai bankai – centriniai bankai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 46 punkte;

43)	konsoliduota būklė – konsoliduota būklė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 47 punkte;

44)	konsoliduota bazė – konsoliduota bazė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 48 punkte;

45)	pusiau konsoliduota bazė – pusiau konsoliduota bazė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 49 punkte;

46)	finansinė priemonė – finansinė priemonė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 50 punkte;

47)	nuosavos lėšos – nuosavos lėšos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte;

48)	operacinė rizika – operacinė rizika, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 52 punkte;

49)	kredito rizikos mažinimas – kredito rizikos mažinimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 57 punkte;

50)	pakeitimas vertybiniais popieriais – pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 61 punkte;

51)	pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija – pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 62 punkte;

52)	pakeitimo vertybiniais popieriais specialios paskirties subjekta – pakeitimo vertybiniais popieriais specialios paskirties subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 66 punkte;

53)	savo nuožiūra sukauptos pensijos išmokos – savo nuožiūra sukauptos pensijos išmokos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 73 punkte;

54)	prekybos knyga – prekybos knyga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 86 punkte;

55)	reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 92 punkte;

56)	svertas – svertas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 93 punkte;

57)	pernelyg didelio sverto rizika – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 94 punkte;

58)	išorės kredito vertinimo įstaiga – išorės kredito vertinimo įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 98 punkte;

59)

vidaus metodai – Reglamento (ES) Nr. 575/2013 143 straipsnio 1 dalyje nurodytas vidaus reitingais grindžiamas metodas, 221 straipsnyje nurodytas vidaus modeliais grindžiamas metodas, 225 straipsnyje nurodytas nuosavomis sąmatomis grindžiamas metodas, 312 straipsnio 2 dalyje nurodyti pažangiais skaičiavimais grindžiami metodai, 283 ir 363 straipsniuose nurodytas vidaus modeliais grindžiamas metodas bei 259 straipsnio 3 dalyje nurodytas vidaus vertinimo metodas;

▼M5

60)	pertvarkymo institucija – pertvarkymo institucija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES ( 1 ) 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

61)	pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga arba G-SII – G-SII, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 133 punkte;

62)	ne ES pasaulinės sisteminės svarbos įstaiga arba ne ES G-SII – ne ES G-SII, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 134 punkte;

63)	grupė – grupė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 138 punkte;

64)	trečiosios valstybės grupė – grupė, kurios patronuojančioji įmonė įsteigta trečiojoje valstybėje;

65)	lyčių požiūriu neutrali darbo užmokesčio politika – darbo užmokesčio politika, grindžiama vienodu darbo užmokesčiu vyriškos ir moteriškos lyties darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą.

▼B

Tais atvejais, kai šioje direktyvoje daromos nuorodos į valdymo organą, o pagal nacionalinę teisę valdymo organo valdymo ir priežiūros funkcijos yra pavestos skirtingiems organams arba skirtingiems vieno organo nariams, valstybės narės nurodo atsakingus organus arba valdymo organo narius pagal savo nacionalinę teisę, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje nustatyta kitaip.

▼M5

Siekiant užtikrinti, kad šioje direktyvoje arba Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyti reikalavimai arba priežiūros įgaliojimai taikomi konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai pagal šią direktyvą ir tą reglamentą, sąvokos „įstaiga“, „patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje“, „ES patronuojančioji įstaiga“ ir „patronuojančioji įmonė“ taip pat apima:

finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, kurioms yra suteiktas patvirtinimas pagal šios direktyvos 21a straipsnį;

paskirtąsias įstaigas, kontroliuojamas ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje, tais atvejais, kai atitinkamai patronuojančiajai bendrovei netaikomas patvirtinimas pagal šios direktyvos 21a straipsnio 4 dalį, ir

finansų kontroliuojančiąsias bendroves, mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves arba įstaigas, paskirtas pagal šios direktyvos 21a straipsnio 6 dalies d punktą.

▼B

ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMPETENTINGOS VALDŽIOS INSTITUCIJOS

4 straipsnis

Kompetentingų valdžios institucijų paskyrimas ir įgaliojimai

Valstybės narės paskiria kompetentingas valdžios institucijas, kurios vykdo šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 numatytas funkcijas ir pareigas. Valstybės narės apie paskirtas institucijas ir apie bet kokį funkcijų bei pareigų paskirstymą informuoja Komisiją ir EBI.

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos vykdytų įstaigų ir, kai taikoma, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių bei mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių veiklos stebėseną, kad įvertintų, ar vykdomi šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimai.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos tinkamos priemonės, kad kompetentingos valdžios institucijos gautų informaciją, kurios reikia norint įvertinti, kaip įstaigos ir, kai taikoma, finansų kontroliuojančiosios bendrovės bei mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės vykdo 2 dalyje nurodytus reikalavimus, ir ištirti galimus tų reikalavimų pažeidimus.

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos turėtų kompetencijos, išteklių, veiklos pajėgumų, visus įgaliojimus ir būtų nepriklausomos, kad galėtų vykdyti šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nurodytas riziką ribojančios priežiūros, tyrimo ir sankcijų taikymo funkcijas.

Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos savo buveinės valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms pateiktų visą informaciją, kuri reikalinga siekiant įvertinti, kaip jos laikosi pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 priimtų taisyklių. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad įstaigų vidaus kontrolės mechanizmai ir administracinės bei apskaitos procedūros būtų tokie, kad bet kuriuo metu būtų galima patikrinti, kaip jos laikosi tokių taisyklių.

Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos registruotų visus savo sandorius ir dokumentais įformintų sistemas bei procesus, kuriems taikoma ši direktyva ir Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, taip, kad kompetentingos valdžios institucijos galėtų bet kuriuo metu patikrinti, kaip laikomasi šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013.

Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros funkcijos pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir visos kitos kompetentingų valdžios institucijų funkcijos būtų atskirtos ir nepriklausytų nuo su pertvarkymu susijusių funkcijų. Valstybės narės apie tai informuoja Komisiją ir EBI ir nurodo, kaip paskirstomos pareigos.

▼M5

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai institucijoms, kurios nėra kompetentingos institucijos, suteikti pertvarkymo įgaliojimai, tos kitos institucijos glaudžiai bendradarbiautų ir konsultuotųsi su kompetentingomis institucijomis dėl pertvarkymo planų rengimo ir visais kitais atvejais, kai tokio bendradarbiavimo ir konsultavimosi reikalaujama šia direktyva, Direktyva 2014/59/ES arba Reglamentu (ES) Nr. 575/2013.

▼M6

5 straipsnis

Koordinavimas valstybėse narėse

Valstybės narės, kuriose yra daugiau kaip viena kompetentinga institucija, vykdanti kredito įstaigų ir finansų įstaigų riziką ribojančią priežiūrą, imasi būtinų priemonių tokių institucijų veiksmų koordinavimui organizuoti.

▼B

6 straipsnis

Bendradarbiavimas Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje

Vykdydamos savo pareigas, kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į priežiūros priemonių ir priežiūros praktikos taikant įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinius reikalavimus, priimtus vadovaujantis šia direktyva ir Reglamentu (ES) Nr. 575/2013, konvergenciją. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad:

kompetentingos valdžios institucijos, kaip Europos finansinių priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) šalys, bendradarbiautų pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma, užtikrindamos, kad tarpusavyje ir su kitomis EFPIS šalimis būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje;

kompetentingos valdžios institucijos dalyvautų EBI ir atitinkamais atvejais priežiūros institucijų kolegijų veikloje;

kompetentingos valdžios institucijos dėtų visas pastangas, kad būtų laikomasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI parengtų gairių bei rekomendacijų ir būtų reaguojama į ESRV pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį paskelbtus įspėjimus bei rekomendacijas;

kompetentingos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiautų su ESRV;

kompetentingoms valdžios institucijoms suteikti nacionaliniai įgaliojimai netrukdytų joms atlikti savo, kaip EBI narių, kaip ESRV narių, kai tinkama, pareigų arba pareigų pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013.

7 straipsnis

Sąjungos priežiūros aspektas

Kiekvienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, vykdydamos savo bendrąsias pareigas, remdamosi atitinkamu laikotarpiu turima informacija deramai atsižvelgia į galimą savo sprendimų poveikį, visų pirma kritiniais atvejais, kitų atitinkamų valstybių narių finansų sistemų stabilumui.

III

ANTRAŠTINĖ DALIS

REIKALAVIMAI KREDITO ĮSTAIGŲ VEIKLAI PRADĖTI IR TĘSTI

SKYRIUS

Bendrieji reikalavimai kredito įstaigos veiklai pradėti ir tęsti

8 straipsnis

Veiklos leidimas

Valstybės narės reikalauja, kad kredito įstaigos prieš pradėdamos veiklą gautų veiklos leidimą. Nedarant poveikio 10–14 straipsniams jos nustato reikalavimus tokiems leidimams gauti ir informuoja EBI.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:

▼M5

kokią informaciją reikia pateikti kompetentingoms institucijoms teikiant prašymą išduoti kredito įstaigos veiklos leidimą, įskaitant 10 straipsnyje numatytą veiklos programą, organizacinę struktūrą ir valdymo priemones;

kvalifikuotąją akcijų paketo dalį turintiems akcininkams ir nariams arba, kai kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių nėra, dvidešimčiai didžiausių akcininkų ar narių taikomus reikalavimus pagal 14 straipsnį ir

▼B

kliūtis, kurios kompetentingai valdžios institucijai gali trukdyti veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas, kaip nurodyta 14 straipsnyje.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato standartines 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytos informacijos teikimo formas, šablonus ir procedūras.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnio.

2 ir 3 dalyse nurodytus techninių standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2015 m. gruodžio 31 d.

▼M5

Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu, EBI paskelbia kompetentingoms institucijoms skirtas gaires, kuriose nustato bendrą vertinimo metodiką, taikomą išduodant veiklos leidimus pagal šią direktyvą.

▼M6

8a straipsnis

Specialūs reikalavimai, taikomi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytoms kredito įstaigoms išduodant veiklos leidimus

Valstybės narės reikalauja, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytos įmonės, jau gavusios veiklos leidimą pagal Direktyvos 2014/65/ES II antraštinę dalį, prašymą joms išduoti veiklos leidimą pagal 8 straipsnį pateiktų ne vėliau kaip tą dieną, kai įvyksta vienas iš šių įvykių:

vidutinis mėnesio viso turto dydis, apskaičiuojant per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra lygus arba viršija 30 mlrd. EUR arba

vidutinis mėnesio viso turto dydis, apskaičiuojant per 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpį, yra mažesnis nei 30 mlrd. EUR, o įmonė, kurios visas turtas individualiai yra mažesnis nei 30 mlrd. EUR ir kuri vykdo Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 3 ir 6 punktuose nurodytą veiklą, priklauso grupei, kurios bendra konsoliduoto turto vertė yra lygi arba viršija 30 mlrd. EUR, abu dydžius apskaičiuojant kaip 12 iš eilės einančių mėnesių laikotarpio vidurkį.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įmonės gali toliau vykdyti veiklą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, kol gaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklos leidimą.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytos įmonės, kurios 2019 m. gruodžio 24 d. vykdo veiklą kaip investicinės įmonės, turinčios pagal Direktyvą 2014/65/ES išduotą veiklos leidimą, prašymą išduoti veiklos leidimą pagal šios direktyvos 8 straipsnį pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 27 d.

Kai kompetentinga institucija, gavusi informaciją pagal Direktyvos 2014/65/ES 95a straipsnį, nustato, kad įmonei pagal šios direktyvos 8 straipsnį turi būti išduotas kredito įstaigos veiklos leidimas, ji apie tai praneša įmonei ir kompetentingai institucijai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte, ir nuo to pranešimo dienos perima veiklos leidimo išdavimo procedūrą.

Pakartotinio veiklos leidimo išdavimo atvejais veiklos leidimą išduodanti kompetentinga institucija užtikrina, kad procesas būtų kuo paprastesnis ir kad būtų atsižvelgta į esamuose veiklos leidimuose pateiktą informaciją.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustato:

kokią informaciją kompetentingoms institucijoms turi pateikti įmonė, teikdama prašymą išduoti veiklos leidimą, įskaitant 10 straipsnyje nurodytą veiklos programą;

1 dalyje nurodytų ribinių verčių apskaičiavimo metodiką.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 26 d.

▼B

9 straipsnis

Draudimas asmenims ar įmonėms, kurios nėra kredito įstaigos, verstis indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės

Valstybės narės draudžia asmenims arba įmonėms, kurios nėra kredito įstaigos, verstis indėlių ar kitokių grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės.

1 dalis netaikoma tais atvejais, kai priimami indėliai ar kitos lėšos, kuriuos grąžinti turės valstybė narė, valstybės narės regiono ar vietos valdžios institucijos arba tarptautinės viešosios organizacijos, kurioms priklauso viena arba kelios valstybės narės, taip pat tais atvejais, kurie aiškiai numatyti nacionalinėje arba Sąjungos teisėje, jei tokiai veiklai tais atvejais taikomos reguliavimo ir kontrolės priemonės, skirtos indėlininkams bei investuotojams apsaugoti.

▼M5

Valstybės narės praneša Komisijai ir EBI apie nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos įmonėms, kurios nėra kredito įstaigos, aiškiai leidžiama verstis indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės.

Pagal šį straipsnį valstybės narės negali kredito įstaigoms netaikyti šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013.

▼M5

10 straipsnis

Veiklos programa, organizacinė struktūra ir valdymo priemonės

Valstybės narės reikalauja, kad prie prašymų išduoti veiklos leidimą būtų pridedama veiklos programa, kurioje būtų nurodytos kredito įstaigos planuojamos veiklos rūšys ir organizacinė struktūra, kartu nurodant grupei priklausančias patronuojančiąsias įmones, finansų kontroliuojančiąsias bendroves ir mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves. Valstybės narės taip pat reikalauja, kad prie prašymų išduoti veiklos leidimą būtų pridedamas 74 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, procesų ir mechanizmų aprašymas.

Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą, jei neįsitikina, kad priemonės, procesai ir mechanizmai, nurodyti 74 straipsnio 1 dalyje, tai įstaigai sudaro sąlygas patikimai ir veiksmingai valdyti riziką.

▼B

11 straipsnis

Ekonominiai poreikiai

Valstybės narės nereikalauja, kad prašymas išduoti veiklos leidimą būtų nagrinėjamas rinkos ekonominių poreikių požiūriu.

12 straipsnis

Pradinis kapitalas

Nedarant poveikio kitoms bendrosioms nacionalinėje teisėje nustatytoms sąlygoms, kompetentingos valdžios institucijos atsisako išduoti leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą tais atvejais, kai kredito įstaiga neturi atskirų nuosavų lėšų arba kai jos pradinis kapitalas yra mažesnis negu 5 mln. EUR.

Pradinis kapitalas apima tik vieną ar daugiau punktų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad kredito įstaigos, kurios neatitinka atskirų nuosavų lėšų turėjimo reikalavimo ir kurios veikė 1979 m. gruodžio 15 d., gali toliau vykdyti savo veiklą. Valstybės narės gali atleisti tokias kredito įstaigas nuo 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyto reikalavimo vykdymo.

Valstybės narės gali išduoti veiklos leidimą tam tikrų kategorijų kredito įstaigoms, kurių pradinis kapitalas yra mažesnis, negu nurodyta 1 dalyje, laikantis šių sąlygų:

pradinis kapitalas yra ne mažesnis kaip 1 mln. EUR;

atitinkamos valstybės narės Komisijai ir EBI praneša, dėl kokių priežasčių jos pasinaudojo ta galimybe.

13 straipsnis

Faktinis vadovavimas veiklai ir pagrindinės buveinės vieta

Kompetentingos valdžios institucijos išduoda leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą tik tuo atveju, jei prašymą pateikusios kredito įstaigos veiklai faktiškai vadovauja bent du asmenys.

Jos atsisako išduoti tokį leidimą, jei valdymo organo nariai neatitinka 91 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų.

Kiekviena valstybė narė reikalauja, kad:

kredito įstaigos, kuri yra juridinis asmuo ir kuri pagal atitinkamos valstybės narės teisę turi registruotą buveinę, pagrindinė buveinė būtų toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos registruota buveinė;

kita nei a punkte nurodytoji kredito įstaiga savo pagrindinę buveinę turėtų toje valstybėje narėje, kuri jai išdavė veiklos leidimą ir kurioje ji faktiškai vykdo veiklą.

14 straipsnis

Akcininkai ir nariai

Kompetentingos valdžios institucijos atsisako išduoti leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą, jei negauna informacijos iš kredito įstaigos apie jos akcininkų arba tiesioginių ar netiesioginių narių, fizinių ar juridinių asmenų, kurie turi kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis, tapatybę ir apie tų dalių dydžius, o jei nėra kvalifikuotosios akcijų paketo dalies – apie 20 didžiausių akcininkų ar narių.

Nustatant, ar tenkinami kvalifikuotosios akcijų paketo dalies kriterijai, atsižvelgiama į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/109/EB dėl informacijos apie emitentus, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo reikalavimų suderinimo ( 2 ) 9 ir 10 straipsniuose nurodytas balsavimo teises, taip pat sąlygas dėl akcijų jungimo, nustatytas tos direktyvos 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

Valstybės narės neatsižvelgia į balsavimo teises arba akcijas, kurias įstaigos turi dėl to, kad prisiima Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 6 punkte nurodytą įsipareigojimą pirkti ar parduoti finansines priemones ir (arba) išplatina finansines priemones tvirtai įsipareigojus pirkti, jeigu tomis teisėmis nesinaudojama arba jos kitaip nenaudojamos siekiant įsikišti į emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.

▼M5

Kompetentingos institucijos atsisako išduoti leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą, jei, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos valdymą, jų netenkina akcininkų arba narių tinkamumas pagal 23 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Taikomos 23 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 24 straipsnis.

▼B

Jeigu kredito įstaiga ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys yra susiję glaudžiais ryšiais, kompetentingos valdžios institucijos išduoda veiklos leidimą tik tuo atveju, jei tokie ryšiai joms netrukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijų.

Kompetentingos valdžios institucijos atsisako išduoti leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą, jei trečiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys vieno arba kelių fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais kredito įstaiga susijusi glaudžiais ryšiais, veiklą, arba sunkumai, atsirandantys įgyvendinant tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, joms trukdo veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas.

Kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad kredito įstaigos teiktų joms informaciją, kurios joms reikia norint nuolat stebėti, kaip laikomasi šioje dalyje nurodytų sąlygų.

15 straipsnis

Atsisakymas išduoti veiklos leidimą

Jei kompetentinga valdžios institucija atsisako išduoti leidimą pradėti kredito įstaigos veiklą, ji praneša apie savo sprendimą ir jo motyvus prašymo teikėjui per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos arba, jei prašymas yra neišsamus, per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gauta sprendimui priimti reikalinga išsami informaciją.

Sprendimas išduoti leidimą arba atsisakyti jį išduoti visais atvejais priimamas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

16 straipsnis

Išankstinės konsultacijos su kitų valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis

Kompetentinga valdžios institucija, prieš išduodama kredito įstaigai veiklos leidimą, konsultuojasi su kitos valstybės narės kompetentingomis valdžios institucijomis, kurioje kredito įstaiga yra:

toje kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos patronuojamoji įmonė;

toje kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

kontroliuojama tų pačių fizinių arba juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitą toje kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusią kredito įstaigą.

Kompetentinga valdžios institucija, prieš išduodama kredito įstaigai veiklos leidimą, konsultuojasi su kompetentinga valdžios institucija, atsakinga už draudimo įmonių arba investicinių įmonių priežiūrą atitinkamoje valstybėje narėje, kurioje kredito įstaiga yra:

Sąjungoje veiklos leidimą gavusios draudimo įmonės arba investicinės įmonės patronuojamoji įmonė;

Sąjungoje veiklos leidimą gavusios draudimo įmonės arba investicinės įmonės patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė;

kontroliuojama to paties fizinio arba juridinio asmens, kuris kontroliuoja Sąjungoje veiklos leidimą gavusią draudimo įmonę arba investicinę įmonę.

1 ir 2 dalyse nurodytos atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos visų pirma tarpusavyje konsultuojasi tuomet, kai vertina akcininkų tinkamumą ir kitos tos pačios grupės įmonės valdyme dalyvaujančių valdymo organo narių reputaciją bei patirtį. Jos keičiasi informacija apie akcininkų tinkamumą ir valdymo organo narių reputaciją bei patirtį, kuri yra svarbi išduodant veiklos leidimus ir nuolat vertinant, kaip laikomasi veiklos sąlygų.

17 straipsnis

Kredito įstaigų, gavusių veiklos leidimą kitoje valstybėje narėje, filialai

Priimančiosios valstybės narės nereikalauja, kad kitose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusių kredito įstaigų filialai iš naujo gautų veiklos leidimus arba turėtų negrąžintinai perduotą kapitalą. Tokie filialai steigiami ir prižiūrimi vadovaujantis 35 straipsniu, 36 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 37, 40–46, 49, 74 ir 75 straipsniais.

18 straipsnis

Veiklos leidimo panaikinimas

Kredito įstaigai išduotą veiklos leidimą kompetentingos valdžios institucijos gali panaikinti tik tuo atveju, jei tokia kredito įstaiga:

per 12 mėnesių nepasinaudoja šiuo veiklos leidimu, aiškiai atsisako šio veiklos leidimo arba ilgiau kaip šešis mėnesius nevykdo veiklos, jeigu atitinkama valstybė narė nėra numačiusi, kad tokiais atvejais šis leidimas netenka galios;

▼M6

aa)

savo veiklos leidimą naudoja išskirtinai tik vykdyti veiklai, nurodytai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje, ir penkerius metus iš eilės jos visas vidutinis turtas nesiekė tame straipsnyje nustatytų ribinių verčių;

▼B

gavo veiklos leidimą pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

nebeatitinka tų sąlygų, pagal kurias buvo išduotas veiklos leidimas;

▼M5

nebeatitinka prudencinių reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje arba šeštoje dalyje, išskyrus 92a ir 92b straipsniuose nustatytus reikalavimus, arba nustatytų pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą arba 105 straipsnį, arba nebegalima pasitikėti, kad ji įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriams, ir, visų pirma, ji nebesuteikia garanto už turtą, kurį jai patikėjo jos indėlininkai;

▼B

patenka į vieną iš kitų atvejų, kuriais pagal nacionalinę teisę veiklos leidimas būtų panaikintas; arba

padaro vieną iš pažeidimų, nurodytų 67 straipsnio 1 dalyje.

19 straipsnis

Kredito įstaigų pavadinimai

Vykdydamos veiklą, kredito įstaigos gali visoje Sąjungos teritorijoje naudoti tą patį pavadinimą, kurį naudoja toje valstybėje narėje, kurioje yra jų pagrindinė buveinė, nepaisant jokių priimančiosios valstybės narės nuostatų dėl žodžių „bankas“, „taupomasis bankas“ ar kitų bankų pavadinimų naudojimo. Jeigu kyla koks nors painiavos pavojus, priimančioji valstybė narė dėl aiškumo gali reikalauti, kad prie tokio pavadinimo būtų pridedami tam tikri paaiškinamieji žodžiai.

20 straipsnis

Pranešimas EBI apie veiklos leidimą ir jo panaikinimą

Kompetentingos valdžios institucijos praneša EBI apie kiekvieną pagal 8 straipsnį išduotą veiklos leidimą.

▼M6

Visų kredito įstaigų, kurioms suteiktas veiklos leidimas, pavadinimų sąrašą EBI skelbia savo interneto svetainėje ir jį bent kartą per metus atnaujina.

▼B

Konsoliduotos priežiūros institucija atitinkamoms kompetentingoms valdžios institucijoms ir EBI teikia visą informaciją apie kredito įstaigų grupę pagal 14 straipsnio 3 dalį, 74 straipsnio 1 dalį ir 109 straipsnio 2 dalį, visų pirma apie teisinę ir organizacinę grupės struktūrą ir jos valdymą.

▼M6

3a.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše pateikiami Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytų įmonių pavadinimai ir tos kredito įstaigos įvardijamos kaip tokios. Sąraše taip pat pažymimi pakeitimai, palyginti su ankstesne sąrašo versija.

▼B

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame sąraše nurodomi kredito įstaigų, kurios neturi 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto kapitalo, pavadinimai ir tos kredito įstaigos įvardijamos kaip tokios.

Kompetentingos valdžios institucijos praneša EBI apie kiekvieną panaikintą veiklos leidimą, kartu nurodydamos tokio panaikinimo motyvus.

21 straipsnis

Reikalavimų netaikymas centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamoms kredito įstaigoms

Kompetentingos valdžios institucijos gali netaikyti šios direktyvos 10, 12 straipsniuose ir 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų kredito įstaigai, nurodytai Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnyje, jame nustatytomis sąlygomis.

Valstybės narės gali toliau laikytis galiojančios nacionalinės teisės dėl naudojimosi tokiu reikalavimų netaikymu, jei tai neprieštarauja šiai direktyvai arba Reglamentui (ES) Nr. 575/2013.

Jeigu kompetentingos valdžios institucijos naudojasi 1 dalyje nurodyta galimybe netaikyti reikalavimų, 17, 33, 34, 35 straipsniai, 36 straipsnio 1–3 dalys, 39–46 straipsniai, VII antraštinės dalies 2 skyriaus II skirsnis ir VII antraštinės dalies 4 skyrius taikomi visai struktūrai, kurią sudaro centrinė įstaiga su savo kontroliuojamomis įstaigomis.

▼M5

21a straipsnis

Finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių patvirtinimas

Patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje, patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valstybėje narėje, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kreipiasi dėl patvirtinimo pagal šį straipsnį. Kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kreipiasi dėl patvirtinimo pagal šį straipsnį, kai reikalaujama, kad jos iš dalies konsoliduotai laikytųsi šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimų.

1 dalies tikslais joje nurodytos finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduotos priežiūros institucijai ir, kai tai nėra ta pati institucija, valstybės narės, kurioje jos yra įsteigtos, kompetentingai institucijai pateikia šią informaciją:

grupės, kuriai priklauso finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, organizacinę struktūrą, aiškiai nurodydamos savo patronuojamąsias įmones ir, kai taikytina, patronuojančiąsias įmones, taip pat kiekvieno iš grupės subjektų vykdomos veiklos vietą ir rūšį;

informaciją apie bent dviejų finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei faktiškai vadovaujančių asmenų paskyrimą ir apie 121 straipsnyje dėl vadovų kvalifikacijos išdėstytų reikalavimų laikymąsi;

informaciją apie 14 straipsnyje nustatytų kriterijų dėl akcininkų ir narių tenkinimą, kai viena iš finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įstaigų yra kredito įstaiga;

duomenis apie organizacinę vidaus struktūrą ir užduočių pasiskirstymą grupėje;

visą kitą informaciją, kuri gali būti būtina šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytiems vertinimams atlikti.

Kai finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patvirtinimas vykdomas tuo pačiu metu kaip 22 straipsnyje nurodytas vertinimas, kompetentinga institucija to straipsnio tikslais tinkama tvarka koordinuoja veiksmus su konsoliduotos priežiūros institucija ir, kai tai nėra ta pati institucija, su valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentinga institucija. ►C3 Tuo atveju 22 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas vertinimo laikotarpis sustabdomas ilgesniam nei 20 darbo dienų laikotarpiui, kol užbaigiama šiame straipsnyje nustatyta procedūra. ◄

Patvirtinimas finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei pagal šį straipsnį gali būti suteiktas tik jei tenkinamos visos šios sąlygos:

vidaus tvarka ir užduočių pasiskirstymas grupėje yra tinkami tam, kad konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai būtų laikomasi šia direktyva ir Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų, ir, visų pirma yra veiksmingi siekiant:

koordinuoti visų finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įstaigų veiklą, be kita ko, prireikus tinkamai paskirstant užduotis patronuojamosioms įstaigoms;

ii)

užkirsti kelią konfliktams grupėje arba juos valdyti ir

iii)

užtikrinti, kad visoje grupėje būtų laikomasi patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės grupės mastu nustatytos politikos;

grupės, kuriai priklauso finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, organizacinė struktūra netrukdo ar nekelia kitokių kliūčių veiksmingai patronuojamųjų įstaigų arba patronuojančiųjų įstaigų priežiūrai kalbant apie joms taikomas individualias, konsoliduotas ir, kai tinkama, iš dalies konsoliduotas pareigas. Vertinant pagal tą kriterijų visų pirma atsižvelgiama į:

finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės poziciją daugiapakopėje grupėje;

ii)

akcijų paketo struktūrą ir

iii)

finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės vaidmenį grupėje;

tenkinami 14 straipsnyje išdėstyti kriterijai ir laikomasi 121 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Nebus reikalaujama, kad finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė būtų patvirtinta pagal šį straipsnį, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

finansų kontroliuojančiosios bendrovės pagrindinė veikla yra įsigyti patronuojamųjų įmonių akcijų arba, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atveju, tokios bendrovės pagrindinė veikla įstaigų arba finansų įstaigų atžvilgiu yra įsigyti patronuojamųjų įmonių akcijų;

finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė nėra įvardyta kaip pertvarkytinas subjektas kurioje nors iš grupės pertvarkytinų grupių vadovaujantis atitinkamos pertvarkymo institucijos pagal Direktyvą 2014/59/ES nustatyta pertvarkymo strategija;

patronuojamoji kredito įstaiga yra paskirta kaip įstaiga, atsakinga už užtikrinimą, kad grupė konsoliduotai laikytųsi prudencinių reikalavimų, ir jai suteiktos visos būtinos priemonės ir teisiniai įgaliojimai toms pareigoms veiksmingai įvykdyti;

finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė nedalyvauja priimant valdymo, veiklos ar finansinius sprendimus, darančius poveikį grupei arba jos patronuojamosioms įmonėms, kurios yra įstaigos arba finansų įstaigos;

nėra kliūčių veiksmingai vykdyti grupės konsoliduotą priežiūrą.

Finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurioms pagal šią dalį netaikomas patvirtinimo reikalavimas, turi būti įtraukiamos į konsolidavimo pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 taikymo sritį.

Konsoliduotos priežiūros institucija nuolat stebi, kaip laikomasi 3 dalyje arba, kai taikytina, 4 dalyje nurodytų sąlygų. Finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduotos priežiūros institucijai pateikia informaciją, kurios reikia norint nuolat stebėti grupės organizacinę struktūrą ir 3 dalyje arba, kai taikytina, 4 dalyje nurodytų sąlygų laikymąsi. Konsoliduotos priežiūros institucija dalijasi ta informacija su valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentinga institucija.

Jeigu konsoliduotos priežiūros institucija nustato, kad yra netenkinamos arba nustojo būti tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos, finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos atitinkamos priežiūros priemonės, kad būtų užtikrintas arba atkurtas, atsižvelgiant į konkretų atvejį, konsoliduotos priežiūros tęstinumas ir vientisumas ir užtikrinamas šioje direktyvoje bei Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų konsoliduotas laikymasis. Mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atveju tomis priežiūros priemonėmis visų pirma atsižvelgiama į poveikį finansiniam konglomeratui.

Pirmoje pastraipoje nurodytos priežiūros priemonės gali būti:

naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės turimos patronuojamųjų įstaigų akcijos, sustabdymas;

teismo uždraudimų arba sankcijų, taikomų finansų kontroliuojančiajai bendrovei, mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba valdymo organo nariams ir vadovams, paskelbimas pagal 65–72 straipsnius;

instrukcijos ar nurodymai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei perduoti savo akcininkams dalyvavimo valdant patronuojamųjų įstaigų kapitalą teises;

laikinas kitos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba įstaigos, priklausančios tai grupei, paskyrimas atsakinga už šioje direktyvoje bei Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytų reikalavimų konsoliduoto laikymosi užtikrinimą;

paskirstymo ar palūkanų mokėjimo akcininkams apribojimas arba uždraudimas;

reikalavimas, kad finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atsisakytų įstaigų arba kitų finansų sektoriaus subjektų kapitalo dalies arba ją sumažintų;

reikalavimas, kad finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės nedelsiant pateiktų atitikties reikalavimams atkūrimo planą.

Jeigu konsoliduotos priežiūros institucija nustato, kad yra nebetenkinamos 4 dalyje nustatytos sąlygos, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė siekia gauti patvirtinimą pagal šį straipsnį.

Siekiant priimti sprendimus dėl atitinkamai 3 ir 4 dalyse nurodyto patvirtinimo ir reikalavimų gauti patvirtinimą netaikymo ir dėl 6 ir 7 dalyse nurodytų priežiūros priemonių, tuo atveju, kai konsoliduotos priežiūros institucija yra kita institucija nei valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentinga institucija, abi institucijos dirba kartu visapusiškai konsultuodamosi. Konsoliduotos priežiūros institucija parengia vertinimą atitinkamai 3, 4, 6 ir 7 dalyse nurodytais klausimais ir tą vertinimą persiunčia valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentingai institucijai. Šios dvi institucijos deda visas pastangas, kad per du mėnesius nuo to vertinimo gavimo būtų priimtas bendras sprendimas.

Bendras sprendimas turi būti tinkamai pagrįstas dokumentais ir motyvuotas. Konsoliduotos priežiūros institucija bendrą sprendimą pateikia finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei.

Jeigu nesutariama, konsoliduotos priežiūros institucija arba valstybės narės, kurioje finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentinga institucija sprendimo nepriima ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį klausimą perduoda EBI. EBI priima sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo EBI. Atitinkamos kompetentingos institucijos priima bendrą sprendimą vadovaudamosi EBI sprendimu. Pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

Mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių atveju, kai konsoliduotos priežiūros institucija arba valstybės narės, kurioje mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra įsteigta, kompetentinga institucija yra kita institucija nei pagal Direktyvos 2002/87/EB 10 straipsnį nustatytas koordinatorius, atitinkamai šio straipsnio 3, 4, 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų arba bendrų sprendimų tikslais reikia koordinatoriaus sutikimo. Kai reikia koordinatoriaus sutikimo, nesutarimai nukreipiami atitinkamai Europos priežiūros institucijai, t. y. EBI arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 3 ) įsteigtai Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, EDPPI), kurios priima savo sprendimą per vieną mėnesį nuo klausimo perdavimo. Bet koks sprendimas, priimtas pagal šią dalį, nedaro poveikio įsipareigojimams pagal Direktyvą 2002/87/EB arba Direktyvą 2009/138/EB.

10.

Jei finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patvirtinimą pagal šį straipsnį suteikti atsisakoma, konsoliduotos priežiūros institucija prašymo teikėjui praneša apie sprendimą ir jo motyvus per keturis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos arba, jei prašymas yra neišsamus, per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo gauta sprendimui priimti reikalinga išsami informacija.

Sprendimas suteikti patvirtinimą arba atsisakyti jį suteikti visais atvejais priimamas per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Sprendimas atsisakyti suteikti patvirtinimą prireikus gali būti priimamas kartu su bet kuriomis 6 dalyje nurodytomis priemonėmis.

21b straipsnis

Tarpinė ES patronuojančioji įmonė

Dvi ar daugiau Sąjungoje esančių įstaigų, priklausančių tai pačiai trečiosios valstybės grupei, turi turėti vieną Sąjungoje įsteigtą tarpinę ES patronuojančiąją įmonę.

Kompetentingos institucijos gali leisti 1 dalyje nurodytoms įstaigoms turėti dvi tarpines ES patronuojančiąsias įmones, kai kompetentingos institucijos nustato, kad vienos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės įsteigimas:

būtų nesuderinamas su privalomu veiklos atskyrimo reikalavimu, kuris yra nustatytas pagal trečiosios valstybės, kurioje yra trečiosios valstybės grupės pagrindinės patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė, taisykles arba kurį nustato tos trečiosios valstybės priežiūros institucijos, arba

pagal kompetentingos pertvarkymo institucijos tarpinės ES patronuojančiosios įmonės vertinimą dėl to sėkmingo pertvarkymo galimybė būtų ne tokia veiksminga kaip dviejų tarpinių ES patronuojančiųjų įmonių atveju.

Tarpinė ES patronuojančioji įmonė turi būti kredito įstaiga, kuriai veiklos leidimas suteikiamas pagal 8 straipsnį, arba finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai yra suteiktas patvirtinimas pagal 21a straipsnį.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, tuo atveju, kai nė viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų nėra kredito įstaiga arba kai turi būti įsteigta antra tarpinė ES patronuojančioji įmonė dėl investicinės veiklos, kad būtų laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nurodyto privalomo reikalavimo, tarpinė ES patronuojančioji įmonė arba antra tarpinė ES patronuojančioji įmonė gali būti investicinė įmonė, kuriai veiklos leidimas suteikiamas pagal Direktyvos 2014/65/ES 5 straipsnio 1 dalį ir kuriai taikoma Direktyva 2014/59/ES.

1, 2 ir 3 dalys netaikomos, jei bendra trečiosios valstybės grupės turto Sąjungoje vertė yra mažesnė negu 40 mlrd. EUR.

▼M6

Šio straipsnio tikslais:

bendra trečiosios valstybės grupės turto Sąjungoje vertė yra šių elementų suma:

kiekvienos Sąjungoje esančios trečiosios valstybės grupei priklausančios įstaigos turto pagal jos konsoliduotą balansą arba pagal jų atskirus balansus, kai įstaigos balansas nėra konsoliduojamas, bendra vertė ir

ii)

kiekvieno trečiosios valstybės grupės filialo, gavusio leidimą vykdyti veiklą Sąjungoje pagal šią direktyvą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 ( 4 ) arba Direktyvą 2014/65/ES, turto bendra vertė;

terminas „įstaiga“ taip pat apima investicines įmones.

▼M5

Kompetentingos institucijos kiekvienos jų jurisdikcijoje veikiančios trečiosios valstybės grupės atžvilgiu praneša EBI toliau nurodytą informaciją:

trečiosios valstybės grupei priklausančių prižiūrimų įstaigų pavadinimus ir turto bendrą vertę;

toje valstybėje narėje pagal šią direktyvą, Direktyvą 2014/65/ES arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 veiklos leidimus gavusių filialų pavadinimus, juos atitinkančio turto bendrą vertę ir veiklos, kurią jie gali vykdyti pagal tuos leidimus, rūšis;

bet kokios tarpinės ES patronuojančiosios įmonės, įsteigtos toje valstybėje narėje, pavadinimą bei rūšį, kaip nurodyta 3 dalyje, ir trečiosios valstybės grupės, kuriai ji priklauso, pavadinimą.

EBI savo interneto svetainėje skelbia sąrašą, kuriame nurodomos visos Sąjungoje veikiančios trečiųjų valstybių grupės ir jų tarpinė ES patronuojančioji įmonė arba, kai taikoma, tarpinės ES patronuojančiosios įmonės.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad kiekviena jų jurisdikcijoje esanti įstaiga, priklausanti trečiosios valstybės grupei, atitiktų vieną iš toliau nurodytų sąlygų:

turėtų tarpinę ES patronuojančiąją įmonę;

būtų tarpinė ES patronuojančioji įmonė;

būtų vienintelė trečiosios valstybės grupės įstaiga Sąjungoje arba

priklausytų trečiosios valstybės grupei, kurios turto bendra vertė Sąjungoje yra mažesnė nei 40 mlrd. EUR.

▼C3

Nukrypstant nuo 1 dalies, trečiųjų valstybių grupės, kurios veikia per daugiau nei vieną įstaigą Sąjungoje ir kurių turto Sąjungoje bendra vertė 2019 m. birželio 27 d. sudaro 40 mlrd. EUR arba daugiau, ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 30 d. turi turėti tarpinę ES patronuojančiąją įmonę arba, jei taikoma 2 dalis – dvi tarpines ES patronuojančiąsias įmones.

▼M5

Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 30 d. Komisija, pasikonsultavusi su EBI, peržiūri šiuo straipsniu įstaigoms nustatytus reikalavimus ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje ataskaitoje nagrinėjama bent tokia informacija:

ar šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus įmanoma taikyti praktikoje, ar jie yra būtini ir proporcingi ir ar kitos priemonės būtų tikslingesnės;

ar šiuo straipsniu įstaigoms nustatyti reikalavimai turėtų būti peržiūrėti, kad būtų atsižvelgta į geriausią tarptautinę praktiką.

10.

Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. EBI Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą dėl to, kokios sąlygos taikomos trečiųjų valstybių filialams pagal valstybių narių nacionalinę teisę. Toje ataskaitoje nagrinėjama bent tokia informacija:

ar ir kokiu mastu skiriasi valstybėse narėse pagal nacionalinę teisę trečiųjų valstybių filialams taikoma priežiūros praktika;

ar dėl skirtingų sąlygų taikymo trečiųjų šalių filialams pagal nacionalinę teisę galėtų susidaryti sąlygos reglamentavimo arbitražui;

ar būtų būtina ir tinkama toliau derinti trečiųjų valstybių filialams taikomą nacionalinę tvarką, visų pirma kiek tai susiję su svarbiais trečiųjų valstybių filialais.

Komisija, remdamasi EBI pateiktomis rekomendacijomis, prireikus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼B

SKYRIUS

Kredito įstaigos kvalifikuotoji akcijų paketo dalis

22 straipsnis

Pranešimas apie siūlomą įsigijimą ir siūlomo įsigijimo vertinimas

Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo arba kartu veikiantys tokie asmenys (siūlomas įsigyjantis asmuo), nusprendę tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyti kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį arba tiesiogiai ar netiesiogiai labiau padidinti tokią kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį tiek, kad turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų arba viršytų 20 %, 30 % arba 50 %, arba, kad ta kredito įstaiga taptų jų patronuojamąja įmone (siūlomas įsigijimas), prieš įsigijimą raštu apie tai praneštų kredito įstaigos, kurios kvalifikuotąją akcijų paketo dalį jie siekia įsigyti arba padidinti, kompetentingoms valdžios institucijoms, nurodydami ketinamos įsigyti kvalifikuotosios akcijų paketo dalies dydį ir pateikdami atitinkamą informaciją kaip nustatyta 23 straipsnio 4 dalyje. Valstybės narės neprivalo taikyti 30 % ribinės vertės, jeigu pagal Direktyvos 2004/109/EB 9 straipsnio 3 dalies a punktą jos taiko vieno trečdalio ribinę vertę.

Kompetentingos valdžios institucijos raštu patvirtina pranešimo pagal 1 dalį arba papildomos informacijos pagal 3 dalį gavimą siūlomam įsigyjančiam asmeniui skubiai ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas nuo gavimo.

Kompetentingos valdžios institucijos ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad pranešimas ir visi dokumentai, kuriuos valstybė narė reikalauja pateikti kartu su pranešimu pagal 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą, gauti (vertinimo laikotarpis), atlieka 23 straipsnio 1 dalyje numatytą vertinimą (vertinimas).

Patvirtindamos pranešimo gavimą, kompetentingos valdžios institucijos praneša siūlomam įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

Vertinimo laikotarpiu kompetentingos valdžios institucijos gali, jei reikia, bet ne vėliau kaip 50-tą vertinimo laikotarpio darbo dieną, prašyti pateikti papildomos vertinimui užbaigti reikalingos informacijos. Toks prašymas pateikiamas raštu ir jame nurodoma, kokios papildomos informacijos reikia.

Vertinimo laikotarpis sustabdomas nuo dienos, kai kompetentingos valdžios institucijos pateikia prašymą suteikti informacijos, ir atnaujinamas tą dieną, kai gaunamas siūlomo įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Šį laikotarpį sustabdyti galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Kompetentingos valdžios institucijos savo nuožiūra gali papildomai prašyti pateikti išsamesnės informacijos ar ją patikslinti, tačiau dėl to vertinimo laikotarpis nebegali būti stabdomas.

Kompetentingos valdžios institucijos gali pratęsti 3 dalies antroje pastraipoje nurodytą sustabdymo laikotarpį ne daugiau kaip 30 darbo dienų, jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra įsteigtas arba jo veikla yra reglamentuojama trečiojoje šalyje arba jeigu jis yra fizinis arba juridinis asmuo, ►C2 kuriam netaikoma priežiūra pagal šią direktyvą arba direktyvą 2009/65/EB, 2009/138/EB arba 2004/39/EB. ◄

Jei kompetentingos valdžios institucijos nusprendžia pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, jos per dvi darbo dienas nuo tokio įvertinimo pabaigos ir neviršydamos vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai siūlomam įsigyjančiam asmeniui, nurodydamos motyvus. Atsižvelgiant į nacionalinę teisę, atitinkamas sprendimo motyvų pareiškimas gali būti pateikiamas visuomenei susipažinti siūlomo įsigyjančio asmens prašymu. Tai netrukdo valstybei narei leisti kompetentingai valdžios institucijai skelbti tokią informaciją siūlomam įsigyjančiam asmeniui neprašant.

Jei kompetentingos valdžios institucijos vertinimo laikotarpiu raštu nepareiškė prieštaravimo siūlomam įsigijimui, siūlomas įsigijimas laikomas patvirtintu.

Kompetentingos valdžios institucijos gali nustatyti ilgiausią terminą siūlomam įsigijimui įvykdyti ir prireikus šį laikotarpį pratęsti.

Valstybės narės nenustato griežtesnių nei nustatytieji šioje direktyvoje reikalavimų dėl pranešimo kompetentingoms valdžios institucijoms apie tiesioginį arba netiesioginį balsavimo teisių ar kapitalo įsigijimą ir dėl kompetentingų valdžios institucijų suteikiamo patvirtinimo.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato bendras procedūras, formas ir šablonus, naudotinus 24 straipsnyje nurodytame atitinkamų kompetentingų valdžios institucijų konsultavimosi procese.

Techninių įgyvendinimo standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnio.

23 straipsnis

Vertinimo kriterijai

Vertindamos 22 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą ir 22 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją kompetentingos valdžios institucijos, siekdamos užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą ir atsižvelgdamos į galimą siūlomo įsigyjančio asmens įtaką tai kredito įstaigai, vertina siūlomo įsigyjančio asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal šiuos kriterijus:

siūlomo įsigyjančio asmens reputaciją;

▼M5

valdymo organo nario, kuris vadovaus kredito įstaigos veiklai po siūlomo įsigijimo, reputaciją, žinias, įgūdžius ir patirtį, kaip nurodyta 91 straipsnio 1 dalyje;

▼B

siūlomo įsigyjančio asmens finansinį patikimumą, ypač kredito įstaigoje, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, vykdomos ir numatomos vykdyti veiklos rūšies atžvilgiu;

tai, ar kredito įstaiga galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, ir, jei taikoma, pagal kitus Sąjungos teisės aktus, pirmiausia direktyvas 2002/87/EB ir 2009/110/EB įskaitant tai, ar grupės, kurios dalimi ji taps, struktūra yra tokia, kad bus galima vykdyti veiksmingą priežiūrą, kompetentingos valdžios institucijos galės veiksmingai keistis informacija ir bus galima nustatyti, kaip kompetentingos valdžios institucijos pasiskirstys pareigomis;

tai, ar yra tinkamas pagrindas įtarti, kad siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą yra vykdomas, buvo įvykdytas arba bandytas įvykdyti pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, kaip apibrėžta 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui ( 5 ) 1 straipsnyje, ar kad siūlomas įsigijimas galėtų padidinti tokį pavojų.

Kompetentingos valdžios institucijos gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui tik tuo atveju, jei tam yra tinkamas pagrindas, remiantis 1 dalyje nurodytais kriterijais, arba jei siūlomo įsigyjančio asmens pateikta informacija yra neišsami.

Valstybės narės nenustato jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo įsigyti akcijų paketo dydžio ir neleidžia savo kompetentingoms valdžios institucijoms nagrinėti siūlomo įsigijimo rinkos ekonominių poreikių atžvilgiu.

Valstybės narės skelbia sąrašą, kuriame nurodo informaciją, kuri yra būtina vertinimui atlikti ir kuri turi būti pateikiama kompetentingoms valdžios institucijoms teikiant 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą. Reikalaujama informacija turi būti proporcinga ir turi atitikti siūlomo įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo pobūdį. Valstybės narės nereikalauja pateikti informacijos, kuri nėra reikalinga riziką ribojančiam vertinimui atlikti.

Nepaisant 22 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, jei kompetentingai valdžios institucijai pranešama apie du arba daugiau pasiūlymų įsigyti ar padidinti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį toje pačioje kredito įstaigoje, kompetentinga valdžios institucija siūlomus įsigyjančius asmenis vertina nediskriminuodama.

24 straipsnis

Kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimas

Atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos, atlikdamos vertinimą, visapusiškai konsultuojasi tarpusavyje, jei siūlomas įsigyjantis asmuo yra:

kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą, veiklos leidimą gavusi kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, investicinė įmonė ar valdymo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte (KIPVPS valdymo įmonė);

kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą, veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos, draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, investicinės įmonės ar KIPVPS valdymo įmonės patronuojančioji įmonė;

kitoje valstybėje narėje arba kitame sektoriuje nei tas, kuriame siūloma įsigyti akcijų paketą, veiklos leidimą gavusią kredito įstaigą, draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, investicinę įmonę ar KIPVPS valdymo įmonę kontroliuojantis fizinis arba juridinis asmuo.

Kompetentingos valdžios institucijos pernelyg ilgai nedelsdamos teikia viena kitai bet kokią informaciją, kuri yra esminė ar svarbi įvertinimui. Tuo atžvilgiu kompetentingos valdžios institucijos paprašytos pateikia viena kitai visą svarbią informaciją ir savo iniciatyva pateikia visą esminę informaciją. Kompetentingos valdžios institucijos, išdavusios leidimą kredito įstaigai, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, sprendime nurodomos visos siūlomą įsigyjantį asmenį prižiūrinčios kompetentingos valdžios institucijos pareikštos nuomonės ar išlygos.

25 straipsnis

Pranešimas apie pardavimą

Valstybės narės reikalauja, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, priėmęs sprendimą tiesiogiai arba netiesiogiai perleisti kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, prieš pardavimą raštu informuotų kompetentingas valdžios institucijas, nurodydamas atitinkamo akcijų paketo dydį. Toks asmuo taip pat informuoja kompetentingas valdžios institucijas, jeigu jis priima sprendimą sumažinti savo kvalifikuotąją akcijų paketo dalį tiek, kad turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalys būtų mažesnės nei 20 %, 30 % arba 50 %, arba, kad ta kredito įstaiga nebebūtų jo patronuojamąja įmone. Valstybės narės neprivalo taikyti 30 % ribinės vertės, jeigu pagal Direktyvos 2004/109/EB 9 straipsnio 3 dalies a punktą jos taiko vieno trečdalio ribinę vertę.

26 straipsnis

Prievolės teikti informaciją ir sankcijos

Kredito įstaigos, sužinojusios apie jų kapitalo dalies įsigijimą arba perleidimą, dėl kurio turima kapitalo dalis viršija arba tampa mažesnė už vieną iš 22 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytų ribinių verčių, apie tokį įsigijimą arba perleidimą informuoja kompetentingas valdžios institucijas.

Kredito įstaigos, įtrauktos į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus, bent kartą per metus kompetentingoms valdžios institucijoms praneša kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis turinčių akcininkų bei narių vardus ir pavardes (pavadinimus) ir tokių akcijų paketų dydžius, remdamosi, pavyzdžiui, informacija, kuri gaunama per metinius visuotinius akcininkų ir narių susirinkimus arba vykdant į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašus įtrauktoms bendrovėms taikomus reikalavimus.

Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos valdžios institucijos imtųsi tinkamų priemonių susidariusiai padėčiai pakeisti, jei tikėtina, kad 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali daryti neigiamą įtaką riziką ribojančiam ir patikimam įstaigos valdymui. Tokios priemonės gali būti teismo uždraudimai, sankcijų taikymas pagal 65–72 straipsnius valdymo organo nariams ir vadovams arba naudojimosi balsavimo teisėmis, kurias suteikia atitinkamų kredito įstaigos akcininkų ar narių turimos akcijos, sustabdymas.

Panašios priemonės taikomos fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie nesilaiko prievolės iš anksto pateikti informaciją, kaip nustatyta 22 straipsnio 1 dalyje ir atsižvelgiant į 65–72 straipsnius.

Jeigu akcijų paketas įsigyjamas nepaisant kompetentingų valdžios institucijų prieštaravimo, valstybės narės, neatsižvelgdamos į bet kokią kitą taikytiną sankciją, numato naudojimosi atitinkamomis balsavimo teisėmis sustabdymą, balsų paskelbimą negaliojančiais arba galimybę juos anuliuoti.

27 straipsnis

Kvalifikuotosios akcijų paketo dalies kriterijai

Nustatant, ar pagal 22, 25 ir 26 straipsnius tenkinami kvalifikuotosios akcijų paketo dalies kriterijai, atsižvelgiama į Direktyvos 2004/109/EB 9, 10 ir 11 straipsniuose nurodytas balsavimo teises, taip pat sąlygas dėl akcijų jungimo, nustatytas tos direktyvos 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

Nustatydamos, ar pagal 26 straipsnį tenkinami kvalifikuotosios akcijų paketo dalies kriterijai, valstybės narės neatsižvelgia į balsavimo teises arba akcijas, kurias įstaigos gali turėti dėl to, kad prisiima Direktyvos 2004/39/EB I priedo A skirsnio 6 punkte nurodytą įsipareigojimą pirkti ar parduoti finansines priemones arba išplatina finansines priemones tvirtai įsipareigojus pirkti, jeigu tomis teisėmis nesinaudojama arba jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.

▼M6 —————

▼B

ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOSTATOS DĖL ĮSISTEIGIMO LAISVĖS IR LAISVĖS TEIKTI PASLAUGAS

SKYRIUS

Bendrieji principai

33 straipsnis

Kredito įstaigos

Valstybės narės nustato, kad I priede išvardytų rūšių veikla jų teritorijose, steigdama filialus arba teikdama paslaugas pagal 35 straipsnį, 36 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 39 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 40–46 straipsnius, gali užsiimti bet kuri kredito įstaiga, kuriai veiklos leidimą išdavė ir kurią prižiūri kitos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, jeigu tokia veikla yra numatyta leidime.

34 straipsnis

Finansų įstaigos

Valstybės narės nustato, kad I priede išvardytų rūšių veikla jų teritorijose, steigdama filialus arba teikdama paslaugas pagal 35 straipsnį, 36 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 39 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 40–46 straipsnius, gali užsiimti bet kuri kitos valstybės narės finansų įstaiga, kuri yra kredito įstaigos patronuojamoji įmonė arba dviem arba daugiau kredito įstaigų priklausanti patronuojamoji įmonė, kurios steigimo sutartis bei įstatai leidžia užsiimti minėta veikla ir kuri atitinka visas šias sąlygas:

patronuojančioji įmonė ar įmonės turi leidimą verstis kredito įstaigų veikla toje valstybėje narėje, kurios įstatymai reglamentuoja finansų įstaigos veiklą;

atitinkama veikla faktiškai vykdoma tos pačios valstybės teritorijoje;

patronuojančioji įmonė ar įmonės turi 90 % ar daugiau balsavimo teisių, kurias suteikia finansų įstaigos turimos kapitalo akcijos;

patronuojančioji įmonė ar įmonės atitinka kompetentingų valdžios institucijų reikalavimus dėl finansų įstaigos riziką ribojančio valdymo ir, atitinkamoms buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms pritarus, yra pareiškusios, kad jos solidariai garantuoja finansų įstaigos prisiimtus įsipareigojimus;

finansų įstaiga, ypač aptariamos veiklos rūšies atžvilgiu, yra veiksmingai įtraukta į patronuojančiosios įmonės arba kiekvienos iš patronuojančiųjų įmonių konsoliduotą priežiūrą pagal šios direktyvos VII antraštinės dalies 3 skyrių ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių (riziką ribojantis konsolidavimas), visų pirma to reglamento 92 straipsnyje nustatyto nuosavų lėšų reikalavimo tikslais, kontroliuojant dideles pozicijas, kaip numatyta to reglamento ketvirtoje dalyje, ir siekiant riboti akcijų paketų dydžius, kaip numatyta to reglamento 89 ir 90 straipsniuose.

Buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos tikrina, ar laikomasi pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų, ir išduoda finansų įstaigai pažymą dėl atitikties reikalavimams, kuri sudaro 35 ir 39 straipsniuose nurodyto pranešimo dalį.

Jei 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyta finansų įstaiga nebeatitinka nors vienos iš nustatytų sąlygų, buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos apie tai praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms ir tos finansų įstaigos priimančiojoje valstybėje narėje vykdomai veiklai pradedama taikyti priimančiosios valstybės narės teisė.

1 ir 2 dalys atitinkamai taikomos finansų įstaigos patronuojamosioms įmonėms, kaip nurodyta 1 dalies pirmoje pastraipoje.

SKYRIUS

Kredito įstaigų įsisteigimo teisė

35 straipsnis

Reikalavimas pranešti ir kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimas

Kredito įstaiga, norinti steigti filialą kitos valstybės narės teritorijoje, apie tai praneša savo buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms.

Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena kredito įstaiga, norinti steigti filialą kitoje valstybėje narėje, pateikdama 1 dalyje nurodytą pranešimą nurodytų visą šią informaciją:

valstybę narę, kurios teritorijoje ketina steigti filialą;

veiklos programą, kurioje, inter alia, būtų nurodytos numatomos veiklos rūšys ir organizacinė filialo struktūra;

adresą priimančiojoje valstybėje narėje, kur galima gauti dokumentus;

asmenų, kurie bus atsakingi už filialo valdymą, vardus ir pavardes.

Jeigu buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į numatomas veiklos rūšis, neturi priežasčių abejoti kredito įstaigos administracinės struktūros ar finansinės padėties tinkamumu, per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos jos perduoda tą informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms ir atitinkamai informuoja kredito įstaigą.

Buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos taip pat praneša apie tos kredito įstaigos nuosavų lėšų sumą ir struktūrą ir nuosavų lėšų poreikio sumą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnį.

Nukrypdamos nuo antros pastraipos, 34 straipsnyje nurodytu atveju buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos praneša apie finansų įstaigos nuosavų lėšų sumą ir struktūrą, taip pat kredito įstaigos, kuri yra jos patronuojančioji įmonė, bendras pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, apskaičiuotas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 ir 4 dalis.

Jei buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos atsisako perduoti 2 dalyje nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms, jos per tris mėnesius nuo visos informacijos gavimo dienos atitinkamai kredito įstaigai praneša apie savo atsisakymo priežastis.

Tokio atsisakymo atveju arba nesulaukus atsakymo galima kreiptis į buveinės valstybės narės teismą.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia, kokią informaciją reikia pranešti pagal šį straipsnį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad būtų nustatytos tokios informacijos teikimo standartinės formos, šablonai ir procedūros.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnio.

5 ir 6 dalyse nurodytus techninių standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. sausio 1 d.

36 straipsnis

Veiklos pradžia

Per du mėnesius nuo 35 straipsnyje nurodytos informacijos gavimo dienos iki kredito įstaigos filialui pradedant veiklą priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos pasirengia kredito įstaigos priežiūrai pagal 4 skyrių ir prireikus nurodo, kokių sąlygų visuotinės gerovės labui būtina laikytis norint priimančiojoje valstybėje narėje užsiimti tokia veikla.

Kai iš priimančiosios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų gaunamas pranešimas arba jei pasibaigus 1 dalyje nustatytam laikotarpiui iš jų negaunama jokio pranešimo, filialas gali būti steigiamas ir gali pradėti veiklą.

Pasikeitus informacijai, kuri buvo perduota pagal 35 straipsnio 2 dalies b, c ar d punktus, kredito įstaiga ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pakeitimo apie tai raštu praneša buveinės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms, kad buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos galėtų priimti sprendimą dėl pareiškimo pagal 35 straipsnį, o priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos galėtų pagal šio straipsnio 1 dalį priimti sprendimą dėl pakeitimo sąlygų.

Laikoma, kad filialams, kurie vadovaudamiesi priimančiosiose valstybėse narėse galiojusiomis nuostatomis pradėjo veiklą iki 1993 m. sausio 1 d., buvo taikoma 35 straipsnyje bei šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Nuo 1993 m. sausio 1 d. jų veikla reglamentuojama pagal šio straipsnio 3 dalį, 33, 52 straipsnius ir 4 skyrių.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia, kokią informaciją reikia pranešti pagal šį straipsnį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato tokios informacijos teikimo standartinės formos, šablonai ir procedūros.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

5 ir 6 dalyse nurodytus techninių standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. sausio 1 d.

37 straipsnis

Informacija apie atsisakymą

Valstybės narės informuoja Komisiją ir EBI, kiek ir kokios rūšies būta atsisakymo atvejų pagal 35 straipsnį ir 36 straipsnio 3 dalį.

38 straipsnis

Filialų jungimas

Kredito įstaigos, kurios pagrindinė buveinė yra vienoje valstybėje narėje, veiklos vietos, įsteigtos kitoje toje pačioje valstybėje narėje, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, yra laikomos vienu filialu.

SKYRIUS

Naudojimasis laisve teikti paslaugas

39 straipsnis

Pranešimo procedūra

Kredito įstaiga, norinti pasinaudoti laisve teikti paslaugas pirmą kartą pradėdama vykdyti veiklą kitos valstybės narės teritorijoje, buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms praneša apie I priede pateiktame sąraše numatytas veiklos rūšis, kuriomis ji ketina užsiimti.

Per mėnesį nuo 1 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos persiunčia tą pranešimą priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms.

Šis straipsnis neturi poveikio kredito įstaigų, teikusių paslaugas iki 1993 m. sausio 1 d., įgytoms teisėms.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia, kokią informaciją reikia pranešti pagal šį straipsnį.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnių.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kad būtų nustatytos tokios informacijos teikimo standartinės formos, šablonai ir procedūros.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnio.

4 ir 5 dalyse nurodytus techninių standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. sausio 1 d.

SKYRIUS

Priimančiosios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimai

40 straipsnis

Informacijos teikimo reikalavimai

Priimančiųjų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos gali reikalauti, kad visos kredito įstaigos, turinčios filialų jų teritorijose, joms periodiškai teiktų informaciją apie savo veiklą tose priimančiosiose valstybėse narėse.

Teikti tokią informaciją reikalaujama tik informavimo arba statistikos tikslais, taikant 51 straipsnio 1 dalį, arba priežiūros tikslais pagal šį skyrių. Tai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai nurodytiesiems 53 straipsnio 1 dalyje.

Priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos visų pirma gali reikalauti, kad pirmoje pastraipoje nurodytos kredito įstaigos teiktų informaciją tam, kad tos kompetentingos valdžios institucijos galėtų įvertinti, ar filialas yra svarbus pagal 51 straipsnio 1 dalį.

41 straipsnis

Priemonės, kurių imasi buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos dėl priimančiojoje valstybėje narėje vykdomos veiklos

Jeigu priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, remdamosi iš buveinės valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų pagal 50 straipsnį gauta informacija, nustato, kad jos teritorijoje filialą turinti ar paslaugas teikianti kredito įstaiga, vykdydama veiklą toje priimančiojoje valstybėje narėje, atitinka kurią nors iš toliau išvardytų sąlygų, jos informuoja buveinės valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas, kad:

kredito įstaiga nesilaiko nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva, arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013;

yra reikšminga rizika, kad kredito įstaiga nesilaikys nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva, arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013.

Buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nedelsdamos imasi visų tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad ta kredito įstaiga pašalintų pažeidimus arba imtųsi priemonių nuostatų nesilaikymo rizikai panaikinti. Apie tas priemones buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nedelsdamos praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms.

Jei priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos mano, kad buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos neįvykdė arba neįvykdys savo įsipareigojimų pagal 1 dalies antrą pastraipą, jos gali perduoti klausimą EBI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį. Kai EBI imasi veiksmų pagal tą straipsnį, visus sprendimus pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį ji priima per 24 valandas. EBI taip pat gali padėti kompetentingoms valdžios institucijoms pasiekti susitarimą savo iniciatyva pagal to reglamento 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

42 straipsnis

Pagrindimas ir pranešimas

Visos priemonės, kurių imamasi pagal 41 straipsnio 1 dalį, 43 arba 44 straipsnį, įskaitant nuobaudas arba naudojimosi laisve teikti paslaugas ar įsisteigimo laisve apribojimus, tinkamai pagrindžiamos ir apie jas pranešama atitinkamai kredito įstaigai.

43 straipsnis

Prevencinės priemonės

Prieš pradėdamos taikyti 41 straipsnyje nustatytą procedūrą, priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, išimtiniais atvejais, kol buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos dar nėra patvirtinusios priemonių arba kol netaikomos Direktyvos 2001/24/EB 3 straipsnyje nurodytos reorganizavimo priemonės, gali imtis prevencinių priemonių, būtinų siekiant apsisaugoti nuo finansinio nestabilumo, kuris sukeltų rimtą grėsmę kolektyviniams indėlininkų, investuotojų ir klientų interesams priimančiojoje valstybėje narėje.

Visos prevencinės priemonės pagal 1 dalį turi būti proporcingos jų tikslui – apsisaugoti nuo finansinio nestabilumo, kuris sukeltų rimtą grėsmę kolektyvinius indėlininkų, investuotojų ir klientų interesus priimančiojoje valstybėje narėje. Tokios prevencinės priemonės gali apimti mokėjimo sustabdymą. Jos neturi suteikti pranašumo kredito įstaigos kreditoriams priimančiojoje valstybėje narėje, palyginti su kitų valstybių narių kreditoriais.

Prevencinė priemonė pagal 1 dalį nustoja galioti, kai buveinės valstybės narės administracinės arba teismo institucijos imasi reorganizavimo priemonių pagal Direktyvos 2001/24/EB 3 straipsnį.

Priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nutraukia prevencinių priemonių taikymą, jei, jų nuomone, tos priemonės tampa neaktualios pagal 41 straipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai jos nustoja galioti pagal šio straipsnio 3 dalį.

Apie prevencines priemones, kurių imtasi pagal 1 dalį, nepagrįstai nedelsiant pranešama Komisijai, EBI ir kitų atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Jeigu buveinės valstybės narės ar bet kurios kitos valstybės narės, kuriai padarytas poveikis, kompetentingos valdžios institucijos prieštarauja priemonėms, kurių imasi priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, jos gali perduoti klausimą EBI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį. Kai EBI imasi veiksmų pagal tą straipsnį, visus sprendimus pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį ji priima per 24 valandas. EBI taip pat gali padėti kompetentingoms valdžios institucijoms pasiekti susitarimą savo iniciatyva pagal to reglamento 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

44 straipsnis

Priimančiųjų valstybių narių įgaliojimai

Priimančiosios valstybės narės gali, nepaisydamos 40 ir 41 straipsnių, pasinaudoti joms pagal šią direktyvą suteiktais įgaliojimais imtis atitinkamų priemonių, kad užkirstų kelią jų teritorijose padarytiems pažeidimams arba baustų už pažeidimus, kuriais nusižengiama taisyklėms, kurias jos yra priėmusios pagal šią direktyvą arba saugodamos visuotinės gerovės interesus. Tokiomis priemonėmis taip pat galima užkirsti kelią nusižengusioms kredito įstaigoms sudaryti naujus sandorius jų teritorijose.

45 straipsnis

Priemonės panaikinus veiklos leidimą

Jei veiklos leidimas panaikinamas, buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nedelsdamos informuoja priimančiosios valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas. Priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos imasi tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią atitinkamai kredito įstaigai jos teritorijoje sudaryti naujus sandorius ir apsaugotų indėlininkų interesus.

46 straipsnis

Reklama

Nė viena šio skyriaus nuostata netrukdo kredito įstaigoms, kurių pagrindinės buveinės yra kitose valstybėse narėse, priimančiojoje valstybėje narėje visomis komunikacijos priemonėmis reklamuoti savo paslaugas laikantis visų tokios reklamos formos ir turinio taisyklių, priimtų saugant visuotinės gerovės interesus.

ANTRAŠTINĖ DALIS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS

47 straipsnis

Pranešimas apie trečiųjų valstybių filialus ir galimybes verstis veikla tokių filialų turinčioms kredito įstaigoms

Kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje valstybėje, filialams, kurie pradeda arba toliau vykdo savo veiklą, valstybės narės netaiko nuostatų, dėl kurių jiems būtų sukurtos palankesnės sąlygos nei kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra Sąjungoje, filialams sudaromos sąlygos.

▼M5

1a.

Valstybė narė nustato reikalavimą, kad kredito įstaigų, kurių pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, filialai bent kartą per metus kompetentingoms institucijoms praneštų šią informaciją:

bendrą turtą, atitinkantį toje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusio filialo veiklą;

informaciją apie likvidųjį turtą, kuriuo gali naudotis filialas, visų pirma galimybę naudotis valstybių narių valiutomis išreikštu likvidžiuoju turtu;

nuosavų lėšų, kuriomis disponuoja filialas, sumą;

duomenis apie indėlių apsaugos priemones, kuriomis indėlininkai gali naudotis filiale;

duomenis apie rizikos valdymo priemones;

duomenis apie valdymo priemones, be kita ko, apie asmenis, einančius svarbiausias pareigas vykdant filialo veiklą;

filialui taikomus atkūrimo planus ir

bet kokią kitą informaciją, kompetentingos institucijos laikomą būtina, kad būtų galima išsamiai stebėti filialo veiklą.

▼M5

Kompetentingos institucijos EBI praneša:

apie visus veiklos leidimus, išduotus kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje valstybėje, filialams, ir bet kokius vėlesnius tokių leidimų pakeitimus;

kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje valstybėje, veiklos leidimą turinčių filialų bendrą turtą ir įsipareigojimus pagal periodiškai teikiamas ataskaitas;

trečiosios valstybės grupės, kuriai priklauso veiklos leidimą turintis filialas, pavadinimą.

EBI savo interneto svetainėje skelbia visų trečiųjų valstybių filialų, turinčių leidimą veikti Sąjungoje, sąrašą, nurodydama valstybę narę, kurioje jie turi leidimą veikti.

▼M5

2a.

Kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje valstybėje, filialus prižiūrinčios kompetentingos institucijos ir tai pačiai trečiosios valstybės grupei priklausančių įstaigų kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad būtų vykdoma išsami tos trečiosios valstybės grupės veiklos Sąjungoje priežiūra, neleisti išvengti reikalavimų, taikytinų trečiųjų valstybių grupėms pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, taikymo ir užkirsti kelią bet kokiam žalingam poveikiui Sąjungos finansiniam stabilumui.

EBI sudaro palankesnes sąlygas kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimui šios dalies pirmos pastraipos tikslais, be kita ko, kai tikrinama, ar susidaro 21b straipsnio 4 dalyje nurodyta ribinė suma.

▼B

Sąjunga, sudarydama susitarimus su viena arba keliomis trečiosiomis valstybėmis, gali susitarti taikyti nuostatas, kuriomis būtų sukuriamos vienodos sąlygos kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės yra trečiojoje valstybėje, filialams visoje Sąjungos teritorijoje.

48 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis konsoliduotos priežiūros srityje

Valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali pateikti Tarybai pasiūlymus, skirtus deryboms dėl susitarimų, susijusių su konsoliduota priežiūra, sudarymo su viena arba keliomis trečiosiomis valstybėmis, jeigu yra atliekama šių įstaigų priežiūra:

įstaigų, kurių patronuojančiųjų įmonių pagrindinės buveinės yra trečiojoje valstybėje;

trečiosiose valstybėse esančių įstaigų, kurių patronuojančiųjų įmonių (įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių) pagrindinės buveinės yra Sąjungoje.

1 dalyje nurodytais susitarimais visų pirma siekiama užtikrinti, kad:

valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos galėtų gauti informaciją, reikalingą įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių, kurios yra Sąjungos teritorijoje ir kurių patronuojamosios įstaigos arba patronuojamosios finansų įstaigos yra trečiojoje valstybėje arba turi tokių subjektų kapitalo dalį, priežiūrai vykdyti, remiantis konsoliduotais duomenimis apie jų finansinę padėtį;

trečiųjų valstybių priežiūros institucijos galėtų gauti informaciją, reikalingą patronuojančiųjų įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra šių valstybių teritorijose ir kurių patronuojamosios įstaigos arba patronuojamosios finansų įstaigos yra vienos arba kelių valstybių narių teritorijose arba kurios turi jų kapitalo dalį, priežiūrai vykdyti; ir

EBI iš valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų galėtų gauti informaciją, gautą iš trečiųjų valstybių nacionalinių institucijų, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 35 straipsnį.

Nedarant poveikio SESV 218 straipsniui, Komisija, padedama Europos bankininkystės komiteto, išnagrinėja 1 dalyje nurodytų derybų rezultatus ir susidariusią padėtį.

Šio straipsnio tikslais EBI padeda Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 33 straipsnį.

VII

ANTRAŠTINĖ DALIS

RIZIKĄ RIBOJANTI PRIEŽIŪRA

SKYRIUS

Riziką ribojančios priežiūros principai

skirsnis

Buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetencija ir pareigos

49 straipsnis

Buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų kompetencija

Už įstaigos riziką ribojančią priežiūrą, įskaitant jos veiklą pagal 33 ir 34 straipsnius, atsako buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, nedarant poveikio toms šios direktyvos nuostatoms, kuriomis atsakomybė suteikiama priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms.

1 dalimi neužkertamas kelias konsoliduotai priežiūrai vykdyti.

Priemonėmis, kurių imasi priimančioji valstybė narė, negalima numatyti diskriminacinių ar ribojamųjų sąlygų remiantis tuo, kad įstaiga veiklos leidimą yra gavusi kitoje valstybėje narėje.

50 straipsnis

Bendradarbiavimas priežiūros srityje

Atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos prižiūrėti įstaigų, kurios veikia, ypač per filialus, kitoje valstybėje narėje arba kitose valstybėse narėse, nei tos, kuriose yra jų pagrindinės buveinės, veiklą. Valstybės narės viena kitai teikia visą informaciją apie šių įstaigų valdymą ir nuosavybę, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas jų priežiūrai ir veiklos leidimų išdavimo joms sąlygų nagrinėjimui, taip pat visą informaciją, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas šių įstaigų stebėsenai, visų pirma jų likvidumo, mokumo, indėlių garantijų, didelių pozicijų apribojimų, kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos įstaigos keliamai sisteminei rizikai, administravimo bei apskaitos procedūrų ir vidaus kontrolės mechanizmų stebėsenai.

Buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms nedelsdamos pateikia visą su likvidumo priežiūra susijusią informaciją ir išvadas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 šeštą dalį ir šios direktyvos VII antraštinės dalies 3 skyrių apie įstaigos per savo filialus vykdomą veiklą tiek, kiek tokia informacija ir išvados yra svarbios indėlininkų arba investuotojų apsaugai priimančiojoje valstybėje narėje.

Buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nedelsdamos informuoja visų priimančiųjų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas, jei atsiranda arba galima pagrįstai tikėtis, kad atsiras likvidumo problemų. Kartu su ta informacija pateikiami visi išsamūs duomenys apie padėties atkūrimo plano rengimą ir įgyvendinimą ir visas riziką ribojančios priežiūros priemones, kurių imtasi tomis aplinkybėmis.

Buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos priimančiosios valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas jų prašymu informuoja ir joms paaiškina, kaip atsižvelgė į jų suteiktą informaciją ir išvadas. Jeigu perdavus informaciją ir išvadas priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nesiėmė tinkamų priemonių, priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, iš anksto informavusios buveinės valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas ir EBI, gali imtis atitinkamų priemonių, kad užkirstų kelią tolesniems pažeidimams siekiant apsaugoti indėlininkų, investuotojų ir kitų subjektų, kuriems teikiamos paslaugos, interesus arba išlaikyti finansinės sistemos stabilumą.

Jeigu buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nepritaria priemonėms, kurių nori imtis priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos, jos gali perduoti klausimą EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį ir paprašyti jos pagalbos. Jei EBI imasi veiksmų pagal tą straipsnį, ji visus sprendimus priima per vieną mėnesį.

Kompetentingos valdžios institucijos gali kreiptis į EBI tais atvejais, kai prašymas bendradarbiauti, ypač keistis informacija, atmetamas arba į jį neatsakoma per pagrįstą laikotarpį. Nedarant poveikio SESV 258 straipsniui, EBI tokiais atvejais gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus. EBI taip pat gali padėti kompetentingoms valdžios institucijoms pasiekti susitarimą dėl keitimosi informacija pagal šį straipsnį savo iniciatyva, vadovaujantis to reglamento 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia šiame straipsnyje nurodytą informaciją.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose pateikia keitimosi informacija reikalavimų, kuriuos taikant veikiausiai būtų lengviau vykdyti įstaigų stebėseną, standartines formas, šablonus ir procedūras.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnio.

6 ir 7 dalyse nurodytus techninių standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. sausio 1 d.

51 straipsnis

Svarbūs filialai

▼M6

Priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos konsoliduotos priežiūros institucijos, kai taikoma 112 straipsnio 1 dalis, arba buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų gali paprašyti kredito įstaigos filialą laikyti svarbiu.

▼B

Tame prašyme nurodomos priežastys tą filialą laikyti svarbiu visų pirma atsižvelgiant į:

tai, ar filialo rinkos dalis pagal indėlius priimančiojoje valstybėje narėje viršija 2 %;

tikėtiną įstaigos veiklos sustabdymo arba nutraukimo poveikį priimančiosios valstybės narės sisteminiam likvidumui ir mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemoms;

filialo dydį ir svarbą pagal klientų skaičių atsižvelgiant į priimančiosios valstybės narės bankininkystės arba finansų sistemą.

Buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos ir, kai taikoma 112 straipsnio 1 dalis, konsoliduotos priežiūros institucija deda visas įmanomas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl filialo paskelbimo svarbiu.

Jei per du mėnesius nuo prašymo pagal pirmą pastraipą gavimo bendras sprendimas nepriimamas, per papildomą dviejų mėnesių laikotarpį priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos pačios priima sprendimą, ar filialas yra svarbus. Priimdamos sprendimą priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į visas konsoliduotos priežiūros institucijos arba buveinės valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų nuomones ir išlygas.

Trečioje ir ketvirtoje pastraipose nurodyti sprendimai pateikiami dokumente, kuriame išdėstomi visi motyvai; jie perduodami atitinkamoms kompetentingoms valdžios institucijoms, jie pripažįstami galutiniais ir juos taiko atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos.

Filialo paskelbimas svarbiu nedaro poveikio kompetentingų valdžios institucijų teisėms ir pareigoms pagal šią direktyvą.

Buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos priimančiosios valstybės narės, kurioje yra įsteigtas svarbus filialas, kompetentingoms valdžios institucijoms praneša 117 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose nurodytą informaciją ir atlieka 112 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas užduotis bendradarbiaudamos su priimančiosios valstybės narės kompetentingomis valdžios institucijomis.

Jei buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija sužino apie kritinę padėtį, kaip nurodyta 114 straipsnio 1 dalyje, ji nedelsdama įspėja 58 straipsnio 4 dalyje ir 59 straipsnio 1 dalyje nurodytas institucijas.

Buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos priimančiosios valstybės narės, kurioje yra įsteigti svarbūs filialai, kompetentingoms valdžios institucijoms perduoda tokių filialų turinčių įstaigų rizikos vertinimo pagal 97 straipsnį ir, kai taikoma, pagal 113 straipsnio 2 dalį rezultatus. Jos taip pat perduoda pagal 104 ir 105 straipsnius priimtus sprendimus, jei tie vertinimai ir sprendimai tiems filialams yra aktualūs.

Buveinės valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos konsultuojasi su priimančiųjų valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai, kompetentingomis valdžios institucijomis dėl veiksmų, reikalaujamų pagal 86 straipsnio 11 dalį, jei tai svarbu vertinant likvidumo riziką priimančiosios valstybės narės valiuta.

Jeigu buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nesikonsultavo su priimančiosios valstybės narės kompetentingomis valdžios institucijomis arba jeigu po tokių konsultacijų priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad veiksmai, būtini pagal 86 straipsnio 11 dalį, yra netinkami, priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali perduoti klausimą EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį ir paprašyti jos pagalbos.

Kai 116 straipsnis netaikomas, kompetentingos valdžios institucijos, prižiūrinčios įstaigą, turinčią svarbių filialų kitose valstybėse narėse, įsteigia priežiūros institucijų kolegiją ir jai pirmininkauja, kad sudarytų palankesnes sąlygas bendradarbiauti pagal šio straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnį. Kolegija įsteigiama ir veikia vadovaujantis raštiškais susitarimais, kuriuos, pasikonsultavusi su atitinkamomis kompetentingomis valdžios institucijomis, turi nustatyti buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija. Buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija sprendžia, kurios kompetentingos valdžios institucijos dalyvaus kolegijos posėdžiuose ar veikloje.

Priimdama sprendimą buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija atsižvelgia į priežiūros veiklos, kurią reikia suplanuoti arba koordinuoti, svarbą toms institucijoms, visų pirma į jos galimą poveikį atitinkamų valstybių narių finansų sistemos stabilumui, kaip nurodyta 7 straipsnyje, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms prievolėms.

Buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija visus kolegijos narius iš anksto išsamiai informuoja apie rengiamus tokius posėdžius, juose svarstytinus pagrindinius klausimus ir nagrinėtiną veiklą. Buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija visus kolegijos narius taip pat laiku nuolat išsamiai informuoja apie veiksmus, kurių imtasi tų posėdžių metu, arba apie įgyvendintas priemones.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo bendrąsias priežiūros institucijų kolegijų veiklos sąlygas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato priežiūros institucijų kolegijų veiklos funkcijas.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

4 ir 5 dalyse nurodytus techninių standartų projektus EBI pateikia Komisijai iki 2014 m. gruodžio 31 d.

52 straipsnis

Kitoje valstybėje narėje įsteigtų filialų patikrinimas ir patikra vietoje

Priimančiosios valstybės narės užtikrina, kad – jeigu kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusi įstaiga savo veiklą vykdo per filialą – buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, prieš tai pirmiausia informavusios priimančiosios valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas, galėtų pačios arba pasitelkusios tuo tikslu savo paskirtus tarpininkus atlikti 50 straipsnyje nurodytos informacijos patikrą vietoje ir tokių filialų patikrinimą.

Kad patikrintų filialus, buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos taip pat gali pasinaudoti viena iš kitų 118 straipsnyje nustatytų procedūrų.

Priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos turi teisę kiekvienu konkrečiu atveju vykdyti jų teritorijoje veikiančių įstaigų filialų vykdomos veiklos patikras vietoje ir patikrinimą ir prašyti, kad filialai priežiūros tikslais pateiktų informaciją apie savo veiklą, jeigu jos mano, kad tai svarbu finansinės sistemos stabilumui priimančiojoje valstybėje narėje. Prieš atlikdamos tokius patikrinimus, priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos konsultuojasi su buveinės valstybės narės kompetentingomis valdžios institucijomis. Po tokių patikrinimų priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms perduoda gautą informaciją ir išvadas, kurios yra svarbios įstaigos rizikos vertinimui arba priimančiosios valstybės narės finansų sistemos stabilumui. Buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, rengdamos 99 straipsnyje nurodytą savo priežiūros analizės programą, deramai atsižvelgia į tą informaciją ir tas išvadas, taip pat atsižvelgdamos į priimančiosios valstybės narės finansų sistemos stabilumą.

Šiame straipsnyje ir 51 straipsnyje nurodyti filialų patikrinimai ir patikros vietoje atliekami vadovaujantis valstybės narės, kurioje atliekama patikra vietoje ar patikrinimas, teise.

skirsnis

Keitimasis informacija ir profesinė paslaptis

53 straipsnis

Profesinė paslaptis

Valstybės narės nustato, kad visi kompetentingose valdžios institucijose dirbantys ar dirbę asmenys ir kompetentingų valdžios institucijų vardu dirbantys auditoriai ar ekspertai yra saistomi prievolės saugoti profesinę paslaptį.

Konfidenciali informacija, kurią tokie asmenys, auditoriai ar ekspertai gali gauti atlikdami savo pareigas, atskleidžiama tik santraukos ar apibendrinta forma, iš kurios nebūtų įmanoma nustatyti konkrečių kredito įstaigų, nedarant poveikio baudžiamojoje teisėje numatytiems atvejams.

Tačiau jeigu yra paskelbtas kredito įstaigos bankrotas arba ji priverstinai likviduojama, konfidenciali informacija, nesusijusi su trečiosiomis šalimis, kurios dalyvauja gelbėjant kredito įstaigą, gali būti atskleista civilinėje ar komercinėje byloje.

▼M6

1 dalimi kompetentingoms institucijoms nedraudžiama keistis informacija tarpusavyje arba perduoti informaciją ESRV, EBI arba Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 6 ), laikantis šios direktyvos, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/2033 ( 7 ), Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnio, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31, 35 ir 36 straipsnių, Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 31 ir 36 straipsnių, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/2034 ( 8 ) ir kitų kredito įstaigoms taikomų direktyvų. Tai informacijai taikoma 1 dalis.

▼B

1 dalis netrukdo kompetentingoms valdžios institucijoms skelbti pagal šios direktyvos 100 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 32 straipsnį atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, ir perduoti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus EBI, kad ši paskelbtų Sąjungos mastu atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

54 straipsnis

Konfidencialios informacijos naudojimas

Kompetentingos valdžios institucijos, gaunančios konfidencialią informaciją pagal 53 straipsnį, ja naudojasi tik atlikdamos savo pareigas ir tik kuriuo nors iš šių tikslų:

tikrinti, ar laikomasi sąlygų, kuriomis reglamentuojama galimybė verstis kredito įstaigų veikla, ir sudaryti palankesnes sąlygas konsoliduotai arba nekonsoliduotai tokios veiklos vykdymo stebėsenai, pirmiausia likvidumo, mokumo, didelių pozicijų, administravimo bei apskaitos procedūrų ir vidaus kontrolės mechanizmų stebėsenai;

nustatyti sankcijas;

kai apskundžiamas kompetentingos valdžios institucijos sprendimas, įskaitant teismo procesą pagal 72 straipsnį;

kai inicijuojamas teismo procesas pagal specialias nuostatas, numatytas Sąjungos teisės aktuose, priimtuose dėl kredito įstaigų veiklos.

▼M1

54a straipsnis

53 ir 54 straipsniais nedaromas poveikis tyrimų įgaliojimams, kurie Europos Parlamentui suteikiami pagal SESV 226 straipsnį.

▼B

55 straipsnis

Bendradarbiavimo susitarimai

Valstybės narės ir EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 33 straipsnį gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose numatomas keitimasis informacija, su trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis arba su trečiųjų valstybių institucijomis ar organais, kaip numatyta šios direktyvos 56 straipsnyje ir 57 straipsnio 1 dalyje, tik tuo atveju, jeigu yra garantija, kad atskleidžiamai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai numatytiesiems šios direktyvos 53 straipsnio 1 dalyje. Tokio keitimosi informacija tikslas turi būti tokių institucijų ar organų priežiūros užduočių atlikimas.

Jeigu informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be aiškaus institucijų, kurios pateikė tą informaciją, sutikimo ir, atitinkamais atvejais, gali būti atskleista tik tais tikslais, kuriais tos institucijos davė savo sutikimą.

56 straipsnis

Keitimasis informacija tarp institucijų

53 straipsnio 1 dalimi ir 54 straipsniu netrukdoma keistis informacija tarp kompetentingų valdžios institucijų valstybėje narėje, tarp kompetentingų valdžios institucijų skirtingose valstybėse narėse arba tarp kompetentingų valdžios institucijų ir toliau nurodytų subjektų, kai jie atlieka priežiūros funkcijas:

institucijų, kurioms patikėta viešoji pareiga prižiūrėti kitus finansų sektoriaus subjektus, ir institucijų, atsakingų už finansų rinkų priežiūrą;

institucijų arba organų, kuriems patikėta atsakomybė palaikyti finansinės sistemos stabilumą valstybėse narėse taikant makrolygio riziką ribojančias taisykles;

organų ar institucijų, vykdančių reorganizavimo veiklą, siekiant apsaugoti finansinės sistemos stabilumą;

sutartinių arba institucinių užtikrinimo sistemų, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje;

organų, dalyvaujančių įstaigų likvidavimo ir bankroto bei kitose panašiose procedūrose;

asmenų, atsakingų už teisės aktais nustatytą įstaigų, draudimo įmonių ir finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą;

▼M5

institucijų, atsakingų už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 ( 9 ) 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytų įpareigotųjų subjektų priežiūrą, kuria užtikrinama atitiktis tos direktyvos nuostatoms, ir finansinės žvalgybos padalinių;

▼M5

kompetentingos institucijos arba organai, atsakingi už struktūrinio atskyrimo taisyklių taikymą bankų grupėje.

▼B

53 straipsnio 1 dalimi ir 54 straipsniu netrukdoma įstaigoms, administruojančioms indėlių garantijų sistemas ir investuotojų kompensavimo sistemas, atskleisti informacijos, būtinos jų funkcijoms vykdyti.

Gautai informacijai bet kuriuo atveju taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai nurodytiesiems 53 straipsnio 1 dalyje.

57 straipsnis

Keitimasis informacija su priežiūros organais

▼M5

Neatsižvelgdamos į 53, 54 ir 55 straipsnius, valstybės narės užtikrina, kad galėtų vykti keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų ir institucijų, atsakingų už:

▼B

už organų, dalyvaujančių įstaigų likvidavimo ir bankroto bei kitose panašiose procedūrose, priežiūrą;

sutartinių arba institucinių užtikrinimo sistemų priežiūrą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje;

asmenų, kuriems patikėta atlikti teisės aktais nustatytą įstaigų, draudimo įmonių ir finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą, priežiūrą.

1 dalyje nurodytais atvejais valstybės narės reikalauja, kad būtų įvykdytos bent šios sąlygos:

informacija keičiamasi 1 dalyje nurodytų užduočių atlikimo tikslais;

gautai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai nurodytiesiems 53 straipsnio 1 dalyje;

jeigu informacijos šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, informacija negali būti atskleista be aiškaus kompetentingų institucijų, kurios pateikė tą informaciją, sutikimo ir, atitinkamais atvejais, gali būti atskleista tik tais tikslais, kuriais tos institucijos davė sutikimą.

Neatsižvelgdamos į 53, 54 ir 55 straipsnius, valstybės narės, siekdamos sustiprinti finansų sistemos stabilumą ir vientisumą, gali leisti kompetentingoms valdžios institucijoms ir institucijoms arba organams, pagal įstatymus atsakingiems už bendrovių teisės pažeidimų nustatymą ir tyrimą, tarpusavyje keistis informacija.

Tokiais atvejais valstybės narės reikalauja, kad būtų įvykdytos bent šios sąlygos:

informacija keičiamasi bendrovių teisės pažeidimų nustatymo ir tyrimo tikslu;

gautai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai nurodytiesiems 53 straipsnio 1 dalyje;

Jeigu 1 dalyje nurodytos institucijos arba organai valstybėje narėje savo užduotį nustatyti ar tirti pažeidimus atlieka padedami asmenų, paskirtų tuo tikslu atsižvelgiant į jų konkrečią kompetenciją, bet nedirbančių viešajame sektoriuje, valstybė narė gali išplėsti 3 dalies pirmoje pastraipoje numatytą galimybę keistis informacija, įtraukdama ir tokius asmenis, laikantis 3 dalies antroje pastraipoje nurodytų sąlygų.

Kompetentingos valdžios institucijos EBI pateikia institucijų arba organų, kurie gali gauti informaciją pagal šį straipsnį, pavadinimus.

Kad būtų galima įgyvendinti 4 dalį, 3 dalyje nurodytos institucijos arba organai informaciją atskleidusioms kompetentingoms institucijoms pateikia asmenų, kuriems ji turi būti siunčiama, vardus, pavardes ir tikslias pareigas.

58 straipsnis

Informacijos, susijusios su piniginiais, indėlių apsaugos, sisteminiais ir mokėjimo aspektais, perdavimas

Nė viena šio skyriaus nuostata netrukdo kompetentingai valdžios institucijai perduoti informaciją šioms institucijoms jų užduotims vykdyti:

ECBS centriniams bankams ir kitoms panašias funkcijas atliekančioms pinigų institucijoms, kai informacija yra svarbi jų atitinkamoms teisės aktais nustatytoms užduotims vykdyti, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir susijusį likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansų sistemos stabilumo apsaugą;

sutartinėms arba institucinėms užtikrinimo sistemoms, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje;

tam tikrais atvejais – kitoms valdžios institucijoms, atsakingoms už mokėjimo sistemų priežiūrą;

ESRV, Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (EDPPI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 ( 10 ), ir EVPRI, kai ta informacija yra svarbi jų užduotims pagal reglamentus (ES) Nr. 1092/2010, (ES) Nr. 1094/2010 arba (ES) Nr. 1095/2010 atlikti.

Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių siekdamos pašalinti kliūtis kompetentingoms valdžios institucijoms perduoti informaciją pagal pirmą pastraipą.

Nė viena šio skyriaus nuostata 1 dalyje nurodytoms institucijoms arba organams netrukdo perduoti informaciją kompetentingoms valdžios institucijoms, kurios kompetentingoms valdžios institucijoms gali prireikti 54 straipsnio tikslais.

Pagal 1 ir 2 dalis gautai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai nurodytiesiems 53 straipsnio 1 dalyje.

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad esant kritinei situacijai, nurodytai 114 straipsnio 1 dalyje, kompetentingos valdžios institucijos nedelsiant perduotų informaciją ECBS centriniams bankams, kai ta informacija yra svarbi jų atitinkamoms teisės aktais nustatytoms užduotims vykdyti, įskaitant pinigų politikos vykdymą ir susijusį likvidumo užtikrinimą, mokėjimų, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansų sistemos stabilumo apsaugą, ir ESRV, kai ta informacija yra svarbi jos teisės aktais nustatytoms užduotims vykdyti.

▼M5

58a straipsnis

Informacijos perdavimas tarptautiniams organams

Nepaisant 53 straipsnio 1 dalies ir 54 straipsnio, kompetentingos institucijos, laikydamosi šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų, gali perduoti tam tikrą informaciją toliau nurodytiems organams arba ja su jais dalytis:

Tarptautiniam valiutos fondui ir Pasaulio bankui – finansų sektoriaus vertinimo programai skirtų įvertinimų tikslais;

Tarptautinių atsiskaitymų bankui – kiekybinių poveikio tyrimų tikslais;

Finansinio stabilumo tarybai – jos vykdomos priežiūros tikslais.

Kompetentingos institucijos konfidencialia informacija gali dalytis tik gavusios aiškų atitinkamo organo prašymą, kai tenkinamos bent šios sąlygos:

prašymas yra tinkamai pagrįstas atsižvelgiant į konkrečias prašymą pateikusio organo užduotis pagal teisės aktais nustatytus jo įgaliojimus;

prašymas yra pakankamai tikslus prašomos informacijos pobūdžio, masto bei formos ir jos atskleidimo arba perdavimo būdų atžvilgiu;

prašoma tik tokios informacijos, kuri yra būtina prašymą pateikusio organo konkrečių užduočių atlikimui, ir neviršijamos prašymą pateikusio organo pagal teisės aktus nustatytų užduočių ribos;

informacija perduodama arba atskleidžiama tik asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems atliekant konkrečią užduotį;

prieigą prie informacijos turintiems asmenims taikomi reikalavimai saugoti profesinę paslaptį yra bent lygiaverčiai 53 straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams.

Tuo atveju, kai prašymą pateikia kuris nors iš 1 dalyje nurodytų subjektų, kompetentingos institucijos gali perduoti tik apibendrintą arba nuasmenintą informaciją, o kita informacija gali dalytis tik kompetentingos institucijos patalpose.

Jeigu atskleidžiant informaciją tvarkomi asmens duomenys, tuos asmens duomenis tvarkydamas prašymą pateikęs organas turi laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 ( 11 ) nustatytų reikalavimų.

▼B

59 straipsnis

Informacijos perdavimas kitiems subjektams

Neatsižvelgiant į 53 straipsnio 1 dalį ir 54 straipsnį, valstybės narės, vadovaudamosi nacionalinės teisės nuostatomis, gali leisti atskleisti tam tikrą informaciją kitiems jų centrinės valdžios administracijos departamentams, atsakingiems už įstatymus dėl įstaigų, finansų įstaigų ir draudimo įmonių priežiūros, taip pat tų departamentų vardu veikiantiems inspektoriams.

Tačiau informacija taip gali būti atskleista tik tuo atveju, kai tai būtina riziką ribojančiai kontrolei, prevencijai ir problemų sprendimui sunkumų patiriančių įstaigų atžvilgiu. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, prieigą prie informacijos turintiems asmenims taikomi tokie profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai 53 straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams.

Esant kritinei situacijai, nurodytai 114 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės leidžia, kad kompetentingos valdžios institucijos atskleistų informaciją, kuri yra svarbi šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytiems visų atitinkamų valstybių narių departamentams.

Valstybės narės gali leisti atskleisti tam tikrą informaciją, susijusią su riziką ribojančia įstaigų priežiūra, savo parlamento tyrimo komitetams, savo audito rūmams ir kitiems savo už tyrimus atsakingiems subjektams šiomis sąlygomis:

subjektai turi tikslius nacionalinėje teisėje apibrėžtus įgaliojimus tirti arba tikrinti institucijų, atsakingų už įstaigų priežiūrą arba įstatymus dėl tokios priežiūros, veiksmus;

informacija yra tikrai būtina a punkte nurodytiems įgaliojimams vykdyti;

prieigą prie informacijos turintiems asmenims taikomi reikalavimai saugoti profesinę paslaptį pagal nacionalinę teisę būtų bent lygiaverčiai 53 straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams;

informacija, kurios šaltinis yra kitoje valstybėje narėje, negali būti atskleidžiama be aiškaus kompetentingų institucijų, kurios pateikė tą informaciją, sutikimo, ir gali būti atskleista tik tais tikslais, kuriais tos institucijos davė sutikimą.

Jeigu atskleidžiant informaciją, susijusią su riziką ribojančia priežiūra, tvarkomi asmens duomenys, tuos duomenis tvarkydami pirmoje pastraipoje nurodyti subjektai laikosi galiojančių nacionalinių įstatymų, kuriais perkeliama Direktyva 95/46/EB.

60 straipsnis

Informacijos, gautos atlikus patikrą vietoje ir patikrinimą, atskleidimas

Valstybės narės užtikrina, kad informacija, gauta vadovaujantis 52 straipsnio 3 dalimi, 53 straipsnio 2 dalimi ir 56 straipsniu, taip pat informacija, gauta atlikus 52 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą patikrą vietoje ar patikrinimą, negali būti atskleista 59 straipsnyje nurodytais atvejais, išskyrus atvejus, kai gaunamas aiškus informaciją atskleidusių kompetentingų valdžios institucijų arba valstybės narės, kurioje atlikta tokia patikra vietoje ar patikrinimas, kompetentingų valdžios institucijų sutikimas.

61 straipsnis

Informacijos apie tarpuskaitos ir atsiskaitymo paslaugas atskleidimas

Nė viena šio skyriaus nuostata valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms netrukdo perduoti informaciją, nurodytą 53, 54 ir 55 straipsniuose, tarpuskaitos namams ar kitai panašiai įstaigai, pripažįstamai pagal nacionalinę teisę galinčia teikti tarpuskaitos ar atsiskaitymo paslaugas vienos iš jų nacionalinei rinkai, jeigu jos laikosi nuomonės, kad perduoti šią informaciją būtina siekiant užtikrinti tinkamą tų įstaigų veikimą, kai rinkos dalyviai neįvykdo įsipareigojimų arba panašu, kad jų gali neįvykdyti. Gautai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai nurodytiesiems 53 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau valstybės narės užtikrina, kad pagal 53 straipsnio 2 dalį gauta informacija nebūtų atskleista 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis be aiškaus kompetentingų institucijų, kurios pateikė tą informaciją, sutikimo.

62 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

Šios direktyvos tikslais asmens duomenys tvarkomi pagal Direktyvą 95/46/EB, o atitinkamais atvejais – pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

III

skirsnis

Asmenų, atsakingų už metinių ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisinę kontrolę, pareigos

63 straipsnis

Asmenų, atsakingų už metinių ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų teisinę kontrolę, pareigos

Valstybės narės nustato, kad kiekvienas pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito ( 12 ) įgaliotas asmuo, atliekantis įstaigoje užduotis, apibūdintas 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių ( 13 ) 51 straipsnyje, 1983 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės ( 14 ) 37 straipsnyje arba Direktyvos 2009/65/EB 73 straipsnyje, arba kitą teisės aktais nustatytą užduotį, bent jau privalo nedelsdamas informuoti kompetentingas valdžios institucijas apie visus su ta įstaiga susijusius faktus ar sprendimus, apie kuriuos tas asmuo sužinojo vykdydamas minėtą užduotį ir dėl kurio gali būti:

iš esmės pažeisti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais nustatomos leidimų suteikimo tvarką reglamentuojančios sąlygos arba kuriais konkrečiai reglamentuojama įstaigų veikla;

pakenkta įstaigos veiklos tęstinumui;

atsisakyta patvirtinti finansines ataskaitas arba nuspręsta pareikšti išlygas.

Valstybės narės nustato bent tai, kad pirmoje pastraipoje nurodytas asmuo taip pat privalo pranešti apie visus faktus ar sprendimus, apie kuriuos tas asmuo sužinojo atlikdamas pirmoje pastraipoje apibūdintą užduotį įmonėje, kuri dėl kontrolės santykių turi glaudžių ryšių su įstaiga, kurioje jis atlieka tą užduotį.

▼M5

Valstybės narės numato, kad kompetentingos institucijos gali reikalauti pakeisti pirmoje pastraipoje nurodytą asmenį, jeigu tas asmuo veikia pažeisdamas savo įsipareigojimus pagal pirmą pastraipą.

▼B

Tai, kad asmenys, kuriems buvo suteikti įgaliojimai, kaip apibrėžta Direktyvoje 2006/43/EB, vadovaudamiesi sąžiningumo principu atskleidžia kompetentingoms valdžios institucijoms informaciją apie visus faktus arba sprendimus, nurodytus 1 dalyje, nelaikoma jokių apribojimų dėl informacijos atskleidimo, nustatytų sutartimi arba įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatomis, pažeidimu, ir nėra siejama su jokia tokių asmenų atsakomybe. Tokia informacija tuo pačiu metu atskleidžiama įstaigos valdymo organui, išskyrus atvejus, kai yra svarbių priežasčių to nedaryti.

skirsnis

Priežiūros įgaliojimai, įgaliojimai taikyti sankcijas ir teisė pateikti skundą

64 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai ir įgaliojimai taikyti sankcijas

▼M5

Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi priežiūros įgaliojimai įsikišti į įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių veiklą, kurie būtini jų funkcijoms vykdyti, įskaitant visų pirma teisę panaikinti veiklos leidimą pagal 18 straipsnį, 18, 102, 104 ir 105 straipsniuose nustatyti įgaliojimai ir įgaliojimai imtis 21a straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių.

▼B

Kompetentingos valdžios institucijos naudojasi savo priežiūros ir sankcijų taikymo įgaliojimais pagal šią direktyvą ir nacionalinę teisę šiais būdais:

tiesiogiai;

bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis;

savo atsakomybe perduodamos funkcijas tokioms institucijoms;

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

▼M5

Sprendimuose, kuriuos kompetentingos institucijos priėmė naudodamosi priežiūros įgaliojimais ir įgaliojimais taikyti sankcijas, turi būti nurodytos juos pagrindžiančios priežastys.

▼B

65 straipsnis

Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės

Nedarant poveikio kompetentingų valdžios institucijų priežiūros įgaliojimams, nurodytiems 64 straipsnyje, ir valstybių narių teisei numatyti bei taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, taikomų už nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva ir Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Jei valstybės narės nusprendžia nenustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų už pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė, jos pateikia Komisijai atitinkamas baudžiamosios teisės nuostatas. Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms taikomų 1 dalyje nurodytų prievolių nesilaikoma pažeidžiant nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliama ši direktyva, arba Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, sankcijas, laikantis nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, būtų galima skirti valdymo organo nariams ir kitiems pagal nacionalinę teisę už pažeidimą atsakingiems fiziniams asmenims.

Kompetentingoms valdžios institucijoms suteikiami visi informacijos rinkimo ir tyrimo įgaliojimai, būtini joms vykdyti savo funkcijas. Nedarant poveikio kitoms atitinkamoms šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytoms nuostatoms, tie įgaliojimai apima:

įgaliojimą reikalauti, kad toliau nurodyti fiziniai arba juridiniai asmenys pateiktų visą informaciją, būtiną kompetentingos valdžios institucijos užduotims vykdyti, įskaitant periodiškai ir specialia forma teiktiną informaciją priežiūros ir susijusiais statistikos tikslais:

atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtos įstaigos;

ii)

atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtos finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

iii)

atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės;

iv)

atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtos mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės;

i–iv papunkčiuose nurodytiems subjektams priklausantys asmenys;

vi)

trečiosios šalys, kurioms i–iv papunkčiuose nurodyti subjektai yra perdavę veiklos funkcijas arba veiklą;

įgaliojimą atlikti visus būtinus tyrimus, susijusius su bet kuriuo a punkto i–vi papunkčiuose nurodytu atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtu ar esančiu asmeniu, jeigu tai būtina kompetentingų valdžios institucijų užduotims vykdyti, įskaitant:

teisę reikalauti pateikti dokumentus;

ii)

tikrinti a punkto i–vi papunkčiuose nurodytų asmenų buhalterines knygas ir dokumentus ir daryti tokių buhalterinių knygų ir dokumentų kopijas arba išrašus;

iii)

gauti bet kurio a punkto i–vi papunkčiuose nurodyto asmens arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu; ir

iv)

ir apklausti visus kitus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos;

įgaliojimą, laikantis kitų Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų ir pateikus išankstinį pranešimą atitinkamoms kompetentingoms valdžios institucijoms, atlikti visus būtinus a punkto i–vi papunkčiuose nurodytų juridinių asmenų ir bet kurios įmonės, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra, kurią vykdant kompetentinga valdžios institucija yra konsoliduotos priežiūros institucija, verslo patalpų patikrinimus. Jeigu patikrinimui atlikti reikia gauti teisminės institucijos leidimą pagal nacionalinę teisę, pateikiamas prašymas tokiam leidimui gauti.

66 straipsnis

Administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės už veiklos leidimų išdavimo reikalavimų ir kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo reikalavimų pažeidimus

Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose ir kituose teisės aktuose būtų numatytos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės bent jau už:

vertimąsi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės, kai įmonė nėra kredito įstaiga, taip pažeidžiant 9 straipsnį;

▼M6

aa)

bent vienos iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytų veiklos rūšių vykdymą, kai pasiekiama tame straipsnyje nurodyta ribinė vertė ir neturima kredito įstaigos veiklos leidimo;

▼B

kredito įstaigos veiklos pradėjimą negavus veiklos leidimo, taip pažeidžiant 9 straipsnį;

tiesioginį arba netiesioginį kvalifikuotosios kredito įstaigos akcijų paketo dalies įsigijimą arba padidinimą tiek, kad turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis pasiektų arba viršytų 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ribines vertes, arba tiek, kad ta kredito įstaiga taptų patronuojamąja įmone, apie tai raštu nepranešus kompetentingoms institucijoms, vykdančioms kredito įstaigos, kurios kvalifikuotąją akcijų paketo dalį siekiama įsigyti arba padidinti vertinimo laikotarpiu arba nepaisant kompetentingų valdžios institucijų prieštaravimo, priežiūrą, taip pažeidžiant 22 straipsnio 1 dalį;

tiesioginį arba netiesioginį kvalifikuotosios kredito įstaigos akcijų paketo dalies perleidimą arba sumažinimą tiek, kad turimų balsavimo teisių arba kapitalo dalis taptų mažesnė nei 25 straipsnyje nurodytos ribinės vertės, arba tiek, kad ta kredito įstaiga nebebūtų patronuojamąja įmone, apie tai raštu nepranešus kompetentingoms valdžios institucijoms;

▼M5

nesikreipimą gauti patvirtinimą, pažeidžiant 21a straipsnį, arba bet kokį kitą tame straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimą.

▼B

Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent toliau nurodytas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones:

viešą pranešimą, kuriame nurodomas atsakingas fizinis asmuo, įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė ir pažeidimo pobūdis;

nurodymą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir nekartoti tokių veiksmų;

juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 % iš įmonės bendros metinės grynosios apyvartos praėjusiais veiklos metais, įskaitant bendrąsias pajamas, susidedančias iš gautinų palūkanų ir panašių pajamų, pajamų iš akcijų ir kitų neduodančių pastovių palūkanų ar duodančių pastovias palūkanas vertybinių popierių bei gautinų komisinių ar įmokų, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 316 straipsnyje;

fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR arba valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, atitinkama suma nacionaline valiuta 2013 m. liepos 17 d.;

administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gautos naudos suma, jei tokią naudą galima nustatyti;

akcininko ar akcininkų, kurie laikomi atsakingais už 1 dalyje nurodytus pažeidimus, naudojimosi balsavimo teisėmis sustabdymą.

Jeigu pirmos pastraipos c punkte nurodyta įmonė yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkamos bendrosios pajamos yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių veiklos metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje.

67 straipsnis

Kitos nuostatos

Šis straipsnis taikomas bent jau tuo atveju, kai:

įstaiga veiklos leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

įstaiga, sužinojusi apie jos kapitalo dalies įsigijimą arba perleidimą, dėl kurio turima kapitalo dalis viršija arba tampa mažesnė už 22 straipsnio 1 dalyje arba 25 straipsnyje nurodytą ribinę vertę, apie tokį įsigijimą arba perleidimą neinformuoja kompetentingų valdžios institucijų, taip pažeisdama 26 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą;

įstaiga, įtraukta į reguliuojamos rinkos, kuri nurodyta pagal Direktyvos 2004/39/EB 47 straipsnį EVPRI skelbiamame sąraše, sąrašus, bent kartą per metus kompetentingoms valdžios institucijoms nepateikia kvalifikuotąją akcijų paketo dalį turinčių akcininkų ir narių vardų ir pavardžių (pavadinimų) ir tokių akcijų paketų dalių dydžių, taip pažeisdama šios direktyvos 26 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

įstaigoje nėra nustatytų valdymo priemonių, kurių reikalauja kompetentingos valdžios institucijos pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliamas 74 straipsnis;

įstaiga kompetentingoms valdžios institucijoms nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją apie tai, kaip vykdo prievolę tenkinti nuosavų lėšų poreikį, nustatytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnyje, taip pažeisdama to reglamento 99 straipsnio 1 dalį;

įstaiga kompetentingoms valdžios institucijoms nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją apie duomenis, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 101 straipsnyje;

įstaiga kompetentingoms valdžios institucijoms nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją apie dideles pozicijas, taip pažeisdama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 394 straipsnio 1 dalį;

įstaiga kompetentingoms valdžios institucijoms nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją apie likvidumą, taip pažeisdama (ES) Nr. 575/2013 415 straipsnio 1 ir 2 dalis;

įstaiga kompetentingoms valdžios institucijoms nepateikia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją apie sverto koeficientą, taip pažeisdama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 430 straipsnio 1 dalį;

įstaiga pakartotinai arba nuolat neturi likvidžiojo turto, taip pažeisdama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 412 straipsnį;

įstaiga įgyja poziciją, kuri viršija Reglamento (ES) Nr. 575/2013 395 straipsnyje nustatytas ribas;

įstaiga, kuriai būdinga kredito rizika, susijusi su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija, neatitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 405 straipsnyje nustatytų sąlygų;

įstaiga neatskleidžia informacijos arba pateikia neišsamią ar netikslią informaciją, pažeisdama Reglamento (ES) Nr. 575/2013 431 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis arba 451 straipsnio 1 dalį;

įstaiga įvykdo mokėjimą į įstaigos nuosavas lėšas įtrauktų priemonių turėtojams pažeisdama šios direktyvos 141 straipsnį ►C2 arba tais atvejais, kai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28, 52 arba 63 straipsnį draudžiama vykdyti tokius mokėjimus į įstaigos nuosavas lėšas įtrauktų priemonių turėtojams; ◄

įstaiga yra pripažinta atsakinga už rimtą nacionalinių nuostatų, priimtų pagal Direktyvą 2005/60/EB, pažeidimą;

įstaiga leidžia vienam arba keliems asmenims, kurie neatitinka 91 straipsnio reikalavimų, tapti arba toliau būti valdymo organų nariais;

▼M5

patronuojančioji įstaiga, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė nesiima jokių veiksmų, kurių gali reikėti siekiant užtikrinti prudencinių reikalavimų, išdėstytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje, šeštoje arba septintoje dalyse arba nustatytų pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą arba 105 straipsnį, laikymąsi konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai.

▼B

Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent toliau nurodytas administracines sankcijas ir kitas administracines priemones:

nurodymą atsakingam fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir nekartoti tokių veiksmų;

įstaigai – įstaigos veiklos leidimo panaikinimą pagal 18 straipsnį;

atsižvelgiant į 65 straipsnio 2 dalį – laikiną uždraudimą įstaigos valdymo organo nariui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti pareigas įstaigoje;

fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR arba valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, atitinkamą sumą nacionaline valiuta 2013 m. liepos 17 d.;

administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, jei juos galima nustatyti.

Jeigu pirmos pastraipos e punkte nurodyta įmonė yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkamomis bendrosiomis pajamomis laikomos bendrosios pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių veiklos metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje.

68 straipsnis

Administracinių sankcijų skelbimas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos savo oficialioje interneto svetainėje skelbtų bent neskundžiamas administracines sankcijas, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtų perkeliant šią direktyvą, arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų pažeidimus, įskaitant informaciją apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir fizinio arba juridinio asmens, kuriam paskirta sankcija, tapatybę, nepagrįstai nedelsdamos po to, kai tas asmuo yra informuojamas apie tas sankcijas.

Tais atvejais, kai valstybės narės leidžia skelbti skundžiamas sankcijas, kompetentingos valdžios institucijos nepagrįstai nedelsdamos savo oficialioje interneto svetainėje taip pat skelbia informaciją apie skundo nagrinėjimo eigą ir jo rezultatus.

Kompetentingos valdžios institucijos informaciją apie sankcijas skelbia nuasmenintą ir laikydamosi nacionalinės teisės bet kuriomis iš šių aplinkybių:

jei, sankciją skyrus fiziniam asmeniui ir atsižvelgus į privalomo išankstinio įvertinimo rezultatus, asmens duomenų paskelbimas pripažįstamas neproporcingu;

jei dėl paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui;

jei dėl paskelbimo būtų padaryta, kai tai galima nustatyti, neproporcinga žala atitinkamoms įstaigoms arba fiziniams asmenims.

Kitu atveju, jei tikėtina, kad pirmoje pastraipoje nurodytos aplinkybės nustos egzistuoti per pagrįstą laikotarpį, atitinkamų duomenų paskelbimas pagal 1 dalį gali būti atidėtas tokiam pagrįstam laikotarpiui.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad pagal 1 ir 2 dalis paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje liktų bent penkerių metų laikotarpį. Asmens duomenys kompetentingos valdžios institucijos oficialioje interneto svetainėje laikomi tik tokį laikotarpį, kuris būtinas pagal taikomas duomenų apsaugos taisykles.

EBI iki 2015 m. liepos 18 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl valstybių narių paskelbtos nuasmenintos informacijos apie sankcijas, kaip numatyta 2 dalyje, visų pirma dėl atvejų, kai šiuo klausimu tarp valstybių narių pastebėta didelių skirtumų. Be to, EBI pateikia Komisijai ataskaitą apie visus didelius skirtumus, susijusius su sankcijų paskelbimo trukme pagal nacionalinę teisę.

69 straipsnis

Keitimasis informacija apie sankcijas ir EBI vykdomas centrinės duomenų bazės administravimas

Laikydamosi 53 straipsnio 1 dalyje nurodytų profesinės paslapties reikalavimų, kompetentingos valdžios institucijos informuoja EBI apie visas administracines sankcijas, įskaitant visus nuolatinius draudimus, nustatytas pagal 65, 66 ir 67 straipsnius, įskaitant bet kokius su jomis susijusius skundus, ir apie skundo nagrinėjimo eigą bei rezultatus. EBI administruoja centrinę administracinių sankcijų, apie kurias jai buvo pranešta, duomenų bazę išimtinai kompetentingų valdžios institucijų keitimosi informacija tikslais. Ta duomenų baze naudojasi tik kompetentingos valdžios institucijos ir ji atnaujinama remiantis kompetentingų valdžios institucijų pateikta informacija.

Vertindama gerą reputaciją 13 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 91 straipsnio 1 dalies ir 121 straipsnio tikslais, kompetentinga valdžios institucija ieško informacijos EBI administracinių sankcijų duomenų bazėje. Tuo atveju, kai pasikeičia skundo nagrinėjimo eiga arba kai jis patenkinamas, EBI kompetentingos institucijos prašymu ištrina arba atnaujina susijusius įrašus duomenų bazėje.

Kompetentingos valdžios institucijos, laikydamosi nacionalinės teisės, tikrina, ar nuosprendžių registre esama duomenų apie atitinkamą susijusio asmens apkaltinamąjį nuosprendį. Tais tikslais keičiamasi informacija pagal nacionalinėje teisėje įgyvendintą Sprendimą 2009/316/TVR ir Pamatinį sprendimą 2009/315/TVR.

EBI administruoja interneto tinklalapį, kuriame pateikiamos nuorodos į visas kompetentingos valdžios institucijos pagal 68 straipsnį skelbiamas administracines sankcijas, ir nurodomas laikotarpis, už kurį kiekviena valstybė narė skelbia tas administracines sankcijas.

70 straipsnis

Veiksmingas sankcijų taikymas ir kompetentingų valdžios institucijų naudojimasis įgaliojimais taikyti sankcijas

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar kitų administracinių priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį, kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, atitinkamai:

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas, pavyzdžiui, pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba fizinio asmens metines pajamas;

už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga valdžios institucija lygį;

ankstesnius už pažeidimą atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus;

visas galimas sistemines pažeidimo pasekmes.

71 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos nustatytų veiksmingus ir patikimus mechanizmus, kuriais būtų skatinama kompetentingoms valdžios institucijoms pranešti apie nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva, ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 galimus ar faktinius pažeidimus.

Pagal 1 dalį taikomais mechanizmais reglamentuojami bent šie aspektai:

specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir su jais susijusių tolesnių veiksmų procedūros;

tinkama įstaigų darbuotojų, kurie praneša apie toje įstaigoje padarytus pažeidimus, apsauga bent nuo keršto, diskriminacijos ar kito nesąžiningo elgesio;

asmens duomenų, susijusių tiek su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, tiek su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsauga pagal Direktyvą 95/46/EB;

aiškios taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad visais atvejais būtų garantuotas asmens, kuris praneša apie įstaigoje padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus atvejus, kai atskleisti informaciją reikalaujama pagal nacionalinę teisę atliekant tolesnius tyrimus arba vėliau vykdant teisminį procesą.

Valstybės narės reikalauja, kad įstaigose būtų įdiegtos tinkamos procedūros, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus.

Toks informavimo kanalas taip pat gali būti nustatytas socialinių partnerių numatytuose susitarimuose. Užtikrinama tokia pati apsauga, kaip nurodyta 2 dalies b, c ir d punktuose.

72 straipsnis

Teisė kreiptis į teismą

Valstybės narės užtikrina, kad sprendimus ir priemones, kurie priimami laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, priimtų pagal šią direktyvą arba Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, būtų galima apskųsti. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad jei per šešis mėnesius nuo prašymo gauti veiklos leidimą, kuriame pateikiama visa pagal nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant šią direktyvą, reikalaujama informacija, pateikimo nepriimamas joks sprendimas, tokį neveikimą galima būtų apskųsti.

SKYRIUS

Peržiūros procesai

skirsnis

Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas

73 straipsnis

Vidaus kapitalas

Įstaigos taiko patikimas, veiksmingas ir išsamias strategijas ir procesus, siekdamos nuolat vertinti ir turėti vidaus kapitalo, kurį jos laiko pakankamu atitinkamo pobūdžio ir lygio rizikai, kuri joms kyla arba gali kilti, padengti, sumas, rūšis ir paskirstymą.

Tos strategijos ir procesai viduje nuolat peržiūrimi, siekiant užtikrinti, kad jie būtų išsamūs ir proporcingi atitinkamos įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui.

skirsnis

Įstaigų tvarka, procesai ir mechanizmai

poskirsnis

Bendrieji principai

▼M5

74 straipsnis

Vidinis valdymas ir atkūrimo bei pertvarkymo planai

Įstaigose turi būti nustatytos patikimos valdymo priemonės, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą su tiksliai apibrėžta, skaidria ir nuoseklia atsakomybe, veiksmingi rizikos, su kuria kredito įstaiga susiduria arba gali susidurti, nustatymo, valdymo, stebėsenos ir pranešimo apie tokią riziką procesai, tinkami vidaus kontrolės mechanizmai, įskaitant patikimas valdymo ir apskaitos procedūras, ir atlygio politika bei praktika, suderinta su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir skatinanti tokį valdymą.

Pirmoje pastraipoje nurodyta atlygio politika ir praktika turi būti lyčių atžvilgiu neutrali.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, procesai ir mechanizmai yra išsamūs ir proporcingi verslo modeliui ir įstaigos veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui bei sudėtingumui. Atsižvelgiama į 76–95 straipsniuose nustatytus techninius kriterijus.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, procesų ir mechanizmų, atsižvelgdama į šio straipsnio 2 dalį.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI paskelbia gaires dėl lyčių atžvilgiu neutralios atlygio politikos.

Per dvejus metus po antroje pastraipoje nurodytų gairių paskelbimo ir remdamasi kompetentingų institucijų surinkta informacija, EBI paskelbia ataskaitą apie tai, kaip įstaigos taiko lyčių atžvilgiu neutralią atlygio politiką.

▼B

75 straipsnis

Atlygio politikos priežiūra

▼M5

Kompetentingos institucijos renka informaciją, atskleistą vadovaujantis atskleidimo kriterijais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 450 straipsnio 1 dalies g, h, i ir k punktuose, taip pat įstaigų pateiktą informaciją apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, ir naudojasi ta informacija lyginamajai atlygio tendencijų ir praktikos analizei atlikti. Tą informaciją kompetentingos institucijos pateikia EBI.

▼B

EBI pateikia patikimos atlygio politikos, atitinkančios 92–95 straipsniuose nustatytus principus, gaires. Šiose gairėse atsižvelgiama į patikimos atlygio politikos principus, išdėstytus 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendacijoje 2009/384/EB dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlygio nustatymo politikos ( 15 ).

EVPRI glaudžiai bendradarbiauja su EBI, kad būtų parengtos darbuotojų, dalyvaujančių teikiant investicines paslaugas ir vykdant investicinę veiklą, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kategorijų atlygio politikos gairės.

EBI informaciją, gautą iš kompetentingų valdžios institucijų, pagal 1 dalį naudoja lyginamajai atlygio tendencijų ir praktikos analizei atlikti Sąjungos lygiu.

Kompetentingos valdžios institucijos renka informaciją apie fizinių asmenų, kurių atlygis per finansinius metus sudaro 1 mln. EUR ar daugiau, skaičių kiekvienoje įstaigoje, įskaitant jų atsakomybės sritis, taip pat apie susijusią verslo sritį ir pagrindinius darbo užmokesčio, premijos, ilgalaikės premijos ir pensijos įmokos elementus. Ta informacija perduodama EBI, o ji skelbia apibendrintą informaciją pagal buveinės valstybes nares naudodama bendrą ataskaitų teikimo formą. EBI gali parengti gaires, skirtas šios dalies įgyvendinimui palengvinti ir surinktos informacijos nuoseklumui užtikrinti.

poskirsnis

Rizikos valdymo ir vertinimo techniniai kriterijai

76 straipsnis

Rizikos vertinimas

Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas tvirtintų ir reguliariai peržiūrėtų rizikos, su kuria įstaiga susiduria arba gali susidurti, įskaitant dėl makroekonominės aplinkos, kurioje ta įstaiga veikia, kylančią riziką, susijusią su verslo ciklo būsena, prisiėmimo, valdymo, stebėsenos ir mažinimo strategiją ir politiką.

Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas skirtų pakankamai laiko rizikos klausimams nagrinėti. Valdymo organas aktyviai dalyvauja visos reikšmingos rizikos, kuri reglamentuojama šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013, valdyme, taip pat dalyvauja su ta rizika susijusiame turto vertinime, išorės kreditų reitingų ir vidaus modelių naudojime. Įstaiga nustato atskaitomybės valdymo organui gaires, apimančias visą reikšmingą riziką ir rizikos valdymo politiką bei jos pakeitimus.

Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, kurios yra svarbios dėl jų dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties bei sudėtingumo, įsteigtų rizikos komitetą, kurį sudarytų valdymo organo nariai, atitinkamoje įstaigoje neatliekantys jokios vykdomosios funkcijos. Rizikos komiteto nariai turi turėti tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijos, kad visiškai suprastų ir kontroliuotų įstaigos rizikos strategiją ir įstaigai priimtiną riziką.

Rizikos komitetas pataria valdymo organui dėl bendros esamos ir būsimos įstaigai priimtinos rizikos bei strategijos ir padeda valdymo organui prižiūrėti, kaip tą strategiją įgyvendina vyresnioji vadovybė. Valdymo organas lieka visiškai atsakingas už riziką.

Rizikos komitetas tikrina, ar klientams siūlomose įsipareigojimų ir turto kainose visiškai atsižvelgta į įstaigos verslo modelį ir rizikos strategiją. Kai kainos tinkamai neatspindi rizikos atsižvelgiant į verslo modelį ir rizikos strategiją, rizikos komitetas valdymo organui pateikia trūkumų pašalinimo planą.

Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti įstaigai, kuri nelaikoma svarbia, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, sujungti rizikos komitetą su audito komitetu, kaip nurodyta Direktyvos 2006/43/EB 41 straipsnyje. Bendro komiteto nariai turi turėti žinių, įgūdžių ir kompetencijos, kurie reikalingi rizikos komitetui ir audito komitetui.

Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas, atliekantis priežiūros funkciją, ir, jeigu įsteigtas – rizikos komitetas, turėtų tinkamą prieigą prie informacijos apie įstaigos rizikos padėtį ir, jei būtina bei tikslinga, turėtų galimybę kreiptis į rizikos valdymo funkciją atliekančius asmenis bei konsultuotis su išorės ekspertais.

Valdymo organas, atliekantis priežiūros funkciją, ir, jeigu įsteigtas– rizikos komitetas, nustato informacijos apie riziką, kurią jie gauna, pobūdį, kiekį, formatą ir pateikimo dažnumą. Siekdamas padėti nustatyti patikimą atlygio politiką ir praktiką, rizikos komitetas, nedarydamas poveikio atlygio komiteto užduotims, išnagrinėja, ar atlygio sistemoje numatant paskatas atsižvelgiama į riziką, kapitalą, likvidumą ir uždarbio tikimybę bei laiką.

Valstybės narės, laikydamosi Komisijos direktyvos 2006/73/EB ( 16 ) 7 straipsnio 2 dalyje nustatyto proporcingumo reikalavimo, užtikrina, kad įstaigų rizikos valdymo funkcija būtų atskirta nuo veiklos funkcijų ir kad ją atliekantys asmenys būtų pakankamai autoritetingi, svarbūs, turėtų išteklių ir galėtų kreiptis į valdymo organą.

Valstybės narės užtikrina, kad rizikos valdymo funkciją atliekantys asmenys užtikrintų, jog visa reikšminga rizika būtų nustatyta, įvertinta ir apie ją būtų tinkamai pranešta. Jos užtikrina, kad rizikos valdymo funkciją atliekantys asmenys aktyviai dalyvautų rengiant įstaigos rizikos strategiją ir priimant visus sprendimus dėl reikšmingos rizikos valdymo, ir kad jie galėtų pateikti visapusišką visų įstaigos rizikos rūšių apžvalgą.

Kai reikia, valstybės narės užtikrina, kad rizikos valdymo funkciją atliekantys asmenys galėtų atsiskaityti tiesiogiai valdymo organui, atliekančiam priežiūros funkciją, nepriklausomai nuo vyresniosios vadovybės ir, kai tikslinga, pareikšti susirūpinimą ir įspėti tą organą, kai esama įstaigai neigiamą poveikį darančių ar galinčių daryti specifinės rizikos pokyčių, nedarant poveikio valdymo organo, atliekančio priežiūros ir (arba) valdymo funkcijas, kompetencijai pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013.

Rizikos valdymo funkciją atliekančių asmenų vadovas yra nepriklausomas vyresnysis vadovas, kuriam tenka aiški atsakomybė už rizikos valdymo funkciją. Kai dėl įstaigos veiklos pobūdžio, masto bei sudėtingumo nėra pagrindo specialiai tam skirti asmenį, kitas tos įstaigos vyresnysis darbuotojas gali atlikti tą funkciją, su sąlyga, kad dėl to nekyla interesų konflikto.

Rizikos valdymo funkciją atliekančių asmenų vadovas atleidžiamas tik iš anksto pritarus valdymo organui, atliekančiam priežiūros funkciją, ir, kai reikia, turi galimybę tiesiogiai palaikyti ryšį su valdymo organu, atliekančiu priežiūros funkciją.

▼M6 —————

▼B

77 straipsnis

Nuosavų lėšų poreikio apskaičiavimo vidaus metodai

Kompetentingos valdžios institucijos skatina įstaigas, kurios yra svarbios dėl jų dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, masto bei sudėtingumo, plėtoti vidaus kredito rizikos vertinimo pajėgumus ir daugiau naudoti vidaus reitingais grindžiamą nuosavų lėšų reikalavimo kredito rizikai padengti apskaičiavimo metodą, jei jų pozicijos absoliučia išraiška yra reikšmingos ir jei tuo pat metu yra daug reikšmingų sandorio šalių. Šis straipsnis nedaro poveikio Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies I antraštinės dalies 3 skyriaus 1 skirsnyje nustatytiems kriterijams tenkinti.

Atsižvelgdamos į įstaigų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, kompetentingos valdžios institucijos stebi, kad jos, vertindamos subjekto arba finansinės priemonės kreditingumą, vien tik ar mechaniškai nesiremtų išorės kredito reitingais.

Kompetentingos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į įstaigų dydį, vidaus organizacinę struktūrą ir veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą, skatina jas plėtoti specifinės rizikos vertinimo vidinius pajėgumus, o nuosavų lėšų reikalavimo specifinei skolos priemonių rizikai prekybos knygoje padengti apskaičiavimui daugiau naudoti vidaus modelius kartu su nuosavų lėšų poreikio įsipareigojimų neįvykdymo ir kredito reitingo pasikeitimo rizikai padengti apskaičiavimo vidaus modeliais, jei specifinės rizikos pozicijos absoliučia išraiška yra reikšmingos ir jei įstaigos turi daug reikšmingų skirtingų emitentų skolos priemonių pozicijų.

Šis straipsnis nedaro poveikio Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus 1–5 skirsniuose nustatytų kriterijų vykdymui.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose išsamiau apibrėžia 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą specifinės rizikos pozicijų, kurios absoliučia išraiška yra reikšmingos, sąvoką ir nustato reikšmingų sandorio šalių ir skirtingų emitentų skolos priemonių pozicijų didelių skaičių ribas.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

78 straipsnis

Priežiūros institucijos atliekama nuosavų lėšų poreikio apskaičiavimo vidaus metodais lyginamoji analizė

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos, kurioms leista naudoti vidaus metodus pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms arba nuosavų lėšų poreikiui, išskyrus operacinę riziką, apskaičiuoti, pateiktų skaičiavimų, atliktų taikant vidaus metodus savo pozicijų rizikai ar pozicijoms, kurios įtrauktos į lyginamuosius portfelius, rezultatus. Įstaigos savo skaičiavimų rezultatus kartu su jiems parengti naudotų metodikų paaiškinimu kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia joms priimtinu dažnumu, bet ne rečiau kaip kartą per metus.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos 1 dalyje nurodytų skaičiavimų rezultatus kompetentingoms valdžios institucijoms ir EBI pateiktų naudodamos EBI pagal 8 dalį parengtą šabloną. Jei kompetentingos valdžios institucijos nusprendžia parengti specialius portfelius, jos tai daro konsultuodamosi su EBI ir užtikrina, kad įstaigos skaičiavimų rezultatus pateiktų atskirai nuo EBI portfelių skaičiavimų rezultatų.

Kompetentingos valdžios institucijos, remdamosi pagal 1 dalį įstaigų pateikta informacija, stebi tų įstaigų pagal riziką įvertintų pozicijų arba nuosavų lėšų reikalavimo, išskyrus operacinę riziką, apskaičiuoto pozicijoms arba sandoriams lyginamajame portfelyje taikant vidaus metodus, dydžius. Bent vieną kartą per metus kompetentingos valdžios institucijos įvertina tų metodų kokybę, itin daug dėmesio skirdamos:

tiems metodams, pagal kuriuos tai pačiai pozicijai taikomi nuosavų lėšų reikalavimai labai skiriasi;

metodams, pagal kuriuos esama itin didelės arba mažos įvairovės, taip pat sistemingai ir itin nepakankamai įvertinamas nuosavų lėšų reikalavimas.

EBI parengia ataskaitą, kad padėtų kompetentingoms valdžios institucijoms įvertinti vidaus metodų kokybę, remiantis 2 dalyje nurodyta informacija.

Jei konkrečios įstaigos labai skiriasi nuo daugumos kitų atitinkamų įstaigų arba jei taikomi metodai turi mažai bendrų bruožų ir todėl gaunami labai skirtingi rezultatai, kompetentingos valdžios institucijos ištiria to priežastis ir, jei galima aiškiai nustatyti, kad dėl įstaigos taikomo metodo nepakankamai įvertinamas nuosavų lėšų reikalavimas, o to priežastis nėra pozicijų rizikos skirtumai, imasi taisomųjų veiksmų.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad jų sprendimai dėl 4 dalyje nurodytų taisomųjų veiksmų tinkamumo atitiktų vidaus metodo tikslus, ir todėl:

nebūtų vykdoma standartizacija arba teikiama pirmenybė konkretiems metodams;

nebūtų sukuriama netinkamų paskatų; arba

nebūtų pradedama elgtis „kaip visi“.

EBI gali teikti gaires ir rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, kai remdamasi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija ir įvertinimais ji mano, kad jos reikalingos siekiant patobulinti priežiūros praktiką arba įstaigų praktiką vidaus metodų atžvilgiu.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:

kompetentingų valdžios institucijų ir EBI keitimosi įvertinimais, atliktais pagal 3 dalį, procedūras;

3 dalyje nurodyto kompetentingų valdžios institucijų atliekamo įvertinimo standartus.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia:

šabloną, sąvokas ir IT sprendimus, kurie turi būti taikomi Sąjungoje teikiant 2 dalyje nurodytas ataskaitas;

1 dalyje nurodytą lyginamąjį portfelį arba portfelius.

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

Komisija iki 2015 m. balandžio 1 d., pasikonsultavusi su EBI, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl vidaus modelių, įskaitant modelio mastą, lyginamosios analizės veikimo. Prireikus, prie ataskaitos pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

79 straipsnis

Kredito ir sandorio šalies rizika

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad:

kredito suteikimo kriterijai būtų pagrįsti ir aiškiai apibrėžti, ir kad kredito patvirtinimo, pakeitimo, atnaujinimo ir refinansavimo procesas būtų aiškiai apibrėžtas;

įstaigos taikytų vidaus metodikas, leidžiančias joms įvertinti atskirų skolininkų, vertybinių popierių ar pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito riziką, taip pat kredito riziką portfelio lygiu. Visų pirma, vidaus metodikos neturi būti vien tik arba mechaniškai grindžiamos išorės kredito reitingais. Kai nuosavų lėšų reikalavimas nustatomas remiantis išorinės kredito rizikos vertinimo institucijos (ECAI) reitingu arba tuo, kad pozicija nėra reitinguojama, tai neatleidžia įstaigas, vertinančias savo vidaus kapitalo paskirstymą, nuo pareigos papildomai atsižvelgti į kitą svarbią informaciją;

įvairūs su kredito rizika susiję įstaigų portfeliai ir pozicijos, įskaitant probleminių kreditų nustatymą ir valdymą bei tinkamų vertės koregavimų ir atidėjinių nustatymą, būtų nuolat administruojami ir stebimi taikant veiksmingas sistemas;

kredito portfelių diversifikavimas būtų pakankamas atsižvelgiant į įstaigos tikslines rinkas ir bendrą kreditavimo strategiją.

80 straipsnis

Likutinė rizika

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad rizika, jog įstaigų taikomos pripažintos kredito rizikos mažinimo priemonės gali būti mažiau veiksmingos, nei tikėtasi, būtų vertinama ir kontroliuojama, be kita ko, remiantis rašytine politika ir procedūromis.

81 straipsnis

Koncentracijos rizika

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad koncentracijos rizika, atsirandanti dėl kiekvienos sandorio šalies, įskaitant pagrindines sandorio šalis, susijusių sandorio šalių grupes, tam pačiam ekonomikos sektoriui ar geografiniam regionui priklausančias sandorio šalis, dėl panašios veiklos arba biržos prekių atsirandančias sandorio šalių pozicijas, dėl kredito rizikos mažinimo metodikos taikymo, įskaitant visų pirma riziką, susijusią su didelėmis netiesioginėmis kredito pozicijomis, pavyzdžiui, vieno užtikrinimo priemonės emitento, būtų vertinama ir kontroliuojama, be kita ko, remiantis rašytine politika ir procedūromis.

82 straipsnis

Pakeitimo vertybiniais popieriais rizika

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad rizika, atsirandanti dėl pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių, kurių atžvilgiu kredito įstaiga yra investuotoja, iniciatorė arba rėmėja, įskaitant reputacijos riziką, pavyzdžiui, riziką, kuri kyla dėl sudėtingų struktūrų ar produktų, būtų vertinama ir kontroliuojama taikant tinkamą politiką ir procedūras, siekiant užtikrinti, kad priimant rizikos vertinimo ir valdymo sprendimus, būtų visapusiškai atsižvelgta į ekonominį sandorio turinį.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigose, kurios yra atnaujinamų pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių su išankstinės amortizacijos sąlyga iniciatorės, būtų parengti likvidumo planai, kuriuose įvertinamos ir planuotos, ir išankstinės amortizacijos pasekmės.

83 straipsnis

Rinkos rizika

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad būtų įgyvendinta politika ir procesai, skirti visiems reikšmingiems rinkos rizikos šaltiniams bei rinkos rizikos padariniams nustatyti, vertinti ir valdyti.

Kai trumposios pozicijos turi būti įvykdytos prieš įvykdant ilgąsias pozicijas, kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos taip pat imtųsi priemonių dėl likvidumo trūkumo rizikos.

Vidaus kapitalas turi būti pakankamas reikšmingai rinkos rizikai, kuriai netaikomi nuosavų lėšų poreikio reikalavimai, padengti.

Įstaigos, kurios apskaičiuodamos nuosavų lėšų poreikį pozicijų rizikai padengti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių, yra tarpusavyje užskaičiusios vienos ar kelių akcijų, sudarančių akcijų indeksą, pozicijas su viena arba keliomis akcijų indeksų ateities sandorio arba kito akcijų indekso produkto pozicijomis, turi turėti pakankamai vidaus kapitalo, kad padengtų pagrindinę nuostolių riziką, kuri kyla dėl to, kad ateities sandorio arba kito produkto vertė kinta nevisiškai vienodai lyginant su jį sudarančių akcijų verte; įstaigos taip pat turi turėti pakankamai vidaus kapitalo, kai turi priešingas akcijų indeksų ateities sandorių pozicijas, kurios skiriasi savo išpirkimo terminais arba sudėtimi, arba abiem šiais kriterijais.

Taikydamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 345 straipsnyje numatytą tvarką, įstaigos užtikrina, kad turėtų pakankamai vidaus kapitalo, kad padengtų nuostolių riziką, egzistuojančią laikotarpiu nuo pradinio įsipareigojimo dienos iki kitos darbo dienos.

▼M5

84 straipsnis

Palūkanų normos rizika dėl ne prekybos knygos veiklos

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos įdiegtų vidaus sistemas, naudotų standartizuotą metodiką arba supaprastintą standartizuotą metodiką, kurios leistų nustatyti, vertinti, valdyti ir mažinti riziką, kylančią dėl galimų palūkanų normų pokyčių, turinčių įtakos ir įstaigos nuosavo kapitalo ekonominei vertei, ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms palūkanų pajamoms.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos įdiegtų sistemas, kurios leistų vertinti ir stebėti riziką, kylančią dėl galimų kredito skirtumų pokyčių, turinčių įtakos ir įstaigos nuosavo kapitalo ekonominei vertei, ir ne prekybos knygos veiklos grynosioms palūkanų pajamoms.

Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad įstaiga naudotų 1 dalyje nurodytą standartizuotą metodiką, jei tos įstaigos įdiegtos vidaus sistemos, skirtos toje dalyje nurodytai rizikai vertinti, yra nepakankamos.

Kompetentinga institucija gali reikalauti, kad maža ir nesudėtinga įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 145 punkte, naudotų standartizuotą metodiką, kai ji mano, kad supaprastintos standartizuotos metodikos nepakanka palūkanų normos rizikai, kylančiai dėl tos įstaigos ne prekybos knygos veiklos, nustatyti.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad šio straipsnio tikslais būtų nustatyta standartizuota metodika, kurią įstaigos gali naudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai rizikai vertinti, įskaitant supaprastintą standartizuotą metodiką mažoms ir nesudėtingoms įstaigoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 145 punkte, kuri yra bent tokia pat ribojanti kaip standartizuota metodika.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

EBI paskelbia gaires, kuriose aiškiai apibrėžiami šie kriterijai:

įstaigos vidaus sistemos atliekamo 1 dalyje nurodytos rizikos vertinimo kriterijus;

įstaigų atliekamo 1 dalyje nurodytos rizikos nustatymo, valdymo ir mažinimo kriterijus;

įstaigų atliekamo 2 dalyje nurodytos rizikos vertinimo ir stebėjimo kriterijus;

nustatymo, kurios įstaigų 1 dalies tikslais įdiegtos vidaus sistemos yra nepakankamos, kaip nurodyta 3 dalyje, kriterijus.

EBI tas gaires paskelbia ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.

▼B

85 straipsnis

Operacinė rizika

▼M5

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos įgyvendintų politiką ir procesus, skirtus operacinei rizikai, įskaitant modelio riziką ir dėl veiklos perdavimo trečiosioms šalims kylančią riziką, vertinti ir valdyti, ir skirtus apsaugai nuo retai pasitaikančių didelio poveikio įvykių. Įstaigos aiškiai nurodo, kas tos politikos ir procedūrų tikslais sudaro operacinę riziką.

▼B

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad būtų parengti nenumatytų atvejų ir veiklos tęstinumo planai, siekiant rimtų veiklos sutrikimų atveju užtikrinti įstaigos pajėgumą nepertraukiamai vykdyti veiklą ir apriboti nuostolius.

86 straipsnis

Likvidumo rizika

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos turėtų patikimas likvidumo rizikos nustatymo, vertinimo, valdymo ir stebėsenos per atitinkamus laikotarpius, įskaitant tą pačią dieną, strategijas, politiką, procesus ir sistemas, kad būtų užtikrinta, kad įstaigos turėtų pakankamo dydžio likvidumo atsargas. Šios strategijos, politika, procesai ir sistemos pritaikomi prie verslo linijų, valiutų, filialų ir juridinių asmenų ir apima tinkamus likvidumo sąnaudų, naudos ir rizikos paskirstymo mechanizmus.

1 dalyje nurodytos strategijos, politika, procesai ir sistemos turi būti proporcingi įstaigų veiklos sudėtingumui, rizikos pobūdžiui, veiklos apimčiai ir valdymo organo nustatytai priimtinai rizikai bei atspindėti įstaigos svarbą kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje ji vykdo veiklą. Įstaigos praneša apie priimtiną riziką visoms atitinkamoms verslo linijoms.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigų, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, likvidumo rizikos pobūdis atitiktų nustatytą gerai veikiančios ir patikimos sistemos pobūdį ir jo neviršytų.

Kompetentingos valdžios institucijos stebi likvidumo rizikos pobūdžio, pavyzdžiui, produkto sandaros ir apimčių, rizikos valdymo, finansavimo politikos ir finansavimo koncentracijos, pokyčius.

Kompetentingos valdžios institucijos imasi veiksmingų priemonių, jeigu dėl antroje pastraipoje nurodytų pokyčių gali atsirasti konkrečios įstaigos arba sisteminis nestabilumas.

Kompetentingos valdžios institucijos informuoja EBI apie visus veiksmus, vykdomus pagal trečią pastraipą.

EBI pateikia rekomendacijas, kai tinkama, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos parengtų lėšų pozicijų nustatymo, vertinimo, valdymo ir stebėsenos metodikas. Šios metodikos apima esamus ir planuojamus reikšmingus pinigų srautus, susijusius su turtu, įsipareigojimais, nebalansiniais straipsniais, įskaitant sąlyginius įsipareigojimus ir galimą reputacijos rizikos poveikį.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos atskirtų turimą įkeistą turtą nuo nesuvaržyto turto, kuris gali būti panaudotas bet kuriuo metu, ypač esant kritinei situacijai. Jos taip pat užtikrina, kad įstaigos atsižvelgtų į juridinį asmenį, kuriame laikomas turtas, šalį, kurioje turtas teisiškai įregistruotas registre arba laikomas sąskaitoje, taip pat į turto tinkamumą ir stebi, kaip būtų galima jį laiku panaudoti.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos taip pat atsižvelgtų į galiojančius teisinius, reguliavimo ir veiklos apribojimus, taikomus galimam likvidumo ir nesuvaržyto turto perleidimui tarp subjektų tiek Europos ekonominėje erdvėje, tiek už jos ribų.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos numatytų įvairias likvidumo rizikos mažinimo priemones, įskaitant limitų sistemą ir likvidumo atsargas, kad galėtų atlaikyti įvairius skirtingų nepalankiausių sąlygų įvykius, ir tinkamai diversifikuotą finansavimo struktūrą bei galimybę pasinaudoti finansavimo šaltiniais. Tos priemonės reguliariai peržiūrimos.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos numatytų alternatyvius su likvidumo pozicijomis ir rizikos mažinimo priemonėmis susijusius scenarijus, ir peržiūrėtų sprendimų dėl lėšų pozicijos prielaidas bent kartą per metus. Dėl to alternatyvūs scenarijai visų pirma yra susiję su nebalansiniais straipsniais ir kitais sąlyginiais įsipareigojimais, įskaitant specialiosios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektus (SPPVPS) arba kitus specialiosios paskirties subjektus, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 575/2013, kurių atžvilgiu įstaiga veikia kaip rėmėja arba suteikia reikšmingą likvidumo palaikymo paramą.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos atsižvelgtų į galimą konkrečios įstaigos ir visos rinkos alternatyvių scenarijų derinio poveikį. Turi būti atsižvelgiama į skirtingus laikotarpius ir įvairaus laipsnio nepalankias sąlygas.

10.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos koreguotų savo strategijas, vidaus politiką bei limitus, susijusius su likvidumo rizika, ir parengtų veiksmingus veiklos tęstinumo planus, atsižvelgdamos į 8 dalyje nurodytų alternatyvių scenarijų rezultatus.

▼M6

11.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos būtų parengusios likvidumo atkūrimo planus, kuriuose nustatomos tinkamos strategijos ir tinkamos įgyvendinimo priemonės, skirtos galimiems likvidumo trūkumams, įskaitant susijusius su kitoje valstybėje narėje įsteigtais filialais, šalinti. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad tuos planus įstaigos testuotų bent kartą per metus, jie būtų atnaujinami remiantis 8 dalyje numatytų alternatyvių scenarijų rezultatais, apie juos būtų pranešama vyresniajai vadovybei, kuri juos patvirtintų, kad būtų galima atitinkamai pakoreguoti vidaus politiką ir procesus. Įstaigos iš anksto imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrinta, kad likvidumo atkūrimo planus būtų galima nedelsiant įgyvendinti. Tokie veiksmai apima užtikrinimo priemones, kurias būtų galima nedelsiant panaudoti finansavimui iš centrinių bankų. Tai apima užtikrinimo priemones kitos valstybės narės valiuta, jei tai būtina, arba trečiosios valstybės, kurios pozicijų turi ta įstaiga, valiuta ir, jei būtina veiklos požiūriu, priimančiosios valstybės narės arba trečiosios valstybės, kurios valiuta ji turi pozicijų, teritorijoje.

▼B

87 straipsnis

Pernelyg didelio sverto rizika

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos taikytų pernelyg didelio sverto rizikos nustatymo, valdymo ir stebėsenos politiką ir procesus. Pernelyg didelio sverto rizikos rodikliai yra sverto koeficientas, nustatomas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnį, ir turto bei įsipareigojimų neatitikimai.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos pernelyg didelio sverto riziką vertintų atsargiai, deramai atsižvelgdamos į galimą pernelyg didelio sverto rizikos padidėjimą sumažėjus įstaigos nuosavoms lėšoms dėl numatytų arba patirtų nuostolių, atsižvelgiant į taikomas apskaitos taisykles. Tuo tikslu įstaigos turi gebėti atlaikyti įvairius skirtingų nepalankiausių sąlygų įvykius, susijusius su pernelyg didelio sverto rizika.

poskirsnis

Valdymas

88 straipsnis

Valdymo priemonės

Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas nustatytų, prižiūrėtų ir būtų atsakingas už valdymo priemonių, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir riziką ribojantis įstaigos valdymas, įskaitant pareigų atskyrimą organizacijoje ir interesų konfliktų prevenciją, įgyvendinimą.

Tos priemonės atitinka šiuos principus:

valdymo organas privalo prisiimti bendrą atsakomybę už įstaigą, tvirtinti įstaigos strateginius tikslus, rizikos strategiją bei vidaus valdymą ir prižiūrėti jų įgyvendinimą;

valdymo organas privalo užtikrinti apskaitos ir finansinių ataskaitų teikimo sistemų vientisumą, įskaitant finansų bei veiklos kontrolę ir teisės bei atitinkamų standartų laikymąsi;

valdymo organas privalo prižiūrėti informacijos atskleidimo ir komunikacijos procesą;

valdymo organas privalo atsakyti už veiksmingą vyresniosios vadovybės veiklos priežiūros užtikrinimą;

valdymo organo, kuris atsakingas už priežiūros funkcijos vykdymą įstaigoje, pirmininkas vienu metu toje pačioje įstaigoje gali eiti vykdomojo direktoriaus pareigas tik tuomet, jeigu įstaiga tai pagrindžia ir yra gautas kompetentingų valdžios institucijų leidimas.

Valstybės narės užtikrina, kad valdymo organas stebėtų ir periodiškai vertintų įstaigos valdymo priemonių veiksmingumą ir imtųsi tinkamų veiksmų trūkumams šalinti.

▼M5

Valstybės narės užtikrina, kad duomenys apie paskolas valdymo organo nariams ir su jais susijusioms šalims būtų tinkamai pagrįsti dokumentais ir paprašius pateikiami kompetentingoms institucijoms.

Šiame straipsnyje terminas „susijusi šalis“ yra:

įstaigos valdymo organo nario sutuoktinis, registruotas partneris, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, vaikas arba vienas iš tėvų;

komercinis subjektas, kuriame valdymo organo narys arba artimas a punkte nurodytas jo šeimos narys turi 10 % arba daugiau kvalifikuotojo akcijų paketo arba balsavimo šiame organe teisių, arba kuriam tie asmenys gali daryti didelę įtaką arba kuriame tie asmenys užima vyresniosios vadovybės postus arba yra valdymo organo nariai.

▼B

Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos, kurios yra svarbios dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties bei sudėtingumo, įsteigtų skyrimo komitetą, kurį sudarytų valdymo organo nariai, atitinkamoje įstaigoje neatliekantys jokios vykdomosios funkcijos.

Skyrimo komitetas:

nustato ir rekomenduoja valdymo organui arba visuotiniam susirinkimui tvirtinti kandidatus į valdymo organo narių pareigas, įvertina valdymo organo veiklai reikalingų žinių, įgūdžių, veiklos visapusiškumo ir patirties pusiausvyrą, taip pat parengia konkrečiai pareigybei taikomų pareigų ir gebėjimų aprašymą ir įvertina, kiek šiam darbui turėtų būti skiriama laiko.

Be to, skyrimo komitetas nusprendžia, koks turi būti valdymo organe nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų siektinas skaičius, ir parengia politiką, kaip padidinti nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų skaičių valdymo organe, kad tas skaičius būtų pasiektas. Siektinas skaičius, politika ir jos įgyvendinimas paskelbiami pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 435 straipsnio 2 dalies c punktą;

periodiškai ir ne rečiau kaip kartą per metus vertina valdymo organo struktūrą, dydį, sudėtį bei veiklos rezultatus ir teikia valdymo organui rekomendacijas dėl pakeitimų;

periodiškai ir ne rečiau kaip kartą per metus vertina pavienių valdymo organo narių ir bendras viso valdymo organo žinias, įgūdžius bei patirtį ir atitinkamai apie tai praneša valdymo organui;

periodiškai peržiūri valdymo organo vykdomą vyresniosios vadovybės atrankos bei skyrimo politiką ir teikia rekomendacijas valdymo organui.

Vykdydamas savo pareigas skyrimo komitetas kuo labiau ir nuolat atsižvelgia į poreikį užtikrinti, kad valdymo organui priimant sprendimus nedominuotų atskiras narys ar maža narių grupė taip, kad tai pakenktų visos įstaigos interesams.

Skyrimo komitetas gali naudotis visų formų ištekliais, kuriuos jis mano esant tinkamais, įskaitant išorės konsultacijas, ir tam gauna tinkamą finansavimą.

Ši dalis netaikoma, jei pagal nacionalinę teisę valdymo organo kompetencija neapima nė vieno iš jo narių atrankos ir skyrimo proceso.

89 straipsnis

Informacijos atskleidimas pagal valstybę

Valstybės narės nuo 2015 m. sausio 1 d. reikalauja, kad kiekviena įstaiga, nurodydama valstybę narę ir trečiąją valstybę, kurioje ji įsisteigusi, kasmet visuomenei atskleistų šią konsoliduotą informaciją apie finansinius metus:

pavadinimą (-us), veiklos pobūdį ir geografinę padėtį;

apyvartą;

darbuotojų skaičių visos darbo dienos ekvivalentais;

pelną arba nuostolius nesumokėjus mokesčių;

pelno arba nuostolių mokestį;

gautas valstybės subsidijas.

Nepaisant 1 dalies, valstybės narės reikalauja, kad įstaigos 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytą informaciją pirmą kartą visuomenei atskleistų 2014 m. liepos 1 d..

Visos tarptautiniu mastu nustatytos pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos, kurioms suteiktas veiklos leidimas Sąjungoje, iki 2014 m. liepos 1 d. konfidencialiai pateikia Komisijai 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytą informaciją. Komisija, atitinkamai pasikonsultavusi su EBI, EDPPI ir EVPRI, atlieka bendrą įvertinimą, susijusį su neigiamomis ekonominėmis pasekmėmis, kurių gali atsirasti dėl tokios informacijos viešo atskleidimo, įskaitant poveikį konkurencingumui, investicijų bei kreditų prieinamumui ir finansinės sistemos stabilumui. Komisija savo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Tuo atveju, jeigu Komisijos ataskaitoje nurodomos reikšmingos neigiamos pasekmės, Komisija svarsto galimybę parengti atitinkamą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl 1 dalyje nustatytų informacijos atskleidimo įpareigojimų dalinio pakeitimo, ir pagal 145 straipsnio h punktą gali nuspręsti dėl tų prievolių vykdymo atidėjimo. Komisija kartą per metus peržiūri, ar būtina pratęsti tą atidėjimą.

1 dalyje nurodyta informacija audituojama pagal Direktyvą 2006/43/EB ir skelbiama, jei įmanoma, kaip atitinkamos įstaigos metinių finansinių ataskaitų arba, kai taikytina, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų priedas.

Jeigu būsimuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimamuose aktuose bus nustatyti informacijos atskleidimo įpareigojimai, viršijantys šiame straipsnyje nustatytus įpareigojimus, šis straipsnis nustos būti taikomas ir bus atitinkamai panaikintas.

▼M5

Ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. Komisija, pasikonsultavusi su EBI, EDPPI ir EVPRI, peržiūri, ar 1 dalies a–f punktuose nurodyta informacija vis dar yra pakankama, kartu atsižvelgdama į ankstesnius poveikio vertinimus, tarptautinius susitarimus ir teisėkūros pokyčius Sąjungoje ir į tai, ar į 1 dalį gali būti įtraukta daugiau atitinkamos informacijos reikalavimų.

Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 30 d. Komisija, pasikonsultavusi su EBI, EDPPI ir EVPRI, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šioje dalyje nurodyto vertinimo ataskaitą ir, kai tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai teikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

▼B

90 straipsnis

Viešas turto grąžos atskleidimas

Metinėje ataskaitoje įstaigos tarp pagrindinių rodiklių visuomenei atskleidžia savo turto grąžą, apskaičiuotą jų grynąjį pelną padalijus iš bendros balanso vertės.

91 straipsnis

Valdymo organas

▼M5

Atsakomybė už tai, kad būtų užtikrinta, kad valdymo organo nariai visada būtų pakankamai geros reputacijos ir turėtų pakankamai žinių, įgūdžių bei patirties savo pareigoms vykdyti, visų pirma tenka įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms. Valdymo organo nariai turi atitikti visų pirma 2–8 dalyse nustatytus reikalavimus.

Jei valdymo organo nariai neatitinka šioje dalyje nurodytų reikalavimų, kompetentingos institucijos turi įgaliojimus pašalinti tokius narius iš valdymo organo. Kompetentingos institucijos turi visų pirma patikrinti, ar vis dar laikomasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, jei turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad yra vykdomas arba buvo vykdomas pinigų plovimas arba teroristų finansavimas arba ketinta vykdyti pinigų plovimą arba teroristų finansavimą, arba yra padidėjusi tokia rizika, susijusi su ta institucija.

▼B

Visi valdymo organo nariai turi skirti pakankamai laiko savo funkcijoms įstaigoje atlikti.

Direktoriaus pareigų, kurias vienu metu gali vykdyti valdymo organo narys, skaičius nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir įstaigos veiklos pobūdį, aprėptį bei sudėtingumą. Išskyrus atvejus, kai atstovaujama valstybei narei, jei įstaiga yra svarbi dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties bei sudėtingumo, jos valdymo organo nariai nuo 2014 m. liepos 1 d. vienu metu gali derinti direktoriaus pareigas taikydami ne daugiau kaip vieną šių pareigų derinį:

vieno vykdomojo direktoriaus ir dviejų nevykdomųjų direktorių pareigas;

keturių nevykdomųjų direktorių pareigas.

3 dalies taikymo tikslais pareigos laikomos vieno direktoriaus pareigomis:

vykdomojo direktoriaus arba nevykdomojo direktoriaus pareigos, atliekamos toje pačioje grupėje;

vykdomojo arba nevykdomojo direktoriaus pareigos, atliekamos:

įstaigose, kurios yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos narės, su sąlyga, kad laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų; arba

ii)

įmonėse (įskaitant ne finansų įstaigas), kuriose įstaiga turi kvalifikuojančiąją akcijų paketo dalį.

Direktoriaus pareigos organizacijose, kurių pagrindiniai siekiami tikslai nėra komerciniai, ir direktoriaus kaip valstybės narės atstovo pareigos nelaikomos pareigomis 3 dalies tikslais.

Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti valdymo organo nariams atlikti vienas papildomas nevykdomojo direktoriaus pareigas. Kompetentingos valdžios institucijos reguliariai informuoja EBI apie tokius leidimus.

▼M5

Valdymo organas kolektyviai turi turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties, kad galėtų suprasti įstaigos veiklą, įskaitant pagrindinę jai tenkančią riziką. Bendra valdymo organo sudėtis turi atspindėti pakankamą patirtį įvairiose srityse.

Kiekvienas valdymo organo narys veikia sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus veiksmingai įvertintų ir užginčytų vyresniosios vadovybės sprendimus ir veiksmingai prižiūrėtų bei stebėtų vadovybės sprendimų priėmimą. Buvimas susijusių bendrovių arba susijusių subjektų nariu savaime nėra kliūtis veikti savarankiškai.

▼B

Įstaigos skiria pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymo organo narių įvadiniam ir vėlesniam mokymui.

10.

Valstybės narės arba kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad įstaigos ir atitinkami jų skyrimo komitetai, įtraukdami narius į valdymo organą, naudotų platų savybių ir gebėjimų spektrą ir tuo tikslu įgyvendintų politiką, kuria būtų skatinamas valdymo organo narių visapusiškumas.

11.

Kompetentingos valdžios institucijos renka informaciją, kuri atskleidžiama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 435 straipsnio 2 dalies c punktą, ir naudoja ją įvairovės skatinimo praktikai palyginti. Tą informaciją kompetentingos valdžios institucijos pateikia EBI. EBI naudoja tą informaciją įvairovės skatinimo praktikai Sąjungos lygiu palyginti.

12.

EBI parengia gaires dėl:

valdymo organo nario pakankamos trukmės įsipareigojimo vykdyti savo funkcijas, atsižvelgiant į individualias aplinkybes ir įstaigos veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą, sąvokos;

valdymo organo pakankamo bendrų žinių, įgūdžių ir patirties turėjimo, kaip nurodyta 7 dalyje, sąvokos;

valdymo organo nario sąžiningumo, dorumo ir savarankiškumo, kaip nurodyta 8 dalyje, sąvokos;

pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių valdymo organo narių įvadiniam ir vėlesniam mokymui, kaip nurodyta 9 dalyje, sąvokos;

įvairovės, į kurią turi būti atsižvelgiama atliekant valdymo organo narių atranką, kaip nurodyta 10 dalyje, sąvokos;

▼M5

nuoseklaus 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų įgaliojimų taikymo.

▼B

EBI parengia tas gaires iki 2015 m. gruodžio 31 d.

13.

Šiuo straipsniu nedaromas poveikis nacionalinės teisės nuostatų dėl atstovavimo darbuotojams valdymo organe taikymui.

92 straipsnis

Atlygio politika

▼M5 —————

▼B

►M5 Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos ir taikydamos politiką dėl viso atlygio, įskaitant darbo užmokestį ir savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas, tų kategorijų darbuotojams, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, įstaigos laikytųsi toliau išvardytų reikalavimų tokiu būdu, kad atsižvelgtų į savo dydį, vidaus organizaciją ir veiklos pobūdį, apimtį bei sudėtingumą: ◄

atlygio politika dera su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir skatina tokį valdymą, bet neskatina prisiimti rizikos, kuri viršytų įstaigos priimtinos rizikos lygį;

▼M5

aa)

atlygio politika yra neutrali lyčių atžvilgiu atlygio politika;

▼B

atlygio politika atitinka įstaigos verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius interesus ir apima priemones, kuriomis siekiama išvengti interesų konfliktų;

įstaigos valdymo organas, atliekantis priežiūros funkciją, tvirtina ir periodiškai peržiūri bendruosius atlygio politikos principus ir atsako už tos politikos įgyvendinimo priežiūrą;

bent kartą per metus atliekama atlygio nustatymo politikos įgyvendinimo centralizuota ir nepriklausoma vidaus peržiūra, tikrinant atitiktį valdymo organo, atliekančio priežiūros funkciją, patvirtintai atlygio nustatymo politikai ir tvarkai;

darbuotojai, vykdantys kontrolės funkcijas, yra nepriklausomi nuo verslo padalinių, kuriuos jie prižiūri, turi atitinkamus įgaliojimus ir jų atlygis priklauso nuo su jų funkcijomis susietų tikslų įvykdymo, neatsižvelgiant į veiklos sričių, kurias jie kontroliuoja, rezultatus;

už rizikos valdymą ir atitikties kontrolę atsakingų vyresniųjų pareigūnų atlygius tiesiogiai prižiūri atlygio komitetas, nurodytas 95 straipsnyje, arba, jei toks komitetas nėra įsteigtas, valdymo organas, atliekantis priežiūros funkciją;

atlygio politikoje, atsižvelgiant į nacionalinius atlygio nustatymo kriterijus, aiškiai atskiriami kriterijai, taikomi nustatant:

pagrindinį fiksuotąjį atlygį, kuris pirmiausia turėtų atspindėti atitinkamą profesinę patirtį ir organizacinę atsakomybę, kuri nustatyta darbuotojo darbo apraše, pridedamame prie įdarbinimo sąlygų; ir

ii)

kintamąją atlygio dalį, kuri turėtų atspindėti tvarius ir pagal riziką pakoreguotus veiklos rezultatus, taip pat veiklos rezultatus, viršijančius darbuotojo darbo apraše nustatytose įdarbinimo sąlygose nurodytus reikalaujamus veiklos rezultatus.

▼M5

2 dalies tikslais darbuotojų, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigos rizikos pobūdžiui, kategorijos apima bent:

visus valdymo organo ir vyresniosios vadovybės narius;

darbuotojus, einančius vadovaujamas pareigas įstaigos kontrolės funkcijų ar reikšmingų verslo padalinių atžvilgiu;

darbuotojus, praėjusiais finansiniais metais turėjusius teisę į didelį atlygį, su sąlyga, kad tenkinamos šios sąlygos:

darbuotojo atlygis yra lygus 500 000 EUR arba didesnis ir lygus vidutiniam atlygiui, mokamam įstaigos valdymo organo ir vyresniosios vadovybės nariams, nurodytiems a punkte, arba už jį didesnis;

ii)

darbuotojas vykdo profesinę veiklą reikšmingame verslo padalinyje, o jo veikla yra tokio pobūdžio, kad turi reikšmingą poveikį atitinkamo verslo padalinio rizikos pobūdžiui.

▼B

93 straipsnis

Įstaigos, gaunančios naudą dėl valstybės įsikišimo

Tuo atveju, kai įstaigos gauna naudą dėl išskirtinio valstybės įsikišimo, be 92 straipsnio 2 dalyje nurodytų principų, papildomai taikomi šie principai:

kintamosios atlygio dalies dydis griežtai ribojamas kaip tam tikra grynųjų pajamų procentinė dalis, kai jis nesuderinamas su patikimos kapitalo bazės turėjimu ir su tuo, kad tinkamu laiku būtų sustabdytas naudos dėl valstybės įsikišimo gavimas;

atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad įstaigos restruktūrizuotų atlygius taip, kad jie atitiktų patikimam rizikos valdymui ir ilgalaikiam augimui keliamus reikalavimus, be kita ko, kai reikia, nustatant įstaigos valdymo organo narių atlygio ribas;

įstaigos valdymo organo nariams kintamoji atlygio dalis nemokama, nebent tai yra pagrįsta.

94 straipsnis

Kintamosios atlygio dalys

Be 92 straipsnio 2 dalyje išdėstytų principų ir tokiomis pačiomis joje išdėstytomis sąlygomis kintamosioms atlygio dalims taikomi šie principai:

kai atlygis yra susietas su veiklos rezultatais, visa atlygio suma yra pagrįsta bendru atskiro asmens bei atitinkamo verslo padalinio veiklos rezultatų ir bendrų įstaigos rezultatų vertinimu, o vertinant atskiro asmens veiklos rezultatus atsižvelgiama į finansinius ir nefinansinius kriterijus;

vertinimas atliekamas atsižvelgiant į daugelio metų veiklos rezultatus, siekiant užtikrinti, kad vertinimo procese būtų remiamasi ilgesnio laikotarpio veiklos rezultatais ir kad faktinis atlygio sudedamųjų dalių, priklausančių nuo veiklos rezultatų, dydis būtų paskirstomas per laikotarpį, atitinkantį kredito įstaigos pagrindinį verslo ciklą ir jos veiklos riziką;

visas kintamasis atlygis neriboja įstaigos gebėjimo stiprinti kapitalo bazę;

garantuotas kintamasis atlygis nesuderinamas su patikimu rizikos valdymu arba mokėjimo už veiklos rezultatus principu ir neįtraukiamas į būsimus atlygių planus;

garantuotas kintamasis atlygis yra išimtinis, pasitaiko tik samdant naujus darbuotojus ir kai įstaiga turi patikimą ir tvirtą kapitalo bazę, ir yra mokamas tik pirmaisiais įdarbinimo metais;

fiksuotoji ir kintamoji viso atlygio dalys yra tinkamai subalansuotos, ir fiksuotoji dalis sudaro pakankamai didelę viso atlygio dalį, kad būtų galima vykdyti visiškai lanksčią politiką, susijusią su kintamosiomis atlygio dalimis, įskaitant galimybę nemokėti kintamosios atlygio dalies;

įstaigos nustato atitinkamus santykius tarp fiksuotosios ir kintamosios viso atlygio dalies, kuriems taikomi šie principai:

kintamoji dalis neviršija 100 % fiksuotosios viso atlygio dalies kiekvienam asmeniui. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę maksimalią procentinę dalį;

ii)

valstybės narės gali leisti įstaigos akcininkams, savininkams arba nariams patvirtinti didesnį maksimalų santykio tarp fiksuotosios ir kintamosios atlygio dalių lygį, su sąlyga, kad visas kintamosios dalies lygis neviršija 200 % fiksuotosios viso atlygio dalies kiekvienam asmeniui. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę maksimalią procentinę dalį.

Bet koks didesnio santykio patvirtinimas pagal šio punkto pirmą pastraipą vykdomas laikantis šios tvarkos:

—

įstaigos akcininkai, savininkai arba nariai priima sprendimą remdamiesi išsamia įstaigos rekomendacija, kuria pagrindžiamos siekiamo patvirtinimo priežastys ir apimtis, įskaitant susijusių darbuotojų skaičių, jų funkcijas, taip pat tikėtiną poveikį reikalavimui turėti tvirtą kapitalo bazę;

—

įstaigos akcininkai, savininkai arba nariai sprendimą priima ne mažiau kaip 66 % balsų dauguma, su sąlyga, kad atstovaujama ne mažiau kaip 50 % akcijų arba lygiaverčių nuosavybės teisių, arba, jei ši sąlyga netenkinama, sprendimą priima balsų dauguma, kuria atstovaujama 75 % nuosavybės teisių;

—

įstaiga, iš anksto numatydama pagrįstos trukmės pranešimo laikotarpį, visiems savo akcininkams, savininkams arba nariams praneša, kad bus siekiama patvirtinimo pagal šio punkto pirmą pastraipą;

—

įstaiga nedelsdama informuoja kompetentingą valdžios instituciją apie rekomendaciją jos akcininkams, savininkams arba nariams, įskaitant siūlomą didesnį maksimalų santykį ir jo priežastis, ir turi galėti kompetentingai valdžios institucijai įrodyti, kad siūlomas didesnis santykis nepažeidžia įstaigos įsipareigojimų pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, atsižvelgdama, visų pirma, į įstaigos įsipareigojimus dėl nuosavų lėšų;

—

įstaiga nedelsdama informuoja kompetentingą valdžios instituciją apie jos akcininkų, savininkų arba narių sprendimus, įskaitant apie bet kokį didesnio maksimalaus santykio patvirtinimą pagal šio punkto pirmą pastraipą, ir kompetentingos valdžios institucijos naudoja gautą informaciją, kad palygintų įstaigų praktiką šiuo atžvilgiu. Kompetentingos valdžios institucijos perduoda tą informaciją EBI ir pastaroji skelbia apibendrintą informaciją pagal buveinės valstybes nares naudodama bendrą informacijos teikimo formą. EBI gali parengti gaires, skirtas šios įtraukos įgyvendinimui palengvinti ir surinktos informacijos nuoseklumui užtikrinti;

—

darbuotojams, kuriems tiesiogiai taikomi šiame punkte nurodyti didesni maksimalūs kintamojo atlygio lygiai, kai taikytina, neturi būti leidžiama tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis jokiomis balsavimo teisėmis, kurias jie gali turėti kaip įstaigos akcininkai, savininkai arba nariai;

iii)

valstybės narės gali leisti įstaigoms taikyti šio punkto antroje pastraipoje nurodytą diskonto normą ne daugiau kaip 25 % viso kintamojo atlygio, su sąlyga, kad jis mokamas priemonėmis, atidedamomis ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Valstybės narės gali nustatyti mažesnę maksimalią procentinę dalį.

EBI iki 2014 m. kovo 31 d. parengia ir paskelbia gaires dėl taikytinos nominaliosios diskonto normos, atsižvelgdama į visus atitinkamus veiksnius, įskaitant infliacijos normą ir riziką, apimančią atidėjimo trukmę. EBI gairėse dėl diskonto normos konkrečiai nurodoma, kaip skatinti naudoti priemones, atidėtas ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui;

su ankstyvu sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į veiklos rezultatus, pasiektus per tam tikrą laiką, ir jomis neatlyginama už prastus rezultatus arba nusižengimus;

su kompensacija arba išpirkimu pagal ankstesnėje darbovietėje sudarytas sutartis susiję atlygio paketai turi būti suderinti su ilgalaikiais įstaigos interesais, įskaitant išsaugojimą, atidėjimus, veiklos rezultatus ir lėšų susigrąžinimo susitarimus;

veiklos rezultatų vertinimas, naudojamas kintamosioms atlygio dalims arba kintamųjų atlygio dalių fondams apskaičiuoti, apima visų rūšių dabartinės ir būsimos rizikos koregavimą ir jį atliekant atsižvelgiama į kapitalo sąnaudas ir reikalingą likvidumą;

skiriant kintamąsias atlygio dalis įstaigoje taip pat atsižvelgiama į visų rūšių dabartinę ir būsimą riziką;

didelė dalis, kuri bet kuriuo atveju yra ne mažesnė kaip 50 % kintamosios atlygio dalies, sudaryta nustačius pusiausvyrą tarp:

▼M5

akcijų ar, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos teisinę struktūrą, lygiaverčių nuosavybės teisių; arba su akcijomis susijusių priemonių ar, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos teisinę struktūrą, lygiaverčių nepiniginių priemonių;

▼B

ii)

kai įmanoma, kitų priemonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 52 arba 63 straipsnyje, arba kitų priemonių, kurios gali būti visiškai pakeistos į bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones arba nurašytos, visais atvejais tinkamai atspindinčių veiklą galinčios tęsti įstaigos kredito kokybę ir tinkamų panaudoti kintamojo atlygio tikslais.

Šiame punkte nurodytoms priemonėms taikoma tinkama išsaugojimo politika, skirta paskatoms su įstaigos ilgesnio laikotarpio interesais suderinti. Valstybės narės ar jų kompetentingos valdžios institucijos gali nustatyti tų priemonių rūšių ar struktūros apribojimus arba atitinkamai uždrausti tam tikras priemones. Šis punktas taikomas tiek kintamajai atlygio daliai, atidedamai pagal m punktą, tiek neatidedamai kintamajai atlygio daliai;

▼M5

didelė kintamosios atlygio dalies dalis, kuri bet kuriuo atveju yra ne mažesnė kaip 40 %, atidedama laikotarpiui, kurio trukmė yra ne trumpesnė kaip ketveri–penkeri metai ir kuris tinkamai suderinamas su verslo pobūdžiu, jo rizika ir atitinkamo darbuotojo veikla. Įstaigų, kurios yra svarbios dėl savo dydžio, vidaus organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties bei sudėtingumo, valdymo organo ir vyresniosios vadovybės narių atveju atidėjimo laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis nei penkeri metai.

Į atlygį, mokamą pagal atidėjimo tvarką, teisės suteikiamos ne greičiau kaip pro rata pagrindu. Jeigu kintamosios atlyginimo dalies suma yra itin didelė, atidedama ne mažiau kaip 60 % tos sumos. Atidėjimo laikotarpio trukmė nustatoma atsižvelgiant į verslo ciklą, verslo pobūdį, jo riziką ir atitinkamo darbuotojo veiklą;

▼B

kintamosios atlygio dalies, įskaitant ir atidedamą dalį, mokėjimas arba teisių į ją suteikimas galimas tik tuomet, jei jis yra tvarus, atsižvelgiant į bendrą įstaigos finansinę padėtį, ir pagrįstas remiantis įstaigos, verslo padalinio ir atitinkamo asmens veiklos rezultatais.

Nedarant poveikio bendriesiems nacionalinės sutarčių ir darbo teisės principams, visa kintamoji atlygio dalis paprastai labai sumažinama, jei įstaigos finansinės veiklos rezultatai yra pablogėję arba neigiami, tiek atsižvelgiant į dabartinį atlygį, tiek į anksčiau uždirbtų sumų išmokų sumažinimą, be kita ko, taikant sumažinimo arba susigrąžinimo sistemas.

Iki 100 % viso kintamojo atlygio taikomos sumažinimo arba susigrąžinimo sistemos. Įstaigos nustato konkrečius sumažinimo arba susigrąžinimo taikymo kriterijus. Tokie kriterijai visų pirma taikomi atvejais, kai darbuotojas:

dalyvavo veikloje, dėl kurios įstaiga patyrė didelių nuostolių, arba buvo už ją atsakingas;

ii)

neįvykdė atitinkamų tinkamumo ir elgesio standartų;

pensijų politika atitinka įstaigos verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius interesus.

Jei darbuotojas išeina iš darbo įstaigoje nesuėjus pensiniam amžiui, savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas įstaiga laiko penkerių metų laikotarpį priemonių, nurodytų l punkte, forma. Jei darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus, savo nuožiūra sukauptos pensijų lėšos darbuotojui išmokamos priemonių, nurodytų l punkte, forma, taikant penkerių metų išmokų atidėjimo laikotarpį;

reikalaujama, kad darbuotojai nesinaudotų asmeninėmis apsidraudimo strategijomis arba nesidraustų nuo atlygio ir atsakomybės priklausančiu draudimu, siekiant sumažinti rizikos išlyginimo poveikį, kuris yra numatytas jų atlygio sąlygose;

kintamasis atlygis nemokamas priemonėmis ar būdais, kuriais būtų sudarytos sąlygos netaikyti šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013.

▼M5

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato priemonių, tenkinančių 1 dalies l punkto ii papunktyje nustatytas sąlygas, klases.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d.

▼M7

Siekiant nustatyti darbuotojus, kurių profesinė veikla turi reikšmingą poveikį įstaigų rizikos profiliui, kaip nurodyta 92 straipsnio 3 dalyje, išskyrus darbuotojus, dirbančius investicinėse įmonėse, EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustatomi kriterijai, kuriais apibrėžiama:

vadovaujamos pareigos ir kontrolės funkcijos;

reikšmingas verslo padalinys ir reikšmingas poveikis atitinkamo verslo padalinio rizikos profiliui, ir

kitos darbuotojų kategorijos, konkrečiai nenurodytos 92 straipsnio 3 dalyje, kurių profesinė veikla turi tokį pat reikšmingą poveikį įstaigos rizikos profiliui, kaip ir toje dalyje nurodytų kategorijų darbuotojų veiklos poveikis.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 28 d.

Komisijai suteikiami deleguotieji įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant šioje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. Kiek tai susiję su techniniais reguliavimo standartais, taikomais investicinėms įmonėms, šios direktyvos su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843 ( 17 ), 94 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai toliau taikomi iki 2021 m. birželio 26 d.

▼M5

Nukrypstant nuo 1 dalies, 1 dalies l bei m punktuose ir tos dalies o punkto antroje pastraipoje nustatyti reikalavimai netaikomi:

įstaigai, kuri nėra didelė įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 146 punkte, ir kurios turto vertė per ketverių metų laikotarpį prieš pat einamuosius finansinius metus vidutiniškai ir individualiai pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 sudarė ne daugiau kaip 5 mlrd. EUR;

darbuotojui, kurio metinė kintamojo atlygio dalis neviršija 50 000 EUR ir nesudaro daugiau nei trečdalio to darbuotojo viso metinio atlygio.

Nukrypstant nuo 3 dalies a punkto, valstybė narė gali sumažinti arba padidinti tame punkte nurodytą ribą su sąlyga, kad:

įstaiga, kurios atžvilgiu valstybė narė taiko šią nuostatą, nėra didelė įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 146 punkte, ir, jei riba didinama:

įstaiga atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 145 punkto c, d ir e papunkčiuose nustatytus kriterijus ir

ii)

riba neviršija 15 mlrd. EUR;

tikslinga pakeisti ribą vadovaujantis šia dalimi, atsižvelgiant į įstaigos veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, jos vidaus organizaciją arba, jei taikytina, grupės, kuriai ji priklauso, ypatybes.

Nukrypstant nuo 3 dalies b punkto, valstybė narė gali nuspręsti, kad darbuotojams, turintiems teisę į metinę kintamąją atlygio dalį, neviršijančią tame punkte nustatytos ribos ir dalies, dėl nacionalinės rinkos specifikos atlygio praktikos atžvilgiu arba dėl tų darbuotojų atsakomybės ir pareigybės pobūdžio tame punkte nustatyta išimtis netaikoma.

Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, ne vėliau kaip 2023 m. birželio 28 d. peržiūri, kaip taikomos 3–5 dalys, parengia ataskaitą ir ją bei prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI teikia gaires, kuriomis palengvinamas 3, 4 ir 5 dalių įgyvendinimas ir užtikrinamas nuoseklus jų taikymas.

▼B

95 straipsnis

Atlygio komitetas

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad įstaigos, kurios yra svarbios dėl savo dydžio, organizacinės vidaus struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties bei sudėtingumo, įsteigtų atlygio komitetą. Atlygio komitetas sudaromas taip, kad galėtų kompetentingai ir nepriklausomai vertinti atlygio politiką, praktiką ir paskatas, sukurtas siekiant valdyti riziką, kapitalą ir likvidumą.

Kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad atlygio komitetas būtų atsakingas už sprendimų dėl atlygio, įskaitant tuos sprendimus, kurie turi poveikį atitinkamos įstaigos rizikai ir rizikos valdymui ir kuriuos turi priimti valdymo organas, rengimą. Atlygio komiteto pirmininkas ir nariai yra valdymo organo nariai, kurie neatlieka jokios vykdomosios funkcijos atitinkamoje įstaigoje. Jei atstovavimas darbuotojams valdymo organe numatytas nacionalinėje teisėje, atlygio komitete turi būti vienas ar keli darbuotojų atstovai. Rengdamas šiuos sprendimus, atlygių komitetas atsižvelgia į ilgalaikius įstaigos akcininkų, investuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų interesus ir viešąjį interesą.

96 straipsnis

Interneto svetainės įmonių valdymo ir atlygio klausimu administravimas

Interneto svetainę administruojančios įstaigos joje paaiškina, kaip jos laikosi 88–95 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

III

skirsnis

Priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesas

97 straipsnis

Priežiūrinis tikrinimas ir vertinimas

Atsižvelgdamos į 98 straipsnyje nustatytus techninius kriterijus, kompetentingos valdžios institucijos peržiūri tvarką, strategijas, procesus ir mechanizmus, kuriuos taiko įstaigos, kad būtų laikomasi šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir kad būtų įvertinta tokia rizika:

rizika, su kuria įstaigos susiduria arba galėtų susidurti, įskaitant riziką, nustatytą atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, atsižvelgiant į įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą;

▼M5 —————

▼B

rizika, nustatyta testavimo nepalankiausiomis sąlygomis pasekoje, atsižvelgiant į įstaigos veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

1 dalyje nurodyta peržiūros ir vertinimo apimtis atitinka visus šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus.

Remdamosi 1 dalyje nurodyta peržiūra ir vertinimu, kompetentingos valdžios institucijos nustato, ar tvarka, strategijos, procesai ir mechanizmai, kuriuos taiko įstaigos, ir ar pastarųjų turimos nuosavos lėšos ir likvidusis turtas užtikrina patikimą jų rizikos valdymą ir padengimą.

Kompetentingos valdžios institucijos nustato 1 dalyje nurodyto tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir intensyvumą, atsižvelgdamos į atitinkamos įstaigos dydį, sisteminę veiklos svarbą, pobūdį, mastą ir sudėtingumą, ir tai darydamos atsižvelgia į proporcingumo principą. Įstaigų, kurioms taikoma 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta priežiūros analizės programa, tikrinimas ir vertinimas atliekami bent kartą per metus.

▼M5

Vykdydamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikrinimą ir vertinimą, kompetentingos institucijos taiko proporcingumo principą laikydamosi pagal 143 straipsnio 1 dalies c punktą atskleistų kriterijų.

4a.

Kompetentingos institucijos gali pritaikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tikrinimo ir vertinimo metodikas, kad būtų atsižvelgta į įstaigas, kurių rizikos pobūdis panašus, pavyzdžiui, panašūs verslo modeliai arba panaši geografinė pozicijų padėtis. Tokia pritaikyta metodika gali apimti į riziką orientuotus rodiklius ir kiekybinius rodiklius, ja turi būti sudaryta galimybė tinkamai atsižvelgti į konkrečią riziką, su kuria gali susidurti kiekviena įstaiga, taip pat ji turi nedaryti poveikio pagal 104 straipsnį paskirtų priemonių pobūdžiui, atspindinčiam tai, kad jos pritaikytos konkrečiai įstaigai.

Kai kompetentingos institucijos naudoja pagal šią dalį pritaikytą metodiką, jos praneša apie tai EBI. EBI stebi priežiūros praktiką ir Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip šios dalies tikslais reikia vertinti panašų rizikos pobūdį, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir proporcingas metodikų, kurios yra pritaikytos prie panašių įstaigų, taikymas visoje Sąjungoje.

▼B

Valstybės narės užtikrina, kad visais atvejais, kai peržiūra parodo, jog įstaiga gali kelti sisteminę riziką pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 23 straipsnį, kompetentingos valdžios institucijos nedelsdamos informuoja EBI apie tokio tikrinimo rezultatus.

▼M5

Jei atlikus tikrinimą, visų pirma institucijos valdymo priemonių, verslo modelio arba veiklos vertinimą, kompetentinga institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad su ta institucija yra susijęs vykdomas arba vykdytas pinigų plovimas arba teroristų finansavimas arba ketinimas vykdyti pinigų plovimą arba teroristų finansavimą, arba yra padidėjusi tokia rizika, kompetentinga institucija nedelsdama praneša EBI ir institucijai ar organui, kurie prižiūri tą įstaigą pagal Direktyvą (ES) 2015/849 ir kurie yra kompetentingi užtikrinti tos direktyvos laikymąsi. Tuo atveju, jei pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika gali būti padidėjusi, kompetentinga institucija ir institucija arba organas, kurie prižiūri tą įstaigą pagal Direktyvą (ES) 2015/849 ir kurie yra kompetentingi užtikrinti tos direktyvos laikymąsi, veikdami kartu nedelsdami praneša EBI savo bendrą vertinimą. Kompetentinga institucija, kai tinkama, turi imtis priemonių pagal šią direktyvą.

▼B

98 straipsnis

Techniniai priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo kriterijai

Be kredito, rinkos ir operacinės rizikos, į kompetentingų valdžios institucijų pagal 97 straipsnį atliekamą tikrinimą ir vertinimą įtraukiami bent:

testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 177 straipsnį atlieka įstaigos, taikančios vidaus reitingu grindžiamą metodą, rezultatai;

įstaigų koncentracijos rizikos pozicija ir šios rizikos valdymas, įskaitant reikalavimų, numatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ketvirtoje dalyje ir šios direktyvos 81 straipsnyje, laikymasis;

įstaigų politikos ir procedūrų, skirtų likutinei rizikai dėl pripažintų kredito rizikos mažinimo metodų naudojimo valdyti, taikymo patikimumas, tinkamumas ir būdas;

įstaigos turimų nuosavų lėšų dėl turto, kurį ji pakeitė vertybiniais popieriais, adekvatumo mastas, atsižvelgiant į ekonominį sandorio turinį, įskaitant pasiektą rizikos perleidimo laipsnį;

įstaigų likvidumo rizikos pozicija, šios rizikos vertinimas ir valdymas, įskaitant alternatyvių scenarijų analizių rengimą, rizikos mažinimo priemonių (visų pirma susijusių su likvidumo atsargų dydžiu, sudėtimi ir kokybe) valdymą ir veiksmingus nenumatytų atvejų planus;

diversifikacijos efektų poveikis ir kaip tokie efektai įtraukiami į rizikos vertinimo sistemą;

testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kurį atlieka įstaigos, taikydamos vidaus modelį su rinkos rizika susijusiam nuosavų lėšų poreikiui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatas apskaičiuoti, rezultatai;

geografinė įstaigų pozicijų padėtis;

įstaigos verslo modelis.

▼M5 —————

▼B

1 dalies e punkto taikymo tikslais kompetentingos valdžios institucijos reguliariai atlieka išsamų įstaigų bendro likvidumo rizikos valdymo vertinimą ir skatina rengti patikimas vidaus metodikas. Atlikdamos tikrinimą, kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į įstaigų vaidmenį finansų rinkose. Vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos tinkamai atsižvelgia į galimą savo sprendimų poveikį finansų sistemos stabilumui visose kitose atitinkamose valstybėse narėse.

Kompetentingos valdžios institucijos stebi, ar įstaiga netiesiogiai parėmė pakeitimą vertybiniais popieriais. Jeigu nustatoma, kad įstaiga tokią netiesioginę paramą suteikė daugiau nei vienu atveju, kompetentinga valdžios institucija imasi deramų priemonių, atsižvelgdama į padidėjusią tikimybę, jog įstaiga ateityje rems pakeitimą vertybiniais popieriais ir taip neužtikrins reikšmingo rizikos perleidimo.

Taikydamos šios direktyvos 97 straipsnio 3 dalį dėl įstaigų įvertinimo, kompetentingos valdžios institucijos apsvarsto, ar vertinimo koregavimų, kurių imtasi į prekybos knygą įtrauktų pozicijų arba portfelių atžvilgiu, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 105 straipsnyje, pakanka, kad įstaiga, nepatirdama reikšmingų nuostolių, esant įprastoms rinkos sąlygoms per trumpą laiko tarpą galėtų parduoti arba apdrausti savo pozicijas.

▼M5

Atlikdamos tikrinimą ir vertinimą kompetentingos institucijos atsižvelgia į įstaigoms tenkančią palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos knygos veiklos.

Priežiūros įgaliojimais naudojamasi bent šiais atvejais:

kai įstaigos 84 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuosavo kapitalo ekonominė vertė dėl staigaus ir nenumatyto palūkanų normų pokyčio, kaip nustatyta pagal bet kurį palūkanų normoms taikomą vieną iš šešių priežiūrinių sukrėtimų scenarijų, sumažėja daugiau kaip 15 % jos 1 lygio kapitalo;

kai įstaigos grynosios pajamos iš palūkanų, kaip nurodyta 84 straipsnio 1 dalyje, dėl staigaus ir nenumatyto palūkanų normų pokyčio, kaip nustatyta pagal bet kurį palūkanų normoms taikomą vieną iš dviejų priežiūrinių sukrėtimų scenarijų, labai sumažėja.

Nepaisant antros pastraipos, kompetentingos institucijos neturi privalėti naudotis priežiūros įgaliojimais, jei, remdamosi šioje dalyje nurodyto tikrinimo ir vertinimo rezultatais, jos mano, kad įstaiga tinkamai valdo palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos knygos veiklos, ir kad įstaigai nekyla pernelyg didelė palūkanų normos rizika dėl ne prekybos knygos veiklos.

Šios dalies tikslais sąvoka „priežiūros įgaliojimai“ reiškia 104 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgaliojimus arba įgaliojimą aiškiai apibrėžti modeliavimo ir parametrų prielaidas (išskyrus tas, kurias pagal šio straipsnio 5a dalies b punktą nustato EBI), kuriomis įstaigos turi remtis apskaičiuodamos nuosavo kapitalo ekonominę vertę pagal 84 straipsnio 1 dalį.

▼M5

5a.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose 5 dalies tikslais nustatomi:

šeši priežiūriniai sukrėtimų scenarijai, nurodyti 5 dalies antros pastraipos a punkte, ir du priežiūriniai sukrėtimų scenarijai, nurodyti 5 dalies antros pastraipos b punkte, taikytini palūkanų normoms kiekviena valiuta;

atsižvelgiant į tarptautiniu lygiu sutartus rizikos ribojimo standartus, bendros modeliavimo ir parametrų prielaidos, išskyrus elgsenos prielaidas, kuriomis įstaigos remtųsi apskaičiuodamos nuosavo kapitalo ekonominę vertę, kaip nurodyta 5 dalies antros pastraipos a punkte, kurios turi apsiriboti šiais elementais:

įstaigos nuosavo kapitalo vertinimu;

ii)

pinigų srautų, kurie jautriai reaguoja į palūkanų normas, susijusias su įstaigos turtu, įsipareigojimais ir nebalansiniais straipsniais, įtraukimu, sudėtimi ir diskontavimu, įskaitant komercinių maržų ir kitų maržos sudedamųjų dalių vertinimą;

iii)

dinaminių arba statinių balansų modelių naudojimu, taip pat su tuo susijusiu amortizuotų ir besibaigiančio termino pozicijų vertinimu;

atsižvelgiant į tarptautiniu lygiu sutartus standartus, bendros modeliavimo ir parametrų prielaidos, išskyrus elgsenos prielaidas, kuriomis įstaigos remtųsi apskaičiuodamos grynąsias pajamas iš palūkanų, kaip nurodyta 5 dalies antros pastraipos b punkte, kurios turi apsiriboti šiais elementais:

pinigų srautų, kurie jautriai reaguoja į palūkanų normas, susijusias su įstaigos turtu, įsipareigojimais ir nebalansiniais straipsniais, įtraukimu ir sudėtimi, įskaitant komercinių maržų ir kitų maržos sudedamųjų dalių vertinimą;

ii)

dinaminių arba statinių balansų modelių naudojimu, taip pat su tuo susijusiu amortizuotų ir besibaigiančio termino pozicijų vertinimu;

iii)

laikotarpiu, per kurį vertinamos būsimos grynosios pajamos iš palūkanų;

tuo, kas laikoma dideliu sumažėjimu, kaip nurodyta 5 dalies antros pastraipos b punkte.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2020 m. birželio 28 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai papildyti šią direktyvą priimant pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka.

▼B

Atlikdamos tikrinimą ir vertinimą kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į įstaigoms tenkančią pernelyg didelio sverto riziką, kurią parodo pernelyg didelio sverto rodikliai, įskaitant sverto koeficientą, nustatytą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnį. Nustatydamos įstaigų sverto koeficiento bei tvarkos, strategijų, procesų ir mechanizmų, kuriuos įstaigos naudoja pernelyg didelio sverto rizikai valdyti, adekvatumą, kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į tų įstaigų verslo modelį.

Atlikdamos tikrinimą ir vertinimą, kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į įstaigų valdymo priemones, įstaigos kultūrą ir vertybes ir jų valdymo organo narių gebėjimą vykdyti savo pareigas. Atlikdamos tą tikrinimą ir vertinimą, kompetentingos valdžios institucijos gali susipažinti bent su valdymo organo ir jo komitetų darbotvarkėmis ir patvirtinamaisiais dokumentais, taip pat su valdymo organo veiklos rezultatų vidaus ir išorės vertinimo rezultatais.

▼M5

EBI įvertina galimą aplinkosaugos, socialinės ir valdymo rizikos (toliau – ASV rizika) įtraukimą į kompetentingų institucijų atliekamą tikrinimą ir vertinimą.

Pirmos pastraipos tikslais EBI vertinime pateikiama bent ši informacija:

ASV rizikos, įskaitant fizinę riziką ir pertvarkos riziką, bendros apibrėžties parengimas; pertvarkos rizika turi apimti riziką, susijusią su turto nuvertėjimu dėl reglamentavimo pokyčių;

atitinkamų kokybinių ir kiekybinių kriterijų, skirtų ASV rizikos poveikio įstaigų finansiniam stabilumui trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu vertinimui parengimas; tokie kriterijai turi apimti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procesus ir scenarijų analizes, kad būtų įvertintas ASV rizikos poveikis esant įvairaus sudėtingumo scenarijams;

priemonės, procesai, mechanizmai ir strategijos kuriuos įstaigos turi įgyvendinti, kad nustatytų, įvertintų ir valdytų ASV riziką;

ASV rizikos poveikio įstaigų skolinimo ir finansinei tarpininkavimo veiklai analizės metodai ir priemonės.

EBI savo išvadų ataskaitą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d.

Remdamasi šios ataskaitos rezultatais EBI gali, jei tikslinga, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbti gaires dėl ASV rizikos vienodo įtraukimo į kompetentingų institucijų atliekamą priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą.

▼B

99 straipsnis

Priežiūros analizės programa

Kompetentingos valdžios institucijos ne rečiau kaip kasmet priima jų prižiūrimų įstaigų priežiūros analizės programą. Tokia programa rengiama atsižvelgiant į priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą pagal 97 straipsnį. Joje nurodoma:

kaip kompetentingos valdžios institucijos ketina vykdyti savo užduotis ir paskirstyti savo išteklius;

kurioms įstaigoms ketinama taikyti griežtesnę priežiūrą ir priemonės, kurių imtasi dėl tokios priežiūros, kaip nustatyta 3 dalyje;

patikrinimo įstaigos patalpose, įskaitant jos filialus ir patronuojamąsias įmones, įsteigtas kitose valstybėse narėse pagal 52, 119 ir 122 straipsnius, planas.

Priežiūros analizės programos taikomos šioms įstaigoms:

įstaigoms, kurių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kaip apibrėžta 98 straipsnio 1 dalies a ir g punktuose ir 100 straipsnyje, arba priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso pagal 97 straipsnį rezultatai rodo didelę riziką jų nuolatiniam finansiniam patikimumui arba nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva, bei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pažeidimus;

▼M5 —————

▼B

bet kuriai kitai įstaigai, kuriai, kompetentingų valdžios institucijų nuomone, būtina taikyti šią programą.

Kai tinkama pagal 97 straipsnį, prireikus imamasi visų pirma šių priemonių:

dažnesnė įstaigos patikra vietoje arba daugiau tokių patikrinimų;

nuolatinis kompetentingos valdžios institucijos atstovų buvimas įstaigoje;

papildomos arba dažnesnės įstaigos ataskaitos;

papildomas arba dažnesnis įstaigos veiklos, strateginių arba verslo planų tikrinimas;

teminės analizės, padedančios stebėti specifinę riziką, kuri gali realizuotis.

Tai, kad buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija yra patvirtinusi priežiūros analizės programą, neužkerta kelio priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms kiekvienu konkrečiu atveju atlikti jų teritorijoje veikiančių įstaigų filialų vykdomos veiklos patikras vietoje ir patikrinimus pagal 52 straipsnio 3 dalį.

100 straipsnis

Priežiūrinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Kompetentingos valdžios institucijos atitinkamais atvejais, bet ne rečiau kaip kasmet atlieka jų prižiūrimų įstaigų priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad palengvintų tikrinimo ir vertinimo procesą pagal 97 straipsnį.

EBI parengia gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, siekdama užtikrinti, kad atlikdamos metinį priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kompetentingos valdžios institucijos taikytų bendrus metodus.

101 straipsnis

Nuolatinė leidimo naudoti vidaus metodus peržiūra

Kompetentingos valdžios institucijos reguliariai ir ne rečiau kaip kas treji metai peržiūri, kaip įstaiga laikosi reikalavimų, susijusių su metodais, kuriems, prieš pradedant naudoti tokius metodus nuosavų lėšų reikalavimo apskaičiavimui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečią dalį, reikalingas kompetentingos valdžios institucijos leidimas. Ypatingą dėmesį jos skiria įstaigos veiklos pokyčiams ir šių metodų taikymui naujiems produktams. Kai nustatoma, kad įstaigos taikomas vidaus metodas turi esminių trūkumų rizikos aprėpties atžvilgiu, kompetentingos valdžios institucijos užtikrina, kad šie trūkumai būtų ištaisyti, arba imasi atitinkamų priemonių jų poveikiui sušvelninti, be kita ko, nustatydamos didesnius dauginimo koeficientus, nustatydamos papildomas kapitalo sumas arba imdamosi kitų tinkamų ir veiksmingų priemonių.

Kompetentingos valdžios institucijos visų pirma peržiūri ir įvertina, ar įstaiga taiko gerai parengtus ir naujausius metodus bei praktiką tų metodų atžvilgiu.

Jeigu daugelis nukrypimų nuo vidaus rinkos rizikos modelio, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 366 straipsnyje, rodo, kad modelis yra nepakankamai tikslus arba nebėra pakankamai tikslus, kompetentingos valdžios institucijos panaikina leidimą naudoti vidaus modelį arba taiko tinkamas priemones, kad tas modelis būtų nedelsiant patobulintas.

Jei įstaigai buvo suteiktas leidimas taikyti-metodą, kuriam, prieš pradedant naudoti tokį metodą nuosavų lėšų reikalavimo apskaičiavimui pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečią dalį, reikalingas kompetentingos valdžios institucijos leidimas, tačiau ji nebeatitinka to metodo taikymui keliamų reikalavimų, kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad įstaiga įrodytų kompetentingoms valdžios institucijoms, kad reikalavimų nesilaikymo poveikis yra nereikšmingas, jei taikytina pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, arba pateiktų tų reikalavimų vykdymo greitu laiku planą, ir nustatytų galutinį plano įgyvendinimo terminą. Kompetentingos valdžios institucijos reikalauja patobulinti planą, jeigu mažai tikėtina, kad jis visiškai atitiks taikomus reikalavimus, arba jeigu galutinis terminas yra netinkamas. Jeigu mažai tikėtina, kad įstaiga galės patenkinti reikalavimus iki nustatyto termino ir, jei taikytina, nepateikė pakankamai įrodymų dėl to, kad nesilaikymo poveikis yra nereikšmingas, leidimas naudoti metodą panaikinamas arba apribojamas, paliekant jį galioti tik tose srityse, kuriose reikalavimai tenkinami arba kuriose reikalavimus galima patenkinti iki nustatyto termino.

Kad būtų skatinamas nuolatinis vidaus metodų patikimumas Sąjungoje, EBI analizuoja ir lygina tarpusavyje visų įstaigų vidaus metodus, įskaitant įsipareigojimų neįvykdymo sąvokos įgyvendinimo nuoseklumą ir tai, kaip tos įstaigos vertina panašią riziką arba pozicijas.

Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu EBI parengia gaires, kuriose pateikiami ta analize pagrįsti lyginamieji standartai.

Kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į tą analizę ir tuos lyginamuosius standartus peržiūrėdamos įstaigoms suteikiamus leidimus naudoti vidaus metodus.

skirsnis

Priežiūros priemonės ir įgaliojimai

102 straipsnis

Priežiūros priemonės

Kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad įstaiga imtųsi būtinų priemonių ankstyvajame etape, kad išspręstų susijusias problemas susidarius toliau išvardytoms aplinkybėms:

įstaiga neatitinka šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimų;

kompetentingos valdžios institucijos turi įrodymų, kad, tikėtina, per artimiausius 12 mėnesių įstaiga pažeis šios direktyvos arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus.

1 dalies tikslais kompetentingoms valdžios institucijoms suteikiami, be kita ko, 104 straipsnyje nurodyti įgaliojimai.

▼M5 —————

▼B

104 straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

▼M5

Šios direktyvos 97 straipsnio, 98 straipsnio 4 ir 5 dalių, 101 straipsnio 4 dalies ir 102 straipsnio tikslais ir taikant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 kompetentingos institucijos turi bent šiuos įgaliojimus:

šios direktyvos 104a straipsnyje nustatytomis sąlygomis reikalauti, kad įstaigos turėtų papildomų nuosavų lėšų, viršijančių Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus reikalavimus;

reikalauti sustiprinti priemones, procesus, mechanizmus ir strategijas, įdiegtus pagal 73 ir 74 straipsnius;

reikalauti, kad įstaigos pateiktų priežiūros reikalavimų laikymosi atkūrimo planą pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir nustatytų galutinį plano įgyvendinimo terminą, įskaitant to plano patobulinimus taikymo srities ir galutinio termino atžvilgiu;

reikalauti, kad įstaigos taikytų specialią atidėjinių politiką arba turto valdymo tvarką nuosavų lėšų reikalavimų atžvilgiu;

uždrausti arba apriboti įstaigų veiklą, sandorius arba tinklus arba reikalauti sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką įstaigos patikimumui;

reikalauti sumažinti įstaigų veiklai, produktams ir sistemoms, įskaitant trečiosioms šalims perduotą veiklą, būdingą riziką;

reikalauti, kad įstaigos ribotų kintamąją atlygio dalį kaip procentinę grynųjų pajamų dalį, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;

reikalauti, kad įstaigos naudotų grynąjį pelną nuosavoms lėšoms stiprinti;

apriboti arba uždrausti įstaigos atliekamą paskirstymą ar palūkanų mokėjimą įstaigos akcininkams, nariams arba papildomų 1 lygio priemonių turėtojams, jeigu draudimas nereiškia, kad dėl jo įstaiga neįvykdys įsipareigojimų;

nustatyti reikalavimus teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau, įskaitant informaciją apie nuosavas lėšas, likvidumą ir svertą;

nustatyti specialius likvidumo reikalavimus, įskaitant turto ir įsipareigojimų terminų nesutapimų apribojimus;

reikalauti atskleisti papildomą informaciją.

1 dalies j punkto tikslais kompetentingos institucijos reikalavimus teikti papildomą informaciją arba ją teikti dažniau įstaigoms gali nustatyti tik tuo atveju, jeigu atitinkamas reikalavimas yra tikslingas ir proporcingas tikslo atžvilgiu, kuriuo informacija reikalaujama, ir jeigu prašoma informacija nedubliuojama.

97–102 straipsnių tikslais bet kokia papildoma informacija, kurios gali būti reikalaujama iš įstaigų, laikoma dubliuojama, jei ta pati arba iš esmės ta pati informacija kompetentingai institucijai jau buvo pateikta kitu būdu arba ją gali pateikti kompetentinga institucija.

Kompetentinga institucija nereikalauja, kad įstaiga pateiktų papildomos informacijos, jei ji jos yra gavusi anksčiau kitokiu formatu arba kitokio išsamumo, ir tas kitoks formatas arba išsamumas netrukdo kompetentingai institucijai parengti tokios pat kokybės ir patikimumo informaciją kaip ir informacija, parengta remiantis kitu būdu pateikta papildoma informacija.

▼M5 —————

▼M5

104a straipsnis

Papildomų nuosavų lėšų reikalavimas

104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą papildomų nuosavų lėšų reikalavimą kompetentingos institucijos nustato, jei remdamosi pagal 97 ir 101 straipsnius atliktais tikrinimais, atskiros įstaigos atveju jos nustato kurią nors iš šių situacijų:

įstaigai kyla rizika arba atsiranda rizikos elementų, kurie nepadengiami arba nepakankamai padengiami, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, nuosavų lėšų reikalavimais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2402 ( 18 ) 2 skyriuje;

įstaiga nesilaiko šios direktyvos 73 ir 74 straipsniuose arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 393 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir mažai tikėtina, kad kitų priežiūros priemonių pakaktų užtikrinti, kad tie reikalavimai būtų įvykdyti per tinkamą laikotarpį;

laikoma, kad 98 straipsnio 4 dalyje nurodytų koregavimų nepakanka, kad įstaiga, esant įprastoms rinkos sąlygoms nepatirdama reikšmingų nuostolių, per trumpą laikotarpį galėtų parduoti arba apdrausti savo pozicijas;

atlikus vertinimą pagal 101 straipsnio 4 dalį nustatoma, kad dėl to, jog nesilaikoma reikalavimų dėl leidžiamo metodo taikymo, veikiausiai nuosavų lėšų reikalavimai bus nepakankami;

įstaiga pakartotinai nenustato arba neturi pakankamo lygio papildomų nuosavų lėšų, kad padengtų pagal 104b straipsnio 3 dalyje pateiktas gaires nustatytą sumą;

kitas konkrečios įstaigos situacijas, kurios, kompetentingos institucijos nuomone, kelia esminių priežiūros rūpesčių.

104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus papildomų nuosavų lėšų reikalavimus kompetentingos institucijos nustato tik tam, kad būtų padengta rizika, kurią atskiros įstaigos patiria dėl savo vykdomos veiklos, įskaitant riziką, atspindinčią tam tikrų ekonominių ir rinkos pokyčių poveikį atskiros įstaigos rizikos pobūdžiui.

Šio straipsnio 1 dalies a punkto tikslais laikoma, kad rizika arba rizikos elementai nepadengiami arba nepakankamai padengiami nuosavų lėšų reikalavimais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje, tik tuomet, jeigu kapitalo, kurį kompetentinga institucija, atsižvelgdama į pagal šios direktyvos 73 straipsnio pirmą pastraipą įstaigų atlikto vertinimo priežiūrinį tikrinimą, laiko pakankamu, sumos, rūšys ir paskirstymas viršija nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje.

Pirmos pastraipos tikslais kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į kiekvienos atskiros įstaigos rizikos pobūdį, įvertina įstaigai kylančią riziką, įskaitant:

konkrečios įstaigos riziką arba tokios rizikos elementus, kurie aiškiai neįtraukti į nuosavų lėšų reikalavimus arba nėra aiškiai šalinami taikant nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje;

konkrečios įstaigos riziką arba tokios rizikos elementus, kurie, tikėtina, bus nepakankamai įvertinti, nepaisant to, kad laikomasi taikytinų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje.

Tiek, kiek rizikai arba rizikos elementams taikomos šioje direktyvoje arba Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės arba tęstinumo nuostatos, nelaikoma, kad tokia rizika arba tokios rizikos elementai gali būti nepakankamai įvertinti, nepaisant to, kad laikomasi taikytinų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje.

Pirmos pastraipos tikslais kapitalu, kuris laikomas pakankamu, padengiama visa rizika arba rizikos elementai, kurie atlikus šios dalies antroje pastraipoje nurodytą vertinimą nustatyti kaip reikšmingi ir kurie nepadengiami arba nepakankamai padengiami nuosavų lėšų reikalavimais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje.

Palūkanų normos rizika, kylanti dėl ne prekybos knygos pozicijų, gali būti laikoma reikšminga bent jau 98 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, nebent kompetentingos institucijos atlikdamos tikrinimą ir vertinimą, padaro išvadą, kad įstaiga tinkamai valdo palūkanų normos riziką, kylančią dėl ne prekybos knygos veiklos, ir kad įstaigai nekyla per didelė palūkanų normos rizika, kylanti dėl ne prekybos knygos veiklos.

Jeigu taikomas papildomų nuosavų lėšų reikalavimas siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika ir kuri nepakankamai padengiama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingos institucijos pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujamų papildomų nuosavų lėšų lygį nustato kaip skirtumą tarp kapitalo, kuris laikomas pakankamu pagal šio straipsnio 2 dalį, ir atitinkamų nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje ir ketvirtoje dalyse ir Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje.

Jeigu taikomas papildomų nuosavų lėšų reikalavimas siekiant pašalinti pernelyg didelio sverto riziką, kuri nepakankamai padengiama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą, kompetentingos institucijos pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą reikalaujamų papildomų nuosavų lėšų lygį nustato kaip skirtumą tarp kapitalo, kuris laikomas pakankamu pagal šio straipsnio 2 dalį, ir atitinkamų nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje ir septintoje dalyse.

▼C3

Papildomų nuosavų lėšų reikalavimui, kurį kompetentinga institucija nustatė pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, įvykdyti įstaiga naudoja nuosavas lėšas, atitinkančias šias sąlygas:

ne mažiau kaip trims ketvirtadaliams papildomų nuosavų lėšų reikalavimui įvykdyti naudojamas 1 lygio kapitalas;

ne mažiau kaip tris ketvirtadalius a punkte nurodyto 1 lygio kapitalo sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas.

Papildomų nuosavų lėšų reikalavimui, kurį kompetentinga institucija nustatė pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą siekiant pašalinti pernelyg didelio sverto riziką, įvykdyti įstaiga naudoja 1 lygio kapitalą.

Nukrypstant nuo pirmos ir antros pastraipų, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į konkrečias įstaigos aplinkybes, gali reikalauti, kad įstaiga papildomų nuosavų lėšų reikalavimą įvykdytų naudodama didesnę 1 lygio kapitalo arba, kai reikia, bendro 1 lygio nuosavo kapitalo dalį.

▼M5

Šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam papildomų nuosavų lėšų reikalavimui, kurį kompetentinga institucija nustatė siekdama pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, įvykdyti naudojamos nuosavos lėšos turi būti nenaudojamos jokiems iš šių reikalavimų įvykdyti:

nuosavų lėšų reikalavimams, nustatytiems Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose;

jungtinio rezervo reikalavimui;

gairėms dėl papildomų nuosavų lėšų, nurodytoms šios direktyvos 104b straipsnio 3 dalyje, jeigu gairės skirtos rizikai, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, pašalinti.

Šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytam papildomų nuosavų lėšų reikalavimui, kurį kompetentinga institucija nustatė siekdama pašalinti pernelyg didelio sverto riziką, kuri nepakankamai padengiama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą, įvykdyti naudojamos nuosavos lėšos turi būti nenaudojamos jokiems iš šių reikalavimų įvykdyti:

nuosavų lėšų reikalavimui, nustatytam Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte;

sverto koeficiento rezervo reikalavimui, nurodytam Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje;

gairėms dėl papildomų nuosavų lėšų, nurodytoms šios direktyvos 104b straipsnio 3 dalyje, jeigu gairės skirtos pernelyg didelio sverto rizikai pašalinti.

Kompetentinga institucija kiekvienai įstaigai raštu tinkamai pagrindžia sprendimą taikyti papildomų nuosavų lėšų reikalavimą pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą, bent pateikdama aiškią visapusiško šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytų elementų įvertinimo ataskaitą. Šio straipsnio 1 dalies e punkte nustatytu atveju tas pagrindimas apima konkretų priežasčių, dėl kurių gairių dėl papildomų nuosavų lėšų nustatymas nebelaikomas pakankamu, išdėstymą.

104b straipsnis

Gairės dėl papildomų nuosavų lėšų

Vykdydamos 73 straipsnyje nurodytas strategijas ir procesus, įstaigos nustato tokio dydžio savo vidaus kapitalą, kuris atitiktų nuosavų lėšų lygį, kurio pakanka visai rizikai, kuri kyla įstaigai, padengti ir užtikrinti, kad įstaigos nuosavomis lėšomis būtų galima padengti galimus nuostolius, numatomus pagal testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus, įskaitant galimus nuostolius, nustatytus atlikus 100 straipsnyje nurodytą priežiūrinį testavimą nepalankiausiomis sąlygomis.

Kompetentingos institucijos, atlikdamos peržiūras ir vertinimus pagal 97 ir 101 straipsnius, kartu reguliariai peržiūri kiekvienos įstaigos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytą vidaus kapitalo dydį, įskaitant 100 straipsnyje nurodytų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

Remdamosi ta peržiūra kompetentingos institucijos kiekvienai įstaigai nustato bendrą nuosavų lėšų lygį, kuris, jų nuomone, yra tinkamas.

Kompetentingos institucijos pateikia įstaigoms gaires dėl papildomų nuosavų lėšų.

Gairėse nustatomos papildomos nuosavos lėšos yra nuosavos lėšos, viršijančios atitinkamą nuosavų lėšų sumą, reikalaujamą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečią, ketvirtą ir septintą dalis, Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyrių, šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą ir 128 straipsnio 6 punktą arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalį, jei aktualu, kurios reikalingos bendram nuosavų lėšų lygiui, kurį kompetentingos institucijos laiko tinkamu pagal šio straipsnio 2 dalį, pasiekti.

Kompetentingos institucijos gaires dėl papildomų nuosavų lėšų pagal šio straipsnio 3 dalį nustato kiekvienai konkrečiai įstaigai. Gairės gali apimti riziką, kuri šalinama taikant papildomų nuosavų lėšų reikalavimus, nustatytus pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą, tik tokiu mastu, jei apimami tos rizikos aspektai, kurie dar nepadengiami pagal tą reikalavimą.

Nuosavos lėšos, naudojamos pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktoms gairėms dėl papildomų nuosavų lėšų, kad būtų pašalinta rizika, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, įgyvendinti, turi būti nenaudojamos jokiems iš šių reikalavimų įvykdyti:

nuosavų lėšų reikalavimams, nustatytiems Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose;

šios direktyvos 104a straipsnyje nurodytam reikalavimui, kurį nustatė kompetentinga institucija, kad būtų pašalinta rizika, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, ir jungtinio rezervo reikalavimui.

Nuosavos lėšos, naudojamos pagal šio straipsnio 3 dalį pateiktoms gairėms dėl papildomų nuosavų lėšų siekiant pašalinti pernelyg didelio sverto riziką, įgyvendinti, turi būti nenaudojamos nuosavų lėšų reikalavimui, nustatytam Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punkte, šios direktyvos 104a straipsnyje nustatytam reikalavimui siekiant pašalinti pernelyg didelio sverto riziką ir sverto koeficiento rezervo reikalavimui, apibrėžtam Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje, įvykdyti.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų gairių nesilaikymas nėra priežastis taikyti šios direktyvos 141 arba 141b straipsnyje nurodytus apribojimus, jei įstaiga tenkina atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečioje, ketvirtoje ir septintoje dalyse bei Reglamento (ES) 2017/2402 2 skyriuje nustatytus nuosavų lėšų reikalavimus, atitinkamą šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą papildomų nuosavų lėšų reikalavimą ir, jei aktualu, jungtinio rezervo reikalavimą ar Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje nurodytą sverto koeficiento rezervo reikalavimą.

104c straipsnis

Bendradarbiavimas su pertvarkymo institucijomis

Kompetentingos institucijos atitinkamoms pertvarkymo institucijoms praneša apie papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, nustatytą įstaigoms pagal 104 straipsnio 1 dalies a punktą, ir apie gaires dėl papildomų nuosavų lėšų, apie kuriuos įstaigoms pranešta pagal 104b straipsnio 3 dalį.

▼B

105 straipsnis

Specialūs likvidumo reikalavimai

Kad nustatytų tinkamą likvidumo reikalavimų lygį, remdamosi pagal III skirsnį atlikto tikrinimo ir vertinimo rezultatais, kompetentingos valdžios institucijos įvertina, ar specialų likvidumo reikalavimą iš viso būtina nustatyti likvidumo rizikai, su kuria įstaiga susiduria arba gali susidurti, padengti, atsižvelgdamos į:

konkretų įstaigos verslo modelį;

II skirsnyje ir visų pirma 86 straipsnyje nurodytą įstaigos tvarką, procesus ir mechanizmus;

tikrinimo ir vertinimo, vykdomų pagal 97 straipsnį, rezultatus.

▼M5 —————

▼B

Visų pirma, nedarant poveikio 67 straipsniui, kompetentingos valdžios institucijos turėtų apsvarstyti poreikį taikyti administracines sankcijas ar kitas administracines priemones, įskaitant riziką ribojančius reikalavimus, kurių lygis iš esmės priklauso nuo skirtumo tarp įstaigos faktinės likvidumo pozicijos ir likvidumo bei pastovaus finansavimo reikalavimų, nustatytų nacionaliniu ar Sąjungos lygiu.

106 straipsnis

Specialūs informacijos skelbimo reikalavimai

Valstybės narės suteikia teisę kompetentingoms valdžios institucijoms reikalauti, kad įstaigos:

dažniau nei kartą per metus skelbtų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 aštuntoje dalyje nurodytą informaciją ir nustatytų galutinius informacijos skelbimo terminus;

naudotų specialias priemones ir vietas kitokiai nei finansinės ataskaitos informacijai skelbti.

Valstybės narės suteikia teisę kompetentingoms valdžios institucijoms reikalauti, kad patronuojančiosios įmonės kasmet skelbtų visą savo teisinės struktūros ir įstaigų grupės valdymo bei organizacinės struktūros aprašymą arba nuorodas į atitinkamą informaciją pagal 14 straipsnio 3 dalį, 74 straipsnio 1 dalį ir 109 straipsnio 2 dalį.

107 straipsnis

Priežiūrinių tikrinimų, vertinimų ir priežiūros priemonių nuoseklumas

Kompetentingos valdžios institucijos informuoja EBI apie:

tai, kaip veikia 97 straipsnyje nurodytas tikrinimo ir vertinimo procesas;

tai, kokia metodika remiantis priimami 98, 100, 101, 102, 104 ir 105 straipsniuose nurodyti sprendimai dėl a punkte nurodyto proceso.

EBI įvertina kompetentingų valdžios institucijų pateiktą informaciją, kad užtikrintų nuoseklumą priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso metu. Ji gali paprašyti kompetentingų valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos, siekdama užbaigti vertinimą laikydamasi proporcingumo principo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2000 35 straipsnį.

EBI kasmet teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie šio skyriaus taikymo valstybėse narėse konvergencijos laipsnį.

Kad tokia konvergencija būtų didesnė, EBI atlieka tarpusavio vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 30 straipsnį.

Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu EBI paskelbia kompetentingoms valdžios institucijoms skirtas gaires, kuriose išsamiau apibrėžia šio straipsnio 1 dalyje ir 97 straipsnyje nurodytų priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendrą tvarką ir metodiką, taip pat tvarką ir metodiką, taikomą siekiant įvertinti 76–87 straipsniuose nurodytos rizikos valdymą ir vertinimą, visų pirma dėl koncentracijos rizikos pagal 81 straipsnį, tokiu būdu, kad būtų atsižvelgta į įstaigų dydį, vidaus organizacinę struktūrą ir jų veiklos pobūdį, mastą bei sudėtingumą:

skirsnis

Taikymo lygis

108 straipsnis

Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesas

Kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad kiekviena įstaiga, kuri nėra nei patronuojamoji įmonė valstybėje narėje, kurioje jai išduotas veiklos leidimas ir vykdoma jos priežiūra, nei patronuojančioji įmonė ar bet kuri įstaiga, kuriai netaikoma konsoliduota priežiūra pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 19 straipsnį, individualiai laikytųsi šios direktyvos 73 straipsnyje nustatytų įpareigojimų.

Kompetentingos valdžios institucijos gali leisti kredito įstaigai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnį nesilaikyti šios direktyvos 73 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Kai kompetentingos valdžios institucijos netaiko nuosavų lėšų poreikio konsoliduotai, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 15 straipsnyje, šios direktyvos 73 straipsnio reikalavimai taikomi individualiai.

Kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nustatytu mastu ir būdu konsoliduotai laikytųsi šios direktyvos 73 straipsnyje nustatytų įpareigojimų.

▼M5 —————

▼B

Kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad patronuojamosios įstaigos iš dalies konsoliduotai taikytų 73 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu tos įstaigos arba patronuojančioji įmonė, jei ji yra finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, turi įstaigą arba finansų įstaigą, arba turto valdymo bendrovę, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 5 dalyje, kaip patronuojamąją įmonę trečiojoje valstybėje, arba turi tokios įmonės kapitalo dalį.

109 straipsnis

Įstaigų tvarka, procesai ir mechanizmai

Kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad įstaigos individualiai laikytųsi šio skyriaus II skirsnyje nustatytų įpareigojimų, nebent kompetentingos valdžios institucijos pasinaudotų galimybe taikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 straipsnyje numatytą leidžiančią nukrypti nuostatą.

▼M5

Kompetentingos institucijos reikalauja, kad patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai vykdytų šio skyriaus II skirsnyje nustatytas prievoles, kad užtikrintų, jog jų priemonės, procesai ir mechanizmai, kurių reikalaujama pagal šio skyriaus II skirsnį, būtų nuoseklūs ir tinkamai integruoti, ir kad būtų galima pateikti visus su priežiūra susijusius duomenis ir informaciją. Visų pirma jos užtikrina, kad patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, įgyvendintų tas priemones, procesus ir mechanizmus savo patronuojamosiose įmonėse, kurioms ši direktyva netaikoma, įskaitant įmones, įsteigtas finansų centruose lengvatinių mokesčių zonose. Be to, tos priemonės, procesai ir mechanizmai turi būti nuoseklūs ir gerai integruoti, ir tos patronuojamosios įmonės taip pat turi sugebėti pateikti visus su priežiūra susijusius duomenis ir informaciją. Patronuojamosios įmonės, kurioms ši direktyva netaikoma, laikosi konkretiems sektoriams taikomų reikalavimų individualiu lygmeniu.

Pagal šio skyriaus II skirsnį atsirandančios prievolės dėl patronuojamųjų įmonių, kurioms ši direktyva netaikoma, yra netaikomos, jeigu ES patronuojančioji įstaiga gali kompetentingoms institucijoms įrodyti, kad pagal trečiosios valstybės, kurioje įsteigta patronuojamoji įmonė, įstatymus II skirsnį taikyti būtų neteisėta.

▼M5

92, 94 ir 95 straipsniuose nustatyti atlygio reikalavimai netaikomi konsoliduotai nė vienai iš šių įmonių:

Sąjungoje įsteigtoms patronuojamosioms įmonėms, jei joms taikomi specialūs atlygio reikalavimai pagal kitus Sąjungos teisės aktus;

trečiojoje valstybėje įsteigtoms patronuojamosioms įmonėms, kurioms būtų taikomi specialūs atlygio reikalavimai pagal kitus Sąjungos teisės aktus, jei jos būtų įsteigtos Sąjungoje.

Nukrypdamos nuo šio straipsnio 4 dalies ir siekdamos, kad būtų laikomasi 92, 94 ir 95 straipsniuose nustatytų taisyklių, valstybės narės užtikrina, kad 92, 94 ir 95 straipsniuose nustatyti reikalavimai būtų individualiai taikomi patronuojamųjų įmonių, kurioms netaikoma ši direktyva, darbuotojams, jeigu:

patronuojamoji įmonė yra turto valdymo bendrovė arba įmonė, kuri teikia investicines paslaugas ir vykdo veiklą, išvardytą Direktyvos 2014/65/ES I priedo A skirsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 punktuose, ir

tie darbuotojai buvo įgalioti vykdyti profesinę veiklą, kuri turi tiesioginio reikšmingo poveikio rizikos pobūdžiui arba grupės įstaigų veiklai.

Nepaisant šio straipsnio 4 ir 5 dalių, valstybės narės gali konsoliduotai taikyti 92, 94 ir 95 straipsnius platesnei patronuojamųjų įmonių ir jų darbuotojų grupei.

▼B

110 straipsnis

Tikrinimas, vertinimas bei priežiūros priemonės

Kompetentingos valdžios institucijos taiko šio skyriaus III skirsnyje nurodytą tikrinimo ir vertinimo procesą bei šio skyriaus IV skirsnyje nurodytas priežiūros priemones atsižvelgdamos į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimų, išdėstytų to reglamento pirmos dalies II antraštinėje dalyje, taikymo lygį.

▼M6 —————

▼B

SKYRIUS

Konsoliduota priežiūra

skirsnis

Konsoliduotos priežiūros vykdymo principai

▼M6

111 straipsnis

Konsoliduotos priežiūros institucijos nustatymas

Jei patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji kredito įstaiga valstybėje narėje arba ES patronuojančioji kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri tą patronuojančiąją kredito įstaigą valstybėje narėje arba tą ES patronuojančiąją kredito įstaigą.

Jei patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje arba ES patronuojančioji investicinė įmonė ir nei viena iš jos patronuojamųjų įmonių nėra kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri tą patronuojančiąją investicinę įmonę arba ES patronuojančiąją investicinę įmonę.

Jei patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji investicinė įmonė valstybėje narėje arba ES patronuojančioji investicinė įmonė ir bent viena iš jos patronuojamųjų įmonių yra kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą atlieka kredito įstaigos kompetentinga institucija arba, jei yra kelios kredito įstaigos – kredito įstaigos, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija.

Jei kredito įstaigos ar investicinės įmonės patronuojančioji įmonė yra patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotą priežiūrą atlieka kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri kredito įstaigą ar investicinę įmonę.

Jei dvi ar daugiau Sąjungoje veiklos leidimą gavusių kredito įstaigų ar investicinių įmonių turi tą pačią patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje, patronuojančiąją mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę valstybėje narėje, ES patronuojančiąją finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba ES patronuojančiąją mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, konsoliduotą priežiūrą atlieka:

kredito įstaigos kompetentinga institucija, jei grupėje yra tik viena kredito įstaiga;

kredito įstaigos, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija, jei grupėje yra kelios kredito įstaigos, arba

investicinės įmonės, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija, jei grupėje nėra kredito įstaigų.

Jei pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnio 3 arba 6 dalį reikalaujama konsolidavimo, konsoliduotą priežiūrą vykdo kredito įstaigos, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija arba, jei grupėje nėra kredito įstaigų, investicinės įmonės, kurios bendras balansas yra didžiausias, kompetentinga institucija.

Nukrypstant nuo 1 dalies trečios pastraipos, 3 dalies b punkto ir 4 dalies, jei kompetentinga institucija individualiai prižiūri daugiau nei vieną kredito įstaigą grupėje, konsoliduotos priežiūros institucija yra kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri vieną arba daugiau kredito įstaigų grupėje, jei tų prižiūrimų kredito įstaigų bendra balanso suma yra didesnė už kredito įstaigų, kurias individualiai prižiūri kita kompetentinga institucija, bendrą balansą.

Nukrypstant nuo 3 dalies c punkto, jei kompetentinga institucija individualiai prižiūri daugiau nei vieną investicinę įmonę grupėje, konsoliduotos priežiūros institucija yra kompetentinga institucija, kuri individualiai prižiūri vieną ar daugiau investicinių įmonių grupėje, kurių bendra balanso suma yra didžiausia.

Tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos gali bendru sutarimu netaikyti 1, 3 ir 4 dalyse nurodytų kriterijų ir paskirti kitą kompetentingą instituciją konsoliduotai priežiūrai atlikti, jei tuos kriterijus būtų netinkama taikyti atsižvelgiant į atitinkamas kredito įstaigas ar investicines įmones ir jų veiklos santykinę svarbą atitinkamose valstybėse narėse arba poreikį užtikrinti tos pačios kompetentingos institucijos atliekamos konsoliduotos priežiūros tęstinumą. Tokiais atvejais atitinkamai ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė, ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba kredito įstaiga ar investicinė įmonė, kurios bendras balansas yra didžiausias, turi teisę būti išklausytos prieš kompetentingoms institucijoms priimant sprendimą.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Komisijai ir EBI apie visus susitarimus, kuriems taikoma 6 dalis.

▼B

112 straipsnis

Konsoliduotos priežiūros institucijos veiklos koordinavimas

Be įpareigojimų, nustatytų šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013, konsoliduotos priežiūros institucija atlieka šias užduotis:

koordinuoja veiksmus, susijusius su svarbios arba esminės informacijos rinkimu ir platinimu, vykdant kasdienę veiklą ir kritinėse situacijose;

bendradarbiaudamos su priežiūroje dalyvaujančiomis kompetentingomis valdžios institucijomis planuoja ir koordinuoja priežiūros veiklą vykdant kasdienę veiklą, įskaitant veiklą, nurodytą VII antraštinės dalies 3 skyriuje;

bendradarbiaudamos su priežiūroje dalyvaujančiomis kompetentingomis valdžios institucijomis, o jeigu reikia, ir su ECBS centriniais bankais planuoja ir koordinuoja priežiūros veiklą, kai rengiamasi kritinėms situacijoms ir jų metu, įskaitant neigiamus pokyčius įstaigose arba finansų rinkose, jeigu įmanoma, pasinaudodamos esamais ryšių kanalais, siekiant palengvinti krizių valdymą.

Jei konsoliduotos priežiūros institucija nevykdo 1 dalyje nurodytų užduočių arba jei kompetentingos valdžios institucijos nebendradarbiauja su konsoliduotos priežiūros institucija tiek, kiek reikia, kad būtų įvykdytos 1 dalyje nurodytos užduotys, bet kuri iš susijusių kompetentingų valdžios institucijų gali perduoti klausimą EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį ir paprašyti jos pagalbos.

Tuo atveju, jeigu kompetentingos valdžios institucijos nesutaria tarpusavyje dėl priežiūros veiklos koordinavimo pagal šį straipsnį, EBI taip pat gali savo iniciatyva padėti kompetentingoms valdžios institucijoms pagal to Reglamento 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

Šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas priežiūros veiklos planavimas ir koordinavimas apima išimtines priemones, nurodytas 117 straipsnio 1 dalies d punkte ir 4 dalies b punkte, bendrų vertinimų rengimą, nenumatytų atvejų planų įgyvendinimą ir visuomenės informavimą.

▼M5

113 straipsnis

Bendri sprendimai dėl konkrečios įstaigos rizikos ribojimo reikalavimų

Konsoliduotos priežiūros institucija ir kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą, deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą:

dėl 73 ir 97 straipsnių taikymo, siekdamos nustatyti įstaigų grupės turimų konsoliduotų nuosavų lėšų pakankamumo lygį atsižvelgiant į jos finansinę padėtį ir rizikos pobūdį, taip pat reikalaujamą nuosavų lėšų lygį siekiant kiekvienam tos įstaigų grupės subjektui ir konsoliduotai taikyti 104 straipsnio 1 dalies a punktą;

dėl priemonių svarbiems klausimams ir esminiams rezultatams, susijusiems su likvidumo priežiūra, spręsti, įskaitant susijusias su rizikos valdymo ir vertinimo pakankamumu, kaip reikalaujama pagal 86 straipsnį, ir su poreikiu nustatyti konkrečiai įstaigai specialius likvidumo reikalavimus pagal 105 straipsnį;

dėl visų gairių dėl papildomų nuosavų lėšų, nurodytų 104b straipsnio 3 dalyje.

1 dalyje nurodyti bendri sprendimai priimami:

šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais tikslais – per keturis mėnesius po to, kai konsoliduotos priežiūros institucija kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pateikia ataskaitą apie įstaigų grupės rizikos vertinimą pagal 104a straipsnį;

šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytais tikslais – per keturis mėnesius po to, kai konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ataskaitą apie įstaigų grupės likvidumo rizikos pobūdžio vertinimą pagal 86 ir 105 straipsnius;

šio straipsnio 1 dalies c punkte nurodytais tikslais – per keturis mėnesius po to, kai konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ataskaitą apie įstaigų grupės rizikos vertinimą pagal 104b straipsnį.

Priimant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus bendrus sprendimus taip pat tinkamai atsižvelgiama į patronuojamųjų įmonių rizikos vertinimą, kurį pagal 73, 97, 104a ir 104b straipsnius atliko atitinkamos kompetentingos institucijos.

1 dalies a ir b punktuose nurodyti bendri sprendimai pateikiami dokumentuose, kuriuose išdėstomos išsamios priežastys ir kuriuos konsoliduotos priežiūros institucija pateikia ES patronuojančiajai įstaigai. Nepavykus susitarti, konsoliduotos priežiūros institucija bet kurios kitos susijusios kompetentingos institucijos prašymu konsultuojasi su EBI. Konsoliduotos priežiūros institucija gali konsultuotis su EBI savo iniciatyva.

Kompetentingoms institucijoms nepriėmus tokio bendro sprendimo per šio straipsnio 2 dalyje nurodytus laikotarpius, konsoliduotos priežiūros institucija, deramai apsvarsčiusi atitinkamų kompetentingų institucijų atliktą patronuojamųjų įmonių rizikos vertinimą, priima konsoliduotą sprendimą dėl šios direktyvos 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo. Jei, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems laikotarpiams, kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų klausimą yra perdavusi EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija atideda savo sprendimą, kol EBI priims galimą sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima savo sprendimą vadovaudamasi EBI sprendimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti laikotarpiai laikomi taikinimo laikotarpiais, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010. EBI priima sprendimą per vieną mėnesį nuo EBI perduoto klausimo gavimo. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

Sprendimą dėl šios direktyvos 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo priima atitinkamos kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančiosios kredito įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių individualią arba iš dalies konsoliduotą priežiūrą, deramai apsvarsčiusios konsoliduotos priežiūros institucijos pareikštas nuomones ir išlygas. Jei, pasibaigus bet kuriam iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų laikotarpių, kuri nors iš atitinkamų kompetentingų institucijų klausimą yra perdavusi EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, kompetentingos institucijos atideda savo sprendimą, kol EBI priims sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima savo sprendimą vadovaudamosi EBI sprendimu. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti laikotarpiai laikomi taikinimo laikotarpiais, kaip apibrėžta tame reglamente. EBI priima sprendimą per vieną mėnesį nuo EBI perduoto klausimo gavimo. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.

Sprendimai išdėstomi dokumente, kuriame pateikiamos išsamios priežastys ir atsižvelgiama į kitų kompetentingų institucijų per 2 dalyje nurodytus terminus pateiktą rizikos vertinimą ir pareikštas nuomones bei išlygas. Dokumentą konsoliduotos priežiūros institucija pateikia visoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir ES patronuojančiajai įstaigai.

Jei buvo konsultuotasi su EBI, visos kompetentingos institucijos apsvarsto jos rekomendacijas ir paaiškina visus didelius nukrypimus nuo jų.

1 dalyje nurodyti bendri sprendimai ir sprendimai, kuriuos kompetentingos institucijos priima tuo atveju, jei 3 dalyje nurodytas bendras sprendimas nepriimamas, yra pripažįstami galutiniais ir juos kompetentingos institucijos taiko atitinkamose valstybėse narėse.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti bendri sprendimai ir sprendimai, priimti tuo atveju, jei bendras sprendimas pagal šio straipsnio 3 dalį nepriimamas, atnaujinami kasmet arba išimtinėmis aplinkybėmis, kai kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą, raštu pateikia visiškai pagrįstą prašymą konsoliduotos priežiūros institucijai atnaujinti sprendimą dėl 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymo. Tomis išimtinėmis aplinkybėmis atnaujinimą gali dvišaliu pagrindu vykdyti konsoliduota priežiūros institucija ir prašymą pateikianti kompetentinga institucija.

Kad būtų lengviau priimti bendrus sprendimus, EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis būtų vykdomas šiame straipsnyje nurodyto bendro sprendimo priėmimo procesas, susijęs su 73, 86 ir 97 straipsnių, 104 straipsnio 1 dalies a punkto, 104b ir 105 straipsnių taikymu.

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d.

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.

▼B

114 straipsnis

Informavimo susidarius kritinei padėčiai reikalavimai

▼M6

Susidarius kritinei padėčiai, įskaitant Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 18 straipsnyje apibūdintą padėtį, arba vykstant neigiamiems pokyčiams rinkose, kurie gali kelti grėsmę rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui bet kurioje iš valstybių narių, kuriose grupės subjektai yra gavę veiklos leidimą arba kuriose įsteigti svarbūs filialai, kaip nurodyta 51 straipsnyje, konsoliduotos priežiūros institucija iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, vadovaudamasi šios direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsniu ir, kai taikoma, Direktyvos (ES) 2019/2034 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsniu, įspėja EBI ir 58 straipsnio 4 dalyje bei 59 straipsnyje nurodytas institucijas ir perduoda visą informaciją, kuri yra būtina jų užduotims vykdyti. Tie įpareigojimai taikomi visoms kompetentingoms institucijoms.

▼B

Jei ECBS centrinis bankas sužino apie pirmoje pastraipoje apibūdintą padėtį, jis iš karto, kai tik praktiškai tai įmanoma padaryti, įspėja 112 straipsnyje nurodytas kompetentingas valdžios institucijas ir EBI.

Jei įmanoma, kompetentinga valdžios institucija ir 58 straipsnio 4 dalyje nurodyta institucija naudojasi esamais ryšių kanalais.

Kai konsoliduotos priežiūros institucijai reikia informacijos, kuri jau buvo pateikta kitai kompetentingai valdžios institucijai, ji, kai tik įmanoma, kreipiasi į tą instituciją, kad būtų išvengta dvigubo informacijos pateikimo įvairioms institucijoms, dalyvaujančioms priežiūroje.

115 straipsnis

Koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimai

Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas vykdyti veiksmingą priežiūrą ir ją taikyti, konsoliduotos priežiūros institucija ir kitos kompetentingos valdžios institucijos vadovaujasi esamais raštiškais koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimais.

Vadovaujantis tais susitarimais, konsoliduotos priežiūros institucijai gali būti pavestos papildomos užduotys ir gali būti tiksliai apibrėžtos sprendimų priėmimo proceso ir bendradarbiavimo su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis procedūros.

Kompetentingos valdžios institucijos, kurios atsako už veiklos leidimo išdavimą patronuojančiosios įmonės, kuri yra įstaiga, patronuojamajai įmonei, dvišalio susitarimo pagrindu pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 28 straipsnį gali perduoti įgaliojimus atlikti priežiūrą kompetentingoms valdžios institucijoms, kurios veiklos leidimą yra išdavusios patronuojančiajai įmonei ir kurios atlieka patronuojančiosios įmonės priežiūrą, kad pastarosios kompetentingos valdžios institucijos prisiimtų atsakomybę už patronuojamosios įmonės priežiūrą pagal šią direktyvą. Apie tokius susitarimus ir jų turinį nuolat informuojama EBI. Ji perduoda tokią informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir Europos bankininkystės komitetui.

▼M5

Jei konsoliduotos priežiūros institucija yra kita institucija nei kompetentinga institucija valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai yra suteiktas patvirtinimas pagal 21a straipsnį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimai taip pat sudaromi su valstybės narės, kurioje yra įsteigta patronuojančioji įmonė, kompetentinga institucija.

▼B

116 straipsnis

Priežiūros institucijų kolegijos

Konsoliduotos priežiūros institucija įsteigia priežiūros institucijų kolegijas, kad būtų lengviau vykdyti 112 ir 113 straipsniuose bei 114 straipsnio 1 dalyje nurodytas užduotis ir, laikantis šio straipsnio 2 dalyje numatytų konfidencialumo reikalavimų ir Sąjungos teisės, prireikus užtikrinti tinkamą koordinavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų valstybių priežiūros institucijomis.

EBI prisideda prie veiksmingos, efektyvios ir nuoseklios šiame straipsnyje minimų priežiūros institucijų kolegijų veiklos skatinimo ir stebėsenos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnį. Tuo tikslu EBI dalyvauja taip, kaip tai yra tinkama, ir yra laikoma kompetentinga valdžios institucija.

Priežiūros institucijų kolegijos užtikrina sistemą, kad konsoliduotos priežiūros institucija, EBI ir kitos atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos galėtų vykdyti šias užduotis:

keistis informacija tarpusavyje ir su EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 21 straipsnį;

susitarti dėl savanoriško užduočių patikėjimo ir prireikus savanoriško atsakomybės perdavimo;

nustatyti priežiūros analizės programas, nurodytas 99 straipsnyje, remiantis grupės rizikos vertinimu pagal 97 straipsnį;

didinti priežiūros veiksmingumą šalinant nebūtiną priežiūros reikalavimų, įskaitant reikalavimus, susijusius su 114 straipsnyje ir 117 straipsnio 3 dalyje nurodytais prašymais suteikti informaciją, dubliavimą;

nuosekliai taikyti riziką ribojančius reikalavimus pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 visiems įstaigų grupės subjektams, nedarant poveikio Sąjungos teisėje numatytoms pasirinkimo galimybėms ir teisei veikti savo nuožiūra;

taikyti 112 straipsnio 1 dalies c punktą atsižvelgiant į kitų forumų, kurie gali būti įsteigti toje srityje, darbą.

▼M5

1a.

Siekdama palengvinti šios direktyvos 112 straipsnio 1 dalyje, 114 straipsnio 1 dalyje ir 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų užduočių vykdymą, konsoliduotos priežiūros institucija taip pat įsteigia priežiūros institucijų kolegijas tais atvejais, kai ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės visų tarpvalstybinių patronuojamųjų įmonių pagrindinės buveinės yra trečiosiose valstybėse, su sąlyga, kad trečiųjų valstybių konsoliduotos priežiūros institucijoms taikomi konfidencialumo reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai šios direktyvos 1 skyriaus II skirsnyje ir, kai taikytina, Direktyvos 2014/65/ES 76 ir 81 straipsniuose nustatytiems reikalavimams.

▼M6

Priežiūros institucijų kolegijose dalyvaujančios kompetentingos institucijos ir EBI glaudžiai bendradarbiauja. Konfidencialumo reikalavimais pagal šios direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnį bei, kai taikoma, Direktyvos (ES) 2019/2034 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnį nedraudžiama kompetentingoms institucijoms keistis konfidencialia informacija priežiūros institucijų kolegijose. Priežiūros institucijų kolegijų įsteigimas ir veikla neturi įtakos kompetentingų institucijų teisėms ir pareigoms pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013.

▼B

Kolegijos įsteigiamos ir veikia remiantis raštiškais susitarimais, nurodytais 115 straipsnyje, kuriuos po konsultacijų su atitinkamomis kompetentingomis valdžios institucijomis nustato konsoliduotos priežiūros institucija.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose aiškiai apibrėžia bendrąsias priežiūros institucijų kolegijų veiklos sąlygas.

EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nustato priežiūros institucijų kolegijų veiklos funkcijas.

EBI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį.

▼M6

Priežiūros institucijų kolegijų veikloje gali dalyvauti kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamųjų įmonių priežiūrą, ir priimančiosios valstybės narės, kurioje įsteigti 51 straipsnyje nurodyti svarbūs filialai, kompetentingos institucijos, atitinkami ECBS centriniai bankai ir, kai tikslinga, trečiosios valstybės priežiūros institucijos, taikant konfidencialumo reikalavimus, kurie, visų kompetentingų institucijų nuomone, yra lygiaverčiai šios direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnio ir, kai taikoma, Direktyvos (ES) 2019/2034 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio reikalavimams.

▼M5

Kompetentinga institucija valstybėje narėje, kurioje yra įsteigta finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, kuriai yra suteiktas patvirtinimas pagal 21a straipsnį, gali dalyvauti atitinkamoje priežiūros institucijų kolegijoje.

▼B

Konsoliduotos priežiūros institucija pirmininkauja kolegijos posėdžiams ir sprendžia, kurios kompetentingos valdžios institucijos dalyvauja posėdyje arba kolegijos veikloje. Konsoliduotos priežiūros institucija visus kolegijos narius iš anksto visapusiškai informuoja apie tokių posėdžių organizavimą, apie pagrindinius svarstytinus klausimus ir nagrinėtiną veiklą. Be to, konsoliduotos priežiūros institucija visiems kolegijos nariams laiku teikia visapusišką informaciją apie veiksmus, kurių buvo imtasi minėtų posėdžių metu, arba apie įvykdytas priemones.

Priimdama sprendimą, konsoliduotos priežiūros institucija atsižvelgia į priežiūros veiklos, kurią reikia suplanuoti arba koordinuoti, svarbą toms institucijoms, visų pirma į jos galimą poveikį atitinkamų valstybių narių finansų sistemos stabilumui, kaip nurodyta 7 straipsnyje, ir 51 straipsnio 2 dalyje nurodytiems įpareigojimams.

▼M6

Konsoliduotos priežiūros institucija, vadovaudamasi šios direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnyje ir, kai taikoma, Direktyvos (ES) 2019/2034 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnyje išdėstytais konfidencialumo reikalavimais, informuoja EBI apie priežiūros institucijų kolegijos veiklą, taip pat ir esant kritinei padėčiai, ir perduoda EBI visą informaciją, kuri yra ypač svarbi priežiūros konvergencijai.

▼B

Jei kompetentingos valdžios institucijos nesutaria dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos, bet kuri iš atitinkamų kompetentingų valdžios institucijų gali perduoti klausimą EBI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį ir paprašyti jos pagalbos.

Tuo atveju, jeigu kompetentingos valdžios institucijos nesutaria tarpusavyje dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos pagal šį straipsnį, EBI taip pat gali savo iniciatyva padėti kompetentingoms valdžios institucijoms pagal to reglamento 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

▼M8

116a straipsnis

Informacijos prieinamumas Europos bendrame prieigos punkte

Nuo 2030 m. sausio 10 d. valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 131 straipsnio 12 dalyje nurodyta informacija būtų padaryta prieinama Europos bendrame prieigos punkte (ESAP), sukurtame pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2023/2859 ( 19 ). Tuo tikslu duomenis renkanti įstaiga, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio 2 punkte, yra kompetentinga institucija arba paskirtoji institucija.

Valstybės narės užtikrina, kad informacija atitiktų šiuos reikalavimus:

būtų pateikta nuskaitomuoju formatu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/2859 2 straipsnio 3 punkte;

prie jos būtų pridėti šie metaduomenys:

visi fizinio asmens ar įstaigos, su kuriais yra susijusi informacija, vardai ir pavardės ar pavadinimai;

ii)

jei yra, įstaigos juridinio asmens identifikatorius, kaip nurodyta pagal Reglamento (ES) 2023/2859 7 straipsnio 4 dalies b punktą;

iii)

informacijos rūšis, kaip suklasifikuota pagal to reglamento 7 straipsnio 4 dalies c punktą;

iv)

nurodymas, ar informacija apima asmens duomenis.

▼B

117 straipsnis

Įpareigojimai bendradarbiauti

Kompetentingos valdžios institucijos glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja. Jos teikia viena kitai visą informaciją, kuri pagal šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 yra esminė arba svarbi kitų institucijų priežiūros užduočių vykdymui. Atsižvelgdamos į tai, kompetentingos valdžios institucijos, gavusios prašymą, perduoda visą svarbią informaciją ir savo iniciatyva perduoda visą esminę informaciją.

Šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 tikslais kompetentingos valdžios institucijos bendradarbiauja su EBI pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010.

Kompetentingos valdžios institucijos teikia EBI visą informaciją, būtiną jos pareigoms vykdyti pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 35 straipsnį.

Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija laikoma esmine, jeigu ji galėtų turėti reikšmingos įtakos kitoje valstybėje narėje esančios įstaigos ar finansų įstaigos finansinio patikimumo vertinimui.

Visų pirma, ES patronuojančiųjų įstaigų ir įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, konsoliduotos priežiūros institucijos teikia visą svarbią informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms, kurios prižiūri tų patronuojančiųjų įmonių patronuojamąsias įmones. Nustatant svarbios informacijos apimtį, atsižvelgiama į tų patronuojamųjų įmonių svarbą tų valstybių narių finansų sistemoje.

Pirmoje pastraipoje nurodyta esminė informacija visų pirma apima šiuos dalykus:

grupės teisinės struktūros ir valdymo struktūros, įskaitant organizacinę struktūrą, aprėpiant visas grupei priklausančias kontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas patronuojamąsias įmones ir svarbius filialus, patronuojančiąsias įmones pagal 14 straipsnio 3 dalį, 74 straipsnio 1 dalį ir 109 straipsnio 2 dalį, taip pat kompetentingų valdžios institucijų, prižiūrinčių grupei priklausančius kontroliuojamus subjektus, nustatymą;

informacijos surinkimo iš grupės įstaigų procedūras ir tos informacijos patikrinimą;

neigiamus pokyčius įstaigose arba kituose grupės subjektuose, kurie galėtų rimtai pakenkti įstaigoms;

dideles sankcijas ir išskirtines priemones, kurias kompetentingos valdžios institucijos yra pritaikiusios pagal šią direktyvą, įskaitant specialaus nuosavų lėšų poreikio nustatymą pagal 104 straipsnį ir bet kokių apribojimų, taikomų pažangiojo vertinimo metodo naudojimui apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 312 straipsnio 2 dalį, nustatymą.

Kompetentingos valdžios institucijos gali pranešti EBI apie bet kurį iš toliau nurodytų atvejų:

kai kompetentinga valdžios institucija neperdavė esminės informacijos;

kai prašymas bendradarbiauti, visų pirma keistis svarbia informacija, buvo atmestas arba nebuvo imtasi veiksmų per pagrįstą laiką.

Nedarant poveikio SESV 258 straipsniui, EBI gali imtis veiksmų vadovaudamasi jai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį suteiktais įgaliojimais.

EBI taip pat gali savo iniciatyva padėti kompetentingoms valdžios institucijoms plėtoti nuoseklią bendradarbiavimo praktiką pagal to reglamento 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

Kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančioji įstaiga, priežiūrą, kai tik įmanoma, kreipiasi į konsoliduotos priežiūros instituciją, kai joms reikia informacijos apie šioje direktyvoje ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nurodytų metodų ir metodikos įgyvendinimą, kurią jau gali turėti konsoliduotos priežiūros institucija.

Prieš priimdamos sprendimą, atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos tarpusavyje konsultuojasi dėl toliau išvardytų klausimų, kai toks sprendimas svarbus kitų kompetentingų valdžios institucijų atliekamoms priežiūros funkcijoms:

grupei priklausančių kredito įstaigų akcininkų, organizacinės arba valdymo struktūros pakeitimų, kuriems padaryti reikia kompetentingų valdžios institucijų patvirtinimo arba leidimo; taip pat

didelių sankcijų ar išimtinių priemonių, kurias kompetentingos valdžios institucijos yra pritaikiusios, įskaitant specialaus nuosavų lėšų poreikio nustatymą pagal 104 straipsnį, ir bet kokių apribojimų, taikomų pažangiojo vertinimo metodo naudojimui apskaičiuojant nuosavų lėšų poreikį pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 312 straipsnio 2 dalį, nustatymą.

Taikant b punktą, visada konsultuojamasi su konsoliduotos priežiūros institucija.

Tačiau kompetentinga valdžios institucija gali nuspręsti nesikonsultuoti su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis skubiais atvejais arba tada, kai tokios konsultacijos galėtų pakenkti jos sprendimo veiksmingumui. Tokiais atvejais kompetentinga valdžios institucija, priėmusi savo sprendimą, neatidėliodama informuoja kitas kompetentingas valdžios institucijas.

▼M5

Kompetentingos institucijos, finansinės žvalgybos padaliniai ir institucijos, kurioms pavesta Direktyvos (ES) 2015/849 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įpareigotųjų subjektų priežiūros, kaip laikomasi tos direktyvos, viešoji pareiga, tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja savo atitinkamos kompetencijos srityse ir viena kitai teikia informaciją, susijusią su atitinkamomis jų užduotimis pagal šią direktyvą, Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvą (ES) 2015/849, su sąlyga, kad toks bendradarbiavimas ir keitimasis informacija netrukdo vykdomai apklausai, tyrimui arba bylos nagrinėjimui laikantis valstybės narės, kurioje yra kompetentinga institucija, finansinės žvalgybos padalinys ar institucija, kuriai pavesta Direktyvos (ES) 2015/849 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų įpareigotųjų subjektų priežiūros viešoji pareiga, baudžiamosios ir administracinės teisės.

Tuo atveju, jeigu kompetentingos institucijos nesutaria tarpusavyje dėl priežiūros veiklos koordinavimo pagal šį straipsnį, EBI gali savo iniciatyva padėti kompetentingoms institucijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. paskelbia gaires, kuriose apibrėžia šio straipsnio 5 dalyje nurodytų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tvarką, visų pirma kiek tai susiję su tarpvalstybinėmis grupėmis ir nustatant rimtus kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimus.

▼B

118 straipsnis

Informacijos, susijusios su subjektais kitose valstybėse narėse, patikrinimas

Jeigu, taikydamos šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos konkrečiais atvejais pageidauja patikrinti informaciją, susijusią su įstaiga, finansų kontroliuojančiąja bendrove, mišrią veiklą vykdančia finansų kontroliuojančiąja bendrove, finansų įstaiga, papildomas paslaugas teikiančia įmone, mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja bendrove, 125 straipsnyje arba 119 straipsnio 3 dalyje nurodytomis patronuojamosiomis įmonėmis, esančiomis kitoje valstybėje narėje, jos prašo tos kitos valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų patikrinti tą informaciją. Institucijos, kurios gauna tokį prašymą, pagal savo kompetenciją į jį reaguoja arba pačios atlikdamos patikrinimą, arba leidžia tai padaryti prašymą pateikusioms institucijoms arba auditoriui ar ekspertui. Prašymą pateikusi kompetentinga valdžios institucija, jei nori, gali dalyvauti patikrinime, jei patikrinimą atlieka ne ji pati.

skirsnis

Finansų kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės

119 straipsnis

Kontroliuojančiųjų bendrovių įtraukimas į konsoliduotą priežiūrą

▼M5

Laikydamosi 21a straipsnio valstybės narės patvirtina priemones, būtinas finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms įtraukti į konsoliduotą priežiūrą.

▼B

Jeigu vienu iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 19 straipsnyje numatytų atvejų patronuojamoji įmonė, kuri yra įstaiga, nėra įtraukiama į konsoliduotą priežiūrą, valstybės narės, kurios teritorijoje yra ta patronuojamoji įmonė, kompetentingos valdžios institucijos gali prašyti patronuojančiosios įmonės suteikti informaciją, kuri sudarytų palankesnes sąlygas vykdyti tos patronuojamosios įmonės priežiūrą.

Valstybės narės suteikia galimybę savo kompetentingoms valdžios institucijoms, kurios atsako už konsoliduotos priežiūros vykdymą, prašyti įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms arba mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms priklausančių patronuojamųjų įmonių, kurioms nėra taikoma konsoliduota priežiūra, pateikti 122 straipsnyje nurodytą informaciją. Tokiu atveju taikoma tame straipsnyje nustatyta informacijos perdavimo ir patikrinimo tvarka.

120 straipsnis

Mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūra

Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2002/87/EB, visų pirma susijusios su riziką ribojančia priežiūra, konsoliduotos priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis, atsakingomis už patronuojamųjų įmonių priežiūrą, tai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taiko tik Direktyvą 2002/87/EB.

▼M5

Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir Direktyvą 2009/138/EB, visų pirma susijusios su rizika grindžiama priežiūra, konsoliduotos priežiūros institucija, susitarusi su grupės priežiūros institucija draudimo sektoriuje, gali tai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikyti tik tas direktyvos nuostatas, kurios susijusios su svarbiausiu finansų sektoriumi, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalyje.

▼B

Konsoliduotos priežiūros institucija informuoja EBI ir EDPPI apie sprendimus, priimtus pagal 1 ir 2 dalis.

EBI, EDPPI ir EVPRI jungtiniame komitete, nurodytame reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 54 straipsnyje, parengia gaires, kurių tikslas yra priežiūros praktikos konvergencija, ir per trejus metus nuo tų gairių patvirtinimo tuo pačiu tikslu parengia techninių reguliavimo standartų projektus.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

121 straipsnis

Vadovų kvalifikacija

Valstybės narės reikalauja, kad finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valdymo organo nariai būtų pakankamai geros reputacijos ir turėtų pakankamai žinių, įgūdžių bei patirties, kaip nurodyta 91 straipsnio 1 dalyje, tokioms pareigoms vykdyti, atsižvelgiant į finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės konkretų vaidmenį.

122 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją ir tikrinimai

Kol konsolidavimo metodai dar derinami, valstybės narės nustato, kad tuo atveju, kai patronuojančioji įmonė, kuriai priklauso viena arba daugiau įstaigų, yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, kompetentingos valdžios institucijos, kurios atsako už veiklos leidimų išdavimą šioms įstaigoms bei jų priežiūrą, tiesiogiai arba per patronuojamąsias įstaigas, kurios yra įstaigos, kreipdamosi į mišrią veiklą vykdančią kontroliuojančiąją bendrovę ir jos patronuojamąsias bendroves, reikalautų, kad joms būtų pateikta visa informacija, reikalinga tų patronuojamųjų įstaigų priežiūrai atlikti.

Valstybės narės nustato, kad jų kompetentingos valdžios institucijos gali vietoje patikrinti informaciją, kurią pateikė mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė arba jai priklausančios patronuojamosios įmonės, arba pasitelkti tai padaryti išorės inspektorius. Jeigu mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė arba viena iš jai priklausančių patronuojamųjų įmonių yra draudimo įmonė, galima taikyti ir 125 straipsnyje nustatytą tvarką. Jeigu mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė arba viena iš jai priklausančių patronuojamųjų įmonių yra ne tos valstybės narės, kurioje yra patronuojamoji įstaiga, kuri yra įstaiga, teritorijoje, informacija vietoje tikrinama vadovaujantis 118 straipsnyje nustatyta tvarka.

123 straipsnis

Priežiūra

Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ketvirtai daliai, valstybės narės nustato, kad tais atvejais, kai vienos arba daugiau įstaigų patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė, kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už minėtų įstaigų priežiūrą, vykdytų bendrą sandorių, vykdomų tarp įstaigos ir mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės bei jos patronuojamųjų įmonių, priežiūrą.

Kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad įstaigos taikytų atitinkamus rizikos valdymo procesus ir vidaus kontrolės mechanizmus, įskaitant patikimas informavimo ir apskaitos procedūras, siekdamos tinkamai nustatyti, įvertinti, stebėti ir kontroliuoti su jų patronuojančiąja mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja bendrove ir jos patronuojamosiomis įmonėmis vykdomus sandorius. Kompetentingos valdžios institucijos reikalauja, kad įstaiga teiktų ataskaitas apie kiekvieną su tomis įmonėmis vykdomą svarbų sandorį, kuris nėra Reglamento (ES) Nr. 575/2013 394 straipsnyje nurodytas sandoris. Kompetentingos valdžios institucijos peržiūri tas procedūras ir svarbius sandorius.

124 straipsnis

Keitimasis informacija

Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų jokių teisinių kliūčių įmonėms, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms bendrovėms ir jų patronuojamosioms įmonėms arba 119 straipsnio 3 dalyje nurodytoms patronuojamosioms įmonėms, tarpusavyje keistis visa informacija, kuri būtų svarbi priežiūrai atlikti vadovaujantis 110 straipsniu ir 3 skyriumi.

Jeigu patronuojančioji įmonė ir kuri nors iš jos patronuojamųjų įstaigų yra skirtingų valstybių narių teritorijose, kiekvienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos viena kitai pateikia visą svarbią informaciją, kuria remiantis būtų galima atlikti arba kuri padėtų atlikti konsoliduotą priežiūrą.

Jeigu valstybės narės, kurioje yra patronuojančioji įmonė, kompetentingos valdžios institucijos pačios neatlieka konsoliduotos priežiūros vadovaudamosi 111 straipsniu, šią priežiūrą atliekančios kompetentingos valdžios institucijos gali paprašyti, kad tos priežiūros neatliekančios institucijos iš patronuojančiosios įmonės pareikalautų pateikti visą informaciją, kuri būtų svarbi atliekant konsoliduotą priežiūrą, ir perduotų šią informaciją toms institucijoms.

Valstybės narės įgalioja savo kompetentingas valdžios institucijas keistis 2 dalyje nurodyta informacija su sąlyga, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog rinkdamos ar turėdamos informaciją, susijusią su finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis, mišrią veiklą vykdančiomis kontroliuojančiosiomis bendrovėmis, finansų įstaigomis arba papildomas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kompetentingos valdžios institucijos turi atskirai atlikti minėtų institucijų arba įmonių priežiūrą.

Valstybės narės taip pat įgalioja savo kompetentingas valdžios institucijas keistis 122 straipsnyje nurodyta informacija su sąlyga, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog rinkdamos ar turėdamos informaciją, susijusią su mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja bendrove ir tomis jos patronuojamosiomis įmonėmis, kurios nėra kredito įstaigos, arba su 119 straipsnio 3 dalyje nurodytomis patronuojamosiomis įmonėmis, kompetentingos valdžios institucijos atlieka jų priežiūrą.

125 straipsnis

Bendradarbiavimas

Jeigu įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji bendrovė kontroliuoja vieną arba daugiau patronuojamųjų įmonių, kurios yra draudimo įmonės arba kitos investavimo paslaugas teikiančios įmonės ir kurios turi gauti veiklos leidimą, kompetentingos valdžios institucijos ir institucijos, kurias valstybė įgaliojo atlikti draudimo įmonių ir tų kitų investavimo paslaugas teikiančių įmonių priežiūrą, glaudžiai bendradarbiauja. Nedarant poveikio jų atitinkamiems įsipareigojimams, šios institucijos teikia viena kitai visą informaciją, kuria remdamosi joms būtų lengviau atlikti joms pavestas užduotis ir atlikti jų prižiūrimų įmonių veiklos ir bendros finansinės padėties priežiūrą.

▼M5

Jei pagal šios direktyvos 111 straipsnį grupės, kurios patronuojančioji įmonė yra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, konsoliduotos priežiūros institucija yra kita institucija nei pagal Direktyvos 2002/87/EB 10 straipsnį nustatytas koordinatorius, konsoliduotos priežiūros institucija ir koordinatorius bendradarbiauja taikant šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 konsoliduotai. Kad palengvintų ir nustatytų veiksmingą bendradarbiavimą, konsoliduotos priežiūros institucija ir koordinatorius turi turėti raštiškus koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimus.

▼M6

Informacijai, gautai vykdant konsoliduotą priežiūrą, ir visų pirma bet kokiam šioje direktyvoje numatytam kompetentingų institucijų keitimuisi informacija taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai šios direktyvos 53 straipsnio 1 dalyje kredito įstaigoms nustatytiems reikalavimams arba pagal Direktyvos (ES) 2019/2034 15 straipsnį nustatytiems reikalavimams.

▼B

Kompetentingos valdžios institucijos, kurios atsako už konsoliduotą priežiūrą, sudaro Reglamento (ES) Nr. 575/2013 11 straipsnyje nurodytų finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių sąrašus. Tie sąrašai perduodami kitų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms, EBI ir Komisijai.

126 straipsnis

Sankcijos

Pagal šios antraštinės dalies 1 skyriaus IV skirsnį valstybės narės užtikrina, kad sankcijos ar priemonės, skirtos nustatytiems pažeidimams arba jų priežastims pašalinti, galėtų būti taikomos finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms bendrovėms arba jų faktiniams vadovams, kurie pažeidžia įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais perkeliamas šis skyrius.

127 straipsnis

Konsoliduotos priežiūros trečiosiose šalyse lygiavertiškumo vertinimas

Jeigu įstaigai, kurios patronuojančioji įmonė yra įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, turinti pagrindinę buveinę trečiojoje valstybėje, 111 straipsnyje nustatyta konsoliduota priežiūra netaikoma, kompetentingos valdžios institucijos vertina, ar trečiosios valstybės priežiūros institucijos vykdo pirmiau nurodytos įstaigos konsoliduotą priežiūrą, lygiavertę šioje direktyvoje nustatytais principais ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyriaus reikalavimais reglamentuojamai priežiūrai.

Patronuojančiosios įmonės arba bet kurios iš Sąjungoje veiklos leidimą gavusių kontroliuojamų įmonių prašymu arba savo iniciatyva vertinimą atlieka kompetentinga valdžios institucija, kuri, taikant 3 dalį, būtų atsakinga už konsoliduotą priežiūrą. Ta kompetentinga valdžios institucija konsultuojasi su kitomis susijusiomis kompetentingomis valdžios institucijomis.

Komisija gali paprašyti Europos bankininkystės komiteto pateikti bendras rekomendacijas dėl to, ar tikėtina, kad priežiūros institucijų trečiosiose valstybėse konsoliduotos priežiūros priemonėmis galima pasiekti šiame skyriuje nustatytus konsoliduotos priežiūros tikslus įstaigų, kurių patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, atžvilgiu. Europos bankininkystės komitetas nuolat peržiūri visas tokias rekomendacijas ir atsižvelgia į visus minėtų kompetentingų valdžios institucijų vykdomos konsoliduotos priežiūros priemonių pakeitimus. EBI padeda Komisijai ir Europos bankininkystės komitetui atlikti tas užduotis, taip pat įvertinti, ar tokias rekomendacijas reikėtų atnaujinti.

1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą atliekanti kompetentinga valdžios institucija atsižvelgia į visas šias rekomendacijas. Šiuo tikslu, prieš priimdama sprendimą, kompetentinga valdžios institucija konsultuojasi su EBI.

Jeigu pirmiau nurodyta lygiavertė priežiūra netaikoma, valstybės narės įstaigoms taiko šią direktyvą ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 mutatis mutandis arba leidžia savo kompetentingoms valdžios institucijoms taikyti kitus atitinkamus priežiūros metodus, kuriais būtų pasiekti įstaigų konsoliduotos priežiūros tikslai.

Tokiems priežiūros metodams, pasikonsultavusi su kitomis susijusiomis kompetentingomis valdžios institucijomis, turi pritarti kompetentinga valdžios institucija, kuri būtų atsakinga už konsoliduotą priežiūrą.

Kompetentingos valdžios institucijos visų pirma gali reikalauti įsteigti finansų kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, ir tos finansų kontroliuojančiosios bendrovės konsoliduotai pozicijai arba tos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės įstaigų konsoliduotai pozicijai taikyti konsoliduotos priežiūros nuostatas.

Priežiūros metodai turi būti tokie, kad juos taikant būtų pasiekti šiame skyriuje nustatyti konsoliduotos priežiūros tikslai, ir apie juos pranešama kitoms susijusioms kompetentingoms valdžios institucijoms, EBI bei Komisijai.

SKYRIUS

Kapitalo rezervai

skirsnis

Rezervai

128 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	kapitalo apsaugos rezervas – nuosavos lėšos, kurias įstaiga privalo turėti pagal 129 straipsnį;

2)	įstaigos specialus anticiklinis rezervas – nuosavos lėšos, kurias įstaiga privalo turėti pagal 130 straipsnį;

3)	G-SII rezervas – nuosavos lėšos, kurias privaloma turėti pagal 131 straipsnio 4 dalį;

4)	O-SII rezervas – nuosavos lėšos, kurias gali būti įpareigota turėti pagal 131 straipsnio 5 dalį;

5)	sisteminės rizikos rezervas – nuosavos lėšos, kurias įstaiga privalo turėti arba kurių jos gali būti pareikalauta turėti pagal 133 straipsnį;

6)	jungtinio rezervo reikalavimas – viso bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, kuris reikalingas kapitalo apsaugos rezervo reikalavimui patenkinti, dydis, pridėjus, kai taikytina: a) įstaigos specialų anticiklinį rezervą; b) G-SII rezervą; c) O-SII rezervą; d) sisteminės rizikos rezervą;

7)	anticiklinio rezervo norma – norma, kurią įstaigos privalo taikyti apskaičiuodamos savo įstaigos specialų anticiklinį rezervą ir kuri nustatoma pagal 136 ir 137 straipsnius arba kurią (tam tikrais atvejais) nustato trečiosios valstybės institucija;

8)	šalyje veiklos leidimą gavusi įstaiga – valstybėje narėje veiklos leidimą gavusi įstaiga, už kurios anticiklinio rezervo normos nustatymą yra atsakinga konkreti paskirta institucija;

9)	orientacinis rezervas – lyginamoji rezervo norma, apskaičiuota pagal 135 straipsnio 1 dalį.

▼M5

Įstaigos nenaudoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, turimo siekiant įvykdyti šio straipsnio pirmos pastraipos 6 punkte nurodyto jungtinio rezervo reikalavimą, siekiant įvykdyti bet kurį iš Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų reikalavimų, pagal šios direktyvos 104a straipsnį nustatytus papildomų nuosavų lėšų reikalavimus rizikai, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, pašalinti, ir pagal šios direktyvos 104b straipsnio 3 dalį pateiktas gaires rizikai, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, pašalinti.

Įstaigos nenaudoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, turimo siekiant įvykdyti vieną iš savo jungtinio rezervo reikalavimo elementų, kad įvykdytų kitus taikytinus savo jungtinio rezervo reikalavimo elementus.

Įstaigos nenaudoja bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, turimo siekiant įvykdyti šio straipsnio pirmos pastraipos 6 punkte nurodytą jungtinio rezervo reikalavimą, kad įvykdytų rizika grindžiamus reikalavimų, išdėstytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92a ir 92b straipsniuose ir Direktyvos 2014/59/ES 45c ir 45d straipsniuose, elementus.

▼M6 —————

▼M5

129 straipsnis

Reikalavimas turėti kapitalo apsaugos rezervą

Be bendro 1 lygio nuosavo kapitalo, turimo siekiant įvykdyti bet kurį iš nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, valstybės narės reikalauja, kad įstaigos dar turėtų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo apsaugos rezervą, kuris būtų lygus 2,5 % jų bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal to reglamento 92 straipsnio 3 dalį individualiai ir konsoliduotai, kaip taikytina pagal to reglamento pirmos dalies II antraštinę dalį.

▼M6 —————

▼M5

Jeigu įstaiga nevisiškai įvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, jai taikomi 141 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti paskirstymų apribojimai.

130 straipsnis

Reikalavimas turėti įstaigos specialų anticiklinį kapitalo rezervą

Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos turėtų specialų anticiklinį rezervą, lygiavertį jų bendrai pagal riziką įvertinų pozicijų sumai, apskaičiuotai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį ir padaugintai iš anticiklinio rezervo normų, apskaičiuotų pagal šios direktyvos 140 straipsnį individualiai ir konsoliduotai, kaip taikytina pagal to reglamento pirmos dalies II antraštinę dalį, svertinio vidurkio. Tą rezervą sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas.

▼M6 —————

▼M5

Jeigu įstaiga nevisiškai įvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, jai taikomi 141 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti paskirstymų apribojimai.

▼B

131 straipsnis

Pasaulinės ir kitos sisteminės svarbos įstaigos

▼M5

Valstybės narės paskiria instituciją, atsakingą už veiklos leidimą jų jurisdikcijoje gavusių G-SII nustatymą atitinkamai konsoliduotai ir kitų sisteminės svarbos įstaigų (O-SII) nustatymą individualiai, iš dalies konsoliduotai arba konsoliduotai. Ta institucija yra kompetentinga institucija arba paskirta institucija. Valstybės narės gali paskirti daugiau kaip vieną instituciją.

G-SII yra vienas iš šių subjektų:

grupė, kuriai vadovauja ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, arba

įstaiga, kuri nėra ES patronuojančiosios įstaigos, ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės patronuojamoji įmonė.

O-SII gali būti įstaiga arba grupė, kuriai vadovauja ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė, ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, patronuojančioji įstaiga valstybėje narėje, patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje arba patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė valstybėje narėje.

▼B

G-SII nustatymo metodika grindžiama šiomis kategorijomis:

grupės dydžiu;

grupės ir finansų sistemos tarpusavio susietumu;

grupės teikiamų paslaugų arba finansų infrastruktūros pakeičiamumu;

grupės veiklos sudėtingumu;

grupės vykdoma tarpvalstybine veikla, įskaitant tarpvalstybinę veiklą, vykdomą tarp valstybių narių ir tarp valstybės narės bei trečiosios valstybės.

Kiekvienai kategorijai suteikiamas vienodas svertinis rodiklis ir kiekviena kategorija yra sudaryta iš kiekybinių rodiklių.

Pagal šią metodiką gaunamas bendras kiekvieno subjekto, kaip nurodyta 1 dalyje, įvertintas balas, kuriuo remiantis G-SII gali būti identifikuotos ir priskirtos pakategorei, kaip apibūdinta 9 dalyje.

▼M5

2a.

Papildoma G-SII nustatymo metodika grindžiama šiomis kategorijomis:

šio straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytomis kategorijomis;

grupės vykdoma tarpvalstybine veikla, išskyrus visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 ( 20 ) 4 straipsnyje, vykdomą grupės veiklą.

Kiekvienai kategorijai suteikiamas vienodas svertinis koeficientas ir kiekviena kategorija yra sudaryta iš kiekybinių rodiklių. Kategorijoms, nuodytoms šios dalies pirmos pastraipos a punkte, taikomi rodikliai yra tokie patys kaip ir atitinkami rodikliai, nustatyti pagal 2 dalį.

Pagal papildomą nustatymo metodiką gaunamas papildomas bendras kiekvieno subjekto, kaip nurodyta 1 dalyje, įvertintas balas, kuriuo remdamosi kompetentingos institucijos arba paskirtos institucijos gali imtis vienos iš 10 dalies c punkte nurodytų priemonių.

▼B

O-SII nustatomos pagal 1 dalį. Sisteminė svarba įvertinama remiantis bent jau vienu iš šių kriterijų:

dydžiu;

svarba Sąjungos arba atitinkamos valstybės narės ekonomikai;

tarpvalstybinės veiklos svarba;

įstaigos ar grupės ir finansų sistemos tarpusavio susietumu.

▼M5

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI, pasikonsultavusi su ESRV, ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d. paskelbia gaires dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatomos šios dalies taikymo O-SII įvertinimui sąlygos. Tose gairėse atsižvelgiama į tarptautines sistemas, nustatytas nacionalinio lygio sisteminės svarbos įstaigoms, bei Sąjungos ir nacionalinius ypatumus.

EBI, pasikonsultavusi su ESRV, ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie tinkamą O-SII rezervo normų nustatymo ir kalibravimo metodiką.

▼B

Kiekvienai G-SII konsoliduotai taikomas reikalavimas palaikyti G-SII rezervą, atitinkantį pakategorę, kuriai G-SII yra priskiriama. Tą rezervą sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas ir šis rezervas jį papildo.

▼M5

Kiekvienai O-SII kompetentinga institucija arba paskirta institucija gali atitinkamai konsoliduotai, iš dalies konsoliduotai arba individualiai taikyti reikalavimą turėti O-SII rezervą, sudarantį iki 3 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdama į O-SII nustatymo kriterijus. Tą rezervą sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas.

▼M5

5a.

►C4 Su sąlyga, kad Komisija suteiks šios dalies trečioje pastraipoje nurodytą leidimą, ◄ kiekvienai O-SII kompetentinga institucija arba paskirta institucija gali atitinkamai konsoliduotai, iš dalies konsoliduotai arba individualiai taikyti reikalavimą turėti O-SII rezervą, kuris būtų didesnis nei 3 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį. Tą rezervą sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas.

Per šešias savaites nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos ESRV pateikia Komisijai nuomonę dėl to, ar O-SII rezervas laikomas tinkamu. EBI taip pat gali pateikti Komisijai nuomonę apie rezervą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 34 straipsnio 1 dalį.

Per tris mėnesius nuo dienos, kai ESRV perdavė Komisijai 7 dalyje nurodytą pranešimą, Komisija, atsižvelgdama į ESRV ir EBI atliktų įvertinimų rezultatus, jei aktualu ir kai ji yra įsitikinusi, kad O-SII rezervas neturi neproporcingo neigiamo poveikio visai kitų valstybių narių arba visos Sąjungos finansų sistemai arba jos dalims, sudarant ar sukuriant kliūtį tinkamam vidaus rinkos veikimui, priima aktą, kuriuo kompetentinga institucija arba paskirta institucija įgaliojama patvirtinti siūlomą priemonę.

▼B

Reikalaudama turėti O-SII rizikos rezervą, kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija laikosi šių principų:

O-SII rizikos rezervas negali turėti neproporcingo neigiamo poveikio visai kitų valstybių narių arba Sąjungos apskritai finansų sistemai arba jos dalims, sudarydamas arba sukurdamas kliūtį vidaus rinkos veikimui;

O-SII rizikos rezervą kompetentinga valdžios institucija arba paskirta institucija peržiūri bent kartą per metus.

▼M5

Prieš nustatydama arba pakartotinai nustatydama O-SII rezervą, kompetentinga institucija arba paskirta institucija apie tai ESRV praneša likus vienam mėnesiui iki 5 dalyje nurodyto sprendimo paskelbimo ir likus trims mėnesiams iki 5a dalyje nurodyto kompetentingos institucijos arba paskirtos institucijos sprendimo paskelbimo. ESRV tokius pranešimus nedelsdama perduoda Komisijai, EBI ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir paskirtoms institucijoms. Tokiuose pranešimuose išsamiai nustatoma:

▼B

pagrindimas, kodėl manoma, kad O-SII rizikos rezervas gali būti efektyvus ir proporcingas rizikos sumažinimui;

galimo teigiamo ar neigiamo O-SII rizikos rezervo poveikio vidaus rinkai įvertinimas remiantis valstybės narės turima informacija;

O-SII rizikos rezervo norma, kurią valstybė narė pageidauja nustatyti.

▼M5

Nedarant poveikio 133 straipsniui ir šio straipsnio 5 daliai, tais atvejais, kai O-SII yra G-SII arba O-SII, kuri yra įstaiga arba grupė, kuriai vadovauja ES patronuojančioji įstaiga, patronuojamoji įmonė ir jai konsoliduotai taikomas O-SII rezervas, O-SII individualiai ar iš dalies konsoliduotai taikomas rezervas neviršija mažesnės iš toliau nurodytų verčių:

G-SII arba O-SII didesnės rezervo normos, konsoliduotai taikomos grupei, sumos ir 1 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, ir

3 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, arba normos, kurią Komisija leido konsoliduotai taikyti grupei pagal šio straipsnio 5a dalį.

Nustatomos bent penkios G-SII pakategorės. Žemiausia riba ir ribos tarp kiekvienos pakategorės nustatomos remiantis balais, gautais taikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą nustatymo metodiką. Ribiniai balai tarp gretimų pakategorių turi būti nustatomi aiškiai ir laikantis principo, kad esama nuolatinio sisteminės svarbos linijinio didėjimo, taip tarp kiekvienos pakategorės, išskyrus penktą pakategorę ir bet kurią papildomą aukštesnę pakategorę, gaunant reikalavimo papildomam bendram 1 lygio nuosavam kapitalui linijinį padidėjimą. Šioje dalyje sisteminė svarba – tikėtinas G-SII finansinių sunkumų poveikis pasaulinei finansų rinkai. Žemiausiai pakategorei taikomas G-SII rezervas yra lygus 1 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, o kiekvienai pakategorei nustatytas rezervas tolydžiai didėja bent 0,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal to reglamento 92 straipsnio 3 dalį.

10.

Nedarant poveikio 1 ir 9 dalims ir taikant pakategores bei ribinius balus, nurodytus 9 dalyje, kompetentinga institucija arba paskirta institucija, vadovaudamasi patikimu priežiūriniu sprendimu, gali:

perkelti G-SII iš žemesnės pakategorės į aukštesnę pakategorę;

priskirti subjektą, kaip nurodyta 1 dalyje, kurio bendras balas, kaip nurodyta 2 dalyje, yra žemesnis už žemiausios pakategorės ribinį balą, tai pakategorei arba aukštesnei pakategorei, tuo būdu priskiriant jį G-SII;

atsižvelgdama į bendrą pertvarkymo mechanizmą, remdamasi 2a dalyje nurodytu papildomu bendru balu, perkelti G-SII iš aukštesnės pakategorės į žemesnę pakategorę.

▼M5 —————

▼M5

12.

Kompetentinga institucija arba paskirta institucija ESRV praneša G-SII ir O-SII pavadinimus bei atitinkamą pakategorę, kuriai kiekviena G-SII yra priskiriama. Pranešime pateikiamos išsamios priežastys, paaiškinančios, kodėl buvo arba nebuvo vadovautasi priežiūriniu sprendimu pagal 10 dalies a, b ir c punktus. ESRV tokius pranešimus nedelsdama perduoda Komisijai ir EBI ir šiuos pavadinimus atskleidžia viešai. Kompetentingos institucijos arba paskirtos institucijos viešai atskleidžia pakategorę, kuriai kiekviena G-SII yra priskiriama.

Kompetentinga institucija arba paskirta institucija kasmet peržiūri G-SII ir O-SII nustatymą ir G-SII priskyrimą atitinkamoms pakategorėms ir apie peržiūros rezultatus praneša atitinkamai sisteminės svarbos įstaigai ir ESRV, kuri rezultatus nedelsdama perduoda Komisijai ir EBI. Kompetentinga institucija arba paskirta institucija viešai atskleidžia atnaujintą nustatytų sisteminės svarbos įstaigų sąrašą ir pakategorę, kuriai priskiriama kiekviena nustatyta G-SII.

▼M5 —————

▼M5

14.

Kai grupei konsoliduotai taikomas G-SII rezervas ir O-SII rezervas, taikomas didesnis iš tų rezervų.

15.

Kai įstaigai taikomas sisteminės rizikos rezervas, nustatytas pagal 133 straipsnį, tas rezervas turi papildyti O-SII rezervą arba G-SII rezervą, taikomą pagal šį straipsnį.

Jei sisteminės rizikos rezervo normos, apskaičiuotos 133 straipsnio 10, 11 arba 12 dalies tikslais, ir O-SII rezervo normos arba G-SII rezervo normos, kuri taikoma taip pačiai įstaigai, suma būtų didesnė nei 5 %, taikoma šio straipsnio 5a dalyje nustatyta tvarka.

▼M5 —————

▼M5

18.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose šio straipsnio tikslais nustato metodikas, pagal kurias kompetentinga institucija arba paskirta institucija nustato, kad įstaiga arba grupė, kuriai vadovauja ES patronuojančioji įstaiga, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, yra G-SII, taip pat metodiką, pagal kurią apibrėžiamos pakategorės ir G-SII priskiriamos pakategorėms remiantis jų sistemine svarba, atsižvelgiant į tarptautiniu lygiu sutartus standartus.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip 2014 m. birželio 30 d.

Komisijai deleguojami įgaliojimai priimti šioje dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

▼M5 —————

▼M5

133 straipsnis

Reikalavimas turėti sisteminės rizikos rezervą

Kiekviena valstybė narė gali nustatyti bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sisteminės rizikos rezervą finansų sektoriui ar vienam arba daugiau to sektoriaus pogrupių visų pozicijų arba pozicijų pogrupio, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, atžvilgiu, siekdama užkirsti kelią makroprudencinei arba sisteminei rizikai, kuriai netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ir šios direktyvos 130 ir 131 straipsniai, ir tokią riziką sumažinti; tokia rizika suprantama kaip finansų sistemos sutrikimo rizika, kuri gali turėti rimtų neigiamų pasekmių finansų sistemai ir realiajai ekonomikai konkrečioje valstybėje narėje.

Įstaigos sisteminės rizikos rezervą apskaičiuoja taip:

kai:

BSR = sisteminės rizikos rezervas;

rT = rezervo norma, taikytina įstaigos bendrai pagal riziką įvertintų pozicijų sumai;

ET = įstaigos bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį;

i = pozicijų pogrupio, kaip nurodyta 5 dalyje, indeksas;

ri = rezervo norma, taikytina i pozicijų pogrupio pagal riziką įvertintų pozicijų sumai;

Ei = įstaigos i pozicijų pogrupio pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.

1 dalies tikslais valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už sisteminės rizikos rezervo nustatymą ir už įstaigų, kurioms jis taikomas, pozicijų ir pogrupių nustatymą. Ta institucija yra arba kompetentinga institucija, arba paskirta institucija.

Šio straipsnio 1 dalies tikslais atitinkama kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija gali reikalauti, kad įstaigos turėtų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo sisteminės rizikos rezervą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 dalį individualiai, konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai, jei taikytina pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinę dalį.

Sisteminės rizikos rezervas gali būti taikomas:

visoms tą rezervą nustatančioje valstybėje narėje turimoms pozicijoms;

šioms sektorių pozicijoms, esančioms tą rezervą nustatančioje valstybėje narėje:

visoms mažmeninėms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, kurios yra užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu;

ii)

visoms pozicijoms juridinių asmenų atžvilgiu, kurios yra užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka;

iii)

visoms pozicijoms juridinių asmenų atžvilgiu, išskyrus nurodytas ii punkte;

iv)

visoms pozicijoms fizinių asmenų atžvilgiu, išskyrus nurodytas i punkte;

visoms kitose valstybėse narėse turimoms pozicijoms, laikantis 12 ir 15 dalių;

kitose valstybėse narėse turimoms sektorių pozicijoms, kaip nurodyta šios dalies b punkte, siekiant tik sudaryti sąlygas pagal 134 straipsnį pripažinti kitos valstybės narės nustatytą rezervo normą;

pozicijoms, esančioms trečiosiose valstybėse;

bet kurios iš pozicijų kategorijų, nustatytų b punkte, pogrupiams.

EBI, pasikonsultavusi su ESRV, ne vėliau kaip 2020 m. birželio 30 d. pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl atitinkamų pozicijų pogrupių, kuriems kompetentinga institucija arba paskirta institucija pagal šio straipsnio 5 dalies f punktą gali taikyti sisteminės rizikos rezervą.

Sisteminės rizikos rezervas taikomas visų įstaigų ar vieno arba daugiau šių įstaigų pogrupių, kurie priklauso atitinkamos valstybės narės institucijų kompetencijai pagal šią direktyvą, visoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiui, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje, ir jis nustatomas laipsniškai tikslinant po 0,5 procentinio punkto arba tų procentinių punktų kartotiniais. Skirtingiems įstaigų ir pozicijų pogrupiams gali būti nustatyti skirtingi reikalavimai. Sisteminės rizikos rezervas nenaudojamas rizikai, kuriai taikomi 130 ir 131 straipsniai, pašalinti.

Reikalaudama turėti sisteminės rizikos rezervą, kompetentinga institucija arba paskirta institucija laikosi šių principų:

sisteminės rizikos rezervas nedaro neproporcingo neigiamo poveikio visai kitų valstybių narių ar visos Sąjungos finansų sistemai arba jos dalims, sudarant arba sukuriant kliūtį tinkamam vidaus rinkos veikimui;

sisteminės rizikos rezervą kompetentinga institucija arba paskirta institucija turi peržiūrėti bent kartą per dvejus metus;

sisteminės rizikos rezervas neturi būti naudojamas rizikai, kuriai taikomi 130 ir 131 straipsniai, pašalinti.

Kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija prieš 13 dalyje nurodyto sprendimo paskelbimą apie tai praneša ESRV. ESRV tokius pranešimus nedelsdama perduoda Komisijai, EBI ir atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir paskirtoms institucijoms.

Jei įstaiga, kuriai taikoma viena ar daugiau sisteminės rizikos rezervo normų, yra patronuojamoji įmonė, kurios patronuojančioji įmonė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija arba paskirta institucija apie tai praneša tos valstybės narės institucijoms.

Kai sisteminės rizikos rezervo norma taikoma trečiosiose valstybėse turimoms pozicijoms, kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija apie tai taip pat praneša ESRV. ESRV tokius pranešimus nedelsdama perduoda tų trečiųjų valstybių priežiūros institucijoms.

Tokiuose pranešimuose išsamiai nustatoma:

makroprudencinė arba sisteminė rizika valstybėje narėje;

priežastys, kodėl makroprudencinės arba sisteminės rizikos mastas kelia grėsmę finansų sistemos stabilumui nacionaliniu lygiu, pagrindžiančios sisteminės rizikos rezervo normą;

pagrindimas, kodėl manoma, kad sisteminės rizikos rezervas gali būti efektyvus ir proporcingas rizikos sumažinimui;

galimo teigiamo ar neigiamo sisteminės rizikos rezervo poveikio vidaus rinkai įvertinimas remiantis valstybės narės turima informacija;

sisteminės rizikos rezervo norma arba normos, kurias kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija ketina nustatyti, ir pozicijos, kurioms tos normos taikomos, bei įstaigos, kurioms taikomos tos normos;

jei sisteminės rizikos norma taikoma visoms pozicijoms, pagrindimas, kodėl, institucijos nuomone, sisteminės rizikos rezervas nedubliuoja šios direktyvos 131 straipsnyje numatyto O-SII rezervo veikimo.

Jei dėl sprendimo nustatyti sisteminės rizikos rezervo normą sumažėja anksčiau nustatyta rezervo norma arba ji išlieka nepakitusi, kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija laikosi tik šios dalies.

10.

Jei dėl sisteminės rizikos rezervo normos arba normų nustatymo arba pakartotinio nustatymo visoms 5 dalyje nurodytoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiui, kuriems taikomas vienas ar keli sisteminės rizikos rezervai, nereikia taikyti jungtinio sisteminės rizikos rezervo normos, kuri būtų didesnė nei 3 % kiekvienos iš šių pozicijų atžvilgiu, kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija pagal 9 dalį likus vienam mėnesiui iki 13 dalyje nurodyto spendimo paskelbimo apie tai pranešta ESRV.

Šios dalies tikslais pagal 134 straipsnį pripažįstant kitos valstybės narės nustatytą sisteminės rizikos rezervo normą neatsižvelgiama į 3 % ribinę vertę.

11.

Jei dėl sisteminės rizikos rezervo normos arba normų nustatymo arba pakartotinio nustatymo visoms 5 dalyje nurodytoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiui, kuriems taikomas vienas ar keli sisteminės rizikos rezervai, taikoma jungtinio sisteminės rizikos rezervo norma, kuri yra didesnė nei 3 %, bet ne didesnė nei 5 % kurios nors iš tų pozicijų atžvilgiu, tą normą nustatančios valstybės narės kompetentinga institucija arba paskirta institucija pagal 9 dalį teikiamu pranešimu paprašo Komisijos nuomonės. Komisija savo nuomonę pateikia per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos.

Jei Komisijos nuomonė yra neigiama, tą sisteminės rizikos rezervą nustatančios valstybės narės kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija vadovaujasi ta nuomone arba paaiškina priežastis, kodėl to nedaro.

Jei įstaiga, kuriai taikoma viena ar daugiau sisteminės rizikos rezervo normų, yra patronuojamoji įmonė, kurios patronuojančioji įmonė yra įsteigta kitoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija arba paskirta institucija pagal 9 dalį teikiamu pranešimu paprašo Komisijos ir ESRV rekomendacijos.

Komisija ir ESRV kiekviena pateikia savo rekomendaciją per šešias savaites nuo pranešimo gavimo dienos.

Jei patronuojamosios įmonės ir patronuojančiosios įmonės institucijos nesutaria dėl tai įstaigai taikytinos sisteminės rizikos rezervo normos arba normų ir jei tiek Komisija, tiek ESRV pateikia neigiamą rekomendaciją, kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija gali perduoti klausimą EBI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį. Sprendimo nustatyti toms pozicijoms taikomą sisteminės rizikos rezervo normą arba normas priėmimas sustabdomas tol, kol EBI priima sprendimą.

12.

Jei dėl sisteminės rizikos rezervo normos arba normų nustatymo arba pakartotinio nustatymo visoms 5 dalyje nurodytoms pozicijoms arba pozicijų pogrupiams, kuriems taikomas vienas ar keli sisteminės rizikos rezervai, taikoma jungtinio sisteminės rizikos rezervo norma, kuri yra didesnė nei 5 % kurios nors iš tų pozicijų atžvilgiu, kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija, prieš pradėdama taikyti sisteminės rizikos rezervą, prašo Komisijos leidimo.

Per šešias savaites nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos ESRV pateikia Komisijai nuomonę apie tai, ar sisteminės rizikos rezervas laikomas tinkamu. EBI taip pat gali pateikti Komisijai nuomonę apie tą sisteminės rizikos rezervą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 34 straipsnio 1 dalį.

Per tris mėnesius nuo 9 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos Komisija, atsižvelgdama į ESRV ir EBI atliktų įvertinimų rezultatus, kai aktualu ir kai ji yra įsitikinusi, kad sisteminės rizikos rezervo norma arba normos neturi neproporcingo neigiamo poveikio visai kitų valstybių narių ar visos Sąjungos finansų sistemai arba jos dalims, sudarant arba sukuriant kliūtį tinkamam vidaus rinkos veikimui, priima aktą, kuriuo kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija įgaliojama patvirtinti siūlomą priemonę.

13.

Kiekviena kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija paskelbia apie vienos ar daugiau sisteminės rizikos rezervo normų nustatymą arba pakartotinį nustatymą atitinkamoje interneto svetainėje. Paskelbiama bent ši informacija:

sisteminės rizikos rezervo norma arba normos;

įstaigos, kurioms taikomas sisteminės rizikos rezervas;

pozicijos, kurioms taikoma sisteminės rizikos rezervo norma arba normos;

sisteminės rizikos rezervo normos arba normų nustatymo arba pakartotinio nustatymo pagrindimas;

diena, nuo kurios įstaigos turi taikyti nustatytą arba pakartotinai nustatytą sisteminės rizikos rezervą, ir

tų valstybių, kuriose turimos pozicijos pripažįstamos sisteminės rizikos rezerve, pavadinimai.

Jei paskelbus pirmos pastraipos d punkte nurodytą informaciją galėtų kilti pavojus finansų sistemos stabilumui, ta informacija neskelbiama.

14.

Jeigu įstaiga nevisiškai įvykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, jai taikomi 141 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti paskirstymų apribojimai.

Jeigu taikant paskirstomų sumų apribojimus įstaigos bendro 1 lygio nuosavo kapitalo būklė, atsižvelgiant į atitinkamą sisteminę riziką, pagerėja nepakankamai, kompetentingos institucijos gali imtis papildomų priemonių pagal 64 straipsnį.

15.

Jei kompetentinga institucija arba, jei taikytina, paskirta institucija nusprendžia sisteminės rizikos rezervą nustatyti remiantis kitose valstybėse narėse esančiomis pozicijomis, šis rezervas nustatomas vienodai visoms Sąjungoje turimoms pozicijoms, išskyrus atvejus, kai rezervas nustatomas siekiant pagal 134 straipsnį pripažinti kitos valstybės narės nustatytą sisteminės rizikos rezervo normą.

134 straipsnis

Sisteminės rizikos rezervo normos pripažinimas

Kitos valstybės narės gali pripažinti pagal 133 straipsnį nustatytą sisteminės rizikos rezervo normą ir gali taikyti tą normą šalyje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms tą normą nustačiusioje valstybėje narėje turimų pozicijų atžvilgiu.

Kai pagal 1 dalį valstybės narės pripažįsta šalyje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms taikomą sisteminės rizikos rezervo normą, jos apie tai praneša ESRV. ESRV tokius pranešimus nedelsdama perduoda Komisijai, EBI ir tą normą nustačiusiai valstybei narei.

Priimdama sprendimą, ar pripažinti sisteminės rizikos rezervo normą pagal 1 dalį, valstybė narė atsižvelgia į tą normą nustačiusios valstybės narės pagal 133 straipsnio 9 ir 13 dalis pateiktą informaciją.

Jei valstybės narės pripažįsta šalyje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms taikomą sisteminės rizikos rezervo normą, tas sisteminės rizikos rezervas gali papildyti pagal 133 straipsnį taikomą sisteminės rizikos rezervą su sąlyga, kad tie rezervai naudojami skirtingai rizikai pašalinti. Jei rezervai naudojami tai pačiai rizikai pašalinti, taikomas tik didesnis rezervas.

Pagal šios direktyvos 133 straipsnį sisteminės rizikos rezervo normą nustatanti valstybė narė gali paprašyti ESRV pateikti rekomendaciją, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnyje, vienai ar daugiau valstybių narių, kurios gali pripažinti sisteminės rizikos rezervo normą.

▼B

skirsnis

Anticiklinio rezervo nustatymas ir apskaičiavimas

135 straipsnis

ESRV gairės dėl anticiklinio rezervo normų nustatymo

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ESRV gali valstybėse narėse pagal 136 straipsnio 1 dalį paskirtoms institucijoms pateikti rekomendacijas dėl anticiklinio rezervo normų nustatymo, įskaitant:

principus, kuriais paskirtos institucijos vadovautųsi priimdamos sprendimą dėl tinkamos anticiklinio rezervo normos, kuriais būtų užtikrinta, kad institucijos naudotų patikimą metodą atitinkamiems makroekonomikos ciklų klausimams spręsti, ir būtų skatinamas patikimas ir nuoseklus sprendimų priėmimas valstybėse narėse;

bendras rekomendacijas dėl:

kreditų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykio nuokrypio nuo jo ilgalaikių tendencijų vertinimo ir apskaičiavimo;

ii)

136 straipsnio 2 dalyje reikalaujamų orientacinių rezervų apskaičiavimo;

gaires dėl kintamųjų, kurie rodo, kad finansų sistemoje didėja sisteminė rizika, susijusi su pernelyg dideliu kreditų augimu, ypatingą dėmesį skiriant kredito ir BVP santykiui ir jo nuokrypiui nuo ilgalaikių tendencijų, ir dėl kitų susijusių veiksnių, įskaitant atskirų ekonomikos sektorių ekonominės raidos įvertinimą, į kuriuos paskirtos institucijos turėtų atsižvelgti priimdamos sprendimus dėl tinkamos 136 straipsnyje nurodytos anticiklinio rezervo normos;

rekomendacijas dėl kintamųjų, įskaitant kokybės kriterijus, kurie rodo, kad rezervas turėtų būti išlaikytas, sumažintas arba jo visai nereikalaujama.

Jei ESRV parengia rekomendacijas pagal 1 dalį, tose rekomendacijose ji deramai atsižvelgia į valstybių narių skirtumus, visų pirma į mažos ir atviros ekonomikos valstybių narių ypatumus.

Jeigu ESRV parengia rekomendaciją pagal 1 dalį, ji prireikus ją peržiūri ir atnaujina, remdamasi patirtimi, įgyta nustatant rezervus pagal šią direktyvą, arba atsižvelgdama į tarptautiniu lygmeniu sutartos praktikos pokyčius.

136 straipsnis

Anticiklinio rezervo normų nustatymas

Kiekviena valstybė narė paskiria viešą instituciją arba organą (toliau – paskirta institucija), kuri būtų atsakinga už anticiklinio rezervo normos toje valstybėje narėje nustatymą.

Kiekviena paskirta institucija apskaičiuoja kiekvieno ketvirčio orientacinį rezervą, kuriuo remiasi spręsdama dėl to, kokią anticiklinio rezervo normą nustatyti pagal 3 dalį. Orientaciniame rezerve reikšmingai atsispindi kredito ciklas ir rizika dėl pernelyg didelio kredito augimo valstybėje narėje, ir deramai atsižvelgiama į nacionalinės ekonomikos ypatumus. Orientacinis rezervas grindžiamas kreditų ir BVP santykio nuokrypiu nuo jo ilgalaikės tendencijos, inter alia, atsižvelgiant į:

kreditų lygių toje šalyje augimo rodiklį ir, konkrečiai, rodiklį, atspindintį toje valstybėje narėje suteiktų kreditų ir BVP santykio pokyčius;

visas kitas pagal 135 straipsnio 1 dalies b punktą ESRV pateiktas galiojančias rekomendacijas.

▼M5

Kiekviena paskirta institucija kas ketvirtį įvertina ciklinės sisteminės rizikos intensyvumą ir anticiklinio rezervo normos tinkamumą jos valstybei narei ir prireikus nustato arba pakoreguoja anticiklinio rezervo normą. Tai darydama kiekviena paskirta institucija atsižvelgia į:

▼B

orientacinį rezervą, apskaičiuotą pagal 2 dalį;

visas ESRV pagal 135 straipsnio 1 dalies a, c ir d punktus pateiktas galiojančias gaires ir visas ESRV pateiktas rekomendacijas dėl rezervo normos nustatymo;

kitus kintamuosius, kuriuos paskirta institucija laiko svarbiais sprendžiant klausimus, susijusius su cikline sistemine rizika.

Anticiklinio rezervo norma, išreikšta kaip įstaigų, kurios turi kredito pozicijų toje valstybėje narėje, bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 87 straipsnio 3 dalį, sudaro 0–2,5 %; ją galima tikslinti 0,25 procentinio punkto arba 0,25 procentinio punkto kartotinių intervalais. Jeigu pagal 3 dalies nuostatas tai pagrįsta šios direktyvos 140 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, paskirta institucija gali nustatyti anticiklinio rezervo normą, kuri būtų didesnė kaip 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.

Kai paskirta institucija pirmą kartą nustato anticiklinio rezervo normą, kuri yra didesnė už nulį, arba kai po to paskirta institucija padidina nustatytą galiojančią anticiklinio rezervo normą, ji taip pat nusprendžia, nuo kada įstaigos privalo taikyti tą padidintą rezervo normą apskaičiuodamos savo įstaigos specialų anticiklinį rezervą. Tas terminas negali būti vėlesnis negu 12 mėnesių nuo padidintos rezervo normos paskelbimo datos pagal 7 dalį. Jeigu tas terminas yra trumpesnis negu 12 mėnesių nuo padidintos rezervo normos paskelbimo datos, toks terminas iki taikymo pradžios turi būti pagrįstas išskirtinėmis aplinkybėmis.

Jeigu paskirta institucija sumažina galiojančią anticiklinio rezervo normą, nepaisant to, ar ji sumažinama iki 0, ji taip pat nusprendžia dėl orientacinio laikotarpio, per kurį rezervo normos nenumatoma didinti. Tačiau šis orientacinis laikotarpis paskirtos institucijos neįpareigoja.

▼M5

Kiekviena paskirta institucija kas ketvirtį savo interneto svetainėje skelbia bent šią informaciją:

taikytiną anticiklinio rezervo normą;

atitinkamas kreditų ir BVP santykis ir jo nuokrypis nuo ilgalaikės tendencijos;

orientacinį rezervą, apskaičiuotą pagal 2 dalį;

tos rezervo normos pagrindimą;

jei rezervo norma didinama, datą, nuo kurios įstaigos turi taikyti tą padidintą rezervo normą apskaičiuodamos savo specialų anticiklinį rezervą;

jeigu e punkte nurodyta data yra mažiau nei 12 mėnesių nuo paskelbimo pagal šią dalį datos – išskirtines aplinkybes, kuriomis grindžiamas toks trumpesnis terminas iki taikymo pradžios;

jeigu rezervo norma yra mažinama, orientacinį laikotarpį, per kurį rezervo normos nenumatoma didinti, kartu su pagrindimu dėl šio laikotarpio.

Paskirtos institucijos imasi visų pagrįstų veiksmų šio paskelbimo laikui suderinti.

Paskirtos institucijos ESRV praneša apie kiekvieną anticiklinio rezervo normos pakeitimą ir pateikia pirmos pastraipos a–g punktuose nurodytą reikalaujamą informaciją. ESRV visas taip praneštas rezervo normas ir su jomis susijusią informaciją skelbia savo interneto svetainėje.

▼B

137 straipsnis

Didesnių kaip 2,5 proc. anticiklinio rezervo normų pripažinimas

Jeigu pagal 136 straipsnio 4 dalį paskirta institucija arba atitinkama trečiosios valstybės institucija nustatė anticiklinio rezervo normą, kuri sudaro daugiau kaip 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, kitos paskirtos institucijos gali pripažinti tą rezervo normą šalyje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms apskaičiuojant savo įstaigos specialų anticiklinį rezervą.

Jeigu paskirta institucija pagal šio straipsnio 1 dalį pripažįsta rezervo normą, kuri sudaro daugiau kaip 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, ji apie tai praneša savo interneto svetainėje. Pranešime skelbiama bent ši informacija:

taikytina anticiklinio rezervo norma;

valstybė narė arba trečiosios valstybės, kurioms ji taikoma;

kai rezervo norma didinama, data, nuo kurios paskirtos institucijos valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios įstaigos privalo taikyti tą padidintą rezervo normą apskaičiuodamos savo įstaigos specialų anticiklinį rezervą;

jeigu c punkte nurodytas terminas yra trumpesnis negu 12 mėnesių nuo paskelbimo pagal šią dalį datos, nurodomos išskirtinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas toks trumpesnis terminas iki taikymo pradžios.

138 straipsnis

ESRV rekomendacija dėl trečiosios valstybės anticiklinio rezervo normų

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 16 straipsnį ESRV gali paskirtoms institucijoms teikti rekomendaciją dėl tinkamos anticiklinio rezervo normos trečiosios valstybės pozicijoms, kai:

atitinkama trečiosios valstybės, kurioje viena arba daugiau Sąjungos įstaigų turi kredito pozicijų, institucija (toliau – atitinkama trečiosios valstybės institucija) trečiojoje valstybėje nėra nustačiusi ir paskelbusi anticiklinio rezervo normos;

ESRV mano, kad atitinkamos trečiosios valstybės institucijos trečiojoje valstybėje nustatyta ir paskelbta anticiklinio rezervo norma yra nepakankama Sąjungos įstaigoms tinkamai apsaugoti nuo pernelyg didelio kredito augimo toje valstybėje rizikos, arba paskirta institucija ESRV praneša, kad mano, jog rezervo norma tuo tikslu nėra pakankama.

139 straipsnis

Paskirtų institucijų sprendimas dėl trečiosios valstybės anticiklinio rezervo normų

Šis straipsnis taikomas neatsižvelgiant į tai, ar ESRV yra pateikusi rekomendaciją paskirtoms institucijoms, kaip nurodyta 138 straipsnyje.

138 straipsnio a punkte nurodytomis aplinkybėmis paskirtos institucijos gali nustatyti anticiklinio rezervo normą, kurią šalyje veiklos leidimą gavusios įstaigos privalo taikyti apskaičiuodamos savo įstaigos specialų anticiklinį rezervą.

Jeigu atitinkama trečiosios valstybės institucija yra nustačiusi ir paskelbusi anticiklinio rezervo normą trečiojoje valstybėje, paskirta institucija gali nustatyti kitokią tai trečiajai valstybei taikomą rezervo normą šalyje veiklos leidimą gavusioms įstaigoms apskaičiuojant savo įstaigos specialų anticiklinį rezervą, jei pagrįstai mano, kad atitinkamos trečiosios valstybės institucijos nustatyta anticiklinio rezervo norma yra nepakankama siekiant tinkamai apsaugoti tas įstaigas nuo pernelyg didelio kredito augimo toje valstybėje rizikos.

Naudodamasi pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais paskirta institucija negali nustatyti įstaigų, turinčių kredito pozicijų trečiojoje valstybėje, anticiklinio rezervo normos, kuri būtų mažesnė už tos trečiosios valstybės institucijos nustatytąją, išskyrus tuos atvejus, kai toji rezervo norma yra didesnė kaip 2,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.

Kad trečiosioms valstybėms rezervai būtų nustatomi nuosekliai, ESRV gali pateikti rekomendacijas dėl tokio nustatymo.

Jeigu paskirta institucija pagal 2 arba 3 dalį nustato trečiajai valstybei anticiklinio rezervo normą, kuria padidinama galiojanti taikytina anticiklinio rezervo norma, ji nusprendžia, nuo kada šalyje veiklos leidimą gavusios įstaigos privalo taikyti tą rezervo normą apskaičiuodamos savo įstaigos specialų anticiklinį rezervą. Tas terminas negali būti ilgesnis negu 12 mėnesių nuo rezervo normos paskelbimo pagal 5 dalį dienos. Jeigu tas terminas yra trumpesnis negu 12 mėnesių nuo paskelbimo dienos, jis iki taikymo pradžios turi būti pagrįstas išskirtinėmis aplinkybėmis.

Paskirtos institucijos skelbia visas pagal 2 arba 3 dalį nustatytas anticiklinio rezervo normas trečiajai valstybei savo interneto svetainėse, pateikdamos bent šią informaciją:

anticiklinio rezervo normą ir trečiosios valstybės, kuriai ji taikoma, pavadinimą;

tos rezervo normos pagrindimą;

jeigu pirmą kartą nustatoma didesnė už 0 rezervo norma arba ji yra didinama, datą, nuo kurios įstaigos privalo taikyti tą padidintą rezervo normą apskaičiuodamos savo įstaigos specialų anticiklinį rezervą;

jeigu c punkte nurodytas terminas yra trumpesnis negu 12 mėnesių nuo nustatytos normos paskelbimo pagal šią dalį datos, nurodomos išskirtinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas toks trumpesnis terminas iki taikymo pradžios.

140 straipsnis

Įstaigos specialaus anticiklinio rezervo normų apskaičiavimas

Įstaigos specialaus anticiklinio rezervo normą sudaro svertinis anticiklinio rezervo normų, taikomų atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, kuriose įstaiga turi atitinkamų kredito pozicijų, arba taikomų šiam straipsniui pagal 139 straipsnio 2 arba 3 dalį, vidurkis.

Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos, apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytą svertinį vidurkį, kiekvienai taikytinai anticiklinio rezervo normai taikytų savo bendrą nuosavų lėšų, reikalingų kredito rizikai padengti, poreikį, nustatytą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II ir IV antraštines dalis ir susijusį su atitinkamomis kredito pozicijomis atitinkamoje teritorijoje, padalintą iš jų bendro nuosavų lėšų, reikalingų kredito rizikai padengti, poreikio, susijusio su visomis atitinkamomis kredito pozicijomis.

Jeigu pagal 136 straipsnio 4 dalį paskirta institucija nustato anticiklinio rezervo normą, kuri sudaro daugiau kaip 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamoms kredito pozicijoms, turimoms tos paskirtos institucijos valstybėje narėje (toliau – A valstybė narė), atliekant 1 dalyje reikalaujamus skaičiavimus, taip pat, jei reikia, apskaičiuojant su atitinkama įstaiga susijusią konsoliduoto kapitalo dalį, būtų taikomos šios rezervo normos:

šalyje veiklos leidimą gavusios įstaigos taiko rezervo normą, kuri sudaro daugiau kaip 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos;

kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios įstaigos taiko anticiklinio rezervo normą, kurią sudaro 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, jeigu valstybės narės, kurioje jos yra gavusios veiklos leidimą, paskirta institucija nėra pripažinusi didesnės už 2,5 % rezervo normos pagal 137 straipsnio 1 dalį;

kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusios įstaigos taiko A valstybės narės paskirtos institucijos nustatytą anticiklinio rezervo normą, jei valstybės narės, kurioje jos yra gavusios veiklos leidimą, yra pripažinusios tą rezervo normą pagal 137 straipsnį.

Jeigu atitinkamos trečiosios valstybės institucijos nustatyta anticiklinio rezervo norma trečiajai valstybei yra didesnė kaip 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, valstybės narės užtikrina, kad atitinkamoms toje trečiojoje valstybėje turimoms kredito pozicijoms, atliekant 1 dalyje reikalaujamus skaičiavimus, taip pat, jei reikia, apskaičiuojant su atitinkama įstaiga susijusią konsoliduoto kapitalo dalį, būtų taikomos šios rezervo normos:

įstaigos taiko anticiklinio rezervo normą, kuri sudaro 2,5 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, jeigu valstybės narės, kurioje jos yra gavusios veiklos leidimą, paskirta institucija nėra pripažinusi didesnės kaip 2,5 % rezervo normos pagal 137 straipsnio 1 dalį;

įstaigos taiko atitinkamos trečiosios valstybės institucijos nustatytą anticiklinio rezervo normą, jeigu valstybės narės, kurioje jos yra gavusios veiklos leidimą, yra pripažinusios rezervo normą pagal 137 straipsnį.

Atitinkamas kredito pozicijas sudaro visų klasių pozicijos, išskyrus nurodytąsias Reglamento (ES) Nr. 575/2013 112 straipsnio a–f punktuose, kurioms taikomas:

nuosavų lėšų, reikalingų kredito rizikai padengti, poreikis pagal to reglamento trečios dalies II antraštinę dalį;

jeigu pozicija įtraukta į prekybos knygą – nuosavų lėšų, reikalingų specifinei rizikai pagal to reglamento trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių arba papildomai įsipareigojimų neįvykdymo ir pasikeitimų rizikai pagal to reglamento trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyrių padengti, poreikis;

pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos atveju – nuosavų lėšų poreikis pagal to reglamento trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių.

Įstaigos nustato atitinkamos kredito pozicijos geografinę vietą vadovaudamosi pagal 7 dalį priimtais techniniais reguliavimo standartais.

Atliekant 1 dalyje reikalaujamus skaičiavimus:

anticiklinio rezervo norma valstybei narei taikoma nuo datos, kuri nurodoma informacijos skelbime pagal 136 straipsnio 7 dalies e punktą arba 137 straipsnio 2 dalies c punktą, jeigu tuo sprendimu rezervo norma padidinama;

laikantis c punkto, anticiklinio rezervo norma trečiajai valstybei taikoma praėjus 12 mėnesių nuo tos dienos, kai atitinkama trečiosios valstybės institucija paskelbia pakeistą rezervo normą, nepaisant to, ar ta institucija reikalauja, kad toje trečiojoje valstybėje įsteigtos įstaigos pakeitimą pradėtų taikyti per trumpesnį laikotarpį, jei tuo sprendimu rezervo norma padidinama;

jeigu įstaigos buveinės valstybės narės paskirta institucija nustato anticiklinio rezervo normą trečiajai valstybei pagal 139 straipsnio 2 arba 3 dalį arba pripažįsta anticiklinio rezervo normą trečiajai valstybei pagal 137 straipsnį, ta rezervo norma pradedama taikyti nuo informacijos skelbime nurodytos datos pagal 139 straipsnio 5 dalies c punktą arba 137 straipsnio 2 dalies c punktą, jeigu tuo sprendimu rezervo norma padidinama;

anticiklinio rezervo norma pradedama taikyti iškart, jeigu tuo sprendimu rezervo norma sumažinama.

Taikant b punktą laikoma, kad pakeista anticiklinio rezervo norma trečiajai valstybei paskelbta tą dieną, kai ją atitinkama trečiosios valstybės institucija paskelbia pagal taikytinas nacionalines taisykles.

EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose tiksliai nurodo 5 dalyje nurodytos geografinės atitinkamų kredito pozicijų vietos nustatymo metodą.

EBI tų reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius.

III

skirsnis

Kapitalo apsaugos priemonės

141 straipsnis

Paskirstymo apribojimai

▼M5

Įstaiga, kuri tenkina jungtinio rezervo reikalavimą, neatlieka su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusio paskirstymo tokiu mastu, dėl kurio jos bendras 1 lygio nuosavas kapitalas sumažėtų iki tokio lygio, kad jungtinio rezervo reikalavimas nebebūtų tenkinamas.

Įstaiga, netenkinanti jungtinio rezervo reikalavimo, apskaičiuoja didžiausią galimą paskirstyti sumą (DGPS) pagal 4 dalį ir apie tai praneša kompetentingai institucijai.

Jeigu taikoma pirma pastraipa, įstaiga turi nesiimti nė vieno iš toliau išvardytų veiksmų tol, kol ji apskaičiuoja DGPS:

atlikti su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusio paskirstymo;

▼C3

nustatyti prievolės mokėti kintamąją atlygio dalį arba savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas arba mokėti kintamąją atlygio dalį, jeigu mokėjimo prievolė buvo sukurta tada, kai įstaiga nevisiškai įvykdė jungtinio rezervo reikalavimą, arba

▼M5

vykdyti mokėjimų už papildomas 1 lygio priemones.

Jeigu įstaiga netenkina arba neviršija jungtinio rezervo reikalavimo, ji turi neatlikti paskirstymų, didesnių už pagal 4 dalį apskaičiuotą DGPS, vykdydama bet kurį 2 dalies antros pastraipos a, b ir c punktuose nurodytą veiksmą.

Įstaigos apskaičiuoja DGPS padaugindamos pagal 5 dalį apskaičiuotą sumą iš daugiklio, nustatyto pagal 6 dalį. DGPS mažinama suma, gaunama vykdant bet kurį iš 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų.

Pagal 4 dalį daugintiną sumą sudaro:

bet koks tarpinis pelnas, neįskaitytas į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalį, atėmus visus pelno paskirstymus arba visus mokėjimus, atsirandančius dėl šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų,

pridėjus

į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą neįskaitytą bet kokį metų pabaigos pelną pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalį, atėmus visus pelno paskirstymus arba visus mokėjimus, atsirandančius dėl šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų,

atėmus

sumas, kurios būtų mokėtinos kaip mokesčiai, jeigu šios dalies a ir b punktuose nurodyti straipsniai būtų nepaskirstomi.

Daugiklis nustatomas taip:

jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas siekiant įvykdyti kurį nors iš nuosavų lėšų reikalavimų, išdėstytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimus, kai siekiama pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, nustatyta šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal to reglamento 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso pirmajam (tai yra žemiausiam) jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0;

jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas siekiant įvykdyti kurį nors iš nuosavų lėšų reikalavimų, išdėstytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, kai siekiama pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, nustatyta šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal to reglamento 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso antrajam jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,2;

jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas siekiant įvykdyti nuosavų lėšų reikalavimus, išdėstytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, kai siekiama pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, nustatyta šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal to reglamento 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso trečiajam jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,4;

jeigu įstaigos turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kuris nėra naudojamas siekiant įvykdyti nuosavų lėšų reikalavimus, išdėstytus Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, kai siekiama pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, nustatyta šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte, išreikštas procentine bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal to reglamento 92 straipsnio 3 dalį, dalimi, priklauso ketvirtam (tai yra aukščiausiam) jungtinio rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,6.

Žemiausia ir aukščiausia kiekvieno jungtinio rezervo reikalavimo kvartilio atkarpos apskaičiuojamos taip:

kai:

Qn = atitinkamo kvartilio eilės numeris.

▼B

Pagal šį straipsnį nustatomi apribojimai taikomi tik mokėjimams, dėl kurių mažėja bendras 1 lygio nuosavas kapitalas arba pelnas, ir jei mokėjimų nutraukimas arba nesumokėjimas nereiškia įsipareigojimų neįvykdymo arba padėties, kuriai susiklosčius pradedama byla pagal įstaigai taikytiną nemokumo režimą.

Jeigu įstaiga netenkina jungtinio rezervo reikalavimo ir ketina paskirstyti bet kurią iš jos paskirstytino pelno dalių arba imtis 2 dalies antros pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų veiksmų, ji apie tai praneša kompetentingai valdžios institucijai ir pateikia šią informaciją:

įstaigos turimas kapitalas, suskirstytas pagal šias kategorijas:

bendras 1 lygio nuosavas kapitalas,

ii)

papildomas 1 lygio kapitalas,

iii)

2 lygio kapitalas;

tarpinė ir metų pabaigos pelno suma;

pagal 4 dalį apskaičiuota didžiausia galima paskirstyti suma;

paskirstytino pelno suma, kurią ketinama skirti toliau išvardytiems tikslams:

mokėti dividendus,

ii)

išpirkti akcijas,

iii)

mokėti už papildomas 1 lygio priemones,

iv)

mokėti kintamąją atlygio dalį arba savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas, arba nustatant naują mokėjimo prievolę, arba atliekant mokėjimą pagal mokėjimo prievolę, nustatytą tuo metu, kai įstaiga netenkino jungtinio rezervo reikalavimo.

Įstaigos nustato tvarką, kuria užtikrina, kad paskirstytino pelno suma ir didžiausia galima paskirstyti suma būtų apskaičiuotos tiksliai, ir kompetentingai valdžios institucijai paprašius to skaičiavimo tikslumą turi galėti įrodyti.

10.

1 ir 2 dalių tikslais su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijęs paskirstymas yra:

piniginių dividendų mokėjimas;

visiškai ar iš dalies apmokėtų premijinių akcijų ar kitų kapitalo priemonių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a punkte, paskirstymas;

įstaigos vykdomas savo akcijų ar kitų kapitalo priemonių, nurodytų to reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkte, išpirkimas arba pirkimas;

išmokėtų sumų, susijusių su to reglamento 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytomis kapitalo priemonėmis, grąžinimas;

to reglamento 26 straipsnio 1 dalies b–e punktuose nurodytų straipsnių paskirstymas.

▼M5

141a straipsnis

Jungtinio rezervo reikalavimo netenkinimas

Laikoma, kad įstaiga nevisiškai įvykdo jungtinio rezervo reikalavimą 141 straipsnio tikslais, jei jos turimų nuosavų lėšų suma ir kokybė nėra tokia, kokios reikia, kad vienu metu būtų vykdomas jungtinio rezervo reikalavimas ir kiekvienas iš toliau nurodytų reikalavimų pagal:

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies a punktą ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą;

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies b punktą ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą;

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies c punktą ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimą, siekiant pašalinti riziką, kuri nėra pernelyg didelio sverto rizika, pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą.

141b straipsnis

Paskirstymų apribojimai sverto koeficiento rezervo reikalavimo netenkinimo atveju

Įstaiga, kuri tenkina sverto koeficiento rezervo reikalavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalį, neatlieka su 1 lygio kapitalu susijusio paskirstymo tokiu mastu, dėl kurio jos 1 lygio kapitalas sumažėtų iki tokio lygio, kad sverto koeficiento rezervo reikalavimas nebebūtų tenkinamas.

Įstaiga, netenkinanti sverto koeficiento rezervo reikalavimo, apskaičiuoja su sverto koeficientu susijusią didžiausią galimą paskirstyti sumą (SDGPS) pagal 4 dalį ir apie tai praneša kompetentingai institucijai.

Jeigu taikoma pirma pastraipa, įstaiga turi nesiimti nė vieno iš toliau išvardytų veiksmų tol, kol ji apskaičiuoja SDGPS:

atlikti su bendru 1 lygio nuosavu kapitalu susijusio paskirstymo;

▼C3

nustatyti prievolės mokėti kintamąją atlygio dalį arba savo nuožiūra sukauptas pensijų lėšas arba mokėti kintamąją atlygio dalį, jeigu mokėjimo prievolė buvo sukurta tada, kai įstaiga netenkino sverto koeficiento rezervo reikalavimo, arba

▼M5

vykdyti mokėjimų už papildomas 1 lygio priemones.

Jeigu įstaiga netenkina arba neviršija sverto koeficiento rezervo reikalavimo, ji turi neatlikti paskirstymų, didesnių už pagal 4 dalį apskaičiuotą SDGPS, vykdydama bet kuriuos 2 dalies antros pastraipos a, b ir c punktuose nurodytus veiksmus.

Įstaigos apskaičiuoja SDGPS padaugindamos pagal 5 dalį apskaičiuotą sumą iš daugiklio, nustatyto pagal 6 dalį. SDGPS mažinama suma, gauta vykdant bet kurį iš 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytų veiksmų.

Pagal 4 dalį daugintiną sumą sudaro:

bet kuris tarpinis pelnas, neįskaitytas į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalį, atėmus visus pelno paskirstymus arba bet kurį mokėjimą, susijusį su šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytais veiksmais,

pridėjus

į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą neįskaitytą bet kurį metų pabaigos pelną pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 2 dalį, atėmus visus pelno paskirstymus arba visus mokėjimus, susijusius su šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos a, b arba c punkte nurodytais veiksmais,

atėmus

sumas, kurios būtų mokėtinos kaip mokesčiai, jeigu šios dalies a ir b punktuose nurodyti straipsniai būtų nepaskirstomi.

4 dalyje nurodytas daugiklis nustatomas taip:

jeigu įstaigos turimas 1 lygio kapitalas, kuris nėra naudojamas reikalavimams įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą ir pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, kai siekiama pašalinti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą nepakankamai padengtą pernelyg didelio sverto riziką, išreikštas procentine bendro pozicijų mato, apskaičiuoto pagal to reglamento 429 straipsnio 4 dalį, dalimi, priklauso pirmajam (tai yra žemiausiam) sverto koeficiento rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0;

jeigu įstaigos turimas 1 lygio kapitalas, kuris nėra naudojamas reikalavimams įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą ir pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, kai siekiama pašalinti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą nepakankamai padengtą pernelyg didelio sverto riziką, išreikštas procentine bendro pozicijų mato, apskaičiuoto pagal to reglamento 429 straipsnio 4 dalį, dalimi, priklauso antrajam sverto koeficiento rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,2;

jeigu įstaigos turimas 1 lygio kapitalas, kuris nėra naudojamas reikalavimams įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą ir pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, kai siekiama pašalinti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą nepakankamai padengtą pernelyg didelio sverto riziką, išreikštas procentine bendro pozicijų mato, apskaičiuoto pagal to reglamento 429 straipsnio 4 dalį, dalimi, priklauso trečiajam sverto koeficiento rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,4;

jeigu įstaigos turimas 1 lygio kapitalas, kuris nėra naudojamas reikalavimams įvykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą ir pagal šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punktą, kai siekiama pašalinti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą nepakankamai padengtą pernelyg didelio sverto riziką, išreikštas procentine bendro pozicijų mato, apskaičiuoto pagal to reglamento 429 straipsnio 4 dalį, dalimi, priklauso ketvirtajam (tai yra aukščiausiam) sverto koeficiento rezervo reikalavimo kvartiliui, daugiklis yra lygus 0,6.

Žemiausia ir aukščiausia kiekvieno sverto koeficiento rezervo reikalavimo kvartilio atkarpos apskaičiuojamos taip:

kai:

Qn = atitinkamo kvartilio eilės numeris.

Pagal šį straipsnį nustatomi apribojimai taikomi tik mokėjimams, dėl kurių mažėja 1 lygio kapitalas arba pelnas, ir jei mokėjimų sustabdymas arba nesumokėjimas nereiškia įsipareigojimų neįvykdymo arba padėties, kuriai susiklosčius pradedama byla pagal įstaigai taikytiną nemokumo režimą.

Jeigu įstaiga nevisiškai įvykdo sverto koeficiento rezervo reikalavimą ir ketina paskirstyti bet kurią iš savo paskirstytino pelno dalių arba imtis šio straipsnio 2 dalies antros pastraipos a, b ir c punktuose nurodytų veiksmų, ji apie tai praneša kompetentingai institucijai ir pateikia informaciją, išvardytą 141 straipsnio 8 dalyje, išskyrus a punkto iii papunktį, ir SDGPS, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 4 dalį.

Įstaigos nustato tvarką, kuria užtikrina, kad paskirstytino pelno suma ir SDGPS būtų apskaičiuotos tiksliai, ir kompetentingai institucijai paprašius turi galėti įrodyti to skaičiavimo tikslumą.

10.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalių tikslais su 1 lygio kapitalu susijęs paskirstymas apima bet kurį iš 141 straipsnio 10 dalyje išvardytų straipsnių.

141c straipsnis

Sverto koeficiento rezervo reikalavimo netenkinimas

Laikoma, kad įstaiga nevisiškai įvykdė sverto koeficiento rezervo reikalavimą šios direktyvos 141b straipsnio tikslais, jei ji neturi 1 lygio nuosavo kapitalo sumos, kurios reikia, kad vienu metu būtų vykdomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1a dalyje nustatytas reikalavimas, to reglamento 92 straipsnio 1 dalies d punkte ir šios direktyvos 104 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyti reikalavimai, kai siekiama pašalinti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 1 dalies d punktą nepakankamai padengtą pernelyg didelio sverto riziką.

▼B

142 straipsnis

Kapitalo apsaugos planas

▼M5

Jeigu įstaiga netenkino jungtinio rezervo reikalavimo arba, kai taikytina, sverto koeficiento rezervo reikalavimo, ji parengia kapitalo apsaugos planą ir jį pateikia kompetentingai institucijai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po to, kai pastaroji nustato, kad ji netenkina to reikalavimo, nebent kompetentinga institucija leistų tai atlikti per ilgesnį 10 dienų neviršijantį laikotarpį.

▼B

►C2 Tokius leidimus kompetentingos valdžios institucijos suteikia tik atsižvelgdamos į konkrečią įstaigos padėtį ◄ ir jos veiklos mastą ir sudėtingumą.

Kapitalo apsaugos plane nurodoma:

pajamų ir išlaidų įvertinimas ir prognozuojamas balansas;

priemonės įstaigos kapitalo rodikliams padidinti;

nuosavų lėšų padidinimo planas ir grafikas, siekiant visiškai tenkinti jungtinio rezervo reikalavimą;

visa kita informacija, kuri, kompetentingos valdžios institucijos manymu, yra būtina pagal 3 dalį reikalaujamam vertinimui atlikti.

Kompetentinga valdžios institucija įvertina kapitalo apsaugos planą ir jį patvirtina tik tuomet, jei mano, kad įgyvendinus planą būtų galima pagrįstai tikėtis apsaugoti kapitalą arba jį pakankamai padidinti, kad įstaiga galėtų įvykdyti jungtinio rezervo reikalavimą per kompetentingos valdžios institucijos manymu tinkamą laikotarpį.

Jei kompetentinga valdžios institucija kapitalo apsaugos plano nepatvirtina pagal 3 dalį, ji nustato vieną arba abi šias priemones:

reikalauja, kad įstaiga padidintų nuosavas lėšas iki nurodyto lygio per nurodytą laikotarpį;

pasinaudoja įgaliojimais pagal 102 straipsnį nustatyti griežtesnius paskirstymų apribojimus negu reikalaujama pagal 141 straipsnį.

VIII

ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMPETENTINGŲ VALDŽIOS INSTITUCIJŲ ATSKLEIDŽIAMA INFORMACIJA

143 straipsnis

Bendri reikalavimai dėl informacijos atskleidimo

Kompetentingos valdžios institucijos skelbia šią informaciją:

įstatymų ir kitų teisės aktų bei bendrųjų rekomendacijų tekstus, priimtus jų valstybėse narėse riziką ribojančios priežiūros srityje;

kaip naudojamasi pasirinkimo galimybėmis ir kaip veikiama savo nuožiūra pagal Sąjungos teisę;

▼M5

bendruosius kriterijus ir metodiką, kuriuos naudoja atliekant 97 straipsnyje nurodytą tikrinimą ir vertinimą, įskaitant proporcingumo principo taikymo kriterijus, kaip nurodyta 97 straipsnio 4 dalyje;

▼M6

nedarant poveikio šios direktyvos VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnio ir, kai taikoma, Direktyvos (ES) 2019/2034 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnio nuostatoms, suvestinius statistinius pagrindinių riziką ribojančios sistemos įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje aspektų duomenis, įskaitant priežiūros priemonių, kurių imtasi pagal šios direktyvos 102 straipsnio 1 dalies a punktą, ir administracinių sankcijų, nustatytų pagal šios direktyvos 65 straipsnį, skaičių ir pobūdį.

▼B

Pagal 1 dalį skelbiamos informacijos turi pakakti, kad būtų galima iš esmės palyginti skirtingų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų taikomus metodus. Informacija skelbiama bendru formatu ir reguliariai atnaujinama. Informacija prieinama bendru elektroniniu adresu.

EBI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus, kuriuose nurodo 1 dalyje numatytos informacijos formatą, struktūrą, turinį ir metinio skelbimo datą.

EBI šiuos techninių įgyvendinimo standartų projektus Komisijai pateikia iki 2014 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnio.

144 straipsnis

Specialūs informacijos atskleidimo reikalavimai

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 penktos dalies tikslu kompetentingos valdžios institucijos skelbia šią informaciją:

bendruosius kriterijus ir metodus, patvirtintus siekiant tikrinti, ar laikomasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 405–409 straipsnių;

nedarant poveikio VII antraštinės dalies 1 skyriaus II skirsnio nuostatoms, priežiūrinio tikrinimo rezultatų suvestinę ir priemonių, taikomų nustačius (nustatymas vyksta kartą per metus), kad nesilaikoma Reglamento (ES) Nr. 575/2013 405–409 straipsnių, aprašymą.

Valstybės narės, kuri naudojasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise veikti savo nuožiūra, kompetentinga valdžios institucija skelbia šią informaciją:

kriterijus, pagal kuriuos nustato, ar tuo metu nėra arba nenumatoma esminių, praktinių ar teisinių kliūčių greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

patronuojančiųjų įstaigų, kurioms tai, kad naudojamasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise veikti savo nuožiūra, yra naudinga ir tų įstaigų, turinčių patronuojamųjų įmonių trečiojoje šalyje, skaičių;

apibendrintai, valstybei narei:

patronuojančiosios įstaigos valstybėje narėje, kuriai tai, kad naudojamasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise veikti savo nuožiūra, yra naudinga, nuosavų lėšų, turimų patronuojamosiose įmonėse trečiojoje valstybėje, bendrą konsoliduotą sumą;

ii)

valstybėje narėje esančių patronuojančiųjų įstaigų, kurioms tai, kad naudojamasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise veikti savo nuožiūra, yra naudinga, bendrų konsoliduotų nuosavų lėšų procentinę dalį, išreikštą nuosavomis lėšomis, turimomis patronuojamosiose įmonėse trečiojoje valstybėje;

iii)

valstybėje narėje esančių patronuojančiųjų įstaigų, kurioms tai, kad naudojamasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise veikti savo nuožiūra, yra naudinga, bendrų konsoliduotų nuosavų lėšų, kurių reikalaujama pagal to reglamento 92 straipsnį, procentinę dalį, išreikštą nuosavomis lėšomis, turimomis patronuojamosiose įmonėse trečiojoje valstybėje.

Kompetentinga valdžios institucija, kuri naudojasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise veikti savo nuožiūra, skelbia šią informaciją:

kriterijus, pagal kuriuos nustato, ar tuo metu nėra arba nenumatoma esminių, praktinių ar teisinių kliūčių greitai pervesti nuosavas lėšas ar padengti įsipareigojimus;

patronuojančiųjų įstaigų, kurioms tai, kad naudojamasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise veikti savo nuožiūra, yra naudinga ir tokių patronuojančiųjų įstaigų, turinčių patronuojamųjų įmonių trečiojoje valstybėje, skaičių;

apibendrintai, valstybei narei:

patronuojančiųjų įstaigų, kurioms tai, kad naudojamasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise veikti savo nuožiūra, yra naudinga, nuosavų lėšų, turimų patronuojamosiose įmonėse trečiojoje valstybėje, bendrą sumą;

ii)

patronuojančiųjų įstaigų, kurioms tai, kad naudojamasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise veikti savo nuožiūra, yra naudinga, bendrų nuosavų lėšų procentinę dalį, išreikštą nuosavomis lėšomis, turimomis patronuojamosiose įmonėse trečiojoje valstybėje;

iii)

patronuojančiųjų įstaigų, kurioms tai, kad naudojamasi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise veikti savo nuožiūra, yra naudinga bendrų nuosavų lėšų, kurių reikalaujama pagal to reglamento 92 straipsnį, procentinę dalį, išreikštą nuosavomis lėšomis, turimomis patronuojamosiose įmonėse trečiojoje valstybėje.

ANTRAŠTINĖ DALIS

DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

145 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 148 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

3 ir 128 straipsniuose pateiktų terminų apibrėžčių patikslinimo siekiant užtikrinti vienodą šios direktyvos taikymą;

3 ir 128 straipsniuose pateiktų terminų apibrėžčių patikslinimo siekiant atsižvelgti į finansų rinkų pokyčius šios direktyvos taikymo metu;

terminų suderinimo ir 3 straipsnyje pateiktų terminų apibrėžčių performulavimo atsižvelgiant į vėlesnius aktus dėl įstaigų ir susijusių klausimų;

31 straipsnio 1 dalyje nurodytų sumų patikslinimų, siekiant atsižvelgti į Eurostato skelbiamus Europos vartotojų kainų indekso pokyčius, atitinkančius tuo pat metu pagal Direktyvos 2002/92/EB 4 straipsnio 7 dalį padarytus patikslinimus;

33 ir 34 straipsniuose nurodyto sąrašo, kuris išdėstytas I priede, turinio išplėtimo arba tame sąraše pateiktų terminų pritaikymo, kad būtų atsižvelgta į finansų rinkų pokyčius;

sričių, kuriose kompetentingos valdžios institucijos privalo keistis informacija, kaip nurodyta 50 straipsnyje, nustatymo;

76–88 straipsnių ir 98 straipsnio nuostatų patikslinimo, siekiant atsižvelgti į finansų rinkų pokyčius (ypač į naujus finansinius produktus), arba į apskaitos standartų ar reikalavimų, parengtų pagal Sąjungos teisę, pakeitimus arba į priežiūros praktikos konvergenciją;

89 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatyto informacijos atskleidimo įpareigojimų vykdymo atidėjimo, kai pagal tos dalies pirmą pastraipą pateiktoje Komisijos ataskaitoje nurodomos reikšmingos neigiamos pasekmės;

23 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų patikslinimo, siekiant atsižvelgti į būsimus pokyčius ir užtikrinti vienodą šios direktyvos taikymą.

▼M5

146 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

Laikantis 147 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, 12 straipsnyje ir IV antraštinėje dalyje nustatyto pradinio kapitalo sumos pakeitimas, siekiant atsižvelgti į pokyčius ekonomikos ir pinigų srityje, priimamas pasitelkiant įgyvendinimo aktą.

▼B

147 straipsnis

Europos bankininkystės komitetas

Priimti įgyvendinimo aktus Komisijai padeda Europos bankininkystės komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 2 dalyje.

Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

148 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

145 straipsnyje nurodyti įgaliojimai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2013 m. liepos 17 d..

Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 145 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pagal 145 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

149 straipsnis

Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų

Jei Komisija pagal šią direktyvą priima techninį reguliavimo standartą, kuris yra tapatus EBI pateiktam techninio reguliavimo standarto projektui, laikotarpis, per kurį Europos Parlamentas ir Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl to techninio reguliavimo standarto yra vienas mėnuo nuo pranešimo dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas vienam mėnesiui. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 13 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, laikotarpis, per kurį Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl to techninio reguliavimo standarto, prireikus gali būti pratęstas dar vienam mėnesiui.

ANTRAŠTINĖ DALIS

DIREKTYVOS 2002/87/EB PAKEITIMAI

150 straipsnis

Direktyvos 2002/87/EB pakeitimai

Direktyvos 2002/87/EB 21a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies a punktas išbraukiamas;

3 dalis pakeičiama taip:

„3.

Siekiant užtikrinti nuoseklų šios direktyvos I priedo II dalyje, siejant su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 49 straipsnio 1 dalimi ir Direktyvos 2009/138/EB 228 straipsnio 1 dalimi, išvardytų skaičiavimo metodų taikymą, bet nedarant poveikio šios direktyvos 6 straipsnio 4 daliai, EPI, veikdama per Jungtinį komitetą, parengia techninių reguliavimo standartų projektus dėl šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies.

EPI tų techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki Direktyvos 2009/138/EB 309 straipsnio 1 dalyje nurodytos taikymo pradžios datos.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus laikantis atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių.“.

ANTRAŠTINĖ DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl įstaigų, kurios naudojasi įsisteigimo laisve ir laisve teikti paslaugas, priežiūros

151 straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos vietoj 40, 41, 43, 49, 50 ir 51 straipsnių iki tol, kol vadovaujantis deleguotuoju aktu, priimtu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 460 straipsnį, pradedamas taikyti padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimas.

Siekiant užtikrinti, kad likvidumo priežiūros tvarka būtų palaipsniui nustatoma visapusiškai derinant su vienodų likvidumo taisyklių rengimu, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 145 straipsnį ir atidėti 1 dalyje nurodytą terminą ne ilgiau kaip dvejiems metams, jei iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos vienodos likvidumo taisyklės Sąjungoje dar nebus nustatytos dėl to, kad dar nebus suderinti tarptautiniai likvidumo priežiūros standartai.

152 straipsnis

Ataskaitų teikimo reikalavimai

Statistikos tikslais priimančiosios valstybės narės gali reikalauti, kad visos kredito įstaigos, turinčios filialų jų teritorijose, apie savo veiklą tose priimančiosiose valstybėse narėse periodiškai teiktų ataskaitas tų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Priimančiosios valstybės narės, vykdydamos šios direktyvos 156 straipsnyje joms nustatytus įpareigojimus, gali reikalauti, kad kitų valstybių narių kredito įstaigų filialai teiktų tokią pat informaciją, kokios tuo tikslu jos reikalauja iš nacionalinių kredito įstaigų.

153 straipsnis

Priemonės, kurių imasi buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos dėl priimančiojoje valstybėje narėje vykdomos veiklos

Jei priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nustato, kad kredito įstaiga, jos teritorijoje turinti filialą ar teikianti paslaugas, nesilaiko toje valstybėje narėje pagal šią direktyvą priimtų teisės nuostatų, susijusių su priimančiosios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimais, tos institucijos reikalauja, kad ta atitinkama kredito įstaiga imtų laikytis reikalavimų.

Jei atitinkama kredito įstaiga nesiima būtinų veiksmų, priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos atitinkamai informuoja buveinės valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas.

Buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos kuo greičiau imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų, kad atitinkama kredito įstaiga laikosi reikalavimų. Apie tų priemonių pobūdį pranešama priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms.

Jei – nors buveinės valstybė narė ėmėsi tam tikrų priemonių arba jei tos priemonės buvo nepakankamai veiksmingos ar jos nenumatytos atitinkamoje valstybėje narėje – kredito įstaiga ir toliau pažeidžia 1 dalyje nurodytus priimančiojoje valstybėje narėje galiojančias teisės nuostatas, priimančioji valstybė narė, iš anksto informavusi buveinės valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas, gali imtis tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią tolesniems pažeidimams, arba bausti už juos ir, kai to reikia, neleisti tai kredito įstaigai sudaryti naujų sandorių jos teritorijoje. Valstybės narės užtikrina, kad būtų galima pateikti reikiamus teisinius dokumentus dėl tokių priemonių taikymo kredito įstaigoms jų teritorijose.

154 straipsnis

Prevencinės priemonės

Prieš pradėdamos 153 straipsnyje numatytą procedūrą, priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos išimtiniais atvejais gali imtis prevencinių priemonių, būtinų indėlininkų, investuotojų ir kitų subjektų, kuriems teikiamos paslaugos, interesams apsaugoti. Apie tokias priemones kuo greičiau pranešama Komisijai ir kitų atitinkamų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis, gali nuspręsti, kad atitinkama valstybė narė turi tas priemones pakeisti arba atšaukti.

155 straipsnis

Atsakomybė

Už įstaigos, įskaitant pagal 33 ir 34 straipsnius jos vykdomą veiklą, riziką ribojančią priežiūrą atsako buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, nedarant poveikio toms šios direktyvos nuostatoms, kuriose numatoma priimančiosios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų atsakomybė.

1 dalies nuostatomis neužkertamas kelias konsoliduotai priežiūrai vykdyti pagal šią direktyvą.

Vienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, vykdydamos savo bendrąsias pareigas, remdamosi atitinkamu laikotarpiu turima informacija deramai atsižvelgia, visų pirma kritiniais atvejais, į galimą savo sprendimų poveikį visų atitinkamų kitų valstybių narių finansų sistemų stabilumui.

156 straipsnis

Likvidumo priežiūra

Priimančiosios valstybės narės, bendradarbiaudamos su buveinės valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis ir atsižvelgdamos į tolesnį derinimą, lieka atsakingos už kredito įstaigų filialų likvidumo priežiūrą.

Nedarant poveikio priemonėms, kurių reikia Europos pinigų sistemai stiprinti, priimančiosios valstybės narės lieka visiškai atsakingos už priemones, taikomas įgyvendinant jų pinigų politiką.

Pagal tokias priemones nenumatomos diskriminacinės ar ribojamosios sąlygos, grindžiamos tuo, kad kredito įstaiga veiklos leidimą yra gavusi kitoje valstybėje narėje.

157 straipsnis

Bendradarbiavimas priežiūros srityje

Atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja prižiūrėdamos įstaigų, kurios veikia, ypač per filialus, vienoje ar daugiau valstybių narių, ne tose, kuriose yra jų pagrindinė buveinė, veiklą. Valstybės narės viena kitai teikia visą informaciją apie tokių įstaigų valdymą ir nuosavybę, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas jų priežiūrai ir veiklos leidimų išdavimo joms sąlygų nagrinėjimui, taip pat visą informaciją, kuri gali sudaryti palankesnes sąlygas šių įstaigų stebėsenai, visų pirma jų likvidumo, mokumo, indėlių garantijų, didelių pozicijų apribojimų, administravimo bei apskaitos procedūrų ir vidaus kontrolės mechanizmų stebėsenai.

158 straipsnis

Svarbūs filialai

Priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali prašyti, kad konsoliduotos priežiūros institucija, kai taikoma 112 straipsnio 1 dalis, arba buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos įstaigos, išskyrus investicinę įmonę, kuriai taikomas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 95 straipsnis, filialą laikytų svarbiu.

Prašyme nurodomos priežastys tą filialą laikyti svarbiu visų pirma atsižvelgiant į:

tai, ar filialo rinkos dalis pagal indėlius priimančiojoje valstybėje narėje viršija 2 %;

tikėtiną įstaigos veiklos sustabdymo arba nutraukimo poveikį priimančiosios valstybės narės sisteminiam likvidumui ir mokėjimo, tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemoms;

filialo dydį ir svarbą pagal klientų skaičių atsižvelgiant į priimančiosios valstybės narės bankininkystės arba finansų sistemą.

Buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos ir konsoliduotos priežiūros institucija, kai taikoma 112 straipsnio 1 dalis, deda visas įmanomas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl filialo paskelbimo svarbiu.

Antroje ir trečioje pastraipose nurodyti sprendimai pateikiami dokumente, kuriame išdėstomos visos priežastys; jie perduodami atitinkamoms kompetentingoms valdžios institucijoms, jie pripažįstami galutiniais ir juos taiko atitinkamų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos.

Filialo paskelbimas svarbiu nedaro poveikio kompetentingų valdžios institucijų teisėms ir pareigoms pagal šią direktyvą.

Jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija sužino apie kritinę padėtį, kaip nurodyta 114 straipsnio 1 dalyje, ji kuo greičiau perspėja 58 straipsnio 4 dalyje ir 59 straipsnio 1 dalyje nurodytas institucijas.

Kai 116 straipsnis netaikomas, ►C2 kompetentingos valdžios institucijos, prižiūrinčios įstaigą, turinčią svarbių filialų kitose valstybėse narėse, įsteigia priežiūros institucijų kolegiją ir jai pirmininkauja, kad sudarytų palankesnes sąlygas bendro sprendimo dėl filialo paskelbimo svarbiu priėmimui pagal šio straipsnio 2 dalį ir keitimuisi informacija pagal 50 straipsnį. ◄ Kolegija įsteigiama ir veikia remiantis raštiškais susitarimais, kuriuos, pasikonsultavusi su atitinkamomis kompetentingomis valdžios institucijomis, nustato buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija. Buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija sprendžia, kurios kompetentingos valdžios institucijos dalyvaus kolegijos posėdžiuose ar veikloje.

Priimdama sprendimą, buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija atsižvelgia į priežiūros veiklos, kurią reikia suplanuoti arba koordinuoti, svarbą toms institucijoms, visų pirma į jos galimą poveikį atitinkamų valstybių narių finansų sistemos stabilumui, kaip nurodyta 155 straipsnio 3 dalyje, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems įpareigojimams.

159 straipsnis

Patikros vietoje

Priimančiosios valstybės narės nustato, kad tuo atveju, jeigu kitoje valstybėje narėje veiklos leidimą gavusi įstaiga savo veiklą vykdo per filialą, buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, prieš tai pirmiausia informavusios priimančiosios valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas, pačios arba pasitelkusios tarpininką gali vietoje patikrinti 50 straipsnyje nurodytą informaciją.

Kad patikrintų filialus, buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos tokių patikrų tikslais pat gali pasinaudoti viena iš kitų 118 straipsnyje nustatytų procedūrų.

1 ir 2 dalys neturi poveikio priimančiosios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų teisei vykdant jų pareigas pagal šią direktyvą atlikti jų teritorijoje įsteigtų filialų patikras vietoje.

▼M5

1A SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių

159a straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių patvirtinimo

2019 m. birželio 27 d. jau veikiančios patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. kreipiasi dėl patvirtinimo pagal 21a straipsnį. Jei finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė ne vėliau kaip 2021 m. birželio 28 d. nesikreipia dėl patvirtinimo, pagal 21a straipsnio 6 dalį imamasi atitinkamų priemonių.

Šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu kompetentingos institucijos turi visus pagal šią direktyvą joms suteiktus būtinus priežiūros įgaliojimus, susijusius su finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis arba mišrią veiklą vykdančiomis finansų kontroliuojančiosiomis bendrovėmis, kurioms taikomas patvirtinimo reikalavimas pagal 21a straipsnį, konsoliduotos priežiūros tikslais.

▼B

SKYRIUS

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kapitalo rezervų

160 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kapitalo rezervų

Šiuo straipsniu iš dalies keičiami 129 ir 130 straipsnių reikalavimai dėl pereinamojo laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.:

kapitalo apsaugos rezervą sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo dalis, lygi 0,625 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį;

įstaigos specialus anticiklinis rezervas sudaro ne daugiau kaip 0,625 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.

Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.:

kapitalo apsaugos rezervą sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo dalis, lygi 1,25 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį;

įstaigos specialus anticiklinis rezervas sudaro ne daugiau kaip 1,25 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.

Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.:

kapitalo apsaugos rezervą sudaro bendro 1 lygio nuosavo kapitalo dalis, lygi 1,875 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį;

įstaigos specialus anticiklinis rezervas sudaro ne daugiau kaip 1,875 % bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.

141 ir 142 straipsniuose nurodyti reikalavimai dėl kapitalo apsaugos plano ir paskirstymų apribojimai taikomi pereinamuoju laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., jei institucijos neįvykdo reikalavimo dėl jungtinio rezervo, atsižvelgiant į šio straipsnio 2–4 dalyse nustatytus reikalavimus.

Valstybės narės gali nustatyti trumpesnį pereinamąjį laikotarpį nei nustatytasis 1–4 dalyse ir taip įgyvendinti reikalavimus dėl kapitalo apsaugos rezervo ir anticiklinio rezervo nuo 2013 m. gruodžio 31 d.. Jei valstybė narė nustato tokį trumpesnį pereinamąjį laikotarpį, ji apie tai informuoja atitinkamas šalis, įskaitant Komisiją, ESRV, EBI ir atitinkamą priežiūros institucijų kolegiją. Kitos valstybės narės gali pripažinti tokį trumpesnį pereinamąjį laikotarpį. Jei kita valstybė narė pripažįsta tokį trumpesnį pereinamąjį laikotarpį, ji atitinkamai informuoja Komisiją, ESRV, EBI ir atitinkamą priežiūros institucijų kolegiją.

Jei valstybė narė nustato trumpesnį pereinamąjį laikotarpį anticiklinio rezervo atžvilgiu, trumpesnis laikotarpis taikomas tik valstybėje narėje veiklos leidimą gavusių įstaigų, už kurias atsakinga paskirta institucija, atliekamam įstaigos specialaus anticiklinio rezervo apskaičiavimui.

SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

161 straipsnis

Peržiūra ir ataskaitos

Komisija vykdo reguliarią šios direktyvos įgyvendinimo peržiūrą siekdama užtikrinti, kad jos įgyvendinimas nesukurtų aiškaus įstaigų diskriminavimo pagal jų teisinę struktūrą arba nuosavybės tipą.

Atlikusi peržiūrą Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su EBI, iki 2016 m. birželio 30 d. pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, dėl šios direktyvos ir Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatų dėl atlygio, atsižvelgdama į tarptautinius pokyčius ir ypatingą dėmesį skirdama:

jų veiksmingumui, įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui, įskaitant bet kokių trūkumų, kurių atsiranda dėl proporcingumo principo taikymo toms nuostatoms, nustatymą;

atitikties 94 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytam principui poveikiui:

konkurencingumui ir finansinės sistemos stabilumui; ir

ii)

darbuotojams, veiksmingai ir fiziškai dirbantiems EEE įsteigtų patronuojančiųjų įstaigų patronuojamosiose įmonėse, įsteigtose už EEE ribų.

Tos peržiūros metu visų pirma svarstoma, ar 94 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytas principas turėtų būti toliau taikomas darbuotojams, kuriems taikomas pirmos pastraipos b punkto ii papunktis.

Nuo 2014 m. EBI, bendradarbiaudama su EDPPI ir EVPRI, du kartus per metus skelbia ataskaitą, kurioje analizuojama, kokia apimtimi valstybių narių teisėje remiamasi išorės kredito reitingais reguliavimo tikslais ir valstybių narių pritaikytos priemonės, kad jais būtų mažiau remiamasi. Tose ataskaitose nurodoma, kaip kompetentingos valdžios institucijos vykdo pagal 77 straipsnio 1 ir 3 dalis bei 79 straipsnio b punktą nustatytas prievoles. Tose ataskaitose taip pat nurodomas tos srities priežiūros konvergencijos lygis.

Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. peržiūri, kaip taikomi 108 ir 109 straipsniai, parengia ataskaitą ir ją bei, prireikus, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija iki 2016 m. gruodžio 31 d. peržiūri pagal 91 straipsnio 11 dalį pasiektus rezultatus, įskaitant įvairios praktikos lyginamosios analizės tinkamumą, parengia ataskaitą, atsižvelgdama į visus svarbius pokyčius Sąjungos ir tarptautiniu lygiu, ir ją bei, prireikus, pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija iki 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija pasikonsultuoja su ESRV, EBI, EDPPI, EVPRI ir kitais atitinkamais subjektais, kad įvertintų keitimosi informacija tvarkos pagal šią direktyvą tiek įprastomis, tiek nepalankiausiomis sąlygomis veiksmingumą.

EBI iki 2015 m. gruodžio 31 d. peržiūri, kaip taikoma ši direktyva ir Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, ir kaip Sąjunga ir valstybės narės bendradarbiauja su trečiosiomis valstybėmis, bei parengia apie tai ataskaitą ir pateikia ją Komisijai. Toje ataskaitoje nustatomos visos sritys, kuriose būtina toliau plėtoti bendradarbiavimą ir keistis informacija. EBI paskelbia ataskaitą savo tinklavietėje.

Gavusi Komisijos įgaliojimą, EBI išnagrinėja, ar šia direktyva ir Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 pakankamai reglamentuojami finansų sektoriaus subjektai, kurie pareiškia vykdantys veiklą pagal islamiškosios bankininkystės principus. Komisija peržiūri EBI parengtą ataskaitą ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

EBI iki 2014 m. liepos 1 d. pateikia Komisijai ataskaitą apie tai, kiek kredito įstaigos naudojasi ECBS centrinių bankų ilgesnio laikotarpio refinansavimo operacijomis ir panašiomis centrinių bankų teikiamo finansavimo paramos priemonėmis ir kokią naudą iš to gauna. Remdamasi ta ataskaita ir pasikonsultavusi su ECB, Komisija iki 2014 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, kiek Sąjungoje veiklos leidimą gavusios kredito įstaigos faktiškai naudojasi minėtomis refinansavimo operacijomis ir teikiamo finansavimo paramos priemonėmis ir kokią naudą iš to gauna. Prireikus, kartu su ataskaita gali būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl naudojimosi tokiomis refinansavimo operacijomis ir teikiamo finansavimo paramos priemonėmis.

▼M5

10.

Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri, kaip įgyvendinami ir taikomi 104 straipsnio 1 dalies j ir l punktuose nurodyti priežiūros įgaliojimai, ir dėl to pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

▼B

162 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės iki 2013 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

▼C1

Tas nuostatas valstybės narės taiko nuo 2014 m. sausio 1 d.

▼B

Valstybės narės pateikia Komisijai ir EBI šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. Jei dokumentų, kuriuos valstybės narės pateiks kartu su pranešimu apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, nepakaks tam, kad būtų visapusiškai įvertinta nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos šios direktyvos nuostatos, atitiktis tam tikroms šios direktyvos nuostatoms, Komisija, gavusi EBI prašymą pastarajai vykdant savo funkcijas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, arba savo pačios iniciatyva, gali paprašyti valstybių narių pateikti išsamesnę informaciją apie tų nuostatų ir šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą.

Nukrypstant nuo 1 dalies, VII antraštinės dalies 4 skyrius taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Įstatymais ir kitais teisės aktais, būtinais, kad būtų laikomasi 94 straipsnio 1 dalies g punkto, reikalaujama, kad įstaigos jame išdėstytus principus taikytų atlygiui, susietam ►C1 su suteiktomis paslaugomis arba veiklos rezultatais, nuo 2014 m., neatsižvelgiant į tai, ar atlygis yra mokėtinas remiantis sutartimis, sudarytomis iki 2014 m. sausio 1 d. ar po šios datos. ◄

Valstybės narės, priimdamos 1 ir 2 dalyse nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose esančios nuorodos į direktyvas, kurios panaikinamos šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir to teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, 131 straipsnis taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d. Valstybės narės įgyvendina 131 straipsnio 4 dalį nuo 2016 m. sausio 1 d. tokia seka:

25 % G-SII rezervo, nustatyto pagal 131 straipsnio 4 dalį – 2016 m;

50 % G-SII rezervo, nustatyto pagal 131 straipsnio 4 dalį – 2017 m;

75 % G-SII rezervo, nustatyto pagal 131 straipsnio 4 dalį – 2018 m; ir

100 % G-SII rezervo, nustatyto pagal 131 straipsnio 4 dalį – 2019 m.

►C1

Nukrypstant nuo šio straipsnio 2 dalies, 133 straipsnis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

◄

163 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB panaikinamos nuo 2014 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir į Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir aiškinamos pagal šios direktyvos II priede bei Reglamento (ES) Nr. 575/2013 IV priede pateiktą atitikties lentelę.

164 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

165 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

I PRIEDAS

VEIKLOS RŪŠIŲ, KURIOMS TAIKOMAS TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO PRINCIPAS, SĄRAŠAS

Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas.

Skolinimas, įskaitant, inter alia: vartojimo kreditą, su nekilnojamuoju turtu susijusias kredito sutartis, faktoringo operacijas (su atgręžtinio reikalavimo teise arba be jos), komercinių sandorių finansavimą (įskaitant teisės į turtą perėmimą).

Finansinė nuoma.

▼M3

Mokėjimo paslaugos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 ( 21 ) 4 straipsnio 3 punkte.

▼B

Kitų mokėjimo priemonių (pvz., kelionės čekių ir vekselių) išdavimas ir tvarkymas, kai tokia veikla nėra įtraukta į 4 punktą.

Garantijos ir įsipareigojimai.

Prekyba savo arba klientų sąskaita bet kuriomis iš šių priemonių:

pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlio sertifikatais ir t. t.);

užsienio valiuta;

finansiniais ateities ir pasirinkimo sandoriais;

valiutos keitimo ir palūkanų normos priemonėmis;

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais.

Dalyvavimas leidžiant vertybinius popierius ir su jų leidimu susijusių paslaugų teikimas.

Įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir su tuo susijusiais klausimais, taip pat su įmonių susijungimais ir pirkimais susijusios paslaugos.

10.

Finansų maklerio paslaugos.

11.

Portfelio valdymas ir konsultavimas.

12.

Vertybinių popierių saugojimas ir tvarkymas.

13.

Informacijos apie kreditavimą paslaugos.

14.

Saugojimo saugyklose, seifuose paslaugos.

15.

Elektroninių pinigų leidimas.

Direktyvos 2004/39/EB I priedo A ir B skirsniuose numatytoms paslaugoms ir veiklai, kai kalbama apie finansines priemones, numatytas tos direktyvos I priedo C skirsnyje, pagal šią direktyvą taikomas tarpusavio pripažinimas.

II PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Ši direktyva	Direktyva 2006/48/EB	Direktyva 2006/49/EB
1straipsnis	1 straipsnio 1 dalis
2 straipsnio 1 dalis
2 straipsnio 2 dalis
2 straipsnio 3 dalis
2 straipsnio 4 dalis	1 straipsnio 2 dalis
2 straipsnio 5 dalis	2 straipsnis
2 straipsnio 6 dalis	1 straipsnio 3 dalis
3 straipsnis	4 straipsnis
3 straipsnio 1 dalies 53 punktas	4 straipsnio 49 punktas
4 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 2 dalis
4 straipsnio 3 dalis
4 straipsnio 4 dalis
4 straipsnio 5 dalis		35 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 6 dalis
4 straipsnio 7 dalis
4 straipsnio 8 dalis
5 straipsnis	128 straipsnis
6 straipsnis	42b straipsnio 1 dalis
7 straipsnis	40 straipsnio 3 dalis
8 straipsnio 1 dalis	6 straipsnio 1 dalis
8 straipsnio 2 dalis	6 straipsnio 2 dalis
8 straipsnio 3 dalis	6 straipsnio 3 dalis
8 straipsnio 4dalis
9 straipsnis	5 straipsnis
10 straipsnis	7 straipsnis
11 straipsnis	8 straipsnis
12 straipsnio 1 dalis	9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
12 straipsnio 2 dalis	9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
12 straipsnio 3 dalis	9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
12 straipsnio 4 dalis	9 straipsnio 2 dalis
13 straipsnio 1 dalis	11 straipsnio 1 dalis
13 straipsnio 2 dalis	11 straipsnio 2 dalis
14 straipsnio 1 dalis	12 straipsnio 1 dalis
14 straipsnio 2 dalis	12 straipsnio 2 dalis
14 straipsnio 3 dalis	12 straipsnio 3 dalis
15 straipsnis	13 straipsnis
16 straipsnio 1 dalis	15 straipsnio 1 dalis
16 straipsnio 2 dalis	15 straipsnio 2 dalis
16 straipsnio 3 dalis	15 straipsnio 3 dalis
17 straipsnis	16 straipsnis
18 straipsnis	17 straipsnio 1 dalis
19 straipsnis	18 straipsnis
20 straipsnio 1 dalis	14 straipsnis
20 straipsnio 2 dalis	14 straipsnis
20 straipsnio 3 dalis
20 straipsnio 5 dalis	17 straipsnio 2 dalis
21 straipsnis	3 straipsnis
22 straipsnio 1 dalis	19 straipsnio 1 dalis
22 straipsnio 2 dalis	19 straipsnio 2 dalis
22 straipsnio 3 dalis	19 straipsnio 3 dalis
22 straipsnio 4 dalis	19 straipsnio 4 dalis
22 straipsnio 5 dalis	19 straipsnio 5 dalis
22 straipsnio 6 dalis	19 straipsnio 6 dalis
22 straipsnio 7 dalis	19 straipsnio 7 dalis
22 straipsnio 8 dalis	19 straipsnio 8 dalis
22 straipsnio 9 dalis	19 straipsnio 9 dalis
23 straipsnio 1 dalis	19a straipsnio 1 dalis
23 straipsnio 2 dalis	19a straipsnio 2 dalis
23 straipsnio 3 dalis	19a straipsnio 3 dalis
23 straipsnio 4 dalis	19a straipsnio 4 dalis
23 straipsnio 5 dalis	19a straipsnio 5 dalis
24 straipsnio 1 dalis	19b straipsnio 1 dalis
24 straipsnio 2 dalis	19b straipsnio 2 dalis
25 straipsnis	20 straipsnis
26 straipsnio 1 dalis	21 straipsnio 1 dalis
26 straipsnio 2 dalis	21 straipsnio 2 dalis
27 straipsnis	21 straipsnio 3 dalis
28 straipsnio 1 dalis		4 straipsnis
28 straipsnio 2 dalis		9 straipsnis
29 straipsnio 1 dalis		5 straipsnio 1 dalis
29 straipsnio 2 dalis		5 straipsnio 2 dalis
29 straipsnio 3 dalis		5 straipsnio 3 dalis
29 straipsnio 4 dalis		5 straipsnio 2 dalis
30 straipsnis		6 straipsnis
31 straipsnio 1 dalis		7 straipsnis
31 straipsnio 2 dalis		8 straipsnis
32 straipsnio 1 dalis		10 straipsnio 1 dalis
32 straipsnio 2 dalis		10 straipsnio 2 dalis
32 straipsnio 3 dalis		10 straipsnio 3 dalis
32 straipsnio 4 dalis		10 straipsnio 4 dalis
32 straipsnio 5 dalis		10 straipsnio 5 dalis
33 straipsnis	23 straipsnis
34 straipsnio 1 dalis	24 straipsnio 1 dalis
34 straipsnio 2 dalis	24 straipsnio 2 dalis
34 straipsnio 3 dalis	24 straipsnio 3 dalis
35 straipsnio 1 dalis	25 straipsnio 1 dalis
35 straipsnio 2 dalis	25 straipsnio 2 dalis
35 straipsnio 3 dalis	25 straipsnio 3 dalis
35 straipsnio 4 dalis	25 straipsnio 4 dalis
35 straipsnio 5 dalis	25 straipsnio 5 dalis
35 straipsnio 6 dalis	25 straipsnio 5 dalis
35 straipsnio 7 dalis	25 straipsnio 5 dalis
36 straipsnio 1 dalis	26 straipsnio 1 dalis
36 straipsnio 2 dalis	26 straipsnio 2 dalis
36 straipsnio 3 dalis	26 straipsnio 3 dalis
36 straipsnio 4 dalis	26 straipsnio 4 dalis
36 straipsnio 5 dalis	26 straipsnio 5 dalis
36 straipsnio 6 dalis	26 straipsnio 5 dalis
36 straipsnio 7 dalis	26 straipsnio 5 dalis
37 straipsnis	36 straipsnis
38 straipsnis	27 straipsnis
39 straipsnio 1 dalis	28 straipsnio 1 dalis
39 straipsnio 2 dalis	28 straipsnio 2 dalis
39 straipsnio 3 dalis	28 straipsnio 3 dalis
39 straipsnio 4 dalis	28 straipsnio 4 dalis
39 straipsnio 5 dalis	28 straipsnio 4 dalis
39 straipsnio 6 dalis	28 straipsnio 4 dalis
40 straipsnio pirma pastraipa	29 straipsnio pirma pastraipa
40 straipsnio antra pastraipa
40 straipsnio trečia pastraipa
41 straipsnio 1 dalis	30 straipsnio 1 ir 2 dalys
41 straipsnio 2 dalis
42 straipsnis	32 straipsnis
43 straipsnio 1 dalis	33 straipsnio pirma pastraipa
43 straipsnio 2 dalis
43 straipsnio 3 dalis
43 straipsnio 4 dalis
43 straipsnio 5 dalis
44 straipsnis	31 ir 34 straipsniai
45 straipsnis	35 straipsnis
46 straipsnis	37 straipsnis
47 straipsnio 1 dalis	38 straipsnio 1 dalis
47 straipsnio 2 dalis	38 straipsnio 2 dalis
47 straipsnio 3 dalis	38 straipsnio 3 dalis
48 straipsnio 1 dalis	39 straipsnio 1 dalis
48 straipsnio 2 dalis	39 straipsnio 2 dalis
48 straipsnio 3 dalis	39 straipsnio 3 dalis
48 straipsnio 4 dalis	39 straipsnio 4 dalis
49 straipsnio 1 dalis	40 straipsnio 1 dalis
49 straipsnio 2 dalis	40 straipsnio 2 dalis
49 straipsnio 3 dalis	41 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa
50 straipsnio 1 dalis	42 straipsnio pirma pastraipa
50 straipsnio 2 dalis
50 straipsnio 3 dalis
50 straipsnio 4 dalis
50 straipsnio 5 dalis	42 straipsnio antra pastraipa
50 straipsnio 6 dalis	42 straipsnio trečia ir šešta pastraipos
50 straipsnio 7 dalis	42 straipsnio ketvirta ir septinta pastraipos
50 straipsnio 8 dalis	42 straipsnio penkta pastraipa
51 straipsnio 1 dalis	42 a straipsnio 1 dalis
51 straipsnio 2 dalis	42a straipsnio 2 dalis
51 straipsnio 3 dalis	42a straipsnio 3 dalis
51 straipsnio 4 dalis	42a straipsnio 3 dalis
51 straipsnio 5 dalis	42a straipsnio 3 dalis
51 straipsnio 6 dalis
52 straipsnio 1 dalis	43 straipsnio 1 dalis
52 straipsnio 2 dalis	43 straipsnio 2 dalis
52 straipsnio 3 dalis
52 straipsnio 4 dalis
53 straipsnio 1 dalis	44 straipsnio 1 dalis
53 straipsnio 2 dalis	44 straipsnio 2 dalis
53 straipsnio 3 dalis
54 straipsnis	45 straipsnis
55 straipsnis	46 straipsnis
56 straipsnis	47 straipsnis
57 straipsnio 1 dalis	48 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
57 straipsnio 2 dalis	48 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
57 straipsnio 3 dalis	48 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos
57 straipsnio 4 dalis	48 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
57 straipsnio 5 dalis	48 straipsnio 2 dalies penkta pastraipa
57 straipsnio 6 dalis	48 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa
58 straipsnis	49 straipsnio pirma pastraipa
58 straipsnio 2 dalis	49 straipsnio antra pastraipa
58 straipsnio 3 dalis	49 straipsnio ketvirta pastraipa
58 straipsnio 4 dalis	49 straipsnio penkta pastraipa
59 straipsnio 1 dalis	50 straipsnis
59 straipsnio 2 dalis
60 straipsnis	51 straipsnis
61 straipsnio 1 dalis	52 straipsnio pirma pastraipa
61 straipsnio 2 dalis	52 straipsnio antra pastraipa
62 straipsnis
63 straipsnio 1 dalis	53 straipsnio 1 dalis
63 straipsnio 2 dalis	53 straipsnio 2 dalis
64 straipsnis
65 straipsnis
66 straipsnis
67 straipsnis
68 straipsnis
69 straipsnis
70 straipsnis
71 straipsnis
72 straipsnis	55 straipsnis
73 straipsnis	123 straipsnis
74 straipsnio 1 dalis	21 straipsnio 1 dalis
74 straipsnio 2 dalis	22 straipsnio 2 dalis
74 straipsnio 3 dalis	22 straipsnio 6 dalis
74 straipsnio 4 dalis
75 straipsnio 1 dalis	22 straipsnio 3 dalis
75 straipsnio 2 dalis	22 straipsnio 4 dalis
75 straipsnio 3 dalis	22 straipsnio 5 dalis
76 straipsnio 1 dalis	V priedo 2 punktas
76 straipsnio 2 dalis
76 straipsnio 3 dalis
76 straipsnio 4 dalis
76 straipsnio 5 dalis
77 straipsnis
78 straipsnis
79 straipsnis	V priedo 3, 4 ir 5 punktai
80 straipsnis	V priedo 6 punktas
81 straipsnis	V priedo 7 punktas
82 straipsnio 1 dalis	V priedo 8 punktas
82 straipsnio 2 dalis	V priedo 9 punktas
83 straipsnio 1 dalis	V priedo 10 punktas
83 straipsnio 2 dalis		IV priedo 5 punktas
83 straipsnio 3 dalis		I priedo 38 ir 41 punktai
84 straipsnis	V priedo 11 punktas
85 straipsnio 1 dalis	V priedo 12 punktas
85 straipsnio 2 dalis	V priedo 13 punktas
86 straipsnio 1 dalis	V priedo 14 punktas
86 straipsnio 2 dalis	V priedo 14a punktas
86 straipsnio 3 dalis
86 straipsnio 4 dalis	V priedo 15 punktas
86 straipsnio 5 dalis	V priedo 16 punktas
86 straipsnio 6 dalis	V priedo 17 punktas
86 straipsnio 7 dalis	V priedo 18 punktas
86 straipsnio 8 dalis	V priedo 19 punktas
86 straipsnio 9 dalis	V priedo 20 punktas
86 straipsnio 10 dalis	V priedo 21 punktas
86 straipsnio 11 dalis	V priedo 22 punktas
87 straipsnis
88 straipsnio 1 dalis	V priedo 1 punktas
88 straipsnio 2 dalis
89 straipsnis
90 straipsnis
91 straipsnis
92 straipsnio 1 dalis	V priedo 23 punkto antra pastraipa
92 straipsnio 2 dalies įžanginis sakinys	V priedo 23 punkto įžanginis sakinys
92 straipsnio 2 dalies a punktas	V priedo 23 punkto a papunktis
92 straipsnio 2 dalies b punktas	V priedo 23 punkto b papunktis
92 straipsnio 2 dalies c punktas	V priedo 23 punkto c papunktis
92 straipsnio 2 dalies d punktas	V priedo 23 punkto d papunktis
92 straipsnio 2 dalies e punktas	V priedo 23 punkto e papunktis
92 straipsnio 2 dalies f punktas	V priedo 23 punkto f papunktis
92 straipsnio 2 dalies g punktas
93 straipsnis	V priedo 23 punkto k papunktis
94 straipsnio 1 dalies a punktas	V priedo 23 punkto g papunktis
94 straipsnio 1 dalies b punktas	V priedo 23 dalies h punktas
94 straipsnio 1 dalies c punktas	V priedo 23 punkto i papunktis
94 straipsnio 1 dalies d punktas
94 straipsnio 1 dalies e punktas	V priedo 23 punkto j papunktis
94 straipsnio 1 dalies f punktas	V priedo 23 punkto l papunktis
94 straipsnio 1 dalies g punktas
94 straipsnio 1 dalies h punktas	V priedo 23 punkto m papunktis
94 straipsnio 1 dalies i punktas
94 straipsnio 1 dalies j punktas	V priedo 23 punkto n papunktis
94 straipsnio 1 dalies k punktas	V priedo 23 punkto n papunktis
94 straipsnio 1 dalies l punktas	V priedo 23 punkto o papunktis
94 straipsnio 1 dalies m punktas	V priedo 23 punkto p papunktis
94 straipsnio 1 dalies n punktas	V priedo 23 punkto q papunktis
94 straipsnio 1 dalies o punktas	V priedo 23 punkto r papunktis
94 straipsnio 1 dalies p punktas	V priedo 23 punkto s papunktis
94 straipsnio 1 dalies q punktas	V priedo 23 punkto t papunktis
94 straipsnio 2 dalis	150 straipsnio 3 punkto b papunktis
95 straipsnis	V priedo 24 punktas
96 straipsnis
97 straipsnio 1 dalis	124 straipsnio 1 dalis
97 straipsnio 2 dalis	124 straipsnio 2 dalis
97 straipsnio 3 dalis	124 straipsnio 3 dalis
97 straipsnio 4 dalis	124 straipsnio 4 dalis
98 straipsnio 1 dalis	XI priedo 1 punktas
98 straipsnio 2 dalis	XI priedo 1a punktas
98 straipsnio 3 dalis	XI priedo 2 punktas
98 straipsnio 4 dalis	XI priedo 3 punktas
98 straipsnio 5 dalis	124 straipsnio 5 dalis
98 straipsnio 6 dalis
98 straipsnio 7 dalis
99 straipsnis
100 straipsnis
101 straipsnis
102 straipsnio 1 dalis	136 straipsnio 1 dalis
102 straipsnio 2 dalis
103 straipsnis
104 straipsnis	136 straipsnis
105 straipsnis
106 straipsnio 1 dalis	149 straipsnis
106 straipsnio 2 dalis
107 straipsnis
108 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	68 straipsnio 2 dalis
108 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	3 straipsnis
108 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
108 straipsnio 2 dalis	71 straipsnio 1 dalis
108 straipsnio 3 dalis	71 straipsnio 2 dalis
108 straipsnio 4 dalis	73 straipsnio 2 dalis
109 straipsnio 1 dalis	68 straipsnio 1 dalis
109 straipsnio 2 dalis	73 straipsnio 3 dalis
109 straipsnio 3 dalis
110 straipsnio 1 dalis	124 straipsnio 2 dalis
110 straipsnio 2 dalis	23 straipsnis
111 straipsnio 1 dalis	125 straipsnio 1 dalis	2 straipsnis
111 straipsnio 2 dalis	125 straipsnio 2 dalis	2 straipsnis
111 straipsnio 3 dalis	126 straipsnio 1dalis
111 straipsnio 4 dalis	126 straipsnio 2 dalis
111 straipsnio 5 dalis	126 straipsnio 3 dalis
111 straipsnio 6 dalis	126 straipsnio 4 dalis
112 straipsnio 1 dalis	129 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
112 straipsnio 2 dalis	129 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
112 straipsnio 3 dalis	129 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
113 straipsnio 1 dalies a punktas	129 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
113 straipsnio 1 dalies b punktas
113 straipsnio 2 dalies a punkto pirma pastraipa	129 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
113 straipsnio 2 dalies b punkto pirma pastraipa
113 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	129 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
113 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa	129 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa
113 straipsnio 3 dalis	129 straipsnio 3 dalies ketvirta–septinta pastraipos
113 straipsnio 4 dalis	129 straipsnio 3 dalies aštunta ir devinta pastraipos
113 straipsnio 5 dalis	129 straipsnio 3 dalies dešimta ir vienuolikta pastraipos
114 straipsnis	130 straipsnis
115 straipsnis	131 straipsnis
116 straipsnio 1 dalis	131a straipsnio 1 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos
116 straipsnio 2 dalis	131a straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa
116 straipsnio 3 dalis	131a straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
116 straipsnio 4 dalis	131a straipsnio 2 dalies antra ir trečia pastraipos
116 straipsnio 5 dalis	131a straipsnio 2 dalies ketvirta ir penkta pastraipos
116 straipsnio 6 dalis	131a straipsnio 2 dalies šešta pastraipa
116 straipsnio 7 dalis	131a straipsnio 2 dalies septinta pastraipa
116 straipsnio 8 dalis	131a straipsnio 2 dalies aštunta pastraipa
116 straipsnio 9 dalis	131a straipsnio 2 dalies devinta pastraipa
117 straipsnio 1 dalis	132 straipsnio 1 dalies pirma–šešta pastraipos
117 straipsnio 2 dalis	132 straipsnio 1 dalies septinta ir aštunta pastraipos
117 straipsnio 3 dalis	132 straipsnio 2 dalis
117 straipsnio 4 dalis	132 straipsnio 3 dalis
118 straipsnis	141 straipsnis
119 straipsnio 1 dalis	127 straipsnio 1 dalis
119 straipsnio 2 dalis	127 straipsnio 2 dalis
119 straipsnio 3 dalis	127 straipsnio 3 dalis
120 straipsnis	72a straipsnis
121 straipsnis	135 straipsnis
122 straipsnis	137 straipsnis
123 straipsnio 1 dalis	138 straipsnio 1 dalis
123 straipsnio 2 dalis	138 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
124 straipsnis	139 straipsnis
125 straipsnis	140 straipsnis	2 straipsnis
126 straipsnis	142 straipsnis
127 straipsnis	143 straipsnis
128 straipsnis
129 straipsnis
130 straipsnis
131 straipsnis
132 straipsnis
133 straipsnis
134 straipsnis
135 straipsnis
136 straipsnis
137 straipsnis
138 straipsnis
139 straipsnis
140 straipsnis
141 straipsnis
142 straipsnis
143 straipsnis	144 straipsnis
144 straipsnio 1 dalis	122a straipsnio 9 dalis
144 straipsnio 2 dalis	69 straipsnio 4 dalis
144 straipsnio 3 dalis	70 straipsnio 4 dalis
145 straipsnis	150 straipsnio 1 dalis
146 straipsnis	150 straipsnio 1a dalis
147 straipsnio 1 dalis	150 straipsnio 1 dalis
147 straipsnio 2 dalis	151 straipsnio 2 dalis
148 straipsnio 1 dalis	151a straipsnio 3 dalis
148 straipsnio 2 dalis	151a straipsnio 1 dalis
148 straipsnio 3 dalis	151b straipsnis
148 straipsnio 4 dalis	151a straipsnio 2 dalis
148 straipsnio 5 dalis	151c straipsnis
149 straipsnis
150 straipsnis
151 straipsnis
152 straipsnis	29 straipsnis
153 straipsnis	30 straipsnis
154 straipsnis	33 straipsnis
155 straipsnis	40 straipsnis
156 straipsnis	41 straipsnis
157 straipsnis	42 straipsnis
158 straipsnis	42a straipsnis
159 straipsnis	43astraipsnis
160 straipsnis
161 straipsnio 1 dalis	156 straipsnio šešta pastraipa
161 straipsnio 2 dalis	156 straipsnio ketvirta pastraipa
161 straipsnio 3 dalis
161 straipsnio 4 dalis
161 straipsnio 5 dalis
161 straipsnio 6 dalis
161 straipsnio 7 dalis
161 straipsnio 8 dalis
161 straipsnio 9 dalis
162 straipsnio 1 dalis
162 straipsnio 2 dalis
162 straipsnio 3 dalis
162 straipsnio 4 dalis	157 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
162 straipsnio 5 dalis
162 straipsnio 6 dalis
163 straipsnis	158 straipsnis
164 straipsnis	159 straipsnis
165 straipsnis	160 straipsnis
I priedas	I priedas

( 1 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

( 3 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).

( 4 ) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 84).

( 6 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

( 7 ) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).

( 8 ) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 201912 5, p. 64)

( 9 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

( 11 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

( 16 ) 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyva 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų bei toje direktyvoje apibrėžti terminai (OL L 241, 2006 9 2, p. 26).

( 17 ) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43).

( 18 ) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012 (OL L 347, 2017 12 28, p. 35).

( 19 ) 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2859, kuriuo sukuriamas Europos bendras prieigos punktas, užtikrinantis centralizuotą prieigą prie viešai skelbiamos informacijos, kuri yra aktuali finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir tvarumo srityse (OL L, 2023/2859, 2023 12 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2859/oj).

( 20 ) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

( 21 ) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB, 2013/36/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35).

		Oficialusis leidinys
		Nr.	puslapis	data
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/17/ES 2014 m. vasario 4 d.	L 60	34	28.2.2014
M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/59/ES 2014 m. gegužės 15 d.	L 173	190	12.6.2014
►M3	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/2366 2015 m. lapkričio 25 d.	L 337	35	23.12.2015
M4	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2018/843 2018 m. gegužės 30 d.	L 156	43	19.6.2018
►M5	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/878 2019 m. gegužės 20 d.	L 150	253	7.6.2019
►M6	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/2034 2019 m. lapkričio 27 d.	L 314	64	5.12.2019
►M7	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2021/338 2021 m. vasario 16 d.	L 68	14	26.2.2021
►M8	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2023/2864 2023 m. gruodžio 13 d.	L	1	20.12.2023

►C1	Klaidų ištaisymas, OL L 208, 2.8.2013, p. 73 (2013/36/ES)
►C2	Klaidų ištaisymas, OL L 020, 25.1.2017, p. 1 (2013/36/ES)
►C3	Klaidų ištaisymas, OL L 212, 3.7.2020, p. 20 (2019/878)
►C4	Klaidų ištaisymas, OL L 048, 16.2.2023, p. 103 ((ES) 2019/878)