a) aiškiai apibrėžiamos kiekvienos kompetentingos institucijos kompetencijos sritys: jos pareigos ir kompetencijos srities geografinės ribos ir

b) instituciją sudarančių subjektų veikla koordinuojama, kad atitinkamose jų kompetencijos srityse būtų užtikrinta veiksminga visų asmenų ir organizacijų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklės, priežiūra.

a) tikrinti įrašus, duomenis, procedūras ir bet kuriuos kitus su sertifikavimo ir (arba) priežiūros užduoties vykdymu susijusius dokumentus;

b) daryti tų įrašų, duomenų, procedūrų ir kitų dokumentų kopijas ar išrašus;

c) prašyti žodinio paaiškinimo vietoje;

d) patekti į atitinkamas patalpas, skrydžių erdvės dalis ar transporto priemones;

e) atlikti auditus, tyrimus, vertinimus, patikrinimus, įskaitant patikrinimus perone ir patikrinimus, apie kuriuos neįspėjama;

f) prireikus imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių ar tas priemones inicijuoti.

a) lėktuvus ir sraigtasparnius:

i) skrydžiams, vykdomiems naudojant nustatytų charakteristikų navigaciją (PBN);

ii) skrydžiams, vykdomiems taikant minimalius navigacijos charakteristikų reikalavimus (MNPS);

iii) skrydžiams sumažinto vertikaliojo skirstymo minimumų (RVSM) oro erdvėje;

iv) skrydžiams prasto matomumo sąlygomis (LVO);

b)  ►M1  lėktuvus, sraigtasparnius, oro balionus ir sklandytuvus ◄ pavojingiesiems kroviniams pervežti;

c) dviejų variklių lėktuvus komerciniams padidinto nuotolio skrydžiams (ETOPS);

d) sraigtasparnius komerciniams skrydžiams su naktinio matymo sistemomis (NVIS);

e) sraigtasparnius komerciniams keliamiesiems skrydžiams (HHO); ►M9  ————— ◄

f) sraigtasparnius komerciniams skubios medicinos pagalbos skrydžiams (HEMS) ir

g) sraigtasparnius skrydžiams virš jūros (HOFO).

a) sudėtingus varikliu varomus lėktuvus ir sraigtasparnius skrydžiams naudoja pagal VI priedo nuostatas;

b) kitus lėktuvus ir sraigtasparnius, taip pat oro balionus ir sklandytuvus naudoja pagal VII priedo nuostatas.

a) privačių asmenų bendromis lėšomis vykdomi skrydžiai su sąlyga, kad tiesiogines išlaidas pasidalija visi orlaivyje esantys asmenys, įskaitant pilotą, ir kad šias tiesiogines išlaidas dalijasi ne daugiau nei šeši asmenys;

b) konkursiniai skrydžiai arba parodomasis skrydis su sąlyga, kad užmokestis arba kitas vertingas atlygis už šiuos skrydžius yra ne didesnis nei būtina tiesioginėms išlaidoms padengti ir yra proporcingas metinėms išlaidoms, taip pat prizams, kurių vertė ne didesnė nei nurodo kompetentinga institucija;

c) įvadiniai skrydžiai, parašiutininkų išmetimas, sklandytuvų vilkimas arba akrobatiniai skrydžiai, kuriuos vykdo mokymo organizacija, kurios pagrindinė verslo vieta yra valstybėje narėje ir kuri patvirtinta pagal Reglamentą (ES) Nr. 1178/2011, arba organizacija, įsteigta siekiant skatinti aviacijos sportą arba laisvalaikio aviaciją, su sąlyga, kad organizacija orlaiviu naudojasi nuosavybės teise arba pagal nuomos be įgulos sutartį, kad iš skrydžio negaunama pelno, kuris būtų paskirstomas organizacijai nepriklausantiems asmenims, ir kad tuo atveju, jei vykdant skrydį dalyvauja organizacijai nepriklausantys asmenys, tokie skrydžiai sudaro tik nedidelę organizacijos veiklos dalį.

a) vežėjai patvirtina savo valdymo sistemą, mokymo programas, procedūras ir vadovus ir užtikrina, kad jie atitiktų atitinkamai taikomus III, IV ir V priedus;

b) AOC pakeičiami pažymėjimais, išduodamais pagal šio reglamento II priedą.

a) nacionaliniai reikalavimai, kuriais remiantis išduoti AOC;

b) vežėjams suteiktų teisių aprėptis;

c) nacionalinių reikalavimų, kuriais remiantis išduoti AOC, ir III, IV ir V priedų reikalavimų skirtumai, kartu nurodant, kaip ir kada bus reikalaujama, kad vežėjai užtikrintų visišką atitiktį tų priedų reikalavimams.

a) ilgesnės nei trylikos valandų trukmės darbo laiko palankiausiu paros metu;

b) ilgesnės nei dešimties valandų trukmės darbo laiko nepalankesniu paros metu;

c) ilgesnės nei vienuolikos valandų trukmės darbo laiko nežinomos aklimatizavimosi būsenos įgulos nariams;

d) darbo laiko, apimančio daug (daugiau kaip 6) sektorių;

e) darbo pagal iškvietimą, pvz., budėjimo arba buvimo atsargoje, po kurio vykdomi skrydžiai; ir

f) trikdomųjų tvarkaraščių.

a) komerciniams skrydžiams, kurie pradedami ir baigiami tame pačiame aerodrome ar skrydžių erdvės dalyje, B klasės lėktuvais arba nesudėtingais sraigtasparniais – nuo 2014 m. liepos 1 d., išskyrus tose valstybėse narėse, kurios nusprendė netaikyti visų ar dalies šių priedų remdamosi nuostatomis, galiojančiomis to sprendimo priėmimo dieną, ir tiek, kiek nusprendė. II, III ir IV priedus tos valstybės narės komerciniams skrydžiams, kurie pradedami ir baigiami tame pačiame aerodrome arba skrydžių erdvės dalyje, B klasės lėktuvais arba nesudėtingais sraigtasparniais taiko nuo 2017 m. balandžio 21 d. arba nuo atitinkamos savo sprendime nurodytos datos;

b) komerciniams skrydžiams oro balionais ir sklandytuvais – nuo 2014 m. liepos 1 d., išskyrus tose valstybėse narėse, kurios nusprendė netaikyti visų ar dalies šių priedų remdamosi nuostatomis, galiojančiomis to sprendimo priėmimo dieną, ir tiek, kiek nusprendė. II, III ir IV priedus tos valstybės narės komerciniams skrydžiams oro balionais taiko nuo 2018 m. balandžio 8 d., o komerciniams skrydžiams sklandytuvais – nuo 2019 m. balandžio 8 d. arba nuo atitinkamų savo sprendime nurodytų datų.

a) kompetentingos institucijos nuo šio reglamento reikalavimų įsigaliojimo dienos imasi laipsniškų ir veiksmingų priemonių, įskaitant savo organizacijos ir valdymo sistemos pritaikymą, darbuotojų mokymą, procedūras, vadovus ir priežiūros programą, siekdamos užtikrinti, kad tų reikalavimų būtų laikomasi;

b) vežėjai pritaiko savo valdymo sistemą, mokymo programas, procedūras ir vadovus, kad, kai tinkama, užtikrintų atitiktį šio reglamento reikalavimams ne vėliau kaip nuo tų reikalavimų taikymo pradžios dienos;

c) iki atitinkamų šio reglamento reikalavimų taikymo pradžios dienos valstybės narės ir toliau išduoda, atnaujina ir keičia pažymėjimus, leidimus ir patvirtinimus pagal taisykles, galiojančias prieš tiems reikalavimams įsigaliojant arba, jei tai susiję su komerciniais skrydžiais, kurie pradedami ir baigiami tame pačiame aerodrome arba skrydžių erdvės dalyje, B klasės lėktuvais arba nesudėtingais sraigtasparniais, pagal:

— Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 III priedą ir susijusias nacionalines išimtis, kurios pagal Reglamento (EEB) Nr. 3922/91 8 straipsnio 2 dalį taikomos lėktuvams, ir

— nacionalinius reikalavimus sraigtasparniams;

d) pažymėjimai, leidimai ir patvirtinimai, kuriuos valstybės narės išdavė iki atitinkamų šio reglamento reikalavimų taikymo pradžios dienos, laikomi išduotais pagal tuos reikalavimus. Tačiau ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo atitinkamų šio reglamento reikalavimų taikymo pradžios dienos jie pakeičiami atitinkamais pažymėjimais, leidimais ir patvirtinimais, išduotais pagal šį reglamentą;

e) vežėjai, kuriems pagal šį reglamentą taikoma deklaravimo prievolė, savo deklaracijas pateikia ne vėliau kaip atitinkamų šio reglamento reikalavimų taikymo pradžios dieną.

a) Agentūra parengia priimtinas atitikties užtikrinimo priemones (AMC), kurias galima taikyti siekiant užtikrinti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėms. Jei laikomasi AMC, susiję įgyvendinimo taisyklių reikalavimai yra įvykdyti.

b) Siekiant užtikrinti atitiktį įgyvendinimo taisyklėms galima taikyti alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones.

c) Kompetentinga institucija sukuria sistemą, pagal kurią galėtų nuolat vertinti, ar visomis jos pačios, jos prižiūrimų organizacijų ir asmenų taikomomis alternatyviomis atitikties užtikrinimo priemonėmis galima užtikrinti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėms.

d) Kompetentinga institucija vertina visas pagal ORO.GEN.120 dalies b punktą organizacijos pasiūlytas alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones analizuodama pateiktus dokumentus ir, jei manoma, kad reikia, atlikdama organizacijos patikrinimą.

1. praneša prašymo teikėjui, kad galima įgyvendinti alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones, ir, jei taikoma, atitinkamai iš dalies pakeičia prašymo teikėjui suteiktą patvirtinimą ►M4  , specialiųjų skrydžių leidimą ◄ arba išduotą pažymėjimą ir

2. praneša agentūrai apie jų turinį ir prideda visų susijusių dokumentų kopijas;

3. praneša kitoms valstybėms narėms apie alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones, kurioms pritarta.

e) Jei siekdama užtikrinti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėms pati kompetentinga institucija taiko alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones, ji:

1. jas pateikia visoms savo prižiūrimoms organizacijoms ir asmenims ir

2. be reikalo nedelsdama apie tai praneša agentūrai.

a) Kompetentinga institucija agentūrai be reikalo nedelsdama praneša apie visas įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisykles kilusias svarbias problemas.

b) Kompetentinga institucija, remdamasi gautomis įvykių ataskaitomis, agentūrai pateikia saugos atžvilgiu svarbią informaciją.

a) Nepažeisdama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/42/EB ( 3 ), kompetentinga institucija įdiegia sistemą, kurią taikydama galėtų tinkamai rinkti, analizuoti ir skleisti su sauga susijusią informaciją.

b) Agentūra įdiegia sistemą, kurią taikydama galėtų tinkamai analizuoti bet kokią gautą svarbią su sauga susijusią informaciją ir be reikalo nedelsdama pateikti valstybėms narėms ir Komisijai bet kokią informaciją, įskaitant rekomendacijas arba informaciją apie reikiamus taisomuosius veiksmus, kuri būtina, kad jos galėtų laiku reaguoti į saugos problemą, susijusią su produktais, dalimis, prietaisais, asmenimis arba organizacijomis, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklės.

c) Gavusi a ir b punktuose nurodytą informaciją, kompetentinga institucija imasi atitinkamų saugos problemos sprendimo priemonių.

d) Apie priemones, kurių imamasi pagal c punktą, nedelsiant pranešama visiems asmenims arba organizacijoms, kurie turi jas taikyti laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių. Kompetentinga institucija apie šias priemones taip pat praneša agentūrai ir, jei reikia imtis bendrų veiksmų, kitoms susijusioms valstybėms narėms.

a) Kompetentinga institucija sukuria ir prižiūri valdymo sistemą, kurią sudaro bent:

1. dokumentais patvirtinta politika ir procedūros, kuriomis apibūdinama jos organizacija, priemonės ir metodai, kuriais užtikrinama atitiktis Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėms. Procedūrų dokumentai atnaujinami ir jais remiamasi kaip pagrindiniais tos kompetentingos institucijos darbo dokumentais vykdant visas susijusias užduotis;

2. pakankamas skaičius darbuotojų jos užduotims ir pareigoms vykdyti. Šie darbuotojai turi turėti kvalifikaciją, reikalingą jiems paskirtoms užduotims atlikti, ir turėti reikiamų žinių, patirties, būti baigę pradinį ir kartotinį mokymo kursą kompetencijai palaikyti. Siekiant užtikrinti visų užduočių tinkamą įvykdymą, turi būti įdiegta sistema, pagal kurią būtų galima numatyti galimybę gauti darbuotojų;

3. tinkami įrenginiai ir biuro patalpos paskirtoms užduotims vykdyti;

4. valdymo sistemos atitikties susijusiems reikalavimams ir procedūrų tinkamumo stebėjimo funkcija, įskaitant vidaus audito ir saugos rizikos valdymo proceso nustatymą. Atitikties stebėsena turi būti apimti ir vyresniųjų kompetentingos institucijos vadovų informavimo apie atliekant auditą nustatytus pažeidimus sistema, kurią taikant galima užtikrinti reikiamų taisomųjų veiksmų įgyvendinimą, ir

5. asmuo arba asmenų grupė, už atitikties stebėjimo funkciją atskaitingas (-a) vyresniesiems kompetentingos institucijos vadovams.

b) Kompetentinga institucija kiekvienoje veiklos srityje, įskaitant valdymo sistemą, paskiria vieną arba kelis visapusiškai už atitinkamos (-ų) užduoties (-čių) valdymą atsakingus asmenis.

c) Kompetentinga institucija nustato dalyvavimo visos būtinos informacijos savitarpio mainuose ir pagalbos kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms procedūras, įskaitant visus nurodytus pažeidimus ir tolesnius veiksmus, kurių imamasi vykdant valstybės narės teritorijoje veiklą vykdančių, bet kitos valstybės narės institucijos arba agentūros sertifikuotų ►M4  arba leidimą gavusių ◄ ►M1  arba jai deklaracijas teikiančių ◄ asmenų ir organizacijų, priežiūrą.

d) Standartizavimo tikslu agentūrai pateikiamos su valdymo sistema susijusių procedūrų ir jų pakeitimų dokumentų kopijos.

a) Valstybės narės užduotis, susijusias su pradiniu sertifikavimu ►M4  , specialiųjų skrydžių leidimo išdavimu ◄ arba nuolatine asmenų arba organizacijų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklės, priežiūra, paskiria vykdyti tik kvalifikuotiems subjektams. Skirdama užduotis, kompetentinga institucija užtikrina, kad:

1. būtų įdiegta sistema pradiniam ir nuolatiniam vertinimui, ar kvalifikuotas subjektas atitinka Reglamento (EB) Nr. 216/2008 V priedo reikalavimus, atlikti.

2. būtų sudarytas dokumentais patvirtintas ir abiejų šalių atitinkamu valdymo lygmeniu patvirtintas susitarimas su kvalifikuotu subjektu, kuriame aiškiai apibrėžta:

i) kokias užduotis reikia atlikti;

ii) kokius pareiškimus, ataskaitas ir įrašus reikia pateikti;

iii) kokių techninių sąlygų reikia laikytis vykdant šias užduotis;

iv) ką apima atitinkamas atsakomybės draudimas ir

v) kaip saugoma informacija, gauta vykdant šias užduotis.

b) Kompetentinga institucija užtikrina, kad ARA.GEN.200 dalies a punkto 4 papunktyje reikalaujamas vidaus audito procesas ir saugos rizikos valdymo procesas apimtų visas jos vardu vykdomas sertifikavimo ►M4  , leidimo išdavimo ◄ arba nuolatinės priežiūros užduotis.

a) Kompetentinga institucija įdiegia sistemą, kurią taikydama ji gali nustatyti pokyčius, turinčius įtakos jos gebėjimui atlikti užduotis ir vykdyti pareigas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėse. Sistema turi būti tokia, kad ją taikydama kompetentinga institucija galėtų imtis reikiamų veiksmų užtikrinti, kad jos valdymo sistema išliktų tinkama ir veiksminga.

b) Siekdama užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą, kompetentinga institucija laiku atnaujina valdymo sistemą, kad ji atitiktų bet kokius Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių pakeitimus.

c) Kompetentinga institucija praneša agentūrai apie pakeitimus, turinčius įtakos jos gebėjimui atlikti užduotis ir vykdyti pareigas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėse.

a) Kompetentinga institucija sukuria įrašų saugojimo sistemą, kurią taikant galima tinkamai laikyti, naudoti ir patikimai atsekti:

1. dokumentais patvirtintą valdymo sistemos politiką ir procedūras;

2. jos darbuotojų mokymą, kvalifikaciją ir įgaliojimą;

3. užduočių paskyrimą, apimantį pagal ARO.GEN.205 dalį reikalaujamus elementus ir išsamius duomenis apie paskirtas užduotis;

4. sertifikavimo procesus ir nuolatinę sertifikuotų organizacijų priežiūrą;

4a. didelės rizikos komercinių specialiųjų skrydžių leidimo išdavimo procesą ir nuolatinę leidimo turėtojo priežiūrą;

5. deklaravimo procesus ir nuolatinę deklaruotų organizacijų priežiūrą;

►M1  6. ◄  išsamią informaciją apie sertifikuotų organizacijų rengiamus mokymo kursus ir, jei taikoma, atitinkamus su tokiems mokymams naudojamais FSTD susijusius įrašus;

7. valstybės narės teritorijoje veiklą vykdančių, bet kitos valstybės narės kompetentingos institucijos arba agentūros prižiūrimų, sertifikuotų ar įgaliotų asmenų ir organizacijų priežiūrą, dėl kurios susitarė šios institucijos;

8. nekomercinių vežėjų vykdomų skrydžių kitais nei sudėtingais varikliu varomais orlaiviais priežiūrą;

►M1  9. ◄  organizacijų, kurioms taikoma sertifikavimo ►M4  , leidimo išdavimą ◄ procedūra, pasiūlytų alternatyvių atitikties užtikrinimo priemonių vertinimą ir pranešimą apie jas agentūrai, taip pat pačios kompetentingos institucijos taikomų alternatyvių atitikties užtikrinimo priemonių įvertinimą;

►M1  10. ◄  pažeidimus, taisomuosius veiksmus ir veiksmų pabaigos datą;

►M1  11. ◄  taikytas vykdymo užtikrinimo priemones;

►M1  12. ◄  su sauga susijusią informaciją ir tolesnes priemones ir

►M1  13. ◄  lankstumo nuostatų taikymą pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 14 straipsnį.

b) Kompetentinga institucija tvarko visų savo išduotų organizacijų pažymėjimų ir specialiųjų skrydžių leidimų, taip pat gautų deklaracijų sąrašą.

c) Visi įrašai saugomi šiame reglamente nurodytą minimalų laikotarpį. Jei jis nenurodytas, įrašai saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus laikantis galiojančių duomenų apsaugos teisės aktų.

a) Kompetentinga institucija tikrina:

1) atitiktį organizacijoms ar atitinkamo tipo skrydžiams taikytiniems reikalavimams prieš išduodama, atitinkamai, pažymėjimą, leidimą ar suteikdama patvirtinimą;

2) nuolatinę jos sertifikuotų organizacijų, organizacijų, kurių deklaraciją ji gavo, ir specialiųjų skrydžių, kurių leidimą ji išdavė, atitiktį taikytiniems reikalavimams;

3) ar nekomerciniai vežėjai, vykdantys skrydžius kitais nei sudėtingais varikliu varomais orlaiviais, nuolat atitinka reikalavimus; ir

4) atitinkamų saugos priemonių, kurių imtis pagal ARO.GEN.135 dalies c ir d punktus įpareigojo kompetentinga institucija, įgyvendinimą.

b) Atliekant šį tikrinimą:

1. naudojamasi dokumentais, kurie specialiai parengti siekiant už saugos priežiūrą atsakingiems darbuotojams pateikti jiems paskirtų funkcijų vykdymo rekomendacijas;

2. susijusiems asmenims ir organizacijoms teikiami saugos priežiūros veiklos rezultatai;

3. remiamasi auditais ir patikrinimais, įskaitant patikrinimus perone ir patikrinimus, apie kuriuos neįspėjama, ir

4. kompetentingai institucijai teikiami įrodymai, kurie būtini, jei prireikia imtis tolesnių veiksmų, įskaitant ARO.GEN.350 ir ARO.GEN.355 dalyse numatytas priemones.

c) Priežiūros taikymo sritis, apibrėžta a ir b punktuose, nustatoma remiantis ankstesnės priežiūros veiklos rezultatais ir saugos prioritetais.

d) Nepažeidžiant valstybių narių kompetencijos ir prievolių, kurios nustatytos ARO.RAMP skyriuje, veiklos, kurią valstybės narės teritorijoje vykdo kitoje valstybėje narėje įsisteigę arba esantys asmenys arba organizacijos, priežiūros taikymo sritis nustatoma remiantis saugos prioritetais ir ankstesne priežiūros veikla.

e) Kai asmens arba organizacijos veikla vykdoma daugiau kaip vienoje valstybėje narėje arba agentūroje, už a punkte nurodytą priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija gali susitarti, kad tos priežiūros užduotis atliktų valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) ši veikla vykdoma, kompetentinga (-os) institucija (-os) arba agentūra. Visi asmenys ir organizacijos, kuriems taikomas toks susitarimas, informuojami apie jo buvimą ir taikymo sritį.

f) Kompetentinga institucija renka ir tvarko bet kokią informaciją, kuri laikoma naudinga priežiūrai, įskaitant patikrinimus perone ir patikrinimus, apie kuriuos neįspėjama.

a) Kompetentinga institucija sukuria ir prižiūri priežiūros programą, apimančią pagal ARO.GEN.300 dalį ir ARO.RAMP skyrių reikalaujamą priežiūros veiklą.

b) Kompetentingos institucijos sertifikuotų organizacijų priežiūros programa rengiama atsižvelgiant į konkretų organizacijos pobūdį, jos veiklos sudėtingumą, ankstesnės pagal ARO.GEN dalį ir ARO.RAMP skyrių reikalaujamos sertifikavimo ir (arba) priežiūros veiklos rezultatus ir turi būti grindžiama susijusios rizikos vertinimu. Į kiekvieną priežiūros planavimo ciklą įtraukiami:

1. auditai ir patikrinimai, įskaitant, atitinkamais atvejais, patikrinimus perone ir patikrinimus, apie kuriuos neįspėjama, ir

2. atsakingo vadovo ir kompetentingos institucijos susitikimai, kuriais siekiama abi šalis informuoti svarbiais klausimais.

c) Kompetentingos institucijos sertifikuotoms organizacijoms taikomas ne ilgesnis kaip 24 mėnesių priežiūros planavimo ciklas.

1. organizacija įrodė, kad ji veiksmingai nustato aviacijos saugos pavojus ir veiksmingai valdo su jais susijusią riziką;

2. organizacija pagal ORO.GEN.130 dalį nuolat įrodo, kad ji visapusiškai kontroliuoja visus pakeitimus;

3. nepaskelbta pirmo lygio pažeidimų ir

4. visi taisomieji veiksmai įgyvendinti per kompetentingos institucijos priimtą arba pratęstą laikotarpį, kaip apibrėžta ARO.GEN.350 dalies d punkto 2 papunktyje.

d) Kompetentingai institucijai savo veiklą deklaruojančių organizacijų priežiūros programa grindžiama konkrečiu organizacijos pobūdžiu, jos veiklos sudėtingumu, ankstesnės priežiūros veiklos duomenimis ir su vykdomos veiklos rūšimi susijusios rizikos vertinimu. Ji apima auditus ir patikrinimus, įskaitant atitinkamus patikrinimus perone ir patikrinimus, apie kuriuos neįspėjama.

d1) Organizacijų, turinčių specialiųjų skrydžių leidimą, priežiūros programa nustatoma pagal d punktą ir joje atsižvelgiama į ankstesnį bei dabartinį leidimo išdavimo procesą ir leidimo galiojimo laikotarpį.

►M1  e) ◄  Kompetentingos institucijos išduotą licenciją, pažymėjimą, atestacijos pažymėjimą arba suteiktą kvalifikaciją turinčių asmenų priežiūros programa turi apimti patikrinimus, įskaitant, atitinkamais atvejais, patikrinimus, apie kuriuos neįspėjama.

►M1  f) ◄  Priežiūros programoje nurodomos būsimų ir jau atliktų auditų, patikrinimų ir susitikimų datos.

a) Gavusi prašymą pirmą kartą išduoti organizacijai pažymėjimą, kompetentinga institucija tikrina organizacijos atitiktį taikomiems reikalavimams. Atliekant šį tikrinimą gali būti atsižvelgiama į ORO.AOC.100 dalies b punkte nurodytą pareiškimą.

b) Įsitikinusi, kad organizacija atitinka taikomus reikalavimus, kompetentinga institucija išduoda šios dalies I–II priedėliuose nurodytą (-us) pažymėjimą (-us). Pažymėjimas (-ai) išduodamas (-i) neribotam laikui. Teisės ir veiklos, kurią organizacija patvirtinta vykdyti, sritis nurodoma prie pažymėjimo (-ų) pridedamo patvirtinimo sąlygose.

c) Siekdama suteikti galimybę organizacijai įgyvendinti pakeitimus be išankstinio kompetentingos institucijos patvirtinimo pagal ORO.GEN.130 dalies nuostatas, kompetentinga institucija patvirtina organizacijos pateiktą tvarką, kurioje apibrėžiama tokių pakeitimų aprėptis ir aprašoma, kaip tokie pakeitimai bus valdomi ir kaip apie juos bus pranešama.

a) Gavusi prašymą dėl pakeitimo, kuriam reikia išankstinio patvirtinimo, kompetentinga institucija prieš suteikdama patvirtinimą tikrina organizacijos atitiktį taikomiems reikalavimams.

b) Nepažeisdama jokių papildomų vykdymo užtikrinimo priemonių, jei organizacija įgyvendina išankstinio patvirtinimo reikalaujančius pakeitimus negavusi a punkte nustatyto kompetentingos institucijos patvirtinimo, kompetentinga institucija sustabdo organizacijos pažymėjimo galiojimą, jį apriboja arba panaikina.

c) Jei pakeitimams nereikia išankstinio patvirtinimo, kompetentinga institucija vertina organizacijos pagal ORO.GEN.130 dalį atsiųstame pranešime pateiktą informaciją, siekdama patikrinti atitiktį taikomiems reikalavimams. Nustačiusi bet kokį neatitikimą, kompetentinga institucija:

1. praneša organizacijai apie neatitikimą ir prašo atlikti papildomus pakeitimus;

2. jei tai 1 arba 2 lygio pažeidimas, veikia pagal ARO.GEN.350 dalį.

a) Gavusi deklaraciją iš organizacijos, kuri vykdo arba ketina vykdyti veiklą, kuriai būtina deklaracija, kompetentinga institucija patikrina, ar deklaracijoje yra visa ORO dalyje reikalaujama informacija, ir organizacijai patvirtina, kad gavo deklaraciją.

b) Jei deklaracijoje nėra reikalaujamos informacijos arba yra informacijos, iš kurios matyti, kad taikomų reikalavimų nesilaikoma, kompetentinga institucija apie tai praneša organizacijai ir paprašo papildomos informacijos. Prireikus kompetentinga institucija atlieka organizacijos patikrinimą. Jei patvirtinama, kad reikalavimų nesilaikoma, kompetentinga institucija imasi ARO.GEN.350 dalyje nustatytų veiksmų.

a) Priežiūrai pagal ARO.GEN.300 dalies a punktą vykdyti kompetentinga institucija įdiegia sistemą, pagal kurią gali nagrinėti pažeidimų svarbą saugos atžvilgiu.

b) Nustačiusi bet kokią reikšmingą neatitiktį taikomiems Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių reikalavimams, organizacijos tvarkai ir vadovams arba patvirtinimo, pažymėjimo, specialiųjų skrydžių leidimo sąlygoms arba deklaracijos turiniui, dėl kurios mažėja sauga arba kyla didelis pavojus skrydžio saugai, kompetentinga institucija paskelbia, kad tai yra 1 lygio pažeidimas.

1. kompetentingai institucijai įprastomis darbo valandomis ir pateikus du raštiškus prašymus nesuteikiama ORO.GEN.140 dalyje apibrėžta prieiga prie organizacijos infrastruktūros;

2. organizacijos pažymėjimas ►M4  specialiųjų skrydžių leidimas ◄ gautas arba jo galiojimas išlaikytas pateikus suklastotus įrodomuosius dokumentus;

3. įrodoma neteisėta veikla arba nesąžiningas organizacijos pažymėjimo ►M4  specialiųjų skrydžių leidimo ◄ naudojimas ir

4. nėra atsakingo vadovo.

c) Nustačiusi bet kokią neatitiktį taikomiems Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių reikalavimams, organizacijos tvarkai ir vadovams arba patvirtinimo, pažymėjimo, specialiųjų skrydžių leidimo sąlygoms arba deklaracijos turiniui, dėl kurios gali sumažėti sauga arba kilti pavojus skrydžio saugai, kompetentinga institucija paskelbia, kad tai yra 2 lygio pažeidimas.

d) Kai pažeidimas nustatomas vykdant priežiūrą arba kitais būdais, kompetentinga institucija, nepažeisdama jokių papildomų Reglamente (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėse reikalaujamų veiksmų, raštu praneša apie pažeidimą organizacijai ir paprašo imtis taisomųjų veiksmų nustatytai (-oms) neatitikčiai (-tims) ištaisyti. Prireikus kompetentinga institucija informuoja apie tai valstybę, kurioje registruotas orlaivis.

1. Nustačiusi 1 lygio pažeidimus, kompetentinga institucija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų veiklai uždrausti arba apriboti ir, jei taikoma, imasi veiksmų pažymėjimui ►M4  , specialiųjų skrydžių leidimui ◄ ar konkrečiam patvirtinimui panaikinti arba, atsižvelgiant į 1 lygio pažeidimo dydį, jį visą ar jo dalį apriboti arba sustabdyti jo viso ar jo dalies galiojimą tol, kol organizacija sėkmingai įgyvendins taisomuosius veiksmus.

2. Nustačiusi 2 lygio pažeidimus, kompetentinga institucija:

i) skiria organizacijai pažeidimo pobūdį atitinkantį taisomųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpį, kuris bet kuriuo atveju iš pradžių neviršija 3 mėnesių. Pasibaigus šiam laikotarpiui, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, kompetentinga institucija šį 3 mėnesių laikotarpį gali pratęsti, jei su ja suderintas pakankamas taisomųjų veiksmų planas, ir

ii) įvertina organizacijos pasiūlytus taisomuosius veiksmus bei įgyvendinimo planą ir su jais sutinka, jei vertinime padaroma išvada, kad jų pakanka neatitikčiai (-tims) ištaisyti.

3. Jei organizacija nepateikia priimtino taisomųjų veiksmų plano arba neįvykdo taisomųjų veiksmų per kompetentingos institucijos priimtą arba pratęstą laikotarpį, pažeidimas padidinamas iki 1 lygio ir imamasi d punkto 1 papunktyje nurodytų veiksmų.

4. Kompetentinga institucija registruoja visus jos paskelbtus pažeidimus arba pažeidimus, apie kuriuos jai pranešta, ir, jei taikoma, jos taikytas vykdymo užtikrinimo priemones, taip pat visus taisomuosius veiksmus ir su pažeidimais susijusių veiksmų pabaigos datą.

e) Nustačiusi bet kokią kitos valstybės narės kompetentingos institucijos arba agentūros sertifikuotos ►M4  arba jų leidimą gavusios ◄ ►M1  arba jai savo veiklą deklaravusios  ◄ organizacijos neatitiktį taikomiems Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių reikalavimams, pagal ARA.GEN.300 dalies d punktą veikianti valstybės narės institucija, nepažeisdama jokių papildomų vykdymo užtikrinimo priemonių, informuoja tą kompetentingą instituciją ir nurodo pažeidimo lygį.

a) Jei vykdydama priežiūrą arba kitais būdais pagal ARO.GEN.300 dalies a punktą už priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija randa įrodymų, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisykles išduotą licenciją, pažymėjimą, atestacijos pažymėjimą arba suteiktą kvalifikaciją turintis asmuo neatitinka taikomų reikalavimų, kompetentinga institucija veikia pagal ►M4  Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 ◄  ( 4 ) VI priedo (ARA dalies) ARA.GEN.355 dalies a–d punktus.

b) Jei vykdant priežiūrą arba kitais būdais randama įrodymų, kad asmuo, kuriam taikomi Reglamente (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėse nustatyti reikalavimai ir kuris neturi pagal tą reglamentą ir jo įgyvendinimo taisykles išduotos licencijos, pažymėjimo, atestacijos pažymėjimo arba suteiktos kvalifikacijos, neatitinka taikomų reikalavimų, tą neatitiktį nustačiusi kompetentinga institucija imasi visų vykdymo užtikrinimo priemonių, būtinų siekiant užkirsti kelią tolesnėms neatitiktims.

a) Kompetentinga institucija išduoda oro vežėjo pažymėjimą (AOC) po to, kai vežėjas jai įrodo, jog laikosi ORO.AOC.100 dalies nuostatų.

b) Pažymėjime nurodomos atitinkamos skrydžių vykdymo specifikacijos.

c) Kompetentinga institucija gali nustatyti konkrečius veiklos apribojimus. Šie apribojimai patvirtinami skrydžių specifikacijų dokumentuose.

1. patikrinusi vežėją kaip nustatyta ORO.AOC.115 dalyje, įsitikina, kad trečiosios šalies vežėjas atitinka taikomus ICAO standartus;

2. jei reikia, palaiko ryšį su trečiosios šalies vežėjo valstybės kompetentinga institucija.

a) Kompetentinga institucija patvirtina nuomos sutartį po to, kai įsitikina, kad pagal III priedą (ORO dalį) sertifikuotas vežėjas laikosi:

1. ORO.AOC.110 dalies d punkto reikalavimų, jei orlaivis trečiojoje šalyje išsinuomojamas pagal nuomos be įgulos sutartį;

2. ORO.AOC.110 dalies c punkto reikalavimų, jei trečiosios šalies vežėjo orlaivis išsinuomojamas pagal nuomos su įgula sutartį;

3. ORO.AOC.110 dalies e punkto reikalavimų, jei orlaivis bet kuriam vežėjui išnuomojamas pagal nuomos be įgulos sutartį;

4. atitinkamų nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir orlaivio naudojimo reikalavimų, jei ES registruotas orlaivis išsinuomojamas pagal nuomos be įgulos sutartį ir jei ES vežėjo orlaivis išsinuomojamas pagal nuomos su įgula sutartį.

b) Orlaivio su įgula išsinuomojimo sutarties patvirtinimas apribojamas arba panaikinamas, jei:

1. apribojamas arba panaikinamas nuomotojo arba nuomininko AOC;

2. nuomotojui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 ( 5 ) taikomas draudimas vykdyti veiklą.

c) Orlaivio be įgulos išsinuomojimo sutarties patvirtinimas apribojamas arba panaikinamas, jei:

1. apribojamas arba panaikinamas orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimas;

2. orlaivis įtrauktas į vežėjų, kuriems taikomi veiklos apribojimai, sąrašą arba jis yra registruotas valstybėje, kurios visiems jos prižiūrimiems vežėjams pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 taikomas draudimas vykdyti veiklą.

d) Paprašyta iš anksto patvirtinti orlaivio be įgulos išnuomojimo sutartį pagal ORO.AOC.110 dalies e punktą, kompetentinga institucija užtikrina, kad:

1. veiksmai būtų tinkamai derinami su kompetentinga institucija, atsakinga už nuolatinę orlaivio priežiūrą, pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2042/2003 ( 6 ) arba už orlaivio naudojimą, jei tai nėra ta pati institucija;

2. orlaivis būtų laiku išbrauktas iš vežėjo AOC.

e) Paprašyta iš anksto patvirtinti orlaivio be įgulos išsinuomojimo sutartį pagal ORO.AOC.110 dalies d punktą kompetentinga institucija užtikrina tinkamą veiksmų koordinavimą su orlaivio registracijos valstybe, kad galėtų atlikti orlaivio priežiūros pareigas.

a) Gavusi prašymą išduoti didelės rizikos komercinių specialiųjų skrydžių leidimą, vežėjo kompetentinga institucija peržiūri vežėjo rizikos vertinimo dokumentus ir standartines veiklos procedūras (SOP), susijusius su vienu ar daugiau planuojamų skrydžių ir parengtus pagal atitinkamus VIII priedo (SPO dalies) reikalavimus.

b) Jei rizikos vertinimas ir SOP tenkina vežėjo kompetentingą instituciją, ji išduoda leidimą, kaip nustatyta VI priede. Leidimą galima išduoti ribotam arba neribotam laikui. Leidime nurodomos sąlygos, kuriomis vežėjui leidžiama vykdyti vieną arba daugiau didelės rizikos komercinių specialiųjų skrydžių.

c) Gavusi prašymą keisti leidimą, vežėjo kompetentinga institucija laikosi a ir b punktų. Ji nustato sąlygas, kuriomis vežėjas gali vykdyti skrydžius, kol vyksta pakeitimas, nebent kompetentinga institucija nustato, kad reikia sustabdyti leidimo galiojimą.

d) Gavusi prašymą atnaujinti leidimą, vežėjo kompetentinga institucija laikosi a ir b punktų. Ji gali atsižvelgti į ankstesnį leidimo išdavimo procesą ir priežiūros veiklą.

e) Jei vežėjas pakeitimus atlieka nepateikęs pakeisto rizikos vertinimo ir SOP, jo kompetentinga institucija, netrukdydama taikyti papildomų vykdymo užtikrinimo priemonių, sustabdo leidimo galiojimą, jį apriboja arba panaikina.

f) Gavusi prašymą išduoti tarpvalstybinių didelės rizikos komercinių specialiųjų skrydžių leidimą, vežėjo kompetentinga institucija, derindama veiklą su tos vietos, kurioje ketinama vykdyti skrydį, kompetentinga institucija, peržiūri vežėjo rizikos vertinimo dokumentus ir standartines veiklos procedūras (SOP). Jei rizikos vertinimas ir SOP tenkina abi kompetentingas institucijas, vežėjo kompetentinga institucija išduoda leidimą.

a) Kai SPO vežėjas įrodo, kad jis laikosi ORO.SPO.100 dalies reikalavimų, kompetentinga institucija patvirtina nuomos sutartį, kuri taikoma ir trečiojoje šalyje registruotam orlaiviui arba trečiosios šalies vežėjui.

b) Orlaivio be įgulos išsinuomojimo sutarties patvirtinimas sustabdomas arba panaikinamas, jei panaikinamas orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimas arba sustabdomas jo galiojimas.

a) Gavusi prašymą suteikti specialųjį patvirtinimą ar atlikti jo pakeitimus, kompetentinga institucija įvertina prašymą pagal atitinkamus V priedo (SPA dalies) reikalavimus ir, jei reikia, atlieka atitinkamą vežėjo patikrinimą.

b) Įsitikinusi, kad vežėjas įrodė laikąsis taikomų reikalavimų, kompetentinga institucija suteikia arba pakeičia patvirtinimą. Patvirtinimas nurodomas:

1) skrydžių vykdymo specifikacijose, kaip nustatyta II priedėlyje komerciniams skrydžiams, arba

2) specialiųjų patvirtinimų sąraše, kaip nustatyta V priedėlyje nekomerciniams ►M4  ir specialiesiems ◄ skrydžiams.

a) Gavusi vežėjo prašymą pirmą kartą patvirtinti minimalios įrangos sąrašą (MEL) ar atlikti jo pakeitimus, kompetentinga institucija, prieš patvirtindama sąrašą, įvertina kiekvieną susijusį įrangos elementą, kad patikrintų atitiktį taikomiems reikalavimams.

b) Kompetentinga institucija patvirtina vežėjo nustatytą taikomų trūkumų taisymo laikotarpių B, C ir D pratęsimo tvarką, jei vežėjas įrodo ir kompetentinga institucija patvirtina, jog laikomasi ORO.MLR.105 dalies f punkte nustatytų sąlygų.

c) Kompetentinga institucija atskirais atvejais patvirtina orlaivio naudojimą nesilaikant MEL apribojimų, bet laikantis pagrindinio minimalios įrangos sąrašo (MMEL) apribojimų, jei vežėjas įrodo ir kompetentinga institucija patvirtina, jog laikomasi ORO.MLR.105 dalyje nustatytų sąlygų.

a) Valstybė narė nustato zonas, kuriose sraigtasparnių skrydžiai gali būti vykdomi be saugaus priverstinio tūpimo galimybės, kaip aprašyta CAT.POL.H.420 dalyje.

b) Prieš suteikdama CAT.POL.H.420 dalyje nurodytą patvirtinimą, kompetentinga institucija įvertina vežėjo argumentus, kodėl negalima taikyti tinkamų naudojimo kriterijų.

a) Kompetentinga institucija patvirtina komercinio oro transporto vežėjų pasiūlytas skrydžio laiko specifikacijų schemas, jei vežėjas įrodo atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir šio reglamento III priedo FTL daliai.

b) Jei vežėjo pasiūlyta skrydžio laiko specifikacijų schema nukrypsta nuo agentūros paskelbtų taikomų sertifikavimo specifikacijų, kompetentinga institucija taiko Reglamento (EB) Nr. 216/2008 22 straipsnio 2 dalyje aprašytą procedūrą.

c) Jei vežėjo pasiūlyta skrydžio laiko specifikacijų schema nukrypsta nuo taikomų įgyvendinimo taisyklių, kompetentinga institucija taiko Reglamento (EB) Nr. 216/2008 14 straipsnio 6 dalyje aprašytą procedūrą.

d) Pradėjus taikyti nukrypimus arba leidžiančias nukrypti nuostatas, įvertinama, ar tokius nukrypimus arba leidžiančias nukrypti nuostatas reikėtų patvirtinti ar pakeisti. Kompetentinga institucija ir agentūra atlieka nepriklausomą vertinimą remdamosi vežėjo pateikta informacija. Vertinimas turi būti proporcingas, skaidrus ir pagrįstas moksliniais principais bei žiniomis.

a) Kai pareiškėjas įrodo, kad laikosi SPA.PBN.105 reikalavimų, kompetentinga institucija išduoda bendrąjį specialų RNP AR APCH patvirtinimą arba konkrečių procedūrų RNP AR APCH patvirtinimą.

b) Jei išduodamas konkrečių procedūrų patvirtinimas, kompetentinga institucija:

1) PBN patvirtinime išvardija patvirtintas artėjimo tūpti pagal prietaisus konkrečiuose aerodromuose procedūras;

2) prireikus koordinuoja veiklą su tų aerodromų kompetentingomis institucijomis ir

3) atsižvelgia į galimą patirtį, įskaitytiną pagal pareiškėjui jau išduotus RNP AR APCH specialiuosius patvirtinimus.

a) Orlaiviai ir jų įgulos tikrinamos pagal taikomus reikalavimus.

b) Kompetentinga institucija be patikrinimų perone, įtrauktų į jos pagal ARO.GEN.305 dalį parengtą priežiūros programą, atlieka orlaivių, kurie, kaip įtariama, neatitinka taikomų reikalavimų, patikrinimus perone.

c) Rengdama priežiūros programą pagal ARO.GEN.305 dalį, kompetentinga institucija parengia metinę orlaivių patikrinimų perone programą. Ši programa:

1. grindžiama skaičiavimo metodika, pagal kurią atsižvelgiama į ankstesnio laikotarpio informaciją apie vežėjų skaičių ir pobūdį, jų tūpimų jos aerodromuose skaičių ir saugos riziką, ir

2. suteikia galimybę kompetentingai institucijai teikti pirmenybę orlaivių patikrinimams remiantis ARO.RAMP.105 dalies a punkte nurodytu sąrašu.

d) Kai mano, kad tai būtina, agentūra, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, kurių teritorijoje vyksta patikrinimas, atlieka orlaivių patikrinimus perone, kad patikrintų atitiktį taikomiems reikalavimams, taip siekdama, kad būtų įvykdyti:

1. sertifikavimo užduotys, jai priskirtos Reglamentu (EB) Nr. 216/2008;

2. valstybės narės standartizacijos patikrinimai arba

3. organizacijos patikrinimai, kuriais tikrinama atitiktis reikalavimams, taikomiems susiklosčius galimoms nesaugioms situacijoms.

a) Agentūra kompetentingoms institucijoms pateikia vežėjų ar orlaivių, kurie, kaip nustatyta, gali kelti pavojų, sąrašą, kuriuo remiantis nustatoma patikrinimų perone pirmenybė.

b) Į šį sąrašą įtraukiami:

1. orlaivių naudotojai, nustatyti remiantis turimų duomenų analize pagal ARO.RAMP.150 dalies b punkto 4 papunktį;

2. vežėjai arba orlaiviai, apie kuriuos agentūrai pranešė Europos Komisija ir kurie nustatyti remiantis:

i) įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 Skrydžių saugos komiteto pareikšta nuomone, kad toliau tikrinti, ar veiksmingai laikomasi atitinkamų saugos standartų, būtina atliekant sistemingus patikrinimus perone, arba

ii) informacija, kurią Europos Komisija gavo iš valstybių narių pagal Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 4 straipsnio 3 dalį;

3. orlaiviai, kuriais į teritoriją, kurioje galioja Sutarties nuostatos, skrydžius vykdo vežėjai, įtraukti į vežėjų, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 taikomas draudimas vykdyti veiklą, sąrašo B priedą;

4. orlaiviai, kuriais skrydžius vykdo vežėjai, sertifikuoti valstybėje, kuri vykdo į 3 punkte nurodytą sąrašą įtrauktų vežėjų reglamentuojamąją priežiūrą;

5. orlaiviai, kuriais trečiosios šalies vežėjas pirmą kartą vykdo skrydžius į teritoriją, kurioje galioja Sutarties nuostatos, joje ar iš jos, arba kurio leidimas, išduotas pagal ART.GEN.205 dalį, yra ribotas arba atkurtas po apribojimo ar panaikinimo.

c) Šis sąrašas agentūros nustatyta tvarka pateikiamas po kiekvieno Bendrijos vežėjų, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 taikomas draudimas vykdyti veiklą, sąrašo atnaujinimo ir bet kuriuo atveju ne rečiau kaip kas 4 mėnesius.

a) Kompetentinga institucija ir agentūra turi turėti kvalifikuotų inspektorių patikrinimams perone atlikti.

b) Patikrinimus perone atliekantys inspektoriai:

1. turi turėti būtiną aviacinį išsilavinimą ar praktinių žinių, susijusių su jų atliekamo tikrinimo sritimi (-is);

2. turi būti sėkmingai baigę:

i) atitinkamus specialius teorinius ir praktinius mokymus vienoje ar keliose iš šių tikrinimo sričių:

A) pilotų kabinos;

B) keleivių salono saugos;

C) orlaivio būklės;

D) krovinių;

ii) atitinkamą stažuotę, kurią rengia kompetentingos institucijos arba agentūros paskirtas vyresnysis patikrinimus perone atliekantis inspektorius, ir

3. palaikyti savo kvalifikaciją dalyvaudami kartotiniuose mokymuose ir atlikdami ne mažiau kaip 12 patikrinimų per kiekvieną 12 mėnesių laikotarpį.

c) b punkto 2 papunkčio i papunktyje nurodytą mokymą rengia kompetentinga institucija arba bet kuri pagal ARO.RAMP.120 dalies a punktą patvirtinta mokymo organizacija.

d) Agentūra parengia ir prižiūri mokymo programą ir skatina organizuoti inspektoriams skirtus mokymo kursus bei seminarus, kad jie geriau suprastų šio skyriaus nuostatas ir kad tos nuostatos būtų vienodai įgyvendinamos.

e) Agentūra padeda įgyvendinti ir koordinuoja keitimosi inspektoriais programą, kuria inspektoriams suteikiama galimybė įgyti praktinės patirties ir prisidedama prie procedūrų suderinimo.

a) Kompetentinga institucija mokymo organizaciją, kurios pagrindinė verslo vieta yra atitinkamos valstybės narės teritorijoje, patvirtina tik įsitikinusi, kad mokymo organizacija:

1. paskyrė mokymo vadovą, turintį tvirtų vadovavimo gebėjimų, kad užtikrintų rengiamo mokymo atitiktį taikomiems reikalavimams;

2. turi mokymo patalpų ir mokomosios įrangos, atitinkančių rengiamo mokymo tipą;

3. rengia mokymą laikydamasi agentūros pagal ARO.RAMP.115 dalies d punktą parengtos programos;

4. turi kvalifikuotų mokymo instruktorių.

b) Jei to reikalauja kompetentinga institucija, agentūra tikrina, ar laikomasi a punkte nurodytų reikalavimų, ir ar jų laikomasi nuolat.

c) Mokymo organizacija turi būti patvirtinta rengti vieno ar kelių toliau nurodytų tipų mokymą:

1. pradinį teorinį mokymą;

2. pradinį praktinį mokymą;

3. kartotinį mokymą.

a) Patikrinimai perone atliekami standartiniu būdu, naudojantis III arba IV priedėlyje pateikta forma.

b) Atlikdamas (-i) patikrinimą perone inspektorius (-iai) deda visas galimas pastangas, kad išvengtų nepagrįsto tikrinamo orlaivio vėlavimo.

c) Užbaigus patikrinimą perone, įgulos vadas arba, jam nesant, kitas skrydžio įgulos narys ar vežėjo atstovas informuojamas apie patikrinimo perone rezultatus naudojantis III priedėlyje pateikta forma.

1. 3 kategorijos pažeidimas yra bet koks nustatytas reikšmingas taikomų reikalavimų ar pažymėjimo sąlygų nesilaikymas, turintis labai didelį poveikį saugai;

2. 2 kategorijos pažeidimas yra bet koks nustatytas taikomų reikalavimų ar pažymėjimo sąlygų nesilaikymas, turintis didelį poveikį saugai;

3. 1 kategorijos pažeidimas yra bet koks nustatytas taikomų reikalavimų ar pažymėjimo sąlygų nesilaikymas, turintis nedidelį poveikį saugai.

a) Kai nustatoma 2 arba 3 kategorijos pažeidimų, kompetentinga institucija arba, kai tinka, agentūra:

1. raštu praneša apie pažeidimą vežėjui, pridėdama prašymą pateikti taisomųjų veiksmų, kurių imtasi, įrodymus, ir

2. informuoja vežėjo valstybės ir, kai reikia, valstybės, kurioje registruotas orlaivis ir kurioje išduota skrydžio įgulos nario licencija, kompetentingą instituciją. Kai taikoma, kompetentinga institucija arba agentūra paprašo tų institucijų patvirtinti, kad joms priimtini taisomieji veiksmai, kuriuos vežėjas atliko pagal ARO.GEN.350 arba ARO.GEN.355 dalį.

b) Jei pažeidimas 3 kategorijos, be a punkto reikalavimų, kompetentinga institucija nedelsdama imasi veiksmų:

1. nustatydama orlaivio skrydžių apribojimą;

2. pareikalaudama nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų;

3. uždrausdama orlaiviui pakilti pagal ARO.RAMP.140 dalį arba

4. pagal Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 6 straipsnį nustatydama nedelsiant taikomą draudimą vykdyti veiklą.

c) Paskelbusi 3 kategorijos pažeidimą, agentūra pareikalauja, kad šalies, kurioje nusileido orlaivis, kompetentinga institucija imtųsi tinkamų priemonių pagal b punktą.

a) Jei nustatytas 3 kategorijos pažeidimas ir atrodo, kad orlaiviu ketinama skristi ar tikėtina, kad jis skris, vežėjui ar savininkui neatlikus reikiamų taisomųjų veiksmų, kompetentinga institucija:

1. orlaivio įgulos vadui (orlaivio vadui) ar vežėjui praneša, kad orlaiviui neleidžiama pradėti skrydžio iki kito pranešimo, ir

2. uždraudžia orlaiviui pakilti.

b) Valstybės, kurioje uždrausta orlaiviui pakilti, kompetentinga institucija nedelsdama informuoja vežėjo valstybės ir, jei reikia, orlaivio registracijos valstybės kompetentingą instituciją, ir, jei orlaivį, kuriam uždrausta pakilti, naudoja trečiosios šalies vežėjas – agentūrą.

c) Kompetentinga institucija, suderinusi su vežėjo valstybe arba orlaivio registracijos valstybe, nustato būtinas sąlygas, kuriomis orlaiviui gali būti leista pakilti.

d) Jei reikalavimų nesilaikymas turi poveikį orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimui, draudimą pakilti kompetentinga institucija atšaukia tik vežėjui pateikus įrodymus, kad:

1. vėl laikomasi taikomų reikalavimų;

2. jis gavo skrydžio leidimą pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1702/2003 ( 7 ), jei orlaivis registruotas valstybėje narėje;

3. jis gavo skrydžio leidimą ar lygiavertį dokumentą, išduotą orlaivio registracijos valstybės arba vežėjo valstybės, jei orlaivis registruotas trečiojoje šalyje ir naudojamas ES arba trečiosios šalies vežėjo, ir

4. jei reikia, jis gavo trečiųjų šalių, per kurias bus skrendama, leidimą.

a) Pagal ARO.RAMP.125 dalies a punktą surinkta informacija per 21 kalendorinę dieną po patikrinimo įvedama į centralizuotą duomenų bazę, nurodytą ARO.RAMP.150 dalies b punkto 2 papunktyje.

b) Kompetentinga institucija arba agentūra į centralizuotą duomenų bazę įveda bet kokią informaciją, kuri yra naudinga taikant Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 bei jo įgyvendinimo taisykles ir agentūrai atliekant užduotis, jai paskirtas pagal šį priedą, įskaitant ARO.RAMP.110 dalyje nurodytą atitinkamą informaciją.

c) Jei pagal ARO.RAMP.110 dalyje nurodytą informaciją galima spręsti, kad gali kilti grėsmė saugai, tokia informacija nedelsiant perduodama ir kiekvienai kompetentingai institucijai bei agentūrai.

d) Kai informaciją apie orlaivio trūkumus kompetentingai institucijai praneša asmuo, ARO.RAMP.110 dalyje ir ARO.RAMP.125 dalies a punkte nurodytos informacijos šaltinio tapatybė įslaptinama.

a) Agentūra valdo ir taiko priemones bei procedūras, būtinas saugoti ir keistis:

1. ARO.RAMP.145 dalyje nurodyta informacija, naudojantis III ir IV priedėliuose nustatytomis formomis;

2. trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų, su kuriomis ES yra sudariusi atitinkamus susitarimus, arba organizacijų, su kuriomis agentūra yra sudariusi atitinkamus susitarimus pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 27 straipsnio 2 dalį, teikiama informacija.

b) Valdymas apima šias užduotis:

1. kaupti valstybių narių duomenis, susijusius su saugos informacija apie aerodromuose, esančiuose teritorijoje, kurioje taikomos Sutarties nuostatos, nusileidžiančius orlaivius;

2. sukurti, prižiūrėti ir nuolat atnaujinti centralizuotą duomenų bazę, kurioje laikoma visa a punkto 1 ir 2 papunkčiuose nurodyta informacija;

3. atlikti reikiamus duomenų bazės programos pakeitimus ir patobulinimus;

4. analizuoti centralizuotoje duomenų bazėje sukauptą ir kitą atitinkamą su orlaivių ir oro vežėjų sauga susijusią informaciją ir ja remiantis:

i) Komisijai ir kompetentingoms institucijoms patarti dėl tiesioginių veiksmų arba tolesnės politikos;

ii) Komisijai ir kompetentingoms institucijoms pranešti apie galimas saugos problemas;

iii) Komisijai ir kompetentingoms institucijoms siūlyti koordinuotus veiksmus, kai jie būtini saugumo sumetimais, ir užtikrinti techninį tokių veiksmų koordinavimą;

5. palaikyti ryšius su Europos institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis dėl keitimosi informacija.

a) sistemos pažangos rodikliai;

b) tais metais atliktų patikrinimų rodikliai;

c) patikrinimų rezultatų analizė, nurodant pažeidimų kategorijas;

d) veiksmai, kurių imtasi per metus;

e) pasiūlymai, kaip gerinti patikrinimų perone sistemą, ir

f) priedai, kuriuose pateikiami patikrinimų, suskirstytų pagal veiklos valstybę, orlaivio tipą, vežėją ir santykį kiekvieno tikrinamo elemento atveju, sąrašai.

a) Valstybės narės informaciją, gautą pagal ARO.RAMP.105 ir ARO.RAMP.145 dalis, naudoja tik taikydamos Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisykles ir tą informaciją atitinkamai saugo.

b) Agentūra kasmet viešai skelbia suvestinę informacijos ataskaitą, kurioje pateikiama pagal ARO.RAMP.145 dalį gautos informacijos analizė. Ataskaita turi būti paprasta ir lengvai suprantama, o informacijos šaltinio tapatybė turi būti įslaptinta.

a) komercinius skrydžius (CAT);

b) komercinius specialiuosius skrydžius;

c) nekomercinius skrydžius sudėtingais varikliu varomais orlaiviais;

d) nekomercinius specialiuosius skrydžius sudėtingais varikliu varomais orlaiviais.

a) Vežėjas yra atsakingas už orlaivio naudojimą skrydžiams pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 IV priedą, jei jis taikomas, atitinkamus šio priedo reikalavimus ir jo turimą oro vežėjo pažymėjimą (AOC) arba specialiųjų skrydžių leidimą (SPO leidimą) ar deklaraciją.

b) Visi skrydžiai vykdomi laikantis skrydžių vykdymo vadovo nuostatų.

c) Vežėjas sukuria ir prižiūri sistemą, pagal kurią vadovaujama kiekvienam pagal jo pažymėjimo ►M4  , SPO leidimo ◄ ►M1  arba deklaracijos ◄ sąlygas vykdomam skrydžiui.

d) Vežėjas užtikrina, kad jo orlaivis būtų įrengtas, o įgulos kvalifikuotos pagal veiklos srities ir tipo reikalavimus.

e) Vežėjas užtikrina, kad visi ant žemės atliekamoms operacijoms ir skrydžiui paskirti ar tiesiogiai juose dalyvaujantys darbuotojai būtų tinkamai instruktuoti, įrodytų savo gebėjimą vykdyti konkrečias pareigas ir žinotų savo atsakomybę ir šių pareigų santykį su visa veikla.

f) Vežėjas nustato kiekvieno tipo orlaivių saugaus naudojimo procedūras ir parengia instrukcijas, kuriose nurodomos antžeminių darbuotojų ir įgulos narių pareigos ir atsakomybė vykdant visų tipų operacijas ant žemės ir skrendant. Pagal tas procedūras ir instrukcijas įgulos nariams kritinėmis skrydžio fazėmis neturi reikėti atlikti jokių veiksmų, išskyrus saugiam orlaivio naudojimui būtinus veiksmus. Įtraukiama ir steriliojo skrydžio įgulos darbo tarpsnio procedūros bei instrukcijos.

g) Vežėjas užtikrina, kad visi darbuotojai būtų informuoti, jog turi laikytis tų valstybių, kuriose vykdomi skrydžiai, teisės aktų, taisyklių ir tvarkos, susijusių su jų pareigų vykdymu.

h) Vežėjas sukuria kiekvieno tipo orlaivio kontrolinių sąrašų sistemą, kuria įgulos nariai naudosis visais skrydžio etapais įprastomis, neįprastomis ir avarinėmis sąlygomis, kad būtų laikomasi skrydžių vykdymo vadove nurodytų skrydžių vykdymo procedūrų. Rengiant kontrolinius sąrašus ir jais naudojantis laikomasi žmogiškųjų veiksnių principų ir atsižvelgiama į vėliausius aktualius orlaivio gamintojo dokumentus.

i) Vežėjas nustato skrydžių planavimo procedūras, užtikrinančias saugų skrydį, atsižvelgiant į orlaivio naudojimo galimybes, kitus naudojimo apribojimus ir numatomas atitinkamas sąlygas maršrute, kuriuo skrendama, ir atitinkamuose aerodromuose ar skrydžių erdvės dalyse. Šios procedūros įtraukiamos į skrydžių vykdymo vadovą.

j) Vežėjas sukuria ir prižiūri darbuotojų mokymo apie pavojinguosius krovinius programas, kaip reikalaujama techninėse instrukcijose. Tokios mokymo programos turi atitikti darbuotojų atsakomybę. ►C1  Vežėjų, vykdančių komercinius skrydžius, nesvarbu, ar jie veža pavojinguosius krovinius ar ne, taip pat vežėjų, kurie vykdo ORO.GEN.005 dalies b, c ir d punktuose nurodytus ne CAT skrydžius ir veža pavojinguosius krovinius, mokymo programas turi peržiūrėti ir patvirtinti kompetentinga institucija. ◄

k) Nepaisant j punkto, vežėjai, vykdantys komercinius skrydžius toliau išvardytais orlaiviais, užtikrina, kad skrydžio įgula būtų išklausiusi atitinkamą mokymą arba instruktažą, kad galėtų atpažinti nedeklaruotus pavojinguosius krovinius, kuriuos į orlaivį įneša keleiviai arba kurie į orlaivį patenka kaip kroviniai:

1) sklandytuvais;

2) oro balionais;

3) sraigtiniais vieno variklio lėktuvais, kurių didžiausia sertifikuota kilimo masė neviršija 5 700 kg, o MOPSC neviršija 5 krėslų, ir kuriais skrydžiai vykdomi dieną pagal VFR, pakylant ir nutupiant tame pačiame aerodrome arba skrydžių aikštelėje, arba

4) kitais vieno variklio sraigtasparniais (išskyrus sudėtingus varikliu varomus sraigtasparnius), kurių MOPSC neviršija 5 krėslų ir kuriais skrydžiai vykdomi dieną pagal VFR, pakylant ir nutupiant tame pačiame aerodrome arba skrydžių aikštelėje.

a) Prašymas išduoti vežėjo pažymėjimą ►M4  oro ◄ arba pakeisti esamą pažymėjimą pateikiamas kompetentingos institucijos nustatyta forma ir būdu atsižvelgiant į taikomus Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių reikalavimus.

b) Pažymėjimą pirmą kartą siekiantys gauti prašymo teikėjai kompetentingai institucijai pateikia dokumentus, kuriais įrodoma, kaip jie vykdys Reglamente (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Šiuose dokumentuose nurodoma tvarka, pagal kurią bus atliekami pakeitimai, kuriems nereikia išankstinio patvirtinimo, ir apie tuos pakeitimus bus pranešama kompetentingai institucijai.

a) Agentūros priimtoms atitikties užtikrinimo priemonėms alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones vežėjas gali taikyti siekdamas užtikrinti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėms.

b) Jei, siekdamas užtikrinti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėms, sertifikuojamas vežėjas nori taikyti priimtinoms atitikties užtikrinimo priemonėms (AMC), kurias priėmė agentūra, alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones, prieš įgyvendindamas šias priemones jis kompetentingai institucijai pateikia išsamų alternatyvių atitikties užtikrinimo priemonių aprašą. Į aprašą įtraukiami visi galintys būti svarbūs vadovų arba tvarkos patikslinimai ir vertinimas, kuriuo įrodoma, kad laikomasi įgyvendinimo taisyklių.

c) Jei vežėjas, kuriam būtina deklaruoti savo veiklą, siekdamas užtikrinti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėms, taiko alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones, jis apie tai informuoja kompetentingą instituciją.

d) Kai vežėjas, kuriam išduotas SPO leidimas, nori taikyti alternatyvias atitikties užtikrinimo priemones, jis laikosi b punkto, jei tos alternatyvios atitikties užtikrinimo priemonės susijusios su standartinėmis veiklos procedūromis, kurias apima leidimas, ir taiko c punktą deklaruotai savo organizacijos ir skrydžių daliai.

a) Bet kokiam pakeitimui, kuris turi poveikį:

1. pažymėjimo taikymo sričiai arba vežėjo skrydžių vykdymo specifikacijoms arba

2. bet kokiems vežėjo valdymo sistemos, kurios reikalaujama ORO.GEN.200 dalies a punkto 1 ir 2 papunkčiuose, elementams,

b) Norėdamas atlikti bet kokį pakeitimą, kuriam pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisykles reikia išankstinio patvirtinimo, vežėjas turi pateikti prašymą ir gauti kompetentingos institucijos suteikiamą patvirtinimą. Prašymas teikiamas prieš atliekant tokį pakeitimą, kad kompetentinga institucija galėtų nustatyti, ar tebesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 216/2008 bei jo įgyvendinimo taisyklių, ir, jei reikia, iš dalies pakeisti vežėjo pažymėjimą ir atitinkamas prie jo pridėtas patvirtinimo sąlygas.

c) Visi pakeitimai, kuriems nereikia išankstinio patvirtinimo, atliekami ir apie juos pranešama kompetentingai institucijai, kaip nustatyta kompetentingos institucijos pagal ARO.GEN.310 dalies c punktą patvirtintoje procedūroje.

a) Vežėjo pažymėjimas galioja, jei:

1. vežėjas tebevykdo atitinkamus Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių reikalavimus, atsižvelgdamas į ORO.GEN.150 dalyje nurodytas pažeidimų ištaisymo nuostatas;

2. kompetentingai institucijai vežėjas suteikia ORO.GEN.140 dalyje apibrėžtą prieigą, kad būtų galima nustatyti, ar tebevykdomi atitinkami Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių reikalavimai, ir

3. jo nebuvo atsisakyta arba jis nebuvo panaikintas.

b) Panaikintas arba atsisakytas pažymėjimas nedelsiant grąžinamas kompetentingai institucijai.

a) Kad būtų galima nustatyti, ar laikomasi atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių reikalavimų, vežėjas bet kuriuo metu suteikia prieigą prie bet kurio įrenginio, orlaivio, dokumento, įrašų, duomenų, tvarkos arba bet kurių kitų su jos sutartine arba nesutartine veikla, kuriai taikoma sertifikavimo ►M4  , SPO leidimo gavimo ◄ ►M1  arba deklaravimo ◄ prievolė, susijusių dokumentų bet kuriam asmeniui, kurį įgaliojo viena iš šių institucijų:

1. ORO.GEN.105 dalyje apibrėžta kompetentinga institucija;

2. pagal ARO.GEN.300 dalies d ir e punktus arba ARO.RAMP skyriaus nuostatas veikianti institucija.

b) Prieiga prie a punkte paminėto orlaivio ►M4  , kai vykdomi komerciniai skrydžiai, ◄ apima galimybę patekti į orlaivį ir jame pasilikti vykstant skrydžiams, išskyrus tuo atveju, jei skrydžio įgulos salono vadas saugumo sumetimais pagal CAT.GEN.MPA.135 dalį nusprendžia kitaip.

a) nustato pagrindinę neatitikties priežastį;

b) parengia taisomųjų veiksmų planą ir

c) kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad taisomieji veiksmai įgyvendinti per ARO.GEN.350 dalies d punkte nustatytą su ta institucija sutartą laikotarpį.

a) bet kokias saugos priemones, kurių imtis įpareigojo kompetentinga institucija pagal ARO.GEN.135 dalies c punktą, ir

b) visą svarbią privalomą agentūros pateiktą saugos informaciją, įskaitant tinkamumo skraidyti nurodymus.

a) Vežėjas kompetentingai institucijai ir bet kuriai kitai organizacijai, kurią informuoti reikalauja vežėjo valstybė, praneša apie avariją, pavojingą incidentą ar įvykį, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 996/2010 ( 8 ) ir Direktyvoje 2003/42/EB.

b) Nepažeisdamas a punkto, vežėjas kompetentingai institucijai ir už orlaivio projektą atsakingai organizacijai praneša apie bet kokį incidentą, veikimo sutrikimą, techninį defektą, techninių apribojimų viršijimą arba įvykius, dėl kurių galėtų išryškėti netiksli, neišsami arba neaiški pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 nustatytuose tinkamumo naudoti duomenyse pateikta informacija, arba kitas neįprastas aplinkybes, dėl kurių kilo arba gali kilti pavojus saugiam orlaivio naudojimui, bet avarija arba pavojingas incidentas neįvyko.

c) Nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 996/2010, Direktyvos 2003/42/EB, Komisijos reglamento (EB) Nr. 1321/2007 ( 9 ) ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1330/2007 ( 10 ), a ir b punktuose nurodytos ataskaitos pateikiamos kompetentingos institucijos nustatyta forma ir būdu ir jose pateikiama visa susijusi informacija apie vežėjui žinomas aplinkybes.

d) Ataskaitos pateikiamos kiek įmanoma greičiau, tačiau bet kuriuo atveju per 72 val. nuo to laiko, kai vežėjas nustato aplinkybes, su kuriomis susijusi ši ataskaita, nebent tai neįmanoma dėl išskirtinių aplinkybių.

e) Jei taikoma, vežėjas parengia tolesnių veiksmų ataskaitą, kurioje pateikia informaciją apie veiksmus, kurių jis ketina imtis siekdamas išvengti panašių įvykių ateityje, kai tik nustato šiuos veiksmus. Ši ataskaita pateikiama kompetentingos institucijos nustatyta forma ir būdu.

a) Vežėjas sukuria, įdiegia ir prižiūri valdymo sistemą, apimančią:

1. aiškiai apibrėžtą atsakomybę ir atskaitomybę vežėjo organizacijoje, įskaitant tiesioginę su sauga susijusią atsakingo vadovo atskaitomybę;

2. bendro vežėjo požiūrio į saugą ir saugos principų, vadinamosios saugos politikos, aprašą;

3. su vežėjo veikla susijusių aviacijos saugos pavojų nustatymą, jų vertinimą ir susijusios rizikos valdymą, įskaitant šios rizikos mažinimo veiksmus ir jų veiksmingumo tikrinimą;

4. darbuotojų mokymo ir kompetencijos, kurie reikalingi jiems pavestoms užduotims atlikti, užtikrinimą;

5. pagrindinių visos valdymo sistemos procesų dokumentavimą, įskaitant darbuotojų informavimo apie jų pareigas procesą ir dalinio šių dokumentų keitimo tvarką;

6. vežėjo atitikties susijusiems reikalavimams stebėsenos funkciją. Atitikties stebėsena apima grįžtamosios informacijos apie pažeidimus teikimo atsakingam vadovui sistemą, kuria užtikrinamas veiksmingas reikiamų taisomųjų veiksmų įgyvendinimas, ir

7. bet kokius papildomus atitinkamuose šio priedo skyriuose arba kituose taikomuose priedėliuose nurodytus reikalavimus.

b) Ši valdymo sistema turi atitikti vežėjo organizacijos dydį ir jos veiklos pobūdį bei sudėtingumą, atsižvelgiant į šiai veiklai būdingus pavojus ir susijusią riziką.

a) Vežėjas užtikrina, kad, sudarant sutartį dėl bet kurios jo veiklos dalies arba šią veiklos dalį perkant, paslauga arba produktas, dėl kurio (-ios) sudaroma sutartis arba kuris (-i) perkamas (-a), atitiktų taikomus reikalavimus.

b) Kai sertifikuotas vežėjas arba SPO leidimo turėtojas pagal rangos sutartį bet kurią savo veiklos dalį paveda atlikti organizacijai, kuri nėra pagal šią dalį sertifikuota arba neturi leidimo pagal šią dalį vykdyti tokios veiklos, rangos paslaugas teikianti organizacija veikia pagal vežėjo patvirtinimą. Rangos paslaugas užsakiusi organizacija užtikrina, kad kompetentingai institucijai būtų suteikta prieiga prie rangos paslaugas teikiančios organizacijos, siekiant nustatyti, ar tebesilaikoma taikomų reikalavimų.

a) Vežėjas paskiria atsakingą vadovą, kuris įgaliojamas užtikrinti, kad visą veiklą būtų galima finansuoti ir vykdyti pagal taikomus reikalavimus. Atsakingas vadovas atsako už veiksmingos valdymo sistemos sukūrimą ir priežiūrą.

b) Vežėjas paskiria asmenį arba asmenų grupę, kuriems pavesta užtikrinti, kad vežėjas nuolat laikytųsi taikomų reikalavimų. Šis (-ie) asmuo (-enys) galutinai atsiskaito atsakingam vadovui.

c) Vežėjas turi turėti pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, kad suplanuota veikla ir užduotys būtų vykdomos pagal taikomus reikalavimus.

d) Kad galėtų įrodyti atitiktį c punkto reikalavimams, vežėjas saugo atitinkamos patirties, kvalifikacijos ir mokymo įrašus.

e) Vežėjas užtikrina, kad visi darbuotojai žinotų su jų pareigų vykdymu susijusias taisykles ir tvarką.

a) Vežėjas sukuria įrašų saugojimo sistemą, kurią taikant galima tinkamai saugoti ir patikimai atsekti visą vykdytą veiklą ir kuri pirmiausia apima visus ORO.GEN.200 dalyje nurodytus elementus.

b) Įrašų forma nurodoma vežėjo taikomos tvarkos apraše.

c) Įrašai saugomi taip, kad būtų užtikrinama apsauga nuo pažeidimo, keitimo ir vagystės.

a) Nepažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 ( 11 ), prieš pradėdamas komercinius skrydžius, vežėjas turi kompetentingai institucijai pateikti prašymą išduoti oro vežėjo pažymėjimą (AOC) ir tą pažymėjimą gauti.

b) Vežėjas kompetentingai institucijai pateikia šią informaciją:

1. prašymo teikėjo oficialus pavadinimas ir komercinis pavadinimas, adresas ir pašto adresas;

2. siūlomos veiklos aprašas, įskaitant naudosimų orlaivių tipą (-us) ir skaičių;

3. valdymo sistemos aprašas, įskaitant organizacinę struktūrą;

4. atsakingo vadovo vardas ir pavardė;

5. pagal ORO.AOC.135 dalies a punktą reikalaujamų paskirtųjų asmenų vardai ir pavardės, nurodant jų kvalifikaciją ir patirtį;

6. ORO.MLR.100 dalyje reikalaujamo skrydžių vykdymo vadovo kopija;

7. pareiškimas, kad visus kompetentingai institucijai atsiųstus dokumentus prašymo teikėjas patikrino ir nustatė, kad jie atitinka taikomus reikalavimus.

c) Pareiškėjai kompetentingai institucijai įrodo, kad:

1. laikosi visų Reglamento (EB) Nr. 216/2008 IV priedo, šio priedo (ORO dalies), šio reglamento IV priedo (CAT dalies) ir V priedo (SPA dalies) bei Reglamento (ES) 2015/640 ( 12 ) I priedo (26 dalies) reikalavimų;

2. visi naudojami orlaiviai turi tinkamumo skraidyti pažymėjimus (CofA) pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 arba yra išsinuomoti pagal nuomos be įgulos sutartį, laikantis ORO.AOC.110 dalies d punkto, ir

3. jų organizacinė bei valdymo struktūros yra tinkamos ir reikiamai pritaikytos jo veiklos mastui ir apimčiai.

a) Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1008/2008, bet kokią orlaivio, kurį naudoja pagal šią dalį sertifikuotas vežėjas, nuomos sutartį turi iš anksto patvirtinti kompetentinga institucija.

b) Pagal šią dalį sertifikuotas vežėjas negali išsinuomoti orlaivių, įtrauktų į vežėjų, kuriems taikomi veiklos apribojimai, sąrašą, registruotų valstybėje, kurios visiems jos prižiūrimiems vežėjams taikomas draudimas vykdyti veiklą, arba iš vežėjo, kuriam pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 taikomas draudimas vykdyti veiklą.

c) Prašymo patvirtinti galimybę pagal nuomos su įgula sutartį išsinuomoti trečiosios šalies vežėjo orlaivį teikėjas kompetentingai institucijai įrodo, kad:

1. trečiosios šalies vežėjas turi galiojantį AOC, išduotą pagal ICAO 6 priedą;

2. trečiosios šalies vežėjo saugos standartai nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir skrydžių vykdymo atžvilgiu yra lygiaverčiai taikomiems Reglamentu (EB) Nr. 2042/2003 ir šiuo reglamentu nustatytiems reikalavimams ir

3. orlaivis turi standartinį CofA, išduotą pagal ICAO 8 priedą.

d) Prašymo patvirtinti galimybę išsinuomoti trečiojoje šalyje registruotą orlaivį pagal nuomos be įgulos sutartį teikėjas kompetentingai institucijai įrodo, kad:

1. nustatytas skrydžių vykdymo poreikis, kurio negalima patenkinti pagal išperkamosios nuomos sutartį išsinuomojant ES registruotą orlaivį;

2. nuomos be įgulos trukmė neviršija septynių mėnesių per bet kurį iš eilės einančių 12 mėnesių laikotarpį;

3. užtikrinama atitiktis taikytiniems Reglamento (ES) Nr. 1321/2014 reikalavimams ir

4. orlaivis įrengtas pagal ES orlaivių naudojimo skrydžiams teisės aktus.

e) Pagal šią dalį sertifikuotas vežėjas, ketinantis pagal nuomos be įgulos sutartį išnuomoti vieną iš savo orlaivių, prašo išankstinio kompetentingos institucijos patvirtinimo. Kartu su paraiška pateikiamos numatytos nuomos sutarties kopijos arba nuomos nuostatų aprašas, išskyrus finansinius susitarimus, ir visi kiti susiję dokumentai.

f) Prieš pagal nuomos su įgula sutartį išnuomodamas orlaivį pagal šią dalį sertifikuotas vežėjas turi apie tai pranešti kompetentingai institucijai.

a) Nepažeisdamas taikomų su trečiųjų šalių vežėjais ir orlaiviais susijusių ES saugos reikalavimų, pagal šią dalį sertifikuotas vežėjas su trečiosios šalies vežėju sudaro dalijimosi kodu susitarimą tik:

1. įsitikinęs, kad trečiosios šalies vežėjas atitinka taikomus ICAO standartus ir

2. kompetentingai institucijai pateikęs dokumentais patvirtintą informaciją, kad ta institucija galėtų laikytis ARO.OPS.105 dalies reikalavimų.

b) Įgyvendindamas dalijimosi kodu susitarimą, vežėjas stebi ir reguliariai vertina nuolatinę trečiosios šalies vežėjo atitiktį taikomiems ICAO standartams.

c) Pagal šią dalį sertifikuotas vežėjas neprekiauja trečiosios šalies vežėjo vykdomo skrydžio bilietais ir jų neišleidžia, jei tam trečiosios šalies vežėjui taikomas draudimas vykdyti veiklą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2111/2005 arba jei jis nesilaiko taikomų ICAO standartų.

a) Ketindamas rengti ►M4  Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 ◄ V priede (CC dalyje) reikalaujamą mokymo kursą, vežėjas teikia kompetentingai institucijai prašymą suteikti patvirtinimą ir tą patvirtinimą gauna. Šiuo tikslu prašymo teikėjas įrodo, kad laikosi to priedo CC.TRA.215 bei CC.TRA.220 dalyse nustatytų mokymo kurso vykdymo ir turinio reikalavimų, ir kompetentingai institucijai nurodo:

1. numatytos veiklos pradžios datą;

2. atitinkamų mokymo elementų instruktorių asmeninius duomenis ir kvalifikaciją;

3. mokymo vietos (-ų), kurioje (-iose) numatyta rengti mokymą, pavadinimą (-us) ir adresą (-us);

4. įrangos, mokymo metodikos, vadovų ir tipinių treniruoklių, kurie bus naudojami, aprašą ir

5. mokymo kurso planus ir susijusias programas.

b) Jei valstybė narė pagal ►M4  Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 ◄ VI priedo (ARA dalies) ARA.CC.200 dalį nusprendžia, kad vežėjus galima patvirtinti keleivių salono įgulos atestacijos pažymėjimams išduoti, prašymo teikėjas, be a punkte nurodytų dalykų:

1. kompetentingai institucijai įrodo, kad:

i) organizacija yra pakankamai pajėgi ir atsakinga, kad galėtų atlikti šią užduotį;

ii) egzaminuojantys darbuotojai turi reikiamą kvalifikaciją ir neturi interesų konfliktų ir

2. nurodo tvarką ir nustatytas sąlygas, skirtas:

i) pagal CC.TRA.220 dalį reikalaujamiems egzaminams vykdyti;

ii) keleivių salono įgulos atestacijos pažymėjimams išduoti ir

iii) kompetentingai institucijai teikti visa reikiamą informaciją ir dokumentus, susijusius su jo išduosimais atestacijos pažymėjimais ir jų turėtojais, kad ta institucija galėtų saugoti įrašus, vykdyti priežiūrą ir atlikti vykdymo užtikrinimo veiksmus.

c) a ir b punktuose nurodyti patvirtinimai nurodomi skrydžių vykdymo specifikacijose.

a) AOC turėtojas gali vykdyti nekomercinius skrydžius orlaiviu, kuris kitu atveju naudojamas komerciniams skrydžiams, išvardytiems jo AOC skrydžių vykdymo specifikacijose, jei vežėjas:

1) išsamiai aprašo tokius skrydžius skrydžių vykdymo vadove, įskaitant:

i) taikomų reikalavimų nurodymą;

ii) aiškų veiklos procedūrų, taikomų vykdant komercinius ir nekomercinius skrydžius, bet kokių skirtumų nurodymą ir

iii) užtikrinimo, kad visi veikloje dalyvaujantys darbuotojai visiškai susipažinę su atitinkama tvarka, priemones;

2) pateikia nustatytus a punkto 1 papunkčio ii papunktyje nurodytų veiklos procedūrų skirtumus kompetentingai institucijai iš anksto patvirtinti.

b) Nereikalaujama, kad AOC turėtojas, vykdantis a punkte nurodytus skrydžius, pateiktų deklaraciją pagal šią dalį.

a) Vežėjas parengia ir taiko skrydžio duomenų stebėsenos programą, integruotą į jo valdymo sistemą, skirtą lėktuvams, kurių didžiausioji sertifikuota kilimo masė viršija 27 000 kg.

b) Skrydžio duomenų stebėsenos programa turi būti ne baudžiamoji; joje turi būti numatyta tinkamų priemonių duomenų šaltiniui (-iams) apsaugoti.

a) naudojasi atitinkama antžemine įranga, kad užtikrintų saugų savo skrydžių tvarkymą;

b) pagrindinėje skrydžių bazėje išdėsto veiklą palaikančią įrangą, atitinkančią veiklos sritį ir tipą, ir

c) užtikrina, kad kiekvienoje skrydžių bazėje esama darbo erdvė būtų pakankama darbuotojams, kurių veiksmai gali turėti poveikį skrydžių saugai. Turi būti atsižvelgta į antžeminės įgulos, darbuotojų, susijusių su vadovavimu skrydžiams, esminių įrašų saugojimu ir pateikimu, taip pat įgulos atliekamu skrydžio planavimu, poreikius.

a) Vežėjas pasirūpina vadovų ir visų kitų reikiamų dokumentų sukūrimu ir atitinkamais jų pakeitimais.

b) Vežėjas turi galėti nedelsdamas išplatinti veiklos instrukcijas ir kitą informaciją.

a) prieš pradėdamas skrydžius kompetentingai institucijai pateikia visą atitinkamą informaciją pagal šio priedo I priedėlyje pateiktą formą;

b) kompetentingai institucijai pateikia taikomų alternatyvių atitikties užtikrinimo priemonių sąrašą;

c) užtikrina atitiktį taikomiems reikalavimams ir deklaracijoje pateiktai informacijai;

d) nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją apie bet kokius savo deklaracijos ar taikomų atitikties užtikrinimo priemonių pakeitimus, pateikdamas pakeitimų deklaraciją pagal šio priedo I priedėlyje pateiktą formą, ir

e) informuoja kompetentingą instituciją, kai nutraukia veiklą.

a) Be ORO.DEC.100 dalies reikalavimų, komercinius specialiuosius skrydžius vykdantis vežėjas laikosi ORO.AOC.135, ORO.AOC.140 ir ORO.AOC.150 dalių reikalavimų.

b) Orlaiviai turi turėti tinkamumo skraidyti pažymėjimus (CofA) pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 arba turi būti nuomojami pagal c punktą.

c) Komercinius specialiuosius skrydžius vykdantis vežėjas turi gauti išankstinį kompetentingos institucijos patvirtinimą ir laikytis toliau nurodytų sąlygų, jei:

1. nuomojantis trečiosios šalies vežėjo orlaivį su įgula:

i) su nepertraukiamuoju tinkamumu skraidyti ir skrydžių vykdymu susiję trečiosios šalies vežėjo saugos standartai yra lygiaverčiai taikomiems Reglamentu (EB) Nr. 2042/2003 ir šiuo reglamentu nustatytiems reikalavimams;

ii) trečiosios šalies vežėjo orlaivis turi standartinį CofA, išduotą pagal ICAO 8 priedą;

iii) nuomos su įgula trukmė neviršija septynių mėnesių per bet kurį iš eilės einantį 12 mėnesių laikotarpį arba

2. nuomojantis trečiojoje šalyje registruotą orlaivį be įgulos:

i) nustatytas skrydžių vykdymo poreikis, kurio negalima patenkinti pagal išperkamosios nuomos sutartį išsinuomojant ES registruotą orlaivį;

ii) nuomos be įgulos trukmė neviršija septynių mėnesių per bet kurį iš eilės einantį 12 mėnesių laikotarpį;

iii) užtikrinama atitiktis taikomiems Reglamento (EB) Nr. 2042/2003 reikalavimams;

iv) orlaivis įrengtas pagal VIII priedą [SPO dalį].

a) Komercinius specialiuosius skrydžius vykdantis vežėjas turi vežėjo kompetentingai institucijai pateikti prašymą išduoti leidimą, prieš pradėdamas vykdyti didelės rizikos komercinį specialųjį skrydį:

1. kuris vykdomas virš zonos, kurioje avarijos atveju tikėtinas pavojus ant žemės esančių trečiųjų subjektų saugai, arba

2. kuris, kaip nustatyta vietovės, kurioje vykdomas skrydis, kompetentingos institucijos, dėl savo specifinio pobūdžio ir vietovės, kurioje jis vykdomas, aplinkos, kelia didelę riziką, visų pirma ant žemės esantiems tretiesiems subjektams.

b) Vežėjas kompetentingai institucijai pateikia šią informaciją:

1. prašymo teikėjo oficialų pavadinimą ir komercinį pavadinimą, adresą ir pašto adresą;

2. valdymo sistemos aprašą, įskaitant organizacinę struktūrą;

3. siūlomo skrydžio aprašą, įskaitant naudosimų orlaivių tipą (-us) ir skaičių;

4. rizikos vertinimo dokumentus ir susijusias standartines veiklos procedūras, kurių reikalaujama pagal SPO.OP.230 dalį;

5. pareiškimą, kad visus kompetentingai institucijai atsiųstus dokumentus vežėjas patikrino ir nustatė, kad jie atitinka taikomus reikalavimus.

c) Prašymas išduoti leidimą arba jį pakeisti pateikiamas kompetentingos institucijos nustatyta forma ir būdu atsižvelgiant į taikomus Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių reikalavimus.

a) Bet kokį pakeitimą, dėl kurio pasikeičia leidimo taikymo sritis arba leistini skrydžiai, turi iš anksto patvirtinti kompetentinga institucija. Jei pakeitimas nebuvo nurodytas pradiniame rizikos vertinime, būtina kompetentingai institucijai pateikti pakeistą rizikos vertinimą ir SOP.

b) Prašymas patvirtinti pakeitimą teikiamas prieš atliekant tokį pakeitimą, kad kompetentinga institucija galėtų nustatyti, ar tebesilaikoma Reglamento (EB) Nr. 216/2008 bei jo įgyvendinimo taisyklių, ir, jei reikia, leidimą iš dalies pakeisti. Vežėjas kompetentingai institucijai pateikia visus susijusius dokumentus.

c) Pakeitimas atliekamas tik gavus oficialų kompetentingos institucijos patvirtinimą pagal ARO.OPS.150 dalį.

d) Atliekant tokius pakeitimus vežėjas veikia kompetentingos institucijos nurodytomis taikomomis sąlygomis.

a) Vežėjas, turintis specialiųjų skrydžių leidimą, laikosi leidime nustatytos taikymo srities ir teisių.

b) Vežėjo leidimas galioja, jei:

1. vežėjas tebevykdo atitinkamus Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių reikalavimus, atsižvelgdamas į ORO.GEN.150 dalyje nurodytas pažeidimų ištaisymo nuostatas;

2. kompetentingai institucijai suteikta ORO.GEN.140 dalyje apibrėžta prieiga prie vežėjo siekiant nustatyti, ar tebevykdomi atitinkami Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių reikalavimai; ir

3. jo nebuvo atsisakyta arba jis nebuvo panaikintas.

c) Atšauktas arba atsisakytas leidimas nedelsiant grąžinamas kompetentingai institucijai.

a) Vežėjas parengia skrydžių vykdymo vadovą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 216/2008 IV priedo 8 skirsnio b punkte.

b) Skrydžių vykdymo vadovo turinys turi atitikti taikomus šiame priede, IV priede (CAT dalyje), V priede (SPA dalyje), VI priede (NCC dalyje) ir VIII priede (SPO dalyje) nustatytus reikalavimus ir neturi prieštarauti atitinkamai oro vežėjo pažymėjimo (AOC) skrydžių vykdymo specifikacijose, SPO leidime arba deklaracijoje ir specialiųjų patvirtinimų sąraše nurodytoms sąlygoms.

c) Skrydžių vykdymo vadovas gali būti išleistas atskiromis dalimis.

d) Visiems skrydžių darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos lengvai gauti tas skrydžių vykdymo vadovo dalis, kurios aktualios jų pareigoms.

e) Skrydžių vykdymo vadovas nuolat atnaujinamas. Visi darbuotojai turi būti informuojami apie jų pareigoms aktualius pakeitimus.

f) Kiekvienam įgulos nariui pateikiama atitinkamų skrydžių vykdymo vadovo skyrių, susijusių su jo pareigomis, asmeninė kopija. Kiekvienas skrydžių vykdymo vadovo arba atitinkamų jo dalių turėtojas yra atsakingas už tai, kad jo kopija būtų nuolat atnaujinta įtraukiant vežėjo teikiamus pakeitimus ir peržiūras.

g) AOC turėtojams:

1. kai apie pakeitimus turi būti pranešama pagal ORO.GEN.115 dalies b punktą ir ORO.GEN.130 dalies c punktą, vežėjas dar prieš įsigaliojimo dieną nurodo kompetentingai institucijai numatytus pakeitimus ir

2. kai keičiama tvarka, susijusi su išankstinio patvirtinimo elementais pagal ORO.GEN.130 dalį, iki įsigaliojant pakeitimui turi būti gautas patvirtinimas.

g1) SPO leidimo turėtojai, prieš atlikdami su leidžiamomis standartinėmis veiklos procedūromis susijusį pakeitimą, turi gauti išankstinį tokio pakeitimo patvirtinimą.

h) Nepaisant g ►M4  ir g1 ◄ punkto, kai saugumo sumetimais būtini nedelsiami pakeitimai ar peržiūros, jie gali būti paskelbti ir taikomi nedelsiant, jei pateiktas prašymas suteikti reikiamą patvirtinimą.

i) Vežėjas įtraukia visus kompetentingos institucijos reikalaujamus pakeitimus ir peržiūras.

j) Vežėjas užtikrina, kad skrydžių vykdymo vadove būtų teisingai perteikta informacija iš patvirtintų dokumentų ir bet kokių jų pakeitimų. Tai netrukdo vežėjui skrydžių vykdymo vadove skelbti atsargesnių duomenų ir tvarkos.

k) Vežėjas užtikrina, kad visi darbuotojai galėtų suprasti kalbą, kuria parašytos tos skrydžių vykdymo vadovo dalys, kurios yra susijusios su jų pareigomis ir atsakomybe. Skrydžių vykdymo vadovo turinys pateikiamas tokia forma, kuria galima lengvai naudotis ir kuri sudaryta laikantis žmogiškųjų veiksnių principo.

a) A dalis. Bendroji dalis (pagrindai), kurioje aprašoma visa bet kokiam orlaivių tipui taikoma skrydžių vykdymo politika, instrukcijos ir procedūros;

b) B dalis. Orlaivio naudojimo dalykai, įskaitant visas konkrečiam orlaivių tipui skirtas instrukcijas ir procedūras, atsižvelgiant į vežėjo naudojamų orlaivių tipų (klasių), variantų ar atskirų orlaivių skirtumus;

c) C dalis. Komerciniai skrydžiai, įskaitant maršruto (vaidmens, zonos) ir aerodromo (skrydžių erdvės dalies) instrukcijas ir informaciją;

d) D dalis. Mokymas, įskaitant visas darbuotojams skirtas mokymo instrukcijas, kurios būtinos, kad skrydžiai būtų vykdomi saugiai.

a) Minimalios įrangos sąrašas (MEL) sudaromas kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 216/2008 IV priedo 8.a.3 punkte, remiantis atitinkamu pagrindiniu minimalios įrangos sąrašu (MMEL), kaip apibrėžta pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 nustatytuose duomenyse. Jei MMEL nenustatytas kaip tinkamumo naudoti duomenų sudedamoji dalis, MEL gali būti grindžiamas atitinkamu MMEL, priimtu atitinkamai vežėjo arba registracijos valstybėje.

b) MEL ir visus jo pakeitimus tvirtina kompetentinga institucija.

c) Vežėjas per priimtiną laiką pakeičia MEL po bet kurio taikomo MMEL pakeitimo.

d) Be įrangos sąrašo, MEL turi būti:

1. preambulė, įskaitant skrydžių įguloms ir techninės priežiūros darbuotojams, kurie naudojasi MEL, skirtus nurodymus ir apibrėžtis;

2. MMEL, kuriuo remiantis sudarytas MEL, peržiūrų būklė bei MEL peržiūrų būklė;

3. MEL taikymo sritis, apimtis ir paskirtis.

e) Vežėjas:

1. nustato kiekvieno į MEL įtraukto neveikiančio prietaiso, įrangos elemento ar funkcijos pataisymo laikotarpį. MEL nurodytas pataisymo laikotarpis turi būti ne mažiau griežtas nei atitinkamas MMEL nurodytas pataisymo laikotarpis;

2. sukuria veiksmingą taisymo programą;

3. pasibaigus MEL nurodytam pataisymo laikotarpiui orlaiviu naudojasi tik tada, jei:

i) defektas buvo pašalintas arba

ii) pataisymo laikotarpis buvo pratęstas pagal f punktą.

f) Gavęs kompetentingos institucijos patvirtinimą, vežėjas gali taikyti vienkartinio B, C ir D kategorijų pataisymo laikotarpio pratęsimo procedūrą, jei:

1. pataisymo laikotarpio pratęsimas atitinka to orlaivių tipo MMEL;

2. pataisymo laikotarpio pratęsimas yra ne ilgesnis nei MEL nustatytas pataisymo laikotarpis;

3. pataisymo laikotarpio pratęsimu nesinaudojama kaip įprasta priemone MEL elemento pataisymui atlikti – jis taikomas tik tada, kai pataisyti sutrukdė nuo vežėjo nepriklausantys įvykiai;

4. vežėjas sudaro su pratęsimų kontrole susijusių konkrečių pareigų ir atsakomybės aprašą;

5. kompetentingai institucijai pranešama apie visus taikomo pataisymo laikotarpio pratęsimus ir

6. sudaromas planas, kaip kuo anksčiau atlikti pataisymą.

g) Vežėjas nustato MEL nurodytas veiklos ir techninės priežiūros procedūras, atsižvelgdamas į MMEL nurodytas veiklos ir techninės priežiūros procedūras. Šios procedūros turi būti aprašytos vežėjo vadovuose arba MEL.

h) Vežėjas iš dalies pakeičia MEL nurodytas veiklos ir techninės priežiūros procedūras po bet kokių taikomų MMEL nurodytų veiklos ir techninės priežiūros procedūrų pakeitimų.

i) Jei MEL nenurodyta kitaip, vežėjas turi atlikti:

1. MEL nurodytas veiklos procedūras planuodamas ir (arba) vykdydamas skrydžius neveikiant į sąrašą įtrauktam elementui ir

2. MEL nurodytas techninės priežiūros procedūras prieš vykdydamas skrydžius neveikiant į sąrašą įtrauktam elementui.

j) Konkrečiu atveju gavęs specialų kompetentingos institucijos patvirtinimą, vežėjas gali naudotis orlaiviu, kuriame neveikia prietaisai, įrangos elementai ar funkcijos nepaisydamas MEL apribojimų, bet paisydamas MMEL apribojimų, jei:

1. atitinkami prietaisai, įrangos elementai ar funkcijos atitinka MMEL, kaip apibrėžta a punkte;

2. patvirtinimu nesinaudojama kaip įprasta priemone vykdyti skrydžiams nepaisant patvirtinto MEL apribojimų – jis taikomas tik tada, kai laikytis MEL sutrukdė nuo vežėjo nepriklausantys įvykiai;

3. vežėjas sudaro su orlaivio naudojimo pagal tokį patvirtinimą kontrole susijusių konkrečių pareigų ir atsakomybės aprašą ir

4. sudaromas planas, kaip kuo anksčiau pataisyti neveikiančius prietaisus, įrangos elementus ar funkcijas arba vėl pradėti naudoti orlaivį laikantis MEL apribojimų.

a) Šie įrašai saugomi ne trumpiau kaip 5 metus:

1. komercinius skrydžius vykdančių vežėjų – įrašai apie ORO.GEN.200 dalyje nurodytą veiklą;

2. deklaracijas pateikusių vežėjų – vežėjo deklaracijos kopija, išsamūs gautų patvirtinimų ir skrydžių vykdymo vadovo duomenys;

3. SPO leidimo turėtojų – be a punkto 2 papunktyje nurodytų dalykų, įrašai, susiję su rizikos vertinimu, atliktu pagal SPO.OP.230 dalį, ir susijusios standartinės veiklos procedūros.

b) 3 mėnesius saugoma ši rengiantis ir vykdant skrydį naudojama informacija ir susijusios ataskaitos:

1. operatyvinis skrydžio planas, jei taikoma;

2. su konkrečiu maršrutu susijęs (-ę) pranešimas (-ai) lakūnams (NOTAM) ir aviacijos informacijos tarnybų (AIS) instruktažų dokumentai, jeigu vežėjas juos redagavo;

3. masės ir centruotės dokumentai;

4. pranešimas apie ypatingus krovinius, įskaitant raštišką informaciją įgulos arba orlaivio vadui apie pavojinguosius krovinius ►M4  , jei taikoma ◄ ;

5. kelionės žurnalas ar jam lygiavertis dokumentas ir

6. skrydžio ataskaita (-os), kurioje (-se) užregistruojamas bet koks atsitikimas ar įvykis, kurį įgulos arba orlaivio vadas laiko būtinu pranešti ar užregistruoti.

c) Darbuotojų įrašai saugomi toliau nurodytus laikotarpius:

d) Vežėjas:

1. saugo visų kiekvieno įgulos nario mokymų, egzaminų ir kvalifikacijų įrašus, kaip nustatyta ORO dalyje, ir

2. paprašytas pateikia tokius įrašus atitinkamam įgulos nariui.

e) Vežėjas saugo informaciją, kuria naudotasi rengiant ir vykdant skrydį ir darbuotojų mokymo įrašus, net jei jis nustoja būti to orlaivio vežėju ar to įgulos nario darbdaviu, jei laikomasi c punkte nustatytų laiko terminų.

f) Įgulos nariui tapus kito vežėjo įgulos nariu, ankstesnis vežėjas perduoda to įgulos nario įrašus naujajam vežėjui, jei laikomasi c punkte nustatytų laiko terminų.

a) Lėktuve, kuriame įrengtos skrydžio įgulos kabinos durys, jas turi būti galima užrakinti ir turi būti įrengtos priemonės, kuriomis keleivių salono įgula galėtų informuoti skrydžio įgulą apie įtartiną veiklą ar saugumo pažeidimus keleivių salone.

b) Visuose keleivius skraidinančiuose lėktuvuose, kurių didžiausia sertifikuota kilimo masė viršija 45 500 kg arba kurių didžiausia eksploatacinė keleivių krėslų konfigūracija viršija 60, naudojamuose komerciniam keleivių skraidinimui, turi būti įrengtos patvirtintos skrydžio įgulos kabinos durys, kurias turi būti galima užrakinti ir atrakinti iš bet kurio piloto vietos ir kurių konstrukcija atitinka taikomus tinkamumo skraidyti reikalavimus.

c) Visuose orlaiviuose, kuriuose pagal b punktą įrengtos skrydžio įgulos kabinos durys:

1. šios durys uždaromos prieš užvedant variklį ruošiantis kilti ir užrakinamos, kai to reikia laikantis saugumo procedūrų arba kai to reikalauja įgulos vadas, iki kol variklis išjungiamas nutūpus, išskyrus atvejus, kai manoma, kad laikantis nacionalinių civilinės aviacijos saugumo programų būtina įeiti arba išeiti įgaliotiesiems asmenims, ir

2. įrengiamos priemonės iš bet kurio piloto vietos visai skrydžio įgulos kabinos išorės durų sričiai stebėti, kad būtų galima atpažinti įeiti prašančius asmenis ir pastebėti įtartiną elgesį arba galimą grėsmę.

a) 1 SKIRSNIS, kuriame nustatyti bendrieji reikalavimai, taikomi nekomerciniams skrydžiams sudėtingais varikliu varomais orlaiviais ir bet kuriems komerciniams skrydžiams;

b) 2 SKIRSNIS, kuriame nustatyti papildomi reikalavimai, taikomi komerciniams skrydžiams, išskyrus:

1. komercinius skrydžius sklandytuvais arba oro balionais, arba

2. keleivinius komercinius skrydžius pagal vizualiųjų skrydžių taisykles (VFR) dieną, pradedamus ir baigiamus tame pačiame aerodrome ar skrydžių erdvės dalyje arba vykdomus kompetentingos institucijos nustatytoje vietinėje zonoje:

— sraigtiniais vieno variklio lėktuvais, kurių didžiausia sertifikuota kilimo masė neviršija 5 700 kg, o MOPSC yra 5 krėslai, arba

— kitais nei sudėtingais varikliu varomais sraigtasparniais, turinčiais vieną variklį, kurių MOPSC yra 5 krėslai.

c) 3 SKIRSNIS, kuriame nustatyti papildomi komercinių specialiųjų skrydžių ir b punkto 1 ir 2 papunkčiuose nurodytų skrydžių reikalavimai.

a) Skrydžio įgulos sudėtis turi atitikti nustatytąją orlaivio skrydžių vadove arba pagal to orlaivio naudojimo apribojimus, o jos narių skaičius nustatytose įgulos darbo vietose neturi būti mažesnis už orlaivio skrydžių vadove arba pagal to orlaivio naudojimo apribojimus nustatytą minimalų skaičių.

b) Jei to reikia pagal skrydžio tipą, į skrydžio įgulą įtraukiami papildomi nariai ir ji negali būti sumažinta iki mažesnio kaip skrydžių vykdymo vadove nustatyto skaičiaus.

c) Visi skrydžio įgulos nariai turi turėti pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1178/2011 ( 13 ) išduotą arba pripažintą licenciją ir suteiktą arba pripažintą kvalifikaciją, atitinkančias jiems paskirtas pareigas.

d) Skrydžio įgulos narį skrydžio metu jo pareigoms prie vairų gali pakeisti kitas tinkamą kvalifikaciją turintis skrydžio įgulos narys.

e) Naudodamasis skrydžio įgulos narių, kurie yra laisvai samdomi ar dirba dalį etato, paslaugomis, vežėjas, atsižvelgdamas į visas paslaugas, kurias tas skrydžio įgulos narys teikia kitam (-iems) vežėjui (-ams), patikrina, ar laikomasi visų taikomų šio skyriaus ir atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priedo (FCL dalies) reikalavimų, įskaitant naujausios patirties reikalavimus, visų pirma siekdamas nustatyti:

1. bendrą orlaivių tipų ar variantų, su kuriais skraidyta, skaičių ir

2. taikomus skrydžio ir tarnybos laiko apribojimus ir poilsio reikalavimus.

a) Remiantis Reglamento (EB) Nr. 216/2008 IV priedo 8.e punktu, vienas skrydžio įgulos pilotas, turintis įgulos vado kvalifikaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priedą (FCL dalį), vežėjo paskiriamas ►M1  įgulos vadu arba, kai vykdomas komercinis skrydis, orlaivio vadu ◄ .

b) Vežėjas skiria skrydžio įgulos narį įgulos arba orlaivio vadu tik tada, jeigu tas skrydžio įgulos narys:

1. turi būtiniausio lygio patirtį, nustatytą skrydžių vykdymo vadove;

2. turi pakankamai žinių apie maršrutą ar zoną, kuriais bus skrendama, apie aerodromus, įskaitant atsarginius aerodromus, ir įrangą, kuriais bus naudojamasi, ir procedūras, kurios bus taikomos;

3. vykdant daugianarės įgulos skrydžius iš antrojo piloto paaukštinamas įgulos arba orlaivio vadu – turi būti baigęs vežėjo rengiamą vadovavimo kursą.

c)  ►M4  Komercinius skrydžius lėktuvais ir sraigtasparniais vykdantis ◄ įgulos arba orlaivio vadas, arba pilotas, kuriam galima pavesti vadovauti skrydžiui, turi būti baigęs pradinį supažindinamąjį mokymą apie maršrutą ar zoną, kuriais bus skrendama, ir apie aerodromus, įskaitant atsarginius aerodromus, ir įrangą, kuriais bus naudojamasi, ir procedūras, kurios bus taikomos. Šios žinios apie maršrutą arba zoną ir aerodromą turi būti palaikomos tuo maršrutu ar zona į tą aerodromą skrendant bent kartą per 12 mėnesių.

d) c punktas netaikomas, jei:

1. B klasės lėktuvais vykdomi komerciniai skrydžiai pagal VFR dieną; ir

2. kitais nei sudėtingais varikliu varomais sraigtasparniais, turinčiais vieną variklį, kurių MOPSC yra 5 krėslai, vykdomi keleiviniai komerciniai skrydžiai pagal VFR dieną, pradedami ir baigiami tame pačiame aerodrome ar skrydžių erdvės dalyje arba kompetentingos institucijos nustatytoje vietinėje zonoje.

a) Prieš pradėdamas dirbti, skrydžio įgulos narys turi būti baigęs CRM mokymą, atitinkantį jo pareigas, kaip nustatyta skrydžių vykdymo vadove.

b) CRM mokymo elementai įtraukiami į mokymą skraidyti atitinkamo tipo arba klasės orlaiviais ir kartotinį mokymą bei vadovavimo kursą.

a) Jei skrydžiai vykdomi lėktuvais ar sraigtasparniais, skrydžio įgulos narys, prieš pradėdamas neprižiūrimas skraidyti maršrutu, baigia vežėjo rengiamą permokymo kursą:

1. pereidamas dirbti į orlaivį, kuriam būtina nauja orlaivio tipo ar klasės kvalifikacija;

2. pradėdamas dirbti vežėjui.

b) Vežėjo rengiamas permokymo kursas apima mokymą apie orlaivio įrangą, susijusią su skrydžio įgulos nario pareigomis.

a) Skrydžio įgulos nariai baigia skirtumų mokymą ir supažindinamąjį mokymą, kai to reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priede (FCL dalyje) ir kai pakeičiama įranga ar procedūros ir todėl būtinos papildomos žinios apie tuo metu naudojamų orlaivių tipus ir variantus.

b) Skrydžių vykdymo vadove turi būti nustatyta, kokiais atvejais būtinas toks skirtumų mokymas ir supažindinamasis mokymas.

a) Kiekvienas įgulos narys baigia metinį kartotinį skrydžio mokymą ir ant žemės vykdomą mokymą apie orlaivio, kuriame jis dirba, tipą ar variantą, įskaitant mokymą vietoje ir mokymą naudotis visa turima avarine ir saugos įranga.

b) Kiekvienas įgulos narys periodiškai tikrinamas, kad įrodytų gebąs taikyti įprastas, neįprastas ir avarines procedūras.

a) Skrydžio įgulos nariai, skraidantys su daugiau kaip vieno tipo ar varianto orlaiviais, turi laikytis šiame skyriuje nustatytų kiekvienam orlaivių tipui ar variantui taikomų reikalavimų, nebent atitinkamiems orlaivių tipams ar variantams pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 nustatytų tinkamumo naudoti duomenų privalomoje dalyje apibrėžtos su mokymo, egzaminų ir naujausios patirties reikalavimais susijusios lengvatos.

b) Bet kokiam skrydžiui su daugiau kaip vieno tipo ar varianto orlaiviais skirtos procedūros ir (arba) veiklos apribojimai nurodomi skrydžių vykdymo vadove.

a) Visas šiame skyriuje reikalaujamas mokymas vykdomas:

1. pagal mokymo programas ir planus, vežėjo nustatytus skrydžių vykdymo vadove;

2. tinkamai kvalifikuotų darbuotojų. Skrydžio mokymą ir mokymą imituojamo skrydžio treniruokliais, taip pat egzaminus rengiantys darbuotojai turi būti kvalifikuoti pagal Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priedą (FCL dalį).

b) Rengdamas mokymo programas ir mokymo planus vežėjas įtraukia atitinkamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 nustatytų tinkamumo naudoti duomenų privalomoje dalyje apibrėžtus elementus.

c) Komercinių skrydžių mokymo ir egzaminavimo programas, įskaitant mokymo planus ir atskirų imituojamo skrydžio treniruoklių (FSTD) naudojimą, patvirtina kompetentinga institucija.

d) FSTD turi kiek įmanoma labiau atkartoti vežėjo naudojamą orlaivį. FSTD ir orlaivio skirtumai aprašomi ir aptariami instruktažo ar mokymo (priklausomai nuo atvejo) metu.

e) Vežėjas sukuria sistemą, kurią taikydamas galėtų tinkamai stebėti FSTD pokyčius ir užtikrinti, kad tie pokyčiai nesumažintų mokymo programų tinkamumo.

a) Bet kurioje skrydžio įguloje negali būti daugiau kaip vienas nepatyręs skrydžio įgulos narys.

b) Orlaivio vadas gali pavesti vykdyti skrydį kitam pilotui, turinčiam tinkamą kvalifikaciją pagal Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priedą (FCL dalį), jei laikomasi ORO.FC.105 dalies b punkto 1 bei 2 papunkčių ir c punkto reikalavimų.

c) Specialieji skrydžių lėktuvais pagal skrydžio pagal prietaisus taisykles (IFR) arba naktį reikalavimai.

1. Visų turbosraigtinių lėktuvų, kurių didžiausia eksploatacinė keleivių krėslų konfigūracija (MOPSC) viršija 9, ir visų turboreaktyvinių lėktuvų skrydžio įgulą sudaro ne mažiau kaip du pilotai.

2. Kitus nei c punkto 1 papunktyje nurodytus lėktuvus valdo ne mažesnė kaip dviejų pilotų įgula, nebent laikomasi ORO.FC.202 dalies reikalavimų – tuomet juos gali valdyti vienas pilotas.

d) Specialieji skrydžių sraigtasparniais reikalavimai.

1. Vykdant visus skrydžius sraigtasparniais, kurių MOPSC viršija 19, ir skrydžius pagal IFR sraigtasparniais, kurių MOPSC viršija 9:

i) skrydžio įgulą sudaro ne mažiau kaip du pilotai ir

ii) orlaivio vadas turi turėti avialinijų transporto (sraigtasparnių) piloto licenciją (ATPL(H)) su skrydžių pagal prietaisus kvalifikacija, išduotą pagal Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priedą (FCL dalį).

2. d punkto 1 papunktyje nenurodytus skrydžius pagal IFR arba naktį gali vykdyti vienas pilotas, jei laikomasi ORO.FC.202 dalies reikalavimų.

a) Vadas gali pavesti vykdyti skrydį:

1. kitam kvalifikuotam orlaivio vadui arba

2. kai skrydžiai vykdomi tik virš skrydžio lygio (FL) 200, – pilotui, turinčiam būtiną kvalifikaciją, kurią sudaro:

i) ATPL;

ii) permokymo kursas ir egzaminai, įskaitant tipo kvalifikacijos mokymą, pagal ORO.FC.220 dalį;

iii) visas kartotinis mokymas ir egzaminai pagal ORO.FC.230 ir ORO.FC.240 dalis;

iv) maršruto arba zonos ir aerodromo išmanymas pagal ORO.FC.105 dalį.

b) Antrąjį pilotą gali pakeisti:

1. kitas tinkamai kvalifikuotas pilotas;

2. kai skrydžiai vykdomi tik virš FL 200 – kreiserinio skrydžio rezervinis antrasis pilotas, turintis būtiną kvalifikaciją, kurią sudaro:

i) galiojanti komercinės aviacijos piloto licencija (CPL) su skrydžio pagal prietaisus kvalifikacija;

ii) permokymo kursas ir egzaminai, įskaitant tipo kvalifikacijos mokymą, pagal ORO.FC.220 dalį, išskyrus kilimo ir tūpimo mokymo reikalavimą, ir

iii) kartotinis mokymas ir egzaminai pagal ORO.FC.230 dalį, išskyrus kilimo ir tūpimo mokymo reikalavimą.

c) Skraidantįjį inžinierių skrydžio metu gali pakeisti pagal taikomas nacionalines taisykles tinkamai kvalifikuotas įgulos narys.

a) vežėjas į skrydžių vykdymo vadovą turi įtraukti piloto permokymo ir kartotinio mokymo programą, kurioje numatyti papildomi reikalavimai vienpiločiams skrydžiams. Pilotas turi būti baigęs mokymą apie vežėjo procedūras, per kurį pirmiausiai mokoma:

1. valdyti variklius ir avarines situacijas;

2. naudoti įprastą, neįprastą ir avarinį kontrolinį sąrašą;

3. palaikyti ryšį su skrydžių valdymo (ATC) centru;

4. išvykimui ir artėjimui tūpti;

5. autopilotui valdyti, jei taikoma;

6. supaprastintiems skrydžio dokumentams naudoti;

7. vienintelio piloto įgulos ištekliams valdyti.

b) Kartotiniai egzaminai, kurių reikalaujama ORO.FC.230 dalyje, laikomi einant vienintelio piloto pareigas atitinkamo tipo ar klasės orlaivyje tipinėje skrydžio aplinkoje.

c) Skrydžius lėktuvu pagal IFR norintis vykdyti pilotas turi būti:

1. išskraidęs ne mažiau kaip 50 valandų skrydžio pagal IFR atitinkamo tipo ar klasės lėktuvu laiko, iš kurių 10 valandų – kaip orlaivio vadas, ir

2. per paskutines 90 dienų atitinkamo tipo ar klasės lėktuvu:

i) įvykdęs penkis skrydžius pagal IFR, įskaitant tris artėjimus tūpti pagal prietaisus, eidamas vienintelio piloto pareigas, arba

ii) išlaikęs artėjimo tūpti pagal IFR egzaminą.

d) Skrydžius lėktuvu naktį norintis vykdyti pilotas turi būti:

1. išskraidęs ne mažiau kaip 15 valandų skrydžio naktį laiko, kuris gali būti įskaičiuotas į 50 valandų skrydžio pagal IFR laiką, numatytą c punkto 1 papunktyje, ir

2. per paskutines 90 dienų atitinkamo tipo ar klasės lėktuvu:

i) tris kartus pakilęs ir nutūpęs naktį, eidamas vienintelio piloto pareigas, arba

ii) išlaikęs naktinio kilimo ir tūpimo egzaminą.

e) Skrydžius sraigtasparniu pagal IFR norintis vykdyti pilotas turi būti:

1. iš viso išskraidęs 25 valandas pagal IFR atitinkamoje skrydžio aplinkoje ir

2. eidamas vienintelio piloto pareigas išskraidęs 25 valandas tam tikro tipo sraigtasparniu, patvirtintu būti vienintelio piloto valdomam pagal IFR, iš kurių 10 valandų gali būti išskraidyta su priežiūra, įskaitant penkių maršrutinio skrydžio pagal IFR sektorių perskridimą su priežiūra, taikant vienintelio piloto procedūras, ir

3. per paskutines 90 dienų:

i) atlikęs penkis skrydžius pagal IFR eidamas vienintelio piloto pareigas, įskaitant tris artėjimus tūpti pagal prietaisus, atliktus šiam tikslui patvirtintu sraigtasparniu, arba

ii) eidamas vienintelio piloto pareigas išlaikęs artėjimo tūpti pagal IFR egzaminą atitinkamo tipo sraigtasparniu, skrydžio treniruokliu (FTD) arba imituojamo skrydžio treniruokliu (FFS).

a) Vadovavimo skrydžiams lėktuvais ir sraigtasparniais kursai turi apimti bent šiuos elementus:

1. mokymą FSTD, apimantį avialinijų skrydžio mokymą (LOFT) ir (arba) skrydžio mokymą;

2. naudotojo kvalifikacijos patikrinimo einant orlaivio vado pareigas egzaminą;

3. vadovavimo atsakomybės mokymą;

4. maršrutinio skrydžio einant prižiūrimo orlaivio vado pareigas mokymą, kurį sudaro ne mažiau kaip:

i) jei tai lėktuvai – 10 skrydžio sektorių ir

ii) jei tai sraigtasparniai – 10 valandų, perskrendant ne mažiau kaip 10 skrydžio sektorių;

5. einant orlaivio vado pareigas išlaikytą maršrutinio skrydžio egzaminą ir įrodytas pakankamas žinias apie maršrutą ar zoną, kuriuo bus skrendama, aerodromus, įskaitant atsarginius aerodromus, ir įrangą, kuriais bus naudojamasi, ir procedūras, kurios bus taikomos, ir

6. įgulos išteklių valdymo mokymą.

a) Prieš pradėdamas neprižiūrimas skraidyti maršrutais, skrydžio įgulos narys turi būti baigęs pradinį CRM mokymo kursą.

b) Pradinį CRM mokymą vykdo bent vienas tinkamos kvalifikacijos CRM instruktorius, kuriam paaiškinti tam tikras sritis gali padėti ekspertai.

c) Jei skrydžio įgulos narys anksčiau nebuvo baigęs ATPL lygio žmogiškųjų veiksnių teorijos mokymo, prieš pradinį CRM mokymą arba kartu su juo jis išklauso vežėjo rengiamą teorijos kursą, pagrįstą ATPL skirta žmogaus galimybių ir ribotumo programa, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priede (FLC dalyje).

a) CRM mokymas įtraukiamas į vežėjo rengiamą permokymo kursą.

b) Prasidėjus vežėjo rengiamam permokymo kursui, skrydžio įgulos nariui neskiriamos skraidymo kito tipo ar klasės orlaiviu pareigos, kol kursas nebus baigtas. Tik B klasės lėktuvus valdantys įgulos nariai vykstant permokymo kursams gali būti paskirti vykdyti skrydžius kitų tipų B klasės lėktuvais, kiek tai būtina veiklai palaikyti.

c) Skrydžio įgulos nariui būtinas vežėjo rengiamo permokymo mastas nustatomas laikantis skrydžių vykdymo vadove nustatytų kvalifikacijos ir patirties standartų ir atsižvelgiant į to įgulos nario ankstesnius mokymus ir patirtį.

d) Skrydžio įgulos narys:

1. išlaiko naudotojo kvalifikacijos patikrinimo egzaminą ir baigia mokymą apie avarinę ir saugos įrangą bei išlaiko atitinkamą egzaminą, prieš pradėdamas maršrutinį skraidymą su priežiūra (LIFUS), ir

2. pabaigęs maršrutinį skraidymą su priežiūra, išlaiko maršrutinio skrydžio egzaminą. B klasės lėktuvų atveju LIFUS gali būti vykdomas bet kokiu tinkamos klasės lėktuvu.

e) Lėktuvų pilotai, kuriems tipo kvalifikacija suteikta atsižvelgiant į nulines skridos mokymo (ZFTT) kursą:

1. pradeda maršrutinį skraidymą su priežiūra per 21 dieną po įgūdžių patikrinimo egzamino arba vežėjo rengiamo atitinkamo mokymo. To mokymo turinys aprašomas skrydžių vykdymo vadove;

2. šešis kartus pakyla ir nutupia FSTD per 21 dieną po įgūdžių patikrinimo egzamino, prižiūrimas kito piloto krėsle sėdinčio lėktuvų tipo kvalifikacijos instruktoriaus (TRI(A)). Kilimų ir tūpimų skaičius gali būti sumažintas, jei pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 nustatytų tinkamumo naudoti duomenų privalomoje dalyje yra apibrėžtos lengvatos. Jei šie kilimai ir tūpimai neatliekami per 21 dieną, vežėjas turi surengti kvalifikacijos kėlimo mokymą, kurio turinys aprašomas skrydžių vykdymo vadove;

3. atlieka pirmuosius keturis LIFUS kilimus ir tūpimus lėktuvu, prižiūrimas kito piloto krėsle sėdinčio lėktuvų tipo kvalifikacijos instruktoriaus. Kilimų ir tūpimų skaičius gali būti sumažintas tuo atveju, jei pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 nustatytų tinkamumo naudoti duomenų privalomoje dalyje yra apibrėžtos lengvatos.

a) Orlaivių vadai, kurie dėl savo pareigų privalo skristi bet kurio piloto krėsle ir atlikti antrojo piloto pareigas, arba orlaivių vadai, turintys atlikti mokymo ar egzaminavimo pareigas, baigia papildomą mokymą ir išlaiko egzaminus, nurodytus skrydžių vykdymo vadove. Egzaminas gali būti rengiamas kartu su ORO.FC.230 dalies b punkte nurodytu naudotojo kvalifikacijos patikrinimo egzaminu.

b) Papildomas mokymas ir egzaminai apima bent šiuos dalykus:

1. variklio gedimą kylant;

2. artėjimą tūpti ir skrydį ratu neveikiant vienam varikliui ir

3. tūpimą neveikiant vienam varikliui.

c) Sraigtasparnių vadai taip pat turi išlaikyti atskirus kvalifikacijos patikrinimo egzaminus tiek kairiajame, tiek dešiniajame krėsluose, jei tuo atveju, kai tipo kvalifikacijos patikrinimo egzaminas laikomas kartu su naudotojo kvalifikacijos patikrinimo egzaminu, sraigtasparnio vadas baigia savo mokymą ar išlaiko egzaminą įprastame krėsle.

d) Jei manevrai su neveikiančiu varikliu atliekami orlaiviu, variklio gedimai imituojami.

e) Kai skrendama antrojo piloto krėsle, be kita ko, turi galioti ir būti aktualūs ORO.FC.230 dalyje reikalaujami egzaminai, kuriuos reikia išlaikyti norint skristi orlaivio vado krėsle.

f) Orlaivio vadą pakeičiantis pilotas, laikydamas naudotojo kvalifikacijos patikrinimo egzaminus, nustatytus ORO.FC.230 dalies b punkte, turi įrodyti, kad geba atlikti veiksmus ir taikyti procedūras, už kuriuos paprastai nėra atsakingas. Jei kairiojo ir dešiniojo krėslų skirtumai nereikšmingi, praktika gali būti atliekama bet kuriame krėsle.

g) Pilotas, išskyrus orlaivio vado krėsle sėdintį orlaivio vadą, laikydamas ORO.FC.230 dalies b punkte nustatytus naudotojo kvalifikacijos patikrinimo egzaminus, įrodo gebėjimą atlikti pratimus ir taikyti procedūras, kurie tenka vado atsakomybei, jam einant stebinčiojo piloto pareigas. Jei kairiojo ir dešiniojo krėslų skirtumai nereikšmingi, praktika gali būti atliekama bet kuriame krėsle.

a) Skrydžių vykdymo vadove nustatytos ir kompetentingos institucijos patvirtintos procedūros ar veiklos apribojimai skraidant daugiau kaip vieno tipo ar varianto orlaiviu apima:

1. skrydžio įgulos narių būtiniausią patirties lygį;

2. būtiniausią skrydžių vieno tipo ar varianto orlaiviais patirties lygį prieš pradedant mokytis ir skraidyti kito tipo ar varianto orlaiviais;

3. procesą, kurio metu skrydžio įgula, turinti kvalifikaciją skristi vieno tipo ar varianto orlaiviu, bus mokoma ir įgys kvalifikaciją skristi kito tipo ar varianto orlaiviu, ir

4. visus kiekvienam orlaivių tipui ar variantui taikomus naujausios patirties reikalavimus.

b) Jei skrydžio įgulos narys valdo tiek sraigtasparnius, tiek lėktuvus, tam skrydžio įgulos nariui leidžiama vykdyti skrydžius tik vieno tipo lėktuvu ir vieno tipo sraigtasparniu.

c) a punktas netaikomas skrydžiams B klasės lėktuvais, jeigu tai yra tik skrydžiai vienpiločių stūmoklinių variklių lėktuvų klasių lėktuvais pagal VRF dieną. b punktas netaikomas skrydžiams B klasės lėktuvais, jeigu tai yra tik skrydžiai vienpiločių stūmoklinių variklių lėktuvų klasių lėktuvais.

a) Atitinkamą patirtį turintis lėktuvų naudotojas kompetentingos institucijos patvirtinta alternatyvia mokymo ir kvalifikacijos programa (ATQP) gali pakeisti vieną ar kelis skrydžio įgulos mokymo ir egzaminų reikalavimus:

1. SPA.LVO.120 dalį dėl skrydžio įgulos mokymo ir kvalifikacijos;

2. permokymą ir susijusius egzaminus;

3. skirtumų mokymą ir supažindinamąjį mokymą;

4. vadovavimo kursą;

5. kartotinį mokymą ir susijusius egzaminus ir

6. skrydžių daugiau kaip vieno tipo ar varianto orlaiviais mokymą.

b) ATQP turi apimti mokymą ir egzaminus, kuriais užtikrinamas ir palaikomas kvalifikacijos lygis yra bent lygiavertis tam, kuris pasiekiamas laikantis ORO.FC.220 ir ORO.FC.230 dalių nuostatų. Prieš kompetentingai institucijai suteikiant ATQP patvirtinimą turi būti įrodomas skrydžio įgulos išmokymo ir kvalifikacijos lygis.

c) ATQP patvirtinimo prašantis vežėjas kompetentingai institucijai pateikia įgyvendinimo planą, kuriame aprašytas skrydžio įgulos išmokymo ir kvalifikacijos lygis, kurį numatyta pasiekti.

d) Be ORO.FC.230 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 I priedo (FCL dalies) FCL.060 dalyje reikalaujamų egzaminų, kiekvienas skrydžio įgulos narys turi gauti maršrutinio skraidymo vertinimą (LOE), kuris atliekamas naudojant FSTD. LOE galiojimo laikotarpis yra 12 kalendorinių mėnesių. Galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo mėnesio, kurį buvo laikomas egzaminas, pabaigos. Jei LOE vyksta per paskutiniuosius 3 galiojimo laikotarpio mėnesius, naujas galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo pirminės galiojimo pabaigos dienos.

e) Po 2 metų skraidymo pagal patvirtintą ATQP vežėjas, gavęs kompetentingos institucijos patvirtinimą, ORO.FC.230 dalyje nurodytų egzaminų galiojimo laikotarpius gali pratęsti taip:

1. Naudotojo kvalifikacijos patikrinimo egzamino – iki 12 kalendorinių mėnesių. Galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo mėnesio, kurį buvo laikomas egzaminas, pabaigos. Jei egzaminas laikomas per paskutiniuosius 3 galiojimo laikotarpio mėnesius, naujas galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo pirminės galiojimo pabaigos dienos.

2. Maršrutinio skrydžio egzamino – iki 24 kalendorinių mėnesių. Galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo mėnesio, kurį buvo laikomas egzaminas, pabaigos. Jei egzaminas laikomas per paskutiniuosius 6 galiojimo laikotarpio mėnesius, naujas galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo pirminės galiojimo pabaigos dienos.

3. Su avarine ir saugos įranga susijusio egzamino – iki 24 kalendorinių mėnesių. Galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo mėnesio, kurį buvo laikomas egzaminas, pabaigos. Jei egzaminas laikomas per paskutiniuosius 6 galiojimo laikotarpio mėnesius, naujas galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo pirminės galiojimo pabaigos dienos.

a) CPL(A) (lėktuvo) licencijos turėtojas eina komerciniams skrydžiams naudojamo vienpiločio lėktuvo vado pareigas tik jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų:

1. tuo atveju, kai keleiviai skraidinami pagal VFR didesniu nei 50 jūrmylių (90 km) spinduliu nuo išvykimo aerodromo, jis yra išskraidęs ne mažiau kaip 500 valandų skrydžio lėktuvais laiko arba turi galiojančią skrydžio pagal prietaisus kvalifikaciją;

2. tuo atveju, kai kelių variklių tipo lėktuvu skraidoma pagal IFR, jis yra išskraidęs ne mažiau kaip 700 valandų skrydžio laiko lėktuvais, iš kurių 400 valandų – kaip įgulos vadas. Iš šių valandų 100 valandų turi būti išskraidyta pagal IFR ir 40 valandų – kelių variklių lėktuvais. Vietoje 400 valandų, išskraidytų einant įgulos vado pareigas, gali būti įskaitomos valandos, išskraidytos einant antrojo piloto pareigas pagal įdiegtą skrydžių vykdymo vadove reikalaujamą daugianarės įgulos sistemą, dvi valandas skrydžio einant antrojo piloto pareigas laiko prilyginant vienai valandai skrydžio einant įgulos vado pareigas laiko;

3. tuo atveju, kai vieno variklio lėktuvu skraidoma pagal IFR, jis yra išskraidęs ne mažiau kaip 700 valandų skrydžio laiko lėktuvais, iš kurių 400 valandų – kaip įgulos vadas. Iš šių valandų 100 valandų turi būti išskraidyta pagal IFR. Vietoje 400 valandų, išskraidytų einant įgulos vado pareigas, gali būti įskaitomos valandos, išskraidytos einant antrojo piloto pareigas pagal įdiegtą skrydžių vykdymo vadove reikalaujamą daugianarės įgulos sistemą, dvi valandas skrydžio einant antrojo piloto pareigas laiko prilyginant vienai valandai skrydžio einant įgulos vado pareigas laiko.

b) Skrydžiams B klasės lėktuvais pagal VFR dieną a punkto 1 papunktis netaikomas.

a) CPL(H) (sraigtasparnio) licencijos turėtojas eina komerciniams skrydžiams naudojamo vienpiločio sraigtasparnio vado pareigas, jei:

1. tuo atveju, kai skraidoma pagal IFR, jis yra išskraidęs ne mažiau kaip 700 valandų bendro skrydžio sraigtasparniais laiko, iš kurių 300 valandų – kaip įgulos vadas. Iš šių valandų 100 valandų turi būti išskraidyta pagal IFR. 300 valandų, kurios išskraidytos einant įgulos vado pareigas, gali būti pakeistos valandomis, kurios išskraidytos einant antrojo piloto pareigas pagal įdiegtą skrydžių vykdymo vadove reikalaujamą daugianarės įgulos sistemą, dvi valandas skrydžio einant antrojo piloto pareigas laiko prilyginant vienai valandai skrydžio einant įgulos vado pareigas laiko;

2. tuo atveju, kai skraidoma esant vizualiosioms meteorologinėms sąlygoms (VMC) naktį, jis:

i) turi galiojančią skrydžio pagal prietaisus kvalifikaciją arba

ii) yra išskraidęs 300 valandų bendro skrydžio sraigtasparniais laiko, įskaitant 10 valandų – kaip pilotas naktį.

a) Kiekvienas įgulos narys išlaiko naudotojo kvalifikacijos patikrinimą, kad įrodytų kompetenciją vykdyti įprastas, neįprastas ir avarines procedūras, aprėpiančias aktualius aspektus, susijusius su skrydžių vykdymo vadove aprašytomis specialiosiomis užduotimis.

b) Turi būti atitinkamai atsižvelgiama į skrydžius, vykdomus pagal IFR arba naktį.

c) Naudotojo kvalifikacijos patikrinimo galiojimo laikotarpis yra 12 kalendorinių mėnesių. Galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo mėnesio, kurį buvo atliktas tikrinimas, pabaigos. Jei naudotojo kvalifikacijos patikrinimas vyksta per paskutiniuosius tris galiojimo laikotarpio mėnesius, naujas galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo pirminės galiojimo pabaigos datos.

a) 1 skirsnis, kuriame nustatomi bendri visiems skrydžiams taikomi reikalavimai, ir

b) 2 skirsnis, kuriame nustatomi papildomi reikalavimai, taikomi tik komerciniams skrydžiams.

a) Keleivių salono įgulos skaičius ir sudėtis nustatomi pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 IV priedo 7.a punktą, atsižvelgiant į veiklos veiksnius arba konkretaus vykdomo skrydžio aplinkybes. Kai orlaiviu, ►M4  išskyrus oro balioną, ◄ kurio MOPSC yra daugiau kaip 19, skraidinamas vienas ar daugiau keleivių, paskiriamas bent vienas keleivių salono narys.

b) Kad būtų laikomasi a punkto, mažiausias keleivių salono įgulos narių skaičius atitikti didesnįjį iš šių:

1. keleivių salono įgulos narių skaičių, vežėjo taikomai orlaivio keleivių salono konfigūracijai nustatytą sertifikuojant orlaivį pagal taikomas sertifikavimo specifikacijas, arba

2. jei 1 papunktyje nurodytas skaičius nenustatytas, keleivių salono įgulos narių skaičių, nustatytą sertifikuojant pagal didžiausią sertifikuotą keleivių salono krėslų konfigūraciją, atėmus iš to skaičiaus po 1 kiekvienai iki maksimalios sertifikuotos konfigūracijos trūkstamai 50-iai keleivių krėslų, arba

3. vieną keleivių salono įgulos narį kiekvienai 50-iai keleivių krėslų (arba to skaičiaus daliai), įrengtų tame pačiame orlaivio, kuris bus naudojamas, denyje.

c) Skrydžiams, kuriuose dalyvauti paskirtas daugiau kaip vienas keleivių salono įgulos narys, vežėjas paskiria vieną įgulos arba orlaivio vadui atskaitingą keleivių salono įgulos narį.

a) Keleivių salono įgulos nariai paskiriami eiti pareigas orlaivyje tik jei jie:

1. yra sulaukę18 metų amžiaus;

2. yra įvertinti pagal taikomus Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 IV priedo (MED dalies) reikalavimus ir nustatyta, kad jie fiziškai ir protiškai tinkami saugiai atlikti savo pareigas, ir

3. yra sėkmingai baigę visus šiame skyriuje reikalaujamus tinkamus mokymus ir išlaikę egzaminus ir yra kompetentingi eiti paskirtas pareigas pagal skrydžių vykdymo vadove nustatytas procedūras.

b) Prieš paskirdamas pareigas keleivių salono įgulos nariams, kurie yra laisvai samdomi ar dirba dalį etato, vežėjas, atsižvelgdamas į visas paslaugas, kurias tas keleivių salono įgulos narys teikia bet kuriam (-iems) kitam (-iems) vežėjui (-ams), patikrina, ar laikomasi visų taikomų šio skyriaus reikalavimų, visų pirma siekdamas nustatyti:

1. bendrą orlaivių tipų ir variantų, su kuriais skraidyta, skaičių ir

2. taikomus skrydžio ir tarnybos laiko apribojimus ir poilsio reikalavimus.

c) Keleiviams aiškiai nurodomi skrydžiuose dalyvaujantys keleivių salono įgulos nariai ir jų su keleivių bei skrydžio sauga susijęs vaidmuo.

a) Vežėjas parengia išsamią kiekvieno mokymo kurso programą ir mokymo planą pagal taikomus šio skyriaus ir ►M4  Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 ◄ V priedo (CC dalies), kai taikoma, reikalavimus, apimančią keleivių salono įgulos narių vykdomas pareigas ir atsakomybę.

b) Į visus mokymo kursus įtraukiamas teorinis ir praktinis mokymas bei individuali ar bendra praktika, atsižvelgiant į tai, kas tinkama kiekvienam mokomajam dalykui, kad keleivių salono įgulos nariai pasiektų ir išlaikytų šiame skyriuje reikalaujamo lygio kvalifikaciją.

c) Visi mokymo kursai vykdomi:

1. struktūruotai ir tikroviškai ir

2. tinkamą mokomojo dalyko kvalifikaciją turinčių darbuotojų.

d) Viso pagal šį skyrių reikalaujamo mokymo metu arba po jo kiekvienas keleivių salono įgulos narys laiko egzaminą, apimantį visus atitinkamos mokymo programos elementus, išskyrus įgulos išteklių valdymo (CRM) mokymą. Egzaminus rengia darbuotojai, turintys tinkamą kvalifikaciją tikrinti, ar keleivių salono įgulos narys pasiekė ir (arba) išlaiko reikiamo lygio kvalifikaciją.

e) CRM mokymo kursus ir, kai taikoma, CRM modulius rengia keleivių salono įgulos CRM instruktorius. Kai CRM elementai įtraukti į kitą mokymą, keleivių salono įgulos CRM instruktorius vadovauja mokymo plano nustatymui ir įgyvendinimui.

a) Kiekvienas naujas kandidatas, dar neturintis galiojančio keleivių salono įgulos nario atestacijos pažymėjimo, išduoto pagal ►M4  Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 ◄ V priedą (CC dalį):

1. turi baigti pradinį mokymo kursą, nurodytą to priedo CC.TRA.220 dalyje, ir

2. prieš pradėdamas kitą šiame skyriuje reikalaujamą mokymą turi išlaikyti atitinkamą egzaminą.

b) Pradinio mokymo programos elementai gali būti sujungti su pirmuoju mokymu apie konkretaus tipo orlaivius ir vežėjo rengiamu permokymu, jei laikomasi CC.TRA.220 dalies reikalavimų ir visi tokie elementai atitinkamų keleivių salono įgulos narių mokymo knygelėse užregistruojami kaip pradinio mokymo kurso elementai.

a) Kiekvienas keleivių salono įgulos narys turi būti baigęs atitinkamą mokymą apie konkretaus tipo orlaivius ir vežėjo rengiamą permokymą bei išlaikęs atitinkamus egzaminus, kad galėtų būti:

1. pirmą kartą vežėjo būti paskirtas keleivių salono įgulos nario pareigoms eiti arba

2. to vežėjo būti paskirtas dirbti kito tipo orlaivyje.

b) Rengdamas mokymo apie konkretaus tipo orlaivius ir permokymo programas bei planus vežėjas įtraukia pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 nustatytų tinkamumo naudoti duomenų privalomoje dalyje apibrėžtus atitinkamus elementus, jeigu jų yra.

c) Mokymo apie konkretaus tipo orlaivius programa apima:

1. mokymą ir praktiką tipiniu treniruokliu arba tikrame orlaivyje ir

2. bent šiuos mokymo apie konkretaus tipo orlaivius elementus:

i) orlaivio aprašą, susijusį su keleivių salono įgulos pareigomis;

ii) visą įrengtą saugos įrangą ir sistemas, susijusias su keleivių salono įgulos pareigomis;

iii) kiekvieno keleivių salono įgulos nario mokymą naudoti ir praktiškai atidaryti kiekvieno tipo ar varianto orlaivio paprastas ir avarines duris ir išėjimus įprastu ir avariniu režimu;

iv) kitų išėjimų, įkaitant skrydžio įgulos kabinos langus, naudojimo demonstraciją;

v) priešgaisrinės ir priešdūminės apsaugos įrangą, jeigu ji įrengta;

vi) mokymą naudotis avarine slyde, jeigu ji įrengta;

vii) krėslo, fiksavimo sistemos ir deguonies sistemos įrangos naudojimą, susijusį su piloto nepajėgumu.

d) Su kiekvieno tipo orlaiviu, kuriuo bus vykdomi skrydžiai, susijusio vežėjo rengiamo permokymo programa apima:

1. mokymą ir praktiką tipiniu treniruokliu arba tikrame orlaivyje;

2. vežėjo standartinių veiklos procedūrų mokymą, skirtą keleivių salono įgulos nariams, kuriems vežėjas pirmą kartą skiria pareigas;

3. bent šiuos vežėjo taikomus mokymo elementus, susijusius su to tipo, kuris bus naudojamas, orlaiviais:

i) keleivių salono konfigūracijos aprašą;

ii) visos orlaivyje esančios nešiojamosios saugos ir avarinės įrangos suradimą, išėmimą ir naudojimą;

iii) visas įprastas bei avarines procedūras;

iv) keleivių aptarnavimą ir minios suvaldymą;

v) priešgaisrinį ir priešdūminį mokymą, įskaitant mokymą naudotis visa susijusia tipine orlaivyje esančia priešgaisrine ir apsaugine įranga;

vi) evakuacijos procedūras;

vii) procedūras, taikomas piloto nepajėgumo atveju;

viii) taikomus saugos reikalavimus ir procedūras;

ix) įgulos išteklių valdymą.

a) Be ORO.CC.125 dalyje reikalaujamo mokymo, keleivių salono įgulos narys turi baigti visus skirtumus apimantį mokymą ir išlaikyti atitinkamą egzaminą, prieš būdamas paskirtas:

1. į kito to paties orlaivio tipo, kuriuo tuo metu vykdomi skrydžiai, varianto orlaivį arba

2. į to paties tipo arba varianto, kuriuo tuo metu vykdomi skrydžiai, kitą orlaivį, kuriame skiriasi:

i) saugos įranga;

ii) saugos ir avarinės įrangos vieta arba

iii) įprastos ir avarinės procedūros.

b) Skirtumų mokymo programa:

1. prireikus nustatoma lyginant su keleivių salono įgulos nario pagal ORO.CC.125 dalies c ir d punktus baigta mokymo apie konkretaus tipo orlaivius programa ir

2. apima mokymą ir praktiką tipiniu treniruokliu arba tikrame orlaivyje, priklausomai nuo nagrinėjamo skirtumų mokymo elemento.

c) Rengdamas skirtumų mokymo programą ir mokymo planą, susijusius su tam tikro tuo metu naudojamo tipo ir varianto orlaiviais, vežėjas įtraukia pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 nustatytų tinkamumo naudoti duomenų privalomoje dalyje apibrėžtus atitinkamus elementus, jei jų yra.

a) Kiekvienas keleivių salono įgulos narys kasmet baigia kartotinį mokymą ir išlaiko egzaminą.

b) Kartotinis mokymas apima kiekvieno keleivių salono įgulos nario veiksmus per įprastas ir avarines procedūras ir treniruotes, atitinkančias kiekvieno tipo ir (arba) varianto orlaivius, kuriais bus vykdomi skrydžiai.

c) Mokymo apie tam tikro tipo orlaivius elementai:

1. kartotinis mokymas, apimantis kasmetines imitavimo treniruotes, per kurias kiekvienas keleivių salono įgulos narys imituoja naudojimąsi kiekvieno tipo ar varianto orlaivio įprastomis ir avarinėmis durimis bei išėjimais evakuojant keleivius;

2. ne rečiau kaip kas 3 metus rengiamas kartotinis mokymas, per kurį taip pat:

i) kiekvienas keleivių salono įgulos narys tipiniu treniruokliu arba tikrame orlaivyje mokomas naudotis kiekvieno tipo ar varianto orlavio įprastais ir avariniais išėjimais ir iš tikrųjų juos atidaryti įprastu ir avariniu režimu;

ii) kiekvienas keleivių salono įgulos narys tipiniu treniruokliu arba tikrame orlaivyje mokomas iš tikrųjų naudotis skrydžio įgulos kabinos apsauginėmis durimis įprastu ir avariniu režimu ir krėslų bei fiksavimo sistema, taip pat praktiškai demonstruojama deguonies sistemos įranga, naudojama piloto nepajėgumo atveju;

iii) demonstruojama, kaip veikia visi kiti išėjimai, įskaitant skrydžio įgulos kabinos langus, ir

iv) demonstruojama, kaip naudotis gelbėjimosi plaustu arba slyde (kai įrengta).

d) Vežėjo taikomi mokymo elementai:

1. Kasmetinis kartotinis mokymas, per kurį:

i) kiekvienas keleivių salono įgulos narys:

A) mokomas surasti visą orlaivyje įrengtą ar esančią saugos ir avarinę įrangą ir ja naudotis ir

B) mokomas naudotis gelbėjimosi liemenėmis ir nešiojamąja deguonies ir apsaugine kvėpavimo įranga (PBE);

ii) mokoma, kaip keleivių skyriuje turi būti sudedami daiktai;

iii) mokoma procedūrų, taikomų tuo atveju, kai ant orlaivio paviršiaus yra pašalinių medžiagų;

iv) mokoma avarinių procedūrų;

v) mokoma evakuacijos procedūrų;

vi) mokoma atlikti incidentų ir avarijų apžvalgą;

vii) mokoma valdyti įgulos išteklius;

viii) mokoma aviacijos medicinos aspektų ir suteikti pirmąją pagalbą, įskaitant mokymą naudotis atitinkama įranga;

ix) mokoma saugos procedūrų.

2. Ne rečiau kaip kas 3 metus rengiamas kartotinis mokymas, per kurį taip pat:

i) mokoma naudoti pirotechniką (tikrus arba tipinius įtaisus);

ii) praktiškai demonstruojama, kaip naudotis skrydžio įgulos kontroliniais sąrašais;

iii) praktiškai mokoma, kaip naudotis visa priešgaisrine įranga, įskaitant apsauginius drabužius, kokia būna orlaivyje;

iv) kiekvienas keleivių salono įgulos narys:

A) mokomas gesinti gaisrą, koks gali kilti orlaivyje;

B) mokomas uždaroje imituojamoje dūmų pripildytoje aplinkoje naudotis PBE.

e) Galiojimo laikotarpiai:

1. kasmetinis kartotinis mokymas galioja 12 kalendorinių mėnesių nuo mėnesio, kurį buvo laikomas egzaminas, pabaigos;

2. jei a punkte reikalaujamas kartotinis mokymas ir egzaminas vyksta per paskutinius 3 kalendorinius galiojimo laikotarpio mėnesius, naujas galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo pirminės galiojimo pabaigos dienos;

3. papildomi c punkto 2 papunktyje ir d punkto 2 papunktyje nurodytų kas trejus metus rengiamo mokymo elementai galioja 36 kalendorinius mėnesius nuo mėnesio, kurį buvo laikomas egzaminas, pabaigos.

a) Jei keleivių salono įgulos narys per paskutinio atitinkamo kvalifikacijos kėlimo mokymo ir egzamino galiojimo laikotarpio paskutinius 6 mėnesius:

1. nėjo jokių skraidymo pareigų, prieš būdamas vėl paskirtas eiti tokias pareigas jis baigia kiekvieną orlaivių, kurie bus naudojami, tipą atitinkantį kvalifikacijos kėlimo mokymą ir išlaiko atitinkamą egzaminą arba

2. jei jis nėjo skraidymo pareigų vieno konkretaus tipo orlaivyje, prieš būdamas vėl paskirtas eiti tokias pareigas, jis to tipo orlaiviu:

i) baigia kvalifikacijos kėlimo mokymą ir išlaiko egzaminą arba

ii) atlieka du supažindinamuosius skrydžius pagal ORO.CC.135 dalį.

b) Kiekvieną orlaivių tipą atitinkanti kvalifikacijos kėlimo mokymo programa apima bent šiuos dalykus:

1. avarines procedūras;

2. evakuacijos procedūras;

3. kiekvieno keleivių salono įgulos nario mokymą naudotis ir iš tikrųjų atidaryti kiekvieno tipo ar varianto orlaivio įprastus bei avarinius išėjimus ir skrydžio įgulos kabinos apsaugines duris įprastu ir avariniu režimu;

4. demonstravimą, kaip naudotis visais kitais išėjimais, įskaitant skrydžio įgulos kabinos langus;

5. mokymą, kaip surasti visą orlaivyje įrengtą ar esančią atitinkamą saugos ir avarinę įrangą ir ja naudotis.

c) Vežėjas gali vietoj kvalifikacijos kėlimo mokymo pasirinkti kartotinį mokymą, jei keleivių salono įgulos narys vėl paskiriamas eiti skrydžio pareigas dar nepasibaigus paskutinio kartotinio mokymo ir egzamino galiojimo laikotarpiui. Jei tas galiojimo laikotarpis pasibaigė, kvalifikacijos kėlimo mokymą galima pakeisti tik konkretų orlaivių tipą atitinkančiu mokymu ir vežėjo rengiamu permokymu, kaip nurodyta ORO.CC.125 dalyje.

a) Jei reikalingas daugiau kaip vienas keleivių salono įgulos narys, keleivių salono įguloje turi būti vežėjo paskirtas vyresnysis keleivių salono įgulos narys.

b) Vežėjas keleivių salono įgulos narį skiria vyresniuoju keleivių salono įgulos nariu tik jei jis:

1. turi bent 1 metų keleivių salono įgulos nario patirtį ir

2. sėkmingai baigė vyresniojo keleivių salono įgulos nario mokymo kursą ir išlaikė atitinkamą egzaminą.

c) Vyresniojo keleivių salono įgulos nario mokymo kursas apima visas vyresniųjų keleivių salono įgulos narių pareigas bei atsakomybę ir bent šiuos elementus:

1. priešskrydinį instruktažą;

2. bendradarbiavimą su įgula;

3. vežėjo ir teisinių reikalavimų apžvalgą;

4. pranešimus apie avarijas ir incidentus;

5. žmogiškuosius veiksnius ir įgulos išteklių valdymą (CRM) ir

6. skrydžio ir tarnybos laiko apribojimus ir poilsio reikalavimus.

d) Vyresnysis keleivių salono įgulos narys yra atskaitingas vadui už skrydžių vykdymo vadove nustatytų įprastų ir avarinių procedūrų atlikimą ir koordinavimą, įskaitant su sauga nesusijusių pareigų nebevykdymą saugos ar saugumo sumetimais.

e) Vežėjas nustato tvarką, kaip parinkti tinkamiausios kvalifikacijos keleivių salono įgulos narį eiti vyresniojo keleivių salono įgulos nario pareigas, jei paskirtas vyresnysis keleivių salono įgulos narys nebegali eiti savo pareigų. Apie šios tvarkos pakeitimus pranešama kompetentingai institucijai.

a) Jei orlaivyje yra keleivių, keleivių salone turi būti bent mažiausias pagal ORO.CC.100 dalį reikalaujamas keleivių salono įgulos narių skaičius.

b) c punkte nurodytomis sąlygomis šis skaičius gali būti sumažintas:

1. per įprastas ant žemės atliekamas operacijas, kai neatliekamas degalų papildymas arba išleidimas orlaiviui esant savo stovėjimo vietoje, arba

2. nenumatytomis aplinkybėmis, jei sumažėja vežamų keleivių skaičius. Šiuo atveju po skrydžio kompetentingai institucijai pateikiama ataskaita.

c) Sąlygos:

1. skrydžių vykdymo vadove nustatomos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad su mažesne keleivių salono įgula būtų pasiektas lygiavertis saugos lygis, ypač evakuojant keleivius;

2. mažesnėje keleivių salono įguloje turi būti ORO.CC.200 dalyje nurodytas vyresnysis keleivių salono įgulos narys;

3. kiekvienai 50-iai keleivių (arba to skaičiaus daliai), esančių tame pačiame orlaivio denyje, būtinas bent vienas keleivių salono įgulos narys;

4. jei tai įprastos ant žemės atliekamos operacijos, kai orlaivyje turi būti daugiau kaip vienas keleivių salono įgulos narys, pagal c punkto 3 papunktį nustatytas skaičius padidinimas vienu keleivių salono įgulos nariu kiekvienai grindų lygyje esančių avarinių išėjimų porai.

a) turi galiojantį keleivių salono įgulos nario atestacijos pažymėjimą, išduotą pagal ►M4  Reglamento (ES) Nr. 1178/2011 ◄ V priedą (CC dalį);

b) turi pagal šį skyrių suteiktą to orlaivio tipo ar varianto kvalifikaciją;

c) laikosi kitų taikomų šio skyriaus bei IV priedo (CAT dalies) reikalavimų;

d) dėvi vežėjo keleivių salono įgulos nario uniformą.

a) Mokymo ir egzaminų programas, įskaitant šiame skyriuje reikalaujamą mokymo planą, patvirtina kompetentinga institucija ir jos nurodomos skrydžių vykdymo vadove.

b) Keleivių salono įgulos nariui sėkmingai baigus mokymo kursą ir išlaikius atitinkamą egzaminą, vežėjas:

1. atnaujina keleivių salono įgulos nario mokymo įrašus pagal ORO.MLR.115 dalį ir

2. pateikia jam sąrašą, kuriame nurodyti atnaujinti orlaivių tipui (-ams) ir variantui (-ams), su kuriais keleivių salono įgulos narys turi kvalifikaciją skraidyti, taikomi galiojimo laikotarpiai.

a) Keleivių salono įgulos narys neskiriamas skraidyti daugiau kaip trijų tipų orlaiviais, išskyrus atvejus, kai, kompetentingai institucijai patvirtinus, keleivių salono įgulos narys gali būti paskirtas skraidyti keturių tipų orlaiviais, jei bent dviejų tipų orlaivių:

1. saugos bei avarinė įranga ir orlaivių tipą atitinkančios įprastos bei avarinės procedūros yra panašios ir

2. visiems orlaivių tipams taikomos įprastos ir avarinės procedūros yra tokios pačios.

b) kad būtų laikomasi a punkto, taip pat keleivių salono įgulos mokymo bei kvalifikacijos suteikimo tikslais vežėjas nustato:

1. kiekvieno orlaivio tipą arba variantą, atsižvelgdamas į atitinkamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 748/2012 nustatytų tinkamumo naudoti duomenų privalomoje dalyje apibrėžtus to orlaivių tipo ar jo varianto duomenis, jeigu jų yra, ir

2. orlaivių tipo variantus, kurie priskiriami kitiems orlaivių tipams, jei jie skiriasi šiais aspektais:

i) avarinio išėjimo veikimu;

ii) nešiojamosios saugos įrangos vieta ir rūšimi;

iii) konkrečiam orlaivių tipui taikomomis avarinėmis procedūromis.

a) Vežėjas pagal tokiems skrydžiams taikomus kriterijus atrenka, samdo, moko keleivių salono įgulos narius, kuriuos ketina paskirti eiti vienintelio keleivių salono įgulos nario pareigas, ir tikrina jų kvalifikaciją.

b) Anksčiau neturėję vienintelio keleivių salono įgulos nario patirties keleivių salono įgulos nariai tokiam darbui paskiriami tik po to, kai:

1. be kito šiame skyriuje reikalaujamo mokymo ir egzamino papildomai baigia c punkte reikalaujamą mokymą;

2. sėkmingai išlaiko egzaminus, kuriais patvirtinama jų kvalifikacija eiti savo pareigas ir prisiimti atsakomybę pagal skrydžių vykdymo vadove nustatytas procedūras, ir

3. atitinkamo tipo orlaiviais išskraido ne trumpesnius kaip 20 valandų supažindinamuosius skrydžius per 15 sektorių, prižiūrimi atitinkamą patirtį turinčio keleivių salono įgulos nario.

c) Siekiant perteikti skrydžių su vieninteliu keleivių salono įgulos nariu esmę, turi būti ypač pabrėžiami šie papildomi mokymo elementai:

1. orlaivio vado atsakomybė vykdant įprastas ir avarines procedūras;

2. veiksmų koordinavimo ir bendravimo su skrydžio įgula svarba, visų pirma siekiant suvaldyti nepaklusnius ar trukdančius keleivius;

3. vežėjo ir teisinių reikalavimų apžvalga;

4. dokumentai;

5. pranešimai apie avarijas ir incidentus ir

6. skrydžio ir tarnybos laiko apribojimai ir poilsio reikalavimai.

a) Techninės įgulos nariai, vykdantys komercinius HEMS, HHO skrydžius arba skrydžius su NVIS, paskiriami eiti pareigas tik jei jie:

1. yra sulaukę18 metų;

2. yra fiziškai ir protiškai tinkami saugiai eiti paskirtas pareigas ir prisiimti atsakomybę;

3. baigė visą atitinkamą pagal šį skyrių reikalaujamą mokymą, kad galėtų eiti paskirtas pareigas;

4. patikrinus nustatyta, kad jie yra kvalifikuoti eiti visas paskirtas pareigas skrydžių vykdymo vadove nustatyta tvarka.

b) Prieš skirdamas pareigas techninės įgulos nariui, kuris dirba savarankiškai ir (arba) yra laisvai samdomas ar dirba dalį etato, vežėjas, atsižvelgdamas į visas paslaugas, kurias tas techninės įgulos narys teikia kitam (-iems) vežėjui (-ams), patikrina, ar laikomasi visų taikomų šio skyriaus reikalavimų, visų pirma siekdamas nustatyti:

1. bendrą orlaivių, kuriais skraidyta, tipų ir variantų skaičių;

2. taikomus skrydžio ir tarnybos laiko apribojimus ir poilsio reikalavimus.

a) Vežėjas parengia mokymo programą pagal taikomus šio skyriaus reikalavimus, apimančią techninės įgulos narių pareigas ir atsakomybę.

b) Baigęs pradinį mokymą, vežėjo rengiamą permokymą, skirtumų ir kartotinį mokymą kiekvienas techninės įgulos narys laiko egzaminą, kad įrodytų savo kvalifikaciją atlikti įprastas ir avarines procedūras.

c) Kiekvieną mokymo kursą ir egzaminą rengia tinkamos kvalifikacijos ir mokomojo dalyko patirties turintys darbuotojai. Vežėjas kompetentingą instituciją informuoja apie egzaminus rengiančius asmenis.

a) bendras teorines aviacijos ir aviacijos taisyklių žinias, įskaitant visus elementus, susijusius su būtinomis techninės įgulos pareigomis ir atsakomybe;

b) priešgaisrinį ir priešdūminį mokymą;

c) mokymą išsigelbėti ant žemės ir vandenyje, atitinkantį skrydžių tipą ir zoną;

d) aviacijos medicinos aspektus ir pirmąją pagalbą;

e) ryšio palaikymą ir atitinkamus CRM elementus, nurodytus ORO.FC.115 ir ORO.FC.215 dalyse.

a) vežėjo rengiamą permokymą, įskaitant atitinkamus CRM elementus,

1. prieš vežėjui pirmą kartą paskiriant dirbti techninės įgulos nariu arba

2. pereidamas į kito tipo ar klasės orlaivį, jei skiriasi kuri nors b punkte minima įranga arba procedūros.

b) Per vežėjo rengiamą permokymą mokoma:

1. surasti visą orlaivyje esančią saugos ir gelbėjimosi įrangą ir ja naudotis;

2. visų įprastų ir avarinių procedūrų;

3. kokia orlaivio įranga naudojama vykdant pareigas orlaivyje arba ant žemės padedant pilotui per HEMS, HHO skrydžius arba skrydžius su NVIS.

a) Kiekvienas techninės įgulos narys baigia skirtumų mokymą, kai keičiasi tų tipų ar variantų orlaiviuose, kuriais tuo metu vykdomi skrydžiai, esanti įranga ar taikomos procedūros.

b) Skrydžių vykdymo vadove vežėjas nurodo, kokiais atvejais būtinas toks skirtumų mokymas.

a) Per kiekvieną 12 mėnesių laikotarpį kiekvienas techninės įgulos narys baigia kartotinį mokymą apie tam tikro tipo ar klasės orlaivius ir įrangą, su kuriais dirba tas techninės įrangos narys. Į visus atitinkamus kartotinio mokymo etapus įtraukiami CRM elementai.

b) Kartotinis mokymas apima teorinį bei praktinį instruktažą ir praktiką.

a) Kiekvienas techninės įgulos narys, nėjęs pareigų paskutinius 6 mėnesius, baigia skrydžių vykdymo vadove nurodytą kvalifikacijos kėlimo mokymą.

b) Techninės įgulos narys, nėjęs skrydžio pareigų vieno konkretaus tipo ar klasės orlaiviuose paskutinius 6 mėnesius, prieš būdamas paskirtas į to tipo ar klasės orlaivį:

1. baigia to orlaivio tipo ar klasės kvalifikacijos kėlimo mokymą arba

2. to tipo ar klasės orlaiviu perskrenda du supažindinamuosius sektorius.

a) iš anksto paskelbia darbo grafikus, kad įgulos nariai galėtų tinkamai planuoti poilsį;

b) užtikrina, kad tarnybinis skrydžio laikas būtų planuojamas taip, kad įgulos nariai nebūtų pavargę ir galėtų bet kokiomis aplinkybėmis pakankamai saugiai naudoti orlaivį;

c) nurodo tokį atvykimo į darbą laiką, kad liktų pakankamai laiko antžeminėms pareigoms vykdyti;

d) atsižvelgia į tarnybinių skrydžio laikų ir poilsio laikų dažnio ir išsidėstymo tarpusavio sąveiką ir bendrą ilgų darbo valandų, derinamų su trumpiausiais poilsio laikais, poveikį;

e) darbo laiką skirsto taip, kad nebūtų smarkiai trikdomas įprastas miego ir darbo režimas, pvz., kaitaliojant dieninį ir naktinį darbą;

f) laikosi ARO.OPS.230 nuostatų dėl trikdomųjų tvarkaraščių;

g) nustato pakankamos trukmės poilsio laikotarpius, kad įgulos nariams praeitų ankstesnio darbo poveikis ir kad kito tarnybinio skrydžio laiko pradžioje jie būtų pailsėję;

h) planuoja periodinius pailgintus poilsio laikotarpius ir iš anksto apie juos praneša įgulos nariams;

i) skrydžius planuoja taip, kad neviršytų leistinos tarnybinio skrydžio laiko trukmės, atsižvelgdamas į laiką, reikalingą pasirengti skrydžiui, sektoriaus laiką ir darbų atlikimo punkte laiką.

j) jei daugiau nei 33 % tvarkaraštyje numatytų suplanuoto sezono skrydžių faktinis darbo laikas viršija didžiausią tarnybinį skrydžio laiką, pakeičia tvarkaraštį ir (arba) įgulos darbo tvarką.

a) laikosi IV priedo (CAT dalies) CAT.GEN.MPA.100 dalies b punkto; taip pat

b) kuo geriau naudojasi turimomis poilsio galimybėmis ir priemonėmis bei tinkamai planuoja poilsio laiką ir jį išnaudoja.

a) Kai pagal šį skyrių arba taikomas sertifikavimo specifikacijas reikalaujama valdyti nuovargio riziką, vežėjas nustato, įgyvendina ir prižiūri nuovargio rizikos valdymą kaip neatsiejamą savo valdymo sistemos dalį. Nuovargio rizikos valdymu turi būti užtikrinamas Reglamento (EB) Nr. 216/2008 IV priedo 7 punkto f ir g papunkčiuose ir 8 punkto f papunktyje nustatytų esminių reikalavimų vykdymas. Nuovargio rizikos valdymas aprašomas skrydžių vykdymo vadove.

b) Nustatytu, įgyvendintu ir prižiūrimu nuovargio rizikos valdymu siekiama nuolat gerinti nuovargio rizikos valdymo veiksmingumą ir jis apima:

(1) vežėjo nuovargio rizikos valdymo filosofijos ir principų, vadinamosios nuovargio rizikos valdymo strategijos, aprašą;

(2) nuovargio rizikos valdymo procesų dokumentavimą, įskaitant darbuotojų informavimą apie jų atsakomybę ir šių dokumentų keitimo tvarkos nustatymą;

(3) mokslinius principus ir žinias;

(4) pavojų nustatymo ir rizikos vertinimo procesą, suteikiantį galimybę nuolat valdyti vežėjo veiklos riziką, kylančią dėl įgulos narių nuovargio;

(5) rizikos mažinimo procesą, kuriame numatomi skubūs taisomieji veiksmai, būtini norint veiksmingai sumažinti vežėjo riziką, kylančią dėl įgulos narių nuovargio, ir nuolatinė stebėsena bei reguliarus vertinimas, kaip šiais veiksmais pavyksta sumažinti nuovargio riziką;

(6) nuovargio rizikos valdymo saugos užtikrinimo procesus;

(7) nuovargio rizikos valdymo skatinimo procesus.

c) Nuovargio rizikos valdymas turi atitikti skrydžio laiko specifikacijų schemą, vežėjo dydį ir jo veiklos pobūdį bei sudėtingumą, atsižvelgiant į šiai veiklai būdingus pavojus ir susijusią riziką, taip pat taikomą skrydžio laiko specifikacijų schemą.

d) Jei įgyvendinant nuovargio rizikos valdymo saugos užtikrinimo procesą paaiškėja, kad reikiamas saugos lygis neužtikrinamas, vežėjas imasi rizikos mažinimo veiksmų.

a) Vežėjai nustato, įgyvendina ir prižiūri skrydžio laiko specifikacijų schemas, atitinkančias jų vykdomą veiklą ir Reglamentą (EB) Nr. 216/2008, šią dalį ir kitus taikomus teisės aktus, įskaitant Direktyvą 2000/79/EB.

b) Prieš pradedant įgyvendinti skrydžio laiko specifikacijų schemas, įskaitant, jei reikalaujama, atitinkamą nuovargio rizikos valdymą, jas turi patvirtinti kompetentinga institucija.

c) Siekdamas įrodyti atitiktį Reglamentui (EB) Nr. 216/2008 ir šiai daliai, vežėjas taiko agentūros patvirtintas taikomas sertifikavimo specifikacijas. Kitu atveju, jei vežėjas nori nukrypti nuo tų sertifikavimo specifikacijų pagal Reglamento (EB) NR. 216/2008 22 straipsnio 2 dalį, prieš įgyvendindamas tą nukrypimą jis turi kompetentingai institucijai pateikti išsamų numatomo nukrypimo aprašą. Apraše nurodomi vadovų arba procedūrų patikslinimai, kurie gali būti svarbūs, ir įvertinimas, kuriuo įrodoma, kad Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir šios dalies reikalavimai įvykdyti.

d) Taikant ARO.OPS.235 dalies d punktą, per 2 metus nuo nukrypimo ar nukrypti leidžiančios nuostatos įgyvendinimo vežėjas surenka duomenis apie leistą nukrypimą ar nukrypti leidžiančią nuostatą ir juos išanalizuoja pagal mokslinius principus siekdamas įvertinti nukrypimo poveikį įgulos nuovargiui. Tokia analizė pateikiama kaip ataskaita kompetentingai institucijai

a) Vežėjas:

(1) atsižvelgdamas į ORO.FTL.110 dalies c punktą, kiekvienam atskiram skrydžiui nustato tinkamą atvykimo į darbą laiką;

(2) nustato procedūras, kuriose nustatyta, kaip orlaivio vadas, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių įgulos nariai gali pervargti, ir pasikonsultavęs su jais, sutrumpina faktinį FDP ir (arba) pailgina poilsio laiką, kad nekiltų pavojaus skrydžio saugai.

b) Pagrindinis didžiausias FDP per parą.

(1) Įgulos narių, kurie yra aklimatizavęsi, didžiausias FDP per parą be pratęsimų turi atitikti šioje lentelėje nurodytas vertes:

(2) Didžiausias FDP per parą, kai įgulos narių aklimatizavimosi būsena nežinoma, turi atitikti šioje lentelėje nurodytas vertes:

(3) Didžiausias FDP per parą, kai įgulos narių aklimatizavimosi būsena nežinoma ir vežėjas įgyvendino nuovargio rizikos valdymo sistemą, turi atitikti šioje lentelėje nurodytas vertes:

c) FDP, kai skrydžio įgulos ir keleivių salono įgulos atvykimo į darbą laikas skiriasi.

d) Didžiausias aklimatizavusių įgulos narių FDP per parą, kai darbo laikas pailginamas nenumatant poilsio skrydžio metu.

(1) Didžiausias FDP per parą gali būti pailgintas ne daugiau kaip viena valanda ne daugiau kaip du kartus per septynias dienas iš eilės. Tokiu atveju:

i) trumpiausias poilsio laikas prieš skrydį ir po jo pailginamas dviem valandomis; arba

ii) poilsio laikas po skrydžio pailginamas keturiomis valandomis.

(2) Kai pailginami du FDP iš eilės, 1 dalyje numatyti papildomi poilsio laikotarpiai prieš skrydį ir po skrydžio tarp dviejų pailgintų FDP eina vienas po kito.

(3) Pailginimas planuojamas iš anksto ir apribojamas iki:

i) penkių sektorių, kai jis nesikerta su WOCL, arba

ii) keturių sektorių, kai jis kertasi su WOCL ne daugiau kaip dviem valandomis, arba

iii) dviejų sektorių, kai jis kertasi su WOCL daugiau nei dviem valandomis.

(4) Pailginant didžiausią pagrindinį pamainos FDP per parą ir neskiriant laiko poilsiui skrydžio metu jos darbo laiko negalima ilginti dėl poilsiui skrydžio metu skirto laiko arba darbo su pertraukomis.

(5) Skrydžio laiko specifikacijų schemose pagal atitinkamo tipo skrydžiui taikomas sertifikavimo specifikacijas nurodomi didžiausio pagrindinio FDP per parą pailginimo apribojimai, atsižvelgiant į:

i) skrendamų sektorių skaičių; taip pat

ii) kirtimąsi su WOCL.

e) Didžiausias FDP per parą, kai darbo laikas pailginamas dėl poilsio skrydžio metu

i) skrendamų sektorių skaičių;

ii) trumpiausią kiekvienam įgulos nariui skirtą poilsio laiką skrydžio metu;

iii) poilsio priemonių, kuriomis galima naudotis skrydžio metu, tipą ir taip pat

iv) pagrindinės skrydžio įgulos padidinimą.

f) Nenumatytos aplinkybės vykdant skrydžių operacijas. Orlaivio vado veikimas savo nuožiūra

(1) Orlaivio vadas, laikydamasis toliau nurodytų reikalavimų, gali pakeisti skrydžio laiko, darbo laiko ir poilsio laiko apribojimus, jei, vykdant skrydžių operacijas, atvykimo į darbą metu arba po atvykimo į darbą susiklosto nenumatytos aplinkybės:

i) didžiausias FDP per parą, nustatytas pritaikius ORO.FTL.205 dalies b ir e punktus arba ORO.FTL.220 dalį, negali būti ilginamas daugiau kaip dviem valandomis, nebent būtų padidinta skrydžio įgula; tokiu atveju didžiausią tarnybinį skrydžio laiką galima pailginti ne daugiau kaip trimis valandomis;

ii) jei paskutinio FDP sektoriaus metu dėl nenumatytų aplinkybių, susiklosčiusių orlaiviui jau pakilus, viršijama leistina pailginimo riba, skrydį galima tęsti į suplanuotą paskirties vietą arba nukreipti į kitą aerodromą; taip pat

iii) poilsio laiką po FDP galima sutrumpinti, bet jis jokiu atveju negali būti trumpesnis nei dešimt valandų.

(2) Susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių įgulos nariai gali pervargti, orlaivio vadas sutrumpina faktinį tarnybinį skrydžio laiką ir (arba) pailgina poilsio laiką, kad nekiltų pavojus skrydžio saugai.

(3) Prieš nuspręsdamas dėl 1 ir 2 dalyje numatytų pakeitimų, orlaivio vadas su visais įgulos nariais aptaria jų budrumo lygį.

(4) Orlaivio vadas, savo nuožiūra pailginęs FDP arba sutrumpinęs poilsio laiką, pateikia ataskaitą vežėjui.

(5) Kai FDP pailginamas arba poilsio laikas sutrumpinamas daugiau kaip viena valanda, per 28 dienas po įvykio vežėjas kompetentingai institucijai išsiunčia pranešimo kopiją su savo pastabomis.

(6) Vežėjas parengia ir skrydžių vykdymo vadove aprašo nebaudžiamąjį šioje nuostatoje aprašyto veikimo savo nuožiūra procesą.

g) Nenumatytos aplinkybės vykdant skrydžių operacijas. Atidėta darbo pradžia

a) Visas įgulos nario darbo laikas neturi viršyti:

(1) 60 darbo valandų 7 dienas iš eilės;

(2) 110 darbo valandų 14 dienų iš eilės; taip pat

(3) 190 darbo valandų, kuo tolygiau paskirstytų per 28 dienas iš eilės.

b) Visas sektorių, kuriuose dirba įgulos narys, laikas neturi viršyti:

(1) 100 skrydžio laiko valandų 28 dienas iš eilės;

(2) 900 skrydžio laiko valandų per kalendorinius metus; taip pat

(3) 1 000 skrydžio laiko valandų per dvylika kalendorinių mėnesių iš eilės.

c) Po skrydžio vykdomos užduotys skaičiuojamos kaip darbo laikas. Vežėjas skrydžių vykdymo vadove nurodo trumpiausią laiką, kuris turi būti skiriamas užduotims po skrydžio.

a) perkėlimas į kitą darbo vietą po atvykimo į darbą, bet prieš pradedant vykdyti skrydžio įgulos nario pareigas, įskaičiuojamas į FDP, bet ne į sektoriaus laiką;

b) Visas persikeliant į kitą darbo vietą sugaištas laikas skaičiuojamas kaip darbo laikas.

a) skrydžio laiko specifikacijų schemose pagal atitinkamo tipo skrydžiui taikomas sertifikavimo specifikacijas nurodomi šie darbo su pertrauka elementai:

(1) mažiausia pertraukos ant žemės trukmė; taip pat

(2) galimybė pailginti FDP, kaip numatyta ORO.FTL.205 dalies b punkte, atsižvelgiant į pertraukos ant žemės trukmę, įgulos nariui suteiktas poilsio priemones ir kitus svarbius veiksnius.

b) Visa pertrauka ant žemės įskaitoma į FDP.

c) Darbo su pertraukomis negalima skirti po sutrumpinto poilsio laiko.

a) budėjimas ir bet koks darbas oro uoste įtraukiamas į darbo grafiką, budėjimo pradžios ir pabaigos laikas nustatomas ir apie jį iš anksto pranešama atitinkamiems įgulos nariams, kad jie galėtų tinkamai planuoti poilsį.

b) Laikoma, kad įgulos narys budi oro uoste nuo tada, kai jis atvyksta į atvykimo punktą, iki iš anksto numatyto budėjimo oro uoste pabaigos.

c) Taikant ORO.FTL.210 ir ORO.FTL.235 dalis, visas budėjimas oro uoste skaičiuojamas kaip darbo laikas.

d) Visas budėjimo oro uoste laikas įskaitomas į darbo laiką, o FDP skaičiuojamas nuo tada, kai atvykstama budėti oro uoste.

e) Oro uoste budinčiam įgulos nariui oro vežėjas suteikia apgyvendinimo vietą.

f) Skrydžio laiko specifikacijų schemose nurodomi šie elementai:

(1) didžiausia bet kokio budėjimo trukmė;