Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

kuriuo 2010 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti sužvejojamo žuvų kiekio apribojimus, ir iš dalies keičiami Reglamentai (EB) Nr. 1359/2008, (EB) Nr. 754/2009, (EB) Nr. 1226/2009 bei (EB) Nr. 1287/2009

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1342/2008, nustatantį menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ( 1 ), ypač į jo 11 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Pagal Sutarties 43 straipsnio 3 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, patvirtina priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo.

(2)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką ( 2 ) reikalaujama, kad Taryba, atsižvelgdama į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas bei, visų pirma, į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) parengtas ataskaitas, priimtų priemones, reglamentuojančias galimybę naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausią žvejybos veiklą.

(3)

Taryba privalo nustatyti bendrą leidžiamą sugauti kiekį (BLSK) pagal išteklius arba išteklių grupes. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis kiekvienos išteklių rūšies žvejybos stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendrosios žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2371/2002. Be to, kad žvejybos galimybės būtų nustatytos kuo tinkamiau ir taikomos efektyviai, turėtų būti nustatytos tam tikros joms būtinos ir su jomis funkciškai susietos sąlygos.

(4)

BLSK turėtų būti nustatyti remiantis turima moksline informacija ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ekonominius aspektus, tuo pat metu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams. Todėl būtina atsižvelgti į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotosiomis šalimis, ypač 2009 m. liepos 23 d. susitikime su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto, atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų ir valstybių narių atstovais, bei 2009 m. rugsėjo 29 d. susitikime su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto ir atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų atstovais.

(5)

Išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatyti pagal tuose planuose apibrėžtas taisykles. Todėl atlantinių menkių, norveginių omarų, paprastųjų jūrų liežuvių Biskajos įlankoje, vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje ir Šiaurės jūroje, jūrinių plekšnių Šiaurės jūroje, atlantinių silkių į vakarus nuo Škotijos, atlantinių menkių Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje išteklių BLSK turėtų būti nustatyti laikantis taisyklių, nustatytų atitinkamai 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 811/2004, nustatančiame priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti ( 3 ), 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2166/2005, nustatančiame Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ( 4 ),

2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 388/2006, nustatančiame jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą ( 5 ), 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 509/2007, nustatančiame Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą ( 6 ), 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 676/2007, nustatančiame plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą ( 7 ), 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1300/2008, nustatančiame atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ( 8 ), Reglamente (EB) Nr. 1342/2008 bei 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano ( 9 ).

(6)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį reikia nustatyti išteklius, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės.

(7)	Žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų tikslais, neturėtų būti taikomas šis reglamentas, išskyrus operacijas, kurias vykdo laivai, dalyvaujantys įgyvendinant iniciatyvas, susijusias su visapusiškai dokumentais pagrįsta žvejyba.

(8)	Netgi ribota tam tikrų rūšių, pavyzdžiui, ryklių, žvejybos veikla galėtų sukelti rimtą pavojų jų apsaugai. Todėl tokių rūšių žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos taikant bendrą draudimą žvejoti tas rūšis.

(9)

Būtina nustatyti didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų ribas 2010 metams pagal Reglamento (EB) Nr. 2166/2005 8 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 509/2007 5 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 ir 12 straipsnius ir Reglamento (EB) Nr. 302/2009 5 ir 9 straipsnius, atsižvelgiant į 2009 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 754/2009, kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos ( 10 ).

(10)	Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, būtina išlaikyti ir persvarstyti tobinių žvejybos ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse pastangų valdymo sistemą.

(11)	Atsižvelgiant į naujausias ICES pateiktas mokslines rekomendacijas ir remiantis tarptautiniais įsipareigojimais pagal Žvejybos šiaurės rytų Atlante konvenciją (NEAFC), būtina apriboti tam tikrų giliavandenių rūšių žuvų žvejybos pastangas.

(12)

Žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos remiantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais, ypač 1983 m. rugsėjo 22 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 2807/83, nustatančiu išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles ( 11 ), 1986 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2930/86, nustatančiu žvejybinių laivų charakteristikas ( 12 ), 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1381/87, nustatančiu išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles ( 13 ), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą ( 14 ), 21 straipsniu, 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1627/94, nustatančiu bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų ( 15 ), 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti ( 16 ),

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2347/2002, nustatančiu konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai ( 17 ), 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo ( 18 ), 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiu išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų ( 19 ), 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 601/2004, nustatančiu tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ( 20 ), 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2115/2005, nustatančiu juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje ( 21 ),

Reglamentu (EB) Nr. 2166/2005, Reglamentu (EB) Nr. 388/2006, 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių ( 22 ), 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių ( 23 ), Reglamentu (EB) Nr. 509/2007, 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 520/2007, nustatančiu labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ( 24 ), Reglamentu (EB) Nr. 676/2007, 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu Nr. 1386/2007, nustatančiu žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones ( 25 ), 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiu Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti ( 26 ), 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse ( 27 ),

2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1077/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ( 28 ), Reglamentu (EB) Nr. 1300/2008, Reglamentu (EB) Nr. 1342/2008, 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (nauja redakcija) ( 29 ), 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (nauja redakcija) ( 30 ), 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (nauja redakcija) ( 31 ), Reglamentu (EB) Nr. 302/2009 ir 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009, kuriuo nustatoma Bendrijos kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad būtų laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių ( 32 ).

(13)

Pagal susitarimuose arba protokoluose dėl santykių žuvininkystės srityje su Norvegija ( 33 ), Farerų salomis ( 34 ) ir Grenlandija ( 35 ) numatytą tvarką, Sąjunga dėl žvejybos teisių konsultavosi su minėtais partneriais. Konsultacijos su Grenlandija buvo užbaigtos 2009 m. lapkričio 25 d., nustačius 2010 m. žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybes ES laivams. Konsultacijos su Farerų salomis ir Norvegija dar nesibaigė; tikimasi, kad susitarimai dėl 2010 m. su šiais partneriais bus sudaryti 2010 m. pradžioje. Siekiant išvengti Sąjungos žvejybos veiklos sutrikdymo, tuo pat metu sudarant reikiamas lanksčias sąlygas tam, kad tie susitarimai būtų sudaryti 2010 m. pradžioje, tikslinga, kad kol bus sudaryti tie susitarimai, Sąjunga laikinai nustatytų išteklių, kuriems taikomi tie susitarimai, žvejybos galimybes.

(14)

Sąjunga yra kelių žvejybos organizacijų susitariančioji šalis ir dalyvauja kitose organizacijose kaip bendradarbiaujanti šalis ne narė. Be to, remiantis 2003 m. Stojimo aktu, prieš tai Lenkijos Respublikos sudarytus žvejybos susitarimus, pvz., Konvenciją dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo, nuo Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą dienos administruoja Sąjunga. Minėtos žvejybos organizacijos rekomendavo 2010 m. pradėti taikyti kai kurias priemones, pvz., nustatyti ES laivų žvejybos galimybes. Šias žvejybos galimybių nuostatas turėtų įgyvendinti Sąjunga.

(15)

2009 m. metiniame susitikime Amerikos tropinių tunų komisija (IATTC) nepatvirtino leidžiamo sugauti gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų kiekio apribojimų, tačiau, nors Sąjunga nėra IATTC narė, būtina reguliuoti IATTC jurisdikcijai priklausančių išteklių žvejybos galimybes, kad būtų užtikrintas tausus jų valdymas.

(16)

2009 m. metiniame susitikime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – ICCAT) patvirtino lenteles, kuriose nurodomos ICCAT Susitariančiosios Šalys, kurios neišnaudoja žvejybos galimybių arba jas viršija. Atsižvelgdama į tai ICCAT priėmė sprendimą, kuriame pažymėjo, kad 2008 m. Sąjunga neišnaudojo šiaurės ir pietų durklažuvėms, didžiaakiams tunams ir ilgapelekiams tunams jai skirtos kvotos. Kad būtų laikomasi ICCAT nustatytų Sąjungos kvotų koregavimo, neišnaudotas žvejybos galimybes būtina paskirstyti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės neišnaudotą žvejybos galimybių dalį ir nekeičiant paskirstymo būdo, nustatyto šiame reglamente metiniam BLSK paskirstyti. Tame pačiame susitikime buvo iš dalies pakeistas daugiametis paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planas. ICCAT taip pat priėmė rekomendaciją dėl didžiaakių jūrų lapių apsaugos. Siekiant prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos, šias priemones būtina įgyvendinti.

(17)

2007 m. gegužės mėn. įvykusio Trečiojo tarptautinio susitikimo, skirto naujai Regioninei žvejybos valdymo pietų Ramiajame vandenyne (atviroje jūroje) valdymo organizacijai (SPRFMO) įsteigti, dalyviai patvirtino laikinąsias pelaginių žuvų žvejybos ir dugninės žvejybos reguliavimo priemones, įskaitant žvejybos galimybes, tame rajone, kol bus įsteigta tokia RFMO. Tos priemonės buvo peržiūrėtos 2009 m. lapkričio mėn. įvykusiame Aštuntajame tarptautiniame susitikime, skirtame SPRFMO įsteigti. Pagal dalyvių pasiektą susitarimą, tos laikinosios priemonės pagal tarptautinę teisę yra savanoriškos ir teisiškai neprivalomos. Vis dėlto patartina, atsižvelgiant į atitinkamas Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių nuostatas, minėtas priemones integruoti į Sąjungos teisę.

(18)	Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (SEAFO) 2009 m. susitikime patvirtino dar dviejų išteklių SEAFO konvencijos rajone leidžiamo sugauti kiekio apribojimus. Tuos leidžiamo sugauti kiekio apribojimus būtina įgyvendinti Sąjungos teise.

(19)	Siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą tam tikrų trečiųjų šalių žvejybos laivams turėtų būti leista žvejoti ES vandenyse tam tikromis sąlygomis ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 bei jo įgyvendinimo nuostatų.

(20)

Atsižvelgdama į nustatytas žvejybos galimybes ir laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 straipsnio, Taryba remdamasi valstybių narių pateikta ir ŽMTEK įvertinta informacija gali netaikyti tuo reglamentu nustatytos žvejybos pastangų sistemos tam tikroms laivų grupėms, jei yra tinkamų duomenų apie atitinkamų laivų sužvejojamus ir į jūrą išmetamus atlantinių menkių kiekius, kurie rodo, kad tos grupės laivų sužvejojamas atlantinių menkių kiekis neviršija 1,5 % bendro jų sužvejojamo žuvų kiekio ir kad žvejybos pastangų sistemos taikymas tai grupei būtų pernelyg didelė administracinė našta palyginti su jos bendru poveikiu atlantinių menkių ištekliams. Lenkija pateikė informaciją apie laivų grupės, kurią sudaro vienas laivas, žvejojantis ledjūrio menkes Šiaurės jūroje dugniniais tralais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 100 mm arba didesnis, sužvejojamus atlantinių menkių kiekius. Jungtinė Karalystė pateikė informaciją apie dviejų laivų grupių, žvejojančių į vakarus nuo Škotijos dugniniais tralais, sužvejojamų atlantinių menkių kiekius. Remiantis ta informacija, kurią įvertino ŽMTEK, galima nustatyti, kad tų laivų grupių sužvejotas atlantinių menkių kiekis, įskaitant į jūrą išmestas žuvis, neviršija 1,5 % jų bendro sužvejojamų žuvų kiekio. Be to, atsižvelgiant į taikomas kontrolės ir stebėsenos priemones, kuriomis užtikrinama šių laivų grupių žvejybos veiklos stebėsena ir kontrolė ir atsižvelgiant į tai, kad žvejybos pastangų sistemos taikymas šioms grupėms būtų pernelyg didelė administracinė našta palyginti su to taikymo bendru poveikiu atlantinių menkių ištekliams, tikslinga šioms laivų grupėms netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriaus, tokiu būdu sudarant galimybę atitinkamai nustatyti žvejybos pastangų apribojimus atitinkamoms valstybėms narėms.

(21)

Pagal Sutarties 291 straipsnį, dėl skubos priežasčių priemonės, būtinos tam tikrų žuvų išteklių leidžiamo sugauti kiekio apribojimų nustatymui, turėtų būti priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 36 ),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1. Šiuo reglamentu nustatomos šios žvejybos galimybės ir su jų naudojimu funkciškai susijusios sąlygos:

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas, išskyrus V priedo B dalyje pateiktos lentelės 1 išnašą, netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų tikslais, kurie atliekami gavus valstybės narės, su kurios vėliava atitinkamas laivas plaukioja, leidimą bei įgaliojimus, ir apie kuriuos Komisija bei valstybės narės, kurių vandenyse atliekami moksliniai tyrimai, apie tai iš anksto informuojamos. Valstybės narės, vykdančios žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais, informuoja Komisiją, valstybes nares, kurių vandenyse atliekami moksliniai tyrimai, ICES ir ŽMTEK apie visus tokių žvejybos operacijų metu sugautus kiekius.

3. 2 dalis netaikoma žvejybos operacijoms, kurias vykdo laivai, dalyvaujantys įgyvendinant iniciatyvas, susijusias su visapusiškai dokumentais pagrįsta žvejyba, tais atvejais, kai tokiai žvejybai gali būti naudojamos papildomos kvotos.

Šiame reglamente kartu su Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nurodytomis apibrėžtimis naudojamos ir šios apibrėžtys:

1. ES laivams ES vandenyse arba tam tikruose ne ES vandenyse taikomi leidžiamo sugauti kiekio apribojimai, to kiekio paskirstymas valstybėms narėms bei papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra nustatyti I priede.

2. ES laivams šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nurodytų kvotų ribų ir laikantis šio reglamento 12 straipsnyje ir III priede, taip pat Reglamente (EB) Nr. 1006/2008 nustatytų sąlygų ir įgyvendinamųjų nuostatų.

3. Komisija nustato ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse leidžiamo sugauti tobinių kiekio apribojimus pagal IID priedo 6 punkte nustatytas taisykles.

4. Komisija nustato, kad Sąjungai ICES V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse leidžiamas sugauti paprastųjų stintenių kiekis yra 7,7 % paprastųjų stintenių BLSK, kai tik bus nustatytas šių žuvų BLSK.

5. Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per pirmąjį 2010 m. pusmetį, Komisija gali persvarstyti ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse leidžiamo sugauti norveginių menkučių išteklių bei ICES IIa ir IV zonų ES vandenyse leidžiamo sugauti atlantinių šprotų išteklių kiekio apribojimus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

6. Pagal 5 dalį persvarsčiusi norveginių menkučių žvejybos apribojimus, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali persvarstyti ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse leidžiamo sugauti paprastųjų merlangų išteklių ir ICES IIa, IIIa ir IV zonų ES vandenyse leidžiamo sugauti juodadėmių menkių išteklių kiekio apribojimus, kad būtų atsižvelgta į pramoninę priegaudą žvejojant norvegines menkutes.

7. Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per pirmąjį 2010 m. pusmetį, Komisija Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka gali nustatyti ICES VIII zonoje leidžiamo sugauti europinių ančiuvių išteklių kiekio apribojimus.

ES laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti šias rūšis:

1. I priede nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

2010 m. vasario 1 d.–2011 m. sausio 31 d. žvejybos pastangų valdymo priemonės taikomos taip:

Giliavandenių žuvų išteklių leidžiamo sugauti kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai

1. Be 2008 m. lapkričio 28 d. Reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes ( 44 ), nustatytų leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimų, draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti giliavandenių rūšių ir juodųjų paltusų kiekį, kartu sudėjus per vieną žvejybos reisą viršijantį 100 kg, jei tas laivas neturi giliavandenės žvejybos leidimo, išduoto pagal Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnį.

2. Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių ir jų teritorijoje registruotų laivų žvejybos veiklai, kurią vykdant per kalendorinius metus sužvejojama ir laikoma laive daugiau nei 10 tonų giliavandenių rūšių ir juodųjų paltusų, yra privalomas giliavandenės žvejybos leidimas.

3. Valstybės narės užtikrina, kad giliavandenės žvejybos leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, kuriomis laivas nebūna uoste, 2010 m. neviršytų 65 % metinių žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai panaudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo giliavandenės žvejybos leidimus ir (arba) per kuriuos buvo sužvejota Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I ir II prieduose išvardytų giliavandenių rūšių, vidurkio. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, per kuriuos sužvejota daugiau nei 100 kg giliavandenių rūšių, išskyrus atlantines argentinas.

1. Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sugauti kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tuo atveju, jeigu:

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toliau išvardytas žuvis galima laikyti laive ir iškrauti net tuo atveju, jeigu valstybė narė neturi kvotų arba jeigu kvotos ar jų dalys yra išnaudotos:

3. Visi iškrauti kiekiai, išskyrus pagal 2 dalį sugautą kiekį, įskaičiuojami į kvotą arba, jeigu Sąjungos kvota nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, į Sąjungos kvotą.

4. Procentinė priegaudos dalis ir priegaudos panaudojimo sąlygos nustatomos pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius.

2010 m. gegužės 1 d.–liepos 31 d. laikotarpiu draudžiama žvejoti arba laikyti laive jūrų gyvūnus, išskyrus atlantines silkes, atlantines skumbres, europines sardines/sardines, paprastąsias staurides, atlantinius šprotus, šiaurinius žydruosius merlangus ir argentinas, rajone, apibrėžtame laksodromomis, paeiliui sujungiančiomis toliau nurodytus taškus:

Neišrūšiuoti iškrauti kiekiai ICES IIIa, IV ir VIId zonose ir ICES IIa zonos ES vandenyse

1. Jeigu valstybei narei skirtas ICES IIIa, IV ir VIId zonose ir ICES IIa zonos ES vandenyse leidžiamas sugauti atlantinių silkių kiekis yra išnaudotas, laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Sąjungoje bei vykdantiems veiklą tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami leidžiamo sugauti kiekio apribojimai, draudžiama iškrauti sugautus kiekius, kurie yra neišrūšiuoti, ir kurių sudėtyje yra atlantinių silkių.

2. Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma tinkama imčių ėmimo programa, leidžianti užtikrinti veiksmingą iškrautų neišrūšiuotų kiekių, sužvejotų ICES IIIa, IV ir VIId zonose ir ICES IIa zonos ES vandenyse, stebėjimą pagal rūšis.

3. Neišrūšiuoti ICES IIIa, IV ir VIId zonose ir ICES IIa zonos ES vandenyse sugauti kiekiai iškraunami tik tuose uostuose ir iškrovimo vietose, kuriuose taikoma 2 dalyje nurodyta imčių ėmimo programa.

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautą kiekvienų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

1. Didžiausias žvejybos leidimų ES laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nurodytas III priede.

2. Jeigu, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neviršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas III priede.

Žvejybos galimybės regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

1. Kartinėmis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių ES laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 1 punkte nurodyto skaičiaus.

2. Pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojančių ES laivų, kuriems Viduržemio jūroje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 2 punkte nurodyto skaičiaus.

3. ES laivų, kuriems Adrijos jūroje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus auginimo reikmėms, skaičius neviršija IV priedo 3 punkte nurodyto skaičiaus.

4. Žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, neviršija IV priedo 4 punkte nurodyto skaičiaus ir ribų.

5. Rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastiesiems tunams žvejoti naudojamų gaudyklių skaičius neviršija IV priedo 5 punkte nurodyto skaičiaus.

6. Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius žuvininkystės ūkius, kiekis neviršija IV priedo 6 punkte nurodytų ribų

Papildant Reglamento (EB) Nr. 302/2009 7 straipsnio 2 dalį nustatoma, kad 2010 m. balandžio 15 d.–gegužės 15 d. laikotarpiu draudžiama žvejoti paprastuosius tunus gaubiamaisiais tinklais rytų Atlante ir Viduržemio jūroje.

Valstybės narės iš joms paskirtų ir ID priede nustatytų kvotų paskiria specialią paprastųjų tunų pramoginės ir sportinės žūklės kvotą.

1. Draudžiama laikyti laive, perkrauti ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus) dalį ar visą jų skerdeną vykdant bet kokią žvejybos veiklą.

2. Draudžiama vykdyti didžiaakių jūrų lapių Alopias genties specializuotosios žvejybos veiklą.

1. V priedo A dalyje nustatytų rūšių specializuotoji žvejyba draudžiama tame priede nustatytose zonose ir tame priede nustatytais laikotarpiais.

2. Naujų rūšių ir žvalgomajai žvejybai, vykdomai V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose, taikomi toje dalyje nustatyti leidžiamo sugauti kiekio ir priegaudos apribojimai.

1. Su valstybės narės vėliava plaukiojantys ir joje registruoti žvejybos laivai, apie kuriuos CCAMLR buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnius, gali dalyvauti žvalgomojoje ūdomis vykdomoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose.

2. Visas FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose leidžiamas sugauti kiekis ir visa leidžiama priegauda ir jų paskirstymas mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP, angl. SSRU), esančiuose tuose parajoniuose ir kvadratuose, nustatomas V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jei užregistruotas sugautas kiekis pasiekia nustatytą leidžiamą sugauti kiekį, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusį sezono laiką.

3. Žvejojama kuo didesniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sugautas kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.

1. 2010–2011 m. žvejybos sezonu CCAMLR konvencijos rajone krilius (Euphasia superba) gali žvejoti tik tos valstybės narės, kurios yra CCAMLR komisijos narės. Jei tokia valstybė narė ketina žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, ji pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnį ne vėliau kaip iki 2010 m. birželio 1 d. CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai praneša:

2. 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje.

3. Valstybės narės, ketinančios žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, praneša tik apie tuos leidimus turinčius laivus, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo metu.

4. Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje laivui, apie kurį pagal 1, 2 ir 3 dalis nėra pranešta CCAMLR, jei koks nors turintis leidimą laivas, negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

5. Valstybės narės neleidžia dalyvauti krilių žvejyboje laivams, įtrauktiems į vieną iš dviejų CCAMLR NNN (neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuojamą) žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

1. CCAMLR sekretoriatui pranešus apie žvejybos veiklos uždraudimą dėl to, kad išnaudotas IE priede nurodytas BLSK, valstybės narės užtikrina, kad visi su jų vėliava plaukiojantys laivai, žvejojantys rajone, valdymo rajone, parajonyje, kvadrate, mažame tiriamajame plote (MTP) ar kitame valdymo padalinyje, kuriam taikomas pranešimas apie žvejybos veiklos uždraudimą, iki nurodytos žvejybos veiklos uždraudimo dienos ir valandos ištrauktų visus savo žvejybos įrankius iš vandens.

2. Laivui gavus tokį pranešimą, naujų ilgųjų ūdų negalima užmesti 24 valandas nuo nurodytos dienos ir valandos. Jei toks pranešimas gautas mažiau nei prieš 24 valandas iki žvejybos veiklos uždraudimo dienos ir valandos, naujų ilgųjų ūdų negalima užmesti nuo tokio pranešimo gavimo.

3. Jei žvejybos veikla nutraukiama 1 dalyje nurodytu atveju, visi laivai išplaukia iš to žvejybos rajono, kai tik visi žvejybos įrankiai ištraukiami iš vandens.

4. Jei laivas iki nurodytos žvejybos veiklos uždraudimo dienos ir valandos negali ištraukti visų savo žvejybos įrankių iš vandens dėl šių priežasčių:

laivas apie šią padėtį praneša valstybei narei, su kurios vėliava jis plaukioja. Valstybės narės nedelsdamos apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai. Tačiau laivas vis tiek deda visas įmanomas pastangas, kad kuo skubiau ištrauktų savo žvejybos įrankius iš vandens.

5. Jei taikoma 4 dalis, valstybės narės atlieka laivo veiksmų tyrimą ir, taikydamos vidaus procedūras, ne vėliau kaip iki kito CCAMLR posėdžio praneša CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai savo išvadas. Galutinėje ataskaitoje įvertinama, ar laivas dėjo visas reikalingas pastangas savo žvejybos įrankiams iš vandens ištraukti:

6. Jeigu laivas neišplaukia iš rajono, kuriame uždrausta žvejybos veikla, kai tik visi žvejybos įrankiai ištraukiami iš vandens, valstybė narė, su kurios vėliava jis plaukioja, užtikrina, kad apie tai būtų pranešta CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai.

1. Didžiausias IOTC rajone tropinius tunus žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa (BT, angl. GT), nustatyti VI priedo 1 punkte.

2. Didžiausias IOTC rajone durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapalekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa (BT), nustatyti VI priedo 2 punkte.

3. Valstybės narės gali keisti 1 ir 2 dalyse nurodytą laivų skaičių pagal įrankių tipą, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad atlikus tokius pakeitimus nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos neteisėtą, nepranešamą ir nereguliuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų (NNN laivai) sąrašą.

5. Siekiant atsižvelgti į Indijos vandenyno tunų komisijai pateiktų plėtros planų įgyvendinimą, šiame straipsnyje nurodytus žvejybos pajėgumų apribojimus valstybės narės gali padidinti tik laikydamosi tuose plėtros planuose nustatytų ribų.

Valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, 2010 metams apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų BT dydį tiek, kad jos bendras dydis SPRFMO konvencijos rajone neviršytų 78 610 BT, ir taip būtų užtikrintas tausus pelaginių žuvų išteklių naudojimas pietų Ramiajame vandenyne.

1. Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybos veiklą SPRFMO konvencijos rajone, kaip nurodyta 24 straipsnyje, gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius šiame rajone taikant IJ priede nustatytus leidžiamo sugauti kiekio apribojimus.

2. Valstybės narės kas mėnesį praneša Komisijai savo laivų, vykdančių šiame straipsnyje nurodytą žvejybą, pavadinimus bei jų charakteristikas, įskaitant BT.

3. Šiame straipsnyje nurodytos žvejybos veiklos stebėsenos tikslais valstybės narės kas mėnesį ir ne vėliau kaip iki kito mėnesio penkioliktos dienos perduoda Komisijai laivo stebėjimo sistemos (LSS) įrašus, mėnesines sugauto kiekio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, kad Komisija juos perduotų SPRFMO laikinajam sekretoriatui.

Valstybės narės riboja dugninės žvejybos pastangas arba leidžiamą sugauti kiekį SPRFMO konvencijos rajone, kad jis neviršytų 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vidutinio metinio lygio, kuris išreiškiamas žvejybos laivų skaičiumi ir kitais sugautą kiekį, žvejybos pastangas ir žvejybos pajėgumus apibūdinančiais parametrais, ir kad žvejyba būtų vykdoma tik tose SPRFMO konvencijos rajono dalyse, kuriose dugninė žvejyba vykdyta ir ankstesniu žvejybos sezonu.

1. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

2. Atitinkamos valstybės narės iki 2010 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos uždraudimo laikotarpį, nurodytą 1 dalies a punkte. Visi atitinkamos valstybės narės laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, apibrėžtame rajone pasirinktu laikotarpiu turi sustabdyti žvejybą tais tinklais.

3. Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC reguliavimo rajone, gali laikyti laive ir iškrauti visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus, išskyrus tuos, kurie dėl kitų priežasčių nei jų dydis laikomi netinkamais žmonėms vartoti. Ši nuostata netaikoma tik per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą per reisą, kai gali neužtekti vietos visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams laikyti.

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba: rombinių rajų (Rajidae), paprastųjų dygliarylių (Squalus acanthias), Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi), trumpauodegių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus brachyurus), naktinių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps), mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus), katryklių pamėklių (Apristurus manis), baltaakių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus) ir giliavandenių Selachimorpha viršutinei rūšiai priklausančių ryklių.

Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos pastangų apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad bendros didžiaakių tunų (Thunnus obesus), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares), dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis) ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) išteklių žvejybos pastangos WCPFC konvencijos rajone neviršytų Sąjungos ir šio regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų.

Rajonas, kuriame draudžiama žvejyba naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti

1. WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, nuo 2010 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val. gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams draudžiama žvejybos veikla naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti. Šiuo laikotarpiu gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas toje WCPFC konvencijos rajono dalyje tik tuo atveju, jei jame yra stebėtojas, tikrinantis, ar šis laivas jokiu metu:

2. Visuose gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose, žvejojančiuose 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje, gali būti laikomi, iškraunami arba perkraunami į kitą laivą sužvejoti didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai.

Die Fischerei auf Großaugenthun und Gelbflossenthun durch Ringwadenfischer ist in den folgenden Hochseegebieten verboten:

Didžiausias ES laivų, kuriems WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20o pietų platumos, leidžiama žvejoti durklažuves (Xiphias gladius), skaičius nustatytas VII priede.

Draudžiama Beringo jūros atviros jūros rajone žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma).

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti ES vandenyse neviršijant I priede nustatyto leidžiamo sugauti žuvų kiekio ir laikantis Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje ir šioje antraštinėje dalyje nustatytų sąlygų.

1. Didžiausias žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems ES vandenyse, skaičius nustatytas VIII priede.

2. Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sugauti kiekio apribojimai, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, išskyrus tuos atvejus, kai tas žuvis sužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios valstybės laivai.

Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šių rūšių žuvis:

Reglamento (EB) Nr. 1359/2008 priedo 2 dalies įrašas apie bukasnukį ilgauodegį grenadierių ICES III parajonio Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai, pakeičiamas taip:

2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1226/2009, kuriuo nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės 2010 m. ir su jomis susijusios sąlygos ( 45 ), 2 straipsnis pakeičiamas taip:

1. Šis reglamentas taikomas Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai), vykdantiems veiklą Baltijos jūroje.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, šis reglamentas netaikomas žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų tikslais, kurie atliekami gavus valstybės narės, su kurios vėliava atitinkamas laivas plaukioja, leidimą bei įgaliojimus, ir apie kuriuos Komisija bei valstybės narės, kurių vandenyse atliekami moksliniai tyrimai, apie tai iš anksto informuojamos. Valstybės narės, vykdančios žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais, informuoja Komisiją, valstybes nares, kurių vandenyse atliekami moksliniai tyrimai, ICES ir ŽMTEK apie visus tokių žvejybos operacijų metu sugautus kiekius.

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1287/2009, kuriuo nustatomos 2010 m. taikomos Juodosios jūros tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos ( 46 ), 2 straipsnis pakeičiamas taip:

1. Šis reglamentas taikomas Bendrijos žvejybos laivams (toliau – Bendrijos laivai), vykdantiems veiklą Juodojoje jūroje.

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jeigu CCAMLR konvencijos rajone žvejybos galimybės nustatomos laikotarpiais, prasidedančiais prieš 2010 m. sausio 1 d., II antraštinės dalies III skyriaus 2 skirsnio ir IE bei V priedai taikomi nuo atitinkamų tų žvejybos galimybių taikymo laikotarpių pradžios.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

RAJONUOSE, KURIUOSE GALIOJA LEIDŽIAMO SUGAUTI KIEKIO APRIBOJIMAI, ES LAIVAMS TAIKOMI LEIDŽIAMO SUGAUTI KIEKIO APRIBOJIMAI IR ES VANDENYSE TRE I J ŠALI ŽVEJYBOS LAIVAMS TAIKOMI LEIDŽIAMO SUGAUTI KIEKIO APRIBOJIMAI PAGAL R ŠIS IR RAJONUS (GYVOJO SVORIO TONOMIS, NEBENT NURODYTA KITAIP)

Visi šiame priede nustatyti leidžiami sugauti kiekiai taikant šio reglamento 5 straipsnį laikomi kvotomis, ir todėl jiems taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, ypač jo 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.

Žvejybos zonų nuorodos reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip.

Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal lotyniškus abėcėlės tvarka išdėstytus rūšių pavadinimus. Toliau šio reglamento taikymo tikslais pateikiama lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas	Alfa-3 kodas	Bendrinis pavadinimas
Amblyraja radiata	RJR	Žvaigždėtoji raja
Ammodytes spp.	SAN	Tobinės
Argentina silus	ARU	Atlantinė argentina
Beryx spp.	ALF	Paprastieji beriksai
Brosme brosme	USK	Paprastoji brosmė
Centrophorus squamosus	GUQ	Pilkasis trumpadyglis ryklys
Centroscymnus coelolepis	CYO	Portugalinis baltaakis dygliaryklis
Chaceon (Geryon) quinquedens	CRR	Gelminiai krabai
Champsocephalus gunnari	ANI	Lydžiažiotė ledžuvė
Chionoecetes spp.	PCR	Snieginiai krabai
Clupea harengus	HER	Atlantinė silkė
Coryphaenoides rupestris	RNG	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius
Dalatias licha	SCK	Šokoladinis dygliaryklis
Deania calcea	DCA	Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis
Dipturus batis	RJB	Marmurinė švelnioji raja
Dissostichus eleginoides	TOP	Patagoninis nototetinis dančius
Engraulis encrasicolus	ANE	Europinis ančiuvis
Etmopterus princeps	ETR	Naktinis juodasis dygliaryklis
Etmopterus pusillus	ETP	Mažasis juodasis dygliaryklis
Euphausia superba	KRI	Krilis
Gadus morhua	COD	Atlantinė menkė
Galeorhinus galeus	GAG	Paprastasis sriubinis ryklys
Glyptocephalus cynoglossus	WIT	Raudonoji plekšnė
Hippoglossoides platessoides	PLA	Amerikinė paltusinė plekšnė
Hippoglossus hippoglossus	HAL	Atlantinis paltusas
Hoplostethus atlanticus	ORY	Islandinis pjūklapilvis beriksas
Illex illecebrosus	SQI	Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras
Lamna nasus	POR	Atlantinis silkiaryklis
Lepidonotothen squamifrons	NOS	Pilkoji nototenija
Lepidorhombus spp.	LEZ	Megrimai
Leucoraja circularis	RJI	Apvalioji raja
Leucoraja fullonica	RJF	Šagreninė raja
Leucoraja naevus	RJN	Raja gegutė
Limanda ferruginea	YEL	Geltonuodegė plekšnė
Limanda limanda	DAB	Paprastoji gelsvapelekė plekšnė
Lophiidae	ANF	Velniažuvinės
Macrourus spp.	GRV	Paprastieji grenadieriai
Makaira nigricans	BUM	Atlantinis marlinas
Mallotus villosus	CAP	Paprastoji stintenė
Martialia hyadesi	SQS	Kalmaras
Melanogrammus aeglefinus	HAD	Juodadėmė menkė
Merlangius merlangus	WHG	Paprastasis merlangas
Merluccius merluccius	HKE	Europinė paprastoji jūrinė lydeka
Micromesistius poutassou	WHB	Šiaurinis žydrasis merlangas
Microstomus kitt	LEM	Europinė mažažiotė plekšnė
Molva dypterygia	BLI	Melsvoji molva
Molva molva	LIN	Paprastoji molva
Nephrops norvegicus	NEP	Norveginis omaras
Pandalus borealis	PRA	Šiaurinė paprastoji krevetė
Paralomis spp.	PAI	Krabai
Penaeus spp.	PEN	Plonaūsės krevetės
Platichthys flesus	FLE	Europinė upinė plekšnė
Pleuronectes platessa	PLE	Jūrinė plekšnė
Pleuronectiformes	FLX	Plekšniažuvės
Pollachius pollachius	POL	Sidabrinis polakas
Pollachius virens	POK	Ledjūrio menkė
Psetta maxima	TUR	Paprastasis otas
Raja brachyura	RJH	Trumpauodegė raja
Raja clavata	RJC	Dyglioji raja
Raja (Dipturus) nidarosiensis	JAD	Norveginė raja
Raja microocellata	RJE	Šlakuotoji raja
Raja montagui	RJM	Montegju šlakuotoji raja
Raja undulata	RJA	Marmurinė rombinė raja
Rajiformes - Rajidae	SRX-RAJ	Rombinės rajos
Reinhardtius hippoglossoides	GHL	Juodasis paltusas
Rostroraja alba	RJA	Baltoji raja
Scomber scombrus	MAC	Atlantinė skumbrė
Scophthalmus rhombus	BLL	Švelnusis rombas
Sebastes spp.	RED	Paprastieji jūriniai ešeriai
Solea solea	SOL	Europinis jūrų liežuvis
Soleidae	SOX	Paprastieji jūrų liežuviai
Sprattus sprattus	SPR	Atlantinis šprotas
Squalus acanthias	DGS	Paprastasis dygliaryklis
Tetrapturus albidus	WHM	Atlantinis baltasis marlinas
Thunnus maccoyii	SBF	Australinis tunas
Thunnus obesus	BET	Didžiaakis tunas
Thunnus thynnus	BFT	Paprastasis tunas
Trachurus spp.	JAX	Paprastosios stauridės
Trisopterus esmarkii	NOP	Norveginė menkutė
Urophycis tenuis	HKW	Baltoji siaurapelekė vėgėlė
Xiphias gladius	SWO	Durklažuvė

Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų atitikmenų lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais:

Paprastieji beriksai	ALF	Beryx spp.
Amerikinė paltusinė plekšnė	PLA	Hippoglossoides platessoides
Europinis ančiuvis	ANE	Engraulis encrasicolus
Velniažuvinės	ANF	Lophiidae
Lydžiažiotė ledžuvė	ANI	Champsocephalus gunnari
Atlantinis paltusas	HAL	Hippoglossus hippoglossus
Didžiaakis tunas	BET	Thunnus obesus
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis	DCA	Deania calcea
Trumpauodegė raja	RJH	Raja brachyura
Melsvoji molva	BLI	Molva dypterygia
Atlantinis marlinas	BUM	Makaira nigricans
Šiaurinis žydrasis merlangas	WHB	Micromesistius poutassou
Paprastasis tunas	BFT	Thunnus thynnus
Švelnusis rombas	BLL	Scophthalmus rhombus
Paprastoji stintenė	CAP	Mallotus villosus
Atlantinė menkė	COD	Gadus morhua
Marmurinė švelnioji raja	RJB	Dipturus batis
Europinis jūrų liežuvis	SOL	Solea solea
Krabai	PAI	Paralomis spp.
Raja gegutė	RJN	Leucoraja naevus
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė	DAB	Limanda limanda
Gelminiai krabai	CRR	Chaceon (Geryon) quinquedens
Plekšniažuvės	FLX	Pleuronectiformes
Europinė upinė plekšnė	FLE	Platichthys flesus
Naktinis juodasis dygliaryklis	ETR	Etmopterus princeps
Atlantinė argentina	ARU	Argentina silus
Juodasis paltusas	GHL	Reinhardtius hippoglossoides
Paprastieji grenadieriai	GRV	Macrourus spp.
Pilkoji nototenija	NOS	Lepidonotothen squamifrons
Juodadėmė menkė	HAD	Melanogrammus aeglefinus
Europinė paprastoji jūrinė lydeka	HKE	Merluccius merluccius
Atlantinė silkė	HER	Clupea harengus
Paprastosios stauridės	JAX	Trachurus spp.
Šokoladinis dygliaryklis	SCK	Dalatias licha
Krilis	KRI	Euphausia superba
Pilkasis trumpadyglis ryklys	GUQ	Centrophorus squamosus
Europinė mažažiotė plekšnė	LEM	Microstomus kitt
Paprastoji molva	LIN	Molva molva
Atlantinė skumbrė	MAC	Scomber scombrus
Megrimai	LEZ	Lepidorhombus spp.
Šiaurinė paprastoji krevetė	PRA	Pandalus borealis
Norveginis omaras	NEP	Nephrops norvegicus
Norveginė menkutė	NOP	Trisopterus esmarkii
Norveginė raja	JAD	Raja (Dipturus) nidarosiensis
Islandinis pjūklapilvis beriksas	ORY	Hoplostethus atlanticus
Patagoninis nototetinis dančius	TOP	Dissostichus eleginoides
Plonaūsės krevetės	PEN	Penaeus spp.
Jūrinė plekšnė	PLE	Pleuronectes platessa
Sidabrinis polakas	POL	Pollachius pollachius
Atlantinis silkiaryklis	POR	Lamna nasus
Portugalinis baltaakis dygliaryklis	CYO	Centroscymnus coelolepis
Paprastieji jūriniai ešeriai	RED	Sebastes spp.
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	RNG	Coryphaenoides rupestris
Ledjūrio menkė	POK	Pollachius virens
Tobinės	SAN	Ammodytes spp.
Apvalioji raja	RJI	Leucoraja circularis
Šagreninė raja	RJF	Leucoraja fullonica
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras	SQI	Illex illecebrosus
Rombinės rajos	SRX-RAJ	Rajiformes - Rajidae
Šlakuotoji raja	RJE	Raja microocellata
Mažasis juodasis dygliaryklis	ETP	Etmopterus pusillus
Snieginiai krabai	PCR	Chionoecetes spp.
Paprastieji jūrų liežuviai	SOX	Soleidae
Australinis tunas	SBF	Thunnus maccoyii
Montegju šlakuotoji raja	RJM	Raja montagui
Atlantinis šprotas	SPR	Sprattus sprattus
Paprastasis dygliaryklis	DGS	Squalus acanthias
Kalmaras	SQS	Martialia hyadesi
Žvaigždėtoji raja	RJR	Amblyraja radiata
Durklažuvė	SWO	Xiphias gladius
Dyglioji raja	RJC	Raja clavata
Paprastasis sriubinis ryklys	GAG	Galeorhinus galeus
Paprastasis otas	TUR	Psetta maxima
Paprastoji brosmė	USK	Brosme brosme
Marmurinė rombinė raja	RJA	Raja undulata
Baltoji siaurapelekė vėgėlė	HKW	Urophycis tenuis
Atlantinis baltasis marlinas	WHM	Tetrapturus albidus
Baltoji raja	RJA	Rostroraja alba
Paprastasis merlangas	WHG	Merlangius merlangus
Raudonoji plekšnė	WIT	Glyptocephalus cynoglossus
Geltonuodegė plekšnė	YEL	Limanda ferruginea

Skagerako, Kategato sąsiauriai, ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonos, CECAF ES vandenys, Prancūzijos Gajanos vandenys

Rūšis:	Atlantinė menkė Gadus morhua			Zona:	IV zona; IIa zonos ES vandenys; IIIa zonos dalis, nepriklausanti Skagerako ir Kategato sąsiauriams (COD/2A3AX4)
Belgija		991	(1) (2)
Danija		5 696	(1) (2)
Vokietija		3 612	(1) (2)
Prancūzija		1 225	(1) (2)
Nyderlandai		3 219	(1) (2)
Švedija		38	(1) (2)
Jungtinė Karalystė		13 067	(1) (2)
ES		27 848	(1)
Norvegija		5 704	(3)
BLSK		33 552			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
(1) Ši kvota naudojama laikantis šio priedo priedėlio 1 punkte nustatytų sąlygų. (2) Prie iniciatyvų, susijusių su visapusiškai dokumentais pagrįsta žuvininkyste, įgyvendinimo prisidedantiems laivams valstybės narės gali leisti sužvejoti ne tik pagal šią kvotą nustatytą žuvų kiekį, bet ir papildomą kiekį, kuris neviršytų 5 % tai valstybei narei skirtos kvotos, jei: — laive naudojamos prie jutiklių sistemos prijungtos uždarosios grandinės televizijos kameros (CCTV), skirtos visai laive vykdomai žvejybos ir perdirbimo veiklai įrašyti, — visas to laivo sužvejotų menkių kiekis įskaičiuojamas į kvotą, taip pat ir tų rūšių žuvys, kurių dydis yra mažesnis už mažiausią leidžiamą iškrauti dydį, — papildomas leidžiamas sužvejoti kiekis neviršija 30 % tokiam laivui taikomos įprastos kvotos arba yra toks, kad būtų galima pagrįstai užtikrinti, jog nedidės menkių išteklių mirtingumo dėl žvejybos koeficientas, — jei valstybė narė nustato, kad prie iniciatyvos įgyvendinimo prisidedantis laivas nesilaiko pirmiau išvardytų sąlygų, valstybė narė uždraudžia tam laivui sužvejoti papildomą žuvų kiekį ir pašalina jį iš tolesnio dalyvavimo iniciatyvoje. (3) Gali būti sužvejota ES vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.

Rūšis:	Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou			Zona:	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (WHB/1X14)
Danija		10 128	(1) (2)
Vokietija		3 938	(1) (2)
Ispanija		8 586	(1) (2)
Prancūzija		7 048	(1) (2)
Airija		7 843	(1) (2)
Nyderlandai		12 350	(1) (2)
Portugalija		798	(1) (2)
Švedija		2 505	(1) (2)
Jungtinė Karalystė		13 141	(1) (2)
ES		66 337	(1) (2)
Norvegija		59 900	(3) (4)
Farerų salos		9 000	(5) (6)
BLSK		540 000			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK
(1) Iš kurių ne daugiau kaip 68 % gali būti sužvejota Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą (WHB/NZJM1). (2) Gali būti sužvejota Farerų salų vandenyse, neviršijant bendro 14 000 tonų kiekio, kurį leidžiama sužvejoti ES (WHB/05B-F). (3) Turi būti sužvejota II, IVa, VIa zonų ES vandenyse į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos, VIb ir VII zonose į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos (WHB/*8CX34). IVa zonoje sužvejojama ne daugiau kaip 40 000 tonų. (4) Iš kurių ne daugiau nei 500 tonų gali sudaryti argentinos (Argentina spp.). (5) Kartu su šiauriniais žydraisiais merlangais gali būti neišvengiamai sužvejota argentinų (Argentina spp.). (6) Turi būti sužvejota II, IVa, V, VIa zonų ES vandenyse į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos, VIb ir VII zonose į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos. IVa zonoje sužvejojama ne daugiau kaip 2 250 tonų.

Rūšis: Atlantinė skumbrė

Scomber scombrus

Zona: IIIa ir IV zonos; IIa, IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys

(MAC/2A34.)

Belgija

475

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danaij

12 529 (1)

Vokietija

495

Prancūzija

1 496

Nyderlandai

1 507

Švedija

4 485 (2) (3)

Jungtinė Karalystė

1 395

22 382 (2) (4)

Norvegija

103 374 (5)

BLSK

Netaikoma

(1) Remiantis Tarybos ir Komisijos pareiškimu dėl žuvininkystės Norvegijos vandenyse, padarytu 2009 m. gruodžio 14–15 d. surengtame Žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje, šio BLSK rajono ES vandenyse be šios kvotos dar gali būti sužvejotas 7 352 tonų kiekis, atitinkantis 2009 m. IV zonos Norvegijos vandenyse neišnaudotą šiai rūšiai skirtos kvotos dalį.

(2) Įskaitant 242 tonas, kurios turi būti sužvejotos Norvegijos vandenyse į pietus nuo 62° šiaurės platumos (MAC/*04N-).

(3) Žvejojant Norvegijos vandenyse, atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių žuvų kvotas.

(4) Taip pat gali būti sužvejota IVa zonos Norvegijos vandenyse.

(5) Turi būti išskaičiuota iš BLSK Norvegijos dalies (patekimo kvota). Į šį kiekį įskaičiuojama Šiaurės jūros BLSK Norvegijos dalis, t. y. 39 054 tonos. Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IVa zonoje, išskyrus 3 000 tonų, kurias galima sužvejoti IIIa zonoje.

Specialiosios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose:

	IIIa (MAC/*03A.)	IIIa and IVbc (MAC/*3A4BC)	IVb (MAC/*04B.)	IVc (MAC/*04C.)	VI, IIa zonos tarptautiniai vandenys, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir 2010 m. gruodžio mėn. (MAC/*2A6.)
Danaij		4 130			5 360
Prancūzija		490
Nyderlandai		490
Švedija			390	10	1 697
Jungtinė Karalystė		490
Norvegija	3 000

Rūšis:

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona:

V zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

(RED/51214.)

Estija

210

Vokietija

4 266

Ispanija

749

Prancūzija

398

Airija

Latvija

Nyderlandai

Lenkija

384

Portugalija

896

Jungtinė Karalystė

6 992

(1)

BLSK

46 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

(1) Ne daugiau kaip 70 % kvotos gali būti sužvejota rajone, apibrėžtame toliau nurodytomis koordinatėmis, ir ne daugiau kaip 15 % kvotos gali būti sužvejota tame rajone balandžio 1 d.–gegužės 10 d. Laikotarpiu. (RED/*5X14.).

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	64° 45′	28° 30′
2	62° 50′	25° 45′
3	61° 55′	26° 45′
4	61° 00′	26° 30′
5	59° 00′	30° 00′
6	59° 00′	34° 00′
7	61° 30′	34° 00′
8	62° 50′	36° 00′
9	64° 45′	28° 30′

Rūšis:

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona:

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

(RED/514GRN)

Vokietija

6 041

Prancūzija

Jungtinė Karalystė

8 000

BLSK

Netaikoma

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

(1) Gali būti sužvejota tik pelaginiu tralu. Gali būti sužvejota rytinėje arba vakarinėje dalyje. Pagal kvotą gali būti žvejojama NEAFC reguliuojamame rajone su sąlyga, kad būtų laikomasi pranešimo apie žvejybą Grenlandijos vandenyse sąlygų (RED /*51214).

(2) Iš kurių 1 500 tonų skiriamos Norvegijai ir 385 tonos – Farerų saloms.

(3) Ne daugiau kaip 70 % kvotos gali būti sužvejota rajone, apibrėžtame toliau nurodytomis koordinatėmis, ir ne daugiau kaip 15 % kvotos gali būti sužvejota tame rajone balandžio 1 d.–gegužės 10 d. laikotarpiu. (RED/*5-14.)

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	64° 45′	28° 30′
2	62° 50′	25° 45′
3	61° 55′	26° 45′
4	61° 00′	26° 30′
5	59° 00′	30° 00′
6	59° 00′	34° 00′
7	61° 30′	34° 00′
8	62° 50′	36° 00′
9	64° 45′	28° 30′

Visi BLSK ir susijusios sąlygos patvirtinti laikantis Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos (NAFO) reikalavimų.

Rūšis:

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona:

NAFO 3M (1)

(PRA/*N3M.)

BLSK

Netaikoma

(2)

(1) Laivai gali žvejoti ir 3L kvadrate, dalyje, kurios ribas žymi šios koordinatės:

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	47° 20' 0	46° 40' 0
2	47° 20' 0	46° 30' 0
3	46° 00' 0	46° 30' 0
4	46° 00' 0	46° 40' 0

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	47° 55' 0	45° 00' 0
2	47° 30' 0	44° 15' 0
3	46° 55' 0	44° 15' 0
4	46° 35' 0	44° 30' 0
5	46° 35' 0	45° 40' 0
6	47° 30' 0	45° 40' 0
7	47° 55' 0	45° 00' 0

(2) Netaikoma. Žvejyba valdoma apribojant žvejybos pastangas. Atitinkamos valstybės narės šią žvejybą vykdantiems savo laivams išduoda specialius žvejybos leidimus ir apie tuos leidimus praneša Komisijai prieš laivui pradedant veiklą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1627/94.

Valstybė narė	Didžiausias laivų skaičius	Didžiausias žvejybos dienų skaičius
Danija	2	65
Estija	8	833
Ispanija	10	128
Latvija	4	245
Lietuva	7	289
Lenkija	1	50
Portugalija	1	34

Šio rajono BLSK patvirtintas dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pvz., Tarptautinei Atlanto tunų apsaugos komisijai (ICCAT) ir Amerikos tropinių tunų komisijai (IATTC).

Rūšis: Paprastasis tunas

Thunnus thynnus

Zona: Atlanto vandenynas į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūra

(BFT/AE045W)

Kipras

70,18 (4)

Graikija

130,30

Ispanija

2 526,06 (2) (4)

Prancūzija

2 021,93 (2) (3) (4)

Italija

1 937,50 (4) (5)

Malta

161,34 (4)

Portugalija

237,66

Visos valstybės narės

2,41 (1)

7 087,38 (2) (3) (4) (5)

BLSK

13 500

(1) Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir Portugaliją, ir tik kaip priegauda

(2) Laikantis šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti šiuos paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio bei ne didesnių nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, kiekius (BFT/*8301):

Ispanija	367,23
Prancūzija	165,69
ES	532,92

(3) Laikantis šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti ne didesnį kaip tokį paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 6,4 kg svorio arba 70 cm ilgio, kiekį (BFT/*641):

Prancūzija	45 (1)
ES	45
(1) Šį kiekį Prancūzijos prašymu Komisija gali persvarstyti ir pakeisti iki 100 tonų, kaip nurodyta TATAK rekomendacijoje 08–05.

(4) Laikantis šio BLSK, IV priedo 2 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti ne didesnį kaip tokį paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir ne didesnių nei 30 kg svorio, kiekį (BFT/*8302):

Ispanija	50,52
Prancūzija	49,84
Italija	39,34
Kipras	1,40
Malta	3,23
ES	144,34

(5) Laikantis šio BLSK, IV priedo 3 punkte nurodyti valstybių narių laivai gali sužvejoti ne didesnį kaip tokį paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir ne didesnių nei 30 kg svorio, kiekį (BFT/*643):

Italija	39,34
ES	39,34

Šie Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (CCAMLR) priimti BLSK nėra paskirstyti CCAMLR narėms, todėl Sąjungos dalis nenustatyta. Sugaunamus kiekius kontroliuoja CCAMLR sekretoriatas, kuris praneš, kada privaloma nutraukti žvejybą dėl to, kad išnaudotas BLSK.

Šie BLSK nėra paskirstyti Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos (SEAFO) narėms, todėl Sąjungos dalis nenustatyta. Sugaunamus kiekius kontroliuoja SEAFO sekretoriatas, kuris praneš, kada privaloma nutraukti žvejybą dėl to, kad išnaudotas BLSK.

1. Selektyvi atlantinių menkių žvejyba Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ ICES IIIa, IV, VIa, VIIa, VIId ZONOSE IR ICES IIa BEI Vb ZONŲ ES VANDENYSE

Šio priedo tikslais taikomos Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkto nuostatos dėl reglamentuojamų žvejybos įrankių ir to priedo 2 punkto nuostatos dėl geografinių rajonų.

Geografinis rajonas:	Reglamentuojamas įrankis	BE	DK	DE	ES	FR	IE	NL	SE	UK
b) Skagerako sąsiauris; ICES IIIa zonos dalis, kuri nepriklauso Skagerako ir Kategato sąsiauriams; ICES IV zona ir ICES IIa zonos ES vandenys; ICES VIId zona.	TR1	432	4 892 761	►M5 1 269 111 ◄	2 036	2 214 240	227	►M5 371 757 ◄	248 638	8 938 164
	TR2	279 868	4 106 634	►M5 516 154 ◄	0	9 638 858	15 861	►M5 1 080 920 ◄	872 900	7 409 969
	TR3	0	4 391 356	►M5 3 501 ◄	0	107 041	0	►M5 48 508 ◄	263 772	21 511
	BT1	1 427 574	1 157 265	►M5 29 271 ◄	0	0	0	►M5 999 808 ◄	0	1 739 759
	BT2	6 229 751	88 645	►M5 1 691 253 ◄	0	829 504	0	►M5 34 743 212 ◄	0	7 337 669
	GN	163 531	2 307 977	►M5 224 484 ◄	0	222 598	0	►M5 438 664 ◄	74 925	546 303
	GT	0	224 124	►M5 467 ◄	0	2 374 073	0	►M5 0 ◄	48 968	14 004
	LL	0	56 312	►M5 0 ◄	245	71 448	0	►M5 0 ◄	110 468	134 880

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į EUROPINIŲ PAPRASTŲJŲ JŪRINIŲ LYDEKŲ PIETINIŲ IŠTEKLIŲ IR NORVEGINIŲ OMARŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ ICES VIIIc IR IXa KVADRATUOSE, IŠSKYRUS KADISO ĮLANKĄ

Šis priedas taikomas ES laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis, turintiems tralų, daniškų velkamųjų tinklų arba panašių žvejybos įrankių, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, žiauninių tinklų, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 60 mm arba didesnis, arba inkarinių ūdų, ar juos naudojantiems, ir kurie yra ICES VIIIc arba IXa kvadrate, išskyrus Kadiso įlanką.

ES ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIOMIS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS

7. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą

10. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų dienų perleidimas tarpusavyje

11. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų dienų perleidimas tarpusavyje

Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad 3.1, 3.2 ir 10 punktai taikomi mutatis mutandis. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti tokį perleidimą, jos prieš tokį perleidimą Komisijai praneša išsamią perleidimo informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir, jei taikoma, su jomis susijusias žvejybos kvotas.

Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama žvejybos dienų, kuriomis laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, valdymui, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, naudotas žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, apie įvairių tipų žvejybos įrankius rajone naudojančių laivų žvejybos pastangas ir tų laivų variklio galią kilovatais.

Komisijai paprašius, valstybės narės Komisijos nurodytu tam skirtu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nurodyta forma pateikiami 12 punkte nurodyti duomenys. Komisijos prašymu valstybės narės jai taip pat nusiunčia išsamią informaciją apie visais arba atskirais 2009 ir 2010 m. valdymo laikotarpiais paskirtas ir panaudotas žvejybos pastangas, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą.

V lentelė

Laivo informacijos formatas

Laukelio pavadinimas	Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius	Išlygiavimas (1) K(airė)/D(ešinė)	Apibrėžtis ir pastabos
(1) Šalis	3		Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas.
(2) BLR	12		ES žvejybos laivyno registro numeris Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris. Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius.
(3) Išoriniai žymenys	14	K	Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1381/87.
(4) Valdymo laikotarpio trukmė	2	K	Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais
(5) Žvejybos įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta	2	K	Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių: TR – tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audinio akių kraštinės ilgis ≥ 32 mm GN – žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 60 mm LL – dugninės ūdos
(6) Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga	2	K	Jei taikoma, nurodoma, kuri iš IIB priedo 7.2 punkto a–b papunkčiuose nurodytų specialiųjų sąlygų taikoma
(7) Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta	3	K	Nurodomas dienų, kuriomis laivui pagal IIB priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė.
(8) Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta	3	K	Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius
(9) Perleistos dienos	4	K	Nurodant kitam laivui perleistas dienas, nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o nurodant gautas dienas – „+ perleistų dienų skaičius“
(1) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES PAPRASTŲJŲ JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ ICES VIIe ZONOJE

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Sąjungoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokių iš 2 punkte nurodytoms žvejybos įrankių grupėms priklausančių įrankių, rajone būtų ne daugiau dienų nei nurodyta 6 punkte.

ES ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIOMIS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS

8. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą

10. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų dienų perleidimas tarpusavyje

11. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančių žvejybos laivų dienų perleidimas tarpusavyje

Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad 4.2, 4.4, 6 ir 10 punktai taikomi mutatis mutandis. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti perleisti dienas, prieš tai jos Komisijai praneša išsamią perleidimo, dėl kurio jos susitarė, informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos.

Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama valdant žvejybos dienas, kuriomis laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, ir apie įvairių tipų žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangas rajone, kuriam taikomas šis priedas.

Komisijai paprašius, valstybės narės Komisijos nurodytu tam skirtu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nurodyta forma pateikiami 12 punkte nurodyti duomenys. Komisijos prašymu, valstybės narės jai taip pat nusiunčia išsamią informaciją apie visais arba atskirais 2009 ir 2010 m. valdymo laikotarpiais paskirtas ir panaudotas žvejybos pastangas, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą.

V lentelė

Laivo informacijos formatas

Laukelio pavadinimas	Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius	Išlygiavimas (1) K(airė)/D(ešinė)	Apibrėžtis ir pastabos
(1) Šalis	3		Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas
(2) BLR	12		ES žvejybos laivyno registro numeris Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius.
(3) Išoriniai žymenys	14	K	Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1381/87
(4) Valdymo laikotarpio trukmė	2	K	Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais
(5) Žvejybos įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta	2	K	Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių: BT – plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 80 mm GN – žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis < 220 mm TN – sieninis tinklas arba vertikalusis tinklas, kurio tinklinio audinio akių kraštinės ilgis < 220 mm
(6) Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta	3	K	Nurodomas dienų, kuriomis laivui pagal IIC priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė
(8) Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta	3	K	Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius
(9) Perleistos dienos	4	K	Nurodant kitam laivui perleistas dienas, nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o nurodant gautas dienas – „+ perleistų dienų skaičius“.
(1) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.

LAIVŲ, ŽVEJOJANČIŲ TOBINES ICES IIa, IIIa IR IV ZONOSE, ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

Trečiųjų valstybių vandenyse žvejojantiems ES žvejybos laivams išduotų žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai

Žvejybos rajonas	Žvejyba	Žvejybos leidimų skaičius	Žvejybos leidimų paskirstymas valstybėms narėms	Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius
Norvegijos vandenys ir žvejybos zona aplink Jan Majeno salą	Atlantinė silkė, į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos	93 (1)	DK: 32, DE: 6, FR: 1, IE: 9, NL: 11, PL: 1, SV: 12, UK: 21	69
	Priedugnio rūšių žuvys, į šiaurę nuo 62°00′ šiaurės platumos	80 (1)	DE: 16, IE: 1, ES: 20, FR: 18, PT: 9, UK: 14	50
	Atlantinių skumbrių žvejyba	97 (2)	DK: 15, DE: 4, FR: 2, IE: 23, NL: 11, SE: 6, UK: 36	70
	Pramoninėms reikmėms žvejojamos žuvų rūšys, į pietus nuo 62°00′ šiaurės platumos	480 (1)	DK: 450, UK: 30	150
Farerų salų vandenys	Visų rūšių žvejyba tralais ne didesniais nei 180 pėdų ilgio laivais zonoje, esančioje 12–21 mylių atstumu nuo Farerų salų bazinių linijų	26	BE: 0, DE: 4, FR: 4, UK: 18	13
Farerų salų vandenys	Specializuotoji atlantinių menkių ir juodadėmių menkių žvejyba žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis ne mažesnis nei 135 mm, leidžiama tik rajone, esančiame į pietus nuo 62°28′ šiaurės platumos ir į rytus nuo 6°30′ vakarų ilgumos	8 (3)		4
	Žvejyba tralais didesniu nei 21 mylia atstumu nuo bazinės Farerų salų linijos. Kovo 1 d.–gegužės 31 d. ir spalio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiais tie laivai gali vykdyti veiklą rajone tarp 62°00′ šiaurės platumos bei 61°20′ šiaurės platumos bei 12–21 mylių atstumu nuo bazinių linijų esančiame rajone.	70	BE: 0, DE: 10, FR: 40, UK: 20	26
	Melsvųjų molvų žvejyba tralu, kurio tinklinio audeklo akių dydis ne mažesnis nei 100 mm, rajone, esančiame į pietus nuo 61°30′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 9°00′ vakarų ilgumos, bei rajone, esančiame tarp 7°00′ vakarų ilgumos ir 9°00′ vakarų ilgumos į pietus nuo 60°30′ šiaurės platumos, ir rajone, esančiame į pietvakarius nuo linijos tarp 60°30′ šiaurės platumos, 7°00′ vakarų ilgumos ir 60°00′ šiaurės platumos, 6°00′ vakarų ilgumos.	70	DE: 8 (4), FR: 12 (4), UK: 0 (4)	20 (5)
	Specializuotoji ledjūrio menkių žvejyba tralu, kurio tinklinio audeklo akių dydis yra ne mažesnis nei 120 mm, turint galimybę naudoti skersines tralo maišo virves.	70		22 (5)
	Šiaurinių žydrųjų merlangų žvejyba. Bendrą žvejybos leidimų skaičių galima padidinti keturiems laivams išduotais leidimais, kad būtų galima suformuoti poras, jeigu Farerų salų institucijos imtų taikyti specialias galimybių žvejoti rajone, kuris vadinamas „pagrindiniu šiaurinių žydrųjų merlangų žvejybos rajonu“, taisykles.	36	DE: 3, DK: 19, FR: 2, NL: 5, UK: 5	20
	Žvejyba ūdomis	10	UK: 10	36
	Atlantinių skumbrių žvejyba	12	DK: 12	12
	Atlantinių silkių žvejyba į šiaurę nuo 61° šiaurės platumos	21	DK: 7, DE: 1, IE: 2, FR: 0, NL: 3, SV: 3, UK: 5	21
(1) Žvejybos leidimai žvejybos veiklai šiuose vandenyse gali būti išduodami tik nuo 2010 m. sausio 26 d. (2) Žvejybos leidimai žvejybos veiklai šiuose vandenyse gali būti išduodami tik nuo 2010 m. birželio 4 d. (3) Pagal 1999 metų suderintą protokolą duomenys apie atlantinių menkių ir juodadėmių menkių specializuotąją žvejybą pateikiami su duomenimis „Visa žvejyba tralais 12–21 mylių nuo Farerų salų bazinių linijų esančioje zonoje ne ilgesniais nei 180 pėdų laivais“. (4) Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius. (5) Šie skaičiai pateikti skiltyje „Žvejyba tralais didesniu atstumu nei 21 mylia nuo bazinių Farerų salų linijų“.

LEIDŽIAMO SUŽVEJOTI ŽUVŲ KIEKIO IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2009–2010 m. VYKDANT NAUJĄ IR ŽVALGOMĄJĄ ŽVEJYBĄ CCAMLR KONVENCIJOS RAJONE

Parajonis/kvadratas	Regionas	Sezonas	MTP	Dissotichus spp. Leidžiamas sužvejoti kiekis (tonomis)	Leidžiamos priegaudos kiekio apribojimas (tonomis)
Parajonis/kvadratas	Regionas	Sezonas	MTP	Dissotichus spp. Leidžiamas sužvejoti kiekis (tonomis)	Rombinės rajos	Macrourus spp.	Kitos rūšys
58.4.1	Visas kvadratas	Nuo 2009 12 1 iki 2010 11 30	A, B, D, F ir H MTP: 0 C MTP: 100 E MTP: 50 G MTP: 60	Iš viso 210	Visas kvadratas 50	Visas kvadratas 33	Visas kvadratas 20
58.4.2	Visas kvadratas	Nuo 2009 12 1 iki 2010 11 30	A MTP: 30 B, C ir D MTP: 0 E MTP: 40	Iš viso 70	Visas kvadratas 50	Visas kvadratas 20	Visas kvadratas 20
88.1	Visas parajonis	Nuo 2009 12 01 iki 2010 8 31	A MTP: 0 B, C ir G MTP: 372 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 2 104 J ir L MTP: 374 M MTP: 0	Iš viso 2 850	142 A MTP: 0 B, C ir G MTP: 50 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 105 J ir L MTP: 50 M MTP: 0	430 A MTP: 0 B, C ir G MTP: 40 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 320 J ir L MTP: 70 M MTP: 0	20 A MTP: 0 B, C ir G MTP: 60 D, E ir F MTP: 0 H, I ir K MTP: 60 J ir L MTP: 40 M MTP: 0
88.2	Į pietus nuo 65o pietų platumos	Nuo 2009 12 01 iki 2010 8 31	A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 214 E MTP: 361	Iš viso 575 (1)	50 (1) A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 50 E MTP: 50	92 (1) A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 34 E MTP: 58	20 A ir B MTP: 0 C, D, F ir G MTP: 80 E MTP: 20
(1) Žuvų rūšių, kurios mažame tiriamajame plote (MTP) sužvejojamos kaip priegauda, leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į bendrą leidžiamos priegaudos apribojimą parajonyje: — rombinės rajos: 5 % leidžiamo sužvejoti Dissostichus spp. kiekio arba 50 tonų (taikomas didesnis skaičius), — Macrourus spp.: 16 % leidžiamo sužvejoti Dissostichus spp. kiekio, — kitos žuvų rūšys: 20 tonų kiekvienam MTP.

Produktai, kurie bus gauti iš sugautų rūšių, ir jų perskaičiavimo koeficientai (48) :

Atkreipkite dėmesį į tai, kad šioje formoje duomenys pateikiami tik informavimo tikslais ir neužkerta kelio vykdyti žvejybos veiklą jūsų nenurodytuose rajonuose ar jūsų nenurodytu laiku

Pateikite paaiškinimus, susijusius su žvejybos būdais, žvejybos įrankių konfigūracija ir žvejybos modeliais:

Didžiausias ES laivų, kuriems WCPFC konvencijos rajono dalyje į pietus nuo 20° pietų platumos, leidžiama žvejoti durklažuves, skaičius

ES vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių laivams išduotų žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai

Vėliavos valstybė	Žvejybos rūšis	Žvejybos leidimų skaičius	Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius
Norvegija (1)	Atlantinė silkė, į šiaurę nuo 62° 00' šiaurės platumos	20	20
Farerų salos (2)	Atlantinė skumbrė, VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos); VIIe, f, h, paprastoji stauridė, IV, VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos), VIIe, f, h; atlantinė silkė, VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos)	14	14
	Atlantinė silkė, į šiaurę nuo 62° 00' šiaurės platumos	21	21
	Atlantinė silkė, IIIa	4	4
	Pramoninė norveginių menkučių ir atlantinių šprotų žvejyba, IV, VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos); tobinės, IV (įskaitant neišvengiamą šiaurinių žydrųjų merlangų priegaudą)	15	15
	Paprastoji molva ir paprastoji brosmė	20	10
	Šiaurinis žydrasis merlangas II, VIa (į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos), VIb, VII (į vakarus nuo 12° 00' vakarų ilgumos)	20	20
	Melsvoji molva	16	16
Venesuela	Rifiniai ešeriai (3) (Prancūzijos Gvianos vandenys)	41	pm
Venesuela	Rykliai (3) (Prancūzijos Gvianos vandenys)	4	pm
(1) Žvejybos leidimai su Norvegijos vėliava plaukiojantiems laivams gali būti išduodami tik nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Norvegija 2010 metams sudarymo dienos. (2) Žvejybos leidimai su Farerų salų vėliava plaukiojantiems laivams gali būti išduodami tik nuo dvišalio žvejybos susitarimo su Farrerų salomis 2010 metams sudarymo dienos. (3) Norint išduoti šiuos leidimus, privalo būti pateikti įrodymai, jog turima galiojanti prašymą leidimui gauti teikiančio laivo savininko ir Prancūzijos Gvianos departamente esančios perdirbimo įmonės sutartis, kurioje yra numatyta atitinkamo laivo pareiga iškrauti ne mažiau kaip 75 % viso sugauto rifinių ešerių kiekio arba 50 % viso sugauto ryklių kiekio tame departamente, perdirbimui tos įmonės gamykloje. Pirmiau nurodyta sutartis turi būti patvirtinta Prancūzijos valdžios institucijų, kurios turi užtikrinti, kad ta sutartis atitinka tiek susitariančiosios perdirbimo įmonės pajėgumus, tiek Gvianos ekonomikos plėtojimo planus. Tinkamai patvirtintos sutarties kopija pridedama prie prašymo išduoti leidimą. Jei atsisakoma atlikti pirmiau nurodytą patvirtinimą, Prancūzijos valdžios institucijos atitinkamai šaliai ir Komisijai turi pranešti apie šį atsisakymą ir pateikti jo motyvus.

( 33 ) Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

( 34 ) Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietinės Vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

( 35 ) Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos vietinės Vyriausybės žuvininkystės partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, nustatantis tame Susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą (OL L 172, 2007 6 30, p. 9).

( 39 ) Europos bendrija prisijungė Tarybos sprendimu 86/238/EEB (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

( 41 ) Europos bendrija prisijungė Tarybos sprendimu 95/399/EB (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

( 43 ) Europos bendrija prisijungė Tarybos sprendimu 2005/75/EB (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 219/2010 2010 m. kovo 15 d.	L 71	1	19.3.2010
►M2	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 421/2010 2010 m. gegužės 17 d.	L 121	1	18.5.2010
►M3	KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 589/2010 2010 m. liepos 5 d.	L 170	7	6.7.2010
►M4	TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 685/2010 2010 m. liepos 26 d.	L 199	1	31.7.2010
►M5	TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 712/2010 2010 m. liepos 26 d.	L 209	1	10.8.2010

Taškas	Platuma	Ilguma
1	52o 27' šiaurės platumos	12o 19' vakarų ilgumos
2	52o 40' šiaurės platumos	12o 30' vakarų ilgumos
3	52o 47' šiaurės platumos	12o 39,600' vakarų ilgumos
4	52o 47' šiaurės platumos	12o 56' vakarų ilgumos
5	52o 13,5' šiaurės platumos	13o 53,830' vakarų ilgumos
6	51o 22' šiaurės platumos	14o 24' vakarų ilgumos
7	51o 22' šiaurės platumos	14o 03' vakarų ilgumos
8	52o 10' šiaurės platumos	13o 25' vakarų ilgumos
9	52o 32' šiaurės platumos	13o 07,500' vakarų ilgumos
10	52o 43' šiaurės platumos	12o 55' vakarų ilgumos
11	52o 43' šiaurės platumos	12o 43' vakarų ilgumos
12	52o 38,800' šiaurės platumos	12o 37' vakarų ilgumos
13	52o 27' šiaurės platumos	12o 23' vakarų ilgumos
14	52o 27' šiaurės platumos	12o 19' vakarų ilgumos

Rūšis: Tobinės Ammodytidae		Zona: IIIa zonos ES vandenys, IIa ir IV zonų ES vandenys (1) SAN/2A3A4.
Danija	327 250 (2)
Jungtinė Karalystė	7 153 (3)
Vokietija	500 (4)
Švedija	12 017 (5)
ES	346 920 (6)	Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.
Norvegija	27 500 (7)
Farerų salos	2 500
BLSK	376 920
(1) Išskyrus vandenis, esančius 6 mylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinių linijų prie Šetlando, Fero salos ir Fulos. (2) Iš kurių ne daugiau nei 311 289 tonas galima sužvejoti IIa ir IV zonų ES vandenyse. Likusį kiekį galima sužvejoti tik ICES IIIa zonos ES vandenyse (SAN/03A.). (3) Iš kurių ne daugiau nei 6 804 tonas galima sužvejoti IIa ir IV zonų ES vandenyse. Likusį kiekį galima sužvejoti tik ICES IIIa zonos ES vandenyse (SAN/03A.). (4) Iš kurių ne daugiau nei 476 tonas galima sužvejoti IIa ir IV zonų ES vandenyse. Likusį kiekį galima sužvejoti tik ICES IIIa zonos ES vandenyse (SAN/03A.). (5) Iš kurių ne daugiau nei 11 431 toną galima sužvejoti IIa ir IV zonų ES vandenyse. Likusį kiekį galima sužvejoti tik ICES IIIa zonos ES vandenyse (SAN/03A.). (6) Iš kurių ne daugiau nei 330 000 tonų galima sužvejoti IIa ir IV zonų ES vandenyse. Likusį kiekį galima sužvejoti tik ICES IIIa zonos ES vandenyse (SAN/*03A.). (7) Turi būti sužvejota ICES IV zonoje.

Rūšis:	Atlantinė silkė Clupea harengus		Zona:	VI Klaido ištekliai (1) (HER/06ACL.)
Jungtinė Karalystė		720
ES		720
BLSK		720		Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK
(1) Klaido ištekliai: nuoroda daroma į atlantinės silkės išteklius jūros rajone į šiaurės rytus nuo linijos, iš Kintairo kyšulio brėžiamos į Corsewall punktą.

Rūšis: Europinis ančiuvis Engraulis encrasicolus		Zona: VIII (ANE/08.)
Ispanija	6 300
Prancūzija	700
ES	7 000
BLSK	7 000 (1)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK
(1) BLSK taikomas 2010 m. sausio 1 d.–birželio 30 d.

„Rūšis:	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius Coryphaernoides rupestris		Zona:	III zonos Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios šalys neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai (1) (RNG/03-)
Metai	2009	2010
Danija	804	804
Vokietija	5	5
Švedija	41	41
EB	850	850
(1) ICES IIIa zonoje bukasnukių ilgauodegių grenadierių specializuotoji žvejyba nebus vykdoma, kol vyks Europos Sąjungos ir Norvegijos konsultacijos.“

Rūšis:	Tobinės Ammodytes spp.			Zona:	IV zonos Norvegijos vandenys (SAN/04-N.)
Danija		0	(1)
Jungtinė Karalystė		0	(1)
ES		0	(1)
BLSK		Netaikoma			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
(1) Laikinoji kvota pagal 1 straipsnio 2 dalį.

Rūšis:	Atlantinė argentina Argentina silus		Zona:	I ir II zonų ES ir tarptautiniai vandenys (ARU/1/2.)
Vokietija		30
Prancūzija		10
Nyderlandai		24
Jungtinė Karalystė		48
ES		112
BLSK		112		Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Rūšis:	Paprastoji brosmė Brosme brosme			Zona:	I, II ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (USK/1214EI.)
Vokietija		6	(1)
Prancūzija		6	(1)
Jungtinė Karalystė		6	(1)
Kitos		3	(1)
ES		21	(1)
BLSK		21			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK
(1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

Rūšis:	Atlantinė silkė (1) Clupea harengus			Zona:	IIIa (HER/03A.)
Danija		14 010
Vokietija		224
Švedija		14 656
ES		28 890
Farerų salos		450	(2)
BLSK		33 855			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
(1) Iškrautas atlantinių silkių, sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, kiekis. (2) Turi būti sužvejota Skagerako sąsiauryje.

Rūšis:	Europinis ančiuvis Engraulis encrasicolus		Zona:	IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys (ANE/9/3411)
Ispanija		3 826
Portugalija		4 174
ES		8 000
BLSK		8 000		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Rūšis:	Atlantinis silkiaryklis Lamna nasus		Zona:	III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII zonų ES vandenys (POR/3-12)
Danija		0
Prancūzija		0
Vokietija		0
Airija		0
Ispanija		0
Jungtinė Karalystė		0
ES		0
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Rūšis:	Megrimai Lepidorhombus spp.		Zona:	IIa ir IV zonų ES vandenys (LEZ/2AC4-C)
Belgija		5
Danija		5
Vokietija		5
Prancūzija		29
Nyderlandai		23
Jungtinė Karalystė		1 690
ES		1 757
BLSK		1 757		Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Rūšis:	Paprastoji gelsvapelekė plekšnė ir Europinė upinė plekšnė Limanda limanda ir Platichthys flesus		Zona:	IIa ir IV zonų ES vandenys (D/F/2AC4-C)
Belgija		513
Danija		1 927
Vokietija		2 890
Prancūzija		200
Nyderlandai		11 654
Švedija		6
Jungtinė Karalystė		1 620
ES		18 810
BLSK		18 810		Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Rūšis:	Velniažuvinės Lophiidae			Zona:	IIa ir IV zonų ES vandenys (ANF/2AC4-C)
Belgija		401	(1)
Danija		884	(1)
Vokietija		432	(1)
Prancūzija		82	(1)
Nyderlandai		303	(1)
Švedija		10	(1)
Jungtinė Karalystė		9 233	(1)
ES		11 345	(1)
BLSK		11 345			Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK
(1) Iš kurių iki 5 % gali būti sužvejota VI zonoje; Vb zonos ES ir tarptautiniuose vandenyse; XII ir XIV zonų tarptautiniuose vandenyse (ANF/*561214).

Rūšis:	Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus			Zona:	IIIa zona, IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys (HAD/3A/BCD)
Belgija		9
Danija		1 551
Vokietija		99
Nyderlandai		2
Švedija		183
ES		1 844	(1)
BLSK		2 201			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
(1) Išskyrus apskaičiuotą 264 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.

Rūšis:	Paprastasis merlangas Merlangius merlangus			Zona:	IIIa zona (WHG/03A.)
Danija		232
Nyderlandai		1
Švedija		25
ES		258	(1)
BLSK		1 050			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
(1) Išskyrus apskaičiuotą 773 tonų priegaudą pramoninėms reikmėms.

Rūšis:	Paprastasis merlangas ir sidabrinis polakas Merlangius merlangus ir Pollachius pollachius			Zona:	Norvegijos vandenys į pietus nuo 62o šiaurės platumos (W/P/04-N.)
Švedija		190	(1)
ES		190
BLSK		Netaikoma			Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK
(1) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių žuvų kvotą.

Rūšis:	Europinė paprastoji jūrinė lydeka Merluccius merluccius			Zona:	IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys (HKE/3A/BCD)
Danija		1 531
Švedija		130
ES		1 661
BLSK		1 661	(1)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK
(1) Neviršijant viso europinės paprastosios jūrinės lydekos šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.

	VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (HKE/*8ABDE)
Belgija	37
Ispanija	1 469
Prancūzija	1 469
Airija	184
Nyderlandai	18
Jungtinė Karalystė	827
ES	4 004

	VI ir VII zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (HKE/*57-14)
Belgija	2
Ispanija	1 837
Prancūzija	3 305
Nyderlandai	6
ES	5 150

Rūšis:	Europinė mažažiotė plekšnė ir raudonoji plekšnė Microstomus kitt ir Glyptocephalus cynoglossus		Zona:	IIa ir IV zonų ES vandenys (L/W/2AC4-C)
Belgija		353
Danija		973
Vokietija		125
Prancūzija		266
Nyderlandai		810
Švedija		11
Jungtinė Karalystė		3 983
ES		6 521
BLSK		6 521		Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Rūšis:	Melsvoji molva Molva dypterygia			Zona:	VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys (BLI/67-)
Vokietija		18
Estija		3
Ispanija		57
Prancūzija		1 309
Airija		5
Lietuva		1
Lenkija		1
Jungtinė Karalystė		333
Kitos		5	(1)
ES		1 732
Norvegija		150	(2)
Farerų salos		150	(3)
BLSK		2 032			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK
(1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. (2) Turi būti sužvejota IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų ES vandenyse. (3) Bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir juodųjų kalavijų priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą. Turi būti sužvejota VIa zonos ES vandenyse į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos ir VIb zonoje.

Rūšis:	Paprastoji molva Molva molva			Zona:	I ir II zonų ES ir tarptautiniai vandenys (LIN/1/2.)
Danija		8
Vokietija		8
Prancūzija		8
Jungtinė Karalystė		8
Kitos		4	(1)
ES		38
BLSK		38			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK
(1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

Rūšis:	Norveginis omaras Nephrops norvegicus			Zona:	IIIa zona; IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys (NEP/3A/BCD)
Danija		3 800
Vokietija		11	(1)
Švedija		1 359
ES		5 170
BLSK		5 170			Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK
(1) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIIa, IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenyse.

Rūšis:	Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis		Zona:	IIIa zona (PRA/03A.)
Danija		3 401
Švedija		1 832
ES		5 233
BLSK		9 800		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis:	Plonaūsės krevetės Penaeus spp.			Zona:	Prancūzijos Gvianos vandenys (PEN/FGU.)
Prancūzija		4 108	(1)
ES		4 108	(1)
BLSK		4 108	(1)		Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK
(1) Žvejoti krevetes Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis draudžiama vandenyse, kurių gylis yra mažesnis nei 30 m.

Rūšis:	Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa		Zona:	Skagerako sąsiauris (PLE/03AN.)
Belgija		56
Danija		7 280
Vokietija		37
Nyderlandai		1 400
Švedija		390
ES		9 163
BLSK		9 350		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis:	Sidabrinis polakas Pollachius pollachius		Zona:	VI zona; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (POL/561214)
Ispanija		6
Prancūzija		194
Airija		57
Jungtinė Karalystė		148
ES		405
BLSK		405		Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Rūšis:	Ledjūrio menkė Pollachius virens			Zona:	IIIa ir IV zonos; IIa, IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys (POK/2A34.)
Belgija		37
Danija		4 357
Vokietija		11 002
Prancūzija		25 891
Nyderlandai		110
Švedija		599
Jungtinė Karalystė		8 435
ES		50 431
Norvegija		56 613	(1)
BLSK		107 044			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
(1) Galima sužvejoti tik IV zonos ES vandenyse ir IIIa zonoje. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.

Rūšis:	Paprastasis otas ir švelnusis rombas Psetta maxima ir Scopthalmus rhombus		Zona:	IIa ir IV zonų ES vandenys (T/B/2AC4-C)
Belgija		347
Danija		742
Vokietija		189
Prancūzija		89
Nyderlandai		2 633
Švedija		5
Jungtinė Karalystė		732
ES		4 737
BLSK		4 737		Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Rūšis:	Rombinės rajos Rajidae			Zona:	IIa ir IV zonų ES vandenys (SRX/2AC4-C)
Belgija		235	(1) (2) (3)
Danija		9	(1) (2) (3)
Vokietija		12	(1) (2) (3)
Prancūzija		37	(1) (2) (3)
Nyderlandai		201	(1) (2) (3)
Jungtinė Karalystė		903	(1) (2) (3)
ES		1 397	(1) (3)
BLSK		1 397	(3)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK
(1) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/2AC4-C), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/2AC4-C), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/2AC4-C), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/2AC4-C) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/2AC4-C) kiekį. (2) Priegaudos kvota. Šių rūšių žuvys negali sudaryti daugiau kaip 25 % laive laikomų sužvejotų žuvų gyvojo svorio. Ši sąlyga taikoma tik ilgesniems nei 15 m bendro ilgio laivams. (3) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis). Šių rūšių sužvejotų žuvų negalima laikyti laive; jos iš karto paleidžiamos kuo mažiau sužalotos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.

Rūšis:	Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides			Zona:	IIa ir IV zonų ES vandenys; Vb ir VI zonų ES ir tarptautiniai vandenys (GHL/2A-C46)
Danija		3
Vokietija		5
Estija		3
Ispanija		3
Prancūzija		49
Airija		3
Lietuva		3
Lenkija		3
Jungtinė Karalystė		189
ES		262	(1)
BLSK		612			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK
(1) Iš kurių 350 tonų skiriama Norvegijai ir turi būti sužvejota IIa ir VI zonų ES vandenyse. VI zonoje šį kiekį galima sužvejoti tik ūdomis.

Rūšis:	Atlantinė skumbrė Scomber scombrus			Zona:	VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; IIa, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (MAC/2CX14-)
Vokietija		18 793
Ispanija		20
Estija		156
Prancūzija		12 530
Airija		62 641
Latvija		115
Lietuva		115
Nyderlandai		27 405
Lenkija		1 323
Jungtinė Karalystė		172 268
ES		295 366
Norvegija		11 626	(1)
Farerų salos		4 536	(2)
BLSK		Netaikoma			Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSKReglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.
(1) Gali būti sužvejota IIa, VIa (į šiaurę nuo 56o 30' šiaurės platumos), IVa, VIId, VIIe, VIIf ir VIIh zonose. (2) Gali būti sužvejota VIa (į šiaurę nuo 56o 30' šiaurės platumos), VIIe, VIIf ir VIIh zonose. Taip pat gali būti sužvejota IVa zonos ES vandenyse į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

	IVa zona (MAC/*04A-C)	IVa zonos Norvegijos vandenys (MAC/**04N-)
Vokietija	7 561	5 183
Prancūzija	5 041	3 456
Airija	25 204	17 278
Nyderlandai	11 027	7 559
Jungtinė Karalystė	69 313	47 516
EB ES	118 146	80 992