2011R0492 — LT — 12.05.2016 — 001.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 492/2011 2011 m. balandžio 5 d. dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (kodifikuota redakcija) (OL L 141 2011.5.27, p. 1) |
iš dalies keičiamas:
|
|
Oficialusis leidinys |
||
Nr. |
puslapis |
data |
||
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/589 2016 m. balandžio 13 d. |
L 107 |
1 |
22.4.2016 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 492/2011
2011 m. balandžio 5 d.
dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje
(kodifikuota redakcija)
(Tekstas svarbus EEE)
I
SKYRIUS
ĮDARBINIMAS, VIENODOS SĄLYGOS IR DARBUOTOJŲ ŠEIMOS
1
SKIRSNIS
Teisė būti įdarbintam
1 straipsnis
1. Kiekvienas valstybės narės pilietis, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos, turi teisę įsidarbinti ir dirbti kitos valstybės narės teritorijoje pagal įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tos valstybės piliečių įdarbinimą, nuostatas.
2. Jis turi tokią pačią pirmumo teisę užimti laisvą darbo vietą kitos valstybės narės teritorijoje kaip ir tos valstybės piliečiai.
2 straipsnis
Kiekvienas valstybės narės pilietis bei kiekvienas darbdavys, vykdantis veiklą valstybės narės teritorijoje, gali keistis darbo prašymais ir pasiūlymais dėl laisvų darbo vietų, sudaryti ir vykdyti darbo sutartis pagal galiojančias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, taikydamas visiems piliečiams vienodas sąlygas.
3 straipsnis
1. Pagal šį reglamentą valstybės narės įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos arba jos administracinė praktika netaikomi:
a) jeigu jomis darbo prašymai ir pasiūlymai dėl laisvų darbo vietų, arba užsieniečių teisė įsidarbinti ir dirbti yra ribojami arba yra keliamos sąlygos, kurios netaikomos tos valstybės piliečiams; arba
b) jeigu jų vienintelis ar pagrindinis tikslas arba poveikis, nepriklausomai nuo pilietybės, yra neleisti kitų valstybių narių piliečiams užimti siūlomas laisvas darbo vietas.
Pirma pastraipa netaikoma tada, kai dėl darbo pobūdžio yra būtina pateikti žinias apie tam tikros kalbos mokėjimą.
2. Į valstybės narės nuostatas ar praktiką, nurodytas 1 dalies pirmoje pastraipoje, visų pirma turi būti įtrauktos nuostatos, kurios:
a) numato privalomai taikomą specialią užsieniečių priėmimo į darbą tvarką;
b) riboja laisvų darbo vietų skelbimą spaudoje arba kitais būdais arba tai leidžia daryti kitomis sąlygomis nei tos, kurios taikomos darbdaviams, vykdantiems veiklą tos valstybės teritorijoje;
c) numato sąlygą, pagal kurią įdarbinti būtų galima tik tuos asmenis, kurie užsiregistruoja įdarbinimo tarnybose, arba sąlygą, kuri kliudo įdarbinti atskirus darbuotojus, jeigu jie negyvena tos valstybės teritorijoje.
4 straipsnis
1. Valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kuriomis yra ribojamas darbo vietų užsieniečiams skaičius arba jų procentas įmonėse, tam tikrose veiklos srityse, regionuose arba valstybės mastu, netaikomos kitų valstybių narių piliečiams.
2. Jei valstybėje narėje bet kokios paramos suteikimas įmonėms priklauso nuo to, ar jose dirba tam tikras minimalus procentas vietinių darbuotojų, kitų valstybių narių piliečiai yra prilyginami vietiniams darbuotojams, laikantis 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ( 5 ).
5 straipsnis
Valstybės narės piliečiui, ieškančiam darbo kitos valstybės narės teritorijoje, tos valstybės įdarbinimo tarnybos turi suteikti tokią pačią pagalbą, kokia yra suteikiama jos darbo ieškantiems piliečiams.
6 straipsnis
1. Valstybės narės piliečio įdarbinimas kitoje valstybėje narėje negali priklausyti nuo medicininių, profesinių ar kitų kriterijų, jeigu jie yra diskriminaciniai dėl pilietybės, palyginti su kriterijais, taikomais kitos valstybės narės piliečiams, norintiems vykdyti tokią pačią veiklą.
2. Piliečiui, kuris nėra jam darbą siūlančios valstybės narės pilietis, gali būti taikomas profesinis testas, jeigu prieš įdarbinimą to primygtinai reikalauja jam laisvą darbo vietą siūlantis darbdavys.
2
SKIRSNIS
Įdarbinimas ir vienodo požiūrio užtikrinimas
7 straipsnis
1. Darbuotojui, jei jis yra valstybės narės pilietis, negali būti sudarytos skirtingos įdarbinimo ir darbo sąlygos, nei tos valstybės narės, kurioje jis dirba, piliečiams dėl jo pilietybės, ypač nustatant darbo užmokestį ir atleidžiant iš darbo, o jam tampant bedarbiu – jį grąžinant arba vėl priimant į darbą.
2. Jis naudojasi tomis pačiomis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis, kaip ir vietiniai darbuotojai.
3. Turėdamas tokias pačias teises ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir vietiniai darbuotojai, jis gali mokytis profesinėse mokyklose ir perkvalifikavimo centruose.
4. Bet kokia kolektyvinių arba individualių sutarčių arba kitų kolektyvinių norminių aktų sąlyga, susijusi su teise įsidarbinti, darbo užmokesčiu ir kitomis darbo arba atleidimo iš darbo sąlygomis laikoma niekine ir negaliojančia, jeigu ji numato ar leidžia nustatyti sąlygas, kuriomis diskriminuojami darbuotojai, kurie yra kitų valstybių narių piliečiai.
8 straipsnis
Darbuotojas, kuris yra valstybės narės pilietis ir dirba kitos valstybės narės teritorijoje, turi teisę, taikant vienodas sąlygas, tapti profesinių sąjungų nariu ir naudotis narystės teisėmis, įskaitant balsavimo teisę ir teisę užimti administracines arba vadovaujančias pareigas profesinėje sąjungoje. Jam gali būti neleidžiama dalyvauti valdymo organuose, reglamentuojamuose viešosios teisės, ir užimti pareigas, kurias reglamentuoja viešoji teisė. Be to, jis turi teisę būti renkamas į įmonės darbuotojų atstovavimo organus.
Pirma pastraipa neturi įtakos įstatymams ir kitiems teisės aktams tose valstybėse narėse, kurios atvykstantiems iš kitų valstybių narių darbuotojams suteikia didesnes teises.
9 straipsnis
1. Darbuotojas, kuris yra valstybės narės pilietis ir dirba kitos valstybės narės teritorijoje, naudojasi visomis teisėmis ir privilegijomis būsto srityje, kurios yra suteiktos vietiniams darbuotojams, įskaitant teisę tapti būsto, kurio jam reikia, savininku.
2. Darbuotojas, nurodytas 1 dalyje, turi tokią pačią teisę, kaip ir tos valstybės piliečiai, būti įtrauktas į sąrašą būstui gauti tame regione, kuriame jis dirba, jeigu tokie sąrašai apskritai yra sudaromi, ir jis gali naudotis visomis su tuo susijusiomis privilegijomis ir pirmumo teise.
Jeigu tokio darbuotojo šeima liko toje šalyje, iš kurios jis atvyko, šiuo tikslu visi jos nariai laikomi to regiono gyventojais, jei vietiniams darbuotojams taip pat taikoma tokia pati prezumpcija.
3
SKIRSNIS
Darbuotojų šeimos
10 straipsnis
Valstybės narės piliečio, dirbančio arba dirbusio kitos valstybės narės teritorijoje, vaikai priimami į tos valstybės bendrojo lavinimo, pameistrystės ir profesinio mokymo mokyklas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai, jeigu šie vaikai gyvena jos teritorijoje.
Valstybės narės stengiasi, kad tokiems vaikams būtų sudarytos kiek įmanoma geresnės sąlygos lankyti pirmiau minėtas mokyklas.
II
SKYRIUS
LAISVŲ DARBO VIETŲ NUSTATYMAS IR UŽPILDYMAS IR DARBO PRAŠYMŲ NUSTATYMAS
1
SKIRSNIS
Valstybių narių bendradarbiavimas tarpusavyje ir su Komisija
▼M1 —————
2
SKIRSNIS
Laisvų darbo vietų užpildymo mechanizmas
13 straipsnis
1. Kiekvienos valstybės narės specializuota tarnyba kitų valstybių narių specializuotoms tarnyboms ir Europos koordinavimo centrui, nurodytam 18 straipsnyje, nuolat praneša apie:
a) laisvas darbo vietas, kurias gali užimti kitų valstybių narių piliečiai;
b) laisvas darbo vietas, skirtas trečiosioms šalims;
c) asmenų, kurie oficialiai pareiškė norą dirbti kitoje valstybėje narėje, darbo prašymus;
d) pareiškėjus, kurie pareiškė norą įsidarbinti kitoje šalyje, pagal regionus ir veiklos sritį.
Visų valstybių narių specializuotos tarnybos kuo skubiau šią informaciją siunčia atitinkamoms įdarbinimo įstaigoms ir agentūroms.
▼M1 —————
3
SKIRSNIS
Priemonės darbo rinkos pusiausvyrai reguliuoti
▼M1 —————
4
SKIRSNIS
Europos koordinavimo centras
▼M1 —————
III
SKYRIUS
KOMITETAI, UŽTIKRINANTYS GLAUDŲ VALSTYBIŲ NARIŲ BENDRADARBIAVIMĄ DARBUOTOJŲ JUDĖJIMO LAISVĖS IR ĮDARBINIMO SRITYJE
1
SKIRSNIS
Patariamasis komitetas
21 straipsnis
Patariamasis komitetas yra atsakingas už pagalbą Komisijai nagrinėjant visus klausimus, kylančius dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikymo ir tam tikslui skirtų priemonių darbuotojų judėjimo laisvės ir įdarbinimo srityje.
22 straipsnis
Patariamasis komitetas visų pirma atsakingas už:
a) problemų, susijusių su darbuotojų judėjimo laisve ir įdarbinimu valstybių narių nacionalinės darbo jėgos politikos ribose, nagrinėjimą, siekiant koordinuoti valstybių narių vykdomą užimtumo politiką Sąjungos lygiu ir tokiu būdu vystyti ekonomiką bei gerinti darbo rinkos pusiausvyrą;
b) šio reglamento ir kitų papildomų priemonių įgyvendinimo pasekmių bendrą analizę;
c) motyvuotų pasiūlymų dėl šio reglamento peržiūros pateikimą Komisijai;
d) Komisijai pareikalavus arba savo iniciatyva, motyvuotos nuomonės pateikimą bendraisiais arba principiniais klausimais, ypač dėl keitimosi informacija, susijusia su darbo rinkos vystymusi, dėl darbuotojų persikėlimo iš vienos valstybės narės į kitą, dėl programų ir priemonių, supažindinančių su profesiniu orientavimu ir profesiniu mokymu, kurias įgyvendinus atsirastų daugiau galimybių laisvai judėti ir įsidarbinti bei dėl įvairių pagalbos formų darbuotojams ir jų šeimų nariams, įskaitant socialinę apsaugą ir darbuotojų aprūpinimą būstu.
23 straipsnis
1. Patariamąjį komitetą sudaro po šešis narius iš kiekvienos valstybės narės, iš kurių du atstovauja Vyriausybei, du – profesinėms sąjungoms ir du – darbdavių organizacijoms.
2. Kiekvienai 1 dalyje nurodytai kategorijai valstybės narės skiria po vieną pakaitinį narį.
3. Visų narių ir pakaitinių narių kadencija trunka dvejus metus. Jų kadencija gali būti pratęsta.
Pasibaigus kadencijai, nariai ir pakaitiniai nariai ir toliau eina savo pareigas, kol yra pakeičiami kitais arba kol jų kadencija yra pratęsiama.
24 straipsnis
Patariamojo komiteto narius ir pakaitinius narius skiria Taryba, kuri, rinkdamasi atstovus iš profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, siekia lygiaverčio įvairių suinteresuotų ekonominių sektorių atstovavimo Komitete.
Narių ir pakaitinių narių sąrašą Taryba informavimo tikslais skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
25 straipsnis
Patariamajam komitetui pirmininkauja Komisijos narys arba jos atstovas. Pirmininkas nebalsuoja. Komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip du kartus per metus. Jį sušaukia pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip trečdalio narių prašymu.
Sekretoriato paslaugas Komitetui teikia Komisija.
26 straipsnis
Pirmininkas turi teisę kviesti tam tikrus asmenis arba tarnybų, turinčių didelę patirtį užimtumo ir darbuotojų judėjimo srityje, atstovus, kurie dalyvauja posėdžiuose kaip stebėtojai arba ekspertai. Pirmininkui gali padėti ekspertai.
27 straipsnis
1. Patariamojo komiteto nuomonė negalioja, jeigu dalyvauja mažiau negu du trečdaliai jo narių.
2. Nuomonės turi būti motyvuotos; jos priimamos absoliučia galiojančių balsų dauguma; prie jų pridedama ir raštiška mažumos nuomonė, jei ji to pageidauja.
28 straipsnis
Patariamasis komitetas savo darbo metodus nustato darbo tvarkos taisyklėse, kurios įsigalioja po to, kai jas patvirtina Taryba, gavusi Komisijos nuomonę. Darbo tvarkos taisyklių pakeitimų, atliktų Komiteto sprendimu, įsigaliojimui taikoma tokia pati tvarka.
2
SKIRSNIS
Techninis komitetas
29 straipsnis
Techninio komiteto pareiga yra padėti Komisijai parengti, skatinti ir prižiūrėti techninį darbą ir priemones šiam reglamentui bei visoms papildomoms nuostatoms įgyvendinti.
30 straipsnis
Techninis komitetas visų pirma atsakingas už:
a) bendradarbiavimo tarp valdžios atstovų, kurie valstybėse narėse rūpinasi įvairiais techniniais klausimais, susijusiais su darbuotojų judėjimo laisve ir jų įdarbinimu, skatinimą ir tobulinimą;
b) procedūrų, pagal kurias būtų organizuojama bendra tokių valdžios atstovų veikla, suformulavimą;
c) informacijos, kurios gali prireikti Komisijai ir šiame reglamente numatytoms studijoms ir tyrimams kaupimo palengvinimą bei suinteresuotų administracinių padalinių skatinimą keistis informacija ir patirtimi;
d) kriterijų, pagal kuriuos valstybės narės galėtų įvertinti padėtį savo darbo rinkose, suderinimą techniniu lygiu.
31 straipsnis
1. Techninį komitetą sudaro valstybių narių Vyriausybių atstovai. Į Techninį komitetą kiekviena Vyriausybė skiria vieną narį iš tų narių, kuris jai atstovauja Patariamajame komitete.
2. Kiekviena Vyriausybė paskiria pakaitinį narį iš kitų atstovų – savo narių arba pakaitinių narių – Patariamajame komitete.
32 straipsnis
Techninio komiteto pirmininkas yra Komisijos narys arba jos atstovas. Pirmininkas nebalsuoja. Pirmininkas ir Komiteto nariai į pagalbą gali kviestis ekspertus.
Sekretoriato paslaugas Komitetui teikia Komisija.
33 straipsnis
Techninio komiteto parengti pasiūlymai ir nuomonės teikiami Komisijai ir apie tai informuojamas Patariamasis komitetas. Techninio komiteto nariams pageidaujant, prie tokių pasiūlymų ir nuomonių pridedamas raštas su jų nuomonėmis.
34 straipsnis
Techninis komitetas savo darbo metodus nustato darbo tvarkos taisyklėse, kurios įsigalioja po to, kai jas patvirtina Taryba, gavusi Komisijos nuomonę. Darbo tvarkos taisyklių pakeitimai Komiteto sprendimu gali būti padaryti laikantis tokios pačios tvarkos.
IV
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
35 straipsnis
Toliau taikomos 1968 m. lapkričio 8 d. galiojusios Patariamojo komiteto ir Techninio komiteto darbo tvarkos taisyklės.
36 straipsnis
1. Šis reglamentas nedaro įtakos Europos atominės energijos steigimo sutarties nuostatoms, susijusioms su kandidatų tinkamumu dirbti atominės energijos srityje, taip pat priemonėms, kurių imamasi taikant šią sutartį.
Tačiau šis reglamentas taikomas pirmoje pastraipoje nurodytos kategorijos darbuotojams ir jų šeimos nariams tuo atveju, jeigu jų teisinės padėties nereglamentuoja pirmiau minėta sutartis ar priemonės.
2. Šis reglamentas neturi įtakos priemonėms, kurių imamasi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 48 straipsnį.
3. Šis reglamentas neturi įtakos valstybių narių įsipareigojimams, kylantiems dėl instituciniais ryšiais, egzistavusiais 1968 m. lapkričio 8 d., pagrįstų tradiciškai susiklosčiusių santykių arba būsimų susitarimų su tam tikromis ne Europos šalimis ar teritorijomis, arba kylantiems dėl 1968 m. lapkričio 8 d. egzistavusių susitarimų su ne Europos šalimis arba teritorijomis, pagrįstų egzistavusiais instituciniais ryšiais su jomis.
Tokių šalių arba teritorijų darbuotojai, vykdantys apmokamą veiklą vienos iš tokių valstybių narių teritorijoje, negali pasinaudoti šio reglamento nuostatomis kitų valstybių narių teritorijoje.
37 straipsnis
Siekdamos informuoti Komisiją, valstybės narės jų sudarytų susitarimų, konvencijų arba tarpvalstybinių susitarimų darbo jėgos srityje tekstus pateikia Komisijai per laikotarpį tarp jų pasirašymo ir įsigaliojimo.
▼M1 —————
39 straipsnis
Patariamojo komiteto ir Techninio komiteto administracinės išlaidos įtraukiamos į Europos Sąjungos bendrojo biudžeto skyrių, susijusį su Komisija.
40 straipsnis
Šis reglamentas taikomas valstybėms narėms ir jų piliečiams nedarant poveikio 2 ir 3 straipsniams.
41 straipsnis
Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 yra panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.
42 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
I PRIEDAS
PANAIKINAMAS REGLAMENTAS IR JO VĖLESNIŲ PAKEITIMŲ SĄRAŠAS
Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 (OL L 257, 1968 10 19, p. 2). |
|
Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 312/76 (OL L 39, 1976 2 14, p. 2). |
|
Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2434/92 (OL L 245, 1992 8 26, p. 1). |
|
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77) |
Tik 38 straipsnio 1 dalis |
II PRIEDAS
Atitikties lentelė
Reglamentas (EEB) Nr. 1612/68 |
Šis reglamentas |
I dalis |
I skyrius |
I skyrius |
1 skirsnis |
1 straipsnis |
1 straipsnis |
2 straipsnis |
2 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
3 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktas |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka |
3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punktas |
3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
3 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 2 dalis |
4 straipsnis |
4 straipsnis |
5 straipsnis |
5 straipsnis |
6 straipsnis |
6 straipsnis |
II skyrius |
2 skirsnis |
7 straipsnis |
7 straipsnis |
8 straipsnio 1 dalis |
8 straipsnis |
9 straipsnis |
9 straipsnis |
III skyrius |
3 skirsnis |
12 straipsnis |
10 straipsnis |
II dalis |
II skyrius |
I skyrius |
1 skirsnis |
13 straipsnis |
11 straipsnis |
14 straipsnis |
12 straipsnis |
II skyrius |
2 skirsnis |
15 straipsnis |
13 straipsnis |
16 straipsnis |
14 straipsnis |
17 straipsnis |
15 straipsnis |
18 straipsnis |
16 straipsnis |
III skyrius |
3 skirsnis |
19 straipsnis |
17 straipsnis |
IV skyrius |
4 skirsnis |
21 straipsnis |
18 straipsnis |
22 straipsnis |
19 straipsnis |
23 straipsnis |
20 straipsnis |
III dalis |
III skyrius |
I skyrius |
1 skirsnis |
24 straipsnis |
21 straipsnis |
25 straipsnis |
22 straipsnis |
26 straipsnis |
23 straipsnis |
27 straipsnis |
24 straipsnis |
28 straipsnis |
25 straipsnis |
29 straipsnis |
26 straipsnis |
30 straipsnis |
27 straipsnis |
31 straipsnis |
28 straipsnis |
II skyrius |
2 skirsnis |
32 straipsnis |
29 straipsnis |
33 straipsnis |
30 straipsnis |
34 straipsnis |
31 straipsnis |
35 straipsnis |
32 straipsnis |
36 straipsnis |
33 straipsnis |
37 straipsnis |
34 straipsnis |
IV dalis |
IV skyrius |
I skyrius |
— |
38 straipsnis |
— |
39 straipsnis |
35 straipsnis |
40 straipsnis |
— |
41 straipsnis |
— |
II skyrius |
— |
42 straipsnio 1 dalis |
36 straipsnio 1 dalis |
42 straipsnio 2 dalis |
36 straipsnio 2 dalis |
42 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos pirma ir antra įtraukos |
36 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa |
42 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |
36 straipsnio 3 dalies antra pastraipa |
43 straipsnis |
37 straipsnis |
44 straipsnis |
38 straipsnis |
45 straipsnis |
— |
46 straipsnis |
39 straipsnis |
47 straipsnis |
40 straipsnis |
— |
41 straipsnis |
48 straipsnis |
42 straipsnis |
— |
I priedas |
— |
II priedas |
( 1 ) OL C 44, 2011 2 11, p. 170.
( 2 ) 2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. kovo 21 d. Tarybos sprendimas.
( 3 ) OL L 257,1968 10 19, p. 2.
( 4 ) Žr. I priedą.
( 5 ) OL L 255, 2005 9 30, p. 22.