Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę ( 1 ),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę ( 2 ),

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę ( 3 ),

atsižvelgdama į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę ( 4 ),

kadangi:

(1)

Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką ( 5 ), – užtikrinti tokį gyvųjų vandens išteklių naudojimą, kad būtų išlaikytos tvarios ekonominės, aplinkos ir socialinės sąlygos.

(2)

Kadangi sėkmingam bendrosios žuvininkystės politikos vykdymui reikia įdiegti veiksmingą kontrolės sistemą, šiame reglamente nustatytomis priemonėmis siekiama sukurti Bendrijos kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo, taikant visuotinį ir integruotą metodą, sistemą, atitinkančią proporcingumo principą, kad būtų užtikrinamas visų bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis tausiam gyvųjų vandens išteklių naudojimui užtikrinti įtraukiant visus šios politikos aspektus.

(3)	Remiantis patirtimi, įgyta taikant 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą ( 6 ), matyti, kad dabartinė kontrolės sistema nėra pakankama bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymuisi užtikrinti.

(4)

Šiuo metu taikomos kontrolės nuostatos yra pateiktos įvairiuose iš dalies sutampančiuose sudėtinguose teisės aktuose. Tam tikras kontrolės sistemos nuostatas valstybės narės menkai įgyvendina, todėl už bendrosios žuvininkystės politikos pažeidimus taikomos nepakankamos ir skirtingos priemonės, o tai trukdo visoje Bendrijoje sukurti vienodas žvejų veiklos sąlygas. Todėl galiojanti tvarka ir visi ja nustatyti įpareigojimai turėtų būti konsoliduoti, apibendrinti ir supaprastinti, visų pirma mažinant dvigubą reguliavimą ir administracinę naštą.

(5)

Atsižvelgiant į jūrų vandens išteklių išeikvojimo mastą itin svarbu, kad Bendrija imtųsi reikiamų priemonių, kuriomis visi operatoriai būtų skatinami laikytis bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių, siekti 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime tvaraus vystymosi klausimais iškeltų tikslų ir įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos patvirtintą tvaraus vystymosi strategiją. Siekiant šio tikslo, turėtų būti sustiprintos, suderintos ir sugriežtintos kontrolės ir inspektavimo taisyklės, išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių, struktūrinių priemonių bei bendro rinkos organizavimo priemonių vykdymo užtikrinimas.

(6)

Kadangi 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiame Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti ( 7 ), valstybės narės įpareigojamos imtis tinkamų priemonių, užtikrinančių veiksmingą bet kokios neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (toliau - NNN) žvejybos bei susijusios veiklos prevenciją ir, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse ( 8 ) nustatomos nuostatos dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos veiklos leidimų Bendrijos vandenyse, šis reglamentas minėtus du reglamentus turėtų papildyti ir užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai.

(7)

Šis reglamentas neturėtų daryti poveikio konkrečioms nuostatoms, nustatytoms tarptautiniuose susitarimuose ar taikytinoms regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų sistemoje, ir jokioms nacionalinėms kontrolės nuostatoms, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį, tačiau viršija būtiniausias jo nuostatas, jei tokios nacionalinės nuostatos atitinka Bendrijos teisę.

(8)

Reikėtų visapusiškai naudoti visas šiuolaikines technologijas, pavyzdžiui, laivų stebėjimo sistemą ir laivų aptikimo sistemą ir automatinio identifikavimo sistemą, nes jas taikant galima sparčiai vykdyti veiksmingą stebėjimą, sistemingus bei automatinius kryžminius patikrinimus, ir nacionalinėms institucijoms bei operatoriams supaprastinti administracinės procedūras ir tuo pat metu laiku atlikti rizikos analizę ir bendrą visos būtinos kontrolės informacijos įvertinimą. Taikydamos kontrolės sistemą valstybės narės turėtų galėti derinti įvairias kontrolės priemones, kad būtų užtikrintas veiksmingiausias kontrolės metodas.

(9)

Turėtų būti įdiegtas naujas bendras žuvininkystės kontrolės metodas, apimantis išsamų sugautų kiekių stebėjimą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas žuvininkystės sektoriui, kuriose siekiama atsižvelgti į laivyno segmentų skirtumus. Tuo tikslu turėtų būti nustatyti bendri žuvininkystės kontrolės, visų pirma standartizuotų ir suderintų inspektavimo procedūrų jūroje, sausumoje ir visoje prekybos grandinėje, įgyvendinimo kriterijai. Taikant naują požiūrį turėtų būti aiškiau apibrėžta atitinkama valstybių narių, Komisijos ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros kompetencija.

(10)

Žuvininkystės išteklių valdymas Bendrijos lygiu visų pirma grindžiamas bendru leidžiamu sugauti kiekiu (BLSK), kvotomis, žvejybos pastangų sistema ir techninėmis priemonėmis. Reikėtų imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi reikiamų priemonių, kuriomis šios valdymo priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos.

(11)	Kontrolės veikla ir metodai turėtų būti pagrįsti rizikos valdymu, kuriam valstybės narės sistemingai ir išsamiai taiko kryžminių patikrinimų procedūras. Be to, valstybės narės turi keistis būtina informacija.

(12)

Valstybių narių bendradarbiavimas, jų veiklos koordinavimas, valstybių narių bendradarbiavimas su Komisija bei Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra ir valstybių narių veiklos koordinavimas su Komisijos ir šios agentūros veikla turėtų būti stiprinamas siekiant skatinti bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi.

(13)

Siekiant užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų vykdoma tik tuo atveju, jei laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių, tokiai veiklai turėtų būti taikoma žvejybos licencija, o kai taikomos specialios sąlygos – žvejybos leidimas. Be to, turėtų būti taikomos žvejybos laivų ir jų įrankių ženklinimo ir atpažinimo taisyklės.

(14)

Siekdamos užtikrinti veiksmingą kontrolę valstybės narės turėtų įdiegti laivų stebėjimo sistemą, o laivuose, kurių bendrasis ilgis didesnis nei 12 metrų, turėtų būti įrengta įranga, kuri sudarytų sąlygas automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti. Be to, žvejybos laivuose turėtų būti įrengta automatinio identifikavimo sistema laikantis 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ( 9 ), nuostatų, ir valstybės narės atlikdamos kryžminį patikrinimą turėtų naudotis tokios sistemos duomenimis.

(15)

Turėtų būti stiprinamas Bendrijos agentūrų ir valstybių narių institucijų bendradarbiavimas. Šiuo tikslu laivų stebėjimo sistemos, automatinio identifikavimo sistemos ir laivų aptikimo sistemos duomenis turėtų būti galima perduoti Komisijos agentūroms ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms, dalyvaujančioms priežiūros operacijose siekiant užtikrinti laivybos saugą ir saugumą, vykdyti pasienio kontrolę, apsaugoti jūrų aplinką ir užtikrinti teisėsaugą.

(16)

Taryba turėtų priimti sprendimą ateityje naudoti elektroninius stebėjimo įtaisus ir atsekamumo priemones, pavyzdžiui, genetinę analizę ir kitas žuvininkystės kontrolės technologijas, jei jas naudojant ekonominiu požiūriu naudingu būdu būtų užtikrinamas geresnis bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis.

(17)

Valstybės narės savo laivų veiklą turėtų stebėti tiek Bendrijos, tiek ne Bendrijos vandenyse. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingam stebėjimui, didesnių nei 10 metrų ilgio Bendrijos žvejybos laivų kapitonai turėtų būti įpareigoti vesti žvejybos žurnalą ir teikti iškrovimo bei perkrovimo deklaracijas. Siekiant pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis, žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, žvejybos žurnalas turėtų būti vedamas ir iškrovimo bei perkrovimo deklaracijos teikiamos elektroninėmis priemonėmis.

(18)	Žvejybos laivo žvejybos žurnale įrašyta informacija turėtų būti patikrinama iškrovimo metu. Atitinkamai turėti būti reikalaujama, kad žuvų ir žuvininkystės produktų iškrovimu ir prekyba jais užsiimantys asmenys deklaruotų iškrautą, perkrautą, parduodamą ar įsigytą kiekį.

(19)

Nedideliems žvejybos laivams, kuris ilgis mažesnis nei 10 metrų, įpareigojimas vesti žvejybos žurnalą ar pildyti iškrovimo deklaraciją, būtų pernelyg didelė našta, palyginti su jų žvejybos pajėgumais. Siekdamos užtikrinti tokių laivų tinkamo lygio kontrolę valstybės narės turėtų stebėti jų veiklą vykdydamos mėginių ėmimo atrankos planą.

(20)	Perkrovimo jūroje tinkamai kontroliuoti negali nei vėliavos, nei pakrantės valstybės, todėl operatoriai turi galimybę vežti neteisėtai sugautas žuvis. Siekiant sugriežtinti kontrolę perkrovimo operacijas Bendrijos vandenyse turėtų būti leidžiama atlikti tik paskirtuosiuose uostuose.

(21)

Valstybių narių institucijos turėtų galėti stebėti iškrovimą tų valstybių narių uostuose. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad žvejybos laivai, žvejojantys išteklius, kuriuos apima daugiametis planas ir kuriems taikomas įpareigojimas elektroninėmis priemonėmis registruoti žvejybos žurnalo duomenis, iš anksto pranešti toms institucijoms apie savo ketinimą atlikti iškrovimą jų valstybių uostuose. Valstybės narės turėtų turėti teisę neleisti laivui įplaukti į uostą, jei reikalaujama informacija neišsami.

(22)

Kadangi žvejybos išteklių valdymas grindžiamas žvejybos galimybėmis, reikėtų užtikrinti, kad sugauti kiekiai ir panaudotos žvejybos pastangos būtų teisingai registruojami ir kad sugautas kiekis ir panaudotos žvejybos pastangos būtų išskaičiuojami iš vėliavos valstybei narei skirtų kvotų ir žvejybos pastangų. Jei skirta kvota ar žvejybos pastangos išnaudojamos, žvejybos veikla turėtų būti nutraukta.

(23)

Atsižvelgiant į Bendrijos žvejybos laivynui taikomus žvejybos pajėgumų reikalavimus, išdėstytus Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 13 straipsnyje, 2004 m. kovo 30 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 639/2004 dėl atokiausiuose Bendrijos regionuose registruoto žvejybos laivyno valdymo ( 10 ), 2003 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1438/2003, nustatančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 III skyriuje išdėstytos Bendrijos laivyno politikos įgyvendinimo taisykles ( 11 ) ir 2004 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2104/2004, nustatančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 639/2004 ( 12 ), turėtų būti įdiegtos laivyno žvejybos pajėgumo kontrolės priemonės, kuriomis būtų stebima variklių galia ir žvejybos įrankių naudojimas. Todėl valstybės narės turėtų imtis priemonių siekdamos užtikrinti, kad bendri žvejybos licencijose numatyti žvejybos pajėgumai neviršytų didžiausių leidžiamų žvejybos pajėgumų, o žvejybos laivų varomųjų variklių galia neviršytų sertifikuotos tų laivų variklių galios. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų sertifikuoti didesnės nei 120 kW galios žvejybos laivų varomųjų variklių galią ir pagal mėginių ėmimo atrankos planą tikrinti, ar variklio galia atitinka kitą turimą informaciją.

(24)	Daugiamečių planų atveju turėtų būti taikomos specialios priemonės kaip specialus atitinkamų žuvų išteklių apsaugos būdas. Sugautų išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, kiekius perkrauti turėtų būti leidžiama tik paskirtuosiuose uostuose, ir tik jei šie sugauti kiekiai buvo pasverti.

(25)	Reikėtų numatyti specialias nuostatas, pagal kurias būtų naudojami tik leidžiami įrankiai, o prarasti įrankiai susigrąžinami.

(26)	Specialios taisyklės turėtų būti taikomos ribojamos žvejybos rajonuose. Turėtų būti aiškiai apibrėžta žvejybos nutraukimo tam tikrame rajone realiuoju laiku ir jos atnaujinimo tvarka.

(27)

Mėgėjų žvejyba gali turėti didelės įtakos žvejybos ištekliams, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ji būtų vykdoma taip, kad ji atitiktų bendrosios žuvininkystės politikos tikslus. Apie išteklius, kuriems taikomas išteklių atkūrimo planas, valstybės narės turėtų rinkti mėgėjų žvejybos metu sugautų kiekių duomenis. Jei tokia žvejyba turi didelę įtaką ištekliams, Taryba turėtų turėti galimybę patvirtinti specifines valdymo priemones.

(28)

Siekiant įdiegti išsamią kontrolės tvarką, tokia tvarka turėtų būti taikoma visai gamybos ir prekybos grandinei. Ją turėtų sudaryti nuosekli atsekamumo sistema, papildanti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras ( 13 ), nuostatas ir sugriežtinta gamintojų organizacijų kontrolė. Taikant šią tvarką taip pat turėtų būti apsaugoti vartotojų interesai, visuose prekybos etapuose pateikiant informaciją apie komercinę paskirtį, gamybos metodą ir žvejybos rajoną, kaip nurodyta 2001 m. spalio 22 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2065/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 taikymo taisykles, reglamentuojančias vartotojų informavimą apie žuvininkystės ir akvakultūros produktus ( 14 ). Taikant šią tvarką turėtų būti užtikrinama gamintojų organizacijų stebėsena pagal 2000 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2508/2000, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl veiklos programų žuvininkystės sektoriuje išsamias taikymo taisykles ( 15 ).

(29)

Valstybės narės, siekdamos užtikrinti tinkamą visų sugautų kiekių kontrolę, turėtų užtikrinti, kad visi žuvininkystės produktų pirminiai pardavimai vyktų arba būtų registruojami aukcione, arba parduodami registruotiems supirkėjams įmonėse arba gamintojų organizacijoms. Kadangi tikslus sugavimų kiekis reikalingas atsekti kvotų panaudojimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi žuvininkystės produktai būtų pasverti, nebent yra taikomi bendra metodika grindžiami mėginių ėmimo atrankos planai.

(30)

Kad būtų sekamas sugauto kiekio maršrutas ir būtų galima patikrinti jo atitiktį sugautų kiekių duomenims, registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai arba kitos valstybių narių įgaliotos įstaigos ar asmenys turėtų pateikti pardavimo pažymas. Jei jų metinė pirminio žuvininkystės produktų pardavimo apyvarta didesnė nei 200 000 EUR, pardavimo pažymos turėtų būti siunčiamos elektroninėmis priemonėmis.

(31)

Siekiant užtikrinti Bendrijos išteklių išsaugojimo ir prekybos priemonių vykdymą reikėtų imtis veiksmų, kad būtų reikalaujama, jog prie visų žuvininkystės produktų, kurių pardavimo pažyma arba perėmimo deklaracija nebuvo pateikta ir kurie vežami į kitą vietą nei ta, kurioje jie buvo iškrauti, turi būti pridedamas važtos dokumentas, kuriame nurodomas jų pobūdis, kilmė ir svoris, išskyrus atvejus, kai važtos dokumentas iki pervežimo persiunčiamas elektroninėmis priemonėmis.

(32)	Valstybės narės turėtų reguliariai vykdyti gamintojų organizacijų patikrinimus siekdamos užtikrinti, kad jos atitiktų teisinius reikalavimus. Be to, jos turėtų vykdyti kainų ir intervencinių priemonių patikrinimus.

(33)	Valstybės narės Bendrijos vandenyse turėtų vykdyti priežiūrą ir imtis reikiamų priemonių, jei stebėjimo ar aptikimo duomenys neatitinka jų turimos informacijos.

(34)	Kontroliuojančių stebėtojų koncepcija ir užduotys turėtų būti aiškiai nustatytos būsimose kontroliuojančių stebėtojų programose. Taip pat reikėtų nustatyti inspektavimo vykdymo taisykles.

(35)

Siekiant, kad pažeidimai būtų nagrinėjami nuosekliai ir veiksmingai, turėtų būti numatyta nuostata, pagal kurią Komisijos pareigūnų, Bendrijos inspektorių ir valstybių narių pareigūnų rengiamas inspektavimo ir priežiūros ataskaitas būtų leidžiama naudoti tokiu pat būdu, kaip ir nacionalines ataskaitas. Valstybės narės taip pat turėtų sukurti elektroninę duomenų bazę, kurioje būtų pateikiamos jų pareigūnų inspektavimo ir priežiūros ataskaitos.

(36)

Siekiant sustiprinti bendrą kontrolės lygį Bendrijos vandenyse reikėtų sudaryti Bendrijos inspektorių sąrašą ir aiškiai apibrėžti jų užduotis bei kompetenciją. Dėl tos pačios priežasties tam tikromis sąlygomis turėtų būti galimybė vykdyti žvejybos laivų inspektavimą ne inspektuojančios valstybės narės teritorijoje.

(37)

Pažeidimo atveju turėtų būti užtikrinta, jog bus imtasi tinkamų priemonių ir kad būtų vykdomi tolesni veiksmai neatsižvelgiant į tai, kur pažeidimas padarytas. Tam tikrais sunkių pažeidimų atvejais turėtų būti imamasi tolesnių veiksmų, kad būtų galima juos nedelsiant ištirti. Šiuo atžvilgiu, jei pažeidimą nustato Bendrijos inspektorius, valstybės narės taip pat turėtų būti įpareigotos imtis tinkamų priemonių. Tam tikromis sąlygomis turėtų būti galimybė pažeidimo nagrinėjimą perduoti vėliavos valstybei arba valstybei narei, kurios pilietybę turi pažeidėjas.

(38)

Valstybių narių piliečiai turėtų būti atgrasomi nuo bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimų vykdymo. Kadangi valstybių narių veiksmai, kurių jos imasi pažeidus šias taisykles, labai skiriasi, todėl atsiranda žvejų diskriminacija bei nesąžiningos konkurencijos sąlygos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tam tikros valstybės narės netaiko atgrasomųjų, proporcingų bei veiksmingų sankcijų ir dėl to kontrolės priemonių veiksmingumas sumažėja, tikslinga nustatyti administracines sankcijas ir taškų sistemą už sunkius pažeidimus, kurios būtų veiksminga atgrasomoji priemonė.

(39)

Dažni ir sunkūs bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimai Bendrijos vandenyse arba Bendrijos operatorių nuolat daromi iš esmės todėl, kad sankcijos, nustatytos nacionalinėje teisėje už sunkius šių taisyklių pažeidimus, yra nepakankamai atgrasančios. Šią padėtį dar labiau apsunkina tai, kad sankcijos valstybėse narėse labai skiriasi, todėl neteisėtą veiklą operatoriai stengiasi vykdyti tos valstybės narės, kuri yra nustačiusi mažiausias sankcijas, vandenyse ar teritorijoje. Todėl tikslinga maksimalias sankcijas, nustatytas už sunkius bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 44 straipsnyje, papildyti atgrasančiomis sankcijomis, atsižvelgiant į žalos pobūdį, žuvininkystės produktų vertę, gautą padarius sunkų pažeidimą, ekonominę pažeidėjo padėtį ir bet kokį pakartotinį pažeidimą. Taip pat turėtų būti nustatytos neatidėliotinos vykdymo užtikrinimo ir papildomos priemonės.

(40)

Nustačius sankcijas taip pat reikėtų nustatyti taškų sistemą už sunkius pažeidimus, pagal kurią žvejybos licencijos turėtojui skyrus tam tikrą skaičių taškų ir nustačius sankcijas už sunkius pažeidimus turėtų būti sustabdomas žvejybos licencijos galiojimas. Jei pagal šią sistemą žvejybos licencijos galiojimas sustabdomas penkis kartus ir pakartotinai skiriami taškai, žvejybos licencija turėtų būti visiškai panaikinta. Todėl valstybės narės nacionaliniame registre turėtų registruoti visus bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus.

(41)

Siekdama užtikrinti, kad būtų pasiekti bendrosios žuvininkystės politikos tikslai, Komisija turėtų galėti imtis veiksmingų taisomųjų priemonių. Šiuo tikslu turėtų būti sustiprinti Komisijos valdymo gebėjimai ir galimybės imtis priemonių, kurios būtų proporcingos valstybės narės taisyklių nesilaikymo mastui. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai savarankiškai ir be išankstinio pranešimo atlikti inspektavimus, kad ji galėtų patikrinti valstybės narės kompetentingų institucijų atliktas kontrolės operacijas.

(42)

Siekiant apsaugoti Bendrijos finansinius interesus ir užtikrinti svarbų interesą – žuvininkystės išteklių išsaugojimą, finansinė parama pagal 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo ( 16 ) ir 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2006, nustatantį Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti ( 17 ), turėtų būti skiriama tik tuo atveju, jei valstybės narės vykdo įsipareigojimus žuvininkystės kontrolės srityje, todėl turėtų būti numatytas tokios finansinės paramos sustabdymas ir panaikinimas tais atvejais, kai valstybės narės netinkamai įgyvendina bendrosios žuvininkystės politikos taisykles ir tai turi įtakos finansuojamų priemonių veiksmingumui.

(43)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai uždrausti žvejoti, jeigu valstybės narės kvota ar pati BLSK yra išnaudotos. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai atlikti išskaitymus iš skirtų kvotų ir žvejybos pastangų, kad būtų užtikrinta, jog žvejybos galimybių apribojimų būtų visapusiškai laikomasi. Be to, Komisija turėtų būti įgaliota imtis neatidėliotinų priemonių, jei yra įrodymų, kad valstybės narės žvejybos veikla ar priemonės pažeidžia valdymo planų apsaugos ir valdymo priemones ar kelia grėsmę jūrų ekosistemai.

(44)

Turėtų būti užtikrintas keitimasis elektroniniais duomenimis su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija ar jos paskirta įstaiga. Komisija ar jos paskirta įstaiga turėtų turėti tiesioginę prieigą prie valstybių narių žuvininkystės duomenų, kad galėtų patikrinti, ar valstybės narės vykdo savo įsipareigojimus, ir, jei būtų nustatyta pažeidimų, galėtų imtis priemonių.

(45)

Siekdamos gerinti informavimą valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų sukurti tinklavietes ir pateikti bendro pobūdžio informaciją viešai prieinamoje tinklavietės dalyje, o veiklos informaciją – saugioje jos dalyje. Be to, reikėtų užtikrinti, kad valstybės narės kompetentingos institucijos įgyvendindamos šį reglamentą bendradarbiautų tarpusavyje, su Komisija ir su Komisijos paskirta įstaiga bei trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.

(46)

Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką ( 18 ). Visos Komisijos priimtos šio reglamento įgyvendinimo priemonės turėtų atitikti proporcingumo principą.

(47)

Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros įgaliojimai turėtų būti pakeisti ir išplėsti, siekiant sustiprinti suderintą bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemos įgyvendinimą, užtikrinti bendradarbiavimo organizavimą, teikti paramą valstybėms narėms ir sudaryti sąlygas įsteigti nenumatytų atvejų padalinį, jei būtų nustatyta, kad bendrosios žuvininkystės politikai kilo didelė grėsmė. Jai turėtų būti sudarytos sąlygos apsirūpinti reikalinga įranga jungtinės veiklos planams įgyvendinti ir bendradarbiauti įgyvendinant ES integruotą jūrų politiką.

(48)

Duomenims, kurie renkami ir kuriais keičiamasi pagal šį reglamentą, turi būti taikomos slaptumą reglamentuojančios taisyklės. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ( 19 ) turėtų reglamentuoti asmens duomenų tvarkymą valstybėms narėms taikant šį reglamentą. 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo ( 20 ) turėtų reglamentuoti asmenų duomenų tvarkymą Komisijai taikant šį reglamentą.

(49)	Siekiant Bendrijos teisę suderinti su šiuo reglamentu turėtų būti iš dalies pakeisti kai kurie su kontrolės nuostatomis susiję reglamentai.

(50)

Pagal šį reglamentą parengus naują išsamią kontrolės tvarką, 1993 m. spalio 12 d. Reglamentas (EEB) Nr. 2847/93,, 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1627/94, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl specialiųjų žvejybos leidimų ( 21 ), ir 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių ( 22 ) turėtų būti panaikinti.

(51)	Siekiant valstybėms narėms suteikti pakankamai laiko pasirengti kai kuriems iš naujų šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, tikslinga kai kurių nuostatų taikymą atidėti vėlesnei datai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Šiuo reglamentu nustatoma kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo Bendrijos sistema (toliau – Bendrijos kontrolės sistema), kad būtų užtikrintas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis.

1. Šis reglamentas taikomos visai veiklai, kuriai taikoma bendroji žuvininkystės politika, vykdomai valstybių narių teritorijoje ar Bendrijos vandenyse arba kurią vykdo Bendrijos žvejybos laivai ar, neapribojant vėliavos valstybės narės tiesioginės atsakomybės, – valstybių narių piliečiai.

2. Veikla Sutarties II priede nurodytų užjūrio teritorijų ir šalių jūrų vandenyse prilyginama veiklai, vykdomai trečiųjų šalių jūrų vandenyse.

Sąjungos kontrolės sistemos taikymas tam tikriems Majoto, kuris yra atokiausias regionas, laivyno segmentams

1. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. 5 straipsnio 3 dalis ir 6, 8, 41, 56, 58–62, 66, 68 ir 109 straipsniai netaikomi Prancūzijai, kiek tai susiję su žvejybos laivais, kurių bendras ilgis yra mažesnis negu 10 m ir kurie eksploatuojami iš Majoto, kuris yra atokiausias regionas, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje (toliau – Majotas), bei tokių žvejybos laivų veiklai ir laimikiui.

2. Ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d. Prancūzija nustato žvejybos laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis negu 10 m ir kurie eksploatuojami iš Majoto, taikomą supaprastintą ir laikiną kontrolės sistemą. Tą sistemą sudaro šie elementai:

Ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 30 d. Prancūzija pateikia Komisijai veiksmų planą, kuriame išdėstomos priemonės, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti visapusišką Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 įgyvendinimą nuo 2022 m. sausio 1 d., kiek tai susiję su žvejybos laivais, kurių bendras ilgis yra mažesnis negu 10 m ir kurie eksploatuojami iš Majoto. Prancūzija ir Komisija aptaria tą veiksmų planą. Prancūzija imasi visų būtinų to veiksmų plano įgyvendinimo priemonių.

1. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant konkrečių nuostatų, išdėstytų Bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytuose žvejybos susitarimuose arba taikomų vykdant regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų veiklą ar pateiktų panašiuose susitarimuose, kurių Susitariančioji Šalis arba neprisijungusioji Bendradarbiaujančioji Šalis yra Bendrija.

2. Šis reglamentas taikomas nepažeidžiant nacionalinių kontrolės priemonių, kurių taikymo sritis platesnė už būtiniausius šio reglamento reikalavimus, jeigu jos atitinka Bendrijos teisės aktus ir bendrosios žuvininkystės politikos reikalavimus. Komisijai paprašius valstybės narės praneša apie tas kontrolės priemones.

Šiame reglamente taikomos Reglamente (EB) Nr. 2371/2002 išdėstytos sąvokų apibrėžtys. Taip pat taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1. Valstybės narės kontroliuoja bendrosios žuvininkystės politikos srities veiklą, kurią jų teritorijoje ar vandenyse, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, vykdo fiziniai ar juridiniai asmenys, visų pirma žvejybą perkrovimus, žuvų perkėlimą į varžas arba akvakultūros įrenginius, įskaitant tukinimo įrenginius, žuvininkystės ir akvakultūros produktų iškrovimą, importą, vežimą, perdirbimą, pardavimą ir laikymą.

2. Valstybės narės taip pat kontroliuoja patekimą į vandenis bei naudojimąsi ištekliais ir kontroliuoja veiklą ne Bendrijos vandenyse, kurią vykdo su jų vėliava plaukiojantys Bendrijos žvejybos laivai, ir, nepažeidžiant vėliavos valstybės narės tiesioginės atsakomybės, – jų piliečiai.

3. Valstybės narės patvirtina tinkamas priemones, skiria reikiamų finansinių, žmogiškųjų bei techninių išteklių ir sukuria administracines bei technines struktūras, būtinas norint užtikrinti bendrosios žuvininkystės politikos srities veiklos kontrolę, inspektavimą ir vykdymą. Jos savo kompetentingoms institucijoms ir pareigūnams suteikia visas tinkamas priemones, kad jie galėtų atlikti savo užduotis.

4. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kontroliuojant, inspektuojant ir užtikrinant vykdymą nebūtų diskriminuojami sektoriai, laivai ar asmenys ir būtų taikomi rizikos valdymo principai.

5. Kiekvienoje valstybėje narėje visų nacionalinių kontrolės institucijų veiklą koordinuoja viena institucija. Ji taip pat atsakinga už informacijos apie žvejybos veiklą rinkimo, tvarkymo ir patvirtinimo koordinavimą, ataskaitų siuntimą ir informacijos perdavimą Komisijai, pagal Reglamentą (EB) Nr. 768/2005 ( 23 ) įsteigtai Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrai, kitoms valstybėms narėms ir, atitinkamais atvejais, trečiosioms šalims, taip pat bendradarbiavimą su šiais subjektais.

6. Laikantis 103 straipsnyje nustatytos tvarkos, Europos žuvininkystės fondo išmokos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir Bendrijos finansinės išmokos Reglamento (EB) Nr. 861/2006 8 straipsnio a punkte nurodytoms priemonėms mokamos tik tuo atveju, jei valstybės narės vykdo savo įsipareigojimą užtikrinti pagal bendrąją žuvininkystės politiką nustatytų taisyklių, susijusių su finansuojamomis priemonėmis arba turinčių įtakos jų veiksmingumui, laikymąsi ir jų vykdymą, taip pat taikyti bei palaikyti veiksmingą tam skirtą kontrolės, inspektavimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą.

7. Komisija ir valstybės narės pagal savo kompetenciją užtikrina, kad vykdant Bendrijos finansinės paramos valdymą ir kontrolę būtų įgyvendinti šio reglamento tikslai.

1. Bendrijos žvejybos laivas gali būti naudojamas gyvųjų vandens išteklių naudojimas komerciniais tikslais tik tuo atveju, jei jis turi galiojančią žvejybos licenciją.

2. Vėliavos valstybė narė užtikrina, kad žvejybos licencijoje pateikiama informacija būtų tiksli ir atitiktų Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 15 straipsnyje nurodytame Bendrijos žvejybos laivyno registre esančią informaciją.

3. Vėliavos valstybė narė laikinai sustabdo laivo, kurį ta valstybė narė yra nusprendusi laikinai sulaikyti ar kurio žvejybos leidimo galiojimas sustabdytas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 45 straipsnio 4 punktą, žvejybos licencijos galiojimą.

4. Vėliavos valstybė narė visam laikui panaikina laivo, kuriam taikoma Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta žvejybos pajėgumų reguliavimo priemonė arba kurio žvejybos leidimas buvo panaikintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 45 straipsnio 4 punktą, žvejybos licenciją.

5. Vėliavos valstybė narė išduoda, tvarko ir panaikina žvejybos licencijas laikydamasi išsamių taisyklių, patvirtintų 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Bendrijos vandenyse veiklą vykdančiam Bendrijos žvejybos laivui specifinę žvejybos veiklą leidžiama vykdyti tik tiek, kiek tos veiklos nurodyta galiojančiame žvejybos leidime ir jeigu žvejybos rajonuose arba žvejybos zonose, kuriose leidžiama vykdyti veiklą, taikoma:

2. Jeigu valstybė narė taiko tam tikrą nacionalinę žvejybos leidimų išdavimo tvarką, valstybė narė Komisijos prašymu jai nusiunčia jos išduotuose leidimuose pateikiamos informacijos santrauką ir susijusius suvestinius duomenis apie žvejybos pastangas.

3. Jeigu vėliavos valstybė narė yra priėmusi nacionalines nuostatas, t. y. nacionalinę žvejybos leidimų išdavimo tvarką, pagal kurią ji pavieniams laivams paskirsto jos turimas žvejybos galimybes, ta valstybė narė Komisijos prašymu jai nusiunčia informaciją apie žvejybos laivus, kuriems leista tam tikrame žvejybos rajone vykdyti žvejybos veiklą, visų pirma atitinkamų laivų išorinius atpažinimo numerius, jų pavadinimus bei kiekvienam jų skirtas žvejybos galimybes.

4. Žvejybos leidimas neišduodamas, jeigu atitinkamas žvejybos laivas neturi pagal 6 straipsnį gautos žvejybos licencijos arba jeigu jo žvejybos licencijos galiojimas buvo sustabdytas ar ji buvo panaikinta. Žvejybos leidimas automatiškai panaikinamas, jeigu laivui išduota žvejybos licencija panaikinta visam laikui. Jo galiojimas sustabdomas, jeigu laikinai sustabdomas žvejybos licencijos galiojimas.

5. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Žvejybos laivo kapitonas turi laikytis žvejybos laivų ir jų įrankių ženklinimo ir atpažinimo sąlygų bei apribojimų.

2. Išsamios žvejybos laivų ir jų žvejybos įrankių ženklinimo ir atpažinimo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Valstybės narės naudoja palydovinę laivų stebėjimo sistemą, kuria veiksmingai stebi su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejybos veiklą, kur tie laivai bebūtų, ir tų valstybių narių vandenyse vykdomą žvejybos veiklą.

2. Nepažeidžiant daugiamečių planų konkrečių nuostatų, žvejybos laive, kurio bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, turi būti įrengtas tinkamai veikiantis ir reguliariais laiko intervalais laivo buvimo padėties duomenis perduodantis įtaisas, kuris sudaro sąlygas naudojantis laivų stebėjimo sistema automatiškai nustatyti laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti. Jis taip pat sudaro sąlygas vėliavos valstybės narės žvejybos stebėjimo centrui gauti duomenis iš žvejybos laivo. Žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, bet mažesnis nei 15 metrų, šis straipsnis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

3. Jeigu žvejybos laivas yra kitos valstybės narės vandenyse, vėliavos valstybė narė padaro prieinamus laivų stebėjimo sistemos duomenis apie tą laivą, automatiškai perduodama juos pakrantės valstybių narių žvejybos stebėjimo centrui. Laivų stebėjimo sistemos duomenys gavus prašymą taip pat perduodami valstybei narei, kurios uostuose žvejybos laivas galbūt iškraus sugautus kiekius arba kurios vandenyse jis galbūt tęs savo žvejybos veiklą.

4. Jeigu Bendrijos žvejybos laivas vykdo veiklą trečiosios šalies vandenyse arba atviros jūros rajonuose, kuriuose žuvininkystės išteklius valdo tarptautinė organizacija, ir jeigu susitarime su ta trečiąja šalimi ar pagal taikomas tos tarptautinės organizacijos taisykles taip nustatyta, tie duomenys taip pat turi būti prieinami tai šaliai ar organizacijai.

5. Valstybė narė su jos vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 15 metrų, gali netaikyti reikalavimo juose įrengti laivų stebėjimo sistemą, jei:

6. Kaip ir Bendrijos žvejybos laivuose, trečiųjų šalių žvejybos laivuose, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, ir trečiųjų šalių pagalbiniai žvejybos laivuose, dalyvaujančiuose su žvejybos veikla susijusioje papildomoje veikloje, vykdančiuose veiklą Bendrijos vandenyse, turi būti įrengtas tinkamai veikiantis ir reguliariai laivo buvimo padėties duomenis perduodantis įtaisas, kuris sudaro sąlygas naudojantis laivų stebėjimo sistema automatiškai nustatyti tokio laivo buvimo vietą ir jį identifikuoti.

7. Valstybės narės įsteigia žvejybos stebėjimo centrus, kurie stebi žvejybos veiklą bei žvejybos pastangas, ir užtikrina jų veiklą. Atitinkamos valstybės narės žvejybos stebėjimo centras stebi su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų veiklą, nesvarbu, kuriuose vandenyse jie vykdo veiklą ar kuriuose uostuose jie yra, taip pat su kitų valstybių narių vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų veiklą ir trečiųjų šalių žvejybos laivų, kuriems taikoma laivų stebėjimo sistema ir kurie vykdo veiklą vandenyse, į kuriuos ta valstybė narė turi suverenias teises ar kurie priklauso jos jurisdikcijai, veiklą.

8. Kiekviena vėliavos valstybė narė paskiria už žvejybos stebėjimo centrą atsakingas kompetentingas institucijas ir imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad jos žvejybos stebėjimo centras būtų tinkamai aprūpintas personalu ir kompiuterių aparatine bei programine įranga, sudarančia sąlygas automatiškai tvarkyti duomenis ir juos perduoti elektroninėmis priemonėmis. Valstybės narės numato duomenų atsarginių kopijų kūrimo ir duomenų atkūrimo procedūras sistemos gedimo atveju. Valstybės narės gali naudoti bendrus žvejybos stebėjimo centrus.

9. Valstybė narė gali įpareigoti arba leisti bet kuriuose su jos vėliava plaukiojančiuose žvejybos laivuose įrengti laivų stebėjimo sistemą.

10. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Pagal Direktyvos 2002/59/EB II priedo I dalies 3 punktą, žvejybos laive, kurio bendrasis ilgis didesnis nei 15 metrų, įmontuojama automatinio identifikavimo sistema, atitinkanti Tarptautinės jūrų organizacijos pagal 1974 m. SOLAS konvencijos V skyriaus, 19 taisyklės 2.4.5 punktą parengtus eksploatacinių charakteristikų standartus, ir užtikrinamas tos sistemos veikimas.

3. Valstybės narės automatinio identifikavimo sistemos duomenis, kai tokie duomenys yra, gali naudoti atlikdamos kryžminį patikrinimą lygindamos su kitais turimais duomenimis pagal 109 ir 110 straipsnius. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų duomenimis iš automatinio identifikavimo sistemos galėtų naudotis jų nacionalinės žvejybos kontrolės institucijos.

Jei valstybės narės turi duomenų, kad, palyginti su tradicinėmis žvejybos laivų aptikimui naudojamomis kontrolės priemonėmis, ekonomiškai naudinga, jos siekdamos įvertinti, kiek zonoje yra žvejybos laivų, naudoja laivų aptikimo sistemą, sudarančią joms sąlygas pagal nuotolinio aptikimo priemonėmis gautus vaizdus, kuriuos į Žemę perduoda palydovai ar kitos lygiavertės sistemos, nustatytą laivo padėtį ►C1 palyginti su duomenimis, gautais naudojant laivų stebėjimo sistemą ar automatinio identifikavimo sistemą. ◄ Valstybės narės užtikrina, kad jų žvejybos stebėjimo centrai turėtų reikiamus techninius pajėgumus laivų aptikimo sistemai naudoti.

►C1 Laivų stebėjimo sistemos, automatinio identifikavimo sistemos ir laivų aptikimo sistemos duomenys, surinkti taikant šį reglamentą, ◄ gali būti perduodami Komisijos agentūroms ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios dalyvauja priežiūros operacijose siekiant užtikrinti laivybos saugą ir saugumą, vykdyti pasienio kontrolę, apsaugoti jūrų aplinką ir užtikrinti teisėsaugą.

1. Remdamasi Sutarties 37 straipsniu Taryba gali priimti sprendimą dėl įpareigojimo naudoti elektroninius stebėjimo įtaisus ir atsekamumo priemones, pvz., genetinę analizę. Kad būtų įvertinta naudotina technologija, valstybės narės savo iniciatyva arba bendradarbiaudamos su Komisija ar jos paskirta įstaiga iki 2013 m. birželio 1 d. įgyvendina atsekamumo priemonių, pvz., genetinės analizės, bandomuosius projektus.

2. Remdamasi Sutarties 37 straipsniu Taryba gali priimti sprendimą dėl kitų naujų žuvininkystės kontrolės technologijų įdiegimo, jeigu jas naudojant ekonomiškai efektyviu būdu būtų užtikrinamas geresnis bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis.

1. Nepažeidžiant daugiamečių planų konkrečių nuostatų, Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 10 metrų ar didesnis, kapitonai privalo pildyti žvejybos žurnalą, jame nurodyti žvejybos operacijas, konkrečiai nurodydami visus kiekvienos sugautos ir laive laikomos rūšies kiekius, kurių gyvasis svoris viršija 50 kg.

2. 1 dalyje nurodytame žvejybos žurnale pateikiama visų pirma ši informacija:

3. Nustatant žvejybos žurnale įrašomus laive laikomus apytikrius žuvų kiekius kilogramais leidžiamas nuokrypis visų rūšių atveju yra 10 %.

4. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai į savo žvejybos žurnalus taip pat įrašo visus apytikrius į jūrą išmestus kiekius, kurie sudaro daugiau nei 50 kg gyvojo svorio ekvivalento visų rūšių atveju.

5. Žvejybos rajonuose, kuriuose taikoma Bendrijos žvejybos pastangų sistema, Bendrijos žvejybos laivų kapitonai žvejybos zonoje išbūtą laiką žvejybos žurnaluose registruoja ir apskaito taip:

6. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai kuo greičiau ir ne vėliau kaip po 48 valandų nuo iškrovimo pateikia žvejybos žurnale įrašytą informaciją:

7. Laive laikomų ar perdirbtų žuvų kiekį nurodydami kaip žuvų gyvąjį svorį, Bendrijos žvejybos laivų kapitonai taiko 119 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytą perskaičiavimo koeficientą.

8. Bendrijos vandenyse veiklą vykdančių trečiosios šalies žvejybos laivų kapitonai šiame straipsnyje nurodytą informaciją registruoja taip pat kaip ir Bendrijos žvejybos laivų kapitonai.

9. Už duomenų, įrašytų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

10. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonas registruoja 14 straipsnyje nurodytą informaciją elektroninėmis priemonėmis ir bent kartą per dieną elektroninėmis priemonėmis siunčia ją vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai.

2. Bendrijos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonai siunčia 14 straipsnyje nurodytus duomenis vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai paprašius ir bet kuriuo atveju perduoda atitinkamus žvejybos žurnalo duomenis užbaigus paskutinę žvejybos operaciją ir prieš įplaukiant į uostą.

4. Valstybė narė su jos vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 15 metrų, kapitonams gali netaikyti 1 dalies, jei:

5. Bendrijos žvejybos laivų kapitonams, kurie elektroninėmis priemonėmis registruoja ir perduoda duomenis apie jų žvejybos veiklą, netaikomas įpareigojimas pildyti popierinius žvejybos žurnalą ir iškrovimo deklaraciją bei perkrovimo deklaraciją.

6. Valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus dėl elektroninių duomenų perdavimo sistemų naudojimo su jų vėliava jų suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse plaukiojančiuose laivuose. Laivams, kuriems taikomi tokie susitarimai, tuose vandenyse netaikomas popierinio žvejybos žurnalo pildymo reikalavimas.

7. Valstybė narė gali įpareigoti su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų kapitonus ar jiems leisti nuo 2010 m. sausio 1 d. elektroninėmis priemonėmis registruoti ir perduoti 14 straipsnyje nurodytus duomenis.

8. Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos priima iš vėliavos valstybės narės gautus elektroninius pranešimus, kuriuose pateikti iš 1 ir 2 dalyse nurodytų žvejybos laivų gauti duomenys.

9. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Remdamasi mėginių ėmimo atrankos duomenimis, kiekviena valstybė narė stebi tų žvejybos laivų, kuriems netaikomi 14 ir 15 straipsniuose nustatyti reikalavimai, veiklą, siekdama užtikrinti, kad jie laikytųsi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių.

2. 1 dalyje nurodytos stebėsenos tikslu kiekviena valstybė narė parengia mėginių ėmimo atrankos planą pagal Komisijos 119 straipsnyje nurodyta tvarka priimtą metodiką ir iki kiekvienų metų sausio 31 d. jį perduoda Komisijai, kartu nurodydama to plano rengimo metodus. Mėginių ėmimo atrankos planai, kiek įmanoma, laikui bėgant turi išlikti stabilūs ir atitikti atitinkamų geografinių rajonų standartus.

3. Valstybėms narėms, reikalaujančioms, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, kurių ilgis mažesnis nei 10 metrų, pateiktų 14 straipsnyje nurodytus žvejybos žurnalų duomenis, netaikomas 1 ir 2 dalyse nustatytas įpareigojimas.

4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, pagal 62 ir 63 straipsnius pateiktos pardavimo pažymos priimamos kaip alternatyvi priemonė mėginių ėmimo atrankos planams.

1. Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis 12 metrų ir didesnis, žvejojančių į daugiametį planą įtrauktus išteklius, kapitonai, kuriems taikomas įpareigojimas pagal 15 straipsnį elektroninėmis priemonėmis registruoti žvejybos žurnalo duomenis, bent prieš keturias valandas iki numatyto atplaukimo į uostą laiko savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša šią informaciją:

2. Kai Bendrijos žvejybos laivas ketina įplaukti ne į vėliavos valstybės narės, o kitos valstybės narės uostą, vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos gavusios išankstinį elektroninį pranešimą nedelsdamos perduoda jį pakrantės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

3. Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos gali duoti leidimą įplaukti į uostą anksčiau.

4. 15 straipsnyje nurodyti elektroninio žvejybos žurnalo duomenys ir išankstinis elektroninis pranešimas gali būti siunčiami vienu elektroniniu pranešimu.

5. Už išankstinio elektroninio pranešimo duomenų tikslumą atsako laivo kapitonas.

6. 119 straipsnyje nurodyta tvarka Komisija tam tikrų kategorijų žvejybos laivams gali leisti tam tikrą laikotarpį, kuris gali būti pratęstas, netaikyti šio straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo arba numatyti kitą pranešimo laikotarpį, atsižvelgdama, inter alia, į žuvininkystės produktų tipą, atstumą tarp žvejybos plotų, iškrovimo vietas ir uostus, kuriuose atitinkami laivai įregistruoti.

1. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai, kuriems netaikomas įpareigojimas elektroninėmis priemonėmis registruoti žvejybos žurnalo duomenis, kol įsigalios 15 straipsnio 3 dalyje pateiktos nuostatos, ir kurie ketina pasinaudoti uosto ar iškrovimo įrenginiais ne vėliavos valstybėje narėje, o kitoje pakrantės valstybėje narėje, bent prieš keturias valandas iki numatyto atplaukimo į uostą laiko pakrantės valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša šio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

2. Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos gali duoti leidimą įplaukti į uostą anksčiau.

Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos gali neduoti leidimo žvejybos laivams įplaukti į uostą, jei 17 ir 18 straipsniuose nurodyta informacija yra neišsami, išskyrus force majeure atvejus.

1. Bendrijos vandenyse perkrovimą jūroje atlikti draudžiama. Atlikti perkrovimą leidžiama tik gavus leidimą ir laikantis šiame reglamente nustatytų sąlygų uostuose arba netoli valstybių narių kranto esančiose šiuo tikslu nustatytose vietose, laikantis 43 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų.

2. Jeigu perkrovimo operacija nutraukiama, gali būti reikalaujama, kad prieš tęsiant perkrovimo operaciją būtų gautas leidimas.

3. Šio straipsnio tikslais perkėlimas, poriniu tralavimu vykdoma žvejybos veikla ir žvejybos operacijos, kuriose dalyvauja du ar daugiau Bendrijos žvejybos laivų, nelaikomas perkrovimu.

1. Nepažeisdami daugiamečių planų konkrečių nuostatų, perkrovimo operacijoje dalyvaujančių Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis yra 10 metrų ar didesnis, kapitonai pildo perkrovimo deklaraciją, kurioje konkrečiai nurodomi visi perkraunami ar gaunami kiekvienos rūšies kiekiai, viršijantys 50 kg gyvojo svorio ekvivalento.

2. 1 dalyje nurodytoje perkrovimo deklaracijoje pateikiama bent ši informacija:

3. Nustatant perkrovimo deklaracijoje įrašomus apytikrius perkraunamus ar gaunamus žuvų kiekius kilogramais leidžiamas nuokrypis yra 10 % visų rūšių atveju.

4. Laivo, iš kurio perkraunama, ir laivo, į kurį perkraunama, kapitonai perkrovimo deklaracijas kuo greičiau ir ne vėliau kaip po 48 valandų nuo perkrovimo pateikia:

5. Tiek laivo, iš kurio perkraunama, tiek laivo, į kurį perkraunama, kapitonas atsako už jų perkrovimo deklaracijose įregistruotų duomenų tikslumą.

7. Perkrovimo deklaravimo procedūros ir formos nustatomos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

Perkrovimo deklaracijos duomenų elektroninis pildymas ir perdavimas elektroninėmis priemonėmis

1. Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonas registruoja 21 straipsnyje nurodytą informaciją elektroninėmis priemonėmis ir per 24 valandų nuo perkrovimo operacijos užbaigimo elektroninėmis priemonėmis siunčia ją vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai.

3. Valstybė narė su jos vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 15 metrų, kapitonams gali netaikyti 1 dalies, jei jie:

4. Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos priima iš vėliavos valstybės narės gautus elektroninius pranešimus, kuriuose pateikti iš 1 ir 2 dalyse nurodytų žvejybos laivų gauti duomenys.

5. Jeigu Bendrijos žvejybos laivas sugautus kiekius perkrauna ne vėliavos valstybėje narėje, o kitoje valstybėje narėje, vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos, gavusios perkrovimo deklaracijos duomenis, nedelsdamos juos elektroninėmis priemonėmis perduoda valstybės narės, kurioje sugauti kiekiai perkrauti ir kurioje yra jų paskirties vieta, kompetentingoms institucijoms.

6. Valstybė narė gali įpareigoti su jos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų kapitonus ar jiems leisti nuo 2010 m. sausio 1 d. elektroninėmis priemonėmis registruoti ir perduoti 21 straipsnyje nurodytus duomenis.

7. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Nepažeisdami daugiamečių planų konkrečių nuostatų, Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendrasis ilgis yra 10 metrų ar didesnis, kapitonas arba jo atstovas pildo iškrovimo deklaraciją, kurioje tiksliai nurodomi visi iškraunami kiekvienos rūšies kiekiai:

2. 1 dalyje nurodytoje iškrovimo deklaracijoje pateikiama bent ši informacija:

3. Bendrijos žvejybos laivo kapitonas arba jo atstovas kuo greičiau ir ne vėliau kaip po 48 valandų nuo iškrovimo užbaigimo pateikia iškrovimo deklaraciją:

4. Už iškrovimo deklaracijoje pateiktų duomenų tikslumą atsako laivo kapitonas.

5. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

Iškrovimo deklaracijos duomenų pildymas ir perdavimas elektroninėmis priemonėmis

1. Bendrijos žvejybos laivo, kurio bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, kapitonas arba jo atstovas elektroninėmis priemonėmis registruoja 23 straipsnyje nurodytą informaciją ir per 24 valandų nuo iškrovimo operacijos užbaigimo elektroninėmis priemonėmis siunčia ją vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai.

3. Valstybė narė su jos vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 15 metrų, kapitonams gali netaikyti 1 dalies, jei jie:

4. Jeigu Bendrijos žvejybos laivas sugautus kiekius iškrauna ne vėliavos valstybėje narėje, o kitoje valstybėje narėje, vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos, gavusios iškrovimo deklaracijos duomenis, nedelsdamos juos elektroninėmis priemonėmis perduoda valstybės narės, kurioje iškrauti sugauti kiekiai, kompetentingoms institucijoms.

5. Bendrijos žvejybos laivo kapitonui arba jo atstovui, kurie elektroninėmis priemonėmis registruoja 23 straipsnyje nurodytą informaciją ir iškrauna savo sugautus kiekius ne vėliavos valstybėje narėje, o kitoje valstybėje narėje, netaikomas reikalavimas pateikti pakrantės valstybei narei neelektroninę iškrovimo deklaraciją.

7. Pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos priima iš vėliavos valstybės narės gautus elektroninius pranešimus, kuriuose pateikti iš 1 ir 2 dalyse nurodytų žvejybos laivų gauti duomenys.

8. Iškrovimo deklaracijos procedūros ir formos nustatomos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Remdamasi mėginių ėmimo atrankos duomenimis, kiekviena valstybė narė stebi tų žvejybos laivų, kuriems netaikomi 23 ir 24 straipsniuose nustatyti iškrovimo deklaracijos reikalavimai, veiklą, siekdama užtikrinti, kad jie laikytųsi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių.

2. 1 dalyje nurodytos stebėsenos tikslu kiekviena valstybė narė parengia mėginių ėmimo atrankos planą pagal Komisijos 119 straipsnyje nurodyta tvarka priimtą metodiką ir iki kiekvienų metų sausio 31 d. jį perduoda Komisijai, kartu nurodydama to plano nustatymui taikytus metodus. Mėginių ėmimo atrankos planai, kiek įmanoma, laikui bėgant turi išlikti stabilūs ir atitikti atitinkamų geografinių rajonų standartus.

3. Valstybėms narėms, reikalaujančioms, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 10 metrų, pateiktų 23 straipsnyje nurodytas iškrovimo deklaracijas, netaikomas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas įpareigojimas.

4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, pagal 62 ir 63 straipsnį pateiktos pardavimo pažymos priimamos kaip alternatyvi priemonė mėginių ėmimo atrankos planams.

1. Valstybės narės kontroliuoja, kaip laikomasi žvejybos pastangų sistemos reikalavimų geografiniuose rajonuose, kuriuose taikomos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos. Jos užtikrina, kad geografiniame rajone, kuriame taikoma žvejybos pastangų sistema, su jų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, turintys žvejybos įrankį ar įrankius, kuriems taikoma ta žvejybos pastangų sistema, ar, atitinkamais atvejais, naudojantys tą įrankį ar įrankius, arba, atitinkamais atvejais, vykdantys tą žvejybą, kuriai taikoma ta žvejybos pastangų sistema, būtų tuo atveju, jeigu dar nėra išnaudoję jiems skirtų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų ir jeigu dar nėra išnaudoję atskiro žvejybos laivo pastangų.

2. Nepažeidžiant specialiųjų taisyklių, tais atvejais, kai žvejybos laivas, turintis žvejybos įrankį ar įrankius, kuriems taikoma žvejybos pastangų sistema, ar, atitinkamais atvejais, naudojantis tą įrankį ar įrankius, arba, atitinkamais atvejais, vykdantis tą žvejybą, kuriai taikoma žvejybos pastangų sistema, tą pačią dieną kerta du ar daugiau geografinių rajonų, kuriuose taikoma ta žvejybos pastangų sistema, jų panaudotos žvejybos pastangos išskaičiuojamos iš didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, susijusių su tuo žvejybos įrankiu ar ta žvejyba ir su tuo geografiniu rajonu, kuriame laivas tą dieną praleido daugiausia laiko.

3. Jeigu valstybė narė, laikydamasi 27 straipsnio 2 dalies, leido žvejybos laivui naudoti daugiau kaip vieną žvejybos įrankį ar įrankius, priklausantį (-čius) daugiau nei vienai žvejybos įrankių, kuriems taikoma žvejybos pastangų sistema, grupei, tam tikro žvejybos reiso metu geografiniame rajone, kuriame taikoma ta žvejybos pastangų sistema, to reiso metu panaudotos žvejybos pastangos tuo pat metu išskaičiuojamos iš tos valstybės narės turimų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, susijusias su kiekvienu iš tų įrankių ar kiekviena žvejybos įrankių grupe ir su tuo geografiniu rajonu.

4. Tais atvejais, kai žvejybos įrankiai priklauso tai pačiai žvejybos įrankių, kuriems taikoma ta žvejybos pastangų sistema, grupei, žvejybos pastangos, kurias tame geografiniame rajone panaudojo tuos įrankius turintys žvejybos laivai, tik vieną kartą išskaičiuojamos iš didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, susijusių su ta žvejybos įrankių grupe ir su tuo geografiniu rajonu.

5. Valstybės narės geografiniuose rajonuose, kuriuose taikoma žvejybos pastangų sistema, esančių savo laivų, turinčių žvejybos įrankį ar įrankius, kuriems taikoma ta žvejybos pastangų sistema, ar, atitinkamais atvejais, naudojančių tą įrankį ar įrankius, arba vykdančių tą žvejybą, kuriai taikoma ta žvejybos pastangų sistema, reguliuoja žvejybos pastangas imdamosi tinkamų veiksmų, jeigu turimos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos yra beveik išnaudotos, siekdamos užtikrinti, kad panaudotos žvejybos pastangos neviršytų nustatytų ribų.

6. Diena, kurią žvejybos laivas buvo rajone, yra nenutrūkstamas 24 valandų laikotarpis, kurį žvejybos laivas buvo tame geografiniame rajone ir nebuvo uoste ar kurį, atitinkamais atvejais, naudojosi savo žvejybos įrankiu, arba jo dalis. Laiką, nuo kurio skaičiuojamas nenutrūkstamas dienos, kurią žvejybos laivas buvo tame rajone, laikotarpis, savo nuožiūra nustato valstybė narė, su kurios vėliava plaukioja atitinkamas žvejybos laivas. Diena, kurią žvejybos laivas nebuvo uoste, yra nenutrūkstamas 24 valandų laikotarpis, kurį žvejybos laivas nebuvo uoste, ar jo dalis.

1. Nepažeidžiant specialiųjų taisyklių, atitinkamuose geografiniuose rajonuose, kuriuose taikoma žvejybos pastangų sistema ir taikomi įrankių apribojimai arba kuriuose skirtingiems žvejybos įrankiams ar žvejybos įrankių grupėms buvo nustatytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, žvejybos laivo kapitonas ar jo atstovas prieš laikotarpį, kuriam taikomos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša, kurį žvejybos įrankį ar, atitinkamais atvejais, žvejybos įrankius jis ketina naudoti tą ateinantį laikotarpį. Tik pateikus tokį pranešimą, žvejybos laivui suteikiama teisė žvejoti geografiniuose rajonuose, kuriuose taikoma ta žvejybos pastangų sistema.

2. Jeigu pagal žvejybos pastangų sistemą geografiniame rajone leidžiama naudoti įrankius, priklausančius daugiau nei vienai žvejybos įrankių grupei, iš anksto gaunamas vėliavos valstybės narės leidimas žvejybos reiso metu naudoti daugiau nei vieną žvejybos įrankį.

1. Tarybai priėmus atitinkamą sprendimą, Bendrijos žvejybos laivų, kuriuose nėra veikiančios 9 straipsnyje nurodytos laivų stebėjimo sistemos arba kurie žvejybos žurnalo duomenų neperduoda elektroninėmis priemonėmis, kaip nurodyta 15 straipsnyje, ir kuriems taikoma žvejybos pastangų sistema, kapitonai kiekvieną kartą prieš laivui įplaukiant į geografinį rajoną, kuriame taikoma ta žvejybos pastangų sistema, ir iš jo išplaukiant žvejybos pastangų ataskaitos forma teleksu, faksu, telefonu arba elektroninio pašto pranešimu, kurį gavėjas tinkamai užregistruoja, ar radijo ryšiu per radijo stotį, patvirtintą pagal Bendrijos taisykles, nedelsdami pateikia savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir, atitinkamais atvejais, pakrantės valstybei narei šią informaciją:

2. Valstybės narės, susitarusios su valstybėmis narėmis, susijusiomis su jų laivų žvejybos veikla, gali taikyti alternatyvias kontrolės priemones siekdamos užtikrinti, kad būtų vykdomi žvejybos pastangų ataskaitų teikimo įpareigojimai. Šios priemonės turi būti tokios pat veiksmingos ir skaidrios kaip ir 1 dalyje nustatyti ataskaitų teikimo įpareigojimai; prieš taikant apie jas pranešama Komisijai.

1. Žvejybos laivas, turintis žvejybos įrankių, kuriems taikoma žvejybos pastangų sistema, gali plaukti tranzitu per geografinį rajoną, kuriame taikoma ta žvejybos pastangų sistema, jei neturi žvejybos tame geografiniame rajone leidimo arba iš anksto pranešė savo kompetentingoms institucijoms apie ketinimus plaukti tranzitu. Kol žvejybos laivas yra tame geografiniame rajone, visi turimi žvejybos įrankiai, kuriems taikoma ta žvejybos pastangų sistema, turi būti pritvirtinti ir sudėti laikantis 47 straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Valstybė narė gali nuspręsti neišskaičiuoti iš bet kurių turimų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų žvejybos laivo, vykdančio su žvejyba nesusijusią veiklą geografiniame rajone, kuriame taikoma žvejybos pastangų sistema, veiklos, jeigu žvejybos laivas iš anksto praneša vėliavos valstybei narei apie savo ketinimus tą veiklą vykdyti, apie veiklos pobūdį ir kad tam laikotarpiui atsisako savo žvejybos leidimo. Tuo laikotarpiu tie žvejybos laivai neturi turėti jokių žvejybos įrankių ar gabenti žuvų.

3. Valstybė narė gali nuspręsti iš bet kurių didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų neišskaičiuoti geografiniame rajone, kuriame taikoma žvejybos pastangų sistema, vykdytos žvejybos laivo, kuris buvo tame geografiniame rajone, bet negalėjo jame žvejoti, nes padėjo kitam žvejybos laivui ištikus nelaimei arba jame buvo gabenamas sužeistas asmuo, kuriam reikėjo suteikti skubią medicinos pagalbą, veiklos. Priėmusi tokį sprendimą, vėliavos valstybė narė per vieną mėnesį praneša apie tai Komisijai ir pateikia įrodymus apie suteiktą skubią pagalbą.

1. Nepažeisdamas 29 straipsnio ir 31 straipsnio, geografiniame rajone, kuriame žvejybos įrankiams taikoma žvejybos pastangų sistema, žvejybos laivas, turintis tą žvejybos įrankį ar įrankius, likusią laikotarpio, kuriuo taikoma ta žvejybos pastangų sistema, dalį būna uoste ar už to geografinio rajono ribų, jeigu:

2. Nepažeisdamas 29 straipsnio, geografiniame rajone, kuriame tam tikrai žvejybai taikoma žvejybos pastangų sistema, žvejybos laivas nevykdo tos žvejybos, jeigu:

Šis skirsnis žvejybos laivams netaikomas, jei jiems leista netaikyti žvejybos pastangų sistemos.

Išsamios šio skirsnio taikymo taisyklės gali būti priimtos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Kiekviena vėliavos valstybė narė registruoja visus būtinus duomenis, ypač 14, 21, 23, 28 ir 62 straipsniuose nurodytus žvejybos galimybių, kaip nurodyta šiame skyriuje, duomenis, tiek apie iškrovimą, tiek, atitinkamais atvejais, apie žvejybos pastangas, ir tų duomenų originalus saugo trejus metus ar ilgiau, laikydamasi nacionalinių taisyklių.

2. Nepažeisdama Bendrijos teisės aktuose nustatytų specialiųjų taisyklių, kiekviena vėliavos valstybė narė iki kiekvieno mėnesio 15 dienos Komisijai ar jos paskirtai įstaigai kompiuteriniu ryšiu praneša suvestinius duomenis:

3. Nukrypstant nuo 2 dalies a punkto, apie kiekius, iškrautus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., valstybės narės registruoja kiekius, iškrautus jos uoste kitų valstybių narių žvejybos laivų, ir praneša apie juos Komisijai šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Kiekviena vėliavos valstybė narė iki pirmojo kiekvieno kalendorinio ketvirčio mėnesio pabaigos elektroninėmis priemonėmis Komisijai praneša suvestinius duomenis apie išteklių, kurie nepaminėti 2 dalyje, kiekius, iškrautus per ankstesnį ketvirtį.

5. Visi Bendrijos žvejybos laivais sugauti išteklių ar išteklių grupių, kurioms taikoma kvota, kiekiai išskaičiuojami iš vėliavos valstybei narei taikomų tų išteklių ar išteklių grupės kvotų, neatsižvelgiant į iškrovimo vietą.

6. Vykdant mokslinius tyrimus sugauti kiekiai, kurie yra pateikiami rinkai ir parduodami, išskaičiuojami iš vėliavos valstybei narei taikomos kvotos jei jie sudaro daugiau nei 2 % atitinkamos kvotos. 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo ( 24 ) 12 straipsnio 2 dalis netaikoma tiems mokslinių tyrimų reisams, kurių metu tie kiekiai sugaunami.

7. Nepažeidžiant XII antraštinės dalies, valstybės narės iki 2011 m. birželio 30 d. gali vykdyti bandomuosius projektus su Komisija ir su jos paskirta įstaiga, susijusius su nuotoline prieiga realiuoju laiku prie valstybės narės pagal šį reglamentą užregistruotų ir patvirtintų duomenų. Turi būti apsvarstytas ir išbandytas prieigos prie duomenų formatas bei procedūros. Valstybės narės iki 2011 m. sausio 1 d. informuoja Komisiją, jei ketina vykdyti bandomuosius projektus. Nuo 2012 m. sausio 1 d. Taryba gali priimti sprendimą dėl valstybių narių vykdomo duomenų perdavimo Komisijai kitokio būdo ir dažnumo.

8. Išskyrus žvejybos pastangas, panaudotas tų žvejybos laivų, kuriems netaikoma ta žvejybos pastangų sistema, visos žvejybos pastangos, kurias panaudojo Bendrijos žvejybos laivai, turintys žvejybos įrankį ar įrankius, kuriems taikoma žvejybos pastangų sistema, ar, atitinkamais atvejais, naudojantys tą įrankį ar įrankius, arba vykdantys tą žvejybą, kuriai taikoma žvejybos pastangų sistema, geografiniame rajone, kuriame taikoma ta žvejybos pastangų sistema, išskaičiuojamos iš vėliavos valstybės narės turimų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, susijusių su tuo geografiniu rajonu ir tuo žvejybos įrankiu ar ta žvejyba.

9. Žvejybos pastangos, kurias mokslinių tyrimų tikslais panaudojo laivas, turintis žvejybos įrankį ar įrankius, kuriems taikoma žvejybos pastangų sistema, arba vykdantys tą žvejybą, kuriai taikoma žvejybos pastangų sistema, geografiniame rajone, kuriame taikoma ta žvejybos pastangų sistema, išskaičiuojamos iš jo vėliavos valstybės narės didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, susijusių su tuo žvejybos įrankiu ar įrankiais arba ta žvejyba ir su tuo geografiniu rajonu, jeigu šių pastangų panaudojimo metu sugauti kiekiai buvo pateikti rinkai ir parduoti ir sudaro daugiau nei 2 % skirtų žvejybos pastangų. Reglamento (EB) Nr. 199/2008 12 straipsnio 2 dalis netaikoma tiems mokslinių tyrimų reisams, kurių metu tie kiekiai sugaunami.

10. 119 straipsnyje nurodyta tvarka Komisija gali patvirtinti formatus, kuriais turi būti perduodami šiame straipsnyje nurodyti duomenys.

Susiklosčius tokiai padėčiai, valstybė narė Komisijos prašymu informaciją jai teikia išsamiau ir dažniau, nei numatyta 33 straipsnyje.

2. Nuo 1 dalyje nurodytos datos atitinkama valstybė narė uždraudžia visiems su jos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ar jų daliai vykdant atitinkamą žvejybą žvejoti tuos išteklius ar vykdyti tų išteklių grupės, kurių kvota išnaudota, žvejybą arba turint tą žvejybos įrankį vykdyti žvejybą tame geografiniame rajone, kur išnaudotos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos, visų pirma – po tos datos sugautos žuvies laikymą laive, perkrovimą, perkėlimą ir iškrovimą, ir nustato datą, iki kurios leidžiama atlikti perkrovimą, perkėlimą ir iškrovimą arba pateikti galutines sugautų kiekių deklaracijas.

3. 2 dalyje nurodytą sprendimą atitinkama valstybė narė paskelbia ir nedelsdama praneša jį Komisijai. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (C serijoje) ir viešoje Komisijos tinklavietėje. Nuo tos datos, kai atitinkama valstybė narė paskelbia tą sprendimą, valstybės narės užtikrina, kad visi su atitinkamos valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ar jų grupė jų vandenyse ir teritorijoje nelaikytų laive, neperkrautų, neperkeltų ar neiškrautų atitinkamos žuvies arba nedarytų to turėdami atitinkamus žvejybos įrankius atitinkamuose geografiniuose rajonuose.

4. Komisija užtikrina, kad pagal šį straipsnį gauti pranešimai elektroninėmis priemonėmis būtų perduodami valstybėms narėms.

1. Komisijai nustačius, kad valstybė narė nesilaikė 33 straipsnio 2 dalyje nustatyto įpareigojimo kas mėnesį teikti duomenis apie žvejybos galimybes, Komisija gali nustatyti datą, nuo kurios laikoma, kad išnaudota 80 % tos valstybės narės žvejybos galimybių, ir numatomą datą, nuo kurios laikoma, kad žvejybos galimybės išnaudotos.

2. Remdamasi 35 straipsnyje numatyta informacija arba savo pačios iniciatyva nustačiusi, kad laikoma, jog Bendrijos, valstybės narės ar valstybių narių grupės turimos žvejybos galimybės yra išnaudotos, Komisija apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms ir uždraudžia žvejybą tam tikroje žvejybos zonoje, tam tikrais žvejybos įrankiais, tam tikrų rūšių ar rūšių grupės ar tam tikrais būtent tai žvejybai naudojamais laivais.

1. Komisijai uždraudus žvejybą dėl to, jog manoma, kad valstybė narė ar valstybių narių grupė arba Bendrija išnaudojo savo turimas žvejybos galimybes, ir paaiškėjus, kad iš tiesų valstybė narė savo žvejybos galimybių neišnaudojo, taikomas šis straipsnis.

2. Jeigu valstybės narės, kuriai buvo uždrausta žvejoti dar neišnaudojus savo žvejybos galimybių, patirta žala neatlyginta, 119 straipsnyje nurodyta tvarka imamasi priemonių patirtai žalai tinkamai atlyginti. Šios priemonės gali apimti išskaitymus iš tų valstybių narių, kurios tas galimybes viršijo, žvejybos galimybių, taip išskaičiuotus kiekius tinkamai paskiriant toms valstybėms narėms, kurių žvejyba buvo uždrausta joms dar neišnaudojus savo žvejybos galimybių.

3. 2 dalyje nurodyti išskaitymai ir vėlesni paskyrimai atliekami atsižvelgiant, prioriteto tvarka, į žvejojamas rūšis ir atitinkamus geografinius rajonus, kuriems buvo nustatytos žvejybos galimybės. ►C1 Išskaitymus ir paskyrimus galima atlikti metais, kai buvo padaryta žala, arba per po jų einančius vienerius ar kelerius metus. ◄

4. Išsamios šio straipsnio taikymo, visų pirma atitinkamų kiekių nustatymo, taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Valstybės narės atsako už tai, kad būtų atlikti būtini patikrinimai, kuriais užtikrinama, kad bendri pajėgumai (išreikšti GT ir kW), atitinkantys valstybės narės išduotas žvejybos licencijas, niekada ►C1 neviršytų didžiausių tos valstybės narės žvejybos pajėgumų lygių, nustatytų pagal: ◄

3. Pateikdamos 118 straipsnyje nurodytą ataskaitą valstybės narės praneša Komisijai apie taikytus patikrinimo metodus ir pateikia įstaigų, kurios atsakingos už šio straipsnio 2 dalyje nurodytų patikrų atlikimą, pavadinimus ir adresus.

1. Draudžiama žvejoti žvejybos laivu, kuriame įmontuoto variklio galia viršija žvejybos licencijoje nustatytą galią.

2. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų viršijama sertifikuota variklio galia. Pateikdamos 118 straipsnyje nurodytą ataskaitą valstybės narės praneša Komisijai apie kontrolės priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos užtikrinti, kad nebūtų viršijama sertifikuota variklio galia.

3. Valstybės narės gali įpareigoti tų žvejybos laivų operatorius apmokėti visas variklio galios sertifikavimo išlaidas ar jų dalį.

1. Valstybės narės atsako už variklio galios sertifikavimą ir variklio sertifikatų išdavimą Bendrijos žvejybos laivams, kurių varomojo variklio galia viršija 120 kilovatų (kW), išskyrus tik pasyviuosius žvejybos įrankius naudojančius laivus, pagalbinius laivus ir tik akvakultūroje naudojamus laivus.

2. Valstybių narių kompetentingos institucijos oficialiai sertifikatu patvirtina, kad 1 dalyje nurodytų žvejybos laivų nauji varomieji varikliai, pakeičiamieji varomieji varikliai ir techniškai modifikuoti varomieji varikliai nėra pajėgūs pasiekti didesnės didžiausios ilgalaikės variklio galios, nei nustatyta žvejybos variklio sertifikate. Toks sertifikatas išduodamas tik jei variklis nėra pajėgus pasiekti didesnės nei nustatyta didžiausios ilgalaikės variklio galios.

►C1 3. Valstybių narių kompetentingos institucijos variklio galios sertifikavimą gali pavesti klasifikacinėms bendrovėms arba kitiems operatoriams, turintiems reikiamos patirties variklio galiai techniškai patikrinti. ◄ Tos klasifikacinės bendrovės arba kiti operatoriai sertifikuoja variklį kaip nepajėgų viršyti oficialiai nurodytos galios tik tuo atveju, jei nėra jokių galimybių variklio charakteristikas keisti taip, kad jo galia viršytų sertifikuotąją.

4. Draudžiama naudoti naują varomąjį variklį, pakeičiamąjį varomąjį variklį ir techniškai modifikuotą varomąjį variklį, jei tas variklis nėra oficialiai sertifikuotas atitinkamos valstybės narės.

5. Šis straipsnis taikomas žvejybos laivams, kuriems nuo 2012 m. sausio 1 d. taikomas žvejybos pastangų režimas. Kitiems žvejybos laivams jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

6. Išsamios šio skirsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Atlikus rizikos analizę, valstybės narės atlieka patikrą, grindžiamą mėginių ėmimo atrankos planu, parengtu pagal Komisijos 119 straipsnyje nurodyta tvarka priimtą metodiką, siekdamos patikrinti, ar duomenys apie variklio galią atitinka visą administracijos turimą informaciją apie atitinkamo laivo technines charakteristikas. Konkrečiai, jos tikrina informaciją, esančią:

2. Atlikus 1 dalyje nurodytos informacijos analizę, kai esama pagrindo manyti, kad žvejybos laivo variklio galia yra didesnė nei nurodyta laivo žvejybos licencijoje, valstybė narė atlieka fizinę variklio galios patikrą.

1. Žvejybos laivai, vykdantys žvejybą, kuriai taikomas daugiametis planas, perkrauna sugautus kiekius į kitą laivą paskirtajame uoste ar arti kranto esančiose vietose tik tuo atveju, jeigu sugauti kiekiai buvo pasverti laikantis 60 straipsnyje nustatytų nuostatų.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos laivai gali perkrauti nepasvertus sugautus pelaginių rūšių žuvų kiekius, kuriems taikomas daugiametis planas, paskirtuosiuose uostuose ar arti kranto esančiose vietose, jei laive, į kurį perkraunama, yra kontroliuojantis stebėtojas arba pareigūnas arba jei atliekamas inspektavimas iki laivo, į kurį perkraunama, išplaukimo užbaigus perkrovimą. Laivo, į kurį perkraunama, kapitonas yra atsakingas už pakrantės valstybės narės kompetentingų institucijų informavimą prieš 24 valandas iki laivo, į kurį perkraunama, numatomo išplaukimo laiko. Jei laivas, į kurį perkraunama, vykdo žvejybos veiklą prieš arba po tokio sugautų kiekių perkrovimo, jame kontroliuojantis stebėtojas ar pareigūnas būna tol, kol neiškraunami perkrautieji sugauti kiekiai. Laivas, į kurį perkraunama, perkrautuosius kiekius iškrauna tam tikslui paskirtame valstybės narės uoste, laikydamasis šio reglamento 43 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų; sugauti kiekiai šiame uoste pasveriami pagal 60 ir 61 straipsnių nuostatas.

1. Priimdama daugiametį planą, Taryba gali nustatyti tų rūšių, kurioms taikomas daugiametis planas, gyvajam svoriui taikytiną ribinį kiekį, kurį viršijęs žvejybos laivas privalėtų sugautus kiekius iškrauti paskirtajame uoste ar arti kranto esančioje vietoje.

2. Jeigu ketinama iškrauti didesnį nei šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ribinį kiekį, Bendrijos žvejybos laivo kapitonas užtikrina, kad toks iškrovimas būtų atliekamas tik paskirtajame uoste ar arti kranto esančioje vietoje Bendrijoje.

3. Jei daugiametis planas taikomas dalyvaujant regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos veikloje, iškrovimą arba perkrovimą galima atlikti tos organizacijos Susitariančiosios Šalies arba neprisijungusiosios Bendradarbiaujančiosios Šalies uostuose, vadovaujantis tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos nustatytomis taisyklėmis.

4. Kiekviena valstybė narė paskiria uostus ar netoli kranto esančias vietas, kuriuose vykdomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas iškrovimas.

5. Kad uostą ar netoli kranto esančią vietą būtų galima paskirti paskirtuoju uostu, turi būti įvykdytos šios sąlygos:

6. Jei uostas arba netoli kranto esanti vieta yra paskirta paskirtuoju uostu, kuriame iškraunami tam tikros rūšies, kuriai taikomas daugiametis planas, kiekiai, šį uostą ar vietą galima naudoti ir bet kurios kitos rūšies kiekiams iškrauti.

7. Valstybėms narėms leidžiama netaikyti 5 dalies c punkto, jeigu pagal 46 straipsnį priimtoje nacionalinėje kontrolės veiksmų programoje yra pateiktas kontrolės vykdymo paskirtuosiuose uostuose planas, užtikrinantis tokio pat lygio kompetentingų institucijų atliekamą kontrolę. Planas laikomas patenkinamu, jeigu 119 straipsnyje nurodyta tvarka jam pritarė Komisija.

Atskiras sugautų priedugnio žuvų kiekių, kuriems taikomas daugiametis planas, laikymas

1. Visi tų priedugnio žuvų išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, sugauti kiekiai, laikomi Bendrijos žvejybos laive, kurio bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis, patalpinami į atskiras kiekvienai iš tokių rūšių skirtas dėžes, talpyklas ar konteinerius taip, kad juos būtų galima atskirti nuo kitų dėžių, talpyklų ar konteinerių.

2. Priedugnio žuvų išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, sugautus kiekius Bendrijos žvejybos laivo kapitonas laiko pagal laikymo planą, kuriame nurodyta skirtingų rūšių vieta triumuose.

3. Bendrijos žvejybos laive draudžiama toje pačioje dėžėje, talpykloje ar konteineryje laikyti bet kokius priedugnio žuvų išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, sugautus kiekius, kartu su kitais žuvininkystės produktais.

1. Kai išteklių, kuriems taikomas daugiametis planas, bendras sugautas kiekis pasiekia tam tikrą nacionalinės kvotos ribą, šie duomenys apie sugavimus Komisijai siunčiami dažniau.

2. Taryba nustato atitinkamą taikytiną ribą ir 1 dalyje nurodytų duomenų pranešimo dažnumą.

1. Valstybės narės parengia nacionalinę kontrolės veiksmų programą, kuri taikoma kiekvienam daugiamečiam planui. Apie visas nacionalines kontrolės veiksmų programas pranešama Komisijai arba jos pateikiamos saugiojoje valstybės narės tinklavietės dalyje pagal 115 straipsnio a punktą.

2. Valstybės narės pagal I priedą nustato specialius inspektavimo standartus. Šie standartai parengiami atsižvelgiant į rizikos valdymą ir periodiškai peržiūrimi atlikus pasiektų rezultatų analizę. Inspektavimo standartai palaipsniui plėtojami tol, kol pasiekiami I priede apibrėžti siektini standartai.

Vykdant tą žvejybą, kuriai laive leidžiama naudoti tik vienos rūšies žvejybos įrankius, visi kiti įrankiai pritvirtinami ir sudedami taip, kad jie nebūtų parengti naudoti, laikantis šių sąlygų:

1. Bendrijos žvejybos laive turi būti prarastiems įrankiams susigrąžinti skirta įranga.

2. Bendrijos žvejybos laivo, praradusio įrankius ar jų dalį, kapitonas stengiasi kuo greičiau juos susigrąžinti.

3. Jei įrankio neįmanoma susigrąžinti, laivo kapitonas per 24 valandas praneša vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri atitinkamai pakrantės valstybės narės kompetentingai institucijai praneša:

4. Jei apie įrankių, kuriuos susigrąžina valstybės narės kompetentingos institucijos, praradimą nebuvo pranešta, šios institucijos patirtas išlaidas gali susigrąžinti iš žvejybos laivo, kuris prarado įrankius, kapitono.

5. Valstybė narė su jos vėliava plaukiojančių Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, kapitonams gali netaikyti 1 dalyje nustatyto reikalavimo:

1. Jei sugauti kiekiai, laikomi bet kuriame Bendrijos žvejybos laive, buvo sužvejoti to paties reiso metu skirtingo mažiausio akies dydžio tinklais, rūšių sudėtis apskaičiuojama atskirai kiekvienai skirtingomis sąlygomis sužvejotai sugauto kiekio daliai. Tuo tikslu visi anksčiau naudoto tinklo akies dydžio pasikeitimai ir bet kurio tokio pasikeitimo metu laive laikyto sugauto kiekio sudėtis įrašomi į žvejybos žurnalą.

2. Nepažeidžiant 44 straipsnio nuostatų, 119 straipsnyje nurodyta tvarka gali būti priimtos išsamios taisyklės dėl laive turėtino perdirbtų produktų laikymo plano, kuriame produktai suskirstyti pagal rūšį ir nurodyta jų laikymo vieta triume.

1. Tose žvejybos zonose, kuriose Taryba yra nustačiusi ribojamos žvejybos zoną, Bendrijos žvejybos laivų ir trečiųjų šalių žvejybos laivų vykdomą žvejybos veiklą kontroliuoja pakrantės valstybės narės žvejybos stebėjimo centras, kuris turi turėti laivų įplaukimo į ribojamos žvejybos zoną, tranzito per tą zoną ir išplaukimo iš jos aptikimo ir registravimo sistemą.

2. Be to, kas numatyta 1 dalyje, Taryba nustato datą, nuo kurios žvejybos laivuose turi būti veikianti sistema, įspėjanti kapitoną apie įplaukimą į ribojamos žvejybos zoną ir išplaukimą iš jos.

3. Žvejybos laivui įplaukus į ribojamos žvejybos zoną, duomenys turi būti perduodami bent kartą per 30 minučių.

4. Visiems žvejybos laivams, neturintiems leidimo žvejoti tokiose zonose, leidžiama plaukti tranzitu per ribojamos žvejybos zonas, jei laikomasi šių sąlygų:

5. Šis straipsnis taikomas Bendrijos ir trečiųjų šalių žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis yra 12 metrų ar didesnis.

1. Jei pasiekiamas kritinis tam tikrų rūšių ar rūšių grupių, apibrėžtų 119 straipsnyje nurodyta tvarka, sugauto kiekio lygis, atitinkamoje zonoje atitinkama žvejyba laikinai uždraudžiama pagal šį skirsnį.

2. Kritinis sugauto kiekio lygis apskaičiuojamas remiantis Komisijos 119 straipsnyje nurodyta tvarka patvirtinta mėginių ėmimo atrankos metodika, kaip viso tam tikrų rūšių ar rūšių grupės kiekio procentinė dalis ar svoris palyginti su visu per atitinkamą žvejybos operaciją sugautu žuvų kiekiu.

3. Išsamios šio skirsnio taikymo taisyklės gali būti priimtos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Jeigu dviejų iš eilės žvejybos operacijų metu sugautas kiekis viršija kritinio sugauto kiekio lygį, žvejybos laivas, prieš pratęsdamas žvejybą, plaukia į kitą žvejybos zoną, esančią bent už penkių jūrmylių nuo ankstesnės žvejybos operacijos vietos, arba, laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, atveju – už dviejų jūrmylių, ir nedelsdamas apie tai praneša pakrantės valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

2. 119 straipsnyje nurodyta tvarka Komisija savo iniciatyva arba atitinkamos valstybės narės prašymu gali pakeisti 1 dalyje nurodytus atstumus.

1. Jeigu pareigūnas, kontroliuojantis stebėtojas ar mokslinių tyrimų platforma nustato, kad pasiektas kritinis sugauto kiekio lygis, pareigūnas, pakrantės valstybės narės kontroliuojantis stebėtojas arba bendroje operacijoje pagal jungtinį veiksmų planą dalyvaujantis asmuo nedelsdamas apie tai informuoja pakrantės valstybės narės kompetentingas institucijas.

2. Remdamasi pagal 1 dalį gauta informacija, pakrantės valstybė narė nedelsdama priima sprendimą paskelbti žvejybos atitinkamoje žvejybos zonoje uždraudimą realiuoju laiku. Priimdama šį sprendimą ji taip pat gali remtis pagal 52 straipsnį gauta informacija ar bet kokia turima informacija. Sprendime, kuriuo skelbiamas žvejybos uždraudimas realiuoju laiku, turi būti aiškiai apibrėžtas žvejybos ploto, kuriam jis taikomas, geografinis rajonas, uždraudimo trukmė ir sąlygos, reglamentuojančios žvejybą toje zonoje žvejybos uždraudimo laikotarpiu.

3. Jei 2 dalyje nurodytas rajonas priklauso ne tik žvejybos uždraudimą paskelbusios valstybės narės jurisdikcijai, pastaroji valstybė narė nedelsdama praneša kaimyninei pakrantės valstybei narei apie nustatytus faktus ir sprendimą uždrausti žvejybą. Kaimyninė pakrantės valstybė narė nedelsdama uždraudžia žvejybą jai priklausančioje tos zonos dalyje.

4. 2 dalyje nurodytas žvejybos uždraudimas realiuoju laiku turi būti nediskriminuojantis ir taikomas tik tiems žvejybos laivams, kurie turi atitinkamai rūšiai žvejoti skirtą įrangą ir (arba) turi leidimą žvejoti atitinkamame žvejybos plote.

5. Pakrantės valstybė narė nedelsdama informuoja Komisiją, visas valstybes nares ir trečiąsias šalis, kurių žvejybos laivai turi leidimą vykdyti veiklą atitinkamoje žvejybos zonoje, apie tai, kad paskelbtas žvejybos uždraudimas realiuoju laiku.

6. Komisija gali bet kuriuo metu paprašyti valstybės narės žvejybos uždraudimą realiuoju laiku atšaukti arba pakeisti ir kad toks atšaukimas ar pakeitimas įsigaliotų nedelsiant, jeigu atitinkama valstybė narė nepateikė pakankamos informacijos, įrodančios, kad buvo pasiektas kritinis sugauto kiekio lygis, kaip nurodyta 51 straipsnyje.

7. Žvejybos veikla 2 dalyje nurodytoje žvejybos zonoje uždraudžiama tokiomis sąlygomis, kokios nustatytos sprendime, kuriuo skelbiamas žvejybos uždraudimas realiuoju laiku.

1. Remdamasi informacija, įrodančia, kad pasiektas kritinis sugauto kiekio lygis, Komisija gali nuspręsti tam tikroje žvejybos zonoje laikinai uždrausti žvejybą, jeigu pakrantės valstybė narė pati nėra priėmusi sprendimo dėl tokio uždraudimo.

2. Komisija nedelsdama informuoja visas valstybes nares ir trečiąsias šalis, kurių žvejybos laivai vykdo veiklą uždraustoje zonoje, ir oficialioje savo tinklavietėje nedelsdama pateikia žemėlapį, kuriame nurodytos žvejybos zonos, kurioje laikinai uždraudžiama žvejyba, koordinatės, išsamiai nurodydama uždraudimo žvejoti trukmę bei žvejybos toje konkrečioje zonoje, kurioje uždrausta žvejyba, sąlygas.

1. Valstybė narė užtikrina, kad mėgėjų žvejyba jų teritorijoje ir Bendrijos vandenyse būtų vykdoma taip, kad atitiktų bendrosios žuvininkystės politikos tikslus ir taisykles.

3. Nepažeidamos Reglamento (EB) Nr. 199/2008, valstybės narės, remdamosi mėginių ėmimo atrankos planu, vandenyse, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurių jurisdikcijai jie priklauso, stebi su jų vėliava plaukiojančių laivų ir trečiųjų šalių laivų vykdomos mėgėjų žvejybos metu sugautus išteklių, kuriems taikomi išteklių atkūrimo planai, kiekius. Tai netaikoma žvejybai nuo kranto.

4. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) įvertina 3 dalyje nurodytos mėgėjų žvejybos biologinį poveikį. Jei nustatoma, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį, Taryba Sutarties 37 straipsnyje nurodyta tvarka gali nuspręsti 3 dalyje nurodytai mėgėjų žvejybai taikyti specifines valdymo priemones, pavyzdžiui, žvejybos leidimus ir sugautų kiekių deklaracijas.

5. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Kiekviena valstybė narė atsako už bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių taikymo savo teritorijoje kontrolę visuose žuvininkystės ir akvakultūros produktų pardavimo etapuose – nuo pirminio pardavimo iki mažmeninės prekybos, įskaitant šių produktų gabenimą.

2. Tais atvejais, kai tam tikroms rūšims Bendrijos teisės aktuose yra nustatytas minimalus dydis, operatoriai, atsakingi už pirkimą, pardavimą, sandėliavimą ar gabenimą, privalo sugebėti įrodyti atitinkamą produktų kilmės geografinį rajoną.

3. Valstybės narės užtikrina, kad visi žuvininkystės ir akvakultūros produktai, gauti žvejybos ar surinkimo būdu, būtų paruošti partijomis iki pirminio pardavimo.

4. Gamintojų organizacija, kuriai priklauso žvejybos laivo operatorius, arba registruotas pirkėjas iki pirminio pardavimo gali suformuoti partijas iš mažesnių nei 30 kg vienos rūšies kiekių, gautų toje pačioje valdymo teritorijoje iš kelių žvejybos laivų. Gamintojų organizacija ir registruotas pirkėjas bent trejus metus saugo partijų, kurios buvo suformuotos iš kelių žvejybos laivų sugautų kiekių, turinio kilmės dokumentus.

1. Valstybės narės užtikrina, kad produktai, kuriems taikomi bendri pardavimo standartai, būtų pateikti pirminiam pardavimui, siūlomi pirminiam pardavimui, parduodami ar jais kitaip prekiaujama tik tuo atveju, jei jie atitinka tuos standartus. ►M1 Valstybės narės atlieka patikrinimus, kad užtikrintų reikalavimų laikymąsi. Patikrinimai gali būti atliekami visuose prekybos etapuose ir transportuojant. ◄

2. Produktai, pašalinti iš rinkos pagal Reglamentą (EB) Nr. 104/2000, turi atitikti bendrus pardavimo standartus, ypač šviežumo kategorijas.

3. Už žuvininkystės ir akvakultūros produktų partijų pirkimą, pardavimą, laikymą ar gabenimą atsakingi operatoriai turi galėti įrodyti, kad tie produktai visuose etapuose atitinka būtiniausius pardavimo standartus.

1. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatų, visos žuvininkystės ir akvakultūros produktų partijos turi būti atsekamos visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose: nuo sugavimo ar surinkimo iki mažmeninės prekybos.

2. Žuvininkystės ir akvakultūros produktai, kurie yra ar gali būti pateikti Bendrijos rinkai, turi būti tinkamai paženklinti, kad būtų užtikrintas kiekvienos partijos atsekamumas.

3. Žuvininkystės ir akvakultūros produktų partijos gali būti sujungiamos arba padalijamos po pirminio pardavimo tik tuo atveju, jei įmanoma jas atsekti iki žvejybos ar surinkimo etapo.

4. Valstybės narės užtikrina, kad operatoriai turėtų sistemas ir taikytų procedūras, kurios sudarytų sąlygas nustatyti bet kurį operatorių, kuris jiems pristatė žuvininkystės ir akvakultūros produktų partijas ir kuriam tie produktai buvo pristatyti. Ši informacija pateikiama kompetentingoms institucijoms jų prašymu.

5. Teikiant informaciją apie visas žuvininkystės ir akvakultūros produktų partijas ženklinime ir teikiant informaciją reikalaujama nurodyti bent:

6. Valstybės narės užtikrina, kad 5 dalies g ir h punktuose išvardyta informacija vartotojams būtų pateikta mažmeninės prekybos etape.

7. 5 dalies a–f punktuose nurodyta informacija neteikiama žuvininkystės ir akvakultūros produktams, importuojamiems į Bendriją su sugautų žuvų kiekio sertifikatais, pateiktais pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008.

8. Valstybės narės gali leisti šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų netaikyti mažiems produktų kiekiams, kurie vartotojams parduodami tiesiogiai iš žvejybos laivų, jei tų produktų vertė neviršija 50 EUR per dieną. Bet koks šios ribinės sumos pakeitimas priimamas 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

9. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės gali būti priimtos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Valstybės narės užtikrina, kad visi žuvininkystės produktai pirmą kartą būtų parduodami arba užregistruojami aukcione arba parduodami registruotiems pirkėjams arba gamintojų organizacijoms.

2. Žuvininkystės produktų pirkėjas, perkantis juos iš žvejybos laivo per pirminį pardavimą, turi būti registruotas tos valstybės narės, kurioje vyksta pirminis pardavimas, kompetentingose institucijose. Registracijos tikslais kiekvienas pirkėjas identifikuojamas pagal jo PVM mokėtojo kodą, mokesčių mokėtojo identifikacijos kodą arba kitą unikalų identifikatorių, naudojamą nacionalinėse duomenų bazėse.

3. Pirkėjui, įsigyjančiam iki 30 kg produktų, kurie po to nepateikiami rinkai, o yra skirti vien asmeniniam vartojimui, šis straipsnis netaikomas. Bet koks šios ribinės sumos pakeitimas priimamas 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Valstybė narė užtikrina, kad visi žuvininkystės produktai būtų sveriami naudojant kompetentingų institucijų patvirtintas sistemas, ►C1 išskyrus atvejus, kai ji yra priėmusi Komisijos patvirtintą mėginių ėmimo planą, grindžiamą rizikos įvertinimu grindžiama metodika, kurią 119 straipsnyje nurodyta tvarka patvirtino Komisija. ◄

2. Nepažeidžiant konkrečių nuostatų žuvininkystės produktai pasveriami iškrovimo metu prieš jų saugojimą, išgabenimą ar pardavimą.

3. Nukrypdamos nuo 2 dalies nuostatų, valstybės narės gali leisti žuvininkystės produktus sverti žvejybos laive laikantis 1 dalyje nurodyto mėginių ėmimo plano.

4. Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai arba kitos įstaigos ar asmenys, atsakingi už žuvininkystės produktų pirminį pardavimą valstybėje narėje, atsako už svėrimo operacijų tikslumą, išskyrus atvejus, kai pagal 3 dalį sveriama žvejybos laive, nes tokiu atveju už tikslumą atsako žvejybos laivo kapitonas.

5. Sveriant nustatytas svoris nurodomas pildant iškrovimo deklaracijas, važtos dokumentus, pardavimo pažymas ir perėmimo deklaracijas.

6. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje pirmą kartą iškrauti žuvininkystės produktų kiekiai, prieš išgabenant juos iš iškrovimo vietos į kitą vietą, būtų pasverti dalyvaujant pareigūnams.

7. Išsamios rizikos įvertinimu grindžiamą svėrimo metodiką ir procedūrą reglamentuojančios taisyklės gali būti nustatytos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Nukrypdamos nuo 60 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali leisti žuvininkystės produktus sverti po to, kai jie buvo išgabenti iš iškrovimo vietos, jei jie gabenami į atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančią paskirties vietą ir jei ši valstybė narė yra priėmusi kontrolės planą, kuris yra patvirtintas Komisijos ir grindžiamas rizikos įvertinimu pagrįsta metodika, kurią 119 straipsnyje nurodyta tvarka patvirtino Komisija.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės, kurioje žuvininkystės produktai iškraunami, kompetentingos institucijos gali leisti registruotiems pirkėjams, registruotiems aukcionams arba kitoms įstaigoms ar asmenims, atsakingiems už žuvininkystės produktų pirminį pardavimą kitoje valstybėje narėje, išgabenti šiuos produktus prieš pasveriant. Šiam leidimui taikoma 94 straipsnyje nurodyta atitinkamų valstybių narių tarpusavyje taikomos bendros kontrolės programa, kuri yra patvirtinta Komisijos ir grindžiama rizikos įvertinimu pagrįsta metodika, kurią 119 straipsnyje nurodyta tvarka patvirtino Komisija.

►C1 1. Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai arba kitos valstybių narių įgaliotos įstaigos ar asmenys, kurių metinė pirminio žuvininkystės produktų pardavimo apyvarta mažesnė nei 200 000 EUR ◄ ir kurie atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pirminį pardavimą, valstybės narės, kurios teritorijoje įvyko pirminis pardavimas, kompetentingoms institucijoms per 48 valandas po pirminio pardavimo pateikia, jei įmanoma - elektroninėmis priemonėmis, pardavimo pažymą. Už pardavimo pažymos tikslumą atsako pirkėjai, aukcionai, įstaigos arba asmenys.

2. Valstybė narė gali įpareigoti ar įgalioti registruotus pirkėjus, registruotus aukcionus arba kitas valstybių narių įgaliotas įstaigas ar asmenis, kurių metinė pirminio žuvininkystės produktų pardavimo apyvarta mažesnė nei 200 000 EUR, elektroninėmis priemonėmis registruoti ir perduoti 64 straipsnio 1 dalyje paminėtus duomenis.

3. Jei valstybė narė, kurios teritorijoje vyksta pirminis pardavimas, nėra laivo, kuris iškrovė žuvį, vėliavos valstybė, ji užtikrina, kad pardavimo pažymos kopija gavus atitinkamą informaciją būtų pateikta, jei įmanoma elektroninėmis priemonėmis, vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

4. Jei pirminis žuvininkystės produktų pardavimas vyksta ne toje valstybėje narėje, kurioje produktai buvo iškrauti, už pirminio pardavimo kontrolę atsakinga valstybė narė užtikrina, kad gavus pardavimo pažymą šios pardavimo pažymos kopija būtų pateikta, jei įmanoma elektroninėmis priemonėmis, už atitinkamų produktų iškrovimo kontrolę atsakingoms kompetentingoms institucijoms ir laivo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

5. Kai iškraunama ne Bendrijos teritorijoje, o pirminis pardavimas vyksta trečiojoje šalyje, žvejybos laivo kapitonas ar jo atstovas per 48 valandas po pirminio pardavimo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai pateikia, jei įmanoma elektroninėmis priemonėmis, pardavimo pažymos kopiją arba bet kokį lygiavertį dokumentą, kuriame pateikiama tokia pat informacija.

6. Jei pardavimo pažymos duomenys nesutampa su sąskaitos faktūros arba ją pakeičiančio dokumento duomenimis, kaip nurodyta 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos ( 26 ) 218 ir 219 straipsniuose, valstybė narė priima nuostatas, būtinas užtikrinti, kad informacija apie kainą be mokesčio už prekių pristatymą pirkėjui būtų identiška sąskaitoje faktūroje pateiktai informacijai. Valstybės narės priima nuostatas, būtinas užtikrinti, kad informacija apie kainą be mokesčio už prekių pristatymą pirkėjui būtų identiška sąskaitoje faktūroje pateiktai informacijai.

►C1 1. Registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai arba kitos valstybių narių įgaliotos įstaigos ar asmenys, kurių metinė pirminio žuvininkystės produktų pardavimo apyvarta yra 200 000 EUR ar didesnė ◄ , elektroninėmis priemonėmis registruoja 64 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją ir elektroninėmis priemonėmis per 24 valandas po pirminio pardavimo užbaigimo ją pateikia valstybės narės, kurios teritorijoje įvyko pirminis pardavimas, kompetentingoms institucijoms.

2. Valstybės narės tokiu pačiu būdu (elektroninėmis priemonėmis) perduoda informaciją apie 62 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas pardavimo pažymas.

1. 62 ir 63 straipsniuose nurodytose pardavimo pažymose pateikiami šie duomenys

2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Komisija 119 straipsnyje nurodyta tvarka gali netaikyti įpareigojimo pateikti valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba kitoms įgaliotoms įstaigoms žuvininkystės produktų, iškrautų iš tam tikrų kategorijų Bendrijos žvejybos laivų, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 10 metrų, arba iškrautų žuvininkystes produktų, kurių kiekvienos rūšies kiekis neviršija 50 kg gyvojo svorio ekvivalento, pardavimo pažymą. Šis įpareigojimas gali būti netaikomas tik tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė pagal 16 ir 25 straipsnius yra įdiegusi priimtiną mėginių ėmimo sistemą.

2. Pirkėjui, įsigyjančiam iki 30 kg produktų, kurie po to nepateikiami rinkai, o yra skirti vien asmeniniam vartojimui, 62, 63 ir 64 straipsnių nuostatos netaikomos. Bet koks šios ribinės sumos pakeitimas priimamas 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

►C1 1. Nepažeidžiant daugiamečiuose planuose išdėstytų konkrečių nuostatų, tais atvejais, kai žuvininkystės produktus ketinama parduoti vėlesniame etape, registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai arba kitos įstaigos ar asmenys, kurių metinė pirminio žuvininkystės produktų pardavimo apyvarta mažesnė nei 200 000 EUR ◄ ir kurie atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pirminį pardavimą, per 48 valandas po iškrovimo valstybės narės, kurios teritorijoje vyksta perėmimas, kompetentingoms institucijoms pateikia perėmimo deklaraciją. Už perėmimo deklaracijos pateikimą ir jos tikslumą atsako šie pirkėjai, aukcionai ar kitos įstaigos arba asmenys.

2. Jei valstybė narė, kurioje vyksta perėmimas, nėra laivo, kuris iškrovė žuvį, vėliavos valstybė narė, ji užtikrina, kad gavus atitinkamą informaciją perėmimo deklaracijos kopija būtų pateikta, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

Perėmimo deklaracijų duomenų pildymas ir perdavimas elektroninėmis priemonėmis

►C1 1. Nepažeidžiant daugiamečiuose planuose išdėstytų konkrečių nuostatų, tais atvejais, kai žuvininkystės produktus ketinama parduoti vėlesniame etape, registruoti pirkėjai, registruoti aukcionai arba kitos įstaigos ar asmenys, kurių metinė pirminio žuvininkystės produktų pardavimo apyvarta yra 200 000 EUR ar didesnė ◄ ir kurie atsakingi už valstybėje narėje iškrautų žuvininkystės produktų pirminį pardavimą, elektroninėmis priemonėmis registruoja 66 straipsnyje nurodytą informaciją ir elektroninėmis priemonėmis per 24 valandas ją pateikia valstybės narės, kurioje vyksta perėmimas, kompetentingoms institucijoms.

2. Valstybės narės elektroninėmis priemonėmis perduoda informaciją apie 66 straipsnio 2 dalyje nurodytas perėmimo deklaracijas.

1. Prie Bendrijoje iškrautų neperdirbtų arba laive perdirbtų žuvininkystės produktų, kurių pardavimo pažyma arba perėmimo deklaracija nebuvo pateikta pagal 62, 63, 66 ir 67 straipsnius ir kurie gabenami ne į vietą, kurioje jie buvo iškrauti, o į kitą vietą, iki pirminio pardavimo turi būti pridedamas vežėjo parengtas dokumentas. Vežėjas per 48 valandas nuo pakrovimo važtos dokumentą pateikia valstybės narės, kurios teritorijoje atliktas iškrovimas, kompetentingoms institucijoms arba kitiems jos įgaliotiems subjektams.

2. Vežėjui netaikomas reikalavimas turėti lydimąjį žuvininkystės produktų važtos dokumentą, jei važtos dokumentas iki gabenimo pradžios elektroninėmis priemonėmis buvo perduotas vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, kurios tuo atveju, jei produktai gabenami ne į valstybę narę, kurioje jie buvo iškrauti, o į kitą valstybę narę, iškart gavusios važtos dokumentą jį perduoda valstybės narės, kurios teritorijoje, kaip nurodyta deklaracijoje, turi įvykti pirminis pardavimas, kompetentingoms institucijoms.

3. Jei produktai gabenami į ne valstybę narę, kurioje jie buvo iškrauti, o į kitą valstybę narę, vežėjas per 48 valandas nuo žuvininkystės produktų pakrovimo važtos dokumento kopiją taip pat pateikia valstybės narės, kurios teritorijoje, kaip nurodyta deklaracijoje, turi įvykti pirminis pardavimas, kompetentingoms institucijoms. Valstybė narė, kurioje vyksta pirminis pardavimas, gali prašyti iškrovimo valstybės narės pateikti papildomos su tuo susijusios informacijos.

6. Valstybės narės kompetentingos institucijos gali netaikyti 1 dalyje nustatyto reikalavimo, jei žuvininkystės produktai gabenami uosto teritorijoje arba ne toliau kaip 20 kilometrų nuo iškrovimo vietos.

7. Jei žuvininkystės produktai, kurių pardavimo pažymoje nurodyta, kad jie parduoti, gabenami į kitą nei jų iškrovimo vietą, vežėjas dokumentais turi galėti įrodyti, jog pardavimo sandoris įvyko.

8. Vežėjui netaikomas šiame straipsnyje nustatytas reikalavimas, jei važtos dokumentas pakeičiamas 23 straipsnyje nurodytos iškrovimo deklaracijos, susijusios su gabenamais kiekiais, kopija arba bet kokiu lygiaverčiu dokumentu, kuriame nurodoma tokia pat informacija.

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 104/2000 6 straipsnio 1 dalį valstybės narės reguliariai atlieka patikrinimus siekdamos užtikrinti, kad:

2. Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 104/2000 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų gamintojų organizacijoms taikomų taisyklių, Komisija atlieka patikrinimus ir atsižvelgdama į šių patikrinimų rezultatus prireikus gali prašyti, kad valstybės narės panaikintų pripažinimą.

3. Siekdama užtikrinti, kad kiekviena gamintojų organizacija vykdytų atitinkamų žvejybos metų veiklos programoje nustatytus įpareigojimus, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 2508/2000, kiekviena valstybė narė atlieka reikiamus patikrinimus ir skiria Reglamento (EB) Nr. 104/2000 9 straipsnio 3 dalyje numatytas nuobaudas, jeigu šie įpareigojimai nevykdomi.

Valstybės narės atlieka visus kainų ir intervencinių priemonių patikrinimus, visų pirma patikrina:

1. Valstybės narės Bendrijos vandenyse, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, vykdo priežiūrą, kuri grindžiama:

2. Jeigu stebėjimo ar aptikimo duomenys neatitinka valstybės narės turimos kitos informacijos, ši valstybė narė atlieka tyrimus, kurie gali būti reikalingi siekiant nustatyti, kokių tolesnių veiksmų reikia imtis.

3. Jeigu stebėjimas ar aptikimas yra susijęs su kitos valstybės narės ar trečiosios šalies žvejybos laivu, o informacija neatitinka pakrantės valstybės narės turimos kitos informacijos, ir jeigu ta pakrantės valstybė narė neturi galimybių imtis tolesnių veiksmų, ji savo duomenis pateikia priežiūros ataskaitoje ir tą ataskaitą, jei įmanoma elektroninėmis priemonėmis, nedelsdama perduoda vėliavos valstybei narei arba atitinkamoms trečiosioms šalims. Tais atvejais, kai priežiūros ataskaita yra susijusi su trečiosios šalies laivu, ji perduodama ir Komisijai ar jos paskirtai įstaigai.

4. Jeigu valstybės narės pareigūnas pastebi ar aptinka žvejybos laivą, vykdantį veiklą, kuri gali būti laikoma bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimu, jis nedelsdamas parengia priežiūros ataskaitą ir išsiunčia ją savo kompetentingoms institucijoms.

Veiksmai, kurių turi būti imtasi gavus informacijos apie stebėjimą ir aptikimą

1. Vėliavos valstybės narės, iš kitos valstybės narės gavusios priežiūros ataskaitą, nedelsdamos imasi veiksmų ir atlieka tokį tolesnį tyrimą, kuris reikalingas siekiant nustatyti, kokių tolesnių veiksmų reikia imtis.

2. Prireikus valstybės narės, išskyrus atitinkamą vėliavos valstybę narę, patikrina, ar pastebėtas laivas, apie kurį buvo pranešta, vykdė veiklą vandenyse, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, ir ar tame laive laikyti žuvininkystės produktai buvo iškrauti jų teritorijoje arba importuoti į ją, ir patikrina, kaip tas laivas laikėsi atitinkamų išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimų.

3. Komisija ar jos paskirta įstaiga arba, atitinkamais atvejais, vėliavos valstybė narė ir kitos valstybės narės taip pat patikrina tinkamai dokumentais pagrįstą informaciją apie pastebėtus laivus, kurią pateikia pavieniai piliečiai, pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant aplinkos apsaugos organizacijas, taip pat žuvininkystės ar žuvų prekybos sektoriaus suinteresuotųjų subjektų atstovai.

1. Tais atvejais, kai Tarybos sprendimu taikoma Bendrijos kontroliuojančių stebėtojų programa, kontroliuojantys stebėtojai žvejybos laivuose tikrina, ar žvejybos laivai laikosi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Stebėtojai vykdo visas pagal stebėtojų programą jiems paskirtas užduotis, visų pirma tikrina ir registruoja laivų žvejybos veiklą bei atitinkamus dokumentus.

2. Kontroliuojantys stebėtojai turi turėti jų užduotims atlikti reikalingą kvalifikaciją. Jie turi būti nepriklausomi nuo laivo savininko, kapitono ar įgulos narių. Jie neturi būti ekonomiškai susiję su operatoriumi.

3. Būdami žvejybos laive kontroliuojantys stebėtojai kiek įmanoma stengiasi netrukdyti žvejybos veiklai ir įprastoms laivo operacijoms ar nesikišti į tą veiklą ir operacijas.

4. Jeigu kontroliuojantis stebėtojas pastebi sunkų pažeidimą, jis nedelsdamas apie tai praneša vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.

5. Kontroliuojantys stebėtojai parengia stebėjimo ataskaitą, jei įmanoma elektroninėmis priemonėmis, ir naudodami, jei mano esant būtina, žvejybos laive turimas elektronines perdavimo priemones nedelsdami perduoda ją savo kompetentingoms institucijoms ir vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Ataskaitą valstybės narės įtraukia į 78 straipsnyje nurodytą duomenų bazę.

6. Jeigu stebėjimo ataskaitoje nurodoma, kad stebėtas laivas vykdė bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių neatitinkančią žvejybos veiklą, 4 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos imasi visų atitinkamų veiksmų šiam faktui ištirti.

7. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai paskirtiems kontroliuojantiems stebėtojams suteikia tinkamas patalpas, sudaro jiems palankias sąlygas atlikti savo darbą ir nekliudo vykdyti pareigų. Bendrijos žvejybos laivų kapitonai kontroliuojantiems stebėtojams taip pat suteikia galimybę patekti į atitinkamas laivo dalis, įskaitant sugautų kiekių saugojimo vietą, ir susipažinti su laivo dokumentais, įskaitant elektronines rinkmenas.

8. Visas išlaidas, kurias kontroliuojantys stebėtojai patiria vykdydami veiklą pagal šį straipsnį, padengia vėliavos valstybės narės. Valstybės narės gali įpareigoti tų žvejybos laivų, kurie plaukioja su jų vėliava ir vykdo atitinkamą žvejybą, operatorius apmokėti visas šias išlaidas ar jų dalį.

9. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės gali būti priimtos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Valstybės narės sudaro ir atnaujina už inspektavimą atsakingų pareigūnų sąrašą.

2. Pareigūnai vykdo pareigas pagal Bendrijos teisę. Laikydamiesi nediskriminavimo principo, jie inspektuoja jūroje, uostuose, gabenimo metu, gamybinėse patalpose ir parduodant žuvininkystės produktus.

4. Pareigūnai gali tikrinti visus atitinkamus plotus, denius ir patalpas. Jie taip pat gali tikrinti sugautus (perdirbtus ar neperdirbtus) kiekius, tinklus ar kitus žvejybos įrankius, įrangą, talpyklas ir pakuotes, kuriose yra žuvų ar žuvininkystės produktų, ir visus atitinkamus dokumentus ar elektroninėmis priemonėmis perduotą informaciją, kurią, jų manymu, būtina patikrinti siekiant nustatyti, ar laikomasi bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Šiems pareigūnams taip pat leidžiama apklausti asmenis, kurie, jų manymu, gali suteikti informacijos tuo klausimu, dėl kurio atliekamas inspektavimas.

5. Pareigūnai inspektavimą vykdo kuo mažiau trukdydami ar apsunkindami laivo ar transporto priemonės veiklą ir sugautų kiekių laikymo, perdirbimo bei pardavimo veiklą. Pareigūnai, kiek įmanoma, stengiasi užtikrinti, kad per inspektavimą nepablogėtų sugautų žuvų būklė.

6. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės, visų pirma inspektavimo metodika ir jo vykdymas, priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Operatorius sudaro sąlygas saugiai patekti į laivą, transporto priemonę ar patalpą, kurioje laikomi, perdirbami ar parduodami žuvininkystės produktai. Jis užtikrina pareigūnų saugą, netrukdo jiems eiti pareigų, negrasina jiems ir nesikiša į jų veiklą.

2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės gali būti priimtos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Po kiekvieno inspektavimo pareigūnai parengia inspektavimo ataskaitą ir perduoda ją savo kompetentingoms institucijoms. Jei įmanoma, ši ataskaita parengiama ir perduodama elektroninėmis priemonėmis. Atlikus su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo inspektavimą, inspektavimo ataskaitos kopija nedelsiant siunčiama atitinkamai vėliavos valstybei narei, jei inspektavimo metu nustatyta, jog esama pažeidimų. Atlikus su trečiosios šalies vėliava plaukiojančio žvejybos laivo inspektavimą, inspektavimo ataskaitos kopija nedelsiant siunčiama atitinkamos trečiosios šalies kompetentingai institucijai, jei inspektavimo metu nustatyta, jog esama pažeidimų. Jeigu inspektuojama vandenyse, kurie priklauso kitos valstybės narės jurisdikcijai, inspektavimo ataskaitos kopija nedelsiant siunčiama tai valstybei narei.

2. Pareigūnai apie inspektavimo rezultatus praneša operatoriui, kuris turi turėti galimybę pateikti pastabas apie inspektavimą ir jo rezultatus. Operatoriaus pastabos įrašomos į inspektavimo ataskaitą. Pareigūnai žvejybos žurnale nurodo, kad laivas buvo inspektuotas.

3. Inspektavimo ataskaitos kopija operatoriui nusiunčiama kuo greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo inspektavimo užbaigimo.

4. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

Bendrijos inspektorių ar kitos valstybės narės ar Komisijos pareigūnų parengtos inspektavimo ir priežiūros ataskaitos yra priimtini įrodymai bet kurios valstybės narės administraciniame ar baudžiamajame procese. Faktams nustatyti jos laikomos lygiavertėmis valstybių narių inspektavimo ir priežiūros ataskaitoms.

1. Valstybės narės sukuria ir reguliariai atnaujina elektroninę duomenų bazę, į kurią įkelia visas tų valstybių narių pareigūnų parengtas inspektavimo ir priežiūros ataskaitas.

2. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. 119 straipsnyje nurodyta tvarka Komisija sudaro Bendrijos inspektorių sąrašą.

2. Nepažeisdami pakrantės valstybių narių tiesioginės atsakomybės, Bendrijos inspektoriai gali atlikti inspektavimus pagal šį reglamentą Bendrijos vandenyse ir Bendrijos žvejybos laivuose, kurie plaukioja ne Bendrijos vandenyse.

4. Siekdami įvykdyti savo užduotis ir laikydamiesi 5 dalies nuostatų Bendrijos inspektoriai turi teisę nedelsiant:

tokiu pačiu mastu ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir valstybės narės, kurioje atliekamas inspektavimas, pareigūnai.

5. Bendrijos inspektoriai neturi policijos ar teisėsaugos pareigūnų įgaliojimų už jų kilmės valstybės narės teritorijos ar Bendrijos vandenų, į kuriuos jų kilmės valstybė narė turi suverenias teises ir kurie priklauso jos jurisdikcijai, ribų.

6. Bendrijos inspektoriais paskirti Komisijos ar jos paskirtos įstaigos pareigūnai neturi policijos ar teisėsaugos pareigūnų įgaliojimų.

7. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Nepažeisdama pakrantės valstybės narės tiesioginės atsakomybės, valstybė narė su jos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus gali inspektuoti visuose Bendrijos vandenyse, į kuriuos kitos valstybės narės neturi suverenių teisių.

2. Pagal šį reglamentą valstybė narė inspektuoti kitos valstybės narės žvejybos laivų žvejybos veiklą visuose Bendrijos vandenyse, į kuriuos kita valstybė narė neturi suverenių teisių, gali:

3. Valstybė narė turi teisę inspektuoti tarptautiniuose vandenyse su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančius Bendrijos žvejybos laivus.

4. Su jos ar kitos valstybės narės vėliava trečiųjų šalių vandenyse plaukiojančius Bendrijos žvejybos laivus valstybė narė gali inspektuoti pagal tarptautinius susitarimus.

5. Taikydamos šį straipsnį valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri vykdo informacijos centro funkcijas. Valstybės narės informacijos centras turi veikti 24 valandas per parą.

1. Sprendimą dėl valstybės narės prašymo leisti inspektuoti žvejybos laivus Bendrijos vandenyse, į kuriuos prašančioji valstybė narė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jos jurisdikcijai, kaip nurodyta 80 straipsnio 2 dalies a punkte, atitinkama pakrantės valstybė narė priima per 12 valandų nuo prašymo pateikimo arba per pagrįstą laikotarpį, jei prašymas pateiktas dėl persekiojimo, pradėto inspektuojančios valstybės narės vandenyse.

2. Apie sprendimą prašančiajai valstybei narei pranešama nedelsiant. Sprendimai taip pat perduodami Komisijai arba jos paskirtai įstaigai.

3. Prašymas išduoti leidimą gali būti visiškai ar iš dalies atmestas tik tuo atveju, jei tai būtina. Pranešimas apie atmetimą ir jo priežastis nedelsiant siunčiamas prašančiajai valstybei narei, Komisijai ar jos paskirtai įstaigai.

Jeigu atsižvelgęs į inspektuojant surinktą informaciją ar kitus atitinkamus duomenis pareigūnas turi pagrindą manyti, kad pažeistos bendrosios žuvininkystės politikos taisyklės, jis:

1. Jeigu pažeidimas nustatytas atlikus inspektavimą pagal 80 straipsnį, inspektuojanti valstybė narė inspektavimo ataskaitos santrauką nedelsdama pateikia pakrantės valstybei narei arba, jei inspektavimas atliktas ne Bendrijos vandenyse, atitinkamo žvejybos laivo vėliavos valstybei narei. Visa inspektavimo ataskaita per 15 dienų nuo inspektavimo pateikiama pakrantės valstybei narei ir vėliavos valstybei narei.

2. Pakrantės valstybė narė arba, jei inspektavimas atliktas ne Bendrijos vandenyse, atitinkamo žvejybos laivo vėliavos valstybė narė imasi visų atitinkamų priemonių dėl 1 dalyje nurodyto pažeidimo.

1. Vėliavos valstybė narė arba pakrantės valstybė narė, kurios vandenyse žvejybos laivas, kaip įtariama:

gali pareikalauti, kad toks žvejybos laivas nedelsdamas plauktų į uostą, kad būtų atliktas išsamus tyrimas (šis reikalavimas taikomas kartu su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 IX skyriuje nurodytomis priemonėmis).

2. Pakrantės valstybė narė nedelsdama nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka vėliavos valstybei narei praneša apie 1 dalyje nurodytą tyrimą.

3. Pareigūnai žvejybos laive gali likti tol, kol bus visiškai užbaigtas 1 dalyje nurodytas tyrimas.

4. 1 dalyje nurodyto žvejybos laivo kapitonas nutraukia visą žvejybos veiklą ir pareikalavus plaukia į uostą.

Nepažeisdamos 83 straipsnio 2 dalies ir 86 straipsnio, tais atvejais, kai inspektavimo metu arba po jo kompetentingos institucijos nustato, kad buvo pažeistos bendrosios žuvininkystės politikos taisyklės, inspektuojančios valstybės narės kompetentingos institucijos pagal VIII antraštinę dalį imasi atitinkamų priemonių prieš laivo, susijusio su pažeidimu, kapitoną ar bet kurį kitą už pažeidimą atsakingą juridinį arba fizinį asmenį.

1. Valstybė narė, kurios teritorijoje ar vandenyse buvo nustatytas pažeidimas, to pažeidimo nagrinėjimą gali perduoti vėliavos valstybės narės arba valstybės narės, kurios pilietis yra pažeidimą padaręs asmuo, kompetentingoms institucijoms, jeigu ta valstybė narė sutinka ir jeigu labiau tikėtina, kad perdavus pažeidimo nagrinėjimą bus pasiektas 89 straipsnio 2 dalyje nurodytas rezultatas.

2. Vėliavos valstybė narė pažeidimo nagrinėjimą gali perduoti inspektuojančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms, jeigu ta valstybė narė sutinka ir jeigu labiau tikėtina, kad perdavus pažeidimo nagrinėjimą bus pasiektas 89 straipsnio 2 dalyje nurodytas rezultatas.

Valstybės narės imasi visų atitinkamų priemonių visų pažeidimų, kuriuos Bendrijos inspektoriai nustatė vandenyse, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, arba su jų vėliava plaukiojančiame žvejybos laive, atžvilgiu.

Taisomosios priemonės, kurių imamasi, jeigu iškrovimo ar perkrovimo valstybė narė nenagrinėja pažeidimo

1. Jeigu iškrovimo arba perkrovimo valstybė narė yra ne vėliavos valstybė narė ir jos kompetentingos institucijos nesiima atitinkamų priemonių prieš pažeidimą padariusius fizinius ar juridinius asmenis arba jeigu ji neperduoda pažeidimo nagrinėjimo pagal 86 straipsnį, neteisėtai iškrautus ar perkrautus žuvų kiekius galima išskaičiuoti iš iškrovimo ar perkrovimo valstybei narei skirtos kvotos.

2. Iš iškrovimo arba perkrovimo valstybės narės kvotos išskaičiuotinus žuvų kiekius 119 straipsnyje nurodyta tvarka Komisija nustato pasikonsultavusi su dviem atitinkamomis valstybėmis narėmis.

3. Jeigu iškrovimo arba perkrovimo valstybės narės atitinkama kvota jau išnaudota, taikomas 37 straipsnis. Tuo tikslu laikoma, kad neteisėtai iškrautų ar perkrautų žuvų kiekiai yra lygūs žalos, kurią patyrė vėliavos valstybė narė, dydžiui, kaip nurodyta tame straipsnyje.

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų sistemingai imamasi atitinkamų priemonių, įskaitant administracinius veiksmus ar baudžiamojo proceso veiksmus pagal jų nacionalinę teisę, prieš fizinius ar juridinius asmenis, kurie įtariami pažeidę kurią nors bendrosios žuvininkystės politikos taisyklę.

2. Pagal atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas apskaičiuojamas toks bendras sankcijų ir papildomų sankcijų lygis, kad būtų užtikrinta, kad pažeidimus padarę asmenys iš esmės netektų šiuos pažeidimus įvykdžius gautos ekonominės naudos, nepažeidžiant teisėtos teisės vykdyti profesinę veiklą. Šiomis sankcijomis taip pat užtikrinama, kad rezultatai atitiktų tokių pažeidimų sunkumą ir taip būtų veiksmingai atgrasoma nuo kitų panašių pažeidimų.

3. Valstybės narės gali taikyti sistemą, pagal kurią bauda būtų proporcinga juridinio asmens apyvartai arba finansinei naudai, gautai ar planuotai gauti padarius pažeidimą.

4. Valstybės narės, kurios jurisdikcijoje padarytas pažeidimas, kompetentingos institucijos pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras nedelsdamos praneša vėliavos valstybei narei, valstybei narei, kurios pilietis yra pažeidėjas, arba bet kuriai kitai valstybei narei, kuri gali būti suinteresuota tolesne eiga, apie administracinius veiksmus, baudžiamąjį procesą ar kitas priemones, kurių buvo imtasi, ir apie bet kokį galutinį su tokiu pažeidimu susijusį sprendimą, įskaitant pagal 92 straipsnį paskirtų taškų skaičių.

1. Taikant šį reglamentą sunkiais pažeidimais laikomi ne tik Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje nurodyti pažeidimai, bet ir toliau išvardytos veikos, atsižvelgiant į atitinkamo pažeidimo sunkumą, kurį nustato valstybės narės kompetentinga institucija, atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, žalos pobūdį, jos dydį, pažeidėjo ekonominę padėtį ir pažeidimo mastą ar pasikartojantį pobūdį:

2. Valstybės narės užtikrina, kad sunkų pažeidimą padariusiam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už sunkų pažeidimą, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios administracinės sankcijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 IX skyriuje numatytas sankcijas ir priemones.

3. Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 44 straipsnio 2 dalies nuostatų valstybės narės taiko sankciją, kuri veiksmingai atgraso ir kuri, jeigu tinkama, apskaičiuojama pagal padarius sunkų pažeidimą gautų žuvininkystės produktų vertę.

4. Nustatydamos sankcijos dydį, valstybės narės atsižvelgia ir į žuvininkystės ištekliams bei jūrų aplinkai padarytos žalos dydį.

5. Valstybės narės taip pat arba alternatyviai gali taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias baudžiamąsias sankcijas.

6. Kartu su šiame skyriuje numatytomis sankcijomis galima taikyti kitas sankcijas ar priemones, ypač nurodytąsias Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 45 straipsnyje.

Valstybės narės imasi neatidėliotinų priemonių, kad žvejybos laivų kapitonams, ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie buvo užklupti darantys sunkų pažeidimą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje, būtų užkirstas kelias toliau daryti šiuos pažeidimus.

1. Valstybės narės taiko taškų, skiriamų už sunkius pažeidimus, nurodytus Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte, sistemą, pagal kurią žvejybos licencijos turėtojui už bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimą skiriamas atitinkamas taškų skaičius.

2. Kai fizinis asmuo padaro bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių sunkų pažeidimą arba kai juridinis asmuo laikomas atsakingu už tokį sunkų pažeidimą, žvejybos licencijos turėtojui už pažeidimą skiriamas atitinkamas taškų skaičius. Skirtų taškų skaičius perkeliamas visiems būsimiems to žvejybos laivo žvejybos licencijos turėtojams, jei laivas parduodamas, perduodamas ar kitu būdu keičiamos nuosavybės į jį teisės po pažeidimo datos. Žvejybos licencijos turėtojui suteikiama teisė į sprendimo peržiūrą pagal nacionalinę teisę.

3. Kai bendras taškų skaičius tampa lygus nustatytam taškų skaičiui ar jį viršija, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas bent dviem mėnesiams. Jei dėl to, kad licencijos turėtojui buvo skirtas nustatytas taškų skaičius, žvejybos licencijos galiojimas sustabdomas antrą kartą, jis sustabdomas keturiems mėnesiams, jei trečią kartą –aštuoniems mėnesiams, jei ketvirtą kartą – vieneriems metams. Jeigu nustatytas taškų skaičius turėtojui skiriamas penktą kartą, žvejybos licencija galutinai panaikinama.

4. Jeigu žvejybos licencijos turėtojas per trejus metus nuo paskutinio sunkaus pažeidimo dienos nepadaro kito sunkaus pažeidimo, visi į žvejybos licenciją įrašyti taškai išbraukiami.

5. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės priimamos laikantis 119 straipsnyje nurodytos tvarkos.

6. Valstybės narės taip pat įdiegia taškų sistemą, pagal kurią laivo kapitonui už jo padarytus sunkius bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus skiriami atitinkami taškai.

1. Valstybės narės nacionaliniame registre registruoja visus bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimus, kuriuos padarė su jų vėliava plaukiojantys laivai arba jų piliečiai, įskaitant jiems skirtas sankcijas ir paskirtų taškų skaičių. Valstybės narės savo nacionaliniame pažeidimų registre taip pat registruoja su jų vėliava plaukiojančių žvejybos laivų arba jų piliečių padarytus pažeidimus, kurie nagrinėjami kitose valstybėse narėse, kai iš turinčios jurisdikciją valstybės narės pagal 90 straipsnį gauna pranešimą apie galutinį sprendimą.

2. Vykdydamos tolesnius veiksmus, susijusius su bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimu, valstybės narės gali prašyti kitų valstybių narių iš savo nacionalinių registrų pateikti informaciją apie žvejybos laivus ir asmenis, kurie įtariami padarę atitinkamą pažeidimą arba kurie buvo užklupti darantys atitinkamą pažeidimą.

3. Jeigu valstybė narė prašo, kad kita valstybė narė pateiktų informaciją apie priemones, kurių imtasi dėl pažeidimo, ta kita valstybė narė gali pateikti susijusią informaciją apie atitinkamus žvejybos laivus ir asmenis.

4. Nacionaliniuose pažeidimų registruose pateikti duomenys laikomi tik tol, kol jie reikalingi šio reglamento tikslams, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau kaip trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo kitų metų po tų, kuriais informacija buvo užregistruota.

Valstybės narės tarpusavyje ir kiekviena savo iniciatyva gali vykdyti su žuvininkystės veikla susijusias kontrolės, inspektavimo ir priežiūros programas.

1. Pasitarusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis, Komisija 119 straipsnyje nurodyta tvarka gali nuspręsti, kuriai žvejybos rūšiai bus taikomos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos.

2. 1 dalyje nurodytose specialiosiose kontrolės ir inspektavimo programose nustatomi inspektavimo veiklos tikslai, prioritetai, procedūros ir gairės. Šios gairės grindžiamos rizikos valdymo principais ir periodiškai persvarstomos išanalizavus pasiektus rezultatus.

3. Įsigaliojus daugiamečiam planui ir prieš pradedant vykdyti specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą, kiekviena valstybė narė parengia rizikos valdymo principais pagrįstus tikslinius inspektavimo veiklos standartus.

4. Atitinkamos valstybės narės priima reikiamas priemones, kuriomis siekiama užtikrinti specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų vykdymą, visų pirma susijusias su būtinais žmogiškaisiais bei materialiniais ištekliais ir laikotarpiais bei zonomis, kuriose šie ištekliai turi būti naudojami.

1. Komisija kontroliuoja ir vertina, kaip valstybės narės taiko bendrosios žuvininkystės politikos taisykles, nagrinėdama informaciją bei dokumentus, atlikdama patikras, savarankiškus inspektavimus bei auditą, ir sudaro palankesnes sąlygas joms koordinuoti veiklą bei bendradarbiauti. Šiuo tikslu Komisija savo nuožiūra ir pasitelkusi savo išteklius gali inicijuoti ir atlikti tyrimus, patikras, inspektavimą ir auditą. Ji visų pirma gali tikrinti:

2. Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, kad padėtų jai įvykdyti jos užduotis. Valstybės narės užtikrina, kad apie pagal šią antraštinę dalį atliekamas patikras, savarankiškus inspektavimus bei auditą nebūtų viešai skelbiama, kai viešumas kenkia užduočių atlikimui vietoje. Kai Komisijos pareigūnams iškyla sunkumų vykdant savo pareigas, atitinkamos valstybės narės sudaro sąlygas Komisijai vykdyti užduotis ir suteikia Komisijos pareigūnams galimybę įvertinti konkrečias kontrolės bei inspektavimo operacijas.

Valstybės narės suteikia Komisijai tokią paramą, kokios jai reikia jos užduotims atlikti.

1. Komisijos pareigūnai gali atlikti patikras ir inspektavimus žvejybos laivuose, taip pat įmonių bei kitų įstaigų patalpose, kuriose vykdoma su bendrąja žuvininkystės politika susijusi veikla, jiems suteikiama galimybė gauti visą informaciją ir dokumentus, kurių jiems reikia jų pareigoms vykdyti, tokios pat apimties ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir valstybės narės, kurioje atliekama patikra ir inspektavimas, pareigūnai.

2. Jiems suteikiama teisė paimti atitinkamų rinkmenų kopijas ir būtinus ėminius, jei jie turi pagrįstų priežasčių manyti, kad nesilaikoma bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių. Jie gali prašyti, kad būtų atskleista inspektuojamose patalpose esančių asmenų tapatybė.

3. Komisijos pareigūnai neturi didesnių įgaliojimų nei nacionaliniai inspektoriai; jie neturi policijos ar teisėsaugos pareigūnų įgaliojimų.

4. Komisijos pareigūnai pateikia raštišką įgaliojimą, kuriame nurodoma jų tapatybė ir statusas.

5. Komisija savo pareigūnams parengia rašytinius nurodymus, kuriuose išdėsto jų įgaliojimus ir jų darbo tikslus.

1. Kai, Komisijos nuomone, būtina, jos pareigūnai gali dalyvauti nacionalinėms kontrolės institucijoms vykdant kontrolės veiklą. Atlikdama šias patikros užduotis Komisija užmezga reikiamus ryšius su valstybėmis narėmis, kad, jeigu įmanoma, būtų parengta abipusiai priimtina patikros programa.

2. Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad atitinkamos įstaigos ar asmenys sutiktų, kad būtų atliekamos 1 dalyje nurodytos patikros.

3. Jeigu pirminėje patikros programoje numatytų kontrolės ir inspektavimo operacijų neįmanoma atlikti dėl pagrįstų priežasčių, Komisijos pareigūnai, palaikydami ryšius su atitinkamos valstybės narės kompetentingomis institucijomis, ir joms pritarus iš dalies pakeičia pirminę patikros programą.

4. Jeigu kontrolės ir inspektavimo užduotys atliekamos jūroje arba orlaiviais, kontrolės ir patikrinimo operacijoms vadovauja tik laivo kapitonas ar orlaivio vadas. Vadovaudamas operacijoms jis tinkamai atsižvelgia į 1 dalyje nurodytą patikros programą.

5. Komisija gali pasirūpinti, kad valstybėje narėje besilankančius jos pareigūnus kaip stebėtojai lydėtų vienas ar daugiau kitos valstybės narės pareigūnų. Gavusi Komisijos prašymą, net ir iš anksto neįspėjus, siunčiančioji valstybė narė paskiria nacionalinius pareigūnus stebėtojais. Valstybės narės taip pat gali sudaryti nacionalinių pareigūnų, kuriuos Komisija gali kviesti dalyvauti šiose kontrolės ir inspektavimo operacijose, sąrašą. Komisija savo nuožiūra gali kviestis į šį sąrašą įrašytus nacionalinius pareigūnus ar tuos, apie kuriuos jai buvo pranešta. Tam tikrais atvejais Komisija gali perduoti sąrašą visoms valstybėms narėms.

6. Komisijos pareigūnai, jei jų nuomone tai būtina, gali nuspręsti atlikti šiame straipsnyje nurodytą patikrą be išankstinio pranešimo.

1. Jeigu yra priežasčių manyti, kad taikant bendrosios žuvininkystės politikos taisykles padaryta pažeidimų, Komisija gali imtis savarankiško inspektavimo. Šį inspektavimą ji atlieka savo iniciatyva ir nedalyvaujant atitinkamos valstybės narės pareigūnams.

2. Visus operatorius galima savarankiškai inspektuoti, jeigu tai laikoma būtina.

3. Vykdant savarankišką inspektavimą valstybės narės teritorijoje arba vandenyse, kurie priklauso jos jurisdikcijai arba į kuriuos ji turi suverenias teises, taikomos tos valstybės narės procesinės taisyklės.

4. Jei Komisijos pareigūnai nustato sunkų šio reglamento nuostatų pažeidimą valstybės narės teritorijoje ar vandenyse, į kuriuos ji turi suverenias teises ar kurie priklauso jos jurisdikcijai, jie apie tai nedelsdami informuoja atitinkamos valstybės narės kompetentingas institucijas, kurios imasi atitinkamų priemonių dėl šio pažeidimo.

Komisija gali atlikti valstybių narių kontrolės sistemų auditą. Atliekant auditą visų pirma gali būti vertinama:

1. Atlikus patikras ir savarankiškus inspektavimus, per vieną dieną po jų atlikimo Komisija atitinkamoms valstybėms narėms praneša jų preliminarius rezultatus.

2. Komisijos pareigūnai po kiekvienos patikros, savarankiško inspektavimo ar audito parengia patikros, savarankiško inspektavimo ar audito ataskaitą. Užbaigus patikrą, savarankišką inspektavimą ar auditą, jų ataskaitos per mėnesį pateikiamos atitinkamai valstybei narei. Valstybėms narėms sudaroma galimybė per vieną mėnesį pareikšti pastabas dėl ataskaitos išvadų.

3. Remdamosi 2 dalyje nurodyta ataskaita, valstybės narės imasi reikiamų veiksmų.

4. Komisija galutines patikros, savarankiško inspektavimo ir audito ataskaitas kartu su atitinkamos valstybės narės pastabomis skelbia saugiojoje savo oficialios svetainės dalyje.

Tolesni su patikros, savarankiško inspektavimo ir audito ataskaitomis susiję veiksmai

1. Valstybės narės Komisijai pateikia tokią atitinkamą informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, kokios Komisija paprašo. Prašyme pateikti tokią informaciją Komisija konkrečiai nurodo pagrįstą laiką, per kurį ji turi būti pateikta.

2. Jeigu Komisija mano, kad įgyvendinant bendrosios žuvininkystės politikos taisykles padaryta pažeidimų arba kad galiojančios kontrolės nuostatos ir metodai tam tikrose valstybėse narėse nėra veiksmingi, ji apie tai praneša atitinkamoms valstybėms narėms, kurios atlieka administracinį tyrimą, kuriame gali dalyvauti Komisijos pareigūnai.

3. Atitinkamos valstybės narės Komisijai praneša apie tyrimo rezultatus ir nusiunčia ataskaitą, parengtą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo Komisijos prašymo gavimo. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti tik gavusi tinkamai pagrįstą valstybės narės prašymą, kuriuo pagrįstai prašoma pratęsti šį laikotarpį.

4. Jeigu atlikus 2 dalyje nurodytą administracinį tyrimą pažeidimai nepašalinami arba jeigu vykdydama 98 ir 99 straipsniuose nurodytas patikras ar savarankiškus inspektavimus arba 100 straipsnyje nurodytą auditą Komisija nustato valstybės narės kontrolės sistemos trūkumų, Komisija kartu su ta valstybe nare parengia veiksmų planą. Valstybė narė imasi visų būtinų priemonių tam veiksmų planui įgyvendinti.

PRIEMONĖS, KURIOMIS UŽTIKRINAMA, KAD VALSTYBĖS NARĖS LAIKYTŲSI BENDROSIOS ŽUVININKYSTĖS POLITIKOS TIKSLŲ

Žvejybos uždraudimas tais atvejais, kai nesilaikoma bendrosios žuvininkystės politikos tikslų

1. Jeigu valstybė narė nevykdo savo įsipareigojimų įgyvendinant daugiametį planą ir jeigu Komisija turi įrodymų, kad nevykdant šių įsipareigojimų gali būti padaryta didelė žala atitinkamų išteklių išsaugojimui, Komisija gali paskelbti, kad atitinkamai valstybei narei laikinai uždraudžiama žvejyba, kuriai minėti trūkumai turi įtakos.

2. Komisija atitinkamai valstybei narei raštu pateikia savo išvadas bei atitinkamus dokumentus ir nustato ne ilgesnį kaip dešimties darbo dienų terminą, per kurį valstybė narė turi įrodyti, kad tą žvejybą galima saugiai vykdyti.

3. 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos tik jeigu valstybė narė per 2 dalyje nurodytą terminą neatsako į Komisijos prašymą arba jeigu manoma, kad atsakymas nepakankamas, arba jeigu iš atsakymo galima daryti aiškią išvadą, kad būtinos priemonės neįgyvendintos.

4. Komisija paskelbia apie žvejybos draudimo panaikinimą, jeigu patenkindama Komisijos reikalavimus valstybė narė raštiškai įrodo, kad tą žvejybą galima saugiai vykdyti.

1. Kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas kvotas, ji atlieka išskaitymus iš tos valstybės narės būsimų kvotų.

2. Jei valstybė narė pereikvoja atitinkamais metais jos turimą kvotą, išteklių arba išteklių grupės paskyrimą ar dalį, Komisija kitais metais ar per kelerius ateinančius metus atlieka išskaitymus iš pereikvojusios valstybės narės metinės kvotos, paskyrimo ar dalies taikydama daugiklį pagal šią lentelę:

Vis dėlto visais atvejais, kai su leidžiamu iškrovimu susijęs pereikvotas išteklių kiekis yra 100 tonų ar mažesnis, atliekamas išskaitymas lygus „pereikvotam išteklių kiekiui * 1,00“.

3a. Nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių, sužvejotam kiekiui, kuriam taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal 2013 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos ( 27 ) 15 straipsnį, netaikomas joks daugiklis, jei pereikvotų išteklių kiekio ir leidžiamo iškrovimo santykis neviršija 10 %.

4. Jei valstybė narė pereikvojo ankstesniais metais turėtą kvotą, išteklių arba išteklių grupės paskyrimą ar dalį, Komisija, pasikonsultavusi su ta valstybe nare, gali 119 straipsnyje nurodyta tvarka išskaityti kvotas iš būsimų tos valstybės narės kvotų atsižvelgdama į pereikvojimo lygį.

5. Jeigu išskaičiavimas pagal 1 ir 2 dalis iš pereikvotos kvotos, išteklių arba išteklių grupės paskyrimo ar dalies negali būti atliktas, nes atitinkama valstybė narė neturi ar neturi pakankamai kvotos, išteklių ar išteklių grupės paskyrimo ar dalies, Komisija, pasikonsultavusi su ta valstybe nare, pagal 1 dalį kitais metais ar per kelerius ateinančius metus gali atlikti išskaitymus iš tai valstybei narei tame pačiame geografiniame rajone paskirtų ar tokios pačios komercinės vertės kitų išteklių ar išteklių grupės kvotų.

6. Išsamios šio straipsnio taikymo, visų pirma atitinkamų kiekių nustatymo, taisyklės gali būti patvirtintos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas žvejybos pastangas, ji atlieka išskaitymus iš tos valstybės narės būsimų žvejybos pastangų.

2. Jei viršijamos valstybės narės tam tikrame geografiniame rajone ar tam tikrai žvejybos rūšiai skirtos žvejybos pastangos, Komisija kitais metais ar per kelerius ateinančius metus atlieka išskaitymus iš tos valstybės narės atitinkamame geografiniame rajone ar tam tikrai žvejybos rūšiai skirtų žvejybos pastangų taikydama daugiklį pagal šią lentelę:

3. Jei išskaitymo pagal 2 dalį iš viršytų didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų negalima atlikti nes atitinkama valstybė narė neturi ar turi nepakankamai didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, Komisija pagal 2 dalį kitais metais ar per kelerius ateinančius metus gali atlikti išskaitymus iš tai valstybei narei tame pačiame geografiniame rajone paskirtos žvejybos pastangos.

4. Išsamios šio straipsnio taikymo, visų pirma atitinkamų žvejybos pastangų nustatymo, taisyklės gali būti patvirtintos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

Išskaitymai iš kvotų, jeigu nesilaikoma bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių

1. Jeigu turima įrodymų, kad valstybė narė nesilaiko taisyklių, susijusių su ištekliais, kuriems taikomi daugiamečiai planai, ir kad dėl to gali kilti didelė grėsmė šių išteklių išsaugojimui, kitais metais Komisija gali atlikti išskaitymus iš tai valstybei narei skirtų metinių kvotų, išteklių arba išteklių grupės paskyrimų ar dalių taikydama proporcingumo principą ir atsižvelgdama į tiems ištekliams padarytą žalą.

2. Komisija atitinkamai valstybei narei raštu praneša apie savo išvadas ir nustato ne ilgesnį kaip 15 darbo dienų terminą, per kurį valstybė narė turi įrodyti, kad tą žvejybos veiklą galima saugiai vykdyti.

4. Išsamios šio straipsnio taikymo, visų pirma atitinkamų kiekių nustatymo, taisyklės priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Jeigu turima įrodymų, įskaitant Komisijos atliktų mėginių ėmimo atrankos rezultatais pagrįstus įrodymus, kad žvejybos veikla ir (arba) priemonės, kurių ėmėsi valstybė narė arba valstybės narės, trukdo įgyvendinti išsaugojimo ir valdymo priemones, patvirtintas pagal daugiamečius planus, ar kelia grėsmę jūrų ekologinei sistemai ir dėl to reikia imtis skubių veiksmų, Komisija, gavusi pagrįstą bet kurios valstybės narės prašymą, arba savo iniciatyva gali nuspręsti imtis neatidėliotinų priemonių, kurios būtų taikomos ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Komisija gali dar kartą nuspręsti pratęsti neatidėliotinų priemonių taikymą ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytos neatidėliotinos priemonės yra proporcingos iškilusiai grėsmei ir joms, inter alia, priskirtina:

3. Valstybė narė 1 dalyje nurodytą prašymą tuo pat metu perduoda ir Komisijai, ir atitinkamai valstybei narei. Kitos valstybės narės savo pastabas raštu Komisijai gali pateikti per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo. Komisija sprendimą priima per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

4. Neatidėliotinos priemonės įsigalioja nedelsiant. Apie jas pranešama atitinkamoms valstybėms narėms ir paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5. Susijusios valstybės narės gali perduoti Komisijos sprendimą Tarybai per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo.

6. Per vieną mėnesį nuo perduoto dokumento gavimo dienos Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali priimti kitokį sprendimą.

1. Ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. valstybės narės sukuria kompiuterizuotą duomenų bazę, skirtą pagal šį reglamentą užregistruotiems duomenims patvirtinti, ir įdiegia patvirtinimo sistemą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad visi pagal šį reglamentą užregistruoti duomenys būtų tikslūs, išsamūs ir pateikti laikantis bendrojoje žuvininkystės politikoje nustatytų terminų. Būtent:

3. Naudojant patvirtinimo sistemą galima iškarto nustatyti duomenų neatitikimus, klaidas ir trūkstamą informaciją.

4. Valstybės narės užtikrina, kad duomenų bazėje būtų aiškiai matomi visi naudojant duomenų patvirtinimo sistemą nustatyti duomenų neatitikimai. Duomenų bazėje taip pat nurodoma, kurie duomenys buvo ištaisyti, ir pateikiamos tokio ištaisymo priežastys.

5. Jeigu nustatomas duomenų neatitikimas, atitinkama valstybė narė atlieka privalomus tyrimus; ir jeigu yra pagrindas manyti, kad buvo padarytas pažeidimas, imasi reikiamų veiksmų.

6. Valstybės narės užtikrina, kad duomenų bazėje būtų aiškiai matomos duomenų gavimo, duomenų įvesties ir duomenų patvirtinimo datos, taip pat datos, kada buvo imtasi su nustatytų neatitikimų pašalinimu susijusių tolesnių veiksmų.

7. Jeigu 2 dalyje nurodyti duomenys nėra perduodami elektroninio ryšio priemonėmis, valstybės narės užtikrina, kad į duomenų bazę jie nedelsiant būtų suvedami ranka.

8. Valstybės narės parengia nacionalinį patvirtinimo sistemos įgyvendinimo planą, į kurį įtraukiami 2 dalies a ir b punktuose išvardyti duomenys ir tolesni su neatitikimų šalinimu susiję veiksmai. Planas sudaro sąlygas valstybėms narėms nustatyti patvirtinimo ir kryžminių patikrinimų prioritetus bei tolesnius su neatitikimų šalinimu susijusius veiksmus, grindžiamus rizikos valdymu. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. planas pateikiamas Komisijai patvirtinti. Komisija patvirtina planus iki 2012 m. liepos 1 d., leidusi valstybėms narėms juos koreguoti. Plano pakeitimai kasmet pateikiami Komisijai patvirtinti.

9. Jeigu atlikusi tyrimus Komisija nustatė į valstybės narės duomenų bazę įvestų duomenų neatitikimų, pateikusi dokumentus ir pasikonsultavusi su valstybe nare ji gali reikalauti, kad valstybė narė ištirtų neatitikimo priežastis ir prireikus ištaisytų duomenis.

10. Valstybių narių sukurtos duomenų bazės ir surinkti duomenys, nurodyti šiame reglamente, laikomi autentiškais laikantis sąlygų, kurios nustatytos pagal nacionalinę teisę.

1. Valstybės narės užtikrina Komisijai ar jos paskirtai įstaigai galimybę bet kuriuo metu be išankstinio perspėjimo gauti nuotolinę prieigą prie visų 115 straipsnyje nurodytų duomenų. Be to, Komisijai suteikiama galimybė automatiškai ir rankiniu būdu parsisiųsti bet kurio laikotarpio arba bet kurio žvejybos laivų skaičiaus duomenis.

2. Valstybės narės Komisijos pareigūnams prieigą suteikia naudodama elektroninius pažymėjimus, kuriuos sukuria Komisija ar jos paskirta įstaiga.

Ši prieiga suteikiama 115 straipsnyje nurodytoje valstybių narių tinklaviečių saugiojoje dalyje.

3. Nepažeisdamos 1 ir 2 dalių nuostatų, valstybės narės iki 2012 m. birželio 30 d. gali atlikti bandomąjį (-uosius) projektą (-us) su Komisija ir jos paskirta įstaiga, susijusius su nuotoline prieiga realiuoju laiku prie valstybės narės pagal šį reglamentą įregistruotų ir patvirtintų duomenų apie žvejybos galimybes. Jei Komisija ir atitinkama valstybė narė yra patenkintos bandomojo projekto rezultatais ir tol, kol nuotoline prieiga naudojamasi laikantis susitarimo, atitinkama valstybė narė nebeprivalo teikti duomenų apie 33 straipsnio 2 ir 8 dalyse nurodytas žvejybos galimybes. Turi būti apsvarstyti ir išbandyti prieigos prie duomenų formatas bei procedūros. Valstybės narės iki 2012 m. sausio 1 d. informuoja Komisiją, jei jos planuoja vykdyti bandomuosius projektus. Nuo 2013 m. sausio 1 d. Taryba gali priimti sprendimą dėl valstybių narių vykdomo duomenų perdavimo Komisijai kitokio būdo ir dažnumo.

1. Kiekviena vėliavos valstybė narė užtikrina, kad su kitomis valstybėmis narėmis ir prireikus Komisija ar jos paskirta įstaiga būtų vykdomas tiesioginis keitimasis atitinkama informacija elektroninėmis priemonėmis, visų pirma būtų keičiamasi:

2. Kiekviena pakrantės valstybė narė užtikrina, kad su kitomis valstybėmis narėmis ir prireikus Komisija ar jos paskirta įstaiga būtų vykdomas tiesioginis keitimasis atitinkama informacija elektroninėmis priemonėmis, visų pirma siunčiant:

3. Išsamios šio skyriaus taikymo taisyklės, visų pirma reglamentuojančios duomenų kokybės patikrinimą, duomenų pateikimo terminių laikymąsi, duomenų kryžminį patikrinimą, analizę ir patikrą bei standartinio duomenų parsisiuntimo ir keitimosi duomenimis formato nustatymą, priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Šis reglamentas neturi įtakos ir jokiais būdais nekeičia Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatų užtikrintos asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis lygio, visų pirma, nekeičia nei valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su jų tvarkomais asmens duomenimis, prisiimtų remiantis Direktyva 95/46/EB, nei Bendrijos institucijų ir įstaigų įsipareigojimų, numatytų Reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos toms institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis.

2. Asmenų naudojimąsi teisėmis, susijusiomis su nacionalinėse sistemose tvarkomais jų registracijos duomenimis, reglamentuoja valstybės narės, kuri saugo jų asmens duomenis, teisė, visų pirma Direktyvą 95/46/EB įgyvendinančios nuostatos, o naudojimąsi teisėmis, susijusiomis su Bendrijos sistemose tvarkomais jų registracijos duomenimis – Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.

1. Valstybės narės ir Komisija imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad taikant šį reglamentą surinkti ir gauti duomenys būtų tvarkomi laikantis duomenims taikomų profesinės ir komercinės paslapties taisyklių.

2. Duomenys, kuriais keičiasi Valstybės narės ir Komisija, neperduodami asmenims, išskyrus tuos, kurie dirba valstybių narių ar Bendrijos institucijose ir kurių funkcijos reikalauja naudotis tokiais duomenimis, nebent duomenis perduodančios valstybės narės aiškiai išreikia sutikimą.

3. 1 dalyje nurodyti duomenys naudojami tik šiame reglamente numatytam tikslui, išskyrus atvejus, kai duomenis teikiančios valdžios institucijos duoda aiškų sutikimą juos naudoti kitiems tikslams, ir su sąlyga, kad valstybėje narėje, kurios institucija gauna duomenis, galiojančiomis nuostatomis nėra draudžiamas toks duomenų naudojimas.

4. Pagal šį reglamentą kompetentingose institucijose, teismuose, kitose valstybės institucijose ir Komisijoje ar jos paskirtoje įstaigoje dirbantiems asmenims perduotiems duomenims, kuriuos atskleidus būtų:

taikomos konfidencialumo taisyklės. Informacija gali būti visada atskleista, jei tai būtina siekiant nutraukti bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimą ar jį sutrukdyti.

5. 1 dalyje nurodytiems duomenims taikoma tokia pat apsauga, kokia panašiems duomenims taikoma pagal juos gaunančiosios valstybės narės nacionalinės teisės aktus ir atitinkamas Bendrijos institucijoms taikomas nuostatas.

6. Šis straipsnis negali būti aiškinamas taip, kad trukdytų naudoti duomenis, gautus taikant šį reglamentą, nagrinėjant bylą teisme ar teisiniame procese, kuris pradedamas dėl bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimo. Duomenis perduodančios valstybės narės kompetentingoms institucijoms pranešama apie visus atvejus, kai šie duomenys buvo naudoti šiems tikslams.

7. Šis straipsnis neturi įtakos įsipareigojimams pagal tarptautines konvencijas dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.

1. Šio reglamento tikslu kiekviena valstybė narė iki 2012 m. sausio 1 d. sukuria internetu prieinamą oficialią tinklavietę, kurioje pateikiama 115 ir 116 straipsniuose išvardyta informacija. Valstybės narės Komisijai praneša savo oficialių tinklaviečių adresus. Komisija gali nuspręsti parengti bendrus standartus ir procedūras, kad būtų užtikrintas skaidrus ryšių palaikymas tarp pačių valstybių narių ir tarp valstybių narių, Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros bei Komisijos, įskaitant reguliarų su žvejybos galimybėmis susijusios žvejybos veiklos įrašų santraukų perdavimą.

2. Kiekvienos valstybės narės oficialią tinklavietę sudaro viešai prieinama ir saugioji dalis. Toje tinklavietėje kiekviena valstybė narė pateikia, saugo ir atnaujina duomenis, kurie reikalingi kontrolės tikslais, kaip nurodyta šiame reglamente.

Viešai prieinamoje tinklavietės dalyje valstybės narės nedelsdamos skelbia toliau nurodytus duomenis arba pateikia tiesioginį saitą su jais:

1. Saugiojoje tinklavietės dalyje kiekviena valstybė narė suteikia, palaiko ir atnaujina prieigą prie šių sąrašų ir duomenų bazių:

3. Valstybė narė prieigą Komisijos pareigūnams suteikia naudodama elektroninius prieigos liudijimus, kuriuos parengia Komisija ar jos paskirta įstaiga.

4. Prieiga prie saugiosiose tinklavietės dalyse pateiktų duomenų suteikiama tik tam tikriems naudotojams, kuriems suinteresuotos valstybės narės, Komisija ar jos paskirta įstaiga suteikia leidimą. Šiems asmenims prieinami tik tie duomenys, kurie jiems reikalingi savo užduotims atlikti ir veiklai, kuria siekiama užtikrinti bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi, vykdyti; atitinkamai šie pareigūnai privalo laikytis tokių duomenų naudojimo konfidencialumo taisyklių.

5. Saugiosiose tinklavietės dalyse esantys duomenys laikomi tik tol, kol jie reikalingi šio reglamento tikslams, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpiau kaip trejus kalendorinius metus, skaičiuojant nuo metų, einančių po tų metų, kuriais informacija buvo užregistruota. Asmens duomenimis, kuriais pagal šį reglamentą turi būti keičiamasi istoriniais, statistiniais ar moksliniais tikslais, keičiamasi tik anonimine forma arba, jei tai neįmanoma, tik užšifravus duomenų subjektų tapatybę.

6. Išsamios šio skyriaus taikymo taisyklės priimamos laikantis 119 straipsnyje nurodytos tvarkos.

1. Už šio reglamento įgyvendinimą valstybėse narėse atsakingos institucijos bendradarbiauja vienos su kitomis, su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, Komisija ir jos paskirta įstaiga, kad būtų užtikrinta, kad bus laikomasi šio reglamento reikalavimų.

2. 1 dalyje nurodytu tikslu sukuriama savitarpio pagalbos sistema, kurią, be kita ko, sudaro taisyklės, taikomos keitimuisi informacija gavus išankstinį prašymą arba spontaniškai.

3. Valstybė narė, kurioje buvo vykdoma žvejybos veikla, Komisijos prašymu elektroninėmis priemonėmis perduoda Komisijai visą susijusią informaciją tuo pačiu metu kaip ir žvejybos laivo vėliavos valstybei narei.

4. Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės patvirtinamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Kas penkerius metus valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie šio reglamento taikymą.

2. Remdamasi valstybių narių pateiktomis ataskaitomis ir savo pastebėjimais, Komisija kas penkerius metus parengia ataskaitą, kuri pateikiama Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija atlieka šio reglamento poveikio bendrajai žuvininkystės politikai įvertinimą.

4. Valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje nurodo taisykles, kurių laikantis buvo rengiamos pagrindinių duomenų ataskaitos.

5. Išsamios taisyklės, reglamentuojančios ataskaitų, kurias valstybės narės teikia pagal šį straipsnį, turinį ir formatą, priimamos 119 straipsnyje nurodyta tvarka.

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnį įsteigtas komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis yra vienas mėnuo.

3. 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 811/2004, nustatančio priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti ( 29 ) 7, 8, 10, 11, 12 ir 13 straipsniai išbraukiami.

4. 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2115/2005, nustatantis juodojo paltuso išteklių atkūrimo planą Šiaurės vakarų Atlanto žvejybos organizacijoje ( 30 ) 7 straipsnis išbraukiamas.

5. 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2166/2005, nustatančio Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ( 31 ) IV skyrius išbraukiamas.

6. 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 388/2006, nustatančio jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą ( 32 ) IV skyrius išbraukiamas.

7. 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 509/2007, nustatančio Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą ( 33 ) IV skyrius išbraukiamas.

8. 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 676/2007, nustatančio plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą ( 34 ) IV skyrius išbraukiamas.

9. 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007, nustatančio Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą ( 35 ) 10 straipsnio 3 ir 4 dalys, 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, 12, 13 ir 15 straipsniai, 18 straipsnio 2 ir 3 dalys, 19 ir 20 straipsniai, 22 straipsnio 2 dalis, 23, 24 ir 25 straipsniai išbraukiami.

10. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1300/2008, nustatančio atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ( 36 ) 5 ir 6 straipsniai išbraukiami.

11. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1342/2008, nustatančio menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ( 37 ) 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 28 ir 29 straipsniai išbraukiami.

1. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2847/93 panaikinamas, išskyrus 6, 8 ir 11 straipsnius, kurie bus panaikinti šio reglamento 14, 21 ir 23 straipsnių įgyvendinamųjų taisyklių įsigaliojimo dieną, ir 5 straipsnį, 9 straipsnio 5 dalį bei, 13, 21 ir 34 straipsnius, kurie panaikinami nuo 2011 m. sausio 1 d.

2. Reglamentas (EB) Nr. 1627/94 panaikinamas šio reglamento 7 straipsnio įgyvendinamųjų taisyklių įsigaliojimo dieną.

Nuorodos į 121 straipsniu panaikintas nuostatas ir reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Reglamentas (EEB Nr. 2847/93	Šis reglamentas
1 straipsnio 1 dalis	1 ir 2 straipsniai
1 straipsnio 2 dalis	5 straipsnio 3 dalis
1 straipsnio 3 dalis	2 straipsnis
2 straipsnis	5 straipsnis
3 straipsnis	9 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	5 straipsnis
4 straipsnio 2 dalis	75 straipsnis
5 straipsnio a ir b punktas	74 straipsnis
5 straipsnio c punktas	8 straipsnis
6 straipsnis	14, 15 ir 16 straipsniai
7 straipsnis	17 ir 18 straipsniai
8 straipsnis	23, 24 ir 25 straipsniai
9 straipsnio 1, 2, 3, 4, 4a, 5, 6, 7, 8 ir 9 dalys	62, 63, 64, 65 ir 68 straipsniai
9 straipsnio 4b ir 5 dalys	66 ir 67 straipsniai
11 straipsnis	20, 21 ir 22 straipsniai
13 straipsnis	68 straipsnis
14 straipsnis	59 straipsnis
15 straipsnio 1), 2 ir 4 dalys	33 ir 34 straipsniai
15 straipsnio 3 dalis	36 straipsnis
16 straipsnis	117 straipsnis
17 straipsnis	5 straipsnis
19 straipsnis	112 ir 113 straipsniai
IIA antraštinė dalis	IV antraštinė dalis, I skyrius, 2 skirsnis
20 straipsnio 1 dalis	47 straipsnis
20 straipsnio 2 dalis	49 straipsnis
21 straipsnio 1 dalis	33 straipsnis
21 straipsnio 2 dalis	35 straipsnis
21 straipsnio 3 dalis	36 straipsnis
21 straipsnio 4 dalis	37 straipsnis
21a straipsnis	35 straipsnis
21b straipsnis	34 straipsnis
21c straipsnis	36 straipsnis
23 straipsnis	105 straipsnis
V antraštinė dalis	IV antraštinė dalis, II skyrius, ir 109 straipsnis
28 straipsnio 1 dalis	56 straipsnis
28 straipsnio 2 dalis	57 ir 70 straipsniai
28 straipsnio 2a dalis	56 straipsnis
29 straipsnis	96, 97, 98 ir 99 straipsniai
30 straipsnis	102 straipsnis
31 straipsnio 1 ir 2 dalys	89 ir 90 straipsniai
31 straipsnio 4 dalis	86 straipsnis
32 straipsnio 1 dalis	85 straipsnis
32 straipsnio 2 dalis	88 straipsnis
33 straipsnis	86 straipsnis
34 straipsnis	117 straipsnis
34a straipsnis	117 straipsnis
34b straipsnis	98 straipsnis
34c straipsnis	95 straipsnis
35 straipsnis	118 straipsnis
36 straipsnis	119 straipsnis
37 straipsnis	112 ir 113 straipsniai
38 straipsnis	3 straipsnis
39 straipsnis	122 straipsnis
40 straipsnis	124 straipsnis
Reglamentas EB Nr. 1627/94	Šis reglamentas
Visas šis reglamentas	7 straipsnis
Reglamentas EB Nr. 847/96	Šis reglamentas
5 straipsnis	106 straipsnis
Reglamentas EB Nr. 2371/2002	Šis reglamentas
21 straipsnis	1 ir 2 straipsniai
22 straipsnio 1 dalis	6, 7, 8, 9, 14 ir 75 straipsniai
22 straipsnio 2 dalis	58, 59, 62, 68 ir 75 straipsniai
23 straipsnio 3 dalis	5 straipsnio 3 dalis, 5 straipsnio 5 dalis ir 11 straipsnis
23 straipsnio 4 dalis	105 ir 106 straipsniai
24 straipsnis	5 straipsnis, VII antraštinė dalis ir 71 bei 91 straipsniai
25 straipsnis	VII antraštinės dalies III ir IV skyriai bei 89 straipsnis
26 straipsnio 1 dalis	96 straipsnis
26 straipsnio 2 dalis	108 straipsnis
26 straipsnio 4 dalis	36 straipsnis
27 straipsnio 1 dalis	96–99 straipsniai
27 straipsnio 2 dalis	101 ir 102 straipsniai
28 straipsnio 1 dalis	117 straipsnis
28 straipsnio 3 dalis	80, 81 ir 83 straipsniai
28 straipsnio 4 dalis	79 straipsnis
28 straipsnio 5 dalis	74 straipsnis
Reglamentas EB Nr. 811/2004	Šis reglamentas
7 straipsnis	14 straipsnio 2 dalis
8 straipsnis	17 straipsnis
10 straipsnis	14 straipsnio 3 dalis
11 straipsnis	44 straipsnis
12 straipsnis	60 straipsnio 6 dalis
Reglamentas EB Nr. 2166/2005	Šis reglamentas
9 straipsnis	14 straipsnio 3 dalis
10 straipsnis	60 straipsnio 1 dalis
12 straipsnis	44 straipsnis
13 straipsnis	60 straipsnio 6 dalis
Reglamentas EB Nr. 2115/2005	Šis reglamentas
7 straipsnis	14 straipsnio 3 dalis
Reglamentas EB Nr. 388/2006	Šis reglamentas
7 straipsnis	14 straipsnio 3 dalis
8 straipsnis	60 straipsnio 1 dalis
10 straipsnis	44 straipsnis
11 straipsnis	60 straipsnio 6 dalis
Reglamentas EB Nr. 509/2007	Šis reglamentas
6 straipsnis	14 straipsnio 3 dalis
8 straipsnis	44 straipsnis
9 straipsnis	60 straipsnio 6 dalis
Reglamentas EB Nr. 676/2007	Šis reglamentas
10 straipsnis	14 straipsnio 2 dalis
11 straipsnis	14 straipsnio 3 dalis
12 straipsnis	60 straipsnio 1 dalis
14 straipsnis	44 straipsnis
15 straipsnis	60 straipsnio 6 dalis
Reglamentas EB Nr. 1098/2007	Šis reglamentas
15 straipsnis	14 straipsnio 3 dalis
19 straipsnis	60 straipsnio 1 dalis
24 straipsnis	46 straipsnis
Reglamentas EB Nr. 1342/2008	Šis reglamentas
19 straipsnio 1 dalis	109 straipsnio 2 dalis
19 straipsnio 2 dalis	115 straipsnis
20 straipsnis	60 straipsnis
22 straipsnis	42 straipsnis
23 straipsnis	46 straipsnis
24 straipsnis	17 straipsnis
25 straipsnis	43 straipsnis
26 straipsnis	14 straipsnio 2 dalis
27 straipsnis	44 straipsnis
28 straipsnis	60 straipsnio 6 dalis

( 1 ) 2009 m. balandžio 22 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 2 ) 2009 m. gegužės 15 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

( 25 ) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

( 27 ) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 23).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1379/2013 2013 m. gruodžio 11 d.	L 354	1	28.12.2013
►M2	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1380/2013 2013 m. gruodžio 11 d.	L 354	22	28.12.2013
►M3	TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1385/2013 2013 m. gruodžio 17 d.	L 354	86	28.12.2013
►M4	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 508/2014 2014 m. gegužės 15 d.	L 149	1	20.5.2014

Pereikvotų išteklių kiekio ir leidžiamo iškrovimo santykis	Daugiklis
iki 5 %	Pereikvotas išteklių kiekis * 1.0
Daugiau kaip 5 % – ne daugiau kaip 10 %	Pereikvotas išteklių kiekis * 1,1
Daugiau kaip 10 % – ne daugiau kaip 20 %	Pereikvotas išteklių kiekis * 1,2
Daugiau kaip 20 % – ne daugiau kaip 40 %	Pereikvotas išteklių kiekis * 1,4
Daugiau kaip 40 % – ne daugiau kaip 50 %	Pereikvotas išteklių kiekis * 1,8
Bet koks kitas pereikvojimas, kai pereikvojama daugiau nei 50 %	Pereikvotas išteklių kiekis * 2,0

Turimų žvejybos pastangų viršijimo mastas	Daugiklis
iki 5 %	Viršytas kiekis* 1,0
Daugiau kaip 5 % – ne daugiau kaip 10 %	Viršytas kiekis* 1,1
Daugiau kaip 10 % – ne daugiau kaip 20 %	Viršytas kiekis* 1,2
Daugiau kaip 20 % – ne daugiau kaip 40 %	Viršytas kiekis* 1,4
Daugiau kaip 40 % – ne daugiau kaip 50 %	Viršytas kiekis* 1,8
Bet koks kitas viršijimas, didesnis nei 50 %	Viršytas kiekis* 2,0