02010R0904 — LT — 01.07.2021 — 004.001

Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

►B

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 904/2010

2010 m. spalio 7 d.

dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje

(nauja redakcija)

(OL L 268 2010.10.12, p. 1)

Iš dalies keičiamas:

 

 

Oficialusis leidinys

  Nr.

puslapis

data

►M1

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 517/2013 2013 m. gegužės 13 d.

  L 158

1

10.6.2013

►M2

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/2454 2017 m. gruodžio 5 d.

  L 348

1

29.12.2017

►M3

Iš dalies keičiamas: TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1541 2018 m. spalio 2 d.

  L 259

1

16.10.2018

►M4

Iš dalies keičiamas: TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2020/1108 2020 m. liepos 20 d.

  L 244

1

29.7.2020

►M5

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1541 2018 m. spalio 2 d.

  L 259

1

16.10.2018

►M6

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1909 2018 m. gruodžio 4 d.

  L 311

1

7.12.2018


Pataisytas:

►C1

Klaidų ištaisymas, OL L 125, 22.5.2018, p.  15 (2017/2454)

►C2

Klaidų ištaisymas, OL L 196, 24.7.2019, p.  17 (2017/2454)



▼B

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 904/2010

2010 m. spalio 7 d.

dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje

(nauja redakcija)



I

SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1.  
Šis reglamentas nustato sąlygas, pagal kurias valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už PVM įstatymų taikymą, turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, kad būtų užtikrintas šių įstatymų vykdymas.

Tuo tikslu jis nustato taisykles ir tvarką, kad valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų bendradarbiauti ir keistis bet kokia informacija, kuri padėtų joms teisingai apskaičiuoti PVM, kontroliuoti, kad PVM būtų tinkamai taikomas, visų pirma sandoriams Bendrijos viduje, ir kovoti su sukčiavimu PVM. Jis visų pirma nustato taisykles ir tvarką, pagal kurią valstybės narės turi rinkti pirmiau minėtą informaciją ir ja keistis elektroniniu būdu.

2.  
Šis reglamentas nustato sąlygas, pagal kurias 1 dalyje nurodytos institucijos turi padėti užtikrinti visų valstybių narių PVM pajamų apsaugą.
3.  
Šis reglamentas neturi įtakos taisyklių dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose taikymui valstybėse narėse.

▼M2

4.  
Šiuo reglamentu taip pat nustatomos taisyklės ir tvarka, pagal kurias elektroninėmis priemonėmis keičiamasi informacija apie PVM, susijusia su prekėmis ir paslaugomis, tiekiamomis ar teikiamomis pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytas specialias schemas, ir vykdomas bet koks paskesnis keitimasis informacija ir, kiek tai susiję su prekėmis ir paslaugomis, kurioms taikomos specialios schemos, valstybių narių kompetentingos institucijos perveda viena kitai pinigus.

▼B

2 straipsnis

1.  

Šiame reglamente vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a)

„centrinė ryšių įstaiga“ – tai pagal 4 straipsnio 1 dalį paskirta įstaiga, kuri pirmiausia atsakinga už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje;

b)

„ryšių skyrius“ – tai bet kokia įstaiga, išskyrus centrinę ryšių įstaigą, kurią pagal 4 straipsnio 2 dalį kompetentinga institucija paskyrė tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą;

c)

„kompetentingas pareigūnas“ – tai bet koks pareigūnas, kuris pagal 4 straipsnio 3 dalį yra įgaliotas tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą;

d)

„besikreipiančioji institucija“ – tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius ar bet koks kompetentingas pareigūnas, kurie prašo pagalbos kompetentingos institucijos vardu;

e)

„institucija, į kurią kreipiamasi“ – tai valstybės narės centrinė ryšių įstaiga, ryšių skyrius ar bet koks kompetentingas pareigūnas, kurie gauna pagalbos prašymą kompetentingos institucijos vardu;

f)

„sandoriai Bendrijos viduje“ – tai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas Bendrijos viduje;

g)

„prekių tiekimas Bendrijos viduje“ – prekių tiekimas, kuris turi būti deklaruojamas Direktyvos 2006/112/EB 262 straipsnyje nurodytoje sumuojančioje ataskaitoje;

h)

„paslaugų teikimas Bendrijos viduje“ – paslaugų teikimas, kuris turi būti deklaruojamas Direktyvos 2006/112/EB 262 straipsnyje nurodytoje sumuojančioje ataskaitoje;

i)

„prekių įsigijimas Bendrijos viduje“ – teisės disponuoti kilnojamojo materialiojo turto nuosavybės teise įsigijimas pagal Direktyvos 2006/112/EEB 20 straipsnį;

j)

„PVM mokėtojo kodas“ – kodas, numatytas Direktyvos 2006/112/EB 214, 215 ir 216 straipsniuose;

k)

„administracinis tyrimas“ – bet kokia kontrolė, patikrinimai ir kiti veiksmai, kurių valstybės narės imasi įgyvendindamos savo įsipareigojimus, kad užtikrintų tinkamą PVM teisės aktų taikymą;

l)

„automatiniai mainai“ – sistemingas iš anksto apibrėžtos informacijos perdavimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo;

m)

„spontaniški mainai“ – nesistemingas informacijos perdavimas bet kuriuo metu kitai valstybei narei be išankstinio prašymo;

n)

„asmuo“ –

tai:

i) 

fizinis asmuo;

ii) 

juridinis asmuo;

iii) 

jei taip nustato galiojantys teisės aktai – asmenų asociacija, galinti atlikti teisinius veiksmus, tačiau neturinti juridinio asmens teisinio statuso; arba

iv) 

bet kuri kita teisinė struktūra, nepaisant jos pobūdžio ir formos, turinti juridinio asmens statusą arba jo neturinti, kuri vykdo sandorius, apmokestinamus PVM;

o)

„automatinė prieiga“ – galimybė nedelsiant naudotis duomenų elektronine sistema, siekiant peržiūrėti tam tikrą joje esančią informaciją;

p)

„elektroniniu būdu“ – pasinaudojant elektronine duomenų apdorojimo (įskaitant skaitmeninį suspaudimą) ir laikymo įranga, taip pat tinklais, radijo ryšiu, optinėmis technologijomis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis;

q)

„CCN/CSI tinklas“ – tai Sąjungos sukurta bendra platforma, pagrįsta bendru ryšio tinklu (toliau – CCN) ir bendru sistemos sąsajos įtaisu (toliau – CSI), kad būtų užtikrinti kompetentingų institucijų informacijos mainai elektroniniu būdu muitų ir mokesčių srityje;

r)

„vienalaikis patikrinimas“ – koordinuota vieno ar kelių tarpusavyje susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties kontrolė, kurią organizuoja ir joje dalyvauja dvi arba daugiau valstybių narių, turinčių bendrų ar papildomų interesų.

▼M2

2.  
Šiame reglamente taip pat vartojamos sąvokos, kurių apibrėžtys kiekvienos specialios schemos taikymo tikslais yra pateiktos Direktyvos 2006/112/EB 358, 358a, 369a ir 369l straipsniuose.

▼B

3 straipsnis

Kompetentingos institucijos yra institucijos, kurių vardu – tiesiogiai ar pavedus – šis reglamentas turi būti taikomas.

Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 1 d. praneša Komisijai apie savo kompetentingą instituciją šio reglamento tikslais ir po to nedelsdama praneša Komisijai apie bet kokius šios institucijos pasikeitimus.

▼M1

Kroatija ne vėliau kaip 2013 m. liepos 1 d. praneša Komisijai apie savo kompetentingą instituciją šio reglamento tikslais ir apie bet kokius vėlesnius pasikeitimus, paminėtus antroje pastraipoje.

▼B

Komisija valstybėms narėms pateikia visų kompetentingų institucijų sąrašą ir šią informaciją skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

1.  
Kiekviena valstybė narė paskiria vieną centrinę ryšių įstaigą, kuriai pavedama pagrindinė atsakomybė už ryšius su kitomis valstybėmis narėmis administracinio bendradarbiavimo srityje. Valstybė narė praneša apie ją Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Centrinė ryšių įstaiga taip pat gali būti paskirta atsakyti už ryšius su Komisija.
2.  
Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija gali paskirti ryšių skyrius. Centrinė ryšių įstaiga yra atsakinga už šių skyrių sąrašo atnaujinimą bei jo pateikimą kitų suinteresuotų valstybių narių centrinėms ryšių įstaigoms.
3.  
Be to, kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija savo nustatytomis sąlygomis gali paskirti kompetentingus pareigūnus, kurie gali tiesiogiai keistis informacija pagal šį reglamentą. Paskyrusį tokį pareigūną, ji gali riboti tokio paskyrimo taikymo sritį. Centrinė ryšių įstaiga yra atsakinga už šių pareigūnų sąrašo atnaujinimą bei jo pateikimą kitų suinteresuotų valstybių narių centrinėms ryšių įstaigoms.
4.  
Kompetentingų institucijų nustatytomis sąlygomis pareigūnai, besikeičiantys informacija pagal 28, 29 ir 30 straipsnius, bet kuriuo atveju laikomi kompetentingais pareigūnais.

5 straipsnis

Kai ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas pateikia arba gauna prašymą ar atsako į pagalbos prašymą, jis praneša apie tai savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai, vadovaudamasis jos nustatytomis sąlygomis.

6 straipsnis

Kai ryšių skyrius ar kompetentingas pareigūnas gauna pagalbos prašymą, kuriam įvykdyti reikia imtis veiksmų, peržengiančių jo teritorijos ar veiklos ribas, jis nedelsdamas perduoda tokį prašymą savo valstybės narės centrinei ryšių įstaigai ir praneša apie tai besikreipiančiajai institucijai. Tokiu atveju 10 straipsnyje nustatytas terminas prasideda kitą dieną po pagalbos prašymo perdavimo centrinei ryšių įstaigai.



II

SKYRIUS

PASIKEITIMAS INFORMACIJA PATEIKUS PRAŠYMĄ



1

SKIRSNIS

Prašymas pateikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus

7 straipsnis

1.  
Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda 1 straipsnyje nurodytą informaciją, įskaitant visą informaciją, susijusią su konkrečiu atveju ar atvejais.
2.  
Norėdama teikti 1 dalyje nurodytą informaciją, institucija, į kurią kreipiamasi, atlieka visus administracinius tyrimus, reikalingus tokiai informacijai gauti.

▼M3 M5 —————

▼M3 M5

4.  
1 dalyje nurodytame prašyme gali būti pateiktas motyvuotas prašymas atlikti konkretų administracinį tyrimą. Institucija, į kurią kreipiamasi, kai būtina, vykdo administracinį tyrimą, konsultuodamasi su besikreipiančiąja institucija. Jei institucija, į kurią kreipiamasi, mano, kad administracinis tyrimas nėra būtinas, ji nedelsdama praneša besikreipiančiajai institucijai apie tokio sprendimo motyvus.

Nepaisant pirmos pastraipos, atlikti tyrimą dėl valstybėje narėje, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, įsisteigusio apmokestinamojo asmens deklaruotų sumų arba sumų, kurios turėjo būti deklaruotos, susijusių su šio apmokestinamojo asmens tiekiamomis prekėmis arba teikiamomis paslaugomis ir apmokestinamų valstybėje narėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija, galima atsisakyti, tik remiantis bet kuriuo iš šių pagrindų:

a) 

remiantis 54 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kuriuos institucija, į kurią kreipiamasi, įvertina, vadovaudamasi geriausios praktikos gairėmis dėl šios dalies ir 54 straipsnio 1 dalies sąveikos, kurios turi būti patvirtinamos, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos;

b) 

remiantis 54 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytais pagrindais;

c) 

motyvuojant tuo, kad institucija, į kurią kreipiamasi, besikreipiančiajai institucijai jau yra pateikusi informaciją apie tą patį apmokestinamąjį asmenį ne anksčiau kaip prieš dvejus metus vykdyto administracinio tyrimo eigoje.

Jei institucija, į kurią kreipiamasi, atsisako atlikti antroje pastraipoje nurodytą administracinį tyrimą, remdamasi a arba b punktuose nurodytais pagrindais, ji vis tiek pateikia besikreipiančiajai institucijai visų atitinkamų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kuriuos apmokestinamasis asmuo per dvejus ankstesnius metus atliko besikreipiančiosios institucijos valstybėje narėje, datas ir vertes.

▼M3 M5

4a.  
Jeigu bent dviejų valstybių narių kompetentingos institucijos mano, kad reikia atlikti administracinį tyrimą dėl šio straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytų sumų, ir pateikia bendrą motyvuotą prašymą, kuris verčia manyti arba kuriame pateikiama įrodymų, jog esama PVM slėpimo arba sukčiavimo PVM rizikos, institucija, į kurią kreipiamasi, negali atsisakyti atlikti tą tyrimą, išskyrus atvejus, kai remiamasi 54 straipsnio 1 dalies b punkte, 2, 3 arba 4 dalyse numatytais pagrindais. Jeigu valstybė narė, į kurią kreipiamasi, jau turi informaciją, kurios prašoma, ji šią informaciją pateikia besikreipiančiosioms valstybėms narėms. Jeigu gauta informacija netenkina besikreipiančiųjų valstybių narių, jos informuoja valstybę narę, į kurią kreipiamasi, kad būtų toliau vykdomas administracinis tyrimas.

Jeigu valstybė narė, į kurią kreipiamasi, to prašo, administraciniame tyrime gali dalyvauti besikreipiančiųjų institucijų įgalioti pareigūnai. Toks administracinis tyrimas atliekamas bendrai, vadovaujant valstybei narei, į kurią kreipiamasi, ir laikantis jos teisės aktų. Besikreipiančiųjų institucijų pareigūnai gali patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais kaip ir institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai ir, jeigu tai leidžiama valstybės narės, į kurią kreipiamasi, pareigūnams pagal šios valstybės narės teisės aktus, apklausti apmokestinamuosius asmenis. Besikreipiančiųjų institucijų pareigūnai tikrinimo įgaliojimais naudojasi tik administraciniam tyrimui atlikti.

Jeigu valstybė narė, į kurią kreipiamasi, neprašo, kad tyrime dalyvautų besikreipiančiųjų valstybių narių pareigūnai, turi būti galimas bet kurios besikreipiančiosios valstybės narės pareigūnų, besinaudojančių savo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytais įgaliojimais, dalyvavimas, atliekant administracinį tyrimą, jei tenkinamos tokio dalyvavimo sąlygos pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, nacionalinę teisę. Bet kokiu atveju turi būti galimas pareigūnų iš tų besikreipiančiųjų valstybių narių dalyvavimas konsultavimosi tikslais.

Tuo atveju, kai besikreipiančiųjų valstybių narių pareigūnai turi dalyvauti tyrime arba būti patalpose, administracinis tyrimas atliekamas tik tada, kai toks dalyvavimas arba buvimas administracinio tyrimo tikslais yra užtikrinamas.

▼B

5.  
Siekdama gauti prašomą informaciją arba atlikti prašomą administracinį tyrimą, institucija, į kurią kreipiamasi, ar administracinė institucija, kuriai buvo perduotas prašymas, elgiasi taip, lyg veiktų savo naudai arba savo valstybės narės kitos valdžios institucijos prašymu.

8 straipsnis

Pagal 7 straipsnį teikiami prašymai pateikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus siunčiami naudojantis standartine forma, patvirtinta 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, išskyrus 50 straipsnyje nurodytais atvejais arba išimtiniais atvejais, kai prašyme pateikiamos priežastys, dėl kurių besikreipiančioji institucija mano, kad standartinė forma nėra tinkama.

9 straipsnis

1.  
Besikreipiančiosios institucijos prašymu institucija, į kurią kreipiamasi, perduoda jai bet kokią savo gautą ar turimą susijusią informaciją bei administracinių tyrimų rezultatus, pateikdama ataskaitas, pranešimus ir bet kokius kitos formos dokumentus arba patvirtintas tikras jų kopijas ar išrašus iš jų.
2.  
Originalūs dokumentai pateikiami tik tuomet, jei tai neprieštarauja toje valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigusi institucija, į kurią kreipiamasi, galiojančioms nuostatoms.



2

SKIRSNIS

Terminai informacijai pateikti

10 straipsnis

Institucija, į kurią kreipiamasi, kuo greičiau pateikia 7 ir 9 straipsniuose nurodytą informaciją, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Tačiau jei institucija, į kurią kreipiamasi, jau turi tą informaciją, terminas sutrumpinamas iki daugiausia vieno mėnesio laikotarpio.

11 straipsnis

Kai kuriais konkrečiais atvejais besikreipiančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi, gali susitarti dėl kitų terminų, negu numatytieji 10 straipsnyje.

12 straipsnis

Jei institucija, į kurią kreipiamasi, negali įvykdyti prašymo iki termino pabaigos, ji raštu praneša apie tai besikreipiančiajai institucijai, nurodydama priežastis ir laiką, kada ji mano galėsianti įvykdyti prašymą.



III

SKYRIUS

PASIKEITIMAS INFORMACIJA BE IŠANKSTINIO PRAŠYMO

13 straipsnis

1.  

Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija be išankstinio prašymo perduoda 1 straipsnyje nurodytą informaciją bet kokios kitos suinteresuotos valstybės narės kompetentingai institucijai, kai:

a) 

manoma, kad apmokestinama bus paskirties valstybėje narėje ir kad kilmės valstybės narės pateikta informacija reikalinga paskirties valstybės narės kontrolės sistemos veiksmingumui;

b) 

valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje narėje buvo pažeisti ar gali būti pažeisti PVM teisės aktai;

c) 

yra rizika, kad kitoje valstybėje narėje bus nesumokėti mokesčiai.

2.  
Be išankstinio prašymo informacija keičiamasi automatiškai, kaip nustatyta 14 straipsnyje, arba spontaniškai, kaip nustatyta 15 straipsnyje.

▼M3 M5

3.  
Informacija perduodama, naudojant standartines formas, išskyrus 50 straipsnyje nurodytus atvejus arba konkrečius atvejus, kai atitinkamos kompetentingos institucijos kitas saugias priemones laiko tinkamesnėmis ir susitaria jas naudoti.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato standartines formas. Tie įgyvendinimo aktai priimami, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B

14 straipsnis

1.  

58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatoma:

a) 

informacijos, kuria turi būti keičiamasi automatiškai, tikslios kategorijos;

b) 

automatiško keitimosi informacija dažnumas pagal kiekvieną informacijos kategoriją; ir

c) 

automatiško keitimosi informacija praktiniai aspektai.

Valstybė narė gali nedalyvauti automatiškai keičiantis vienos ar kelių kategorijų informacija, jeigu dėl tokio keitimosi reikalingos informacijos surinkimo reikėtų nustatyti naujas pareigas PVM mokantiems asmenims arba valstybei narei būtų nustatyta neproporcinga administracinė našta.

58 straipsnio 1 dalyje nurodytas Komitetas vieną kartą per metus peržiūri automatiško keitimosi kiekvienos kategorijos informacija rezultatus, kad būtų užtikrinta, jog šios rūšies keitimasis informacija būtų vykdomas tik tais atvejais, kai tai yra veiksmingiausias būdas ja keistis.

2.  
Nuo 2015 m. sausio 1 d. kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija visų pirma keičiasi informacija automatiškai, kad vartojimo valstybės narės galėtų nustatyti, ar jų teritorijoje neįsisteigę apmokestinamieji asmenys tinkamai deklaruoja ir moka PVM, mokėtiną už telekomunikacijų paslaugas, transliavimo paslaugas ir elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar tie apmokestinamieji asmenys naudojasi Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje numatyta specialia schema. Įsisteigimo valstybė narė informuoja vartojimo valstybę narę apie bet kokį neatitikimą, apie kurį ji sužino.

15 straipsnis

Valstybių narių kompetentingos institucijos spontaniškai perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, kuri nebuvo perduota automatiškai keičiantis informacija, kaip nurodyta 14 straipsnyje, apie kurią jos žino ir kuri, jų nuomone, gali būti naudinga toms kompetentingoms institucijoms.



IV

SKYRIUS

GRĮŽTAMOJI INFORMACIJA

16 straipsnis

Jei kompetentinga institucija teikia informaciją pagal 7 arba 15 straipsnius, ji gali paprašyti informaciją gavusios kompetentingos institucijos pateikti su gauta informacija susijusią grįžtamąją informaciją. Jei toks prašymas pateikiamas, informaciją gavusi kompetentinga institucija, nepažeisdama jos valstybėje narėje taikytinų mokesčių slaptumo ir duomenų apsaugos taisyklių, ir su sąlyga, kad tuo jai nenustatoma neproporcinga administracinė našta, kuo greičiau pateikia grįžtamąją informaciją. Praktiniai aspektai nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.



V

SKYRIUS

KONKREČIOS INFORMACIJOS SAUGOJIMAS IR KEITIMASIS JA

17 straipsnis

1.  

Kiekviena valstybė narė elektroninėje sistemoje saugo tokią informaciją:

a) 

informaciją, kurią ji renka pagal Direktyvos 2006/112/EB XI antraštinės dalies 6 skyrių;

b) 

taikant Direktyvos 2006/112/EB 213 straipsnį surinktus duomenis apie asmenų, kuriems ši valstybė narė suteikė PVM mokėtojo kodą, tapatybę, veiklą, teisinę formą ir adresą, taip pat datą, kurią tas kodas buvo suteiktas;

c) 

duomenis apie tos valstybės narės suteiktus PVM mokėtojo kodus, kurie nustojo galioti, ir datas, kada tie kodai nustojo galioti; ir

▼M2

d) 

informaciją, kurią ji renka pagal Direktyvos 2006/112/EB 360, 361, 364, 365, 369c, 369f, 369g, 369o, 369p, 369s ir 369t straipsnius;

▼M3 M5

f) 

informaciją, kurią ji renka pagal Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, taip pat informaciją apie kilmės šalį, paskirties šalį, prekės kodą, valiutą, bendrą vertę, valiutos keitimo kursą, vieneto kainą ir grynąjį svorį;

▼M2

e) 

duomenis apie jos suteiktus PVM mokėtojo kodus, nurodytus Direktyvos 2006/112/EB 369q straipsnyje, ir pagal bet kurios valstybės narės suteiktą kiekvieną PVM mokėtojo kodą – bendrą importuotų prekių, kurioms pagal 143 straipsnio 1 dalies ca punktą netaikomas PVM, vertę kiekvieną mėnesį.

▼M3 M5

2.  
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytos informacijos automatinės užklausos techninius duomenis. Tie įgyvendinimo aktai priimami, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M3 M5

3.  
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos informacijos duomenų elementus. Tie įgyvendinimo aktai priimami, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B

18 straipsnis

Kad šiame reglamente numatytose procedūrose būtų galima naudotis 17 straipsnyje nurodyta informacija, ji turi būti prieinama ne mažiau kaip penkerius metus nuo pirmųjų kalendorinių metų, kuriais turi būti suteiktas leidimas susipažinti su informacija, pabaigos.

19 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad 17 straipsnyje nurodytoje elektroninėje sistemoje turima informacija būtų atnaujinama, pilna ir tiksli.

Vadovaujantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka apibrėžiami kriterijai, skirti nustatyti, kokie pakeitimai nėra susiję, esminiai ar naudingi ir todėl jų nereikia daryti.

20 straipsnis

1.  
17 straipsnyje nurodyta informacija nedelsiant įtraukiama į elektroninę sistemą.
2.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta informacija į elektroninę sistemą įtraukiama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo laikotarpio, su kuriuo ji susijusi, pabaigos.
3.  
Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, jei informacija elektroninėje sistemoje turi būti taisoma arba papildoma pagal 19 straipsnį, ji į elektroninę sistemą turi būti įtraukta ne vėliau kaip per vieną mėnesį po laikotarpio, kai ji buvo gauta, pabaigos.

21 straipsnis

1.  
Kiekviena valstybė narė suteikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai automatinę prieigą prie informacijos, saugomos pagal 17 straipsnį.

▼M3 M5

1a.  
Kiekviena valstybė narė suteikia savo pareigūnams, tikrinantiems Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų laikymąsi, prieigą prie šio reglamento 17 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytos informacijos, prie kurios automatinę prieigą suteikia kitos valstybės narės.

▼B

2.  

Iš 17 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos informacijos suteikiama galimybė sužinoti bent šiuos duomenis:

a) 

informaciją gaunančios valstybės narės suteiktus PVM mokėtojo kodus;

b) 

informaciją teikiančioje valstybėje narėje PVM mokėtojais įregistruotų visų ekonominės veiklos vykdytojų Bendrijos viduje atlikto viso prekių tiekimo ir viso paslaugų teikimo PVM mokėtojais įregistruotiems asmenims, kaip nurodyta a punkte, bendrą vertę;

▼M6

c) 

asmenų, kurie vykdė b punkte nurodytą prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, PVM mokėtojo kodus ir asmenų, kurie pagal Direktyvos 2006/112/EB 262 straipsnio 2 dalį pateikė informaciją apie a punkte nurodytą PVM mokėtojo kodą turinčius asmenis, PVM mokėtojo kodus;

▼B

d) 

kiekvieno c punkte nurodyto asmens vykdytų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kaip nurodyta b punkte, PVM mokėtojais įregistruotiems asmenims, kaip nurodyta a punkte, bendrą vertę;

▼M6

e) 

kiekvieno c punkte nurodyto asmens vykdytų prekių tiekimo ir paslaugų teikimo, kaip nurodyta b punkte, kiekvienam PVM mokėtojo kodą, suteiktą kitoje valstybėje narėje, turinčiam asmeniui, ir kiekvienam asmeniui, pateikusiam informaciją pagal Direktyvos 2006/112/EB 262 straipsnio 2 dalį, bendrą vertę, jo PVM mokėtojo kodą ir informaciją, kurią jis suteikė apie kiekvieną asmenį, turintį PVM mokėtojo kodą, suteiktą kitoje valstybėje narėje, šiomis sąlygomis:

▼M3 M5

i) 

prieiga yra susijusi su tyrimu dėl įtariamo sukčiavimo atvejo arba skirta sukčiavimo atvejui nustatyti;

ii) 

prieiga suteikiama per „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūną, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, turintį asmeninį naudotojo identifikacinį kodą, kuris skirtas elektroninėms sistemoms ir kuriuo suteikiama prieiga prie šios informacijos.

▼M3 M5 —————

▼B

Vertės, nurodytos b, d ir e punktuose, nurodomos informaciją teikiančios valstybės narės valiuta ir yra susijusios su kiekvienam apmokestinamajam asmeniui atskirai taikomu sumuojančių ataskaitų teikimo laikotarpiu, nustatytu pagal Direktyvos 2006/112/EB 263 straipsnį.

▼M3 M5

2a.  

Iš 17 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos informacijos suteikiama galimybė sužinoti šiuos duomenis:

a) 

informaciją gaunančios valstybės narės suteiktus PVM mokėtojo kodus;

b) 

importuotojo ar jo fiskalinio agento, tiekiančio prekes asmenims, turintiems šios dalies a punkte nurodytą PVM mokėtojo kodą, PVM mokėtojo kodus;

c) 

importuotų prekių, kurias kiekvienas iš šios dalies b punkte nurodytų asmenų Bendrijos viduje tiekia kiekvienam šios dalies a punkte nurodytam PVM mokėtojo kodą turinčiam asmeniui, kilmės šalį, paskirties šalį, prekės kodą, bendrą vertę ir grynąjį svorį;

d) 

importuotų prekių, kurias kiekvienas iš šios dalies b punkte nurodytų asmenų Bendrijos viduje tiekia kiekvienam kitos valstybės narės suteiktą PVM mokėtojo kodą turinčiam asmeniui, kilmės šalį, paskirties šalį, prekės kodą, valiutą, bendrą vertę, valiutos keitimo kursą, vieneto kainą ir grynąjį svorį, laikantis toliau nurodytų sąlygų:

i) 

prieiga yra susijusi su tyrimu dėl įtariamo sukčiavimo atvejo arba skirta sukčiavimo atvejui nustatyti;

ii) 

prieiga suteikiama per „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūną, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, turintį asmeninį naudotojo identifikacinį kodą, kuris skirtas elektroninėms sistemoms ir kuriuo suteikiama prieiga prie šios informacijos.

Vertės, nurodytos pirmos pastraipos c ir d punktuose, nurodomos informaciją teikiančios valstybės narės valiuta ir yra susijusios su kiekvienu prekių vienetu pateiktoje muitinės deklaracijoje.

▼M3 M5

3.  
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio straipsnio 2 dalies e punkte ir 2a dalies d punkte numatytų sąlygų praktinius aspektus, kad informaciją teikianti valstybė narė galėtų nustatyti „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų, vykdančių prieigos prie informacijos veiksmus, tapatybę. Tie įgyvendinimo aktai priimami, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼M3 M5

21a straipsnis

1.  

Kiekviena valstybė narė suteikia bet kurios kitos valstybės narės kompetentingai institucijai automatinę prieigą prie toliau išvardytos informacijos, susijusios su nacionaline transporto priemonių registracija:

a) 

identifikavimo duomenų, susijusių su transporto priemonėmis;

b) 

identifikavimo duomenų, susijusių su transporto priemonės savininkais ir valdytojais, kurių vardu transporto priemonė užregistruota, kaip apibrėžta registracijos valstybės narės teisės aktuose.

2.  

Prieiga prie 1 dalyje nurodytos informacijos suteikiama šiomis sąlygomis:

a) 

prieiga yra susijusi su tyrimu dėl įtariamo sukčiavimo PVM atvejo arba skirta sukčiavimo PVM atvejui nustatyti;

b) 

prieiga suteikiama per „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūną, kaip nurodyta 36 straipsnio 1 dalyje, turintį asmeninį naudotojo identifikacinį kodą, kuris skirtas elektroninėms sistemoms ir kuriuo suteikiama prieiga prie šios informacijos.

3.  
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos duomenų elementus bei jos automatinės užklausos techninius duomenis ir praktinius šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų aspektus, kad informaciją teikianti valstybė narė galėtų nustatyti „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų, vykdančių prieigos prie informacijos veiksmus, tapatybę. Tie įgyvendinimo aktai priimami, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B

22 straipsnis

1.  
Siekdamos mokesčių administracijoms suteikti pakankamų informacijos, su kuria galima susipažinti per 17 straipsnyje nurodytą elektroninę sistemą, kokybės ir patikimumo garantijų, valstybės narės patvirtina reikiamas priemones, kad užtikrintų, jog duomenys, kuriuos pateikia apmokestinamieji asmenys ir neapmokestinamieji juridiniai asmenys siekdami save identifikuoti PVM tikslais pagal Direktyvos 2006/112/EB 214 straipsnį, būtų, jų vertinimu, išsamūs ir teisingi.

Valstybės narės įgyvendina procedūras šiems duomenims patikrinti, kaip nustatyta atsižvelgiant į jų rizikos įvertinimą. Iš principo patikrinimai atliekami iki identifikavimo PVM tikslais arba, kai iki tokio identifikavimo atliekami tik preliminarūs patikrinimai, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tokio identifikavimo dienos.

2.  
Valstybės narės praneša 58 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui apie priemones, kurios įgyvendintos nacionaliniu lygiu siekiant užtikrinti informacijos kokybę ir patikimumą, kaip nurodyta 1 dalyje.

23 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad šio reglamento 17 straipsnyje nurodytoje elektroninėje sistemoje būtų nurodyta, jog PVM mokėtojo kodas, nurodytas Direktyvos 2006/112/EB 214 straipsnyje, yra negaliojantis bent šiais atvejais:

a) 

jei PVM mokėtojais identifikuoti asmenys, kurie nurodė, kad jų ekonominė veikla, kaip apibūdinta Direktyvos 2006/112/EB 9 straipsnyje, nutraukta arba jei kompetentinga mokesčių administracija mano, kad jie nutraukė tokią veiklą. Mokesčių administracija visų pirma gali daryti prielaidą, kad asmuo nutraukė ekonominę veiklą, kai jis, nors ir privalėdamas pateikti PVM deklaracijas ir sumuojančias ataskaitas, to nepadarė per vienerius metus pasibaigus pirmos deklaracijos ar ataskaitos pateikimo terminui. Asmuo turi teisę kitais būdais įrodyti, kad jis vykdo ekonominę veiklą;

b) 

jei asmenys, siekdami gauti PVM mokėtojo kodą, deklaravo neteisingus duomenis arba nepranešė apie tų duomenų pasikeitimus, o mokesčių administracija, jei būtų žinojusi, nebūtų atitinkamo asmens identifikavusi PVM tikslais arba PVM mokėtojo kodas tam asmeniui būtų panaikintas.

▼M3 M5

24 straipsnis

Jei, taikydamos 17–21a straipsnių nuostatas, valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi informacija elektroniniu būdu, jos imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti 55 straipsnio laikymąsi.

Valstybės narės atsako už visus reikalingus savo sistemų tobulinimus, kad minėta informacija būtų galima keistis naudojantis CCN/CSI tinklu ar kitu panašiu, saugiu tinklu, naudojamu, keičiantis 21a straipsnyje nurodyta informacija elektroniniu būdu.

▼B



VI

SKYRIUS

PRAŠYMAS ĮTEIKTI ADMINISTRACINĮ PRANEŠIMĄ

25 straipsnis

Besikreipiančiosios institucijos prašymu ir vadovaudamasi pranešimo apie panašias priemones taisyklėmis valstybėje narėje, kurioje yra įsikūrusi institucija, į kurią kreipiamasi, pastaroji institucija praneša adresatui apie visas kompetentingų institucijų priimtas priemones ir sprendimus, susijusius su PVM teisės aktų taikymu valstybės narės, kurioje yra įsikūrusi institucija, į kurią kreipiamasi, teritorijoje.

26 straipsnis

Prašymuose įteikti pranešimą, kuriuose nurodomas priemonės ar sprendimo, apie kuriuos turi būti pranešta, objektas, taip pat pateikiamas vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir bet kokia kita susijusi informacija, reikalinga adresatui identifikuoti.

27 straipsnis

Institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama informuoja besikreipiančiąją instituciją apie prašymo įteikti pranešimą vykdymą, pirmiausia nurodydama pranešimo apie sprendimą ar priemonę įteikimo adresatui datą.



VII

SKYRIUS

▼M3 M5

BUVIMAS ADMINISTRACINĖSE PATALPOSE IR DALYVAVIMAS ADMINISTRACINIUOSE TYRIMUOSE BEI BENDRUOSE ADMINISTRACINIUOSE TYRIMUOSE

▼B

28 straipsnis

1.  
Besikreipiančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu ir pastarosios institucijos nustatyta tvarka besikreipiančiosios institucijos įgalioti pareigūnai gali būti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, administracinių institucijų patalpose arba bet kurioje kitoje vietoje, kurioje tos institucijos vykdo savo pareigas, kad būtų galima keistis 1 straipsnyje nurodyta informacija. Jei prašoma informacija yra dokumentuose, su kuriais gali susipažinti institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, besikreipiančiosios institucijos pareigūnams duodamos tų dokumentų kopijos.
2.  
Besikreipiančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu ir pastarosios institucijos nustatyta tvarka besikreipiančiosios institucijos įgalioti pareigūnai gali dalyvauti valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje atliekant administracinius tyrimus, kad būtų galima keistis 1 straipsnyje nurodyta informacija. Tokius administracinius tyrimus atlieka tik institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai. Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai nesinaudoja institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais. Tačiau jie, kaip ir institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, gali patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais tarpininkaujant institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnams, bet tik tiek, kiek to reikia administraciniam tyrimui atlikti.

▼M3 M5

2a.  
Besikreipiančiųjų institucijų ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu ir pastarosios institucijos nustatyta tvarka besikreipiančiųjų institucijų įgalioti pareigūnai gali dalyvauti, atliekant administracinius tyrimus valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teritorijoje, kad galėtų surinkti 1 straipsnyje nurodytą informaciją ir ja keistis. Tokius administracinius tyrimus bendrai atlieka besikreipiančiosios institucijos ir institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai, vadovaujant valstybei narei, į kurią kreipiamasi, ir laikantis jos teisės aktų. Besikreipiančiųjų institucijų pareigūnai gali patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais kaip ir institucijos, į kurią kreipiamasi, pareigūnai ir, jeigu tai leidžiama valstybės narės, į kurią kreipiamasi, pareigūnams pagal šios valstybės narės teisės aktus, apklausti apmokestinamuosius asmenis.

Kai tai leidžiama pagal valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisės aktus, besikreipiančiųjų valstybių narių pareigūnai gali naudotis tais pačiais tikrinimo įgaliojimais, kokiais naudojasi valstybės narės, į kurią kreipiamasi, pareigūnai.

Besikreipiančiųjų institucijų pareigūnai tikrinimo įgaliojimais naudojasi tik administraciniam tyrimui atlikti.

Besikreipiančiųjų institucijų ir institucijos, į kurią kreipiamasi, susitarimu ir pastarosios institucijos nustatyta tvarka dalyvaujančios institucijos gali parengti bendrą tyrimo ataskaitą.

▼M3 M5

3.  
Besikreipiančiosios institucijos pareigūnai, esantys kitoje valstybėje narėje pagal 1, 2 ir 2a dalių nuostatas, privalo bet kuriuo metu būti pasiruošę pateikti rašytinį įgaliojimą, kuriame būtų nurodyta jų tapatybė ir jų oficialios pareigos.

▼B



VIII

SKYRIUS

VIENALAIKIAI PATIKRINIMAI

29 straipsnis

Valstybės narės gali susitarti vykdyti vienalaikius patikrinimus, jei jos mano, kad tokie patikrinimai yra veiksmingesni už tik vienos valstybės narės atliekamą patikrinimą.

30 straipsnis

1.  
Valstybė narė savarankiškai nustato apmokestinamuosius asmenis, dėl kurių ji ketina siūlyti atlikti vienalaikį patikrinimą. Tos valstybės narės kompetentinga institucija praneša kitų suinteresuotų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie atvejus, kada siūloma atlikti vienalaikį patikrinimą. Ji kuo greičiau nurodo savo pasirinkimo priežastis, pateikdama informaciją, dėl kurios ji priėmė tokį sprendimą. Ji nurodo terminą, per kurį toks patikrinimas turėtų būti atliktas.
2.  
Valstybės narės kompetentinga institucija, gavusi pasiūlymą atlikti vienalaikį patikrinimą, iš esmės per dvi savaites nuo pasiūlymo gavimo, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį patvirtina savo sutikimą arba perduoda savo motyvuotą atsisakymą kitos valstybės narės institucijai.
3.  
Kiekviena suinteresuotų valstybių narių kompetentinga institucija paskiria atstovą, atsakingą už patikrinimų veiksmų priežiūrą ir koordinavimą.



IX

SKYRIUS

APMOKESTINAMŲJŲ ASMENŲ INFORMAVIMAS

31 straipsnis

▼M2

1.  
Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos užtikrina, kad asmenys, tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas Bendrijos viduje, taip pat paslaugas teikiantys neįsisteigę apmokestinamieji asmenys galėtų tokių sandorių tikslais elektroninėmis priemonėmis gauti bet kurio nurodyto asmens PVM mokėtojo kodo galiojimo ir su juo susieto pavadinimo ar vardo ir pavardės bei adreso patvirtinimą. Ši informacija turi atitikti 17 straipsnyje nurodytus duomenis.

▼B

2.  
Kiekviena valstybė narė elektroninėmis priemonėmis pateikia asmens, kuriam suteiktas PVM mokėtojo kodas, vardo, pavardės (pavadinimo) ir adreso patvirtinimą, laikydamasi savo nacionalinių duomenų apsaugos taisyklių.

▼M2 —————

▼B

32 straipsnis

1.  
Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie nuostatas, kurias kiekviena valstybė narė patvirtina perkeldama Direktyvos 2006/112/EB XI antraštinės dalies 3 skyrių į savo nacionalinę teisę.
2.  
Išsamus teiktinos informacijos sąrašas ir teikimo forma nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.



X

SKYRIUS

EUROFISC

33 straipsnis

▼M3 M5

1.  
Siekiant skatinti daugiašalį bendradarbiavimą, kovojant su sukčiavimu PVM, ir sudaryti tam palankesnes sąlygas, šiuo skyriumi sukuriamas valstybių narių greito keitimosi tiksline informacija apie tarpvalstybinį sukčiavimą, jos tvarkymo bei analizės ir tolesnių veiksmų koordinavimo tinklas (toliau – „Eurofisc“).

▼B

2.  

„Eurofisc“ sistemoje valstybės narės:

a) 

sukuria daugiašalį išankstinio įspėjimo mechanizmą siekiant kovoti su sukčiavimu PVM;

▼M3 M5

b) 

vykdo ir koordinuoja greitą daugiašalį keitimąsi tiksline informacija apie tarpvalstybinį sukčiavimą srityse, kuriose veikia „Eurofisc“ (toliau – „Eurofisc“ veiklos sritys), tos informacijos bendrą tvarkymą ir analizę;

c) 

koordinuoja dalyvaujančių valstybių narių 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų darbą, kai reaguojama į gautus įspėjimus ir gautą informaciją;

▼M3 M5

d) 

koordinuoja dalyvaujančių valstybių narių administracinius tyrimus, susijusius su 36 straipsnio 1 dalyje nurodytų „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų nustatytais sukčiavimo atvejais, bet neturi įgaliojimų reikalauti, kad valstybės narės atliktų administracinius tyrimus.

▼B

34 straipsnis

1.  
Valstybės narės dalyvauja savo pasirinktose „Eurofisc“ veiklos srityse ir gali taip pat nuspręsti jose nebedalyvauti.

▼M3 M5

2.  
Valstybės narės, nusprendusios dalyvauti kurioje nors „Eurofisc“ veiklos srityje, aktyviai dalyvauja daugiašalio visų dalyvaujančių valstybių narių keitimosi tiksline informacija apie tarpvalstybinį sukčiavimą, šios informacijos bendro tvarkymo bei analizės ir bet kokių tolesnių veiksmų koordinavimo procese.

▼B

3.  
Informacija, kuria keičiamasi, yra konfidenciali, kaip numatyta 55 straipsnyje.

▼M3 M5

35 straipsnis

Komisija „Eurofisc“ teikia techninę ir logistinę paramą. Komisija neturi teisės susipažinti su 1 straipsnyje nurodyta informacija, kuria gali būti keičiamasi per „Eurofisc“, išskyrus atvejus, kai susiklosto 55 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės.

▼B

36 straipsnis

1.  
Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos skiria bent vieną „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūną. „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai turi būti kompetentingi pareigūnai, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, ir jie vykdo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą. Jie lieka atskaitingi tik savo nacionalinėms administracijoms.

▼M3 M5

1a.  
Valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnai tam tikram laikotarpiui iš dalyvaujančių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų paskiria „Eurofisc“ pirmininką.

Valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnai:

a) 

susitaria dėl „Eurofisc“ veiklos sričių nustatymo ir atsisakymo;

b) 

nagrinėja visus klausimus, susijusius su „Eurofisc“ praktiniu veikimu;

c) 

bent kartą per metus vertina „Eurofisc“ veiklos vykdymo efektyvumą ir veiksmingumą;

d) 

tvirtina 37 straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą.

▼M3 M5

2.  
Valstybių narių, dalyvaujančių konkrečioje „Eurofisc“ veiklos srityje, ryšių palaikymo pareigūnai (toliau – dalyvaujantys „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnai) tam tikram laikotarpiui iš dalyvaujančių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų skiria „Eurofisc“ veiklos sričių koordinatorių.

„Eurofisc“ veiklos sričių koordinatoriai:

a) 

kaupia iš dalyvaujančių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų gautą informaciją, kaip susitarta tam tikros veiklos srities dalyvių, ir sudaro kitiems dalyvaujantiems „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams sąlygas susipažinti su visa turima informacija; šia informacija keičiamasi elektroniniu būdu;

b) 

užtikrina, kad dalyvaujančių „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnų gauta informacija būtų tvarkoma ir analizuojama kartu su susijusia tiksline informacija apie tarpvalstybinį sukčiavimą, pranešta ar surinkta pagal šį reglamentą, kaip susitarta tam tikros veiklos srities dalyvių, ir sudaro visiems dalyvaujantiems „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams sąlygas susipažinti su rezultatais;

c) 

teikia grįžtamąją informaciją visiems dalyvaujantiems „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams;

d) 

teikia veiklos tam tikroje veiklos srityje metinę ataskaitą valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnams.

▼M3 M5

3.  
„Eurofisc“ veiklos sričių koordinatoriai Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymo agentūros (toliau - Europolas) ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau - OLAF) gali paprašyti atitinkamos informacijos. Šiuo tikslu ir kaip susitarta tam tikros veiklos srities dalyvių jie gali nusiųsti jiems tiek informacijos, kiek būtina, siekiant gauti prašomos informacijos.
4.  
„Eurofisc“ veiklos sričių koordinatoriai sudaro kitiems dalyvaujantiems „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams sąlygas susipažinti su iš Europolo ir OLAF gauta informacija; šia informacija keičiamasi elektroniniu būdu.
5.  
„Eurofisc“ veiklos sričių koordinatoriai taip pat užtikrina, kad iš Europolo ir OLAF gauta informacija būtų tvarkoma ir analizuojama kartu su susijusia tiksline informacija, pranešta ar surinkta pagal šį reglamentą, kaip susitarta tam tikros veiklos srities dalyvių, ir sudaro dalyvaujantiems „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams sąlygas susipažinti su rezultatais.

▼M3 M5

37 straipsnis

„Eurofisc“ pirmininkas teikia veiklos visose veiklos srityse metinę ataskaitą 58 straipsnio 1 dalyje nurodytam Komitetui.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma su „Eurofisc“ susijusi procedūrinė tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

▼B



XI

SKYRIUS

NUOSTATOS DĖL DIREKTYVOS 2006/112/EB XII ANTRAŠTINĖS DALIES 6 SKYRIUJE NUMATYTŲ SPECIALIŲ SCHEMŲ



1

SKIRSNIS

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. taikomos nuostatos

38 straipsnis

Toliau pateikiamos nuostatos taikomos Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytai specialiai schemai. Šiame skyriuje taip pat taikomos minėtos direktyvos 358 straipsnyje pateiktos sąvokų apibrėžtys.

39 straipsnis

1.  
Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo informaciją, kada prasideda jo veikla pagal Direktyvos 2006/112/EB 361 straipsnį, registravimosi valstybei narei pateikia elektroniniu būdu. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
2.  
Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį iš neįsisteigusio apmokestinamojo asmens buvo gauta informacija, pabaigos. Tokiu pačiu būdu kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pranešamas suteiktas mokėtojo kodas. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, kuriuo ši informacija turi būti perduodama, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
3.  
Registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas, jei neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pašalinamas iš specialios schemos.

40 straipsnis

1.  
Deklaracija su duomenimis, nurodytais Direktyvos 2006/112/EB 365 straipsnyje, pateikiama elektroniniu būdu. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
2.  
Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda šią informaciją atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį buvo gauta deklaracija, pabaigos. Valstybės narės, paprašiusios, kad mokesčių deklaracija būtų pateikta ne eurais, o nacionaline valiuta, konvertuoja sumas į eurus, taikydamos paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną galiojantį valiutų keitimo kursą. Valiuta keičiama vadovaujantis tai dienai Europos centrinio banko paskelbtu valiutų keitimo kursu, arba, jei tą dieną kursas nepaskelbtas – kitą dieną paskelbtu kursu. Techniniai duomenys, kaip turi būti perduodama ši informacija, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
3.  
Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda vartojimo valstybei narei informaciją, kurios reikia kiekvienam mokėjimui susieti su atitinkama ketvirtine mokesčių deklaracija.

41 straipsnis

1.  
Registravimosi valstybė narė užtikrina, kad neįsisteigusio apmokestinamojo asmens sumokėta suma būtų pervesta į eurais tvarkomą banko sąskaitą, kurią nurodo ta vartojimo valstybė narė, kuriai turi būti pervestas mokėjimas. Valstybės narės, paprašiusios, kad mokėjimai būtų atlikti ne eurais, o kita nacionaline valiuta, konvertuoja sumas į eurus, pasinaudodamos paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną galiojančiu valiutų keitimo kursu. Valiuta keičiama vadovaujantis tai dienai Europos centrinio banko paskelbtu valiutų keitimo kursu, arba, jei tą dieną kursas nepaskelbtas – kitą dieną paskelbtu kursu. Pinigai pervedami ne vėliau kaip per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį buvo gautas mokėjimas, pabaigos.
2.  
Jei neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo sumoka ne visą mokėtiną mokestį, registravimosi valstybė narė užtikrina, kad mokėjimas būtų pervestas vartojimo valstybėms narėms proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje mokėtinam mokesčiui. Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu informuoja apie tai vartojimo valstybių narių kompetentingas institucijas.

42 straipsnis

Valstybės narės elektroniniu būdu nurodo kitų valstybių kompetentingoms institucijoms atitinkamus banko sąskaitų, į kurias turi būti pervedami mokėjimai pagal 41 straipsnį, numerius.

Valstybės narės nedelsdamos elektroniniu būdu informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją apie pasikeitusį standartinį mokesčio tarifą.



2

SKIRSNIS

▼M4

Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. taikomos nuostatos

▼B

43 straipsnis

Toliau pateikiamos nuostatos taikomos Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytoms specialioms schemoms.

44 straipsnis

1.  
Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo informaciją, kada prasideda jo veikla pagal Direktyvos 2006/112/EB 361 straipsnį, registravimosi valstybei narei pateikia elektroniniu būdu. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
2.  
Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda 1 dalyje nurodytą informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį iš Bendrijoje neįsisteigusio apmokestinamojo asmens buvo gauta informacija, pabaigos. Panašūs pagal Direktyvos 2006/112/EB 369b straipsnį specialią schemą taikančio apmokestinamojo asmens įregistravimui reikalingi duomenys perduodami per 10 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį apmokestinamasis asmuo pareiškė, kad prasideda jo apmokestinama veikla pagal tą schemą. Tokiu pačiu būdu kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pranešamas suteiktas mokėtojo kodas.

Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, kuriuo ši informacija turi būti perduodama, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.  
Registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas, jei Bendrijoje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo arba vartojimo valstybėje narėje neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pašalinamas iš specialios schemos.

45 straipsnis

1.  
Deklaracija su duomenimis, nurodytais Direktyvos 2006/112/EB 365 ir 369g straipsniuose, pateikiama elektroniniu būdu. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
2.  
Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda šią informaciją atitinkamos vartojimo valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį buvo gauta deklaracija, pabaigos. Atitinkamos įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai taip pat perduodama Direktyvos 2006/112/EB 369g straipsnio antroje dalyje numatyta informacija. Valstybės narės, paprašiusios, kad mokesčių deklaracija būtų pateikta ne eurais, o nacionaline valiuta, konvertuoja sumas į eurus, taikydamos paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną galiojantį valiutų keitimo kursą. Valiuta keičiama vadovaujantis tai dienai Europos centrinio banko paskelbtu valiutų keitimo kursu, arba, jei tą dieną kursas nepaskelbtas – kitą dieną paskelbtu kursu. Techniniai duomenys, kaip turi būti perduodama ši informacija, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
3.  
Registravimosi valstybė narė elektroniniu būdu perduoda vartojimo valstybei narei informaciją, kurios reikia kiekvienam mokėjimui susieti su atitinkama ketvirtine mokesčių deklaracija.

46 straipsnis

1.  
Identifikavimo valstybė narė užtikrina, kad neįsisteigusio apmokestinamojo asmens sumokėta suma būtų pervesta į eurais tvarkomą banko sąskaitą, kurią nurodo ta vartojimo valstybė narė, kuriai turi būti pervestas mokėjimas. Valstybės narės, paprašiusios, kad mokėjimai būtų atlikti ne eurais, o kita nacionaline valiuta, konvertuoja sumas į eurus, pasinaudodamos paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną galiojančiu valiutų keitimo kursu. Valiuta keičiama vadovaujantis tai dienai Europos centrinio banko paskelbtu valiutų keitimo kursu, arba, jei tą dieną kursas nepaskelbtas – kitą dieną paskelbtu kursu. Pinigai pervedami ne vėliau kaip per 10 dienų nuo to mėnesio, kurį buvo gautas mokėjimas, pabaigos.
2.  
Jei neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo sumoka ne visą mokėtiną mokestį, registravimosi valstybė narė užtikrina, kad mokėjimas būtų pervestas vartojimo valstybėms narėms proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje mokėtinam mokesčiui. Identifikavimo valstybė narė elektroniniu būdu informuoja apie tai vartojimo valstybių narių kompetentingas institucijas.
3.  

Iš mokėjimų, kurie yra pervedami vartojimo valstybei narei pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje numatytą specialią schemą, registravimosi valstybė narė turi teisę pasilikti tokią pirmoje ir antroje dalyse nurodytų sumų dalį:

a) 

nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. – 30 %;

b) 

nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – 15 %;

c) 

nuo 2019 m. sausio 1 d. – 0 %.

47 straipsnis

Valstybės narės elektroniniu būdu nurodo kitų valstybių kompetentingoms institucijoms atitinkamus banko sąskaitų, į kurias turi būti pervedami mokėjimai pagal 46 straipsnį, numerius.

Valstybės narės nedelsdamos elektroniniu būdu informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją apie pasikeitusį mokesčio tarifą, taikomą telekomunikacijų paslaugų, transliavimo paslaugų ir elektroniniu būdu teikiamų paslaugų teikimui.

▼M2



3 SKIRSNIS

▼M4

Nuo 2021 m. liepos 1 d. taikomos nuostatos

▼M2



1 poskirsnis

Bendroji nuostata

▼M4

47a straipsnis

Šio skirsnio nuostatos taikomos nuo 2021 m. liepos 1 d.

▼M2



2 poskirsnis

Keitimasis informacija

47b straipsnis

1.  
Valstybės narės nustato, kad Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 skirsnyje nurodyta specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo pradėdamas veiklą registravimosi valstybei narei pagal tos direktyvos 361 straipsnį pateikia informaciją elektroninėmis priemonėmis. Panaši informacija, skirta Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 3 skirsnyje nurodyta specialia schema besinaudojančiam apmokestinamajam asmeniui, pradedančiam veiklą pagal tos direktyvos 369c straipsnį, identifikuoti, pateikiama elektroninėmis priemonėmis. Apie bet kokius informacijos, pateiktos pagal Direktyvos 2006/112/EB 361 straipsnio 2 dalį ir 369c straipsnį, pasikeitimus taip pat pranešama elektroninėmis priemonėmis.
2.  
Registravimosi valstybė narė 1 dalyje nurodytą informaciją elektroninėmis priemonėmis perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per 10 dienų nuo mėnesio, kurį ta informacija buvo gauta iš apmokestinamojo asmens, besinaudojančio viena iš Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nurodytų specialių schemų, pabaigos. Tokiu pačiu būdu registravimosi valstybė narė informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie minėtuose 2 ir 3 skirsniuose nurodytus PVM mokėtojo kodus.
3.  
Registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas tuo atveju, jeigu viena iš Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nurodytų specialių schemų besinaudojančiam apmokestinamajam asmeniui nustojama taikyti ta speciali schema.

47c straipsnis

▼C2

1.  
Valstybės narės nustato, kad Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodyta specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba jo tarpininkas pradėdamas veiklą registravimosi valstybei narei pagal tos direktyvos 369p straipsnio 1, 2, 3 dalis pateikia informaciją elektroninėmis priemonėmis. Apie bet kokius informacijos, pateiktos pagal Direktyvos 2006/112/EB 369p straipsnio 4 dalį, pasikeitimus taip pat pranešama elektroninėmis priemonėmis.

▼M2

2.  
Registravimosi valstybė narė 1 dalyje nurodytą informaciją elektroninėmis priemonėmis perduoda kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms per 10 dienų nuo mėnesio, kurį ta informacija buvo gauta iš apmokestinamojo asmens, besinaudojančio Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodyta specialia schema, arba, jei taikytina, iš jo tarpininko, pabaigos. Tokiu pačiu būdu registravimosi valstybė narė informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie suteiktą atskirą PVM mokėtojo kodą, skirtą naudotis šia specialia schema.
3.  
Registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas tuo atveju, jeigu Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nurodyta specialia schema besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba, jei taikytina, jo tarpininkas išbraukiamas iš mokėtojų registro.

47d straipsnis

1.  
Valstybės narės nustato, kad PVM deklaracija, į kurią įrašomi Direktyvos 2006/112/EB 365, 369g ir 369t straipsniuose nurodyti duomenys, pateikiama elektroninėmis priemonėmis.
2.  
Registravimosi valstybė narė 1 dalyje nurodytą informaciją elektroninėmis priemonėmis perduoda atitinkamos vartojimo valstybės narės kompetentingai institucijai ne vėliau kaip per 20 dienų nuo mėnesio, kurį buvo gauta deklaracija, pabaigos.

Registravimosi valstybė narė kiekvienos kitos valstybės narės, iš kurios buvo siunčiamos ar gabenamos prekės, kompetentingai institucijai taip pat perduoda Direktyvos 2006/112/EB 369g straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir kiekvienos atitinkamos įsisteigimo valstybės narės kompetentingai institucijai – Direktyvos 2006/112/EB 369g straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją.

Valstybės narės, kurios reikalauja sumas PVM deklaracijoje nurodyti ne eurais, o nacionaline valiuta, perskaičiuoja jas į eurus, taikydamos paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą. Valiuta perskaičiuojama pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą tos dienos valiutos kursą, arba, jei tą dieną valiutos kursai neskelbiami – kitą dieną paskelbtą kursą.

47e straipsnis

Registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis perduoda vartojimo valstybei narei informaciją, kurios reikia kiekvienam mokėjimui susieti su atitinkama PVM deklaracija.

47f straipsnis

1.  
Registravimosi valstybė narė užtikrina, kad viena iš Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytų specialių schemų besinaudojančio apmokestinamojo asmens arba, jei taikytina, jo tarpininko sumokėta suma būtų pervesta į vartojimo valstybės narės, kuriai turi būti atliktas tas mokėjimas, nurodytą banko sąskaitą eurais.

Valstybės narės, kurios reikalauja mokėjimus atlikti ne eurais, o nacionaline valiuta, perskaičiuoja sumas į eurus, taikydamos paskutinę mokestinio laikotarpio dieną galiojusį valiutos kursą. Valiuta perskaičiuojama pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą tos dienos valiutos kursą, arba, jei tą dieną valiutos kursai neskelbiami – kitą dieną paskelbtą kursą.

Pinigai pervedami ne vėliau kaip per 20 dienų nuo mėnesio, kurį buvo gautas mokėjimas, pabaigos.

2.  
Jeigu viena iš specialių schemų besinaudojantis apmokestinamasis asmuo arba, jei taikytina, jo tarpininkas sumoka ne visą mokėtinų mokesčių sumą, registravimosi valstybė narė užtikrina, kad sumokėta suma būtų pervesta vartojimo valstybėms narėms proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje mokėtinam mokesčiui. Registravimosi valstybė narė elektroninėmis priemonėmis informuoja apie tai vartojimo valstybių narių kompetentingas institucijas.

47g straipsnis

Valstybės narės elektroninėmis priemonėmis nurodo kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms atitinkamus banko sąskaitų, į kurias turi būti atliekami mokėjimai pagal 47f straipsnį, numerius.

Valstybės narės nedelsdamos elektroninėmis priemonėmis informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Komisiją apie prekių ir paslaugų, kurioms taikomos specialios schemos, tiekimui ar teikimui taikomų mokesčio tarifų pasikeitimus.



3 poskirsnis

Sandorių ir apmokestinamųjų asmenų kontrolė

47h straipsnis

Valstybės narės prekių, kurioms taikomas PVM turi būti deklaruojamas pagal Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje numatytą specialią schemą, importo metu elektroniniu būdu patikrina atskiro PVM mokėtojo kodo, kuris buvo suteiktas pagal tos direktyvos 369q straipsnį ir kuris buvo nurodytas ne vėliau kaip importo deklaracijos pateikimo metu, galiojimą.

47i straipsnis

1.  
Norėdama gauti apmokestinamojo asmens arba tarpininko pagal Direktyvos 2006/112/EB 369, 369k ir 369x straipsnius tvarkomų apskaitos registrų duomenis, vartojimo valstybė narė pirmiausia elektroninėmis priemonėmis pateikia prašymą registravimosi valstybei narei.
2.  
Gavusi 1 dalyje nurodytą prašymą, registravimosi valstybė narė nedelsdama elektroninėmis priemonėmis perduoda jį apmokestinamajam asmeniui arba jo tarpininkui.
3.  
Valstybės narės nustato, kad, gavęs prašymą, apmokestinamasis asmuo arba jo tarpininkas elektroninėmis priemonėmis pateikia registravimosi valstybei narei prašomus apskaitos registrų duomenis. Valstybės narės turi sutikti, kad apskaitos registrų duomenys gali būti pateikti naudojant standartinę formą.
4.  
Registravimosi valstybė narė gautus apskaitos registrų duomenis nedelsdama elektroninėmis priemonėmis perduoda prašymą pateikusiai vartojimo valstybei narei.
5.  
Jeigu prašymą pateikusi vartojimo valstybė narė apskaitos registrų duomenų negauna per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos, ta valstybė narė gali imtis bet kokių savo nacionalinės teisės aktuose numatytų veiksmų, kad gautų tokius apskaitos registrų duomenis.

47j straipsnis

1.  
Jeigu registravimosi valstybė narė nusprendžia savo teritorijoje atlikti administracinį tyrimą, susijusį su viena iš Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriuje numatytų specialių schemų besinaudojančiu apmokestinamuoju asmeniu arba, jei taikytina, tarpininku, ji iš anksto informuoja apie tyrimą visų kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.

Pirma pastraipa taikoma tik administracinio tyrimo dėl specialių schemų atžvilgiu.

2.  
Nedarant poveikio 7 straipsnio 4 daliai, jeigu vartojimo valstybė narė nusprendžia, kad reikia atlikti administracinį tyrimą, ji dėl to, ar reikia atlikti tokį tyrimą, pirmiausia pasikonsultuoja su registravimosi valstybe nare.

Jeigu sutariama, kad atlikti administracinį tyrimą reikia, registravimosi valstybė narė informuoja kitas valstybes nares.

Tai netrukdo valstybės narėms imtis veiksmų pagal savo nacionalinės teisės aktus.

3.  
Kiekviena valstybė narė pateikia kitoms valstybėms narėms ir Komisijai kompetentingos institucijos, kuri toje valstybėje narėje yra atsakinga už administracinių tyrimų koordinavimą, duomenis.



4 poskirsnis

Statistinė informacija

47k straipsnis

Valstybės narės leidžia Komisijai apibendrintos statistinės ir diagnostinės informacijos tikslais pagal 17 straipsnio 1 dalies d ir e punktus tiesiogiai gauti informaciją iš 53 straipsnyje nurodytos valstybių narių kompiuterizuotos sistemos parengtų pranešimų. Ta informacija neapima duomenų apie fizinius apmokestinamuosius asmenis.



5 poskirsnis

Įgyvendinimo įgaliojimų suteikimas

47l straipsnis

Siekiant užtikrinti vienodą šio reglamento taikymą, Komisijai suteikiami įgaliojimai, laikantis 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros, priimti šias priemones:

a) 

47b straipsnio 1 dalyje, 47c straipsnio 1 dalyje ir 47d straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimo techninius duomenis, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, ir 47i straipsnio 3 dalyje nurodytą standartinę formą;

▼C1

b) 

47b straipsnio 2 ir 3 dalyse, 47c straipsnio 2 ir 3 dalyse, 47d straipsnio 2 dalyje, 47e straipsnyje, 47f straipsnio 2 dalyje, 47i straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse bei 47j straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos teikimo techninius duomenis, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, ir technines tos informacijos perdavimo priemones;

▼M2

c) 

techninius 47g straipsnyje nurodytos informacijos perdavimo tarp valstybių narių duomenis;

d) 

techninius duomenis, susijusius su 47h straipsnyje nurodytos informacijos patikrinimu, kurį atlieka importo valstybė narė;

e) 

47k straipsnyje nurodytą apibendrintą statistinę ir diagnostinę informaciją, kurią gaus Komisija, ir technines tos informacijos gavimo priemones.

▼B



XII

SKYRIUS

KEITIMASIS INFORMACIJA IR JOS SAUGOJIMAS TAIKANT PVM GRĄŽINIMO APMOKESTINAMIESIEMS ASMENIMS, KURIE NĖRA ĮSISTEIGĘ GRĄŽINANČIOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, O YRA ĮSISTEIGĘ KITOJE VALSTYBĖJE NARĖJE, TVARKĄ

48 straipsnis

1.  
Kai įsisteigimo valstybės narės kompetentinga institucija gauna prašymą grąžinti PVM pagal Direktyvos 2008/9/EB 5 straipsnį, o tos direktyvos 18 straipsnis netaikomas, ji per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo elektroninėmis priemonėmis persiunčia prašymą kiekvienos atitinkamos PVM grąžinančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, patvirtindama, kad pareiškėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/9/EB 2 straipsnio 5 punkte, yra apmokestinamasis asmuo, įregistruotas PVM mokėtoju, ir kad PVM grąžinimo laikotarpiu galioja to asmens nurodytas mokėtojo ar registravimo kodas.

▼M3 M5

Kai įsisteigimo valstybė narė sužino, kad apmokestinamasis asmuo, teikiantis prašymą grąžinti PVM pagal Direktyvos 2008/9/EB 5 straipsnį, turi mokestinių įsipareigojimų toje įsisteigimo valstybėje narėje, ji gali paprašyti apmokestinamojo asmens sutikimo grąžinamą PVM tiesiogiai pervesti tai valstybei narei, siekiant įvykdyti neįvykdytus mokestinius įsipareigojimus. Kai apmokestinamasis asmuo pritaria tokiam pervedimui, įsisteigimo valstybė narė informuoja grąžinančią valstybę narę apie sumą, dėl kurios gautas pritarimas, ir grąžinanti valstybė narė apmokestinamojo asmens vardu perveda šią sumą įsisteigimo valstybei narei. Įsisteigimo valstybė narė, vadovaudamasi savo nacionaline teise ir administracine praktika, informuoja apmokestinamąjį asmenį, ar dėl pervestos sumos mokestinis įsipareigojimas įvykdytas visiškai, ar iš dalies. Tačiau grąžinamo PVM pervedimas įsisteigimo valstybei narei nedaro poveikio grąžinančios valstybės narės teisei susigrąžinti sumas, siekiant įvykdyti įsipareigojimus, kuriuos apmokestinamasis asmuo turi pastarosios valstybės narės atžvilgiu.

Kai mokestiniai įsipareigojimai įsisteigimo valstybėje narėje yra ginčijami, įsisteigimo valstybė narė, gavusi apmokestinamojo asmens sutikimą, gali pervestas grąžinamas sumas panaudoti kaip saugojimo priemonę, jei toje valstybėje narėje užtikrinama veiksminga teisminė peržiūra.

▼B

2.  
Kiekvienos PVM grąžinančios valstybės narės kompetentingos institucijos kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis perduoda informaciją, jų prašomą pagal Direktyvos 2008/9/EB 9 straipsnio 2 dalį. Techniniai duomenys, įskaitant bendrą elektroninį pranešimą, kuriuo ši informacija turi būti perduodama, nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
3.  
Kiekvienos PVM grąžinančios valstybės narės kompetentingos institucijos kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms elektroninėmis priemonėmis praneša, ar jos norėtų pasinaudoti galimybe pareikalauti, kad pareiškėjas pateiktų Direktyvos 2008/9/EB 11 straipsnyje nurodytą veiklos aprašymą pagal suderintus kodus.

Pirmoje pastraipoje nurodyti suderinti kodai nustatomi 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, remiantis 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1893/2006, nustatančiu statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ( 1 ), nustatytu NACE klasifikatoriumi.



XIII

SKYRIUS

▼M3 M5

RYŠIAI SU KOMISIJA IR KITOMIS SĄJUNGOS INSTITUCIJOMIS, ĮSTAIGOMIS, ORGANAIS IR AGENTŪROMIS

▼B

49 straipsnis

1.  
Valstybės narės ir Komisija nagrinėja ir vertina, kaip veikia šiame reglamente numatytos administracinio bendradarbiavimo priemonės. Komisija kaupia valstybių narių patirtį, kad pagerintų šių priemonių veikimą.
2.  
Valstybės narės perduoda Komisijai bet kokią turimą informaciją, susijusią su šio reglamento taikymu.

▼M3 M5

2a.  
Valstybės narės gali pranešti OLAF aktualią informaciją, kad ta tarnyba galėtų apsvarstyti galimybę imtis tinkamų veiksmų pagal savo įgaliojimus. Kai ta informacija gaunama iš kitos valstybės narės, pastaroji gali reikalauti, kad informacija būtų perduodama tik gavus jos išankstinį sutikimą.

▼B

3.  
Šiam reglamentui įvertinti reikalingas statistinių duomenų sąrašas nustatomas 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Valstybės narės perduoda šiuos duomenis Komisijai, jei jos juos turi ir jei perdavimas nesukelia nepateisinamos administracinės naštos.
4.  
Norėdamos įvertinti šios administracinio bendradarbiavimo kovoje su teisėtu ir neteisėtu mokesčių vengimu sistemos veiksmingumą, valstybės narės gali perduoti Komisijai bet kokią kitą 1 straipsnyje nurodytą informaciją.
5.  
Komisija perduoda 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms.
6.  
Jei būtina, Komisija kiekvienos valstybės narės kompetentingoms institucijoms teikia ne tik pagal kitas šio reglamento nuostatas reikalaujamą, bet ir bet kokią kitą informaciją, kuri galėtų joms padėti kovoti su sukčiavimu PVM, kai tik tokią informaciją gauna.
7.  
Valstybės narės prašymu Komisija gali teikti savo ekspertų nuomones, techninę, logistinę, komunikacijos ar bet kokią kitokią pagalbą, kad padėtų jai pasiekti šio reglamento tikslus.



XIV

SKYRIUS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS ŠALIMIS

50 straipsnis

1.  
Kai valstybės narės kompetentinga institucija gauna informaciją iš trečiosios šalies, ta institucija gali perduoti informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios gali būti suinteresuotos ją gauti, ir bet kuriuo atveju – visoms toms institucijoms, kurios prašo tos informacijos, jei tai leidžiama pagal pagalbos susitarimus su ta konkrečia trečiąja šalimi.
2.  

Kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionalinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens duomenų perdavimą trečiosioms šalims, gali perduoti pagal šį reglamentą gautą informaciją trečiajai šaliai, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

a) 

valstybės narės, iš kurios gauta informacija, kompetentinga institucija sutiko su tokiu perdavimu; ir

b) 

atitinkama trečioji šalis įsipareigojo užtikrinti bendradarbiavimą, reikalingą sukaupti įrodymams, kuriais patvirtinamas sandorių, kurie manomai pažeidžia PVM teisės aktus, neteisėtumas.



XV

SKYRIUS

INFORMACIJOS MAINŲ SĄLYGOS

51 straipsnis

1.  
Pagal šį reglamentą perduodama informacija kiek įmanoma teikiama elektroniniu būdu, vadovaujantis priemonėmis, kurios turi būti nustatytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.
2.  
Tais atvejais, kai prašymas nėra visu mastu pateiktas per 1 dalyje minėtą elektroninę sistemą, institucija, į kurią kreipiamasi, nedelsdama ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo patvirtina jo gavimą elektroniniu būdu.

Tais atvejais, kai institucija gavo prašymą ar informaciją, kurie buvo skirti ne jai, ji nedelsdama ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo ar informacijos gavimo elektroniniu būdu nusiunčia pranešimą siuntėjui.

52 straipsnis

Pagalbos prašymai, įskaitant prašymus įteikti pranešimą, bei prie jų pridedami dokumentai gali būti parengiami bet kokia kalba, dėl kurios susitaria institucija, į kurią kreipiamasi ir besikreipiančioji institucija. Minėti prašymai gali būti išversti į tos valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi institucija, į kurią kreipiamasi, valstybinę kalbą ar vieną iš valstybinių kalbų tik tais atvejais, kai institucija, į kurią kreipiamasi, pateikia motyvuotą tokio vertimo prašymą.

53 straipsnis

Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad veiktų tokios esančios ar naujos ryšių ir keitimosi informacija sistemos, kurios yra būtinos užtikrinti šiame reglamente nurodytą keitimąsi informacija. 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatomas susitarimas dėl paslaugų lygio, kuriuo užtikrinama tų ryšių ir keitimosi informacija sistemų veikimui užtikrinti Komisijos ir valstybių narių teiktinų paslaugų techninė kokybė ir kiekybė. Komisija atsakinga už visus CCN/CSI tinklo tobulinimus, kurie yra reikalingi, kad valstybės narės galėtų keistis ta informacija. Valstybės narės atsakingos už visus savo sistemų tobulinimus, kurie yra reikalingi, kad naudojantis CCN/CSI tinklu būtų galima keistis ta informacija.

Valstybės narės atsisako bet kokių prašymų atlyginti išlaidas, patirtas taikant šį reglamentą, išskyrus, tam tikrais atvejais – ekspertams sumokėtą užmokestį.

54 straipsnis

1.  

Vienos valstybės narės institucija, į kurią kreipiamasi, suteikia kitos valstybės narės besikreipiančiajai institucijai 1 straipsnyje nurodytą informaciją, jei:

a) 

per tam tikrą laikotarpį besikreipiančiosios institucijos pateiktų informacijos prašymų kiekis ir pobūdis nesukelia tai institucijai, į kurią kreipiamasi, neproporcingos administracinės naštos;

b) 

ta besikreipiančioji institucija išnaudojo įprastinius informacijos šaltinius, kuriais tomis aplinkybėmis ji galėjo pasinaudoti, kad gautų prašomą informaciją, nesukeldama pavojaus, kad apsunkins pageidaujamo tikslo pasiekimą.

2.  
Šis reglamentas neįpareigoja atlikti tyrimų ar suteikti informacijos apie tam tikrus atvejus, jei valstybės narės, kuri turėtų suteikti informaciją, įstatymai ar administracinė praktika neleidžia valstybei narei atlikti tokių tyrimų arba rinkti tokios informacijos ar ja naudotis tos valstybės narės tikslams.
3.  
Valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija gali atsisakyti suteikti informaciją, jei besikreipiančioji valstybė narė negali suteikti tokios informacijos dėl teisinių priežasčių. Komisija informuojama apie valstybės narės, į kurią kreipiamasi, atsisakymo motyvus.
4.  
Gali būti atsisakyta suteikti informaciją, jei dėl to būtų atskleista komercinė, pramoninė ar profesinė paslaptis, arba komercinis procesas, arba informacija, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai.
5.  
2, 3 ir 4 dalys jokiu būdu negali būti aiškinamos taip, kad valstybės narės institucijai, į kurią kreipiamasi, leidžiama atsisakyti pateikti informaciją apie apmokestinamą asmenį, identifikuotą PVM tikslais valstybėje narėje, kurioje yra besikreipiančioji institucija, tik todėl, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtasis asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba todėl, kad ji susijusi su nuosavybės teisėmis į juridinio asmens kapitalo dalį.
6.  
Institucija, į kurią kreipiamasi, informuoja besikreipiančiąją instituciją apie pagalbos prašymo atmetimo motyvus.
7.  
Mažiausia suma, dėl kurios galima pateikti pagalbos prašymą, gali būti priimta 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

55 straipsnis

1.  
Pagal šį reglamentą bet kokia forma perduodama ar surinkta informacija, įskaitant informaciją, kurią pareigūnas galėjo gauti VII, VIII ir X skyriuose nurodytomis aplinkybėmis arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, yra valstybės paslaptis. Jai suteikiama tokia apsauga, kokia suteikiama tokiai pačiai informacijai tiek pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinę teisę, tiek ir pagal Sąjungos institucijoms taikomas atitinkamas nuostatas. Tokia informacija gali būti naudojama tik šiame reglamente numatytomis aplinkybėmis.

Tokia informacija gali būti naudojama apmokestinimo bazei nustatyti, arba mokesčiams surinkti ar atlikti mokesčių administracinę kontrolę, kad būtų galima nustatyti apmokestinimo bazę.

Ši informacija taip pat gali būti naudojama apskaičiuojant kitas rinkliavas, muitus ir mokesčius, kuriems taikomas 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyvos 2008/55/EB dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis ( 2 ), 2 straipsnis.

Be to, ši informacija gali būti naudojama teismo proceso metu, kai vyksta ginčas dėl baudų, skirtų už mokesčių įstatymų pažeidimus, nepažeidžiant bendrųjų taisyklių ir teisės aktų nuostatų, taikomų atsakovų ir liudytojų teisėms tokiame procese.

▼M3 M5

2.  
Komisijos saugumo akreditacijos tarnybos tinkamai akredituoti asmenys gali susipažinti su šia informacija tik tiek, kiek to reikia elektroninėms sistemoms, kurių prieglobą teikia Komisija ir kuriomis valstybės narės naudojasi, įgyvendindamos šį reglamentą, prižiūrėti, tvarkyti ir plėtoti.

▼B

3.  
Nukrypstant nuo 1 dalies, informaciją teikiančios valstybės narės kompetentinga institucija leidžia besikreipiančiosios institucijos valstybei narei naudotis šia informacija kitiems tikslams, jei pagal institucijos, į kurią kreipiamasi, valstybės narės teisės aktus informaciją galima naudoti tokiems tikslams.
4.  
Jei besikreipiančioji institucija mano, kad iš institucijos, į kurią kreipiamasi, gauta informacija gali būti naudinga trečiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, ji gali perduoti informaciją šiai institucijai. Apie tai ji iš anksto praneša institucijai, į kurią kreipiamasi. Institucija, į kurią kreipiamasi, gali reikalauti, kad informacija trečiajai šaliai būtų perduodama tik su jos išankstiniu sutikimu.

▼M3 M5

5.  

Visam šiame reglamente nurodytam informacijos saugojimui, tvarkymui ar keitimuisi ta informacija taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/679 ( 3 ) ir (EB) Nr. 45/2001 ( 4 ). Tačiau, siekdamos tinkamai taikyti šį reglamentą, valstybės narės apriboja Reglamento (ES) 2016/679 12–15, 17, 21 ir 22 straipsniuose numatytų pareigų ir teisių apimtį. Tokie apribojimai neviršija to, kas tikrai būtina, siekiant užtikrinti interesus, nurodytus to reglamento 23 straipsnio 1 dalies e punkte, visų pirma:

a) 

siekiant sudaryti galimybę valstybių narių kompetentingoms institucijoms tinkamai įvykdyti savo užduotis šio reglamento tikslais; arba

b) 

siekiant išvengti trukdymo oficialiam arba teisiniam nagrinėjimui, analizei, tyrimams ar procedūroms šio reglamento tikslais ir užtikrinti, kad nebūtų pakenkta mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo prevencijai, tyrimui ir nustatymui.

Šiame reglamente nurodyta informacija tvarkoma ir saugoma tik šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais ir ši informacija toliau nėra tvarkoma su tais tikslais nesuderinamu būdu. Kitais tikslais, pavyzdžiui, komerciniais tikslais tvarkyti asmens duomenis pagal šį reglamentą draudžiama. Šios informacijos saugojimo laikotarpiai apribojami tokios trukmės laikotarpiu, kiek tai būtina tiems tikslams pasiekti. Šio reglamento 17 straipsnyje nurodytos informacijos saugojimo laikotarpiai nustatomi, remiantis atitinkamos valstybės narės teisės aktuose numatytais senaties terminais, tačiau jie netrunka ilgiau kaip dešimt metų.

▼B

56 straipsnis

Pagal šį reglamentą institucijos, į kurią kreipiamasi, darbuotojų gautos ir besikreipiančiajai institucijai perduotos ataskaitos, pranešimai ir bet kokie kiti dokumentai arba patvirtintos tikros jų kopijos ar išrašai iš jų besikreipiančiosios institucijos valstybės narės kompetentingų įstaigų gali būti laikomi įrodymais tokiu pačiu pagrindu kaip ir tokie patys dokumentai, kuriuos pateikė kita tos šalies institucija.

57 straipsnis

1.  

Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės imasi visų reikalingų priemonių, kad:

a) 

užtikrintų veiksmingą vidinį kompetentingų institucijų koordinavimą;

b) 

nustatytų tiesioginį tokiam koordinavimui įgaliotų institucijų bendradarbiavimą;

c) 

užtikrintų šiame reglamente numatytų informacijos mainų priemonių sklandų veikimą.

2.  
Komisija kuo greičiau perduoda kiekvienai valstybei narei bet kokią gautą informaciją, kurią ji gali suteikti.



XVI

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis

1.  
Komisijai padeda Administracinio bendradarbiavimo nuolatinis komitetas.

▼M3 M5

2.  
Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 ( 5 ) 5 straipsnis.

▼B

59 straipsnis

1.  
Komisija ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą, o vėliau ją teikia kas penkerius metus.
2.  
Valstybės narės pateikia Komisijai šio reglamento taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

60 straipsnis

1.  
Šis reglamentas nepažeidžia bet kokių platesnių pareigų vykdymo tarpusavio pagalbos srityje, kylančių iš kitų teisės aktų, įskaitant dvišalius ar daugiašalius susitarimus.
2.  
Jei valstybės narės sudaro dvišalius susitarimus dėl dalykų, kuriems taikomas šis reglamentas, visų pirma pagal 11 straipsnį, ir jei šie susitarimai skirti ne atskiriems atvejams aptarti, jos nedelsdamos praneša apie tai Komisijai. Komisija praneša apie tai kitoms valstybėms narėms.

61 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003 panaikinamas nuo 2012 m. sausio 1 d. Tačiau to reglamento 2 straipsnio 1 dalis galioja tol, kol Komisija paskelbia šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų sąrašą.

To reglamento V skyrius, išskyrus 27 straipsnio 4 dalį, toliau taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

62 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Tačiau 33–37 straipsniai taikomi nuo 2010 m. lapkričio 1 d.;

V skyrius, išskyrus 22 ir 23 straipsnius, taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.;

— 
38–42 straipsniai taikomi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.,
— 
43–47 straipsniai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

▼M3 M5 —————

▼B



II PRIEDAS



Panaikintas reglamentas su vėlesniais pakeitimais

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1798/2003

OL L 264, 2003 10 15, p. 1.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 885/2004

OL L 168, 2004 5 1, p. 1.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1791/2006

OL L 363, 2006 12 20, p. 1.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 143/2008

OL L 44, 2008 2 20, p. 1.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 37/2009

OL L 14, 2009 1 20, p. 1.



III PRIEDAS



ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 1798/2003

Šis reglamentas

1 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

1 straipsnio 1 dalies pirma ir antra pastraipos

1 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa

—

1 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa

1 straipsnio 4 dalis

1 straipsnio 2 dalis

1 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 1 dalies 1 punktas

3 straipsnis

2 straipsnio 2 dalies 2 punktas

2 straipsnio 1 dalies a punktas

2 straipsnio 1 dalies 3 punktas

2 straipsnio 1 dalies b punktas

2 straipsnio 1 dalies 4 punktas

2 straipsnio 1 dalies c punktas

2 straipsnio 1 dalies 5 punktas

2 straipsnio 1 dalies d punktas

2 straipsnio 1 dalies 6 punktas

2 straipsnio 1 dalies e punktas

2 straipsnio 1 dalies 7 punktas

2 straipsnio 1 dalies f punktas

2 straipsnio 1 dalies 8 punktas

2 straipsnio 1 dalies g punktas

2 straipsnio 1 dalies 9 punktas

2 straipsnio 1 dalies h punktas

2 straipsnio 1 dalies 10 punktas

2 straipsnio 1 dalies i punktas

2 straipsnio 1 dalies 11 punktas

2 straipsnio 1 dalies j punktas

2 straipsnio 1 dalies 12 punktas

2 straipsnio 1 dalies k punktas

2 straipsnio 1 dalies 13 punktas

2 straipsnio 1 dalies l punktas

2 straipsnio 1 dalies 14 punktas

—

2 straipsnio 1 dalies 15 punktas

2 straipsnio 1 dalies m punktas

2 straipsnio 1 dalies 16 punktas

2 straipsnio 1 dalies n punktas

2 straipsnio 1 dalies 17 punktas

—

2 straipsnio 1 dalies 18 punktas

2 straipsnio 1 dalies p punktas

2 straipsnio 1 dalies 19 punktas

2 straipsnio 1 dalies q punktas

2 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 1 dalis

—

3 straipsnio 2 dalis

4 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 3 dalis

4 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 4 dalis

4 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 5 dalis

4 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 6 dalis

5 straipsnis

3 straipsnio 7 dalis

6 straipsnis

4 straipsnis

—

5 straipsnio 1 dalis

7 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 2 dalis

7 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 3 dalis

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 7 straipsnio 3 dalis

Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 7 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 4 dalis

7 straipsnio 5 dalis

6 straipsnis

8 straipsnis

7 straipsnis

9 straipsnis

8 straipsnis

10 straipsnis

9 straipsnis

11 straipsnis

10 straipsnis

12 straipsnis

11 straipsnis

28 straipsnis

12 straipsnis

29 straipsnis

13 straipsnis

30 straipsnis

14 straipsnis

25 straipsnis

15 straipsnis

26 straipsnis

16 straipsnis

27 straipsnis

17 straipsnio pirma pastraipa

13 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio antra pastraipa

14 straipsnio 2 dalis

18 straipsnis

14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

19 straipsnis

—

20 straipsnis

—

21 straipsnis

14 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

22 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

17 straipsnio 1 dalies a punktas

22 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

18 straipsnis

22 straipsnio 2 dalis

19 straipsnis

23 straipsnio pirma pastraipa

21 straipsnio 2 dalies a ir b punktai

23 straipsnio antra pastraipa

21 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

24 straipsnio pirmos pastraipos 1 punktas

21 straipsnio 2 dalies c punktas

24 straipsnio pirmos pastraipos 2 punktas

21 straipsnio 2 dalies d punktas

24 straipsnio antra pastraipa

21 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

25 straipsnio 1 dalis

20 straipsnio 1 dalis

25 straipsnio 2 dalis

20 straipsnio 2 dalis

25 straipsnio 3 dalis

—

26 straipsnis

24 straipsnio pirma pastraipa

27 straipsnio 1 dalis

17 straipsnio 1 dalies b punktas

27 straipsnio 2 dalis

17 straipsnio 1 dalies b punktas ir 21 straipsnio 1 dalis

27 straipsnio 3 dalis

17 straipsnio 1 dalies b punktas ir 21 straipsnio 1 dalis

27 straipsnio 4 dalis

31 straipsnis

27 straipsnio 5 dalis

24 straipsnis

28 straipsnis

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 38 straipsnis

Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 43 straipsnis

29 straipsnis

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 39 straipsnis

Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 44 straipsnis

30 straipsnis

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 40 straipsnis

Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 45 straipsnis

31 straipsnis

17 straipsnio 1 dalies d punktas

32 straipsnis

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 41 straipsnis

Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 46 straipsnis

33 straipsnis

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 42 straipsnis

Nuo 2015 m. sausio 1 d. – 47 straipsnis

34 straipsnis

—

34a straipsnis

48 straipsnis

35 straipsnis

49 straipsnis

36 straipsnis

50 straipsnis

37 straipsnis

51 straipsnio 1 dalis

38 straipsnis

52 straipsnis

39 straipsnis

53 straipsnis

40 straipsnis

54 straipsnis

41 straipsnis

55 straipsnis

42 straipsnis

56 straipsnis

43 straipsnis

57 straipsnis

44 straipsnis

58 straipsnis

45 straipsnis

59 straipsnis

46 straipsnis

60 straipsnis

47 straipsnis

61 straipsnis

48 straipsnis

62 straipsnis


( 1 ) OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

( 2 ) OL L 150, 2008 6 10, p. 28.

( 3 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

( 4 ) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

( 5 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).