Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

dėl Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 ir 43 straipsnius,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2009 m. gegužės 26 d. priimtoje Rezoliucijoje 1872 (2009) Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (toliau – JTST) pabrėžė, kad svarbu atkurti, apmokyti, aprūpinti bei išlaikyti Somalio saugumo pajėgas ir paragino valstybes nares bei regionines ir tarptautines organizacijas teikti techninę pagalbą, skirtą Somalio saugumo pajėgų mokymui ir aprūpinimui. 2009 m. lapkričio 30 d. priimtoje Rezoliucijoje 1897 (2009) JTST priminė savo ankstesnes rezoliucijas ir dar kartą patvirtino, jog gerbia Somalio suverenumą, teritorinį vientisumą, politinę nepriklausomybę ir vienybę.

(2)	2009 m. liepos 27 d. išvadose Taryba nusprendė suaktyvinti veiksmus taikai ir vystymuisi Somalyje skatinti. Šiuo tikslu Taryba išnagrinėjo Sąjungos galimybes prisidėti prie tarptautinių pastangų, be kita ko, ir saugumo srityje.

(3)

2009 m. lapkričio 17 d. išvadose Taryba nurodė, kad tolesnės Sąjungos paramos Somalio saugumo sektoriui klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant visapusišką ES požiūrį į padėtį Somalyje ir kad ši parama turėtų būti teikiama įgyvendinant didesnę ir darnią sistemą, apimančią glaudų ES bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą su Afrikos Sąjunga, Jungtinėmis Tautomis ir kitais svarbiais partneriais, visų pirma Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Afrikos Sąjungos klausimu Taryba taip pat pabrėžė svarbų Afrikos Sąjungos misijos Somalyje (toliau – AMISOM) vaidmenį.

(4)

2009 m. lapkričio 17 d. Taryba patvirtino krizių valdymo koncepciją dėl galimos Europos saugumo ir gynybos misijos siekiant prisidėti prie Somalio pereinamojo laikotarpio federalinės Vyriausybės (toliau – PFV) saugumo pajėgų mokymo ir paprašė vykdyti tolesnį planavimo darbą. Politinis ir saugumo komitetas (toliau – PSK), atsižvelgdamas į tai, paskyrė planavimo instituciją.

(5)

2009 m. lapkričio 18 d. ir 2010 m. sausio 23 d. laiškuose PFV atitinkamai pareiškė, jog dėkoja už Sąjungos pastangas Somalio saugumo pajėgų mokymui koordinuoti ir jos dedamas pastangas įtvirtinti taiką ir stabilumą Somalyje; ir užtikrino Sąjungą, kad ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę dėl naujokų įdarbinimo, mokymo bei išlaikymo; ji taip pat pabrėžė savo įsipareigojimą dėl platesnės saugumo sektoriaus politikos Somalyje.

(6)	2009 m. lapkričio 30 d. laiške Afrikos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Somaliui pavaduotojas Afrikos Sąjungos komisijos vardu palankiai įvertino pozityvią ES nuostatą dėl daugiau kaip 2 000 Somalio saugumo pajėgų narių mokymo.

(7)	2009 m. gruodžio 8 d. Taryba pasirinko karinės strategijos variantą, kuris būtų taikomas vykdant potencialią ES karinę misiją.

(8)

2009 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje JTST Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius nurodė krizių valdymo koncepciją dėl galimos Europos saugumo ir gynybos politikos misijos siekiant prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo ir pabrėžė, jog tikimasi, kad įgyvendinant ES planą, pagal kurį bus vykdomas mokymas, bus užtikrinta, kad ES instruktoriai laikytųsi suderintų ir patvirtintų mokymo programų.

(9)	2010 m. sausio 5 d. laiške Ugandos gynybos ministras palankiai įvertino numatomą Sąjungos misiją Somalio saugumo sektoriui remti ir pakvietė Sąjungą bent vienerius metus dalyvauti Ugandoje vykdomame Somalio saugumo pajėgų mokyme.

(10)	2010 m. sausio 20 d. Sąjunga pateikė PFV pasiūlymą prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo.

(11)

2010 m. sausio 25 d. išvadose Taryba sutiko parengti ES karinę misiją, kuri prisidėtų prie Somalio saugumo pajėgų mokymo Ugandoje, kur jau vyksta Somalio pajėgų mokymas. Misija tai taip pat sudarytų palankesnes sąlygas ES veiksmus koordinuoti su AMISOM veiksmais. Be to, Taryba pritarė tam, kad ES karinė misija būtų pradėta 2010 m. pavasarį, kai, kaip numatyta, bus surinkta kita apmokomų asmenų grupė, ir kad ji būtų vykdoma aktyviai koordinuojant veiksmus su partneriais, įskaitant PFV, Ugandą, Afrikos Sąjungą, Jungtines Tautas ir Jungtines Amerikos Valstijas. Taryba pripažino, kad šį mokymą reikia vykdyti kaip platesnių tarptautinių pastangų dalį, ir jis, inter alia, apimtų apmokomų asmenų patikrinimą, į Mogadišą grįžusių pajėgų stebėseną bei mokymą ir atlyginimų kareiviams finansavimą bei mokėjimą.

(12)	PSK turėtų, Tarybos ir vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe, vykdyti ES karinės misijos politinę priežiūrą, užtikrinti strateginį vadovavimą šiai misijai ir priimti atitinkamus sprendimus pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 38 straipsnio trečią pastraipą.

(13)	Reikia, kad būtų deramasi dėl tarptautinių susitarimų, susijusių su trečiųjų valstybių dalyvavimu ES misijose bei su ES padalinių ir personalo statusu, ir kad tokie susitarimai būtų sudaryti.

(14)

Vadovaujantis ES sutarties 41 straipsnio 2 dalimi ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimu 2008/975/BUSP, nustatančiu Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmą (Athena) ( 1 ) (toliau – ATHENA), su šiuo sprendimu susijusias veiklos išlaidas, atsirandančias dėl karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų, turėtų padengti valstybės narės.

(15)

ES sutarties 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priemonės, kurias Sąjunga gali naudoti, nustatomos Tarybos sprendimais. ES karinės misijos bendrųjų išlaidų orientacinė finansavimo suma 12 mėnesių laikotarpiui yra tiksliausias dabar įmanomas įvertis ir ji neturi įtakos galutinėms sumoms, įtrauktinoms į biudžetą, kuris turi būti patvirtintas pagal ATHENA nustatytas taisykles.

▼C1

(16)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Danija nedalyvauja įgyvendinant šį sprendimą ir todėl nedalyvauja finansuojant šią misiją,

▼B

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1. Sąjunga vykdo karinę mokymo misiją, siekiant prisidėti prie Somalio nacionalinių ginkluotųjų pajėgų, kurios atskaitingos Somalio nacionalinei Vyriausybei, kūrimo ir stiprinimo atsižvelgiant į Somalio poreikius ir prioritetus.

2. Siekiant 1 dalyje nustatytų tikslų, ES karinė misija dislokuojama Somalyje ir Ugandoje siekiant stebėti, remti Somalio valdžios institucijas ir teikti joms patarimus stiprinant Somalio nacionalines ginkluotąsias pajėgas, įgyvendinant Somalio nacionalinio saugumo ir stabilizavimo planą ir vykdant Somalio nacionalinių ginkluotųjų pajėgų mokymo veiklą. ES karinė misija taip pat yra pasirengusi pagal savo galimybes ir pajėgumus teikti paramą kitiems Sąjungos subjektams jiems vykdant atitinkamus įgaliojimus saugumo ir gynybos srityje Somalyje.

3. Įgaliojimais leidžiamų veiksmų įgyvendinimas Somalyje priklauso nuo saugumo sąlygų Somalyje ir Politinio ir saugumo komiteto politinių gairių.

1. Brigados generolas Gerald AHERNE skiriamas ES misijos vadu nuo 2013 m. vasario 1 d.

1. Misijos štabas iš pradžių lieka Ugandoje, numatant galimą perkėlimą į Somalį vykdant įgaliojimus pagal planavimo dokumentus. Jis vykdo tiek operacijos štabo, tiek pajėgų štabo funkcijas.

2. Misijos štabui taip pat priklauso ryšių palaikymo biuras Nairobyje ir paramos grupė Briuselyje.

Taryba priima sprendimą pradėti ES karinę misiją po to, kai patvirtinamas misijos planas.

1. Tarybos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) atsakomybe, Politinis ir saugumo komitetas (toliau – PSK) vykdo ES karinės misijos politinę priežiūrą ir strategiškai jai vadovauja. Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 38 straipsnį. Šis įgaliojimas apima teises iš dalies keisti planavimo dokumentus, įskaitant misijos planą ir vadovavimo grandinę. Jis taip pat apima teises priimti sprendimus dėl ES misijos vado skyrimo. Tarybai paliekama sprendimų dėl ES karinės misijos tikslų ir jos užbaigimo priėmimo teisė.

3. PSK reguliariai gauna ataskaitas iš Europos Sąjungos karinio komiteto (toliau – ESKK) pirmininko dėl ES karinės misijos vykdymo. Prireikus PSK gali kviesti ES misijos vadą į savo posėdžius.

1. ESKK stebi, kad ES karinė misija, už kurios vykdymą atsako ES misijos vadas, būtų tinkamai vykdoma.

2. ESKK reguliariai gauna ES misijos vado ataskaitas. Prireikus jis gali kviesti ES misijos vadą į savo posėdžius.

1. Vyriausiasis įgaliotinis užtikrina šio sprendimo įgyvendinimą ir jo derinimą su visais Sąjungos išorės veiksmais, be kita ko, su Sąjungos vystymo programomis.

2. Nedarant poveikio pavaldumo tvarkai, vietos politines gaires ES misijos vadui teikia ES specialusis įgaliotinis Somalio pusiasalyje ir atitinkamos Sąjungos delegacijos regione.

3. ES karinė misija toliau derina veiksmus su EUNAVFOR Atalanta ir EUCAP Nestor ir stiprina šį derinimą. ES operacijų centras, laikydamasis 2012 m. kovo 23 d. Tarybos sprendime 2012/173/BUSP dėl bendros saugumo ir gynybos politikos misijoms ir operacijoms Somalio pusiasalyje skirto ES operacijų centro veiklos pradžios ( 2 ) nustatytų įgaliojimų, sudaro palankesnes sąlygas tokiam derinimui ir keitimuisi informacija siekiant padidinti regione vykdomų bendros saugumo ir gynybos politikos misijų ir operacijų veiklos nuoseklumą, veiksmingumą ir sinergiją.

4. ES karinė misija veikia glaudžiai bendradarbiaudama su kitais regione veikiančiais tarptautiniais subjektais, visų pirma, Jungtinėmis Tautomis, AMISOM, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Uganda laikydamasi Somalio nacionalinės Vyriausybės sutartų reikalavimų.

1. Nedarant poveikio Sąjungos sprendimų priėmimo autonomijai ir bendrai institucinei sąrangai bei vadovaujantis atitinkamomis Europos Vadovų Tarybos gairėmis, trečiosios valstybės gali būti kviečiamos dalyvauti misijoje.

2. Taryba įgalioja PSK kviesti trečiąsias valstybes prisidėti prie misijos ir pagal ES misijos vado bei ESKK rekomendacijas priimti atitinkamus sprendimus dėl pritarimo siūlomam indėliui į misiją.

3. Išsamios trečiųjų valstybių dalyvavimo sąlygos nustatomos susitarimuose, kurie sudaromi vadovaujantis ES sutarties 37 straipsniu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 218 straipsnyje nustatyta tvarka. Jei Sąjunga ir trečioji valstybė yra sudariusios susitarimą, nustatantį pastarosios dalyvavimo Sąjungos krizių valdymo misijose sąlygas, tokio susitarimo nuostatos taikomos vykdant šią misiją.

4. Trečiosios valstybės, skiriančios svarų karinį indėlį į ES karinę misiją, kasdienio misijos valdymo klausimais turi tas pačias teises ir pareigas, kaip ir misijoje dalyvaujančios valstybės narės.

5. Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus dėl Prisidedančių šalių komiteto įsteigimo, jei trečiųjų valstybių skirtas karinis indėlis yra svarus.

ES vadovaujamų padalinių ir personalo statusas, įskaitant privilegijas, imunitetus ir kitas garantijas, reikalingas jų misijai įvykdyti ir sklandžiai veikti, gali būti nustatomas susitarime, kuris sudaromas vadovaujantis ES sutarties 37 straipsniu ir SESV 218 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

1. Bendrosios ES karinės misijos išlaidos administruojamos pagal 2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2011/871/BUSP, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmas (ATHENA) ( 3 ) (toliau – ATHENA).

2. ES karinės misijos bendrųjų išlaidų orientacinė finansavimo suma laikotarpiui iki 2011 m. rugpjūčio 9 d. yra 4,8 mln. EUR. ATHENA 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos orientacinės sumos procentinė dalis yra 60 %.

3. ES karinės misijos bendrųjų išlaidų orientacinė finansavimo suma laikotarpiui nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra 4,8 mln. EUR. ATHENA 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos orientacinės sumos procentinė dalis yra 30 %.

4. ES karinės misijos bendrųjų išlaidų orientacinė finansavimo suma laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. yra 11,6 mln. EUR. ATHENA 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos orientacinės sumos procentinė dalis yra 20 %, o ATHENA 32 straipsnio 3 dalyje nurodyto įsipareigojimo procentinė dalis yra 30 %.

1. Vadovaujantis 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimu 2011/292/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių ( 4 ), vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas atitinkamais atvejais ir pagal misijos reikmes teikti su šiuo sprendimu susijusioms trečiosioms valstybėms šiai misijai parengtą ES įslaptintą informaciją:

2. Vadovaujantis Sprendimu 2011/292/ES, vyriausiasis įgaliotinis taip pat įgaliojamas pagal su veikla susijusias misijos reikmes teikti Jungtinėms Tautoms (JT) ir Afrikos Sąjungai (AS) šiai misijai parengtą ES įslaptintą informaciją, pažymėtą ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE / EU RESTRICTED“ lygio slaptumo žyma. Šiuo tikslu parengiami vyriausiojo įgaliotinio ir JT bei AS kompetentingų valdžios institucijų susitarimai.

3. Atsiradus konkrečioms ir su veikla susijusioms neatidėliotinoms reikmėms, vyriausiasis įgaliotinis taip pat įgaliojamas teikti priimančiajai valstybei šiai misijai parengtą ES įslaptintą informaciją, pažymėtą ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE / EU RESTRICTED“ lygio slaptumo žyma, laikantis Sprendimo 2011/292/ES. Tuo tikslu parengiami vyriausiojo įgaliotinio ir priimančiosios valstybės kompetentingų valdžios institucijų susitarimai.

4. Vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas teikti su šiuo sprendimu susijusioms trečiosioms valstybėms visus neįslaptintus ES dokumentus, susijusius su Tarybos posėdžiais, kuriuose buvo svarstomi su misija susiję klausimai, ir kuriems pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių ( 5 ) 6 straipsnio 1 dalį taikomas profesinės paslapties reikalavimas.

5. Vyriausiasis įgaliotinis tokius įgaliojimus ir kompetenciją sudaryti pirmiau nurodytus susitarimus gali perduoti Europos išorės veiksmų tarnybos darbuotojams ir (arba) ES misijos vadui.

3. Šis sprendimas panaikinamas nuo ES štabo ir ryšių palaikymo biuro Nairobyje uždarymo ir paramos grupės Briuselyje veiklos nutraukimo datos, laikantis patvirtintų ES karinės misijos užbaigimo planų ir nedarant poveikio ATHENA nustatytoms ES karinės misijos audito ir ataskaitų teikimo procedūroms.

2. PSK sprendimai dėl ES misijos vado paskyrimo ir dėl pritarimo trečiųjų valstybių indėliams, taip pat dėl Prisidedančių šalių komiteto įsteigimo skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

( 5 ) 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
M1	TARYBOS SPRENDIMAS 2011/483/BUSP 2011 m. liepos 28 d.	L 198	37	30.7.2011
M2	TARYBOS SPRENDIMAS 2012/835/BUSP 2012 m. gruodžio 21 d.	L 357	13	28.12.2012
►M3	TARYBOS SPRENDIMAS 2013/44/BUSP 2013 m. sausio 22 d.	L 20	57	23.1.2013