Šis dokumentas yra skirtas tik informacijai, ir institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdama į bendrą žemės ūkio rinkų organizaciją nustatančius dokumentus ir perdirbtus žemės ūkio produktus reglamentuojančius dokumentus, priimtus laikantis Sutarties 308 straipsnio, ypač į tų dokumentų nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo bendro principo, kad visi kiekybiniai apribojimai arba jiems lygiavertės priemonės gali būti pakeisti tik tuose pačiuose dokumentuose numatytomis priemonėmis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 519/94 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių ( 1 ) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas ( 2 ). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėtas reglamentas turėtų būti kodifikuotas.

(2)	Bendroji prekybos politika turėtų būti grindžiama vienodais principais.

(3)	Pagal Sutarties 14 straipsnį vidaus rinką nuo 1993 m. sausio 1 d. sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrintas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas.

(4)	Bendros prekybos politikos, kiek ji susijusi su importo taisyklėmis, vientisumas yra vienintelė priemonė, užtikrinanti, kad Bendrijos prekybai su trečiosiomis šalimis taikomos taisyklės deramai atspindėtų rinkų integraciją.

(5)	Didesnio importo taisyklių suvienodinimo turėtų būti siekiama kiek įmanoma atsižvelgiant į konkrečius aptariamųjų trečiųjų šalių ekonominės sistemos požymius ir nustatant nuostatas, panašias į tas, kurios pagal bendrąsias taisykles taikomos kitoms trečiosioms šalims.

(6)	Bendros importui taikomos taisyklės taip pat taikomos anglies ir plieno produktams, nepažeidžiant jokių konkrečiai su tokiais produktais susijusio susitarimo įgyvendinimo priemonių.

(7)	Todėl Bendrijos taisyklės turėtų būti grindžiamos importo liberalizavimu, t. y. kiekybinių apribojimų nebuvimu.

(8)	Kai kurių produktų atžvilgiu Komisija turėtų išnagrinėti importo sąlygas, importo tendencijas, įvairius ekonomikos ir prekybos būklės aspektus ir prireikus taikytinas priemones.

(9)	Dėl tų produktų gali paaiškėti, jog kai kuriems iš šių importų reikia įvesti Bendrijos priežiūrą.

(10)	Komisijos ir Tarybos pareiga yra priimti apsaugos priemones, kurių reikalauja Bendrijos interesai, deramai atsižvelgiant į esamus tarptautinius įsipareigojimus.

(11)

Priežiūros arba apsaugos priemonės, taikomos tik vienam ar keliems Bendrijos regionams, gali vis dėlto pasirodyti tinkamesnės už visai Bendrijai taikomas priemones. Tačiau tokios priemonės turėtų būti leidžiamos tik išimties tvarka ir tik tais atvejais, kai nėra jokios alternatyvos. Reikia užtikrinti, kad tokios priemonės būtų laikinos ir kuo mažiau trikdytų vidaus rinkos veikimą.

(12)

Taikant Bendrijos priežiūrą, atitinkamų produktų išleidimas į laisvą apyvartą turėtų būti siejamas su vienodus kriterijus atitinkančio priežiūros dokumento pateikimu. Tą dokumentą, importuotojui kreipusis, per tam tikrą laikotarpį turėtų išduoti valstybių narių valdžios institucijos, importuotojui dėl to neįgyjant teisės importuoti. Todėl priežiūros dokumentas turėtų galioti tik tol, kol importo taisyklės lieka nepakeistos.

(13)

Siekiant geros administravimo vadybos ir padėti Bendrijos operatoriams, priežiūros dokumento turinys ir išdėstymas turėtų būti kiek galima suderintas su bendros importo licencijos formomis, nustatytomis 1994 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 738/94, nustatančiu tam tikras taisykles, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 520/94, nustatantį Bendrijos kiekybinių kvotų administravimo tvarką ( 3 ), 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3168/94, įvedančiu Bendrijos importo licenciją taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 517/94 dėl tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Bendrijos importo taisyklės, bendrųjų importo iš trečiųjų šalių taisyklių ( 4 ) ir 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3169/94, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 dėl tam tikrų tekstilės gaminių importo iš trečiųjų šalių bendrųjų taisyklių III priedą ir Reglamento taikymo srityje nustatančiu Bendrijos importo licencijos taikymą ( 5 ), atsižvelgiant į priežiūros dokumento technines ypatybes.

(14)	Bendrijos interesai reikalauja, kad valstybės narės ir Komisija kuo didesniu mastu keistųsi Bendrijos priežiūros teikiama informacija.

(15)	Reikia nustatyti tikslius kriterijus galimai žalai įvertinti ir pradėti tyrimą, kartu leidžiant Komisijai imtis atitinkamų priemonių skubiais atvejais.

(16)	Šiuo tikslu reikėtų numatyti išsamias nuostatas tyrimams inicijuoti, reikalingiems patikrinimams ir inspektavimui atlikti, suinteresuotosioms šalims išklausyti, gautai informacijai apdoroti ir žalos įvertinimo kriterijams nustatyti.

(17)	Šiuo reglamentu pradedamų tyrimų nuostatos nepažeidžia profesinį slaptumą reglamentuojančių Bendrijos arba nacionalinių taisyklių.

(18)	Taip pat reikia numatyti tyrimų inicijavimo ir nustatymo, ar priemonės yra tinkamos, ar ne, terminus, tikintis užtikrinti, kad toks nustatymas būtų greitas, siekiant padidinti atitinkamų ūkio subjektų teisinį tikrumą.

(19)	Siekiant importo taisyklių vienodumo, importuotojų atliekami formalumai turėtų būti supaprastinti ir turėtų būti vienodi, nepaisant to, kur atliekami muitinės formalumai. Todėl pageidautina nustatyti, kad bet kokie formalumai būtų atliekami naudojant prie šio reglamento pridedamo pavyzdžio formas.

(20)	Priežiūros dokumentai, išduoti dėl Bendrijos priežiūros priemonių, turėtų galioti visoje Bendrijoje, nepaisant to, kuri valstybė narė juos išdavė.

(21)

Tekstilės gaminiams, patenkantiems į 1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 517/94 dėl tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Bendrijos importo taisyklės, bendrųjų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių ( 6 ) taikymo sritį, Bendrijos ir tarptautiniu lygmenimis yra taikomas specifinis režimas. Todėl jie turėtų visiškai nepatekti į šio reglamento taikymo sritį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1. Šis reglamentas taikomas I priede nurodytų trečiųjų šalių kilmės produktų importui, išskyrus tekstilės gaminius, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 517/94.

2. 1 dalyje nurodyti produktai importuojami į Bendriją laisvai ir jiems netaikomi jokie kiekybiniai apribojimai, nepažeidžiant priemonių, kurių gali būti imamasi pagal V skyrių.

Jei importo tendencijos reikalauja imtis priežiūros ar apsaugos priemonių, valstybės narės apie tai informuoja Komisiją. Ši informacija apima pagal 8 straipsnyje nustatytus kriterijus prieinamus įrodymus. Šią informaciją Komisija nedelsdama perduoda visoms valstybėms narėms.

1. Komisijai padeda Apsaugos priemonių komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 260/2009 ( 7 ). Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 ( 8 ).

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su to reglamento 5 straipsniu.

1. Tais atvejais, kai Komisijai paaiškėja, kad yra pakankamai įrodymų tyrimui pagrįsti, Komisija per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo iš valstybės narės dienos inicijuoja tyrimą ir paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šiame pranešime:

Komisija paprastai per 21 dieną nuo informacijos pateikimo Komisijai dienos valstybėms narėms suteikia informaciją apie jos atliktą informacijos tyrimą.

2. Komisija siekia gauti visą, jos manymu, reikalingą informaciją ir prireikus stengiasi tą informaciją patikrinti, pasitelkdama importuotojus, prekybininkus, agentus, gamintojus, prekybos asociacijas ir organizacijas.

Atlikti šią užduotį Komisijai gali padėti valstybės narės, kurios teritorijoje šie patikrinimai atliekami, darbuotojai su sąlyga, kad ši valstybė narė to pageidauja.

Pagal 1 dalies pirmą pastraipą suinteresuotumą parodžiusios šalys ir eksportuojančios šalies atstovai gali susipažinti su visa tyrimo metu Komisijos gauta informacija, išskyrus Bendrijos arba jos valstybių narių institucijų parengtus vidaus dokumentus, su sąlyga, kad ji yra svarbi ginant jų interesus ir nekonfidenciali, kaip apibrėžta 7 straipsnyje, ir kad Komisija ja naudojasi tyrimo metu. Šiuo tikslu jos raštu pateikia prašymą Komisijai nurodydamos pageidaujamą informaciją.

3. Komisijos prašymu ir laikydamosi jos nustatytos tvarkos, valstybės narės turi pateikti jai turimą informaciją apie nagrinėjamojo produkto rinkos pokyčius.

4. Komisija gali suinteresuotąsias šalis išklausyti. Tokios šalys turi būti išklausomos tais atvejais, kai per Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime nustatytą terminą jos raštu kreipiasi ir parodo, kad jas tikrai galėtų paveikti tyrimų išvados ir kad yra ypatingų priežasčių, dėl kurių jos turi būti išklausytos žodžiu.

5. Kai per šiame reglamente arba per Komisijos pagal šį reglamentą nustatytus terminus informacija nepateikiama, arba kai ženkliai trukdoma tyrimui, išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Jei Komisija nustato, kad kuri nors suinteresuotoji šalis ar trečioji šalis pateikė melagingą arba klaidinančią informaciją, ji į šią informaciją neatsižvelgia ir gali remtis turimais faktais.

6. Jei Komisija mano, kad įrodymų tyrimui pagrįsti nepakanka, ji apie savo sprendimą praneša valstybėms narėms per vieną mėnesį nuo informacijos iš valstybės narės gavimo dienos.

►M1 2. Kai per devynis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo Komisija nusprendžia, kad Sąjungos priežiūros arba apsaugos priemonių nereikia, tyrimas baigiamas per vieną mėnesį. Komisija baigia tyrimą laikydamasi 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. ◄ Sprendimas baigti tyrimą, pateikiant pagrindines tyrimo išvadas ir jo nutraukimo motyvų santrauką, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3. Jei Komisija nusprendžia, kad Bendrijos priežiūros arba apsaugos priemonių reikia, ji ne vėliau kaip per devynis mėnesius nuo tyrimo inicijavimo priima reikalingus sprendimus pagal IV ir V skyrius. Išskirtinėmis aplinkybėmis, šis terminas gali būti pratęstas daugiausia dar dviejų mėnesių laikotarpiui. Tada Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija skelbia pranešimą, kuriame nustatoma pratęsimo trukmė ir pateikiama jo motyvų santrauka.

4. Šio skyriaus nuostatos neužkerta kelio bet kuriuo metu imtis priežiūros priemonių pagal 9–14 straipsnius arba, susidarius kritinei situacijai, kai delsimas padarytų sunkiai atitaisomą žalą ir reikia neatidėliotinų veiksmų, taikyti apsaugos priemones pagal 15, 16 ir 17 straipsnius.

Komisija nedelsdama imasi tyrimo priemonių, kurios, jos manymu, vis dar yra reikalingos. Tyrimo rezultatai naudojami priimtoms priemonėms peržiūrėti.

1. Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo jos buvo prašoma.

2. Komisija, valstybės narės, įskaitant bet kurios iš jų pareigūnus, neatskleidžia jokios pagal šį reglamentą gautos konfidencialaus pobūdžio informacijos arba konfidencialiai pateiktos informacijos be tokios informacijos pateikėjo specialaus leidimo.

3. Kiekviename prašyme išlaikyti konfidencialumą nurodomos priežastys, kodėl ta informacija yra konfidenciali.

Tačiau jei pasirodo, kad prašymas išlaikyti konfidencialumą yra nepateisinamas ir jei informacijos pateikėjas nenori jos viešinti ar leisti jos atskleisti bendro pobūdžio pasakymais arba santraukos forma, į šią informaciją gali būti neatsižvelgiama.

4. Informacija bet kokiu atveju laikoma konfidencialia, jei jos atskleidimas galėtų turėti didesnių neigiamų pasekmių tokios informacijos teikėjui arba šaltiniui.

5. 1–4 dalys neužkerta kelio Bendrijos institucijoms nurodyti bendro pobūdžio informaciją ir ypač motyvus, kuriais grindžiami pagal šį reglamentą priimami sprendimai. Tačiau šios institucijos privalo atsižvelgti į atitinkamų juridinių ir fizinių asmenų teisėtus interesus, kad nebūtų atskleistos jų verslo paslaptys.

1. Importo tendencijų, sąlygų, kuriomis importas vykdomas, ir tokio importo daromos didelės žalos arba keliamos didelės žalos grėsmės Bendrijos gamintojams nagrinėjimas visų pirma apima šiuos veiksnius:

2. Atlikdama tyrimą, Komisija turi atsižvelgti į I priede nurodytų šalių konkrečią ekonominę struktūrą.

3. Tais atvejais, kai iškyla tariama didelės žalos grėsmė, Komisija taip pat tiria, ar aiškiai galima numatyti, kad tam tikros būklės raida gali tikrai padaryti faktinės žalos. Šiuo atveju gali būti atsižvelgiama į tokius veiksnius, kaip:

1. Atsižvelgdama į Bendrijos interesus, valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali:

1a. Sprendimus pagal 1 dalį Komisija priima laikydamasi 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2. Priežiūros priemonės galioja ribotą laikotarpį. Jeigu nenumatyta kitaip, jos nustoja galiojusios pasibaigus antram šešių mėnesių laikotarpiui po šešių mėnesių, kai tos priemonės buvo pradėtos taikyti.

1. Produktai, kuriems taikoma išankstinė Bendrijos priežiūra, į laisvą apyvartą gali būti išleidžiami tik pateikus priežiūros dokumentą. Tą dokumentą valstybių narių paskirta kompetentinga institucija išduoda nemokamai bet kokiam prašomam kiekiui ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai nacionalinė kompetentinga institucija gauna Bendrijos importuotojo paraišką, nepaisant jo verslo vietos Bendrijoje. Ta paraiška yra laikoma nacionalinės kompetentingos institucijos gauta ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo pateikimo, jeigu neįrodoma kitaip.

2. Priežiūros dokumentas parengiamas pagal formą, atitinkančią II priede pateiktą pavyzdį.

Išskyrus atvejus, kai sprendimas taikyti priežiūrą nustato kitaip, importuotojo paraiškoje priežiūros dokumentui gauti pateikiama tik:

3. Priežiūros dokumentas, nepaisant to, kuri valstybė narė jį išdavė, galioja visoje Bendrijoje.

4. Nustatymas, kad vieneto kaina, pagal kurią sudarytas sandoris, viršija priežiūros dokumente nurodytą kainą mažiau kaip 5 %, arba kad importui pateiktų produktų bendroji vertė arba bendrasis kiekis viršija priežiūros dokumente pateiktą vertę arba kiekį mažiau kaip 5 %, neužkerta kelio tą produktą išleisti į laisvą apyvartą. Išklausiusi Komitete pareikštas nuomones ir atsižvelgdama į produktų pobūdį bei kitus ypatingus atitinkamų sandorių požymius, Komisija gali nustatyti kitokį procentinį dydį, tačiau apskritai jis neturėtų viršyti 10 %.

5. Priežiūros dokumentai gali būti naudojami tik tol, kol atitinkamų sandorių atžvilgiu galioja importo liberalizavimo tvarka. Priežiūros dokumentai jokiu būdu negali būti naudojami pasibaigus galiojimo laikotarpiui, kuris nustatomas tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir priežiūros įvedimas, ir kurį nustatant atsižvelgiama į produktų pobūdį bei kitus ypatingus sandorių požymius.

6. Tais atvejais, kai to reikalauja pagal 9 straipsnį priimtas sprendimas, produkto kilmė, įvedus Bendrijos priežiūrą, privalo būti įrodyta kilmės pažymėjimu. Ši dalis neprieštarauja kitoms tokio pažymėjimo pateikimo nuostatoms.

7. Tais atvejais, kai produktui, kuriam įvesta Bendrijos priežiūra, taikomos regioninės apsaugos priemonės valstybėje narėje, tos valstybės narės išduotą importo leidimą gali pakeisti priežiūros dokumentas.

8. Priežiūros dokumento formos ir jų išrašai parengiami dviem vienodais egzemplioriais: vienas egzempliorius, pažymėtas žodžiais „Dokumento pateikėjui“ ir skaitmeniu „1“, išduodamas pareiškėjui, o kitas, pažymėtas žodžiais „Dokumentas kompetentingai institucijai“ ir skaitmeniu „2“, laikomas dokumentą išdavusioje institucijoje. Administravimo tikslais kompetentinga institucija gali papildomai padidinti skaitmeniu „2“ pažymėtų kopijų skaičių.

9. Formos išspausdinamos ant mechaninės celiuliozės neturinčio balto taurinto rašymo popieriaus, kurio kvadratinis metras sveria nuo 55 iki 65 gramų. Jų dydis – 210 x 297 mm. Tarpas tarp eilučių – 4,24 mm (viena šeštoji colio). Tiksliai laikomasi formų išdėstymo. Abi skaitmeniu „1“ pažymėto egzemplioriaus, kuris yra priežiūros dokumentas, pusės papildomai turi geltonai išspausdintą giljoširuotę, kad būtų galima nustatyti mechaninę ar cheminę klastotę.

10. Už formų išspausdinimą atsakingos valstybės narės. Jas taip pat gali išspausdinti valstybės narės paskirta joje įsisteigusi spaustuvė. Pastaruoju atveju ant kiekvienos formos turi būti žymima to valstybės narės paskyrimo nuoroda. Ant kiekvienos formos nurodomas spaustuvės pavadinimas ir adresas arba spaustuvę atpažinti padedantis ženklas.

Jei tikrai gali susidaryti 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta situacija, tais atvejais, kai to reikalauja Bendrijos interesai, valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali:

Tais atvejais, kai dėl produkto importo neįvedama išankstinė Sąjungos priežiūra, Komisija, laikydamasi 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, pagal 17 straipsnį įgyvendinimo aktais gali įvesti importo į vieną ar kelis Sąjungos regionus priežiūrą.

1. Produktai, kuriems taikoma regioninė priežiūra, į laisvą apyvartą tame regione gali būti išleidžiami tik pateikus priežiūros dokumentą. Tą dokumentą išduoda atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) paskirta kompetentinga institucija nemokamai bet kokiam prašomam kiekiui ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tos dienos, kai nacionalinė kompetentinga institucija gauna Bendrijos importuotojo paraišką, nepaisant jo verslo vietos Bendrijoje. Ta paraiška yra laikoma nacionalinės kompetentingos institucijos gauta ne vėliau kaip per tris darbo dienas po pateikimo, jeigu neįrodoma kitaip. Priežiūros dokumentai gali būti naudojami tik tol, kol atitinkamų sandorių atžvilgiu galioja liberalizuota importo tvarka.

1. Bendrijos arba regioninės priežiūros atveju per pirmas 10 kiekvieno mėnesio dienų valstybės narės turi pranešti Komisijai:

Valstybių narių pateikta informacija turi būti suskirstyta pagal produktus ir šalis.

Tuo pačiu metu ir ta pačia tvarka kaip ir priežiūrai gali būti nustatomos ir kitokios nuostatos.

2. Jei to reikalauja produktų pobūdis arba ypatingos aplinkybės, valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija gali pakeisti šios informacijos pateikimo tvarkaraštį.

1. Kai produktas į Bendriją importuojamas tokiais padidėjusiais kiekiais arba tokiomis sąlygomis, kad daro ar grasina padaryti didelę žalą panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Bendrijos gamintojams, siekdama apsaugoti Bendrijos interesus Komisija gali, veikdama valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva, pakeisti to produkto importo taisykles taip, kad jis būtų išleidžiamas į laisvą apyvartą tik pateikus importo leidimą, kurio išdavimas bus reglamentuojamas tokiomis nuostatomis ir apribojamas Komisijos numatytomis sąlygomis.

2. Apie patvirtintas priemones iš karto pranešama valstybėms narėms, ir jos įsigalioja nedelsiant.

3. Šiame straipsnyje nurodytos priemonės, joms įsigaliojus, taikomos kiekvienam į laisvą apyvartą išleistam produktui. Vadovaujantis 17 straipsniu jos gali būti taikomos vienam arba keliems Bendrijos regionams.

Tačiau tokios priemonės neužkerta kelio išleisti į laisvą apyvartą jau pakeliui į Bendriją esančių produktų su sąlyga, kad tokių produktų paskirties vietos negalima pakeisti ir kad tie produktai, kurie pagal 10 ir 13 straipsnius gali būti išleisti į laisvą apyvartą tik pateikus priežiūros dokumentą, yra faktiškai gabenami su tokiu dokumentu.

4. Valstybei narei paprašius, kad Komisija įsikištų, Komisija, laikydamasi 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, arba, jei reikia veikti nedelsiant, pagal 4 straipsnio 4 dalį priima sprendimą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos.

1. Komisija, visų pirma 15 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, gali patvirtinti atitinkamas apsaugos priemones laikydamasi 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Kai remiantis ypač 8 straipsnyje nurodytais veiksniais, paaiškėja, kad viename arba keliuose Bendrijos regionuose susiklosto aplinkybės, reikalaujančios priimti priemones pagal IV skyrių ir 15 straipsnį, Komisija, išnagrinėjusi alternatyvius sprendimus, gali išimties tvarka leisti priežiūros arba apsaugos priemones taikyti tik tame ar tuose regionuose, jei ji mano, kad tokios tuo lygiu taikomos priemonės yra tinkamesnės už taikomas visoje Bendrijoje priemones.

Tos priemonės privalo būti laikinos ir kiek įmanoma mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą.

1. Kol galioja bet kuri pagal IV ir V skyrius taikoma priežiūros arba apsaugos priemonė, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali:

Kai Komisija mano, kad vis dar reikia taikyti priemonę, ji atitinkamai informuoja valstybes nares.

2. Jei Komisija mano, kad kuri nors IV ir V skyriuose nurodyta priežiūros arba apsaugos priemonė turėtų būti panaikinta arba pakeista, ji panaikina arba iš dalies pakeičia priemones laikydamasi 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1. Šis reglamentas neužkerta kelio vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimų specialių taisyklių.

2. Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, šis reglamentas neužkerta valstybėms narėms kelio priėmimui arba taikymui:

Valstybės narės informuoja Komisiją apie priemones arba formalumus, įvedamus arba iš dalies keičiamus pagal šią dalį. Ypatingos skubos atveju pritaikius atitinkamas nacionalines priemones arba formalumus Komisijai pranešama nedelsiant jas nustačius.

Vadovaudamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 ( 9 ) 22a straipsniu, Komisija į savo metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl prekybos apsaugos priemonių taikymo ir įgyvendinimo įtraukia informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą.

1. Šis reglamentas nepažeidžia bendrą žemės ūkio rinkų organizaciją nustatančių dokumentų ar iš jų atsirandančių Bendrijos arba nacionalinių administracinių nuostatų, ar pagal Sutarties 308 straipsnį priimtų specialių dokumentų, taikomų žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės gaminamoms prekėms, galiojimo. Jis galioja kaip tų dokumentų papildymas.

2. Produktams, kuriems taikomi 1 dalyje nurodyti dokumentai, 9–14 ir 18 straipsnių nuostatos netaikomos tiems iš jų, kurių atžvilgiu Bendrijos prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklės reikalauja licencijos arba kitokio importo dokumento pateikimo.

15, 17 ir 18 straipsniai netaikomi tiems produktams, kurių atžvilgiu tokios taisyklės numato importo kiekybinių apribojimų taikymą.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir aiškinamos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

PANAIKINAMAS REGLAMENTAS IR JO VĖLESNIŲ PAKEITIMŲ SĄRAŠAS

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 519/94 (OL L 67, 1994 3 10, p. 89).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1921/94 (OL L 198, 1994 7 30, p. 1).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 538/95 (OL L 55, 1995 3 11, p. 1).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 839/95 (OL L 85, 1995 4 19, p. 9).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/96 (OL L 21, 1996 1 27, p. 7).	Tik 2 straipsnis
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/96 (OL L 25, 1996 2 1, p. 2).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 752/96 (OL L 103, 1996 4 26, p. 1).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1897/96 (OL L 250, 1996 10 2, p. 1)
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/97 (OL L 122, 1997 5 14, p. 1).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1138/98 (OL L 159, 1998 6 3, p. 1).
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 427/2003 (OL L 65, 2003 3 8, p. 1).	Tik 22 straipsnio 1 ir 2 dalys
Komisijos reglamentas (EB) Nr. 110/2009 (OL L 37, 2009 2 6, p. 4).

ATITIKMENŲ LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 519/94	Šis reglamentas
1 straipsnio 1 ir 2 dalys	1 straipsnio 1 ir 2 dalys
1 straipsnio 4 dalis	—
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnio pirmas sakinys	3 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio antras sakinys	3 straipsnio 2 dalis
4 straipsnis	4 straipsnis
5 straipsnio 1 dalies įžanginė formuluotė	5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginio sakinio įžanginė formuluotė
5 straipsnio 1 dalies a punktas	5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginio sakinio baigiamoji formuluotė ir a, b bei c punktai
5 straipsnio 1 dalies b punktas	5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
5 straipsnio 2–6 dalys	5 straipsnio 2–6 dalys
6 straipsnis	6 straipsnis
7 straipsnio 1 dalis	7 straipsnio 1 dalis
7 straipsnio 2 dalies a punktas	7 straipsnio 2 dalis
7 straipsnio 2 dalies b punkto pirma pastraipa	7 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
7 straipsnio 2 dalies b punkto antra pastraipa	7 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
7 straipsnio 3 dalis	7 straipsnio 4 dalis
7 straipsnio 4 dalis	7 straipsnio 5 dalis
8–14 straipsniai	8–14 straipsniai
15 straipsnio 1 ir 2 dalys	15 straipsnio 1 ir 2 dalys
15 straipsnio 3 dalies a punktas	15 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
15 straipsnio 3 dalies b punktas	15 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
15 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys	15 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys
16, 17 ir 18 straipsniai	16, 17 ir 18 straipsniai
19 straipsnio 1 dalis	19 straipsnio 1 dalis
19 straipsnio 2 dalies a punkto įžanginė formuluotė	19 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginė formuluotė
19 straipsnio 2 dalies a punkto i, ii ir iii papunkčiai	19 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir c punktai
19 straipsnio 2 dalies b punktas	19 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
20 straipsnis	20 straipsnis
21 straipsnis	—
22 straipsnis	—
23 straipsnis	—
—	21 straipsnis
24 straipsnis	22 straipsnis
I priedas	I priedas
IV priedas	II priedas
—	III priedas
—	IV priedas

( 7 ) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 260/2009 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 84, 2009 3 31, p. 1).

( 8 ) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

( 9 ) 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51).

		Oficialusis leidinys
		No	page	date
►M1	EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 37/2014 2014 m. sausio 15 d.	L 18	1	21.1.2014